Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2009 m. rugsėjo 17 d. - Strasbūras

9.1. Žmogaus teisių gynėjų žmogžudystės Rusijoje

  Pirmininkas. − Aš gavau šešis pasiūlymus⁽¹⁾ dėl rezoliucijos dėl žmogaus teises gynusių teisininkų žmogžudysčių Rusijoje (Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnis).

  Heidi Hautala, autorė. − (FI) Pone pirmininke, mes iš tikrųjų privalome skirti laiko žmogaus teisių aktyvistams, kurie nesenai nužudyti Šiaurės Kaukaze, ir uždegti žvakę jų atminimui. Turime nepamiršti, kad Natalija Estemirova, Zarema Sadulajeva, Alikas Džabrailovas ir daugelis kitų, kurie kentėjo ir žuvo gindami žmogaus teises, nusipelno visų mūsų paramos. Deja, mes nesugebėjome pakankamai paremti jų, kol jie buvo gyvi.

Kelia nerimą tai, kad Rusija nesugebėjo pakankamai kruopščiai atlikti kriminalinių nusikaltimų tyrimo siekdama atskleisti žmogžudystes ir kaltuosius patraukti atsakomybėn. Aš atkreipiau dėmesį, kad šiuo klausimu Europos Sąjunga palaikė oficialius ryšius su Rusija. Tačiau visiškai akivaizdu, kad mūsų pastangų nepakanka, todėl turėsime rimtai pagalvoti, kaip galėtume priversti teisinės valstybės principą veikti Rusijoje ir kaip galėtume iškelti šį klausimą daug aukštesniu lygmeniu, derėdamiesi dėl naujo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo su šia šalimi.

Be to, reikia pagalvoti, kaip galėtume žmogaus teisių gynėjus Rusijoje paremti daugiau, negu tai darome dabar. Turėtume apsvarstyti, ar galėtume pasiūlyti apsaugą esantiems pavojuje ir ar ES institucijos galėtų greitai sutvarkyti jiems vizas tam, kad jie galėtų ištrūkti iš Rusijos, kurioje jiems gresia pavojus. Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso nuomone, svarbu, kad Europos Parlamentas turėtų centrą, platinantį informaciją apie žmogaus teisių aktyvistų, kurių gyvybei gresia pavojus, padėtį ir padedantį jiems, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis. Mes galime daug ką padaryti. Ana Politkovskaja kartą pasakė, kad Vakarai gali tiek daug padaryti, tačiau daro tiek mažai.

(Plojimai)

  Véronique De Keyser, autorė. − (FR) Pone pirmininke, aš kalbėsiu glaustai, nes turiu išaiškinti savo frakcijos, kuri nepasirašė bendros deklaracijos ir pateikė atskirą rezoliuciją, poziciją.

Pirmiausia noriu pasakyti, kad mes visiškai sutinkame su bendra rezoliucija dėl Natalijos Estemirovos, Zaremos Sadulajevos ir Aliko Džabrailovo.

Mus sukrėtė šios naujos žmogžudystės, kurios iš esmės yra tiesiog žmogaus teisių aktyvistų žudynių Čečėnijoje pavyzdys.

Savo rezoliucijoje mes atkreipiame dėmesį į tuos pačius dalykus, į kuriuos atkreipiamas dėmesys bendroje rezoliucijoje: smerkiame išpuolius, raginame atlikti tyrimą ir išreiškiame savo susirūpinimą dėl žmogaus teisių aktyvistų padėties blogėjimo Rusijoje.

Mūsų pozicijos išsiskiria dėl bendroje rezoliucijoje pateikiamos papildomos nuorodos į visus žmogaus teisių gynėjus ir apskritai į padėtį Šiaurės Kaukaze. Mūsų nuomone, šiuos klausimus galima kelti kitur – aš įsipareigoju tai padaryti –, ypač rezoliucijoje, kuri bus pateikta prieš Europos Sąjungos ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą. Norėtume, kad šie klausimai dėl žmogaus teisių aktyvistų ir šių aktyvistų apsaugos būtų įtraukti ne tik į tą rezoliuciją, bet ir į visas derybas, kurias ateityje vesime su Rusija.

Taigi čia svarstoma problema, sakyčiau, yra tik laiko ir vietos problema. Tai politinė problema, kuri turėtų būti sprendžiama politiškai ir ne tik čia, kai mes nagrinėjame skubius atvejus. Todėl nusprendėme išskirti tuos dalykus, tačiau dėl problemos esmės mes, žinoma, visiškai sutinkame su kitomis frakcijomis.

  Renate Weber, autorė. − Pone pirmininke, leiskite man supažindinti Parlamentą su naujais faktais. Vien šių metų sausio mėn. žmogaus teises gynęs teisininkas Stanislavas Markelovas, atstovavęs nužudytai žurnalistei Anai Politkovskajai, buvo nušautas vidury dienos Maskvos centre. Tuo pat metu taip pat nušauta ir mirė bandžiusi jį apginti žurnalistė Anastasija Baburova.

Liepos mėn. gerai žinoma Rusijos žmogaus teises gynusi aktyvistė ir žurnalistė Natalija Estemirova rasta negyva Ingušijoje po to, kai ginkluotų vyrų buvo pagrobta kaimyninėje Čečėnijoje. Mažiau nei po mėnesio pagrobta ir nužudyta kita nevyriausybinės organizacijos aktyvistė Zarema Sadulajeva ir jos vyras.

Rugpjūčio mėn. žurnalistas Malikas Achmedilovas nušautas netrukus po to, kai išėjo iš savo namų Dagestane. Per mažiau kaip aštuonis mėnesius žuvo šeši žymūs žurnalistai ir žmogaus teisių aktyvistai.

Šie pagrobimai ir nužudymai yra tik kulminacija tų įvykių, kuriuos lemia blogėjanti žmogaus teisių padėtis Rusijoje – joje reiškiant nepriklausomą nuomonę, įskaitant teisininkų, žurnalistų ir kitų aktyvistų, vis dažniau patiriamas smurtas, grasinimai ir nepagrįstas persekiojimas.

Nebegalima nepaisyti žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje, ypač Šiaurės Kaukaze. Mes negalime būti tokie naivūs, kad patikėtume, jog nepaprastai galinga Rusija, turinti vieną iš stipriausių žvalgybos tarnybų pasaulyje, negali rasti kaltininkų ir perduoti jų teismui.

Mes visi, nepaisant politinių įsitikinimų, turime suprasti, kad nebaudžiamumas už išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus paskatins didesnį smurtą ir neteisėtumo kultūros plitimą. Rusijos valdžios institucijos turi užtikrinti žmogaus teisių gynėjų fizinį saugumą ir žodžio bei judėjimo laisvę pagal Jungtinių Tautų žmogaus teisių gynėjų deklaraciją.

  Bernd Posselt, autorius. – (DE) Pone pirmininke, vieną kartą mūsų buvusiam seniausiam nariui Ottui von Habsburgui buvo užduotas klausimas, ar jis apgailestauja, kad yra EP narys, o ne imperatorius. Jis pasakė, kad ne, nes, jeigu būtų imperatorius, turėtų kreiptis į kvailį „Jūsų ekscelencija“, tačiau būdamas EP nariu galėtų kvailį vadinti kvailiu. Aš prisiminiau šią istoriją, kai buvo minimos žmogaus teisių problemos.

Mes esame ne diplomatinė, o politinė parlamentinė institucija. Mes galime sakyti tiesą. Yra toks posakis: „žuvis genda nuo galvos“. Čia ne tas atvejis (norėčiau padėkoti R. Weber už tokius aiškius žodžius), kad šie incidentai ir žmogžudystės Kaukaze atsitiktiniai arba kokių nors tamsiųjų jėgų darbas. Nuo to laiko, kai į valdžią atėjo V. Putinas, siejamas su Čečėnijos klausimu ir paslaptingu namų sprogdinimu Maskvoje, šie įvykiai daug metų buvo kraujo pėdsakas, kuris visada veda atgal į Čečėniją ir nuo kurio kenčia nekalti žmonės: civiliai ir visų pirma žmogaus teisų aktyvistai, kurie, kaip ir tie, kuriuos minėjome ir iš kurių daugelį pažinojome asmeniškai, dirbo ne tik dėl čečėnų žmogaus teisių, bet ir dėl demokratinės Rusijos, Čečėnijos ir Rusijos gyventojų tarpusavio supratimo ir taikos Kaukaze. Šie žmonės žudomi vienas po kito.

Ponia V. De Keyser, būtent tam reikėjo surengti skubias diskusijas. Mes tapsime pajuokos objektu, jeigu moteris, sulaukusi pagyrimų šiame Parlamente ir aplankiusi mus Strasbūre, dėl savo atsidavimo žmogaus teisėms nužudoma mūsų akyse, o mes atidedame diskusiją šiuo klausimu vėlesniam laikui.

Rusija atidžiai stebi norėdama pamatyti, ar mes galime reaguoti nedelsdami, todėl turime tučtuojau reaguoti pasakydami labai aiškiai, kad ji nutrauktų žmogžudystes, žmogaus teisių pažeidimus ir užtikrintų laisvę Čečėnijoje ir Rusijoje, o visų pirma nutrauktų nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus ir žmogžudystes paslaptingomis aplinkybėmis.

  Tomasz Piotr Poręba (ECR) , autorius. – (PL) Žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje klausimas dar kartą įtrauktas į Europos Parlamento darbotvarkę.

Be to, kad nuolat persekiojamos religinės ir etninės mažumos, dar be perstojo žudomi žmogaus teisių aktyvistai. Žurnalistai ir NVO darbuotojai Rusijoje kasdien savo darbe rizikuoja gyvybe. Grasinimai, pagrobimai, kankinimai, nesankcionuoti sulaikymai tampa kasdieniu dalyku. Tai, kad Rusijos valdžios institucijos neaktyviai tiria šiuos nusikaltimus, nepasiekiama apčiuopiamų rezultatų ir nusikaltėliai lieka laisvėje, ne tik įrodo visišką valdžios institucijų veiksmų neefektyvumą, bet ir jų tylų sutikimą ir abejingumą.

Pagarba žmogaus teisėms turėtų būti pagrindinis Europos Sąjungos santykių su Rusija klausimas. Mūsų pareiga yra reikalauti iš Rusijos užtikrinti, kad būtų atlikti tinkami ir veiksmingi tyrimai, nubaudžiami nusikaltėliai ir nutrauktos šios šiurpios žmogžudystės.

  Cornelia Ernst, autorė. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, man, kaip naujai EP narei, leiskite pradėti pareiškiant, kad žmogaus teisių klausimas taip pat yra itin svarbus mano Vokietijos kairiųjų partijai ir kad mes smerkiame bet kokius žmogaus teisių pažeidimus, kad ir kur jie padaryti arba kad ir kas juos padarė. Tai neturi nieko bendra su kišimusi į nacionalinius reikalus.

Mane daug metų nuoširdžiai jaudino ir piktino tai, kad nuolat žudomi žmogaus teisių aktyvistai, susiję su padėtimi Čečėnijoje. Natalija Estemirova, Stanislavas Markelovas, Zarema Sadulajeva – tai iš tikrųjų sukrečiantys žmogžudysčių pavyzdžiai. Todėl svarbu, kad mes šiame Parlamente rūpintumės šiuo klausimu.

Man rūpi, kodėl netiriami tokie atvejai kaip Anos Politkovskajos nužudymas. Kai dabar šis procesas atnaujintas, aš labai nuoširdžiai tikiuosi, kad nusikaltėliai bus surasti ir suimti, nes kitaip kyla pavojus, kad bus pralieta daugiau kraujo ir tai bus vertinama kaip leidimas vykdyti tokius aktus. Mes paprasčiausiai tikimės, kad bus skubiai atlikti visapusiški šių žmogžudysčių tyrimai, šio klausimo bus imamasi griežtai, Rusija nebelauks ir ims pati kovoti, kad apsaugotų žmogaus teises. Neturi būti tokių atvejų, kad gindami žmogaus teises žmonės mirtų. Be to, manau, kad artėjančiame ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime šiuos klausimus reikia spręsti skubos tvarka ir ne kaip paprasčiausius antraeilius klausimus, o teikti jiems didelę svarbą, kurios jie nusipelno.

Aš asmeniškai taip pat tikiuosi, kad žmogaus teisių klausimas šiame Parlamente bus sąžiningai apsvarstytas. Pageidaučiau nediskutuoti tokiais klausimais ketvirtadienio popietę ir manau, kad šis klausimas mums būtų taip pat svarbus, net jeigu būtų susijęs su verslu ir prekyba. Tokiems klausimams dažnai teikiamas antraeilis prioritetas. Būtent tai mes norime pakeisti ir būtent tai aš norėjau pasakyti.

  Filip Kaczmarek, PPE frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, šalyje, kurioje yra aukštas nusikalstamumo lygis, kas nors galėtų pateikti teoriją, kad žmogaus teisių aktyvistų mirties faktai – atsitiktinumas. Jie yra atsitiktinumas dėl to, kad apskritai kalbant šiose šalyse daugelis žmonių tampa nusikalstamumo aukomis. Šiandien, rugsėjo 17 d., aš turiu priminti jums visiems apie liūdnas metines – 70-ąsias sovietų įsiveržimo į Lenkiją metines. Po šio įsiveržimo sovietų kariai sušaudė ne mažiau kaip 21 768 Lenkijos piliečius. Kodėl paminėjau šį faktą? Todėl, kad rusai dabar tvirtina, kad tai buvo paprastas nusikaltimas, ir lygiai taip pat – kad žmogaus teisių aktyvistų nužudymai yra „paprasti nusikaltimai“.

Žmogaus teisių aktyvistų žudymo Rusijoje mastas toks, kad jai aiškinti šį reiškinį kaip „paprastą nusikaltimą“ būtų visiškai neatsakinga. Teorija, kad šios žmogžudystės yra „atsitiktinės“, pasmerkta žlugti. Šios nuolatinės žmogžudystės reiškia, kad turi būti ryšys su Rusijos politiniu ir socialiniu klimatu, dėl kurio jos vykdomos taip dažnai. Ši problema rimtai nevertinama dėl moralinės krizės šioje šalyje, tendencijos menkinti mirties atvejus, nužmoginimo, reliatyvizmo ir nykstančių vertybių. Manau, kad mūsų rezoliucija yra apgalvota ir padės rusams išspręsti šią problemą.

  Justas Vincas Paleckis, S&D frakcijos vardu. – (LT) Socialdemokratų frakcija negali išlikti abejinga pastarojo meto žmogaus teisių aktyvistų žmogžudystėms Rusijoje. Anos Politkovskojos, Natalijos Estemirovos, Zaremos Sadulajevos, Andrejaus Kulagino žūtys neturi likti beprasmės. Griežtai smerkiame šių žiaurių akcijų kaltininkus ir tai, kad, deja, kai kuriuose Rusijos regionuose susidaro nebaudžiamumo atmosfera, politinės žmogžudystės neišaiškinamos.

Rusijos Prezidentas Dmitrijus Medvedevas pažadėjo, kad žmogžudysčių kaltininkai bus surasti ir nubausti. Jo reakcija buvo griežtesnė negu buvusio prezidento, tačiau kol kas tai tik pareiškimai. Laikas parodys, ar Rusijos valdžia sugebės įvykdyti priimtus įsipareigojimus, taip svarbius šalies piliečiams ir tarptautinei bendrijai. Mūsų nuomone, siūlomoje rezoliucijoje Rusijos veiksmų Šiaurės Kaukaze vertinimai peržengė rezoliucijos taikymo sritį, todėl socialdemokratai nusprendė priimti savo atskirą dokumentą. Socialdemokratai įsitikinę, kad žmogaus teisių padėtis Rusijoje tikrai pagerėtų, jeigu būtų paspartintos ES ir Rusijos konsultacijos dėl žmogaus teisių. Prie šių konsultacijų turi aktyviai prisidėti Europos Parlamentas, Valstybės Dūma, pilietinės, visuomeninės ir žmogaus teisių organizacijos ES ir Rusijoje. Pabrėžiame, kad žmogaus teisių apsauga turi būti išsamiai aptarta artimiausiame ES ir Rusijos vadovų susitikime. Šis klausimas tampa neatsiejama naujo ES ir Rusijos susitarimo dalimi.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). - (LT) Ši diskusija ir Europos Parlamento rezoliucija dėl kovotojų už žmogaus teises žmogžudysčių Rusijoje yra itin svarbi ir ypač dabar, kai girdime vieną po kitos pranešamas žinias apie žmogaus teisių gynėjų Natalijos Estemirovos, Aliko Džabrailavo, Zaremos Sadulajevos ir kitų nužudymus Rusijoje. Europos Sąjunga negali likti abejinga brutaliam susidorojimui su kovotojais už žmogaus teises. Santykiuose su Rusija mes privalome pabrėžti ir pabrėžiame, kad šių žmogžudysčių tyrimai trunka per daug ilgai ir dažniausiai jie baigiasi nenustačius kaltų asmenų. Tokia nepriimtina praktika tampa įprasta Rusijoje, ypač dėl nusikaltimų Čečėnijoje, kur nebaudžiamumas klesti. Viena iš pamatinių mūsų vertybių yra pagarba žmogaus teisėms, žmogaus orumui, žmogaus gyvybei ir jokie pragmatiniai interesai negali būti aukščiau už šias vertybes. Manau, kad Rusijos Prezidento Dmitrijaus Medvedevo garbės reikalas turėtų būti padaryti viską, kad žmogaus teisių gynėjų grobimų ir žudymų bylos būtų ištirtos iki galo, o kaltieji patraukti atsakomybėn.

  Tunne Kelam (PPE). - Pone pirmininke, žmogaus teisių padėtis Rusijoje pablogėjo. Dabar mes raginame Rusijos valdžios institucijas padaryti viską, kas yra jų galioje, kad būtų užtikrinta žmogaus teisių gynėjų apsauga. Mes žinome, kad esminis dalykas, kurio trūksta – noras padaryti tą „viską“. Tai galima padaryti, nes Kremlius turi lemiamą įtaką Rusijos jėgos struktūroms ir teisminei valdžiai. Todėl Rusijos teismų sistemos nesugebėjimas apginti žmogaus teisių gynėjų verčia manyti, kad režimas bendrininkauja darant šiuos nusikaltimus.

Šiandien mūsų žinia turėtų būti skirta ES valstybių narių vyriausybėms ir Komisijai. Kol Kremlius mano, kad nerimas dėl žmogaus teisių gynėjų likimo lieka deklaracijų lygmens ir neturi jokių padarinių ekonominiams santykiams, V. Putinas ir D. Medvedevas gali daryti išvadą, kad ES nesugebėjo pasimokyti iš baisios Anos Politkovskajos žmogžudystės.

  Bogusław Sonik (PPE). – (PL) Mes iš tikrųjų svarstome žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje labai simbolinę dieną. Lygiai prieš 70 metų, 1939 m. rugsėjo 17 d., Raudonoji Armija, slapta susitarusi su A. Hitleriu, okupavo trečdalį Lenkijos, kuri tuo metu kovojo prieš Vokietijos invaziją. J. Stalino pajėgos išžudė tūkstančius lenkų, o šimtai tūkstančių jų buvo išvežta į sovietų darbo stovyklas. Katynėje J. Stalino paliepimu nužudyta tūkstančiai Lenkijos karininkų. Rugsėjo 17 d. mums visam laikui liks stalinistinės Rusijos gėdos diena.

Šiandienei Rusijai neužtenka drąsos pripažinti šią šiurpią tiesą. Dabartinė jos vyriausybė griebiasi neįtikinamų pasiteisinimų dėl savo buvusios sąjungos su A. Hitleriu. Iki šiol Maskva atsisako suteikti teisę naudotis Katynės žudynių archyvais.

Daugelio šalių istorijose yra šiurpių įvykių. Tautos subrendimo laipsnis parodomas tada, kai ji sugeba stoti akistaton su savo praeitimi ir demaskuoti tai, ką reikia demaskuoti jos istorijoje. Šiandienė Vokietija yra tokio požiūrio pavyzdys. Tik tada praeitis nebebus našta šiandienei Rusijai ir leis įsilieti į laisvų ir demokratiškų šalių bendruomenę aukštai iškelta galva. Tik tada Rusija galės kartą ir visiems laikams atsirišti stalinistinės praeities akmenį nuo savo kaklo ir liautis kovoti su savo piliečiais, kurie šiuo metu rizikuoja gyvybe siekdami apginti pagrindines laisves ir žmogaus teises.

Mes gerbiame šių žmogžudysčių aukas. Mes prisiminsime jus visus.

  Rui Tavares (GUE/NGL). - (PT) Laba diena, ponios ir ponai. Natalijos Estemirovos žmogžudystė labai nuliūdino mus visus, esančius šiame Parlamente, nes mes apie jos pagrobimą sužinojome tą pačią dieną, kai susirinkome čia pirmą kartą, ir vos po kelių valandų išgirdome apie jos nužudymą. Tai negali palikti abejingo nė vieno, kad ir kurioje pasaulio vietoje jis būtų. Kaip jau sakė mano kolegė C. Ernst, aš tvirtai tikiu, kad kairieji turi ginti žmogaus teises ir žmogaus teisių gynėjus visur, nepaisant šalies, kurioje jie yra.

Šie išpuoliai, šis žmogaus teisių aktyvistų puolimas Rusijoje kelia didelį nerimą. Tai baugina ir iš tikrųjų bus nepaprastai skausminga visiems, norintiems ginti žmogaus teises Rusijoje. Taigi tai yra pirmas puolimo, dėl kurio vėliau apskritai pablogės žmogaus teisių padėtis, jau nekalbant apie pačių aktyvistų žmogaus teises, lygmuo.

Todėl šių žmogžudysčių poveikis nenuspėjamas ir kelia nerimą. Be greito ir veiksmingo teisminio tyrimo ir be garantijų, kad bus paisoma žmogaus teisių aktyvistų saugumo, padėtis iš esmės gali tapti keliančia itin didelį nerimą. Todėl aš su dideliu malonumu balsuoju už šią rezoliuciją ir pritariu joje pateikiamam kreipimuisi į Rusijos valdžios institucijas, kad jos apsaugotų žmogaus teisių aktyvistus.

Aš atvykau iš Portugalijos, iš kito Europos krašto, o kitą savaitę vyksiu į Rusiją. Tiesą sakant, rytoj keliauju į Rusijos ambasadą gauti vizos. Manau, kad Europos Sąjungos ir Rusijos santykiai labai svarbūs ir kad Europos Sąjunga už daug ką dėkinga Rusijai. Pirmas dalykas, už kurį Europos Sąjunga dėkinga Rusijai, – nuoširdumas ir aiškumas ginant rusų, Europos bendrapiliečių, žmogaus teises ir laisves.

  Eija-Riitta Korhola (PPE). – (FI) Pone pirmininke, jūsų kalba tokia nuostabi, kad nusprendžiau padėkoti jums vengriškai: köszönöm. Pone R. Tavaresai, norėčiau atsakyti į jūsų pastabas. Darbas žmogaus teisių labui nėra vien tik kairiųjų rūpestis; jis taip pat rūpi mums visiems, centro dešiniesiems, todėl tikėkimės, kad tai paskatins mus bendradarbiauti. C. Ernst minėjo kai kuriuos visiškai teisingus aspektus. Mes svarstome šiuos klausimus nepaisydami to, kad dauguma plenariniame posėdyje dalyvaujančių EP narių jau pakeliui į namus; turime dirbti kartu, kad padarytume šį klausimą politiniu prioritetu.

Aš buvau Užsienio reikalų komiteto narė, o sukūrus Žmogaus teisių pakomitetį – taip pat ir jo narė. Kartais pateikdavau pakeitimus Užsienio reikalų komitetui, todėl mano kolegos klausdavo, kodėl pakeitimus dėl žmogaus teisių vis dar pateikiu komitetui, kai tam turime Žmogaus teisių pakomitetį. Tuo metu maniau, kad kažkas negerai, jeigu mūsų Žmogaus teisių pakomitetis tampa getu arba draustiniu, kuriame nagrinėjamos žmogaus teisės. Dirbkime kartu, kad taip nenutiktų nagrinėjant žmogaus teises.

  Kristian Vigenin (S&D). – (BG) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, B. Posselto pareiškimas suerzino mane. Aš norėčiau pabrėžti, kad į tokio pobūdžio diskusijose svarstomą klausimą negalima įtraukti V. De Keyser laimėjimų ginant žmogaus teises. Ji įrodė esanti svarbiausias asmuo, dirbantis šiuo klausimu šiame Parlamente.

Aš jokiomis aplinkybėmis nepripažinsiu ir nepatikėsiu, kad galima abejoti S&D frakcijos atsidavimu žmogaus teisių apsaugai, nes mes taip pat gynėme žmogaus teises, kai jūsų, pone B. Posseltai, frakcija bandė sumenkinti nusikaltimus Gvantaname ir JAV kariuomenės elgesį su kaliniais Irake.

Dėl žmogaus teisių Rusijoje klausimo – tai iš tikrųjų rimta problema, kurią pripažįstame, o mūsų pateikiama rezoliucija pakankamai griežta ir aštri. Tačiau manome, kad šis Parlamentas turi sutelkti dėmesį į problemas, o ne paprasčiausiai kiekvieną kartą minėti ilgą mūsų santykių su Rusija problemų sąrašą, kai jos neturi jokio poveikio Rusijoje.

Ką mes darome šiuo klausimu? Kitą savaitę ir vėl siunčiame S&D frakcijos delegaciją deryboms į Maskvą, per kurias bus iškeltas šis konkretus klausimas. Nesinaudokime blogiausiais žmogaus teisių atvejais, panašiais į šį, kad sudarytume ilgą problemų sąrašą. Tai nėra šiandienių diskusijų tikslas.

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Norėčiau išreikšti liūdesį ir didžiulį susirūpinimą dėl šių metų birželio mėn. įvykių Rusijos Federacijoje. Mane sukrėtė Rusijos aktyvistų Natalijos Estemirovos ir Andrejaus Kulagino bei kitų asmenų, dalyvavusių remiant žmogaus teises, gynusių tiesą ir teisingumą, brutalios žmogžudystės. Būtina padaryti viską, kad žudikai būtų sulaikyti ir nubausti. Aš palankiai vertinu ir palaikau priemones, kurių reikia imtis siekiant atskleisti šias žmogžudystes.

2008 m. rugpjūčio mėn. taip pat pažeisti tarptautiniai susitarimai, kai per Rusijos ir Gruzijos konfliktą Rusijos ginkluotosios pajėgos puolė apgyvendintas teritorijas ir neapsaugojo civilių gyventojų nuo jų teisių pažeidimų, kuriuos darė Pietų Osetijos ginkluoti kovotojai teritorijoje, de facto kontroliuojamai Rusijos. Rusijos vyriausybė turi nedviprasmiškai patvirtinti, kad žmogaus teisių pažeidimai nebus toleruojami.

  Charles Tannock (ECR). - Pone pirmininke, žmogaus teisių aktyvistų puolimo požiūriu Rusijoje formuojasi kriminalinio nebaudžiamumo kultūra. Žurnalistai, drįsę mesti iššūkį oficialiam požiūriui, puldinėjami; etninės mažumos neproporcingai kenčia nuo smurtinių nusikaltimų, kurie, atrodo, lieka neatskleisti; didesnių laisvių šalininkai geriausiu atveju menkinami, o blogiausiu – nutildomi jėga.

Sunku tiksliai nustatyti, iš kur kyla grėsmė žmogaus teisių gynėjams Rusijoje, tačiau dar kartą matome, kaip lieka nenubausti be priežasties puldinėjantys asmenys, ir abejingą teisminių institucijų požiūrį.

Rusija priprato prie ES kalbėjimo dviprasmybėmis. Tai aišku iš to, kaip Europos Sąjunga reagavo į Rusijos bauginimus Ukrainai arba Rusijos įsiveržimą į suverenios Gruzijos teritoriją ir jos okupavimą, įvykdytą praėjusią vasarą.

Aišku, kad rizikuojama prarasti gerus ES santykius su Rusija gyvybiškai svarbiais strateginiais klausimais, tačiau negalime leisti, kad šie klausimai ištrintų iš atminties mūsų įsipareigojimą pasisakyti už pagrindines laisves ir bendras Europos vertybes – laisves ir vertybes, kuriomis patiems Rusijos gyventojams turėtų būti suteikta galimybė naudotis taikos ir saugumo sąlygomis.

  Krisztina Morvai (NI). – (HU) Aš 25 metus kaip profesionalė dalyvavau ginant žmogaus teises. Todėl visų pirma kaip teisininkė jaučiu nuoširdžią užuojautą galvodama apie savo kolegas, žuvusius dėl šios gana puikios profesijos. Taip pat šia proga norėčiau pareikšti nuoširdžiausią užuojautą jų šeimoms ir mylimiesiems.

Kokia turėtų būti tinkama veiksmų kryptis tokiu laikotarpiu kaip šis? Nedelsiant pareikalauti, kad atitinkamos valstybinės institucijos atliktų išsamų tyrimą. Norėčiau, kad šis Parlamentas turėtų pasitikėjimą ir moralinį autoritetą, kad galėtų tai padaryti. Tačiau baiminuosi, kad tai neįmanoma. Kodėl? Todėl, kad tokie reikalavimai keliami tik valstybėms, nepriklausančioms Europos Sąjungai. Tačiau visiškai kitas dalykas, kai kalbama apie žmogaus teises, šiurkščiai pažeidžiamas Europos Sąjungos valstybėje narėje, kaip atsitiko mano šalyje Vengrijoje, kurioje žmonėms buvo šaudoma į akis didžiuliame kelių tūkstančių žmonių susirinkime, skirtame 1956 m. revoliucijos ir kovos už laisvę metinėms paminėti – tai organizavo žmogus, šiuo metu pirmininkaujantis šiai sesijai, t. y. pirmininko pavaduotojas P. Schmitt. Šis Parlamentas neatliko jokio šio atvejo ir krizinės padėties, tebesitęsiančios nuo to laiko, tyrimo.

Aš baiminuosi, kad tol, kol tai nebus padaryta, ir tol, kol moteris, buvusi vyriausybės, leidusios šaudyti į žmones, nare, galės būti Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja, mes negalėsime turėti tikro pasitikėjimo ir moralinio autoriteto kitoje šalyje ir prašyti atlikti tokį tyrimą šalyje, nepriklausiančioje Europos Sąjungai. Todėl noriu paprašyti jus pasiūlyti ir pareikalauti atlikti skubų žmogaus teisių pažeidimų Vengrijoje tyrimą. Ačiū.

  Cristian Dan Preda (PPE). – (RO) Visų pirma noriu pasakyti, kad esu nusivylusi, kad svarstant krizę pieno sektoriuje posėdžių salė buvo pilna, o dabar, svarstant žmogaus teisių klausimą, nemanau, kad posėdžių salėje mūsų liko bent kiek daugiau kaip 40 proc. Gaila, kad taip yra. Nesakau, kad krizė pieno sektoriuje nėra svarbi, tačiau tokia problema kaip žmogaus teisės turi pirmaeilę politinę reikšmę kiekvienam iš mūsų.

Noriu pasakyti, kad, mano manymu, nepriimtinas pats suvokimas, kad šiais metais, kai, kaip gerai žinoma, daugelis Vidurio ir Rytų Europos šalių švenčia 20-ąsias komunizmo žlugimo metines, valstybė, kuri yra visai šalia mūsų ir kuri buvo šių komunistinių režimų pradininkė, rodo tokį abejingumą nusikaltimams, įvykdytiems prieš žmogaus teisių aktyvistus. Manau, kad kiekvienas iš mūsų privalo patvirtinti, kad ryšiai su totalitarizmu nutraukiami.

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Pone pirmininke, šiandienė diskusija dėl žmogaus teisių gynėjų padėties Rusijoje vyksta labai laiku ir labai tinkama. Naujausia smurto prieš žmogaus teisių gynėjus banga atskleidė grėsmingus pavojus, su kuriais jie susiduria dirbdami savo darbą. Daugelis labai brangiai sumokėjo už žmogaus teisių pažeidimų atskleidimą. Mes atiduodame pagarbą visiems žuvusiesiems ir tiems, kurie tęsia savo darbą tokiomis sąlygomis.

Dauguma smurto prieš žmogaus teisių gynėjus atvejų įvyko Šiaurės Kaukaze, didėjančio nestabilumo aplinkoje. Komisija pažįsta daugelį iš šių teisių gynėjų. Jie labai gerbiami partneriai žmogaus teisių projektų įgyvendinimo srityje. Nekalti civiliai gyventojai, teisėsaugos darbuotojai ir vyriausybės pareigūnai žuvo šiame regione tebevykstančioje kovoje.

Smurtas prieš žmogaus teisių gynėjus reiškiasi ne vien Šiaurės Kaukaze. Gaunama aktyvistų, teisininkų ir nepriklausomų žurnalistų, visoje Rusijos Federacijoje patiriančių smurtą, puolimą ir gąsdinimą, pranešimų. ES turi toliau pasisakyti prieš smurtą ir primygtinai reikalauti, kad Rusija laikytųsi savo įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė kaip Jungtinių Tautų, ESBO ir Europos Tarybos narė.

Itin svarbu, kad būtų tinkamai ištirti išpuoliai prieš pilietinės visuomenės aktyvistus ir jų smurtinės mirties atvejai bei nedelsiant nustatyti ir nubausti nusikaltėliai. Baimės ir nebaudžiamumo atmosferą galima išsklaidyti tik vykdant šių nužudymų veiksmingą ir įstatymais nustatytą baudžiamąjį persekiojimą.

Prezidentas D. Medvedevas pasisakė prieš tai, ką jis pavadino „teisiniu nihilizmu“, vyraujančiu Rusijoje. ES pasirengusi palaikyti Rusiją, jai tęsiant teismų sistemos reformą. ES labai vertina turimą galimybę apsvarstyti savo susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties su Rusijos valdžios institucijomis. Mes palankiai vertiname atviresnę Prezidento D. Medvedevo poziciją dėl diskusijų su ES šiais klausimais.

Kitame ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime bus galima pratęsti šias diskusijas. Jos turi būti papildytos ekspertų mainais. Reguliarios ES ir Rusijos konsultacijos žmogaus teisių klausimais suteikia galimybę išplėsti šių diskusijų apimtį ir pašnekovų, su kuriais mes aptariame žmogaus teisių klausimus, grupę.

Žmogaus teisių gynėjų saugumas turi būti svarbiausias rūpestis. Raginame Rusijos valdžios institucijas dėti visas įmanomas pastangas siekiant užtikrinti, kad tie, kurie dirba siekdami atskleisti žmogaus teisių pažeidimus, galėtų tai daryti be baimės patirti smurtą arba bauginimo.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks diskusijoms pasibaigus.

(1) Žr. protokolą.