12. Europos pabėgėlių fondas 2008–2013 m. laikotarpiui (Sprendimo Nr. 573/2007/EB keitimas iš dalies) – Minimalios normos dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (nauja redakcija) – Trečiosios šalies piliečio arba pilietybės neturinčio asmens vienoje iš valstybių narių pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas (nauja redakcija) – Sistemos „Eurodac“ sukūrimas siekiant palyginti pirštų atspaudus – Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimas (diskusijos)
Pirmininkė. – Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl:
- Barbaros Dührkop pranešimo (A6-0280/2009) Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Sprendimo Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui įsteigimo nuostatas dėl tam tikrų Bendrijos veiksmų finansavimo nutraukimo ir tokių veiksmų finansavimo ribos pakeitimo (COM(2009)0067 – C6-0070/2009 – 2009/0026(COD)),
- Antonio Masipo Hidalgo pranešimo (A6-0285/2009) Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos (nauja redakcija) (COM(2008)0815 – C6-0477/2008 – 2008/0244(COD)),
- Jeanine Hennis-Plasschaert pranešimo (A6-0284/2009) Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriame išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (COM(2008)0820 – C6-0474/2008 – 2008/0243(COD)),
- Nicolae Vlado Popos pranešimo (A6-0283/2009) Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sistemos EURODAC sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (EB) Nr. [.../...][, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai] (nauja redakcija) (COM(2008)0825 – C6-0475/2008 – 2008/0242(COD)) ir
- Jean Lambert pranešimo (A6-0279/2009) Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo (COM(2009)0066 – C6-0071/2009 – 2009/0027(COD)).
Barbara Dührkop Dührkop, pranešėja. − (ES) Gerb. pirmininke, man suteikta garbė pradėti šias bendras diskusijas dėl penkių labai svarbių pranešimų nustatant bendrą Europos politiką prieglobsčio klausimais.
Mano pranešimas apsiriboja Europos pabėgėlių fondo (EPF) keitimu, perskirstant lėšas, kad būtų sukurtas Europos prieglobsčio paramos biuras, kuris veikia kaip reguliavimo agentūra. Viena iš agentūros funkcijų būtų skatinti ir stiprinti praktinį valstybių narių bendradarbiavimą padedant įgyvendinti bendrą Europos prieglobsčio sistemą.
Atsižvelgiant į tai, kad kai kurios funkcijos, kurios šiuo metu priskirtos ir finansuojamos iš EPF, – pavyzdžiui, gerosios patirties skatinimas, vertimo žodžiu ir raštu paslaugos ir parama bendrų statistinių priemonių kūrimui ir taikymui siekiant tinkamo ir skaidraus lėšų valdymo, – dabar perduotos biurui, dalis EPF lėšų turi būti pervestos biurui.
Pagal galiojančias taisykles šioms funkcijoms vykdyti skiriama 10 proc. fondo lėšų. Komisija mums siūlo sumažinti šią dalį iki 4 proc., ir šiuos išteklius pervesti naujajam biurui. Šitaip fondui skirtos lėšos 2008-2013 m. laikotarpiu turėtų sumažėti nuo 628 mln. EUR iki 614 mln. EUR. Mes sutinkame su Komisija, kad šių sumų pakaktų fondui finansuoti iki 2013 m., kai numatytas persvarstymas.
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas patikėjo man užduotį pagrįsti šio biuro sukūrimo reikalingumą. Du atitinkami komitetai vienbalsiai pritarė pasiūlymui: Piliečių laisvių komitetas ir Biudžeto komitetas. Nors Parlamentas, kaip mes žinome, kritiškai vertina naujų agentūrų kūrimą, jis, kaip biudžeto institucija, yra labiausiai suinteresuotas teisingu, pagrįstu paskirtų išteklių valdymu, šiuo atveju užtikrinant praktinį valstybių narių bendradarbiavimą prieglobsčio klausimais.
Gerai žinoma, kad įvairiose valstybėse narėse patenkinamas labai skirtingas prieglobsčio prašymų skaičius, ir dėl to kyla daug valdymo sunkumų priimančiajai valstybei narei. Tai ypač tinka toms šalims, kurios yra prie Europos Sąjungos pietinės sienos, kurią neretai bando kirsti didelės grupės žmonių, kai joms tenka nustatyti, kuriems iš visų šių žmonių reikalinga apsauga.
Paramos užtikrinimas integruojantis ir vidaus savanoriškas prieglobsčio prašytojų perkėlimas yra geriausias solidarumo išraiškos įrodymas, kurį valstybės narės parodo. Tai yra ir turėtų būti pagrindinis tikslas kuriant šį biurą.
Gerb. pirmininke, tuo baigsiu kalbą klausimu, kurį šiuo metu svarstome ir, kaip ir jūs, kelias paskutines savo kalbos minutes norėčiau skirti keletui atsisveikinimo žodžių.
Tai yra mano paskutinė kalba šioje plenarinėje sesijoje. Kaip ir jūs, gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti visiems šio Parlamento nariams, savo frakcijos kolegoms, Piliečių laisvių komiteto pirmininkui ir savo kolegoms iš komiteto už bendradarbiavimą, kuris vyko pastaraisiais metais. Vykdavo diskusijos, ir ne visuomet įvairiais klausimais buvo sutariama, tačiau manau, kad galiausiai mes visuomet pateikdavome gerą darbą šio Parlamento plenarinėms sesijoms.
Gerb. pirmininke, kai aš pirmą kartą atvykau čia prieš 22 metus, Europos bendrijoje tebuvo dvylika valstybių narių. Džiaugiuosi, kad šiandien, man baigiant darbą, Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės narės. Man teko privilegija dalyvauti Europos integracijos darbe. Tai buvo unikali, svarbi patirtis. Gerb. pirmininke, aš taip pat manau, kad pati didžiausia sėkmė yra tai, kad mums pavyko įgyvendinti principą „niekada daugiau“, kuris leido suvienyti Europą; manau, kad mes galime save su tuo pasveikinti.
Palikdama šį Parlamentą džiaugiuosi, kad man buvo suteikta galimybė įgyti šią patirtį; norėčiau jūsų atsiprašyti, nes toliau nebedalyvausiu diskusijose. Aš grįžtu į baskų kraštą, kur šiuo metu vyksta istorinės reikšmės įvykiai: po trisdešimt baskų nacionalistinės vyriausybės metų mes išsirinkome naują prezidentą – socialistą Patxi Lópezą, ir aš norėčiau rytoj atstovauti savo politinei frakcijai, jam perimant valdymą.
Labai dėkoju ir paskutinį kartą tariu sudie.
(Plojimai)
Antonio Masip Hidalgo, pranešėjas. − (ES) Gerb. pirmininke, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas apžiūrėjo imigrantų centrus įvairiose Europos vietose – kaip ir jūs, gerb. pirmininke, su ypatingu dėmesiu – ir matė labai skirtingas sąlygas ir netoleruotiną padėtį, kurią būtina taisyti.
Vis dėlto prieglobsčio prašytojų negalima prilyginti neteisėtiems imigrantams. Prieglobsčio prašytojai siekia išvengti persekiojimo; jų veiksmus lemia ne ekonominiai veiksniai, bet laisvę varžančių režimų veiksmai. Tai labai gerai žinoma mums, ispanams, nes daugelis iš mūsų, respublikonų pabėgėlių radome prieglobstį Meksikoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse.
Svarstant grąžinimo direktyvą buvo labai aiškiai nuspręsta, kad šis teisės aktas nebus taikomas teisės aktams dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo; kolegos iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos pakartojo tą patį. Mano nuomone, itin svarbu prieglobsčio prašytojams teikti informaciją kalba, kurią jie supranta. Teikiamos informacijos nuostatų ribojimas kalba, kurią prieglobsčio prašytojas supranta (arba galima pagrįstai manyti, kad supranta), mažina esamus reikalavimus ir nėra priimtinas teisės ir žmogaus teisių požiūriu. Teisė būti tinkamai informuotam yra pagrindinė teisė, nes ja remiasi visos kitos teisės.
Aš nagrinėjau savo pasiūlymo dėl materialinės pagalbos finansines sąnaudas. Mano pasiūlymu teigiama, kad parama turėtų užtikrinti atitinkamus gyvenimo standartus prieglobsčio prašytojams, suteikiant jiems išlaikymą ir apsaugant jų fizinę ir psichinę sveikatą. Prašyti mažiau, mano nuomone, reikštų įžeisti prieglobsčio prašytojų orumą.
Mano pasiūlymu paaiškinama antroji galima sulaikymo priežastis (8 straipsnio 2 dalies b punktas), suderinama su Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro gairių nuostatomis. Aš taip pat siūlau 9 straipsnio 5 dalies 1 pastraipoje sulaikymo nagrinėjimą ex officio, kurį atlieka teisminės institucijos arba kai pasikeičia aplinkybės ar paaiškėja nauja informacija, prieglobsčio prašytojo prašymu arba, kaip minėjau anksčiau, to nesant – automatiškai.
2 pakeitimu žodžiu ir kompromisiniu 5 pakeitimu, priimtu komitete, keliamas klausimas dėl būtinos ir nemokamos teisinės pagalbos, teikiamos prieglobsčio prašytojo prašymu. Aš prašau balsuoti dalimis dėl šių dviejų klausimų ir manau, kad teisinė pagalba turėtų būti teikiama labiau nemokamai.
Pagaliau, jei būtų pritarta pradiniams pasiūlymams dėl socialinių išmokų imigrantams sumažinimo – tai pasiekė kitos frakcijos, balsuodamos komitete, tuomet manau, nors mes ir išgyvename krizę, reikėtų užtikrinti veiksmingą galimybę pasiekti darbo rinką. Šitaip prieglobsčio prašytojai būtų labiau nepriklausomi, integruotųsi į priimančią visuomenę ir sumažintų jiems reikalingas socialines išlaidas. Taip pat norėčiau nuoširdžiai padėkoti Jacquesui Barrotui ir Komisijai už jų pastangas, rengiant šią direktyvą.
PIRMININKAVO: Edward McMILLAN-SCOTT Pirmininko pavaduotojas
Jeanine Hennis-Plasschaert, pranešėja. − (NL) Gerb. pirmininke, leiskite man pirmiausia pasakyti porą pastabų. Pastaraisiais metais aš aktyviai dalyvavau rengiant Europos prieglobsčio ir imigracijos politiką mano atstovaujamos Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu. Esu tikra, kad faktiškai kiekvienas gali matyti panašios politikos pranašumus ir būtinumą. Pagaliau tai, ko labiausiai reikia Europai be vidaus sienų, yra bendras požiūris šioje srityje. Tai sakydama, aš norėčiau nurodyti, kad standartai, dėl kurių mes susitarėme, ir rezultatai, kurių mes iki šiol esame pasiekę, atsilieka nuo tikslų, nustatytų Tamperės ir Hagos programose ir kurie pastaruoju metu nustatyti Prancūzijos prieglobsčio ir imigracijos pakte.
Problema yra ta, kad kiekvieną kartą, kai Taryba turi priimti konkretų sprendimą, didžiausias bendras vardiklis staiga tampa pačiu mažiausiu, ir taip niekaip negalima pasiekti pageidaujamo suderinimo. Be to, perkeliant teisės aktus į nacionalinę teisę daugeliui valstybių narių nepavyko laiku ir tiksliai įgyvendinti susitarimų, kurių pasiekta.
Tai sukėlė labai didelius realius skirtumus tarp valstybių narių. Tai ne tik kelia painiavą, bet ir yra paranku tiems, kurie piktnaudžiauja sistema. Atrodo, kad Tarybai nepavyko nei visiškai, nei iš dalies įvertinti to, kad kokybės gerinimas ir didesnio nuoseklumo ir solidarumo užtikrinimas yra svarbus ne tik prieglobsčio prašytojui, bet ir pačioms valstybėms narėms.
Kalbėdama apie savo pranešimą, norėčiau pasakyti štai ką: galiojantis Dublino reglamentas taip pat yra trapaus politinio susitarimo, pasiekto Taryboje, rezultatas. Dėl to mes dabar turime tekstą, turintį pernelyg daug dviprasmiškų teiginių ir spragų. Aš iš visos širdies pritariu Komisijos norui sukurti vienodą ir veiksmingą Dublino sistemą.
Mano nuomone, politiniu požiūriu svarbiausias yra 31 straipsnis. Kaip aš ką tik daugiau ar mažiau minėjau, manau, kad trūksta nuoseklumo ir solidarumo iš Tarybos pusės, ir tai yra didžiausia kliūtis siekiant bendros prieglobsčio ir imigracijos politikos. Tik iš šios vienintelės perspektyvos aš puikiai suprantu Komisijos pasiūlymo 31 straipsnio nuostatas.
Vis dėlto tiesa yra tai, kad Dublino sistema nebuvo sukurta kaip priemonė, skirta dalytis atsakomybe. Kitas visiškai akivaizdus dalykas yra tai, kad Dublino sistema pati savaime nėra atsakas į išskirtinį spaudimą dėl prieglobsčio arba į pernelyg didelę naštą tam tikroms valstybėms narėms. Todėl bijau, kad nepaisant gerų ketinimų Komisijai nepavyks savo pasiūlymu sukurti didesnio nuoseklumo ir valstybių narių solidarumo.
Taip pat norėčiau nurodyti tai, kad valstybėms narėms, kurios dabar bando įveikti pernelyg didelę naštą dėl savo demografinės arba galbūt savo geografinės padėties, šis pasiūlymas taip pat nepadės arba, jeigu ir padės, tai nepakankamai. Tai reiškia, kad solidarumo klausimas turėtų būti sprendžiamas plačiau.
Per pastaruosius keletą metų tapo visiškai aišku, kad valstybėms narėms iš tikrųjų reikalinga paskatų ir nuobaudų sistema. Tai reiškia, kad atėjo tinkamas laikas siekti persilaužimo, nes solidarumas tarp valstybių narių turėtų būti vienaip arba kitaip įgyvendintas.
Man žinoma, kad tam tikros valstybės narės, švelniai tariant, gana neigiamai atsiliepė apie pasiūlymus, kuriuos priėmė Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas. Manau, kad čia aš įžengiu į pavojingą sritį dėl Komisijos iniciatyvos teisės. Tai tiesa, tačiau vis dėlto reikėtų pasakyti, kad nepakanka girdėti tik gražius žodžius šiuo klausimu.
Esu tikra, kad pirmininkaujant Švedijai, Stokholmo programoje taip pat bus kuo puikiausiai suformuluotų nuostatų, tačiau jei galima, didžiai gerbiamas Tarybos Pirmininke, patarčiau neturėti su tuo nieko bendra, nes praktiškai valstybės narės jų neįgyvendins.
Nicolae Vlad Popa, pranešėjas. – (RO) Bendrijos sistema „Eurodac IT“ pradėjo veikti 2003 m. sausio mėn. ir yra skirta palyginti prieglobsčio prašytojų ir tam tikrų trečiųjų šalių piliečių arba asmenų, neturinčių pilietybės, pirštų atspaudus. Ši sistema užtikrina teisingą, tvarkingą ir greitą Dublino reglamento taikymą, kuriuo siekiama sukurti veiksmingai veikiantį mechanizmą, užtikrinantį prieglobsčio prašytojų atsakomybę teikiant prieglobsčio prašymą Europos Sąjungos valstybėje narėje.
„Eurodac“ yra kompiuterizuota duomenų bazė, kurioje saugomi visų tarptautinės apsaugos prašančių asmenų nuo keturiolikos metų pirštų atspaudai. Šio pranešimo tikslas yra priversti sistemą veiksmingiau veikti ir spręsti klausimus, nustatytus per kelerius sistemos veikimo metus. Mes nurodėme keletą veiksmingų, praktinių sprendimų klausimais, susijusiais su pirštų atspaudų duomenų rinkimu ir perdavimu tarp valstybių narių.
Pirmasis etapas – tai pirštų atspaudų paėmimas per 48 val. pateikus prieglobsčio prašymą, o štai antrasis etapas numato, kad valstybės narės per 24 val. siunčia šitaip gautus duomenis į centrinę „Eurodac“ sistemą. Pranešimo nuostatomis nurodytas 48 valandų laikotarpis gali būti pratęstas šiais išskirtiniais atvejais: kai dėl sunkių infekcinių ligų turi būti laikomasi karantino; kai atspaudai sunaikinti; taip pat force majeure atvejais, kurie yra tinkamai pagrįsti ir įrodomi ir tiek laiko, kiek tos aplinkybės tęsiasi.
Pranešimu pritariama idėjai kuo greičiau sukurti decentralizuotą „Eurodac“, VIS ir SIS II valdymo agentūrą siekiant užtikrinti kuo veiksmingesnį šios sistemos veikimą. Ši valdymo agentūra parengs bendrus reikalavimus, kuriuos turi atitikti kiekvienas, kuriam leidžiama naudotis „Eurodac“ infrastruktūra ir duomenimis. Be to, numatytos nuostatos, kurios draustų įvesti duomenis į sistemą „Eurodac“ leidimo neturinčios trečiosios šalies institucijoms, ypač apsaugos prašytojų kilmės šalies institucijoms, kad prieglobsčio prašytojų šeimos nariai būtų apsaugoti nuo jiems gresiančių rimtų pasekmių.
Rengdami pranešimą nustatėme tam tikras taisykles, užtikrinančias, kad sistema veiktų kuo veiksmingiau ir našiau, taip pat būtų užtikrinta asmeninių duomenų ir pagrindinių žmogaus teisių apsauga.
Pagaliau, norėčiau padėkoti pagalbiniams pranešėjams, su kuriais buvo sklandžiai bendradarbiaujama, ir mūsų kolegoms iš Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, kurie balsavo už pranešimą didele balsų dauguma. Taip pat turėčiau padėkoti autoriams už pakeitimus. Norėčiau paminėti išskirtinai gerą bendradarbiavimą su Tarybos ir Europos Komisijos atstovais, kuriems taip pat norėčiau padėkoti.
Jean Lambert, pranešėja. − Gerb. pirmininke, mes neseniai girdėjome iš Barbaros Dührkop Dührkop dėl Europos pabėgėlių fondo ir siūlomų pokyčių remti Europos prieglobsčio paramos biuro kūrimą, ir aš esu pranešėja dėl reglamento, kuriuo svarstomas šis pasiūlymas – Prieglobsčio paramos biuro steigimas.
Norima, kad tai būtų biuras, kuris teiktų paramą valstybėms narėms tobulinant – mes pasakytume kokybę (mes žinome, kad valstybės narės labai įvairiai suvokia kokybės gerinimą) priimant sprendimus dėl prieglobsčio prašymų, tačiau šis biuras taip pat siekia padėti didinant nuoseklumą tarp valstybių narių ir remti tas valstybes, kurios vienu ar kitu metu patiria ypač didelį spaudimą dėl įvairaus žmonių, atvykstančių į jas, srauto arba dėl kitų priežasčių.
Mes taip pat girdėjome apie tai, kad trūksta nuoseklumo tarp valstybių narių priimant sprendimus dėl prieglobsčio prašymų, ir dėl to kyla sunkumų įgyvendinant Dublino sistemą.
Tačiau labiausiai mums norėtųsi padėties pagerėjimo, ir tai iš dalies susiję su mokymu. Mes siūlome čia pasinaudoti JTVPK gairėmis, – galbūt pradiniame etape, nebūtinai jomis vadovaujantis, –kad valstybės narės pasinaudotų patirtimi tam, kad biuras galėtų vykdyti bendrus arba, jei to reikia, specialius mokymus, remiantis pačių valstybių narių ir JTVPK bei atitinkamų NVO patirtimi.
Vienu metu mes manėme, kad galime pasiekti susitarimą per pirmąjį svarstymą, tačiau laikas ir, žinoma, mūsų noras parengti priemonių paketą dėl Europos bendros prieglobsčio sistemos parodė, kad tai neįmanoma. Tačiau šiuo klausimu vyko svarbios diskusijos su pagalbiniais pranešėjais ir su Taryba, ir tai paaiškina kai kuriuos pakeitimus, kuriuos mes čia turime, kurių dalis yra techninio pobūdžio, įtraukiant klausimus, įprastus reglamentui, kurie buvo praleisti originaliame pasiūlyme.
Parlamentui atrodo esminė JTVPK įtaka Prieglobsčio paramos biurui. Mes taip pat norime, kad NVO glaudžiai bendradarbiautų su biuru konsultaciniame forume ir, žinoma, dalyvautų vykdant mokymus arba pačiuose mokymuose, jei jos yra prieglobsčio sistemos valstybėje narėje užtikrinimo dalis.
Vis dėlto sunkiau susitarti su Taryba dėl Parlamento vaidmens. Mes manome, kad Parlamentas turėtų aktyviai dalyvauti skiriant direktorių, laikydami galbūt Pagrindinių teisių agentūrą tam tikru modeliu. Kitas neišspręstas klausimas, kaip nurodė Jeanine, pristatydama Dublino sistemą, yra tai, kiek įmanomas valstybių narių bendradarbiavimas, kuris turėtų būti labiau privalomas, o ne savanoriškas. Taigi, šiuo metu šie du klausimai yra patys svarbiausi.
Mums labai malonu, kad Taryba nurodė, kad ji gali priimti mūsų pakeitimus dėl paties mokymo ir, žinoma, pasitelkiant išorės kompetenciją, pavyzdžiui, dėl interpretacijos, jei tai būtina.
Todėl mes manome, kad mes pasiekėme pažangą, tačiau bus matyti, – kai sulauksime atsiliepimų iš Komisijos apie tai, kaip reikėtų didinti bendradarbiavimą tarp valstybių narių, – ką mes galėsime pasiekti šiuo pasiūlymu.
Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Gerb. pirmininke, teisės aktų pasiūlymais, kurių vertinimą Jūs ką tik pateikėte, siekiama nustatyti tikrai bendrą prieglobsčio sistemą, kuri leistų užtikrinti didesnę apsaugą, veiksmingumą ir nuoseklumą.
Širdingai dėkoju penkiems pranešėjams už jų svarbų ir gerai atliktą darbą. Tai – pirmas kartas, kai Parlamentas, kaip viena teisės aktų leidybos institucija, pateikė savo sprendimą prieglobsčio klausimais. Reikėtų pasakyti, kad buvo nustatytas veiksmingas darbo ryšys. Man malonu matyti, kad Parlamentas didžiąja dalimi pritaria Komisijos pasiūlymams. Ši parama itin svarbi, jei mes norime įveikti tam tikrus teisės priemonių trūkumus, likusius iš pirmojo etapo. Tuo metu pasiūlymai buvo priimti tik po konsultacijų su Parlamentu.
Vis dėlto norėčiau nurodyti keletą pastabų dėl kai kurių pakeitimų, keliančių tam tikrą susirūpinimą arba kurie yra verti atskiro dėmesio. Pirmiausia dėl Nicolae Vlado Popos pranešimo. Aš iš esmės pritariu jo pasiūlymams dėl „Eurodac“. Dabar grįžkime prie Antonio Masipp Hidalgo ir priėmimo sąlygų. Aš pritariu pakeitimui dėl opaus klausimo dėl materialinės paramos, teikiamos prieglobsčio prašytojams atitikties minimaliai socialinei paramai, kuri užtikrinama valstybės narės piliečiams.
Tačiau Komisijai reikalingi tam tikri standartai. Jie reikalingi ne tam, kad valstybės narės būtų įpareigotos teikti socialinę paramą prieglobsčio prašytojams, bet tam, kad būtų nustatytos aiškios taisyklės, kad būtų apsaugotas prieglobsčio prašytojų orumas ir leistų mums ir taip pat Komisijai stebėti bendrų standartų kiekvienoje valstybėje narėje taikymą.
Tai taip pat tinka lygiateisiškumo su valstybės narės piliečiais principui dėl sveikatos apsaugos paslaugų prieigos žmonėms, turintiems specialių poreikių. Čia taip pat pritariu pakeitimui, tačiau norėčiau, kad būtų išlaikyti tam tikri standartai, nes Komisijos pasiūlymu siekiama įveikti esamus trūkumus, susijusius su pažeidžiamų asmenų sveikatos apsauga. Tiek apie priėmimo normas. Dar kartą dėkoju Antonio Masipui Hidalgo už jo puikų pristatymą.
Dabar grįžtu prie Dublino reglamento. Esu labai dėkingas Jeanine Hennis-Plasschaert už jos labai gerą pranešimo pristatymą dėl Dublino reglamento persvarstymo. Norėčiau pabrėžti klausimą, kuris labai svarbus man: šeimos susijungimas ir nelydimų nepilnamečių problema. Dublino sistema dažnai kritikuojama dėl neigiamo poveikio, kurį ji gali turėti prieglobsčio prašytojams, ypač pažeidžiamų asmenų šeimų atveju.
Savo pasiūlymu Komisija norėjo užtikrinti, kad šeimos nebūtų išskirtos ir nepilnamečiai nebūtų perduodami, išskyrus šeimų susijungimą. Pakeitimai, keičiantys šį požiūrį, negali sulaukti mūsų pritarimo. Norėčiau pabrėžti solidarumo klausimą, minimą kai kuriuose pakeitimuose, kurie buvo pateikti Dublino reglamentui.
Pirmiausia norėčiau padėkoti mūsų pranešėjai Jeanine Hennis-Plasschaert ir Parlamentui už nuostatą dėl prieglobsčio prašytojų perdavimo sustabdymo, jei valstybė narė susiduria su sunkumais. Vis dėlto Dublino reglamentu neįmanoma pasiekti daugiau, nes šis reglamentas, gerb. Jeanine HennisPlasschaert, negali būti priemonė paskirstyti prieglobsčio prašytojus tarp valstybių narių. Jūsų raginimai dėl solidarumo išgirsti, ir Komisija pritars pakeitimui reglamento preambulėje tam, kad būtų padarytas politinis pareiškimas, kuriant geresnius, formalius solidarumo mechanizmus.
Faktiškai aš esu pasiryžęs vėliau pasiūlyti konkrečias priemones didinti solidarumui Europos Sąjungoje ir mažinti spaudimą prieglobsčio sistemoms kai kuriose valstybėse narėse. Mums reikalingas teisingesnis tarptautinės apsaugos naudos gavėjų paskirstymas tarp valstybių narių. Europos Sąjunga jau leido Europos pabėgėlių fondui remti pilotinius projektus šioje srityje. Be to, pradėjęs veikti paramos biuras galės teikti kvalifikuotą paramą toms valstybėms narėms, kurios to prašo. Vis dėlto būtina atsižvelgti į didesnio solidarumo poreikį ir didesnį nuoseklumą įvairiose valstybėse narėse.
Dabar grįžkime prie paramos biuro. Dėkoju, Barbara Dührkop Dührkop ir Jean Lambert, už jūsų svarbų, greitai ir veiksmingai atliktą darbą, nes Komisija savo pasiūlymą pateikė tik vasario 18 d. Šiuo atveju man tikrai reikalinga Parlamento parama greitai steigiant biurą, ir aš su pasitenkinimu galiu pažymėti, kad pasiūlymui dėl pakeitimo dėl Europos pabėgėlių fondo buvo pritarta.
Pora pastabų dėl kai kurių paramos biuro klausimo aspektų. Solidarumo klausimas Parlamentui – ir man – kelia didžiausią susirūpinimą. Nurodysiu pakeitimo projektą, kuriuo biuras raginamas remti privalomo mechanizmo paskirstant tarptautinės apsaugos gavėjus, įgyvendinimą. Komisijos pasiūlyme atsižvelgiama į Imigracijos ir prieglobsčio paktą, kuriuo numatoma savanoriška sistema.
Vis dėlto, kaip aš ką tik minėjau, nors Komisija siekia sukurti labiau koordinuotą mechanizmą, sprendimas nebus lengvas. Tuo metu biuras remia tokius vidaus perskirstymo mechanizmus, kokie yra apibrėžti, kad ir kokie jie būtų. Reglamentas steigti biurą nėra tinkamas nustatyti šių mechanizmų principams, tačiau, kaip ir Dublino reglamento atveju, Komisija pritars pakeitimui preambulėje.
Be to, Komisija mano, kad biuro išorės mandatas neturėtų apsiriboti perkėlimo veiksmais ir regioninėmis apsaugos programomis. Reikėtų vengti pakeitimų, kurie riboja paramos biuro mandatą. Pateikti pakeitimai, kuriais siekiama radikaliai keisti procedūrą skiriant būsimojo biuro direktorių. Atsargiai! Tvarka, numatyta šiais pakeitimais, galėtų labai pailginti direktoriaus skyrimą. Šio biuro steigimas turi būti greitas ir veiksmingas. Formulė, kurią siūlo Komisija, yra horizontali formulė, šiuo metu naudojama dvidešimčiai reguliavimo agentūrų, priklausančių pirmajam ramsčiui. Būtų gaila nukrypti nuo suderintos formulės, vykstant horizontaliai diskusijai tarpinstitucinėje grupėje dėl agentūrų, kurioje dalyvauja Parlamentas.
Norėčiau baigti. Jau kalbu gana ilgai, tačiau Parlamento darbas yra toks, kad noriu pateikti išsamų atsakymą. Kai kas kritikavo pasiūlymus dėl Dublino ir priėmimo normų kaip pernelyg dosnius. Kai kas teigia: „Taip, tačiau Europos prieglobsčio politika gali tapti nepagrįstų prieglobsčio prašymų politika.“ Kiti akivaizdžiai remiasi subsidiarumo principu. Tiesą sakant, aš nepritariu panašiai kritikai. Tik tikras Europos prieglobsčio politikos nuostatų suderinimas pagal aiškius standartus, skatinančius teisingumą ir efektyvumą, leistų Europai praktiškai įgyvendinti norą apsaugoti tuos, kuriems iš tikrųjų ši apsauga reikalinga, išvengiant piktnaudžiavimų, kuriuos skatintų dviprasmiški, nevienodai taikomi standartai. Patirtis rodo, kad kai valstybės narės svarsto prieglobsčio prašymus objektyviai ir profesionaliai, jokių piktnaudžiavimų nėra. Manau, kad kova su piktnaudžiavimu procedūromis ir apsaugos standartų didinimas nėra nesuderinami.
Baigdamas norėčiau padėkoti Parlamentui už dalyvavimą, rengiant teisės aktų paketą opiu prieglobsčio klausimu. Aš tai sakau paprastai, tačiau iš širdies net pirmininkaujančiai valstybei narei: Europos Parlamento parama priimant šias prieglobsčio politikos priemones mums labai svarbi. Tai politika, kuri atitinka mūsų europines vertybes, kurios kartais iš tikrųjų gali sukelti nuogąstavimus ir kritiką, tačiau ji yra mūsų žemyno humanitarinės dvasios ir humanitarinės tradicijos dalis.
Štai kodėl, gerb. pirmininke, aš esu itin dėkingas visiems Parlamento nariams ir ypač penkiems pranešėjams už jų puikų darbą.
Jan Kohout, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − Gerb. pirmininke, šis naujas mūsų darbo etapas kuriant bendrą Europos prieglobsčio sistemą reikalauja didelių pastangų iš Europos Parlamento ir iš Tarybos.
Taryba visiškai pritaria poreikiui siekti tolesnio teisės aktų suderinimo prieglobsčio srityje. Europos Vadovų Taryba, priimdama Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą, džiaugėsi iki šiol pasiekta pažanga prieglobsčio srityje, tačiau taip pat pripažino, kad tarp valstybių narių lieka didelių skirtumų suteikiant apsaugą ir dėl to, kaip ši apsauga yra praktiškai įgyvendinama.
Europos Vadovų Taryba, dar kartą pakartodama, kad apsaugos užtikrinimas ir pabėgėlio statuso suteikimas yra kiekvienos valstybės narės atsakomybė, taip pat nurodė, kad atėjo laikas imtis naujų iniciatyvų užbaigti kurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, numatytą pagal Hagos programą, ir šitaip užtikrinti geresnę apsaugą, kaip pasiūlė Komisija savo politikos plane dėl prieglobsčio.
Todėl Taryba džiaugiasi keturiais svarbiais teisiniais pasiūlymais, kuriuos Komisija pateikė 2009 m. gruodžio ir vasario mėn. ir kurie šiandien yra svarstomi mūsų diskusijoje.
Šiais pasiūlymais svarstomas tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo sąlygų, vadinamasis Dublino reglamentas ir „Eurodac“, kurie pristatyti praėjusių metų gruodžio mėn., kartu su pasiūlymu įsteigti Europos prieglobsčio paramos biurą, kuris pristatytas šių metų vasario mėn.
Šie pasiūlymai kurį laiką buvo intensyviai svarstyti diskusijose Tarybos institucijose po to, kai jie buvo pristatyti. Pasiūlymų pobūdis ir klausimų, kurie juose sprendžiami, sudėtingumas reiškia, kad svarstymas įvairiuose Tarybos lygmenyse nėra baigtas.
Todėl aš negaliu nurodyti tvirtos Tarybos pozicijos dėl pakeitimų, kuriuos siūlo Parlamentas pranešimų projektuose. Galiu tik pasakyti, kad Taryba atidžiai išnagrinės visus Parlamento pranešimo aspektus, kad būtų galima kuo greičiau pasiekti pažangą dėl šių svarbių priemonių.
Aš ypač tikiuosi, kad mes galime pasiekti greitą pažangą dėl dviejų pasiūlymų, kurių taikymo sritis yra ne tokia plati. Tai – pasiūlymai įsteigti Europos prieglobsčio paramos biurą ir iš dalies pakeisti „Eurodac“ reglamentą. Tai yra pasiūlymai, kuriuos svarstant Tarybos tarnybos pasiekė didžiausią pažangą ir, galima sakyti, kad pavyko suderinti Tarybos ir Parlamento požiūrį.
Europos prieglobsčio paramos biuro steigimas supaprastintų informacijos, analizės ir patirties mainus tarp valstybių narių ir leistų toliau plėtoti praktinį bendradarbiavimą tarp administravimo įstaigų, atsakingų už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jis taip pat leistų naudoti bendrą kilmės šalių informaciją derinant nacionalinę patirtį, procedūras ir pagaliau sprendimus vieną su kitu. Ir Taryba, ir Parlamentas pritaria šio biuro steigimui. Pirmininkaujanti valstybė narė mano, kad Parlamentas ir Taryba turėtų pasiekti susitarimo dėl šio pasiūlymo šioms abiem institucijoms priimtinu pagrindu. Kaip garbingiesiems nariams žinoma, šį pasiūlymą papildo pasiūlymas, iš dalies keičiantis sprendimą dėl Europos pabėgėlių fondo. Kadangi jo tikslas yra užtikrinti prieglobsčio paramos biuro finansavimą, abi priemonės turėtų būti priimtos tuo pačiu metu.
Taryba taip pat mano, kad galima greitai pasiekti sutarimą dėl „Eurodac“ reglamento, nes Komisija siūlo tik tam tikrus techninius pakeitimus, kuriais prisidedama prie geresnio sistemos veikimo.
Diskusijos, kurios vyko iki šiol Taryboje dėl kitų dviejų pasiūlymų – pakeitimų priėmimo normų direktyvai ir vadinamajam Dublino reglamentui – rodo, kad klausimai, kurie keliami šiais pasiūlymais, yra neabejotinai daug sudėtingesni ir sunkesni.
Komisijos pasiūlymais dėl priėmimo normų direktyvos, kaip garbingiesiems nariams žinoma, siekiama iš dalies pakeisti esamą direktyvą, atsižvelgiant į pastaraisiais metais Komisijos nustatytus trūkumus. Komisija mano, kad galiojančia direktyva valstybėms narėms palikta pernelyg didelė veiksmų laisvė, ir tai trukdo užtikrinti tinkamas priėmimo sąlygas prieglobsčio prašytojams visose valstybėse narėse. Štai kodėl Komisija pasiūlė pakeitimus tokiais klausimais, kaip prieglobsčio prašytojų užimtumo galimybių didinimas, materialinių priėmimo sąlygų gerinimas, geresnės galimybės patenkinti pažeidžiamų asmenų poreikius ir pagalba sulaikymo atveju.
Dublino reglamentu, tai yra, reglamentu, nustatančiu kriterijus ir mechanizmus, nustatant valstybę narę, atsakingą už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, siekiama išvengti piktnaudžiavimo dėl prieglobsčio tvarkos, kai tas pats asmuo skirtingose valstybėse narėse pateikia keletą prašymų. Komisija siūlo pakeitimus, kuriais siekiama didinti dabartinės sistemos veiksmingumą ir užtikrinti geresnius prieglobsčio prašytojų apsaugos standartus. Pasiūlymu taip pat numatytas mechanizmas, kaip sustabdyti perkėlimą, jei valstybės narės prieglobsčio sistema patiria ypatingą spaudimą, kai prieglobsčio prašytojams neužtikrinami atitinkami apsaugos standartai ir priėmimo sąlygos.
Taryboje šiuo metu išsamiai nagrinėjami Komisijos pasiūlymai dėl priėmimo direktyvos ir Dublino reglamento. Taryba vis dar nenustatė savo pozicijos kai kuriais šių dviejų pasiūlymų klausimais, taip pat tebevyksta diskusija tam tikrais pagrindiniais klausimais. Tai klausimai dėl užimtumo prieigos ir „sulaikymo“ sąvokos Priėmimo sąlygų direktyvoje, ir tai, kaip geriau reaguoti į valstybių narių, patiriančių tam tikrą spaudimą, poreikius Dublino reglamento sąlygomis. Pirmininkaujančiai valstybei narei jau aišku, kad reikalingas darbas Taryboje, kad būtų galima pasiekti atitinkamų susitarimų tarp valstybių narių dėl šių pasiūlymų, kurie leistų dalyvauti diskusijose Parlamente, kad būtų pasiektas susitarimas tarp abiejų institucijų. Tai, žinoma, yra mūsų tikslas, ir galima užtikrinti Parlamentą, kad Taryba visiškai atsižvelgs į Parlamento nuomonę, pateiktą pakeitimais, siūlomais atitinkamuose pranešimų projektuose.
Taryba ir Parlamentas yra įsipareigoję nustatyti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, kuri leistų užtikrinti aukštą apsaugos lygį ir galėtų veiksmingai veikti. Todėl mes susiduriame su svarbiu iššūkiu ieškoti teisingų sprendimų, kurie leistų mums siekti šio tikslo. Esu įsitikinęs, kad ir Taryba, ir Parlamentas turi pakankamai valios, kad tai pasiektų, ir šiomis sąlygomis Taryba dabar imsis išsamiai nagrinėti Parlamento pasiūlymus dėl šių keturių priemonių.
Simon Busuttil, Biudžeto komiteto nuomonės referentas. – (MT) Kaip teisingai minėjo mano kolega Jeanine Hennis-Plasschaert, – ir aš norėčiau ją pasveikinti, – šis paketas yra paremtas solidarumo principu. Solidarumo su tais, kurie yra verti apsaugos ir pirmą kartą – solidarumo su tomis valstybėmis, kurioms tenka neproporcinga našta. Solidarumas prisimintas susitarus dėl Komisijos pasiūlymo sustabdyti Dublino reglamento taikymą šalims, kurioms tenka neproporcingai didelė našta. Tas pats solidarumas yra neatskiriamai susijęs su Europos Parlamento pasiūlymu nustatyti naštos pasidalijimo mechanizmą, kuris bus ne savanoriškas, o visiems teisiškai privalomas.
Vis dėlto mūsų pastangoms siekiant solidarumo pakenkė įvykiai pasaulyje, ir daugelis tiesiog negali suprasti, kaip mes galime siekti solidarumo, kai kiekvienas šiuo metu bando perkelti savo atsakomybę ant kito pečių. Šiuo metu, kai mes svarstome šį klausimą Parlamente, tarp Maltos ir Italijos įsiplieskė rimtas, jau trečias panašaus pobūdžio konfliktas per pastarąsias keletą dienų.
Du laivai, plaukiantys link Lampedusos, kuriuose yra 130 imigrantų, šiuo metu yra šiek tiek toliau nuo Lampedusos, tačiau Italija atsisako juos gelbėti. Vadovaujantis tarptautiniais teisės aktais, šie asmenys turėtų būti palydėti iki artimiausio uosto ir, kaip sakė pirmininko pavaduotojas Jacques Barrot per pirmąjį incidentą, artimiausias uostas šiuo atveju yra Lampedusa. Gerb. pirmininke, Italijos, tiksliau jos ministro Roberto Maroni, elgesys yra neteisėtas tarptautinių teisės aktų požiūriu, arogantiškas Maltos ir nežmoniškas šių imigrantų atžvilgiu. Panašus elgesys nedaro garbės Italijai, be to, gerb. pirmininke, ši padėtis yra rimta dar ir dėl to, kad ji įrodo, kad negalima gelbėti imigrantų, nes juos išgelbėjus, reikės prisiimti naštą juos priimti. Tai yra labai pavojinga pozicija.
Todėl aš kreipiuosi į Europos Komisijos Pirmininko pavaduotoją Jacquesą Barrotą ir prašau jo nedelsiant įsikišti, kad šis klausimas būtų nedelsiant išspręstas. Taip pat norėčiau jo paprašyti primygtinai reikalauti, kad Italija laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų, ir taip pat paaiškinti visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, kad tai nėra tik Maltos ir Italijos problema, o greičiau mūsų visų atsakomybė, ir todėl mes visi turėtume ieškoti išeities. Gerb. pirmininke, jei mes atsisakysime praktiškai parodyti solidarumą, pakenksime pasitikėjimui, kuris turėtų būti tarp mūsų ir pakirsime Europos piliečių pasitikėjimą mumis. Jei mes tikime solidarumu, negalime leisti, kad viršų paimtų nacionalinis egoizmas. Kiekvienas turi daryti tai, ką privalo. Dėkoju.
Agustín Díaz de Mera García Consuegra, PPE-DE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją Jeanine HennisPlasschaert už jos pasiryžimą pradėti dialogą ir derybas dėl šio pranešimo.
Norėčiau jums priminti, kad prieglobstis yra moralinė pareiga, kurią turi šalys, kurioms labiau pasisekė. Mes turėtume nepamiršti, kad nepaisant rimtų ekonominių sunkumų, kurių sąlygomis šiandien gyvename, solidarumas yra vienas svarbiausių mūsų politikos priemonių dėl prieglobsčio ir imigracijos aspektų; solidarumas su tais, kurie, turėdami tam pagrįstą priežastį, prašo prieglobsčio, ir solidarumas su tais mūsų Bendrijos partneriais, kurie, atsižvelgiant į jų geografines sąlygas ir dydį, susiduria su didesniais migracijos srautais.
Šioje srityje „prieglobsčio paketas“ yra būtina ir esminė priemonė nustatant būsimąsias imigracijos politikos priemones Europos Sąjungoje. Vis dėlto norėčiau nurodyti, kad svarstant tokias svarbias priemones, kaip tos, kurias svarstome šiandien, turėtų būti skirta daugiau laiko apmąstymams ir svarstymams; todėl palikti mažai laiko sprendimams, kuriuos riboja nustatytos galutinės datos, yra visiškai nepriimtina.
Pasiūlymas turi keletą aspektų, kurie artimiausioje ateityje neabejotinai turėtų būti persvarstyti. Kalbu apie prieglobsčio prašytojų padėtį, atvejus, kai jie gali būti sulaikomi, esminį skirtumą tarp „įkalinimo“ ir „sulaikymo“, patalpas, kuriose jie gali būti sulaikomi, išimčių dėl perdavimo nustatymą, išimtis iš bendro principo, nustatant, kuri valstybė yra atsakinga už prašymo svarstymą, išsamų „šeimos narių“ apibrėžimą ir paramą, kuri turėtų būti teikiama valstybėms narėms, turinčioms svarstyti didesnį prašymų skaičių.
Nepaisant šių klausimų, ir atsižvelgiant į tai, kaip greitai mes dirbome, galima sakyti, kad apskritai priimtas suderintas pranešimas. Tai yra suderintas paketas, į kurį įtraukti visi klausimai, kurie kelia susirūpinimą mūsų politinei frakcijai, ypač tie, kuriais užtikrinamos asmenų, kuriems turi būti suteikta tarptautinė apsauga, teisės ir tie, kurie skirti remti toms valstybėms narėms, kurios sulaukia daugiau tarptautinės apsaugos prašymų.
Norėčiau užbaigti, primindamas jums, kad veiksmingos teisinės apsaugos teisė yra pagrindinė Europos konstitucijose ir konkrečiai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teisė. Todėl teismų sistema turėtų būti aukščiausias asmenų, kurie siekia tarptautinės apsaugos, teisių garantas; to siekiant būtina, kad asmenims, kuriems ji reikalinga, būtų suteikta teisinė parama.
Gerb. pirmininke, užbaigsiu, paragindamas kurti Europos prieglobsčio paramos biurą ir teikti pagalbą per Europos pabėgėlių fondą.
Roselyne Lefrançois, PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, aš, būdama pagalbinė pranešėja rengiant Dublino reglamento naująją redakciją, norėčiau padėkoti Europos Komisijai už tai, kad mums buvo pateiktas kokybiškas tekstas. Faktiškai jis labai pagerino Dublino sistemą, ypač asmenų, prašančių suteikti tarptautinę apsaugą, pagrindinių žmogaus teisių apsaugos požiūriu.
Ši pažanga apima: šeimos vienybės principo stiprinimą; papildomą dėmesį nepilnamečiams ir vaiko interesų sąvoka; geresnę informaciją ir asmenų, siekiančių tarptautinės apsaugos, prašymų persvarstymą teisme; griežtą sulaikymo taikymo ribojimą; ir galimybę laikinai sustabdyti perkėlimą į valstybes nares, kurių pajėgumai yra perkrauti arba neužtikrina pakankamos apsaugos.
Balsuojant Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete mums pavyko blokuoti Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakciją, kuri norėjo atsikratyti kai kurių iš šių nuostatų, tarp jų dėl prieglobsčio prašytojų sulaikymo tvarkos. Tai iš principo mums yra esminė garantija, nes tie, kurie norėtų gauti tarptautinę apsaugą, nėra nusikaltėliai, todėl nebūtina juos sodinti už grotų.
Vis dėlto kai kurios pranešimo vietos vis dar sudaro sunkumų, tarp jų ir klausimas, kokia kalba turėtų būti teikiama informacija prieglobsčio prašytojui. Mūsų nuomone, tai turėtų būti kalba, kurią minėtasis asmuo gali suprasti, o ne ta, kurią, kaip galima manyti, jis (arba ji) supranta. Norėčiau pridurti, kad kai asmuo sulaikomas, ši teisė jam yra garantuota pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.
Mes taip pat norėtume, kad nepilnamečių be tėvų prašymus Sąjungos teritorijoje nagrinėtų valstybė narė, kurioje pateiktas paskutinis prašymas, kad būtų galima išvengti nepilnamečių perkėlimo iš vienos valstybės į kitą. Tai buvo numatyta pradiniame Komisijos tekste, tačiau PPE kartu su pranešėju nepritarė šiam pasiūlymui.
Pagaliau, atsižvelgiant į tai, kad Dublino reglamentu nesiekiama užtikrinti teisingo įpareigojimų paskirstymo svarstant prašymus dėl tarptautinės apsaugos, mano nuomone, svarbu, kad būtų sukurtos kitos priemonės, stiprinančios solidarumą, kaip jūs sakėte, Komisijos nary Jacquesai Barrotai, su valstybėmis narėmis, kurių sienos yra Europos Sąjungos išorės sienos.
Jeanine Hennis-Plasschaert, ALDE frakcijos vardu. – (NL) Kaip aš jau nurodžiau savo pirmojoje kalboje, šiame Parlamente vis dar esama didžiulių skirtumų tarp valstybių narių, todėl norimą suderinimą faktiškai šiuo požiūriu galima vertinti kaip nesėkmingą. Mes to negalime ilgiau neigti. Direktyvose nustatomi procedūrų standartai, o ne standartinė procedūra. Atsižvelgiant į daugelį skirtumų, kuriuos mes dabar bandome suderinti, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija aiškiai pasisako už pragmatinį požiūrį.
Mes manome, kad tolesnis valstybių narių įstatymų suvienodinimas, taip pat apimantis gaires dėl tinkamo jų vykdymo, yra vienintelis kelias, tačiau tai turėtų būti būtinai susieta su realiais reikalavimais ir pragmatiniais įsitikinimais.
Mes laikome Europos prieglobsčio paramos biuro steigimą ir siūlomą priėmimo sąlygų direktyvos ir EURODAC reglamento naująją redakciją itin reikšmingais šiomis sąlygomis. Todėl gaila, – ir tai skirta Komisijai, – kad vis dar turime laukti, kol bus paskelbta naujosios redakcijos procedūra ir Pripažinimo direktyva. Jas numatyta paskelbti birželio 24 d. Vis dėlto siekiant didesnio nuoseklumo ir geresnės teisėkūros būtų labiau logiška, jei šie du pasiūlymai būtų įtraukti į dabartinį prieglobsčio paketą.
Aš sutinku su tuo, kad galutinį žodį šiuo klausimu turėtų tarti Taryba. Vis dėlto leiskite man dar kartą pabrėžti, kad didesnis aiškumas, geresnė kokybė, didesnis nuoseklumas ir solidarumas yra svarbūs visoms valstybėms narėms. Aš nepamiršiu mūsų išvykų prie Europos išorės sienų, ypač skubant į gerai žinomus „karštuosius taškus“. Šiuo požiūriu Europos Sąjungos patikimumui jau kurį laiką kyla pavojus. Todėl privalau jus paraginti laikytis savo pažadų!
Mario Borghezio, UEN frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, visiškai neseniai man teko girdėti keletą labai rimtų pareiškimų iš savo kolegos iš Maltos, kuriuos galėčiau pavadinti šmeižikiškais, prieš Italijos vyriausybę ir konkrečiai ministrą Roberto Maroni.
Malta žaidžia abejotiną žaidimą, ir aš norėčiau paaiškinti kai kurias aplinkybes. Aš nenorėčiau to vadinti nešvariu žaidimu paprasčiausiai dėl pagarbos, kurią reikėtų parodyti Europos Sąjungos valstybei narei, tačiau mūsų kolega narys tikriausiai nuoširdžiai teigė, kad Malta visuomet siekė apsaugoti savo didžiulius teritorinius vandenis, siekiančius net Lampedusos salą. Italijos vyriausybė ne kartą prašė Maltos sumažinti savo didžiulį teritorinių vandenų plotą. Malta neketina jo sumažinti, taip pat ir todėl, kad galėtų prašyti gauti paramą iš Europos Sąjungos.
Todėl reikėtų pasakyti visą tiesą, kokia ji yra: tiesa apie Italijos galimybes ir valią priimti, apsaugoti ir išsaugoti imigrantų, kurie yra šios prekybos žmonėmis aukos, teises yra tokia akivaizdi ir pagrįsta dokumentais, kad man nebūtina ją čia iš naujo įrodinėti.
Jei grįžtume prie šio pranešimo esmės, norėčiau pabrėžti, kad mūsų pareiga – vietoje diskusijų, kurios primena gaidžių peštynes iš garsiojo A. Manzoni romano – yra mūsų valstybių narių pareiga ne pasiduoti sirenų balsams, raginantiems „daryti gera“ su tam tikra veidmainystės priemaiša ir labai konkrečiais politiniais ir ekonominiais interesais, o priversti labai griežtai taikyti šventą prieglobsčio principą ir nesuteikti pagrindo norintiems jį panaudoti netinkamiems tikslams, neatitinkantiems jį įkvepiančių kilnių principų ir išvengti piktnaudžiavimo juo. Tuo itin suinteresuotos nusikalstamos organizacijos, organizuojančios neteisėtų migrantų prekybą ir išnaudojančios jų darbą – tai, ką mes nurodome dabartinėmis sąlygomis.
Kartoju: mūsų pareiga yra neapsimesti, nesirinkti argumentų, kuriuos būtų galima panaudoti, bet ieškoti bendro požiūrio ir siekti, kad būtų priimtos veiksmingos priemonės, užtikrinančios teisę į prieglobstį, kurios netaptų teise nusikaltėliams ir organizuoto nusikalstamumo susivienijimams naudoti kilnius ir gerus įstatymus siekiant savo pasibjaurėtino tikslo išnaudoti žmones iš besivystančių šalių.
Jean Lambert, Verts/ALE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, aš taip pat esu pagalbinė pranešėja rengiant šį paketą ir norėčiau pakartoti tai, ką sakė Agustín Díaz de Mera García Consuegra apie moralinę pareigą. Taip pat, kaip minėjo kai kurie nariai, kalbant apie griežtą taikymą, kai kuriems iš mūsų labiau rūpi, kad taisyklių taikymas būtų iš tikrųjų sąžiningas ir netrukdytų žmonėms, kuriems reikalinga apsauga, ją gauti. Vienas šio konkretaus paketo aspektų yra tai, kaip mes galime tai tobulinti ir pasirūpinti, kad visos valstybės narės veiktų laikantis vienodai aukštų standartų.
Jei kalbėtume apie naują prieglobsčio prašytojų priėmimo redakciją, tai mes labai džiaugiamės Komisijos pradiniu pasiūlymu ir norime išsaugoti tam tikras jo dalis, tarp jų ir dėl darbo rinkos prieigos ir tinkamų pajamų, dėl kurio mes balsavome anksčiau šiandien. Aš labai apgailestauju, kad šiems dviem pasiūlymams nepritaria mano gimtoji valstybė JK. Tai yra tikra gėda tikrąja šio žodžio prasme.
Teisė gauti sveikatos apsaugą yra, žinoma, taip pat labai svarbi, ir ne tik skubiais atvejais, bet ir teikiant įprastos sveikatos priežiūros paslaugas, ypač tiems, kurie galbūt buvo kankinami ir kuriems dabar reikalinga psichologinė pagalba.
Naujosios Dublino redakcijos požiūriu mes taip pat pritariame pradiniam pasiūlymui, pritariame sustabdymo mechanizmui ir, žinoma, balsuosime, kad būtų taikomas kuo platesnis apibrėžimas dėl šeimų susijungimo.
Giusto Catania , GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, savo paskutinę kalbą per šią Parlamento kadenciją pradedu šiek tiek emocingai ir pirmiausia norėčiau aptarti dalykus, apie kuriuos šiuose rūmuose buvo kalbama raginant Komisijos narį J. Barrotą įsikišti ir išspręsti šį klausimą, labai dažnai susijusį su valstybėmis narėmis, mėgstančiomis apsimesti, kad už prieglobsčio prašytojų likimą atsakingas kas nors kitas.
Vos prieš kelias minutes matėme, kaip Italija ir Malta viena kitai verčia atsakomybę, taip pat prieš kelias dienas girdėjome apie laivą Pinar, buvusį jūroje per ilgai – žuvo tie, kurie tikriausiai būtų išgyvenę. Būtent tai turime mintyje kalbėdami apie prieglobstį; kalbame apie šį realų poreikį, šį įsipareigojimą, kurį valstybės narės turi parodyti formuodamos priėmimo politikos priemones.
Aš nuoširdžiai džiaugiuosi savo kolegų EP narių A. Masipo Hidalgo ir J. HennisPlasschaert pateiktais pasiūlymais dėl Priėmimo direktyvos ir Dublino reglamento dalinio keitimo. Abiem pasiūlymais siekiama tobulinti Europos Sąjungos prieglobsčio prašytojų priėmimo sistemą.
Manau, kad privalome pabrėžti Europos piliečių ir prieglobsčio prašytojų lygybę, nes prieglobstis nėra tai, ką valstybės narės teikia nuo karų bėgantiems žmonėms, prieglobstis – tai valstybių narių pareiga ir tų žmonių teisė pasilikti mūsų šalyse įgyjant visas Europos piliečių turimas teises. Todėl manau, kad tai yra mūsų politinės iniciatyvos ir mūsų teisėkūros gebėjimų civilizuotumo gairė.
Taigi, aš sutinku su šios direktyvos ir šio reglamento pakeitimais, manau, kad teisę į prieglobstį turime užtikrinti visiems jo prašantiems, nes Europos Sąjungos ateitis priklauso nuo mūsų svetingumo kokybės. Manau, kad tai turėtų būti aspektas, pagal kurį būtų galima spręsti, kaip mes suvokiame pačią Europos Sąjungos idėją.
Johannes Blokland, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, rytoj, paskutinę šios sudėties Parlamento posėdžių dieną, balsuosime dėl mūsų prieglobsčio politikos tobulinimo pasiūlymų paketo. Praėjus penkeriems diskusijų ir prieglobsčio centrų lankymo metams pats laikas imtis konkrečių priemonių. Jeigu po viso to būsime priversti įgyvendinimo laukti dar ilgiau, galutinio atsako bus imamasi gerokai per vėlai.
Dėl 2005 ir 2006 m. įvykių turėjome kovoti su nelegalia imigracija, bet vykstant šiam procesui prieglobsčio prašytojai atsidūrė tiesiog užribyje. Nors pritariu, kad būtų sukurta bendradarbiavimo agentūra, nerimauju dėl jos formos ir misijos. Kaip gauti patikimą saugių kilmės šalių sąrašą? Kokiais šaltiniais remdamiesi šį sąrašą parengsime? Kaip deramai apsaugoti informacijos šaltinius iš nesaugių šalių? Ar galima šiuos šaltinius atskleisti viešai ir ar toks sąrašas nepriklausomam teisėjui atrodys patikimas? Norėčiau iš Tarybos išgirsti, kaip išvengti šios problemos.
Kodėl praktinio bendradarbiavimo funkcijų nepavedėme ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrai („Frontex“)? Šios agentūros kompetencija ribota ir, jeigu padidintume jos finansavimą, ji turėtų labai geras sąlygas šiai funkcijai atlikti. Taip galėtume tinkamai reaguoti į tikruosius įvykius, su kuriais agentūra „Frontex“ vis tiek susiduria. Remdamiesi praktinėmis žiniomis apie neteisėtą prieglobsčio prašytojų ir imigrantų atvykimą, galėtume tinkamai pasirengti priimti prieglobsčio prašytojus. Man atrodo, kad tai labai praktiškas sprendimas.
Hubert Pirker (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, džiaugiuosi galėdamas iš mums pateiktų pasiūlymų paremti reglamento dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo projektą, Europos pabėgėlių fondą ir reglamentą dėl sistemos „Eurodac“.
Vis dėlto norėčiau aptarti Priėmimo sąlygų direktyvos ir Dublino reglamento klausimą – atrodo, iki šiol diskusijose jo ėmiausi tik aš.
Priėmimo sąlygų direktyva sukurta, kad pabėgėliai – tikrieji pabėgėliai – per kuo trumpesnį laiką gautų kuo geresnę pagalbą. Vis dėlto man atrodo, kad siūlomais pakeitimais nustatoma tvarka prilygsta raginimui per prieglobstį skatinti imigraciją arba piktnaudžiauti prieglobsčio sistema – šią tvarką galima aiškinti ir taip.
Kodėl? Visi prieglobsčio prašytojai privalo turėti galimybę patekti į darbo rinką. Aš manau, kad šiuo klausimu sprendimą turi priimti valstybės narės. Siūloma, kad asmenų, kuriems leidžiama paduoti prieglobsčio prašymą, grupė būtų išplėsta į ją įtraukiant psichinės sveikatos sutrikimų turinčius asmenis – taip, aš pažįstu daug psichinės sveikatos sutrikimų turinčių žmonių, bet ne visi turi teisę į prieglobstį – arba, pavyzdžiui, į šią grupę įtraukiant visus pagyvenusius asmenis. Vartojamos neapibrėžtinės teisinės sąvokos. Aš taip pat nepritariu, kad visiems prieglobsčio prašytojams būtų teikiama tokia pat socialinė pagalba kaip ir saviems piliečiams. Kadangi taip nėra, maždaug 95 proc. prašytojų prieglobstis tiesiog nesuteikiamas. Manau, kad šiais pakeitimais siūloma eiti klaidingu keliu. Todėl aš kartu su Austrijos liaudies partijos delegacija balsuosiu prieš juos.
Tam tikrais aspektais Dublino reglamentas yra toks pat, nes jame skatinama manipuliuoti prieglobsčiu. Šia naująja nuostata, kuria leidžiama naudotis savo nuožiūra, prieglobsčio prašytojui sudaroma galimybė išsirinkti šalį, kurioje paduoti prašymą, ir, jeigu jis bus priimtas, sudaroma galimybė prieglobsčiu manipuliuoti.
Taip pat manau, kad sudėtinga laikinai sustabdyti perkėlimus. Gerai suprantu Maltos padėtį, bet manau, kad leisti paramos grupėms greitai teikti pagalbą naudingiau, negu eiti čia siūloma linkme. Turime užtikrinti, kad pabėgėliams padėtume greitai, tačiau bet kokia kaina užkirstume kelią piktnaudžiauti prieglobsčiu.
Claude Moraes (PSE). - Gerb. pirmininke, jeigu galiu, netrukus išdėstysiu kitokį požiūrį – prieglobsčio paketas ir penki jį kruopščiai rengę pranešėjai verti šio Parlamento paramos.
Mūsų šešėlinis pranešėjas dirba su pasiūlymu dėl sistemos „Eurodac“ bei J. Lamberto pasiūlymu ir manau, kad puikiai bendradarbiaudami parengėme realistinį ir įgyvendinamą paketą, kuriame gerai pasirūpinta skaidrumu: pavyzdžiui, sistemos „Eurodac“ klausimu – opiu prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudų ėmimo klausimu – šioje srityje patobulinome pirštų atspaudų duomenų naudojimo būdus; taip pat Europos duomenų apsaugos priežiūros įstaigos vaidmens stiprinimo ir įgaliojimų aiškesnio išdėstymo klausimu.
Norėtume matyti svarbias nuorodas į daugiau Pagrindinių teisių chartijos straipsnių ir į žmogaus orumo bei vaikų teisių nuostatas ir norėtume, kad būtų gerai išspręstas kalbos ir prieglobsčio prašytojų klausimas, kurį labai tinkamai iškėlė Antonio Masip Hidalgo ir Rosalyne Lefranēois.
J. Lamberto pranešimo dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo klausimu manome, kad tai yra lemiamas žingsnis pirmyn siekiant, kad valstybės narės pradėtų bendradarbiauti bendros Europos prieglobsčio sistemos srityje. Socialistų frakcija šį pranešimą remia, bet pateikėme ir pakeitimų. Norime daugiau skaidrumo ir atskaitingumo, manau, to stengiasi pasiekti ir pranešėjas. Norime, kad deramai dalyvautų JT pabėgėlių komitetas (angl. UNHCR) ir NVO. Pateikiau papildomų pakeitimų, kuriais į sistemą įtraukiama gera Europos Parlamento priežiūra.
Suprantu, ką Komisijos narys sako apie greitą klausimo sprendimą ir Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimą, bet atskaitingumas, skaidrumas ir informacijos apie prieglobstį kokybė irgi labai svarbu. Kad Europos prieglobsčio paramos biuras gerai dirbtų, jis turi rengti nuolat tikrinamą kuo naudingesnę, skaidresnę ir objektyvesnę informaciją. Taikydami šias apsaugos sąlygas tvirtai papildysime sąžiningą ir darnią bendrą Europos prieglobsčio sistemą.
Bogusław Rogalski (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijoje ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimuose pateikta išsami informacija apie teises į prieglobstį. Tai yra viena iš pagrindinių teisių, kai asmuo savo kilmės šalyje persekiojamas dėl rasės, religijos, etninės kilmės, politinės nuomonės ar narystės tam tikroje politinėje grupėje, o dabar pasaulyje taip būna dažnai. Žmonėms suteikti šią teisę – reiškia taip pat užtikrinti jiems teisę į savo gyvenimo raidą. Tai turi būti viena iš pagrindinių sąlygų.
Norėdami tai pasiekti turėtume prieglobsčio paprašiusiems žmonėms suteikti galimybę patekti į darbo rinką, nes tai – geriausias būdas užtikrinti prieglobsčio prašytojui savarankiškumą. Taip išvengiama ir socialinės izoliacijos, o prieglobsčio prašytojui padedama geriau susipažinti su priimančiosios šalies kultūra. Prieglobsčio paprašiusiems žmonėms turėtų būti užtikrinama galimybė gauti visapusišką procedūrinę pagalbą, įskaitant teisę į aukštos kokybės teisinę pagalbą, kad jiems būtų lengviau suprasti savo teises.
Adamos Adamou (GUE/NGL). - (EL) Gerb. pirmininke, sistema „Eurodac“ naudojama prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudams rinkti. Nors pripažįstame, kad bandoma tobulinti ankstesnę sistemos „Eurodac“ veikimo struktūrą, vis dar turime abejonių dviem pagrindiniais klausimais: pirmiausia, dėl žmonių, atvykstančių į Europą siekiant geresnės ateities, pagrindinių teisių laikymosi, nes tai iš esmės yra „Europos policijos duomenys“ – mes su tuo kategoriškai nesutinkame. Antra, ar tvirtinamose priemonėse laikomasi pagrindinių pačios Europos Sąjungos principų, pavyzdžiui, asmens duomenų apsaugos, ir ar numatytos priemonės atitinka proporcingumo principą. Mes nesutinkame, kad būtų imami keturiolikose metų vaikų pirštų atspaudai.
Siūlomomis priemonėmis, su kuriomis mes nesutinkame, prieglobsčio prašytojams užkertamas kelias kitoje valstybėje prašyti antros galimybės, jeigu pirmojoje valstybėje jų prašymas atmetamas – ir tai daroma dabar, kai žinome, kad prieglobsčio procedūros visada yra šiek tiek subjektyvios ir gali būti nepalankios asmeniui, kuris jau ir taip nukentėjo.
Kadangi tai paskutinė mano kalba šiame Parlamente, norėčiau jums, visiems kolegoms ir darbuotojams padėkoti už bendradarbiavimą.
Catherine Boursier (PSE). – (FR) Gerb. pirmininke, gerb. J. Barrotai, ponios ir ponai, aš irgi džiaugiuosi galėdama pateikti nuomonę tokiu svarbiu diskusijų klausimu kaip prieglobsčio paketas, ypač priešpaskutinę Parlamento kadencijos dieną.
Nors patvirtintas pirmasis Europos prieglobsčio sistemos etapas, imdamiesi įvairių veiksmų sužinojome, kad valstybėse narėse tebesama skirtumų pripažįstant pabėgėlio statusą.
Nepaisydami didelės direktyvoje įtvirtintos pažangos priėmimo sąlygų klausimu, kaip minėjo mano kolegė R. Lefranēois, kurios pastabas visiškai palaikau, turime pripažinti, kad valstybės narės šiuo aspektu vis dar turi per daug veiksmų laisvės. Todėl irgi primygtinai reikalaučiau, kad šioje srityje – pirmiausia šioje srityje – būtų rastas būdas taikyti Europos solidarumo principą.
Galiausiai labiau negu kada nors anksčiau noriu pažymėti, kad prieglobsčio prašytojai ir asmenys, kuriems būtina tarptautinė apsauga, yra pažeidžiami ir jiems turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Tai pirmiausia reiškia, kad jie neturėtų būti laikomi sulaikyti.
Diskusija dėl Grąžinimo direktyvos baigta; sutarėme visi. Nėra reikalo aptariant prieglobstį grįžti prie tos diskusijos.
Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti visiems kalbėjusiesiems ir pirmiausia dar kartą padėkoti pranešėjams. Pateiksiu tik vieną ar dvi pastabas, pirmiausia dėl kalbos, ypač skirtas R. Lefranēois. Turiu pasakyti, kad Komisija buvo nuomonės, jog siūlant, kad prieglobsčio prašytojus būtų privaloma informuoti kalba, kurią jie, tikėtina, supranta, sukurta gera pusiausvyra. Šios priemonės tikslas – sudaryti sąlygas, kad prieglobsčio prašytojams būtų suteikta deramos informacijos ir kad būtų įmanoma kovoti su galimu kai kurių prieglobsčio prašytojų piktnaudžiavimu.
Dabar norėčiau padėkoti Parlamentui. Vis dėlto pirmiausia leiskite pareikšti nuostabą dėl H. Pirkerio kalbos. Pone H. Pirkeri, negaliu jums leisti iškraipyti Komisijos pasiūlymo. Girdėdamas Jus sakant, kad Dublino reglamento pakeitimais gali būti skatinama manipuliuoti prieglobsčiu, negaliu leisti taip manyti, tai neįmanoma ir netiesa. Komisijos pasiūlyme nekeičiami principai, kuriais grindžiama Dublino sistema. Prieglobsčio prašytojai negalės pasirinkti prieglobsčio valstybės, nors tiesa, kad atsakinga valstybė bus nustatoma pagal objektyvius kriterijus, tačiau atsižvelgiant į humaniškesnius argumentus, ypač į šeimos susijungimą.
Negaliu patikėti, kad, būdamas Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos narys, Jūs neatsižvelgiate į šią šeimos susijungimo problemą. Negaliu Jums leisti iškraipyti šio pasiūlymo. Komisija irgi suinteresuota sukurti aiškias garantijas, kad sistema nebūtų piktnaudžiaujama. Be kitų dalykų, mes įtraukėme sistemą pažeidžiamiems asmenims nustatyti. Akivaizdu, kad valstybės narės turi užtikrinti sąžiningą, darnų mūsų pasiūlytų principų įgyvendinimą.
Taip pat ponui J. Bloklandui pasakyčiau, kad svarbu agentūros „Frontex“ misijų nepainioti su paramos biuro misijomis. Tai skirtingos misijos, kurioms reikia skirtingų gebėjimų, jeigu tikrai norime, kad prieglobsčio prašymai Europoje būtų nagrinėjami kaip dera, kruopščiai ir humaniškai.
Netikiu, kad Europos Parlamentas, remdamasis pranešėjų užbaigtu darbu, negali rasti plataus sutarimo. Žinoma, jūs priklausote skirtingoms politinėms šeimoms, jums opūs skirtingi politiniai ir filosofiniai klausimai, bet nepamirškime, kad šioje srityje Europa, kurioje buvo persekiojimo atvejų ir kartais persekiojamųjų gyvybei kildavo didelis pavojus, nėra pavyzdys. Tai – ne idealistinis pamokslas; kalbama apie ištikimybę mūsų vertybėms. Tai sakau primygtinai. Man reikia plačios Europos Parlamento paramos.
Jan Kohout, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − Gerb. pirmininke, pateikdamas galutines pastabas norėčiau pabrėžti, kad Taryba palankiai vertina Parlamento norą daryti ankstyvą pažangą šių svarbių dokumentų klausimu, ir tai, kad Parlamentas pripažįsta, kaip svarbu, kad tinkamai veiktų bendra Europos prieglobsčio sistema.
Galiu patikinti, kad Taryba dabar atidžiai svarstys Parlamento poziciją dėl šių pasiūlymų – darbas vyksta atitinkamuose Tarybos organuose. Pirmiausia Taryba išsamiai išnagrinės Parlamento pakeitimus ir nustatys, ar įmanoma susitarti dėl pasiūlymų, su kuriais dirbant padaryta daugiausia pažangos.
Taip pat leiskite pateikti pastabą dėl solidarumo principo. Keletas gerbiamų narių teisingai pažymi, kad kai kurių valstybių narių prieglobsčio sistemoms dėl jų geografinės ir demografinės padėties iš tikrųjų daromas ypatingas spaudimas.
Todėl Europos Vadovų Taryba 2008 m. rudenį priimtame Europos imigracijos ir prieglobsčio pakte pabrėžė solidarumo principą. Pakte aiškiai raginama savanoriškai ir koordinuotai reikšti solidarumą stengiantis geriau paskirstyti tarptautinės apsaugos naudos gavėjus ir priėmus teisės aktus, pvz., pagal programą „Solidarumas ir migracijos srautų valdymas“, taip pat numatoma finansuoti veiklą, kurioje valstybės narės gali dalyvauti, šiuo atveju – irgi savanoriškai.
Pažymėtina, kad Europos prieglobsčio paramos biuras, padėdamas keistis informacija apie šiuos Bendrijos vidaus perkėlimus, gali padėti juos vykdyti. Be to, biuras gali padėti koordinuoti kitų valstybių narių pareigūnų dislokavimą į valstybes nares, patiriančias ypatingą spaudimą. Vis dėlto šis reglamentas negali būti teisinis pagrindas Bendrijos vidaus perkėlimo sistemai sukurti.
Leiskite baigiant pasakyti, kad šioje srityje mūsų laukia tolesnis darbas, nes Komisija jau paskelbė ketinimą pateikti daugiau teisėkūros pasiūlymų bendrajai Europos prieglobsčio sistemai užbaigti. Šie pasiūlymai bus susiję su prieglobsčio procedūromis, kvalifikavimo standartais ir prašymą padavusių asmenų kvalifikavimu kaip pabėgėlių, taip pat JT pabėgėlių komiteto saugomų žmonių perkėlimo sistemų kūrimu. Turime kuo greičiau daryti pažangą, kartu užtikrindami, kad dėl tempo neblogėtų kokybė. Esu įsitikinęs, kad dėl šio dalyko galime sutarti visi.
Antonio Masip Hidalgo, pranešėjas. − (ES) Komisijos nary J. Barrotai, mano paramą jūs jau užsitikrinote; to, ko prašote šio Parlamento, gavote bent jau iš pranešėjo – nuo pat pirmosios mano pranešimo eilutės. Taip pat norėčiau pasakyti, kad šią popietę dviejose savo kalbose suteikėte mums teisinę, moralinę ir istorinę pamoką.
Vienas iš kalbėjusiųjų minėjo veiksmingą teisinę apsaugą. Akivaizdu, kad veiksminga teisinė apsauga – vienas iš pagrindinių principų. Todėl prašau nustatyti reikalavimą, kad prieglobsčio prašytojai būtų informuojami ne kokia nors kita kalba, o ta, kurią jie supranta. Jeigu taip nebus, nebus ir veiksmingos teisinės apsaugos, ir prašau to neneigti, nes prieštarausite svarbiausiems teisės principams, kuriuos anksčiau minėjote.
Nicolae Vlad Popa, pranešėjas. – (RO) Mano šalį, Rumuniją, iki 1989 m. valdė totalitarinis komunistų režimas, kurį galėtumėte apibūdinti netgi kaip nusikalstamą. Esant šiam režimui piliečiai gyveno tarsi dideliame kalėjime. Nepaisant to, dešimtys tūkstančių rizikavo gyvybe bėgdami iš šalies ir prašydami politinio prieglobsčio. Pažįstu daugybę tokių žmonių ir žinau, kokia svarbi tarptautinė apsauga, ypač politinio prieglobsčio instituto teikiama apsauga.
Vis dėlto mums gyvybiškai svarbu sugebėti nustatyti tikruosius prieglobsčio prašytojus – tuos, kurių politinio prieglobsčio prašymas iš tikrųjų visiškai pagrįstas. Patobulinę registravimo sistemą šiuos atvejus galime išspręsti neabejotinai daug greičiau. Vis dėlto kartu norėčiau aptarti kitą problemą, susijusią su tinklais, konkrečiai kalbant, prieglobsčio prašytojų gabenimo tinklų nusikalstama veikla. Šie tinklai už prieglobsčio prašytojų gabenimą į Europos Sąjungos valstybes nares gauna didžiules pinigų sumas. Taip pat manau, kad kova su šia nusikalstama veikla turi būti mūsų prioritetas ir jai vykdyti turi būti sukurta strategija.
Jean Lambert, pranešėja. − Gerb. pirmininke, palankiai vertinu šią popietę išgirstą bendrą paramą Europos prieglobsčio paramos biurui ir labai norėčiau padėkoti kolegoms už bendradarbiavimą ir šioje srityje mūsų atliktą darbą.
Tikimės kuo greičiau pasiekti, kad šis biuras veiktų. Jo tikslas, žinoma – gerinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, nes prieglobsčio sistemų įgyvendinimas gerėja praktiškai bendradarbiaujant specialistams mokymo ir kitose srityse. Kai šis pasitikėjimas padidės, galbūt valstybės narės mažiau jaudinsis, kad turi privaloma tvarka bendradarbiauti įsipareigojimams įvykdyti.
Palankiai vertinu aiškią Komisijos nario nuomonę apie skirtingas Prieglobsčio paramos biuro ir agentūros „Frontex“ misijas. Tai labai skirtingi dalykai, jų tikslai skirtingi, nors, žinoma, bendradarbiavimas ir įgyvendinimas yra svarbūs jų aspektai. Vienas iš aptartų aspektų – informacija apie trečiąsias šalis – tarptautinės apsaugos siekiančių asmenų kilmės šalis. Žinoma, vienas iš dalykų, kuriuos spręs Prieglobsčio paramos biuras – kaip iš įvairių šaltinių gauti kuo standartiškesnės informacijos – tokios, kad žmonės būtų labiau linkę tikėti, kad informacija nenaudojama politiniais tikslais.
Manau, kad labai stebėtumės, jeigu viena šalis žmones iš Čečėnijos priimtų kaip pabėgėlius, o kita greta esanti šalis iš Čečėnijos nepriimtų nė vieno. Daugelis manome, kad tai visiškai neįmanoma, jeigu turėsime tą pačią informaciją. Tad pasitikėjimas informacijos kokybe ir tuo, kaip valstybės narės ją naudoja – taip pat labai svarbus būsimo glaudesnio bendradarbiavimo aspektas. Lauksime, kol jis bus įgyvendintas.
Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Gerb. pirmininke, nors ir negaliu pateikti tikrai patenkinamo atsakymo, nenorėčiau palikti S. Busuttilo, kalbėjusių Italijai atstovaujančių narių – M. Borghezio, G. Catanios – ir visų kitų narių iškeltų klausimų neatsakytų; tačiau noriu pasakyti, kad problema, su kuria susiduriame Viduržemio jūros regione, negali būti susijusi vien su Malta ir Italija. Europiečiai tikrai turi sužinoti apie vis tragiškesnę ir sunkesnę čia apibūdintą padėtį.
Aš pats buvau Lampedūzoje ir Maltoje; įvykus pirmajam incidentui, Briuselyje susitikau su abiem ministrais. Ačiū Dievui, sprendimą radome. Vis dėlto birželio mėn. pradžioje vyksiančioje kitoje TVR Taryboje šį klausimą dar kartą iškelsiu kartu su visais vidaus reikalų ministrais.
Maltai ir Italijai stengsimės padėti kuo galėdami, tačiau tiesa, kad Europa ir visos valstybės narės turi imtis spręsti problemą, kurios negalima palikti tik dviem valstybėms narėms.
Turime šį klausimą svarstyti; tai – didžiausia varomoji jėga diskusijoje, kuri parodė, kad europiečiams reikia daugiau solidarumo.
Pirmininkas. − Diskusija baigta.
Balsavimas vyks 2009 m. gegužės 7 d., ketvirtadienį.
Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Sistema „Eurodac“ yra svarbi duomenų apie tarptautinės apsaugos prašytojus ir imigrantus, sulaikytus už neteisėtą sienos kirtimą arba viršijusius teisėto buvimo valstybės narės teritorijoje laiką, valdymo priemonė.
Pertvarkius „Eurodac“ reglamentą išnyks su teisėkūros nuostatų veiksmingumu susiję sunkumai, pvz., kai kurių valstybių narių vėlavimas nusiųsti pirštų atspaudus į centrinę „Eurodac“ sistemą ar keistis duomenimis apie pripažintus pabėgėlius konkrečioje valstybėje narėje ir netikslus prieigą prie „Eurodac“ duomenų bazės turinčių institucijų paskyrimas.
Manau, kad „Eurodac“ duomenų bazė bus veiksmingiau naudojama tik tada, kai sistemoje „Eurodac“ bus naudojama ta pati techninė platforma kaip ir sistemose SIS II bei VIS. Kad būtų užtikrinta SIS, VIS ir „Eurodac“ sąveika ir mažinamos išlaidos, Biometrinių duomenų tikrinimo sistema joms turi būti viena.
Raginu Komisiją pateikti reikiamus teisėkūros pasiūlymus, kad būtų sukurta už šių trijų IT sistemų valdymą atsakinga agentūra ir šias priemones būtų galima sujungti vienoje vietovėje, taip ilguoju laikotarpiu užtikrinant optimalią jų sinergiją ir išvengiant dubliavimosi bei nenuoseklumo.
Toomas Savi (ALDE), raštu. – Gerb. pirmininke, labai palankiai vertinu Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo idėją, nes padėtis trečiosiose šalyse, ypač Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, nuolat blogėja. Prieštarauju bet kokiai „Europos tvirtovės“, kuri būtų izoliuota nuo Trečiojo pasaulio problemų, idėjai – daugelį šių problemų tiesiogiai ar netiesiogiai sukėlė buvę kolonizatoriai. Europa negali atsukti nugaros ir nevykdyti įsipareigojimų šalims, kurios kažkada buvo beatodairiškai išnaudojamos.
Europos prieglobsčio paramos biuras bendrajai Europos prieglobsčio politikai suteiks koordinuotą pobūdį. Prieglobsčio prašytojų atžvilgiu sutinku su Europos Sąjungos solidarumo principu. Kai kurių valstybių narių sienos yra išorinė Europos Sąjungos siena ir todėl joms nuolat būdingi imigracijos srautai.
Tikėkimės, kad Europos prieglobsčio paramos biuras padės palengvinti atitinkamų valstybių narių naštą.