Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Posėdžio stenograma
Antradienis, 2009 m. rugsėjo 15 d. - Strasbūras Tekstas OL

8. Europos Parlamento Pirmininko inauguracijos kalba
Kalbų vaizdo įrašas
Protokolas
MPphoto
 

  Pirmininkas. - Europos Parlamento Pirmininkai, ministrai, Europos institucijų pirmininkai ir atstovai, ponios ir ponai, ir visų pirma brangūs draugai.

Šiandien kalbu jums kaip tryliktasis tiesiogiai išrinkto Europos Parlamento Pirmininkas. Man malonu, kad šiandien tarp mūsų yra nemažai buvusių Pirmininkų: Emilio Colombo, Enrique Barón Crespo, Egon Klepsch, Klaus Hänsch, José María Gil-Robles, Nicole Fontaine, Pat Cox ir Hans-Gert Pöttering.

(Plojimai)

Tai, kad jūs dalyvaujate, yra didelė garbė mums visiems.

Kaip daugelis iš jūsų sakė, mano išrinkimas taip pat yra simboliškas – simboliškas dėl svajonės apie susivienijusį žemyną, kurią išsaugojo mūsų Europos dalies piliečiai, t. y. svajonės, kuri dabar išsipildė.

Mano brangūs kolegos iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Slovakijos, Čekijos, Vengrijos, Slovėnijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kipro ir Maltos, aš žinau ir suprantu tų, kurie neseniai įstojo į Europos Sąjungą, rūpesčius, reikmes ir lūkesčius. Žinau, nes mano šalyje jie yra tokie patys. Tačiau dabar mes prisiimame bendrą atsakomybę už mūsų žemyno ateitį. Nebėra senosios ir naujosios Europos. Tai – mūsų Europa! Mes norime, kad ji būtų šiuolaikiška ir stipri. Taip pat norime, kad mūsų piliečiai matytų ją tokią. Tam reikia daug energijos ir sunkaus darbo. Tai yra tikslas, apie kurį svajojo europiečių kartos, ir tikslas, vertas didžiulių pastangų, kurių reikia jam pasiekti. Esu pasirengęs dirbti šį darbą ir dėti šias pastangas, nes šios svajonės buvo ir mano svajonės.

(Plojimai)

Ponios ir ponai, kadangi pradedame šią naują Parlamento kadenciją, Europos ir mūsų pačių – jos atstovų – laukia daug uždavinių. Turime susidoroti su šiais uždaviniais. Turime neužmiršti, kad siekdamas geresnės Europos šis Europos Parlamentas vaidina ypatingą vaidmenį – ne tik institucinį, bet ir socialinį bei labai simbolišką. Europos Parlamentas yra Europos demokratinės sistemos pagrindas. Jis yra šios sistemos pastovumo ir stabilumo pagrindas bei idealų ir vertybių, kuriuos išreiškia ne tik mūsų sprendimai ir jų poveikis, bet ir mūsų diskusijos, sergėtojas. Tačiau Europos Parlamentas turi įvykdyti kitą uždavinį – naujos Europos vizijos kūrimo uždavinį, t. y. vizijos, kuri išeitų už dabarties ribų, – už tos ribos, kokia Europa yra, ir priartėtų prie tos ribos, kokia ji turėtų būti. Kad galėtume kartu sukurti šią viziją, mums reikia vaizduotės, žinių, išminties ir, svarbiausia, drąsos.

Vokietijos žydų kilmės filosofas Hannah Arendt pasakė, kad politika yra vienintelė gyvenimo sritis, išskyrus religiją, kurioje pasitaiko stebuklų. Lygiai prieš 20 metų mes Europoje matėme tokį stebuklą, todėl tikime drąsos, vaizduotės ir išminties galia. Manau, kad mes visi čia šiandien esantieji tikime tuo pačiu.

(Plojimai)

Į mūsų laukiančius uždavinius žiūriu optimistiškai. Man svarbiausi šie mūsų laukiantys uždaviniai: pirma, ekonomikos krizė ir Europos solidarumas; antra, energetika ir aplinka; trečia, užsienio politika; ketvirta, žmogaus teisės ir mūsų vertybių sistema; ir, penkta, mūsų Parlamentas ir kaip jį pertvarkyti.

Skaudžiausias ir sunkiausias mūsų laukiantis klausimas – ekonomikos krizė. Mes turime įveikti ją ir įveiksime. Europa ėmėsi lyderės vaidmens, siūlydama sprendimus Didžiojo aštuoneto (G8) ir Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimuose, – sprendimus, kurie, nors ir išlaikydami mūsų socialinį modelį, galėtų padėti pasauliui įvesti tvarką savo ekonomikoje. Vykstant globalizacijai Europa turi laikytis vieningos nuomonės.

Dabar, šiuo krizės laikotarpiu, mums kaip niekada daug dėmesio reikia skirti ekonomikos augimui ir kovai su nedarbu. Turime įkvėpti naują gyvybę Lisabonos strategijos idėjoms ir rasti būdų investuoti į naujas technologijas, inovacijas, švietimą ir žmogiškuosius išteklius. Bendrijos biudžetas turi suvaidinti svarbų vaidmenį užtikrinant, kad Europos mokslinių tyrimų programos turėtų aiškius prioritetus ir procedūras.

Pagal naująją sutartį Parlamentas ir Taryba turės vienodas biudžetines galias Bendro sprendimo priėmimo procedūra apims žemės ūkį, žuvininkystę, išorės prekybą, teisingumą ir vidaus reikalus, taip pat suteiks mums vienodą atsakomybę žemės ūkio išlaidų srityje.

Mes turime saugotis protekcionizmo ir pagundos renacionalizuoti bendros politikos kryptis. Kitame Bendrijos biudžete sanglaudos politika turi likti prioritetu, jeigu norime pasiekti visišką mūsų iš naujo susivienijusio žemyno integraciją. Bendroji rinka – didžiulis mūsų pasiekimas. Jeigu norime užtikrinti, kad Europa liktų konkurencinga, turime ginti ir vienyti ją. Tai reiškia, kad Europos integracija turi būti stiprinama, o ne silpninama. Turėkime drąsos kalbėti apie savo įsitikinimus.

Jeigu siekiame pagyvinti, suprasti Bendriją, kurią kuriame, ir gyventi joje, svarbūs yra du dalykai: solidarumas ir socialinė sanglauda. Negali būti tikros bendrijos, jei nesirūpinama visais, ypač tais, kurie labiausiai pažeidžiami, – bedarbiais, mažiausiai išsilavinusiais ir gyvenančiaisiais atokiuose regionuose žmonėmis. Kova su nedarbu – pagrindinis Tarybai pirmininkaujančios Švedijos tikslas. Mes labai padedame jai atlikti šią užduotį.

Už geležinės uždangos kadaise buvo šūkis: „Negali būti laisvės be solidarumo.“ Dabar galime sakyti: „Be solidarumo negali būti jokios bendrijos.“ Taip pat negali būti šiuolaikiškos ir stiprios Europos.

(Plojimai)

Mes negalime įveikti ekonomikos krizės nepanaudoję milžiniško intelektinio, ekonominio ir kūrybinio moterų potencialo.

Dėl demografinės krizės reikia stiprinti šeimą ir gimstamumą. Be to, turime užtikrinti, kad moterims nereikėtų aukoti savo karjeros dėl savo šeimos ir vaikų auginimo.

(Plojimai)

Norėdami įveikti demografinę krizę išlikdami ištikimi savo demokratiniams principams, taip pat turime būti atvira visuomene. Imigracija visada davė naudos Europai. Turime siūlyti sprendimus, kurie suteiktų mums galimybę kviestis imigrantus ir sudaryti sąlygas jų integracijai, taip pat tikėtis, kad jie bus atviri tokiai integracijai.

Mes susiduriame su energetikos krize. Europiečiai gali nesuprasti geopolitikos, bet jie supranta, kad jiems šildymas yra išjungtas. Turime toliau įvairinti savo energijos šaltinius ir didinti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius bei iškastinį kurą. Mums prieinama branduolinė energija, tačiau šį klausimą sprendžia valstybės narės.

Turime išplėsti išorinių dujotiekių ir naftotiekių tinklą, kad nebūtume priklausomi nuo jokios konkrečios šalies. Mes turime didinti savo dujų ir elektros tinklų jungčių skaičių. Be to, turime apsvarstyti galimybę pirkti dujas bendrai, kad sukurtume tikrą Europos energijos rinką, grindžiamą solidarumu. Esu įsitikinęs, kad Europos Sąjungai atėjo laikas turėti realią bendrą energetikos politiką, todėl stengsiuosi pasiekti tai.

(Plojimai)

Energetika taip pat paskatino 1951 m. įkurti Europos anglių ir plieno bendriją, iš kurios išaugo mūsų Bendrija. Tuo metu Robertas Schumanas pasakė: „Dėl taip sukurto solidarumo gamybos srityje bus aišku, kad bet koks karas <...> bus ne tik neįsivaizduojamas, bet ir iš esmės neįmanomas.“ Tai buvo tos Bendrijos originali idėja. Mūsų energetikos politikoje turi būti atsižvelgiama į grėsmę aplinkai, susijusią su klimato kaita. Mums reikalinga žalioji revoliucija, todėl turime pažaboti savo nesaikingumą.

Europos Parlamentas pradeda diskusiją šiuo klausimu. Kartu su daugeliu iš jūsų dirbau Laikinajame klimato kaitos komitete. Jūs žinote mano poziciją ir tai, kad aš dirbsiu kartu su jumis, idant Kopenhagoje pasiektume kompromisą.

Parlamentas – svarbus veikėjas tarptautinėje arenoje. Būtent to iš mūsų tikisi mūsų piliečiai. Europa turi dalyvauti ne tik Europos Sąjungos teritorijoje, bet ir pasaulyje. Nuoseklios ir veiksmingos užsienio politikos, kuri apimtų pasaulio tvarkos viziją, kūrimas turi būti vienas didžiausių uždavinių, sprendžiamų per šio Parlamento kadenciją.

Jean Monnet kartą pasakė, kad kiekvienas turi ambicijų. Kyla klausimas, ar tomis ambicijomis naudojatės tam, kad kuo nors taptumėte, ar tam, kad kažką pasiektumėte. Per šio Parlamento kadenciją turėkime ambicijų kažką pasiekti.

Taigi, kokie yra svarbiausi tikslai? Pirma: aktyvi politika Europos Sąjungos pietinių ir rytinių kaimynių atžvilgiu. Atsižvelgdami į tai turėtume tęsti savo darbą Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinėje asamblėjoje ir imtis veiklos Euronest asamblėjos struktūroje.

Antra: turėtume remti demokratiją ir gero valdymo modelius. Turėtume pasinaudoti tarpparlamentinėmis asamblėjomis ir savo delegacijomis, kad prieš dvišalius Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimus surengtume parlamentinius aukščiausiojo lygio susitikimus. Tai yra svarbu, nes Europos Parlamentas dalyvaus priimant sprendimus dėl daugiau politikos krypčių. EUROLAT – geras tokio bendradarbiavimo pavyzdys.

Trečia: mums laikas palaikyti tikrą transatlantinę parlamentinę partnerystę ir kartu kurti naują pasaulio tvarkos pagrindą. Aš stengsiuosi visais lygmenimis stiprinti ryšius su Jungtinių Valstijų Kongresu.

Ketvirta: turime dirbti mūsų strateginės partnerystės su Rusija klausimais, nepamiršdami, kad, kaip ir mūsų santykių su Kinija srityje, ekonominiai ir politiniai sumetimai negali būti viršesni už žmogaus teises, teisinę valstybę ir demokratiją.

(Plojimai)

Kaip šio Parlamento Pirmininkas turiu visiškai įsitraukti į dialogą su mūsų Rusijos partneriais, ypač atsižvelgdamas į naują Baltijos strategiją.

Penkta: turime stiprinti ryšius su Indija ir kitomis kylančios ekonomikos valstybėmis, pvz., Brazilija ir Pietų Afrikos Respublika. Indija turi būti tiek ekonominė, tiek politinė partnerė.

Šešta: Artimieji Rytai tebėra svarbiausi pasaulio stabilumui pasiekti. Europa šiame regione turi vaidinti aktyvų vaidmenį.

Septinta: išplėtimas buvo viena sėkmingiausių mūsų politinių strategijų. Ar kuris nors iš mūsų pirmtakų Europoje turėjo tokį ilgą taikos ir klestėjimo laikotarpį, kokį dabar turime mes? Šiuo metu Kroatija ir galbūt Islandija, matyt, yra šalys, kurioms įstoti į ES yra didžiausia tikimybė.

Aštunta: Europos Sąjunga – didžiausia pagalbos teikėja pasaulyje. Turime išsiaiškinti, kur mes esame su dabartiniais ir galimais paramos gavėjais, ir nepamiršti savo įsipareigojimų jiems pagal Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Mes galime užtrenkti duris kai kuriems, atvykstantiems čia, bet neužverkime savo širdžių ir darykime viską, ką galime, kad priartintume gyvenimą jų gimtosiose šalyse arčiau mūsiškių Europos standartų.

Devinta: turime stiprinti Europos Sąjungos misijas pagal Europos saugumo ir gynybos politiką. Per pastaruosius šešerius metus buvo 22 tokios misijos; jos turėtų turėti aiškius įgaliojimus ir išteklius, reikalingus jų darbui atlikti. Europos Parlamentas nori užtikrinti didesnę šių misijų kontrolę ir stebėseną. Didesnės biudžetinės galios, kuriomis Parlamentas naudosis pagal Lisabonos sutartį, gali padidinti mūsų lankstumą kalbant apie lėšų skyrimą svarbioms mūsų remiamoms misijoms.

Naujos sutarties įgyvendinimas turi būti mūsų tolimesnės ateities prioritetas. Esu įsipareigojęs parengti Parlamentą vos tik įsigaliojus sutarčiai veikti pagal naujas nuostatas. Tačiau, nepaisydami sutarties, mes manome, kad reikalingi pokyčiai. Mes manome, kad mūsų institucijoje reikalinga dinamiškesnė parlamentinė veikla.

Kaip Parlamento Pirmininkas, noriu perimti nepaprastai svarbų Parlamento reformavimo darbą, kurį pastaraisiais metais pradėjo mano pirmtakai. Tačiau mes turime šiuo keliu eiti toliau. Darau viską, ką galiu, kad mūsų Parlamente padaryčiau daugiau erdvės kūrybingoms politinėms diskusijoms.

(Plojimai)

Ryžtingai pritariu, kad kalbėtojams reikia geriau pasinaudoti sistema „prašau žodžio“ kaip būdu pagyvinti mūsų plenarines diskusijas, todėl po mano kalbos ši sistema bus panaudota. Tai ypač svarbu užtikrinant mažumų teises.

Svarbiausia trūkstama grandis vykdant reformą – santykių su kitomis Europos Sąjungos institucijomis – Komisija ir Taryba – gerinimas. Tam bus skirta nemaža mano kadencijos dalis.

Kaip Pirmininkas, stengsiuosi sukurti naują partnerystės su Komisija modelį, kad sustiprinčiau vykdomosios valdžios parlamentinę analitinę priežiūrą ir pasiekčiau, kad vykdomoji valdžia būtų labiau atsakinga šiam Parlamentui, kaip nurodoma Lisabonos sutartyje.

Liepos mėn. pakviečiau Komisijos Pirmininką dalyvauti klausimų valandoje, kuri turi būti rengiama kiekvieną mėnesį Parlamente, kad per ją Parlamento nariai galėtų užduoti klausimus iš salės. Siūlau mums kuo greičiau įgyvendinti tokią praktiką.

(Plojimai)

Prieš dvi savaites Pirmininkas J. M. Barroso pateikė mums savo vadinamąsias politikos gaires antrai kadencijai. Tai yra svarbi naujovė, nes ji reiškia, jog pripažįstama, kad būtent Europos Parlamentas renka Komisijos Pirmininką. Dėl to jaučiu didžiulį pasitenkinimą.

Be to, paraginau Parlamento komitetus išnagrinėti vis dar rengimo stadijoje esančius teisės aktus ir nustatyti, ar naujos kadencijos Komisija ketina atsisakyti šių pasiūlymų dėl teisės aktų arba juos iš dalies pakeisti ar palikti nekeistus. Taip pat raginu komitetus rengti rimtas diskusijas apie būsimą politinę strategiją siekiant užtikrinti, kad paskirtųjų Komisijos narių klausymai būtų grindžiami išsamiomis teisėkūros programomis, o ne vien jų gyvenimo aprašymo ir profesinės patirties įvertinimu.

Turime užmegzti glaudesnius ryšius su Ministrų Taryba. Jeigu šie ryšiai turi būti patikimi, jie turi atspindėti tai, kad šiandieninėje Europos Sąjungoje Parlamentas yra tikras teisės aktų bendraautoris.

Be to, turime dirbti kartu instituciniais klausimais, kylančiais iš Lisabonos sutarties. Tai susiję su bendrų sprendimų priėmimo procedūros išplėtimu, nauja komitologijos sistema, naujo vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos pirmininko pavaduotojo paskyrimu, naujos išorės veiksmų tarnybos demokratine kontrole ir klausimu, kaip elgtis su „dvejopą pirmininkavimą Tarybai“ vykstant plenariniams posėdžiams.

Mūsų santykiai su 27 Europos Sąjungos nacionaliniais parlamentais turi būti plėtojami tokia pat dvasia. Pastaraisiais metais bendradarbiavimas intensyvėjo, o Lisabonos sutartis toliau stiprins šiuos ryšius ir didins jų vaidmenį rengiant piliečiams palankius teisės aktus. Puikus šio Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimo pavyzdys – Stokholmo programa, kurioje daugiausia dėmesio skiriama teisingumui ir visuomenės saugumui.

Noriu tęsti reformas Parlamento žmogiškųjų išteklių ir išlaidų panaudojimo srityje, kad šie ištekliai ir išlaidos būtų tiesiogiai orientuoti į mūsų programas.

Mūsų institucijų turtai ir stiprybė taip pat slypi mūsų įvairovėje – įvairiose tautybėse, įvairiuose mąstymo būduose ir įvairiose kalbose. Todėl Parlamento nariai, jei jie to nori, turi teisę kalbėti savo gimtąja kalba, kad galėtų tinkamai atstovauti savo rinkėjams.

Turime visada prisiminti, kad Europos Sąjunga susijusi ne tik su būsimais sunkumais ir nuolat didėjančios gerovės ir stabilumo vizija. Visų pirma ji susijusi su žmogaus teisėmis.

Su nerimu atkreipiau dėmesį į Slovakijos ir Vengrijos santykių įtampą dėl nacionalinių mažumų. Tai lieka svarbi problema, todėl norėčiau pasiūlyti savo pagalbą šį ginčą sprendžiant remiantis vertybėmis, kuriomis mes tvirtai tikime ir kurios atspindi mūsų Parlamento įsitikinimus.

(Garsūs plojimai)

Puikus pavyzdys, kaip mes puoselėjame šias vertybes, yra Sacharovo premija, įteikiama žmogaus teisių gynėjams, kurie dabar sudaro vadinamojo Sacharovo tinklo pagrindą, – tai, ką ketinu toliau plėtoti. Be to, noriu pasistūmėti į priekį su projektu „Europos istorijos namai“, pradėtu mano pirmtako, kuris šiandien dalyvauja ir iki šiol yra Europos Parlamento narys; kaip tik tuo esame labai patenkinti.

Be to, čia, šiame Parlamente, turėčiau dar kartą priminti, kad Europos Sąjunga yra idealų ir vertybių bendrija. Tai yra pamatas, ant kurio ji buvo pastatyta.

Esu pasiryžęs imtis priemonių ir užtikrinti, kad visi komitetai ir delegacijos turėtų galimybę naudotis palydovine televizija ir internetu. Mums reikia pasižiūrėti, kaip organizuojami rinkimai Europoje. Pvz., turėtume primygtinai reikalauti rinkimuose taikyti naujas technologijas, kad paskatintume dalyvauti juose. Be to, laikas pradėti diskusiją apie Europos politines partijas. Piliečiai turi žinoti, už ką jie balsuoja – ne tik savo šalyse, bet ir Europos lygmeniu.

Didelę reikšmę teikiu bendradarbiavimui su Pirmininkų sueiga. Drauge prisiimsime atsakomybę už šio Parlamento veiklą kartu su 14 pirmininko pavaduotojų, kuriems esu dėkingas už jų išreikštą paramą. Be to, vertinu partnerystės dvasią, kurią parodė mūsų Parlamento komitetų pirmininkai. Norėčiau, kad nuolatinių tarpparlamentinių delegacijų pirmininkai būtų pajėgūs daryti didelę įtaką Europos Sąjungos užsienio politikai. Su Parlamento biudžetu susiję klausimai bus spendžiami su kvestorių pagalba. Tačiau labiausiai, mano brangieji kolegos, aš pasikliauju jūsų parama.

Būdamas Europos Parlamento Pirmininkas žinau, kad mano pareiga suteikti jums geras darbo sąlygas, tačiau norėčiau primygtinai paraginti jus visus pasidalyti šią naštą.

Daugumai iš mūsų Lisabonos sutartis – tai ilgai lauktas institucinis sprendimas. Ji padidins Europos Sąjungos galimybes spręsti esamas problemas ir priartins Europos institucijas prie mūsų piliečių.

Velionis Bronisław Geremek, kurio vardu pavadinome pagrindinį Strasbūro Parlamento kiemą, mėgdavo sakyti, jog Europos integracija yra kaip važiavimas dviračiu – turite nuolat minti pedalus, kad išlaikytumėte pusiausvyrą, ir laikytis tinkamos krypties. Kaip tik tai rodo, kodėl mums taip reikia, kad Lisabonos sutartis būtų ratifikuota.

(Plojimai)

Mažiau nei prieš savaitę dalyvavau Lenkijos parlamente, kur minėtos dvidešimtosios Tadeuszo Mazowieckio vadovaujamos pirmosios nekomunistinės vyriausybės mūsų Europos dalyje sudarymo metinės. Tai buvo ypač jaudinančios metinės, nes per jas paminėta greito totalitarinės sistemos žlugimo kitose Vidurio Europos šalyse pradžia. Tai buvo pirmasis plyšys, kuris sudarė sąlygas nugriauti Europą dalijančią sieną.

Šiandien aš kalbu jums čia, Strasbūre, regiono, kurio likimas primena mano Silezijos regiono – pasienio regiono, kurio gyventojai dažnai turėjo keisti savo pilietybę, nekeisdami savo gyvenamosios vietos, – likimą, sostinėje.

Aš iškilmingai pažadu, kad artimiausiais metais būdamas Parlamento Pirmininkas tarnausiu jums kaip jūsų ambasadorius, perduodamas iš naujo susivienijusio žemyno žinią Europos piliečiams ir pasauliui.

Dirbkime kartu, kad rastume realius ir praktiškus didelių uždavinių, kurie dabar laukia Europos ir pasaulio, sprendimus. Dirbkime, kad mūsų svajonės išsipildytų. Imkimės šio uždavinio entuziastiškai, išmintingai ir drąsiai.

Todėl, kad tai – mūsų Europa. Šiuolaikinė Europa. Stipri Europa.

(Parlamento nariai pagerbė kalbėtoją audringais plojimais)

 
  
MPphoto
 

  Joseph Daul, PPE frakcijos vardu.(FR) Gerb. Pirmininke, Europos institucijų pirmininkai, pone J. Buzekai, mano frakcija visiškai pritaria jūsiškei Parlamento programai ir Parlamento veiklai per kitus penkerius metus.

Jeigu Europos Parlamentas per kitus penkerius metus turi suvaidinti vaidmenį ar atlikti misiją, tai tikrai bus piliečių sutaikymas su Europa. O ar atliekant šią užduotį kas nors galėtų būti palankiau, negu tai, kad Pirmininkas yra žmogus, simbolizuojantis iš naujo suvienytą Europą, toks žmogus, kaip jūs, pone J. Buzekai?

Todėl ir norėčiau pasakyti, kaip didžiuojuosi, kad būtent mano frakcija, t. y. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, įtikino labai didelę šio Parlamento daugumą išreikšti savo pasitikėjimą jumis.

Ši šiandien vėl suvienyta Europa susijusi ne su nepakantumu arba atskirtimi, o su atvirumu ir pagarba kitų nuomonei ir kilmei. Esu įsitikinęs, kad tai yra sugyvenimo koncepcija, nes mus visus šiame Parlamente suvienija europiečiai. Norėčiau, kad jums vadovaujant Europos Parlamentui mūsų bendrapiliečiai dalytųsi šiomis vertybėmis.

Be to, palaikau jūsų, gerb. Pirmininke, išreikštą pasiryžimą imtis šio uždavinio ir tikiuosi, labai stengsimės palaikyti jaunimą. Mano frakcija nesvyruodama padeda jums.

Gerb. Pirmininke, kaip sakėte, per kelerius pastaruosius metus šis Parlamentas įgijo daugiau įgaliojimų ir didesnę valdžią. Lisabonos sutarties įsigaliojimo perspektyva įspūdingai sustiprins šią tendenciją. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl PPE frakcija ragina kuo greičiau pradėti taikyti sutartį. Žinoma, mes turime pasirengti tam techniškai, kad galėtume veiksmingai dirbti kartu su Taryba ir glaudžiai bendradarbiaudami su Komisija, ir taip pat visų pirma turime pasirengti tam politiškai. Mūsų pagrindinis tikslas aiškus – užtikrinti, kad Parlamentas geriau sutartų su 500 mln. piliečių, kuriems atstovauja.

Kad tai padarytų, jis visų pirma turi toliau moderninti savo darbo metodus, pvz., mūsų diskusijų organizavimo srityje, – jūs tai minėjote. Šiuo atžvilgiu palaikau jūsų pasiūlymą surengti gyvas ir aktualias diskusijas su Komisijos Pirmininku.

Ponios ir ponai, europiečiams sunku paaiškinti Europos Sąjungos veikimą. Visai nepanašiai į tradicinį opozicijos ir daugumos modelį, prie kurio esame pripratę savo valstybėse narėse, mes čia dirbame, norėčiau pabrėžti, ieškodami bendro sutarimo, nepaisydami savo giminingų politinių partijų grupių konkrečių įsitikinimų.

Taip, mano nuomone, šiuolaikiškai imamasi politinės veiklos. Esu įsitikinęs, jog mūsų bendrapiliečiai gali pritarti šiam požiūriui, tačiau tik jei mes pasistengsime jiems geriau paaiškinti Europoje iškilusius gyvybiškai svarbius klausimus. Tai yra užduotis, kurios raginu jus, gerb. Pirmininke, imtis ir dėl kurios jūs sulauksite visokeriopos mano frakcijos paramos.

 
  
MPphoto
 

  Martin Schulz, S&D frakcijos vardu.(DE) Gerb. Pirmininke, aš pritariu J. Daulio pastaboms. Pone J. Buzekai, mūsų frakcija taip pat gali pritarti daugeliui jūsų pristatytos programos punktų, gal net visiems. Tai taikoma jūsų pristatymo turiniui, jūsų pasiūlytiems procedūrų atnaujinimams ir diskusijų šiame Parlamente atgaivinimui. Aiški šio Parlamento narių dauguma sutiks su jūsų pasakytos kalbos turiniu.

Aš nevisiškai sutinku su J. Daulio nuomone, kad jūs išdėstėte savo programą kitiems penkeriems metams. Pradėkime dirbti galvodami apie kitus dvejus su puse metų, nes tai yra ilgas laikotarpis.

Tačiau, mano manymu, pone J. Buzekai, jūs pradedate eiti savo pareigas sunkiu Europos Sąjungai metu. Be to, pradedate eiti savo pareigas sunkiu Europos Parlamentui metu. Pirmą kartą per ilgą laiką šiame Parlamente jau nėra neginčytinas proeuropietiškas bendras sutarimas. Atvirkščiai, šis Parlamentas pirmą kartą yra platforma, – ji pradėjo formuotis per paskutinę Parlamento kadenciją ir ją sustiprino paskutiniai Europos Parlamento rinkimai, – kurioje veikia, atkreipė į save dėmesį ir įgijo įtaką jėgos, turinčios tikslą, visiškai priešingą tam tikslui, kurį jūs minėjote savo kalboje. Nemažai šio sambūrio narių nori nutraukti Europos integraciją, nemažai narių nori pasukti jos eigą atgal ir nemažai narių nori, kad labai padidėtų renacionalizacija.

Per ankstesnę Parlamento kadenciją mes dalyvavome mėginant priimti trijų institucijų pirmininkų pasirašytą Pagrindinių teisių chartiją. Nebūčiau patikėjęs, kad tokios idėjos ir reginiai galimi daugianacionaliniame ir demokratiniame parlamente, tačiau mes visi matėme, kas įvyko. Padaugėjo Parlamento narių, kurie laikosi tokios nuomonės.

Todėl noriu pasakyti, kad esate teisus. Kova siekiant tęsti ir plėsti integracijos procesą, kova dėl Lisabonos sutarties, kuri yra pagrindinis reikalavimas ES plėtrai, taip pat ir kova siekiant išplėsti ES remiantis gilesne integracija yra teisingas metodas. Esu patenkintas, kad šio Parlamento Pirmininkas, ypač Pirmininkas iš šalies, kuri įstojo į ES paskutiniame išplėtimo etape, ir Pirmininkas, kuris būdamas savo šalies ministru pirmininku pradėjo derybas dėl stojimo, – kaip pagrindinę savo kadencijos žinią praneša, kad mes norime daugiau Europos. Mes norime integruotos Europos, norime gilesnės Europos ir norime išplėstos Europos kaip gilinimo proceso dalies, kad būtų galima pasiekti vieną dalyką (tai buvo pagrindinis jūsų kalbos sakinys) – solidarumą, kuris atvedė į laisvę.

Tai yra solidarumas, kurio mums reikia viduje, kad šią laisvę būtų galima pasiekti kartu su socialiniu teisingumu. Todėl socialistai ir socialdemokratai visiškai sutinka su jūsų kalba, pone J. Buzekai. Solidarumas sudaro ideologinį ir dvasinį kovos, kurioje turime dalyvauti per šią Parlamento kadenciją, pagrindą.

Kai buvau naujai išrinktas Parlamento narys, turėjau garbės klausytis čia pasakytos Prancūzijos Prezidento François Mitterand’o, einančio Tarybos Pirmininko pareigas, kalbos. Aš niekada nepamiršiu vieno tos kalbos sakinio: „Galiausiai nacionalizmas visada reiškia karą.“ Vadinasi, galiausiai priešinimasis nacionalizmui ir nacionalizmo įveikimas, Europos idealas, reiškia taiką. Būtent dėl jos mes kovosime, kad pasiektume kartu su jumis, pone J. Buzekai.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Guy Verhofstadt, ALDE frakcijos vardu.(NL) Gerb. Pirmininke, visų pirma norėčiau Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu padėkoti jums už jūsų inauguracijos kalbą. Mūsų frakcija gali visiškai solidarizuotis su jūsų paskelbta programa. Kaip tuo metu sakiau, gerb. Pirmininke, aš palankiai vertinu jūsų išrinkimą Parlamento Pirmininku ne tik dėl to, kad jūs simbolizuojate Europos Sąjungos išplėtimą, bet ir – norėčiau tai pabrėžti – dėl jūsų dalyvavimo organizacijoje „Solidarność“. Šiaip ar taip, organizacija „Solidarność“ gali prisiminti tris didelius laimėjimus. Jis suteikė Lenkijos gyventojams balsavimo teisę, į visą Rytų bloką įvedė demokratiją ir netgi iš pagrindų pakeitė Europos veidą, suvienydamas padalytą Europą. Kaip paaiškėjo iš jūsų, gerb. Pirmininke, kalbos, tai suteikia jums puikią patirtį, kad per kitus kelerius metus Europos Parlamente taip pat galėtumėte įgyvendinti tris siekius. Siekiai yra šie: suteikti Europos gyventojams didesnę žodžio teisę, Europos Sąjungą padaryti demokratiškesnę ir šitaip taip pat paspartinti Europos integraciją.

Ponios ir ponai, mano manymu, būtų gerai toliau pritariant Pirmininko J. Buzeko inauguracijos kalbai pabrėžti, kad, kaip teigia Eurobarometras, Europos Parlamentas yra Europos Sąjungos institucija, kuria piliečiai labiausiai pasitiki. Tai yra didžiulis uždavinys mums visiems, nes tai reiškia, kad negalime nepateisinti šio pasitikėjimo ir turime padidinti žmonių nuomonės įtaką priimant Europos sprendimus. Kartu – remdamasis jūsų, gerb. Pirmininke, kalba – manau, kad mūsų laukia dvejopas uždavinys. Pirma, turime imti taikyti ir kuo greičiau įgyvendinti Lisabonos sutartį. Šiuo atžvilgiu – kaip jūs siūlėte – turime kuo greičiau pradėti derybas su Tarybai pirmininkaujančia valstybe, kad susitartume dėl keleto pakeitimų.

Antra, gerb. Pirmininke, – ir tai yra kitas uždavinio aspektas, – manau, kad Parlamentas turi panaudoti visus įmanomus svertus savo vadovavimui siekiant toliau didinti savo įgaliojimus. Mes tai darėme per Komisijos Pirmininko skyrimo procedūrą, tačiau taip pat turime toliau daryti tai kiekvienu įmanomu klausimu, pateikiamu kituose dokumentų paketuose. Mano nuomone, svarbiausias su tuo susijęs klausimas – būtinybė susitarti dėl naujo Europos ir Europos Sąjungos biudžeto ateinantiems keleriems metams. Manau, kad tai yra puiki galimybė Europos Parlamentui paraginti, – pareikalauti, – kad ateityje šis biudžetas būtų pagrįstas Europos Sąjungos nuosavais ištekliais, nes šis Parlamentas nebus tikras parlamentas tol, kol jis taip pat visiškai nekontroliuos nuosavų išteklių, kuriuos ateityje turės galimybę rinkti pats.

(Plojimai)

Čia yra svarbi užduotis jums, gerb. Pirmininke, – įtraukti visą Parlamentą į šią kovą. Šiuo atžvilgiu, kaip mes visi žinome, jūs galėsite tikėtis visiškos mūsų frakcijos paramos, ypač šiais ekonominės ir finansų krizės laikais, nes ne nacionalizmas arba protekcionizmas sumažins mūsų sunkumus arba užtikrins mūsų ateitį – tik Europos integracijos tęsimas yra atsakymas Europos gyventojams, Europos piliečiams.

Bet kuriuo atveju linkiu jums, gerb. Pirmininke, visokeriopos sėkmės.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, man nereikia kartoti daug ko iš to, ką jau pasakė ankstesnis kalbėtojas. Mano frakcijai buvo aišku, kad palaikysime jūsų kandidatūrą, nes manėme, jog seniai laikas svarbiai Europos Parlamento asmenybei, kuri taip pat yra kilusi iš naujųjų valstybių narių, imtis šio Parlamento vadovo vaidmens.

Ateityje norėtume, kad šio Parlamento Pirmininkas būtų renkamas remiantis tokiais argumentais kaip specialūs jūsų įgūdžiai ir gebėjimai, kurie dažnai buvo pripažįstami. Be to, norėtume, kad didelėms frakcijoms priklausančių nacionalinių delegacijų įgaliojimais būtų vadovaujamasi šiek tiek mažiau nei tokių asmenybių kaip jūs pasirinktu požiūriu.

Mes daug tikimės iš jūsų, kai kalbame apie tai, kaip įveikti didelius skirtumus, kurie lieka tarp Rytų ir Vakarų ir kuriuos apibūdinau prieš kelias savaites. Po vasaros atostogų ir stebėjęs politinius įvykius tiesiog norėčiau pasakyti, kad tikriausiai turite labai sunkią užduotį. Susidariau įspūdį, kad didžiulė pasaulinė finansų krizė ir paskesnė ekonomikos krizė nė kiek nepalengvino užduoties ES viduje suartinti Rytus ir Vakarus. Priešingai, sunkumai padidėjo, nes disbalansas – didžiulė problema.

Be to, norėčiau pasirinkti kritiškesnį požiūrį ir Parlamentui priminti, kad šiandien yra banko „Lehman Brothers“ žlugimo metinės. Mes siunčiame gausią delegaciją į Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame bus svarstoma, kaip būtų galima įveikti finansų krizę. Tačiau šis Parlamentas nesugebėjo apsvarstyti jokių šios srities rezoliucijų ir nesuteikė mūsų derybininkams vienodo pagrindo, kuriuo būtų galima veikti. Manau, kad tai greičiau silpnumo, o ne stiprumo išraiška.

Įtariu, jog už to slypi tai, kad mes vis dar negalime sutarti dėl analizės, kaip iš tikrųjų patekome į šią maišatį. Nemanau, kad už šią didelę krizę atsakingi tiktai keli pamišę bankininkai. Manau, kad iš tiesų ją lėmė neoliberalus tikėjimas nereguliuojamų finansų rinkų pranašumais, vyravęs ir vyraujantis ne tik JAV, bet ir šiandien plačiai paplitęs Europoje. Europos Sąjungos politikoje esame toli nuo bendro sutarimo dėl šios analizės vertinimo, todėl taip pat nesugebame susitarti šios krizės įveikimo krypčių.

Be to, gerb. Pirmininke, manau, kad viskas, ką pasakėte apie antrą labai svarbų mūsų laukiantį uždavinį atsižvelgiant į tarptautinį derybų raundą, t. y. apie su klimato krize susijusį uždavinį, buvo teisinga. Manau, kad Kopenhagoje mes, europiečiai, galime laikytis griežtesnės pozicijos negu laikomės šiuo metu. Esu susidariusi įspūdį, kad europiečiams dar negreitai pavyks suvaidinti tinkamą vadovaujamąjį vaidmenį klimato politikos srityje.

Tam yra daug priežasčių, tačiau nuolat prisimenu vieną priežastį. Ir toliau per mažai pasitikime tokiomis sąvokomis kaip Naujasis ekologinis planas, kurį JT vardu pateikė Ban Ki-moon arba Achim Steiner. Taip pat nesugebame sutarti, kad turėtume pradėti pertvarkyti savo senąją pramoninę visuomenę bei įsivaizduoti daugiau nei vieną dieną į priekį ir kad klimatą tausojančios technologijos, efektyvios technologijos ir daug kitų priemonių yra ne tik Europos, bet ir pasaulio ateitis.

Gerb. Pirmininke, galiu tik pasakyti, kad susiduriame su dideliais sunkumais. Jeigu ketinate pateikti šiuolaikines ir tvarias idėjas, mūsų frakcija aiškiai bus jūsų pusėje. Gaila, kad nematysime realių Europos Komisijos personalo pasikeitimų, nes aiškėja, kad pagrindinis vakarykštės dienos idėjas palaikantis veikėjas J. M.  Barroso kitos Parlamento kadencijos metu toliau vadovaus Komisijai.

Gerb. Pirmininke, linkime jums sėkmės! Savo frakcijos vardu tikiuosi nemažai įdomių ir, viliuosi, vaisingų diskusijų.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Michał Kamiński, ECR frakcijos vardu. (PL) Gerb. Pirmininke, šiandien buvo tikrai malonu klausytis jūsų kalbos ir kitų dvejų su puse mūsų darbo metų programos. Labai dėkoju už jūsų kalbą. Ji rodo jūsų pagarbą mums, Europos Parlamento nariams, – pagarbą, kuri nepriklauso nuo to, iš kokios politinės frakcijos ar šalies esame arba kokioms pažiūroms atstovaujame. Tai buvo įkvepianti kalba, nes manau, kad mūsų Parlamentui iš tikrųjų reikia tokio vadovavimo, kokį šiandien jūs pristatėte savo vizijoje. Mes ne su viskuo sutinkame. Taip pat ne paslaptis, kad mūsų nuomonės nesutampa, tačiau taip norėčiau pradėti atsiliepdamas į nuomones, kurias šiandien taip pat girdėjau šiame Parlamente.

Nėra blogai, kad Parlamentas yra diskusijų vieta ir susitikimo vieta žmonėms, kurių požiūriai į įvairius klausimus įvairūs, įskaitant įvairius požiūrius į Europos ateitį. Problema ta, kad turėtume stengtis garbingai priešpriešinti savo pažiūras kitų pažiūroms, – tada visada bus vietos kompromisui. Jei manome (aš taip pat manau), kad visi šiame Parlamente turi gerus ketinimus ir savo žemynui nori visa ko geriausio, tai sugebėsime įveikti nesutarimus ir visada būsime pasirengę diskusijai. Reikia tik geros valios.

Tačiau, žinoma, gerb. Pirmininke, mūsų Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija – frakcija, kuri didžiuojasi, kad suteikia Parlamentui tam tikrą naują politinio mastymo apie Europą aspektą, – ketina siekti būti tvirtu ją išrinkusių piliečių balsu. O mes neneigiame jokio šiame Parlamente posėdžiaujančio nario demokratinių įgaliojimų ir iš tikrųjų labai gerbiame šiuos įgaliojimus, mes gerbiame savo rinkėjus. Mūsų rinkėjai, rinkdamiesi partijas, kurios sudaro ECR frakcijos dalį, žinojo, už ką balsuoja.

Gerb. Pirmininke, jūsų išrinkimas buvo istorinis momentas. Leisiu sau mūsų kolegoms Parlamento nariams priminti ir pasakyti, kad šiandien šiame Parlamente dalyvauja lenkų jaunimo grupė, kurią pakvietė įvairių politinių frakcijų nariai. Šie lenkai gimė birželio 4 d. – pirmųjų mūsų šalyje surengtų iš dalies laisvų rinkimų dieną. Susitikę su birželio 4 d. gimusiais žmonėmis galime nebesijausti jauni, kai matome, kad dabar jie yra suaugę žmonės. Tačiau noriu pasakyti, kad šiandien kalbėdamas su jais suvokiau, jog jie autobusu atvyko į Lenkijos pietryčiuose esantį miestą Žešuvą ir, nesustodami prie jokių sienų, atvyko čia, į Strasbūrą, į savo Parlamentą, ir pamaniau, kad nė vienas iš mūsų, prisimenančių birželio 4 d., nebūtų galėjęs įsivaizduoti tokių malonių įvykių – lenkų, čekų, estų ir lietuvių jaunimas atvyksta čia, į mūsų Parlamentą.

Gerb. Pirmininke, esu įsitikinęs, kad saugosite šį Parlamentą kaip demokratinę instituciją, kaip nuoširdžiai trokštančių padėti Europos Sąjungos piliečiams žmonių nuoširdžių diskusijų vietą. Ir šiandien, kai prisimename, kad jūs, gerb. Pirmininke, atvykote iš mano šalies, – šalies, kuri tiek daug kentėjo totalitarizmo gniaužtuose, - žinome viena (ir tai yra geriausia, ką galime pasakyti apie ES): Europos Sąjunga garantavo Europos tautoms šešiasdešimt metų be karo. Tai yra didžiulis šios organizacijos, kurią mes, ECR frakcija, norime reformuoti (kaip rodo mūsų pavadinimas), laimėjimas. Tačiau tai yra organizacija, kuria mes tikime. Mes tikime geresne Europa, o tai yra tokia Europa, geresnė Europa, kuri artimesnė savo piliečiams, kuriems tarnausime per šią Parlamento kadenciją.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Eva-Britt Svensson, GUE/NGL frakcijos vardu.(SV) Gerb. Pirmininke, norėčiau dar kartą pasveikinti jus su išrinkimu.

Skaidrumas, demokratija ir pliuralizmas yra ES ir Parlamento gerbiami žodžiai, tačiau jie niekada neturi būti paversti vien simboline politika. Deja, šie terminai kartais tampa nieku kitu, kaip tik gražiais žodžiais. Tikrovėje susitarimai sudaromi slapta. Todėl mums reikalingi kitokie darbo Parlamente metodai, vienas iš jų būtų tas, pagal kurį mūsų darbai ir sprendimai būtų viešinami viešinami iš tikrųjų paisant tikros demokratijos. Mes turime dirbti atvirai – tai taikoma visoms politinėms frakcijoms ir visiems Parlamento nariams. Jeigu kai kurie Europos Parlamento nariai net nejaučia, kad dalyvauja šiame darbe, ir nesupranta šio darbo, kaip galime tikėtis, kad mūsų piliečiai manys, jog dalyvauja jame, pasikliaus mūsų darbu ir bus pasirengę balsuoti rinkimuose? Bet kuriuo atveju turėkime naujų technologijų, – mums reikia teikti informaciją, – tačiau mes turime nepamiršti svarbiausių sudedamųjų dalyvavimo dalių. Tai – demokratija ir skaidrumas.

Mes išgyvename finansų bei aplinkos ir klimato krizę. Be to, turėčiau paminėti, kad esame sudarę prekybos susitarimus, kurie kartais problemas, susijusias su maisto tiekimu ir skurdu pasaulyje, padaro dar opesnes.

Kairiųjų požiūriu, krizių įveikimas nėra mėginimas tęsti tą pačią politiką, kuri kartais prisidėdavo prie jų sukūrimo. Europos gyventojams reikia kitokios politikos. Jie nusipelno kitokios politikos – politikos, pagal kurią prioritetas teikiamas žmonių, o ne, kaip yra dabar, rinkos poreikiams. Vienas iš būdų nukreipti politiką tinkama kryptimi – sustabdyti viešųjų paslaugų privatizavimą ir reglamentavimo panaikinimą. Iš tikrųjų rinka nepasiekė tikslo, pvz., kalbant apie žmonių darbo ir socialinių teisių poreikių tenkinimą. Mes patiriame to pasekmes.

Mes kalbame apie demokratiją. Be to, demokratijai reikia, kad niekada nebūtų pažeidžiamos mūsų pilietinės teisės ir laisvės. Šiuo metu turime daug pasiūlymų dėl papildomos mūsų piliečių stebėsenos. Laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus turi būti taikoma taip pat ir internetui.

Taigi, ES ir jos piliečiams reikia kitokios politikos – skirtos sąžiningesnei visuomenei, jaučiančiai didesnį solidarumą. Mes, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija – Šiaurės šalių žalieji kairieji, esame pasirengę ir mielai prisiimame atsakomybę, kad suvaidintume savo vaidmenį kuriant sąžiningesnę bei solidaresnę ES ir sąžiningesnį bei geresnį pasaulį.

 
  
MPphoto
 

  Francesco Enrico Speroni, EFD frakcijos vardu. (IT) Gerb. Pirmininke, aš dar kartą sveikinu jus su paskyrimu. Teigiamai vertinu jūsų kreipimąsi ir programą ir linkiu sutelkti dėmesį į aspektą, kuris, mano nuomone, mums, Europos Parlamento nariams, yra svarbiausias arba turėtų būti svarbiausias, t. y. į mūsų teisėkūros darbą.

Dialogas su galingosiomis valstybėmis yra svarbus ir misijos yra svarbios, bet pagrindinis Parlamento uždavinys – bent jau mano nuomone – rengti teisės aktus, nustatyti taisykles, nes visų pirma mus išrinko šiam uždaviniui, šiam įpareigojimui vykdyti. Viena iš problemų yra ta, kad neturime teisėkūros iniciatyvos teisės, nes steigėjai ir jų teisių perėmėjai atsisakė suteikti ją mums. Mes nuolat balsuojame dėl rezoliucijų ir pasirašinėjame rašytinius pareiškimus, kurių nesilaikoma, nes Komisija į juos neatsižvelgia.

J. M. Barroso pasakė, kad tai yra išimtinė teisė, nes priešingu atveju, jeigu Komisija turėtų priimti iš Parlamento pasiūlymus dėl teisės aktų kaip rašytinius pareiškimus ir rezoliucijas, ji pažeistų sutartis, kurios to neleidžia. Leiskite man pasakyti, kad šį aiškinimą laikau apgaulingu – sutartyse tai aiškiai nenumatoma, bet ir nedraudžiama.

Turiu pažymėti, kad kai Parlamentas ko nors prašo, kai Parlamentas prašo teisėkūros iniciatyvos, jis tai daro milijonų Europos piliečių, milijonų Europos piliečių daugumos vardu, nes tiek rašytiniams pareiškimams, tiek rezoliucijoms priimti reikalinga daugumos parama.

Todėl esu įsitikinęs, kad jūs, gerb. Pirmininke, įtemptai dirbsite siekdamas priversti Komisiją sutikti, kad mūsų, Europos Parlamento narių, pateikiami pasiūlymai žmonių, mūsų rinkėjų, valia galėtų tapti ES teisės aktais. Tai sunki užduotis, bet esu įsitikinęs, jog dėsite visas pastangas, kad ją įvykdytumėte.

 
  
MPphoto
 

  Bruno Gollnisch (NI).(FR) Gerb. Pirmininke, būdamas nepriklausomas narys, žinoma, kalbu savo vardu. Tačiau taip pat kalbu kai kurių savo kolegų – ne savo kolegų olandų iš PVV, bet savo kolegų iš „Front Nacional“, Bulgarijos partijos „Ataka“, Austrijos FPÖ partijos, Britanijos nacionalinės partijos, Vengrijos partijos „Jobbik“ ir flamandų partijos „Vlaams Belang“ – vardu.

Gerb. Pirmininke, norėčiau pasakyti, kad nė sekundės neabejoju jūsų pateiktų pasiūlymų nuoširdumu. Tačiau leiskite man pasakyti, kad abejoju jų realumu.

Pirmiausia jūs iškėlėte ekonomikos krizės problemą. Tiesa ta, kad milijonai europiečių suvokia, jog neigiamas globalizacijos poveikis kelia grėsmę jų turtui ir darbo vietoms, kurių jie netenka išrinktųjų naudai dėl nesąžiningos šalių, kuriose darbuotojai ciniškai išnaudojami, konkurencijos ir dėl nevalstybinių finansinių interesų grupių godumo. Liūdna, kad Europos Sąjunga neapsaugojo europiečių nuo šios padėties. Atvirkščiai, ji įstūmė juos į šią padėtį.

Antra, laikydamasis savo kuklios pozicijos, bet išreikšdamas nuomonę tų politinių jėgų, kurias M. Schulz buvo visiškai noriai būtų laikęs grėsme tradicinėms organizacijoms (aš dėkingas jam už tai), norėčiau paraginti Parlamentą ir jus, gerb. Pirmininke, būti kuklesniems ir nustatyti tam tikras savanoriškas mūsų įgaliojimų ribas. Kaip europietis ir krikščionis esu visiškai įsitikinęs, kad daugelis mūsų perteikiamų vertybių – visuotinės vertybės. Esu netgi labiau patenkintas galėdamas atkakliai tvirtinti, kad ne mūsų užduotis teikti pasauliui principus ir teisės aktus, tuo labiau kad kaip tik šiuo tikslu veikia organizacijos, kaip antai Jungtinės Tautos, ir kad labai daug reikia padaryti pačioje Europoje, kurioje, prieštaraudami teisei į gyvybę, numatome savo pačių vaikų pašalinimą ir, prieštaraudami žodžio laisvei, per moralę, žiniasklaidą, politinę ir teisminę diktatūrą peršame vadinamąjį „politinį padorumą“. Tokios kaip mūsų politinės frakcijos, išreiškiančios milijonų europiečių kančias ir viltis, yra diskriminuojamos, persekiojamos ir kartais netgi panaikinamos, – pvz., partija „Vlaams Blok“ Belgijoje buvo įsitraukusi į skandalingus įvykius, kurie sukėlė ne vieną protestą šiame Parlamente. Jeigu tai būtų vykę Afrikoje arba Lotynų Amerikoje, mes, be abejo, būtume išgirdę kitokią įvykių versiją.

Mes, Nepriklausomi nariai, neturime tokių pat teisių kaip kiti – nors tai yra aišku – ir, kaip jums vakar sakėme, iki šiol neturime nė vieno atstovo Pirmininkų sueigoje.

Galiausiai dėl balsavimo būdų milijonams europiečių nesuteikiama galimybė būti atstovaujamiems savo pačių šalių įstatymų leidybos institucijose, kurios, manoma, turi atstovauti visai rinkėjų įvairovei.

Pabaigoje norėčiau išreikšti pageidavimą, kad savo darbe niekada nepamirštume, jog žmonijos istorijoje Europa yra regionas, sugalvojęs tautų laisvę, kurios negalima rasti kitur, vienodą šių tautų orumą ir pagarbą jų teismingumui bei nesikišimo principui, kuris reiškia, kad kiekvienas atsako už savo reikalus savo teritorijoje. Tai vienas didžiausių Europos civilizacijos įnašų į žmonijos paveldą.

 
  
MPphoto
 

  Cecilia Malmström, einanti Tarybos Pirmininko pareigas.(SV) Gerb. Pirmininke, tai man pirma proga, kaip Tarybai pirmininkaujančios valstybės narei, kalbėti šioje posėdžių salėje, todėl norėčiau Tarybai pirmininkaujančios Švedijos ir visos Tarybos, taip pat asmeniškai savo vardu kuo nuoširdžiausiai pasveikinti jus, gerb. Pirmininke. Praėjus dvidešimčiai metų nuo Berlyno sienos griuvimo nuostabu matyti jus šiame poste. Tai jūsų asmeninė pergalė, aš žinau. Tai Europos Parlamento ir taip pat mūsų visų, karštai palaikančių Europos bendradarbiavimą ir viską, ką jis simbolizuoja, pergalė.

Be to, noriu padėkoti jums už aiškią ateities viziją pateikiančią kalbą ir plataus užmojo planus, kuriuos turite dėl šio Parlamento. Esu įsitikinusi, kad jūsų vadovaujamas Europos Parlamentas jausis saugus. Vadovaudamas jūs, tikėkimės, inicijuosite ne tik konkrečius sprendimus, bet ir savo minėtus nepaprastus dalykus. Mes Taryboje nekantriai laukiame darbo su jumis ir Europos Parlamentu. Daug Parlamento narių kalbėjo apie daugybę mūsų laukiančių uždavinių: klimato kaitos klausimą, ekonomikos krizę, darbo vietas, Europos vaidmenį pasaulyje ir kt.

Jūs čia turite atlikti svarbų teisėkūros vaidmenį ne tik atstovaujant piliečiams, bet ir čia rengiamose diskusijose. Nepaprastai svarbu, kad Europos Parlamentas visada gintų Europos vertybes. Jeigu Lisabonos sutartis įsigalios, – o kaip tik tai, tikrai tikiu, įvyks, – Europos Parlamento vaidmuo padidės ir jūs turėsite didesnę įtaką Europos darbotvarkėje. Žinau, kad jūs ne tik rimtai imsitės ginti Europos Parlamentą ir institucijos vaidmenį, bet ir, tikimės, būsite tiltas į kitas institucijas, taip pat rimtas dialogo partneris. Tarybai pirmininkaujanti valstybė labai siekia būtų jūsų dialogo partnere kitus šešerius metus, todėl mes linkime jums kuo geriausios sėkmės darbe.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Noriu visiems naujiems Europos Parlamento nariams pasakyti, kad ministras yra buvęs šio Parlamento narys, taigi, jis yra vienas iš mūsų.

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. − Gerb. Pirmininke, Komisijos ir savo vardu noriu dar kartą nuoširdžiai pasveikinti jus ir linkiu jums visa ko geriausio per jūsų kadenciją. Jūsų išrinkimas simbolizuoja ne tik Europos susivienijimą, bet ir labai prisirišusią prie svarbiausių laisvės ir solidarumo vertybių Europą.

Asmeniškai ir institucijos vardu noriu įsipareigoti glaudžiai bendradarbiauti su jumis ir su Europos Parlamentu. Parlamentas ir Komisija yra dvi par excellence Bendrijos institucijos, užimančios ypatingą vietą sprendžiant Bendrijos reikalus. Jus ir visus šio Parlamento narius tiesiogiai išrinko mūsų piliečiai, todėl Komisija turi teisę ir pareigą iškelti Europos interesus aukščiau už bet kokius atskirus interesus. Manau, mūsų atsakomybė už Europos projektą visiškai laikantis sutarčių ypatinga.

Todėl noriu pakartoti, kad trokštu dirbti kartu siekiant pažangos Europos parlamentinės demokratijos srityje.

(Plojimai)

 
  
  

PIRMININKAVO: G. PITTELLA
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE).(IT) Gerb. J. Buzekai, man labai patiko jūsų kalba ir ypač jos dalis apie Europos Parlamento vaidinamą ne tik institucinį, bet ir socialinį vaidmenį, kurį jūs apibūdinote kaip pačią Europos demokratinės sistemos esmę.

Šiandien mes iškilmingai minime 27 valstybių sąjungą. Jos dar kartą susirinko kartu, kad susitiktų po padalijimų, kuriuos lėmė teroro ideologijos, stačiusios sienas mūsų žemyne, – sienas, kurios neišlaikė ir kurias nupūtė demokratijos ir laisvės vėjai.

Šiemet minime tryliktąsias pirmųjų rinkimų į Parlamentą pagal tiesioginių visuotinių rinkimų teisę metines kartu su dvidešimtosiomis Berlyno sienos griuvimo metinėmis. Esu patenkintas galėdamas priminti, pone J. Buzekai, kad tada, kai prieš trisdešimt metų mano tėvai pirmą kartą balsavo rinkdami pirmąjį Europos Parlamento narį iš Italijos, jūsų šalyje nebuvo teisės balsuoti.

1979 m., praėjus vos vieniems metams nuo Karolio Wojtylos išrinkimo Katalikų bažnyčios popiežiumi, kai Italija ir kitos šalys rengė pirmuosius Europos Parlamento rinkimus, jūs veikėte tuometinėje pusiau pogrindinėje profesinėje sąjungoje „Solidarność“, kuri kovojo siekdama demokratijos ir laisvės jūsų šalyje. Siekdami ginti tas pačias teises – demokratiją ir laisvę, mes ėjome į rinkimus, o jūs kiekvieną dieną rizikavote savo gyvybe ir nukentėti nuo represijų.

Todėl, Pirmininke J. Buzekai, didžiuojuosi, kad galiu savo nereikšmingu ir galbūt nieko nelemiančiu balsu prisidėti prie jūsų išrinkimo, ir esu patenkintas, kad šiandien Parlamente, inspiruojamos tų pačių vertybių ir idealų, yra jungiamos ir sutaurinamos įvairios istorijos, – istorijos, kurios puikią šios jaunos Europos istoriją padaro tvirtą.

 
  
MPphoto
 

  Marek Siwiec (S&D).(PL) Gerb. Pirmininke, sveikinu jus su išrinkimu ir puikia kalba. Man būtų patikę, jei savo kalboje šiek tiek daugiau dėmesio būtumėte skyręs Rytų Europos šalims. Artimiausioje ateityje labai sunkūs rinkimai bus rengiami Ukrainoje. Europos Parlamentas turi tam tikrą pareigą parodyti susirūpinimą šios šalies demokratinėmis procedūromis. Kaip tik Europos Parlamente, pagrindinėje Europos Sąjungos institucijoje, ta parama paskatino dideliems pokyčiams, vykusiems prieš penkerius metus.

Norėčiau paprašyti, kad šis klausimas, susijęs su prezidento rinkimais Ukrainoje, būtų nagrinėjamas atskirai ir netradiciškai, dalyvaujant toms institucijoms ir delegacijoms, kurios tam buvo numatytos, kad Europos Parlamentas būtų žinomas kaip rimta institucija, kuriai rūpi demokratinės procedūros Ukrainoje.

 
  
MPphoto
 

  Eva Lichtenberger (Verts/ALE).(DE) Gerb. Pirmininke, norėčiau pasveikinti jus ir visų pirma jums pasakyti vieną dalyką. Parlamentas vertinamas pagal tai, kaip jis naudojasi savo teisėmis ir įgyvendina jas praktikoje, ir pagal tai, ar jis nenusišalina nuo svarbių politinių diskusijų.

Mums visiems tenka atsakomybė už darbą kartu su jumis siekiant užtikrinti, kad šis Parlamentas nepatirtų spaudimo Komisijai teikiant pasiūlymus, kurie būtų neapgalvoti arba atstovautų konkrečių lobistų vienašališkiems interesams. Mums tenka atsakomybė už tai, kad šiuo požiūriu aiškiai kalbėtume, todėl taip ir turime daryti. Privalome pagalvoti apie tai, kaip Lisabonos sutartis pakeis mūsų padėtį. Tikiuosi, kad visa tai sugebėsime padaryti.

Mes turime aiškiai parodyti, – mano nuomone, tai siejasi ir su Komisijos Pirmininko rinkimo klausimu, – kad naudojamės savo teisėmis, ir pasiųsti aiškią žinią Komisijai. Tai reiškia, kad dabar šiuo atveju neturi būti tiesioginių J. M. Barroso rinkimų.

 
  
MPphoto
 

  Zoltán Balczó (NI).(HU) Pirmininke J. Buzekai, norėčiau kreiptis į jus tiesiogiai, nors jūs ir sėdite savo Parlamento nario vietoje. Į jūsų išrinkimą šiame Parlamente buvo žiūrima kaip į ženklą, kad jau nėra Rytų bloko, bet yra vieninga Europa. Tai minėjote savo kalboje, kai kalbėjote apie tai, kad jau nėra senosios ir naujosios Europos – yra tik mūsų Europa.

Deja, daugelis žmonių to nejaučia. Be to, savo kalboje minėjote didelę baimę, apėmusią šalis, kurios įstojo tik 2004 m. Tačiau šiandien jūs žinote apie šiose šalyse jaučiamą nusivylimą. To priežastis – nėra lygiateisiškumo. Lygiateisiškumas – svarbiausias klausimas. Valstybės sekretorius H. Lindblad minėjo, kad lygiateisiškumas buvo pagrindinis biudžeto sudarymo principas. Jeigu taip yra iš tikrųjų, kodėl nėra lygiateisiškumo žemės ūkio subsidijų srityje? Vengrija įrodė, kad gali gauti jas pasinaudodama savo institucine sistema, tačiau ji iki šiol ignoruojama.

Gerb. Pirmininke, jūs raginote visus kalbėti savo gimtąja kalba. Esu patenkintas, kad šiame Parlamente, būdamas vengras, galiu naudotis lygiomis teisėmis, bet Slovakijoje už kalbėjimą savo gimtąja kalba būčiau nubaustas. Gerb. Pirmininke, jūs pasisiūlėte pabūti tarpininku. Mes jums nuoširdžiai dėkojame už šį pasiūlymą. Tačiau šiais veiksmais realus rezultatas bus pasiektas tik tuo atveju, jei vengrų mažuma galės kalbėti savo gimtąja kalba savo gimtojoje žemėje. Linkiu jums visokeriopos sėkmės ir šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Gerb. Pirmininke, iš tikrųjų esu patenkinta, kad jūs, aukštos moralės pilietis ir, be to, silezietis, perimate estafetę iš Hanso Gerto Pötteringo rankų ir kad, kaip ir jis, pabrėžiate vieningos Europos Sąjungos potencialą tokių vertybių kaip žmogaus teisės ir tautų solidarumas atžvilgiu. Šiuo rinkimų laikotarpiu ekonomikos krizės sąlygomis bus patikrintas šis solidarumas. Aš nesibaiminu dėl balsavimo čia, tačiau žinau, kad pavieniai piliečiai ir regionų politikai atidžiai stebi mūsų balsavimą pagal šūkį „Savi marškiniai arčiau kūno“. Todėl norėčiau paraginti jus, gerb. Pirmininke, darant pranešimą apie mūsų darbą Europos Parlamente europiečių padėties gerinimui visuotiniu požiūriu skirti daugiau dėmesio nei buvo skiriama anksčiau.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock (ECR). – Gerb. Pirmininke, aš visada žavėjausi J. M. Barroso, kaip mūsų Komisijos Pirmininku, kuris yra atlantinių santykių ir laisvosios rinkos šalininkas ir tvirtai remia bei brangina mano partiją. Be to, esu ištikimas Portugalijos draugas, todėl esu labai laimingas, galėdamas palaikyti José Manuelį.

Tačiau esu susirūpinęs dėl to, ką vakar perskaičiau laikraštyje „Daily Telegraph“, t. y. kad jis sutarė su ALDE frakcija savo Komisijoje įsteigti naują įtakingą, bet nepageidaujamą pareigybę – Komisijos nario, atsakingo už žmogaus teises, kuris rūpintųsi išorės ir vidaus žmogaus teisių klausimais. Atrodo, kad taip siekiama mesti iššūkį šio Parlamento centro dešiniųjų inicijuotam sprendimui atmesti naują jungtinį Žmogaus teisių komitetą ir siekiama dubliuoti Europos Tarybos ir jos žmogaus teisių komisaro darbą. Ar gali Pirmininkas J. M Barroso paaiškinti savo politiką ir ketinimus šiuo atveju?

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Manau, kad šiandien šis klausimas turėjo būti užduotas kitu laiku, t. y. mums svarstant J. M. Barroso pareiškimą, o ne dabar.

 
  
MPphoto
 

  Csaba Sógor (PPE). - (HU) Gerb. Pirmininke J. Buzekai, jūs kalbėjote apie slovakų ir vengrų ginčą. Tai nėra slovakų ir vengrų ginčas. Iš tikrųjų tai yra Slovakijos ir Europos Sąjungos ginčas, nes jis siejamas su šalimi, niekinančia pagrindines Europos vertybes. Jūsų uždavinys – padėti pasiekti ne Slovakijos ir Vengrijos susitarimą, bet Europos Sąjungos Parlamento ir Slovakijos susitarimą, nes ši šalis pažeidė pačios pasirašytus ir ratifikuotus dokumentus ir susitarimus.

Antra, yra Silezijos problema. Esu patenkintas, kad paminėjote ją. Yra tiek daug panašių Europos Sąjungos teritorijų, kurios praėjusiame šimtmetyje priklausė kelioms skirtingoms šalims. Po Pirmojo pasaulinio karo mes, vengrai, buvome padalyti dešimčiai šalių, iš kurių septynios dabar yra ES valstybės narės. Mes labai dėkingi, kad dabar galime būti kartu nesigriebdami ginklų ir nekeisdami sienų. Praėjusiame šimtmetyje Žemutinių Karpatų regione buvo mokomasi penkių oficialiųjų kalbų. Kodėl užsimenu apie tai? Todėl, kad ir mano šalyje, kurioje gyvenu, t. y. Székely žemėje, esančioje Transilvanijoje, dabartinė Rumunijos vyriausybė iki šiol gėdijasi mūsų gimtosios kalbos ir simbolių.

Tačiau su Europos žmogaus teisių vertybėmis susijusi problema neapsiriboja Rytų bloku – ji turi poveikį ir Vakarams. Todėl mes primygtinai reikalaujame, kad Europa turėtų ne tik Komisijos narį, atsakingą už mažumų reikalus, bet ir mažumų pagrindų įstatymą, kuris būtų privalomas visoms Europos šalims.

 
  
MPphoto
 

  Diane Dodds (NI). – Gerb. Pirmininke, dėkoju jums už kalbą. Tačiau manau, kad mūsų nuomonės smarkiai skiriasi. Aš stoviu prieš jus kaip vienas iš tų, kurie tiki bendradarbiaujančių tautų Europa, o ne Europa, apsiribojančia federalistiniu Lisabonos sutarties požiūriu.

Spalio 2 d. Airijos rinkėjų bus paprašyta – antrą kartą – balsuoti už Lisabonos sutartį, t. y. sutartį, sukurptą siekiant pergudrauti Europos Konstituciją atmetančius žmones. Aš gerai vertinu Airijos Respublikos rinkėjus už tai, kad pirmajame referendume vadovavosi sveiku protu, kurį, mano manymu, jie dar kartą parodys antrajame referendume. Raginu juos likti tvirtiems dėl savo apsisprendimo atmesti sutartį. Pažadai ir grasinimai atgaline data niekuo nepadėjo pakeisti sutarties pagrindų. Ji tebėra klaidingas Europos ir Europos tautų kelias.

Tačiau manau, kad toks pasirinkimas turėtų būti suteiktas ir mano žmonėms – Jungtinės Karalystės žmonėms. Leiboristų vyriausybė jiems pažadėjo referendumą, todėl ji turėtų įvykdyti šį pažadą. Jei ne, galimi jų teisių perėmėjai konservatorių gretose turėtų padaryti tą patį.

 
  
MPphoto
 

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D).(HU) Gerb. Pirmininke, man, kaip vengrui ir Lenkijos draugui, taip pat Rytų Europos gyventojui ir naujosios valstybės narės piliečiui, jūsų, kaip Pirmininko, darbas teikia didelį malonumą ir pasitenkinimą, nes jis gali padėti visiškai išsilaisvinti dvylikai naujųjų valstybių narių. Iki šiol mes buvome tik lygūs, bet norėtume būti lygesni.

Jūs, gerb. Pirmininke, davėte istorinį pažadą, nes esate pasirengęs spręsti tokią subtilią problemą kaip Silezijos, kuri anksčiau nebuvo išspręsta. Kitaip tariant, jūs imatės tarpininkauti sprendžiant nacionalinių mažumų klausimus. Mažumos sudaro 15 proc. Europos gyventojų, iš jų 6,5 proc. sudaro migrantai arba imigrantų mažumos, visų pirma Rytų Europoje, ir 8,5 proc. – istorinės mažumos.

Tai, kad jūs esate pasirengęs tarpininkauti vengrų ir slovakų konflikte ir slovakų mažumai bei vengrų etninei bendruomenei Slovakijoje, yra istorinis poelgis. Tikiuosi, kad Komisija taip pat paseks šiuo pavyzdžiu. Mes negalime nuslėpti mažumų problemų Europoje. Dėkoju jums už dėmesį ir linkiu visokeriopos sėkmės.

 
  
MPphoto
 

  Antonello Antinoro (PPE). - (IT) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, noriu išreikšti, pone J. Buzekai, kaip didžiuojuosi, galėdamas būti tokios svarbios institucijos, kaip jūsų vadovaujamas Europos Parlamentas, nariu. Aukos, kurias sudėjote savo šaliai prieš dvidešimt metų ir kurios šiandien sudaro sąlygas šioje posėdžių salėje atstovauti šioms dvylikai jūsų anksčiau minėtų šalių, daro Europą stipresnę.

Tačiau norėčiau išreikšti savo susirūpinimą dėl programos, kurią jūs išdėstėte savo kalboje ir kuri turėtų sustiprinti (tikiuosi, ir sustiprins) Parlamentą. Tikiuosi, kad tai, ką paskelbėte, išsipildys.

Tikiuosi, kad kitas Europos Komisijos Pirmininkas, kuriuo, mano įsitikinimu, bus J. M. Barroso, stengsis klausytis jūsų dėl jūsų įtikinamų žodžių, kuriuos vartojate siekdamas užtikrinti, kad Parlamentas patenkintų daugiau nei 550 mln. Europos piliečių, kurie balsavo už mus ir pasirinko mus, poreikius ir kurie nori ir reikalauja, kad Parlamentas ir kiekvienas iš mūsų duotume atsakymus, kuriuos Europa galbūt iš tikrųjų mėgino duoti, bet nelabai sėkmingai.

O dėl šio jūsų darbo aspekto turiu vilčių ir esu įsitikinęs, kad jūsų dėka mums pavyks pasiekti tą tikrumą, kurį jūs pats minėjote.

 
  
MPphoto
 

  Miloslav Ransdorf (GUE/NGL). (CS) John Stuart Mill pasakė, kad parlamentas turėtų būti nacionalinio gyvenimo veidrodis. Tai jokiu būdu nėra išradingumo pasireiškimas, bet, mano nuomone, tai svarbu mūsų būsimai kadencijai. Tuo labiau, kad Europa yra pernelyg svarbi, kad dėl jos priimti sprendimus galėtų būti patikėta tiktai vadinamajam politiniam elitui.

 
  
MPphoto
 

  Michael Theurer (ALDE).(DE) Gerb. Pirmininke, norėčiau šiltai pasveikinti jus dėl jūsų kalbos. Europos padalijimo panaikinimo procesas, viena vertus, vyko dėl Vidurio ir Rytų Europos šalių laisvės troškimo ir, kita vertus, Europos, kaip ekonominio modelio, patrauklumo.

Manau, kad mes pernelyg mažai tikime, t. y. pernelyg mažai tikime ateitimi. Jeigu Europoje mes to negalime pasiekti, tai kas tuomet gali? Turėtume įtikinamiau paaiškinti, kad spręsdami savo problemas galime dirbti pasitikėdami. Mes turime daug potencialo, o pasaulyje vis dar yra galimybių augti. Kol pasaulyje bus žmonių, kuriems reikia prekių ir paslaugų, tol bus galimybių augti. Mes galime užtikrinti, kad Europoje turėsime šio pyrago dalį ir visi dalyviai turės naudos iš jos.

Norėčiau paraginti mus labiau pasitikėti Europa, kaip sėkmingu modeliu, ir paprašyti jus perteikti šią idėją savo kalbose.

 
  
MPphoto
 

  Krisztina Morvai (NI).(HU) 2006 m. spalio 23 d. Vengrija paminėjo 1956 m. revoliuciją ir kovą dėl laisvės. Tą dieną daugybė [daugybė policininkų vyriausybės nurodymu puolė taikius demonstrantus, pėsčiuosius ir netgi daugelį užsienio turistų grupių restoranuose, kai turistai ramiai valgė.

Šalyje viešpatavo tikras teroras. Šimtai žmonių buvo sunkiai sužeisti, įskaitant 14 žmonių, kuriems buvo šauta į akis ir daugelis jų neteko ir regėjimo. Šimtai žmonių buvo uždaryti į kalėjimą, prieš juos buvo iškeltos fiktyvios baudžiamosios bylos. Tai baigėsi tik šiomis dienomis juos visus paleidus – iš tikrųjų visus be išimties.

Ministras pirmininkas atsidėkojo už puikų policijos atliktą darbą. Šiandien, gerb. Pirmininke, šiame Europos Parlamente Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja yra Kinga Göncz, kuri buvo šaudyti leidusios vyriausybės narė. Gerb. Pirmininke, norėčiau išgirsti jūsų nuomonę apie tai. Be to, Vengrijos vardu norėčiau paprašyti būti atsidavusiam solidarumo dvasiai, kovai dėl žmogaus teisių Europos Sąjungoje ir kovai siekiant nutraukti žmogaus teisių krizę, kuri Vengrijoje tęsiasi nuo 2006 m. rudens. Norėčiau taip pat asmeniškai paraginti šiame Parlamente esantį asmenį, kuris primena žmonėms apie šią padėtį ir užtraukia gėdą šiam Parlamentui, pasitraukti iš savo einamų Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo pareigų.

 
  
MPphoto
 

  László Tőkés (PPE).(HU) Kaip Rumunijoje gyvenantis vengras, norėčiau solidarumo atmosferoje pasveikinti Pirmininką J. Buzeką, vertą mūsų buvusio Pirmininko Hanso-Gerto Pötteringo teisių perėmėją. Šioje solidarumo atmosferoje prisiminkime, kad prieš septyniasdešimt metų Vengrija mielai priėmė Lenkijos pabėgėlius.

Be to, solidarumo atmosferoje noriu išreikšti savo pasitenkinimą, kad viena pagrindinių organizacijos „Solidarność“ asmenybių buvo paskirta vadovauti Parlamentui. Taip pat prisiminkime popiežių Joną Paulių II ir tikėjimo aspektą. Organizacija „Solidarność“ ir 1956 m. Vengrijos revoliucija reiškė laisvę, o įvykiai Timišoaroje, taip pat popiežiaus Jono Pauliaus asmenybė ir jo dvasingumas rodė tikėjimo galią. Be to, mes tikimės, kad įstoję į ES Lenkijos gyventojai ir Rytų Europa įneš tokį pat indėlį ir daugiau tikėjimo. Todėl nekantriai ir su pasitikėjimu laukiu Pirmininko J. Buzeko pirmininkavimo.

 
  
MPphoto
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D). - (PL) Gerb. Pirmininke, taip pat norėčiau labai nuoširdžiai pasveikinti jus ne tik su jūsų išrinkimu, bet ir su jūsų šiandienine kalba, nes parodėte, kad mes turime vieną Europą ir kad nėra senųjų ir naujųjų šalių. Europa taip pat išlieka įvairi, o tai, ką jūs pažadėjote, – kad Europos Parlamentas šią įvairovę atspindės savo darbe, – yra didelė vertybė.

Tačiau tai nereiškia, kad Europa yra lygi. Iš tikrųjų yra daug skirtumų, kuriais turėtume užsiimti Europos Parlamente. Europos Sąjungos piliečiai labai dažnai už tokį pat darbą gauna visiškai skirtingą atlyginimą. Šiandien Europos Sąjungos piliečiai, vertinant skaičiais, kurie visada pernelyg dideli, yra be darbo, todėl darbas yra kitas klausimas, kuriuo mes turėtume užsiimti. Labai daug skirtumų ir nelygybės yra teisės į privilegijas, susijusias su švietimu, kultūra ir sveikatos priežiūra, požiūriu. Tai yra didžiulis uždavinys, kurį jūsų vadovaujamas Parlamentas taip pat turėtų sau iškelti.

Norėčiau suprasti, ką, jūsų manymu, atsižvelgiant į tai, kas buvo pasakyta apie bendrą energetikos politiką, reikėtų padaryti dėl sumanymo, kuris šiandien yra labiau Vokietijos ir Rusijos nei Europos? Aš galvoju apie dujotiekį, nes jūs kalbėjote apie energetikos politiką. Be to, yra Europos Sąjungos išplėtimo klausimas – ką manote apie Ukrainą? Kokį terminą nustatome Ukrainos priėmimui į Europos Sąjungą?

 
  
MPphoto
 

  Jerzy Buzek, Pirmininkas. (PL) Visų pirma norėčiau visiems, kurie kalbėjo diskusijoje, padėkoti už jų ypatingą paramą. Suprantu, kad kai kuriais konkrečiais atvejais mūsų požiūriai gali būti nevienodi. Tai labai gerai, nes visada atskleidžia kažką nauja. Tik keitimasis nuomonėmis, tik nuomonių įvairovė ir diskusijos gali duoti mums atsakymus į pačius sunkiausius klausimus. Tačiau didžiulė parama, išreikšta šiame Parlamente pasakytose kalbose, mane papildomai įpareigoja, nes suprantu, kad mūsų laukia didžiuliai sunkumai, kuriuos visus turime įveikti. Jūs man suteikėte įgaliojimus – nepaprastus ir didelius įgaliojimus – ir suteikėte juos nepaprastu metu. Norėčiau labai aiškiai pabrėžti, kad žinau tai ir suvokiu savo atsakomybę per kitus dvejus su puse darbo metų, ne tik Europos Parlamento, bet ir visos Europos Sąjungos atsakomybę, taip pat atsakomybę už įspūdį, kurį mūsų piliečiai susidaro apie mūsų nepaprastai svarbų darbą.

Noriu labai nuoširdžiai padėkoti Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pirmininkui J. Dauliui. Labai gerai suprantu pabrėžtą mintį, kad tai yra mūsų Europa. Laikau save vienu iš tų, kurie atvyko čia iš Vidurio ir Rytų Europos, tačiau šiandien mūsų visų Europai reikalingi kolektyviniai veiksmai. Aš nepamiršau, iš kur atvykau, tačiau laikas bėga taip greitai. Dėl integracijos reikia, kad mes jaustume bendrą atsakomybę ir kad šią atsakomybę prisiimtų naujosios valstybės narės – tos, kurias mes vadiname „naujosiomis“ valstybėmis narėmis, nors, kaip sakiau, nėra „naujųjų“ ir „senųjų“ valstybių narių.

M. Schulz pabrėžė, kad tai yra dvejų su puse metų programa. Gali būti ir taip. Iš tikrųjų turėjau omenyje tai, kad mums reikalingas tęstinumas. Iš esmės kalbu apie tai, kokia Europa turėtų būti po penkerių ar dešimties metų ir kokią kryptį mes turėtume pasirinkti. Po dvejų su puse metų naujas Pirmininkas įtrauks naujus prioritetus arba šiek tiek pakeis dabartinius, tačiau visada turėkime ilgesnę perspektyvą, – galbūt dešimties arba penkiolikos metų, – kad galėtume numatyti įvykius, kurie kartais gali nustebinti mus. Žinoma, aš sutinku, kad geriausias išplėtimas yra toks, kuris lemia mūsų vidaus integracija.

G. Verhofstadt pabrėžė piliečių balso reikšmingumą. Aš manau taip pat. Piliečių balsas šiuo atveju turi milžinišką reikšmę. Parlamentas atstovauja piliečiams, todėl mes turime didžiulę atsakomybę. Be to, jis pabrėžė, kad reaguodami į krizę turėtume susivienyti, įskaitant ekonomikos reikalus, ir kartu priimti sprendimus, – kaip tik atvirkščiai nei būtų protekcionizmo atveju, – o aš savo kalboje tai taip pat pabrėžiau.

R. Harms kalbėjo apie ryšius su nacionaliniais parlamentais. Mes parengiame daugiau nei 50 proc. Europos teisės aktų, kuriuos paskui tvirtina nacionaliniai parlamentai. Taigi, labai svarbu, kad būtų geri ryšiai su mūsų šalių parlamentais. Kodėl? Todėl, kad mums reikia geresnių ryšių su piliečiais. Nekyla abejonių, kad šių parlamentų, mūsų pačių nacionalinių parlamentų, ryšiai su piliečiais yra kur kas geresni. Jie kasdien rodomi per televiziją, o mūsų Parlamento atveju ne visada taip būna. Tegul piliečiai sužino, kaip svarbu tai, ką mes kuriame Europos Parlamente, Europos Komisijoje ir Europos Vadovų Taryboje. Tegul jie žino, kad Parlamentas atsako už daugiau nei pusę sprendimų, susijusių su mūsų šalimis. Dėl to, kad nuo dabar būsime labai arti nacionalinių parlamentų, mums bus lengviau perteikti tai.

Žinoma, krizė atskleidė didžiulį pasitikėjimo trūkumą. Štai apie ką buvo kalbama. R. Harms ir mano nuomonės mūsų klimato klausimu yra tokios pat. Mes abu buvome Balyje ir Poznanėje ir abu būsime Kopenhagoje. Parengsime susitarimą.

M. Kamiński pabrėžė, kad mūsų požiūriai dėl Europos ateities skirtingi. Sutinku su tuo. Mes iš tikrųjų turėtume stengtis išgirsti vienas kitą. Jeigu jūs atstovaujate tiems, kurie šiandien sudaro gana didelę piliečių, besilaikančių kitokio požiūrio į Europos ateitį, grupę, tai mes esame įspėjami ir informuojami apie kažką, ir mes arba aš, kurie tikime Europos ateitimi ir Europos integracija, žinome kur kas daugiau apie europiečius, nes jūs iškeliate įvairius prieštaravimus. O šiuo klausimu, galite būti tikri, diskusijos bus visapusiškos.

E.-B. Svensson kalbėjo apie Parlamento skaidrumą – apie tai, kad mes turime žinoti, kokius priimame sprendimus, ir kad taip pat tai turi žinoti mūsų rinkėjai. Visiškai sutinku. Neabejoju, kad socialinio teisingumo problema yra svarbi. Mano paties šaknys yra profesinėje sąjungoje, kuriai priklausiau labai daug metų ir kuri buvo paprasta profesinė sąjunga. Tačiau labai gerai žinome, kad jei norime turėti tinkamas priemones neturtingiausiems žmonėms padėti, mūsų ekonomika turi klestėti ir kad visada turime mėginti rasti tinkamą vieno ir kito pusiausvyrą.

F. E. Speroni kalbėjo apie tinkamą ir garbingą bendradarbiavimą su Europos Komisija ir Europos Vadovų Taryba. Nepamirškime, kad Parlamento reikšmė didėja. Lisabonos sutartis mums garantuoja kur kas daugiau įgaliojimų nei turime dabar. Tai yra gerai, nes mes iš tiesų esame atstovai, kuriuos tiesiogiai išrinko ES piliečiai.

B. Gollnisch neabejoja mano ketinimų nuoširdumu, bet nori sužinoti, ar jie realūs. Noriu pasakyti, kad prieš trisdešimt ar keturiasdešimt metų buvo visiškai nerealu galvoti, kad galėčiau kada nors kalbėti tokioje didžiulėje institucijoje ir atsakinėti į jūsų klausimus. Tai buvo taip toli nuo tikrovės, kad net nedrįsau apie tai pasvajoti. Taigi, matome, kad jei tvirtai tikėdami ir įsitikinę laikomės konkrečios krypties, tokie neįmanomi dalykai tampa įmanomi. Stenkimės priversti tai, kas neįmanoma, tapti įmanomu dalyku.

(Plojimai)

C. Malmström – taip, mes bendradarbiaujame su Tarybai pirmininkaujančia Švedija. Aš jau buvau Švedijoje. Mes kalbėjomės apie klimato kaitą, apskritai apie Europos klimatą ir apie krizę bei nedarbą. Be to, yra labai svarbi programa – Stokholmo programa. Nepamirškime to. Parlamentas turi daug nuveikti pagal Stokholmo programą, įskaitant organizuoto nusikalstamumo sritį, ir nuveikti ne tik Europos Sąjungoje.

Nėra abejonių, kad ketiname dirbti išvien su J. M. Barroso. Man labai patinka jo pasiūlymas. S. P. F. Silvestris kalbėjo apie trumpą Europos išsivadavimo istoriją, ir aš visiškai pritariu jo nuomonei.

M. Siwiec minėjo Ukrainą. Iš tikrųjų, kiek tai siejasi su manimi, tai yra suprantamas dalykas, nes dalyvavau Europos Sąjungos delegacijoje, vykusioje į Ukrainą. Kaip jūs prisimenate, vykau į Ukrainą tris kartus, ir nenoriu gilintis į tai. Nepamirškime, kad europiečiams svarbūs visi Europos bendradarbiavimo aspektai: bendradarbiavimas Viduržemio jūros regione, su Lotynų Amerika ir Jungtinėmis Valstijomis, tačiau mums pačios svarbiausios – mūsų kaimynės. Mūsų kaimynės yra aplink Viduržemio jūrą ir Rytų Europoje. Tai yra pagrindinės sritys – Rytų ir Pietų Europa, tačiau nesiginčykime, kuri iš jų svarbesnė. Artėja rinkimai Ukrainoje, todėl kitus šešis mėnesius Ukraina iš tiesų bus svarbiausia. Tačiau nesivaržykime vienas su kitu tokiu būdu. Labai svarbu, kad išlaikytume pusiausvyrą. Aš visiškai pritariu jūsų nuomonei šiuo klausimu.

E. Lichtenberger kalbėjo apie Parlamento vaidmenį mums rengiant teisės aktus. Aš sutinku, sutinku, kad turime rengti teisės aktus skaidriai, turime turėti savo nuomonę, tačiau tai jau yra Lisabonos sutartyje paskelbta de facto. Jei Lisabonos sutartis įsigalios, tai įvyks savaime.

Z. Balczó klausia, ar vieninga Europa iš tikrųjų gyvuoja tokiu mastu, kokį minėjau savo kalboje. Taip, iš tikrųjų, ji gyvuoja ir yra vieninga, tačiau ji vis dar toliau bendrai sprendžia žemės ūkio problemas. Tvirtai pasakiau, kad ES turi lėšų sanglaudai remti. Kadangi esame vieningi, neišsiskirstykime kitais keliais dėl savitarpiškumo suteikiant piliečiams galimybes tobulėti stokos. Mes stengsimės pasiekti tai. Kai kurios Europos Sąjungos šalys dvidešimt ar trisdešimt metų buvo narės ir vis dar dalyvauja šiose programose. Mes visi turime tokias pačias teises. Tai iš tikrųjų vieninga Europa, kurioje mūsų pragyvenimo standartai yra skirtingi. Mes išlyginsime šiuos skirtumus – tai mūsų viltis ir galimybė mums, tačiau dabar pakalbėkime apie Bendriją, taip pat ir apie mūsų atsakomybę. Noriu pabrėžti tai labai aiškiai.

Z. Roithová kalbėjo apie bendrą atsakomybę už krizę, ir aš visiškai sutinku su ja. Be to, mes gyvename taip arti vieni kitų, kad jau daugiau beveik nėra kliūčių suprasti vieniems kitus. Tai mums nepaprastai svarbu. C. Tannok minėjo Komisijos narį, atsakingą už žmogaus teises. Žinoma, šį klausimą turi spręsti Komisijos Pirmininkas ir Komisija. Tačiau esu tikras, kad mes ir C. Tannock po kelių mėnesių, kai bus rengiami prezidento rinkimai, susitiksime Ukrainoje.

C. Sógor kalbėjo apie dvišales Europos diskusijas. Taigi, noriu pasakyti, kad iš tiesų geriausia mažumų problemas spręsti dvišaliu būdu. Tačiau dar geriau atverti sienas, nei jas perkelti. Europoje išmokome nesiginčyti dėl sienų, todėl mūsų Europos dalyje šios problemos nėra. Mes paprasčiausiai atidarėme sienas. Tai yra mūsų tikslas – tai yra mūsų didžiausias laimėjimas.

D. Dodds pasakė, kad Europos Sąjunga turėtų būti bendradarbiaujančių tautų Europa, o ne federalinė sąjunga. Jūs kalbėjote labai protingai. Mes iš tikrųjų kalbame apie tautų bendradarbiavimą. Mes kalbame ne tik apie poreikį išsaugoti tapatybę, bet ir apie savitarpio atvirumo ir bendradarbiavimo poreikį. Man labai patinka jūsų idėjos, o dabartinio modelio, taip pat tokio modelio, kaip nustatyta Lisabonos sutartyje, Europos Sąjunga veikia kaip tik taip, kaip jūs siūlote.

C. S. Tabajdi kalbėjo apie regionus, taip pat apie mano regioną, Sileziją, ir pasakė, kad jis tam tikru požiūriu yra lyg ir tarpininkas. Sutinku. Jeigu tai yra tarpvalstybiniai regionai, jie suteikia galimybę atsirasti geresniam savitarpio supratimui. Paskui A. Antinoro kalbėjo apie mano šalies laimėjimus. Ačiū jums už pastabas. Ar aš suteiksiu tvirtumo Europos Parlamentui? Aš tikrai turiu energijos padaryti tai, tačiau tam iš tikrųjų reikalinga daugiau nei septynių šimtų kolegų Parlamento narių energija. Aš visiškai pasikliauju tuo ir suprantu, kad mes visi esame „energingi“.

M. Ransdorf iš tikrųjų atstovauja piliečiams ir tautų gyvenimui. Sutinku, nes kaip tik dėl to didėja Europos Parlamento atsakomybė ir įgaliojimai. Taip pat leiskime nacionaliniams parlamentams turėti didelę įtaką tam, kas vyksta Europoje. M. Theurer kalbėjo, viena vertus, apie laisvės siekimą ir, kita vertus, apie patrauklumą. Taip, čia tai buvo patrauklu, bet ten mes siekėme laisvės. Tai tiesa. Atkreipkite dėmesį, kad mes sušvelninome padėtį Balkanuose, todėl šiandien Balkanai gyvena taikoje. Galime garbinti dievą. To regiono šalys stoja į eilę, kad įstotų į Europos Sąjungą, ir tai suteikia ES daug patrauklumo.

K. Morvai priminė kai kuriuos dramatiškus įvykius. Jeigu norėtumėte suteikti man kokios nors informacijos apie tai, pateikite ją man raštu. Taip pat galime susitikti su jumis aptarti tai, kad turėčiau supratimą šiuo klausimu. L. Tőkés kalbėjo apie 1956 m. ir Vengriją. Mus labai domina šie įvykiai ir mūsų visiškas tikėjimas ES. Taip, aš labai tikiu Europos Sąjungos tvirtumu.

Tačiau W. M. Olejniczak uždavė keletą klausimų apie nelygybę Europoje. Mes neabejotinai turime kalbėti apie vienybę, tačiau, kita vertus, iki šiol veikia visi fondai, apie kuriuos anksčiau kalbėjau, taip pat yra visos priemonės, numatytos siekiant suteikti galimybę panaikinti nelygybę. Jos galioja; šiuo atveju niekas nepasikeitė. Pačios situacija lieka tokia pat atvira ir aiški, kaip visada, todėl labai gerai, kad Europa vieninga. Kalbant apie atsakymą, susijusį su naftos, dujų ir apskritai energijos išteklių tiekimu, turime kalbėti apie bendrą energetikos politiką. Tada tarp mūsų nekils nereikalinga įtampa. Dėl jos tarp mūsų atsiranda sienos, kurias, šiaip ar taip, turime ardyti dešimtmečius, ir kaip tik tokia yra ateitis. Todėl aš kuo aiškiausiai siūlau bendrą energetikos politiką.

Žinoma, norint įstoti į Europos Sąjungą reikia atitikti kriterijus. Be to, buvo pasakyta, jog norint, kad kiti galėtų įstoti į ES, mes ES turime būti tinkamai integruoti, nes tada naujų valstybių narių priėmimas bus veiksmingas. Mums reikia laiko integracijai, bet tokia šalis kaip Kroatija daugiausia yra pasirengusi integracijai. Suprantu, kad Kroatijos galimybės gana greitai įstoti į ES didelės, nors ji susidūrė su tam tikromis problemomis. Tas pats gali būti Islandijai, tačiau labai sunku nustatyti terminus kitoms šalims, kurios nėra taip gerai pasirengusios. Nepamirškime, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys, kurios dabar yra Europos Sąjungoje, integracijai pradėjo rengtis 1991–1992 m., taigi, tam prireikė dvylikos metų. Mes pasirengėme dvylikos metų integracijai, ir iš tiesų mūsų sąlygos buvo geresnės negu dabar šių šalių, nes tada padėtis pasaulyje buvo geresnė – jame nebuvo krizės, o dėl daugelio kitų veiksnių derinio mes įgijome geresnę padėtį. Tai trunka ilgai, todėl nedrįstu nustatyti terminų, tačiau nepamirškime, kad išplėtimas yra puiki Europos Sąjungos politika, nors ji – ilgalaikė.

Dar kartą noriu padėkoti jums visiems už diskusijas. Aš labai rūpestingai pasižymėjau visas pastabas, kurios dabar tampa pagrindu tam tikriems pakeitimams apgalvoti. Be to, mes planuojame dažnai susitikti. Aš sėdėsiu čia, kur sėdžiu dabar, nes noriu būti kuo arčiau jūsų visų.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Ačiū jums, pone J. Buzekai, iš dalies už didelį tikslumą atsakant į visas be išimties kalbas.

Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu. (PL) Sveikinu jus su išrinkimu į Europos Parlamento Pirmininko postą. Kartu su visais tėvynainiais didžiuojuosi, kad pirmą kartą istorijoje lenkas užima šį garbingą postą. Mums tai yra mūsų vaidmens ir padėties Europoje patvirtinimas.

Tačiau Lenkija yra viena iš nedaugelio likusių šalių, nebaigusių Lisabonos sutarties – sutarties, kuri Europos integraciją padarytų veiksmingesnę, – ratifikavimo procedūros. Manau, kad tai paradoksalu. Aš jums priminsiu, kad Lenkijos parlamentas šių metų balandžio mėn. pritarė Lisabonos sutarties ratifikavimui, tačiau ratifikavimo dokumentus dar turi pasirašyti prezidentas.

Manau, kad jūs galėtumėte svariai prisidėti prie viešo svarstymo Lenkijoje ir padėti padidinti visuomenės paramą sutarčiai. Tai galėtų pagreitinti ratifikavimo procedūros užbaigimą. Be to, norėčiau padėkoti jums už jūsų asmeninį dalyvavimą šiuo klausimu Airijoje. Labai tvirtai tikiu, kad spalio 2 d. Airijos žmonės balsuos už ir kad Čekija bei Lenkija užbaigs būtinus formalumus.

Padėti užbaigti „Lisabonos sutarties ratifikavimo sagą“ yra vienas svarbiausių šio Parlamento tikslų, todėl tikiuosi, kad tai bus ir viena iš jo sėkmių.

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE), raštu. (PL) Tai svarbus momentas Europos integracijos istorijoje. Dėkoju už jūsų pateiktą programą. Tikiuosi, kad jums pavyks užbaigti įgyvendinti šią plačių užmojų darbotvarkę. Linkiu jums sėkmės nukreipiant Europos Parlamento darbą į visiems europiečiams svarbias vertybes.

Kaip lenkų judėjimas „Solidarność“ sugebėjo pakeisti Lenkijos ir kitų Vidurio Europos šalių veidą, taip Europos solidarumas suteiks galimybę mums išspręsti uždavinius, kurie šiandien laukia mūsų. Tai bus įmanoma tam tikromis sąlygomis: mūsų solidarumas turės būti nuoseklus, nuoširdus ir galintis paskatinti pokyčius. Kaip Lenkijoje, kurioje totalitarizmas žlugo ne dėl kalbų, o dėl darbų, taip Europos solidarumas bus veiksmingas tik jei jis bus paverstas konkrečiais veiksmais. Tikiu, kad taip iš tikrųjų ir bus.

Ši Europos ateities vizija yra patraukli daugeliui europiečių. Aš dedu viltis į jūsų, gerb. Pirmininke, vadovaujamą Europos Parlamentą, kad jis suvaidins teigiamą ir aktyvų vaidmenį paverčiant šią viziją tikrove. Labai jums dėkoju.

 
  
  

(Posėdis buvo nutrauktas 13.25 val. ir pratęstas 15.00 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: J. BUZEK
Pirmininkas

 
Teisinė informacija - Privatumo politika