Diskusijos

Trečiadienis, 2009 m. rugsėjo 16 d. - Strasbūras

15. Padėtis Lietuvoje priėmus Nepilnamečių apsaugos įstatymą (diskusijos)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – diskusijos dėl:

– žodinio klausimo Tarybai, kurį pateikė Sophia in ’t Veld, Jeanine Hennis-Plasschaert, Leonidas Donskis, Gianni Vattimo, Sarah Ludford, Ulrike Lunacek, Raül Romeva i Rueda, Jean Lambert ir Judith Sargentini Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos ir Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso vardu dėl Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (O-0079/2009 – B7-0201/2009),

– žodinio klausimo Tarybai, kurį pateikė Sophia in ’t Veld, Jeanine Hennis-Plasschaert, Leonidas Donskis, Gianni Vattimo, Sarah Ludford, Ulrike Lunacek, Raül Romeva i Rueda, Jean Lambert ir Judith Sargentini Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos ir Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso vardu dėl Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (O-0080/2009 – B7-0202/2009),

– žodinio klausimo Tarybai, kurį pateikė Rui Tavares, Cornelia Ernst, Cornelis de Jong, Marie-Christine Vergiat, Willy Meyer ir Kyriacos Triantaphyllides Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų vardu dėl Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (O-0081/2009 – B7-0204/2009),

– žodinio klausimo Komisijai, kurį pateikė Rui Tavares, Cornelia Ernst, Cornelis de Jong, Marie-Christine Vergiat, Willy Meyer ir Kyriacos Triantaphyllides Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų vardu dėl Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (O-0082/2009 – B7-0205/2009),

– žodinio klausimo Tarybai, kurį pateikė Michael Cashman, Claude Moraes ir Emine Bozkurt Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos vardu dėl Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (O-0083/2009 – B7-0206/2009), ir

– žodinio klausimo Komisijai, kurį pateikė Michael Cashman, Claude Moraes ir Emine Bozkurt Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos vardu dėl Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (O-0084/2009 – B7-0207/2009).

  Sophia in 't Veld, autorė. − Ponia pirmininke, manau, kad tema, kuria šiandien čia diskutuojame, labai svarbi. Kalbama apie Europos vertybes. Pateikėme žodinį klausimą ir parengėme bendrą rezoliuciją dėl Lietuvos Respublikos įstatymo, kuriuo tariamai siekiama apsaugoti nepilnamečius. Iš tiesų yra priešingai, nes šiuo įstatymu gali būti skatinamas homoseksualizmo reiškinio neišmanymas bei neigiamų nuostatų, kad homoseksualizmas yra tabu ar kažkas gėdinga, formavimasis. Jauni ir pažeidžiami gėjai, lesbietės bei transseksualai bus neapsaugoti nuo priekabiavimo ir atskirties. Todėl atsitiks taip, kad dėl šio įstatymo patirs daug sielvarto ir kančių jauni žmonės – būtent tie, kurių apsaugai šis įstatymas skirtas. Užuot suteikęs apsaugą, šis įstatymas nepilnamečiams padarys žalos.

Todėl pateikėme šį klausimą ir labai džiaugiuosi, kad vasarą gavome laišką iš Komisijos nario J. Barrot, kuriame išreiškiamas Komisijos rūpestis dėl šio įstatymo ir teigiama, kad Komisija labai įdėmiai stebės padėtį ir užtikrins, kad nacionaliniai įstatymai atitiktų Europos teisės aktų reikalavimus ir principus. Manau, kad tai labai svarbu, nes Europos Komisija turėtų įsikišti ne tik tais atvejais, kai pažeidžiamos pripažintos normos, bet ir tais atvejais, kai bandoma paminti Europos vertybes. Negalime toleruoti diskriminacijos. Europa yra bendrija, vienijama bendrų vertybių, ir žinau, kad dauguma Lietuvos piliečių šias vertybes taip pat puoselėja. Visi esame europiečiai.

Norėčiau paprašyti, kolegos, kad nedviprasmiškai paremtumėte rezoliuciją, ypač pakeitimą, kuriuo siekiama įterpti nuorodą į galiojančias direktyvas dėl diskriminacijos draudimo, nes manau, kad bent tai privalome padaryti. Taip pat prašau jūsų paremti rezoliucijoje pateiktą prašymą kreiptis į Pagrindinių teisių agentūrą, kad ši pateiktų teisinę nuomonę dėl šio įstatymo.

Galiausiai manau, kad mes, kaip Europos Parlamentas, galėsime didžiuotis – jei rytoj priimsime rezoliuciją – kad esame balsas, ginantis bendras Europos vertybes.

  Ulrike Lunacek, autorė. − (DE) Ponia pirmininke, kaip prieš mane kalbėjusi kolegė pasakė, šis Lietuvos Respublikos priimtas įstatymas kelia pavojų Europos vertybėms, Europos teisei ir žmonių teisei į laisvę, būtent jaunų žmonių, kurie yra lesbietės, gėjai, biseksualai ar galbūt transseksualai, teisę gyventi laisvai nepatiriant baimės. Pagal šį įstatymą informacija apie homoseksualumą tariamai daro žalą šiems jauniems žmonėms. Galiu paaiškinti, ką tai reiškia: tai reiškia, kad šie žmonės privalo gyventi baimėje ir galbūt kentėti nuo depresijos. Žinome, kad padaugėjo atvejų, kai jauni žmonės, lesbietės ar gėjai, ar žmonės, sutrikę dėl savo lytinės pakraipos ir nežinantys, kaip toliau gyventi, bando nusižudyti.

Šiuo įstatymu metamas iššūkis Europos vertybėms, todėl labai džiaugiausi, kai Komisijos narys J. Barrot liepos mėnesį į jį sureagavo. Jis taip pat pasakė Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos Europos regiono padaliniui, kad Komisija išnagrinės įstatymo tekstą ir paaiškins, kokių kitų žingsnių imsis. Todėl šiandien norėčiau sužinoti, kokių veiksmų ketinate imtis. Ką jūs ir Taryba jau pažadėjote Lietuvos parlamentui? Žinome, kad buvęs Lietuvos Prezidentas ir naujoji Prezidentė, buvusi Komisijos narė, nepritaria šiam įstatymui, bet parlamentas atkakliai siekia jį priimti. Džiaugiuosi, kad šiandien yra pateiktas pasiūlymas, taip pat pasiūlymas dėl rezoliucijos.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad rytoj priimsime rezoliuciją ir galėsime paduoti prašymą Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai, kad ši pateiktų savo nuomonę dėl šio įstatymo, nes tam ši agentūra ir įsteigta. Mūsų bendroje Europoje turėtų būti aišku, kad lesbietės ir gėjai neišnyks iš šeimų ir mokyklų tiktai dėl to, kad įstatymas draudžia skleisti informaciją apie juos. Būti kitokiu yra normalu, taip pat šioje, mūsų bendroje Europoje.

  Rui Tavares, autorius. – (PT) Ponios ir ponai, šio įstatymo teksto pradžioje teigiama, kad juo siekiama apsaugoti vaikus nuo homoseksualumo propagandos viešos informacijos erdvėje. Ką tai iš tikrųjų reiškia? Ar tai reiškia, kad jei turiu kino teatrą Vilniuje ir noriu iškabinti plakatus, reklamuojančius filmą „Kuprotasis kalnas“, to negaliu daryti? Ar tai reiškia, kad negaliu skaityti paskaitų apie homoseksualumą viešose vietose, pvz., kokiame nors Lietuvos teatre ar universitete? Ar tai reiškia – kaip jau buvo svarstyta Lietuvos parlamente – kad pagal baudžiamojo kodekso pakeitimus, dėl kurių šiuo metu diskutuojama Lietuvoje, man galės būti paskirta piniginė bauda, siekianti iki 1 500 EUR, ar mėnuo viešųjų darbų? Ar gali televizijos programoje būti rodoma, pvz., laiminga homoseksualų pora, ar būtinai turi būti rodomos tik nelaimingos homoseksualios poros?

Ponios ir ponai, mane nustebino data, kada šie nepilnamečių apsaugos įstatymo pakeitimai priimti Lietuvoje: tai buvo 2009 m. liepos 14 d. Liepos 14 d., žinoma, yra diena, kai pirmą kartą šią septintąją kadenciją čia susirinkome, taip pat diena, kai minime mūsų europinių principų, įskaitant teisę siekti laimės, saviraiškos laisvę ir net susirinkimų laisvę, 22-ąsias metines. Dabar susirinkimų laisvei taip pat iškilo grėsmė, nes Lietuvos parlamentas šiuo metu svarsto galimybę uždrausti tokius renginius kaip gėjų paradai.

Susirinkome čia pirmą kartą 2009 m. liepos 14 d. dėl pareigos – tarčiau, šventos pareigos – ginti šias vertybes ir būtent šioms vertybėms dabar iškilo grėsmė. Žinome, kaip tokie dalykai prasideda, taip pat žinome, kuo jie baigiasi. Kokių kitų žingsnių imsimės? Paskirsime komisiją, kuri išsiaiškins, kas yra homoseksualumo propaganda, o kas nėra? Kur – knygose, teatruose, kino teatruose, reklamoje?

Šiais metais Vilnius yra viena iš Europos kultūros sostinių. Vilnius vertas šio titulo ir visi europiečiai, be abejonės, tuo labai džiaugiasi. Tačiau kultūros sostinės titulas taip pat įpareigoja: įpareigoja propaguoti Europos kultūrą iš geriausios pusės, o ne pateikti ją šiais metais neigiamoje šviesoje.

Todėl raginu jus balsuoti už šią rezoliuciją ir prašau, kad Pagrindinių teisių agentūrą dėl šio labai rimto klausimo pateiktų savo nuomonę. Bent to šių rūmų nariai neabejotinai turi teisę prašyti.

  Michael Cashman, autorius. − Ponia pirmininke, aš, kaip gėjus, didžiuojuosi, kad šiuose rūmuose ir kitur viešai pasisakoma prieš šį pasiūlytą įstatymą. Pasiūlytasis įstatymas neabejotinai pažeidžia ES sutartyse įtvirtintas nuostatas dėl žmogaus teisių, pirmiausia ES sutarties 6 straipsnį, taip pat Užimtumo pagrindų direktyvą ir bendrą nediskriminavimo principu grindžiamą politiką. Įdomus dalykas, kad jis taip pat pažeidžia JT konvenciją dėl vaiko teisių, nes jame skatinama jaunų lesbiečių ir gėjų diskriminacija. Tad ką šis įstatymas apsaugo ir nuo ko?

1988 m. britų konservatoriai Britanijoje priėmė panašų įstatymą. Jau tada pripažinta, pripažįstama ir dabar, kad tokie įstatymai veda prie cenzūros ir skatina diskriminaciją bei homofobiją – diskriminaciją ir homofobiją, kuri griauna žmonių gyvenimus ir teršia tų, kurie jas propaguoja, sielą. Pasiūlytąjį įstatymą pasmerkė nevyriausybinės organizacijos, įskaitant Tarptautinę lesbiečių ir gėjų asociaciją, Europos Taryba, tarptautinė nevyriausybinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ ir kitos organizacijos. Šis įstatymas neigiamai paveiks jaunų lesbiečių ir gėjų – mokytojų, valstybės tarnautojų – gyvenimą ir galės būti naudojamas siekiant užkirsti galimybę jaunimui susipažinti su medžiaga – filmais, knygomis, spektakliais, meno kūriniais – kurią sukūrė gėjai ar lesbietės. Negi jie ketina uždrausti jaunimui studijuoti Platono veikalus, skaityti Šekspyro, Oskaro Vaildo, Volto Vitmeno, Tenesio Viljamso literatūros kūrinius, klausytis Čaikovskio ir kitų autorių muzikos, Eltono Džono dainų ar uždrausti garbinti tokias sporto įžymybes kaip tenisininkė Martina Navratilova? Šis įstatymas neigiamai paveiks pačių jauniausių ir kitų visuomenės narių kalbėseną, mąstyseną ir elgseną. Kodėl? Juk jaunimą reikia šviesti, o ne izoliuoti, leisti jiems pažinti pasaulį ir visą jo įvairovę, mokyti gerbti tuos, kurie yra kitokie. Lytis ar seksualumas vieno žmogaus meilės kitam nemažina: tai yra meilė.

Lesbietės ir gėjai yra eiliniai žmonės, kuriuos padarė neeiliniais kraštutinių pažiūrų žmonių susirūpinimas mūsų lytiniu gyvenimu ir jų skleidžiamas šmeižtas, kad lesbietės ir gėjai kelia grėsmę mūsų visuomenei. Tai tyčinis mūsų visuomenės klaidinimas. Ar visuomenė civilizuota, vertinama ne pagal tai, kaip joje elgiamasi su dauguma, bet pagal tai, kaip joje elgiamasi su mažuma. Taigi sakau lietuviams ir visiems Europos žmonėms: atsisakykite žengti šį žingsnį atgal į praeitį.

(Plojimai)

  Cecilia Malmström, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. – (SV) Ponia pirmininke, leiskite man pradėti pabrėžiant, kad saviraiškos laisvė ir principas, draudžiantis diskriminuoti žmones dėl jų lytinės pakraipos ar lyties, yra mūsų demokratinių visuomenių kertiniai akmenys. Mūsų Europos Sąjunga grindžiama principais ir vertybėmis ir tikimės iš visų valstybių narių, kad šios mūsų bendrus principus ir vertybes rems. Negalime primygtinai reikalauti pagarbos žmogaus teisėms kitose šalyse, jei patys nesilaikome šių pagrindinių principų savo namuose, Europos Sąjungoje.

Šios pagrindinės teisės, ypač saviraiškos laisvė ir teisė gyventi nepatiriant diskriminacijos, pripažįstamos Europos Sąjungos steigimo sutarties 6 straipsnyje, taip pat Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos 10 ir 14 straipsniuose. Šie principai taip pat įtvirtinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Pagrindinių teisių apsaugą taip pat užtikrina Bendrijos lygmeniu priimti teisės aktai, pvz., Direktyva 2000/78/EB, kuria draudžiama diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar lytinės pakraipos profesinėje srityje. Praeitais metais Komisija pateikė pasiūlymą dėl šios apsaugos išplėtimo įtraukiant kitas sritis.

Taryba šiuo metu svarsto šį pasiūlymą, dėl kurio Parlamentas jau pateikė teigiamą nuomonę. Palankiai vertiname šią iniciatyvą ir tikimės, kad pasiūlymas greitu metu bus priimtas.

Tiek galiu pasakyti apie teisės aktus, priimtus Europos lygmeniu. Nacionaliniu lygmeniu valstybės narės turi teisę priimti nacionalinius pagrindinių laisvių ir teisių apsaugos įstatymus, bet su sąlyga – kartoju – su sąlyga, kad šiais įstatymais visapusiškai gerbiamos Europos Sąjungos bei Bendrijos lygmenimis priimtuose pirminės ir antrinės teisės aktuose įtvirtintos nuostatos, jei jie priimami srityje, nepriklausančioje Bendrijos kompetencijos sričiai, ir jei jų priėmimas grindžiamas tuo, kad Europos Sąjungos ar Bendrijos lygmeniu nėra teisės aktų, reglamentuojančių pagrindinių laisvių ir teisių apsaugą šioje srityje.

Svarstomasis įstatymas, kurį Lietuvos parlamentas priėmė liepos mėn., bei pasiūlytasis baudžiamojo kodekso ir administracinės teisės pakeitimas, dėl kurio diskutuojama, kelia didelį rūpestį Tarybai pirmininkaujančiai Švedijai. Tačiau nepamirškite, kad įstatymas dar nepradėjo galioti.

Mūsų požiūriu, įstatymas, kuriuo siekiama uždrausti skleisti informaciją apie tam tikrą lytinę pakraipą, prieštarauja tokioms pagrindinėms vertybėms kaip saviraiškos laisvė ir žmonių lygybės principas. Tarybai pirmininkaujanti valstybė ne kartą įvairiomis progomis bendraudama su Lietuvos Vyriausybės atstovais šiuo klausimu aiškiai išdėstė savo nuomonę.

Dėl teisinio pobūdžio klausimų, kuriuos savo kalbose kėlė EP nariai, norėčiau pabrėžti, kad Taryba nėra oficialiai įgaliota juos spręsti. Klausimai, susiję su nacionalinės teisės atitiktimi steigimo sutartyse įtvirtintoms nuostatoms, nepriklauso nei Tarybos, nei Pagrindinių teisių agentūros kompetencijos sritims. Komisija sprendžia, ar valstybė narė laikosi pagal steigimo sutartis prisiimtų įsipareigojimų. Komisija ne tik kontroliuoja, ar Europos Sąjungos ir Bendrijos teisės aktai yra tinkamai perkeliami į nacionalinę teisę ir įgyvendinami, bet taip pat užtikrina, kad Europos lygmeniu priimti pirminės teisės aktai būtų visapusiškai gerbiami. Komisija gali pradėti atitinkamus procesinius veiksmus, jei mano, kad valstybė narė nesilaiko pirminės ar antrinės teisės nuostatų. Esu įsitikinusi, kad J. Barrot tą patvirtins.

Dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnio. Taryba labai susirūpintų, jei būtų nustatyta diskriminacijos dėl lyties, rasės, tautybės, religijos, negalios, amžiaus ar lytinės pakraipos atvejų. Tačiau tam, kad Taryba galėtų pradėti svarstymą siekdama nustatyti, ar tai diskriminacijos atvejis, ir kokių priemonių reikėtų imtis, jei įtarimai pasitvirtintų, pirma jai reikia gauti Komisijos pasiūlymą. Pagal Steigimo sutarties 7 straipsnį Taryba taip pat gali imtis veiksmų tik tuo atveju, jei trečdalis valstybių narių ar Komisija pateikia tinkamai pagrįstą pasiūlymą. Kadangi svarstomasis įstatymas dar neįsigaliojo, toks pasiūlymas nebuvo pateiktas.

Galiu patikinti EP narius, kad klausimas dėl lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų diskriminacijos yra įtrauktas į Švedijos pirmininkavimo Tarybai darbotvarkę. Šį klausimą svarstysime lapkričio 16–17 d. Stokholme vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame bus kalbama lygių teisių tema.

Savaime aišku, mes labai rimtai atsižvelgiame į Europos Parlamento rūpestį. Juk kalbama apie pagarbą pagrindinėms teisėms ir žmogaus teisėms. Tačiau šie klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis teisinėmis ir institucinėmis procedūromis. Kaip Tarybos atstovė, pasistengiau atsakyti į klausimus kuo korektiškiau ir paaiškinti galiojančius apribojimus. Nekantriai laukiu išgirsti Komisijos atstovų nuomonę šiuo reikalu.

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (FR) Ponia pirmininke, ministrė labai išsamiai paaiškino teisinius šios problemos aspektus.

Norėčiau pasakyti, kad Komisija ne kartą pareiškė, jog smerkia visų formų homofobiją. Šis reiškinys – tai pasipiktinimą keliantis žmogaus orumo žeminimas. Komisija šią savo poziciją pakartotinai patvirtino Europos Parlamentui 2007 m. balandžio 23 d., plenariniame posėdyje, kuriame buvo priimta rezoliucija dėl homofobijos Europoje.

Europos Sąjunga, įgyvendindama teisę Bendrijos kompetencijai priklausančiose srityse, taip pat valstybės narės, įgyvendindamos Europos Sąjungos teisę, privalo gerbti pagrindines teises. Tai privalomi Bendrijos teisės principai.

Lietuvos įstatymas dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio didele dalimi priklauso Bendrijos kompetencijos sričiai, nes jo turinys susijęs su direktyvos dėl garso ir vaizdo paslaugų ir direktyvos dėl elektroninės prekybos įgyvendinimu.

Todėl Komisija informavo Lietuvos valdžią, dar prieš priimant įstatymo projektą, kad kai kurios šiame įstatyme numatytos priemonės sukels rimtų abejonių dėl jų suderinamumo su pagrindinėmis teisėmis ir Bendrijos teise. Nepaisant šio įspėjimo, esama įstatymo redakcija, priimta liepos 14 d., regis, neišsklaido nuogąstavimų, kuriuos Komisija išreiškė prieš priimant įstatymą.

Tokiomis aplinkybėmis Komisijai nelieka kitos išeities, tik pareikšti, jog abejoja, rimtai abejoja šio įstatymo suderinamumu su saviraiškos laisvės ir nediskriminavimo principais, taip pat su vaikų teisėmis, įskaitant teisę gauti informaciją, būtiną jų vystymuisi.

Komisija nedvejodama imsis visų priemonių, būtinų siekiant užtikrinti pagarbą Bendrijos teisei, įskaitant, žinoma, pagarbą pagrindinėms teisėms.

Remiantis Komisijai pateikta informacija, Lietuvoje Prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyva sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta parengti papildomus įstatymo pakeitimus. Pasiūlymas dėl šių pakeitimų turėtų būti pateiktas spalio mėn. pabaigoje. Komisija, žinoma, lauks, kol ši darbo grupė parengs pakeitimus, kad susipažinusi su jų turiniu galėtų pateikti savo galutinę nuomonę dėl įstatymo tokia redakcija, kuria jis įsigalios. Iš tikrųjų, galiu tik pritarti labai aiškiai išdėstytai minčiai, kad Komisija privalo stebėti padėtį ir galiausiai pasiūlyti nuobaudas ir, a fortiori, nubausti už Europos Sąjungos teisės aktų ir pagrindinių teisių pažeidimus.

Tai informaciją, kurią norėjau jums pateikti siekdamas parodyti, kad mūsų pozicija šiuo klausimu yra labai aiški.

  Vytautas Landsbergis, PPE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, įstatyme, kuris yra kritikuojamas ir dėl kurio diskutuojama, nepaisant to, kad jis nepradės galioti iki kovo mėn., yra tik viena eilutė, kurioje kalbama apie homoseksualumo propagavimo nepilnamečiams draudimą. Būtent ši eilutė yra didžiausią rūpestį kelianti įstatymo dalis.

Lietuvos Respublikos Prezidentė ėmėsi iniciatyvos, kad nedelsiant būtų pateikti aiškinamieji pakeitimai. Taigi ši rezoliucija yra tarsi beldimasis į atviras duris. Dabar turėtume susitelkti ties Parlamento ketinimu.

Raktiniai žodžiai didžiausią rūpestį keliančioje įstatymo eilutėje – „propagavimas“ ir „nepilnamečiai“, bet ne „homoseksualumas“, kaip kai kuriems atrodo. Siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo galimos tiesioginės propagandos, nutarta priimti atitinkamą įstatymą. „Propaganda“ yra tyčinis veiksmas, o ne paprasta informacija, kurią būtina teikti lytinio švietimo tikslais ir kuria taip pat turėtų būti ugdoma tolerancija homoseksualumui bei homoseksualiems santykiams.

Jei atversime savo akis, pamatysime, kad homoseksualumo propagavimas gali reikšti daug daugiau – nuo nepilnamečių skatinimo pabandyti homoseksualius santykius iki jų viliojimo ar net homoseksualios prostitucijos. Žiniasklaidai toks verslas, galbūt skleidžiant propagandą nepilnamečiams, gali būti pelningas.

Mieli kolegos, tėvai ir seneliai, įsiklausykite į savo širdies balsą. Ar pritartumėte tam, kad jūsų pačių vaikai patirtų visus šiuos iššūkius?

(Šūksnis iš salės)

Gerai, tai jūsų nuomonė.

Kas, jei jiems tai būtų propaguojama nuolat ir neribotai? Tai tarsi siūlymas pasirinkti iš dviejų galimybių: tarp vaikų teisės, jei jums patinka gudri teorija, būti psichologiškai išnaudojamais ir vaikų teisės į apsaugą nuo išnaudojimo. Lai jų apsisprendimas ateina kartu su branda.

Siūlau pritarti punktams, kuriuose primenama apie Vaiko teisių konvenciją ir Vaiko teisių deklaraciją, ir išbraukti 1 punktą, kuris šiuo metu neaktualus, todėl dėl jo diskutuoti aukštuosiuose Europos rūmuose nėra prasmės.

  Claude Moraes (S&D). – Ponia pirmininke, V. Landsbergis pateikė visiškai neįtikinamą šio įstatymo pagrindimą. Buvau nustebusi, nes tikėjausi daugiau. Taryba ir Komisija išreiškė savo didelį rūpestį ir tokia pozicija teisinga. Nediskriminavimas ir saviraiškos laisvė yra pagrindiniai principai, kuriais grindžiama Europos teisė.

Mano šalyje, kaip pasakojo M. Cashman, toks įstatymas buvo priimtas 1988 m., bet šiandien jis jau istorija. Įstatymas, dėl kurio diskutuojame šiandien, taip pat taps istorija, nes viena iš didžiausių ES, kaip vertybių Bendrijos, stipriųjų pusių glūdi mūsų bendrose pastangose kelti kartelę užtikrinant žmogaus teisių ir mūsų pagrindinių laisvių apsaugą. Ši užduotis vienodai sunki ir tada, kai viena iš valstybių narių atsiduria dėmesio centre dėl galimo šios teisės pažeidimo, bet būtent dėl to, kad esame vertybių Bendrija, galime išnagrinėti šiuos įstatymus ir pasakyti, kaip tą padarė Komisija ir Taryba, kad jie kelia mums didelį rūpestį.

Pagrindinių teisių agentūra turėtų atlikti jai pavestą funkciją ir pateikti savo nuomonę, nes, kaip pasakė Komisija ir Taryba, dabar galiojančioje teisėje, šios Europos Sąjungos įstatymuose dėl nediskriminacijos, yra problemų. Tad apginkime tai, ką turime, ir užtikrinkime, kad Socialistų frakcija kartu su mūsų gimininga partija Lietuvoje pasmerktų šį įstatymą. Tikėkimės, kad tai bus padaryta ir šis įstatymas taps istorija.

(Plojimai)

  Leonidas Donskis, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, Lietuvos Respublikos įstatymas dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio apstulbino žmogaus teisių gynėjus ir žiniasklaidos atstovus Lietuvoje ir už jos ribų, kurie laiko jį esant atvirai homofobišką ir nedemokratišką.

Leiskite man atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus šį įstatymą vetavo, bet Lietuvos parlamentas jo prieštaravimą atmetė. Be to, jį griežtai sukritikavo dabartinė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kategoriškai įstatymą įvertino ir Lietuvos žiniasklaida, politikos apžvalgininkai, pilietinių laisvių bei žmogaus teisių gynėjai, kurie pabrėžė jo homofobinę esmę bei labai pavojingas politines pasekmes, pvz., cenzūrą ir savicenzūrą.

Šis įstatymas turi mažai ką bendro, jei iš viso turi, su vaikų apsauga. Iš tiesų jis nukreiptas prieš homoseksualios pakraipos šalies piliečius. Kad ir kaip būtų, homoseksualumo prilyginimas fiziniam smurtui ir nekrofilijai yra morališkai atgrasus ir visiškai gėdingas. Sunku patikėti, kad toks įstatymas gali būti priimtas ES valstybėje narėje XXI amžiaus pradžioje. Asmeniškai vertinu šį įstatymą, švelniai kalbant, kaip nesėkmingą ir visiškai neteisingą žingsnį.

Lietuvos parlamentas šiuo metu diskutuoja dėl baudžiamojo kodekso 310 straipsnio ir administracinio kodekso 214 straipsnio pakeitimų, pagal kuriuos homoseksualumo propagavimas viešojoje erdvėje bus laikomas nusikalstama veikla ir baudžiamas pinigine bauda, viešaisiais darbais ar laisvės atėmimu. Kas tai, jei ne posūkis link valstybės sankcionuojamos homofobijos ir požiūrio, kad vieša homoseksualios pakraipos raiška yra nusikaltimas, įtvirtinimo?

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad šis įstatymas yra gėda, bet dar didesnė gėda būtų bandymas šį įstatymą ignoruoti, priimti kaip nereikšmingą ir galiausiai jį pateisinti. Taigi aš tvirtai remiu rezoliuciją.

  Raül Romeva i Rueda, Verts/ALE frakcijos vardu. – (ES) Ponios ir ponai, tai svarbus Europos integracijos momentas, nes dar visai neseniai tokių diskusijų, be abejo, nebūtų, nes joks parlamentas net nesvarstytų galimybės priimti tokį įstatymą.

Taigi tai nėra Lietuvos vidaus politikos klausimas. Tiesiog privalome pripažinti, kad prieš mus iškilo problema, galinti tiesiogiai paveikti Europos patikimumą. Nei vienas Europos Sąjungos organas – turime tris institucijas – negali tylėti, kai valstybė narė priima įstatymus, kuriais persekiojama ir įtvirtinama kaip nusikaltimas tokia visuotinė teisė, kaip teisė rinktis, su kuo užmegzti emocinius ar lytinius santykius neatsižvelgiant į lytį ar amžių.

Pone V. Landsbergi, kalbėti atvirai apie homoseksualumą, biseksualumą ar transseksualumą yra geriausia garantija to, kad vaikas galės priimti savo seksualumą ir gyventi gerbdamas save bei kitus visuomenės narius.

Tai svarbu, nes tai, ko šiuo atveju aiškiai reikalaujame – užtikrinti galimybę vaikams sveikai vystytis be jokios prievartos, neigiamų stereotipų ar kaltės jausmo. Turime atvirai diskutuoti dėl homoseksualumo, kaip kad dabar darome, o ne drausti jį ar laikyti nusikaltimu.

  Konrad Szymański, ECR frakcijos vardu. – (PL) Įstatymą dėl nepilnamečių apsaugos Lietuvoje nutarta parengti rūpinantis emociniu ir psichologiniu jauniausiųjų žiniasklaidos vartotojų, kurių gyvenime ji užima vis daugiau vietos, vystymusi. Kitas Lietuvos įstatymų leidėjų rūpestis – kad vaikai turėtų būti auginami pagal tėvų įsitikinimus. Nemanau, kad šiuose rūmuose atsiras nors vienas, nepritariantis tam, jog šie klausimai yra svarbūs ir aktualūs. Šie ketinimai verti pagarbos, o ne kritikos, nors ne tai svarbiausia.

Šiame įstatyme nėra nė vieno straipsnio, kuriuo būtų pažeista Europos teisė, o daugeliu aspektų jis net nėra susijęs su Europos teise. Klausimai, kuriuos iškėlė rašytinio klausimo autoriai, priklauso sritims, reglamentuojamoms išskirtinai pagal valstybių narių nacionalinę teisę. Niekas nesuteikė Europos Sąjungai įgaliojimų kištis į šias sritis. Tai pagrindinė priežastis, kodėl prieštaraujame, kad šis klausimas būtų svarstomas Europos lygmeniu ir kodėl niekada nepritarsime jokiai ideologijai, pateisinančiai Europos teisės kompetencijos ribų peržengimą.

Būtent dėl šios priežasties taip pat negalime paremti nei vienos šiuo klausimu pasiūlytos rezoliucijos.

  Eva-Britt Svensson, GUE/NGL frakcijos vardu. – (SV) Ponia pirmininke, kalbama ne apie ideologiją. Sakyčiau, kad šiuo atveju kalbama apie vienodą visų žmonių vertę. Taip pat norėčiau padėkoti ir Komisijai, ir Tarybai už jų kaip niekada aiškią poziciją. Esu įsitikinusi, kad Parlamentas, Komisija ir Taryba dabar vieningai smerkia bandymus paminti pagrindines vertybes.

Kalbama apie ES ir ES pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms. Visos valstybės narės šias teises taip pat privalo gerbti. Iš tikrųjų, siūlydami tokį įstatymą rizikuojame, kad visa informacija apie homoseksualumą, biseksualumą ir transeskualumą taps neteisėta. Įsivaizduokite, kas atsitiktų, jei žmonėms staiga būtų uždrausta kovoti už lygias visų žmonių teises neatsižvelgiant į lytinę pakraipą.

Nėra abejonių, jog pasiūlytasis įstatymas yra išpuolis prieš žmogaus teises. Net sunku suskaičiuoti, kiek žmogaus teisių juo pažeidžiama. Pasakysiu trumpai: visapusiškai remiu šią rezoliuciją. Tikiuosi, kad Parlamentas rytoj kaip įmanoma vieningai balsuos už šią rezoliuciją.

  Véronique Mathieu (PPE). – (FR) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau pabrėžti, kokia svarbi Europos Sąjungai, Parlamentui ir visiems mūsų kolegoms yra kova su įvairių formų diskriminacija, ypač diskriminacija dėl lytinės pakraipos.

Apie ką šiandien kalbame? Kalbame apie Lietuvos įstatymo projektą, kuris kelia tokią didelę problemą, kad turėjo įsikišti net D. Grybauskaitė. Ji pasinaudojo savo veto teise, net sudarė darbo grupę, kuri turės pasiūlyti mums šio įstatymo pakeitimus. Todėl aš visiškai pasitikiu ja ir esu tikra, kad ši problema bus išspręsta ir kad susijusi valstybė narė ras šios rimtos problemos, susijusios su diskriminacija dėl lytinės pakraipos, sprendimą. Tarpusavyje konsultavomės, kai kurios frakcijos pasiūlė rezoliuciją ir pagaliau parengėme bendrą rezoliuciją. Taigi esu įsitikinusi, ponios ir ponai, kad ši bendra rezoliucija rytoj bus priimta ir kad ši problema bus išspręsta.

Žinoma, labai svarbu, kad mūsų vaikų protinė ir psichologinė sveikata būtų apsaugota, bet vis dėlto norėčiau priminti jums, kad taip pat svarbu kovoti su visų formų diskriminacija dėl lyties ir seksualumo. Siekėme to daugelį metų. Įsteigėme Pagrindinių teisių agentūrą. Tą padarėme siekdami konkretaus tikslo. Kovojome už tai, kad tokia institucija būtų įsteigta ir šiandien niekas negalvoja, kad turėtume jos atsisakyti.

Todėl norėčiau padėkoti už jūsų norą priimti šią rezoliuciją. Dėkoju visiems savo kolegoms EP nariams, kurie labai prisidėjo prie šių derybų. Labai džiaugiuosi, kad pavyko parengti šią bendrą rezoliuciją, ir tikiuosi, kad rytoj ji šiuose rūmuose bus priimta.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D). – (LT) Sveikinu Europos Parlamento iniciatyvą pradėti svarstyti klausimą dėl Lietuvos dešiniųjų jėgų pastangomis priimto nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo. Deja, tenka apgailestauti, kad įstatymas buvo priimtas nepakankamai apsvarsčius jį bei įvertinus jo atitiktį tarptautinei ir Europos Sąjungos teisei. Nebuvo išgirstas nevyriausybinių organizacijų balsas. Prisidengiant kilniu tikslu ginti vaikų teises iš tikrųjų buvo sukurtas teisinis pagrindas suskirstyti visuomenę, riboti informaciją, diskriminuoti atskiras visuomenės grupes. Buvęs Lietuvos Respublikos prezidentas vetavo įstatymo projektą, naujoji Prezidentė sudarė darbo grupę, kuri pateiks naują įstatymo projektą parlamentui dar šioje rudens sesijoje.

Tikiuosi, jog Lietuva turės pakankamai politinės valios patobulinti įstatymą, juolab kad mes turime patirtį priimant ir įgyvendinant pažangius šios srities įstatymus. Dar prieš šešerius metus Lietuvos socialdemokratų pastangomis priimtas lygių galimybių įstatymas, kuriuo uždrausta bet kokia tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija dėl amžiaus, lytinės pakraipos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės visose gyvenimo srityse. Dėl analogiško direktyvos projekto šiuo metu diskutuojama Ministrų Taryboje. Ši Europos Parlamento rezoliucija turėtų paskatinti Lietuvos parlamentą priimti tokį įstatymą, kuriuo būtų gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, neleidžiama visų formų diskriminacija, taip pat ir diskriminacija dėl lytinės pakraipos.

  Emine Bozkurt (S&D). – (NL) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, ponia ministre, ponios ir ponai, aš, kaip ir visi jūs, esu sukrėstas, kad Europoje yra parlamentas, gebantis ne tik pasiūlyti tokios rūšies įstatymo projektą, bet ir jį iš tikrųjų priimti. Šis įstatymas yra ne tik nepriimtinas homoseksualios pakraipos Lietuvos žmonių teisių pažeidimas, juo taip pat daroma rimta žala visų homoseksualios pakraipos vyrų ir moterų Europoje padėčiai. Lietuvos parlamentas jiems sako, kad jų lytinė pakraipa yra kažkas, dėl ko jie turėtų gėdytis ir nuo ko reikėtų apsaugoti vaikus.

Tikiuosi, kad Komisija ir Tarybai pirmininkaujanti Švedija duos visiškai aiškiai suprasti Lietuvos parlamentui, kad niekam nebus leista užginčyti pagrindinių vertybių, tokių kaip lygios teisės ir nediskriminacijos principas – nei dabar, nei bet kada ateityje! Todėl norėčiau paprašyti pono Komisijos nario čia ir dabar konkrečiai pažadėti, kad Komisija nė akimirkos nedvejodama iškels Lietuvai bylą Europos Teisingumo Teisme, jei šis įstatymas pradės galioti.

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Lietuva priėmė įstatymą, kuriuo teikiama svarbi vaikų ir jaunimo apsauga nuo viešosios informacijos poveikio, galinčio padaryti rimtos žalos tolesniam jų vystymuisi. Yra aišku, kad socialinė ir šeimos politika priklauso ES valstybių narių kompetencijai, todėl Lietuva už tai negali būti pasmerkta jokiomis europinėmis iniciatyvomis.

Svarstomasis klausimas neprieštarauja jokioms žmogaus teisių srityje galiojančioms tarptautinėms normoms. Domėjausi tuo ir įsitikinau, kad tai tiesa. Mano giliu įsitikinimu, šiuo įstatymu, priešingai, siekiama sustiprinti vaikų apsaugą nuo informacijos ir vaizdų, nuo kurių – noriu tą pabrėžti – apsaugoti vaikus nori patys tėvai.

Norėčiau paraginti nuosekliau taikyti subsidiarumo principą, kurį Airija užsitikrino Lisabonos sutarties protokolu. Todėl tokie „įspėjimai valstybėms narėms ir šalims“ sukuria rimtą precedentą tokiose jautriose srityse kaip šeimos politika.

  Justas Vincas Paleckis (S&D). – (LT) Pirmą kartą Europos Parlamento istorijoje šioje garbingoje salėje svarstomi Lietuvos parlamento veiksmai, svarstomi nepalankiame kontekste. Kad ir kokie nekalti ar visai geri norai svarstomų įstatymų autorių ir palaikytojų būtų, jie atvedė tikrai ne į XXI amžiaus Europą. Manau, suvaidino savo vaidmenį Seimo daugumos per didelis įsitikinimas savo teisumu – virš mūsų tik dangus, darom ką norim, mums nerūpi tarptautiniai įsipareigojimai. Šis svarstymas yra labai rimta Tarybos ir Komisijos reakcija, tai įspėjimo signalas Lietuvos įstatymų leidėjams, kad reikia žingsniuoti ne atgal, vos ne į Viduramžius, o veikti žvelgiant pirmyn, naudojantis Europos Sąjungos šalių patirtimi ir tradicijomis. Todėl tokios diskusijos reikalingos, reikalinga ir rezoliucija.

  Cecilia Wikström (ALDE). – (SV) Ponia pirmininke, visi žmonės gimė lygūs ir turi tą pačią neliečiamą vertę. Todėl Parlamentas šiandien privalo labai aiškiai suprasti, kad kalbama apie visos Europos piliečius, nesvarbu, kurioje valstybėje narėje jie gyvena. Pagrindinės ES vertybės yra tolerancija, atvirumas ir laisvė, todėl džiaugiuosi, kad naujai išrinktasis Komisijos Pirmininkas šiandien aiškiai patvirtino, kad ketina paskirti Komisijos narį, kuriam bus pavesta sritis, apimanti būtent šiuos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių klausimus.

Tenka ypač apgailestauti, kad tokia šalis kaip Lietuva – kuri kadaise patyrė represijas ir diktatūrą – dabar, jau būdama laisva ir nepriklausoma valstybė, priėmė tokį niekingą įstatymą, už kurio slypi cenzūra, laisvės ribojimas ir netolerancija. Visi, kurie remiame demokratinius principus ir turime bent kiek sveikos nuovokos, privalome rytoj balsuodami kategoriškai pasmerkti šį Lietuvos įstatymą. Lai šių rūmų nariai vieni kitiems primena, kad didžiausia vertybė yra meilė.

  Anna Záborská (PPE). – (SK) 2006 m. Slovakija buvo pasmerkta už tai, kad prašė užtikrinti sąžinės laisvę. Šiandien prieš šią bendruomenę stovi Lietuva, kuri nori apsaugoti vaikus nuo visuomenės seksualizavimo. Manau, kad šioje diskusijoje manipuliuojama Pagrindinių žmogaus teisių chartija – dokumentu, kuris yra teisiškai privalomas.

Šie rūmai ignoruoja nacionalinio parlamento, kuris du kartus balsavo už šį įstatymą be jokių kritikos balsų, teisėtumą. Šie rūmai prašo, kad Žmogaus teisių agentūra pateiktų savo nuomonę. Tačiau ši agentūra neturi įgaliojimų tirti nacionalinių įstatymų poveikį. Turiu klausimą: ką turėtų manyti airiai artėjant referendumui? Jie turėtų manyti, kad netrukus ateis toks laikas, kai jie bus čia kritikuojami dėl savo įstatymų, kuriuos priėmė siekdami apsaugoti šeimą ir gyvybę.

Man gaila, kad čia, gerbiamame Parlamente, negerbiame Europos vertybių, negerbiame įvairovės ir nacionalinės kultūros, negerbiame vaikų apsaugos ir tėvų teisės auklėti savo vaikus.

  Cecilia Malmström, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. – (SV) Ponia pirmininke, manau, kad mūsų trys institucijos šiose diskusijose labai aiškiai išdėstė savo požiūrį. Pagarba žmogaus teisėms, tolerancija, asmens neliečiamumas ir visų formų diskriminacijos, įskaitant diskriminaciją dėl lytinės pakraipos, draudimas yra pagrindinės europinio projekto vertybės ir tokios turi likti. Valstybės narės privalo gerbti ir šias vertybes, ir galiojančius įstatymus, kuriuos Europos Sąjunga šioje srityje taiko.

Tarybai pirmininkaujančiai valstybei svarstomas įstatymas kelia didelį rūpestį, bet žinome, kad šis įstatymas sukėlė daug kritikos bei diskusijų ir Lietuvoje. Kaip minėta, Prezidentė D. Grybauskaitė, kuri buvo Komisijos narė ir todėl gerai žino ES vertybes ir įstatymus, pati inicijavo šio įstatymo persvarstymo ir jo suderinimo su ES teise procesą. Labai džiaugiuosi, kad Komisija davė aiškiai suprasti, kas įvyks, jei šis įstatymas – priešingai mūsų lūkesčiams – įsigalios savo pirminiu pavidalu.

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (FR) Ponia pirmininke, visiškai sutinku su ministrės išvadomis. Taip pat tikiuosi, kad D. Grybauskaitės nurodymu sudaryta darbo grupė sugebės užkirsti kelią įstatymo, kuris kai kuriais atžvilgiais prieštarauja Europos teisei, priėmimui.

Norėčiau pabrėžti vieną dalyką: baiminamės, kad kai kurios šio įstatymo nuostatos prieštaraus tam tikroms direktyvoms dėl garso ir vaizdo paslaugų ir elektroninės prekybos. Nesame įgalioti kištis į šeimos teisę, nes tai viena iš sričių, priklausančių valstybių narių kompetencijai. Taigi viskas, apie ką buvo kalbėta pirmiau, taip pat diskusijose, rodo, kad padėtis turi būti nuodugniau įvertinta nacionaliniu lygmeniu, šiuo atveju Lietuvoje.

  Pirmininkė. − Baigiantis diskusijoms gavau penkis pasiūlymus dėl rezoliucijų⁽¹⁾, pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2009 m. rugsėjo 17 d., rytoj, ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Carlo Casini (PPE), raštu. – (IT) Vertindamas pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Lietuvos nepilnamečių apsaugos įstatymo, noriu atkreipti dėmesį į rimtą rūpestį keliantį institucinio pobūdžio aspektą. Dažnu atveju pavieniai EP nariai ar pavienės politinės frakcijos priskiria sau teisę spręsti klausimus, susijusius su valstybių narių vidaus politika: manau, taip neturėtų būti. Šiuo konkrečiu atveju Europos Parlamente, regis, ketinama pareikšti neigiamą nuomonę dėl Lietuvos įstatymo – kurio visas turinys nėra žinomas – siekiant pagirtino tikslo apsaugoti nepilnamečius, kartu slapčia pažeidžiant nuostatą dėl valstybių narių teisės savo nuožiūra tvarkytis srityse, kurios priklauso jų kompetencijai. Galėčiau dar pridurti, kad šią valstybių narių teisę ne kartą patvirtino Europos žmogaus teisių teismas. Lygybės principas nėra ginčijamas ir niekas neketina abejoti konkrečios lytinės pakraipos asmenų teise į orumą. Mano abejonės yra institucinio pobūdžio ir susijusios su Europos Sąjungos ir pavienių valstybių narių tarpusavio santykiais.

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Diskriminacija draudžiama pagal Europos ir tarptautinę teisę. Nuostatos, draudžiančios diskriminaciją, įtvirtintos steigimo sutartyse, Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Pagrindinių teisių chartijoje. Jokia valstybė narė negali priimti įstatymų, prieštaraujančių šiems dokumentams.

Lietuvos įstatymas yra neleistinas, nes savo esme jis absurdiškas ir homofobiškas. Homofobija yra liga, tačiau sergantieji neapykanta homoseksualios pakraipos asmenims neverti užuojautos. Jie net yra ne tiek homofobai, kiek šovinistai, niekinantys kitokios lytinės pakraipos žmones. Kaip ir visiems kitiems šovinistams, jiems būtina duoti deramą atkirtį priimant atitinkamus įstatymus.

1990 m. Pasaulio sveikatos organizacija išbraukė homoseksualumą iš Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos sąrašo. PSO taip pat patvirtino, kad jokia lytinė pakraipa nėra sveikatos sutrikimas.

Kiekvienoje visuomenėje, taip pat Lietuvos, yra lesbiečių, gėjų ir biseksualų. Jie sudaro apie 4–7 proc. visų gyventojų. Jie yra mažuma, turinti tokias pačias teises kaip ir kiti. Lygybės paradai, kurie kai kam kelia didelį rūpestį, rengiami siekiant, be visa kita, priminti žmonėms apie pagrindinį, pamatinį lygybės principą.

Todėl prašau Tarybos ir jai pirmininkaujančios valstybės imtis atitinkamų veiksmų užkertant kelią valstybėms narėms priimti tokius diskriminacinius įstatymus. Privalome parodyti, kad Europos Sąjunga kategoriškai pasisako prieš bet kokią diskriminaciją ir netoleranciją.

PIRMININKAVO: D. WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

(1) Žr. protokolą.