Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2004/0176(AVC)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0007/2009

Debatai :

PV 16/09/2009 - 13
CRE 16/09/2009 - 13

Balsavimas :

PV 17/09/2009 - 4.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2009)0018

Posėdžio stenograma
Ketvirtadienis, 2009 m. rugsėjo 17 d. - Strasbūras Tekstas OL

5. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pasiūlymai dėl rezoliucijos RC-B7-0026/2009

 
  
MPphoto
 

  Tunne Kelam (PPE). - Pone pirmininke, balsavau prieš rezoliuciją dėl Lietuvos, nes manau, kad ją priimti per anksti ir ji yra nesuderinta reakcija į įstatymą, kuris dar netgi neįsigaliojo, tuo labiau neįsigaliojo jo pradinė redakcija.

Tiesa, kad žmogaus teisės priklauso ES kompetencijai. Vis dėlto šiuo atveju ES beveik pažeidžia valstybės narės suverenumo principą, todėl aš prieštaravau šiai rezoliucijai, taip pat nepamiršdamas, kad ji turėtų neigiamą poveikį Airijos referendumui, būdama blogas pavyzdys, kaip galima pasielgti su valstybių narių suverenumu.

 
  
MPphoto
 

  Bogusław Sonik (PPE).(PL) Pone pirmininke, balsavau prieš šią rezoliuciją, nes Lietuva bus pajėgi šią problemą išspręsti pati. Lietuvos prezidentė sudarė specialią grupę šiam teisės aktui persvarstyti – planuojama, kad šis teisės aktas įsigalios tik 2010 m. Be to, manau, kad šia rezoliucija būtų per daug kišamasi į suverenios valstybės – Lietuvos – reikalus. Be to, į šią rezoliuciją įtrauktas teiginys, kad turėtų būti prašoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros teisinės nuomonės. Agentūros kompetencijai nepriklauso vertinti konkrečių šalių ir rengti nuomonės tokiais atvejais. Būtų nustatytas per daug pavojingas precedentas.

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt (PPE).(DE) Pone pirmininke, esu entuziastingas Europos, Europos konstitucijos ir Lisabonos sutarties šalininkas. Taip pat esu kovotojas už žmogaus teises. Nepaisant to, šia rezoliucija Europai, ypač rengiantis Airijos referendumui, daroma daug žalos ir žmogaus teisėmis piktnaudžiaujama ideologiniais tikslais. Lietuvos įstatymas su žmogaus teisėmis neturi nieko bendro, tačiau juo Lietuvos vaikų teisės labiau apsaugomos nei pažeidžiamos. Todėl manau, kad ši rezoliucija ideologiniu požiūriu yra nešlovė. Šio Parlamento kairieji ir liberalai šia rezoliucija Europai ir žmogaus teisėms padarė daug žalos.

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI).(NL) Pone pirmininke, mūsų draugai lietuviai tikrai buvo numatę kitokią savo šalies ateitį. Išsilaisvinę iš Tarybų Sąjungos jungo, jie norėjo kuo greičiau tapti tos kitos sąjungos, kuri mėgsta prisistatyti kaip unikali laisvų tautų draugija, nariais. Dabar dar kartą atrodo, kad vieną globos formą pakeitė kita, nors ir subtilesnė. Šiandien Lietuva jau vėl nebe laisva: kai Lietuvos parlamentas priima įstatymą, kuriuo siekiama apsaugoti nepilnamečius, jis už savo pastangas baramas ir atstumiamas. Nėra nė vienos srities, į kurią dar nesikištų Europa, ir ši padėtis per keletą ateinančių metų tikrai nepagerės. Priešingai, naujasis už žmogaus teises atsakingas Komisijos narys (kokia jo pavardė?) dar labiau įtvirtins Europos globą. Dėkoju, pone G. Verhofstadtai, dėkoju jums, kiti Komisijos biurokratai, už polinkį taip slopinti laisvę.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (ECR). - Pone pirmininke, matau, kaip daugėja ES reglamentavimo sričių. Matau, kaip Briuselis leidžia savo daigus į kiekvieną valstybės narės gyvenimo plyšį, į kiekvieną jo kampą.

Nepilnamečių apsaugos problema daugeliui mūsų rinkėjų yra opi, etinė. Jeigu mes, šio Parlamento nariai, leisime sau priimti teisės aktus už valstybes nares, koks tikslas apskritai jas turėti? Ar mūsų piktnaudžiavimui nėra ribų?

Leiskite dėl to pareikšti labai aiškią poziciją. Kai Jungtinė Karalystė svarstė įstatymą, vadinamą 28 skirsniu, kurį galima laikyti artimiausiu šio įstatymo atitikmeniu, aš buvau praktiškai vienintelis jam prieštaravęs konservatorius. Aš daug anksčiau negu likusieji mano partijos nariai siekiau įtvirtinti homoseksualių žmonių lygybę, suvienodinti amžių, nuo kurio leidžiama turėti lytinius santykius, taip pat suvienodinti teises sudaryti civilinę partnerystę. Esu sužavėtas, kad likusieji mano partijos nariai dabar irgi nusprendė laikytis šio požiūrio.

Bet aš nesu Lietuvos teisės aktų leidėjas! Žmonės, kurie turėtų spręsti šį klausimą Lietuvoje, yra pagal tos šalies demokratines sistemas ir procedūras atskaitingi atstovai. Jeigu nesame pasirengę leisti jiems to daryti, geriau jau uždarykime savo valstybių parlamentus, paverskime juos muziejais ir užrakinkime duris.

 
  
  

Pasiūlymai dėl rezoliucijos RC-B7-0047/2009

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, daugelio ūkių išlikimui gresia didelis pavojus. Todėl džiaugiuosi, kad šiandien priėmėme daugiapartinį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl krizės pieno gamybos sektoriuje. Didžiai apgailestauju, kad Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas rengiant šį pasiūlymą nedalyvavo.

Turėtų būti aiškiai pasakyta, kad šios krizės negalime įveikti vien Komisijos siūlomomis priemonėmis. Pirmiausia rinkos įtampai mažinti turime didinti pieno produktų vartojimą. Šiuo požiūriu skatinti pardavimą svarbiau negu kaupti atsargas. Konstruktyvūs pasiūlymai, pvz., naudoti pieno miltelius veršeliams šerti, nustatyti minimalias sūrio produktų kainas, aiškiai ženklinti sūrių pakaitalus, sviesto riebalus naudoti ledams ir konditerijos produktams gaminti, jau pateikti seniai. Kodėl Komisija jų dar neįgyvendino, aš nežinau.

Raginčiau Komisijos narį įsidėmėti pasiūlyme dėl rezoliucijos pateiktus pasiūlymus ir juos kuo skubiau įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 

  Oldřich Vlasák (ECR). – (CS) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau paaiškinti, kodėl susilaikiau balsuojant dėl pieno ir pieno produktų sektoriaus krizės. Liūdna, kad padėtis pieno sektoriuje itin kritiška. Nepaisant to, kad vartotojams kainos per keletą pastarųjų metų padidėjo 14 proc., pieno supirkimo kaina sumažėjo beveik 40 proc. Daugeliui Europos pieno gamintojų dabar gresia pavojus žlugti. Anot bendrovės Madeta vykdomojo direktoriaus M. Teplý, Čekijoje, pvz., 15 pieninių finansiniu požiūriu praktiškai jau bankrutavo. Vis dėlto šis klausimas turi būti sprendžiamas sistemingai, ne tik trumpalaikėmis priemonėmis – subsidijomis, intervenciniu pirkimu ir parama privačiam saugojimui, bet ir ilgalaikio sektoriaus valdymo priemonėmis. Taip tik iškreipiama rinka, o kainų nestabilumo neišvengiama. Kartu turime sukurti vienodas veiklos sąlygas visų valstybių narių ūkininkams, ir ne tik pieno sektoriuje.

 
  
MPphoto
 

  Franz Obermayr (NI).(DE) Pone pirmininke, šis Komisijos pasiūlymas iš esmės sveikintinas ir tikslingas, bent jau ekonominiu ir politiškai realistiniu požiūriu. Vis dėlto derėtų pridurti, kad, jeigu šią padėtį įvertintume visais aspektais, pamatytume, kad kainos nukrito ne tik dėl sumažėjusios paklausos.

Turime atsižvelgti ir į Austrijos bei Alpių regiono pieno gamintojų problemas. Maži šeimos ūkiai negali realiai konkuruoti su milžiniškais šiaurės Vokietijos ir Nyderlandų pieno ūkiais. Tai trikdo pusiausvyrą. Išleidus į rinką visą tą pieno kiekį, Austrijos pieno ūkiai būtų priversti užsidaryti ir tai turėtų rimtų, neprognozuojamų padarinių, taip pat padarinių puoselėjamam kraštovaizdžiui.

Tuomet Europos rinkoje vyrautų keletas tarptautinių bendrovių. Labai gerai įsivaizduoju, kokių padarinių tai turėtų ir maisto kokybei.

 
  
MPphoto
 

  Mario Borghezio (EFD).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, per pastarąsias keletą dienų visoje Europoje pieno gamintojai teisėtai protestavo dėl kainų, dėl Europos Sąjungos nesikišimo ir dėl leidimo (ne ateityje, o nedelsiant) ženklinti visų pirma pieno produktų pakaitalus.

Ant savo vartotojų stalo norime šviežių produktų, kurių kilmę žinome, o ne iš kitų šalių gaunamo šlamšto: pieno milteliai parduodami kaip mūsų pačių gamintojų pagamintas šviežias pienas. Rytoj pienas bus išpilamas Padanijoje, kaip ir kitur Europoje – tai svarbus protestas, nes juo išlaikoma mūsų produktų kokybė. Europoje mes norime valgyti sveiką maistą iš savo regiono: gerti gerą, šviežią pieną, pieną, kurį, be abejonės, geriu ir aš. Mes Padanijoje geriame pieną prisimindami, kokius nuostolius patyrė mūsų gamintojai, kuriuos ši Europa turi saugoti.

Europos Komisijos narė nusprendė ilgo brandinimo sūriams apsaugos nuostatų netaikyti; Komisija saugo tik pieno miltelių gamintojus. Tai – gėda!

 
  
MPphoto
 

  Krisztina Morvai (NI).(HU) Mes, pone pirmininke, gyvename tokiu laiku, kai pieno gamintojai žudosi kiekvieną dieną, net ir turtingose Vakarų šalyse, pvz., Prancūzijoje. Todėl tai – didelė tragedija. Balsavau už abu P. De Castro pranešimus, nes reikia nedelsiant imtis skubių intervencijos priemonių. Vis dėlto žinome, kad pieno milteliai ir sviestas kaupiami kaip intervencinės atsargos. Šios intervencinės atsargos bus panaudotos ir galiausiai dėl to kainos vėl mažės. Tai viena problema, kurią matau.

Kita problema – tai, kad ši priemonė stambiesiems ūkininkams padės daug labiau negu smulkiesiems. Vis dėlto neturėtume pamiršti, kad mažųjų valdų savininkams nedelsiant reikia pagalbos būtiniesiems pragyvenimo poreikiams užtikrinti, o stambiųjų ūkininkų atveju šia pagalba būtų tiesiog išsaugotas arba padidintas jų pelnas. Būtini esminiai pokyčiai. Pagaliau turime užtikrinti nepriklausomą apsirūpinimą maistu, o ne taikyti PPO diktuojamą laisvosios prekybos modelį. Kaip sakė anksčiau kalbėjusieji, reikia, kad maisto produktai būtų gaminami vietos lygmeniu ir juos gamintų vietos ūkininkai.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). - Pone pirmininke, kaip ir visi kiti kalbėjusieji, žinau mūsų žemės ūkio sektoriaus krizės mastą. Jį žino bet kuris ūkininkams atstovaujantis EP narys. Vis dėlto ši krizė kilo dėl dabartinės mūsų žemės ūkio sistemos – bendrosios žemės ūkio politikos – ir mano atstovaujamame Jungtinės Karalystės regione ūkininkams turėjo pražūtingų padarinių. Ir ne tik ūkininkams: mūsų vartotojams, mūsų mokesčių mokėtojams ir praktiškai net trečiojo pasaulio šalių neturtingiesiems, nes jų rinkai neleidžiama vystytis, o jiems dempingo kaina parduodami pertekliniai mūsų produktai.

Europos Sąjungoje laipsniškai siekėme atsisakyti tiesioginės paramos sistemos, turėjusios tokių žalingų ekologinių ir ekonominių padarinių, ir dabar skubame grįžti atgal. Galiu pasakyti, kad Jungtinės Karalystės gyventojai dar aiškiai atsimena, kaip veikė pieno kvotų sistema. Mums skiriama kvota buvo mažesnė už vidaus gamybą, todėl, nors ir itin stebėdamiesi, matydavome, kaip Jungtinės Karalystės ūkininkai pieną naudoja kaip trąšas arba išpila jį į kanalizaciją ir tada, norėdami patenkinti paklausą, turi vėl importuoti pieną iš Nyderlandų, Prancūzijos ir kitų Europos Sąjungos regionų. Vos pradėjome šalinti seną sistemą, o dabar Parlamentas balsavo už tai, kad ji būtų grąžinta.

Visi manantieji, kad Europos Sąjunga linkusi imtis mažiau veiksmų ir atiduoti daugiau galių, turi tik pažiūrėti į šiandienos balsavimo rezultatus.

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (ECR). - Pone pirmininke, praėjusią savaitę iš naujo išleista keletas grupės The Beatles skaitmeninių albumų. Šią savaitę diskutuojame dėl naujos pieno kvotų sistemos. Iš pirmo žvilgsnio šie abu dalykai tikriausiai neturi daug bendro, bet prisiminkime vienos iš Beatles dainų pavadinimą Back in the USSR (liet. Atgal į TSRS). Manau, tuo viskas pasakyta. Mūsų sistema tokia, kurioje dėl kainų ir kvotų sprendžia biurokratai, o ne vartotojai ar tuo labiau tiekėjai. Pagal mūsų sistemą vartotojai du kartus permoka dėl didesnių kainų ir didesnių mokesčių – iš jų remiama sistema, kurios atstovai nesiskundė, kai kainos buvo didelės.

Prisimenu, kaip baigiantis praėjusiai kadencijai Martin Schulz sakė, kad pagaliau jis mato socialinę PPE demokratizaciją. Ką gi, aš faktiškai manau, kad jo svajonė išsipildė dar labiau ir dabar mes matome ES sovietizaciją. Ar mes tikrai siekiame sukurti ESSRS?

 
  
MPphoto
 
 

  Jens Rohde (ALDE). - (DA) Pone pirmininke, mes, danų liberalai, labai užjaučiame didelius šių dienų ekonominius sunkumus patiriančius ūkininkus ir labai pritariame, kad tiems, kuriems reikia trumpalaikės pagalbos, ji būtų teikiama. Vienintelė problema ta, kad trumpalaikės oficialiai įtvirtintos paramos sistemos nepaisant daugelio puikių pažadų niekada nelieka trumpalaikės. Galiausiai jos visada tampa nuolatinėmis ir tai žinome visi, kurie dalyvavome jas įgyvendinant šiame Parlamente arba mūsų valstybių narių parlamentuose. Todėl bijome – ir manau, kad turėtume bijoti – kad į tai atsižvelgiant šioje rezoliucijoje rekomenduojamos priemonės ir Komisijos iniciatyvos de facto taps nuolatiniu metodu, atitolinančiu puikų reformų procesą, pradėtą siekiant veiksmingo žemės ūkio, už kurį atsakinga Komisijos narė, todėl manome, kad turime šią rezoliuciją atmesti.

 
  
  

Pasiūlymai dėl rezoliucijos RC-B7-0040/2009

 
  
MPphoto
 

  Zigmantas Balčytis (S&D). - Pone pirmininke, balsavau už, nes energijos tiekimo saugumo klausimas šiandien itin svarbus visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Pastarojo laikotarpio Rusijos ir Ukrainos tarpusavio krizė aiškiai parodė energetikos sektoriui būdingas problemas, pirmiausia visišką kai kurių valstybių narių priklausomybę nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo.

Baltijos šalys, kurios yra izoliuotos nuo likusios Europos, visiškai paliktos Rytų Europos dujų tiekėjų valiai. Dabar labiau negu kada nors anksčiau svarbu plėtoti visapusišką bendrą energetikos politiką, grindžiamą solidarumu, energijos šaltinių įvairinimu ir bendrų interesų gynimu.

Pasinaudodamas šia galimybe norėčiau padėkoti Komisijai ir ypač Tarybai pirmininkaujančiai Švedijai už pristatytą Baltijos jūros strategiją, leisiančią veiksmingai sutelkti struktūrinių fondų lėšas ir jas veiksmingiau panaudoti bendriems tikslams.

Esu įsitikinęs, kad jeigu strategija bus tinkamai įgyvendinama, ji taps regioninės sėkmės pavyzdžiu.

Galiausiai norėčiau paraginti Komisiją įgyvendinant Baltijos jūros strategiją atlikti vadovaujamąjį vaidmenį siekiant užtikrinti, kad tam tikrais atvejais pavienių valstybių narių interesai netrukdytų siekti bendrų strateginių tikslų.

 
  
MPphoto
 

  Bogusław Sonik (PPE).(PL) Balsavau už šią rezoliuciją, nes energijos klausimas yra svarbus Europos solidarumo išbandymas. Valstybės narės šiuo klausimu turi bendradarbiauti.

Energetikos politika turi būti susieta su užsienio politika. Komisija taip pat turi siekti įvairinti energetinį saugumą įvairiose ES valstybėse narėse. Kova su klimato kaita reiškia, kad įgyvendinant nuo anglies priklausančios energetikos politiką gali būti susidurta su itin sunkia finansine padėtimi. Tada kainos piliečiams didės. Pats laikas šioje srityje pradėti įgyvendinti bendrą ES lygmens politiką. Komisija turi aiškiai pasakyti, kad ji kovos su savanaudiškomis valstybių narių, nematančių pavojaus, kurį kelia tolesnė priklausomybė nuo vieno dujų tiekėjo, pvz., nuo Rusijos, pozicijomis.

Mums reikia veiksmų. Europos Komisija ir už energetiką atsakingas Komisijos narys turi aiškiai pareikšti savo politinę valią.

 
  
MPphoto
 

  Iosif Matula (PPE).(RO) Pone pirmininke, balsavau už šią rezoliuciją ir dabar paaiškinsiu, kodėl. Europos Sąjunga priklauso nuo importuojamos energijos. Energijos sunaudojimas toliau didėja, o gamtos ištekliai riboti. Energetinis saugumas reiškia ir šaltinių bei perdavimo maršrutų įvairinimą, ir labai veiksmingas jungtis tarp valstybių narių – šios jungtys dabar tiesiamos įgyvendinant įvairius projektus, Europa teikia finansavimą dujotiekiams, tiesiamiems tarp Rumunijos ir jos kaimynių – Vengrijos ir Bulgarijos. Pasakiau sau – tokia padėtis dabar, tačiau ką dar turime nuveikti?

Norėčiau pateikti galbūt drąsų, bet paprastą palyginimą su elektros energija. Šiuo metu namams elektros srovė tiekiama mums nežinant, iš kur ji ateina. Pasitelkdami įvairiais šaltiniais grindžiamą gamtinių dujų tiekimo tinklą ir daugelį perdavimo maršrutų turime sugebėti pasiekti tą patį tikslą: užtikrinti dujų tiekimą visais atvejais, nesvarbu, kokia padėtis. Todėl rėmiau ir vis dar remiu projektą „Nabucco“, tačiau taip pat remiu siekį tuo pat metu įvairinti atsinaujinančius energijos šaltinius.

 
  
  

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

- Pranešimas: Paolo De Castro (A7-0005/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl sviestui ir nugriebto pieno milteliams 2009 ir 2010 m. taikomos intervencijos laikotarpių, nes šias priemones laikau konstruktyvios priemonės, turėjusios greitą poveikį reguliuojant perteklinę pasiūlą pieno ir pieno produktų rinkoje, tąsa. Pasaulinėje pieno ir pieno produktų rinkoje kainos per pastaruosius 12 mėnesių nukrito visuotinai padidėjus gamybai ir dėl ekonomikos bei finansų krizės visame pasaulyje sumažėjus paklausai. To pakanka viešajai intervencijai į sviesto ir pieno miltelių rinką pateisinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. (FR) Remdamasis savo kolegos EP nario italo Paolo De Castro pranešimu, balsavau už pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nukrypstama nuo Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento dėl sviestui ir nugriebto pieno milteliams 2009 ir 2010 m. taikomos intervencijos laikotarpių. 2007 m. staiga padidėjus visų maisto produktų, taigi ir pieno, kainoms, per pastaruosius dvylika mėnesių kainos nukrito. Pritariu Komisijai, kuri, stengdamasi remti rinką, 2009 m. pradžioje pradėjo teikti pagalbą privačiam sviesto saugojimui. Žinodamas, kad ši padėtis išskirtinė, pritariu, kad taikant kvietimo teikti pasiūlymus procedūrą dabartinis sviestui ir nugriebto pieno milteliams taikomos viešosios intervencijos laikotarpis būtų pratęstas iki 2010 m. vasario 28 d. Be to, kadangi neaišku, kiek laiko reikės pieno produktų rinkai atsigauti, pritariu Komisijai suteiktiems įgaliojimams pratęsti 2010–2011 m. intervencijos laikotarpį, taip pat taikant tą pačią kvietimo teikti pasiūlymus procedūrą, jeigu įvertinus rinkos sąlygas to prireiktų.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. − Šiame pranešime minimas pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nukrypstama nuo Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento dėl sviestui ir nugriebto pieno milteliams taikomos intervencijos laikotarpių. Atsižvelgdamas į tai, kad pieno sektoriuje didelė krizė, balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Ek, Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. (SV) Mes gerai žinome, kad pieno gamintojų padėtis nepakenčiama. Vis dėlto taip pat gerai žinome ir esame įsitikinę, kad ES intervencija nėra tinkamas sprendimas. Dabar atėjo laikas pereiti prie rinka ir draudimu grindžiamos sistemos, kurią įgyvendinus ūkininkams būtų suteikiama laisvė, netrikdant vidaus ar pasaulio rinkos. Be to, pats laikas persvarstyti didelio masto žaliavų pramonės ir beveik tokios pat didelės maisto pramonės, sudarančios tarpinę grandį tarp ūkininkų ir vartotojų, konkurencinę padėtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Apie pakeitimus, kuriais siūloma įšaldyti pieno kvotas, norėčiau pasakyti štai ką. Pirmiausia nėra pagrindo daryti prielaidą, kad siūlomas gamybos kvotų padidinimas (kurį planuojama atlikti persvarsčius BŽŪP) turėtų poveikį šiame sektoriuje patiriamai krizei.

Antra, įšaldžius kvotų didinimą (tai siūloma daryti Europos Parlamento rezoliucijoje pateiktais pakeitimais) būtų pabloginta ūkininkų, gyvenančių šalyse, kurios jau beveik išnaudojo kvotas, padėtis. Būtų nesąžininga ir net nemoralu šiame žaidimo etape keisti taisykles. Trečia, norėčiau priminti, kad 2002 m. Kopenhagoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime mes derėjomės dėl pieno kvotų (Lenkija dalyvavo šiose derybose) žinodami, kad šios kvotos būtų taikomos iki 2007 m. Liuksemburge kvotų sistema buvo pratęsta iki 2014 m. mums nedalyvaujant ir neturint teisės balsuoti.

Pieno sektoriaus problemų negalime išspręsti suteikdami galimybę vieniems gamintojams savo padėtį pagerinti kitų gamintojų sąskaita. Savo koncepcijomis ir veiksmais turėtume siekti suteikti galimybę visiems, kad ir kokios šalies atstovai – vienos iš penkiolikos senųjų ar vienos iš dvylikos naujųjų valstybių narių – jie yra.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (S&D), raštu. (DE) Sutinku su trumpalaikiu Komisijos sprendimu supirkti sviestą ir pieno miltelius. Nepaisant to, raginu pieno sektoriaus krizę spręsti ilgalaikėmis priemonėmis, pvz., pasitelkiant lanksčią kiekio kontrolę, kad būtų užtikrinta sąnaudas padengianti pieno kaina. Pieno perteklius turi būti stabdomas valstybės narės lygmeniu, taikant Europos reikalavimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Dėl krizės pieno sektoriuje taip pat sumažėjo sviesto ir nugriebto pieno miltelių kainos. Džiaugiuosi Komisijos pasiūlymu toliau subsidijuoti rinką ir intervencijos laikotarpį pratęsti iki 2010 m. vasario 28 d. Tikėkimės, kad po to rinka atsigaus ir kainas vėl lems pasiūla ir paklausa. Vis dėlto manau, kad ribotą laikotarpį ši intervencija reikalinga, todėl balsavau už pranešėjo pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristiana Muscardini (PPE), raštu. (IT) Dėl sunkios pieno gamybos sektoriaus krizės gresia pavojus pieno ūkių išlikimui. Todėl manau, kad teisinga prieštarauti individualiam kvotų valdymui, nes tai faktiškai reikštų, kad šis valdymas bus taikomas vietoj metų pabaigoje mokamų kompensacijų, o ši priemonė, atvirkščiai, yra itin svarbi Italijos gamybos sistemai. Aš palankiau vertinu laikiną intervencinės kainos padidinimą, sektoriaus rinkos pusiausvyrai atkurti skirtas iniciatyvas ir priemones, geresnį vartotojų informavimą ir svarbų žingsnį – pradėti ženklinti pieno ir pieno produktų kilmę.

Pirmiausia siekdami atkurti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą turėtume remti pasiūlymą laikinai įšaldyti dalį konkrečioms valstybėms skirtų kvotų ir numatyti gamintojams, priverstiems sunaikinti dalį savo galvijų, taikomą kompensavimo sistemą, proporcingą įšaldytos pieno kvotos procentinei daliai.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. (RO) Europos Sąjunga dabar patiria vieną iš didžiausių kada nors pieno sektoriuje buvusių krizių, nes padidėjo gamyba ir gerokai sumažėjo pasaulinė paklausa. Žinodami skaudžią Europos pieno gamintojų padėtį, viešosios intervencijos laikotarpį (t. y. nugriebto pieno miltelių ir sviesto supirkimo ir saugojimo laikotarpį) turime pratęsti bent jau iki kitų metų vasario mėn. arba iki 2011 m., jeigu bus nuspręsta, kad to reikia. Nemanau, kad galime sau leisti nesikišti ir žiūrėti, kaip Europoje uždaromi ūkiai, nes po metų pieną ir pieno produktus turėsime importuoti iš Bendrijai nepriklausančių šalių. Jeigu atsižvelgsime ir į tai, kad sveikatos normos nebus net artimos toms, kurių siekiame, suvoksime, kad galime per daug prarasti. Šiuo požiūriu pranešimas sveikintinas. Vis dėlto kad sugebėtume tikrai išspręsti pieno sektoriaus problemą, turime taikyti ir kitų panašaus pobūdžio priemonių, nes šioms produktų atsargoms bus skirta daug išteklių ir bet kuriuo metu gali paaiškėti, kad iš šių atsargų nebus jokios naudos. Dabar net ir įpusėjus finansų krizei turime investuoti į tvarią žemės ūkio sistemą, galinčią patenkinti mūsų maisto poreikius, kad vėliau nekiltų maisto krizė.

 
  
  

- Pranešimas: Paolo De Castro (A7-0004/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. − Tai – pasiūlymas, kuriuo iš dalies pakeičiamos dabar galiojančios tiesioginės paramos ūkininkams schemos. Kadangi sutinku, jog šių pakeitimų reikia, aš balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. (RO) Prasideda nauja kadencija, kai nustatome būsimų Europos Sąjungos politikos priemonių prioritetus. Žinau, kad kyla pagunda sutelkti dėmesį tam tikriems klausimams, kuriuos laikome itin svarbiais, ir apleisti kitus. Šiuo klausimu norėčiau pabrėžti, kad galime atsisakyti daug dalykų, bet negalime atsisakyti valgyti. Tai – priežastis, kodėl žemės ūkis turi likti prioritetinė ES sritis. Mano požiūriu, turime didinti minimalią ūkininkams teikiamos pagalbos sumą – ją nustatyti didesnę negu Komisijos nustatyta 15 000 EUR riba ir skirti didesnį biudžetą pieno ir pieno produktų sektoriui skatinti. Tvirtai rekomenduoju siekiant stabilizuoti rinkas remti pieną ir mėsą gaminančius ūkininkus – įtraukti juos į laikinąją krizei įveikti skirtą valstybės pagalbos priemonių sistemą.

Be to, kuriant tiesioginės pagalbos sistemas taip pat reikia atsižvelgti į tam tikrus naujųjų valstybių narių ypatumus – jose žemės ūkis yra svarbi nacionalinės ekonomikos dalis, taip pat užtikrinti, kad žemės ūkis būtų toliau remiamas suteikiant galimybę šioms valstybėms įveikti struktūrines problemas ir pasiekti konvergencijos tikslą – pakelti žemės ūkio sektoriaus išsivystymo lygį ir panaikinti našumo ir konkurencingumo skirtumus palyginti su senosiomis valstybėmis narėmis.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: SWIFT B7-0038/2009

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Šio Parlamento darbotvarkėje kovai su terorizmu buvo suteiktas didelis prioritetas. Tačiau mes turime teisingai nustatyti saugumo priemonių ir pilietinių laisvių ir pagrindinių teisių apsaugos pusiausvyrą. Be to, reikia užtikrinti didžiausią pagarbą privatumui ir duomenų apsaugai. Pusiausvyra ir proporcingumas turi būti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama kova su terorizmu. Europos Sąjunga visada buvo aiškiai įsipareigojusi saugoti piliečių privatumą, ir šio įsipareigojimo reikia laikytis. Bendrija grindžiama teisinės valstybės principais, o perduodant bet kokius europiečių asmens duomenis trečiosioms šalims turėtų būti paisoma procesinių garantijų ir gynybos teisių.

Savaime suprantama, kad bet koks duomenų perdavimas turi atitikti duomenų apsaugos teisės aktus nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu. SWIFT yra itin svarbi infrastruktūra, todėl turime užtikrinti, kad bet kokie prašymai perduoti duomenis būtų tinkamai pagrįsti, remiantis tikslingais atvejais ir teisminės institucijos leidimu. Bendrija turi užimti tvirtą poziciją derybose su JAV siekdama užtikrinti, kad SWIFT duomenų nebūtų galima naudoti jokiais kitais tikslais, išskyrus susijusius su kova su terorizmo finansavimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson, Marita Ulvskog ir Åsa Westlund (S&D), raštu. (SV) Mes, socialdemokratai, apsisprendėme susilaikyti nuo balsavimo dėl 1 pakeitimo. Vykdant demokratinę kontrolę itin svarbu, kad prieš derybas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl teisės naudotis finansinių mokėjimų pranešimų duomenimis Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai turėtų galimybę naudotis dokumentais ir derybų nuorodomis. Europos Sąjungos piliečiai turi turėti galimybę įsitikinti, kad perduodant jų banko duomenis nebūtų pažeidžiama nacionalinė ir ES teisė. Kartu suprantame, kad ateityje svarbu turėti galimybę veiksmingai tirti teroristinius nusikaltimus, tačiau tai turi būti daroma ne demokratijos sąskaita.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Aš balsavau už bendrą rezoliuciją dėl numatomo tarptautinio susitarimo, pagal kurį Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamentui būtų teikiami finansinių mokėjimų pranešimų duomenys, siekiant užkirsti kelią terorizmui ir teroristų finansavimui ir su jais kovoti. Tačiau mes, kaip piliečių atstovai, žinodami, kokia opi yra ši tema, kuri turi įtaką pagrindinėms teisėms, reikalaujame prieš pasirašant bet kokį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl SWIFT suteikti šias tvirtas garantijas: kad duomenys būtų perduodami tik siekiant kovoti su terorizmu; kad pagal tarpusavio sąveikos mechanizmą Jungtinės Amerikos Valstijos būtų įpareigotos atitinkamą finansinę informaciją perduoti Europos Sąjungos valdžios institucijų prašymu; kad šis laikinasis susitarimas galiotų ne ilgiau kaip 12 mėnesių; kad vėliau būtų deramasi dėl naujo susitarimo, kai tik įsigalios Lisabonos sutartis, ir derybose visapusiškai dalyvautų Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai.

Be to, noriu, kad būtų nuimta slaptumo skraistė, kuria iš dalies pridengta šio klausimo esmė, o mums, EP nariams, būtų suteikiama daug daugiau informacijos apie šiame susitarime nustatytas procedūras, nei mes jos gaudavome iki šiol.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Pagal numatomą tarptautinį susitarimą finansinių mokėjimų pranešimų duomenys būtų teikiami Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamentui, siekiant užkirsti kelią terorizmui ir teroristų finansavimui ir su jais kovoti. Finansinių mokėjimų pranešimų duomenų perdavimas užsienio valstybėms – rimtas pasikėsinimas į pagrindines mūsų piliečių teises, ypač tada, kai duomenų gavėjos yra Jungtinės Amerikos Valstijos.

Praeityje JAV daug kartu įrodė, kad jos rimtai nežiūri į duomenų apsaugą – ypač tada, kai tai susiję su vyriausybės projektų ir tikslų siekimu ir įgyvendinimu. Nors šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos turima gerų ketinimų – apsaugoti Europos Sąjungos piliečius, negalima galutinai atmesti netinkamo šių svarbių duomenų naudojimo galimybės. Dėl šios priežasties balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: EB ir Tadžikistanas B7-0025/2009

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. Tadžikistanas užima svarbią geografinę padėtį, nes yra įsikūręs svarbiame Europos ir Azijos sankirtos taške, todėl atlieka svarbų vaidmenį didinant regiono stabilumą. Aš balsavau už šią rezoliuciją, kuria siekiama nustatyti daug svarbių problemų, spręstinų Tadžikistane.

 
  
  

– Pranešimas: Alojz Peterle (A7-0007/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. Labai palankiai vertinu siūlomą Europos bendrijos ir Tadžikistano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo sudaromas pagrindas būsimam Europos Sąjungos bendradarbiavimui su Tadžikistanu. Centrinės Azijos regionas labai svarbus Bendrijai ekonomine ir politine prasme, todėl šis susitarimas padės sutelkti ir stiprinti ES politinius, ekonominius ir prekybinius ryšius ir apskritai pozicijas Tadžikistane ir Centrinėje Azijoje.

Be to, juo taip pat skatinamas ekonomikos augimas ir palaikomas tvarus vystymasis, kovos su skurdu veiksmai ir stabilumas Tadžikistane bei Centrinės Azijos regione. Esu taip pat patenkintas, kad į šį susitarimą įtraukti tokie klausimai kaip kovos su terorizmu ir masinio naikinimo ginklais, prekyba žmonėmis, prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu veiksmai. Nuo šiol tiek Europos Sąjunga, tiek ir Tadžikistanas sieks draugiško politinio dialogo, kuris suteiks galimybes artimesniems santykiams daugelyje sričių.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) 2007 m., Vokietijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu, ES priėmė strategiją dėl Vidurinės Azijos, kuria siekiama naujos asociacijos. Susitarimas su Tadžikistanu yra šios strategijos dalis, taip pat jame nurodyta, kad pagrindinis ES siekis regione – gamtiniai ištekliai ir visų pirma dujos. Balsavau prieš pranešimą dėl Europos Sąjungos ir Tadžikistano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nes Europos Sąjungą ši šalis domina tik dėl jos gamtinių išteklių ir geostrateginės padėties, kadangi Tadžikistanas turi sieną su Afganistanu ir Kinija.

Europos Sąjungos santykiai su trečiosiomis šalimis turėtų būti grindžiami kitokiais interesais, t. y. tarpusavio interesais, visada gerbiant abiejų pusių suverenitetą ir, žinoma, gerbiant teisę į savo išteklių valdymą.

 
  
  

– Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos: Situacija Lietuvoje priėmus Nepilnamečių apsaugos įstatymą (RC-B7-0026/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Atkins (ECR), raštu. Aš ir mano kolegos Jungtinės Karalystės konservatoriai gali sutikti su daugeliu šio pranešimo dalykų. Mes toliau visiškai pritariame tam, kad asmenims būtų suteikiamos lygios teisės ir lygios galimybės nepaisant jų negalios, rasės, religijos ar seksualinės orientacijos, ir griežtai priešinamės visų formų diskriminacijai. Tačiau rimtai nuogąstaujame dėl Pagrindinių teisių agentūros ir Europos Sąjungos įtraukimo į ginčijamus klausimus, kurie, mūsų manymu, turi būti atskirų nacionalinių valstybių išskirtinė veiklos sritis.

Kaip tik dėl to mes nusprendėme susilaikyti dėl šios rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Callanan (ECR), raštu. Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos nariai tvirtai remia vienodą požiūrį į visus žmones nepaisant jų rasės, religijos, seksualinės orientacijos ar negalios ir griežtai smerkia visų formų diskriminaciją.

Tačiau mes rimtai nuogąstaujame dėl Pagrindinių teisių agentūros ir Europos Sąjungos įtraukimo į ginčijamus klausimus, kurie, mūsų manymu, turi būti atskirų nacionalinių valstybių išskirtinė veiklos sritis. Mes, kaip demokratinės valstybės atstovai, manome, kad šiuo klausimu sprendimą turėtų priimti Lietuvos parlamentas ir Lietuvos gyventojai.

Todėl nusprendėme nepalaikyti šios rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Aš balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, nes manau, kad 2009 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Parlamento priimtas įstatymas, pagal kurį bus uždrausta „tiesiogiai skleisti nepilnamečiams […] viešąją informaciją, kuria propaguojami homoseksualūs, biseksualūs ar poligaminiai santykiai“, nes jie daro „neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi“, turėtų būti skubiai persvarstytas. Pagal Europos Sąjungos principus turėtų būti panaikinta visų formų diskriminacija ir visų pirma diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, todėl Pagrindinių teisių agentūra turėtų pateikti savo nuomonę dėl šio abejotino įstatymo ir jo pakeitimų atsižvelgdama į ES sutartis ir ES teisės aktus.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Pasiūlymas dėl rezoliucijos, kuris šiandien pateiktas mums, iš tikrųjų yra protu nesuvokiamas. Pirštu rodoma į šalį dėl to, kad jos demokratiškai išrinktas parlamentas nagrinėja įstatymą, kuris – panašiai kaip ir įstatymai, priimti daugelyje valstybių narių – parengtas nepilnamečiams ginti ir kuriuo konkrečiai siekiama apsaugoti juos nuo bet kokios propagandos, kuria skatinamas homoseksualumas, biseksualumas arba poligamija. Kas galėtų būti suprantamiau, kai kalbama apie vaikus? Bet ne, atrodo, kad tai yra „diskriminacija“, todėl visa Europos Sąjunga telkiama prieš vargšę Lietuvą, kuri yra „kalta“ dėl to, kad draudžia atversti į kitą orientaciją ir skatina šeimos vertybes.

Dar labiau stebina tai, kad Europos Parlamento Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, kurios nariai teoriškai pretenduoja būti krikščionimis demokratais ir turėti tam tikras moralines vertybes, taip pat pasirašo po šiuo absurdu, kurį inicijavo kairieji. Kaip paprastai, susidūrus su tam tikrų lobistų grupių spaudimu vaikų teisės neturi jokios vertės. Reikėtų pasakyti, kad savo metu kai kurie šio Parlamento nariai gynė pedofiliją visuotinės laisvės ir visų teisės į seksualumą, kad ir kokie jie būtų jauni, vardu. Ši rezoliucija ne tik nusikalstama, bet ir pasibjaurėtina!

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Aš balsavau už rezoliuciją, kurioje smerkiamas Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, kuriuo siekiama uždrausti bet kokią informaciją apie homoseksualumą, jeigu ji prieinama nepilnamečiams. Šis įstatymas visiškai prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, ypač susijusiems su kova su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, jame iš esmės pateikiamas homofobinis turinys, taip pat sudaromos kliūtys laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Jį plačiai pasmerkė NVO, įskaitant ILGA (Tarptautinę lesbiečių ir gėjų asociaciją) bei Tarptautinę amnestijos organizaciją, ir Europos Taryba. Mes turime siūlyti jaunimui visuomenės viziją, pagal kurią ji būtų atvira įvairovei ir grindžiama pagarbos kitiems, kad ir kokie skirtingi jie būtų, principu. Savo ruožtu Europos Komisija, kaip sutarčių sergėtoja, turi veikti atsakingai ir pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, jeigu ji toliau atkakliai laikytųsi savo sprendimo. Šiuo balsavimu mes raginame Lietuvos Respublikos parlamento atstovus susivienyti ir atmesti šį dokumentą, kuriuo duodamas ženklas apie grįžimą į praeitį, kurią aš asmeniškai smerkiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Higgins, Seán Kelly, Mairead McGuinness ir Gay Mitchell (PPE), raštu. Pateikiame paaiškinimą dėl balsavimo Europos Parlamente delegacijos „Fine Gael“ vardu. „Fine Gael“ delegacijai atstovaujantys EP nariai susilaikė balsuojant dėl Lietuvos, kadangi dar nebuvo baigti teisėkūros (teisiniai) procesai. Kai teisinis procesas Lietuvoje bus baigtas, bus galima nagrinėti klausimą, ar dokumentas prieštarauja Europos Sąjungos sutartims. Tai yra įprasta ir teisinga procedūra. Be to, atkreipiame dėmesį, kad rezoliucijoje vienos formos diskriminacija iškeliama aukščiau kitų, todėl ji pati savaime yra tam tikros formos diskriminacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE), raštu. – (PL) Aš balsavau prieš rezoliuciją, kuria galėtų būti sukurtas Europos Sąjungai pavojingas precedentas. Mano nuomone, jos turinys ir dalykas nesiderina su subsidiarumo principu. Tokios rezoliucijos gali paskatinti euroskepticizmą, nes jos įrodo Europos Sąjungos polinkį kištis į Europos Sąjungos valstybių narių vidaus reikalus. Nesikišimo į Europos Sąjungos valstybių narių vidaus reikalus principas nėra absoliutus principas, tačiau Lietuvoje nevyksta nieko tokio, kas verstų mus imtis veiksmų. Tie, kurie nori matyti geresnę Europą, turėtų balsuoti prieš šią rezoliuciją. Tokia yra mano sprendimo priežastis. Labai jums ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Lietuvos parlamentas patvirtino nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimus. Šiuo įstatymu siekiama neleisti platinti viešosios informacijos, „kuria propaguojami homoseksualūs ... santykiai“ arba kuria „paniekinamos šeimos vertybės“.

Todėl Lietuvos valdžios institucijos turėtų iš dalies pakeisti įstatymą arba jį panaikinti ir nepriimti Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų siekdamos užtikrinti, kad įstatymai būtų suderinami su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, įtvirtintomis tarptautinėje ir Europos Sąjungos teisėje.

Žingsnis teisinga kryptimi žengtas tada, kai naujoji Lietuvos Respublikos Prezidentė grąžino jį Lietuvos parlamentui pakartotinai svarstyti, siekdama užtikrinti, kad jis atitiktų konstitucinius teisinės valstybės, teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principus bei nepažeistų atviros visuomenės ir pliuralistinės demokratijos garantijų.

Dėl šių priežasčių ir dėl to, kad reikia skubiai persvarstyti šį įstatymą, balsavau už bendrą pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. (FR) Aš balsavau prieš šią rezoliuciją, kuria sukuriamas pavojingas precedentas, nes išreikštuose požiūriuose nesilaikoma subsidiarumo principo ir tai yra tam tikros formos kišimasis į valstybės narės parlamento veiklą, kai svarstomas įstatymas dar net neįsigaliojo.

 
  
  

– Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos: Krizė pieno sektoriuje (RC-B7-0047/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Aš pritariau šios rezoliucijos 28 pakeitimui ir balsavau už šį pakeitimą, kuriame Komisijos ir valstybių narių prašoma nedelsiant imtis papildomų intervencinių priemonių dėl dabartinio lygmens Bendrijos gamybos, laikinai įšaldant kvotų didinimą, dėl kurio priimtas sprendimas vykdant pastarąsias bendrosios žemės ūkio politikos reformas, nes šiame pakeitime atkreipiamas dėmesys į visų Portugalijos pieno gamintojų interesus ir jis visų pirma sulaukė Azorų salų pieno gamintojų paramos. Todėl apgailestauju, kad šis pakeitimas nesulaukė Europos Parlamento narių daugumos paramos.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Aš balsavau už šią bendrą rezoliuciją, nes, kitaip nei teigiama Europos Komisijos prognozėse, kad gerokai padidės pieno produktų kainos, padėtis pieno rinkoje labai blogėja ir, nepaisant intervencijos ir subsidijų eksportui, pieno kainos sparčiai mažėja. Daugelio valstybių narių ekonomika labai priklauso nuo žemdirbystės ir gyvulininkystės. Deja, šiuo metu yra didžiulis kainų, kurias moka vartotojai už žemės ūkio produktus prekybos centruose, ir pinigų, kuriuos gauna gamintojai, skirtumas. Daugelis Europos Sąjungos ūkininkų, dirbančių pienininkystės srityje, dabar labai rizikuoja ir priversti parduoti pieno produktus žemesnėmis nei gamybos sąnaudos kainomis. Komisija privalo imtis atitinkamų priemonių tiek artimiausioje, tiek ir ilgalaikėje perspektyvoje siekdama įveikti šią krizę ir išsaugoti Europos Sąjungos pieno rinką. Šiuo požiūriu labai palaikau prašymą sukurti Europos Sąjungos pieno fondą, kad būtų galima padėti gamintojams ir palaikyti ūkių investicijas. Jeigu norime turėti puikiai veikiančią pieno rinką, turime palaikyti ūkių investicijas į modernizaciją, smulkius gamintojus ir jaunuosius ūkininkus. Tačiau, visų svarbiausia, turime užtikrinti, kad ūkininkai už savo produkciją gautų teisingą ir pakankamą kainą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. Per pastaruosius dvylika mėnesių labai pablogėjo padėtis pieno rinkoje, nes pieno kainos tapo mažesnės kaip 21 euro centas už litrą ir daugeliui ūkininkų neliko kitokio pasirinkimo, kaip parduoti pieno produktus su nuostoliu. Tai itin rimta padėtis, todėl balsavau už šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Ole Christensen, Dan Jørgensen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (S&D), raštu. (DA) Mes balsavome prieš pasiūlymus dėl žemės ūkio pagalbos didinimo pieno gamybos sektoriui. Mūsų frakcijos balsai nuolat atiduodami už pagalbos žemės ūkiui mažinimą ir Europos Sąjungos žemės ūkio politikos reformos tęsimą. Šiuo atžvilgiu priimant sprendimą Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija balsavo prieš 16, 17 ir 19 pakeitimus, nes, nepaisant tinkamo turinio, šie pakeitimai nebuvo aktualūs šiai diskusijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Aš balsavau už pasiūlymą dėl bendros rezoliucijos dėl krizės pieno sektoriuje, nes manau, kad reikia skubių priemonių siekiant susidoroti su rimta krize, kurią išgyvena sektorius, visų pirma skatinant paklausą, kad būtų galima atkurti rinkos pusiausvyrą. Tačiau gaila, kad į Parlamente pasiektą kompromisą neįeina laikinas kvotų didinimo sustabdymas arba kitos gamybos mažinimo priemonės, kurios būtų labai svarbios padedant Europos ūkininkams pasirengti įveikti šią krizę.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Rimta krizė, daranti poveikį pieno sektoriui, verčia skubiai priimti daug veiksmingesnes priemones gamintojams remti ir apsvarstyti, ar būtų naudinga pieno kvotas panaikinti 2015 m.

Pieno ir pieno produktų rinka nebus stabilizuota vien tik viena arba dviem atsitiktinėmis priemonėmis (pvz., nedidinant kvotų), kurios skirtos greitam ir laikinam krizės poveikiui sušvelninti. Priešingai, turės būti svarstomi vidutinės trukmės ir ilgalaikiai sprendimai, nustatomos priežastys, kodėl rinka tinkamai neveikia, ir geriausi būdai tvariai gamybai palaikyti, nepamirštant vartotojų teisių į sąžiningą kainą.

Atsižvelgdamas į tai, turiu atkreipti dėmesį į ypač trapią tokių atokiausių regionų, kurie labai priklauso nuo pieno produktų gamybos, pvz., Azorų salų, konkurencinę padėtį. Apgailestauju dėl tam tikro Europos Komisijos nejautrumo ir Portugalijos nacionaliniu lygmeniu vykdyto blogo šio proceso valdymo. Mūsų lyderių sugebėjimas imtis veiksmų ir palaikyti nacionalinius interesus ypač svarbus krizės laikotarpiu. Gaila, kad to nebuvo šiuo atveju. Vertindamas teigiamu aspektu atkreipiu dėmesį, kad pasiektas pakeitimų, kurių vienas iš autorių buvau aš ir kuriuose palaikomi didesni de minimis mokėjimai, tikslas. Tai nėra idealus sprendimas, tačiau jis padeda.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Aš balsuoju už šią rezoliuciją, nors ja nesiimama pakankamai daug veiksmų. Norint stabilizuoti kainas dabar, turi būti skubiai panaikintas papildomas 2 proc. nustatytos kvotos padidinimas. Pieno kvotų sistemą dar reikia palikti ir po 2015 m. arba ją pakeisti kitu reguliavimo mechanizmu. Itin svarbu pieno gamybą suderinti su Europos vidaus rinkos paklausa, kad gamintojams būtų galima užtikrinti teisingą kainą. Rinkos skaidrumas būtinas, todėl atsižvelgdamas į tai siūlau sukurti Europos Sąjungos stebėsenos tarnybą, kuri padėtų stebėti ir reguliuoti rinką nuo produktų gamybos iki jų paskirstymo.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Priimtoje rezoliucijoje yra teigiamų priemonių, kurių reikia dabartinėmis sunkios krizės, darančios poveikį sektoriui, sąlygomis. Todėl mes balsavome už. Tai yra tik pavienės priemonės, kuriomis vis dėlto neišsprendžiamos pagrindinės sektoriaus problemos – ypač susijusios su smulkiais ir vidutiniais gamintojais, kurių padėtis ateityje tikriausiai blogės, įvertinant paskelbtą ketinimą panaikinti pieno kvotas.

Mūšis, kuriame grumiasi pieno gamintojai ir kurio tikslai nėra tik trumpalaikiai – parduoti savo produktus kainomis, kurios garantuotų jų išgyvenimą – taip pat turi platesnę prasmę ir didesnę reikšmę, turinčią daug bendrų dalykų su tokiu žemės ūkiu, kokį mes norime turėti ateityje. Neoliberalus žemės ūkio modelis, pagal kurį skatinama užtvindyti rinką produktais iš šalių, turinčių didesnį gamybinį pajėgumą, vykdyti intensyvią gamybą kai kuriose šalyse, atsisakyti žemės ūkio ir apsirūpinti maistu priklausant nuo kitų, turi būti pakeistas modeliu, grindžiamu apsirūpinimo maistu savarankiškumo ir saugumo sąvoka – kiekvienos šalies teise gaminti tvariai. Pagal šį modelį būtini viešieji gamybos kontrolės mechanizmai – kvotos, pritaikytos kiekvienos šalies poreikiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Kai politika varo ūkininkus į neviltį ir verčia žmones sąmoningai naikinti savo darbo vaisius, nes tai yra ne blogiau negu tai, kas jiems siūloma vykdant politiką, laikas keisti politiką. Apskritai žemės ūkio ir pieno sektoriaus liberalizavimas visų pirma buvo katastrofa. Kiek kartų reikia šame Parlamente sakyti, kad žemės ūkis negali būti laikomas tokia pačia kaip bet kuri kita ekonomine veikla, nes maitina žmones, padeda kaimo vietovėms tapti patrauklesnėms ir išlaiko gyventojus kaimo vietovėse? Maisto produktai nėra produktai, kuriais kas nors galėtų spekuliuoti rinkose, atitrūkusiose nuo bet kokios tikrovės. Absurdiška skatinti importuoti produktus, kurie neatitinka netgi tų kokybės kriterijų, kurių turi laikytis mūsų ūkininkai. Gėdinga palikti šiuos ūkininkus gamintojų ir grobuonių iš didelių centrinių supirkimo įstaigų, kurie pelnosi tiek gamintojų, tiek ir vartotojų sąskaita, malonei. Dokumente pateikiami nedrąsūs ir neapibrėžti pasiūlymai nėra visiškai patenkinami – tačiau jie bent jau yra. Todėl mes balsavome už.

 
  
MPphoto
 
 

  Pascale Gruny (PPE), raštu. (FR) Per pastaruosius 12 mėnesių pieno rinkos būklė labai pablogėjo, nes per metus pieno kaina sumažėjo 30 proc. Tai yra pats didžiausiais kada nors per pastaruosius 20 metų patirtas sumažėjimas. Todėl mums reikia skubiai pasiūlyti naujų reguliavimo būdų Europos Sąjungos lygmeniu siekiant užtikrinti, kad pieno sektorius ne tik priklausytų nuo rinkos taisyklių, bet iš tikrųjų būtų įrodyta, kad jų laikomasi. Šiuo metu nepastovios gamintojų pajamos neleidžia geriausiai paskirstyti išteklių, kurie yra itin svarbūs būsimoms investicijoms į sektorių. Todėl Europos Komisija privalo palengvinti sutartinius santykius žemės ūkio produktų grandinėje, kad būtų išlaikyta įvairių sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojų ryšių pusiausvyra, stabilizuotos rinkos ir užkirstas kelias rinkos grėsmėms. Be to, ji turi skatinti geresnį sektorių organizavimą. Be to, turėtų būti išnagrinėta, ar padidinus pieno kvotas galėtų būti padarytas teigiamas poveikis gamintojų kainoms. Europos Sąjunga privalo veikti dabar. Mes nebegalime laukti. Jeigu neveiksime, rizikuosime Europos pieno sektoriui padaryti ilgalaikę žalą ir taip iš lengvai pažeidžiamų kaimo vietovių atimti jų ekonomikos pagrindą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Europos šalyse didėja streikų dėl pieno mastas ir daugėja su jais susijusių stulbinamų į laukus išpilamo pieno vaizdų. Susidūręs su pieno gamintojų problemomis Europos Parlamentas priėmė poziciją. Šiomis aplinkybėmis balsavau už 600 mln. EUR fondo sukūrimą planuojamame Europos Sąjungos 2010 m. biudžete, kad būtų galima teikti pagalbą pieno gamintojams, šiuo metu išgyvenantiems rimtą krizę, neturinčią precedento pieno sektoriuje, ir kovojantiems su pieno rinkoje veikiančiais pasiūlos ir paklausos dėsniais.

Mano kolegos socialistai ir aš taip pat pateikėme pakeitimą, kuriame raginame stabdyti šiuo metu galiojančias pieno kvotas siekiant paskatinti kainų kilimą. Be to, be jau priimtų rinkos valdymo priemonių, privalome priimti ciklines priemones, nes pirmosios pasirodė esančios neveiksmingos susidūrus su kainų svyravimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Jeggle (PPE), raštu. (DE) Šiuo metu įpusėjo neturinti precedento pieno sektoriaus krizė, per kurią kainos dramatiškai krenta, vartotojų kainos didėja, o daugelis Europos Sąjungos ūkių kovoja už išgyvenimą. Komisija pernelyg ilgai stovėjo nuošalėje ir stebėjo šią tendenciją. Savo pasiūlyme dėl rezoliucijos, kurį palaikė beveik visos frakcijos, mes išaiškinome, kad esant dabartinei padėčiai nepakanka 2008 m. lapkričio mėn. priimtų sprendimų, susijusių su būklės įvertinimu. Nepakanka ir visapusiškos žemės reformos, kurią mes priėmėme.

Kadangi pagrindinės sąlygos pasikeitė, Komisija turi pasinaudoti iniciatyvos teise ir įgyvendinti priemonę, kuri padėtų Europos Sąjungos ūkininkams. Savo rezoliucijoje reikalaujame šių visapusių priemonių: stabilizuoti rinką, skatinti pardavimą, įgyvendinti visapusę programą „Pienas mokykloms“, didinti minimalių 7 500–15 000 EUR mokėjimų maksimalią sumą visoms žemės ūkio gamybos sritims, įgyvendinti ankstyvo pasitraukimo schemą (kvotų perpirkimo programą), stiprinti gamintojų organizacijas, tinkamai ženklinti pieno produktus, taikyti eksporto kredito draudimą, panašų į tą, kuris yra JAV, ir steigti pieno fondą tam tikroms priemonėms. Šia rezoliucija esame pasirengę prisiimti atsakomybę už Europos Sąjungos žemės ūkį. Štai kodėl aš balsavau už dabartinę rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Marine Le Pen (NI), raštu. (FR) Pieno sektoriui kilo pavojus. Dabar pieno produktų gamintojai mėnesiais gamina nuostolingai, nors pieno kaina vartotojams nesumažėjo, nes būtent didieji produkcijos platintojai iš to pelnosi. Tūkstančiams smulkiųjų Prancūzijos gamintojų gresia bankrotas. Daugelyje Europos šalių plinta visuotiniai streikai, kurie yra paskutinis gamintojų žingsnis siekiant bandyti priversti juos išgirsti, o ne mirti visuomenės abejingumo sąlygomis, ir dėl kurių kyla grėsmė daugeliui darbo vietų kitose pieno sektoriaus šakose. Reikia skubiai ieškoti veiksmingų sprendimų šiam pagrindiniam Prancūzijos ir Europos žemės ūkio sektoriui ir iš esmės keisti politiką – kalbėkime neišsisukinėdami –, nes būtent Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir jų kraštutiniam liberalizmui tenka atsakomybė už šią tragediją. Mums reikia imtis skubių veiksmų: išsaugoti kvotas po 2015 m.; nedelsiant sumažinti šias kvotas siekiant sustabdyti pieno kainų kritimą; nustatyti kainas, proporcingas nepriklausomų gamintojų faktiškai patirtoms išlaidoms; užtikrinti visišką skaidrumą didiesiems produkcijos platintojams nustatant kainas. Ūkininkai laukia ryžtingų veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE), raštu. (DE) Mes gelbėjome bankus, nes turėjome tai daryti. Tai pripažino ir su tuo sutiko visi atsakingi politikai.

Dabar susiduriame su tokia padėtimi žemės ūkio pramonėje, kai mums reikia užkirsti kelią artėjančiam ūkininkų bankrotui, ypač pieno sektoriuje, nes kainos jau nepadengia gamybos išlaidų. Tačiau turime užtikrinti, kad mūsų gamybos potencialo pakaktų Europos piliečiams aprūpinti aukštos kokybės maisto produktais.

Priklausau kartai, kuri patyrė maisto normavimą ir privalėjo kaupti maisto atsargas, kad turėtų pakankamai valgyti. Tikėkimės, kad reikalai daugiau niekada nebus tokie prasti. Tačiau tie, kurie niekada nepatyrė alkio, nesupranta, kokia svarbi Europai stipri bendroji žemės ūkio politika.

Mums reikalingas tiekimo saugumas – tačiau ne tik energetikos sektoriuje.

Norėčiau paprašyti jus atsižvelgti į tai, kad, jeigu daugybė ūkių daugybėje regionų bus priversti nutraukti savo veiklą dėl to, kad mes nesugebame arba nesame pasirengę imtis trumpalaikių priemonių, kurių reikalaujame savo rezoliucijoje, ES ir valstybėms narėms tektų sumokėti daug kartų didesnę kainą nei tektų sumokėti imantis trumpalaikių priemonių pagal bendrąją žemės ūkio politiką.

Bedarbių armija yra gana didelė. Leisti ūkiams bankrutuoti būtų neatsakinga dėl socialinių, ekonominių ir aplinkosaugos priežasčių.

Tikiuosi, kad į mūsų perspėjimą bus atkreiptas dėmesys.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nors jį laikau netinkamu. Pasiūlymas 2015 m. panaikinti pieno kvotų schemą ir iki to laiko didinti kvotas 1 proc. per metus praktiškai įteisins perteklių, kuris jau yra tam tikrose šalyse, gaminančiose daugiau nei joms suteikta kvotų, po to eksportuojančių produkciją labai mažomis kainomis ir taip mažinančių rinkos kainas, kurios daugelyje šalių nesiekia gamybos sąnaudų. Priemonėmis, kurias mėgina taikyti Komisija, siekiama galutinai panaikinti reguliavimą, taigi ir liberalizuoti Europos pieno gamybos sektorių.

Esame kategoriškai prieš šias priemones, nes jos tarnauja didelių bendrovių interesams lygiai taip pat, kaip bendrosios žemės ūkio politikos reformos daro žalą smulkiesiems ūkininkams. Mes palaikome priemones pieno gamybos sektoriui reguliuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Pastaraisiais mėnesiais padėtis pieno rinkose klostosi taip, kad ji kelia grėsmę daugelio pieno ūkių gyvavimui. Jų produktų kaina greitai krinta. Mažiems ir vidutiniams ūkiams buvo ypač skaudžiai smogta, todėl jie turi naudoti savo rezervus, kad išgyventų. Todėl reikia reikalauti greitų ES veiksmų. Anksčiau Komisija buvo pernelyg neryžtinga bandydama susidoroti su krize, už kurią ji pati iš dalies yra atsakinga dėl savo sprendimo didinti pristatymo kvotas.

Todėl dar palankiau vertinamos Parlamento iniciatyvos, kurių daugelis taip pat minimos pasiūlyme dėl rezoliucijos. Visų pirma ir daugiausia jos apima pieno fondo, kuriam bus skirta 600 mln. EUR, sukūrimą, priemones pieno produktų paklausai didinti, didesnę kokybės kontrolę ir tikslius ženklinimo įpareigojimus. Todėl iš anksto padariau išvadą, kad reikia balsuoti už pasiūlytą pasiūlymą dėl rezoliucijos ir joje esančias priemones siekiant paremti mūsų ūkininkus.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. (FR) Įspėjamasis signalas – tokia yra mūsų rezoliucijos esmė –, kuriuo Komisija ir Taryba raginama imtis skubių priemonių siekiant rasti išeitį iš krizės, kurios visą jėgą jaučia pieno gamintojai. Vakar Belgijoje ši krizė įgavo naują mastą, kai Sinės mieste daugiau nei 2 000 gamintojų išpylė 3 mln. litrų pieno. Išimtinę atsakomybę už tai priskiriant kvotų panaikinimui greitai nutraukiamos diskusijos. Todėl aš buvau nusistatęs prieš 28 pakeitimą, kuriame reikalaujama įšaldyti kvotas, kaip pernelyg supaprastintą. Pagrindinės priežastys yra kitos: paklausos sumažėjimas, didelė konkurencija pasaulio mastu ir visų pirma nepriimtina pelno marža, kurią kritikavo daugelis vartotojų asociacijų. Būtent tai paskatino mane 17 ir 18 dalyse, kurių autorius esu aš, paprašyti Komisijos atlikti tyrimą siekiant nustatyti, ar šiuo atveju veikė koks nors kartelis. Rizikuojama Komisijos patikimumu. Kita vertus, palaikiau 1 pakeitimą, kuriuo išplečiama 16 valstybių narių iniciatyva ir kuriame reikalaujama atkurti įvairų sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojų pusiausvyrą. Aš asmeniškai palaikau nuostatą, kad kiekvienoje šalyje būtų nustatyta minimali pieno kaina.

 
  
MPphoto
 
 

  Marc Tarabella (S&D), raštu. (FR) Rengdamasis balsavimui dėl rezoliucijos dėl krizės pieno sektoriuje pateikiau ir parėmiau keletą pakeitimų dėl trumpalaikio pieno rinkos reguliavimo, o konkrečiai – įšaldyti kvotų didinimą arba laikinai sumažinti kvotas (3–5 proc.). Tačiau Europos Parlamentas atmetė visas šias priemones. Gamintojai turi teisę tikėtis, kad Parlamentas pasiūlys radikalias priemones, kurių jiems reikia. Nepaisant kai kurių teigiamų aspektų, ši rezoliucija nepateisina šių lūkesčių. Todėl susilaikiau galutiniame balsavime.

 
  
  

– Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos: Energetinis saugumas (RC-B7-0040/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Maria da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Europa labai priklauso nuo importuojamos energijos. Norėdami sumažinti savo energetinę priklausomybę turime imtis veiksmų energijos vartojimo efektyvumo, energijos šaltinių įvairinimo didinant atsinaujinančių energijos šaltinių ir kilmės bei tranzito šalių įvairinimo srityje. Didinant energetinį saugumą taip pat svarbu suvienyti visos Europos energijos vidaus rinką. Prioritetas turi būti teikiamas dujotiekiams ir elektros energijos tinklams, apimantiems visą Europą. Šiuo atžvilgiu Portugalijai labai svarbūs šie du projektai, įtraukti į ekonomikos atgaivinimo planą: elektros energijos tinklų jungtis tarp Portugalijos ir Ispanijos, kuri padės sujungti Iberijos elektros rinką, ir jungtis tarp Ispanijos ir Prancūzijos, kuria siekiama neleisti Iberijos pusiasaliui tapti atskirta energijos atžvilgiu vieta. Komisija ir Taryba raginamos dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad būtų skatinamas atsinaujinančių energijos šaltinių projektų kūrimas Pietų Europos šalyse, turinčiose didelį atsinaujinančių energijos šaltinių potencialą. Didelės Alentežo regiono sritys turi didžiausią saulės energijos potencialą visoje Europoje, kaip rodo saulės spinduliuotės pasiskirstymo žemėlapiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Aš balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl išorinių energetinio saugumo aspektų, nes manau, kad sukūrus tikrą bendrą energijos politiką bus užtikrintas energijos šaltinių saugumas Europos Sąjungoje. Nepaisant to, užkertant kelią būsimoms krizėms ir energijos tiekimo pertrūkiams taip pat bus itin svarbu, kad tinkamai veiktų energijos vidaus rinka ir būtų įvairinami energijos šaltiniai. Šiuo atžvilgiu manau, kad investicijų į atsinaujinančius energijos šaltinius ir energijos vartojimo efektyvumą didinimas turėtų būti svarbiausia Europos Sąjungos politikos ypatybė.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjungos energetinė priklausomybė ir strateginė būtinybė mažinti ją ir grėsmes ES stabilumui, kylančias dėl tokio pažeidžiamumo, gerai žinoma ir buvo plačiai svarstoma.

Šiuo atžvilgiu mano šalies priklausomybės lygmuo gerokai lenkia Europos vidurkį ir parodo visišką viena kitą keičiančių vyriausybių nesėkmę šioje srityje bei kelia nemažą baimę dėl galimos krizės energetikos rinkose.

Atsižvelgdamas į sudėtingus santykius su kai kuriais mūsų pagrindiniais tiekėjais, ribotą energijos šaltinių įvairovę ir nepakankamą tiekimo pajėgumą manau, kad visoms valstybėms narėms svarbu, jog Europos Sąjunga veiktų en bloc siekdama ginti savo bendrus interesus ir parodyti, kad gali juos apginti labai reiklių derybų sąlygomis.

Taip pat manau, kad valstybės narės turi ne vengti savo atsakomybės, o apsispręsti dėl įvairių energijos krepšelių, kuriuose visos pagrindinės alternatyvios energijos rūšys, įskaitant branduolinę, turėtų būti nešališkai išnagrinėtos ir įvertintos bei praktiškai panaudotos nustačius jų naudą, pirmenybę teikiant tai energijai, kurią galima gaminti veiksmingai, saugiai ir švariai.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Bent jau artimiausiu metu apsirūpindama energija Europa nesugebės atsikratyti priklausomybės nuo šalių, esančių ne Europoje. Reikia pripažinti, kad norėdami sumažinti šiuos suvaržymus turime įvairinti savo priklausomybės formas tiek energijos šaltinių, tiek ir tiekėjų šalių požiūriu. Tačiau norėdamas būti sąžiningas nematau prasmės leistis gniaužiamiems Turkijos letenų įgyvendinant veiksmus, kurie atrodo labiau pagrįsti priešiškumu Rusijai, o ne energijos problemomis. Turkija – būtinas šio jūsų garsaus dujotiekio projekto „Nabucco“, kuriam, palyginti su kitais projektais, nuolat buvo teikiama pirmenybė, tranzito taškas. Taip šiai šaliai būtų suteiktos svarbios priemonės spaudimui daryti.

Dėl projekto „Desertec“ šiuo metu taip pat nematau prasmės tapti priklausomiems nuo projekto, kuris yra privačios iniciatyvos dalis. Iš tikrųjų manau, kad prieštaringa siekti centralizuotos energetikos politikos, kuri priklausytų nuo Komisijos, ir kartu perduoti Europos energetikos sektorių privatiems ekonominės veiklos vykdytojams – dėl to padidėtų kainos ir sumažėtų paslaugų skaičius ir tai taip pat turėtų įtakos pasirenkant energiją. Pirmiausia manau, kad energija yra pernelyg svarbus klausimas, kad jį spręsti būtų palikta Komisijos pareigūnams arba jo būtų atsisakyta remiantis kelių bendrovių pelno motyvu.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Šiame bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos dėl išorinių energetinio saugumo aspektų yra svarbių galimybių būsimai Europos Sąjungos energetikos politikai. Visų pirma manau, kad būtų ypač svarbu gerokai padidinti atsinaujinančios energijos šaltinių dalį dabartinėje energijos šaltinių sudėtyje, todėl taip pat esu už projektą „Desertec“, kurį sumanė privačių investuotojų grupė.

Jis iš dalies skirtas sumažinti ES priklausomybę nuo atskirų valstybių, iš kurių mes ligi šiol perkame iškastinį kurą. Deja, planuojamas projektas „Nabucco“ neprisidės prie to, nes dėl jo Europos Sąjunga liks neapsaugota nuo šantažo dėl planuojamo Turkijos įstojimo į ES. Todėl, įvertinus tiesioginę islamiško Turkijos režimo įtaką, dabartinio pavidalo projekto turi būti atsisakyta. Dėl šios priežasties, nepaisant šiame dokumente išdėstytų teigiamų dalykų, aš susilaikiau galutiniame balsavime balsuojant dėl viso dokumento.

 
  
MPphoto
 
 

  Geoffrey Van Orden (ECR), raštu. Mes suprantame vis kitokius įvairių mūsų sąjungininkų rūpesčius. Tačiau vertinant iš Jungtinės Karalystės pozicijų, nereikia priimti Lisabonos sutarties arba didinti Europos Komisijos kompetencijos bandant pasiekti darnesnį ES požiūrį į energetinį saugumą. Jau veikia pakankamai mechanizmų, kurie leistų ES valstybėms narėms kalbėti vienu balsu tvarkant reikalus su Rusija, jeigu to norėtume.

Pranešime pateikiamos nuorodos į Lisabonos sutartį yra labai žalingos. Jungtinės Karalystės konservatoriai ryžtingai priešinasi šios sutarties ratifikavimui ir tolesniems bandymams siekti politinės ES integracijos. Be to, apgailestauju, kad tarp tvarių ir įvairių energijos tiekimo šaltinių nepateikta jokia nuoroda į branduolinę energiją, kuri bus reikalinga ateinančiais metais. Energetinis saugumas – pirmoji ir svarbiausia mūsų vyriausybių pareiga.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika