Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2532(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B7-0040/2009

Debatai :

PV 17/09/2009 - 3
CRE 17/09/2009 - 3

Balsavimas :

PV 17/09/2009 - 4.8
CRE 17/09/2009 - 4.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2009)0021

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2009 m. rugsėjo 17 d. - Strasbūras Tekstas OL

3. Energetinis saugumas („Nabucco“ ir „Desertec“) (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Komisijos pareiškimas dėl energetinio saugumo, susijusio su projektais „Nabucco“ ir „Desertec“.

 
  
MPphoto
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Pone pirmininke, energetika būsimuosius penkerius metus neabejotinai toliau bus šio Parlamento dėmesio centre. Kartu per pastaruosius penkerius metus padarėme gerą pažangą kurdami griežtą Europos energetikos politiką, kurios tikslai trys: tiekimo saugumas, tvarumas ir konkurencingumas.

Siekiant visų šių tikslų dėl dviejų priežasčių itin svarbus išorės aspektas. Pirmiausia dėl ES priklausomybės nuo importo – dabar 50 proc. energijos išteklių importuojami iš trečiųjų šalių ir šis importas auga.

Antra, dėl tvarumo aspektų. Klimato kaitos tikslų nebus galima pasiekti niekur pasaulyje, jeigu energija nebus gaminama ekologiškiau ir nebus naudojama ekonomiškiau. Dėl šios priežasties būtinas dialogas su gamintojų, tranzito ir vartotojų šalimis.

Šiandienos plenarinėje sesijoje paminėti du projektai vienas kitą papildo ir kartu gerai tinka bendrai strategijai.

Pirmiausia aptarsiu projektą „Nabucco“. Vakar grįžau iš Baku ir matau, kad mes toliau darome pažangą siekdami įgyvendinti projektą. Šį liepos mėn. pasiekėme didelį laimėjimą. Pasirašytas tarpvyriausybinis Europos šalių ir Turkijos susitarimas, reiškiantis, kad mes kitais metais jau galėsime priimti galutinį sprendimą dėl investicijų, o dujos bus pradėtos tiekti ne vėliau kaip 2014 m.

Nustatėme tris šaltinius, pasirengusius įsipareigoti tiekti dujas. Pirmiausia Azerbaidžanas, kur galutinis sprendimas dėl investicijų į objektą Shah Deniz 2 turėtų būti priimtas labai artimoje ateityje, taip pat yra kitos sritys, Turkmėnijoje ir Irake, kurios šiame etape yra didžiausi tiekimo šaltiniai.

Kokie sunkumai? Sunkumai visada susiję su tuo, kaip mes dirbame energetikos srityje, ir tuo, kokia tvarka susiformavusi energiją gaminančiose šalyse. Europos Sąjungoje projektai įgyvendinami pagal pramonės poreikius, tai reiškia, kad visada labai aiškiai apskaičiuojama visa komercinė rizika. Išteklių turinčios šalys tikisi labiau į ateitį orientuotų sprendimų. Tai reiškia, kad, pvz., ES nusprendžia pastatyti dujotiekį, ji jį pastato ir tada mes įsipareigojame tiekti dujas. Skirtinga filosofija. Kartu aiškiai suprantama, kad ES bendrovės pasirengusios pirkti dujas, ir mes to toliau siekiame.

Manau, kad tranzito klausimas daugmaž išspręstas. Vis dar laukiame, kol bus ratifikuotas tarpvyriausybinis susitarimas, bet nemanau, kad kiltų per daug sunkumų. Be to, siekdami palengvinti galimybes pirkti dujas iš regionų, kurie įpratę dujas parduoti tam tikru būdu, mes kuriame „Kaspijos plėtros korporacijos“ koncepciją, pagal kurią būtų sumažinta rizika bendrovėms, perkančioms dujas, pvz., prie Turkmėnijos sienos, arba investuojančioms į sritis, kuriose nemaža politinė ir ekonominė rizika.

Sėkmingai einame pirmyn ir manau, kad tai – geras pavyzdys, kaip politiškai remiant ES institucijoms bendradarbiauja pramonės poreikiams pritaikytų projektų vykdytojai.

Taip pat skyrėme lėšų pietų koridoriui, pirmiausia projektui „Nabucco“. Paskelbėme kvietimą teikti pasiūlymus. Šiame etape negaliu pasakyti, ar tai pavyko ir ar to pakanka, bet bent jau paskelbtas kvietimas.

Projektas „Desertec“ – taip pat pramonės poreikiams skirta iniciatyva, kuri šiuo metu pradedama vykdyti. Tai, kad galėtume pasinaudoti galimybe Afrikoje priimti saulės energiją ir ją perduoti į Europos Sąjungą, skamba labai įdomiai, bet kad šis projektas taptų tikrove, reikalingos tam tikros paramos priemonės.

Pirmiausia pasiektas reikiamas technologijų, kurias rėmėme daugelį metų, lygmuo. Didelis koncentruotos saulės energijos įrenginys šį mėnesį bus iškilmingai atidarytas Sevilijoje. Tai – technologija, kuri galėtų būti panaudota šiam projektui „Desertec“, ir manau, kad kurdami šią technologiją nebūtume tiek pasiekę be ES paramos.

Antra, turime bendradarbiauti su partneriais, nes, aišku, negalime tiesiog pasakyti, kad mes jūsų teritorijoje pastatysime savo saulės kolektorius ir perduosime energiją į Europos Sąjungą. Šiuose projektuose turi būti dalyvaujama bendromis teisėmis, ir tik tada jie apskritai galės būti vykdomi. Todėl spalio mėn. kartu su Viduržemio jūros regiono ir Persijos įlankos šalimis surengsime konferenciją atsinaujinančių išteklių naudojimo tema. Aišku, norint, kad projektas „Desertec“ pavyktų, būtina šiuose projektuose dalyvauti bendromis teisėmis, priešingu atveju sėkmingų rezultatų nebus.

Galiausiai, žinoma, aktualus jungčių klausimas – jis nemažiau svarbus. Yra dvi jungčių rūšys, kurias turime atskirti. Viena susijusi su filosofija ir rinkomis. Mes jau kurį laiką rėmėme Šiaurės Afrikos rinkų integravimą. Pažanga padaryta, bet šias priemones turime stiprinti. Antroji jungčių rūšis – fizinė jungtis su Europos Sąjunga, naudojant kabelius.

Manau, kad projektas „Desertec“ bus įgyvendinamas laipsniškai. Tai nebus vienas didelis projektas, tačiau manau, kad bus elementų, galiausiai atitiksiančių mūsų tikslus: ekologiška energija dalyvaujančioms šalims ir papildomas eksportas į Europos Sąjungą.

Taip pat numatėme komercinių paskatų. Priimdami Atsinaujinančiosios energijos direktyvą suteikėme ES šalims galimybę investuoti į trečiąsias šalis ir perduoti elektros energiją į Europos Sąjungą, o tada, gaunant trečiojoje šalyje gaminamą energiją, tikslas irgi bus pasiektas.

Įvertinus tai, kas pasakyta, vis dėlto šiame etape neabejotinai sunku nurodyti kokį nors projekto „Desertec“ darbų tvarkaraštį. Tai – nauja iniciatyva, kuri tik pradedama kurti, ir negalime sakyti, kad projektas „Desertec“ yra mūsų tiekimo saugumo strategijos dalis. Tai – daug žadantis žingsnis įgyvendinant klimato kaitos strategiją, kurį turime skatinti, bet tiekimo saugumui užtikrinti turime projektą „Nabucco“, o pasikliauti projektu „Desertec“ šiame etape dar per anksti.

Norėčiau apibendrinti, kad geriausių priemonių tiekimo saugumui užtikrinti galime imtis Europos Sąjungoje. Šis Parlamentas labai tvirtai remia energijos vartojimo efektyvumą. Energijos vartojimo efektyvumas susijęs ne tik su klimato kaita. Iš tikrųjų tai – labai svarbus tiekimo saugumo elementas. Sakyčiau, jis svarbesnis negu projektai „Desertec“ ir „Nabucco“, net ir „South Stream“ ir „Nord Stream“ kartu sudėjus. Iš tikrųjų tai – didžiausias elementas. Su Taryba aptariamos trys teisinės priemonės ir norėčiau pabrėžti, kad turime drąsiai ir sėkmingai jas įgyvendinti.

Dėl atsinaujinančios energijos esu labai dėkingas už šio Parlamento paramą ekonomikos gaivinimo planui ir gana teigiamai vertinu tai, ką girdėjau apie jūros vėjo jėgaines. Veikiausiai bus skirtos visos lėšos, kuriomis įsipareigojome remti jūros vėjo jėgaines. Tai – ne tik ES lėšos, nes bendras paketas buvo apie 600 mln. EUR, o bendras projekto dydis – 4 mlrd. EUR, todėl didžiąją dalį investuoja pramonė. Manau, kad tai – labai geras derinys; atsinaujinanti energija taip pat padeda užtikrinti tiekimo saugumą.

Galiausiai žinau, kad kartais minimas anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo (angl. CCS) klausimas, ir jis ne mažiau svarbus. CCS paprastai reikalingas dėl dviejų priežasčių. Viena iš jų – visuotinė reakcija į klimato kaitą, tačiau anglį ir lignitą taip pat naudosime tiekimo saugumui užtikrinti. Taip pat padaryta gera pažanga diegiant ekonomikos gaivinimo plane numatyto finansavimo priemones, todėl, mano nuomone, ekonomikos gaivinimo planas pavyko. Paskelbus rezultatus mes – Komisija, Taryba ir Parlamentas – būtinai turime persvarstyti, kaip paskirstyti ES lėšas Europos Sąjungos energijos tiekimo saugumui stiprinti. Europos Sąjungos energijos tiekimo saugumui stiprinti neabejotinai dar reikės imtis daug kitų veiksmų.

 
  
MPphoto
 

  Ioannis Kasoulides, PPE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, mes visi sutinkame kalbėti vienu balsu ir energijos tiekimo saugumo klausimu laikytis bendros užsienio politikos.

Pripažinta, kad energijos šaltinių derinys ir energijos tiekimas kiekvienoje valstybėje narėje kitoks – jis priklauso nuo geografijos ir įvairių kitų veiksnių. Taigi įvairinti reikia ir tiekimą.

Jeigu įvairių ir tarpusavyje susietų elementų tinklas bus tinkamai orientuotas, kada nors jis gali užtikrinti tiekimo saugumą visiems. Mes pritariame, kad reikalingas pietų koridorius, o „Nabucco“ yra bendras Europos projektas.

Vis dėlto reikia atsakyti į klausimus dėl pastaruoju metu sudaryto V. Putino ir Turkijos susitarimo dėl iš Azerbaidžano tiekiamų dujų kiekio už investicijas, dėl bendrovės Gazprom pasiūlymo nupirkti visą Azerbaidžano eksportuojamą kiekį, dėl tiekimo iš Irako stabilumo ir dėl Rusijos pažado per vamzdyną „South Stream“ pumpuoti dvigubą kiekį.

Energetinis dialogas su Rusija yra būtinybė, grindžiama pragmatiniu ir teisingu tiekimo saugumo ir paklausos saugumo principu. Visus kitus geopolitinius sumetimus reikia pamiršti.

Solidarumo klausimu mums reikalingi apčiuopiami ypatingų atvejų planai, pvz., dėl saugojimo ir naujosios suskystintų gamtinių dujų (SGD) technologijos. Pvz., Kipras į SGD investuoja pusę milijardo eurų, apgailestauju, kad ES teikia tik 10 mln. EUR paramą.

 
  
MPphoto
 

  Hannes Swoboda, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, dėkoju už pranešimą. Tiekimo saugumo klausimas mūsų piliečiams tampa vis svarbesnis. Jūsų atsakomybės sritis ateityje bus dar svarbesnė, pirmiausia minėtuoju požiūriu, ji bus svarbi ir Europos tapatybei.

Kaip teisingai sakėte, reikalingas ir įvairinimas. Visiškai sutinku su I. Kasoulidesu, kad bendradarbiavimas su Rusija visada bus svarbus, nes ji – svarbi dujų tiekimo partnerė. Vis dėlto neturėtume per daug priklausyti nuo vienos šalies, kad ir kuri šalis tai būtų – turėtume tiekimą įvairinti ir projektas „Nabucco“ yra geras būdas tai pasiekti.

Trečias mano aptariamas aspektas susijęs su būtinu ES solidarumu. Jūs pateikėte pasiūlymų, kaip didinti solidarumą ir stiprinti ES – tarpininkės mums poveikį turinčiuose konfliktuose, ypač Rusijos ir Ukrainos – vaidmenį. Taip pat kalbėjote apie projektą „Desertec“. Manau, kad abu projektai svarbūs, nes skiriasi jų laikotarpiai.

Taip pat turime apsvarstyti (tai bus užduotis jūsų pareigas vėliau eisiančiam Komisijos nariui – jums arba kam nors kitam), kaip mums Europoje pritarti „Nabucco“, „Desertec“, kitiems dideliems projektams ir kartu skatinti decentralizuoti dalies mūsų elektros energijos ir kitos energijos gamybą.

Dabar plėtojama nemažai pramonės poreikiams pritaikytų pramoninių projektų, leidžiančių vartotojams ir net namų ūkiams labiau dalyvauti gaminant energiją ir taip užtikrinant tiekimo saugumą. Šių projektų spektras – nuo pažangiųjų skaitiklių iki tikrosios konkrečių namų ūkių vykdomos gamybos. Šiuo aspektu Europos požiūris galėtų būti toks: „taip, žinoma, mums reikia išorinio tiekimo, mums reikia tiekimo saugumo ir didelių, novatoriškų projektų, pvz., „Desertec“, bet taip pat turime užtikrinti, kad žmonės, bendrovės, organizacijos ir privatūs namų ūkiai galėtų labiau kontroliuoti energijai skirtus savo biudžetus ir energijos naudojimą – kainos, taupymo ir aplinkos aspektus“.

 
  
MPphoto
 

  Johannes Cornelis van Baalen, ALDE frakcijos vardu.(NL) Pone pirmininke, man, kaip naujai išrinktam nariui, garbė pirmą kartą kreiptis į šios plenarinės sesijos dalyvius. Aš tai darau ir kaip buvęs Nyderlandų parlamento žemutiniųjų rūmų narys bei Tarptautinės liberalų federacijos pirmininko pavaduotojas, nes siekiu, kad Europos politika, valstybių narių politika ir tarptautinė politika būtų laikoma viena visuma. Šios politikos formos tiesiogiai susijusios, žinoma, pirmiausia energetikos srityje.

Pone pirmininke, mūsų – Europos – padėtis pasaulyje tokia, kad mus dabar labai lengva šantažuoti. Priklausome nuo nestabilių regionų ir nedemokratinio režimo šalių. Tai turi baigtis. Todėl mano frakcija, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, remia projektus „Nabucco“ ir „Desertec“ ir norėčiau atkreipti dėmesį į didelį buvusio mano valstybės partijos lyderio parlamente J. van Aartseno vaidmenį šiame projekte.

Pone pirmininke, norėčiau aptarti du aspektus. Džiaugiuosi, kad Komisija sutinka, jog verslas turi atlikti svarbų vaidmenį. Energetikoje negali dalyvauti vien valdžios institucijos – valstybės narės vyriausybė, Europos Sąjungos ar tarptautinės institucijos. Tam tikrą vaidmenį neabejotinai turi atlikti verslas. Antra, pone pirmininke, mes, šio Parlamento nariai, neturėtume taikstytis su įvairiais tabu, pvz., dėl iš naujo svarstytinos branduolinės energijos kaip energijos rūšies. Tai Europai taikytina ir palaikant tarptautinius santykius. Branduolinė energija, branduolinė sintezė ir branduolio dalijimasis yra gyvybiškai svarbūs. Kyla didelių problemų dėl atliekų, bet turime užtikrinti, kad šiuo požiūriu rezultatų duotų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla. Branduolinė energija turi atlikti svarbų vaidmenį, nes ji padės kovoti su šiltnamio efektu. Dar kartą sakau, kad mano frakcija, kaip ir kitos, šiuo klausimu neturi galutinio požiūrio. Taip pat turime vėl pradėti šią diskusiją, tačiau nereikia paskelbti, kad branduolinė energija šiame Parlamente yra tabu. Todėl norėčiau išgirsti Komisijos nuomonę šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 

  Reinhard Bütikofer, Verts/ALE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiandien kalbėdami apie išorinio energetinio saugumo politiką neabejotinai žinome vieną itin svarbią tiesą, kurią A. Piebalgs jau minėjo – tai, kad svarbausia fronto linija siekiant energetinio saugumo yra Europos Sąjungoje. Tiksliau kalbant, jeigu savo pastatams galėtume taikyti mažas arba nulines energijos sunaudojimo normas, sutaupytume daugiau gamtinių dujų negu būtų galima importuoti dujotiekiais „Nabucco“, „South Stream“ ir „Nord Stream“ kartu sudėjus. Svarbu, kad mūsų rezoliucijoje būtų nurodyta, jog ekonomiški atsinaujinančios energijos variantai, energijos vartojimo efektyvumo strategija ir pirmiausia energijos taupymas turi būti vieni iš svarbiausių šios politikos aspektų. Jeigu taip bus, papildomos branduolinės energijos, mūsų nuomone, apskritai neprireiks.

Antra, viena iš svarbių šioje rezoliucijoje reiškiamų pozicijų – ES privalo turėti bendrą išorinio energetinio saugumo politiką, jos dabar neturime. Pagal šią politiką, pasitelkiant mūsų kaimynystės politikos priemones, turėtų būti skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinanti energija, o ES derybose su tranzito šalimis turėtų laikytis bendros pozicijos. Komisija turėtų užtikrinti, kad, kaip Parlamentas prieš dvejus metus ragino šiuo klausimu priimtoje rezoliucijoje, ji šiems tikslams įgyvendinti turėtų pakankamai pajėgumų.

Mūsų nuomone, projektui „Nabucco“ turėtų būti teikiama pirmenybė, nes juo būtų sustiprinta mūsų energetinė nepriklausomybė, ypač nuo Rusijos, tačiau sutinku su I. Kasoulidesu, sakiusiu, kad šiuo aspektu dar reikia atsakyti į daug klausimų. Vis dėlto gaila, kad kai kurios valstybės narės, skatindamos projektą „South Stream“, kuris atvirai konkuruoja su „Nabucco“, daro žalą energetinės nepriklausomybės politikai.

Energetikos politikos klausimais mes, Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso atstovai, taip pat manome, kad svarbu nepamiršti žmogaus teisių ir aptariant energetiką nepamiršti dialogo žmogaus teisių klausimais. Svarbu, kad plėsdami perspektyvą ir į ją įtraukdami „Desertec“ ar netgi Arktį (kaip darome savo rezoliucijoje) vadovautumės partnerystės, o ne naujojo kolonializmo principais.

 
  
MPphoto
 

  Geoffrey Van Orden, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, noriu aptarti tris trumpus klausimus.

Pirma, nesirūpindami energetikos politika patenkame į vis pavojingesnę priklausomybės nuo Rusijos padėtį. Kai įmanoma, aišku, reikia derinti mūsų atsaką, tačiau bet kokią bendrą ES politiką iškreips šalys, kurios jau dabar vienoje lovoje su Gazprom ir turi atitinkamų interesų. Neturėtume dar vienos gyvybiškai svarbių nacionalinių interesų srities atiduoti Europos Komisijai, kiekviena galima krize besinaudojančiai kaip galimybe plėsti savo įgaliojimus. Nereikia nė sakyti, kad daugelis iš mūsų balsuos prieš bet kokį Lisabonos sutarties ratifikavimą ar tolesnes pastangas politinę integraciją vykdyti įvairių mūsų šalims rūpimų energetikos klausimų sąskaita.

Antra, norint įvairinti tiekimo šaltinius, būtina aktyviau įgyvendinti projektą „Nabucco“. Kad šis dujotiekio projektas pavyktų, būtinas Turkijos bendradarbiavimas, tačiau pastangos pradėti ES derybų su Turkija energetikos skyrių blokuojamos. Ką daro Taryba ir Komisija, kad ištaisytų šią nepalankią padėtį?

Trečia, pastebiu, kad rezoliucijoje nėra žodžio „branduolinis“. Akivaizdu, kad norint užtikrinti tvarius, įvairius energijos tiekimo šaltinius būtina daugiau dėmesio skirti branduolinei energijai ir šiuo požiūriu sutinku su kolega J. C. van Baalenu.

 
  
MPphoto
 

  Helmut Scholz, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, visiškai teisinga, kad į šiandienos išorės politikos darbotvarkę įtrauktas energetinis saugumas. Vis dėlto užuot rūpinęsi galios, įtakos ir paskutinių iškastinio kuro atsargų užsitikrinimu, užuot primygtinai reikalavę pirmenybę teikti priklausomybės aspektams, mes, mano nuomone, susiduriame su visiškai kitokiais tvarios energijos politikos kūrimo iššūkiais.

Pirmiausia turi būti visuotinai pereita prie labiau atsinaujinančių energijos šaltinių, didesnio energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo. Kitaip tariant, mums nereikia ginčų apie išorės energetikos politiką (jeigu rengiamės vien ginčytis, tai tikrai nereikia) – mums reikia protingai tiekiamos, prieinamos energijos kiekvienam žmogui.

Antra, energetinis saugumas turi būti atsakingos ES taikos ir vystymosi politikos dalis. Energijos prieinamumas gyvybiškai svarbus kiekvienam žmogui, ekonomikos vystymuisi ir kovai su skurdu. Todėl energetikos politika neturi būti naudojama kaip priemonė kolonizacijai tęsti prisidengiant tokiu projektu kaip „Desertec“. Ką iš to gaus Afrikos šalių, kuriose gyventojų skaičius auga, o energijos poreikis didėja, gyventojai? Kodėl jie vienodomis teisėmis iki šiol dar neįtraukti į planavimo ir sprendimų priėmimo procesus?

Pasaulinis energijos tiekimas taip pat yra krizių prevencijos ir taikos politikos priemonių dalis. Šio požiūrio Europos Sąjungos santykiuose su Pietų Kaukazu ir Centrine Azija taip pat trūksta. Būdamos energijos tiekėjos, pvz., pagal projektą „Nabucco“, šios šalys tampa vis įdomesnės Europos Sąjungai, bet aš nematau, kad šių šalių vietos lygmeniu būtų imtasi kokios nors konfliktų prevencijos ar taikoma kokia nors tvaraus vystymosi sąvoka. Europos Sąjungai laikas nutraukti išorės energetikos politiką, kuria tik didinama konkurencija dėl naftos ir dujų atsargų ar plečiama branduolinė technologija. Mums dabar reikia tikros partnerystės atsinaujinančios energijos ir decentralizuoto tiekimo srityje.

 
  
MPphoto
 

  Fiorello Provera, EFD frakcijos vardu.(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tikrai žinome, kad energijos paklausa didės ir kad Europos dujų gamyba nuolat mažėja. Valstybėms narėms, taigi ir Europai, svarbu įgyvendinti politikos priemones, kuriomis būtų užtikrinamas gausus, saugus tiekimas. Šis reikalavimas įgyvendinamas įvairinant šaltinius ir perdavimo tinklus.

Šiuo pagrindu tarp įvairių įgyvendinamų projektų, pvz., „Nabucco“ ir „South Stream“, jokios konkurencijos nėra. Šios įvairinimo politikos priemonės taip pat reiškia, kad per pastaruosius keletą metų Europa tapo mažiau priklausoma nuo pagrindinių tiekėjų. Pvz., iš Rusijos į Europą tiekiamų dujų kiekis nuo 75 proc. 1990 m. sumažėjo iki 45 proc. dabar. Todėl ir projektas „Nabucco“, ir projektas „South Stream“ yra geri.

Kol Europa neturi bendros energetikos politikos, Italija turi ne tik teisę, bet ir pareigą imtis visų galimų veiksmų, nuo energijos taupymo iki branduolinės ...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Zoltán Balczó (NI).(HU) Liepos 13 d. Ankaroje, pasirašant susitarimą dėl „Nabucco“, J. M. Barroso sakė, kad dujotiekiai daromi iš plieno, o projektu „Nabucco“ „cementuojami“ šiame sumanyme dalyvaujančių žmonių santykiai, kuriami strateginiai Europos Sąjungos ir Turkijos ryšiai. Premjeras V. Putinas sakė, kad bet kas gali į žemę pakloti tiek surūdijusių geležies vamzdžių, kiek tik nori, bet reikės kažkuo juos užpildyti. Būtent netikrumas dėl šaltinių yra didžiausia šio projekto problema. Vienintelis garantuotas dalykas – tai, kad 8 mlrd. EUR investicijos bus geras sandėris projekto dalyviams.

Iš tikrųjų Turkija gali kelti panašių problemų, kokių kelia Ukraina, Rusijos tiekiamų dujų tranzito šalis. Daugelis mūsų nesutinka sukurti tiesioginę Turkijos ir Europos Sąjungos jungtį. Kas yra projektas „Desertec“? Šiaurės Afrika, šviesą atspindintys veidrodžiai, saulės elementai, nuolatinis srovės perdavimas ir patenkinamas 15 proc. energijos poreikis. Šiuo metu tai daugiau miražas negu realus planas. „Desertec“ nebus pagrindinis patiekalas Europos Sąjungos vartotojų valgiaraštyje. Kur kas labiau tikėtina, kad jis bus viso labo labai brangus desertas. Todėl siūlau imtis mokslinių tyrimų branduolinės energetikos saugai didinti, nes šios rūšies energija yra švari ir pigi. Tai – rimtas argumentas, nes galiausiai energetinis saugumas priklauso nuo vartotojo arba, tiksliau, nuo sąskaitos ir klausimo, ar jis gali ją apmokėti.

 
  
MPphoto
 

  Elmar Brok (PPE).(DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, energija yra gyvybiškai svarbus šaltinis visai visuomenei, atskiriems asmenims ir ekonomikai. Todėl mums Europoje svarbu rasti bendrus sprendimus, nors, žinoma, teisinga, kad energijos rūšių klausimas ir toliau priklausytų valstybių narių kompetencijai. Tai reiškia, kad per bendrus mūsų svarstymus neturime kovoti dėl branduolinės energijos, mažai anglies junginių išmetančios energijos ar kitų rūšių energijos – šiuo klausimu mano nuomonė skiriasi nuo, pvz., R. Bütikoferio nuomonės.

Vis dėlto turime stengtis rasti bendrą poziciją dėl išorinių energetinio saugumo aspektų. Dėl vidaus politikos visiškai sutinku su Komisijos nariu, kad, pvz., atsinaujinančios energijos ir energijos taupymo klausimai daug svarbesni, nemažiau svarbūs ir naujų galimybių moksliniai tyrimai.

Vis dėlto siekdami sumažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų, energiją turime įvairinti. Šiuo požiūriu projektai „Desertec“ ir „Nabucco“ yra svarbios priemonės. Taip pat turime derėtis su Rusija partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų ir energetinio saugumo klausimais, nes Rusija nutraukė narystę energetikos chartijoje ir tai yra ne gerai, o blogai. Tai – dar vienas svarbus mūsų uždavinys. Vis dėlto turime pripažinti, kad turime reikalų su šalimis, kurios nebūtinai patikimos, ir kad, deja, patikimų šalių negalime aiškiai atskirti nuo nepatikimų.

Todėl tiekėjų galią turime atsverti Europos Sąjungos vartotojų galia. Jungčių sistema, bendrų dujų saugojimo objektų klausimas – šie dalykai svarbūs norint užtikrinti, kad nebūtų nutrauktas tiekimas kuriai nors pavienei šaliai. Jeigu visi vieni kitiems padėsime, būsime tokie stiprūs, kad tiekimo niekas negalės mums nutraukti. Tai – tas svarbusis klausimas, kurį turime išspręsti.

Šioje srityje turime aiškiai pasakyti, kad privačios investicijos reikalingos, nes be jų darbas bus neįmanomas. Daug jau padaryta, bet siekiant geriausio galimo sprendimo svarbiausias bendras mūsų saugumo interesas turi būti suderintas su ekonominiais interesais. Tai neturėtų būti laikoma prieštaravimu. Manau, kad tada tikrai rasime tinkamą sprendimą. Tai reiškia, kad reikia apsvarstyti ir konkurencijos teisės klausimus, ir tuo noriu pasakyti, kad didžiųjų tiekėjų, pvz., bendrovės Gazprom ar netgi kitų bendrovių galia neturėtų būti ...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Teresa Riera Madurell (S&D).(ES) Pone pirmininke, noriu pabrėžti, kad šis pasiūlymas dėl rezoliucijos pateiktas labai laiku, ir pasidžiaugti dėl visų frakcijų pastangų priimti bendrą pasiūlymą.

Ponios ir ponai, kad nepasikartotų bejėgiška padėtis, kurią daugelis mūsų piliečių patyrė, kai Rusija nusprendė nutraukti dujų tiekimą per Ukrainą, aišku, kad gyvybiškai svarbu kuo labiau įvairinti energijos šaltinius ir dujų perdavimą. Atsižvelgdami į tai, mes skubiai turime pastatyti naujus dujotiekius, kurie, kaip projektas „Nabucco“ ir kiti projektai, padėtų pagerinti tiekimo saugumą Centrinėje Europoje. Vis dėlto siekiant užtikrinti tiekimą visose Europos Sąjungos šalyse, be šių pastangų, turėtų būti siekiama užsitikrinti tiekimą iš žemyno pietų.

Pasakiusi tai norėčiau pabrėžti, kaip jau padarė Komisijos narys, kitą šios problemos aspektą. Pastaroji krizė parodė, kad Europos Sąjungai trūksta ne dujų atsargų, bet perdavimo pajėgumų. Todėl svarbu sutelkti pastangas jungčių sistemoms Europos Sąjungoje gerinti. Ponios ir ponai, turėtumėte patikėti, kai sakau, kad šiuo aspektu galima dar daug ką tobulinti.

Pateiksiu savo šalies pavyzdį. Kaip žinote, Ispanija galėtų tapti svarbia Europos tranzito ašimi, nes turi jungtį su Alžyru per dujotiekį Medgaz, kurį statant jau padaryta daug pažangos, ir šešis suskystintų gamtinių dujų įrenginius, kurių pajėgumą esant kitai ypatingai padėčiai būtų galima padvigubinti. Nepaisant to, Ispanija negali niekuo padėti, kol nepagerintos jos jungtys per Pirėnus.

Galiausiai turėtume žinoti, kad didžiųjų infrastruktūros objektų statyba – tik viena, nors ir svarbi, ES tiekimo saugumo politikos dalis. Šis saugumas taip pat itin daug priklauso nuo energijos taupymo ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo. Šiomis aplinkybėmis gyvybiškai svarbiu laikome bendradarbiavimą su Šiaurės Afrikos šalimis plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Tai susiję su mano raginimu įtvirtinti tiekimą iš Pietų Europos.

Todėl, pone Komisijos nary, Viduržemio jūros regiono saulės energijos planas, kurio įgyvendinimui vadovauja Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga, yra patraukli idėja, kurią mes, šio Parlamento nariai, norime remti.

 
  
MPphoto
 

  Graham Watson (ALDE). - Pone pirmininke, šioje srityje mūsų laukia trys dideli iššūkiai – energijos tiekimo saugumas, mūsų energetikos vidaus rinkos neveiksmingumas ir būtinybė kovoti su klimato kaita. Šiems iššūkiams įveikti būtini projektai „Desertec“ ir „Nabucco“.

Jeigu mums pavyks Šiaurės Afrikoje išplėtoti terminę aukštos įtampos saulės energijos gavybą, Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos veikla taps prasminga, galėsime padėti tiekti vandenį pietinių Viduržemio jūros pakrančių šalims ir sukurti elektros gamybos technologiją, kuri turėtų masinę pasaulinę rinką. Jeigu įtikinsime valstybes nares, kad politiškai būtina didesnė energetinė nepriklausomybė, ir neleisime Berlynui bei Paryžiui kiekviena proga ją mažinti, projektas „Nabucco“ galės mums padėti įvairinti naftos ir dujų tiekimą.

Šiandien mūsų svarstomame pasiūlyme dėl rezoliucijos mažai kalbama apie tai, ką reikia nuveikti pačioje Europos Sąjungoje. Turime plėtoti atsinaujinančios energijos – saulės, terminės ir kitos – gamybą. Pasitelkdami pažangiuosius tinklus, turime sukurti aukštos įtampos nuolatinės srovės elektros energijos paskirstymo pajėgumus – tai apie 50 mlrd. EUR investicijų, bet bus sukurta daug darbo vietų – ir naftos bei dujų saugojimo įrenginius, be to, turime sukurti energijos saugojimo politiką, kad būtų sumažinta pavojinga mūsų priklausomybė nuo Rusijos.

Didžioji mūsų energijos dalis ir toliau priklausys nuo naftos ir branduolinės energijos, bet rengiantis Kopenhagoje vyksiančiai Pasaulio klimato kaitos konferencijai vienintelis didelis pasiūlymas – pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Naudojant vėjo energiją, Kinijoje per ateinančius dvidešimt metų galėtų būti patenkinta visa nauja elektros energijos paklausa ir pakeista 23 proc. energijos, gaminamos naudojant anglį. Dykumose per šešias valandas gaunama daugiau saulės energijos negu žmonija sunaudoja per metus. Pone Komisijos nary, jūs sakėte, kad tai nėra mūsų energijos tiekimo saugumo dalis. O turėtų būti ir privalo būti.

 
  
MPphoto
 

  Franziska Katharina Brantner (Verts/ALE). - Pone pirmininke, kaip daugelis teigė, energetinis saugumas mums – pirmiausia energetinės nepriklausomybės klausimas ir, kaip teisingai pasakė A. Piebalgs, veiksmingiausia strategija – didinti efektyvumą, taupymą ir plėtoti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Bet mes, būdami Žalieji, esame ir realistai, suvokiame, kad vidutiniu laikotarpiu reikės dujų. Todėl pritariame įvairinimui ir projektą „Nabucco“ taip pat laikome prioritetiniu Europos projektu.

Vis dėlto leiskite pasakyti, kodėl mes netikime, kad branduolinė strategija yra nepriklausomybės strategija – ji tikrai nėra energetinės nepriklausomybės strategija. Galiausiai uranas juk importuojamas, ir ne tik iš mums patinkančių šalių. Be to, jei kalbėsime apie saugumą, turime paminėti branduolinės energetikos padarinius saugumui, t. y. branduolinio ginklo platinimą – mes matome tas pačias problemas, su kuriomis susiduriame spręsdami kitus aukšto lygio saugumo klausimus. Negalime to nepaisyti ir negalime sakyti, kad branduolinė energetika visiškai nesusijusi su branduolinio ginklo platinimo klausimu.

Be to, mūsų frakcija tvirtai mano, kad vykdant visus projektus turi būti atsižvelgiama į abejones dėl skaidrumo ir korupcijos ir jie negali trukdyti vykdyti atviro ir griežto dialogo žmogaus teisių klausimais su bendradarbiaujančiomis šalimis, taip pat neturi trukdyti šioms šalims taikyti visą apimantį politinį požiūrį.

 
  
  

PIRMININKAVO: PÁL SCHMITT
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Konrad Szymański (ECR). (PL) Kai tik buvo pasirašyti susitarimai dėl dujotiekių „Nabucco“ ir „South Stream“ statybos projektų, prasidėjo didelės lenktynės. Laikas parodys, ar „Nabucco“ atliks savo vaidmenį Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikoje. Todėl stebiuosi Europos Komisijos šiuo klausimu vykdoma politika Rusijos atžvilgiu.

Komisija labai klysta manydama, kad projektas „South Stream“ nekonkuruoja su „Nabucco“. Komisija klysta nereaguodama į tolesnį bendrovės Gazprom brovimąsi į Europos energetikos rinką. Be to, Komisija klysta nebyliai sutikdama su bendrovės Gazprom įgyvendinamais projektais Baltijos ir Juodojoje jūrose.

Projektas „Nabucco“ pavyks tik tuo atveju, jei jam bus užtikrintos ilgalaikės politinės garantijos. Todėl turime imtis aktyvių politikos priemonių Centrinėje Azijoje, Juodosios jūros regione. Sukūrus energetikos sektoriaus jungtis tarp šių šalių ir Europos, bus sustiprintas jų suverenumas, pagerintas Europos saugumas ir tikriausiai net atvertos durys reformoms, kurių tikimės.

Jeigu Afganistanas yra NATO išbandymas, tai energetinis saugumas tikrai yra Europos Sąjungos aktyvumo ir brandos išbandymas. Šių planų sėkmė priklauso tik nuo mūsų politinės valios. Sutarčių pakeitimai – mažesnės svarbos klausimas.

 
  
MPphoto
 

  Jacky Hénin (GUE/NGL).(FR) Pone pirmininke, mūsų regiono energijos tiekimo nepriklausomybė ir energijos įrenginių bei vartotojų saugumas neturėtų būti užtikrinamas neatsižvelgiant į dujas gaminančių šalių ir tranzito šalių gyventojų interesus, kitaip rizikuojame sukelti konfliktą. Dujotiekio projektų konkurencija ne tik kelia sunkumų, bet ir įtampą Rytų Europoje, Kaukaze ir Centrinėje Azijoje. Pašalinus su dujų ir kitų rūšių energijos šaltiniais susijusias dideles problemas, kylančias dėl spekuliacijų rinkų, sudarius susitarimus dėl tarifų, kuriais būtų atsižvelgiama į energiją gaminančių šalių ir tranzito šalių interesus ir kuriais Europos vartotojams būtų užtikrintas saugumas, būtų galima šį saugumą užtikrinti visur.

Ši užduotis galėtų būti paskirta Parlamento ir Tarybos prižiūrimai Europos energetikos agentūrai – vienintelės jos politikos kryptys būtų bendradarbiauti ir skatinti viešąjį interesą. Kodėl tada neapleidžia nuojauta, kad šiuo atveju komerciniai interesai užgožia Europos žmonių interesus?

Taip pat norėčiau oficialiai įspėti Komisiją vengti pagundos projektą „Nabucco“ naudoti kaip Trojos arklį prievarta skatinant Turkiją įstoti į ES. Kriterijai, pagal kuriuos bus sprendžiama dėl galimos Turkijos narystės, ir toliau turi likti pagarba pasaulietiškumui, kurdų teisių laikymasis, Armėnijos genocido pripažinimas.

 
  
MPphoto
 

  Niki Tzavela (EFD). - (EL) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, jūs žinomas dėl savo pragmatizmo ir realybės jausmo, bet su visa derama pagarba norėčiau pasakyti, kad nelaikau dujotiekio „Nabucco“ galutiniu arba beveik galutiniu faktu. Ištyrę šio dujotiekio pajėgumą nustatėme, jog norint, kad jis būtų perspektyvus ir našus, jam per metus reikės 31 mlrd. kubinių metrų dujų.

Ką tik grįžote iš Azerbaidžano ir jaučiatės tikras, kad tai – šalis tiekėja. Azerbaidžanas žada dujas visiems. Dujotiekio „Nabucco“ projekte dalyvaujančias šalis kamuoja klausimas, kur jis gaus dujų dujotiekiui užpildyti. Iki šiol Baku tik sako: „aš visiems jums duosiu dujų“, bet negali užtikrinti netgi saugaus tranzito. Kalbant apie Iraną, kurį jūs, pone Komisijos nary, minėjote, prieš jam tampant dujas tiekiančia šalimi jo santykiai su Europos Sąjunga dar ilgai bus audringi ir galbūt netgi labai įtempti.

Tarptautinėje energetikos rinkoje kalbama, kad už azerbaidžaniečių stovi Rusija ir kad turime bendrauti tiesiogiai su ja. Mano klausimas: prieš įsipareigodami finansiškai, gal galite pirmiau užsitikrinti tiekėją?

 
  
MPphoto
 

  Martin Ehrenhauser (NI).(DE) Pone pirmininke, „Nabucco“ buvo pirmoji milžiniškos sėkmės sulaukusi Džiuzepės Verdžio opera. Derinamas su naujuoju bendru Italijos ir Rusijos projektu „South Stream“, to paties pavadinimo energetikos projektas gali tapti bevertis. Įvertindami tai, kad tariamas Žaliųjų partijos narys Joschka Fischer už šešiaženklę sumą pasirašė lobizmo sutartį, galime daryti išvadą, kad visa kompozicija skamba kaip betikslė ribotai rinkai skirta populiarioji daina, o ne tvarumo ir ekonomiškumo simfonija.

Per ateinančius keletą metų iš saulės energijos gaminama elektros energija taps gerokai pigesnė. Visa investicija galėtų būti panaudota bendrai 8 000 megavatų vėjo energijos galiai pagaminti. Jeigu gamtinių dujų telkiniai Irane ir Irake Europai taip pat bus uždaryti, mus tikriausiai ištiks toks pat likimas kaip patį Verdį, nes jis po savo projekto „Nabucco“ taip pat daugelį metų nerado ramybės.

 
  
MPphoto
 

  Pilar del Castillo Vera (PPE).(ES) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, dėkoju, kad aiškiai apibūdinote dabartinę projekto „Nabucco“ padėtį, jo galimybes ir perspektyvas – remiantis jūsų žodžiais, tikėkimės, projektas bus įgyvendintas trumpuoju laikotarpiu, taip pat už informaciją apie projektą „Desertec“.

Neabejotina, kad saulė yra ypatingas energijos šaltinis. Šios energijos pavertimas energija, kurią gali naudoti žmonės, yra sritis, kurioje per pastaruosius 20 metų padaryta daug pažangos. Vis dėlto neabejotina, kad dar turime daug nuveikti, kad technologiniu požiūriu būtų užtikrintos visos šio šaltinio galimybės ir perspektyvumas, ypač vykdant projektą „Desertec“, kurį dabar aptariame, ir kitus panašius projektus. Šis projektas labai sveikintinas, todėl turime jį remti ir toliau įgyvendinti stengdamiesi išspręsti technologines problemas.

Tačiau turiu tikrai atkreipti jūsų dėmesį, kad, kalbant apie energijos vartojimo efektyvumą, pirmiausia apie tiekimo saugumą, todėl ir apie energijos šaltinių įvairinimą, šiek tiek nutylimas vienas konkretus energijos šaltinis. Žinoma, kalbu apie branduolinę energiją. Šis energijos šaltinis sistemingai diskriminuojamas, nes jis neatitinka daugelio ES valstybių narių įvykių, pasaulinių tendencijų ar dabartinių žmonijos energijos poreikių raidos.

Ši padėtis turi pasikeisti. Turime pradėti laikytis požiūrio, kad reikia apsvarstyti visus galimus energijos šaltinius – vaidmenį, kurį jie gali atlikti. Mes, šio Parlamento nariai, negalime taip akivaizdžiai nusigręžti nuo šios tikrovės.

 
  
MPphoto
 

  Kristian Vigenin (S&D). - (BG) Pone Komisijos nary, ponios ir ponai, tai – ne sutapimas, kad energetikos politikos ir energetinio saugumo klausimas šiame Parlamente svarstomas gana dažnai, ypač po šių metų pradžioje susidariusios padėties, kai kelios Europos Sąjungos narės buvo praktiškai paliktos be dujų. Tai tikriausiai buvo Europos Komisijos ir valstybių narių, kaip visumos, santykių lūžio momentas.

Tai, ką aptariame dabar – ne tiek techniniai klausimai ir išsami informacija apie energetikos politikos kūrimą Europos Sąjungoje, kiek išoriniai energetinio saugumo aspektai ir Europos Sąjungos raida šioje srityje, nes galiausiai šis klausimas yra dvipusis. Pagaliau tai – svarbus klausimas, nes galiausiai jis turi įtakos kiekvienam piliečiui.

Turime tai aiškiai žinoti aptardami projektą „Nabucco“, kuris neabejotinai yra vienas iš prioritetinių šios srities projektų, kartu su projektu „Desertec“. Taip pat turime aiškiai žinoti, kad Europos Sąjungoje yra šalių, kurios priklauso ne tik nuo vienintelio tiekėjo, bet ir nuo vienintelio tiekimo maršruto.

Todėl negaliu sutikti, kad dėl projekto „Nabucco“ kils sunkumų įgyvendinti projektus „South Stream“ ir, tam tikru požiūriu, „Nord Stream“, kurių tikslas – tiekti dujas tiesiogiai iš Rusijos į Europos Sąjungos valstybę narę, taip užtikrinant, kad Europos Sąjunga nepriklausytų nuo tranzitinio tiekimo per politiškai ir ekonomiškai nestabilias šalis.

Šiuo požiūriu Europos Komisija teisingai paskelbė, kad nekyla jokių sunkumų ir kad turime stengtis visus šiuos atskirus projektus įtraukti į bendrą strategiją, kurioje, pabrėžiu, projektas „Nabucco“ akivaizdžiai yra vienas iš didžiausių prioritetų.

Tikimės, kad Komisija pateiks atskirą pasiūlymą dėl dujų atsargų Europos Sąjungoje didinimo, kuris yra labai svarbus, ir dėl valstybių narių didesnio pajėgumo jungčių sistemos sukūrimo – tai irgi labai svarbu užtikrinant saugumą Europos Sąjungos piliečiams ir įmonėms.

Žinoma, turėtume pakankamai įvertinti energijos vartojimo efektyvumo klausimą – tai dar viena svarbi mūsų politikos, kuria siekiama Europos Sąjungai užtikrinti energetinį saugumą, dalis.

 
  
MPphoto
 

  Fiona Hall (ALDE). - Pone pirmininke, noriu Komisijos nariui padėkoti už tai, kad šiam Parlamentui priminė, jog energetinis saugumas priklauso ir nuo paklausos. Priėmus sprendimą iš Europos rinkos pašalinti kaitinamąsias lemputes bus sutaupyta tiek elektros, kiek per metus pagaminama Suomijoje.

Šį rudenį siekiame susitarti su Taryba dėl energijos vartojimo efektyvumo priemonių paketo. Keturiasdešimt procentų mūsų sunaudojamos energijos tenka pastatams, todėl ateityje siekiant energetinio saugumo labai svarbu, kad nustatytume aukštas efektyvumo normas ir naujiems, ir esamiems pastatams. Tikiuosi, kad valstybės narės Taryboje pritars Parlamento pasiūlymams, kuriais siekiama nutraukti beatodairišką energijos, dabar naudojamos šildymui, vėsinimui ir apšvietimui, švaistymą. Jei nebus kitų argumentų, ministrai turėtų pritarti šiems pasiūlymams vien dėl savo interesų, nes tai iš esmės palengvins jų darbą ir jų atsakomybę už tai, kad lempos toliau šviestų, o dujos toliau tekėtų.

 
  
MPphoto
 

  Indrek Tarand (Verts/ALE). - Pone pirmininke, mes matome tris pagrindines projekto „Nabucco“ problemas. Projektas plėtojamas per lėtai ir per daug nepastebimai, mums nepatinka Komisijos pozicija, kurią prieš savaitę pakartojo E. Landaburu – jis teigė, kad Komisija dėl projekto „South Stream“ ir projekto „Nabucco“ laikosi neutralios pozicijos. Komisija turėtų pritarti projektui „Nabucco“.

Antra, linkime Komisijai aktyviau imtis veiksmų tų valstybių narių vyriausybių atžvilgiu, kurios vis siekia įgyti konkurencinį pranašumą ir įvairios naudos kitų valstybių narių sąskaita. Tų šalių neminėsiu, nebent galiu pasakyti, kad vienos iš jų sostinė vadinama Roma.

Jeigu nedarysime sparčios pažangos plėtodami projektą „Nabucco“, sulauksime nemalonių įvykių, panašių į Vengrijos įvykius, kai bendrovė Surgutneftegas įsigijo pagrindinį Vengrijos bendrovės MOL akcijų paketą. Panaši padėtis ir Baumgartene, Austrijoje.

Kitais atžvilgiais, pone Komisijos nary, mes jums linkime sėkmės kuriant bendrą energetikos politiką, kurios Europos Sąjungoje vis dar nėra.

 
  
MPphoto
 

  Sajjad Karim (ECR). - Pone pirmininke, Europos ateitis priklausys nuo to, ar bus apsirūpinta energija. Kaip matyti iš susitarimo dėl projektų „Nabucco“ ir „Desertec“, Turkija yra svarbiausia jungtis, ir šiuo požiūriu aš pritariu G. van Ordeno nuomonei. Šiuo metu itin svarbu užtikrinti didesnį pasitikėjimą ir kurti tvirtesnius ryšius su šalimis, kurios bus mūsų energetikos partnerės, įskaitant Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afrikos valstybes. Su daugeliu šių valstybių susijęs ir vystymosi klausimas. Įgyvendinant projektą „Desertec“, masinė elektros energijos gamyba iš saulės energijos yra unikali galimybė uždirbti pajamas, kurios turi duoti naudos ir jų gyventojams. Šios galimybės nederėtų praleisti.

Deja, daugelis valstybių narių, įskaitant manąją, per pastaruosius keletą metų neparengė nuoseklios energetikos strategijos. Mano rinkimų apygarda, Anglijos šiaurės vakarai, įvardijama kaip vienas iš svarbiausių vėjo energijos gamybos regionų, tačiau šią gamybą plėtoti kliudo Jungtinės Karalystės teritorijų planavimo įstatymai. Turime būsimų energijos tiekimo šaltinių ieškoti ir išorėje, tačiau valstybės narės taip pat privalo kuo geriau pasinaudoti savo jau turimais ištekliais ir galimybėmis.

 
  
MPphoto
 

  Marisa Matias (GUE/NGL).(PT) Pone pirmininke, aš atidžiai klausiausi ir norėčiau iškelti tris klausimus. Pirmasis: apie ką iš tikrųjų kalbame aptardami energetinį saugumą ir energetiką? Ar kalbame apie žmones – žmones, kuriems turime užtikrinti vienodas galimybes pirkti energiją, taip pat užtikrinti saugumą, kad jie žiemą nebūtų palikti be energijos; ar galiausiai kalbame apie didžiųjų valstybių galios santykius; ar, dar blogiau, prisidengdami energetiniu saugumu ir projektais „Nabucco“, „Desertec“ bei kitais siunčiame informaciją kitiems pasaulio regionams ar kitoms šalims? Jeigu siunčiame informaciją, kokią moralinę teisę turime tai daryti?

Antrasis klausimas: prašome Komisiją nedelsiant imtis veiksmų dėl neskaidrių užsienio subjektų operacijų Europos rinkoje. Norėčiau sužinoti, kaip šis mūsų prašymas atrodo, žinant apie neskaidrias pačių europiečių operacijas Europos rinkoje. Baigdama, pone pirmininke, norėčiau iškelti trečiąjį klausimą. Tiesiog manau, kad mes visi praleidome puikią galimybę sukurti vidutinio ir ilgojo laikotarpio politiką. Pasirinkome trumpąjį laikotarpį ir dar kartą sustiprinome vidaus rinkos ir didelių pramonės bendrovių interesus.

 
  
MPphoto
 

  Herbert Reul (PPE).(DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, jau pats laikas tiekimo saugumą pripažinti vienu iš svarbiausių energetikos politikos klausimų. Deja, jis ne toks paprastas, koks kartais atrodo politinėse diskusijose. Šiandien kalbame apie du projektus: „Nabucco“ – labai apčiuopiamą projektą, kurį galime plėtoti, ir „Desertec“ – įdomų projektą arba įdomią idėją ar viziją, ir niekas iki šiol negali tiksliai pasakyti, ar jį įmanoma įgyvendinti, kur ir kaip tai padaryti.

Turime imtis konkrečių klausimų ir juos spręsti. Turime skatinti ir ateities vizijų projektus, bet nepradėti manyti, kad bet kuriai problemai yra tik vienas sprendimas, o kelioms problemoms išspręsti – tik viena strategija. Taigi daugelio kolegų Parlamento narių iškeltas klausimas visiškai teisingas: vieno atsakymo nėra, šias problemas galima spręsti įvairiai.

Pvz., neturime leisti, kad intensyviai diskutuodami dėl CO2 problemos taptume vis labiau priklausomi nuo dujų, nes tai sukels naujų problemų – reikės naujų dujotiekių. Turime tarti „taip“ anglies politikai, todėl mums būtina nauja elektrinių technologija. Turime tarti „taip“ anglies dvideginio surinkimui ir saugojimui, „taip“ – branduolinei energijai bei atsinaujinančiai energijai ir „taip“ – energijos taupymui. Turime ne rinktis vieną ar kitą, o daryti visus šiuos dalykus kartu. Kitaip elgtis, mano nuomone, būtų nemoralu ir neatsakinga, manau, kad mes sau tikrai nepadėtume.

Klausimas taip pat susijęs su tiekimo šaltiniais bei perdavimo maršrutais. Šioje srityje irgi nėra vieno atsakymo. Bet kuris, manantis, kad gali užtekti vien diskusijų apie dujotiekius, žinoma, klysta, nes jeigu norime būti mažiau priklausomi, turime pasilikti daug įvairių variantų, įskaitant suskystintas gamtines dujas, ir juos visus nuolat svarstyti. Likęs klausimas – labai svarbus klausimas – kaip užtikrinsime, kad reikalingiems projektams įgyvendinti būtų gauta reikiamo kapitalo. Kokia nauda iš nuostabių planų, jeigu niekas nenorės į juos investuoti?

Todėl svarbu, kaip įgyvendinsime energetikos politiką ir kaip elgsimės su tais, kurių investicijų į projektus laukiame. Bendroves reikia skatinti. Neturime manyti, kad viską galima įgyvendinti savaime ir viską iš anksto planuoti iki smulkmenų. Praėjusią žiemą daug sprendimų buvo įgyvendinta nepriėmus politinių sprendimų, nes įvairiose vietose išmintingai bendradarbiavo protingi žmonės, o Komisija naudingai tarpininkavo.

 
  
MPphoto
 

  Marita Ulvskog (S&D). - (SV) Pone pirmininke, žinoma, nepriimtina, kad žmonės Europoje vidury žiemos lieka be energijos arba netenka darbo, nes pramonės šakos, kuriose jie dirba, neišgali sumokėti didelės energijos kainos, todėl priverstos laikinai atleisti žmones arba net nutraukti veiklą. Todėl norint užsitikrinti energijos tiekimą itin svarbu priimti išmintingus sprendimus.

Kartu turi būti nustatyti aiškūs reikalingiems infrastruktūros projektams keliami reikalavimai dėl poveikio aplinkai ir šalių nepriklausomumo. Valstybėms narėms neturi kilti pavojaus, kad jos visiškai priklausys nuo kitos valstybės. Prieš leidžiant įgyvendinti didelius projektus, poveikio aplinkai analizes turi atlikti patikimos ir nepriklausomos įstaigos.

Tai, žinoma, taikytina visiems minėtiems dideliems projektams, bet labiausiai norėčiau paminėti Baltijos jūrą, kuri yra didelė ir pažeidžiama vidaus jūra. Mums reikalingos analizės ir sprendimai, kuriais būtų užtikrinta, kad Baltijos jūra nevirstų negyvąja jūra dėl to, kad mes, Europos Parlamento nariai, nepakankamai toliaregiškai mąstėme ir buvome nepakankamai reiklūs priimdami sprendimus. Mes privalome tai padaryti dėl savo vaikų ir anūkų.

 
  
MPphoto
 

  Adina-Ioana Vălean (ALDE). - Pone pirmininke, visi nori energetinio saugumo, tad kodėl mes jo neturime? Gal todėl, kad 27 šalys skirtingai aiškina, ką reiškia energetinis saugumas.

Aš asmeniškai suvokiu, kad energetinis saugumas, be kitų dalykų, reiškia, kad reikia įvairinti šaltinius ir mažinti priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų dujų. Įrodymų nereikia ieškoti toli, reikia viso labo prisiminti kai kurias mūsų valstybes nares, kurios, būdamos per toli nuo Rusijos, kad turėtų dujotiekį, nepatiria visų su priklausomybe susijusių problemų.

Manau, kad turėtume daug dėmesio skirti suskystintoms gamtinėms dujoms (SGD), kurti technologijas, statyti SGD terminalus ir įsivežti dujas iš viso pasaulio. Taip pat turėtume padėti kurti visuotinę SGD rinką, pavyzdžiui, naftos ir žaliavų rinką.

Dėl dujotiekio „Nabucco“ manau, kad projektas turėtų būti sparčiai persvarstytas siekiant įvertinti dujų tiekimą iš įvairių šaltinių ir dar kartą apsvarstyti trumpesnį maršrutą, kuris turėtų eiti iš Gruzijos ir Ukrainos (po Juodąja jūra) į Rumuniją. Turime tik pažvelgti į žemėlapį.

Tai, kad valstybės narės skirtingai aiškina energetinį saugumą arba turi skirtingų interesų, taip pat matyti iš to, kad kai kurios projekte „Nabucco“ dalyvaujančios šalys taip pat įsipareigojo dalyvauti projekte „South Stream“, taip sumažindamos „Nabucco“ patikimumą ir galimybes įtvirtinti bendrą Europos energetikos politiką. „South Stream“ neabejotinai reiškia didesnę priklausomybę nuo Rusijos dujų.

 
  
MPphoto
 

  Paweł Robert Kowal (ECR). - (PL) Klausydamasis kalbėjusiųjų kolegų mąstau, ar Europos Sąjungos piliečiai pasmerkti vien klausytis mūsų žodžių. Tai galėjome patikrinti šių metų sausį, per energetinę krizę. Galiausiai juk priimame rezoliucijas, nes visi nujaučiame, kad Europos Sąjunga nesprendžia energetinio saugumo klausimo. Taip pat pastebime, pone Komisijos nary, kad ES valstybės narės mažiau domisi projektu „Nabucco“, nors mažiau jos domisi ne visais energetikos projektais. Šiaurėje turime projektą „Nord Stream“, kuris yra labai rimtas žingsnis griaunant bendrą užsienio politiką. Pietuose plėtojamas projektas „South Stream“. Jame ES valstybės narės taip pat nori dalyvauti. Vis dėlto kai kalba pakrypsta apie „Nabucco“, visi girdime pažadus, bet nėra nei pakankamai lėšų, nei politinės paramos.

Kol mes šią temą aptariame Strasbūre, prie Baltijos krantų jau atvežtos cemento maišyklės projektui „Nord Stream“ įgyvendinti. Būtų įdomu, ar pavyks Lisabonos sutarties rėmėjus priversti laikytis žodžio – kad ratifikavus Sutartį jie neberems projektų „Nord Stream“ ir „South Stream“. Projektas „Nabucco“ gali pasirodyti esąs puikus žingsnis siekiant energetinio saugumo. Jeigu toliau vien darysime pareiškimus, tada, kai per būsimas energetines krizes ES piliečiams siųsime lankstinukus su savo rezoliucijomis, jie juos sudegins.

 
  
MPphoto
 

  Gabriele Albertini (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, sutinku su Komisijos nariu A. Piebalgsu. Ką tik pasakytais teiginiais jis patvirtina, kad projektu „South Stream“ ne konkuruojama su projektu „Nabucco“, o padedama įvairinti Europos energijos tiekimo šaltinius. Europos energetinis saugumas grindžiamas įvairiais šaltiniais, maršrutais ir šalimis tiekėjomis.

Esant nuliniam ekonomikos augimui prognozuojama, kad būsima dujų paklausa iki 2020 m. padidės 100–150 mlrd. m3. Remiantis šiomis prielaidomis būtina plėtoti įvairius variantus, ir projektas „South Stream“ yra ne „Nabucco“ alternatyva, o iš tikrųjų jį papildo. Komisija pietų koridorių laiko kelių projektų, įskaitant „Nabucco“, „South Stream“ ir Turkijos, Graikijos bei Italijos jungtį (ITG), grupe. Todėl prieš Rusiją nukreiptos diskusijos prieštarauja būsimai kelerių ateinančių metų įvykių raidai.

Europos Parlamentas turi raginti laikytis pragmatiškos ir pirmiausia nuoseklios pozicijos įgyvendinant sprendimus, kuriuos Europos Sąjunga jau iš esmės priėmė: Europos ekonomikos gaivinimo planą, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (EB) Nr. 1364/2006, nustatantį gaires transeuropiniams energetikos tinklams, ir antrąją energetinio saugumo strategiją.

Tikrasis Europos energetinio saugumo politikos ramstis – šaltinių, maršrutų ir šalių tiekėjų įvairinimas; projektų „South Stream“ ir „Nabucco“ problema turi būti nagrinėjama realistiškai, ne per iškreiptą ideologinę prizmę, bet turint aiškią viziją, ką reikia daryti, pamirštant politinius ir ekonominius įvairių daugiausia tiesiogiai projektuose dalyvaujančių šalių interesus.

 
  
MPphoto
 

  Anni Podimata (S&D). - (EL) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, jeigu energetinio saugumo problemą norime išspręsti patikimai ir perspektyviai, privalome sukurti visuotinę strategiją, kuria būtų reaguojama į poreikį skirstyti energijos šaltinius ir tranzito šalims taikyti bendras taisykles, nes mums priklausyti nuo vienintelio energijos šaltinio yra nė kiek ne geriau negu priklausyti nuo vienintelės tranzito šalies.

Todėl turime rasti pusiausvyrą, o to nebus pasiekta laikantis šaltojo karo tono Rusijos, nuo kurios tiekiamos energijos mes vis tiek priklausome arba priklausysime, atžvilgiu arba remiant vienintelį alternatyvų vamzdyną „Nabucco“, kai vis dar neaiškus jo tiekimo pajėgumas ir politinės bei ekonominės sąlygos Kaspijos jūros ir Kaukazo šalyse.

Dėl projekto „Desertec“ sutinku su daugeliu pateiktų prieštaravimų ir noriu dar pridurti: strateginis Europos Sąjungos tikslas turi būti laipsniškai didinti nepriklausomybę nuo energijos importo, o ne importuojamas gamtines dujas pakeisti importuojama iš atsinaujinančių šaltinių gaminama elektra.

Jeigu ilguoju laikotarpiu tikrai norime tapti savarankiški ir nepriklausomi energetiniu požiūriu, turime skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir kuo geriau pasinaudoti valstybėse narėse esančiais atsinaujinančiais energijos šaltiniais.

 
  
MPphoto
 

  Toine Manders (ALDE).(NL) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau pasidžiaugti, kad šiame pasiūlyme laikotės integruoto požiūrio. Šis įvairinimas labai svarbus ir norėčiau pritarti savo kolegos J. C. van Baaleno žodžiams, kad turime svarstyti visų rūšių energijos, įskaitant branduolinės, klausimą. Vis dėlto – tai išmokau jau pradinėje mokykloje – visos energijos šaltinis yra saulė ir manau, kad ateityje daugiausia dėmesio turime skirti saulei.

Įvairinimo klausimu pasakytina, kad įvairinamos turi būti ne tik energijos rūšys, bet ir tiekėjai. Daugelis jūsų kalbėjote apie Rusiją. Iki šiol Rusija mums tiekė visada, kai tik prašėme, bet ateityje bus svarbu turėti daugiau tiekėjų. Kitas klausimas, kaip užtikrinti energetinį saugumą? Mes jį galime užtikrinti tik tuo atveju, jei mums energija bus tiekiama per tinklus, ir manau, kad svarbiausias jūsų uždavinys keletą ateinančių metų (derėjotės dėl daugelio sudėtingų klausimų, dėl projektų „Nabucco“, „Desertec“) bus įgyvendinti integruotą tinklą, kuriame dalyvaujančios šalys, visos ES valstybės narės, veiktų viena kryptimi ir norėtų įgyvendinti integruotą energetikos politiką. Lėšų galite prašyti finansų institucijų, privačių investuotojų, bet manau, kad turite iškart pradėti kurti integruotą tinklą, tam tikrą supertinklą, indukcinę kilpą Europai, galinčią pasiekti kiekvieną galutinį naudotoją.

 
  
MPphoto
 

  Jean-Pierre Audy (PPE).(FR) Pone pirmininke, energetika nėra Europos Sąjungos jurisdikcijai priklausanti sritis. Pone A. Piebalgsai, sveikinu dėl visko, ką darote.

Dėl energetikos ir energijos prieinamumo klausimų kyla karas – kartais karine prasme, kartais politine, kartais ekonomine. Mes tikrai sulauksime dujų karo. Be to, nežinosime, ar dujos yra karo priežastis, ar padarinys, bet dujų karas prasidės bet kuriuo atveju.

Skaičius žinome: Kaukazo šalyse atsargų yra dviem amžiams; Rusijoje – vienam amžiui; Šiaurės Afrikoje – pusei amžiaus; Baltijos jūroje – pusei amžiaus, Europoje – maždaug dvidešimčiai metų. Todėl turime pasirengti dujas importuoti.

Taip, pone Komisijos nary, „Nabucco“ yra patikimas projektas ir turime jį remti, bet turime finansiškai ir politiškai remti visus įvairius energijos tiekimo šaltinius – „Nord Stream“ ir „South Stream“, šiaurėje ir pietuose.

Turime pasitikėti savo pramonės įmonėmis, kurios yra kompetentingos, sąžiningos ir turi etikos kodeksą, bet nebūkime naivūs. Pone Komisijos nary, raginu jus nedelsiant išnagrinėti pasiūlymus, pateiktus kai kurių valstybių narių, norinčių, kad turėtume veiksmingą Europos priemonę, pagal kurią būtų galima imtis veiksmų dujų rinkoje, t. y. sukurti centrinę Europos dujų supirkimo tarnybą – kažką panašaus į tai, ką jūs darote Kaukaze per įmonę „Caspian Development Corporation“.

Norėčiau pasidžiaugti dėl projekto „Desertec“. Skaičius mes žinome: 1 km2 dykumos gaunama tiek pat energijos, kiek būtų gaunama iš 1,5 mln. barelių naftos. Tai – puikus Europos ir Viduržemio jūros regiono projektas. Žinome, kad naudojant 0,3 proc. planetos dykumų energija būtų galima aprūpinti visą pasaulį.

Žinome, kad energetikos problemas išspręsime pasitelkdami žmonių išradingumą ir mokslą, tačiau etiškai ir moraliai.

Pone Komisijos nary, jums labai gerai sekasi dirbti, nes Europoje matomi rezultatai, Europa teikia apsaugą, Europa imasi veiksmų. Gerai padirbėta, taip darykite ir toliau – Europos Parlamentas jus rems.

 
  
MPphoto
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D). - (LT) „Nabucco“ dujotiekis leistų pasijusti Europai tvirčiau ir saugiau. Tačiau Kaspijos regione ne visos valstybės žengia demokratijos keliu ir kelia pasitikėjimą. Daug kas priklausys nuo santykių su Turkija. Jeigu dabar ir nėra galimybių atverti duris tos šalies narystei ES, tai būtina neatstumti jos ir nesukelti ten antieuropietiškų nuotaikų. DESERTEC projektas itin reikšmingas tuo, kad jis nukreiptas į ateitį. Kalbėdami apie energetinį saugumą per mažai dėmesio skiriame atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir ypač energijos taupymui. Malonu, kad komisaras šiandien pabrėžė būtent tai. Sąjungos mastu reikėtų sukurti finansinius ir ekonominius mechanizmus, kurie skatintų ES valstybes ir atskiras kompanijas taupyti energiją, pereiti prie naujausių, švariausių technologijų ir tai būtų labai svarus indėlis į energetinį saugumą ir į kovą su klimato kaita.

 
  
MPphoto
 

  Arturs Krišjānis Kariņš (PPE). - (LV) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, būdamas Latvijos politikas, gerai žinau, ką reiškia, kai valstybė energetiškai priklausoma. Nors Latvija apie trečdalį energijos savo poreikiams pasigamina iš nuosavų atsinaujinančių šaltinių, likusius du trečdalius energijos daugiausia tiekia viena valstybė – Rusija. Kadangi mes – maža šalis, labai priklausoma nuo energijos tiekimo, gerai suprantame, kaip brangiai ši priklausomybė gali kainuoti ir galutiniams vartotojams (dėl kainos), ir visai šaliai (dėl galimo politinio pažeidžiamumo). Kiekvienos Europos Sąjungos valstybės narės energetinė pusiausvyra kitokia, bet visi esame susirūpinę vienu ir tuo pačiu klausimu – energijos tiekimo saugumu. Tiekimo saugumą galima pasiekti įvairinant tiekimo šaltinius, nes kuo daugiau tiekėjų turime, tuo mažiau esame priklausomi nuo kiekvieno konkretaus tiekėjo. Rusija yra svarbi Europos Sąjungos dujų tiekimo partnerė. Europoje iš Rusijos iš viso importuojame apie ketvirtadalį visų sunaudojamų dujų. Kai kurios šalys, pvz., Latvija, netgi visiškai priklauso nuo iš Rusijos tiekiamų dujų ir kiekvienais metais pastebima tendencija, kad bendra Europos priklausomybė nuo tiekimo iš tos šalies didėja. Vienas iš alternatyvių tiekimo šaltinių – planuojamas dujotiekis „Nabucco“, kuriuo dujos iš Centrinės Azijos šalių per Turkiją būtų tiekiamos į Europą. Manau, jog labai svarbu, kad Parlamentas itin remtų šį projektą, nes juo bus tiesiogiai stiprinamas bendras dujų tiekimo saugumas. Vis dėlto dujotiekis „Nabucco“ sprendžiant mūsų bendro dujų tiekimo saugumo klausimą yra tik pradžia. Turime pasiekti, kad būtų sukurta bendra Europos energetikos politika, kuria remiantis būtų derinama visa energetikos srityje vykdoma veikla. Dėkoju už dėmesį.

 
  
MPphoto
 

  Edit Herczog (S&D).(HU) Pone pirmininke, pirmiausia leiskite pareikšti padėką, kad šiame Parlamente galiu kalbėti vengriškai ir pasveikinti Pirmininko pavaduotoją šia kalba. Pradėdama norėčiau pasakyti, kad, jeigu prisiminsime pastaruosius penkerius metus, Komisijos narys A. Piebalgs tapo bene vienu iš geriausiai dirbančių Komisijos narių, vykdančių darnią, į ateitį orientuotą politiką, kurią mes, Parlamento nariai, iki šiol bendrai rėmėme.

Sausio mėn. Budapešte, Vengrijoje, surengtoje konferencijoje „Nabucco“ klausimu Komisijos narys A. Piebalgs pirmą kartą pareiškė, kad Europos Sąjunga projektą „Nabucco“ nori remti politiškai ir finansiškai. Remiantis skaičiavimais, 3 300 km dujotiekiui turėsime surinkti apie 8 mlrd. EUR. Du svarbiausi mūsų laukiantys uždaviniai – Europos Sąjungos biudžete rasti apie 2 mlrd. EUR ir, antra, parengti sąlygas, kuriomis būtų lengviau, paprasčiau ir geresnėmis sąlygomis projektui gauti kreditą.

Pradinis pažadas buvo apie 30 mln. EUR. Turime suvokti, kad reikia eiti toliau. Tikiu, kad per keletą likusių mėnesių Komisijos narys kaip galėdamas stengsis tai padaryti arba projekto sėkmę užtikrinti paliks kitam Komisijos nariui. Visi gerai žinome, kad ekonomikos krizės atveju didžiausią sutrikusio energijos tiekimo smūgį patiria ne namų ūkiai, o įmonės. Kolegos Parlamento nariai, kalbame apie įmones, kuriose dirba mūsų rinkėjai ir piliečiai, todėl rizikuodami energetiniu saugumu rizikuojame jų pajamomis.

 
  
MPphoto
 

  Mario Mauro (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, energetinis saugumas neabejotinai yra vienas iš didžiausių prioritetų, kurį pirmiausia reikia stiprinti didinant energijos vartojimo efektyvumą ir įvairinant tiekėjus, šaltinius ir tiekimo maršrutus, bet pirmiausia ginant ES energetinius interesus trečiųjų šalių atžvilgiu.

Kovo mėn. vykusiame susitikime Europos Vadovų Taryba paskelbė, kad siekdama savo energetinio saugumo tikslų Europos Sąjunga bendrai ir kiekviena jos valstybė narė atskirai turi būti pasirengusi solidarumą derinti su atsakomybe. Mano nuomone, tai – svarbiausias aspektas: Europos energetikos politika turi būti neatskiriamai susieta su ES užsienio politika, nes, jei jau nuolat sakome, kad mūsų užsienio politika bus tikrai veiksminga, kai kalbėsime vienu balsu, tą patį galima pasakyti ir apie energetikos politiką.

Būtent tai ir yra svarbiausias aspektas: kol ateis tas laikas, kai galėsime kalbėti vienu balsu, daugelio vyriausybių, dalyvaujančių sudėtinguose projektuose, pvz., „Nord Stream“ ir „South Stream“, pastangos turi būti laikomos ne prieštaraujančiomis paramai projektui „Nabucco“, o tos pačios strategijos, kuria, derindami pragmatizmą ir realizmą, pirmiausia siekiame ginti savo piliečių interesus, dalimi.

Todėl projektui „Nabucco“ tariame neabejotiną „taip“, bet nemažiau ryžtingas mūsų sprendimas remti vyriausybių pastangas užtikrinant, kad mūsų gyventojų gerovė būtų garantuota įvairinant tiekimą.

 
  
MPphoto
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D).(RO) 2008 m. Europos Sąjungoje nustatytas 242 mlrd. EUR prekybos deficitas, daugiausia susidaręs dėl padidėjusios importuojamos energijos kainos. Projekto „Nabucco“ dujotiekis eis per Turkiją, Bulgariją, Rumuniją ir Austriją ir per metus iš Kaspijos jūros Europos Sąjungai juo bus tiekiama 30 mlrd. m3 dujų. Europos ekonomikos gaivinimo planui skirtų 200 mln. EUR nepakanka. Raginame Europos Sąjungą gerokai padidinti skiriamas lėšas. Pagal projektą „Desertec“ bus naudojama Šiaurės Afrikos saulės energija ir įgyvendinamas Viduržemio jūros regiono planas surinkti saulės energiją ir statyti elektros perdavimo tinklą, kuriuo Europos Sąjunga bus susieta su Artimaisiais Rytais ir Šiaurės Afrika. ES turi daugiau investuoti į energijos tiekimo šaltinių įvairinimą. Kaip pranešėja energetinio pastatų efektyvumo klausimais, raginu ES numatyti novatoriškų finansinių priemonių, kad būtų daug daugiau investuojama į atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą ir į energijos vartojimo efektyvumo, ypač pastatuose ir transporto priemonėse, gerinimą.

 
  
MPphoto
 

  Marian-Jean Marinescu (PPE).(RO) Vykdant projektą „Nabucco“ bus patenkinta didžioji Europos Sąjungos dujų paklausos dalis. Vis dėlto šioje srityje dar svarbesnis politinis aspektas: nebebūsime priklausomi nuo vienintelio šaltinio. Ne kartą pasikartojusios krizės parodė, kad dabartinė padėtis, kai Rusija yra vienintelis šaltinis, o Ukraina – vienintelė tranzito šalis, nėra saugi Europos ekonomikai ir piliečiams. Plėtoti naujus energijos tiekimo šaltinius turi būti nemažiau svarbu nei plėtoti santykius su Rusija. Deja, projektą „Nabucco“ delsiama pradėti vykdyti dėl tam tikrų valstybių narių individualių interesų. Valstybės narės turi suvokti, kad šis projektas naudingas ne tik šalims, per kurias eis dujotiekis, ar jame dalyvaujančioms komercinėms bendrovėms, bet ir visos Europos piliečiams, kurių valstybių vyriausybės turi užtikrinti jų gerovę ir saugumą.

Klaidos, lėmusios, kad šis projektas vilkinamas, neturi būti kartojamos užsitikrinant dujų šaltinius. Regione yra šalių, pvz., Azerbaidžanas, Turkmėnija, Kazachija, Irakas ir Iranas, kurios dujotiekiu nori tiekti savo atsargas. Komisija turi pakartoti tai, ką padarė siekdama tarpvyriausybinio susitarimo – dalyvauti tolesnėse derybose ir kuo greičiau pasiekti teigiamus rezultatus. Jeigu ryžtingai nesiimsime šio darbo, jį atliks kiti, ir esu labai tikras, kad tai neatitiks Europos piliečių interesų.

 
  
MPphoto
 

  Francisco José Millán Mon (PPE).(ES) Pone pirmininke, žinant ES priklausomybę nuo išorinio energijos tiekimo, jos tiekimo užtikrinimo klausimas visada turi būti ES išorės politikos dalis. Be to, pagal visas prognozes sutinkama, kad energijos paklausa pasaulyje per ateinančius 25 metus gerokai padidės.

Čia, Europoje, turime mažinti savo didelę priklausomybę nuo Rusijos dujų, ypač po pastarųjų metų krizių. Rusijoje vadovaujamasi aiškia strategija pasitelkiant dujų sektorių užsitikrinti dominavimą Europoje. Štai kodėl turime projektus „Nord Stream“, „Blue Stream II“, „South Stream“ ir kitus.

Taigi turime įvairinti tiekėjus ir maršrutus. Tai yra priežastis, dėl kurios esame suinteresuoti vykdyti projektą „Nabucco“– šiuo dujotiekiu bus tiekiamos Azerbaidžano ir Irako dujos, taip pat Turkmėnijos dujos, taip įtvirtinant mūsų energetinius santykius su Centrine Azija, kuri yra vis svarbesnis regionas.

Todėl džiaugiuosi, kad praėjusį liepos mėn. pasiektas susitarimas, apie kurį pranešė Komisijos narys, taip pat tuo, kad Pirmininkas J. M. Barroso aiškiai remia projektą „Nabucco“, kaip nurodyta neseniai jo pateiktose politinėse gairėse.

Žinau, kad abejojama dėl „Nabucco“ perspektyvumo, bet taip pat abejojau dėl Baku, Tbilisio ir Ceihano naftotiekio, o dabar jis iš tikrųjų vykdomas.

Turiu pabrėžti, kad pietinių Viduržemio jūros pakrančių šalys taip pat turi atlikti svarbų vaidmenį tiekiant dujas į Europą. Svarbiausia šalis šiuo požiūriu yra Alžyras – tai mano šaliai ir Italijai svarbus dujų tiekėjas. Turime užtikrinti, kad būtų greitai baigti dujotiekio „Medgaz“ statybos darbai. Taip pat noriu pabrėžti, kad dujas gali tiekti Egiptas ir Libija.

Apibendrindamas sakau, kad energetikos klausimai turi būti Europos ir Viduržemio jūros regiono santykių prioritetas, naudingas abiem pusėms.

Ponios ir ponai, į Lisabonos sutartį įtrauktas energetikos klausimas priskiriamas bendros atsakomybės sričiai, joje nustatyta, kad vienas iš ES energetikos politikos tikslų bus užtikrinti energijos tiekimo saugumą. Kaip pabrėžiama pasiūlyme dėl rezoliucijos, kuri bus tvirtinama šiandien, tai mus tikrai skatina toliau kurti vis svarbesnę bendrą energetikos užsienio politiką.

Baigdamas pasakysiu, kad tai – sunkus tikslas, kaip paaiškėjo iš mūsų nesugebėjimo Europoje, Europos Sąjungoje, sukurti tikrąją energetikos vidaus rinką, nes netgi neturime reikiamų jungčių. Todėl džiaugiuosi dėl šios srities įsipareigojimų, prisiimtų Pirmininko J. M. Barroso minėtame dokumente.

 
  
MPphoto
 

  Rachida Dati (PPE).(FR) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, kaip ką tik sakė kolegos Parlamento nariai, pastaroji Rusijos ir Ukrainos dujų krizė rodo, kad skubiai reikia didinti Europos Sąjungos energetinį saugumą ir nepriklausomybę.

Europos Sąjunga vis dar per daug priklausoma, ypač nuo dujų importo, nes iki 2020 m. susidarys tokia padėtis, kad ji tikriausiai turės importuoti apie 80 proc. savo sunaudojamų dujų. Ši padėtis negali tęstis, nes jeigu taip bus, kils nuolatinis pavojus Europos Sąjungos energetiniam saugumui. Aišku, vykdomi infrastruktūros projektai, apie kuriuos užsiminėte, yra žingsnis teisinga linkme.

Nuo pastarosios Rusijos ir Ukrainos dujų krizės praėjo jau keli mėnesiai. Pone Komisijos nary, o kaip ateinanti žiema? Tiems, kurie jautė dujų trūkumą, ir tiems, kurie jo bijo ateityje, gyvybiškai svarbu žinoti, kaip Europa juos apsaugos nuo šių galimų naujų krizių.

 
  
MPphoto
 

  Michael Gahler (PPE).(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dabar aptariamoje rezoliucijoje dar kartą aiškiai išdėstoma, kad reikia kurti nuoseklią Europos užsienio politiką, taip pat energijos tiekimo saugumo požiūriu.

Šiandien jau daug pasakyta apie projektus „Nabucco“ ir „Desertec“. Tiekimo šaltinių įvairinimo klausimu norėčiau atkreipti dėmesį į kaimyninį regioną, iš kurio Europai dujos iki šiol tiekiamos stabiliai ir patikimai; jis teikia milžiniškas galimybes, be to, dėl klimato kaitos taps prieinamesnis. Kalbu apie Arkties regioną. Šioje srityje susiklosčiusi pragmatinio bendradarbiavimo tradicija, taip pat, pvz., su Rusija, bet pačiai ES, skirtingai negu Rusijai, JAV, Kanadai ir net Kinijai, ten neatstovaujama.

Siekiant ilgalaikius Europos interesus apsaugoti ir šiame regione, raginčiau kartu su partneriais, pvz., Norvegija ir Islandija, sukurti pragmatišką, ilgalaikę strategiją siekiant bendradarbiauti su Rusija, JAV bei Kanada ir suderinti įvairius interesus ne tik dėl bendro tiekimo saugumo, bet ir ekologiniais klausimais, taip pat dėl galimybių naudotis naujais neužšalusiais transporto maršrutais. Be to, taip bus išvengta galimų konfliktų, kurie priešingu atveju kiltų visiems skubant užsitikrinti vis dar prieinamus energijos šaltinius.

 
  
MPphoto
 

  Bastiaan Belder (EFD).(NL) Pone pirmininke, mažinant Europos priklausomybę nuo Rusijos svarbų vaidmenį turi atlikti Turkija. Dabar kyla klausimas, kokią kainą Europa pasirengusi mokėti Turkijai. Tuo pačiu metu Turkija žaidžia dviem frontais, siekia pasinaudoti ir projektu „Nabucco“, ir „South Stream“. Tai neatitinka Europos interesų. Raginu Tarybą ir Komisiją vienareikšmiškai pasirinkti projektą „Nabucco“. Šis projektas tiesiogiai sumažintų mūsų priklausomybę nuo Rusijos, o lėtai mažėjant dujų paklausai Europoje bet kokiu atveju tiesti dviejų pietinių tiekimo maršrutų visiškai nebūtina. Turkija turi atvirai paskelbti savo pasirinkimą ir stengtis, kad būtų įgyvendinamas projektas „Nabucco“. Nepaisant to, derybas su Turkija šiuo klausimu derėtų griežtai atskirti nuo derybų dėl šalies stojimo į ES. Neturėtų susidaryti tokia padėtis, kad Turkija už bendradarbiavimą gautų bilietą į ES.

 
  
MPphoto
 

  Lena Barbara Kolarska-Bobińska (PPE). - (PL) Europos Sąjungai reikia tiekėjų, kurių verslo sandoriai visada būtų skaidrūs ir kurie vykdytų savo įsipareigojimus. Energetikos chartija ir Tranzito protokolas – tai bandymas sukurti sistemą, grindžiamą aiškiais principais. Rusija neseniai parodė, kad nori atsisakyti Energetikos chartijos sutarties, ir tai reikėtų laikyti įspėjimu. Tai turėtų būti įspėjimas Rusijoje investuojančioms bendrovėms ir Komisijai. Tai turėtų Komisiją paskatinti kuo greičiau imtis veiksmų, kad būtų sukurta Europos energetinio saugumo sistema.

Galime tik tikėtis, kad Rusija laikysis chartijos ir galutinai jos neatsisakys. Europos Sąjungos dujų vidaus rinka turi veikti be trukdžių, turi veikti tarpvalstybinės jungtys ir dujų tinklai. Europos dujų vartotojų negalima palikti monopolijų valiai.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Matthias Groote (S&D).(DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, man labai patiko, kaip Komisijos narys šiandien apibūdino projektą „Desertec“. Šis projektas teikia daug galimybių ir yra patrauklus būtent dėl to, kad jį sudaro daug atskirų mažų projektų. Taip bus kuriamos darbo vietos ir rengiamasi ekologiškai pramonės politikai, kurios siekiame.

Turiu klausimą Komisijai. Kai kalbėjote apie projektą „Desertec“, manęs neapleido nuojauta, kad kalbate tarsi visko nepasakydamas. Kokių konkrečių priemonių planuojama imtis dėl tinklų infrastruktūros, kuri plėtojant atsinaujinančią energiją yra didžiulė problema? Planas, žinoma, yra toks: iš dykumų perduoti elektros energiją į Europą aukštos įtampos nuolatinės srovės linijomis. Kokių paramos priemonių Europos Komisija gali imtis šiuo klausimu? Ar šiuo klausimu kas nors jau svarstoma? Ko šioje srityje galime tikėtis iš naujos sudėties Komisijos?

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock (ECR). - Pone pirmininke, ECR frakcija pritaria, kad Europos Sąjungai reikia bendros valstybių narių solidarumu grindžiamos išorinės energetinio saugumo politikos, bet energijos rūšys turi ir toliau priklausyti valstybės narės kompetencijai. Žinoma, turime įvairinti šaltinius, kad mažiau priklausytume nuo Rusijos naftos ir dujų (ši priklausomybė – per didelė), kurias dabar importuoja net ir Jungtinė Karalystė, tradiciškai priklausanti nuo Šiaurės jūros ir Norvegijos dujų.

Privalome plėtoti pietų koridorių ir, be projekto „Nabucco“, kaip prioritetą turėtume apsvarstyti projektą „White Stream“, taip pat kaip įdomios Europos Sąjungos ateities perspektyvos turėtų būti apsvarstyti Kaspijos maršrutai ir net per Sacharą einantys maršrutai. Europoje reikia geresnio dujų saugojimo pajėgumo, taip pat geriau integruoti mūsų dujotiekius ir elektros tinklus. Jungtinėje Karalystėje mes taip pat labai domimės naujomis branduolinėmis elektrinėmis.

Džiaugiuosi dėl investicijų į atsinaujinančius energijos šaltinius, įskaitant saulės energijos projektą „Desertec“ – šiomis priemonėmis kovojama su klimato kaita ir įvairinama pagalba. Mums taip pat reikia efektyviau vartoti energiją, tačiau pastaruoju metu ES įtvirtintas kaitinamųjų lempučių draudimas yra drakoniškas, juo nepaisoma gyvsidabrio keliamo pavojaus sveikatai (odai) ir aplinkai, o mano šalyje be reikalo smukdomas ES populiarumas.

 
  
MPphoto
 

  Alejo Vidal-Quadras (PPE).(ES) Pone pirmininke, remiantis prognozėmis, nuo dabar iki 2030 m. dujų naudojimas Europos Sąjungoje padidės daugiau kaip 40 proc., o mūsų vidaus gamyba mažės. Tai reiškia, kad net ir įgyvendinus visus dabar aptariamus projektus paklausa nebus patenkinta. Todėl mums reikia visų galimų tiekimo šaltinių; pirmiausia turime koordinuoti visus valstybių narių veiksmus, kad optimizuotume jų įnašą mūsų bendriems poreikiams patenkinti.

Projektai „South Stream“ ir „Nabucco“ apima labai svarbius ekonominius, energetinius, istorinius ir politinius aspektus. Turime į juos labai atidžiai ir protingai atsižvelgti ir nepamiršti visų šalių, kurioms projektais bus daromas poveikis, problemų ir poreikių. Daugelį mūsų dabar patiriamų problemų būtų galima išspręsti, jeigu pirmiausia ryžtingai derintume visų valstybių narių veiksmus, pastatytume daugiau suskystintų dujų terminalų, pagerintume vidaus rinką ir, tenka dar kartą sakyti, kalbėtume vienu balsu.

 
  
MPphoto
 

  Derek Vaughan (S&D). - Pone pirmininke, palankiai vertinu šiandien įvairių frakcijų pateiktą tekstą ir ankstesnį Komisijos nario pareiškimą, pirmiausia todėl, kad pripažintas poreikis įvairinti energetikos technologiją ir užtikrinti tiekimą.

Bet, žinoma, nėra vieno atsakymo, kaip užtikrinti tiekimą. Reikia svarstyti visas technologijas. Būtina vartoti kelias energijos rūšis, įskaitant CCS, ir, žinoma, Velsas, iš kurio esu, vis dar turi daug anglies.

Taip pat turi būti gerinamas energijos vartojimo efektyvumas. Todėl manau, kad turėtume daugiau Europos struktūrinių fondų lėšų išleisti energijos vartojimo efektyvumo priemonėms, kad būtų ne tik sutaupyta energijos, bet ir suteiktas postūmis ekonomikai.

Norėčiau greitai paminėti dar du klausimus. Pirmasis – dėl projekto „Desertec“. Manau, kad tai – įdomus projektas, bet turime pripažinti, kad jis yra ilgalaikis. Tai nėra greitas vaistas.

Antra, saugoti dujų atsargas svarbu, bet turime pripažinti, kad tai brangu ir reikės finansavimo.

Todėl pritariu visiems šiandien pateiktiems tekstams, ypač pateiktiems S&D frakcijos, tačiau tai yra svarbūs klausimai ir norėčiau sužinoti Komisijos nario nuomonę apie juos.

 
  
MPphoto
 

  András Gyürk (PPE).(HU) Ponios ir ponai, pasiūlyme dėl sprendimo minima, kad Rusijos bendrovė Surgutneftgaz, kurios savininkai neaiškūs, neseniai įsigijo didelę dalį Vengrijos naftos bendrovės MOL akcijų. Norėčiau apie tai pasakyti kai ką daugiau. Po šio sandorio aš asmeniškai pateikiau raštišką klausimą Komisijos nariui. Jis atsakyme teigė, kad mūsų reikalavimą užtikrinti tvirtesnę Europos energetikos bendrovių apsaugą nuo neskaidrių išorinių įsigijimo sandorių jis laiko teisėtu. Tai – geros žinios. Turime pridurti, kad dabartinis reglamentavimas netinkamas šiam tikslui pasiekti.

Vis dėlto nuostatas, kuriomis reglamentuojamas skaidrumas, lengva apeiti. Todėl prašome Europos Komisiją atsisakyti sau pačiai patogios savistabos pozicijos. Ji, bendradarbiaudama su vyriausybėmis, turėtų parengti teisinę sistemą, pagal kurią būtų teikiama veiksminga apsauga nuo nepalankaus perėmimo. Pone pirmininke, atvira rinka yra bendras Europos laimėjimas. Netapkime pažeidžiamais būtent šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 

  Ivo Vajgl (ALDE). - (SL) Atrodo, kad sistema „prašau žodžio“ („catch-the-eye“) veikia gerai, ir džiaugiuosi girdėdamas, kad tai tiesa. Mums reikia saugaus ir įvairaus tiekimo. Visi su tuo sutinkame.

Vis dėlto manau, kad per didelė šiandieninės mūsų diskusijos dalis sutelkta vienam klausimui: įspėjimams dėl Rusijos grėsmės. Tokios kalbos negali turėti konstruktyvių padarinių Europai ir manau, kad daug daugiau pasiektume, jeigu su Rusija išplėtotume partnerystę.

Būčiau dėkingas, jeigu Komisijos narys A. Piebalgs galėtų mums pranešti, kokia pažanga padaryta energetinio saugumo, mūsų santykių su Rusija gerinimo ir demokratinių normų įgyvendinimo (norėtume, kad Rusija šiam klausimui skirtų daugiau dėmesio) srityse.

 
  
MPphoto
 

  Andrzej Grzyb (PPE). - (PL) 2007 m. rugsėjo mėn., remiantis 2006 m. priimtu Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu dėl dujotiekio „Nabucco“ ir kitų klausimų, paskirtas Europai atstovaujantis projekto koordinatorius – Josias Van Aartsen. 2009 m. jis pateikė įdomią ataskaitą, kurioje išdėstytos nemažiau įdomios išvados. Vienoje iš šių išvadų aptariami sunkumai, su kuriais gali būti susidurta įgyvendinant projektą „Nabucco“. Tai matyti net iš dabartinio finansavimo lygmens.

Norėčiau paklausti, ar manote, kad, nepaisant jūsų asmeninio domėjimosi šiuo klausimu, projektui „Nabucco“ įgyvendinti paskyrus koordinatorių šis projektas bus įgyvendinamas veiksmingiau, kad galėtume būti tikri, jog tai, ką šiandien aptariame, ir tai, ko tikisi valstybės narės, įskaitant mano šalį, Lenkiją, 100 proc. įvyks?

 
  
MPphoto
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Pone pirmininke, man būtų sunku atsakyti į visus iškeltus klausimus, bet norėčiau pabrėžti keletą aspektų.

Pirmiausia politikos priemonėmis, kurias įgyvendiname energetikos sektoriuje, siekiama didinti mūsų piliečių gerovę ir skatinti mūsų pramonę. Mes siekiame saugaus tinkamai įkainotos ir ekologiškos energijos tiekimo. Tai – svarbiausias mūsų tikslas.

Antra, aptardami energetinius susitarimus, niekada nesileidžiame į šalutinius sandėrius. Nėra jokių kompromisų nei dėl plėtros, nei dėl žmogaus teisių. Dirbame vadovaudamiesi principu, kad tarpusavio priklausomybė energijos tiekimo srityje yra svarbiausias ir visiems – tiekėjams, tranzito šalims ir vartotojams – naudingas dalykas. Mūsų partnerius įtikinti užtrunka, bet tai – vienintelis būdas stabilumui pasiekti.

Trečia, net jeigu kartais atrodo, kad mes veikiame lėtai, manau, kad itin svarbu savo veiksmus grįsti pramonės atstovų pasiūlymais ir remti pramonę, nes taip tampame stiprūs. Tai darydami mes galbūt ir netampame greitaeigiu laivu energetikos vandenyne, bet tai padeda užtikrinti stabilumą. Ką nors keisdami turime daug platesnį šio pakeitimo pagrindą, todėl esame daug saugesni. Visų projektų sąnaudų efektyvumas ir galimybė įgyvendinti ateityje gerai patikrinama. Todėl manau, kad tai – tinkama parama.

Kita sritis, kurioje turime silpnųjų vietų ir kurią nuolat aptariame – energetikos išorės politika ir nuoseklumas. Tiesa, kad esama daug ginčytinų – arba bent jau tariamai ginčytinų – aspektų, ir aš, kaip Komisijos narys, neabejotinai norėčiau matyti nuoseklesnę energetikos išorės politiką.

Pasiūlyme dėl rezoliucijos aptariamas būtent šis klausimas, nes, nors valstybės narės ir neturi dėl ko nesutarti, vyksta pastebimas konfliktas. Visa valstybių narių vykdoma veikla naudinga ir Europos Sąjungai. Taigi šia linkme turėtume imtis tolesnių veiksmų ir stengtis sukurti sistemą, kurioje galėtume kalbėti vienu balsu – kad sutaptų ne tik žodžiai, bet ir požiūriai, kuriuos norime pabrėžti. Dėl šios priežasties antroji strateginė energetikos politikos apžvalga vis dar labai svarbi. Visi antrojoje energetikos apžvalgoje mūsų pateikti aspektai vis dar aktualūs.

Komisijos požiūriu, kartu mes aiškiai matome, kad negalime sau leisti nuo tarpusavio priklausomybės pereiti prie tiesiog priklausomybės. Todėl itin remiame įvairinimo projektus, pvz., „Nabucco“ ir SGD projektus – jais visapusiškai nepakeičiami mūsų tarpusavio priklausomybės santykiai su kitomis šalimis, bet suteikiamos papildomos saugumo maržos. Taigi aptariau tai, ką darome mes patys, tačiau neabejotinai stebime ir tai, kas vyksta energetikos pasaulyje.

Branduolinės energetikos klausimu pasakytina, kad mes šio varianto atsisakėme. Priėmėme Branduolinės saugos direktyvą, bet tai – iš esmės nacionalinis ir labai opus klausimas. Tikrai manau, kad, vertinant iš ES perspektyvos, turėtume stengtis skatinti bendradarbiauti branduolinės saugos reguliavimo institucijas ir bandyti sukurti saugesnę ir nuoseklesnę sistemą. Bet abejoju, ar galėtume imtis visapusiškesnių veiksmų.

Galiausiai (bet tai nemažiau svarbu) tikrai manau, kad šie klausimai ir diskusijos labai padeda formuoti energetikos politiką, bet nėra vienos bendros priemonės, kurioje tai būtų numatyta. Esama daug priemonių ir prie šios diskusijos ateityje grįšime.

Labai ačiū už šias diskusijas. Taip pat džiaugčiausi galėdamas atsakyti į klausimus Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komitete ar bet kuriuose kituose komitetuose, kurie norėtų energetikos klausimus aptarti išsamiau.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijos, pateiktus remiantis Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalimi(1).

Balsavimas vyks šiandien, 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu.(RO) Džiaugiuosi pažanga, pasiekta Ankaroje pasirašytu susitarimu, kuriuo pradėtas įgyvendinti projektas „Nabucco“, ir protokolu prie susitarimo dėl projekto „Desertec“ įgyvendinimo pradžios. Projektas „Nabucco“ turi tapti prioritetu, nes juo sprendžiama pastaraisiais metais vis aktualesne tapusi dujų tiekimo problema. Žinau, kad nors projektas „Nabucco“ yra nemažiau svarbus geopolitiškai, norėdami, kad jis kuo greičiau taptų tikrove, projekto partneriai turi turėti ir tvirtų komercinių motyvų. Ekonomikos krizė, dėl kurios projekte dalyvaujančios bendrovės turi mažiau pinigų investicijoms, taip pat neaiškūs aspektai dėl šaltinių, iš kurių dujotiekiui bus tiekiamos dujos, yra kliūtys, kurios turi būti pašalintos. Sveikintina, kad projektui siūlome skirti 200 mln. EUR, bet turime aktyviau imtis politinių ir diplomatinių priemonių Turkijoje ir dujas tiekiančiose regiono šalyse. Todėl norėčiau paraginti valstybes nares parodyti solidarumą, kad būtų galima išvengti dujų krizių, panašių į patirtas pastaraisiais metais. Negalime laukti, kol įsigalios Lisabonos sutartis, o projektas „Nabucco“ bus baigtas, nes tuo metu europiečiai rizikuoja dėl Rusijos ir Ukrainos ginčų vidury žiemos likti be dujų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ivailo Kalfin (S&D), raštu. – (BG) Deja, ES vis dar neturi veiksmingos energetinio saugumo politikos. Pastaraisiais metais šia linkme imtasi pirmųjų veiksmų, už kuriuos pirmiausia norėčiau pasveikinti Komisijos narį A. Piebalgsą. Prie jų prisidėjo ir Bulgarija. Nepaisant to, šie procesai vis dar per lėti, ypač atsižvelgiant į tai, kokios dinamiškos veiklos imasi Rusija ir kiti konkurentai.

Mums reikia daug aiškesnės ir aktyvesnės politikos, kuri apimtų bent keletą toliau nurodytų krypčių:

– skatinti iki galo įgyvendinti visus dujų tiekimo į Europą projektus, kuriems rinkoje realu užsitikrinti finansavimą, įskaitant projektus „Nord Stream“ ir „South Stream“;

– skatinti įrengti naują infrastruktūrą, kuri padės didinti energetinę nepriklausomybę ir mažinti išmetamą CO2 kiekį – pirmiausia statyti įrenginius, kuriuose naudojama branduolinė energija ir atsinaujinančių šaltinių energija;

– parengti bendras dujų tiekimo ir tranzito taisykles;

– vykdyti aktyvią politiką Centrinės Azijos ir Kaukazo šalių atžvilgiu siekiant Europai užtikrinti Kaspijos dujų tiekimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE) , raštu. – Ši diskusija tapo papildomu įrodymu, kaip ES reikia bendros energetikos politikos. Vieni EP nariai ragina Komisiją ir valstybes nares vadovaujantis solidarumo principais imtis konkrečių koordinuojamų priemonių – jie ragina elgtis taip, lyg ES šią politiką jau turėtų. Jų pastangos turi ne tik politinę, bet ir moralinę vertę, nes būdami piliečių atstovai jie gali paspartinti bendros energetikos politikos kūrimą. Kiti EP nariai, prisidengdami šios politikos nebuvimu, teisina savo dvišalius sandėrius su tiekėjais, kurie dažnai nepaiso skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos reikalavimų, jau nekalbant apie Europos solidarumą. Tai – trumparegiškas ir rizikingas požiūris, naudingas nedemokratiniams tiekėjams, kurių politinė strategija yra skaidyti ir silpninti ES. Komisija turėtų teikti ne tik politinę ir teisinę, bet ir finansinę paramą bendrovėms, dalyvaujančioms įgyvendinant mūsų energijos tiekimo įvairinimo priemones. Norėdamos tikrai daryti pažangą siekiant tikrojo energetinio solidarumo, valstybės narės turėtų pradėti teikti informaciją viena kitai ir Komisijai apie savo susitarimus su trečiųjų šalių partneriais.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Kadangi prasideda nauja kadencija, manau, kad viena iš sričių, kuriose Europos Parlamentas turi aktyviai dalyvauti – energetinio saugumo užtikrinimas. To nepamiršdamas noriu pabrėžti projekto „Nabucco“ svarbą – jis padės užtikrinti Europos Sąjungos energetinį saugumą, nes Europos vartotojams bus garantuotos galimybės saugiu maršrutu gauti energijos iš alternatyvių šaltinių. 2009 m. liepos 13 d. Austrijai, Bulgarijai, Rumunijai, Turkijai ir Vengrijai pasirašius susitarimą dėl projekto „Nabucco“ ir taip prisiėmus politinį šiame projekte dalyvaujančių valstybių partnerių įsipareigojimą toliau statyti dujotiekį, investuotojams ir gamtines dujas tiekiančioms šalims duotas teigiamas ženklas. Šiame projekte dalyvaujančios šalys kartu su Europos Komisija turi toliau stengtis pritraukti investicijų ir dujotiekiui „Nabucco“ užtikrinti patikimus tiekėjus.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Rusija pastaruoju metu tapo ne tik didžiausia dujų eksportuotoja, bet ir didžiausia naftos eksportuotoja pasaulyje, aplenkusi Saudo Arabiją. Ši padėtis leidžia Maskvai įgyti ypatingą įtaką, grindžiamą šių išteklių kontrole. Vis dėlto energija yra žaliava, kuriai turi būti taikomi rinkos ekonomikos principai. Energijos negalima naudoti kaip priemonės politiniam spaudimui daryti. Energetinės krizės, su kuriomis susidūrė Europa, parodė, kaip svarbu įvairinti energijos tiekimo šaltinius. Jos taip pat parodė, kokią papildomą vertę projektas „Nabucco“ teikia visai Europos Sąjungai. Rumunija buvo ir yra tvirčiausia projekto „Nabucco“ rėmėja. Beje, Rumunija liepos mėn. dėl projekto „Nabucco“ kartu su Turkija, Bulgarija, Vengrija ir Austrija pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą. Mes šio susitarimo sudarymą laikome sėkmingu ir svarbiu žingsniu pirmyn. Įgyvendinant tokio dydžio ir užmojo projektą, koks yra „Nabucco“, teks susidurti su daugeliu iššūkių prieš jam tampant tikrove. Vienintelis sprendimas šiems iššūkiams įveikti – toliau ryžtingai vykdyti deramas priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Traian Ungureanu (PPE), raštu. – Mes labai stengiamės skatinti nuoseklią energetikos politiką, bet ši politika jau yra ir visapusiškai įgyvendinama. Kyla tik viena maža problema. Ši politika NE mūsų. Ji – Rusijos. Dabar prie projekto „South Stream“ prisijungia ir Prancūzijos bendrovė EDF. Prieš tai rusai perėmė Vengrijos bendrovės MOL teises dėl „Nabucco“. O dar anksčiau Baumgartene esantį Austrijos dujų terminalą perėmė mįslinga bendrovė „Centrex“. Mums reikia aiškios Europos energetikos politikos ir jos reikia dabar. Tai gali būti paskutinė galimybė sutelkti pastangas projektui „Nabucco“ įgyvendinti. Priešingu atveju, jei Taryba ir Komisija toliau laikysis neutralumo, jos turėtų būti pasirengusios labai šaltoms žiemoms ir labai karštai politikai.

***

 
  
MPphoto
 

  Mario Mauro (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau šiame Parlamente paprašyti tylos, nes gavome naujienų iš Kabulo apie labai rimtą pasikėsinimą prieš tarptautines taikos palaikymo pajėgas ir apytikslę informaciją, kad iki šiol pranešama apie šešis žuvusius Italijos kontingento narius – Folgoro desantininkus.

Norėčiau paprašyti šio Parlamento narius tylos minute prisiminti tuos, kurie kovoja, kad visame pasaulyje įtvirtintų mūsų taikos ir laisvės idealus.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Ponios ir ponai, kaip ką tik girdėjote iš M. Mauro, Afganistane įvyko tragiškas incidentas: žuvo šeši taikdariai. Norėčiau paprašyti atsistoti ir tylos minute pagerbti šio tragiško incidento aukas.

(Parlamento nariai atsistojo tylos minutei)

 
  
  

PIRMININKAVO: S. LAMBRINIDIS
Pirmininko pavaduotojas

 
  

(1)Žr. protokolą.

Teisinė informacija - Privatumo politika