Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2009 m. spalio 8 d. - Briuselis

8. Paaiškinimai dėl balsavimo

- Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo:

- Pranešimas: Renate Weber (A7-0011/2009)

  Jan Březina (PPE). – (CS) Ponia pirmininke, Čekija buvo viena iš tų, kurios ėmėsi veiksmų, kad būtų pateiktas Tarybos pamatinio sprendimo dėl jurisdikcijos įgyvendinimo kolizijų baudžiamuosiuose procesuose prevencijos ir sprendimo projektas, ir tai rodo, kad teisminį bendradarbiavimą Čekija laiko labai svarbiu. Tačiau atsižvelgiant į klausimo opumą reikia užtikrinti, kad bendradarbiavimas vyktų neviršijant Steigimo sutartimi Europos Sąjungai suteiktos kompetencijos ribų. Šiuo atveju taip ir yra. Kita vertus, silpnoji vieta yra tai, kad padėtis yra palyginti neapibrėžta, pvz., nenustatyti terminai, per kuriuos prašymą gavusi įstaiga turi pateikti atsakymą, ir nėra kriterijų tinkamiausiai teismo institucijai, narinėjančiai baudžiamąsias bylas, nustatyti. Kita kliūtis yra menka integracija su Eurojustu, kuri turėjo būti dėmesio centre. Kaip Europos teisminio bendradarbiavimo institucija, kuri neveikia, Eurojustas turi gerokai daugiau galimybių nei jam numatytas vaidmuo pamatinio sprendimo projekte, kuris nenustato net reikalavimo informuoti Eurojustą, jeigu sprendžiami baudžiamojo persekiojimo tarptautinių nusikaltimų vienoje valstybėje narėje atveju klausimai.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Ponia pirmininke, aš balsavau prieš šį pranešimą, tačiau ne todėl, kad prieštaraučiau keitimuisi informacija dėl baudžiamųjų procesų tarp nacionalinių valdžios institucijų. Išsiaiškinti, ar tuo pačiu metu nėra vykdomas teisminis procesas dėl tų pačių aplinkybių kitose valstybėse narėse, yra gera mintis.

Tačiau aš labai priešinuosi dėl federalistinio įvairių pakeitimų pobūdžio. Kaip pavyzdį pasitelkime 3 pakeitimą, kuris aiškiai neleidžia valstybėms narėms savo nuožiūra priimti sprendimo dėl kompetentingos institucijos. Aš jokiu būdu nesu nusistatęs prieš Eurojustą, tačiau jis neturi tapti „superinstitucija“.

- Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos: G20 vadovų susitikimas Pitsburge (rugsėjo 24–25 d.) (RC-B7-0082/2009)

  Zigmantas Balčytis (S&D). – Ponia pirmininke, aš balsavau už rezoliuciją. Džiaugiuosi matydamas, kad tiek Europa, tiek stipriausios šalys pakankamai vertina padėties, kurioje esame, rimtumą ir neieškoma universalios sistemos. Krizę sukėlė daugelis sudėtingų ir tarpusavyje susijusių veiksnių ir nebus lengva rasti išeitį.

Pasaulinė finansų krizė suteikė mums gerą galimybę iš naujo įvertinti prioritetus ir veiksmus, ypač tvaraus ilgalaikio ekonominio atsigavimo valdymo srityje. Mes esame įsipareigoję ir piliečiai iš mūsų tikisi, kad pasirūpinsime, jog ekonomika vėl visu greičiu augtų siekiant užtikrinti veiksmingą kapitalo rinkų ir kreditų sistemos veikimą, kovą su nedarbu ir darbo vietų kūrimą, taip pat žmonių, ypač vargingų ir labiausiai pažeidžiamų, apsaugą. Tai nebus lengva, tačiau manau, jog einame teisinga linkme.

  Daniel Hannan (ECR). – Ponia pirmininke, labai rimtai siūlome ją sugriežtinti. Finansų krizė kilo dėl per didelės valstybės intervencijos: pirmiausia todėl, kad labiau politiniu nei rinkos sprendimu, prie kurio prisidėjo visi centriniai bankai, per ilgai buvo taikomos per žemos palūkanų normos, ir todėl, kad tik pernai įstatymų leidėjai ragino skolintojus suteikti daugiau pigių paskolų.

Taigi G20 vadovai susirenka ir klausia: „Koks yra sprendimas? Tolesnė valstybės intervencija.“ Kaip kadaise sakė Markas Tvenas, spėju, kad jeigu teturime plaktuką, viskas pradeda atrodyti kaip vinys. Tačiau tiesa yra ta, kad kiekviena priemonė, kurios jie ėmėsi, geriausiu atveju buvo nenaudinga, blogiausiu atveju sparčiai blogino mūsų padėtį: finansinė pagalba, nacionalizacija, tariama kova su „mokesčių rojumi“ (jiems tai yra visos šalys, kuriose galioja palankesni mokesčiai nei jų šalyse) ir dideliu valstybės įgaliojimų išplėtimu prisidengiant „nenumatytais atvejais“. Dabar siekiame reformuoti visą finansų sistemą. Savo kalbą pabaigsiu savo tėvynainio teisėjo Kennetho Asprey žodžiais: „Reforma? Ar viskas dar nepakankamai blogai?“

  Lena Ek (ALDE). – Ponia pirmininke, turiu dvi pastabas dėl paskutinio balsavimo dėl G20 vadovų susitikimo Pitsburge. Apgailestaudama manau, kad kritikuotina yra tai, kad tiek nedaug dėmesio rezoliucijoje ir G20 vadovų susitikimo medžiagoje skiriama tam, kaip įveikti klimato krizę. Taip pat minimas Tobino mokestis, kuris, mano manymu, galėtų būti naujas būdas finansuoti paramą vystymuisi ir pagalbą besivystančioms šalims sprendžiant klimato problemas.

Dėl pakeitimų nebalsavau už todėl, kad jų formuluotė yra labai pasenusi – tartum diskutuotume apie Tobino mokestį prieš dvidešimt metų. Šiuolaikiškos diskusijos, ar tai yra naujas finansavimo šaltinis Jungtinėms Tautoms, tikslas yra šiek tiek kitoks ir, tikiuosi, prie šio klausimo dar vėliau sugrįšime.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikis besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui (B7-0078/2009)

  Zigmantas Balčytis (S&D). – Ponia pirmininke, palaikiau šią rezoliuciją, nes manau, kad laikas kiekvienam prisiimti atsakomybę ir įvykdyti savo įsipareigojimus besivystančioms šalims. Tiesa, kad pasaulinė, ekonomikos ir finansų krizės labai pakenkė net labiausiai išsivysčiusioms šalims, tačiau privalome nepamiršti, kad nuo jos dar labiau nukentėjo vargingiausios šalys. Turime atsiminti, kad besivystančios šalys krizės nesukėlė, tačiau jos dabar neša sunkią naštą.

Tūkstantmečio tikslų įgyvendinimui iškilo didelis pavojus. Labai džiaugiuosi tuo, jog G20 pranešė prisiimsiantys bendrą atsakomybę, ir tikiuosi, kad šie pažadai bus įgyvendinti.

  Krisztina Morvai (NI). – Ponia pirmininke, parėmiau šį pranešimą, nes manau, kad pasauliui reikia naujo pavyzdžio, kai vien tik pinigais ir nauda pagrįstus sprendimus pakeičia į žmogų ir bendruomenę orientuoti sprendimai, o konkurencinę logiką pakeičia teisingumo logika.

Šį pranešimą laikau mažiausiai pradžia. Nemanau, kad jis visiškai atitinka naująjį pavyzdį, tačiau jame bent jau yra naujo pavyzdžio užuomazgos, ypač 2 dalyje, kurioje teigiama: „mano, kad būtina nedelsiant pradėti radikalią politikos reformą, siekiant nagrinėti esmines maisto ir finansų krizės priežastis ir įgyvendinant naujas, demokratines, skaidrias tarptautinės prekybos taisykles ir tarptautinio finansavimo sistemą“.

Manau, ir tikiuosi, kad į tai žiūrėsime labai rimtai. Yra pagrindinės šios krizės priežastys ir mums tikrai reikia įvertinti šias priežastis sistemingai ir radikaliai. Reikia radikaliai naujo pavyzdžio.

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Ponia pirmininke, balsavau už šią rezoliuciją. Pasaulio finansų ir ekonomikos krizė iš tikrųjų palietė visas šalis, tačiau ypač pakenkė vargingiausioms šalims. Krizė neigiamai atsiliepė visiems jų finansavimo šaltiniams ir be tarptautinės pagalbos jos negalės išsaugoti tai, ko pasiekė.

Krizė kėlė pavojų tūkstantmečio tikslams, užsibrėžtiems iki 2015 m. Todėl remiu planą anksčiau nei planuota skirti 8,8 mlrd. EUR. paramos vystymuisi biudžetui ir skubias priemones žemės ūkiui finansuoti bei pasiūlymą skirti 500 mln. EUR socialinėms išlaidoms. Aš neparėmiau šios rezoliucijos straipsnių, susijusių su Tobino mokesčiu.

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Ponia pirmininke, balsavau už rezoliuciją ir už pakeitimus, kad būtų įvestas Tobino mokestis.

Tai padariau vedamas asmeninio nuoseklumo, nes 2002 m., kai buvau Baskų Parlamento narys, šis Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje buvo išsakyta, kad reikia spręsti tarptautinių kapitalo judėjimų klausimą pagal jų socialinį ir ekonominį poveikį pasaulyje, kad reikia nustatyti žmogaus raidos, kovos su nelygybe tarp žmonių ir socialinių sektorių, taip pat aplinkos pusiausvyros stebėsenos ir prisidėjimo siekiant šių tikslų sistemos sukūrimo kriterijus ir mechanizmus ir kad mūsų pareiga sukurti spekuliacijų apribojimo mechanizmą.

Lygiai taip pat mes manėme turintys pareigą prisidėti prie pasiūlymų, kaip spręsti tarptautinių kapitalo judėjimų demokratinės kontrolės ir jų socialinio poveikio klausimus, rengimo. Mes taip pat nustatėme ir patvirtinome, kad skubiai reikia įvesti vadinamąjį „Tobino mokestį“, kuriuo apmokestinami paramai vystymuisi skirti tarptautiniai finansiniai sandoriai, ir sukurti demokratinius tarptautinės sistemos reguliavimo mechanizmus.

Jau praėjo keleri metai nuo tada, kai Baskų Parlamentas priėmė šį sprendimą, ir džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria laikomasi tos pačios pozicijos.

  Daniel Hannan (ECR). – Ponia pirmininke, norėčiau jus pasveikinti taip lanksčiai, sumaniai ir tiksliai atlikus pirmininkės pareigas.

Penkiasdešimt metų Europos prekybos ir žemės ūkio politika buvo išvengiamo skurdo trečiosiose pasaulio šalyse priežastis. Tuo pat metu mes neįsileidome produkcijos iš šalių, kuriose dažnai žemės ūkio produktų eksportas yra pagrindinis pajamų šaltinis, ir, dar daugiau, eksportavome – neveiksmingai atsikratėme savo pertekliaus – savo perteklių į jų rinkas. Tada bandėme nuraminti savo sąžinę didžiulėmis pagalbos programomis, kurios nepagerino padėties tose šalyse, bet priešingai, panaikindamos skirtumą tarp atstovavimo ir apmokestinimo, sulėtino demokratijos vystymąsi didžiojoje pasaulio dalyje.

Štai, ką galėtume padaryti rytoj, kas turėtų staigų, teigiamą ir perversminio pobūdžio poveikį šalims, apie kurias kalbame – galėtume panaikinti bendrą žemės ūkio politiką. Geriausia yra tai, kad tai nieko nekainuotų. Priešingai, mūsų ūkininkams bus geriau, mūsų kaimo vietovėmis bus geriau rūpinamasi, mažės mokesčiai ir maisto kainos, o tai sumažins infliaciją ir bendrai pagerins ekonominę pasaulio padėtį.

Jeigu pamanėte, kad pamiršau, aš laikausi savo nuomonės ir vis dar manau, kad dėl Lisabonos sutarties būtinas referendumas: Pactio Olisipiensis censenda est.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Ponia pirmininke, mane toliau stebina šio Parlamento veidmainiavimas ir nenuoseklumas. Viena vertus, šioje rezoliucijoje teisingai tvirtinama, kad gėda, kai geriausi ir gabiausi žmonės išvyksta iš besivystančių šalių, ir šis protų nutekėjimas kenkia jų ekonomikai. Kita vertus, politiniu požiūriu šis Parlamentas remia ES mėlynąją kortelę ir legalios migracijos į Afriką priėmimo centrus – aplinkybės, sukeliančios šį protų nutekėjimą ir dėl kurių jis tęsiasi. Galiausiai patirtis parodė, kad „apykaitiniai migrantai“ lieka Europoje. Tačiau yra begalė kitų priežasčių, dėl kurių aš balsavau prieš šią rezoliuciją, kaip antai joje išsakytas prašymas skirti vis daugiau ir daugiau ES paramos vystymuisi. Jeigu Europai reikėtų dalyvauti vystomajame bendradarbiavime, ji turėtų būti valstybių narių koordinatorė, o ne donorė.

  Edward Scicluna (S&D). − (MT) Didžioji dalis šio Parlamento ir kitų vyriausybių veiklos dalis šioje srityje yra „gaisro gesinimas“. Atsižvelgiant į klimato pokyčius imtasi prevencinių priemonių. Vis dėlto kaip prevencijos formos taip pat turime imtis darbo nepakankamo išsivystymo srityje. Daugelis imigracijos problemų, su kuriomis susiduriame, yra ne politinės, o ekonominės, ypač Viduržemio jūros regione, todėl turime teikti pagalbą, kad neleistume šiai problemai didėti.

- Raštu pateikti paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: Reimer Böge (A7-0021/2009)

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už Italijos pateiktą prašymą dėl paramos skyrimo iš Europos Sąjungos solidarumo fondo Abruzzo regiono, labai apgadinto per 2009 m. balandžio mėn. žemės drebėjimą, atstatymui remiantis humanitariniais pagrindais į sunkią padėtį patekusios šalies požiūriu. Atsižvelgdamas į šios priemonės paskirtį – t. y. kovoti su stichinėmis nelaimėmis ir solidarizuotis su nuo stichinės nelaimės nukentėjusiais regionais – Europos Sąjungos lygmeniu norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad reikia pagreitinti prašomos paramos skyrimo nukentėjusioms valstybėms procedūras.

  Louis Bontes, Barry Madlener ir Laurence J.A.J. Stassen (NI), raštu. − (NL) Nyderlandų laisvės partija (PVV) palankiai vertina skubią pagalbą, tačiau tokią pagalbą turėtų teikti atskiros valstybės narės, o ne Europos Sąjunga.

  David Casa (PPE), raštu. − 2009 m. balandžio mėn. Italijoje įvyko daug žalos padaręs žemės drebėjimas. Todėl Komisija pasiūlė panaudoti ESF lėšas Italijoje. Įvykiai Italijoje yra iš tikrųjų tragiški. Todėl pritariu, kad ESF lėšų panaudojimas yra pagrįstas, ir aš balsavau už.

  Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už Reimerio Böge pranešimą dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų panaudojimo Italijoje, nes manau, kad Europos Sąjunga privalo kuo greičiau atsiliepti į šalies prašymą suteikti pagalbą, kad būtų sušvelnintos tragiškos 2009 m. balandžio mėn. Italijos Abruco regione įvykusio žemės drebėjimo, nusinešusio 300 žmonių gyvybes ir padariusio labai didelę žalą, pasekmės.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Kaip jau turėjau galimybę tai pasakyti anksčiau, manau, kad valstybių narių tarpusavio solidarumas ir ypač Europos parama nuo stichinių nelaimių nukentėjusioms šalims yra aiškus ženklas, kad Europos Sąjunga jau nėra tik laisvos prekybos zona. Sukurdama tokias specialios paramos priemones kaip Europos Sąjungos solidarumo fondas ES parodo galinti išlikti vieninga ištikus nelaimei tada, kai ypač reikalinga žmonių ir materialinė pagalba. Todėl norėčiau dar kartą pasidžiaugti ir išreikšti savo paramą dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų panaudojimo, šiuo atveju padedant 2009 m. balandžio mėn. Italijos Abruco regione įvykusio žemės drebėjimo nukentėjusiesiems.

Pasikartosiu, kad norėčiau, jog Europos Sąjungos solidarumo fondas nebūtų naudojamas per dažnai – t. y. kad Europoje neįvyks daug didelių nelaimių – ir kad jo struktūra ir galimybė iš jo gauti paramą būtų nuolat tobulinamos ir dažnai vertinamos tam, kad būtų galima greitai, o ne biurokratiškai patenkinti realų galimą poreikį.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Pranešimu patvirtinama Europos solidarumo fondo pagalba Italijai, kurioje 2009 m. įvyko žemės drebėjimas, nusinešęs 300 žmonių gyvybes ir padaręs labai didelę žalą. Vertinama, kad bendra tiesioginė žemės drebėjimo žala siekia daugiau kaip 10 mln. EUR ir pagal fondo naudojimo kriterijus buvo įvertinta kaip „didelė stichinė nelaimė“, todėl grindžiama tuo pačiu teisiniu pagrindu.

Todėl Komisija siūlo panaudoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas skiriant 493 771 159 EUR paramą. Nepamirškime, kad Komisijos pateiktas ir 2006 m. gegužės mėn. Parlamento atmestas pasiūlymas dėl šio fondo sukuriamų reglamentų persvarstymo vis dar nagrinėjamas Taryboje.

Kaip matome, be kita ko, svarbu užtikrinti, kad regioninės nelaimės ir toliau atitiktų reikalavimus arba net būtų išsaugota galimybė regioninę nelaimę pripažinti stichine nelaime Viduržemio jūros regione ir pritaikyti šį fondą – reakcijos laiko ir reikalavimus atitinkančių veiksmų požiūriu – konkretiems poreikiams ištikus tokiai stichinei nelaimei kaip sausra arba gaisrai.

  Marian-Jean Marinescu (PPE), raštu. – (RO) Šiandien aš balsavau už Reimerio Böge pranešimą dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų panaudojimo Italijoje. Džiaugiuosi tuo, kad nepaisant sunkumų šis pranešimas buvo įtrauktas į darbotvarkę. Parlamento administracija ateityje turi iš anksto numatyti tokias situacijas, kokioje esame šiandien. Negalime dėl techninių priežasčių atidėti balsavimą dėl pranešimų, kurie turi didelį poveikį Europos piliečiams. Europos Komisija turi persvarstyti Solidarumo lėšų panaudojimo procedūras, siekiant pagreitinti paramos išmokėjimą. Turi būti sukurta avansų išmokėjimo sistema remiantis skubiai atliktu pirminiu tiesiogiai patirtos žalos įvertinimu. Galutinis mokėjimas turi būti atliktas remiantis galutiniais tiesioginės žalos skaičiavimais ir atsižvelgus į prevencines priemones, kurių buvo imtasi atsitikus nelaimei.

  David Martin (S&D), raštu. − Aš balsavau už 7 pakeitimą. Džiaugiuosi, kad balsavimas buvo surengtas greitai, ir tikiuosi, kad Italijai reikalingos lėšos bus skirtos kuo greičiau, idant būtų suteikta greita ir veiksminga pagalba.

  Barbara Matera (PPE), raštu. − (IT) Norėčiau pasveikinti Parlamentą, kad mano vakar dienos prašymu nebuvo atidėtas balsavimas dėl Solidarumo fondo lėšų panaudojimo Italijoje dėl balandžio mėn. vykusio žemės drebėjimo Abruco regione, nusinešusio daug žmonių gyvybių ir padariusio didelę materialinę žalą. Net ir dviem savaitėms tikrai nebuvo reikalo atidėti balsavimo, kuris turi tokią didelę reikšmę sunkumus patiriančių Europos piliečių gyvenimams.

Pirminį tyrimą Europos Komisija atliko labai greitai, suteikdama būtent tiek paramos, kiek Italija prašė, t. y. 493 771 159 EUR. Tikriausiai tai bus didžiausia iki šiol iš šio fondo skirta suma. Šiuo balsavimu Parlamentas parodo visišką solidarumą ir vienybę su nukentėjusiais gyventojais. Paprastai šio fondo lėšų panaudojimas užtrunka vidutiniškai apie aštuoniolika mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad žemės drebėjimas įvyko prieš penkis mėnesius, šįkart konsultavimosi etapą Parlamente pasiekėme labai greitai. Todėl nuoširdžiai tikiuosi, kad Komisija ir Taryba užtruks kaip įmanoma trumpiau ir užtikrins, kad iki metų pabaigos Italijai lėšos būtų skirtos.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. − Abruco regione įvykusio žemės drebėjimo pasekmės buvo pribloškiančios ir tragiškos ir finansavimas, kuriam šiandien pritariame, žinoma, negali atlyginti siaubingos žmonių gyvybių netekties arba fizinio bendruomenių sunaikinimo dėl šios stichinės nelaimės. Tačiau finansavimas iš ES solidarumo fondo tikrai padės regionui ir ilgalaikiam jo atsigavimui ir šio fondo veiksmingas veikimas parodo Europos Sąjungos valstybių narių tarpusavio solidarumą. Praktinių priemonių programos ir mechanizmai mus stiprina kaip sąjungą ir daro pajėgesnius kovoti su krizėmis nepaisant to, ar tai yra ekonominis nuosmukis, ar stichinės nelaimės. Ir toliau turėtume remti šias praktines pagalbos teikimo valstybėms narėms priemones, kai jos tikrai reikia. Vykdoma politika mums leidžia daryti įtaką įvykiams ir juos kontroliuoti, tačiau tokiems įvykiams kaip stichinės nelaimės, kurių politika neapima, galime sukurti šiuos svarbius mechanizmus, kurie mums padėtų kovoti su krizėmis.

  Rafał Kazimierz Trzaskowski (PPE), raštu. – (PL) Ištikus tragiškai nelaimei, dėl kurios žmonės prarado savo artimuosius, o neretai ir visą savo turtą, be to, buvo sugriautas gražus gilią senovę menantis miestas, pritarimas tokiam pasiūlymui yra suprantamas padorumo poelgis. ES solidarumo fondas yra veiksmingų, bendrų ES veiksmų pavyzdys, kai vienam iš narių nutinka tokia nelaimė. ES solidarumo fondas sudaro sąlygas greitai suteikti skubią pagalbą ir neabejotinai yra teigiamas ženklas ES piliečiams.

  Derek Vaughan (S&D), raštu. − Džiaugiuosi palankiais balsavimo rezultatais, leidžiančiais skirti finansavimą nukentėjusiems dėl žemės drebėjimo Abruco regione. Mūsų reakcija į tokias stichines nelaimes kaip Italijos nuniokojimas turi peržengti politikos ribas. Kiekvienas šio Parlamento narys, turintis bent kiek žmogiškumo, žinoma, pritars, kad reikia imtis veiksmų padėti šios katastrofos aukoms atkurti jų gyvenimus, namus ir ateitį.

ES solidarumo fondas leidžia mums veikti kaip bendruomenei, kad padėtume skurstantiems ir kenčiantiems. Nuo fondo įsteigimo jo pagalba buvo teikiama daugiau nei pusės ES valstybių narių žmonėms ir dėl daugiau kaip dvidešimties nelaimių pradedant potvyniais ir baigiant miškų gaisrais, sausra ir ugnikalnių išsiveržimais. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad Velso gyventojai buvo vieni iš tų, kuriems buvo skirta parama po siaubingų 2007 m. potvynių.

Vis dėlto reikia panagrinėti fondo įplaukas ir esama rimtų priežasčių sudaryti sąlygas fondui turėti nuosavus išteklius, kad fondo lėšų panaudojimas neturėtų poveikio kitiems projektams.

Tikiuosi, kad kaip nors šie pinigai padės ne tik atstatyti sugriautus pastatus, bet ir atkurti suardytas bendruomenes.

- Pranešimas: Renate Weber (A7-0011/2009)

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Teisminio bendradarbiavimo baudžiamuosiuose procesuose tarp panašią kompetenciją turinčių įstaigų pagerinimas yra ypač svarbi priemonė. Jeigu veiksmai, kuriais buvo padarytas nusikaltimas, patenka į dviejų ar daugiau valstybių narių jurisdikciją, baudžiamasis procesas turi būti vykdomas tinkamiausioje jurisdikcijoje, taigi labai svarbu sukurti bendrą, vientisą šios jurisdikcijos objektyvaus ir skaidraus pasirinkimo sistemą. Nesėkmingas principo ne bis in idem, numatyto Konvencijoje dėl Šengeno sutarties įgyvendinimo, taikymas pažeidžia pagrindines teises ir prieštarauja ES tikslui sukurti bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Pranešime, už kurį balsavau, sustiprinamas užtikrinimas, kad šio principo bus laikomasi visoje Europos teisminėje erdvėje, o ne tik nacionaliniuose teisminiuose procesuose. Todėl džiaugiuosi, kad pranešimas buvo patvirtintas per vakar dienos sesiją.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Aš balsavau už šį pranešimą, nes jurisdikcijos kolizijų klausimai turi būti sprendžiami kuo efektyviau siekiant konsensuso. Galima tuo pasidžiaugti, kad ne bis in dem principas yra užtikrinamas numatytų valstybių teismų erdvėje. Tenka apgailestauti, kad pranešime nėra numatyti kompetencijos kolizijos sprendimo būdai, kuriai valstybei priskirtas jurisdikcijos vaidmuo. EUROJUST vaidmuo taip pat nėra tiksliai apibrėžtas, nepaisant to, šis pranešimas yra paskata ir toliau siekti svarbių sprendimų piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

  David Casa (PPE), raštu. − Vis labiau globalizacijos veikiamame pasaulyje ir 27 valstybes nares turinčioje ES kokios nors jurisdikcijos kolizijos tikimybė yra didelė ir gali sukelti sunkumų. Taigi aš balsavau už.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. − (PT) Manau, kad labai svarbu didinti baudžiamųjų procesų veiksmingumą ir užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą. Šis pamatinis sprendimas padės užkirsti kelią jurisdikcijos kolizijoms ir jas panaikinti, užtikrins, kad teisminis procesas būtų pradedamas naudojantis tinkamiausia jurisdikcija, ir suteiks daugiau skaidrumo ir objektyvumo pasirenkant baudžiamąją jurisdikciją tais atvejais, kai bylos aplinkybės priklauso dviejų ar daugiau valstybių narių jurisdikcijai.

Tikiuosi, kad taip galima užkirsti kelią tuo pačiu metu vykstantiems ir nereikalingiems baudžiamiesiems procesams kartu nedidinant biurokratijos tuo atveju, kai greičiau galima rasti geresnį sprendimą. Pvz., tuo atveju, kai valstybės narės jau įgyvendina lankstesnes priemones arba susitarimus, jiems turėtų būti teikiama pirmenybė. Tais atvejais, kai baudžiamieji procesai tuo pat metu būtų vykdomi skirtingose valstybėse narėse tiems patiems asmenims dėl tų pačių aplinkybių, gali būti pažeidžiamas ne bis in idem principas, kurį reikia veiksmingai taikyti visoje Europos teisminėje erdvėje. Aš taip pat pritariu, kad Eurojustas labiau įsitrauktų nuo proceso pradžios.

  Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson ir Marita Ulvskog (S&D), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, manome, kad pačios valstybės narės turėtų nuspręsti, kokios institucijos turėtų būti kompetentingos konsultavimosi procedūroje. Taip pat manome, kad Eurojusto dalyvavimas turėtų papildyti valstybių narių veiksmus ir turėtų būti antraeilis ir kad šiuo sprendimu neturėtų būti didinami šios įstaigos įgaliojimai.

Vis dėlto Parlamento pranešimas daugeliu atžvilgių pagerina siūlomą pamatinį sprendimą. Ne tik nacionalinės valdžios institucijoms, bet taip pat, ir juo labiau, asmenims, kurie įtariami ar kaltinami įvykdę nusikaltimą, yra svarbu, kad būtų aiškūs terminai, procedūrinės garantijos ir kitos galiojančios apsaugos priemonės

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Vykdant tokio pobūdžio procesus labai svarbu koordinuoti valstybių narių veiksmus užkertant kelią jurisdikcijos įgyvendinimo baudžiamuosiuose procesuose kolizijoms ir jas panaikinant, kad teisingumas būtų vykdomas veiksmingiau. Todėl pasitelkiant objektyvius kriterijus ir siekiant būtino skaidrumo reikėtų koncentruoti su įvairiomis jurisdikcijomis vienoje valstybėje narėje susijusius baudžiamuosius procesus ne tik todėl, kad būtų užkirstas kelias laiko ir išteklių švaistymui, bet taip pat dėl patiriamų išlaidų ir dėl to, kad labai svarbu didinti procesų nuoseklumą ir veiksmingumą.

Todėl kuo trumpiau trunkantys tiesioginiai kompetentingų institucijų ryšiai yra labai svarbūs nustatant kompetentingą teisminę instituciją ir perduodant procesą. Šiomis aplinkybėmis per visą baudžiamąjį procesą svarbu prisiminti asmens, įtariamo įvykdžius nusikaltimą, teises, nes vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų – suteikti jos piliečiams laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę be vidaus sienų.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Balsavome prieš šį pranešimą, nes juo siekiama sustiprinti Eurojusto vaidmenį. Teisiniu požiūriu Tarybos pamatinio sprendimo projektas visų pirma geriau užtikrina priimamų sprendimų teisingumą, nes juo aiškiai garantuojamas ne bis in idem principo laikymasis: asmuo negali būti dukart baudžiamas tame pačiame baudžiamajame procese. Nepaisant to, kad pranešėjas tai suvokė, pateikti pakeitimai sustiprina Eurojusto vaidmenį išskirtinei valstybių narių kompetencijai priskiriamose srityse. Tokiu būdu, taip pat ir dėl išankstinio kišimosi į procesą Eurojustas pateikiamas kaip už valstybes nares aukščiau esanti institucija, nes iš valstybių narių atimama galimybė pasiekti susitarimą dėl to, kieno jurisdikcijai priklauso procesas.

Nemanome, kad visa tai galima pateisinti „laiko ir išteklių švaistymu“. Valstybės narės jurisdikcijos teisingumo ir kitose srityse perdavimas ES susilpnina jų suverenumą ir akivaizdu, kad jis nėra naudingas visuomenei ginant savo teises, laisves ir garantijas. Mes manome, kad tai yra būtent dar vienas tokio reiškinio pavyzdys.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Ne bis in idem principas, pagal kurį asmuo už tą patį nusikaltimą negali būti dukart baudžiamas, yra esminis demokratinės santvarkos teisės principas. Aš pats esu šio principo nesilaikymo auka Prancūzijoje, nes vyriausybės nurodymu vis dar esu kaltinamas byloje, kurioje kasacinis teismas mane vis dėlto išteisino.

Už tai turiu dėkoti įgaliojimais dėl mano imuniteto piktnaudžiavusiai pranešėjai D. Wallis, kuri leido naudoti visas gudrybes, kad būtų panaikinta mano apsauga, į kurią turiu teisę remiantis teisingumo, moralės principais ir šio Parlamento jurisprudencija.

Vis dėlto R. Weber pranešimu nesiekiama užkirsti kelią šiems ne bis in idem atvejams. Tam yra 2000 m. Europos konvencija, kurios taikymas, atrodo, tenkina teisininkus ir atitinka teisinės valstybės principus.

Ne, R. Weber pranešimo pagrindinis tikslas – suteikti Eurojustui, kurį daugelis norėtų paversti Europos prokuratūra, įgaliojimus kontroliuoti nacionalines teismines institucijas ir priimti dėl jų sprendimus. Todėl mes balsavome prieš.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už R. Weber pranešimą dėl jurisdikcijos įgyvendinimo kolizijų baudžiamuosiuose procesuose prevencijos ir sprendimo. Sunkūs nusikaltimai vis labiau įgauna tarpvalstybinį pobūdį ir ES vaidina svarbų vaidmenį kovojant su jais. Aiškesnės keitimosi informacija baudžiamuosiuose procesuose procedūros pagerins valstybių narių bendradarbiavimą ir valstybių galimybes kovoti su nusikalstamumu. Visada reikia atsižvelgti į pagrindines teises ir, mano nuomone, R. Weber pranešimu patobulinamas pasiūlytas pamatinis sprendimas.

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Galutiniame balsavime nusprendžiau susilaikyti. Nors balsavimui už visus pakeitimus iš karto buvo pateikti ir kai kurie geri pakeitimai dėl žmogaus teisių (pvz., 6 ir 15 pakeitimai), taip pat pateikti pakeitimai, kuriais perduodama valstybių narių kompetencija Eurojusto įstaigai (pvz., 3, 9, 16, 17 ir 18 pakeitimai). Manau, kad valstybės narės turėtų išsaugoti šias kompetencijas.

Pirmininkų sueigos pasiūlymas: Paskyrimas į Specialųjį finansų, ekonomikos ir socialinės krizės komitetą

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Specialiojo finansų, ekonomikos ir socialinės krizės komiteto sukūrimas gali būti esminis ES paruošimo ateičiai veiksnys. Jo narių patirtis yra esminis užduočių ir pasiūlymų, kuriuos pateiks šis specialusis komitetas, įgyvendinimo veiksnys. Manau, kad jo narių sąraše yra gerbiamų ir įvairiose šios krizės paliestose srityse labai patyrusių šio Parlamento narių. Todėl jie taip pat galės prisidėti prie diskusijų ir atitinkamų priemonių pateikimo, kad būtų ištaisytos finansinės sistemos klaidos, dėl kurių susiklostė dabartinė padėtis, svariai prisidėdami prie tinkamai pagrįstų ir geresnių teisės aktų rengimo, kurie galbūt bus priimti ateityje.

Taip pat manau, kad šis komitetas turės tęsti darbą pasibaigus numatomam dvylikos mėnesių laikotarpiui ir kad jo sudėtis gali būti persvarstyta siekiant sudaryti sąlygas stebėti ir vertinti priemones, kurios bus priimtos dabartinės krizės sąlygomis.

- Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos: G20 vadovų susitikimas Pitsburge (rugsėjo 24–25 d.) (RCB7-0082/2009)

  Regina Bastos (PPE), raštu. − (PT) Esu patenkinta per G20 vadovų susitikimą Pitsburge sudarytais susitarimais. Esu tikra, kad jie yra žingsnis teisinga linkme. Neatidėliotinais prioritetais turi būti laikomas tvirto ir tvaraus realiosios ekonomikos augimo užtikrinimas, gero kreditų ir kapitalų rinkų veikimo garantavimas, užimtumo rėmimas ir skatinimas ir žmonių apsauga nuo neigiamo krizės poveikio, skiriant ypatingą dėmesį vargingiausiems ir labiausiai pažeidžiamiems žmonėms.

Nerimą kelia greitas valstybės skolos ir biudžeto deficito didėjimas. Norint išvengti per daug apkrauti ateities kartas turi būti teikiama didesnė svarba tvariems ilgalaikiams valstybės finansams. Nepaisant to, tenka apgailestauti, kad neįvertinamos pagrindinės reguliavimo ir priežiūros spragos, sukėlusios finansų krizę. Svarbiausia suprasti, kas nutiko šioje srityje, ir kartu vengti kartoti praeities klaidas.

  Dominique Baudis (PPE), raštu. – (FR) Pasaulis susidūrė su prieštaravimu, kurį bus sunku išspręsti. Viena vertus, dėl ekonomikos krizės ir jos socialinių pasekmių reikia skubiai imtis priemonių, kad būtų atkurtas darbo vietas kuriantis augimas. Toks buvo G20 susitikimo Pitsburge planas. Kita vertus, – ir tai bus iššūkis Kopenhagos konferencijoje, – lygiai taip pat reikia neatidėliotinai kovoti su klimato kaita mažinant energijos suvartojimą. Kitaip tariant turime iš naujo įjungti mechanizmą ir užtikrinti, kad tas mechanizmas terš mažiau. Be to, šių problemų negalima spręsti paeiliui. Abi jas reikia spręsti neatidėliojant. Neatidėliojant reikia tiek atkurti ekonominę veiklą, tiek apriboti ekonominės veiklos pasekmes. Vakar dienos G20 susitikime ir ryt dienos konferencijoje dėl klimato kaitos Europos Sąjunga turi ieškoti sunkaus sprendimo apsupta dviejų vienodai sunkiai įveikiamų grėsmių. Kuo greičiau turi būti įsteigtos Europos institucijos pagal Lisabonos sutartį, priimtą Europos Sąjungos 27 šalių. Žaisdamas su laiku, kad būtų atidėtas šis momentas, Čekijos prezidentas V. Klaus prisiima didelę atsakomybę prieš 500 mln. Europos Sąjungos piliečių.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Europos Sąjungai reikia griežtesnės finansų rinkos priežiūros, už kurią atsakytų viena institucija (G20). Svarbu užtikrinti ilgalaikį fiskalinį tvarumą, kad ateities kartoms netektų pernelyg didelė našta, taip pat sukurti daugiau darbo vietų bei apsaugoti žmones nuo krizės poveikio. Ypatingai svarbu skirti pirmenybę darbo vietų kūrimui, didelio ir tvaraus realiojo ekonomikos sektoriaus augimo užtikrinimas, tinkamo kapitalo rinkų ir kreditavimo veikimo užtikrinimas, užimtumo išlaikymas ir skatinimas, taip pat žmonių apsauga nuo neigiamų krizės padarinių, ypatingą dėmesį skiriant neturtingiausiems ir labiausiai pažeidžiamiems asmenims. Šiandien turime stiprinti visų lygių socialinį dialogą siekiant išvengti atlyginimų mažėjimo ir užtikrinti, kad atlyginimai didėtų proporcingai produktyvumo augimui. Naujų darbo vietų kūrimas turi būti suprantamas kaip svarbiausias siekis.

  Pascal Canfin (Verts/ALE), raštu. − Verts/ALE frakcija balsavo už rezoliuciją, susijusią su G20, dėl kelių priežasčių, tarp kurių: užsimindamas, kad būtina sukurti naujus rodiklius naudojant ne tik BVP, Europos Parlamentas aiškiai duoda suprasti, kad „ekonomikos atsigavimas“ neturi remtis „nekeičiant esamos padėties“ požiūriu, tai yra suderinama su mūsų reikalavimu parengti „Naują žaliąjį susitarimą“; rezoliucijoje primygtinai tvirtinama, kad būtina kovoti su pasauliniu disbalansu, ypač valiutų kursų nestabilumu ir pagrindinių prekių kainų svyravimu daugiašaliu mastu; kitaip nei iki šiol, rezoliucijoje palankiai vertinamas finansinių operacijų mokestis; finansų krizės klausimu Europos Parlamentas tvirtai remia tarptautinį bendradarbiavimą, kuriuo būtų siekiama pašalinti galimybę rinktis palankesnes reglamentavimo sąlygas. Joje taip pat pabrėžiama, kad riziką ribojančių taisyklių patobulinimas G20 yra „minimalus suderinimas“, kuris neturi trukdyti ES taikyti griežtesnių normų; kalbant apie finansinių sektorių priežiūrą EP žengė svarbų žingsnį link griežtesnės ir labiau centralizuotos finansų rinkos priežiūros siekiant galiausiai įkurti vieną finansų priežiūros instituciją.

  Maria da Graça Carvalho (PPE), raštu. − (PT) Pačios G20 įsipareigojo pasiekti susitarimą Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikime ir labai svarbu, kad ES ir toliau vadovautų deryboms, kad būtų pasiektas plataus masto, teisingas susitarimas. Kopenhagoje pasiektas susitarimas galėtų paskatinti ekonomikos augimą, švarias technologijas ir užtikrinti, kad būtų sukurta naujų darbo vietų pramoninėse ir besivystančiose šalyse.

Susitarimas dėl finansavimo ir techninės pagalbos suteikimo švarios ir atsinaujinančios energijos bei energijos efektyvumo sritims besivystančiose šalyse yra esminis veiksnys, kad būtų pasiektas tvirtas susitarimas Kopenhagoje. Siekiant padidinti susitarimo sudarymo Kopenhagoje galimybę svarbu apibrėžti konkretų modelį. Tarptautiniu susitarimu turi būti užtikrintas bendras išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimas pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ketvirtą vertinimo ataskaitą (25−40 proc. iki 2020 m. lyginant su 1990 m.) ir užtikrinamas ilgalaikis mažinimas ES ir kitose pramoninėse šalyse ne mažiau kaip 80 proc. iki 2050 m. lyginant su 1990 m.

  David Casa (PPE), raštu. − G20 vadovų susitikimas, kuris rugsėjo 24–25 d. įvyko Pitsburge, buvo sėkmingas įvairių sričių požiūriu, pvz., buvo aptarta būtinybė ieškoti pagrindinių finansų krizės pasekmių panaikinimo būdų, siekiant užtikrinti, kad tai nepasikartos ateityje. Aš tam pritariu, todėl balsavau už rezoliuciją.

  Anna Maria Corazza Bildt, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark, Anna Ibrisagic ir Alf Svensson (PPE), raštu. − (SV) Šiandien mes balsavome už rezoliuciją dėl G20. Tačiau nusprendėme balsuoti prieš finansinių operacijų mokesčio įvedimą, nes jis trukdys neturtingoms šalims formuoti kapitalą ir pakenks vystymuisi ir augimui, kuris pastaruosius trisdešimt metų padėjo žmonėms ir šalims įveikti skurdą. Mes taip pat nepritarėme tarptautinio anticiklinių darbo vietų fondo sukūrimui, nes yra pavojus, kad jis išlaikys seną ir atgyvenusią struktūrą ir taip trukdys augimui ir naujų darbo vietų kūrimui. Įkūrus fondą būtų reikalingas tarptautinio mokesčio įvedimas ir paskirstymo sistema be demokratinės kontrolės ir akivaizdžiai kiltų įvairių korupcijos apraiškų pavojus. Svarbu, kad nuo krizės nukentėję žmonės galėtų gauti paramą ir pagalbą, tačiau su tuo geriausiai tvarkomasi ne naudojant biurokratinę tarptautinę sistemą, o nacionaliniu lygmeniu.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Mouvement Démocrate (Liberalų ir demokratų aljansas už Europą, Prancūzija) priklausančių išrinktų atstovų delegacija džiaugiasi rezoliucijos dėl G20 išvadų priėmimu. Šiuo balsavimu Europos Parlamentas patvirtina, kad: ES turi susikurti finansinės priežiūros sistemą ir įsteigti vieną finansinės priežiūros instituciją; turime siekti ilgalaikio finansinio stabilumo, kad nenuskriaustume ateities kartų; svarbiausias prioritetas turėtų būti darbo vietų kūrimas ir piliečių apsauga nuo krizės pasekmių. Mes balsavome už 5, 8, 11, 12 ir 13 pakeitimus ir tenka apgailestauti, kad Europos Parlamentas išsamiau nenagrinėjo apskaitos skaidrumo, kovos su mokesčių rojumi ir aplinkosaugos įsipareigojimų (Naujas žaliasis susitarimas) klausimų. Taip pat norėtume pakartotinai išreikšti savo paramą dėl finansinių operacijų mokesčio, grindžiamo Tobino mokesčio pavyzdžiu. Šiuo klausimu Europos Parlamentą raginame pradėti diskutuoti dėl tokio mokesčio nustatymo.

  Frank Engel (PPE), raštu. – (FR) Nors pritariame pagrindinėms Europos Parlamento rezoliucijos dėl G20 vadovų susitikimo Pitsburge rekomendacijoms, – todėl ją ir parėmėme, – Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos delegacija iš Liuksemburgo norėtų pateikti kelias išimtis dėl šioje rezoliucijoje aptariamų klausimų, kurie mūsų netenkina.

Pirma, Pitsburgo išvadose užsimenama apie būtinybę pagalbos priemonių gavėjams prisidėti prie šių priemonių išlaidų. Tai nėra tas pats, kas finansinių operacijų mokesčio padalijimas, kaip teigiama Europos Parlamento rezoliucijoje. Antra, rekomenduojame finansinės priežiūros sistemą, kuri ateityje sujungs nacionalines priežiūros institucijas ir tris Europos įstaigas, kurios yra kuriamos vykdant Europos teisėkūros procedūrą.

Galiausiai svarbu užkirsti kelią plačiai paplitusiam terminui „mokesčių rojus“, vartotam G20 susitikime. Jurisdikcijos, kurios jokiu būdu nėra mokesčių rojus, tyčia buvo įtrauktos į „pilkąjį“ sąrašą, nors tikrasis mokesčių rojus išvengia bet kokio G20 ir EBPO spaudimo. Dėmesio skyrimas vidutinio apmokestinimo lygio mokesčių rojui priskiriamoms šalims nepadės užbaigti krizės, kurios priežasčių reikia ieškoti kitur.

  Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Aš balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl G20 vadovų susitikimo, rugsėjo 24–25 d. vykusio Pitsburge, nes manau, kad dabartiniais ekonominiais sunkumais reikia pasinaudoti kaip galimybe paremti Lisabonos strategijos tikslus ir pakartoti įsipareigojimą kovoti su nedarbu ir klimato kaita, taip pat sukurti Europos strategiją, kuria pasiektume ilgalaikį tvarų ekonomikos atsigavimą. Vis dėlto gaila, kad nebuvo pritarta pasiūlymui dėl finansinių operacijų mokesčio įvedimo pagal Tobino modelį, nes tai sudarytų galimybes riboti per dideles spekuliacijas ir paskatintų ilgalaikį finansinį stabilumą ir investicijas.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Pasaulio ekonomikos krizės, turinčios rimtų socialinių pasekmių, aplinkybėmis G20 susitikime priimti sprendimai tampa labai svarbūs. Tik bendromis G20 narių pastangomis galėsime sukurti finansinę sistemą, kuri prisidės prie tolygesnio ir tvaresnio ekonomikos vystymosi ateityje, ir taip ateityje išvengti tokios krizės, kokioje dabar esame.

Europos Sąjungoje negalime daryti ką panorėję, kad nepriimtume taisyklių, kurioms kitos šalys nepritars ir dėl kurių Europos ekonomika atsidurs nepalankioje padėtyje globalizacijos veikiamame pasaulyje, kuriame gyvename.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Esu patenkintas G20 vadovų susitikime Pitsburge pasiektais susitarimais. Dėl kapitalo globalizacijos krizės įveikimo ir naujų krizių prevencijos veiksmai turi būti kuo labiau paremti tarptautiniu bendradarbiavimu. Esu patenkintas susitarimais, kuriuose kalbama apie ekonomikos augimą, užimtumo skatinimą ir rinkų reguliavimą, ir tikiuosi, kad šie tikslai bus įgyvendinti „didelėje teritorijoje“. Finansinių operacijų mokesčiu galėsime kontroliuoti per dideles spekuliacijas ir skatinti ilgalaikes investicijas tik tuomet, jeigu jis bus taikomas pasauliniu lygmeniu.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiandien priimta rezoliucija atitinka įvairių Europos Sąjungos institucijų, įskaitant Europos Parlamentą, anksčiau išreikštas pozicijas, siekiant nuslėpti tikrąsias ekonomikos ir socialinės krizės priežastis ir ja pasinaudojus pagreitinti ir paskatinti ją sukėlusios politikos tęsimą ir plėtrą. Pvz., kalbant apie mokesčių rojų, rezoliucijoje tik tvirtinama, kad dėl jo „nesilaikoma finansinių reglamentų“ ir paprasčiausiai pateikiama rekomendacija, kad būtina „pagerinti mokesčių skaidrumą ir keitimąsi informacija“.

Reikia sustabdyti neoliberalią paslaugų liberalizavimo ir privatizavimo, darbuotojų teisių pažeidimo ir gamybinės infrastruktūros naikinimo politiką, tačiau tai rezoliucijoje pamirštama paminėti. Šią politiką reikėtų kaltinti dėl blogėjančių gyvenimo sąlygų, skolų, padidėjusios nedarbo, neužtikrintumo dėl darbo ir skurdo. Būtina vertinti darbą ir darbuotojus, apsaugoti gamybos sektorius ir viešąsias paslaugas, veiksmingai užtikrinti, kad ekonominė galia būtų pavaldi politinei valdžiai, kovoti su korupcija ir ekonominiais nusikaltimais ir už juos bausti, taip pat panaikinti mokesčių rojų.

  Robert Goebbels (S&D), raštu. – (FR) Aš balsavau prieš visus pakeitimus dėl G20 rezoliucijos, kuriuos pateikė Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas, siekdamas protestuoti prieš šios frakcijos taktiką visada atnaujinti diskusiją paprastai pateikiant demagoginio pobūdžio pakeitimus. Žalieji vedė derybas dėl bendro pasiūlymo dėl rezoliucijos ir daugeliui pakeitimų buvo pritarta. Nepaisant to jie nepasirašė bendros rezoliucijos, kad galėtų surengti savo vaidinimą plenariniame posėdyje.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Mes balsavome prieš rezoliuciją dėl G20 dėl vienos svarios priežasties: nė vienoje rezoliucijos vietoje nekeliamas klausimas dėl pasaulinės finansų sistemos, kuri yra pagrindinė krizės priežastis. Netgi teigiama, kad būtina dar didesnė globalizacija, dar didesnis liberalizavimas, nustatant vadinamąjį saugiklį – daugiašales institucijas ir įstaigas, skirtas tapti pasauline valdžia.

Tačiau atsisakymas keisti sistemą yra garantija, kad kelios naudingos ir būtinos pasiūlytos priemonės nesulauks pasisekimo. Bandymas bet kokia kaina išsaugoti sistemą, kurioje rinkos vis labiau tolsta nuo realiosios ekonomikos, yra dirvos kitoms krizėms ruošimas ir užtikrinimas, kad deklaruojamas tikslas sukurti darbo vietas nebus įgyvendintas.

Pati ekonomika nėra tikslas, tai tik viena iš priemonių siekti politinių tikslų, visuomenės ir žmogaus raidos pažangos. Tol, kol sutiksime su tariamais jos reikalavimais ir paklusime vadinamiesiems nesikeičiantiems rinkos įstatymams, neišspręsime jokių problemų.

  Sylvie Goulard (ALDE), raštu. – (FR) Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu norėčiau paaiškinti, kodėl susilaikėme balsuojant dėl Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso pateiktų pakeitimų dėl mokesčio pagal Tobino mokesčio modelį. Mūsų frakcija nusprendė sudaryti darbo grupę dėl šio klausimo, siekiant išsiaiškinti šio mokesčio paskirtį ir praktinius niuansus. Tuomet turėdamos visapusišką informaciją politinės frakcijos galės pasiekti susitarimą dėl bendros pozicijos šiuo klausimu, kuris visiems yra vienodai svarbus ir kurį galima argumentuoti atitinkamose tarptautinėse institucijose.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už rezoliuciją dėl G20 vadovų susitikimo Pitsburge. Dabartinė ekonomikos krizė tikrai yra pasaulinė tiek pagrindinių jos priežasčių, tiek pasekmių požiūriu, todėl siekiant surasti sprendimus tarptautiniai koordinuoti veiksmai yra esminis veiksnys. Priimant šiuos sprendimus turi dalyvauti nacionalinės vyriausybės, o bendri veiksmai ES lygmeniu užtikrins, kad Europa gali vadovauti pasaulinio atsigavimo skatinimui. Škotijos vyriausybė skatina priimti programą, kuria siekiama padėti išlaikyti darbo vietas ir teikti pagalbą bendruomenėms, gerinti švietimą ir įgūdžius ir investuoti į ateities inovacijas ir pramonę. Kartu su kitomis Europos šalimis galėsime įveikti iššūkius, su kuriais dabar esame susidūrę.

  Arlene McCarthy (S&D), raštu. − Kolegos iš darbo partijos ir aš tvirtai remiame G20 prisiimtą įsipareigojimą dirbti finansinių operacijų mokesčio klausimu. Atsižvelgiant į krizės laikotarpiu mokesčių mokėtojų patirtas išlaidas labai svarbu, kad užtikrintume visapusišką ir pakankamą finansų sektoriaus indėlį tobulinant valstybės finansus. Tobino mokestis yra vienas iš finansinių operacijų mokesčio pavyzdžių, kuris buvo pasiūlytas. Mes neparėmėme 8 pakeitimo, nes privalome apsvarstyti visas galimybes užuot pasirinkę konkrečiai mokestį pagal Tobino mokesčio modelį. Be to, pakeitime siūloma apsvarstyti tokio mokesčio įvedimą Europoje vienašališkai. Finansinių paslaugų sektorius yra pasaulinio lygmens ir mes turime toliau stengtis įvesti operacijų mokestį, kuris būtų veiksmingas ir tinkamas pasauliniu lygmeniu.

  David Martin (S&D), raštu. − Balsuojant dėl 8 pakeitimo, susijusio su finansinių operacijų mokesčiu, aš susilaikiau. Tokį mokestį vertinu palankiai, tačiau manau, kad jis gali būti veiksmingas tik tada, jeigu būtų įvestas ne europiniu, pasauliniu lygmeniu.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos dėl G20 vadovų susitikimo Pitsburge yra daug teigiamų aspektų. Pvz., jame aiškiai pabrėžiami mokesčių politikos skatinimo priemonėms, kurias įgyvendino daugelis valstybių narių, būdingi sunkumai. Artimiausiais metais reikės suteikti daugiau svarbos nacionalinių biudžetų konsolidavimui. Taip pat džiaugiuosi tuo, kad bandoma panaikinti krizės priežastis ir užsimenama apie nežabotas spekuliacijas ir finansų rinkos reguliavimo trūkumą. Tačiau tai buvo padaryti tik dirbtinai. Nepateikiami siūlymai dėl realių, būtinų reformų. Atsižvelgiant į gilią krizę, kurioje mes vis dar esame ir dėl kurios, deja, nedarbas dar gerokai padidės, to tikrai nepakanka. Todėl per balsavimą aš susilaikiau.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Pasiūlyme dėl rezoliucijos dėl G20 vadovų susitikimo Pitsburge aiškiai tvirtinama, kad krizė kilo dėl to, kad ne tik trūko finansų rinkos reguliavimo, bet tam tikros finansų institucijos neapgalvotai ir neatsakingai rizikavo. Taigi buvo sudarytos plačios galimybės daug spekuliuoti. Todėl juo labiau svarbu priimti atitinkamas rinkoms taikomas taisykles skubiai. Apskritai reikia labai džiaugtis, kad pasiūlyme dėl rezoliucijos pateikiamos idėjos šiuo klausimu. Tačiau tenka apgailestauti, kad šiuo pasiūlymu saugomos Basel II nuostatos, dėl kurių, kaip žinome iš patirties, beveik visas kapitalas nutekėjo į mažąsias ir vidutines įmones. Rūpindamasis daugeliu nedidelių bankų klientų negaliu paremti griežto bankų paslapties panaikinimo, todėl per galutinį balsavimą nusprendžiau susilaikyti.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Pirma, norėčiau pasidžiaugti, kad G20 susitikime buvo sprendžiami tokie svarbūs klausimai kaip tvarus ekonomikos augimas, užimtumas ir galimos klimato kaitos pasekmės, kurios gali kelti grėsmę gyvenimo sąlygoms mūsų planetoje. Visuotinai sutariama, kad tai yra pasaulinės problemos, gyvybiškai svarbios Europos vystymuisi.

Šiuo požiūriu džiaugiuosi, kad buvo nuspręsta išlaikyti skatinamąsias ekonomikos atsigavimo priemones ir kad buvo paremta strategija, kuri gali užtikrinti Lisabonos darbotvarkės principų gyvybingumą, ypač pasaulinę Visuotinio darbo vietų pakto įgyvendinimo naudą. Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad būtina skubiai tarptautiniu lygmeniu steigti anticiklinių darbo vietų fondą ir ambicingas skatinamąsias priemones, kuriomis remiamas darbo vietų kūrimas ir išsaugomos esamos darbo vietos, taikant tvirtą socialinę politiką, kad būtų remiamos pažeidžiamiausios grupės.

  Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. − (SV) Finansų krizė iš dalies kilo dėl bankų piktnaudžiavimo savo klientų pasitikėjimu ir per didelės rizikos prisiėmimo naudojant savo klientų pinigus. Manome, kad būtina išsamesnė diskusija dėl tarptautinių finansinių operacijų vykdymo tvarkos. Mes nemanome, kad Tobino mokestis veiksmingai užkirs kelią spekuliacijai, tačiau džiaugiamės diskusija apie tai, kaip tokios finansų institucijos kaip bankai, patikėjimo ir draudimo bendrovės gali padėti sukurti klestinčią ir stabilią finansų rinką. Finansų krizė rodo, kad tarptautinėms problemoms spręsti būtini sprendimai tarptautiniu lygmeniu. Taigi šią diskusiją reikėtų rengti ne tik ES, bet pasauliniu lygmeniu.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. − (PT) Norėčiau pasidžiaugti G20 vadovų susitikime pasiektais susitarimais, kuriais esu labai patenkintas ir kurie visuotinai vertintini kaip žingsnis teisinga linkme.

Kadangi buvo aptarti tokie svarbūs klausimai kaip finansų rinkų reguliavimas ir priežiūra bei viešųjų finansų tvarumas, norėčiau daugiau dėmesio skirti ekonominio augimo ir užimtumo klausimams.

Džiaugiuosi, kad G20 susitikime nustatyti prioritetai yra paremti tvariu realios ekonomikos augimu, kuris ne tik bus varomoji jėga, kuri užtikrins darbo vietų kūrimą, bet ir garantuos visuomenės, ypač vargingiausių ir pažeidžiamiausių jos narių, apsaugą nuo neigiamų krizės pasekmių. Aš taip pat džiaugiuosi, kad G20 vadovai įsipareigojo kovoti su užimtumo krize tarptautiniu lygmeniu ir darbo vietų kūrimo skatinimą įtvirtino kaip pagrindinę atsigavimo planų priemonę.

Man tik gaila, kad G20 susitikime nebuvo pasiektas joks susitarimas dėl visuotinės kovos su klimato kaita.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Europos Parlamentui buvo labai svarbu po G20 vadovų susitikimo Pitsburge pasiųsti aiškų signalą pagrindiniams pasaulio šalių vadovams. Tai buvo padaryta šiandien priimta rezoliucija, kurioje pažymima, kad nors sunkiausias krizės etapas jau praeityje, pasekmės biudžetui ir užimtumui bus jaučiamos dar ilgai, jeigu Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir Kinija nesiims bendrų veiksmų. Pastaroji jau priėmė sprendimus dėl TVF pertvarkymo, prekiautojų premijų priežiūros, reikalavimų kapitalui ir sudėtingų vertybinių popierių aiškumo, taigi G20 susitikimas įvyko ne veltui.

Nepaisant to, reikia įgyvendinti dar mažiausiai tris didelius uždavinius, jeigu norime geriau kontroliuoti globalizaciją. Pirmasis – iš tikrųjų spręsti mokesčių rojaus problemą, nes valstybių ižduose pasigendama tiek daug pinigų. Antrasis – neleisti bręsti pinigų audrai dėl neatkurtos valiutų kursų pusiausvyros ir toliau vykdomos konkurencinės devalvacijos. Trečias – išspręsti pagrindinių prekių, ypač maisto produktų, kainų svyravimo problemą, nes tai turi reikšmę disbalanso didėjimui ir skurdui pasaulyje.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, neseniai įvykęs G20 vadovų susitikimas Pitsburge patvirtino, kad ekonominė padėtis pamažu stabilizuojasi. Tačiau vis dar reikia mąstyti apie problemas, su kuriomis gali susidurti tam tikrų šalių ekonomikos. Susitikimas suteikė galimybę patvirtinti valstybių ryžtą pertvarkyti finansų reguliavimo sistemą. Didžiausia grėsmė, kuriai mes negalime leisti didėti, tai nuolat didėjantis nedarbas, paklausos mažėjimas ir gamybos masto mažėjimas. Pitsburge pasiūlyti principai turėtų būti bendro pasaulio ekonomikos vystymosi pagrindas. Vadovų susitikime buvo patvirtinta, kad reikia toliau dirbti kuriant stebėsenos ir kontrolės institucijas ir priemones įvairiose pasaulio rinkos srityse.

  Peter Skinner (S&D), raštu. − Darbo partijai priklausantys Europos Parlamento nariai parėmė šią rezoliuciją ir remia praeitą mėnesį Pitsburge pasiektą svarbią pažangą. Negalime tikėtis didelio pasisekimo, jeigu neįsipareigosime pagerinti daugiašalę TVF vykdomą priežiūrą ir dar labiau neįtrauksime kitų šalių negu šalys narės ekonomikos. Šioje rezoliucijoje yra daug teigiamų aspektų ir tiksliai mąstant galima tikėtis didesnės pažangos sprendžiant finansų krizės problemas.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Pirma, norėčiau pasidžiaugti, kad G20 susitikime buvo sprendžiami tokie svarbūs klausimai kaip tvarus ekonomikos augimas, užimtumas ir galimos klimato kaitos pasekmės, kurios gali kelti grėsmę gyvenimo sąlygoms mūsų planetoje. Visuotinai sutariama, kad tai yra pasaulinės problemos, gyvybiškai svarbios Europos vystymuisi.

Šiuo požiūriu džiaugiuosi, kad buvo nuspręsta išlaikyti skatinamąsias ekonomikos atsigavimo priemones ir kad buvo paremta strategija, kuri gali užtikrinti Lisabonos darbotvarkės principų gyvybingumą, ypač Visuotinio darbo vietų pakto įgyvendinimo pasaulinę naudą. Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad būtina skubiai tarptautiniu lygmeniu steigti anticiklinių darbo vietų fondą ir ambicingas skatinamąsias priemones, kuriomis remiamas darbo vietų kūrimas ir išsaugomos esamos darbo vietos, taikant tvirtą socialinę politiką, kad būtų remiamos pažeidžiamiausios grupės.

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Graikijos komunistų partija balsavo prieš konservatorių, socialdemokratų ir liberalų pateiktą bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes jame trumpai išdėstomos monopolijų ambicijos skausmingas kapitalistinės finansų krizės pasekmes perkelti darbuotojų klasei. Kapitalizmo politiniai atstovai savo rezoliucijoje ragina buržuazines vyriausybes toliau remti monopolinius monstrus naujais mokesčių mokėtojų pinigais ir kartu „užtikrinti geros būklės valstybės finansus“, kas, anot jų, reiškia dar didesnį socialinių išlaidų, sveikatos, gerovės, švietimo ir kitų išlaidų mažinimą. Jie džiaugiasi kuriantys „tinkamas darbo vietas“, kuriomis bus pakeistos nuolatinės, visos darbo dienos darbo vietos blogai apmokamomis, lanksčiomis ir neužtikrintomis darbo vietomis, suteikiant kuo mažiau teisių. Plutokratijos politiniai atstovai siūlo šį „tinkamumą“ darbininkų klasėms. Rezoliucijoje raginama stiprinti tarptautines imperialistines organizacijas (TVF, Pasaulio banką, PPO) ir ruošia dirvą „žaliai“ kapitalo grąžai prisidengiant klimato kaita ir visišku tarptautinės prekybos liberalizavimu, kas reiškia dar didesnį monopolijų skverbimąsi į besivystančių ir neturtingų šalių rinkas grobstant išteklius, iš kurių galima pasipelnyti, ir žmogiškuosius išteklius.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikis besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui (B7-0078/2009)

  Maria da Graça Carvalho (PPE), raštu. − (PT) Besivystančios šalys labai nukenčia dėl tokių pasikartojančių krizių kaip maisto ir degalų kainų krizės ir klimato kaitos. Jos labai nukenčia dėl finansų krizės pasekmių ir ekonomikos nuosmukio. Labai svarbu, kad ES ir valstybės narės, kaip tarptautiniai subjektai, prisiimtų atsakomybę ir vykdytų savo įsipareigojimus teikti viešąją pagalbą plėtrai ir toliau prisidėtų siekiant tūkstantmečio vystymosi tikslų.

ES skyrė 8,8 mlrd. EUR paramą vystymuisi biudžetui ir skubias priemones žemės ūkiui finansuoti ir pasiūlė skirti 500 mln. EUR socialinėms išlaidoms besivystančiose šalyse per AKR šalių FLEX mechanizmą. Svarbu, kad parama iš biudžeto būtų sutelkiama sveikatos, deramų darbo vietų, švietimo, socialinių paslaugų ir ekologiško ekonomikos augimo srityse. Komisijos prašoma surasti naujų finansavimo šaltinių, kad būtų išsaugotas Europos plėtros fondas (EPF), ir taip pat labai svarbu, kad EPF būtų įtrauktas į Bendrijos biudžetą. Taip pat būtina labiau suderinti ES tarptautinės prekybos, biudžeto, klimato kaitos ir vystymosi politikos sritis.

Parama vystymuisi turi būti skatinama...

(Paaiškinimai dėl balsavimo sutrumpinti remiantis Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsnio 1 dalies 1 punktu)

  David Casa (PPE), raštu. − Nepaisant to, kad besivystančios šalys, žinoma, nesukėlė krizių, jos neabejotinai daugiausia ir labiausiai neproporcingai nukentėjo nuo jų. Todėl aš balsavau už šią rezoliuciją.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. − (PT) Nors dabartinės ekonomikos ir finansų krizės ištakos yra Jungtinėse Valstijose, jos pasekmės jaučiamos visame pasaulyje. Dėl jos nukentėjo Europa, tačiau dar labiau nukentėjo besivystančios šalys dėl patirtų žmogiškųjų nuostolių, kai milijonai žmonių buvo įstumti į didelį skurdą, arba susilpnėjus ir taip silpnai jų ekonomikai.

Visos organizacijos, aktyviai dalyvaujančios skirstant viešąją vystymosi pagalbą, ypač Bretton Woods institucijos, privalo būtinai reaguoti į susidariusią padėtį greitai ir veiksmingai. Taip pat labai svarbu, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės prisiimtų savo, kaip svarbiausių dalyvių vystymosi pagalbos srityje, atsakomybę vykdydamos savo tarptautinius įsipareigojimus šioms šalims ir skubiai padidinti paramą, skirtą pasiekti tūkstantmečio vystymosi tikslus, ir viešąją vystymosi paramą, kurios nepakanka, kad būtų atlyginami papildomi šios krizės nuostoliai besivystančioms šalims.

Taip pat būtina, ypač artėjant konferencijai Kopenhagoje, kad ES ir kiti tarptautiniai subjektai suderintų savo politiką tarptautinės prekybos, klimato kaitos, humanitarinės pagalbos ir vystymosi srityse. Dėl šių priežasčių aš palaikau šią rezoliuciją.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Dėl ekonomikos krizės esame kritinėje padėtyje vystymosi ir humanitarinės pagalbos požiūriu, didėja jos žmogiškieji nuostoliai, pirmiausia todėl, kad šis nuosmukis pratęsia maisto ir naftos kainų krizes. Deja, viena iš tiesioginių ekonomikos krizės pasekmių yra tarptautinių paramos teikėjų krizė, vykstanti vis greičiau didėjant skurdui. Vien 2009 m. 90 mln. žmonių buvo įstumti į didelį skurdą, o bedarbių skaičius išaugo iki 23 mln. Vilties teikia šiandien priimti pasiūlymai dėl pagalbos teikimo pažeidžiamiausioms – besivystančioms – šalims. Tačiau įvertinus tai, kad pardavus TVF aukso atsargas gauti 6 mlrd. USD, skirtų teikti paramą neturtingoms šalims, gali patenkinti tik 2 proc. jų dabartinių poreikių, jos nepakanka. Todėl manau, kad G20 valstybes nares reikėtų labiau spausti, kad jos prisiimtų pagrindinę konkrečią atsakomybę dėl krizės sukėlimo ir sutelktų išteklius pagalbos krizės atveju skyrimui besivystančioms šalims. Turėdama omenyje šią būtinybę racionalizuoti sistemą aš džiaugiuosi rezoliucijoje išsakyta kritika dėl to, kad žinant lėtą Breton Woods institucijų reakciją krizės atžvilgiu Pitsburgo aukščiausiojo lygio susitikime nebuvo sprendžiamas klausimas dėl tarptautinių finansų institucijų pertvarkymo.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Besivystančios šalys labai nukentėjo dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės ir baiminamasi, kad jų augimas ir vystymasis labai sulėtės arba netgi gerokai smuks. ES ir valstybės narės, kaip svarbios paramos teikėjos, turi į tai atsižvelgti ir apsvarstyti galimybę padidinti paramą šioms šalims. Priešingu atveju kyla grėsmė, kad kai kurios iš jų nusiris iki tokio skurdo lygio, kuris gali sukelti arba paaštrinti socialinius ir politinius nesutarimus ir prisidėti prie nepritekliaus regionuose, kurie sunkiai siekė taikos ir vystymosi.

Kartu su šiuo paramos padidinimu, kuris turi remtis lankstumu, vaizduote, solidarumu ir sveiku protu, paramos teikėjos turi atidžiai stebėti, kaip parama yra naudojama, ir veiksmingai sekti paramą gaunančioms šalims suteiktų sumų judėjimą nuo jų pervedimo iki galutinių gavėjų. Šių šalių pilietinė visuomenė ir parlamentai turi prisijungti siekiant skaidrumo, o ES turi skatinti diskusijas nacionaliniu lygmeniu dėl gaunamos paramos panaudojimo.

Net ir ekonominio nuosmukio aplinkybėmis Europa negali atsiriboti ir nusisukti nuo ją supančių opių problemų ir privalo to nedaryti.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Besivystančios šalys labai nukentėjo dėl dabartinės finansų ir ekonomikos krizės, kurią sukėlė bankai ir kiti spekuliantai Jungtinėse Valstijose. Ji turėjo labai didelį poveikį jų ir taip silpnoms ekonomikoms ir dėl jos dar milijonai žmonių neteks darbo vietų. Turėdami progą bedarbiai ieškos išsigelbėjimo Europoje, taip dar labiau padidindami imigraciją į Europą. Todėl mes, europiečiai, privalome paremti šias šalis vystydami jų ekonomikas. Dabartinė paramos vystymuisi forma šiam tikslui yra netinkama, nes daug lėšų pradingsta arba yra nukreipiamos į korumpuotų despotų sąskaitas Europos bankuose. Todėl nepaisant daugelio gerų minčių per galutinį balsavimą dėl Vystymosi komiteto pateikto pasiūlymo susilaikiau.

  Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. − (SV) Finansų krizė iš dalies kilo dėl bankų piktnaudžiavimo savo klientų pasitikėjimu ir per didelės rizikos prisiėmimo naudojant savo klientų pinigus. Manome, kad būtina išsamesnė diskusija dėl tarptautinių finansinių operacijų vykdymo tvarkos. Mes nemanome, kad Tobino mokestis veiksmingai užkirs kelią spekuliacijai, tačiau džiaugiamės diskusija apie tai, kaip tokios finansų institucijos kaip bankai, patikėjimo ir draudimo bendrovės gali padėti sukurti klestinčią ir stabilią finansų rinką. Finansų krizė rodo, kad tarptautinėms problemoms spręsti būtini sprendimai tarptautiniu lygmeniu. Taigi šią diskusiją reikėtų rengti ne tik ES, bet ir pasauliniu lygmeniu.

  Sirpa Pietikäinen (PPE), raštu. − (FI) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, kaip teisingai nurodoma Vystymosi komiteto pateiktame pasiūlyme dėl rezoliucijos dabartinė pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė labiausiai pakenkė vargingiausioms šalims. Daugelio besivystančių šalių įvykdytiems vystymosi uždaviniams gresia pavojus ir dar sunkiau atrodo įvykdomi Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Nepaisant daugybės išsivysčiusių šalių dalytų pažadų, pvz., viešai išsakytų G20 ir G8 vadovų susitikimuose, besivystančioms šalims skiriamos pagalbos dydis toli gražu neprilygsta žadėtajam. Net iki krizės daugelio ES valstybių narių teikiama vystymosi pagalba buvo daug mažesnė, nei žadėta.

Krizė taip pat gali būti nauja galimybė. Ryškus Tarptautinio valiutos fondo išteklių padidėjimas ir sprendimo priėmimo šioje organizacijoje schemos pertvarka yra dvi priežastys manyti, kad bus įnešta teigiamų pokyčių. TVF pertvarkymas ir papildomi ištekliai tenkina skubius poreikius, tačiau vien to tikrai nepakanka, kad būtų pagerinta pasaulio skurdžiausių šalių padėtis. Išsivysčiusios šalys privalo įvykdyti savo pažadus dėl įsipareigojimo siekti Tūkstantmečio tikslų ir 0,7 proc. BVP, kurio reikia, kad būtų padidinta parama vystymuisi. Būtinas finansavimas kovai su klimato kaita ir prisitaikymui prie jos yra papildoma pareiga, nuo kurios išsivysčiusios šalys negali sau leisti išsisukinėti. Naujos tarptautinės taisyklės turi būti grindžiamos vienodesnėmis galimybėmis dalyvauti persvarstant taisykles ir jų laikantis.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Ponia pirmininke, aš balsavau už šios rezoliucijos priėmimą, nes manau, kad joje yra daug svarbių pastabų dėl dabartinio sunkmečio priežasčių ir pasekmių besivystančioms šalims. Iš esmės norėčiau pabrėžti, kad dabartinė ekonomikos krizė kilo ne tik dėl finansų rinkų žlugimo, bet ir dėl ankstesnių maisto ir energetikos krizių. Manau, kad labai svarbu imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama greitai ir veiksmingiau naudoti išsivysčiusių šalių suteiktus išteklius. Tai yra ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad turtingos šalys dabar sprendžia tokius vidinius sunkumus kaip lėšų arba laiko trūkumas. Dar kartą pabrėžiu: svarbiausia supaprastinti procedūras, kad turtingų šalių neturtingosioms suteikiamos lėšos nedingtų biurokratijos pinklėse.

  Catherine Soullie (PPE), raštu. – (FR) Paramos teikimas besivystančioms šalims yra pareiga, kurios Europos Sąjunga neturėtų atsikratyti. Dabartinė ekonomikos ir finansų krizė globalizacijai suteikė naują kryptį. Mintis dėl finansinių operacijų mokesčio buvo naudinga: tai tapo vienu iš prezidento N. Sarkozy prioritetų. Atrodo, kad Europa nustatė ritmą, o pasaulis jo laikosi. Tinkamas naujos tarptautinės finansų sistemos veikimas turės būti grindžiamas teisingumu.

Todėl gaila, kad buvo atmestas M. Strifflerio ir M. Pongos pateiktas pakeitimas, nes juo buvo siūloma oficialią paramą vystymuisi papildyti finansinių operacijų mokesčiu, kad jis galėtų būti naudingas mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Žinoma, mokesčių našta mūsų ekonomikoms ir finansų sistemoms būtų tapusi didesnė, bet taip Europos Sąjunga būtų inicijavusi didelį pasaulinio solidarumo judėjimą.

Vis dar galime tikėtis, kad čia priimta rezoliucija paskatins Europos Sąjungą vykyti savo įsipareigojimus ir padėti besivystančioms šalims neatsilikti nuo globalizacijos.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Aš ryžtingai pritariau Vystymosi komiteto pateiktai rezoliucijai dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės poveikio besivystančioms šalims. Europos Parlamentas pagrįstai prašo ES išnaikinti piktnaudžiavimą mokesčių rojumi, mokesčių slėpimą ir neteisėtą kapitalo nutekėjimą iš besivystančių šalių. TVF pagrįstai skyrė daugiau lėšų finansų ir ekonomikos krizei įveikti. Tačiau labai kelia nerimą, kad iki šiol 82 proc. šių išteklių buvo panaudoti Europoje ir tik 1,6 proc. Afrikoje. Didžiausią dėmesį dabar reikėtų skirti skurdo sumažinimui. Taip pat labai svarbu, kad ekonominės partnerystės susitarimais (EPS) būtų pasinaudota kaip priemone suteikti šioms šalims komercinį pranašumą ir kad šios šalys taip pat galėtų nesiderėti dėl tam tikrų svarbių produktų ir sričių kaip antai investicijos ir paslaugos. Tenka apgailestauti, kad nebuvo pritarta pakeitimui, kuriuo Komisija ir valstybės narės prašomos pateikti pasiūlymus dėl naujų finansavimo mechanizmų, pvz., finansinių operacijų mokestis, skirtų papildyti oficialią paramą vystymuisi.

  Iva Zanicchi (PPE), raštu. − (IT) Aš balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, tačiau manau, kad reikia pateikti tam tikrus paaiškinimus. Dabartinė finansų krizė sukėlė pasaulio ekonomikos nuosmukį, kuris dėl savo plataus masto padarinių ypač palietė besivystančias šalis, pasunkindamas maisto krizę: remiantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) pateiktais duomenimis badaujančių žmonių skaičius pirmą kartą istorijoje viršijo vieną milijardą ir nuo 2008 m. dar 100 mln. padaugėjo nusilpusių dėl prastos mitybos žmonių.

Finansų krizės poveikis AKR regiono šalims buvo pražūtingas – dar sunkiau tapo įveikti aplinkosaugos iššūkius ir maisto kainų nepastovumą. Šios šalys nekaltos dėl krizės, tačiau gaudamos mažiausiai paramos jos patiria skaudžiausias jos pasekmes. Tai nepriimtina. Dėl šių priežasčių atsižvelgiant į padėtį, kurią nebanalu vadinti tragiška, manau, kad užuot kreipus dėmesį į kiekybę būtina pagerinti šioms šalims teikiamos pagalbos kokybę. Manau, kad lėšas reikia naudoti skaidriau ir veiksmingiau bei nešališkai patikrinti pasiektus rezultatus.

  Pirmininkė. − Paaiškinimų dėl balsavimo pabaiga.