Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2009 m. rugsėjo 16 d. - Strasbūras

4. G20 susitikimas Pitsburge (rugsėjo 24–25 d.) (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pastabos dėl 2009 m. rugsėjo 24–25 d. Pitsburge vyksiančio G20 susitikimo.

  Cecilia Malmström, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. – (SV) Pone pirmininke, man labai malonu šiandien būti čia atstovaujant Tarybai pirmininkaujančiai Švedijai. Tarybai pirmininkaujanti valstybė kartu su Komisija atstovaus Europos Sąjungai rugsėjo 24–25 d. Pitsburge vyksiančiame G20 susitikime. Rytoj Briuselyje surengsime neoficialų Tarybos posėdį ir parengsime ES bendrosios pozicijos dokumentą. Kaip visiems žinoma, dėl visuotinės finansų krizės iškilo būtinybė visuotiniu mastu imtis naujų priemonių.

Pirma, būtina skubiai imtis tvirtų finansų ir pinigų politikos priemonių finansų sektoriui ir tikrajai ekonomikai paremti. Antra, būtina suderinti visuotines pastangas ir išplėtoti G20 valstybių, kaip tokio suderinimo forumo, vaidmenį, taip pat imtis priemonių, susijusių su finansų rinkų reguliavimu. Finansų ir pinigų politikos priemonės, kurių skubiai ėmėmės, buvo visiškai būtinos siekiant įveikti sunkiausią krizės laikotarpį.

Visa parama ES ekonomikai šiais ir kitais metais apytikriais apskaičiavimais sudarys 5 proc. BVP. Centriniai bankai sureagavo į krizę išlaikydami palūkanų normas beveik nulinės vertės lygyje. Opių problemų finansų sektoriuje požiūriu šiandien esame konservatyviai optimistiški, kad blogiausia jau praeityje, bet ekonomikos padėtis tebėra nestabili ir yra didelis tolesnio nuosmukio pavojus. Puikiai suprantame, kad didėjantis nedarbas ateityje taps labai rimta problema. Padėtis tebėra neapibrėžta, bet galėjo būti daug blogiau.

Siekiant užtikrinti ekonomikos atkūrimą plačiu mastu ir duoti toną grįžimui prie tvirto ilgalaikio ir tvaraus ekonomikos augimo, bus labai svarbu derinti pastangas ir bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu. Šiuo atžvilgiu G20 valstybės atliko ir ateityje atliks svarbiausią vaidmenį. Siekdamos užtikrinti, kad turėtų pakankamai išteklių ir tinkamai veikiančią vidaus organizaciją, G20 valstybės taip pat bendradarbiaus su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko tarptautinėmis institucijomis, kad galėtų paremti ekonomikos augimą ir finansų stabilumą visame pasaulyje.

G20 valstybių bendradarbiavimas jau davė svarbių rezultatų.

Pirma, atlikome bendrą mūsų ekonomiką paveikusių problemų analizę. Gal ir neatrodo, kad tai didelė pažanga, bet bendras požiūris į finansų sektorių ir krizę lėmusias tikrąsias ekonomikos problemas yra svarbus veiksmingų atsakomųjų priemonių požiūriu.

Antra, padarėme tikrą pažangą imdamiesi konkrečių priemonių, dėl kurių susitarėme pavasarį Londone įvykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime. Kalbu apie išsamų skatinamųjų priemonių paketą, skirtą mūsų ekonomikai ir bendradarbiavimo prižiūrint ir reguliuojant finansų rinkas stiprinimui. Be to, užtikrinome, kad Tarptautinis valiutos fondas turėtų pakankamai išteklių, atitinkančių pinigų skolinimosi poreikį. Taip pat ėmėmės tobulinti tarptautinių finansų institucijų gebėjimą ateityje iš anksto įspėti apie panašias problemas, su kuriomis susidūrėme dabar.

Dar daug ką reikia padaryti, bet dėl tarptautiniu lygmeniu suderintų įsipareigojimų mums neabejotinai pavyko pažengti į priekį. Manau, kad mes Europos Sąjungoje kartu su kitomis G20 valstybėmis narėmis padarėme didelę pažangą spręsdami daugelį klausimų, kurie yra labai svarbūs siekiant strateginio atsako į ekonomikos ir finansų krizę. ES suderinta strategija reiškia, kad Europa nėra šiaip šių diskusijų dalyvė, bet atlieka jose vadovaujamą vaidmenį. Ieškant visuotinių sprendimų visų akys krypsta būtent į mūsų sprendimus. Todėl Tarybai pirmininkaujanti valstybė pakvietė valstybių ir vyriausybių vadovus rytoj vakare susirinkti prie oficialių pietų stalo. Taip siekiama toliau plėtoti sėkmingą darbą, kurį pradėjo ES ekonomikos ir finansų ministrai prie neoficialių pietų stalo bei G20 valstybių finansų ministrai susitikime Londone siekdami tinkamai pasirengti G20 aukščiausiojo lygio susitikimui Pitsburge.

Tikiuosi, kad rytoj vyksiančiame susitikime ir aukščiausiojo lygio susitikime Pitsburge bus padaryta tolesnė pažanga sprendžiant pagrindinius klausimus, kuriuos minėjau, taip pat kai kurių kitų sričių klausimus. Vienas iš rimtų klausimų, kuriuos iškėlė daugelis Europos finansų ministrų – tai klausimas dėl premijų mokėjimo sistemos vaidmens užtikrinant finansų sistemos stabilumą. ES finansų ministrai yra bendros nuomonės, kad turėtumėme pirmieji nustatyti poreikį veiksmingų visuotinių standartų, padėsiančių užtikrinti, kad tokios premijų mokėjimo sistemos nedarytų destabilizuojančio poveikio ir kad tokios premijos būtų pagrįstos veiklos rodikliais. Tai svarbi visos iniciatyvos, kuria siekiama užtikrinti didesnį finansų sektoriaus veiklos skaidrumą ir jos priežiūrą, dalis. Šios priemonės būtinos, jei norime būti pajėgūs ateityje užtikrinti finansų sistemos stabilumą.

Finansų stabilumo komiteto buvo paprašyta aukščiausiojo lygio susitikime Pitsburge pateikti savo darbo nustatant premijų mokėjimo sistemos principus ataskaitą. Tikiuosi, kad šioje ataskaitoje bus pateikti konkretūs strateginiai planai, kuriuos galima bus praktiškai įgyvendinti siekiant užtikrinti, kad finansų institucijos pradėtų protingai ir atsakingai taikyti atlygio ir priemokų sistemas. Be to, tikiuosi, kad galėsime susitarti toliau skatinti mūsų šalių ekonomiką tiek ilgai, kiek to reikės, bet taip pat svarbu, kad šių priemonių taikymas būtų nutrauktas, kai to daugiau nereikės, kad atkūrę ekonomiką galėtumėme grįžti prie subalansuotos valstybės finansų sistemos.

Mes tik pradėjome mąstyti apie šiuos krizės įveikimo strategijos planus. Jų pavidalas, derinimas ir įgyvendinimo būdai labai svarbūs, jei norime ilgam laikui atkurti ekonomiką išlaikydami jos pusiausvyrą. Dar vienas ypač svarbus iššūkis – užimtumas. Turime labai nuodugniai apsvarstyti ir sukurti reikiamas priemones, kartu nepamiršdami išlaikyti deramą pusiausvyrą tarp finansų politikos ir struktūrinės politikos. Esu tikra, kad taip pat pakartosime būtinybę priešintis protekcionizmui ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją pasaulio rinkose. Tam bus būtina derinti pastangas ne tik vykdant finansų sistemos reguliavimą ir priežiūrą, bet taip pat nutraukiant neeilinių paramos finansų sektoriui priemonių taikymą. Dar bus būtina atlikti didelį darbą ir nacionaliniu, ir ES lygmenimis.

Rytoj Pitsburge ir visus šiuos metus toliau svarstysime finansų institucijų pertvarkos klausimą. Norime, kad finansų institucijos būtų stiprios, turėtų pakankamai išteklių, kad joms būtų suteikti tinkami įgaliojimai, kad būtų įsteigtos vadovavimo šioms institucijoms ir jų valdymo organizacijos užtikrinant jose tinkamą atstovavimą finansų institucijoms. Šie reikalai yra sudėtingi ir tarpusavyje susiję, bet turime nedelsdami rimtai imtis juos spręsti, kad finansų institucijos galėtų atlikti darbą, kuris tampa vis svarbesnis.

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad būtina, savaime aišku, parodyti politinį ryžtą, jei norime padaryti pažangą diskusijose, vykstančiose rengiantis aukščiausiojo lygio susitikimui klimato klausimais Kopenhagoje. Tarybai pirmininkaujanti Švedija laiko šį klausimą labai svarbiu. Norime užtikrinti, kad būtų parengtos iniciatyvos, leisiančios kiekvienai šaliai imtis veiksmų mažinti pasaulio klimato šilimą ir priimti klimato požiūriu palankią ekonomikos plėtros strategiją.

Siekiame, kad aukščiausiojo lygio susitikime Pitsburge būtų padaryta pažanga rengiant pasaulio klimato kaitos mažinimo priemonių finansavimo gaires. Negaliu pažadėti, kad pasieksime viską, ko norime, nes šie klausimai labai sudėtingi, bet pažadu, kad Tarybai pirmininkaujanti Švedija atsakingai gins ES nuostatas. Šia dvasia nekantriai laukiu rytoj vakare vyksiančių vaisingų diskusijų su valstybių ir vyriausybių vadovais ir realių rezultatų, kurių pasaulis tikisi iš aukščiausiojo lygio susitikimo, kitą savaitę vyksiančio Pitsburge.

(Plojimai)

  Joaquín Almunia, Komisijos narys. – (ES) Pone pirmininke, ponia C. Malmström, ponios ir ponai, tai mano pirmoji kalba rūmuose šią Europos Parlamento kadenciją. Noriu pradėti pasveikindamas visus naujus narius ir tuos, kurie, kaip ir aš, buvo dar kartą išrinkti. Esu tikras, kad visus mus vienija bendra pareiga priimti vieną iš didžiausių mūsų kartai iškilusių politinių iššūkių – įveikti šią didžiulę ekonomikos ir finansų krizę. Turime atkurti savo piliečių pasitikėjimą ir stabilumo jausmą, kartu suteikdami jiems didesnių galimybių ir kiekvienam piliečiui užtikrindami didžiausią galimą socialinės sanglaudos lygį.

Klausimas, kuris bus pateiktas svarstyti kitą savaitę Pitsburge vyksiančiame G20 susitikime, yra šio iššūkio, šios problemos esmė. Esu įsitikinęs, kad ši problema bus svarstoma visą ateinantį laikotarpį ir visą šią Parlamento kadenciją, neatsižvelgiant į tai, ar šie klausimai bus įtraukti į G20 susitikimų ar Tarybos susitikimų darbotvarkes, į jūsų pačių diskusijų darbotvarkes ar į pasiūlymus, kuriuos naujos kadencijos Komisija teiks šiems rūmams.

G20 susitikimas Pitsburge bus jau trečiasis valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas nuo tada, kai prieš metus ir vieną dieną bankrutavo bankas „Lehman Brothers“ ir prasidėjo daugelį dešimtmečių neregėto masto krizė.

Atsižvelgiant į rezultatus, pasiektus dviejuose aukščiausiojo lygio G20 susitikimuose praeitų metų lapkričio mėn. Vašingtone ir šių metų balandžio mėn. Londone, yra aišku, kad G20 valstybės atlieka lemiamą vaidmenį derinant visuotinį atsaką į šią krizę.

G20 valstybių indėlis į suderinto atsako plėtojimą stengiantis išvengti dar didesnio ekonomikos nuosmukio nei tas, kurį patiriame dabar, buvo labai svarbus. Šis vaidmuo taip pat buvo svarbus kuriant pamatus ekonomikos ir finansų sistemai, kuri ateityje neleis pasikartoti tokiam disbalansui ir nesaikingumui, kuris lėmė dabartinę padėtį.

Šiuo atžvilgiu Europos Sąjunga atliko aktyvų ir lemiamą vaidmenį skatindama G20 valstybes. Kaip vakar kalbėdamas šiuose rūmuose prisiminė Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso, pirmasis aukščiausiojo lygio susitikimas Vašingtone įvyko Europos iniciatyva, bendra Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos bei Prancūzijos Prezidento N. Sarkozy ir Komisijos iniciatyva. Europos Sąjunga taip pat padarė lemiamą indėlį nustatydama pirmesnių dviejų susitikimų tikslus ir aktyviai dalyvaudama pasirengimo jiems darbe, kad nebūtų apsiribota tik pareiškimais dėl principo, bet taip pat būtų pasiekta konkrečių rezultatų ir įsipareigota.

Visi europiečiai, taip pat Europos institucijos turėtų jausti pasitenkinimą dėl viso to. Taip pat galime jausti pagrįstą pasitenkinimą dėl G20 susitikimuose dalyvavusių skirtingų Europos šalių – Europos šalių, kurios yra G20 narės ir kaip tokios dalyvauja G20 susitikimuose, taip pat Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės kartu su Komisija, kuri atstovauja visų europiečių balsui ir bendrai visų valstybių narių pozicijai – veiksmų derinimo.

Praeitų metų lapkričio mėn. Vašingtone įvykęs aukščiausiojo lygio susitikimas leido ekonominiu požiūriu didžiausioms pasaulio šalims – G20 valstybėms tenka 90 proc. viso pasaulio BVP – susitarti dėl skatinimo planų, skirtų paremti ekonominę veiklą tuo metu, praeitą rudenį, kai kreditų teikimas, tarptautinė prekyba ir investicijos staiga sustojo dėl didžiulio finansinio sukrėtimo, kurį pirmą kartą patyrėme 2007 m. rugpjūčio mėn. ir kuris vėliau 2008 m. rugsėjo mėn. neįtikėtinai sustiprėjo.

Praėjus kelioms dienoms nuo praeitais metais Vašingtone įvykusio G20 valstybių aukščiausiojo lygio susitikimo Komisija pasiūlė Europos ekonomikos atkūrimo planą, kuris gruodžio mėn. sulaukė politinės paramos iš Tarybos. Pagal šį planą buvo parengtas Europos atsakas – suformuota fiskalinė ir poreikio skatinimo politika panaudojant priemones, esančias nacionalinių vyriausybių ir parlamentų ar pačių Europos institucijų žinioje.

Remiantis pastaruoju metu turima informacija, prognozuojama, kad šios diskrecinės fiskalinės paskatos kartu su automatinėmis stabilizavimo priemonėmis, kurios Europos šalyse yra labai svarbios dėl mūsų mokesčių ir socialinės rūpybos sistemos svorio, prisidės 2009–2010 m. padidindamos bendrą poreikį dalimi, lygiaverte 5,5 proc. ES BVP.

Naujoji JAV administracija taip pat priėmė labai svarbų skatinimo planą. Atsižvelgiant į tai, kad JAV automatinės stabilizavimo priemonės nėra tokio plataus masto kaip Europoje, sudėję tiesioginių paskatų ir automatinių stabilizavimo priemonių sumą galime daryti išvada, kad abiejose Atlanto vandenyno pusėse teikiama analogiška parama. Be to, lygiaverčių fiskalinių paskatų ėmėsi tokios šalys kaip Japonija, Kinija, Kanada ir kitos G20 proceso narės.

Balandžio mėn. pradžioje Londone įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime primygtinai pabrėžta būtinybė kuo skubiau įgyvendinti šiuos planus. Susitikime buvo reikalaujama vykdyti griežtą šių planų įgyvendinimo stebėseną ir, jei būtina, be šių planų, dar imtis papildomų priemonių. Dabar galime patvirtinti, kad šie paskatų planai kartu su labai svarbiomis piniginėmis paskatomis, kurių ėmėsi centriniai bankai, taip pat viešieji ištekliai, sutelkti siekiant paremti finansų institucijas, pirmiausia bankus, padėjo sustabdyti laisvąjį ekonomikos kritimą. Dėl to, kad imtasi visų šių priemonių, dabar, šį rudenį, galime matyti pirmuosius stabilizavimo požymius, apie kuriuos akivaizdžiai byloja ekonomikos prognozės, kurias aš turėjau galimybę pateikti prieš dvi dienas Briuselyje. Pirmą kartą per dvejus metus šios prognozės nepakeitė neigiama linkme pirmesnių prognozių.

Tačiau dar negalime teigti, kad ekonominė veikla galėtų pati save palaikyti, jei šių skatinamųjų priemonių taikymas būtų nutrauktas. Tiesa ir tai, kad dėl nerimą keliančio nedarbo didėjimo ir dar neišspręstų problemų finansų sistemoje recidyvo pavojus išlieka net ir taikant šias skatinamąsias priemones.

Todėl viena iš žinių, kurią susitikę šio mėnesio pradžioje Londone G20 valstybių finansų ministrai susitarė pateikti Pitsburge vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime, yra būtinybė kurį laiką taikyti laikinąsias paramos priemones, kartu nepamirštant būtinybės pradėti kurti suderintą krizės įveikos strategiją. Pabaigoje prie šio klausimo dar trumpai grįšiu.

Pirmieji du G20 susitikimai Vašingtone ir Londone taip pat buvo lemiami tuo požiūriu, kad juose buvo nustatyta visuotinė darbotvarkė, skirta finansų sektoriaus reguliavimo ir priežiūros sistemų pertvarkai. Galima sakyti, kad esame liudininkai to, kaip iš esmės keičiasi tonas po beveik trijų dešimtmečių, kai vyravo reguliacijos mažinimo modelis ir teorijos dėl tariamo finansų rinkų neklaidingumo.

Vašingtone G20 šalys padėjo pamatus, nustatė principus ir apibrėžė darbotvarkę, skirtą griežtesnei ir efektyvesnei finansų rinkų reguliavimo ir priežiūros veiklai nepaliekant jokių sričių, produktų ar rinkos dalyvių už reguliavimo ir priežiūros institucijų vykdomos kontrolės ribų. Šios institucijos privalo glaudžiau bendradarbiauti ir geriau tarpusavyje derinti veiksmus, kad būtų pašalinti akivaizdūs nacionalinių priežiūros sistemų trūkumai globalizuotų rinkų ir šiose rinkose tarptautiniu mastu veikiančių finansų institucijų atžvilgiu.

Didelis darbas siekiant konkrečios ir reikšmingos pažangos įgyvendinant šią pertvarkos darbotvarkę atliktas balandžio mėn. Londone įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime. Nuo protingų apskaitos taisyklių, taikomų finansų institucijoms, iki griežto reikalavimo užtikrinti FATF sąraše esančiose nelinkusiose bendradarbiauti šalyse vykdomos veiklos skaidrumą, įskaitant rizikos draudimo fondų ir kitų finansų institucijų reguliavimą, skaidrų išvestinių vertybinių popierių rinkų organizavimą bei naujas atlygio mokėjimo finansų institucijų vadovams ir rinkoje veikiantiems prekeiviams taisykles – tai ryžtingi žingsniai, kuriuos G20 valstybių vadovai Londone įvykusiame susitikime žengė eidami link pažado pertvarkyti sistemą įgyvendinimo.

Taigi Europos Sąjunga atliko labai svarbią užduotį ne tik remdama šiuos susitarimus G20 lygmeniu, bet taip pat taikydama juos. Šiuo atžvilgiu per pastaruosius metus atliktas didelis darbas reguliavimo srityje. Kai kuriuos iš šių pasiūlymų jau priėmė šios kadencijos Europos Parlamentas, taip pat Taryba. Kiti pasiūlymai svarstomi šiuose rūmuose ir Taryboje ir baigiantis šiems metams Komisija ketina priimti dar vieną pasiūlymų rinkinį. Vieną iš tokių pasiūlymų, pasiūlymą sukurti Europos sisteminės rizikos komisiją ir tris ES finansų paslaugų priežiūros institucijas remiantis J. de Larosière pranešime pateiktomis rekomendacijomis, į kurias atsižvelgė ir Taryba, ir Komisija, Komisija ketina priimti jau kitą savaitę, likus vienai dienai iki aukščiausiojo lygio susitikimo Pitsburge.

JAV administracija taip pat paskelbė ketinanti įgyvendinti plataus užmojo finansų sistemos pertvarkos planą, kurį Prezidentas B. Obama šią savaitę patvirtino kaip šios prezidento kadencijos prioritetą. Prezidentas pripažino Jungtinių Amerikos Valstijų, kaip šalies, kurioje krizė atsirado ir vėliau sustiprėjo, atsakomybę.

Pitsburge vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime numatoma įvertinti teigiamą pažangą įgyvendinant šią pertvarką ir užtikrinti būtinąją reguliavimo konvergenciją abiejose Atlanto vandenyno pusėse. Reguliavimo divergencija ateityje bus ar galės būti naudojama investuotojų arbitražo strategijos tikslais, o tai dar kartą galėtų lemti didelius rinkos iškraipymus. Tačiau be numatomo siekio užtikrinti, kad reikalavimų, dėl kurių jau susitarta, būtų laikomasi, taip pat ketinimo paskatinti jau priimtų priemonių įgyvendinimą, G20 valstybių vadovai Pitsburge vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime taip pat turi duoti aiškią politinę žinią. Dabar turi būti aiškiai suformuluotas besąlygiškas vyriausybių, politinių vadovų, institucijų ar mūsų pačių šalių ir Europos Sąjungos noras sukurti patikimą reguliavimo sistemą, numatančią tvirtą įsipareigojimą ir siunčiančią įtikinamą žinią. Tai turi būti žinia, kad „niekas neturėtų manyti, jog įveikus sunkiausią krizės etapą bus leista vėl taikyti praktiką, lėmusią krizės atsiradimą, tarsi nieko nebūtų įvykę“.

Visuomenė tikisi garantijų, kad iš finansų institucijų ir jų vadovų bus reikalaujama laikytis taisyklių, pirmiausia taisyklių, pagal kurias vadovams mokamas atlygis, kurios neleis jiems dar kartą sukelti pavojų finansų sistemai ir visai tikrajai ekonomikai. Turi būti pasakyta, kad Europos Sąjunga šiuo klausimu visiškai vieninga.

Kitas klausimas, kuriam teikiama daug svarbos G20 susitikimuose – tai, kaip jau minėjo ponia C. Malmström, tarptautinių finansų institucijų pertvarka.

Vienintelis dalykas, kurį norėčiau pridurti, yra tas, kad G20 susitikime Londone žengtas labai svarbus žingsnis pirmyn siekiant sustiprinti šių finansų institucijų, pirmiausia Tarptautinio valiutos fondo (TVF), pajėgumą. TVF skolinimo pajėgumas padidintas ne mažiau kaip 500 mlrd. JAV dolerių, taigi dabar TVF operacijoms vykdyti turi 750 mlrd. JAV dolerių. Be to, susitarta skirti 250 mlrd. JAV specialiesiems kreditams, kurie bus skirstomi tarp TVF valstybių narių proporcingai joms skirtoms kvotoms. Be viso to, taip pat dar susitarta padidinti finansinį TVF pajėgumą teikti daugiau lengvatinių paskolų skurdžiausioms šalims. Visos šios lėšos jau yra TVF žinioje. Per pusmetį padaryta daug didesnė pažanga nei prieš tai per daugelį metų.

Taigi Europos Sąjunga, žinoma, sutiko deramai prisidėti didinant TVF lėšas. Europos Sąjungos valstybės narės sutiko, be įprastų savo indėlių, dar skirti 125 mlrd. JAV dolerių naujiesiems tikslams proporcingai finansuoti.

G20 valstybių vadovai taip pat aptars klausimą dėl pakeitimų, susijusių su atstovavimu įvairioms šalims tarptautinių finansų institucijų valdymo organuose. Naujai atsirandančios besivystančios šalys teisėtai siekia tinkamesnio atstovavimo. Tai siekis, kurį Europos Sąjunga remia, bet jis turi virsti konkrečiais susitarimais. Todėl Europos Komisija – nors tai nėra Europos Sąjungai pirmininkaujančios valstybės oficiali pozicija – ir toliau teigia, kad geriausias atstovavimas Europos Sąjungai šiuose organuose yra bendras atstovavimas. Tokios pat nuomonės šiandien yra ir Parlamentas.

Pitsburge vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime taip pat bus svarstomi kiti klausimai: kovos su klimato kaita finansavimas rengiantis aukščiausiojo lygio susitikimui Kopenhagoje, būtinybė atnaujinti derybas dėl tarptautinės prekybos ir nepasiduoti protekcionizmo tendencijoms bei paramos siekiant padėti silpniausioms ir labiausiai pažeidžiamoms šalims įveikti šią krizę padidinimas. Kaip žinote, praeitą savaitę Komisija priėmė komunikatą dėl kovos su klimato kaita finansavimo.

Norėčiau baigti savo kalbą paminėdamas G20 valstybių finansų ministrų savo paskutiniame susitikime pareikštą norą, kuris taip pat bus svarstomas Pitsburge: būtina pakloti pamatus būsimajam labiau subalansuoto ir tvaresnio augimo modeliui. Tam pirmiausia reikės sukurti krizės įveikos strategiją, kuri nebus taikoma iš karto, o įgyvendinama tinkamu laiku ir suderintai, nes tokia strategija ne tik padės įveikti krizę užtikrinat tvarumą, bet taip pat suteiks perspektyvą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais pasiekti tvarumą po skaudaus smūgio, kurį ši krizė smogė valstybės lėšoms, užimtumo lygiams ir mūsų šalių ekonominio augimo pajėgumui.

  Corien Wortmann-Kool, PPE vardu. – (NL) Pone pirmininke, ponia ministre C. Malmström, pone Komisijos nary J. Almunia, mus ištiko visuotinė krizė. Turime finansų sektorių, kuris veikia visuotiniu mastu, todėl privalome pasiekti kuo didesnį sutarimą dėl privalomų šio sektoriaus veiklos taisyklių, kurios galiotų visuotiniu mastu. Būtent todėl G20 susitikimas Pitsburge yra toks svarbus, nors Europos Sąjunga, žinoma, ir pati turėtų imtis ryžtingų veiksmų. Būtina sutelkti pastangas atkuriant pusiausvyrą tarp laisvės ir atsakomybės – vertybių, kuriomis grindžiama mūsų socialinė rinkos ekonomika, vertybių, kurios sudaro mūsų, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos, rinkimų platformos esmę.

Pone pirmininke, G20 susitikimas – tai svarbus aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame reikės daugiau nei vizijos, ir džiaugiuosi, kad apie tai taip pat kalbėjote. Tai aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame turės būti priimti sprendimai. Tai susiję su struktūrine pertvarka rizikos valdymo srityje, didesniu skaidrumu ir geresnėmis finansų priežiūros taisyklėmis. Pone Komisijos nary J. Almunia, minėjote, kad jau yra pateikta pasiūlymų dėl rizikos draudimo fondų. Ką šiuo atžvilgiu tikitės pasiekti G20 susitikime? Skubi TVF ir Pasaulio banko pertvarka taip pat labai reikalinga – džiaugiuosi, kad apie tai jūs abu taip pat kalbėjote – bet privalome tinkamu laiku sukurti suderintą krizės įveikos strategiją, kitaip vėl kils panašių problemų.

Pone pirmininke, labai svarbu, kad klausimas dėl ydingos premijų mokėjimo kultūros būtų išspręstas nustatant privalomąsias taisykles, nes premijos, mokamos už vidutiniu laikotarpiu gautą pelną, kelia didžiulį pavojų finansų institucijų stabilumui. Tačiau tai ne viskas, nes visuomenė teisėtai yra labai pasipiktinusi, taigi ir dėl šios priežasties mums labai svarbu parodyti, kad šiuo atžvilgiu gebame būti ryžtingi.

Pone pirmininke, aukščiausiojo lygio susitikimas bus sėkmingas tik tuo atveju, jeigu bus susitarta dėl privalomųjų reikalavimų. Kalbėjau apie finansų sektoriaus reguliavimą, bet kova su klimato kaita, pasirengimas sėkmingam aukščiausiojo lygio susitikimui Kopenhagoje ir kova su protekcionizmu rungtyniaujant dėl darbo vietų, žinoma, yra labai svarbūs klausimai. Jūs, Europos Sąjunga, visi mes kartu šiuo atžvilgiu privalome atlikti pradininko vaidmenį, todėl svarbu, kad suburtumėte valstybes nares bendram darbui.

  Udo Bullmann, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponia Tarybos Pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad esant dabartinei ekonomikos padėčiai komanda „palikt!“ negali būti duota. Jei nesiimsime jokių priemonių, sveikimas bus lėtas ir nedarbas, taip pat čia, Europoje, toliau smarkiai didės. Todėl privalote būti drąsūs. Tai svarbiausia žinia, kurią šis Parlamentas gali duoti Pitsburge vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo delegatams. Būkite drąsūs!

Pone J. Almunia, klausiausi jūsų įdomios kalbos, dėl kurios norėčiau jus pasveikinti. Dabar turite pereiti prie to, apie ką kalbėjote, įgyvendinimo. Mintis pradėti nuo premijų sistemos gera, bet vien to nepakanka. Kai spekuliantai, uždirbantys pelną iš trumpalaikių sandorių, dėl netinkamų taisyklių tarptautinėje rinkoje įgyja pranašumą tų, kurie nori daryti ilgalaikes investicijas į darbo vietas, aukštos kokybės produktus ir ilgalaikę savo įmonių sėkmę, atžvilgiu, turime „keisti pavarą“. Teisingai sakoma, kad kiekvienam rizikuojančiam rinkos žaidėjui, kiekvienam rizikuojančiam finansų centrui turi būti taikomas pagrįstas reguliavimas, todėl turime reguliuoti lengvatinio apmokestinimo teritorijose registruotus finansų centrus, kurie siūlo visą pasaulį užtvindžiusių abejotinų produktų. Tai svarbiausia užduotis, kurią dabar turime imtis spręsti.

Taip pat neturėtumėte bijoti diskutuoti dėl pinigų politikos – tai nedraudžiama. Sprendimas nustatyti visuotinį sandorių sudarymo mokestį, naudingą tiems, kurie nori daryti ilgalaikes investicijas, suteiktų visai šiai diskusijai perspektyvą. Mums reikia tvirčiau ir geriau derinti tarptautinę ir europinę ekonomikos politiką. Teisinga mąstyti apie krizės įveikos strategiją, bet šiuo metu dar svarbiau rasti būdų, kaip tvirčiau paremti ekonomiką ir geriau suderinti ekonomikos politiką.

  Sylvie Goulard, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponia ministre, pone Komisijos nary, mes tikrai vertiname visas jūsų minėtas pastangas, kurių, tiesą sakant, padėta gana daug, bet norime, kad būtų daroma dar daugiau. Norime, kad dėl daugelio G20 susitikimo klausimų ir įsipareigojimų būtų oficialiai susitarta. Ypač norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į atotrūkį tarp gan nemažai vilties teikiančių finansų sektoriaus veiklos rodiklių ir pasibaisėtinai aukštų nedarbo rodiklių Europos Sąjungoje. Jei toks aukštas nedarbo lygis išliks ilgą laiką, pirmiausia tai bus žmogiškoji tragedija, taip pat našta valstybės finansams, be to, neliks vilties, kad vartojimas galės padėti sistemai pasveikti.

Mes, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, labai bijome Japonijos scenarijaus ir lėto augimo, kuris užsitęstų kelerius metus. Manau, kad jūsų šalis, Švedija, ponia C. Malmström, deja, tokios patirties taip pat turi. Prašome padėti mums šia patirtimi pasinaudoti.

Mano nuomone, yra trys pagrindinės užduotys. Pirma, turime toliau bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu ir tęsti kovą su protekcionizmu bei stiprinti tarptautines finansų institucijas, tokias kaip TVF. Vien savo jėgomis šių problemų neišspręsime. Europa privalo nenuilstamai kartoti šią žinią.

Antra, privalome sėkmingai įgyvendinti veiksmingą priežiūros veiklą ir imtis daug reiklesnių bankų stabilizavimo priemonių. Šiuo atžvilgiu turime būti apdairūs dėl G20 valstybių propagandinių triukų. Yra vykdomosios valdžios įgaliojimai, bet taip pat turi būti atliktas tam tikras teisėkūros darbas. Mes, pone J. Almunia, vertiname Komisijos pasiūlymus dėl priežiūros kaip žingsnį tinkama kryptimi, bet vien šių pasiūlymų nepakanka. Galiausiai mes norime daugiau europinių institucijų. Tuomet, mano galva, turėsime apsvarstyti bendrą krizės įveikos strategiją, kartu siekdami išlaikyti eurą ir užtikrinti, kad lėšų deficitas nepakenktų bendrai fiskalinei drausmei.

Baigdama norėčiau padėkoti Komisijos nariui J. Almuniai už tai, kad pasisakė už Europos Sąjungą kaip organą, priimantį poziciją įvairiais klausimais tarptautinėse institucijose ir taip ginantį Bendrijos metodą. Tikimės, kad jums pavyks užtikrinti, kad būtų išgirstas ne tik didžiausių valstybių balsas, bet taip pat būtų apginta visa Europos Sąjunga ir visa vidaus rinka.

  Sven Giegold, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, dėkoju Komisijos nariui už kalbą. Yra keletas dalykų, kurie man kelia rūpestį. Pirma, EP vystymosi komitetas parengė pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuriame, cituoju, „pažymima su dideliu susirūpinimu, kad krizė jau užtraukė žmonėms didžiulių išlaidų ir daro žlugdantį poveikį labiausiai pažeidžiamiems skurdžiausių šalių gyventojams. Prognozuojama, kad bedarbių skaičius šiose šalyse išaugs 23 mln., o vien tik per 2009 m. ypač skurdžiai gyvenančių žmonių padaugės 90 mln. Taip pat iškilo pavojus, kad iki 1,7 mln. žmonių galės negauti gydymo gyvybiškai svarbiais vaistais, o 2009–2015 m. kiekvienais metais mirs vidutiniškai 200 000–400 000 daugiau kūdikių.“

Deja, šis pasiūlymas nebuvo priimtas, nors jį kartu rengė visos EP frakcijos. Mes šį faktą labai smerkiame ir laikome gėdingu dalyku tai, jog šie rūmai nesugebėjo parengti rezoliucijos dėl G20 susitikimo vystymosi klausimais.

Labai rimtas klausimas, kaip bus finansuojamas krizės padarinių šalinimas. Šiuo atžvilgiu Vokietijos finansų ministras kartu su Vokietijos kanclere pasiūlė, kad G20 susitikime būtų aptarta galimybė nustatyti visuotinį mokestį už sandorių sudarymą. Klausiu Komisijos, taip pat Tarybai pirmininkaujančios valstybės: „Ar remiate šį pasiūlymą?“

Antrasis klausimas susijęs su vadinamosiomis mokesčių prieglobsčio teritorijomis. G20 valstybės nori spręsti šią problemą keisdamosi informacija tik kiekvienu konkrečiu atveju. Vystymosi komitetas pasiūlė, kad būtų keičiamasi informacija pagal šalis, kad kiekviena tarptautinė bendrovė atsiskaitytų už savo veiklą, vykdomą kiekvienoje šalyje. Mes siūlome, kad informacija būtų keičiamasi automatiškai, kad informacija iš tikrųjų pasiektų skirtingas šalis.

Pasaulio finansų sistema turi veikti skaidriai. Mes taip pat norime sužinoti jūsų poziciją dėl šių konkrečių pasiūlymų, kaip išbristi iš krizės ir finansuoti jos padarinių šalinimą.

  Kay Swinburne, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, dėkoju už kalbas, kurias šį rytą išgirdome. Man ypač malonu buvo išgirsti C. Malmström pastabas dėl to, kad G20 valstybės Pitsburge vyksiančiame susitikime turi susitarti dėl veiklos derinimo toliau remiant skatinamąsias priemones, nutraukiant tokių priemonių taikymą, kai tai bus tikslinga, taip pat pastabas dėl ryžtingų suderintų pastangų siekiant ateityje reguliuoti finansų sektorių.

Tačiau šio aukščiausiojo lygio susitikimo fone šalys leidžia trilijonus dolerių sanacijai ir skatinamųjų priemonių paketams, o dvi didžiausios pasaulio šalys griebiasi tam tikrų protekcionistinių priemonių, pirmiausia padangų ir paukštienos pramonės atžvilgiu, taip pat matome, kad dvi iš sudėtingiausių reguliavimo organizacijų pasaulyje, būtent ES ir JAV, mąsto apie visišką savo finansų sistemų pertvarką. Todėl tikiuosi, kad svarbūs klausimai, kaip derinti finansų paslaugas, ypač dabar, kai kai kuriose šalyse galima įžvelgti ankstyvųjų išėjimo iš šio neigiamo augimo laikotarpio požymių, o ne tai, kaip panaikinti bankų valdytojams mokamas premijas, bus pagrindinė diskusijų tema.

Šiame aukščiausiojo lygio susitikime pagrindinis dėmesys turėtų būti sutelktas į tai, kaip sukurti bendrą reguliavimo sistemą per visoms šalims nustatytą bendrą laikotarpį, kad nesuteiktumėme galimybės pavienėms šalims įgyti konkurencinį pranašumą arba kad nesuteiktumėme reguliavimo arbitražo galimybės spekuliacinei prekybai. Finansų reguliavimas nenumato jokių lengvatų jo iniciatoriams. Tik visuotinis suderintas požiūris bus naudingas verslo įmonėms, ieškančioms galimybių surinkti lėšų Velse, Europos Sąjungoje ir už jos ribų.

Jei įmonės mano šalyje, Velse, neturės galimybės gauti lėšų iš JAV, jei bankai, nuo kurių jos priklauso, reikalaus iš įmonių turėti tiek turto, kad ES mokesčių mokėtojams tektų prisiimti dar didesnę riziką, padėkos už tai, kad pirmieji ėmėmės pernelyg varginančio reguliavimo, nesulauksime. Mano prašymas yra, kad visuotinis suderintas požiūris būtų pasirenkamas visada ir kad jis būtų išlaikomas siekiant užtikrinti galimybę visoms mūsų įmonėms Velse, Europos Sąjungoje ir už jos ribų ateityje naudotis kapitalu.

  Miguel Portas, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Portugalijoje bankų uždirbamas pelnas per pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo 18 proc. Vienintelis dalykas, kuris išaugo labiau nei bankų pelnas – tai nedarbas. Portugalija nėra išimtis, bet tik dar vienas pavyzdys, bylojantis apie tai, kad G20 valstybės neįvykdė savo duoto pažado, pažado įveikti šią krizę sukuriant naują ekonomikos ir pasaulio tvarką.

Toks būdas netinkamas ir tą įrodo faktas, kad bedarbių gretas papildė dar 50 mln. žmonių, o skurdžiai gyvenančių žmonių padaugėjo 200 mln. Todėl prašau Komisijos ir C. Malmström, žinoma, spręsti klausimą dėl premijų ir rizikos draudimo fondų, bet pirmiausia spręsti klausimus, kurių čia neminėjome: padaryti galą bankininkystei lengvatinio apmokestinimo šalyse ir mokesčių prieglobsčiams, nustatyti visuotinį finansinių sandorių sudarymo mokestį ir padaryti galą bankininkystės veiklos slaptumui. Jei bankai nori, kad žmonės jais pasitikėtų, jie turėtų padaryti viską, kad jų veikla būtų matoma.

  Mario Borghezio, EFD frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kaip gali žmonės pasitikėti finansų rinkos reguliavimu, jeigu jis patikimas tokiems aukštiesiems pasaulio finansų šventovių kunigams kaip Mario Draghi?

Jungtinėse Amerikos Valstijose gyventojai sukilo pradėdami naująją konservatyviąją revoliuciją prieš finansų oligarchijas. Mes, žmonės, nemanome, kad mokesčių mokėtojų sąskaita išgelbėsime finansų valdžią. To nepavyks padaryti nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, nei Europoje. Europos vyriausybės verčiau turėtų suteikti pakankamų išteklių tikrajai ekonomikai, jos turėtų pasirūpinti gamyba ir darbo vietomis. Galime matyti, kokie bus G20 susitikimo rezultatai: nieko nenumatoma dėl didžiausio leidžiamo pelno ir premijų, taip pat nieko nenumatoma dėl vadinamųjų mokesčių prieglobsčių panaikinimo!

Vietoj to planuojama imtis priemonių, skirtų gelbėti tik tuos, kurie atsakingi už „finansų burbulo“ sprogimą: jau išleista 23 trln. EUR, iš kurių 5 trln. EUR panaudojo Europos centrinis bankas. Pinigai mūsų ekonomikoje skiriami tiems, dėl kurių kaltės atsirado „finansų burbulas“. Bankai gavo 850 mlrd. EUR ir tik 20 mlrd. EUR buvo skirta paremti socialinei gerovei ir skatinti gamybai. Tikrovė tokia, kad finansų valdžia įsakinėja, o politikai jos klauso.

Jungtinėse Amerikos Valstijose, kaip ir Europoje, politikai, regis, yra tik didžiųjų pasaulio bankininkų tarnai. Europa, atsibusk! Pasek JAV gyventojų pavyzdžiu ir sukilk antrajai svarbiai revoliucijai, konservatyviajai liaudies revoliucijai!

  Hans-Peter Martin (NI). – (DE) Pone pirmininke, mums reikia demokratinės revoliucijos. Tai aišku iš šio proceso, kuris, laimei, įsibėgėjo tapdamas G20 valstybių procesu, prie kurio dabar prisijungė daugiau narių, o ateityje net galima tikėtis, kad jis peraugs į G30 procesą. Kaip būtų, jeigu Taryba padėtų sukurti demokratinį kontrolės mechanizmą, ypač atsižvelgiant į Tarybos tradiciją siekti sutarimo? Nebūtinai turėtų būti iš karto įsteigtas pasaulio parlamentas, bet tai, kas propaguojama, turi būti demokratiškai tikrinama išrinktų parlamentų daug didesniame forume nei Europos Parlamentas.

Taip pat norėčiau pirmiausia atkreipti dėmesį į tai, kad sisteminės rizikos klausimas turi būti sprendžiamas iš esmės. Ypač atsižvelgiant į varginančią padėtį, kurioje vis atsiduriame jau nuo 1998 m. ir kurią lėmė įvykiai, susiję su LTCM rizikos draudimo fondu, bendrove „Hypo Real Estate“ ir, žinoma, banku „Lehman Brothers“, paskatinę tolesnę grandininę reakciją, turėtų būti sukurtos taisyklės, kurios užkirstų kelią atsirasti pagrindinei problemai „per daug didelis, kad žlugtų“. Žinoma, tą galima būtų padaryti priimant teisėkūros priemones, reglamentuojančias kartelių veiklą, bet nėra abejonės, kad tai taip pat pagrindinis klausimas, kurį būtina spręsti pasaulio mastu.

Dėl visuotinio sandorių sudarymo mokesčio. Darbo grupė vadinamojo Tobino mokesčio klausimais čia, Europos Parlamente, buvo sudaryta jau 1999 m. Gerai, kad šioje srityje padaryta pažanga. Dėl priežiūros priemonių paketo. Būtina nedelsiant imtis veiksmų Europos mastu ir nepasiduoti tiems, kurie bando mus sulaikyti siekdami sukurti netinkamą Europą.

  Othmar Karas (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, iš statistikos duomenų matyti, kad padėtis gerėja. Tačiau daugybė priežasčių, kurios lėmė krizę – kalbu ne tik apie įstatymų spragas – dar anaiptol nėra pašalintos. Siekiant jas pašalinti, priešingai, būtina politinė valia, ryžtas ir drąsa.

Šiandien kalbame apie G20 procesą. Tai geras procesas. Mums reikia naujų ar kitokių organizacijų, prioritetų ir vertinimo pagrindų, kad būtų sukurta visuotinė ekonomika bei finansinė, socialinė ir teisminė pasaulio tvarka.

Tam reikia trijų sąlygų: pirma, turime sukurti demokratinį parlamentinį sprendimų įteisinimo procesą; antra, mums reikia daugiau ES veiklos Europoje ir daugiau Europos veiklos pasaulyje, o tai taip pat reiškia, kad mūsų Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos vertybės yra mūsų pagrindinė eksporto prekė, kad mūsų atsakingas ekologinės ir socialinės rinkos ekonomikos modelis yra mūsų visuotinės tvarkos pagrindas; trečia, mums reikia reguliavimo Europos lygmeniu tose srityse, kuriose įgyvendinant G20 procesą nenumatoma sudaryti jokių susitarimų.

Sakome „taip“ integruotai europinei, o ne tik suderintai finansų rinkos priežiūrai Europos centrinio banko taikomo modelio pagrindu. J. de Larosière’o pranešimo nepakanka. Sakome „taip“ diskusijoms dėl premijų mokėjimo, bet keisti mokėjimo būdus nėra tinkamas būdas spręsti šį klausimą. Turime pakeisti vertinimo pagrindą, o tais atvejais, kai premijos yra mokamos, taip pat turi būti numatytos baudos.

Mano nuomone, šiuo metu pernelyg mažai diskutuojama dėl procikliškumo. Turime pašalinti procikliškus krizės padarinius ir šiuo metu galiojančias taisykles, skirtas 2009 ir 2010 m. Privalome parodyti politinę valią. Būtent todėl mes, išklausę einančios Tarybos Pirmininko pareigas C. Malmström ir Komisijos nario J. Almunios kalbų, vykstame į Pitsburgą nusiteikę optimistiškai.

  Pervenche Berès (S&D). – (FR) Pone pirmininke, ponia Tarybos Pirmininke, pone Komisijos nary, praėjus metams po banko „Lehman Brothers“ žlugimo, pozicija, kurios Europos Sąjunga ketina laikytis Pitsburge vyksiančiame G20 susitikime, yra neabejotinai svarbi, jei norime, kad nepasikartotų praeities įvykiai ir kad pokyčių dinamika toliau liktų vienu iš svarbiausių darbotvarkės klausimų. Šiuo atžvilgiu turiu keturias pastabas.

Pirma, praeitų metų balandžio mėn. įvykusiame G20 susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai įsipareigojo padidinti TVF lėšas. Labai gerai. Matėme, kad šio tikslo įgyvendinimui buvo suteikta didelė parama. Bijau, kad už šį sprendimą lėmė mažesnis pasiryžimas imtis tam tikro vaidmens įgyvendinant taip reikalingą TVF valdymo reformą.

Antra, neturime pasiduoti gudrybėms. Nenorėčiau, kad visuotiniu mastu vykstanti diskusija dėl bankų vadovams ir prekiautojams mokamų premijų ir atlygio – kuri yra neabejotinai svarbi, jei norime sukurti sistemą, kurioje labiau orientuojamasi ne į trumpalaikes, bet į ilgalaikes investicijas – užgožtų vienodos svarbos kampaniją dėl vadinamųjų mokesčių prieglobsčių panaikinimo, kurios svarba pabrėžta Londone įvykusiame G20 susitikime.

Trečia – tai susiję su tuo, apie ką pirmiau kalbėjo U. Bullmann – tai yra istorinis momentas vėl iškelti klausimą dėl bankų indėlio finansuojant krizės padarinių šalinimą. Tai leis mums vėl pradėti diskusiją dėl sandorių sudarymo mokesčio, kurį nustačius taip pat turės atsirasti lėšų ilgalaikėms investicijoms. Dar kartą, atsižvelgiant į tai, kokią paramą ir pagalbą įveikiant krizę bankai gavo, vienintelis teisingas, tinkamas ir veiksmingas kelias, kuriuo bankai turėtų eiti – tai prisidėti šiandien prie ekonomikos finansavimo.

Ketvirta, apžvelgę padėtį užimtumo srityje, manau, galime teigti, kad nuo pat pradžios mūsų G20 susitikimuose nebuvo skiriama pakankamai dėmesio makroekonomikos klausimui, klausimui dėl visuotinio pakto užimtumo srityje ir klausimui dėl grįžimo prie strategijos, kuri rytoj leis mums pašalinti pasaulyje esančius neatitikimus ir disbalansą, dėl kurių ši krizė prasidėjo.

  Wolf Klinz (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, sveikinu G20 valstybes už greitą ir ryžtingą reakciją į visuotinę finansų krizę. Įvyko daugybė dalykų. Ugnis, regis, užgesinta, bet mūsų finansų sistemos pamatas dar netvirtas. Piliečiai nerimauja. Pelnas vėl gausiai investuojamas akcininkų naudai, o nuostoliai – suvisuomeninami. Būtent taip piliečiai supranta esamą padėtį. Šiandien vėl kaip įprasta siekiama, kad rinkoje būtų kuo daugiau dalyvių, sukeliančių joje didelį judėjimą, o ne susitelkiama prie to, ką jie, kaip paslaugų teikėjai, iš tikrųjų turėtų daryti – remti tikrąją ekonomiką. Pasirodo, finansų etika ir atsakomybė daugeliui iš jų kaip visada yra svetimos sąvokos.

Iš G20 tikiuosi konkrečių ir skubių priemonių. Tikiuosi, kad visos ES valstybės narės dirbs išvien. Be naujų priežiūros organizacijų, mums taip pat reikia didesnių nuosavo kapitalo dalių, didėjančių proporcingai rizikai, ilgalaikių – ne trumpalaikių – skatinamųjų sistemų, suderintos krizės įveikos strategijos naudojant valstybės pagalbą, susilaikymo nuo protekcionizmo, tinkamo reguliavimo, o ne reguliavimo arbitražo, taip pat reikia padaryti galą procikliškumui ir rasti problemos „per daug didelis, kad žlugtų“ sprendimą, bet pirmiausia turime laikytis išbandytos ir patikrintos socialinės rinkos ekonomikos principų.

  Cornelis de Jong (GUE/NGL). – Pone pirmininke, iki šiol G20 dėmesys buvo sutelktas į priemones, skirtas finansų sektoriui. Tačiau visi, regis, pamiršo, kad tikrajai ekonomikai godumas ir trumpalaikio pelno vaikymasis taip pat kenkia.

Labai gerbiu mažąsias įmones, kurios labai nepalankiomis sąlygomis bando išgyventi. Jos užsitarnavo gauti joms priklausančias paskolas. Tačiau visiškai negerbiu kai kurių didesnių įmonių vadovų, kuriems nerūpi jų siūlomi produktai ar paslaugos, o rūpi ekspansija ir spekuliacija.

Todėl kreipiuosi į G20 prašydamas aptarti būdus, kaip padaryti ekonomiką demokratiškesnę ir kaip užtikrinti, kad įmonėje darbuotojai ir kiti asmenys, atstovaujantys bendriesiems interesams, turėtų pakankamai valdžios kontroliuoti įmonės vadovybę.

Pačioje ES vėl turime persvarstyti Europos įmonės įstatus. Turėtumėme pasirūpinti, kad įmonių akcininkai ir vadovai neturėtų galimybės griebtis spekuliacinės augimo strategijos, kenkiančios pačių įmonių ir tų, kurie joms dirba, ilgalaikiams interesams.

  Krisztina Morvai (NI). – Pone pirmininke, dauguma europiečių – tai ne įmonių vadovai ar bankininkai, bet asmenys, dirbantys šeimos ūkyje, smulkieji verslininkai ar valstybės tarnautojai.

Dauguma europiečių yra visiškai nusivylę esama sistema, kurioje pasaulį valdo tarptautinės bendrovės ir bankai. Žmonėms reikia ir jie nori iš esmės naujos paradigmos, apimančios perėjimą nuo globalizacijos prie lokalizacijos, nuo sprendimų priėmimo proceso, visiškai orientuoto į pelną ir pinigus, prie sprendimų priėmimo proceso, kuriame pagrindinis dėmesys sutelktas į žmogų ir bendruomenę, nuo PPO valdomos laisvosios prekybos žemės ūkio produktais prie nepriklausomo apsirūpinimo maistu, vietinės gamybos ir vietinio ūkininkavimo.

Tad nenuvilkite daugumos europiečių ir pasistenkite G20 susitikime tinkamai perteikti jų nuomonę.

  Werner Langen (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kas turėtų reguliuoti, kas turėtų būti reguliuojamas ir kaip tai turėtų būti daroma – tai bus vienas iš prieštaringiausių klausimų G20 susitikime. Net jei visi vieningai sutaria, kad negalima grįžti prie nevaržomos veiklos finansų rinkoje, dėl reguliavimo būdų ir masto dar karštai ginčijamasi. Dar yra galimybė susitarti dėl nuosavam kapitalui taikomų taisyklių, reitingo nustatymo agentūrų, gal net klausimais, susijusiais su išvestinėmis priemonėmis ir jų licencijavimu, bet dėl nesąžiningos konkurencijos, mokesčių ir kontrolės bus ginčijamasi. Bus ginčijamasi dėl premijų, taip pat dėl to, ar Europai reikia Tobino mokesčio.

Kitaip tariant, kaip europiečiai privalome atlikti savo namų darbą neatsižvelgdami į G20 susitikimo rezultatą. Komisija eina tinkamu keliu nepasikliaudama vien tik G20 susitikimu. Mūsų šūkis turėtų būti toks: ateityje jokių finansų rinkos dalyvių, jokių finansinių produktų ir jokių finansų centrų be priežiūros.

Tačiau klausimas dėl pasaulio ekonomikos atkūrimo taip pat įtrauktas į darbotvarkę. Negalima leisti, kad padėtis liktų tokia, kokia buvo, kad pasaulyje išliktų disbalansas JAV ir stambių pramoninių šalių naudai. Turime kilti į kovą su skurdu ir alkiu pasaulyje ir G20 susitikime šiai kovai turi būti suteiktas pagreitis.

Dar norėčiau pridurti vieną dalyką, apie kurį niekas, išskyrus Komisijos narį J. Almunią, iki šiol neužsiminė. Bus būtina Europoje laikytis Stabilumo ir augimo pakto, nes jo palaidoti negalima. Europai pavyko išlaikyti gebėjimą veikti tik todėl, kad šį paktą pasirašėme, jį persvarstėme ir išlaikėme. Tikslas, kurio Europa turėtų ir toliau siekti – tai sparčios krizės įveikos strategija panaikinant didžiulę skolą ir pereinant prie stabilios ekonomikos, prie Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo.

  Edward Scicluna (S&D). – (MT) Pone pirmininke, šiuo metu viena iš populiariausių temų, bent jau žiniose, susijusiose su G20 susitikimu – klausimas dėl premijų. Šiuo klausimu, be abejo, labai daug diskutuojama, tačiau turime suprasti, kad tikroji problema daug sudėtingesnė. Turėtumėme suprasti, kad jeigu šios premijos kelia pavojų finansų sistemai, jų mokėjimas neabejotinai turi būti tikrinamas. Tačiau turime atsižvelgti į didžiulį šalių išorės prekybos deficitą, lėmusį šią krizę, taip pat į deficitą kitose vidaus fiskalinės sistemos srityse.

Taip pat turime atsižvelgti į padėtį užimtumo srityje. Žinome, kad prireiks apytikriai vienerių metų, kad būtų įveiktas atsilikimas užimtumo srityje, kuriam įtakos turėjo praeitų metų BVP rodikliai. Todėl sprendžiant problemas užimtumo srityje, šiuo metu pradėtos įgyvendinti skatinamosios fiskalinės priemonės turi būti taikomos tol, kol jos pradės duoti teigiamų rezultatų. Komisija turėtų užtikrinti, kad viskas būtų daroma nuosekliai, taip pat pareikalauti, kad prieš pradedant taikyti šias skatinamąsias priemones, pirma būtų sumažintas deficitas.

PIRMININKAVO: L. ROUČEK
Pirmininko pavaduotojas

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL). – (EL) Pone pirmininke, G20 susitikime, kuriame pagrindinė tema buvo premijų mokėjimo valdymas, net ir turint lakią vaizduotę, nebuvo įsigilinta į šios problemos esmę, taigi šis susitikimas, deja, nėra žingsnis pirmyn tobulinant esamą sistemą.

Daugybėje pasiūlymų dėl taisyklių pakeitimo apsiribojama paviršutiniškų klausimų nagrinėjimu, bet nesusitelkiama prie socialinių tikslų. Tikslas, kurio turėtumėme siekti – tai visiška finansų sistemos pertvarka, viešoji ir socialinė kontrolė, demokratiškesnis aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame dalyvautų visos valstybės ir kuriame būtų sprendžiamos tokios problemos kaip išaugęs nedarbas bei palaipsniui vis sparčiau augančios pagrindinių produktų ir kuro kainos, susitikimas, kuriame būtų priimti esminiai sprendimai dėl įsikišimo į rinką siekiant sustabdyti nuolatinę privatizaciją ir socialinės sistemos žlugdymą.

Būtent to žmonėms iš tikrųjų reikia. Piliečiai šiandien nori esminių struktūrinių pokyčių, anaiptol ne naujosios liberaliosios santvarkos, kuri stabdo, o ne skatina plėtrą, ir ne siaučiančios spekuliacijos, kuri kenkia žmonių interesams.

  Jean-Paul Gauzès (PPE). – (FR) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, džiaugiuosi jūsų ryžtu.

Europa ėmėsi įgyvendinti veiksmingą reguliavimo veiklą, bet šiuo atžvilgiu ji neturi atsidurti atskirtyje. Būtinas glaudus tarptautinis bendradarbiavimas ir būtent to tikimės iš G20 susitikimo. G20 valstybės privalo tvirtai ir energingai vykdyti reformas, dėl kurių susitarta praeituose susitikimuose. Turi būti sukurta tarptautinė finansų sektoriaus reguliavimo sistema, padėsianti skatinti investicijas, ekonomikos augimą ir užimtumą. Turi būti patvirtinti pagrindiniai principai. Krizė dar nesibaigė. Neturime grįžti prie ex ante padėties ir liautis įgyvendinti priemones, būtinas siekiant išvengti, kiek tai įmanoma, panašių krizių, darančių ypač didelę žalą tikrajai ekonomikai, augimui ir užimtumui.

Vienodai svarbu stiprinti priežiūros ir reguliavimo veiklą. Įsipareigojimai vykdyti priežiūrą turėtų atitikti sisteminės rizikos, kurią finansų institucijos užtraukia šiam sektoriui, lygį. Spekuliacinė veikla, kuri užtraukia didelę riziką, turėtų būti varžoma sugriežtinant kapitalui keliamus reikalavimus, taip pat tarptautiniu mastu taikant vadinamąsias Bazelio taisykles.

Dėl finansų sektoriuje mokamų atlyginimų. Turėtumėme rekomenduoti įsteigti komitetus mokėjimo klausimais, padidinti skaidrumą atlyginimų mokėjimo srityje nustatydami griežtesnius reikalavimus dėl informacijos atskleidimo ir vykdyti kintamųjų atlyginimo priedų, būtent premijų, mokėjimo priežiūrą. Taip pat vienodai būtina stiprinti pasaulio finansų institucijas ir reformuoti TVF valdymą bei atstovavimą jame.

Pone Komisijos nary, tai kai kurie iš dalykų, kurių piliečiai tikisi iš kito G20 susitikimo. Šiame susitikime Europa privalo kalbėti vienu balsu, kuris turi būti ryžtingas ir įtikinamas.

  Alejandro Cercas (S&D). – (ES) Pone Komisijos nary J. Almunia, ponia C. Malmström, norėčiau paprašyti jūsų nepamiršti Pitsburge, kad mes dabar patiriame ne tik neregėto masto finansų ir ekonomikos krizę, bet taip pat didžiulę socialinę krizę, nuo kurios labiausiai kenčia tie, kuriems socialinė apsauga labiausiai reikalinga, tie, kurie turi tik darbą, smulkieji verslininkai ir mažesnių galimybių turintys regionai bei šalys. Tikiuosi, Pitsburge bus aiškiai pasakyta, kad ekonomika yra svarbi, bet žmonės daug svarbesni, nes ekonomika tarnauja žmonėms.

Be to, pone Komisijos nary, ponia ministre, norėčiau jūsų paprašyti nepamiršti Pitsburge Europos. Pasistenkite, kad jūsų balsai būtų skambesni nei tenorų trijulės. Čia turiu rugsėjo 3 d. laišką iš trijų Europos ministrų pirmininkų. Jame nėra nė vieno žodžio apie Europą. Ministrai pirmininkai rašo apie tai, kaip svarbu Europai kalbėti vienu balsu, bet jie nesiliauja šį Europos balsą slopinę.

Turite kalbėti garsiau už juos. Turite aiškiai pasakyti, kad Europa turi teisę ir pareigą ir kad mūsų puoselėjama socialinės rinkos ekonomikos vizija yra sprendimas, padėsiantis įveikti šią krizę ir užkirsti kelią jos pasikartojimui.

  José Manuel García-Margallo y Marfil (PPE). – (ES) Ponios ir ponai, sutinku su daugeliu dalykų, pritariu daugeliui pastabų, kurios čia buvo pateiktos, bet privalau atkreipti dėmesį ir į kitus aspektus.

Sutinku, kad dar ne laikas atimti iš ligonio ramentus, bet jau atėjo laikas jam pasirengti vaikščioti be jų. Dar turime sunaudoti likvidumo perviršį rinkose, panaikinti viešųjų lėšų disbalansą ir atkurti pagarbą konkurencijos taisyklėms. Pitsburge turime padaryti kelis dalykus, kurių vieni padaryti neįstengsime: turime sukurti ankstyvojo įspėjimo mechanizmus, kurie veiktų, nes tie, kuriuos turėjome, neveikė, turime pakeisti reguliavimo sistemą, nes esama sistema neveikė.

Sutinku, kad svarbu reguliuoti premijų mokėjimą ir veiklą mokesčių prieglobsčiu vadinamose teritorijose. Visos šios priemonės būtinos, bet jų nepakanka. Manau, kad daug svarbiau sustiprinti susilpnėjusias finansų institucijas, sumažinti skolą ir iš anksto suformuoti rezervus, kurie ateityje galėtų būti panaudoti atėjus sunkmečiui. Daug svarbiau dėti pastangas priežiūros srityje.

Komisijos narys žino, kad parėmiau J. de Larosière pranešimą, nors jaučiau, kad vien jo nepakanka, nes būčiau linkęs paremti labiau centralizuotą priežiūrą. Tačiau aišku, kad europinė priežiūros sistema negali veikti be glaudaus bendradarbiavimo su kitų didžiausių pasaulio šalių priežiūros institucijomis. Taip pat turime ką nors daryti dėl prekybos. Labai gerai, kad padedame sparčiai besivystančioms šalims, bet daug svarbiau pašalinti kliūtis, kurios dar trukdo prekybai prekėmis.

Pone Komisijos nary, svarbiausia yra tai, kad turime pasirūpinti ateinančia karta ir iš naujo pakloti pamatus stabiliam ir tvariam augimui. Tam mums reikia laisvųjų rinkų, rinkų, atvirų naujovėms, verslininkams, bet taip pat rinkų, kurios yra tam tikru mastu reguliuojamos.

Baigsiu kalbą citata, kurią mano tėvynainis J. Almunia žino: „Neleisk per daug įstatymų; jei vis dėlto tau teks priimti pragmatines sankcijas ir potvarkius, pasirūpink, kad šios priemonės būtų tinkamos ir pirmiausia tuo, kad jų būtų laikomasi“. Taip kalbėjo Don Kichotas savo draugui Sančai.

  Peter Skinner (S&D). – Pone pirmininke, dėkoju Komisijos nariui. Ypač pritariu jo mintims dėl Tvarios ekonominės veiklos chartijos. Manau, kad šį dokumentą turėtumėme pasiimti į G20 susitikimą, bet nesutinku su tuo, kad turėtumėme panaudoti visą savo kapitalą tik bankininkų premijų klausimui spręsti. Manau, kad ši problema atitraukia mūsų dėmesį nuo kitų svarbių klausimų, nors ją taip pat reikėtų spręsti. Atvirai kalbant, greičiausiai nepavyks susitarti ir dėl reikalavimų sprendžiant pasaulio problemas sąrašo.

Finansų paslaugų pramonė apimta gaisro. Pirmiausia turime būti tikri, kad užgesinome šį gaisrą ir kad liepsna vėl neįsižiebs. Tam mums reikia nuoseklaus požiūrio. G20 yra pagrindinis forumas, bet mums taip pat reikia įsteigti nuolatines organizacijas, tokias kaip Transatlantinė ekonomikos taryba, kurios spręstų klausimus, susijusius, pvz., su tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais ir pan. Jei norime iš tikrųjų spręsti sisteminės rizikos problemą, turime liautis žvilgčioti pro užpakalinio vaizdo veidrodėlį ir pradėti žiūrėti į kelią pro priekinį stiklą.

  Kader Arif (S&D). – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, krizė, kurią dabar patiriame, yra didelė ir ilgalaikė. Todėl būtina nedelsiant imtis būtinųjų finansų sektoriaus ir bankų veiklos reguliavimo ir priežiūros priemonių, kad būtų išvengta dar didesnės krizės pasikartojimo. Finansų sistema turi liautis griovusi tikrąją ekonomiką ir privalo vėl jai tarnauti.

Šiuo požiūriu Londone įvykęs G20 susitikimas, apie kurį buvo kalbėta, baigėsi tuo, ką švelniai galima būtų pavadinti daliniais pasiūlymais, bet svarbiausia tai, kad žodžiai nevirto veiksmais, todėl finansų sistema vėl „dreifuoja“.

Atsižvelgdama į tokią padėtį ir į tai, kad G20 susitikimas Pitsburge iš tikrųjų yra naudingas, Europos Sąjunga privalo ginti griežtas reguliavimo priemones, duodančias realių rezultatų. Be pagrindinių priemonių, skirtų finansų sektoriaus veiklos priežiūrai, kurias išvardijo mano kolegos, aš asmeniškai norėčiau, kad į susitikimo darbotvarkę būtų įtraukti prekybos ir vystymosi klausimai, nes Pitsburge taip pat bus kalbama apie galimybę iš naujo pradėti Dohos derybų raundą. Taip, iš naujo pradėti, bet su sąlyga, jei vėl nebus nukrypta nuo pirminio ir pagrindinio šio derybų raundo tikslo, kitaip sakant, jei nebus nukrypta nuo vystymosi klausimų. Mūsų pietų partnerės visiškai teisėtai nesutiks su tuo, kad jų problemos vėl liktų be atsako.

Šiame G20 susitikime spręstini klausimai neapsiriboja finansų krize: kalbama apie būtinybę pakloti pamatus naujam pasaulio valdymo modeliui.

  Ramon Jauregui Atondo (S&D). – (ES) Ponia C. Malmström, pone J. Almunia, per minutę pasistengsiu pateikti jums tris mintis.

Pirma, mums reikia daugiau Europos, nes, atsižvelgiant į pasaulio mastu susidariusią padėtį, Europa privalo būti stipri ir vieninga. Jei nebūsime stiprūs ir vieningi, su Europa nebus skaitomasi ir ji liks nuošaly.

Antra, mums reikia daugiau valstybės, nes, be naujo pasaulio valdymo modelio, be naujos reguliavimo ir priežiūros sistemos, taip pat be tarptautinio bendradarbiavimo, mums dar reikia padaryti galą vadinamiesiems mokesčių prieglobsčiams ir persvarstyti tarptautinės mokesčių sistemos principus. Manau, kad tai labai svarbus klausimas, kurį ateityje privalėsime spręsti.

Galiausiai mums reikia geresnės rinkos. Manau, kad labai svarbu pakartoti naujos verslo etikos poreikį, taip pat būtinybę skatinti naują įmonių atsakomybės kultūrą. Manau, kad tai labai svarbu. Įmonės turi tapti visuomenės dalimi ir kaip tokios privalo įsipareigoti šioms interesų grupėms ir šioms suinteresuotosioms šalims.

  Rachida Dati (PPE). – (FR) Pone pirmininke, ponia ministre, pone J. Almunia, pirmiausia Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija rugsėjo 3 d. pasiekė sutarimą ir kalbėjo vienu balsu, kad parodytų Europos sutarimą dėl premijų mokėjimo sistemos priežiūros.

Ketvirtadienį 27 Tarybos narės susitiks, kad pasirengtų G20 susitikimui. Raginu jus aktyviai dirbti ieškant sprendimo, bendro atsako, bet tokio, kuris būtų ypač plataus užmojo premijų atžvilgiu. Iš tikrųjų, paskutiniame, balandžio mėn. įvykusiame G20 susitikime patvirtintų taisyklių ir priimtų sprendimų nėra paisoma, nes bankai, kuriems taip pat buvo suteikta valstybės pagalba, skubiai atideda sumas, skirtas premijoms.

Europos piliečiai negali suprasti ir nesupras, kodėl už tokius pažeidimus nebuvo baudžiama, kai buvo imtasi priemonių vykstant G20 susitikimui. Kai kalbama apie valstybės pagalbą, pažeidėjai neabejotinai turi būti baudžiami. Todėl labai svarbu, kad Pitsburge būtų imtasi konkrečių ir pirmiausia bendrų priemonių. Negalime būti vieninteliai teisuoliai.

Trumpai kalbant, premijų mokėjimas turi būti griežčiau prižiūrimas taikant taisykles, reglamentuojančias finansų institucijų veiklos skaidrumą, jų valdymą ir atsakomybę, o tais atvejais, kai taisyklės pažeidžiamos, būtina taikyti nuobaudas.

  Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Mano nuomone, tai, ką jūs čia pateikėte, yra gana plataus užmojo planas, kurį norite pasiūlyti G20 susitikime. Tačiau man nerimą kelia tai, kokie bus G20 susitikimo rezultatai ir koks bus jų tikrasis poveikis visuomenei, nes rezultatai, pasiekti ES valstybių narių lygmeniu anaiptol nėra nei apčiuopiami, nei matomi.

Ponia C. Malmström kalbėjo, kad vadovams turi būti mokamos proporcingo lygio premijos, bet reikia pastebėti, kaip galima spręsti iš visų turimų duomenų, kad būtent tuose sektoriuose, kurie buvo paremti finansiškai ir kuriuos mes apsaugojome nuo bankroto, vadovai gauna neproporcingai didelį atlygį. Be to, nieko neįvyko užsienio bankų sektoriuje – mechanizmas tiesiog nebuvo paleistas į darbą.

Dėl viso to didėja nedarbas, daugėja problemų, su kuriomis susiduria mažosios ir vidutinės įmonės. Manau, ateityje galbūt turėtume sutelkti dėmesį į mažesnį problemų skaičių, kartu užtikrindami, kad problemos, kurias mes vis dėlto imamės spręsti, iš tikrųjų būtų išspręstos.

  Pascal Canfin (Verts/ALE). – (FR) Pone pirmininke, kalbėjote apie TVF valdymą. Taip pat norėčiau sužinoti, ar ketinate G20 susitikime iškelti klausimą dėl sąlygų, kuriomis TVF valstybėms skolina pinigus? Matėme, kad pirmiau taikytos itin liberalios sąlygos nebuvo pakeistos ir tai pirmiausia taikoma paskoloms, kurios buvo suteiktos kai kurioms Europos valstybėms. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu?

Antras klausimas: kokia Komisijos ir Tarybos pozicija dėl Kinijos pasiūlymo įvesti šiek tiek kitokią tarptautinę valiutą, padėsiančią reguliuoti finansų sistemą naudojant dolerio alternatyvą?

Trečias klausimas: G20 susitikimas taip pat yra pasirengimo Kopenhagoje vyksiančiam aukščiausiojo lygio susitikimui dalis. Komisija pasiūlė, kad pietų valstybėms prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių iš viso būtų skirta 2–15 mlrd. EUR. Kokia Tarybos pozicija? Kokią sumą pasiūlysite kitą savaitę vyksiančiame G20 susitikime?

  Vicky Ford (ECR). – Pone pirmininke, G20 pasiūlė daug protingų atsakymų: būtina pakeisti finansų sistemos reguliavimo ir priežiūros taisykles, taip pat būtina veikti suderintai. Mūsų nacionaliniai politikai sako viena, bet čia, Europos Sąjungoje, regis, darome visai kita. Iš reguliavimo priemonių sąrašo, kurį kai kurie mano kolegos jau svarsto, matyti, kad yra prieštaravimų ir įgyvendinimo tvarkaraščio, ir jo elementų požiūriu.

Mūsų šalių ekonomika dar yra labai silpna. Auga nedarbas, labai sunku gauti lėšų, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Ar norime, kad mūsų įmonės iš Britanijos ar kitų Europos šalių, kurioms reikia lėšų apyvartiniam kapitalui, atsidurtų nepalankioje konkurencinėje padėtyje? Ar norime padaryti taip, kad skolintis iš Europos bankų būtų taip brangu, kad mūsų klientai, mūsų įmonės būtų priversti skolintis iš Volstrito ir taip Europos bankų sąskaita įmušti Volstrito naudai dar vieną tašką?

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Enikő Győri (PPE). – (HU) Ponios ir ponai, norėčiau pakalbėti šia tema vienos iš krizės sąlygomis atsiradusių neigiamų tendencijų požiūriu. Vengrijos piliečius pribloškė tai, kad Vengrijos bankai per pusmetį uždirbo pelną, siekiantį du trečdalius pelno lygio, kurį bankai buvo pasiekę iki krizės, nors po septynerių socialistų vyriausybės valdymo metų šalis šiuo metu priklauso nuo TVF ir ES teikiamos pagalbos. Bankams taip pat leista vienašališkai keisti savo sutartis ir dėl to piliečiai, paėmę paskolas užsienio valiuta nuosavam būstui įsigyti, atsidūrė pažeidžiamoje padėtyje.

Esu tvirtai įsitikinusi, kad privalome imtis veiksmų ir pažaboti šias tendencijas. Turime vykdyti tinkamą bankų ir kitų finansų rinkos dalyvių veiklos priežiūrą. Turėtume užkirsti kelią prieš krizę vyravusios žalingos premijų mokėjimo kultūros tąsai. Turėtumėme nustatyti griežtas profesinės etikos taisykles, nes jau pamatėme, kuo baigėsi pernelyg didelis reguliavimo mažinimas. Sukurkime pasaulį, kuris atsilygina ne už greitai uždirbtą trumpalaikį pelną ir nesaikingumą, bet už tinkamą darbą, susijusį su socialine atsakomybe, kurią laikome viena iš pagrindinių vertybių. Turime kartu dirbti siekdami sukurti protingas taisykles, kad galėtumėme aplenkti savo partneres G20 procese.

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D). – (HU) Iš to, apie ką buvo iki šiol kalbėta, išsirutulioja aiški žinia, kad siekdami atgauti eilinių piliečių pasitikėjimą, turime imtis veiksmų prieš premijas ir mokesčių prieglobsčius. Norėčiau paklausti Komisijos nario J. Almunios ir C. Malmström, kada pradės veikti europinė finansų priežiūros institucija, kurią įsteigti pasiūlė Vengrijos ministras pirmininkas. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Parlamentui tektų labai svarbi, nieko bendra su G20 procesu neturinti užduotis apsaugoti Europos vartotojų ir piliečių interesus.

Jie visiškai priklauso nuo bankų malonės, o šie neteikia pakankamai patikimos informacijos. Vengrija yra parengusi profesinės etikos kodeksą. Siūlyčiau, kad Europoje ES lygmeniu taip pat būtų priimtas profesinės etikos kodeksas, reglamentuojantis piliečių ir bankų elgesį, nes esu įsitikinęs, kad daugybė nekaltų aukų, tokių kaip eiliniai piliečiai, nesuvokia, kokią riziką užsitraukia imdami paskolą. Tai labai svarbi užduotis, kurią Europa turi atlikti.

  Corinne Lepage (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, ponia ministre, pone Komisijos nary, labai plataus užmojo programa, kurią mums pateikėte, yra įdomi, bet ar nemanote, kad turėtume spręsti klausimą dėl pranašumo vidutinės trukmės ir ilgalaikių investicijų atžvilgiu, kurį šiandien dar galima įgyti investuojant į labai trumpalaikius sandorius ir uždirbant labai trumpalaikį pelną?

Būtent šis pranašumas, kurį dar galima įgyti darant trumpalaikes investicijas, lemia tai, kad stinga lėšų finansuoti įmonėms, ypač Europos. Ar nemanote, kad turėtume spręsti šią problemą?

  Cecilia Malmström, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. – (SV) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti visiems EP nariams, kurie prisidėjo prie šių diskusijų. Manau, kad šiuose rūmuose labai gana plačiai sutariama dėl to, kokie Europos pozicijos aspektai yra svarbūs ir prie kokių klausimų turime susitelkti rengdamiesi G20 susitikimui. ES tarptautinėje arenoje dabar kalba aiškiu, suderintu balsu ir aš iš tikrųjų norėčiau padėkoti Komisijai, ypač Joaquínui Almuniai, už atliktą darbą, kuris padėjo pasiekti šį sutarimą.

Daug EP narių iškėlė tuos pačius klausimus, apie kuriuos kalbėjau ir aš, ir Komisijos narys. Taip, mums reikia geresnės finansų rinkų priežiūros ir geresnio jų reguliavimo. Tikimės, kad priežiūros sistema galės būti sukurta kaip įmanoma greičiau. Remsimės J. de Larosière pranešimu ir žiūrėsime, kaip greitai tą sistemą galėtumėme sukurti. Mums reikia daugiau suderintų visuotinių sprendimų bei veiksmingų ir veikiančių tarptautinių institucijų. Mums reikia aiškių principų, kuriais turėtų būti grindžiamos premijų mokėjimo sistemos. Labai pasitikiu Finansų stabilumo taryba ir esu tikra, kad taryba pateiks konkrečių realiai įgyvendinamų pasiūlymų, kuriuos galėsime aptarti.

Taip pat norėtume iškelti klausimą dėl prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių finansavimo. Raginsime visas šalis prisiimti atsakomybę, bet nesu tikra, ar realu tikėtis, kad Pitsburgo susitikime bus aptariami konkretūs skaičiai. Savaime aišku, bandysime link to eiti, nes tai gera mintis.

Taip pat mums reikia visuotinių sprendimų. Negalime atskirti ES sprendimų nuo šios sistemos, vietoje to privalome užtikrinti, kad būtų pateikta kuo daugiau visuotinių sprendimų. Europos piliečiams nedarbas galbūt yra labiausiai pastebimas ekonomikos ir finansų krizės aspektas. Nedarbo problema jau kurį laiką yra aktuali daugelyje mūsų šalių. Padėtis iš tikrųjų labai rimta ir reikalauja europinių ir nacionalinių sprendimų. Privalome turėti stiprią darbo rinkos politiką, privalome sudaryti geresnes sąlygas įmonėms ir verslininkams, kad jie galėtų lengviau prisiimti riziką, susijusią su darbo jėgos samda, ir drąsiau investuotų, taip pat privalome investuoti į švietimą ir mokslinius tyrimus, kad žmonėms būtų užtikrintos geresnės užimtumo galimybės. Spalio mėn. ES ekonomikos ir finansų taryboje planuojama surengti specialią diskusiją nedarbo klausimu.

Taip pat turime aptarti krizės įveikos strategiją, kitaip yra pavojus, kad priemonės, kurių ėmėmės, turės neigiamos įtakos užimtumui ir ypač ekonomikos augimui, o tai savo ruožtu lems deficitą ir infliaciją. Būtent labiausiai pažeidžiami mūsų visuomenės sluoksniai visada nukenčia pirmiausia. Kalbant apie skurdžiausias šalis, mums iš tiesų žinoma, kad ištikus tarptautinei krizei, būtent jos labiausiai nukenčia. Krizė skaudžiausiai kerta skurdžiausioms pasaulio šalims. Mes svarstėme ir tebesvarstome, kaip galėtume palengvinti šių žmonių padėtį. Svarbu, kad daugiašaliai plėtros bankai (DPB) turėtų pakankamai lėšų teikti vadinamąsias „minkštąsias“, kitaip sakant, lengvatines paskolas. Taip pat svarbu užtikrinti, kad tarptautinė prekybos sistema veiktų tinkamai ir kad jai nebūtų būdingas protekcionizmas Todėl įvairios diskusijos dėl visuotinių mokesčių ir įvairių rūšių Tobino mokesčių yra prasmingos tik tuo atveju, jei šie mokesčiai iš tikrųjų galės būti taikomi pasaulio mastu, tačiau šiuo metu tokios galimybės nėra. Taigi šios diskusijos tik duotų priešingų rezultatų ir nepadėtų mūsų ekonomikai.

Daug EP narių kalbėjo apie rizikos draudimo fondus ir naują finansų srities reguliavimo sistemą. Šiuos klausimus Tarybai pirmininkaujanti Švedija laiko prioritetiniais. Sprendimus šiais klausimais priimsime kartu ir mes nekantriai laukiame, kada galėsime glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu siekdami, kad direktyvos dėl rizikos draudimo fondų ir finansų sistemos reguliavimo kuo greičiau išvystų dienos šviesą. Žinau, kad ši užduotis sunki ir sudėtinga, kad bus būtina atsižvelgti į daugybę aspektų, bet esame pasirengę kuo glaudžiau su jumis bendradarbiauti, kad šios užduotys būtų kuo greičiau įgyvendintos.

Apibendrindama norėčiau pasakyti, kad visos šios problemos, kurias aptarėme, G20 susitikime, suprantama, negalės būti išspręstos. Nepaisant to, yra pagrindo tikėtis, kad spręsdami šiuos klausimus vis dėlto pažengsime į priekį. To primygtinai reikalauja Europos piliečiai, be to, yra žmonių iš viso pasaulio, kurie tikisi, kad mes parodysime iniciatyvumą imdamiesi vadovaujamo vaidmens ir padidinsime finansų sistemų stabilumą, darysime viską, kas įmanoma, kad ateityje būtų išvengta tokio pobūdžio krizių ir kad išeitume iš šios krizės stipresni nei buvome prieš ją. ES yra vieninga, ES yra stipri. Galiu patikinti jus, kad Tarybai pirmininkaujanti Švedija darys viską, kas įmanoma, kad kitą savaitę vyksiančiame G20 susitikime Europos požiūris būtų apgintas. Dėkoju už labai įdomias diskusijas.

  Joaquín Almunia, Komisijos narys. – (ES) Pone pirmininke, manau, visi sutariame, kad dabar, kai mums dar reikia įveikti dėl krizės iškilusius didžiulius ir plataus masto iššūkius, G20 susitikimo Pitsburge sėkmė ir tikėjimas, kad šie susitikimai padės mums rasti ir pradėti įgyvendinti mums kilusių problemų ir iššūkių sprendimus, yra nepaprastai svarbūs. Tiesą sakant, kai kurie ekonominiai rodikliai, pirmiausia augimo tendencija tarptautinės prekybos srityje ir didesnis vartotojų bei investuotojų pasitikėjimas, jau leidžia įžvelgti svarbių ženklų, bylojančių apie padėties gerėjimą. Taigi visais susitikimo darbotvarkės klausimais valstybių ir vyriausybių vadovai kitą savaitę vyksiančiame susitikime turėtų ir privalo susitarti ir, tikiuosi, susitars bei imsis priimtus sprendimus įgyvendinti.

Viena iš svarbiausių užduočių, kurią minėjo daugelis iš jūsų – tai išaiškinti, duoti aiškią žinią apie tai, kaip didžiosios pasaulio šalys ketina derinti savo veiksmus. Kitas žingsnis, kurį reikėtų padaryti derinant ekonomikos politiką – apibrėžti krizės įveikos strategiją ir apsispręsti dėl to, kada ir kokiu būdu šią strategiją galima būtų suderintai įgyvendinti. Turime išmokti – ir tikiuosi, kad išmokome – 2009 m. krizės duotą pamoką, kad skatinamųjų priemonių taikymo negalima nutraukti pernelyg anksti, kai ekonomikai, kaip kai kurie iš jūsų kalbėjo, dar reikia ramentų. Tačiau šios skatinamosios priemonės taip pat neturi būti taikomos ilgiau nei būtina, nes tai leistų vėl susidaryti sąlygoms, skatinančioms krizę lėmusių „burbulų“ ir disbalanso atsiradimą. Tai labai svarbus klausimas, kuris turi būti išaiškintas Pitsburge.

Turime nekartoti praeities klaidų, ne tik makroekonominės politikos, bet taip pat finansų sistemos priežiūros ir reguliavimo srityse. Manau, kad dėl to buvo labai aiškiai įsipareigota pirmesniuose susitikimuose. Privalome toliau plėtoti šį įsipareigojimą ir vykdyti pasaulio, o mūsų atveju – Europos mastu jau prisiimtus įsipareigojimus.

Šiuo atžvilgiu sutinku su tais, kurie šio ryto diskusijose kalbėjo apie tai, kad visko nereikėtų suvesti į klausimą dėl premijų. Tačiau visiškai sutinku ir su tais, kurie sako, kad premijų klausimas yra labai svarbus ekonominiu, socialiniu, politiniu ir etiniu požiūriais. Manau, kad Europa – kiekvienas valstybės ir vyriausybės vadovas, pačios Europos institucijos, Taryba ir Komisija – šiuo klausimu, kaip ir kitais G20 proceso darbotvarkės klausimais, rodo iniciatyvumą.

Neturėtumėme pamiršti, kad šių metų balandžio mėn. Komisija pateikė valstybėms narėms rekomendacijas dėl premijų mokėjimo, kurios beveik sutampa su dabar visame pasaulyje siūlomomis rekomendacijomis. Privalome toliau skirti daug dėmesio finansų sistemos problemoms – būtinybei padidinti kapitalą, pakeisti bankų balanso suvestinių struktūrą ir pakoreguoti jas. Tą būtina padaryti ir europiniu, ir pasaulio mastu.

Visiškai sujungtos finansų sistemos atveju mums nėra prasmės spręsti vidaus problemų, jei kitos šalys tuo pačiu metu nespręs savųjų. Turbūt menate, kaip prieš metus, dieną prieš banko „Lehman Brothers“ krizę, tebetikėjome, kad galėsime išvengti Jungtinėse Amerikose Valstijose prasidėjusios finansų krizės padarinių. Tačiau visiškai teisinga manyti – tą daugelis iš jūsų minėjo – kad galutinis politinis tikslas nėra tik vieno banko balanso suvestinės sutvarkymas ar jo įsipareigojimų kapitalizavimas. Pagrindinės problemos yra užimtumas, mažųjų ir vidutinių įmonių padėtis, taip pat mūsų viešųjų paslaugų ir socialinės rūpybos sistemų tvarumas.

Tačiau be veikiančios finansų sistemos tvarumo kitose srityse neįmanoma užtikrinti. Tai problema, kurią G20 valstybės Pitsburge turi išspręsti ar toliau spręsti.

Baigdamas dar norėčiau pateikti pastabų dėl vieno klausimo, kurį kėlė daugelis kalbėtojų. Sutinku su visais klausimais, įtrauktais į G20 susitikimo darbotvarkę, kuriuos daugelis iš jūsų minėjo, ir noriu pakalbėti tik vienu klausimu – klausimu dėl vadinamųjų mokesčių prieglobsčių ir nelinkusių bendradarbiauti šalių.

Tiesa, kad G20 susitikime Londone nepavyko rasti būdų išspręsti visas problemas, susijusias su vadinamaisiais mokesčių prieglobsčiais. Būtų labai sudėtinga per vieną dieną išspręsti problemas, kurios egzistuoja jau daugelį metų. Tačiau visiška tiesa ir tai, kad per tą pusmetį po balandžio mėn. Londone įvykusio G20 susitikimo pavyko išspręsti daug daugiau problemų, nei buvo ar galėjo būti išspręsta per daugelį metų iki susitikimo Londone. Šiuo klausimu buvo pasiektas susitarimas dėl keitimosi informacija, būtino siekiant užkirsti kelią vengimui mokėti mokesčius, taip pat finansinės ir ekonominės veiklos slėpimui nuo valstybės institucijų pasinaudojant vadinamųjų mokesčių prieglobsčių teikiama apsauga. Todėl teisinga teigti, kad per šiuos šešis mėnesius ne viskas buvo išspręsta. Tačiau per šį pusmetį mums pavyko daug ką pasiekti klausimu, kuris yra labai svarbus užkertant kelią minėtos veiklos slėpimui nuo priežiūros ir reguliavimo institucijų ir pakartotinių iškraipymų sistemoje atsiradimui. Tai taip pat labai svarbu žinios, kurią siunčiame savo piliečiams apie atsakomybės pasidalijimą ir pastangas, būtinas siekiant įveikti šią krizę, požiūriu.

Galiausiai kažkas pasakė, kad ES balsas turi būti skambesnis už G20 procese dalyvaujančių Europos šalių balsą. Galiu patikinti jus, kad pirmininkaujant Švedijai ir pasitelkiant Komisijos balsą ES balsas yra girdimas. Šio balso išklausoma labai įdėmiai ir pagarbiai, nes Europa, ne viena ar kelios Europos šalys, bet Europos Sąjunga, buvo ta organizacija, kuri pradėjo šį veiklos derinimo visuotiniu mastu procesą. Šis pavyzdys akivaizdžiai rodo, kad daug veiksmingesnių rezultatų pasiekiama, kai veiksmai iš tikrųjų derinami.

  Pirmininkas . – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks pirmoje spalio mėn. mėnesinėje sesijoje.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  András Gyürk (PPE) , raštu. – (HU) Manoma, kad artėjančiame G20 susitikime didžiausias dėmesys bus skirtas Kopenhagoje vyksiančioms deryboms dėl klimato kaitos. Dar yra daug neišspręstų klausimų, susijusių su naujuoju susitarimu, kurį ketinama sudaryti pasibaigus Kioto protokole numatytam laikotarpiui. Leiskite šiuo klausimu pasidalyti keliomis mintimis. Pirma, mums reikia ne miglotų ilgalaikių pažadų, bet privalomųjų įsipareigojimų vidutiniu laikotarpiu. Šie įsipareigojimai turi būti realūs, jų turi būti sąžiningai laikomasi ir už jų įgyvendinimą atsiskaitoma. Prisiimant šiuos įsipareigojimus, be tokių veiksnių kaip ekonominis vystymasis ir gamtos ištekliai, taip pat būtina atsižvelgti į tai, kokiu mastu iki šiol pavyko įgyvendinti pagal Kioto protokolą prisiimtus įsipareigojimus.

Antra, turėtų būti paremtas požiūris, kad ES turėtų padėti besivystančioms šalims finansiniu požiūriu, taip pat padėti šioms šalims pasiekti jų užsibrėžtus klimato politikos tikslus. Tam reikia konkretaus finansinio įsipareigojimo. Tačiau siekiant užtikrinti skaidrumą, besivystančios šalys taip pat privalo prisiimti saistančius įsipareigojimus ir parengti išsamius veiklos planus.

Trečia, lankstumo mechanizmai ir toliau turi atlikti svarbų vaidmenį. Siekiant skatinti investicijas, būtina kuo skubiau susitarti dėl to, kaip galima būtų įtraukti sertifikatus, gautus pagal projektus, kurie jau yra įgyvendinti.

Ketvirta, sistemoje, kuri bus taikoma pasibaigus Kioto protokole numatytam laikotarpiui, turi būti išplėsta rinkos principais grindžiamų priemonių taikymo sritis. Pvz., išplėtus išmetamųjų teršalų leidimų prekybos ar vadinamųjų žaliųjų sertifikatų sistemų taikymo sritį galima būtų sumažinti taršą ten, kur yra galimybė šį tikslą pasiekti mažiausiomis sąnaudomis. Manau, kad ekonomikos krizė nėra kliūtis pasiekti kompromisą Kopenhagoje. Tinkamas vidutinio laikotarpio susitarimas kaip nors galėtų padėti padidinti Europos ekonomikos konkurencingumą ir kartu sumažinti aplinkai daromą žalą.

  Edit Herczog (S&D), raštu. – (HU) Prieš penkerius metus stodamos į Europos Sąjungą visos naujosios valstybės narės įsipareigojo įsivesti eurą. Šiuo metu euras yra įvestas keturiose iš jų. Kitos šalys nukrypo nuo šio įsipareigojimo ir dabar šioje srityje atsilieka dėl įvairių ekonomikos politikos sumetimų ir klaidų, jau nekalbant apie šią ekonomikos ir finansų krizę, dėl kurios jos atsidūrė labai pažeidžiamoje padėtyje. Ekonomikos nuosmukis pakurstė protekcionistines ambicijas, o tai kelia pavojų vienos bendros rinkos veikimui.

Šiandien mus ištikusi ekonomikos krizė aiškiai parodė, kad eurui dabar tenka labai svarbus vaidmuo palaikant glaudžius ekonominius ryšius, kuriuos užmezgė euro zonai priklausančios narės, bet valstybės, kurios tik tikisi įsivesti eurą, dabar atsidūrė labai pažeidžiamoje padėtyje dėl pernelyg ilgai užtrukusio parengiamojo darbo. Daugelis mano, aš taip pat, kad svarbiausiais dalykas, kurį turėtų padaryti valiutos požiūriu kritinėje padėtyje atsidūrusios šalys – tai paspartinti euro įvedimą. Tačiau tam būtina nustatyti ekonominės politikos sąlygas, bet net prieš tai galiojusiomis sąlygomis eurui įvesti vis tiek prisireiktų ne vienerių metų.

Manau, kad turėtumėme tikrinti ne tik tai, ar konvergencijos kriterijai liko nepakitę, bet ir tai, ar ES pati pasirengusi lanksčiau nei dabar reglamentuoti laiką, per kurį turi būti įgyvendintos pagal antrąjį valiutų kurso mechanizmą (VKM II) numatytos priemonės. Taip pat manau, kad labai svarbu ištirti, kaip prisijungimo prie euro zonos procesas galėtų būti paspartintas, kartu laikantis sąlygų, kurios gali būti realiai įgyvendintos. Visa tai galėtų padėti stabilizuoti padėtį nukentėjusiose šalyse, nekalbant apie tai, kad taip būtų apsaugota visa ES vidaus rinka. Priešingu atveju galimas euro zonai nepriklausančių šalių tarptautinis nemokumas pasitvirtinus blogiausiam scenarijui gali paskui save žemyn traukti ir visą euro zoną.

  Liisa Jaakonsaari (S&D), raštu. – (FI) Pone pirmininke, rinkos ekonomika yra geras vergas, bet blogas šeimininkas, tačiau pastaruoju metu šių vaidmenų požiūriu atsirado gan daug painiavos. Tarptautinėse konferencijose įprasta tuščiažodžiauti, bet dabar mums reikia, kad būtų imtasi veiksmų ir greitai. Pasaulis dabar turi istorinę galimybę Pitsburge vyksiančiame G20 susitikime dar kartą susitarti dėl pasaulio ekonomikos taisyklių. Žiniasklaidoje buvo daug kalbama apie bankininkų gaunamas premijas, bet tai tik ledkalnio viršūnė. Pasaulio ekonomika turi būti visiškai atnaujinta ir šiuo atžvilgiu „skaidrumas“ yra reikšminis žodis. Turime pasistengti ir padaryti galą rizikos ekonomikai ir pereiti prie tikrosios ekonomikos. Tik privalomos tarptautinės taisyklės gali padėti užtikrinti, kad nebūtų grįžta prie pastaraisiais metais vyravusios kazino ekonomikos. Ateityje nuostolių kompensavimo našta neturėtų būti kraunama ant mokesčių mokėtojų pečių. Taikant tokius mechanizmus kaip turto mokesčiai visada yra pavojus, kad kai kas pasaulio ekonomikoje taps veltėdžiu. Bet manau, kad bent panagrinėti, kiek tinkami šie mechanizmai galėtų būti, vertėtų.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) G20 susitikimas Pitsburge praktiškai sutampa su pirmosiomis banko „Lehman Brothers“ žlugimo metinėmis. Pasaulio šalių vadovai turėtų veikti atsižvelgdami būtent į šias aplinkybes. Krizės atgarsiai buvo juntami beveik visame pasaulyje. Pagrindinis tikslas, kurio G20 valstybių vadovai turėtų siekti susitikime – sumažinti pavojų dėl krizės, atsiradusios dėl to, kad finansų rinkos nebuvo reguliuojamos, pasikartojimo. G20 valstybių vadovų laukia užduotis sukurti tokią reguliavimo sistemą, kuri padės užkirsti kelią tolesniam spekuliacinių bankų atsiradimui ir, kalbant tiesiai, neleis, kad milijonai finansų institucijų klientų visame pasaulyje būtų apgaudinėjami.

Pastaraisiais mėnesiais mus pasiekia vis blogesnės žinios apie tai, kad vadovai, dėl kurių kaltės jų firmos atsidūrė ties bankroto riba, gauna valstybės pagalbą. Pastaraisiais metais pajamų lygio skirtumai tapo tokie dideli, kokių Europos socialiniame modelyje dar nebuvo. Viena iš užduočių, kurios turėtų imtis G20 valstybių vadovai – išlyginti pajamų lygio skirtumus Europoje ir pasaulio mastu. Finansų sektoriuje turi būti nustatytos taisyklės, pagal kurias premijos turėtų priklausyti ne nuo trumpalaikio pelno, bet nuo ilgalaikio pelno iš investicijų.

Susitikime Pitsburge dalyvaus kelių Europos šalių vadovai, taip pat Europos Sąjunga kaip visuma. Todėl susitikime Europa turėtų kalbėti vienu balsu. Kreipiuosi į susitikime dalyvausiančius Europos Sąjungos atstovus prašydama jų nepamiršti, kad Bendrijos interesai taip pat apima valstybių narių, kurios neturės susitikime savo nacionalinių atstovų, interesus.

  Sirpa Pietikäinen (PPE), raštu. – (FI) Šią savaitę, pirmadienį, mums teko abejotina garbė posėdžiauti per tam tikras metines: lygiai prieš metus bankrutavo investicinis bankas „Lehman Brothers“. Manoma, kad būtent šio banko žlugimas paskubino šį didžiulį pasaulio ekonomikos nuosmukį ir finansų krizę.

Tokiu metu, kai minime šių įvykių metines ir kai artėja G20 susitikimas Pitsburge, verta liautis mąstyti apie tai, kokias krizės duotas pamokas išmokome ir ko dar reikėtų išmokti. Matau iš krizės rutuliojantis kai ką labai svarbaus ir tai yra galimybė iš pagrindų pertvarkyti tarptautinę finansų architektūrą. Šia kryptimi jau imtasi žingsnių. Praeitų metų pavasarį įvykęs G20 susitikimas tapo geru pagrindu veiklai ir vadovavimui siekiant sutarimo pasaulio mastu dėl reikiamų priemonių. Jungtinės Amerikos Valstijos visiškai neseniai paskelbė apie didžiulį finansų sričiai skirtą teisėkūros priemonių paketą. Tikimasis, kad Europos Komisija kitą savaitę pateiks pasiūlymą dėl Europos finansų architektūros sukūrimo ir priežiūros. Pagrindiniai žodžiai čia yra „visuotinis požiūris“.

Turime nustatyti tarptautiniu mastu privalomas taisykles dėl Tarptautinio valiutos fondo pertvarkos, taisykles dėl mokumo bei naujas taisykles dėl pasirinkimo sandorių premijų. Į teisėkūros priemonių taikymo sritį turi būti įtraukti visi finansiniai produktai ir jos turi būti lanksčios, kad visada turėtumėme galimybę reaguoti į sektoriuje vykstančius pokyčius ar išleidžiamus naujus produktus.

Atsidūrus žmonių saugumo, pragyvenimo ir gerovės pagrindą griaunančios krizės gniaužtuose taip pat būtų konstruktyvu pamąstyti apie naujus turto vertinimo metodus. Galutinėse išvadose, kurias paskelbė neseniai Prezidento N. Sarkozy nurodymu sudaryta komisija, rekomenduojama atsisakyti BVP grindžiamo turto vertinimo ir pereiti prie naujų metodų, kuriuose pirmiausia atsižvelgiama į šalies gebėjimą ekonominiu požiūriu apsaugoti savo piliečių gerovę bei aplinkos tvarumą.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Sutinku su tais, kurie kalbėjo apie būtinybę vadovautis visuotiniu suderintu požiūriu. Tai labai svarbu, jei norime pakeisti pasaulio finansų sistemos valdymo organizacijas. Tačiau nei Komisija, nei Taryba neužsiminė apie „testamentų mirties atveju“ sudarymą bankininkystės sektoriuje. Šią savaitę sukanka banko „Lehman Brothers“ griūties metinės. Nustatyta, kad likviduoti investicinį banką prireiks dešimties metų. Priešinga padėtis yra hipotekos, taupymo ir kreditavimo bendrijos „Dunfermline Building Society“ atveju, nes ši bendrija turėjo sudariusi „testamentą mirties atveju“, leidžiantį aiškiai nustatyti jos turto vertę. Būtina užtikrinti skaidrumą, jei norime, kad piliečiai vėl pasitikėtų finansų sektoriumi.