Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2169(INL)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0043/2009

Debatai :

PV 06/05/2009 - 15
CRE 06/05/2009 - 15

Balsavimas :

PV 07/05/2009 - 9.18
CRE 07/05/2009 - 9.18
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0389

Posėdžio stenograma
Ketvirtadienis, 2009 m. gegužės 7 d. - Strasbūras Tekstas OL

10. Balsavimo paaiškinimas
Kalbų vaizdo įrašas
Protokolas
  

Žodinis balsavimo paaiškinimas

 
  
  

- Pranešimas: Jo Leinen (A6-0145/2009)

 
  
MPphoto
 

  Michl Ebner (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, naujasis Parlamento vaidmuo po Lisabonos sutarties bus itin svarbus ir manau, kad Parlamentas išnaudos galimybes, kurios jam suteikiamos kaip įmanoma geriau. Kaip tautinės mažumos narys, tradiciškai atstovaujantis jai Europos Sąjungoje, esu ypač patenkintas tuo, kad tautinių mažumų teisės 2 straipsnyje pirmą kartą minimos kaip asmens teisės. Tikiuosi, kad netrukus bus paminėtos ir kaip grupių teisės.

Aš pasitraukiu iš tarnybos savanoriškai savo paties valia, tačiau negaliu nejausti nostalgijos penkeriems metams, kuriuos praleidau kaip šio Parlamento narys ir penkiolikai metų darbo Romoje kaip Parlamento narys. Kaip Italijos pilietis, kurio gimtoji kalba yra vokiečių, kilmė – austrų ir slovėnų, prigimtis – tiroliečių, kaip tikras europietis, ypač džiaugiausi tuo, kad mes visi šiame kabinete suvienodėjame kaip mažumos, ir kad mažumoms buvo suteiktos galimybės. Daugelis iki šiol dar nepajuto, kad priklauso mažumoms, tačiau manau, kad jie tai pajus vis labiau ir labiau, įskaitant valstybes. Esu dėkingas šiems Rūmams už supratingumą mažumoms, kurio labai reikėjo.

 
  
MPphoto
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE).(LT) Aš balsavau už gerb. J. Leineno pranešimą ir rezoliuciją dėl šių priežasčių. Mes esame įpratę kartoti, kad Europos Parlamentas yra vienintelė Europos Sąjungos institucija, kurią tiesiogiai renka žmonės. Visgi atsižvelgiant į tai, kad parlamentas yra žmonių renkama institucija, mano manymu, Europos Parlamentui iki šiol buvo suteikiamos nepakankamos galios.

Dėl šios priežasties manau, kad tai, ką priėmėme šiandien, tai yra Parlamento naujas galias taikant bendro sprendimo procedūrą, naujas galias, tvarkant biudžetą, naujas sankcijų procedūras ir naujas kontrolės galias, yra itin reikšmingas sprendimas. Aš taip pat manau, kad Lisabonos sutartis sustiprins Europos Sąjungos demokratinį legitimumą, ypač stiprinant Parlamento galias, taikant bendro sprendimo procedūrą.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (NI). – Gerb. pirmininke, dabar suprantu, kokia taktika taikoma: paprasčiausiai bandoma sumenkinti balsus ir įgyvendinti Lisabonos sutartį, lyg Prancūzijos, Nyderlandų ir Airijos gyventojai būtų balsavę „taip“.

Vienas po kito priimami ginčytini straipsniai ir naujovės: užsienio reikalų ministras ir užsienio politika, Pagrindinių teisių chartija bei teisingumo ir vidaus reikalų politikos suvienodinimas. Kolegos ketina atsisukti į Airijos rinkėjus ir pareikšti: „Jau per vėlu balsuoti „ne“ dabar, nes mes jau viską įgyvendinome, visą schemą, todėl viskas, ko galite pasiekti, tai suerzinsite visus ir izoliuositės, kai, tiesą sakant, Lisabonos sutarties projektas jau įsigaliojo, jei dar ne de jure, tai de facto“.

Nežinau, ar tai pavyks. Tai priklausys nuo Airijos rinkėjų, tačiau aš būčiau gana nusivylęs, jei jie pasiduotų spaudimui. Žinoma, tik jie patys priims sprendimą, tačiau tai yra tie žmonės, kurių tėvai nugalėjo britų imperijos galybę. Jei jie pasiduos dabar Europos Parlamentui, manau, jie, žmogiškumo prasme, taps menkesni.

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, norėčiau taip pat prisidėti prie pagiriamųjų žodžių, kurie jums buvo pasakyti anksčiau. Labai dėkoju už pirmininkavimą ir kantrybę mums kalbant.

Manau, labai svarbu pripažinti, kai kalbama apie Lisabonos sutartį, kad ji dar nėra ratifikuota, neturėtume elgtis taip, lyg ji jau būtų ratifikuota. Neturėtume ignoruoti rinkėjų, kurie jos dar neratifikavo, ir tų valstybių, kurios jos dar neratifikavo, valios.

Prisiminkime taisykles žaidimo pradžioje ir nesistenkime jų keisti žaidimui įpusėjus. Konstitucinio proceso pradžioje taisyklės skelbė, kad kiekviena šalis turi sutartį ratifikuoti, kitaip ji žlugs. Prancūzija ir Nyderlandai jos neratifikavo, taigi Konstitucija žlugo. Tas pats yra ir su Lisabonos sutartimi – iš pradžių taisyklė buvo ta, kad kiekviena šalis privalo ją ratifikuoti, antraip ji žlugs. Visgi, kai Airijos žmonės balsavo prieš, mes nusprendėme tęsti toliau ir priversti juos balsuoti iš naujo.

Jei iš tiesų norite, kad sutartį žmonės palaikytų, tuomet siūlau Didžiosios Britanijos Vyriausybei prisiimti atsakomybę už savo skelbtą įsipareigojimą ir surengti referendumą dėl Lisabonos sutarties.

 
  
MPphoto
 
 

  Gay Mitchell (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, Airijos gyventojai tikrai pasielgs nevykusiai, jei slėpsis po skeptiškai nusiteikusios britų Konservatorių partijos sparnu. Galiu užtikrinti poną D. Hannaną, kad airiai tikrai taip nepasielgs ir niekuomet nesekė paskui skeptiškai nusiteikusį britų konservatorių sparną.

Jos darbotvarkė net neišreiškia Didžiosios Britanijos interesų – ji rodo tik Konservatorių partijos interesus. Gėda, kad šalis, kuri mums davė Winstoną Churchhillį, pasiuntė tokius žmones į šį Parlamentą, kad jie savo siaurus interesus iškeltų virš britų ir visos Europos interesų.

Keista matyti šiuos britų konservatorius – niekur nedalyvaujančios Sinn Fein susilaikančiųjų partijos bendrus, kurių nė vienas iš jų nei šiandien, nei vakar nepasirodė šiuose Rūmuose. Jie į šiuos Rūmus neužsuka. Jie nedalyvauja Rūmų komitetų veikloje. Kaip jie skaičiuoja savo atlyginimus ir išlaidas, aš nežinau, tačiau jie pareiškė Rūmams, kad šis ir kiti pranešimai buvo blogiausias dalykas, kuris įvyko per šią kadenciją, todėl jie net nepasirodo balsuoti. Tai visiška negarbė.

 
  
  

- Pranešimas: Antonio Masip Hidalgo (A6-0285/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Evans (PSE). – Gerb. pirmininke, po penkiolikos metų tai bus mano paskutinioji kalba Europos Parlamente ir manau, kad nedaug yra svarbesnių problemų nei visuotinis prieglobsčio klausimas ir tai, kaip Europos šalys priima šį iššūkį.

Lengvo atsakymo į tai, kaip spręsti šią problemą, nėra. Jei toks būtų, kuri nors valstybė jau būtų jį radusi. Realiai, manau, vienintelis būdas sumažinti nusivylusių žmonių, ieškančių prieglobsčio kitoje šalyje, o ne savojoje, skaičių, tai atkreipti dėmesį į pamatines priežastis, verčiančias žmones palikti namus ir gimtines. Būtent dėl šios priežasties itin svarbu, kad mes Europos Sąjungoje ir visose išsivysčiusiose demokratinėse valstybėse siūlytume patarimus, pagalbą ir paramą – įskaitant ir finansinę – toms šalims, kurias palietė karas, vidaus konfliktai, žmogaus teisių nebuvimas ir diskriminacija.

Lygiai taip pat turime vertinti ir skurdą pasaulyje, kuris prisideda prie migracijos spaudimo. Niekuomet neturėtume smerkti žmonių, priverstų ieškoti prieglobsčio ar pabėgėlio statuso. Užuot tai darę, turėtume pareikšti jiems užuojautą ir paramą. Tai mūsų iššūkis šiandien.

 
  
  

- Pranešimas: Jean Lambert (A6-0279/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (NI). – Gerb. pirmininke, teisė kontroliuoti sienas yra vienas iš valstybės bruožų, o gyvenamosios vietos ar tautybės teisių suteikimas rodo tautybę. Kai tai iš nacionalinio lygio perkeliame į europinį, Europos Sąjungą įvardijame kaip vientisą jurisdikciją su išorinėmis sienomis ir kitais tautybės simboliais. Tai negalioja: niekas ir niekada nebalsavo už šį Europos prieglobsčio tarnybos sukūrimą. Tačiau tai, ką mes darome, savaime aišku, kuriame naują biurokratiją, kuri dabar bus orientuota į tęstinį politikos suvienodinimą europiniu lygmeniu su visuomenės parama ar be jos.

Kita tema privalau tik reaguoti atsakydamas į Gay Mitchello, parlamento nario iš Dublino, prieš sekundę man adresuotus žodžius. Jis paminėjo Winstono Churchillio pavyzdį man ir pareiškė, kad siųsti tokius žmones, kaip aš, į Strasbūrą negarbė W. Churchillio partijai.

Norėčiau užbaigti kalbą šiuo klausimu pacituodamas patį W. Churchillį: „Mes turime savo pačių svajonę ir užduotį. Mes esame su Europa, tačiau ne Europos. Esame susiję, tačiau nesujungti. Mes domimės ir bendradarbiaujame, tačiau ne atsidedame. Europos valdininkai turėtų kreiptis į mus tokiais žodžiais, kurie buvo vartojami senovėje: „Ar aš kalbėsiu tau, karaliau, ar minios kapitonui?“, turėtume atsakyti Shunamite moters žodžiais: „Ne, pone, mums, gyvenantiems tarp savų žmonių.“

 
  
  

- Pranešimas: Ruth Hieronymi (A6-0260/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Gerb. pirmininke, labai trumpai norėčiau pasakyti, kad balsavau už ponios R. Hieronymi pranešimą. Taip pat norėčiau jai padėkoti už atliktą puikų darbą Kultūros ir švietimo komitete, sprendžiant audiovizualikos klausimus. Žinau, kad ji palieka Parlamentą ir kad tai buvo jos paskutinysis pranešimas mums Europos Parlamente, bent jau kol kas.

Labai svarbu kaip audiovizualiniai MEDIA Mundus programos komponentai turėtų būti plečiami, kad ji taptų prieinama ir trečiosioms šalims, įskaitant Afrikos valstybes. Tai būdas plėsti bendradarbiavimą. Tai taip pat puiki vystomojo bendradarbiavimo išraiška ir būdas skatinti šias šalis siekti geresnio gyvenimo ir geresnio vystymosi. Tai taip pat priemonė, leidžianti prisiimti moralinę atsakomybę, kuri vienintelė galima Afrikos valstybių atžvilgiu. Tačiau iš esmės mano kalba – tai padėka R. Hieronymi už jos nuostabų darbą.

 
  
  

- Pranešimas: Paolo Costa (A6-0274/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Neena Gill (PSE). – Gerb. pirmininke, aš palaikau P. Costa pranešimą. Tačiau esu susirūpinęs ir norėjau atkreipti šių Rūmų dėmesį į tai, kad tokios nuostatos kaip ši, yra labiau naudojamos konkurencijai slopinti, o ne apsaugoti oro linijas, koks ir yra šio įstatymo tikslas.

Tai nėra neįprastas dalykas oro linijoms kaupti atsargai pakilimo ir nusileidimo laiką. Leiskite su jumis pasidalinti vienu pavyzdžiu apie Birmingemo, kaip mano rinkiminės apygardos, oro uostą. Tapome liudininkai to, kaip bendrovė Air India nutraukė tiesioginius skrydžius į Amritsarą. Šis itin pelningas ir populiarus maršrutas buvo atšauktas pernai spalio mėn., pasmerkiant klientus nereikalingoms kelionėms ir nepatogumams vykstant į kitus oro uostus, o viso to priežastis buvo Air India noras neprarasti savo itin vertingo pakilimo ir nusileidimo laiko Heathrow oro uoste. Net kvapą atima, kad aplink pilna oro linijų, kurios stoja į eilę, kad gautų vietų, tačiau to negali padaryti, nes Air India jų įsikibusi laikosi.

Aš tikiuosi, kad mums šiame pranešime pavyks užtikrinti, kad oro linijos nelaikytų be reikalo užėmusios vietų. Komisija turi būti budri, kad šis įstatymas nebūtų apeinamas. Tai ne tik todėl, kad esu įtarus, bet egzistuoja galimybė, kad keleiviams bus palikti kelios vertingos alternatyvos.

 
  
  

- Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos B6-0261/2009 (Moldova)

 
  
MPphoto
 

  Daniel Petru Funeriu (PPE-DE) . – (RO) Padėtis Moldovos Respublikoje yra aiški. Turime komunistų partiją, kuri elgiasi lygiai taip pat kaip sovietinio stiliaus komunistų partijos, kurios XX amžiuje buvo pavergusios pusę Europos. Turime opoziciją, įkvėptą demokratijos, kuri kovoja už Moldovos Respubliką remdamasi europinėmis vertybėmis.

Rezoliucija, dėl kurios šiandien balsavome, siunčia stiprų politinį signalą Kišiniovui, tačiau šis signalas privalo būti aiškiai grindžiamas specifiniais Komisijos ir Tarybos veiksmais. Dėl šios priežasties raginu Europos Komisiją aktyviai bendradarbiauti su demokratine Kišiniovo opozicija, kad būtų ieškoma veiksmingų būdų, kaip stiprinti demokratinę Moldovos Respublikos savimonę. Veiksmingiausias būdas, mano požiūriu, vizų išdavimo klausimais yra reikalavimo Moldovos Respublikos piliečiams, vykstantiems į Bendriją, vizų įgijimo panaikinimas.

Norėčiau aiškiai pasakyti Tarybai, kad neturime turėti jokių iliuzijų. Raktas į demokratizaciją Moldovoje vis dar guli Maskvoje. Europos Sąjunga privalo imtis veiksmų, kad sumažintų šią įtaką. Faktai rodo, kad šie veiksmai yra gyvybiškai svarbūs. Moldovos piliečiai iš Europos Sąjungos tikisi visiškai to paties, ko iš Vakarų iki 1989 m. tikėjosi ir Rytų Europa.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE).(LT) Balsavau už rezoliuciją dėl padėties Moldovoje, kadangi balandžio 5 d. buvau viena iš tarptautinių stebėtojų, stebėjusių parlamento rinkimus toje šalyje. Visi tapome neramumų, kilusių po rinkimų Moldovoje, liudininkais, tačiau praėjus mėnesiui po rinkimų, manau, ypač svarbu dar kartą pažymėti, kad Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos santykiai turi būti toliau plėtojami, kad mes norime ir siekiame didesnio stabilumo, saugumo bei gerovės Europoje taip pat, kaip siekiame ir naujų skiriamųjų sienų.

Tačiau Europos Sąjungos bendradarbiavimas su Moldova turi žengti ranka rankon su esminiu ir aiškiu Moldovos valdžios institucijų įsipareigojimu siekti demokratijos ir gerbti žmogaus teises.

 
  
  

- Pranešimas: Raimon Obiols i Germà (A6-0264/2009)

 
  
MPphoto
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE).(LT) Esu itin patenkinta balsavimo dėl rezoliucijos dėl visuotinių žmogaus teisių situacijos 2008 m. pranešimo rezultatų. Mane itin džiugina Parlamento pozicija balsuojant dėl antrosios pataisos, kurioje diskutuojama apie popiežių Benediktą XVI.

Manau, kad kalbos stilius, pasiūlymai ir žodynas, vartoti šioje pataisoje, yra visiškai nepriimtini. Ir sunkiai galėčiau įsivaizduoti situaciją, kad Parlamentas galėtų baigti savo kadenciją priimdamas pareiškimą, kuriame pasmerktų popiežių Benediktą XVI dėl jo pasisakymų ir dėl Bažnyčios mokymų.

Dėl šios priežasties pritariu Parlamentui, kad priėmė šį reikšmingą dokumentą dėl žmogaus teisių padėties pernai metais, išryškinančio pačias svarbiausias problemas – mirties bausmę, kankinimus, brutalų, nežmonišką elgesį, žmogaus teisių gynėjų ir moterų ir vaikų teisių padėtį bei daugelį kitų dalykų.

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, esu labai dėkingas šiems Rūmams už tai, kad jie atmetė skandalingą popiežiaus puolimą, inicijuotą liberalų. Net jei panas O. Graf Lambsdorff būtų šiek tiek atsargiau rinkęs žodžius, tai vis tiek būtų buvęs skandalas. Turiu gana aiškiai pasakyti, kad šiuose Rūmuose bandoma sukurti moraliniu požiūriu aukščiausią XXI amžiaus vadovybę, apimančią daugiau nei milijardą katalikų, teikiančią Europai ir visam pasauliui paramą, vienodai traktuodama kankintojus, žmogaus teisių pažeidėjus ir diktatorius. Tai negirdėti dalykai, kurie nuolat persekios Liberalų frakciją ir Vokietijos FDP partiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (NI). – Gerb. pirmininke, kai tik diskutuojame apie žmogaus teises, atrodo, kad kalbame apie tariamą ES: Europos Sąjungą, kuri egzistuoja tik Parlamento rezoliucijose, Komisijos spaudos pranešimuose ir Tarybos komunikatuose. Ji nuostabi, taiki, ji laikosi žmogaus teisių ES, ji skleidžia savo vertybes ne rėžiančiomis bombomis, bet prekybos susitarimais ir partnerystės sutartimis.

Visgi manau, kad kažkam privalu atsistoti ir paklausti, kur yra toji Europos Sąjunga realiame pasaulyje. Tikrajame pasaulyje Briuselis siekia parduoti ginklus komunistiniam režimui Pekine, bičiuliaujasi su Ajatolos pasekėjais Teherane, atsisako dirbti su F. Kastro režimo priešininkais Kuboje ir bando dalinti pinigus „Hamas“. Ji vadovauja protektoratams – ar satrapijoms, kaip jos buvo vadinamos Otomanų imperijos laikais – Bosnijoje ir Kosove, o savo pačios sienų teritorijoje ignoruoja žmonių valią, išsakomą referendumuose.

Galbūt tuomet, kai mes gerbsime tą pagrindinę teisę, kuri suteikia galimybę žmonėms keisti valdžią rinkimų būdu ir keisti viešąją politiką balsais Europos Sąjungos viduje, tuomet turėsime moralinę teisę pamokslauti kitiems.

 
  
  

- Pranešimas: Maria Grazia Pagano (A6-0262/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, vienas iš klausimų, jaudinančių daugelį mano rinkėjų Londone, tai masinė pilietinių teisių erozija, kurią teko stebėti Didžiojoje Britanijoje nuo 1997 m., vadovaujant Leiboristų partijai. Juos dar labiau galėtų jaudinti mano pasakojimai apie masinį pilietinių teisių naikinimą, kylantį visos ES mastu. Mes matėme daug sutarčių, tokių kaip Priumo sutartis, kurios sukėlė didžiulį susirūpinimą. Laimei, nesenas Europos teisingumo teismo nutarimas privertė britų vyriausybę grąžinti žmonių, kurie buvo pripažinti nekaltais, duomenis, nors vyriausybė norėjo išlaikyti juos savo rankose.

Visgi britų vyriausybės sprendimas pašalinti nekaltų žmonių duomenis po mažiausiai šešerių metų, rodo, kad ji nepakankamai gerbia mūsų laisves. Sprendimas rodo, kad Didžiojoje Britanijoje „nekaltas, kol nepripažintas kaltu“ principas yra labiau ginčytinas žodžių žaismas, nei pamatinė mūsų visuomenės sąvoka. Ne itin gerai tai, kad britų policija turi prieigą prie didžiulio skaičiaus duomenų ir asmeninės informacijos, tačiau jais naudotis galės ir kitos Europos šalių vyriausybės.

Priumo sutartis buvo įtraukta į Europos įstatymus tinkamai neišnagrinėta. Manoma, kad daugiau nei 3,5 milijonų žmonių asmeninė informacija dabar bus prieinama visoje ES. Tai mažai pasitikėjimo keliantis dalykas.

 
  
  

- Pranešimai: Jean-Luc Dehaene (A6-0142/2009) ir Elmar Brok (A6-0133/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, žinau, kad ši vieta turi mažai ką bendro su tuo, ko Europos gyventojai iš tiesų nori. Joje mieliau aiškinama, ką jie turėtų galvoti ir ko turėtų norėti. Būsiu negeranoriškas; manau, kad čia esantys nariai iš tiesų supranta, ko mūsų rinkėjai nori ir ką jie mano apie Europą. Nepaisant to, daugeliui mūsų, esančių čia, tai paprasčiausiai nerūpi.

Jiems nerūpi išklausyti mažumų, kurios mano, kad ES eina ne ta kryptimi, ir tikrai nerūpi atkreipti dėmesį į visus ES balsus, kai pasisakoma prieš juos pačius referendumuose. Jiems nerūpi, jei jie užsitikrina kelią vyriausybėse, kaip kad Jungtinėje Karalystėje – meluojant rinkėjams, gaunant melagingą mandatą, žadant referendumą, o paskui atsisakant pažado. Kas iš tiesų rūpi čia esantiems žmonėms – tai laikas. Kodėl? Iš kur tas skubėjimas ratifikuoti Lisabonos sutartį 27 šalyse narėse? Atsakymas labai paprastas: kad Didžiosios Britanijos gyventojai netektų teisės pasakyti savo nuomonės apie šį dalyką.

Šiandien palieku šią vietą, vildamasis sugrįžti į savo valstybės narės parlamentą, Bendruomenių rūmus, kad atstovaučiau žmonėms Woodford Halse, Daventry, Long Buckby, Guilsborough, Brixworth, Earls Barton ir kitose Daventry rinkiminės apygardos vietose. Tai žmonės, kuriems jau atsibodo būti ignoruojamiems dabartinės Jungtinės Karalystės Vyriausybės, žmonių, esančių šioje vietoje, ir Europos Komisijos. Jei pateksiu į Bendruomenių rūmus, nenurimsiu, kol mano rinkėjai negaus teisės pasakyti, ką mano apie šią sutartį. Laimei, esu įsitikinęs, kad šis balsavimas Jungtinėje Karalystėje gana greit įvyks. Taigi skubėkite, jei norite. Didžiosios Britanijos žmonės gaus galimybę pasisakyti.

 
  
  

- Pranešimas: Elmar Brok (A6-0133/2009)

 
  
MPphoto
 

  Glyn Ford (PSE). – Gerb. pirmininke, norėčiau paaiškinti savo balsavimą dėl E. Broko pranešimo: pirmiausia tai kaip duoklė tam darbui, kurį ponas E. Brokas padarė šioje institucijoje, antra, norėdamas parodyti paramą ratifikuojant Lisabonos sutartį, tačiau svarbiausia kad paraginčiau savo vyriausybę, kai Lisabonos sutartis bus ratifikuota ir kai turėsime papildomą vietą, skirtą Jungtinei Karalystei, kad ši vieta būtų skiriama Gibraltaro žmonėms.

Didžiuojuosi, kad šiame Parlamente pastaruosius penkerius metus atstovavau Gibraltarui ir džiaugiuosi, kad galėsiu tai tęsti. Tačiau nuoširdžiai turiu pasakyti, kad septyniems nariams, kurie buvo išrinkti atstovauti Gibraltarui, sunku iš esmės reikalauti teisybės sprendžiant daugelį problemų, aktualių mums: žmogaus teises, skundus, pensijas, tarpvalstybinį užterštumą, ir, žinoma, dvišalius santykius su Ispanija.

Kai kurie žmonės tikina, kad dirba ne skaičiai. Reikėtų per daug atsisakyti dėl to, kad Gibraltarui būtų suteikta vieta. Taigi daugelį metų šioje institucijoje Grenlandijai suteikdavo vietą Danija. Grenlandijoje gyvena dvigubai daugiau žmonių nei Gibraltare. Danija suteikė jai 8 procentus savo vietų 50 tūkstančių žmonių. Aš prašau britų vyriausybės suteikti mažiau nei 1,5 procento savo vietų 26 tūkstančiams žmonių.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (NI). – Gerb. pirmininke, per dešimt metų šiuose Rūmuose girdėjau itin daug kvailysčių, tačiau nemanau, kad kada nors teko išgirsti tiek daug kvailysčių, kokių girdėjau diskusijose dėl šio pranešimo vakar iš paleofederalistų, tokių kaip E. Brokas ir ponas R. Corbettas, lūpų, suokiančių apie nacionalinius parlamentus taip, lyg jiems iš tiesų tai rūpėtų.

Parlamento suverenumas yra žmonių suverenumo apribojimas. Jis yra ne tam, kad garantuotų nacionalinių parlamentarų privilegijas. Kai išrenkame parlamentą, patikime jam savo laisves tam tikram laikinam laikotarpiui. Nacionaliniai parlamentarai neturi teisės visam laikui sugriauti šių laisvių, prieš tai rinkėjų nepaprašę aiškaus mandato teisei tam atlikti.

Jungtinės Karalystės parlamente yra 646 nariai. 638 iš jų buvo išrinkti remiantis aiškiu pažadu, kad jie klausimą dėl Europos Konstitucijos iškels referendume prieš ją ratifikuodami. Nors visos kalbos tik apie tai, kad Europos Konstitucija teisėta, nes visi parlamentarai jai pritarė, anaiptol nepanaikina referendumo klausimo: tai panaikina atstovaujamąją demokratiją tokią, kokia ji yra.

Jei norite atkurti mūsų egzistuojančių atstovaujamosios valdžios sistemų garbę, prasmę ir tikslą, būtina pasitikėti žmonėmis ir suteikti jiems teisę į referendumą – kaip kad pažadėjome. Pactio Olisipiensis censenda est!

 
  
  

Raštiški balsavimo paaiškinimai

 
  
  

- Pranešimas: Libor Rouček (A6-0225/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl lyčių tendencijų ES išorės santykiuose. Didesnė moterų integracija į politiką, ypač išorės santykiuose ir diplomatijoje, yra būtina įskaitant pagalbos, vystymosi, plėtros, kaimyninės politikos, konfliktų sprendimo, saugumo ir taikos kūrimo bei tarptautinio verslo sritis, kad būtų įgyvendinama sėkminga ES išorės politika.

Nepaisant daugybės politinių dokumentų, priimtų ES lygiu dėl lyčių lygybės ir moterų teisių, praktinis įsipareigojimas šiuo klausimu yra vis dar silpnas, o biudžeto lėšos, skiriamos būtent lyčių lygybei remti, yra nepakankamos. Svarbu pabrėžti, kad lyčių tendencijos reikalauja ne tik aukšto lygio politinių pareiškimų, bet kartu ir politinės ES vadovybės, ir valstybių narių valios.

 
  
MPphoto
 
 

  Charles Tannock (PPE-DE), raštu. − Britų konservatoriai EP nariai absoliučiai remia lygių galimybių politiką ir moterų diskriminacijos nebuvimą visose viešojo ir komercinio gyvenimo srityse. Visgi šis dokumentas yra pernelyg įsakmus pagal pobūdį, nes bandoma detaliai valdyti visas išorės veiksmų sritis, įskaitant ir ES lyčių lygybės instituto kūrimo klausimą, nepripažįstant veiksmų, kurių ėmėsi visos ES institucijos, kad moterims būtų prieinama kiekviena galimybė. Pranešime kalbama apie rekomenduojamas normų gaires ir tikslus, tačiau nieko konkrečiai neįvardijama. Jame rekomenduojama priimti moteris į Europos saugumo ir gynybos politikos vykdomas misijas, tačiau nepaaiškinama, koks būtų jų, kaip kovotojų, statusas. Dėl šios priežasties britų konservatoriai susilaiko.

 
  
  

- Pranešimas: Jo Leinen (A6-0145/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Parlamentas šiandien balsavo dėl pranešimo, kuriame kalbama apie naują jo vaidmenį ir atsakomybes įgyvendinant Lisabonos sutartį. Pranešime surinktos skirtingų komitetų nuomonės, apimančios pokyčius, kuriuos sukeltų Lisabonos sutartis. Pranešime pritariama faktui, kad Parlamentas turės daugiau įtakos ES teisės aktų leidimo srityje.

Mes pasirinkome balsuoti už šį siūlymą, nes Europos Parlamentui reikia pasiruošti tam, kad sugebėtų prisitaikyti prie pokyčių, iškilsiančių dirbant, jei Lisabonos sutartis įsigalės. Visgi mūsų balsas jokiu būdu neturėtų būti laikomas užbėgančiu už akių ratifikavimo procesui atskirose valstybėse narėse. Mes visiškai gerbiame kiekvienos valstybės narės teisę pačiai nuspręsti, ar ratifikuoti Lisabonos sutartį.

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. − Europos Parlamentas neturi jokio reikšmės ar atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį. Kodėl ne? Nes sutartis neįsigaliojo: iš tiesų ji Airijos rinkėjų buvo aiškiai atmesta pernai. Dėl šios priežasties kalbėti apie Europos Parlamento atsakomybę įgyvendinant Lisabonos sutartį yra kvapą gniaužianti arogancija ir sistemingas institucinio kurtumo dominavimas virš demokratinės nuomonės, kuria apibūdinama ES.

Tikiuosi, kad kai Airijos rinkėjai vėliau šiais metais žengs prie rinkiminių urnų, jie vėl atmes Lisabonos sutartį. Mano, konservatorių partijos, lyderis Davidas Cameronas turi tikslą surengti referendumą dėl Lisabonos sutarties, jei ji dar nebus įsigaliojusi. Dėl to viliuosi, kad Britanijos gyventojai gaus progą įkalti paskutinę vinį į šios apgailėtinos sutarties karstą. Britų konservatoriai tiki visiškai kitokia ES vizija nei ta, kuriai atstovauja Lisabonos sutartis, todėl mes šiuo metu kuriame naują politinę frakciją Europos Parlamente, kad įgyvendintume savo viziją.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. (PT) Balsavau už J. Leineno pranešimą. Šis pranešimas pateikia detalią naujų Europos Parlamento galių analizę, atsižvelgiant į Lisabonos sutartį, ypač kalbant apie naujas bendro sprendimo procedūros galias, naujas biudžeto galias, naują sutikimo procedūrą, naujas rinkimų rezultatų tikrinimo galias, naujas teises į informaciją ir naujas pilietines teises.

Galutinis rezultatas bus tas, kad Europos Parlamentas sustiprins savo galias, ypač bendro sprendimo procedūros srityje, ir padidins gebėjimą veikti sprendimų priėmimą, taip stiprindamas demokratinį Europos Sąjungos legitimumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Ši rezoliucija formuoja dalį penkių rezoliucijų paketo, priimto šiandien Parlamente, o tai rodo didžiausią panieką demokratiškai ir suvereniai prancūzų, olandų ir airių pareikštai valiai, nes jie atmetė Europos konstituciją ir vadinamąją Lisabonos sutartį. Ji taip pat prisideda kuriant antidemokratinį procesą ir kampaniją, nukreiptą siekiant primesti nepriimtiną sutarties projektą.

Visiškai nepaisant demokratinės valios, pareikštos šių žmonių, ir nuostatų, esančių pačiose sutartyse, kurias priėmė bendros dešiniųjų ir socialdemokratų jėgos, airiai verčiami balsuoti naujame referendume (tuo pat metu užkertant kelią kitiems žmonėms gauti konsultacijų šia tema). Didinamas spaudimas ir kišimasis, kad būtų paskubintas šios sutarties priėmimas, kuri didintų ES federalizmą, neoliberalizmą ir militarizmą.

Tokia yra mūsų veidmainiška ir ciniška Europos demokratija. Tie patys žmonės, kurie ignoruodami, kas buvo pasakyta (kaip Portugalijos socialų partija ir Portugalijos socialdemokratų partija), nesuteikė savo tautai teisės į diskusijas ir viešas konsultacijas dėl referendumo dėl siūlomos Lisabonos sutarties ir kurie gerbia liaudies nuomonę tik tuomet, kai ji atitinka jų pačių, dabar prašo kiekvienos valstybės narės gyventojų pasitikėti jais ir balsuoti už juos artėjančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą.

Tai paprasčiausiai begėdiškas įžūlumas…

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Lisabonos sutartis, kuri 96 proc. atitinka konstitucijos sutarties projektą, buvo atmesta per Airijoje vykusį referendumą. Prieš tai Konstitucijos dokumentas buvo atmestas Prancūzijos ir Nyderlandų referendumuose.

Parlamento dauguma atsisako pripažinti politinį pralaimėjimą. Tai siaubingas nusikaltimas demokratijos principams ir lygiai toks pats siaubingas valdžios arogancijos pavyzdys, kuriuo pasižymi bendradarbiavimas ES.

J. Leineno pranešimas dėl naujo Europos Parlamento vaidmens apima žingsnius Jungtinių Europos Valstijų link – kaip numatoma Lisabonos sutartyje, ir taip pat jame siūloma sutikti su tuo, kad ES kištųsi ir į švietimo sritį, įskaitant sportą ir t. t.

Būtų puiku, jei šis pranešimas būtų atkreipęs dėmesį į Parlamento demokratinio teisėtumo problemą. Mes vėl artėjame prie rinkimų, kuriuose rinkėjų aktyvumas, kaip spėjama, bus itin žemas. Valstybių narių elektoratas vis dar jaučiasi turintis mažai ką bendro su itin centralizuotu Europos Parlamentu. Tol, kol atstovaujamosios demokratijos politinės diskusijos bus sutelktos į nacionalinių parlamentų rinkimus, būtent nacionaliniai parlamentai turėtų būti aukščiausi sprendimus priimantys organai Sąjungos viduje, o ne Europos Parlamentas.

Aš balsavau prieš šį pranešimo projektą.

 
  
  

- Pranešimas: Catherine Guy-Quint (A6-0183/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. − Kodėl mes apskritai kalbame apie Lisabonos sutartį, jei ji dar nėra įsigalėjusi? Kodėl tiesiogiai ignoruojame demokratiškai pareikštą Airijos gyventojų valią, kurie balsavo prieš metus, kad atmestų sutartį? To priežastis, žinoma, yra ta, kad ES mažai rūpi demokratinė nuomonė ir ji pasiryžusi greitai eiti dar artimesnės sąjungos link, nepaisant visuotinio teisėtumo stokos. Airijos gyventojai dėl šios sutarties turės balsuoti iš naujo, nes ES tiesiog nepriima neigiamo atsakymo.

Atotrūkis tarp ES ir jos piliečių didėja visą laiką. Kalbėjimas apie Lisabonos sutartį, lyg ji būtų gyvenimo klausimas, didina šį demokratijos trūkumą. Dėl šios priežasties ir daugelio kitų džiaugiuosi, kad britų konservatoriai taps naujos frakcijos kitame Parlamente dalimi, pasiryžę reformuoti ES ir mesti iššūkį dominuojančiam dar artimesnės sąjungos ortodoksiškumui, kuris jau pasirodė esantis nepopuliarus ir pridarė tiek daug žalos mano regione – Šiaurės rytų Anglijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. (SV) Mes balsavome už šį pranešimą dėl finansinių Lisabonos sutarties aspektų, kuriame kalbama apie tokią biudžeto procedūros formą, kokią jis įgaus įsigalėjus Lisabonos sutarčiai.

Mes nepritariame toms dalims, kuriose kalbama apie kad ES, kaip turinčią savo lėšų mokestinės galios pagrindu. Mes taip pat prieštaraujame dėl lankstumo mechanizmų įtvirtinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Lisabonos sutartis, kuri 96 procentais atitinka konstitucijos projektą, buvo atmesta per Airijos referendumą. Prieš tai Konstitucijos projektas buvo atmestas Prancūzijos ir Nyderlandų referendumuose.

Šio Parlamento dauguma atsisako pripažinti savo politinį pralaimėjimą. Tai siaubingas nusikaltimas demokratiniams principams ir toks pats siaubingas valdžios arogancijos pavyzdys, rodantis bendradarbiavimą ES.

Nemanau, kad Europos Parlamentas turėtų turėti didesnę įtaką ES biudžetui. Būdamas Parlamente pastebėjau, kaip kartais federalistinė dauguma nori laisvai dalinti paramą viskam, pradedant kultūriniais projektais, baigiant struktūrine parama ir padidėjusia ES biurokratija. Remiantis Europos Parlamento dauguma, visos skirtingos interesų grupės regioninėje politikoje, žvejybos sektoriuje ir žemės ūkyje privalo gauti dalį ES pyrago. Kai kuriais atvejais išlaidos yra ne kas kita, kaip viešųjų ryšių triukai. Ši liberali išlaidavimo politika vykdoma ES krizės metais, kai valstybės narės privalo mažinti išlaidas sveikatos apsaugos, mokyklų ir gerovės srityse.

Svarbiausia, laimei, Europos Parlamentas iki šiol neturėjo didelės įtakos ES žemės ūkio politikai. Jei būtų turėjęs, ES būtų įklimpusi į protekcionizmo ir sunkių subsidijų įvairioms grupėms žemės ūkio sektoriuje liūną.

Aš balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
  

- Pranešimas: Bárbara Dührkop Dührkop (A6-0280/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bradbourn (PPE-DE), raštu. − Jungtinės Karalystės konservatoriai balsavo prieš prieglobsčio paketą, kadangi, nors tikime bendradarbiavimu šioje srityje, mes netikime suvienodinant požiūrio į prieglobsčio ir imigracijos politiką tikslingumu. Manome, kad nacionalinių sienų apsauga mums išlieka esminis nacionalinės viešosios politikos elementas.

 
  
  

- Pranešimas: Antonio Masip Hidalgo (A6-0285/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang ir Fernand Le Rachinel (NI), raštu. (FR) Prieš porą savaičių Europos Parlamentas priėmė pranešimą dėl bendros imigracijos politikos Europoje, nutiesdamas kelią tam, kas jau buvo suplanuota Europos Komisijos: masinei imigracijai. Šiandien atėjo eilė prieglobsčio prašytojams; kilo mintis įkurti „prieglobsčio Europą“.

Iš tiesų šio pranešimo aiškiai apibrėžtas tikslas yra užtikrinti aukštesnius elgesio su prieglobsčio prašytojais standartus, atsižvelgiant į jų priėmimo sąlygas. Tai reiškia, kad bus standartizuotos ne tik minimalios priėmimo sąlygos visose valstybėse narėse, bet prieglobsčio prašytojai taip pat gaus paramą tam, kad galėtų dideliu mastu įsikurti.

Galiausiai šios ateities direktyvos užmojai pasieks kiekvieną legaliai ar nelegaliai į Europos Sąjungą atvykstantį asmenį. Administraciniai apribojimai, kurie galioja valstybėse narėse, kalbant apie darbo rinkos prieinamumą, turės būti visiškai panaikinti. Socialinė, medicininė, psichologinė ir namų ūkio parama, kaip ir teisinė pagalba, priimančiojoje valstybėje narėje turės būti užtikrinta. Atsisakymas suteikti tokią paramą bus potencialiai apskundžiamas pateikiant teisinę apeliaciją ir pradedant tyrimą… to dažnai nesuteikiama net patiems valstybės piliečiams.

Priimdamas antrąją „prieglobsčio paketo“ dalį, Briuselis lengvina ir skatina į Europą globaliąją migraciją. Mes visuomet priešinsimės tokiai internacionalistinei vizijai, kurios vienintelis tikslas yra visiškai ir paprastai sunaikinti Europos liaudį ir tautas.

 
  
MPphoto
 
 

  Martine Roure (PSE), raštu. (FR) Per paskutinįjį šios Parlamento kadencijos balsavimą buvome prašomi pateikti savo verdiktą dėl prieglobsčio paketo. Tai žymi proceso, kuris buvo įgyvendinamas šioje kadencijoje, pabaigą. Nors buvo pasiekta šiek tiek progreso, tačiau nesutarimai tarp valstybių narių, deja, vis dar egzistuoja, atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo statuso pripažinimą. Vėlgi būtent valstybės narės iškeliamos į pirmąją eilę, tai kenkia Europos vienybei, kurios mums šioje srityje taip reikia. Tikiuosi, kad per ateinančios Parlamento kadencijos antrąjį svarstymą mes sugebėsime pakeisti padėtį, kad sukurtume tikrą Europos prieglobsčio įstatymą, garantuojantį tikrą saugumą šiems ypač pažeidžiamiems žmonėms.

 
  
  

- Pranešimas: Jeanine Hennis-Plasschaert (A6-0284/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. (SV) Mes, konservatoriai, šiandien balsavome už J. Hennis-Plasschaert pranešimą A6-0284/2009, kokie kriterijai ir mechanizmai galėtų apibūdinti valstybę narę, atsakingą už tarptautinės globos prašymus, pateikiamus trečiųjų šalių gyventojų ar neturinčių pilietybės asmenų.

Mes suprantame, kad didžiulis žmonių, atplaukiančių laivais Viduržemio jūra, antplūdis sukelia kai kurioms mažesnėms prie pietinių ES jūrų sienų esančioms šalims didžiulių sunkumų ir pritariame, kad turi būti imamasi priemonių, kad situacija būtų išspręsta.

Svarbu, kad nebūtų suformuluoti vadinamieji sulaikymo mechanizmai, kadangi kiltų grėsmė, kad dings paskata valstybėms narėms gerinti prieglobsčio ir priėmimo procesų kokybę, o tai prieštarautų esminei bendro reglamentavimo idėjai.

 
  
  

- Pranešimas: Antonio Masip Hidalgo (A6-0285/2009) ir Jeanine Hennis-Plasschaert (A6-0284/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Mes, socialdemokratai, sveikiname bet kokią iniciatyvą, kuri galėtų pagerinti prieglobsčio prašytojų ir žmonių, neturinčių dokumentų, padėtį. Mes geranoriškai pritariame bendrai prieglobsčio ir imigracijos politikai, kurios dėmesio centre yra žmonių poreikiai, atitinkantys įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė valstybės narės, pasirašydamos Ženevos konvenciją. Nors „prieglobsčio pakete“ esama kai kurių gerų žingsnių, kurių imamasi, tačiau mes nusprendėme balsuoti prieš J. Hennis-Plasschaert ir A. Masip-Hidalgo pranešimą.

Mes, socialdemokratai, prieštaraujame politikai dėl prieglobsčio ir imigracijos, kurią vykdo dešinėn linkstanti Europos Parlamento dauguma. Ypač mes atsiribojame nuo tos pozicijos, kad žodinė informacija neturi būti teikiama žmonėms suprantama kalba, kad jie neturi būti sulaikomi, kaip teigiama Ženevos konvencijoje, kad būtų atlikta medicininė apžiūra amžiui nustatyti, ir nepritariame pozicijai dėl nemokamos teisinės pagalbos. Mes taip pat apgailestaujame, kad dešinieji nenori prieglobsčio prašytojams suteikti teisės patekti į rinką per šešis mėnesius.

 
  
  

- Pranešimas: Jean Lambert (A6-0279/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. − Šios tarnybos įsteigimas yra dar vienas žingsnis bendros ES prieglobsčio ir imigracijos politikos link, kurią aš visiškai atmetu. Manau, kad klausimą, ką įleisti į Jungtinės Karalystės teritoriją, turi spręsti išrinkti parlamentarai ir atsakingi ministrai Jungtinėje Karalystėje, o ne ES.

Prieglobsčio ir imigracijos politikos perdavimas ES kontrolei būtų iš esmės nepalankus mūsų nacionaliniam interesui ir mums potencialiai keltų didesnę terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo grėsmę.

Ėjimas bendros prieglobsčio ir imigracijos politikos link yra dar vienas ES pasiryžimo sukurti vientisą politinį vienetą su vienodomis taisyklėmis kiekvienam pavyzdys. Tai ne tokia vizija, kokią dėl ES turi britų konservatoriai, todėl mes skelbsime visiškai kitokią ES viziją, kurdami naują politinę frakciją ateinančiame Parlamente.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Visi su prieglobsčiu susiję pranešimai, dėl kurių buvo balsuojama šiandien, siūlo aplaidžią ir plačią teisės į prieglobstį interpretaciją, kuri yra žalinga tiems, kam iš tiesų reikia tarptautinės apsaugos, norint išgelbėti gyvybę, fizinį integralumą ir laisvę.

Naujos socialinės, finansinės, šeimos ir kitos teisės, kokias Viduržemio regiono valstybes norite priversti garantuoti visiems būsimiems ekonominiams emigrantams, ateityje užgoš už šias problemas atsakingas tarnybas ir toliau lėtins bylų nagrinėjimus. Visa tai įvyks, nes jūs pakartotinai atsisakote atkreipti dėmesį į procedūrų pažeidimus ir piktnaudžiavimus ir todėl, kad jūs užsispyrusiai painiojate teises ir statusą, kokius galėtų turėti pripažinti pabėgėliai, su tuo, kokias teises galima būtų garantuoti paprastiems prieglobsčio prašytojams.

Labiausiai nepriimtinas yra J. Lambert pranešimas, pagal kurį turėtų būti sukurta Europos „paramos“ tarnyba, galėsianti skirstyti prieglobsčio prašytojus po valstybes nares kaip panorėjus.

Mes nesame prieš tarpvyriausybinį bendradarbiavimą šiose srityse, kur rodoma pagarba suvereniai valstybių narių teisei spręsti, kas gali atvykti į jų teritoriją ir kokiomis sąlygomis, tačiau esame prieš jūsų politiką.

 
  
  

- Pranešimas: Tadeusz Zwiefka (A6-0270/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. (PT) Balsavau už T. Zwiefka pranešimą, nes manau, kad labai svarbu sukurti procedūrą, leidžiančią valstybėms narėms derėtis dėl tarptautinių susitarimų tais klausimais, kurie tenka išimtinai Bendrijos kompetencijai tais atvejais, kai Bendrija nusprendė nespręsti jos kompetencijai priskirtų klausimų.

Kitais žodžiais tariant, šiuo metu Portugalija neturi galimybės priimti tarptautinių sprendimų, kurie leistų spartinti teisinį bendradarbiavimą, įskaitant ir klausimus, susijusius su skyrybomis ir santuokos anuliavimu, kadangi buvo nuspręsta, jog Bendrija šiais klausimais iš dalies turi išimtinę kompetenciją. Šis siūlymas leidžia Komisijai įgalioti priimti sprendimus, įsitikinus, kad Bendrija pati neketina sudaryti ar nesudarė sutarties tuo pačiu klausimu su trečiąja šalimi. Manau, labai svarbu susitarti dėl šio reglamento kaip įmanoma greičiau, nes tuo suinteresuoti ne tik Portugalijos piliečiai, bet ir visi kiti Europos piliečiai.

 
  
  

- Pranešimas: Ruth Hieronymi (A6-0260/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Hélène Descamps (PPE-DE), raštu. (FR) Santykiai, kurie audiovizualikos pramonės srityje susiformavo tarp ES valstybių narių ir trečiųjų šalių, turi ne tik tęstis, bet ir būti stiprinami tiek profesionalų, tiek vartotojų labui. Audiovizualinis bendradarbiavimas MEDIA Mundus programoje, kuris buvo patvirtintas šiandien Europos Parlamente ir kurį aš palaikau, atitinka šį tikslą.

Iš tiesų jis garantuoja tinkamą pagrindą, leidžiantį gerinti audiovizualinių darbų visame pasaulyje konkurencingumą ir tarptautinį platinimą. Inicijuota Europos Parlamento ši programa taip pat turėtų padėti skatinti kultūrinę įvairovę, pripažindama vertę tų darbų, kuriuos ir Sąjunga, ir valstybės narės jau atliko šioje srityje.

Mūsų pranešėjos pastangų dėka siekiant susitarimo per pirmąjį svarstymą, naujos komercinės galimybės turėtų netrukus iškilti ir pasiūlyti audiovizualikos profesijų atstovams perspektyvą užsitikrinti ilgalaikius darbinius santykius su trečiųjų šalių kolegomis.

 
  
  

- Pranešimas: Paolo Costa (A6-0274/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Higgins (PPE-DE), raštu. − Balsavau prieš P. Costa pranešimą dėl oro uosto vietų, kad pabrėžčiau visišką konsultacijų su oro uostų vadovybėmis ir diskusijų su Parlamento nariais trūkumą ir skubotą šio įstatymo pobūdį. Tokios priemonės tik pagilins aviacijos sektoriaus problemas.

 
  
  

- Pranešimas: Gérard Deprez (A6-0265/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. (PT) Balsavau prieš G. Deprez pranešimą. Pagal šį reglamentą nustatoma derybų ir dvišalių susitarimų tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių sudarymo tvarka. Mano manymu, labai svarbu sukurti procedūrą, leidžiančią valstybėms narėms tartis dėl tarptautinių susitarimų tais atvejais, kai Bendrija nusprendžia nespręsti jos kompetencijai priklausančių klausimų.

Pavyzdžiui, šiuo metu Portugalija negali priimti tarptautinių sprendimų, kurie pagreitintų teisinį bendradarbiavimą, įskaitant tokius klausimus, kaip tėvų atsakomybė, įsipareigojimas mokėti alimentus ir skyrybos, kadangi nuspręsta, jog sprendžiant šiuos klausimus Bendrijai iš dalies suteikiama išimtinė kompetencija. Šis siūlymas leidžia Komisijai leisti priimti tokius susitarimus.

Atsižvelgiant į artimus ryšius, kuriuos Portugalija palaiko su tam tikromis šalimis, ypač su Portugalų kalbos šalimis, ir į didžiulį skaičių portugalų migrantų, gyvenančių įvairiose šalyse, labai svarbu, kad šeimos teisės srityje Portugalija galėtų pagreitinti savo piliečių teisių pripažinimą tose šalyse, sudarydama ar peržiūrėdama dvišalius susitarimus. Nors aš pateikiau tik Portugalijos pavyzdį, neabejoju, kad visiems ES piliečiams lygiai taip pat svarbu, kad šis reglamentas būtų priimtas kiek įmanoma greičiau.

 
  
  

- Pranešimai: Tadeusz Zwiefka (A6-0270/2009) ir Gérard Deprez (A6-0265/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Europos Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrija turi išskirtinę teisę tam tikrose srityse pradėti derybas su trečiosiomis šalimis. Remiantis tokiomis pat nuostatomis atskiroms valstybėms narėms, kurios anksčiau sudarė dvišales sutartis su trečiosiomis šalimis ar norėtų tą daryti ateityje, tai daryti draudžiama, nes gali pasirodyti nesuderinama su Europos bendrijos sutartimi. Išimtiniais atvejais visgi ES gali leisti valstybei narei sudaryti dvišales sutartis: jei Bendrija neturi jokio suinteresuotumo iš šių sutarčių su trečiosiomis šalimis, jei valstybė narė turi išskirtinį interesą dėl šios sutarties ir jei sutartis neigiamai neveikia Bendrijos teisės.

Birželio sąrašas pritaria vidaus rinkos realizacijai ir remia darbą, atliekamą ES lygmeniu, norint rasti sprendimus dėl klimato kaitos, gresiančios Europai. Šiose srityse šioks toks viršvalstybinis lygis yra priimtinas. Visgi mes prieštaraujame viršvalstybinėms įstatymų priemonėms. Žinoma, atskiroms valstybėms narėms turi būti suteikiama teisė sudaryti dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis, jei jos nusprendžia, kad tie susitarimai bus geresni joms nei tie, kurie egzistuoja ES lygmeniu! Nors neabejotinai gerai, kad nedidelę asmeninio apsisprendimo dalį garantuoja derybų procedūros įsteigimas, nepaisant to, tai tėra maža paguoda, ir nekeičia aiškaus – nors ir ne plačiai siekiamo – tikslo sukurti ES valstybę.

Dėl šios priežasties aš balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos B6-0261/2009 (Moldova)

 
  
MPphoto
 
 

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. (NL) Atsižvelgdama į protestus po rinkimų Moldovoje, mano frakcija pateikė atskirą rezoliuciją, kuri skiriasi nuo kompromiso, pasiekto keturių frakcijų. Skirtumo tarp dviejų rezoliucijų nėra dėl raginimo rengti laisvus ir skaidrius rinkimus, tačiau jos skiriasi tuo, kaip vertinama Moldovos Vyriausybė ir valdančioji partija.

Mano frakcija atsižvelgė į galimybę, kad protestus organizuoti galėjo nedemokratinės jėgos, siekiančios mesti iššūkį pakartotiniam balsavimui už Komunistų partiją, kurią palaikė pusė rinkėjų. Be to, nebuvo atmesta galimybė, kad protestus inicijavo Moldovos kaimynė Rumunija, siekianti aneksuoti Moldovą. Atsižvelgdama į visa tai, mano frakcijos dauguma balsuos prieš jungtinę rezoliuciją. Visgi aš asmeniškai balsuosiu už ją.

Daugelis Moldovos piliečių pateikė prašymus Rumunijos pilietybei gauti. Mūsų politiniai kontaktai su partija, šiuo metu valdančia Moldovą, neturi trukdyti gerbti didelės dalies Moldovos piliečių troškimo tapti Rumunijos dalimi. Šį troškimą paskatino faktas, kad daugelis valstybių narių, remiantis viešosios nuomonės apklausomis, neremia tolesnės plėtros. Prisijungimas prie Rumunijos tokiu atveju būtų vienintelis kelias Moldovos piliečiams patekti į ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE), raštu. – (PL) Moldova išgyvena didžiulius politinius ir ekonominius sunkumus. Dramatiški balandžio 5, 7 ir 8 d. dienų įvykiai Kišiniovo gatvėse po rinkimų rodo, kad visuomenė, ypač jaunimas, nori pokyčių ir greito prisijungimo prie Europos Sąjungos. Komunistai blokuoja esmines reformas ir derasi su Rusija, net oficialiai remdami draugiškų santykių atnaujinimą su Europos struktūromis.

Turėtume padėti Moldovai šiame kelyje. Didesnis ES įsipareigojimas suteiks Moldovos valdžiai ir žmonėms didesnio tikrumo, kad ES ir narystės galimybė yra realios.

Vyriausybė privalo pradėti esmines reformas, kurios sudarytų sąlygas normaliam politiniam ir ekonominiam vystymuisi, reformas, kurios skatintų rinkos ekonomiką, demokratizaciją ir pilietiškumą bei pilietinių teisių laikymąsi.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. (RO) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl situacijos Moldovoje. Manau, kad itin svarbu, jog visos politinės grupės parodė dėmesį ir deramą paramą šiam klausimui.

Kaip Socialistų frakcijos Europos Parlamente narė, remiu faktą, kad Europos Sąjunga ir toliau teiktų Moldovai visą paramą, kurios jai reikia, kad ši galėtų išnaudoti europietiškos ateities galimybes, atitinkančias gyventojų viltis. Moldovos Respublikai svarbu vystytis ekonominiu požiūriu ir savo gyventojams stengtis užtikrinti geriausias įmanomas gyvenimo sąlygas ir galimybę išnaudoti savo potencialą. Tikiu, kad Rumunija, kaip Europos Sąjungos valstybė narė ir Moldovos kaimynė, privalo prisidėti prie ekonominio ir socialinio šios šalies vystymosi, remdamasi susitarimu, kuris skatintų bendradarbiavimą, gerus kaimyninius santykius ir abipusę pagarbą.

 
  
  

- Pranešimas: Raimon Obiols i Germà (A6-0264/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. − Vienas iš teigiamų ES aspektų yra būdas, kuriuo ji siekia skleisti demokratijos, žmogaus teisių ir gero valdymo vertybes visame pasaulyje plėtodama santykius su trečiosiomis šalimis. Visgi labai ironiška, kad ES taip pabrėždama demokratiją kitur, ignoruoja ją pačioje ES, ir tą iliustruoja reakcija į Airijos sprendimą atmesti Lisabonos sutartį.

Noriu atkreipti dėmesį į dvi pasaulio dalis: pirmiausia į Centrinę Aziją. Nors pripažįstu strateginę šio regiono reikšmę ES, manau, kad tolesnis įsipareigojimas iš ES pusės turi būti grindžiamas žmogaus teisių ir demokratizacijos pažanga Centrinėje Azijoje.

Antra, noriu palyginti žmogaus teisių skirtumus autoritarinio Komunistų režimo valdomoje Kinijoje su gyvybinga ir laisva demokratija Taivane. Taivanas džiaugiasi išskirtinai aukštais žmogaus teisių standartais Rytų Azijoje ir gali būti kaip pavyzdys Kinijai, ko gali pasiekti visuomenė, kai priima drąsius sprendimus tam, kad taptų iš tiesų laisva.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Šiame pranešime dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties 2008 m. nusakoma žmogaus teisių padėtis visame pasaulyje ir keliami raginimai kai kuriose esminėse srityse jas gerinti.

Atsižvelgdama į 2 pataisą, nors aš griežtai nesutinku su popiežiaus Benedikto XVI požiūriu į profilaktinį prezervatyvų naudojimą tam, kad būtų išvengta ŽIV/AIDS plitimo, negaliu palaikyti šios jos dėl nepagrįsto ir netinkamo pateikimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. (PT) Balsavau už metinį pranešimą dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje 2008 m. Šis pranešimas turi du tikslus. Pirmiausia jis skirtas pateikti dokumentinį informacinį pagrindą, dėl kurio būtų galima geriau suprasti pernai metų veiksmus, diskusijas ir įvertinimą, turint tikslą reikiamai gerinti, taisyti ir plėsti ateities veiksmus. Antra, jis skirtas informuoti kiek įmanoma platesnę auditoriją apie ES veiksmus, skirtus skatinti žmogaus teisių padėties gerėjimą pasaulyje.

Manau, kad labai svarbu, jog vyktų diskusijos, skirtos prioritetams nustatyti ir problemoms identifikuoti, reikalaujančioms veiksmų ES lygmeniu, taip pat palaikyti, periodiškai atnaujinant, sąrašą situacijų, reikalaujančių ypatingo budrumo.

Šiame pranešime taip pat kalbama apie moterų teises ir atskleidžiama, kad vis dar egzistuoja atotrūkis, kuris turi būti užpildytas vykdant ES specifinius veiksmus ir politiką, siekiant gerinti moterų teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Užtenka pažvelgti į rezoliucijos dėl situacijos Palestinoje turinį, kad pamatytum, koks nepriimtinai veidmainiškas ir ciniškas yra Parlamento daugumos požiūris į žmogaus teises (pasaulyje).

Rezoliucijoje nei žodžiu nepasmerkiama žiauri Izraelio agresija prieš Palestinos gyventojus, kurios niekas negali pateisinti. Rezoliucijoje pateisinamas barbariškumas, kuriuo buvo smogta Palestinos gyventojams Gazos Ruože – ir kurį Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba demaskavo ir pasmerkė – ir nei žodžiu nepareiškiama solidarumo su Palestinos žmonėmis, kurie tapo paties brutaliausio žmogaus teisių pažeidimo, kurį sukėlė Izraelio valstybės terorizmas, aukomis.

Rezoliucijos aspektai, su kuriais galime sutikti, negali užgožti fakto, kad ši metinė Europos Parlamento iniciatyva yra iš esmės ne daugiau nei klastingas manipuliavimas žmogaus teisėmis, ypač nepriimtinas kaip ginklą naudojant ES didžiausių valdančiųjų jėgų kišimuisi pateisinti (ir jų plačioms ekonominių ir finansinių grupių), nukreiptam prieš žmones, kurie gina savo suverenumą ir teises.

Dar kartą norime pareikšti: galite pasitikėti mumis, kai ginamos žmogaus teisės, tačiau nelaukite pasitikėjimo, kai veidmainiaujate.

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. (PL) Balsavau už R. Obiols i Germa? pranešimą dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje 2008 m. ir Europos Sąjungos politiką šioje srityje. Balsavau „už“, nes skandalingoji pataisa, kurioje užsipuolamas popiežius Benediktas XVI, buvo atmesta. Jei popiežius būtų buvęs pripažintas keliančiu grėsmę žmogaus teisėms, tai reikštų, kad pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Nesuprantu šios pataisos autorių.

Egzistuoja, deja, didžiulė daugybė žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje. Jie reikalauja mūsų įsipareigojimų, pasmerkimo ir veiksmų. Katalikų Bažnyčia ir daugelis kitų konfesijų yra mūsų sąjungininkai kovojant už pagarbos žmogiškajam orumui užtikrinimą. Popiežiaus puolimas iliustruoja tik priešrinkiminį cinizmą ir žalingą radikalizmą. Tenka tik apgailestauti, kad šios kadencijos pabaigoje kai kurie Parlamento nariai įsitraukė į tokį gėdingą dalyką.

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Nepriklausoma užsienio politika būtina, norint išlaikyti nacionalinį suverenumą. Kiekvienos valstybės narės užsienio politikos santykiai turi būti demokratiškai kontroliuojami. ES neturėtų vykdyti bendros užsienio politikos, nes toks posūkis kelia riziką atimti iš žmonių galimybę išlaikyti pačių išrinktų politikų prisiimamą atsakomybę už savo veiksmus, vykdomus santykiuose su užsienio šalimis.

Dabartiniame pranešime yra ne vienas svarbus pareiškimas, remiantis specifinius žmogaus teisių aspektus. Aš balsavau už juos. Tačiau pranešimas, kaip visuma, yra priemonė skatinti ES pozicijas užsienio politikoje.

Dėl šios priežasties per galutinį balsavimą balsavau prieš jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL), raštu. (DA) Pripažįstu rezoliucijos svarbą, gerinant žmogaus teisių padėtį daugelyje pažeidžiamų šalių. Aš pritariu jos tikslui uždrausti mirties bausmę ir gerinti žmogaus teisių aktyvistų ir nevyriausybinių organizacijų darbo sąlygas. Tuo pat metu sutinku, kad šalims, su kuriomis bendradarbiauja ES, turi būti nustatyti reikalavimai dėl žmogaus teisių padėties.

Nepaisant to, negaliu balsuoti už šią rezoliuciją, nes tvirtai prieštarauju dėl atidėto Lisabonos sutarties ratifikavimo fakto minėjimo, kuris įžeidžia Airijos gyventojų sprendimą atmesti sutartį. Dar daugiau – prieštarauju tikslui turėti jungtines struktūras ir personalą, kad realiai būtų kuriamos ES ambasados. Manau, kad tai nėra ir neturėtų priklausyti ES kompetencijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Charles Tannock (PPE-DE), raštu. − Imsiuosi klausimo dėl 2 pataisos, kurioje kritikuojama Romos Katalikų Bažnyčia ir jos vadovas popiežius Benediktas XVI dėl požiūrio į prezervatyvų naudojimą, tačiau, laimei, Rūmai atmetė šią pataisą. Esama mažai įrodymų, kad skatinimas naudoti prezervatyvus iš tiesų užkerta kelią AIDS plisti.

Popiežius Benediktas XVI turi teisę turėti savo požiūrį, ir tai yra jo, kaip žmogaus, teisė, nesvarbu, ar su juo kiti sutinka, ar ne. Spėlioju, ar šiame pranešime būtų ryžtasi kritikuoti kitos didžiosios religijos lyderį tokiu pat priešišku būdu. Romos Katalikų Bažnyčios vaidmuo yra rodyti kelią tikintiesiems, o ne kad jai kas nors rodytų. Turėtume rodyti daugiau pagarbos Bažnyčiai ir religijai, kuria grindžiamos mūsų Sąjungos vertybės.

Britų parlamento nariai konservatoriai remia aukštus žmogaus teisių standartus pasaulyje, tačiau galiausiai susilaikė per paskutinįjį balsavimą dėl šio pranešimo, nes į jį įtraukti ir tokie klausimai kaip „dauginimosi teisė“ – tai iš esmės reiškia abortą – ir mirties bausmė, kuri yra kiekvieno sąžinės reikalas, taip pat tokių politikos sričių, kaip Tarptautiniai prekybos rūmai ar Lisabonos sutartis, pateisinimas, kuriam partija prieštarauja.

 
  
MPphoto
 
 

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − Esu tvirčiausias natūralių žmogaus teisių rėmėjas ir dėl to nesudaro sunkumų daugybė šio pranešimo aspektų. Aš buvau asmeniškai atsakingas už pastraipos, kurioje prašoma Tarybos ir valstybių narių imtis efektyvesnių veiksmų dėl žmogaus teisių katastrofiškos padėties, sukeltos Mugabe režimo Zimbabvėje, įtraukimo.

Visgi šiame pranešime nuosekliai ir dėl nesuprantamos priežasties apie ES kalbama, lyg ji būtų suvereni valstybė – tai užuominos, kurias ir aš, ir kiti nariai nesėkmingai bandė pašalinti dar jį svarstant komitete. Mintis, kad individuali valstybė narė turėtų atsisakyti savo nacionalinių prerogatyvų žmogaus teisių klausimais Europos Sąjungos naudai, ar tai būtų Jungtinių Tautų forume, ar kur nors kitur, yra visiškai nepriimtina. Aš taip pat prieštarauju nereikalingoms nuorodos į Lisabonos sutartį, kurioms Konservatoriai ir daugelis kitų nuosekliai priešinosi. Dėl šios priežasties susilaikiau per galutinį balsavimą dėl šio pranešimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE-DE), raštu. (SK) Šio pranešimo 84 ir 96 straipsniuose kalbama apie žmogaus teisių situaciją Kuboje. Privalu pasakyti, kad, nepaisant tarptautinio spaudimo, sistemingas žeminimas, tardymai ir rafinuotos kankinimo formos prieš „Moteris baltais drabužiais“ tęsėsi net ir 2008 m. Prieš keletą savaičių režimas mėgino įvairiais būdais užkirsti joms kelią rengti tylią protesto eiseną, minint savo vyrų įkalinimo šeštąsias metines. Kaip paramos „Moterims baltais drabužiais“ ženklas, solidarumo eisena buvo surengta Bratislavoje 2009 m. balandžio 28 d. Iš visų 75 aktyvistų, įkalintų prieš šešerius metus, kurių tikslus rėmė organizacijos, įskaitant ir ES, 54 vis dar sėdi už grotų. Tik stebėdami jų padėtį sugebėsime juos ištraukti iš kalėjimo anksčiau, nei jie bus sužlugdyti. Nepamirškime, kad netrukus minėsime 20-ąsias komunizmo žlugimo Centrinės ir Rytų Europos šalyse metines. Ką šiuo metu galime padaryti dėl kubiečių kalinių ir jų žmonų, tai palikti pastraipas žmogaus teisių pažeidimų Kuboje klausimais kitame pranešime.

Jaučiu, kad turiu paminėti 2 pataisą, kuri aštriai kritikuoja popiežių Benediktą XVI. Ši pataisa piktžodžiauja prieš Katalikų Bažnyčios galvą. Be to, joje pareiškimai apie popiežių pateikiami tokiu pat lygiu kaip nusikaltimai, įvykdyti tose valstybėse, kur piktnaudžiaujama mirties bausme, kuriose žmonės kankinami ir žudomi už savo nuomonės turėjimą ir kur neegzistuoja jokios pagarbos pačioms svarbiausioms žmogaus teisėms. Atmeskime šią pataisą.

 
  
  

- Pranešimas: Maria Grazia Pagano (A6-0262/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bradbourn (PPE-DE), raštu. − Jungtinės Karalystės konservatoriai yra tos nuomonės, kad tarptautinis bendradarbiavimas kriminalinio teisingumo srityje yra svarbus, ir pranešime siekiama kurti bendrą teisingumo sritį ES lygmeniu, kuris gerokai sukompromituotų tradicijas tų valstybių, kurios savo teisinę sistemą grindžia nerašytais įstatymais. Dėl to negaliu remti šio pasiūlymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. − Teisinga, kad teisingumo vykdymas yra teisinė ES valstybių narių atsakomybė. Galiu sutikti, kad valstybės narės privalo bendradarbiauti tarptautiniuose reikaluose, susijusiuose su baudžiamąja teise, tačiau nepritariu ES teisingumo vykdymo kūrimui. Vadinamosios ES kompetencijos išplėtimas iki baudžiamosios teisės būtų neteisėtas ir nepriimtinas kišimasis į britų suverenitetą. Mano regiono, Šiaurės rytų Anglijos, gyventojai nori, kad baudžiamąją teisę kurtų atskaitingi britų parlamentarai ir ją taikytų britų teisėjai.

Tas faktas, kad ES siekia išplėsti savo galias į sritis, kurios iki šiol buvo rezervuotos išimtinai valstybėms narėms, rodo tikruosius ES tikslus: kurti federacinę supervalstybę. Mano regiono žmonės nenori, kad taip įvyktų. Jie atmeta visuotinai įprastą vis artimesnės sąjungos išmintį ir nori matyti laisvesnę, lankstesnę tarpvyriausybinio bendradarbiavimo sistemą. Tikiuosi, kad nauja frakcija, kurioje britų konservatoriai bus per kitą Parlamento kadenciją, sugebės perteikti tai, ko dauguma britų nori iš Europos.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang (NI), raštu. (FR) Prisidengdami kova su mafijos organizacijomis ir organizuotu nusikalstamumu apskritai, Briuselio eurokratai siekia toliau diegti federalistinį požiūrį, kuris sunaikintų tautas, liaudį ir identitetą.

Iš tiesų nors visi žino, kad kiekviena ES valstybė narė turi savus įstatymus, teisines tradicijas ir kodeksus, turime dar vieną šių eurofederalistų fanatikų išpuolį, pateikiamą kaip troškimą kurti „Europos teisinę kultūrą“.

Norint sukurti tokią kultūrą, turėtų būti reikalinga: Europos teisinė mokykla, Europos teisės akademija teisėjams, prokurorams, gynybos advokatams ir visiems, kas dirba teisingumo palaikymo srityje.

Kaip dėl valstybinių teisinių mokyklų? Kaip dėl neišsprendžiamų skirtumų tarp įstatymų, kilusių iš bendruomeninės teisės ir iš rašytinės teisės?

Aišku, nepateikiama jokio atsakymo.

Iš esmės dėl šios priverstinės harmonizacijos, smukdančios harmonizacijos, valstybėse narėse turėtų išnykti visa teisinė ir baudžiamoji sistemos.

Šie Europos kerėtojų mokiniai nesuprato nieko; tik nacionalinės valstybės, pagrindinės Europos sudėtinės dalys, sugebės ją praturtinti, kad ši pasiektų pelnytą vietą Europoje.

Europa negali būti statoma jos tautų ir liaudies sąskaita.

 
  
  

- Pranešimas: Jean-Luc Dehaene (A6-0142/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Parlamentas šiandien balsavo dėl pranešimo dėl Lisabonos sutarties poveikio kuriant institucinę Europos Sąjungos institucinę atsvarą. Pranešime siūloma, kad papildomi Parlamento nariai, kuriuos turės Švedija ir kitos valstybės narės, jei įsigaliotų Lisabonos sutartis, būtų renkami jau kituose Europos Parlamento rinkimuose ir jiems būtų suteiktas stebėtojo statusas Parlamente. Pranešime taip pat siūloma naujojo Komisijos pirmininko rinkimus vykdyti jau remiantis Lisabonos sutarties reikalavimais. Tai reiškia, kad pirmininko pasirinkimas turėtų atspindėti Parlamento politinę daugumą ir kad kandidatas turėtų būti pasirinktas po Tarybos ir politinių Parlamento grupių diskusijų.

Nusprendėme balsuoti už šį pranešimą, nes Europos Parlamentui reikia pasirengti įgyvendinti pokyčius, kurie atsiras, jei Lisabonos sutartis įsigalios. Visgi mūsų balsai jokiu būdu neturėtų atstoti individualių valstybių narių ratifikacijos procesų. Mes visiškai remiame kiekvienos valstybės narės teisę pačiai nuspręsti, ar ratifikuoti Lisabonos sutartį, ar ne.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl Lisabonos sutarties įtakos Europos Sąjungos institucinei pusiausvyrai. Pranešime žvelgiama į Lisabonos sutarties įtaką ES institucinei pusiausvyrai. Pabrėžiama naujų nuostatų įgyvendinimo ir pirmųjų paskyrimų svarba.

Galimas Lisabonos sutarties įsigaliojimas iki 2009 m. pabaigos reikalauja Tarybos ir Europos Parlamento politinio susitarimo, norint užtikrinti, kad renkantis kitą pirmininką ir skiriant naują Komisiją bet kokiu atveju bus gerbiamos naujas galios, kurias Lisabonos sutartis priskiria Europos Parlamentui šiuo klausimu.

Todėl pranešime siūlomos rekomendacijos, kuriomis siekiama kurti institucinę atsvarą ir pabrėžiama, kad Lisabonos sutartis stiprina kiekvienos Europos institucijos kompetenciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Ši rezoliucija yra dalis penkių rezoliucijų paketo, priimto šiandien Parlamento balsų dauguma, kuris atskleidžia aiškiausią įmanomą demokratiškai ir nepriklausomai pareikštos prancūzų, olandų ir airių, referendumuose atmetusių Europos Konstituciją ir jos dvynę Lisabonos sutartį, valios niekinimą. Tai taip pat viena iš daugelio iniciatyvų, skirtų primesti šį nepriimtiną dokumentą.

Užuot darius tai, kad Lisabonos sutartis kartą ir visiems laikams būtų palaidota, Europos Parlamentas ir vėl priima rezoliuciją, šlovinančią antidemokratinę institucinę atsvarą Europos Sąjungoje, kuri siūloma rezoliucijoje, nuslepiant faktą, kad nepaisant daugybės kitų pavyzdžių ja:

- atimamos suverenios galios iš Portugalijos liaudies ir perduodamos ES viršvalstybinėms institucijoms, kuriose dominuoja valdančiosios jėgos, to pavyzdys yra jūrinių išteklių valdymas mūsų laisvojoje ekonominėje zonoje.

- išplečiamos daugumos taisyklių taikymas priimant sprendimus, kurie sustiprins didžiųjų jėgų dominavimą ir užkirs kelią Portugalijai vetuoti sprendimus, kurie prieštarauja nacionaliniams interesams.

- atimama valdžia iš nacionalinių demokratinių institucijų (vienintelių, kurios tiesiogiai sukurtos, remiantis demokratine gyventojų valia), to pavyzdys yra valdžios perėjimas iš nacionalinių parlamentų, prarandančių galią priimti sprendimus esminėse srityse ir tampančių tam tikru patariamuoju organu be teisės vetuoti Bendrijos sprendimus, prieštaraujančius nacionaliniams interesams.

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Lisabonos sutartis, kuri 96 procentais atitinka Konstitucijos sutarties projektą, buvo atmesta Airijos referendume. Prieš tai Konstitucijos projektas buvo atmestas Prancūzijos ir Nyderlandų referendumuose.

Parlamento dauguma atsisako pripažinti politinį pralaimėjimą. Tai įžeidžiantis nusikaltimas demokratiniams principams ir siaubingas valdžios arogancijos pavyzdys, iliustruojantis bendradarbiavimą ES.

Verta paminėti, kad ketvirtojoje J. L. Dehaene pranešimo pastraipoje teigiama: „Pritariama tam, kad Lisabonos sutartis iškelia sąlygą, kad Europos Vadovų Taryba gali vienbalsiai, Europos Parlamentui pritarus, užtikrinus, kad nacionalinis parlamentas neprieštarauja, išplėsti kvalifikuota dauguma priimamų sprendimų ir paprastą įstatymų leidimo procedūrą į tas sritis, kuriose ji dar nebuvo taikoma“.

Nepaisant to fakto, kad daugelio valstybių narių gyventojai aiškiai skeptiškai nusiteikę vis labiau tampančios viršvalstybine Sąjungos atžvilgiu, federalistų dauguma Europos Parlamente pabrėžia galimybę dar didesniu mastu kurti viršvalstybinę Sąjungą, remiantis Lisabonos sutartimi ir suteikia vis daugiau galių ES, net neketindami tartis dėl naujos sutarties.

Balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
  

- Pranešimas: Elmar Brok (A6-0133/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Parlamentas šiandien balsavo dėl pranešimo dėl Lisabonos sutartyje apibrėžiamų santykių tarp Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų. Šiame pranešime pritariama naujoms galioms, kurias Lisabonos sutartis suteiks nacionaliniams parlamentams. Jame taip pat aiškinamasi, kokios Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų ateities bendradarbiavimo galimybės.

Nusprendėme balsuoti už šį pranešimą, nes Europos Parlamentui reikia pasirengti įgyvendinti pokyčius, kurie atsiras, jei Lisabonos sutartis įsigalios. Visgi mūsų balsai jokiu būdu neturėtų atstoti individualių valstybių narių ratifikacijos procesų. Mes visiškai remiame kiekvienos valstybės narės teisę pačiai nuspręsti, ar ratifikuoti Lisabonos sutartį, ar ne.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. (PT) Balsavau už E. Broko pranešimą. Šiame pranešime pritariama naujoms galioms, Lisabonos sutarties suteikiamoms galioms nacionaliniams parlamentams, ir analizuojamos nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento ateities bendradarbiavimo galimybes.

Lisabonos sutarties priėmimas Čekijos Respublikoje rodo žingsnį į priekį jos spartaus įsigaliojimo link. Pranešimas rodo, kokia svarbi yra ši naujoji Europos Sąjungos sutartis.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Mes balsavome prieš šį pranešimą, nes jame nėra prasmės: Lisabonos sutartis paprasčiausiai neegzistuoja; ji buvo atmesta per tris referendumus.

Antra, prieš jį balsavome, nes jame rekomenduojama, kad nacionaliniai parlamentai paklustų Europos Parlamento valdžiai: pastarasis, užsitikrinęs savo viršenybės jėgą, ir, be abejo, pasižymintis nepakenčiama arogancija, patikės nacionaliniams parlamentams, jo akyse sudarytiems iš filisterių ir idiotų, nagrinėti Europos tekstus. Ar tai parama, ar spaudimas? Jis pakvies pats save į nacionalinių parlamentų plenarines sesijas; vaidins patarėjo vaidmenį; veiks būdus, kuriais parlamentai perkelia tekstus, kad taip padidintų vienodumą; praneš apie save tam, kad užsitikrintų, jog gynybos biudžetai nagrinėjami... Ar jis taip pat imsis diktuoti jiems, kokiais būdais kontroliuoti vyriausybes ir veiklą Taryboje?

Galiausiai balsavome „prieš“, nes pranešimas grindžiamas dviveidiškumu: nacionaliniai parlamentai įgijo ne ką kitą, o kaip tik itin sudėtingą įgyvendinti ir dėl to neefektyvią teisę prižiūrėti subsidiariumo principą, šis pagrindas yra iliuzija, kadangi dauguma tariamai išimtinių kompetencijų yra paverstos šventomis, o subsidiarumo apibūdinimas, koks pateikiamas sutartyse tik iškelia Briuselio galias.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Ši rezoliucija yra dalis penkių rezoliucijų paketo, priimto šiandien Parlamento balsų dauguma, kuris atskleidžia aiškiausią įmanomą demokratiškai ir nepriklausomai išreikštos prancūzų, olandų ir airių, referendumuose atmetusių Europos Konstituciją ir jos dvynę Lisabonos sutartį, valios niekinimą. Tai taip pat viena iš daugelio iniciatyvų, skirtų primesti šią nepriimtiną Lisabonos sutartį.

Ši rezoliucija dėl „santykių tarp Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimo, remiantis Lisabonos sutarties principais“ yra didžiausias apgaulės pavyzdys.

Europos Parlamentas pritaria „nacionalinių parlamentų, stiprinančių savo vaidmenį Europos politiniuose procesuose, pareigoms ir teisėms, numatomoms Lisabonos sutartyje...“. Būtų juokinga, jei nebūtų taip rimta. Europos Parlamentas slepia faktą, kad, atsižvelgiant į numatomą nacionalinių parlamentų vaidmens priimant sprendimus stiprėjimą, šie parlamentai praranda kur kas daugiau nei tariamai laimi, turint omenyje platų galių perdavimą Europos Sąjungos institucijoms. Net apgaulingai pagarbus atidumas subsidiarumo principui (Bendrijos institucijoms naudojantis galiomis, kurias tuo metu nacionaliniai parlamentai perduos ES), nesuteikia nei vienam nacionaliniam parlamentui veto teisės.

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Lisabonos sutartis, kuri 96 procentais atitinka Konstitucijos sutarties projektą, buvo atmesta Airijos referendume. Prieš tai Konstitucijos projektas buvo atmestas Prancūzijos ir Nyderlandų referendumuose.

Parlamento dauguma atsisako pripažinti politinį pralaimėjimą. Tai įžeidžiantis nusikaltimas demokratiniams principams ir siaubingas valdžios arogancijos pavyzdys, iliustruojantis bendradarbiavimą ES.

E. Broko pranešimas liaupsina konvenciją, kuria remiantis buvo sukurtas Konstitucijos sutarties projektas. Konvencija buvo stipriai kritikuojama kaip visiškai nedemokratiška ir iš viršaus kontroliuojama jos pirmininko Giscardo d’Estaingo.

Mano nuomone, E. Broko pranešime turi būti prieita prie išvados, kad kol atstovaujamosios demokratijos diskusijos bus sutelktos ties rinkimais į nacionalinius parlamentus, būtent nacionaliniai parlamentai turėtų ir likti aukščiausi sprendimus priimantys organai, o ne Europos Parlamentas.

Balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
  

- Pranešimas: Sylvia-Yvonne Kaufmann (A6-0043/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Parlamentas šiandien balsavo dėl pranešimo, kuriame prašoma Komisijos parengti pasiūlymą dėl piliečių iniciatyvos reglamentavimo, kai tik bus ratifikuota Lisabonos sutartis. Piliečių iniciatyvos teisė reikš, kad milijonas piliečių iš gausaus valstybių narių skaičiaus galės imtis iniciatyvos prašyti Komisijos pateikti pasiūlymą dėl teisės akto. Tai suteiks piliečiams tokią pat teisę kaip ir Tarybai prašyti Komisijos inicijuoti pasiūlymus dėl teisės aktų.

Nusprendėme balsuoti už šį pranešimą, nes Europos Parlamentui pačiam reikia pasirengti įgyvendinti pokyčius, kurie atsiras, jei Lisabonos sutartis įsigalios. Visgi mūsų balsai jokiu būdu neturėtų būti suvokiami kaip užkertantys kelią individualių valstybių narių ratifikavimo procesui. Mes visiškai remiame kiekvienos valstybės narės teisę pačiai nuspręsti, ar ratifikuoti Lisabonos sutartį...

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Corbett (PSE), raštu. − Aš ir mano leiboristų delegacijos kolegos remiame piliečių iniciatyvos nustatymą tuo atveju, jei bus sėkmingai ratifikuota Lisabonos sutartis. Ji stiprintų piliečių teises dalyvauti Europos politiniame procese ir prisidėtų prie naudingos egzistuojančios teisės teikti Parlamentui peticiją.

Tačiau esu susirūpinęs, kad ponios S. Y. Kaufmann pasiūlymai neįklampintų ir nesuvaržytų piliečių iniciatyvos proceso biurokratiniais reikalavimais (kaip kad valstybėms narėms nustatomas reikalavimas tikrinti kiekvieną parašą ir gauti išankstinį Komisijos patvirtinimą, kad tai teisėta). Kad paskatintume aktyvesnį dalyvavimą, turėtume pasikliauti piliečių iniciatyvos dvasia – būtent, kad ji būtų kiek įmanoma labiau prieinama kai tik prireikia ir lengva naudotis. Dėl to mes neturėjome kitos alternatyvos, kaip tik susilaikyti balsuojant dėl šio pranešimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl piliečių iniciatyvos įgyvendinimo. Lisabonos sutartyje pristatoma Europos piliečių iniciatyva arba, kitaip tariant, piliečių teisė dalyvauti Europos įstatymų leidimo procese. Tai visiškai naujas būdas stiprinti demokratiją ir pilietines teises.

Tai neabejotinai yra būdas priartinti piliečius prie Europos institucijų ir didinti jų supratimą apie sprendimų priėmimo procesą ir dalyvavimą jame.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) S. Y. Kaufmann pranešime siekiama nurodyti būdą, kaip galėtume įgyvendinti piliečių iniciatyvos teisę, kuri numatoma nepavykusios Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje: „ne mažiau nei milijonas Sąjungos piliečių, gausus valstybių narių piliečių skaičius, gali imtis iniciatyvos kreiptis į Komisiją ir atsižvelgiant į jos galias teikti bet kokį tinkamą pasiūlymą dėl klausimų, dėl kurių, piliečių manymu, reikėtų teisinių Sąjungos veiksmų, kad būtų įgyvendintos sutartys“.

Pranešime pateikiamos priimtinumo sąlygos ir konkrečių procedūrų sąlygos, kurios labai apsunkina pasinaudojimo iniciatyvos teise procesą.

Šiuo atveju norėčiau perspėti piliečius. Ši nauja ‚teisė“ yra iliuzija. Joje numatomas tik vienas dalykas: galimybė prašyti Komisijos priimti naujus europinius teisės aktus, tačiau ne atšaukti juos ir ne pakeisti jau egzistuojančius; politikos pakeisti neįmanoma. Bet kokiu atveju Komisija visiškai neįsipareigoja klausyti žmonių.

Jei eurokratai taip nori suteikti Europos piliečiams teisių, jie turėtų pradėti gerbti jų balsus ir galiausiai suprasti, kad „ne“ reiškia „ne“ prancūzų, olandų, galų ir bet kuria kita kalba.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Ši rezoliucija yra dalis penkių rezoliucijų paketo, priimto šiandien Parlamento balsų dauguma, kuris atskleidžia aiškiausią įmanomą demokratiškai ir nepriklausomai išreikštos prancūzų, olandų ir airių, kurie referendumuose atmetė Europos Konstituciją ir jos dvynę Lisabonos sutartį, valios niekinimą. Tai taip pat viena iš daugelio iniciatyvų, skirtų primesti šią nepriimtiną Lisabonos sutartį.

Ši rezoliucija pasižymi absurdiškumu ir veidmainiškumu.

Europos Parlamentas gali puikiai retoriškai liaupsinti „sklandų, skaidrų ir efektyvų piliečių dalyvavimo teisės įgyvendinimą“, pasiūlytą sutarties projekte, žinomame kaip Lisabonos sutartis. Tiesa ta, kad jėgos, saugančios ir skatinančios šią Europos integraciją ir šią Lisabonos sutartį, darė ir daro viską, kad užkirstų kelią žmonių diskusijoms, galimybei suprasti šios sutarties turinį ir konsultacijoms referendumuose.

Dar daugiau – po to, kai airiai atmetė šią federalistinę, neoliberalią ir militaristinę sutartį, jie daro viską ką gali, kad būtų surengtas antrasis referendumas toje šalyje (tiek kartų, kiek reikės, kol Airijos gyventojai pasakys „taip“).

Kitaip tariant, jie neleidžia žmonėms pareikšti demokratinės ir nepriklausomos valios referendumo būdu ir tuomet, pasitelkdami saldžius žodžius, jie kuria priedangą, liaupsindami vadinamąją „piliečių iniciatyvą“, kuri iš esmės nuo pat pradžių būtų priklausoma nuo daugelio sąlygų.

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Lisabonos sutartis, kuri 96 procentais atitinka konstitucijos sutarties projektą, buvo atmesta Airijos referendume. Prieš tai konstitucijos projektas buvo atmestas Prancūzijos ir Nyderlandų referendumuose.

Parlamento dauguma atsisako pripažinti savo politinį pralaimėjimą. Tai keliantis pasipiktinimą nusikaltimas demokratiniams principams ir valdžios išpuikimo dėl galios pavyzdys, rodantis bendradarbiavimą ES.

S. Y. Kaufmann pranešimas skaičiuoja dar neišperėtus viščiukus. Jis dvelkia išskirtine arogancija demokratijai ir svarbiausia – Airijos gyventojams, kurie dar kartą bus priversti balsuoti referendume, nes, politinės valdžios požiūriu, jie praeitą kartą pateikė „neteisingą atsakymą“. Esant tokiai situacijai nėra jokio tikslo Europos Parlamente diskutuoti dėl šio pranešimo. Siūloma piliečių iniciatyvos teisė iš esmės yra itin neaiškus siūlymas dėl piliečių įtakos išrinktų politikų atžvilgiu. Pastarieji gali nuspręsti ignoruoti šias iniciatyvas, jei norės.

Balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos B6-0258/2009 (Cheminės medžiagos)

 
  
MPphoto
 
 

  Kartika Tamara Liotard (GUE/NGL), raštu. (NL) Nors tai gera rezoliucija, aš balsavau prieš ją, nes Europos Parlamentas rezoliucijoje pritarė Komisijai išbraukti tam tikrus elektrolizės įrenginius iš draudimo naudoti asbestą sąrašo. Manau, jei teigiate, kad Europoje visiškai uždrausta naudoti asbestą, turite būti nuoseklūs ir neleisti jokių išimčių. Žmonėms ir toliau asbesto poveikis sukelia mirtinas ligas, todėl man nesuprantama, kaip Komisija galėjo į tai neatsižvelgti. Aš balsavau prieš šią rezoliuciją, kad taip pareikščiau solidarumą su asbesto poveikį patyrusiomis aukomis.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika