Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2047(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0003/2009

Debatai :

Balsavimas :

PV 15/09/2009 - 5.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2009)0010

Posėdžio stenograma
Antradienis, 2009 m. rugsėjo 15 d. - Strasbūras Tekstas OL

6. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
Protokolas
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

– Pranešimas: Brian Simpson (A7-0001/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. − Teisingumo Teismui priėmus sprendimus atviro dangaus bylose, Komisija leido dvišalius susitarimus, sudarytus tarp kai kurių valstybių narių ir trečiųjų šalių, pakeisti Bendrijos susitarimais. Todėl Komisija susitarė dėl susitarimo, kuris pakeis Mongolijos ir konkrečių ES valstybių narių dvišalius susitarimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Šiuo pasiūlymu siekiama pakeisti tam tikras dvišalių susitarimų dėl oro susisiekimo paslaugų, kurias praeityje sudarė ES valstybės narės ir Mongolijos vyriausybė, nuostatas, taip pat jame nagrinėjami aspektai, kuriuos laikau esminiais, įskaitant techninius klausimus, degalų apmokestinimą ir kainų apskaičiavimą.

Ypač palankiai vertinu svarbą, teikiamą susitarimų atitikčiai Bendrijos konkurencijos teisei, nes ankstesniuose dvišaliuose susitarimuose buvo keletas aiškiai konkurenciją ribojančių nuostatų. Todėl pritariu pono B. Simpsono pranešimui, nes jame vadovaujamasi šiomis bendrosiomis gairėmis.

 
  
  

– Pranešimas: Brian Simpson (A7-0002/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. − Kai Rumunija ir Bulgarija stojo į ES, jų stojimo akte buvo nurodyta, kad turi būti parengtas protokolas, iš dalies keičiantis ES ir valstybių narių su Kinija pasirašytą susitarimą dėl jūrų transporto. Šiuo balsavimu pritariama šio protokolo sudarymui.

 
  
  

– Pranešimas: Reimer Böge (A7-0008/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Aš balsavau už pranešimą dėl ES solidarumo fondo panaudojimo Prancūzijai, nes manau, kad šis fondas padeda šalims veiksmingai ir lanksčiai reaguoti į situacijas, susidariusias dėl gaivalinių nelaimių, šiuo atveju – praėjusių metų sausio mėn. uragano, kuris Prancūzijos pietvakariuose pridarė daug žalos. Ši finansinė solidarumo priemonė panaudojama tada, kai nelaimės padaryta žala yra tokia didelė, kad nacionalinių išteklių nepakanka tinkamam reagavimui į krizę turint tikslą skatinti ekonomikos atsigavimą ir patenkinti nukentėjusių valstybių narių poreikius.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. (FR) Balsavau už savo gerbiamo kolegos ir draugo iš Vokietijos R. Böge’s pranešimą, kuriame Europos Parlamentas raginamas patvirtinti pasiūlymą dėl sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų panaudojimo 2009 m. ir suteikti apytikriai 109 mln. EUR asignavimų įsipareigojimams ir mokėjimams siekiant padėti Prancūzijai, tapusiai uragano „Klaus“ sukeltos nelaimės auka, – tas uraganas 2009 m. sausio mėn. šalies pietvakariuose smogė 31 departamentui ir padarė didžiulę žalą, vertinamą 4 mlrd. EUR ar maždaug tokia suma. Pasinaudosiu šia kalba tam, kad pasidžiaugčiau, kaip sparčiai mūsų Parlamento Biudžeto komiteto pirmininkas A. Lamassoure kartu su Europos Komisijos tarnybomis sutvarkė šį reikalą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. − 2009 m. sausio mėn. Prancūzijos pietvakariuose kilęs uraganas pridarė didžiulių nuostolių, todėl jai suteikė teisę prašyti lėšų iš Europos Sąjungos solidarumo fondo. Aš balsavau už šių lėšų panaudojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Mano nuomone, Europos Sąjungos valstybių narių solidarumas ir ypač Europos parama, teikiama nuo gaivalinių nelaimių nukentėjusioms šalims, yra aiškus ženklas, kad ES jau nėra vien laisvosios prekybos zona. Pasirinkdama specialias pagalbos priemones, pvz., Europos Sąjungos solidarumo fondą, Bendrija, kurią mes stengiamės padaryti susivienijusia įvairovėje, parodo savo gebėjimą likti vieninga ištikus nelaimei net situacijose, kai yra reikalingi žmogiškieji ir materialieji ištekliai. Kaip tik tuo nuoširdžiai džiaugiuosi.

Tikiuosi, kad Solidarumo fondas nebus naudojamas labai dažnai, nors tai ir reikštų, kad Europa nenukenčia susiklosčius daugeliui kritinių situacijų, tačiau taip pat tikiuosi, kad jo struktūra ir galimybė pasinaudoti juo bus nuolat tobulinama ir tikslinama, kad jis galėtų greitai ir nebiurokratiškai patenkinti bet kokius realius poreikius.

Turiu paminėti mano šalį niokojusius gaisrus, ypač 2003 m., ir pripažįstu, kokie svarbūs ir naudingi yra mechanizmai, pvz., šis fondas, kurie buvo naudojami. Tikiu, kad ypač sunkūs laikai, kuriuos šių metų sausio mėn. išgyveno Prancūzija, pateisina fondo panaudojimą. Nepaprastai palankus balsavimas Biudžeto komitete patvirtina, kad tai yra gera priemonė.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. (FR) Palankiai vertinu Europos Sąjungos solidarumo fondo įsikišimą – iš kurio Prancūzija turės naudos – siekiant atitaisyti žalą, kurią padarė 2009 m. sausio mėn. uraganas, smarkiai smogęs Europos ir Prancūzijos miškininkystės sektoriui. Skirtomis sumomis bus galima pasinaudoti 2009 m. spalio mėn., t. y. praėjus devyniems mėnesiams nuo uragano. Šį kartą įsikišta greičiau negu vidutiniškai reikia laiko fondui įsikišti – apytikriai vienų metų nuo nelaimės iki pagalbos išmokėjimo.

Nors ir tinka pasidžiaugti šia pažanga, verta toliau raginti sudaryti sąlygas greičiau pasinaudoti šiuo fondu. Dėl dabartinės Solidarumo fondo valdymo tvarkos tai padaryti sunku. Nepaisant to, Europos Komisija pateikė persvarstytą pasiūlymą dėl reglamento, kurį 2006 m. gegužės mėn. Parlamentas patvirtino didžiąja balsų dauguma. Apgailestauju, kad Taryba iki šiol nesiėmė šio klausimo, todėl dabar norėčiau paraginti ją kuo greičiau apsvarstyti galimybę greičiau panaudoti Europos Sąjungos solidarumo fondą.

 
  
  

– Pranešimas: Reimer Böge (A7-0006/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. (FR) Balsavau už savo gerbiamo kolegos ir draugo iš Vokietijos R. Böge’s pranešimą, kuriame Europos Parlamentas raginamas patvirtinti pasiūlymą dėl sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų panaudojimo suteikiant apytikriai 4,1 mln. EUR asignavimų įsipareigojimams ir mokėjimams siekiant padėti Ispanijos ir Portugalijos tekstilės sektoriams (Katalonijos bei Nortės ir Centro regionai). Tikslas – teikti paramą darbuotojams, kurie patiria žalą dėl esminių struktūrinių tarptautinės prekybos pokyčių padarinių, ir padėti jiems vėl grįžti į darbo rinką. Pritariu savo kolegų nuomonei dėl spartesnio šio fondo panaudojimo bei jo ir kitų turimų priemonių, pvz., Socialinio fondo, savitarpio papildomumo vertinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų panaudojimo suteikiant papildomą paramą Portugalijos darbuotojams, atleistiems dėl darbo vietų mažinimo tekstilės sektoriuje ir patiriantiems žalą dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių padarinių.

Iš fondo skiriamų 832 800 EUR panaudojimo tikslas – reintegruoti darbuotojus į darbo rinką pasinaudojant kartu su darbuotojais parengtais asmeniniais užimtumo planais, į kuriuos būtų įtraukiamas asmeninis įgūdžių tobulinimas ir įėjimo į darbo rinką strategija.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) ES parama, ypač skiriama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, yra nepaprastai svarbi padedant tiems, kurie prarado darbą dėl globalizuotoje rinkoje vykstančio įmonių perkėlimo. Pastaraisiais metais, ypač dėl pasaulinės ekonomikos krizės, Portugalija jautė bedarbių įtraukimo ir reintegravimo į darbo rinką problemos poveikį.

Pvz., skaudžių padarinių nacionalinei ekonomikai turėjo tai, kad daugybė įmonių buvo perkelta siekiant pasinaudoti mažesnių Kinijos ir Indijos darbo jėgos sąnaudų teikiamais pranašumais. EGF lėšų patvirtinimas siekiant padėti šiems darbuotojams yra nepaprastai svarbus ne tik jų asmeninei ir šeimos padėčiai pagerinti, bet ir visai nacionalinei ekonomikai, nes šių išimtinių priemonių taikymo ilgesniu laikotarpiu tikslas – padėti šiems darbuotojams susirasti ir išsaugoti naują darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Aš balsavau už, nes manau, kad ši parama Portugalijos darbuotojams yra svarbi. Tačiau manau, kad Portugalijos prašymas buvo pernelyg kuklus. Portugalijos vyriausybė paprašė EGF kiekvienam darbuotojui, atleistam dėl darbo vietų mažinimo tekstilės sektoriuje, skirti 833 EUR, o Ispanija vienam darbuotojui, dirbančiam tame pačiame sektoriuje, prašė skirti 3 006 EUR.

Be to, mane šiek tiek stebina tai, kad įpusėjus ekonomikos krizei ir didėjant nedarbui – nors galima jausti globalizacijos poveikį jam – EGF iš valstybių narių gavo ir priėmė tiek mažai prašymų. Tiesą sakant, šiais metais EGF visoms valstybėms narėms yra numatęs 500 mln. EUR, tačiau iki šios dienos buvo panaudota tik apytikriai 60 mln. EUR.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Balsavome už šį pranešimą, nes Europos Parlamentas suteikia galimybę Portugalijai gauti 832 800 EUR, kad galėtų padėti atleistiems iš darbo dėl darbo vietų mažinimo Portugalijos Nortės ir Centro regionų tekstilės pramonės darbuotojams. Tai labai maža suma, tačiau ir ji yra lengvinanti priemonė žinant, kokį didelį nedarbą šiuo metu patiria Portugalija, ypač šiuose regionuose.

Kaip visi žinome, šių metų sausio mėn. Portugalija paprašė Europos Komisijos šių pinigų, susijusių su 1 588 atleistais iš darbo dėl darbo vietų mažinimo darbuotojais, apie kuriuos 2008 m. vasario–lapkričio mėn. pranešė 49 šalies šiaurės ir vidurio regionų tekstilės bendrovės.

Tačiau taip pat buvo patvirtinta 3 306 750 EUR suma 1 720 darbuotojų, atleistų iš 30 Ispanijos Katalonijos regiono tekstilės bendrovių, pagalbai.

Vis dėlto iš tikrųjų buvo reikalinga politika, kuria būtų remiama gamyba, ypač tekstilės sektoriuje, kad būtų užkirstas kelias bendrovių užsidarymui ir tolesniems atleidimams dėl darbo vietų mažinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Patrick Le Hyaric (GUE/NGL), raštu. (FR) Nors ir sutinku su pagrindiniu principu, tačiau manau, kad dėl krizės rimtumo reikalingos visiškai kitokio lygio nuostatos, t. y. bent jau reikia sudaryti galimybes MVĮ pasinaudoti kreditavimu ir gauti paskolas, kuriomis būtų prisidėta prie užimtumo, teritorijų plėtros ir žmonių gebėjimų vystymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Ispanijos ir Portugalijos pateikti pasiūlymai dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) panaudojimo dar kartą atskleidžia globalizacijos padarinius. Pietryčių Azijos šalyse ir visų pirma specialiosiose ekonominėse zonose, kuriose žmonės yra išnaudojami ir įdarbinami jiems neužtikrinant minimalių socialinių standartų, tekstilės gaminiai gaminami dempingo kainomis ir paskui parduodami Europos rinkoje.

Europos bendrovės, gerbiančios per dešimtmečius nusistovėjusias ir įgytas socialines darbuotojų teises, yra paliekamos nepalankioje padėtyje dėl didesnių išlaidų, kurias patiria dėl šių teisių. Turime nedelsdami sukliudyti šiai tendencijai toliau bent kiek plėtotis. Kuo greičiau turi būti nustatytas draudimas importuoti į ES gaminius, kurie gaminami nesilaikant konkrečių minimalių socialinių standartų. Kol tai bus pasiekta, galime dirbti tik siekdami sumažinti atitinkamose šalyse globalizacijos daromą žalą. Todėl neabejodamas balsavau už paramos iš šio fondo išmokėjimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Pripažįstant neigiamą globalizacijos poveikį, kuris pramoniniuose Europos regionuose yra pernelyg akivaizdus, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) grindžiamas Europos projekto dalyvių vienybe ir priartina jį prie žmonių teikdamas pagalbą tiems darbuotojams, kurie daugiausia nukentėjo dėl šių pokyčių. Portugalijos Nortės ir Centro regionai, kurių ekonomika buvo grindžiama tradiciniais sektoriais, pvz., tekstilės pramonės, buvo modernizuojami nuo pat praėjusio šimtmečio dešimtojo dešimtmečio pradžios, mėginant prisitaikyti prie sparčiai didėjančios konkurencijos.

Šiuose šalies regionuose tekstilės pramonė samdo apytikriai 15 proc. darbo jėgos, ir šiuose dviejuose regionuose sutelkta beveik 98 proc. šio visos šalies sektoriaus nedarbo. Blogėjanti ekonominė aplinka, kuri pakenkė šiems regionams taip pat, kaip ir kitiems, ypač atokiausiems regionams, pvz., Madeiros, kuriuose turizmas yra labai svarbus, turėjo nerimą keliančių padarinių socialinės sanglaudos srityje, visų pirma dėl nedarbo didėjimo. Todėl palaikau 832 800 EUR iš EGF skyrimą po 1 588 darbuotojų atleidimo dėl darbo vietų mažinimo Portugalijos Nortės ir Centro regionų tekstilės pramonėje. Ši suma turi būti išmintingai naudojama šiems darbuotojams perkvalifikuoti ir vėl greitai ir patikimai jiems integruoti į darbo rinką.

 
  
  

– Pranešimas: Jutta Haug (A7-0003/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. − Pasiūlyme rūpinamasi tradicinių nuosavų išteklių, PVM ir BNP peržiūra ir numatomi pakeitimai remiantis ekonominėmis prognozėmis. Pasiūlymas yra nepaprastai techniškas, todėl aš tiesiog pareiškiu, kad mano balsas buvo atiduotas už šį pasiūlymą.

 
  
  

– Pranešimas: Jutta Haug (A7-0009/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. − 2009 m. sausio mėn. Prancūzijos pietvakariams smogė uraganas, kuris pridarė didžiulių nuostolių ir suteikė teisę Prancūzijai pasinaudoti ESSF lėšomis. Esu už tai, kad priimant siūlomą Taisomojo biudžeto Nr. 7/2009 projektą būtų vadovaujamasi pranešėjos požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Patrick Le Hyaric (GUE/NGL), raštu. (FR) Laikausi nuomonės, kad nepriimtina tame pačiame balsavime maišyti skiepijimui nuo mėlynojo liežuvio ligos skirtus asignavimus ir Europolui bei Eurojustui skirtus asignavimus. Esu už mėlynojo liežuvio ligai sunaikinti skiriamus asignavimus, tačiau esu prieš Europolui ir Eurojustui skiriamus asignavimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) 2009 m. sausio mėn. Prancūziją nusiaubė smarkus uraganas. Uraganas „Klausas“ visų pirma nusiaubė šalies infrastruktūrą. Solidarumo fondo tikslas – padengti dalį nuostoliams padengti skirtų išlaidų, kurios turi būti apmokėtos iš iždo. Šis atvejis atitinka visus reikalavimus. Dėl šios priežasties ir visų pirma dėl tarpvalstybinio solidarumo su Prancūzijos piliečiais, nukentėjusiais ir kai kuriais atvejais iki šiol kenčiančiais nuo uragano „Klausas“, balsavau už Taisomojo biudžeto projektą.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Teigiamai vertinu tai, kad šiandien priimtas mūsų kolegės Parlamento narės D. Haug pranešimas, kurį visiškai palaikiau. Šiuo balsavimu mes antrą kartą šiais metais leidžiame panaudoti Europos Sąjungos solidarumo fondą. Iš tikrųjų turėjusi ateiti į pagalbą Rumunijai, dabar Europos Sąjunga demonstruoja solidarumą su Prancūzijos gyventojais, kurie 2009 m. sausio mėn. pajuto visą niokojamo ir labai smarkaus uragano „Klausas“ jėgą. Šis uraganas apibūdinamas kaip „didelio masto gaivalinė nelaimė“ ir dėl to buvo tinkamas įtraukti į šio fondo panaudojimo sritį. Taigi, iš viso buvo skirta daugiau nei 120 mln. EUR.

Kaip žinote, šios pagalbos labai reikia mano šalies pietvakarių departamentams, kurie patyrė labai daug nuostolių. Norėčiau padėkoti savo kolegoms Parlamento nariams už tai, kad balsavo už šį pranešimą. Žinoma, dabar reikės užtikrinti, kad Prancūzijos vyriausybė įtrauktų į procesą vietos valdžios institucijas ir kad šios valdžios institucijos nebūtų apgaudinėjamos dėl šių pinigų panaudojimo būdo. Iš tikrųjų būtų nepriimtina, jeigu iš to naudos turėtų tik privatus sektorius.

 
  
  

– Pranešimas: Jutta Haug (A7-0010/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  John Stuart Agnew, John Bufton ir David Campbell Bannerman (EFD), raštu. − Pripažįstame, kad iš tikrųjų reikalinga mėlynojo liežuvio ligos vakcina, ypač Pietų ir Rytų Anglijos galvijų ir avių augintojams, kurie, savo pačių fermose atlikę visuotinę vakcinaciją, apsisaugojimui nuo mėlynojo liežuvio ligos sukūrė užkardą, davusią naudos jų Šiaurės ir Vakarų Anglijos kolegoms augintojams. Norėdami balsuoti už šios vakcinos finansavimą, esame priversti (per tą patį balsavimą) balsuoti už didesnį Eurojusto ir Europolo finansavimą. Tai yra dvi agentūros, kurios veikia peržengdamos pagal Jungtinės Karalystės teisę priimtinas ribas ir labai padidina valstybės galią, sumenkindamos asmeninę laisvę. Niekinga tai, kad ES bando paslėpti šias nuostatas tokio pobūdžio pranešimuose ir paskui verčia Europos Parlamento narius balsuoti už juos kaip už visumą, o ne už atskiras dalis. Taigi, negalime ramia sąžine palaikyti tokio pranešimo, taip ir paaiškinamas mūsų susilaikymas balsuojant šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. − Šis pranešimas yra apie biudžeto pakeitimus, kuriais sudaromi nauji įsipareigojimai, lygūs 51 640 000 EUR. Šios lėšos, be Europolui ir OLAF skiriamų lėšų, bus panaudotos kovai su mėlynojo liežuvio liga ir didelio srauto reaktoriui sukurti. Šiuo atveju mano balsavimas atitinka pranešėjos nuomonę.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Roland Clark (EFD), raštu. − Pripažįstu labai realų mėlynojo liežuvio ligos vakcinos poreikį ir apgailestauju, kad JK vyriausybė šiuo svarbiu klausimu atsisakė padėti ūkininkų bendruomenei. Šiame pranešime yra nuostatų, susijusių su šia padėtimi. Tačiau šiame pranešime taip pat yra visiškai nesusijusių su ūkininkavimu nuostatų, kurios turėtų pragaištingą poveikį JK. Konkrečiai kalbant, šiame pranešime raginama finansuoti Eurojustą ir Europolą – agentūras, kurios veikia peržengdamos pagal Jungtinės Karalystės teisę priimtinas ribas.

Niekinga tai, kad ES bando paslėpti šias nuostatas tokio pobūdžio pranešimuose ir paskui verčia Europos Parlamento narius balsuoti už juos kaip už visumą, o ne už atskiras dalis. Taigi, negalėjau ramia sąžine palaikyti tokio pranešimo, taip ir paaiškinamas mano balsavimas šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Nigel Farage (EFD), raštu. − Pripažįstu labai realų mėlynojo liežuvio ligos vakcinos poreikį ir atkreipiu dėmesį į nenaudingą JK vyriausybės poziciją šiuo svarbiu klausimu. Šiame pranešime yra nuostatų, susijusių su šia padėtimi. Tačiau šiame pranešime taip pat yra visiškai nesusijusių su ūkininkavimu nuostatų, kurios turėtų pragaištingą poveikį JK.

Konkrečiai kalbant, šiame pranešime raginama finansuoti Eurojustą ir Europolą – agentūras, kurios veikia peržengdamos pagal Jungtinės Karalystės teisę priimtinas ribas. Niekinga tai, kad ES bando paslėpti šias nuostatas tokio pobūdžio pranešimuose ir paskui verčia Europos Parlamento narius balsuoti už juos kaip už visumą, o ne už atskiras dalis. Taigi, negalėjau ramia sąžine palaikyti tokio pranešimo, taip ir paaiškinamas mano balsavimas šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE), raštu. − EPP frakcijos „Fine Gael“ partijos nariai balsavo už Taisomojo biudžeto Nr. 8/2009 projektą. Pažymime, kad šis balsavimas apima biudžeto punkto sukūrimą siekiant suteikti papildomą finansavimą Peteno (Nyderlandai) didelio srauto reaktoriui (HFR). Iš pradžių įrenginiai buvo pastatyti branduolinės sintezės ir branduolinio dalijimosi reaktoriuose naudojamoms medžiagoms įvertinti. Jie tapo nepakeičiamais įrenginiais medicinos sektoriams skirtiems radioizotopams gaminti, patenkinantiems apytikriai 60 proc. Europos paklausos. Be kita ko, pranešime taip pat numatoma parama didesniam biudžetui siekiant visiškai sunaikinti mėlynojo liežuvio ligą ir pagalba Europos viešosios tvarkos užtikrinimui ir kovai su sukčiavimu. Galiausiai atsižvelgdama į HFR pobūdį ir įtrauktų biudžeto punktų sumaišymą, partijos „Fine Gael“ delegacija balsuodama palaikė Taisomojo biudžeto Nr. 8/2009 projektą.

 
  
MPphoto
 
 

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL), raštu. − Aš balsavau už minėtą pranešimą, į kurį yra įtrauktas kreditavimo įsipareigojimų padidinimas programoms, kuriomis siekiama sunaikinti ir stebėti gyvūnų ligas, taip pat stebėti gyvūnų fizinę gerovę, kuri galėtų kelti grėsmę visuomenės sveikatai, susijusiai su išoriniais veiksniais.

Kartu norėčiau pabrėžti, kad nesutinku su tokiais kitais pranešime keliamais klausimais, kurie neturėjo būti įtraukti į šį pranešimą:

– biudžeto punkto 10 04 04 02 sukūrimas (didelio srauto reaktoriaus (HFR) veikla);

– biudžeto punkto 18 05 02 03 sukūrimas (Europos policija);

– Bendrijos subsidijų padidinimas Eurojustui;

– OLAF etatų plano pakeitimai nesuteikiant papildomo finansinio aprūpinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. (FR) Pranešime dėl Europos Sąjungos 2009 finansinių metų pataisyto biudžeto Nr. 8/2009 projekto yra keletas prieštaringų punktų. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas išteklių didinimui siekiant sunaikinti avių mėlynojo liežuvio ligą, mokslinių tyrimų atlikimui Nyderlanduose įrengto branduolinio reaktoriaus panaudojimo srityje, Europolo ir Eurojusto programoms ir OLAF.

Balsuodama prieš šį pranešimo projektą aš, aišku, nenorėjau laikytis avių augintojams nepaprastai svarbioms nuostatoms priešiškos pozicijos.

Norėjau laikytis nepaliaujamam branduolinės energijos naudojimui priešiškos pozicijos .

Pirmiausia norėjau vėl patvirtinti savo pažadą, kad, pasinaudodama Europolo ir Eurojusto biudžetais, kovosiu su Europos kaip tvirtovės ir saugumo palaikomos bei neveiksmingos Europos kūrimu siekiant užtikrinti mūsų bendrapiliečių saugumą.

Reikia pažaboti šias strategijas, kuriomis kovojant su nesaugumu ir terorizmu vis dažniau pažeidžiamos mūsų bendrapiliečių laisvės ir teisės ir persvarstyti bei iš naujo nustatyti su šiomis strategijomis susijusių įvairių Bendrijos agentūrų ir institucijų įgaliojimus.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika