Ar gali Europos Vadovų Taryba pateikti pareiškimą, susijusį su iniciatyvomis, kurių ji ėmėsi siekdama skatinti taiką ir Palestinos ir Izraelio tautų susitaikymą?

(EN) Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2009 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Kaip numatyta Tarybai pirmininkaujančios valstybės parengtose 2009 m. birželio mėn. įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose, Artimųjų Rytų taikos procesas tebėra vienas svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų 2009 metais. Tame pačiame susitikime patvirtintos ir 2009 m. rugsėjo 15 d. įvykusiame Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos susitikime priimtos išvados.

Taryba įsipareigoja ir toliau remti dviejų valstybių principu pagrįstą sprendimą su nepriklausoma, demokratine, vieninga ir gyvybinga Palestinos valstybe, kurios teritorijai priklausytų Vakarų Krantas ir Gazos ruožas, taikiai ir saugiai sugyvenančia su Izraeliu. Tai būtina siekiant didesnio stabilumo ir taikos Artimuosiuose Rytuose.

Mes labai palankiai vertiname JAV administracijos įsipareigojimą ryžtingai įgyvendinti dviejų valstybių principu pagrįstą sprendimą ir esame pasirengę aktyviai bendradarbiauti su JAV ir kitais Ketverto nariais, kad pasiektume šį tikslą.

ES taip pat pasirengusi toliau taikyti priemones konfliktui pasibaigus, skirtas taikos susitarimų tvarumui užtikrinti, įskaitant tokias regioninio masto priemones kaip Europos kaimynystės politika ir Viduržemio jūros šalių sąjunga. Visų pirma esame pasiruošę toliau plėtoti santykius su Palestinos savivalda remdamiesi Europos kaimynystės politika. Padėsime skatinti Palestinos valstybės kūrimą ir toliau bendradarbiausime siekdami papildomos pažangos atkuriant tvarką ir teisingumą. Didžiausią dėmesį ir toliau skirsime paramai civilinės policijos ir teisingumo srityse.

Siekiant visapusiškai išspręsti Arabų valstybių ir Izraelio konfliktą, reikia taikyti regioninę strategiją, apimančią politikos, saugumo ir ekonomikos aspektus. ES yra sudariusi daug susitarimų su regiono partneriais, todėl turi išskirtines sąlygas pagrindiniams regioninės plėtros klausimams spręsti. Atsižvelgdami į vietos įvykius, įvertinsime, kaip mūsų politikos kryptimis ir programomis galima paskatinti konkrečius pirmuosius rezultatus siekiant visapusiškai išspręsti konfliktą.

Barbariškas pastarojo meto Izraelio karas prieš Palestinos žmones, gyvenviečių plėtra, Rytų Jeruzalę ir Vakarų Krantą skirianti vadinamoji gėdos siena, žmogžudiška Gazos ruožo blokada dar labiau blogina ir taip nebepakeliamą Palestinos žmonių padėtį. ES ir JAV, vykdydamos savo „Naująją Artimųjų Rytų politiką“, pridengia brutalius Izraelio veiksmus. Nepriimtina, kad remiantis klaidingais ir nepagrįstais įtarimais Palestinos išlaisvinimo liaudies frontas (angl. PFLP) įtrauktas į teroristinėmis vadinamų organizacijų sąrašą tiesiog dėl to, kad ši organizacija kovoja už Palestinos žmonių teises.

Ar Taryba smerkia skiriančiąją gėdos sieną, Izraelio gyvenviečių plėtrą palestiniečių teritorijose ir nenutrūkstamą Gazos ruožo blokada? Ar ji pripažįsta neatimamą Palestinos žmonių teisę kurti nepriklausomą vieningą Palestinos valstybę 1967 m. valdytoje teritorijoje, kurios sostinė būtų Rytų Jeruzalė ir kuri būtų suvereni savo teritorijoje ir tarp savo sienų? Ar ji ketina pašalinti Palestinos išlaisvinimo liaudies frontą iš teroristinėmis vadinamų organizacijų sąrašo? Ar ji ketina panaikinti visą sąrašą?

(EN) Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2009 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Atsakydama į gerbiamo Europos Parlamento nario klausimą, Taryba norėtų priminti savo oficialius pareiškimus, kad nors ir pripažįstama Izraelio teisė ginti savo piliečius, sienos statyba okupuotoje Palestinos teritorijoje prieštarauja tarptautinei teisei.

Taryba taip pat paragino Izraelio Vyriausybę nedelsiant nutraukti su gyvenviečių plėtra susijusią veiklą, įskaitant plėtrą Rytų Jeruzalėje ir natūralų augimą, ir išardyti visus nuo 2001 m. kovo mėn. pastatytus sargybos postus. Ji primena, kad pagal tarptautinę teisę gyvenvietės yra neteisėtos ir yra kliūtis taikai. Be to, remiantis veiksmų planu, Izraelis yra įsipareigojęs įšaldyti visų gyvenviečių plėtrą, įskaitant natūralų gyvenviečių augimą, ir išardyti visus nuo 2001 m. pastatytus sargybos bokštus.

Taryba taip išreiškė susirūpinimą dėl padėties Gazoje ir kelis kartus ragino sudaryti galimybę skubiai ir besąlygiškai teikti humanitarinę pagalbą, komercines prekes ir asmenims atvykti į Gazą ir iš jos išvykti, nes be to nekliudomas humanitarinės pagalbos teikimas, atstatymas ir ekonomikos atgaivinimas bus neįmanomi.

Taryba taip pat norėtų patikinti gerbiamą Europos Parlamento narį, kad ji tvirtai įsipareigojusi remti dviejų valstybių principu pagrįstą sprendimą su nepriklausoma, demokratine, vieninga ir gyvybinga Palestinos valstybe, taikiai ir saugiai sugyvenančia su Izraeliu. ES nepripažins jokių iki 1967 m. nustatytų sienų pakeitimų, išskyrus tuos, dėl kurių susitarė abi šalys. Iš tikrųjų dviejų valstybių principu pagrįstas Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimas ir visapusiška taika Artimuosiuose Rytuose yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų.

Teroristinių organizacijų sąrašo sudarymas yra viena iš kelių priemonių, kurias patvirtino Europos Sąjunga siekdama įgyvendinti JT Saugumo tarybos rezoliuciją Nr. 1373 (2001) kaip plataus masto tarptautinės strategijos, skirtos kovai su terorizmu, ypač terorizmo finansavimu, dalį.

Palestinos išlaisvinimo liaudies fronto įtraukimas į sąrašą pagrįstas objektyviais kriterijais. Kaip ir į sąrašą įtrauktiems asmenims, grupėms ir subjektams, taip ir Palestinos išlaisvinimo liaudies frontui pranešta, kodėl jis įtrauktas į šį sąrašą.

Taryba nuolat, ne rečiau kaip kas šešis mėnesius, peržiūri sąrašą. Paskutinį kartą peržiūrėdama sąrašą, Taryba laikėsi nuomonės, kad pagrindas į sąrašą įtraukti Palestinos išlaisvinimo liaudies frontą tebebuvo pagrįstas, todėl ji nusprendė grupės neišraukti iš sąrašo, kuris patvirtintas birželio 15 d.

Ar Tarybai kelia susirūpinimą tai, kad Irako policijos pajėgos įsiveržė į Ašrafo stovyklą, kad nemažai pabėgėlių buvo nužudyta ir daugelis jų sužeista, kad 36 sulaikyti asmenys areštuoti ir surengė bado streiką ir kad Irako valdžios institucijos ignoruoja teismo nurodymą juos paleisti? Be to, ar Taryba mano, kad neseniai Irane vykę rinkimai buvo skaidrūs ir demokratiški? Ar Taryba nemano, kad turėtų būti surengti nauji rinkimai, kuriuos kartu stebėtų Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga ir kad atsisakius surengti tokius rinkimus turėtų būti taikomos sankcijos?

(EN) Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2009 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Taryba labai atidžiai stebi įvykius Irake ir išnaudoja kiekvieną galimybę pabrėžti pagarbos žmogaus teisėms svarbą palaikant ryšius su Irako valdžios institucijomis.

Taryba aptarė paskutinius įvykius, susijusius su prezidento rinkimais Irane, ir atkreipė dėmesį į Irano rinkimų komisijos paskelbtus rezultatus bei į kelių kandidatų išreikštą susirūpinimą dėl rinkimų vykdymo. Tai reikalas, kurio turi imtis ir kurį turi ištirti Irano valdžios institucijos.

Taryba išreiškė didelį susirūpinimą dėl smurto gatvėse ir per didelio jėgos naudojimo prieš taikius demonstrantus. Svarbu, kad Irano žmonių siekiai būtų įgyvendinti taikiomis priemonėmis ir kad būtų pripažįstama žodžio laisvė.

Lietuvos parlamentas birželio 9 d. priėmė Baudžiamojo kodekso pakeitimus, pagal kuriuos numatoma iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė asmenims, kurie „propagavo, neigė ar pateisino komunizmo ar fašizmo vykdytą genocidą“ ar „viešais pareiškimais šmeižė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio dalyvius, 1944–1953 metais kovojusius prieš sovietinę okupaciją“. Šios nuostatos – tai bandymas baudžiamosiomis priemonėmis iškreipti istoriją ir prilyginti komunizmą fašizmui. Pagal šias nuostatas įteisinama su naciais bendradarbiavusių fašistinių pažiūrų asmenų, atsakingų už nusikaltimus žmonijai, padėtis. Pagal šias nuostatas taip pat kriminalizuojama komunistinė ideologija, draudžiama žodžio laisvė ir kitoks istorijos interpretavimas, taip pat numatomos bausmės už šiuos veiksmus.

Kokios pozicijos laikosi Taryba fašizmo ir nacizmo reabilitavimo klausimu, ypač kalbant apie šį atvejį, kai numatoma disidentams taikyti baudžiamąsias priemones, uždrausti žodžio laisvę, kriminalizuoti komunistinę ideologiją tam tikrose ES valstybėse narėse, ypač Baltijos šalyse, kuriose komunistų partija uždrausta ir jos nariai bei kiti antifašistinių pažiūrų demokratai persekiojami?

(EN) Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2009 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Dėl gerbiamo Parlamento nario paminėto teisės akto Taryba nepriėmė pozicijos. Taip pat nei viena Tarybos patvirtinta priemone nesprendžiamas iškeltas klausimas, nes jis priklauso valstybių narių vidaus jurisdikcijai.

Tačiau tokiomis aplinkybėmis norėčiau paminėti pirmąją totalitarinių ir autoritarinių režimų aukų atminimo dieną, kurios minėjime man teko garbė dalyvauti šių metų rugpjūčio 23 d. Ši diena paminėta visoje Europoje palaikant Europos Parlamento ir Europos Tarybos iniciatyvą, skirtą pagerbti daugybę dėl nacizmo ir komunizmo žuvusių žmonių.

Be to, atminimo diena yra labai gera proga pagerbti visus drąsius žmones, kurie kaimyninėse ir kitose pasaulio valstybėse vis dar rizikuoja gyvybe kovodami su diktatūra ir priespauda, už laisvę ir demokratiją.

Žmogaus teisės, demokratija ir teisinė valstybė – tai Europos Sąjungos ir jos valstybių narių svarbiausios vertybės. Tokiomis aplinkybėmis taip pat turėčiau paminėti, kokį įspūdingą darbą atliko Europos Parlamentas remdamas demokratinius judėjimus ir žmogaus teisių gynėjus totalitarinėse valstybėse visame pasaulyje.

Turint omenyje Europos Sąjungos įsipareigojimą dėl bendrų vertybių, akivaizdu, kad tikimasi, jog bet kokie valstybės narės priimti teisės aktai atitiks ir Europos Sąjungos, ir Bendrijos pirminę ir antrinę teisę bei Pagrindinių teisių chartiją.

Neteisėtos teroristinės televizijos „Al-Manar TV“ transliavimas Europoje, kurį užtikrina Egipto palydovinės televizijos transliuotojas „Nilesat“, tiesiogiai pažeidžia ES ir Egipto veiksmų planą ir kelia radikalų pavojų Europos saugumui. Komisijos atsakyme į klausimą Nr. H-0011/09 buvo nurodyta, kad su Egipto politiniais klausimais susijęs pakomitetis yra tinkama priemonė, galinti nutraukti televizijos „Al-Manar TV“ transliavimą, kurį užtikrina kompanija „Nilesat“. Ar Taryba įtraukė klausimą dėl televizijos „Al-Manar TV“ transliavimo, kurį užtikrina palydovinės televizijos transliuotojas „Nilesat“, į ES ir Egipto pakomitečio 2009 m. liepos 7–8 d. įvykusio 2-ojo posėdžio tema „Politiniai klausimai. Žmogaus teisės ir demokratija. Tarptautiniai ir regioniniai klausimai“ darbotvarkę? Ar Taryba galėtų nurodyti, kokius įsipareigojimus priėmė Egiptas, siekdamas sustabdyti televizijos „Al-Manar TV“ programų transliavimą, kurį užtikrina palydovinės televizijos transliuotojas „Nilesat“?

(EN) Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2009 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Dėkoju gerbiamam Parlamento nariui už šį klausimą dėl Egipto palydovinės televizijos transliuotojo „Nilesat“, kurio transliuojama Libano televizija „Al-Manar“ gali būti matoma ir Europos Sąjungos teritorijoje. Taryba supranta gerbiamo Parlamento nario susirūpinimą, kad kai kuri televizijos transliuojama medžiaga gali prilygti neapykantos kurstymui.

Siekiant ilgalaikio pagerėjimo ksenofobijos, nepakantumo ir religinės neapykantos klausimais, nėra geresnio metodo už dialogą. Todėl vilčių teikia tai, kad daugiau kaip 80 valstybių, tarp kurių yra ir Egiptas, Libanas, Persijos įlankos valstybės ir daugelis ES valstybių narių, prisijungė prie JT Civilizacijų aljanso, kurios pagrindinė užduotis yra užkirsti kelią konfliktams dėl išankstinio nusistatymo ir klaidingų kultūrinių arba religinių pažiūrų. Keliose JT Civilizacijų aljanso programose daugiausia dėmesio skiriama žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui ir etikai.

Taigi Taryba mano, kad dialogas su Egiptu yra veiksmingiausias būdas paskatinti Egipto vyriausybę daryti pažangą žmogaus teisių srityje. Šis dialogas vykdomas per pakomitečių institucinę struktūrą ir politinį dialogą ir juo sudaroma galimybė pasikeisti nuomonėmis įvairiais klausimais.

Taryba jau aptarė gerbiamo Parlamento nario iškeltus konkrečius klausimus pareiškime, susijusiame su penktąją ES ir Egipto asociacijos taryba, kuriame nurodyta, kad „ES ragina Egiptą toliau dėti pastangas kovojant su bet kokio pobūdžio diskriminacija ir skatinant kultūrinę, religinę, įsitikinimų bei mažumų toleranciją. Atsižvelgdama į tai, ES yra susirūpinusi „Al-Manar“ televizijos, kurią transliuoja Egipto palydovinė stotis „Nilesat“, kai kurių programų diskriminaciniu turiniu. ES smerkia bet kokį nacionalinės, rasinės arba religinės neapykantos propagavimą, kuriuo kurstoma diskriminacija, priešiškumas ir smurtas“.

Politinių reikalų su Egiptu pakomitetyje, kurio antrasis susitikimas įvyko 2009 m. liepos 7–8 d., ES iškeltas televizijos „Al-Manar“ transliavimo klausimas remiantis klausimais, susijusiais su kova su rasizmu, ksenofobija ir nepakantumu, kurie apima ir bendro ES ir Egipto veiksmų plano įsipareigojimą „stiprinti žiniasklaidos vaidmenį kovoje su ksenofobija ir diskriminacija dėl religinių įsitikinimų ar kultūros“ ir žiniasklaidos skatinimą „prisiimti atsakomybę šiuo atžvilgiu“.

Egiptas nepateikė atsakymo remdamasis tuo, kad televizija „Al-Manar“ buvo atskiras atvejis. Be to, Egiptas neįsipareigojo išspręsti šio atvejo. Tačiau Egipto požiūris neturėtų trukdyti mums tęsti dialogą. Gerbiamas Parlamento narys gali būti tikras, kad Taryba toliau atidžiai stebės padėtį ir, pasitaikius progai, yra pasirengusi jį iškelti ES nuolatinio politinio dialogo su Egiptu metu.

Šiuo metu Pakistane oficialiai valdo civilinė vyriausybė. Ar Taryba mano, kad civilinė vyriausybė visapusiškai kontroliuoja padėtį Pakistane, o gal Taryba mano, kad kaip ir anksčiau šioje šalyje reali valdžia priklauso Pakistano kariuomenei?

(EN) Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2009 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

2008 m. vasario mėn. įvykusiais visuotiniais rinkimais į Pakistaną grąžinta demokratija. Taryba pripažįsta tai kaip didelę pažangą Pakistane. Demokratijos ir stabilumo stiprinimas išlieka svarbiausias ES tikslas bendradarbiaujant su Pakistanu.

Akivaizdu, kad būtina veikiančios demokratijos Pakistane sąlyga yra ta, jog civilinė vyriausybė kontroliuotų ginkluotąsias pajėgas. Išrinkta vyriausybė turėtų visada laikytis visiško skaidrumo principo ir kontroliuoti karinius objektus. Tai ES politikos pagrindas.

Demokratizacijos procesas Pakistane vis dar pradiniame etape. ES kartu su tarptautine bendruomene turi toliau remti vyriausybę, siekiančią stiprinti demokratines institucijas ir struktūras. Pirmasis ES ir Pakistano aukščiausiojo lygio susitikimas – tai svarbus žingsnis stiprinant ES ir Pakistano bendradarbiavimą remiant demokratinį, civilinį valdymą. ES vykdys strateginį dialogą su Pakistanu skatindama toliau siekti šio tikslo.

2006 m. rugsėjo 15 d. Tarybos sprendime dėl savo darbo tvarkos taisyklių (OL L 285, 2006 10 16, p. 47) Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad yra svarbu „suteikti jiems (piliečiams) galimybę tiesiogiai susipažinti su jos veikla, visų pirma toliau didinant atvirumą ir skaidrumą“ ir „Tarybos darbas turėtų būti dar viešesnis, visų pirma kai Taryba svarsto teisės aktus pagal bendro sprendimo procedūrą“.

Tačiau, remiantis Ministrų Tarybos posėdžių darbotvarkės vertinimu, viešas darbotvarkės punktų svarstymas visose Ministrų Tarybose 2007–2008 m. laikotarpiu (išskyrus Švietimo, jaunimo ir kultūros tarybą bei Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybą), sumažėjo. 2008 m. Aplinkos taryboje viešai buvo sprendžiama tik dėl 4 iš 33 darbotvarkės punktų, kas atitinka sumažėjimą dešimtimis kartų, lyginant su 2007 m. Tokioje svarbioje Taryboje kaip Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba, 2008 m. viešai buvo svarstoma tik 130 darbotvarkės punktų.

Kokiose srityse Tarybai pirmininkaujanti Švedija ketina imtis konkrečių iniciatyvų, siekiant galų gale įgyvendinti savo 2006 m. rugsėjo 15 d. sprendimą bei žinomas Švedijos tendencijas skaidrumo kryptimi?

Ar Tarybai pirmininkaujanti Švedija pasisako už tai, kad ir Europos Vadovų Tarybos posėdžiai, įskaitant įprastus darbinius pietus Tarybos lygmeniu, būtų prieinami plačiajai visuomenei?

Kokių konkrečių iniciatyvų imsis Tarybai pirmininkaujanti Švedija siekiant, kad Tarybos posėdžiuose darbotvarkės punktai būtų svarstomi viešai?

(EN) Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2009 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė norėtų priminti, kad dėl Tarybos darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnio pakeitimo, kuris paminėtas gerbiamo Parlamento nario klausime, gerokai padaugėjo viešų svarstymų ir viešų debatų, palyginti su ankstesniu ketverių metų laikotarpiu, kai galimybė dalyvauti sprendimų priėmimo procese buvo grindžiama principais, kuriuos nustatė Sevilijoje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba (vadinamasis „Sevilijos režimas“).

Taigi nuo 2006 m. liepos 1 d. viešuose Tarybos posėdžiuose iš viso išnagrinėti 788 klausimai. Pastebimai padidėjo teisės aktų „B“ punktų skaičius: apskritai nuo 2006 m. liepos 1 d. Taryba viešai išnagrinėjo dvigubai daugiau teisės aktų „B“ punktų, palyginti su 2002 m. liepos mėn.–2006 m. birželio mėn. laikotarpiu. Be to, 2002 m. liepos mėn.–2006 m. birželio mėn. iš viso surengti 128 vieši debatai, įskaitant 118 debatus svarbiais Europos Sąjungos ir jos piliečių interesams įtakos turinčiais klausimais, o per ankstesnį laikotarpį įvyko tik 33 tokie debatai.

Tačiau Tarybai pirmininkaujanti valstybė norėtų priminti, kad į Tarybos darbotvarkę įtrauktų punktų skaičius viešam svarstymui arba viešiems debatams gali skirtis kiekvienais metais, būtent priklausyti nuo punktų, kuriuos Taryba turi svarstyti ir (arba) priimti atitinkamais metais, skaičiaus.

Taigi 2007 m. į Tarybos darbotvarkę iš viso įtraukti 153 pagal bendro sprendimo procedūrą priimami punktai, skirti svarstyti viešai, o 2008 m. – 229 pagal bendro sprendimo procedūrą priimami punktai. 2009 m. Taryba iki šiol viešai apsvarstė 148 pagal bendro sprendimo priimamus punktus.

Viešų debatų, rengiamų pagal Tarybos darbo taisyklių 8 straipsnio 3 dalį, skaičius taip pat gali nesutapti dėl to, kiek klausimų kiekviena Tarybai pirmininkaujanti valstybė pripažįsta tinkamais viešiems debatams.

Dėl Europos Vadovų Tarybos veiklos reikėtų priminti, kad skaidrumo taisyklės netaikomos Europos Vadovų Tarybai.

Tarybai pirmininkaujanti Švedija pritaria gerbiamo Parlamento nario nuomonei dėl didesnio skaidrumo svarbos Europos Sąjungos veikloje. Tai labai svarbi darbo dalis stiprinant piliečių pasitikėjimą ES ir mūsų bendromis institucijomis.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė savo ruožtu ketina užtikrinti visišką Tarybos darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnio 1–4  dalyse nustatytų atitinkamų skaidrumo nuostatų veikimą. Iš esmės, visi svarstymai, susiję su teisės aktais, priimamais laikantis bendro sprendimo procedūros, yra vieši, kaip numatyta Tarybos darbo tvarkos taisyklėse.

Be to, Taryba toliau vykdys 2006 m. pradėtą veiklą siekdama pagerinti viešų Tarybos posėdžių transliavimo žiniatinkliu kokybę. Ši paslauga, kuri nuolat atnaujinama ir tobulinama, suteikia galimybę naudotis tiesioginėmis ir užsakomosiomis paslaugomis, suteikiančiomis galimybę stebėti viešus debatus ir svarstymus bei kitus viešus renginius.

Kokybės atžvilgiu, perduodant Tarybos posėdžių vaizdą siekiama užtikrinti, kad vartotojai turėtų paprastą ir naudingą galimybę stebėti juos dominančius debatus.

Be to, 2008 m. pabaigoje sukūrus kanalą „Europe by Satellite Plus“, Taryba dabar turi daugiau erdvės viešiems svarstymams ir debatams retransliuoti.

Lisabonos sutartyje daugiau dėmesio skiriama viešumui ir skaidrumui, kurie, kaip tikimasi, paskatins ir Tarybą, ir kitas institucijas imtis tolesnių veiksmų siekiant didesnio skaidrumo. Be to, jei įsigalios Lisabonos sutartis ir kai ji įsigalios, Taryba nuolat posėdžiaus viešai, kai spręs ir balsuos dėl įstatymo galią turinčio akto, nepaisant taikytinos teisėkūros procedūros.

Šių metų kovo mėnesį Europos Parlamentas priėmė pranešimą dėl specialios paramos, skiriamos labiausiai nepasiturintiems asmenims pagal Bendrijos nemokamo maisto skirstymo programą. Buvau tikras, kad šios nuomonės priėmimas itin didele balsų dauguma turėtų paskatinti Sąjungai pirmininkaujančią valstybę, kuria tuo metu buvo Čekijos Respublika, atnaujinti diskusijas ir pasiekti priimtiną kompromisą Taryboje. Deja, mano lūkesčiai buvo nepagrįsti. Mane neramina tai, kad ir šiuo metu Tarybai pirmininkaujanti Švedija neužsimena apie galimą veiklos, susijusios su šiuo projektu, atnaujinimą, nors tam niekas neprieštarauja. Ar Taryba ketina atnaujinti diskusijas dėl programos, kuri yra itin svarbi milijonams mūsų piliečių?

(EN) Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2009 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Nuo 1987 m. Bendrijos teisės aktais leidžiama tiekti maistą iš intervencinių atsargų labdaros organizacijoms, kad šios išdalytų jį labiausiai nepasiturintiems asmenims bendrijoje.

2008 m. Komisija pateikė pasiūlymą peržiūrėti teisės aktus, nes kai kurių maisto produktų kainos padidėjo, o atsargos sumažėjo.

Pirmininkaujant Prancūzijai, Taryba surengė politines diskusijas dėl šio pasiūlymo, tačiau buvo neįmanoma surinkti kvalifikuotosios balsų daugumos, pritariančios pasiūlymui.

Kelios delegacijos atmetė patį pagalbos programos principą, kuris, jų teigimu, yra pačios valstybės narės reikalas.

Vieni iš prioritetų, kuriuos Švedija įtraukė į savo pirmininkavimo Europos Sąjungai laikotarpio (2009 m. liepos–gruodžio mėn.) programą, yra ekonomikos atkūrimas, užimtumo didinimas ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas – šie klausimai konkrečiai susiję su visų Europos piliečių kasdieniu gyvenimu.

Energijos efektyvumo didinimas ir atsinaujinančios energijos naudojimas artimiausiais metais gali padėti sukurti keletą milijonų darbo vietų ir padėti ilgalaikio ekonomikos augimo pagrindus bei padidinti Europos sąjungos konkurencingumą. Ar, atsižvelgdama į tai, Tarybai pirmininkaujanti valstybė galėtų paminėti konkrečias iniciatyvas, kurių ji ketina imtis siekdama paraginti valstybes nares parengti atitinkamas priemones, kuriomis būtų skatinamos investicijos į energijos efektyvumą ir atsinaujinančios energijos vartojimą, kurios taip pat padėtų kurti naujas darbo vietas, skatinti naujovių diegimą ir užtikrinti tvarų ekonomikos vystymąsi?

(EN) Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2009 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Energijos efektyvumas jau laikytas Europos energetikos politikos prioritetu Energetikos politikos veiksmų plane, kurį Europos Vadovų Taryba patvirtino 2007 m. kovo mėn. ir kuriame nustatytas tikslas iki 2020 m. sutaupyti 20 proc. energijos.

2008 m. patvirtintoje Tarybos 18 mėnesių programoje pabrėžiama, kad Tarybai pirmininkaujančios valstybės, gerbdamos valstybių narių pasirinkimą naudoti kelis energijos išteklius, sieks plėtoti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką, priimtiną tvarumo ir sąnaudų efektyvumo požiūriu ir teigiamai veikiančią platesnio pobūdžio augimo tikslus, atitinkančius Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją. Iš tikrųjų energijos efektyvumo teigiamas poveikis juntamas ne tik naudojant energijos išteklius ir mažinant šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį, bet ir, kaip teigia gerbiama Europos Parlamento narė, skatina naujoviškų technologijų raidą ir taip gali padėti stiprinti Europos pramonės konkurencingumą bei skatinti kurti darbo vietas. Todėl energijos efektyvumas yra ne tik efektyviai energiją vartojančios, bet ir ekologiniu požiūriu veiksmingos ekonomikos pamatas. Jis padės mums tuo pačiu metu spręsti su klimato kaita, išteklių mažėjimu, pasauline ekonomikos krize ir tiekimo patikimumu susijusius sunkumus.

Šiuo metu Tarybai ir Europos Parlamentui pateikti trys su energijos vartojimo efektyvumu susiję pasiūlymai dėl teisės aktų, priimamų laikantis bendro sprendimo procedūros:

pasiūlymas dėl direktyvos dėl pastatų energetinio naudingumo,

pasiūlymas dėl direktyvos dėl energijos sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį,

pasiūlymas dėl reglamento dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą,

kurie iš tikrųjų yra svarbiausi Tarybos prioritetai šį pusmetį.

Priėmus šiuos teisės aktus (tikimės, kad jums padedant tai įvyks dar šį pusmetį), valstybės narės galės pačios nustatyti (taip pat ir ilguoju laikotarpiu) konkrečias energijos efektyvumo priemones, taikytinas pastatams ir statybų srityje, taip pat su energijos vartojimu susijusių produktų srityje tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje. Šiuo požiūriu, tokios priemonės skatins investuoti į naujoviškas technologijas, kurias valstybės narės gali remti taikydamos įvairias paskatas – ir nacionalines, ir Europos teikiamas paskatas.

Bendrijos lygmeniu priimtų teisės aktų, susijusių su energijos efektyvumu, įgyvendinimas taip pat paskatins kurti naujas darbo vietas. Būtent taip yra ir įgyvendinant direktyvą, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą, ir direktyvą dėl energijos sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį, kurių įgyvendinimo svarbios priemonės (susijusios su apšvietimu, elektros varikliais ir t. t.) yra ruošiamos.

Taip yra ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje, kurioje 2009 m. gegužės 4 d. Taryba ir Parlamentas priėmė Direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

Dėl paskatų, energijos efektyvumo projektams finansuoti galima taikyti tokius Bendrijos teisės aktus kaip Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo, kuris buvo persvarstytas, siekiant paskirstyti 8 mlrd. EUR investicijoms į energijos efektyvumą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius būstuose. Atsižvelgiant į Europos ekonomikos atkūrimo planą, kuriame pabrėžiamos „išmaniosios investicijos“ teikiant išsamius pasiūlymus dėl viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo, bus naudojamas Bendrijos, Europos investicijų banko (EIB) ir nacionalinis finansavimas. Atsižvelgdama į tai, Europos Vadovų Taryba patvirtino EIB didesnę intervenciją, būtent į mažųjų ir vidutinių įmonių, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir ekologiškų transporto priemonių rinką, taip pat procedūrų supaprastinimą ir spartesnį programų, kurias finansuoja Sanglaudos fondas, struktūriniai fondai ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai, įgyvendinimą siekiant ypač padidinti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą.

Europos Sąjungoje nustatyta laisvo piliečių judėjimo erdvė.

Ar Taryba mano, kad galima kokiu nors pagrindu neleisti oficialiam valstybės narės atstovui, pvz., valstybės vadovui, įvažiuoti į kitos valstybės narės teritoriją?

Ar Taryba pritaria požiūriui, kad remiantis Direktyva dėl laisvo ES piliečių judėjimo ar kitu teisiniu pagrindu atsisakymas priimti oficialų valstybės narės atstovą, pvz., valstybės vadovą, į kitos valstybės narės teritoriją yra rimtas Europos vertybių nepaisymo atvejis?

(EN) Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2009 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Kaip teisingai tvirtina gerbiama Parlamento narė, laisvas asmenų judėjimas yra viena iš svarbiausių vidaus rinkos ir Europos Sąjungos, kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, sudedamųjų dalių. Tai viena iš visų ES piliečių teisių, įtvirtinta EB sutarties 18 straipsnio 1 dalyje, kuriai taikomi šioje Sutartyje ir jai įgyvendinti priimtose nuostatose nustatyti apribojimai bei sąlygos.

Iš EB sutarties ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje⁽¹⁾ 27 straipsnio matyti, kad bet kokius šios teisės apribojimus galima pateisinti tik viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir visuomenės sveikatos sumetimais. Tokio apribojimo taikymą kontroliuoja Teisingumo Teismas.

Dėl konkretaus gerbiamos Parlamento narės iškelto klausimo dėl valstybės vadovų judėjimo, susitarimai dėl tokių asmenų kelionių ir būtinų saugumo priemonių yra išimtinė atitinkamų valstybių narių kompetencija. Todėl Taryba negali pateikti savo nuomonės. Šio klausimo Taryba niekada nenagrinėjo.

Tačiau Tarybai pirmininkaujanti valstybė palankiai vertina rugsėjo 10 d. surengtą dvišalį Vengrijos ir Slovakijos ministrų pirmininkų susitikimą, o bendrą jų paskelbtą pareiškimą, susijusį su susitikimu, laiko teigiamu ženklu. Atrodo, kad šis pareiškimas yra geras pagrindas sprendimui, kuriuos bus panaikinta tarp dviejų šalių tvyranti įtampa.

Kokių iniciatyvų šiuo metu ėmėsi ES, siekdama skatinti labiau naudoti naujesnes ir švaresnes technologijas, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos klimato kaitos tikslai?

(EN) Keliomis politikos iniciatyvomis skatinama plėtoti ir labiau naudoti švaresnes technologijas. Šioms iniciatyvoms priklauso:

Aplinkosaugos technologijų veiksmų planas (ATVP), įgyvendinamas nuo 2004 m., o kuriame pasiūlytais veiksmais numatyta susitelkti į mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) programas, steigti technologijų platformas, telkti finansines priemones ir vykdyti viešuosius pirkimus, taip pat peržiūrėti Valstybės pagalbos gaires. Iki 2009 m. pabaigos bus pateikta Žalioji knyga dėl ATVP;

Strateginis energetikos technologijų planas (SET planas), patvirtintas 2007 m. kaip ES klimato kaitos ir energetikos paketo dalis, yra skirtas paspartinti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų plėtrą ir įsitvirtinimą rinkoje. Priemonės: Europos pramonės iniciatyvos technologijų, pvz., atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) technologijų srityje, Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjunga ir glaudesnis tarptautinis bendradarbiavimas;

Pirmaujančios rinkos iniciatyva, taip pat patvirtinta 2007 m., siekiama plėsti novatoriškų produktų ir paslaugų rinką šešiose prioritetinėse srityse, įskaitant tausią statybą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir perdirbimą, ir įgyvendinti paklausą tenkinančius veiksmus, susijusius su taisyklėmis, viešaisiais pirkimais ir standartizavimu;

Tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų planas (SCP-SIP), patvirtintas 2008 m., taip pat skirtas skatinti ekologines naujoves, skirtas ekologiškesniems produktams kurti ir efektyvesniems gamybos procesams skatinti. Savanoriški tikslai „žaliųjų“ viešųjų pirkimų srityje (50 % iki 2010 m.) skatins labiau naudoti aplinkosaugos technologijas ir ekologinės pramonės plėtrą.

Šios politikos iniciatyvos remiamos ir tokiomis Bendrijos finansavimo priemonėmis kaip Septintoji bendroji mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programa, naujoji Konkurencingumo ir naujovių programa ir sanglaudos politikos fondai.

Apskaičiuota, kad maždaug trečdalis Septintosios bendrosios programos biudžeto skirta švariųjų ir aplinkosaugos technologijų mokslinių tyrimų projektams visuose sektoriuose remti. Tokios investicijos taip pat skatina įsitraukti ir privatųjį sektorių įgyvendinant specialias bendras technologijų iniciatyvas ar kitus viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo būdus.

Dėl pataisytų Bendrijos taisyklių dėl valstybės pagalbos valstybėms narėms paprasčiau teikti finansinę paramą švaresnių technologijų plėtrai ir įsitvirtinimui rinkoje, remiantis Bendrijos mokslinių tyrimų, plėtros ir naujovių gairių, Aplinkos apsaugos gairių ir Bendrojo bendrosios išimties reglamento nuostatomis.

Be to, pataisytoje Prekybos išmetamųjų teršalų leidimais direktyvoje⁽¹⁾ nustatytame rezerve numatyti 300 mln. apyvartinių taršos leidimų anglies dioksido surinkimo ir saugojimo bei naujoviškiems atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektams remti. Europos ekonomikos atkūrimo plane numatytos aiškios priemonės, skirtos paspartinti perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ir efektyviai naudojamų išteklių ekonomikos, įskaitant energetikos projektams skirtus beveik 4 mlrd. EUR.

Atsižvelgiant į tai, kad integruota aplinkos apsaugos politika – tai vienas iš pagrindinių ES principų, atrodo logiška, kad atsinaujinančios energijos išteklių plėtra turėtų būti suderinama su biologinės įvairovės, kurią sudaro vietos aplinka, kraštovaizdis, dirvožemis, flora ir fauna, išsaugojimu.

Ar remiantis tiksliais moksliniais kriterijais buvo svarstomas poveikis aplinkai, kurį vėjo jėgainės darytų biologinei įvairovei, ypač plėšriesiems ir kitų rūšių paukščiams, taip pat gamtos grožiu pasižymintiems ir istorinės svarbos bei miestui svarbiems regionams?

Jeigu šiuo klausimu nėra tinkamo teisinio pagrindo, ar Komisija svarstytų, ar reikėtų papildyti galiojančius teisės aktus, siekdama užtikrinti, kad vėjo jėgainių veikla būtų suderinama su natūralios aplinkos ir kultūrinio paveldo išsaugojimu?

(EN) Vėjo energijos plėtra yra Europos bendrijos įsipareigojimo siekti, kad iki 2020 m. atsinaujinantieji energijos ištekliai sudarytų 20 proc. visos ES suvartojamos energijos, dalis. Tai vienas iš svarbiausių strategijos, skirtos spręsti išmetamų CO2 dujų problemą kintant klimatui, elementų. Strategijoje remiami ir kiti ES energetikos ir aplinkos apsaugos tikslai, pvz., sumažinti oro taršą, sumažinti sunaudoto vandens kiekį įprastiniu būdu gaminant elektros energiją, sumažinti priklausomybę nuo energijos importo ir sukurti daugiau naujų darbo vietų.

Tačiau Komisija supranta, kad dėl vėjo jėgainėms parinktos netinkamos vietos kyla pavojus aplinkai. Vėjo energija turėtų būti plėtojama tvariai ir darniai, kad nebūtų daroma didelė žala pažeidžiamose vietovėse, kurios yra svarbios išsaugojimo požiūriu: specialios apsaugos teritorijoms (angl. SPA), nustatytoms pagal Paukščių direktyvą⁽¹⁾, ir Bendrijos svarbos teritorijoms (angl. SCI), įsteigtoms pagal Buveinių direktyvą⁽²⁾, sudarančioms „Natura 2000“ tinklą.

Vėjo jėgainės aptartos ir Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyvos⁽³⁾ II priede. Valstybės narės privalo nustatyti, ar II priede išvardytiems projektams reikalingas poveikio aplinkai vertinimas. Atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip projekto charakteristikos, jo vieta ir galimo poveikio charakteristikos.

Tai reiškia, kad reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą, jei projektai gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Vertinant poveikį aplinkai, būtina atsižvelgti į tokius įvairius komponentus kaip gyvūnija ir augmenija, taip pat žmonės, dirvožemis, kraštovaizdis ir kultūros paveldas.

Bet kokiems plėtros planams, galintiems labai neigiamai paveikti „Natura 2000“ teritorijas, turi būti atliekamas atitinkamas poveikio aplinkai vertinimas pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnį. Komisija pateikė bendras aiškinamąsias ir metodines gaires dėl šios nuostatos taikymo.

Vešiesiems vėjo energijos planams taikomos ir Strateginio aplinkos vertinimo (SAV) direktyvos⁽⁴⁾ nuostatos.

Komisija mano, kad šių teisės aktų pakanka, kad būtų galima tinkamai įvertinti galimą vėjo jėgainių projektų poveikį gamtinei ir kultūrinei aplinkai.

Tokio poveikio aplinkai vertinimo tikslumas ir kokybė visų pirma yra užsakovų, o galiausiai valstybių narių kompetentingų aplinkos apsaugos institucijų atsakomybė.

Siekdama jiems padėti ir pagerinti įgyvendinimą, Komisija rengia specialias vėjo energijos ir gamtos apsaugos gaires.

Per pastaruosius 30 metų Europos Komisija priėmė daug įvairių aplinkos apsaugos priemonių, skirtų aplinkos kokybei gerinti. Mūsų aplinka galėtų būti apsaugota, jei valstybės narės tinkamai vykdytų savo pasirašytus Europos lygmeniu galiojančius įsipareigojimus. Kokių veiksmų ketina imtis Komisija, siekdama paraginti valstybes nares toliau remti agrarinės aplinkos apsaugos programas, pvz., Airijoje įgyvendinamą Kaimo aplinkos apsaugos schemą, kurios tikslas – paskatinti ekologišką ūkininkavimą ir pagerinti šiuo metu veikiančių ūkių aplinką? Ar atsižvelgdama į tai Komisija sutiktų, kad sprendimai nutraukti paramą naujiesiems 4-osios Airijoje įgyvendinamos Kaimo aplinkos apsaugos schemos dalyviams prieštarauja Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikos tikslams?

(EN) Tvarus žemės valdymas yra esminis ES kaimo plėtros politikos tikslas. Ne mažiau kaip 25 proc. visų kaimo plėtrai skirtų lėšų bus paskirstyta 2 kryptims, o parama agrarinei aplinkai, šiuo atžvilgiu, yra viena svarbiausių priemonių. Todėl 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Airija, kaip ir kitos valstybės narės, turi toliau remti ekologišką ūkininkavimą ir aplinkos gerinimą.

2009 m. liepos mėn. Airija pateikė pasiūlymą, kuriuo ji keičia savo kaimo plėtros programą. Komisija supranta, kad nors Kaimo aplinkos apsaugos schema nebebus taikoma, ji bus pakeista nauja Agrarinės aplinkos galimybių schema. Komisija šiuo metu nagrinėja pasiūlytą programą siekdama išsiaiškinti, ar ji atitinka Airijos nacionalinės strategijos planą ir ES prioritetus ir per artimiausius mėnesius praneš Airijai apie savo išvadas.

Ar gali Komisija pateikti savo argumentų, kodėl ji mano, kad Airija per ateinantį referendumą turėtų balsuoti už Lisabonos sutarties pasirašymą, ir paaiškinti pasekmes, jei airiai antrą kartą Europai pasakytų „ne“?

(EN) ES išaugo iki 27 valstybių narių ir turi pusę milijardo piliečių, nors dabartinė jos institucinė struktūra pritaikyta kur kas mažesnei Europos Sąjungai. Komisija mano, kad dėl Lisabonos sutarties ES taps demokratiškesnė, veiksmingesnė ir skaidresnė. Ja Europos Parlamentui būtų suteikta daugiau galių ir padidintas valstybių narių parlamentų vaidmuo. Sutartimi piliečiams būtų suteiktas svaresnis balsas, nes jie galėtų paraginti Komisiją parengti naujas politikos iniciatyvas.

Dėl politikos klausimų, Sutartimi būtų sudarytos sąlygos Europos Sąjungai veiksmingiau kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, neteisėta migracija bei prekyba moterimis ir vaikais. Sutartimi Europos Sąjunga įgytų tvirtesnį balsą tarptautinėje arenoje tokiais klausimais kaip klimato kaita ir kova su skurdu pasaulyje.

Jei Lisabonos sutartis būtų ratifikuota, kiekvienai valstybei narei būtų sudaryta galimybė Europos Komisijoje turėti po vieną narį, įgyvendinant Europos Vadovų Tarybos sprendimą, kaip didesnio teisiškai privalomų garantijų paketo dalį, kuris skirtas 2008 m. Airijos referendume įvardytoms problemoms pašalinti.

Belgijos vyriausybė neseniai nusprendė 2009 m. rugsėjo 15 d. pradėti naują plataus masto nelegalių imigrantų padėties įteisinimo procedūrą, kuri yra nesuderinama su europinio lygmens susitarimais, sudarytais po to, kai buvo pradėtos padėties įteisinimo procedūros kitose šalyse.

Be to, tai jau antras kartas per pastaruosius keletą metų, kai Belgija imasi vykdyti vienkartinę plataus masto įteisinimo procedūrą.

Ar Komisija buvo iš anksto informuota apie Belgijos ketinimus?

Ar Komisija mano, kad tai darydama Belgija pažeidžia europinio lygmens susitarimus, ir ar gali kitos valstybės narės imtis priemonių, siekdamos atsisakyti priimti į savo teritoriją asmenis, kurių padėtis buvo įteisinta Belgijoje?

(FR) Pirmiausia Komisija norėtų pažymėti, kad padėties įteisinimo klausimas Bendrijos teisės aktais nereguliuojamas ir kad jis priklauso valstybių narių jurisdikcijai. Todėl leidimas gyventi nelegaliems imigrantams gali būti suteiktas valstybių narių nuožiūra taikant nacionalinius teisės aktus. Šengeno valstybės išduotas leidimas gyventi yra vizos atitikmuo ir jo turėtojui suteikia teisę keliauti Šengeno erdvėje. Ši nuostata taip pat taikoma leidimams gyventi, išduotiems padėties įteisinimo atveju.

Tačiau Imigracijos ir prieglobsčio paktu visos valstybės narės prisiėmė politinį įsipareigojimą „taikyti ne bendrą įteisinimą, o įteisinimą sprendžiant kiekvienu konkrečiu atveju, dėl humanitarinių ar ekonominių priežasčių ir laikantis nacionalinės teisės aktų.“ Remiantis turima informacija, atrodo, kad padėties įteisinimo procedūra atitinka šį požiūrį.

Atsižvelgdama į tai, kad valstybės lygmeniu patvirtintos su migracija susijusios priemonės gali turėti įtakos ir už valstybės ribų, 2006 m. Taryba nustatė tarpusavio keitimosi informacija mechanizmą (angl. MIM). Šiuo mechanizmu sudaroma galimybė dalytis informacija apie nacionalines priemones (pvz., padėties įteisinimą), kurios gali turėti didelį poveikį kelioms valstybėms narėms. Pažymėtina, kad tarpusavio keitimosi informacija mechanizmo taikymas praktikoje vis dar kelia nusivylimą, nes valstybės narės labai ribotai juo naudojasi. Todėl ateityje Komisija įtrauks tarpusavio keitimosi informacija mechanizmą į metinį Imigracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimo stebėsenos procesą.

Komisija atidžiai stebi padėties įteisinimą. 2009 m. pradžioje ji paskelbė padėties įteisinimo praktikos valstybėse narėse išorės tyrimą. Šis tyrimas bus naudingas ateityje svarstant šį klausimą. Komunikate dėl Stokholmo programos paminėta, kad padėties įteisinimo atžvilgiu reikia gerinti galimybes perduoti informaciją ir parengti gaires.

Kokia finansavimo suma skirta Airijai pagal Kaimo aplinkos apsaugos programą? Ar Komisija gavo pranešimą iš Airijos vyriausybės, kad pastaroji ketina įgyvendinti 4-ają Kaimo aplinkos apsaugos programą?

(EN) 2007–2013 m. programavimo laikotarpio pradžioje Airija nusprendė skirti 2 mlrd. EUR Kaimo aplinkos apsaugos programai, t. y. beveik pusę viso programos biudžeto. ES bendrai finansavo 55 proc. Be to, Airijos vyriausybė programai skyrė papildomus 414 mln. EUR valstybės lėšų.

Liepos 15 d. Airija pranešė Komisijai apie sprendimą nebepriimti paraiškų pagal kaimo aplinkos apsaugos programą, savo sprendimą pagrįsdama biudžeto apribojimais. Tačiau ji nurodė ketinanti Kaimo aplinkos apsaugos programą pakeisti naująja Agrarinės aplinkos galimybių programa. Komisija šiuo metu nagrinėja pasiūlytus pakeitimus ir per artimiausius mėnesius praneš Airijai apie savo išvadas.

Pabrėžtina, kad pačios valstybės narės nusprendžia, kaip paskirstyti biudžetą kaimo plėtros programoms pagal skirtingas priemones. Airija nusprendė ir toliau daugiausia investuoti į agrarinę aplinką, nors Kaimo aplinkos apsaugos programa nebebus vykdoma.

Atsakydama į ankstesnį klausimą Nr. E-0544/09 dėl sąvartynų steigimo Atikos Fili, Gramatiko ir Keratėjos regionuose, Komisija, inter alia, pabrėžė, kad šiais trim atvejais nepakankamai laikomasi tam tikrų sprendimuose nustatytų ir su tarpiniais mokėjimais susijusių nuostatų [pvz., atliekų paruošimo pagal Direktyvą 1999/31/EB].

Ar, atsižvelgdama į tai, kad Gramatiko regiono gyventojai labai prieštarauja naujo sąvartyno steigimui, nes jis neatitinka Direktyvos 1999/31/EB⁽¹⁾ dėl atliekų sąvartynų nuostatų, Komisija paaiškins, kokių skubių priemonių ji ketina imtis siekdama sustabdyti sąvartyno Gramatiko regione steigimą dėl to, kad nesilaikoma Direktyvoje 1999/31/EB nustatytų sąlygų?

(FR) Komisijos sprendime C (2004) 5509 dėl finansinės paramos iš Sanglaudos fondo skyrimo, siekiant įgyvendinti sąvartyno steigimo Gramatiko regione projektą, numatytos kelios konkrečios su mokėjimu susijusios sąlygos. Šios sąlygos nustatytos remiantis daugiausia Direktyva 1999/31/EB⁽²⁾ dėl atliekų apdorojimo ir sąvartynų steigimo bei veikimo ir jų būtina laikytis, jei Komisija vykdo mokėjimus. Kaip Komisija nurodė atsakyme į klausimą Nr. E-0544/09⁽³⁾, kurį pateikė gerbiamas Parlamento narys, ji mano, kad šiuo metu šių konkrečių sąlygų tinkamai nesilaikoma. Todėl ji neapmokės aptariamų projektų išlaidų. Jei ir toliau būtų nesilaikoma konkrečių sąlygų, Komisija pasilieka teisę sustabdyti mokėjimus pagal Tarybos reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 1 dalį, iš dalies pakeistą Reglamentu Nr. 1265/99⁽⁴⁾. Bet kokiu atveju Komisija norėtų patikinti gerbiamą Parlamento narį, jog ji užtikrins, kad visada būtų laikomasi Bendrijos teisės, įskaitant reikalavimus, nustatytus Direktyvoje 1999/31/EB, nesvarbu, koks būtų finansavimo šaltinis.

Europos Tarybos vardu parengtuose A. Cuco ir J. Laakso pranešimuose Turkijos vykdomas okupuotos šiaurinės salos dalies kolonizavimas vadinamas karo nusikaltimu ir uždelsto veikimo bomba, neleidžiančia rasti jokio problemos sprendimo. Pasak Turkijos spaudos, Turkijos ministras pirmininkas Tayyip Erdoğan ketina į Kiprą perkelti dar 1 mln. naujakurių.

Ar Europos Sąjunga, visų pirma Komisija, pritaria minčiai, kad visame Kipre reikėtų surengti gyventojų surašymą, kurį organizuotų ES ir (arba) Europos Taryba?

Ar Europos Sąjunga ketina imtis priemonių prieš Turkiją, jei pastaroji toliau kolonizuos okupuotą šiaurinę Kipro dalį? Jei taip, kokių priemonių ketinama imtis?

(EN) Klausimu, susijusiu su šiuo metu šiaurinėje Kipro dalyje gyvenančiais Turkijos piliečiais, kurį iškėlė gerbiama Parlamento narė, pabrėžiama, kad reikia skubiai spręsti Kipro problemą, nes šis klausimas bus esminė sprendimo dalis.

Komisija visiškai pritaria dviejų Kipro bendruomenių vadovų pastangoms siekti tokio išsamaus problemos sprendimo vadovaujant Jungtinėms Tautoms.

Siekiant sprendimo reikės sunkiai dirbti, o Komisija neabejoja, kad, vadovaujant Jungtinėms Tautoms⁽¹⁾ ir remiant ES, galiausiai dviem bendruomenėms pavyks išspręsti problemą.

Komisija taip pat tikisi, kad Turkija tvirtai rems šį sprendimą.

Komisija yra tvirtai įsitikinusi, kad artimiausiu metu pasitaikys galimybė, kurios nereikėtų praleisti.

Ar Komisija, 2008 m. gruodžio 16 d. pateikusi atsakymą į mano klausimą Nr. P-6503/08, galėtų nurodyti, ar ji pradėjo Airijos institucijoms taikyti procedūras, susijusias su Direktyvos dėl vienodo požiūrio nepriklausomai nuo rasės (2000/43/EB⁽¹⁾) 13 straipsnio arba kitų panašių EB teisės nuostatų perkėlimu į Airijos nacionalinę teisę, taip pat nurodyti dabartinį šių procedūrų etapą?

(EN) Komisija ragina gerbiamą Parlamento narį remtis jos atsakymu į ankstesnį klausimą Nr. P-6503/08 ta pačia tema.

Komisija taip pat primena, kad Rasių lygybės direktyvoje (2000/43/EB) nereikalaujama, kad valstybės narės nustatytų lygių teisių institucijų finansavimą arba organizacinę struktūrą. Neturėdama įrodymų, kad turimo biudžeto nepakanka, jog Lygių teisių institucija galėtų vykdyti savo įsipareigojimus, Komisija negali įsikišti pagal šios direktyvos sąlygas.

Informaciją apie pažeidimų nagrinėjimo procedūras, pradėtas prieš Airijos valdžios institucijas dėl antidiskriminacinių direktyvų, galima rasti Komisijos pranešimuose spaudai, kurie pateikiami interneto svetainės http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=613&langId=en skyriuje „Susiję dokumentai“.

Priemonės, kurias Europos Sąjunga ir valstybių narių vyriausybės patvirtino neoficialiame ES valstybių vadovų susitikime užimtumo klausimais, įvykusiame Prahoje 2009 m. gegužės 7 d., priimdamos darbuotojams nepalankius sprendimus, yra šiurkštus darbuotojų puolimas siekiant užtikrinti monopolių gaunamas pajamas.

ESF, TVF ir EBPO savo ataskaitose ideologiškai pagrindė kapitalo investicijas, skirtas naujiems „struktūriniams pokyčiams“, kuriais siekiama taikyti dar agresyvesnes ir drastiškesnes priemones prieš darbuotojus: visuotinai taikyti lanksčius įdarbinimo būdus, kėsintis į kolektyvinius susitarimus, drastiškai mažinti atlyginimus ir pensijas, didinti pensinį amžių bei darbuotojų, pensininkų ir savarankiškai dirbančių asmenų mokamus mokesčius, taip pat privatizuoti sveikatos, socialinės apsaugos ir švietimo sistemas.

Ar Komisija minėtąsias agresyvias ir nepopuliarias priemones įtrauks į savo ilgalaikių struktūrinių reformų, dėl kurių ji diskutuoja ir kartu sprendžia su Naujosios Demokratijos vyriausybe Graikijoje, gaires?

(EN) Komisija mano, kad priemonių, kurias ES ir valstybių narių vyriausybės patvirtino kovodamos su finansų ir ekonomikos krize, jokiu būdų negalima laikyti „šiurkščiu darbuotojų puolimu siekiant užtikrinti monopolių gaunamas pajamas.“ Pagrindinis šių priemonių tikslas – sustabdyti didėjantį nedarbą ir remti visišką atsigavimą, kad žmonės visoje Europoje kuo greičiau galėtų gauti naudos iš ekonomikos augimo.

Gegužės 7 d. Prahoje surengtame ES aukščiausiojo lygio susitikime užimtumo klausimais nepriimta jokių sprendimų. Dešimt paskelbtų rekomendacijų reikėtų laikyti gerai subalansuotu politikos prioritetų rinkiniu, kuriuo siekiama kurti naujas darbo vietas, išsaugoti žmonių darbo vietas ir skatinti aktyvią socialinę aprėptį. Be to, socialiniai partneriai, taip pat profesinių sąjungų atstovai, aktyviai dalyvavo aukščiausiojo lygio susitikime užimtumo klausimais.

Komisija remia lankstesnę darbo rinką, tačiau visada pabrėžia, kad jose turėtų būti taikoma daugiau užimtumo garantijų. Komisija taip pat pritaria pensinio amžiaus didinimui siekiant atspindėti ilgesnę europiečių gyvenimo trukmę ir būtinybę užtikrinti, kad pensijų sistemos būtų tvarios socialiniu požiūriu. Siekdamos užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemų pakankamumą ir tvarumą, visos valstybės narės, įskaitant Graikiją, turi spręsti faktinio amžiaus, kada žmonės nustoja dirbti, ilginimo ir užimtumo užtikrinimo, kad daugiau žmonių galėtų ilgiau dirbti, problemą. Graikijos valstybinėje pensijų sistemoje būtų galima nustatyti didesnį teisės gauti pensiją amžių.

Neteisėtos teroristinės televizijos „Al-Manar TV“ programų Europoje transliavimas, kurį užtikrina Egipto palydovinės televizijos transliuotojas „Nilesat“, tiesiogiai pažeidžia ES ir Egipto veiksmų planą ir kelia radikalų pavojų Europos saugumui. Komisija, atsakydama į klausimą Nr. H-0011/09, pareiškė, kad pakomitetis, svarstantis politinius klausimus su Egiptu, yra tinkamas organas, galintis iškelti klausimą dėl televizijos „Al-Manar TV“ programų transliavimo, kurį užtikrina palydovinės televizijos transliuotojas „Nilesat“. Ar Komisija pateikė klausimą dėl televizijos „Al-Manar TV“ programų transliavimo, kurį užtikrina palydovinės televizijos transliuotojas „Nilesat“, per ES ir Egipto pakomitečio 2009 m. liepos 7–8 d. įvykusį 2-ąjį posėdį tema „Politiniai klausimai. Žmogaus teisės ir demokratija. Tarptautiniai ir regioniniai klausimai“? Ar Komisija galėtų nurodyti, kokius įsipareigojimus priėmė Egiptas, siekdamas sustabdyti televizijos „Al-Manar TV“ programų transliavimą, kurį užtikrina palydovinės televizijos transliuotojas „Nilesat“?

(EN) Komisija norėtų padėkoti gerbiamam Parlamento nariui už klausimą dėl paskutinio ES ir Egipto pakomitečio posėdžio politikos klausimais ir Egipto palydovinės televizijos transliuotojo „NileSat“, kuris transliuoja televizijos „Al-Manar“ programas.

Komisija supranta gerbiamo Parlamento nario susirūpinimą, kad televizijos „Al-Manar“ transliuojama medžiaga gali prilygti neapykantos kurstymui.

Kaip nustatyta 2007 m. bendrame veiksmų plane, parengtame pagal Europos kaimynystės politiką, ir Egiptas, ir ES yra įsipareigoję „bendradarbiauti kovojant su visų rūšių diskriminacija, nepakantumu, rasizmu ir ksenofobija, ypač neapykanta ir įžeidžiančiomis kalbomis, pagrįstas religija, įsitikinimais, rase arba kilme <…>.“ Komisija taip pat įsipareigojusi stiprinti žiniasklaidos vaidmenį kovojant su šiais reiškiniais.

Liepos mėn. Kaire įvykęs antrasis ES ir Egipto politinių reikalų pakomitečio posėdis – tai dar vienas žingsnis stiprinant politinius santykius su Egiptu ir didinant pasitikėjimą vykstant politiniam dialogui.

Posėdyje Komisija, žinoma, iškėlė televizijos „Al-Manar“ transliavimo, kurį užtikrina palydovinės televizijos transliuotojas „NileSat“, klausimą. Komisija išreiškė susirūpinimą dėl kanalo programų turinio, kuriuo pažeidžiami ES teisės aktai dėl neapykantą skatinančių kalbų ir menkinamos ES bei Egipto pastangos skatinti taiką ir saugumą regione.

Egiptas nepateikė jokių pastabų dėl šio atvejo ir neprisiėmė jokių įsipareigojimų sustabdyti televizijos „Al-Manar“ transliavimą, kurį užtikrina palydovinės televizijos transliuotojas „NileSat“.

Komisija toliau atidžiai stebės padėtį ir, pasitaikius progai, gali jį iškelti ES nuolatinio politinio dialogo su Egiptu metu.

Ar Europos Komisija planuoja reaguoti, o jei taip, tai kaip, į Bendrijos teisės pažeidimą, kai nevienodos sąlygos taikomos skirtingų Europos Sąjungos šalių piliečiams, už kurį turėtų atsakyti Danijos valdžios institucijos, nes su galiojančiais bilietais neįleido Lenkijos ir Olandijos piliečių į Europos lygos kvalifikacines rungtynes, vykusias tarp Kopenhagos „Brøndby IF“ ir Varšuvos „Legia“ komandų? Tai yra diskriminacijos pavyzdys. Į rungtynes nebuvo įleisti ir Belgijos asmens tapatybės korteles turintys asmenys. Be to, Belgijos „FC Brugge“ komandos atstovai atsisakė priimti Lenkijos piliečių, Europos Komisijos ir Europos Parlamento pareigūnų, įsigytus bilietus į praėjusią savaitę, t. y. 2009 m. rugpjūčio 27 d., vykusias rungtynes tarp „FC Bruges“ ir Poznanės „Lech“ komandų. Tai dar vienas akivaizdus pavyzdys, kai remiantis kilmės šalimi vykdoma diskriminacija. Ar tai reiškia, kad sporto klubų nustatytos taisyklės, kaip šiuo atveju Danijoje ir Belgijoje, yra viršesnės už Europos Sąjungos taikomą tvarką?

(EN) Dėl tariamai Danijos valdžios institucijų taikyto draudimo įleisti Lenkijos ir Nyderlandų piliečius, turinčius galiojančius bilietus, į Europos lygos, vykusias tarp Kopenhagos „Brøndby IF“ ir Varšuvos „Legia“ komandų, Komisija palankiai vertintų paaiškinimą, ar šis draudimas buvo susijęs su atvykimu į šalį ar patekimu į stadioną ir ar šį draudimą taikė valstybės valdžios institucijos ar patys rungtynių organizatoriai. Taip pat būtų labai pravartu žinoti, kuo rėmėsi valdžios institucijos arba rungtynių organizatoriai nuspręsdami neįleisti asmenų į rungtynes.

Tokiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad iš nusistovėjusios Europos Teisingumo teismo praktikos⁽¹⁾ matyti, kad EB sutarties 49 straipsnyje, kuriuo užtikrinamas laisvė teikti paslaugas visoje ES, numatyta ir paslaugų gavėjo laisvė išvykti į kitą valstybę narę siekiant joje be apribojimų gauti paslaugą, išskyrus tuos atvejus, kai šiuos apribojimus galima pateisinti privalomais bendrojo intereso pagrindais, pvz., saugumas arba viešoji tvarka, ir jie yra proporcingi. Šis principas taip pat įtvirtintas Paslaugų direktyvos 2006/123/EB⁽²⁾ (kurią valstybės narės turi perkelti į nacionalinę teisę iki 2009 m. gruodžio 28 d.) 20 straipsnyje, pagal kurį valstybės narės užtikrina

i) kad paslaugų gavėjui nebūtų taikomi diskriminaciniai reikalavimai, susiję su jo pilietybe arba gyvenamąja vieta;

ir

ii) kad bendrosiose paslaugos gavimo sąlygose, kurias viešai skelbia teikėjas, nebūtų diskriminacinių nuostatų, susijusių su gavėjo pilietybe arba gyvenamąja vieta, tačiau neatmetant galimybės numatyti skirtingas paslaugos gavimo sąlygas, kai tuos skirtumus tiesiogiai pateisina objektyvūs kriterijai.

Dėl ES piliečių teisės laisvai judėti ir gyventi, Direktyvoje 2004/38/EB⁽³⁾ valstybėms narėms suteikiama teisė uždrausti ES piliečiams įvažiuoti į jos teritoriją dėl valstybinės politikos, visuomenės saugumo ar sveikatos apsaugos priežasčių. Ribojamosios priemonės turi atitikti proporcingumo principą ir turi būti grindžiamos vien tik atitinkamo asmens elgesiu, kuris turi kelti tikrą ir pakankamai rimtą pavojų, kenkiantį vienam iš pagrindinių visuomenės interesų.

Todėl, remiantis Bendrijos teise, pirmiau išdėstyti faktai nebūtinai reiškia, kad draudimas įleisti yra neteisėta diskriminacija ar nepateisinamas apribojimas. Verta paminėti, kad pagal Europos futbolo federacijų asociacijos (angl. UEFA) Europos lygos reglamentą būtent namuose rungtyniaujantis klubas yra atsakingas už tvarką ir saugumą prieš rungtynes, per rungtynes ir joms pasibaigus.

Todėl siekiant nustatyti, ar tariamas Danijos valdžios institucijos arba rungtynių organizatorius savo veiksmais pažeidė Bendrijos teisę, reikėtų išsamiau susipažinti su konkretaus atvejo aplinkybėmis.

Pirmiau išdėstyti argumentai dėl nediskriminavimo ir laisvės teikti paslaugas neteisėto apribojimo panašiai taikomi ir tariamo komandos „FC Brugge“ atstovų atsisakymo parduoti Lenkijos piliečiams, ES institucijų pareigūnams, bilietus į „FC Brugge“ ir Poznanės „Lech“ rungtynes atveju. Taip pat reikėtų išsamesnės informacijos, kad būtų galima įvertinti, ar tariami veiksmai atitinka EB teisę.

Rugpjūčio mėn. labai padaugėjo islamo fundamentalistų smurto prieš krikščionis Pandžabe, Pakistane. Vietos valdžios institucijos tolerantiškos ekstremistams, kurie remiasi Pakistano baudžiamojo kodekso 295 straipsniu, žinomo „šventvagystės įstatymo“ vardu. Tarptautinė ir katalikiška visuomenė smerkia beprasmius išpuolius prieš krikščionių bendruomenę ir viliasi, kad šios žiaurios nuostatos bus panaikintos. Kaip Komisija ketina taikyti bendradarbiavimo susitarimą su Pakistanu (2004/870/EB⁽¹⁾), kad remiantis demokratine išlyga būtų apsaugotos religinių mažumų žmogaus teisės?

(EN) Komisija žino apie įvykius Gojra mieste, o smurtą prieš vietos krikščionis galima laikyti pasibaisėtinu. Iš pradžių ji norėtų paminėti, kad ne tik krikščionys, bet ir kitos mažumos, įskaitant šiitus ir ahmadus, kenčia dėl ekstremistų smurto Pakistane.

Komisija ne kartą kėlė religinių mažumų klausimą jungtiniuose komitetuose ir kaip Trejeto vykdomo dialogo dalį. Pasitaikius kiekvienai progai, ji toliau kels šį klausimą dėl Pakistano kaip dialogo žmogaus teisių klausimais dalį.

Pakistano pareigūnai visiškai supranta, kad tokie žiaurumo atvejai, kokie buvo Gojra mieste, ne tik sukelia begalinių asmeninių kančių, bet ir kenkia Pakistano įvaizdžiui. Komisija supranta, kad vyriausybė, atsižvelgdama į įvykius, ėmėsi veiksmų, įskaitant kompensacijas už bet kokį prarastą turtą ir tyrimo komisijos sudarymą. Ji atidžiai stebės padėtį, ypač kaltininkų padavimo į teismą eigą.

Be to, Komisija ne kartą uždavė klausimą Pakistano vyriausybei dėl įstatymų, nukreiptų prieš šventvagyste, kaip dialogo žmogaus teisių klausimais dalį. Komisija supranta, apskritai daugelis kaltinamųjų pagal įstatymus yra islamo išpažinėjai. Tačiau ji supranta, kad prieš šventvagystę nukreipti įstatymai dažnai taikomi prieš religines mažumas ir kad neteisingi kaltinimai naudojami kaip priemonė asmeniniams ginčams spręsti arba siekiant asmeninės naudos.

Įvykiai Gojra mieste paskatino Pakistano pilietinę visuomenę vėl raginti pakeisti arba atšaukti prieš šventvagystę nukreiptus įstatymus. Komisija palankiai vertintų tokias iniciatyvas ir perduos šį pranešimą Pakistano vyriausybei.

Europos bendrijos ir Pakistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo susitarimo dėl partnerystės ir vystymo 1 straipsnyje žmogaus teisių ir demokratinių principų pripažinimas nurodytas kaip esminis šio susitarimo elementas. 2009 m. birželio 17 d. įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime ir ES, ir Pakistanas pabrėžė atviro ir konstruktyvaus dialogo žmogaus teisių forumuose svarbą. Bendradarbiavimo susitarimas yra tokio dialogo pagrindas ir Komisija mano, kad geriausia įpareigoti Pakistaną toliau spręsti žmogaus teisių problemas.

Ar pareigas einantys Komisijos nariai, Lisabonos sutarčiai įsigaliojus vėliau, įgyja teisę į didesnę pensiją ar kitas papildomas finansinio pobūdžio teises?

(FR) Lisabonos sutartimi Komisijos narių pensijų schema, pagrįsta 1967 m. liepos 25 d. Reglamentu Nr. 422/67/EEB⁽¹⁾, nepakeista.

Remiantis šiuo reglamentu, Komisijos narys kadencijos metu įgyja teisę gauti pensiją. Todėl, jei jo kadencija pratęsiama, jis įgyja teisę į didesnę pensiją iki faktinės tos kadencijos pabaigos.

Be to, remiantis tuo pačiu reglamentu, pereinamojo laikotarpio išmoka, kurią Komisijos nariai turi teisę gauti trejus metus pasibaigus jų kadencijai, galėtų būti padidinta kitiems Komisijos nariams, kurių tarnybos trukmė dėl pratęstos kadencijos trunka tiek, kad išmokas būtų galima mokėti pagal kitą priklausančių išmokų kategoriją (Reglamento 7 straipsnio 1 dalis).