Pirmininkas. – Toliau – šiandienos paaiškinimai dėl balsavimo. Esu tikras, tai sukels jums daug nepasitenkinimo, bet yra daug Parlamento narių, kurie užsirašė kalbėti, ir manau, kad jie yra čia.
Inese Vaidere (UEN). – (LV) Gerb. pirmininke, iš tiesų nebuvo aišku, dėl kurio pranešimo dabar galiu kalbėti. Užsirašiau kalbėti dėl pranešimo, kurį pateikė G. Stauner, E. Maldeikis ir R. Corbett. Taip, norėčiau pasisakyti. Tiesiog ne iš karto sureagavau.
Gerb. pirmininke, dėl šio 5 mlrd. EUR paketo, kurio didžioji dalis buvo nukreipta į kaimo plėtrą: norėčiau ypač pabrėžti, kad labai svarbu atsižvelgti ne tik į oficialius indikatorius, bet ir į tikruosius kaimo plėtros poreikius. Plačiajuosčio ryšio reikia visose valstybėse narėse, bet yra valstybių narių, tokių kaip maniškė, kur reikia patobulinti kelių infrastruktūrą, taip pat reikalingos kitos priemonės, skirtos kaimo kraštovaizdžiui išsaugoti. Raginu jus daugiau atsižvelgti į konvergencijos politiką bei sanglaudos politiką ir teikti daugiau paramos ekonominių sunkumų ištiktoms valstybėms narėms, kurios galbūt yra žemesnio ekonomikos išsivystymosi lygio nei senosios valstybės narės. Dėkoju.
Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Pranešimas, kurį pateikė P. Stavreva, yra vienas iš trijų, įtrauktų į bendrą 5 mlrd. EUR paketą. Esant ekonomikos krizei galime matyti, kad trūksta lėšų investuoti į projektus energetikos sektoriuje ir kaimo plėtros srityje, kur ekonomikos krizės padariniai buvo blogiausi. Džiaugiuosi tuo, kad Europos Parlamentas priėmė pasiūlytą reglamentą Europos ekonomikos atkūrimo plano rėmuose, pagal kurį visoms valstybėms narėms skiriama 1,5 mlrd. EUR per Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai.
Kaimo vietovės gali įgyvendinti projektus, skirtus plačiajuosčio interneto ryšio plėtrai. Žemė užima svarbiausią vaidmenį žemės ūkio sektoriuje, o žemės ūkio paskirties žemės naudojimas ir valdymas yra ypač svarbus, sprendžiant naujas problemas, susijusias su klimato kaita, atsinaujinančiais energijos ištekliais, vandens trūkumu ir bioįvairove.
Norėčiau paraginti valstybes nares ne laukti, bet greitai, laiku ir detaliai sudaryti savo nacionalinius planus bei pateikti skaidrią informaciją dėl naujų teisinių nuostatų. Taip pat jos privalo pradėti pagreitintus ir supaprastintus procesus ir išlaidų, ir ataskaitų teikimo atžvilgiu.
Neena Gill (PSE). - Gerb. pirmininke, mano rinkiminėje apygardoje Vakarų Midlandso regione esama ir miesto, ir kaimo vietovių, o kaimo vietovėse plačiajuosčio ryšio teikimas tiesiog apgailėtinas. Kaip pavyzdį pateiksiu miestelį prie Velso sienos, Naitoną, kuriame verslininkus nuvilia prastas ryšys, ir jie visi prašo: „išgelbėkite mane“. Vienas mano apygardos žmogus norėjo įkurti interneto paslaugų verslą – tai buvo ypač svarbu, nes jis turi negalią, ir darbas namie jam buvo geriausias būdas tai padaryti. Deja, dėl monopolijos ryšys labai lėtas ir nepadeda užsiimti verslu.
Todėl šis finansavimas labai svarbus kaimo vietovėms ir ekonomikos atkūrimui, ir aš norėjau garantuoti, kad jis būtų paskirstytas sąžiningai visose valstybėse narėse, prioritetą skiriant toms, kur plačiajuosčio ryšio aprėptis nepatenkinama. Raginu visas partijas dabar pat susirinkti ir vieną kartą imti ir įveikti šią nesąžiningą skaitmeninę atskirtį.
⁂
Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, dėl darbo tvarkos: teisingai sakote, kad dirbame vėlyvu metu, dėkoju vertėjams, kad pasiliko. Bet tai ne mes nusprendėme vėlai dirbti: tai nutarė pirmininkas anksčiau šiandien – nutarimo būta neįtikėtinai savavališko, to anksčiau niekada nepasitaikė – buvo nuspręsta paaiškinimus dėl balsavimo grąžinti po diskusijos, užuot juos palikus, kaip nurodyta darbo tvarkos taisyklėse, laikui po balsavimo.
Taigi šįvakar čia esame todėl, kad tuo metu pirmininkavęs asmuo pažeidė mūsų pačių darbo tvarkos taisykles, ir visi tie, kurie stengiamės pateikti savo paaiškinimus dėl balsavimo, darome, ką teisėtai galime daryti, kad mūsų balsai būtų išgirsti Parlamente, kuris iš tiesų nemėgsta klausytis mažumų.
Pirmininkas. – Gerb. C. Heatonai-Harrisai, paaiškinsiu jums darbo tvarkos taisyklių punktą. Ten iš tiesų parašyta po balsavimo, bet ne iškart po balsavimo. Šis skirtumas leidžia mums viską interpretuoti.
Priėjome prie pranešimo, dėl kurio, labai džiaugiuosi, C. Heaton-Harris norėjo pasisakyti, nes tai yra G. Onestos pranešimas.
Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, laikui bėgant, ėmiau jausti keistą pagarbą šio pranešimo autoriui ir norėjau pakalbėti apie peticijas apskritai, nes jos man buvo labai naudingos. Nors žmonės nesupranta Europos institucijų ir jų truputį bijo, kartais jiems reikia būdo užregistruoti ginčą. Anksčiau čia peticijas registruodavome kiek negrabiai, bet tai jiems buvo proga problemą iškelti į kiek kitokią sceną, kai gal būdavo išnaudota jau daug kitų galimybių. Nešiau čia peticijas iš savo rinkimų apygardos žmonių; „Earls Bartono septintukas“ buvo viena iš mano žinomiausių bylų.
Esmė ta, kad peticijų procesas yra, ko gero, vienintelis procesas, kurį čia verta apsaugoti. Kitos taisyklės ir procedūros, taip pat daug kitų komitetų nublanksta, palyginti su Peticijų komiteto svarba.
Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, kaip R. Corbett, nenorėčiau užbėgti už akių bet kokio antrojo referendumo Airijoje rezultatams ir išties nenorėčiau užbėgti už akių balsavimui Jorkšyro ir Humberio regionuose per ateinančius Europos rinkimus. Bet linkiu R. Corbettui sėkmės, kad ir ką jis darytų po to, kai liepos mėn. paliks šią vietą. Įdomu, ką Parlamentas darys be savo darbo tvarkos taisyklių srities pranešėjo, be žmogaus, kuris praktiškai savarankiškai užkulisiuose sugebėjo panaikinti mažesnių frakcijų galias ir mažumų balsą šioje institucijoje.
Šis pranešimas galbūt nėra toks jau blogas, bet, kadangi jis nėra toks jau blogas, jį verta išsamiau patyrinėti, nes gan dažnai darbo tvarkos taisyklių pakeitimai formaliai yra visiškai sąžiningi. Svarbu tai, kas tais pakeitimais pasiekiama praktiškai ir kaip juos įgyvendina pirmininkaujanti šalis ir Biuras. Kalbant apie paketą dėl darbo tvarkos taisyklių ir jų pritaikymą prie Lisabonos sutarties, man kyla klausimas, ar nebuvo peržengta riba.
Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, prieš kelias savaites diskutavome dėl pranešimo dėl totalitarinių režimų. Tada pastebėjau, kad išties nacionalsocializmą ir sovietų socializmą jungė bendra gija: pats socializmas.
Žinome, kad pranešėjas R. Corbett tiki Europos projektu. Jis nesigėdija to, kad tiki tolesne politine ir ekonomine integracija; jis nori Jungtinių Europos Valstijų arba Federacinės Europos Respublikos. Tačiau, siekdamas šių tikslų, jis ragina užgniaužti mažumos balsus ir beveik savarankiškai naikina žodžio laisvės principą.
Žinau, jam nelabai rūpi žodžio laisvės principas. Sprendžiant iš jo pranešimo, bet koks piktas praėjusio šimtmečio diktatorius būtų didžiavęsis, jei jiems būtų dirbęs R. Corbett.
Daniel Hannan (NI). - Gerb. pirmininke, nuo 2004 m. čia turėjau daug naujų kolegų iš naujai įstojusių šalių, kai kuriuos jų didžiuojuosi galėdamas vadinti savo draugais. Kai kalbame apie blogus laikus, kuriuos jiems teko išgyventi, man labiausiai įsimena jų teigimas, kad baisiausia gyvenant Ekonominės savitarpio pagalbos tarybos šalyse buvo ne demokratijos nebuvimas, ne nuosavybės teisių nebuvimas, bet tvirtos teisinės valstybės nebuvimas. Jei buvai problemų keliantis režimo kritikas, tavęs neteisdavo. Tau tiesiog apsunkindavo gyvenimą: tavo vairuotojo teisės paslaptingai dingdavo pašte, tavo vaikai negaudavo vietos universitete, negalėdavai susirasti jokio darbo, tik juodadarbišką.
Man nerimą kelia tai, kad toks pat dvigubas standartas pradedamas taikyti mūsų institucijose. Kai čia atvyko Vįclav Klaus, nariai šūkavo, tarškėjo ir dūsavo jam, kaip suerzintos beždžionės, ir niekas net negavo barti. Bet kai protestavome, reikšdami paramą referendumui, keturiolikai iš mūsų paskirtos baudos. Geruoliai krikščionys demokratai gali vos ne atvirai sukčiauti ir pasprukti, bet kai austras euroskeptikas nufotografavo žmones, užsirašančius į susitikimą, kuris nevyko, jis buvo nubaustas tūkstančiais eurų iš esmės dėl to, kad neteisingai užpildė formą. Galbūt manote, kad ne man tai sakyti. Aš negyvenau toje sistemoje, bet Václav Klaus gyveno, ir kai jis perspėja į ją negrįžti, manau, turėtume jo paklausyti.
Richard Corbett (PSE). - Gerb. pirmininke, atvirai sakant, per savo gyvenimą negirdėjau daugiau nesąmonių, nei buvo pasakyta apie šį pranešimą. „Diktatūra ir manipuliavimas“? Kodėl tada pranešimas susilaukė tokios didelės daugumos balsų, jei buvo toks netinkamas?
Pirma jo peikėjų padaryta klaida: ten neminima Lisabonos sutartis ar jos įgyvendinimas. Ta dalis buvo atidėta tvarkyti kitam Parlamentui, o ne šiandien. Pranešimui prieštaraujantys, atrodo, jo net neskaitė.
O dėl teiginio, kad pranešimo tikslas yra užtildyti mažumas: nėra nė vieno tokiu tikslu įvesto pakeitimo tame pranešime, ar apskritai bet kokiame mano pateiktame pranešime dėl darbo tvarkos taisyklių. Parlamentas yra mažumų parlamentas, ne kaip kai kurie nacionaliniai parlamentai, kuriuose dominuoja vienos partijos mažuma arba vykdomoji valdžia. Tai – Parlamentas, kur visi yra mažuma, ir te dar ilgai laikosi tokia įvairovė.
Dėl komentarų apie Vįclavo Klauso nušvilpimą, kurie neturi nieko bendra su šiuo pranešimu: kai čia buvo Portugalijos ministras pirmininkas, nors žinau, kad keli nariai per jo kalbą išėjo, jūs bandėte jį nutildyti; jūs jį nušvilpėte. Jis net negalėjo pasakyti savo kalbos, nes jūs nenorėjote, kad jis pristatytų savo Europą palaikančią poziciją.
Todėl visiškai atmetu tai, kas buvo išsakyta. Bijau, kad išnaudojau sau skirtą laiką, todėl negaliu pateikti paaiškinimo dėl balsavimo, kurį buvau pasiruošęs, ir ketinau sakyti, jog džiaugiuosi, kad mano pranešimas priimtas visas, išskyrus vieną nedidelę klaidą, t. y. man regis, kai PPE suklydo dėl savo balsavimo sąrašo. Tikėsimės, kad tai galėsime ištaisyti kitame Parlamente.
Inese Vaidere (UEN). – (LV) Gerb. pirmininke, norėčiau pabrėžti, kad Europos Parlamentas yra institucija, skatinanti demokratiją visoje Europoje ir taip pat viduje, pačiame Parlamente. Deja, šiame pranešime buvo įvairių punktų, įvairios argumentacijos, kurios negalėjau palaikyti. Nors visa tai įkvėpė geriausi ketinimai, nemanau, kad Europos Parlamente turėtume remti apribojančią taisyklę, nukreiptą į vienintelį žmogų. Taip pat nemanau, kad Europos Parlamento pirmininkui suteikus teisę spręsti, ar leisti pateikti raštišką pareiškimą, demokratijos padaugės. Galų gale, nariai turi teisę pasisakyti. Taip pat diskusijos, naudojant mėlynąsias korteles, gali virsti partijų vidinių sąskaitų suvedinėjimu. Deja, jaučiausi negalinti balsuoti kitaip nei prieš šiuos Europos Parlamento pasiūlymus. Ačiū.
Siiri Oviir (ALDE). - (ET) Ne visada atsitinka taip, kad prieš kiekvieną pranešimą mūsų pašto dėžutės būtų pilnos įdomios medžiagos už ir prieš, o tai – ir nerimo, ir neteisybės šaltinis. Balsavau už bendrąją poziciją, palaikančią pranešimo priėmimą, nes esu patenkinta, jog buvo paremti pranešimai, kuriuose nurodoma, kad vartotojų priėjimą prie interneto veikiančios priemonės turi nepažeisti pagrindinių teisių. Privatumo apsaugos ir vartotojų apsaugos problemos, susijusios su elektroniniais ryšiais, taip pat buvo normaliai išspręstos.
Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, šiame pranešime gilinamasi į pačią viso to, ką žmonės, kaip jie mano, gauna iš Europos Sąjungos, esmę. Daug žmonių Britanijoje manė, kad gauna tam tikrą ekonominę, prekyba grįstą Europą, ir tai buvo Europa, naudinga darbo vietų atžvilgiu. J. Leinen anksčiau šiandien sakė, kad iš tiesų tai – labiau socialinė Europa.
M. Harbouro ir C. Trautmann pranešimų atveju iš esmės padarėme pasirinkimą. Iš tiesų pasirinkome, kad nenorime daugiau vienos bendros rinkos priemonių. Tiesą sakant, mums rašę dėl šio pranešimo nerimavę žmonės iš tikrųjų nesuprato to, kad kalbama apie bendros rinkos priemonę.
Jei prieš pasirodant šiam pranešimui jūs nelegaliai siųsdavotės bylas, – pvz., muziką ar filmus, – jūsų interneto paslaugų teikėjas galėjo, iš anksto neįspėjęs, paprasčiausiai jus atjungti ir jūsų paskyrą panaikinti. Pranešimo atveju kompromisinis pasiūlymas būtų buvęs toks, kad teikėjas būtų turėjęs su jumis susisiekti ir jūs galėtumėte tai užginčyti. Bet dabar, turėdami priimtą tokį paketą – kuris, ko gero, liks galioti ne vienus metus, – sukūrėme padėtį, kai turi kreiptis į teismą, kad būtų uždaryti tikėtina, išties nelegalūs, šlykštūs interneto puslapiai, o tai tikrai ne tai, ko norėjo Europos žmonės.
Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, tikrai norėčiau paaiškinti savo balsavimą, ypač dėl tos dalies apie e. privatumą M. Harbouro pranešime. Manau, kol stengiamės rasti tinkamą pusiausvyrą tarp nacionalinio saugumo ir piliečių laisvių, daug mūsų bijo, kad vis daugiau vyriausybių kaupia vis daugiau asmeninių mūsų duomenų. Beveik kasdien Britanijos spaudoje pasirodo pranešimų apie tai, kad mūsų didysis brolis leiboristų vyriausybė kaupia vis daugiau asmeninių individų duomenų ir net tada, kai įrodoma, kad tie individai nekalti, atsisako atiduoti tuos duomenis. Bet dėl Europos teisingumo teismo nutarimo kai kurių nekaltųjų duomenys dabar jau bus grąžinti.
Įdomu, kad mes taip pat kalbėjome apie faktą, jog vartotojams reikia pasakyti, jei asmeniniai duomenys nuteka elektroninių ryšių tinkluose. Čia kažko trūksta: mes nekalbėjome apie tai, kas atsitiks, jei žinių visuomenės paslaugų teikėjai, pvz., „Google“ ar „Facebook“, praras asmeninius duomenis, ir man gana džiugu, kad šiame pranešime raginame Komisiją tai išsamiau panagrinėti.
Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, telekomunikacijų paketas buvo reglamentas, paskatinęs mūsų piliečius būti neįprastai aktyvius. Interneto naudotojai, veikę kartu ir pavieniui, ryžtingai gynė savo teisę laisvai pasiekti informaciją ir galėti aktyviai veikti internete be apribojimų iš išorės. Europos Parlamento nariui tikra prabanga iš tiesioginių signalų suprasti, ko tikisi rinkėjai, ir būtent rinkėjų dėka šį balsavimą ėmiau laikyti itin svarbiu. Tai teikia viltį Europos piliečiams, kad Europa neegzistuos vien valdininkams. Norėčiau padėkoti visiems, parašiusiems mums elektroninių laiškų šia tema.
Deja, dėl nesutarimo pirmojoje balsavimo dalyje balsuodama dukart suklydau, bet, laimei, galutinio rezultato tai nepakeitė.
Siiri Oviir (ALDE). - (ET) Paragrafo apie teisinę sistemą medžiaga leidžia mums Europos Sąjungos piliečiams pateikti geresnę apžvalgą pažangos, kuri padaryta didelės spartos nuolatinio interneto ryšio, belaidžio ryšio srityje ir plėtojant didelės pridėtinės vertės paslaugas, taip pat padės pasiekti šimtaprocentę plačiajuosčio interneto ryšio aprėptį. Mums reikia teisinių nuostatų individų teisėms naudotis internetu reglamentuoti. Dėl tokių pozicijų palaikiau C. Trautmann pranešimą.
Daniel Hannan (NI). - Gerb. pirmininke, matau, kad dabar Briuselis nori imtis interneto. Komisijos narė V. Reding teigia, kad negalima leisti interneto reguliuoti privačiai įmonei, tuo labiau, jos nuomone, – privačiai įmonei, palaikančiai sutartinius santykius su Amerikos komercijos departamentu.
Tai – ta pati Komisijos narė V. Reding, kuri, dirbdama ganėtinai perpildytoje srityje, sugalvojo, ko gero, beprasmiškiausią argumentą, kokį man teko girdėti iš Komisijos per paskutinę kadenciją, kai pareiškė, jog bendro domeno .eu reikia tam, kad internetas būtų prieinamesnis moterims.
Internetas veikia. Dabartinė domenų ir registracijos sistema veikia puikiai. Ar galite pateikti nors vieną ES politikos sritį, kuriai sektųsi bent perpus tiek, kiek internetui? Bendroji žemės ūkio politika? Bendroji žuvininkystės politika? Nemanau. Kaltintojai baigė.
Siiri Oviir (ALDE). - (ET) Akivaizdu, kad turime įsisąmoninti, jog reikia veiksmingiau įgyvendinti principą, pagal kurį vienodai traktuojami vyrai ir moterys, esantys vieninteliais savininkais, ir juos išlaikantys sutuoktiniai. Prieš 22 metus priimta atitinkama direktyva. Europos Parlamentas ir Komisija nuolatos ragino tą direktyvą persvarstyti, nes per tą laiką viskas pasikeitė.
Šiandien sulaukėme direktyvos pataisymų priėmimo, taip pat buvo priimta nauja direktyva, dėl kurios pagerėja išlaikančiųjų sutuoktinių padėtis, ar tai būtų žemės ūkio, amatų, prekybos, mažų ir vidutinių įmonių, ar laisvai samdomų darbuotojų sritis. Džiaugiausi tokiu sprendimu ir palaikiau pranešimą.
Pirmininkas. – Pažvelgęs į laikrodį, matau, kad ką tik pradėjome paskutinę savo teisėkūros darbo dieną. Gerb. C. Heatonai-Harrisai, jums tenka ta garbė.
Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, viena problema, dėl kurios feminizmo atstovai nepaliaujamai diskutuoja, yra namie sėdinčių motinų problema. Norėčiau apie tai pakalbėti iš šiuolaikinio požiūrio taško su ponios, vardu Kristen McCauliff, pagalba.
Viena problema, dėl kurios feminizmo atstovai nepaliaujamai diskutuoja, yra namie sėdinčių motinų problema. Trečiajame „Simpsonų“ sezone, epizode Homer Alone, svarstomas tas pats klausimas. Epizodo pradžioje rodoma vargstanti Marge, pagreitintai rodoma jos kasdienė rutina. Kaip per didžiulę audrą, kai susilieja keli klimato reiškiniai, išdaigininkų radijuje, didelio eismo, nemandagaus iš paskos sekančio vairuotojo ir ant Marge ir visoje mašinoje pieną išpilsčiusios Maggie derinys lemia, kad Marge tiesiog pratrūksta, sustabdo mašiną vidury tilto ir sukelia spūstį abiem kryptimis. Apie susidariusią padėtį pranešti atvyksta vietinis žurnalistas Kent Brockman. Būtent tada išlenda Ann Crittenden knygoje The Price of Motherhood („Motinystės kaina“) aptariamos lyčių problemos – Brockman pareiškia: „Persidirbusiai, nepakankamai vertinamai namų šeimininkei trūko kantrybė, ir ji pastatė mašiną ant tilto.“
Galėčiau toliau kalbėti apie šį „Simpsonų“ epizodą, bet, galima pasakyti, iš tiesų neturiu tam laiko ir kitką pateiksiu raštu, nes tai verta atidžiai paskaityti.
Pirmininkas. – Gaila, kad negalime paaiškinimų dėl balsavimo teikti vaizdo įrašais; tai būtų nuostabu.
Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, net nemėginsiu to tęsti, bet tiesiog pasveikinsiu C. Heatoną-Harrisą, nes šįvakar, – ar paskutinę naktį, kaip pažiūrėsi, – jis čia pasakė savo šimtąją kalbą, ir žinau, kad, pvz., jūs dėl to esate dėkingas.
Visiems mums reikia pripažinti, kokį itin svarbų vaidmenį mažose įmonėse vaidina moterys, o ypač – sutuoktinės, ypač kalbant apie asmeins, dirbančius savarankiškai. Aš pats, kol nebuvau išrinktas, dirbau savarankiškai, o mano žmona vaidino svarbų vaidmenį toje įmonėje.
Visiškai teisinga tai pripažinti, o kalbėdamas apie moteris mažose įmonėse, norėčiau tiesiog baigti to didžiojo filosofo Johno Lennono žodžiais. Jis dainavo: „Moterie, nerandu žodžių išreikšti savo supainiotiems jausmams dėl to, koks nedėmesingas buvau. Galų gale, visada tau liksiu skolingas. Ir moterie, bandysiu išreikšti savo giliausius jausmus ir dėkingumą, kad man parodei, kas yra sėkmė.“
Neena Gill (PSE). - Gerb. pirmininke, esant dabartiniam ekonominiam klimatui, manau, būtina padaryti viską, ką galime, kad paremtume tuos visuomenės narius, kurie nori prisidėti prie mūsų ekonomikos. Štai kodėl ES anksčiau įvedė teisės aktus dėl motinystės ir tėvystės atostogų.
Darbas nuo devynių iki penkių – ne visiems tinkama išeitis. Todėl yra daug savarankiškai dirbančių asmenų, – daug iš jų yra moterys, – kurie dažnai pamirštami. Geresnė motinų apsauga padės sutuoktiniams žemės ūkio, prekybos ir mažų įmonių srityse ir paskatins moteris įsitraukti į šias gyvybiškai būtinas pramonės sritis, kur jų šiuo metu yra per mažai.
Tą jiems reikia daryti dabar arba niekada – kalbu apie sutuoktinius ar antrąsias puses, kurioms privalu suteikti aiškų, apibrėžtą profesinį statusą ir galimybę naudotis bent jau lygiu socialinės apsaugos statusu kaip savarankiškai dirbantiems asmenims. Jiems negalioja joks „grąžinti siuntėjui“. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pagalbininkai sutuoktiniai turėtų galimybę apsidrausti sveikatos, invalidumo ir senatvės draudimu.
Turime baigti tą farsą, kai moterys praranda teises, vos ėmusios kuo nors rūpintis arba suteikusios naują gyvybę.
Inese Vaidere (UEN). – (LV) Gerb. pirmininke, apskritai aš pritariu, kad būtų naudojami Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ištekliai, ir gerai, jei galėsime padėti susidūrusiems su sunkumais. Tačiau nežinau, ar susidūrusiųjų su sunkumais visuomet reikia ieškoti labiausiai išsivysčiusiose šalyse. Ar tai būtų Vokietijos, Prancūzijos ar Ispanijos automobilių gamintojai, man regis, su tokiomis pačiomis nesėkmėmis ir bėdomis taip pat susiduria žmonės menkiau išsivysčiusiose šalyse, mažosiose valstybėse narėse. Jei kelios dešimtys žmonių praranda darbą šalyje, turinčioje 2,3 mln. gyventojų, tai taip pat svarbu, kaip tada, kai didelėse valstybėse narėse darbą praranda dešimt kartų daugiau žmonių. Todėl labai norėčiau, kad šis fondas būtų daugiau orientuotas į mažas valstybes nares, valstybes nares, kuriose žemesnis pragyvenimo lygis ir didesnė nedarbo grėsmė. Ačiū.
⁂
Richard Corbett (PSE). - Gerb. pirmininke, atsižvelgdamas į tai, kad anksčiau pasakėte, jog jau po vidurnakčio, ir į išlaidas, kurių dėl to patirs Parlamentas, manau, kad nekalbėsiu. Tik norėčiau paklausti, ar negalėtumėte pasakyti, kiek šie trys ponai mums šįvakar kainavo su savo pono Homerio Simpsono kvailysčių citavimais ir kitais dalykais, kurie visiškai nesusiję su mūsų diskusijomis.
Pirmininkas. – Jei gerai pamenu taisyklę, kai mūsų bičiuliai vertėjai turi dirbti po vidurnakčio, jiems priklauso speciali pertrauka. Todėl turime priimti naujas komandas, kad jie galėtų pelnytai pailsėti.
11:59 val. taisyklė dar negalioja, bet 12:01 val. – jau galioja, nors nežinau tikslios kainos.
Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, pritariu G. Stauner pranešimo projektui, kaip ir sakiau per diskusijas. Aš už tai, kad taptų lengviau naudotis Globalizacijos padarinių fondo ištekliais. Man labai kelia nerimą tai, kad iki šiol panaudota tik 3 proc. fondo. Ketinau balsuoti už pranešimą ir norėčiau, kad į tai būtų atsižvelgta. Laimė, mano klaida nepakeitė galutinio balsavimo rezultato. Taip pat norėčiau pasakyti, jog džiaugiuosi, kad taip pat priėmėme J. A. S. Penedos ir J. Lambert pranešimus.
Neena Gill (PSE). - Gerb. pirmininke, palaikėme šį pranešimą, nes tai – teisingas būdas kovoti su ekonominiais sunkumais. Turime pasinaudoti šia padėtimi, ne užsidaryti ir prašyti „išgelbėkite mane“, bet sukurti naujus veiksmus ir technologijas, kurios mums padės iš šios padėties išbristi stipresniems, nei buvome vakar.
Gerb. pirmininke, žinodama, kokie esame aš ir jūs, suprantu, kad mano frakcijos dėmesys, nukreiptas į investicijas į energijos naudojimo efektyvumą bei paramą bandymams kurti pažangiuosius miestus, yra nuostabi galimybė visiems mums ir suteikia viziją ateičiai. Drauge su nuostatomis dėl energetinio saugumo, išlakų mažinimo ir darbo vietų kūrimo, šiame pranešime laikomasi holistinio požiūrio, kuris taps geriausiu būdu ekonomikai ateityje suklestėti.
Kai kurie Europos Parlamento nariai ir kai kurios politinės partijos nepritaria didelių investicijų tokių metu idėjai. Jų nesugebėjimas žvelgti į priekį stulbina mane, ilgainiui tai tik pridarys žalos. Dabar galime aiškiai matyti, ką reikia padaryti, taigi raginu Jungtinės Karalystės vyriausybę stengtis iš visų jėgų, kad per šį paketą būtų galima gauti pinigų.
Inese Vaidere (UEN). – (LV) Ponios ir ponai, norėčiau labai teigiamai įvertinti ir šį pranešimą, ir planą naudoti Bendrijos finansinę pagalbą projektams energetikos srityje, kad būtų galima atgaivinti ekonomiką. Akivaizdu, kad su energetika susiję projektai – mūsų ateitis ir kad tos šalys, kurios prisitaiko prie mažos taršos standartų ir gali geriau kurti ir įvesti atsinaujinančius energijos šaltinius, įveiks konkurentes. Į tai atsižvelgiant, trumpas terminas projektams pateikti ir įvertinti kelia šiek tiek nerimo, nes tai gali vėl sudaryti papildomų sunkumų naujosioms valstybėms narėms. Taip pat tikrai norėčiau išvysti Komisijos pasiūlymus ir detalią programą, kaip padidinti pinigų sumas, kurios bus skirtos energijos naudojimo efektyvumo projektams. Taip pat mums tikrai reikėtų pamąstyti apie pastatų izoliaciją: būtų daug nuveikta ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu mastu. Norėčiau, kad būtų remiama vietos, regioninė ir individuali veikla. Ačiū.
Daniel Hannan (NI). - Gerb. pirmininke, visose šitose kalbose apie skatinamuosius paketus ir gaivinimo programas trūksta gana svarbios dėlionės dalies. Kad galėtum į ekonomiką pumpuoti pinigus, pirmiausia turi tuos pinigus iš ekonomikos išsiurbti. Vienpusiškas būdas, kurį naudojame diskutuodami apie tai, viršūnę pasiekė neseniai vykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime, kai pasaulio lyderiai gyrėsi, kad pasaulio ekonomikai suteikė trilijono dolerių injekciją.
„Pasaulio ekonomikai“: iš kur tie pinigai atsirado, jei ne – plačiausia prasme – iš pasaulio ekonomikos? Iš Saturno žiedų? Piktojo Marso raudonos dirvos? Taigi iš tiesų kalbame apie pinigų traukimą iš mokesčių mokėtojų kišenių ir jų atidavimą nacionalinėms ar tarptautinėms biurokratijoms, kad leistų juos mūsų vardu.
Jei tai išties būtų geresnis veikimo būdas, jei mums visiems būtų geriau, kad už mus valstybės pareigūnai spręstų, kaip išleisti mūsų turtą, mes būtume pralaimėję Šaltąjį karą ir dabar diskutuotume rusiškai.
Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, gal galėčiau baigti padėka visiems vertėjams ir jums visiems.
Manau, svarbu pamatyti pranešimą jo kontekste. Tai bus vienas iš daugiau panešimų apie finansinę padėtį, kurių dar sulauksime, tačiau, kaip sakė mano kolega Dan Hannan, mes, atrodo, nesuprantame esmės.
Kaip krizė prasidėjo? Iš tiesų ji prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijoje, nuo rizikingų paskolų problemos. Kaip kilo rizikingų paskolų problema? Todėl, kad bankai buvo skatinami skolinti arba verčiami skolinti nekreditingiems klientams. Taigi ką mes padarėme, – visame pasaulyje, ne tik Jungtinėse Amerikos Valstijose, – tai sukaupėme kalną skolos.
Tai skolos kalno problemai spręsti, užuot naudojus paskatas ir papildomą finansų reguliavimą, kuris stabdo naujoves, aš labiau linkęs naudoti Jimio Hendrixo būdą. Pamatęs skolos kalną, jis tarė: „O aš atsistoju prie kalno ir jį nukapoju savo plaštaka. Atsistoju prie kalno ir jį nukapoju savo plaštaka.“ Manau, visi galime iš to pasimokyti.
Siiri Oviir (ALDE). - (ET) Pritariau, kad būtų priimtas J. Wojciechowskio pranešimas, nes manau, kad taip panaikinome veidmainystės atvejį. O būtent: mes imame kovoti už įvairių gyvūnų, gyvenančių už Europos Sąjungos ribų, gyvybes, kas savaime yra pagirtina, bet nematome to, kas dedasi mūsų pačių kieme. Šio pranešimo tikslas ir buvo panaikinti tą prieštarą, ir dabar galime suderinti valstybių narių teisės aktus, kurie liečia gyvūnų gerovę skerdžiant ar žudant. Šiame pranešime kalbama apie švarią sąžinę.
Daniel Hannan (NI). - Gerb. pirmininke, ne pirmą ir tikrai ne paskutinį kartą klausiu, ką tai gali turėti bendro su Europos Sąjunga.
Gyvūnų skerdimo metodai atspindi skirtingas kultūrines, nacionalines ir religines tradicijas, tad įžengdami į šią jautrią teritoriją, parodome išskirtinį pasitikėjimą savimi.
Noriu panaudoti man likusį laiką – kadangi šiandien, kaip sakote, paskutinė mūsų teisėkūros diena prieš rinkimus – visų pirma tam, kad padėkočiau jums, gerb. G. Onesta, už jūsų kantrybę ir gerą nuotaiką per šią sesiją, taip pat norėčiau padėkoti personalui, tvarkos prižiūrėtojams ir vertėjams. Jei šis sesijos pratęsimas po vidurnakčio iš tiesų reiškė tas dideles papildomas išlaidas, visų pirma tikiuosi, kad dalis to atiteko personalui už viršvalandžius. Jie dirba profesionaliai, iš to daug šio Parlamento narių galėtų pasimokyti. Antra, paprašysiu pirmininko dar kartą pažvelgti į taisykles. Esame čia todėl, kad po balsavimo nebuvo, kaip aiškiai nurodyta darbo tvarkos taisyklių 163 straipsnyje, paaiškinimų dėl balsavimo. Ten sakoma, kad kai tik diskusija pasibaigia, kiekvienas narys turi teisę pateikti paaiškinimą dėl balsavimo, užtrukdamas ne ilgiau nei šešiasdešmt sekundžių. Man tikrai neramu, kad savavališkai užsimerkėme prieš tai, kas aiškiai teigiama mūsų darbo tvarkos taisyklėse.
Jei norime pakeisti tą taisyklę, puiku. Tam yra mechanizmas. Tačiau kol taisyklėje parašyta būtent tai, mums privalu jos laikytis pagal formą ir turinį.
Pirmininkas. – Atleiskite, kad jums paprieštarausiu, gerb. D. Hannan, bet Konstitucinių reikalų komitetas šį klausimą aptarė labai seniai: „Kai tik diskusija pasibaigia“ nereiškia „iš karto, pasibaigus diskusijai“.
Dabar esame stadijoje „kai tik diskusija pasibaigia“, bet esu tikras, kad jūs kreipsitės į mane, kad tai būtų pataisyta – tikiu jumis.
Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, ritualinės gyvūnų skerdynės, sukeliančios daug kančios, nesuderinamos su mūsų civilizacija. Netikiu, kad kokia nors religija, siekianti daryti gera, galėtų reikalauti kažko panašaus iš savo sekėjų. Tokios skerdynės veikiau yra laukinių, primityvių genčių paprotys, ir mes neturėtume jam pritarti. Jei religinė tolerancija tampa argumentu, tuomet turėtume pridurti, kad pasaulyje yra religijų, praktikuojančių ritualinį žmonių žudymą. Ar ir tam pritarsime? Ar tai – mūsiškė vertybių bendrija?
Atmetus 28 pataisymą, bent jau būtų buvusi sudaryta galimybė taikyti ar įvesti draudimą tokiems veiksmams konkrečiose valstybėse narėse. 28 pakeitimo priėmimas atskleidžia tikrąjį, kraujo ištroškusį šio Parlamento veidą. Balsavau už pranešimą kaip visumą, bet taip dariau tik todėl, kad kitomis nuostatomis pagerinama skerdimui skirtų gyvūnų padėtis.
Neena Gill (PSE). - Gerb. pirmininke, žudymas – vienas iš svarbiausių, bet greičiausiai ir opiausių klausimų, kuriais šiame Parlamente galime parengti teisės aktus. Bet negalime tiesiog praleisti to pro akis, nes daug mano apygardos gyventojų nerimauja, kad teisės aktas paveiks jų religines teises.
Sprendimas, ar svaiginti gyvūną prieš skerdžiant, turėtų būti priimtas ne čia, bet valstybių narių lygmeniu, per atvirą dialogą ir pasitarus su religinėmis bendruomenėmis.
Turime eiti, ne bėgti. Tai man atrodo tinkamiausias požiūris į šią problemą. Šio Parlamento vaidmuo yra ne primesti normas ir vertybes, bet atstovauti rinkėjų pažiūroms ir jas atspindėti ir pasiekti pusiausvyrą. Galime tai išspręsti kartu. Nors dauguma Europos Parlamento narių norėtų, kad visi gyvūnai būtų svaiginami prieš skerdžiant, turėtume nepažeisti religinių bendruomenių teisės valgyti mėsą, gautą nužudžius gyvūną pagal jų religinius įsitikinimus.
Galiausiai, gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti visiems, kurie čia šiąnakt yra, nes manau, kad šiąnakt čia – tik vienišieji, ir mes visi jums bejėgiškai atsidavę, nes būtent todėl čia šiąnakt esame.
- Pranešimas: José Albino Silva Peneda (A6-0241/2009)
Siiri Oviir (ALDE). - (ET) Europos socialiniai modeliai šiuo metu susiduria su daug problemų, pvz., su demografiniais pokyčiais ir globalizacija, o tai taip pat veikia modelius, apie kuriuos kalbama. Todėl Europos socialinius modelius reikia modernizuoti, atsižvelgiant į ilgalaikius pokyčius, bet taip pat išsaugoti jų pradines vertybes.
Esant dabartinei ekonomikos krizei, ypač svarbu, kad socialinė politika būtų vykdoma pagrečiui su ekonomine politika. Kad šie metodai būtų veiksmingi, jie turi būti demokratinės struktūros, t. y. turi būti pagrįsti tvarkymosi nuo apačių aukštyn principu ir turi būti įgyvendinami vietos lygmeniu, t. y. arčiau piliečių. Pasiūlymas buvo parengtas, vadovaujantis šiais principais, ir todėl palaikau pranešimą, parengtą vadovaujant J. A. Silvai Penedai.
Pirmininkas. – Gerb. S. Oviir, jūs man nė kiek nekliudote, be to, džiaugiuosi galėdamas jums pranešti, kad esate paskutinė kalbėtoja dėl paskutinio pranešimo.
Siiri Oviir (ALDE). - (ET) Kartais gerai būti pirmai, kartais gerai būti paskutinei. Norėčiau paminėti keletą dalykų: esant dabartinei rimtai ekonomikos krizei, Europos Sąjungos darbo rinką kontroliuoja tai, kad vis daugiau žmonių atleidžiami, dėl ko padidės bendras skurdą ir atskirtį kenčiančių asmenų Europoje skaičius. Šiandien labai svarbu socialinės veiklos ir susijusią darbo rinkos politiką taip pat vykdyti, Europos ekonomikos gaivinimo plane laikantis jungtinio, bendro požiūrio.
Mes daug kalbėjome apie lankstumą darbo rinkos politikoje. Pats laikas taip pat kalbėti apie lankstumą socialinėje politikoje. Turiu omenyje, kad darbo politika ir socialinės paramos teikimo politika turi būti susietos. To reikalauja dabartinė padėtis. Pranešime remta aktyvi bedarbių veikla, ir manau, kad labai geras žingsnis balsuoti už šio pranešimo priėmimą.
President. – Gerb. S. Oviir, jūsų gerbėjai pasiliko iki galo.
Kitas posėdis prasidės netrukus, nes jau yra 2009 m. gegužės 7 d., ketvirtadienis, paskutinė šeštosios Europos Parlamento kadencijos diena.