Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2009 m. spalio 19 d. - Strasbūras

17. Vertinimo mechanizmas Šengeno acquis taikymui tikrinti - Vertinimo mechanizmas Šengeno acquis taikymui tikrinti (diskusijos)

  Pirmininkas. - Kitas klausimas – bendros diskusijos apie šiuos pranešimus:

- Carloso Coelho pranešimas A7-0035/2009 Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl vertinimo mechanizmo Šengeno acquis taikymui stebėti sukūrimo (COM(2009)0105 - C6-0111/2009 - 2009/0032(CNS));

- Carloso Coelho pranešimas A7-0034/2009 Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl vertinimo mechanizmo Šengeno acquis taikymui tikrinti sukūrimo (COM(2009)0102 - C6-0110/2009 - 2009/0033(CNS)).

  Carlos Coelho, pranešėjas. – (PT) Pone pirmininke, pone J. Barrot, ponios ir ponai, pritariu Šengeno sistemos vertinimo mechanizmui, kuriuo bus patobulinta dabar veikianti sistema ir pagerintas jos veiksmingumas siekiant užtikrinti, kad Šengeno acquis būtų galima taikyti skaidriau ir nuosekliau.

Nepaisant to, esu nusivylęs Europos Komisijos pateiktais pasiūlymais. Iš esmės šiais pasiūlymais be jokių pakeitimų išlaikomos su pirmąja įgaliojimų dalimi susijusios taisyklės, o antrosios įgaliojimų dalies, kitaip tariant, vertinimo, kaip Šengeno acquis įgyvendina Šengeno erdvei jau priklausančios šalys, klausimu į šias taisykles tik įtraukti neseniai atlikti dabartinio vertinimo mechanizmo patobulinimai.

Iš tikrųjų vienintelis naujas dalykas, kuriam pritariu – galimybė atlikti neskelbtas patikras. Vertinimo proceso aspektu šiais pasiūlymais Tarybos dabar atliekamos funkcijos visiškai perduodamos Komisijai, bendradarbiauti su valstybėmis narėmis leidžiama labai ribotai, o Europos Parlamentas visiškai pašalinamas iš viso proceso neįrodžius, kokia tokių veiksmų nauda.

Esu susirūpinęs ir dėl to, kad siekiama visiškai atskirti kiekvienos įgaliojimų dalies mechanizmus – nuo to gali nukentėti sistemos veiksmingumas ir nuoseklumas. Prie Šengeno sistemos norinčioms prisijungti šalims neturėtų būti taikoma kitokių vertinimo taisyklių ir sistemų, negu taikomos jau joje esančioms šalims.

Be to, neišspręstos duomenų apsaugos problemos. Pateiksiu tik tris pavyzdžius: pirmiausia, neišspręstas konsulinės infrastruktūros saugumo klausimas, nes išorės bendrovių, kurioms perduodamos tam tikros funkcijos, infrastruktūrai apsauga netaikoma. Antra, saugumo reikalavimai, kuriuos siūloma taikyti Šengeno informacinei sistemai (SIS), turėtų būti įtraukti ir į vizų klausimą. Trečia, į reglamento 7 straipsnį turėtų būti įtraukta ne tik rizikos analizė, bet ir pagal teisinėse SIS ir Vizų informacinės sistemos (VIS) priemonėse nustatytas taisykles valstybių narių atliktų saugumo patikrų auditai ir ataskaitos.

Be mano jau minėtų problemų ir patobulinimų, kuriuos buvo galima padaryti, kyla viena esminė problema, kad Europos Parlamentui suteiktas vaidmuo yra nesvarbus. Mūsų Teisės tarnybos nuomone, Komisija teisinį pagrindą pasirinko teisėtai. Vis dėlto reglamento projektui būtų galima taikyti ir bendro sprendimo procedūrą. Sprendžiant, kurį variantą pasirinkti, vienintelis lemiamas veiksnys – politinė valia. Galiausiai, jeigu įsigalios Lisabonos sutartis (tikimasi, kad tai įvyks greitai), šiuos pasiūlymus reikės sujungti į vieną ir pateikti dar kartą, nes ramsčių struktūra bus panaikinta.

Neturėtume pamiršti, kad kalbame apie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės saugumą, kuris turėtų apimti visas valstybes nares ir Europos institucijas. Todėl bendras sprendimas – tinkama procedūra, kurią reikėtų pasirinkti. Europos Parlamento vaidmuo neturėtų būti vien papildomas, jis veikiau turėtų atspindėti jo turimą įtaką priimant svarbiausias teisėkūros priemones.

Baigdamas norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams už paramą šiai pozicijai Europos Parlamente ir paraginti Pirmininko pavaduotoją J. Barrot, visada rodžiusį pagarbą šiam Parlamentui, šiuos pasiūlymus pateikti dar kartą, patobulinus ne tik jų turinį, bet ir nustačius deramą procedūrinį Europos Parlamento vaidmenį.

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Pone pirmininke, bandysiu atsakyti į C. Coelho pranešime išdėstytas problemas.

Vertinimo mechanizmas yra viena iš svarbiausių priemonių Šengeno erdvės reputacijai išsaugoti ir abipusiam valstybių narių pasitikėjimui palaikyti. Todėl Komisija siūlo, kad valstybių narių ekspertai visapusiškai dalyvautų planuojant patikras, patikras in situ, rengiant vertinimo ir tolesnes ataskaitas.

Komisija, žinoma, įsitikinusi, kad Parlamentas turėtų dalyvauti Šengeno sistemos vertinimo procese, o dabar nedalyvauja. Piliečiams turi būti užtikrinta galimybė susipažinti su šių vertinimų rezultatais. Todėl Komisija pasiūlė teikti Parlamentui metines ataskaitas, kuriose būtų išdėstytos po kiekvieno vertinimo padarytos išvados ir taisomųjų priemonių įgyvendinimo pažanga.

Tai – pirmasis atsakymas. Tiesa, kad C. Coelho iškėlė Parlamentui aktualaus bendro sprendimo klausimą. Pagal dabar galiojančias Sutartis to daryti neleidžiama. Vis dėlto nors bendras sprendimas dar netaikomas, pasiūlymuose dabartinis mechanizmas perkeliamas į Bendrijos lygmenį. Šiais pasiūlymais gali būti patobulintas mechanizmo planavimas, patikros in situ ir veiksmai, atliekami po vertinimo.

Be to, bus sustiprintas Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmuo. Vis dėlto, pone C. Coelho, šiam stipresniam vaidmeniui tvirtai priešinasi Taryba. Todėl remiantis galiojančiomis Sutartimis reikėjo dviejų pasiūlymų, nes Šengeno acquis apima ir pirmąjį, ir trečiąjį ramstį.

Komisija EB sutarties 66 straipsnį, kuriame numatyta konsultuotis su Europos Parlamentu, laikė tinkamu pirmojo ramsčio pasiūlymo teisiniu pagrindu. Šis teisinis pagrindas pasirinktas kaip tinkamas dabartiniam Šengeno sistemos vertinimo mechanizmui, kai 1999 m. Šengeno acquis į Europos Sąjungą buvo integruotas „skirstymo“ (angl. breakdown) sprendimu.

Trečiojo ramsčio pasiūlymo teisiniu pagrindu pasirinkti Sutarties 30 ir 31 straipsniai. Todėl rengdami pirmojo ir trečiojo ramsčių vertinimo pasiūlymus turėjome remtis dviem skirtingais straipsniais.

Komisija, remdamasi galiojančiomis Sutartimis ir iš jų kylančiomis teisinėmis diskusijomis, turi savo pasiūlymus ginti. Pone C. Coelho, reikia pasakyti, kad žinant, kokios sudėtingos derybos Taryboje dėl didesnio Komisijos vaidmens, galimas daiktas, kad trumpuoju laikotarpiu jos nebus baigtos. Galime tikėtis, ypač šiandien, kad Lisabonos sutartis bus ratifikuota, tada šis klausimas bus svarstomas iš naujo ir Komisija, kuo labiau įtraukdama Europos Parlamentą, atėjus laikui nuspręs, ką ji laiko tinkamiausiu siūlomo mechanizmo teisiniu pagrindu.

Žinoma, kai tas laikas ateis, Komisija, įvertindama padėtį, galės pateikti iš dalies pakeistus arba naujus pasiūlymus. Kaip žinote, aš pats esu didelis šios nuostatos šalininkas – ją taikant jūsų Parlamentas turės bendrą teisėkūros teisę daugumos klausimų, susijusių su teisingumu, laisve ir saugumu, srityje. Aišku, galiu tik pritarti daug aktyvesniam Parlamento vaidmeniui. Vis dėlto esant dabartinei padėčiai nemanau, kad galėjome padaryti ką nors daugiau – šį pakeitimą turėjome pateikti dabartiniais teisiniais pagrindais. Nepaisant to, kaip sakiau, diskusijos Taryboje nelengvos – ne todėl, kad nenorėtume įtraukti valstybių narių, o todėl, kad Komisija, būdama Sutarčių sergėtoja, mano, kad, dalyvaujant valstybėms narėms ir, žinoma, Parlamentui, ji irgi atsakinga už viso šio vertinimo mechanizmo valdymą.

  Simon Busuttil, PPE frakcijos vardu. – (MT) Šengeno zonos sukūrimas kelioms Europos Sąjungos šalims neabejotinai buvo milžiniškas žingsnis pirmyn. Kartu su juo atsirado realesnė visiškos mūsų piliečių judėjimo laisvės koncepcija ir galima netgi sakyti, kad keliaudamas Šengeno erdvėje pilietis jaučiasi beveik taip pat, kaip keliaudamas po savo šalį. Vis dėlto visi žinome, jog norint, kad tokio plataus užmojo projektas kaip šis pavyktų, į jį buvo įdėta daug darbo ir daug kas paaukota. Pirmiausia, nuspręsdami atverti duris vieni kitiems, turėjome vieni kitais pasitikėti labai opiu klausimu – dėl išorės sienų apsaugos. Išorės sienų klausimu šalys tarpusavyje pasitiki viena kita.

Todėl sutinku su kolega Carlosu Coelho, kad šiais pranešimais siekiama patobulinti Šengeno erdvės projekto vertinimo mechanizmą; tai – labai svarbus projektas, sukurtas remiantis abipusiu pasitikėjimu. Nepaisant to, taip pat teigiame, kad šis vertinimas turi būti atliekamas veiksmingai ir skaidriai. Be to, į jį turi būti įtrauktas Parlamentas, kuriam turi būti leidžiama pasinaudoti visomis savo galiomis, ypač dabar, kai liko vos kelios savaitės iki (galimo) Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Todėl esu tikras, kad Komisija supranta, kodėl sakome, kad artėjant Lisabonos sutarčiai tikimės pasiūlymų, panašių į šį, kuriais būtų visapusiškai gerbiamos visos šia Sutartimi Europos Parlamentui suteikiamos galios.

  Ioan Enciu, S&D frakcijos vardu. – (RO) Vertinimo ir kontrolės mechanizmo, skirto Šengeno acquis taikymui patikrinti, sukūrimas – svarbi priemonė, kuria bus įgyvendinti sprendimai dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, ypač Hagos programos nuostatos. Šiandien diskusijoms pateikti pasiūlymų projektai yra vienas iš vertinimo mechanizmo variantų. Jie apima nuostatas, taikomas konkrečiai tikslinei teritorijai, ir tinkamą kontrolės metodiką.

Vis dėlto atlikus išsamesnę analizę paaiškėja, kad nepaisoma tam tikrų tarpinstitucinio bendradarbiavimo principų – jų nepaisoma ir Europos Sąjungos, ir ES valstybių narių tarpusavio lygmeniu. Šiuo aspektu į pateiktą pasiūlymą įtrauktos nuostatos, kuriomis ribojamas valstybių narių bendradarbiavimas vertinant Šengeno susitarimo taikymo rezultatus. Kartu nepriimtinai padidinamas Komisijos vaidmuo šiame procese, o Europos Parlamentas lieka už viso vertinimo mechanizmo ribų.

Be to, kai kurių reglamento straipsnių formuluotėse paliekama galimybių skirtingai aiškinti Komisijos, Parlamento ir Tarybos santykį nustatant jų teisę susipažinti su informacija apie Šengeno acquis taikymą.

Todėl 14 straipsnyje, kuriame kalbama apie slaptą informaciją, pabrėžiama, kad „po patikrinimų vietoje parengtoms ataskaitoms suteikiama riboto naudojimo žyma. Komisija, pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, nusprendžia, kurią ataskaitos dalį galima paskelbti viešai.“

Kalbėdamas apie šias nuostatas, taip pat noriu paminėti, kad 16 straipsnis, kuriame nurodyta Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiama ataskaita, nereiškia, kad slapta informacija bus įtraukta ir į atliktų vertinimų metinę ataskaitą. Todėl galėtume daryti išvadą, kad Komisija turės teisę vertinti, kokią informaciją įtraukti į metinę ataskaitą, o kokios – ne. Taip Komisijai priskiriamos funkcijos, kurios, mano nuomone, yra nepagrįstos.

Netrukus įsigalios Lisabonos sutartis ir nuo tada bendras sprendimas taps įprasta teisėkūros procedūra, apimsiančia taip pat laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Teisės aktų pasiūlymuose, apie kuriuos dabar diskutuojame, numatyta nuostatų, prieštaraujančių į Sutartį įtrauktiems principams. Todėl jeigu šie projektai dabar bus patvirtinti, juos reikės persvarstyti įsigaliojant Lisabonos sutarčiai.

Ponios ir ponai, laisvė, saugumas ir teisingumas yra vienos iš svarbiausių sričių Europos piliečiams, kurių interesams tiesiogiai atstovauja Europos teisės aktų leidėjai. Negerai riboti tokios institucijos kaip Europos Parlamentas vaidmenį. Baigdamas noriu pritarti C. Coelho pasiūlymui, kad šį dabartinį projekto variantą reikia atmesti ir grąžinti Komisijai. Siūlau pareikšti paramą rezoliucijos projektui.

  Sarah Ludford, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, mūsų kolega C. Coelho dar kartą pateisino savo antrąjį vardą: Carlos Schengen Coelho. Jis – mūsų nuolatinis Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ekspertas ir mes labai dėkingi už jo darbą ir praktines žinias. Jis atliko labai geras teisines-technines šių pasiūlymų analizes ir iš jų matyti, kiek Europos Sąjungoje painiavos stebėjimo ir kontrolės srityse.

Bet kuriuo atveju, nepaisant kažkokio paslaptingo skirstymo į laikotarpį prieš įstojimą ir po jo, nematau tikslo, kodėl prisijungimo prie Šengeno zonos klausimas turėtų priklausyti vien valstybių narių sričiai. Komisijos pasiūlyme dėl reglamento mums teigiama, kad „Siekiant įgyti tarpusavio pasitikėjimą valstybėms narėms itin svarbu, kad prieš pradedant įgyvendinti acquis būtų atliktas vertinimas, todėl tai turėtų išlikti valstybių narių atsakomybė.“ Bet juk nepaliekame valstybėms narėms vertinti Balkanų šalių, dėl kurių tinkamumo bevizėms kelionėms Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas balsuos šį vakarą – analizę ir vertinimą atlieka Komisija, tad visiškai nenuoseklu sakyti, kad valstybėms narėms turėtų būti suteikta pareiga vertinti kitas valstybes.

Tiesą sakant, nesuprantu šio keisto skirstymo į „norint prisijungti prie Šengeno zonos būtinų priemonių įgyvendinimo vertinimą“, kuris, Komisijos nuomone, turi toliau priklausyti tarpvyriausybinei sričiai, ir „Šengeno acquis įgyvendinimo vertinimą“. Žinoma, valstybėms narėms veikiausiai nelabai sekasi atlikti vertinimus, nes iš pasiūlymo dėl sprendimo matome, kad „pastaraisiais metais valstybės narės nejautė poreikio atlikti su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir kova su narkotikais susijusių vertinimų vietoje. Duomenų apsauga taip pat ne visada buvo vertinimų vietoje objektas.“ Manau, kad daug žmonių ne tik šiame Parlamente, bet ir už jo ribų mano, kad su bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, narkotikais, kova su narkotikų kontrabanda ir privatumo apsauga susiję klausimai yra gana svarbūs, kad šiose srityse būtų atliekami vertinimai vietoje. Todėl visiškai pritariu Carloso Coelho išvadoms, kad visa tai turime sujungti į viena, sujungti šio vertinimo procedūras, sujungti pirmojo ir trečiojo ramsčio uždavinius – tikiuosi, kad netrukus formuluotė „trečiasis ramstis“ priklausys istorijai ir daugiau jos neteks kartoti – kad vertinimas būtų vienas, paprastas, veiksmingas, produktyvus ir skaidrus ir būtų užtikrinta, kad skaidrumo sąvoka apimtų atskaitingumą Europos Parlamentui.

Keisčiausia, kodėl esant šioms aplinkybėms ir, kaip esu įsitikinusi, Lisabonos sutarties ratifikavimo išvakarėse – beje, savo darbą Jungtinės Karalystės Lordų rūmuose praėjusiais metais atlikau ir aš – Komisija turėtų pateikti šį itin painų ir beprasmį pasiūlymų rinkinį. Pritariu, kad jis būtų atmestas, ir prašau Komisiją pateikti geresnį pasiūlymą, kuriame būtų atsižvelgta į Lisabonos sutartį, bendro sprendimo procedūrą, kontrolės paprastumą ir veiksmingumą ir kuris atitiktų Komisijos ir Parlamento pareigas kitose srityse.

Apeinamas svarbiausias klausimas – kaip 27 valstybių narių Europos Sąjungoje atlikti tarpusavio vertinimą. Kaip sakau, tai matyti vien, tarkime, iš žmogaus teisių srities – neturime jokių aiškių principų ir struktūrų, paprasčiausiai įvairiose srityse priimame skirtingus sprendimus. Kad ir kaip man patinka valstybės narės, bijau, kad jos dažnai vadovaujasi principu „ranka ranką plauna“, t. y. nekritikuoja viena kitos, tad nėra tinkamos viena kitą vertinti. Komisija, kai gerai dirba, yra tinkama tai atlikti.

Kadangi man dar liko kelios sekundės, norėčiau paprieštarauti ECR frakcijos atstovui P. Bradbournui laisvo judėjimo klausimu. Jis ragino visuotinai uždrausti vadinamuosius „nuogo kūno“ skaitytuvus. Būtų buvę geriau, jeigu jis būtų dalyvavęs praėjusiais metais vykusiame balsavime, kur jo kolegos prieštaravo draudimui naudoti šiuos kūno skaitytuvus iš esmės neapsvarsčius žmogaus teisių klausimo. Jo kolegos balsavo prieš tą draudimą. P. Bradbourn balsavime net nedalyvavo, tad šiek tiek keista, kad apie tai kalba dabar.

  Tatjana Ždanoka, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, aš irgi noriu padėkoti mūsų kolegai Carlosui Coelho už pranešimą. Mums iš tiesų reikia paprasto, veiksmingo ir skaidraus Šengeno acquis vertinimo mechanizmo.

Sutinku, kad Komisija turėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį vertinimo mechanizme, apie kurį J. Barrot ką tik kalbėjo. Nepaisant to, mes, Parlamento nariai, nerimaujame dėl keleto aspektų. Žinote, kad mūsų Žaliųjų frakcija turi labai tvirtą poziciją dėl asmens duomenų apsaugos. Komisija, kalbėdama apie konsulinių patalpų saugumą, pamiršo paminėti, kad tą klausimą patiki išorės subjektams. Ji taip pat pamiršo paminėti konsulinių patalpų IT sistemų saugumo nuostatas.

Be metinės vertinimo programos, reglamento 7 straipsnyje turi būti atsižvelgta ne tik į agentūros FRONTEX pateiktą rizikos analizę, bet ir į pačių valstybių narių atliktus auditus ir patikras. Todėl reikalaujame, kad būtų išspręstos ir duomenų apsaugos problemos.

Dėl bendro sprendimo procedūros ir C. Coelho pasiūlymo mūsų frakcija, Verts/ALE, visiškai remia jo poziciją. Jums nereikia priminti apie Europos Parlamento, kaip išrinktos institucijos, vaidmenį. Jau girdėjome, kad pagal Lisabonos sutartį vienintelė galimybė bus bendro sprendimo procedūra. Visiškai remiame pranešėją ir jo pasiūlymą.

  Rui Tavares, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Šengeno erdvei jau dvidešimt, arba beveik dvidešimt, metų ir ji jau vertinama dešimt metų; pirmiausia tai darė nuolatinis komitetas, vėliau – įvertinimo darbo grupė. Todėl pats laikas patobulinti vertinimo procedūras ir išspręsti nerimą keliančias Šengeno erdvės problemas.

Gėda, kad Komisija artėjant šiam jubiliejui padarė nepakankamą pažangą kurdama veiksmingesnį ir išsamesnį vertinimo mechanizmą, kuriuo būtų galima išspręsti ne tik ankstyvaisiais Šengeno erdvės gyvavimo metais kilusiais problemas – pašalinti veiksmingumo, valstybių narių sanglaudos ir tam tikro procedūrų tapatumo stoką, bet ir pagerinti skaidrumą, piliečių vykdomą kontrolę (demokratinę kontrolę) ir galiausiai išspręsti žmogaus teisių problemas, kurios šiam Parlamentui itin svarbios. Nerimą kelia gerai pagrįsti teiginiai, kad didesnis veiksmingumas pasiektas piliečių teisių sąskaita, ir pats laikas šį trūkumą pašalinti.

Taip pat norėčiau trumpai aptarti bendrą sprendimą. Europos Komisijos ir visų kitų, gynusių Lisabonos sutartį ir garbinusių jos demokratinius pranašumus, dabar laukia išbandymas, ar jie sugebės tesėti savo gerus pažadus ir įtvirtinti geresnę parlamentinę ir demokratinę Šengeno vertinimo procesų kontrolę. Vis dėlto negaliu paremti pranešėjo, mūsų kolegos nario Carloso Coelho, išvadų. Manau, kad jis gerai tarnauja Europos demokratijai reikalaudamas, kad Komisija iš naujo parengtų pasiūlymus ir pateiktų ką nors paprastesnio, veiksmingesnio, skaidresnio, labiau atitinkančio žmogaus teises ir įtvirtinančio geresnę parlamentinę ir demokratinę kontrolę.

  Gerard Batten, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, aš ne itin dažnai sutinku su kuo nors, ką sako Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas. Jie sako, kad šie su vertinimo mechanizmais ir Šengeno acquis susiję pasiūlymai yra betiksliai, nes kai Lisabonos sutartis bus visų ratifikuota, pasiūlymai vis tiek bus pakeisti.

Kai įsigalios Lisabonos sutartis, pirmasis ir trečiasis iš vadinamųjų įvairių politikos sričių trijų ramsčių bus sujungti į vieną. Įgyvendinant Lisabonos sutartį neabejotinai bus bandoma ją panaudoti kaip priemonę taikyti Šengeno acquis visoms valstybėms narėms, net ir toms, kurioms dabar daroma išimtis, pvz., Jungtinei Karalystei.

Pastebėsite, kad sakau „kai Lisabonos sutartis bus įgyvendinta“, o ne „jeigu“. Atrodo, kad vienas prieš ją atsilaikantis valstybės narės vadovas, šaunusis Čekijos prezidentas Václav Klaus, bus įbaugintas, kad netrukus duotų sutikimą. Pati išdavikė Jungtinės Karalystės leiboristų vyriausybė netesėjo pažado suteikti Jungtinės Karalystės piliečiams galimybę dėl Lisabonos sutarties balsuoti referendume, o vienintelis žmogus, galintis suteikti viltį surengti referendumą, David Cameron, neturi drąsos, principo ar noro tai daryti.

Jungtinė Karalystė turi visiškai nekontroliuojamą, neribotą ir chaotišką imigracijos ir prieglobsčio sistemą. Būdami Europos Sąjungos valstybė narė, mes jau nekontroliuojame savo sienų, o įsigaliojus Lisabonos sutarčiai imigracijos potvynis, kurį patiriame, virs tikru cunamiu. Tad šis pranešimas nieko nepakeis, o komiteto ir Parlamento pateiktų pastabų Komisija nepaisys.

Šioje diskusijoje girdėjau dažnai minint žodžius „laisvė, piliečių laisvės ir teisingumas“. Apie kokią laisvę kalbama, kai su piliečiais nesikonsultuojama dėl Lisabonos sutartimi numatytos jų naujos konstitucijos, nes jie ją atmestų? Kokia laisvė įtvirtinama teisės aktais, kai juos priima nedemokratinės institucijos, kurių balsuotojai negali panaikinti? Koks teisingumas, kai pagal Europos arešto orderius iš valstybių narių teismų atimtos galios apsaugoti savo piliečius nuo neteisingo suėmimo ir įkalinimo? Ši ES yra G. Orwello kūrinys, kuriame žodžiai turi priešingą reikšmę, nei jie iš tikrųjų turi.

  Hans-Peter Martin (NI). – (DE) Pone pirmininke, mums reikia demokratinės revoliucijos. Ką tik girdėjote, ką pasakė ankstesnis kalbėtojas; dažnai matome, kad kai eini per toli ir per greitai, pasieki priešingą rezultatą, negu bandei pasiekti.

Šios frakcijos principas – jeigu Europos Sąjunga vystysis per greitai, joje susiformuos būtent tai, ko ji nenori – naujas nacionalizmas. Būtent tai šiuo metu vyksta mano šalyje. Mano šalis tapo susiskaidžiusi; vakaruose, Forarlberge ir šiek tiek tolesniuose regionuose, džiaugiamės atviromis sienomis, o rytuose matote, kad su Šengenu nuėjome per toli. Mano šalyje ir kitur mainais už tai gauname naująjį revanšizmą ir nacionalizmą.

Neturime prisidengti techninėmis diskusijomis. Turime stengtis drąsiai įveikti šiuos iššūkius. Žinoma, tai reiškia, kad Europos Parlamentui būtinai turi būti suteiktos bendro sprendimo teisės ir kad jūs, Komisijos nary, turite laukti, kol mes turėsime šią bendro sprendimo teisę arba bent jau kol ją gausime savaime.

  Agustín Díaz de Mera García Consuegra (PPE). - (ES) Pone pirmininke, sveikinu ir remiu Carlosą Coelho, taip pat norėčiau pažymėti, kad šis pranešimas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete patvirtintas vienbalsiai.

Tarybos pasiūlymas susijęs su antrąja Šengeno acquis įvertinimo darbo grupės įgaliojimų dalimi – patvirtinti, kad acquis communautaire po vidaus sienų kontrolės panaikinimo taikomas tinkamai.

Šių įgaliojimų tikslas – padaryti Šengeno acquis vertinimo mechanizmą veiksmingesnį.

Tinkamo Šengeno acquis taikymo vertinimo teisinis pagrindas – trečiojo ramsčio elementai, o kitų acquis aspektų teisinis pagrindas yra pirmojo ramsčio priemonės.

Mano nuomone, pasiūlytas teisinis pagrindas yra tinkamas, bet jis nelabai atitinka svarbią padėtį, kai įsigalios Lisabonos sutartis ir bus konsoliduotos dabar dviem ramsčiams padalytos funkcijos ir įgaliojimai.

Pasiūlyme labai nedaug naujų elementų, pagal kuriuos jis skirtųsi nuo dabar galiojančio vertinimo mechanizmo, ir Carlos juos paminėjo ex novo. Vis dėlto jame numatytas ir akivaizdžiai svarbus pakeitimas, nes mūsų nagrinėjamas dokumentas reikštų, kad dabar Tarybos atliekamos funkcijos būtų perkeltos Komisijai.

Šis įgaliojimų perkėlimas de facto reiškia, kad Parlamentas ir pačios valstybės narės vertinime nedalyvauja, nors būtent jos turi teisę spręsti dėl savo išorės sienų saugumo.

Parlamentas, atstovaujantis Europos piliečiams, atlieka svarbų, pirmaeilį vaidmenį saugumo klausimais. Mūsų uždavinys svarbus ir tai pripažinta Lisabonos sutartyje.

Todėl, pone pirmininke, viskas, ko mes norime – tai palaukti tris mėnesius, nes jei palauksime tris mėnesius, nebereikės šio atvejo svarstyti iš naujo.

Pone pirmininke, kitas klausimas: ką tik mačiau Pirmininko pavaduotoją velkantis megztinį, čia baisiai šalta. Turiu atsiprašyti, kad turiu išeiti, bet išeinu ne todėl, kad nenorėčiau klausytis diskusijų, o todėl, kad man prasideda bronchitas, o tai – nieko gero, tad būčiau dėkingas, jeigu ką nors darytumėte dėl šildymo.

  Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Čia šalta tikriausiai ir dėl to, kad Komisija labai mažai atsižvelgia į mūsų Parlamentą ir jame dėstomas nuomones. Galbūt mūsų santykiai ateityje taps šiltesni. Manau, kad ši padėtis ir ši diskusija Komisijos nariui nėra labai maloni, nes atrodo, kad mes visi vienos nuomonės, bent jau dauguma. Vis tiek norėčiau padėkoti pranešėjui už jo parengtą pranešimą.

Sukūrus Šengeno erdvę piliečių judėjimas joje tikrai tapo laisvas ir, mano nuomone, tai – vienas iš didžiausių laimėjimų Europos istorijoje. Vis dėlto dar daug ką reikia nuveikti. Norint, kad būtų nutraukta vidaus sienų kontrolė, reikia visiško saugumo ir įvairių suinteresuotųjų šalių tarpusavio pasitikėjimo vienos kitų galimybėmis imtis reikiamų priemonių. Todėl jeigu norime užsitikrinti valstybių narių piliečių paramą, labai svarbu sukurti stebėjimo ir vertinimo mechanizmą. Pasinaudodami šia darbotvarke, dešinieji ekstremistai labai dažnai teigia, kad Šengeno erdvėje įvairūs nusikaltėliai gali prasibrauti į jos viduje esančias šalis, ir mūsų valstybių piliečiai gana pagrįstai klausia, kaip ketiname užtikrinti, kad to ateityje nebūtų.

Tarpinstitucinio koordinavimo principo įtvirtinimas – taip pat labai svarbus aspektas, kurio Komisija savo pasiūlyme beveik nepamini, o tai – tikrai trūkumas, nes, kaip sakė jau ne vienas ankstesnis kalbėtojas, visi manome, kad Lisabonos sutartis netrukus įsigalios, ir todėl būtų gerai, jeigu šios aplinkybės į pasiūlymą būtų įtrauktos.

Taip pat nematome priežasties, kodėl Europos Parlamentas metinėje ataskaitoje neturėtų gauti visos aktualios informacijos – deja, Komisija šio demokratijos principo į savo nuomonę neįtraukė. Todėl, kaip ir pranešėjas, būčiau linkusi projektą grąžinti Komisijai ir primygtinai raginti, kad į jį būtų trauktas bendras sprendimų priėmimo procesas ir kad visas principas būtų supaprastintas, o visas procesas taptų skaidresnis.

  Cecilia Wikström (ALDE). - (SV) Pone pirmininke, kaip C. Coelho ir daugelis kitų kolegų narių norėčiau pabrėžti, kad Šengeno erdvės sukūrimas devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje – viena iš svarbiausių mūsų laikų reformų. Manoma, kad vienas iš svarbiausių ES veikėjų Jean Monnet sakė, jog Europos Sąjungos tikslas – suartinti ne tautas, bet žmones.

Daugelį amžių žmonių judėjimas Europoje buvo labai apribotas. Europos šalių santykiams buvo būdingas savo kaimynų įtarinėjimas. Dažnai šalių tarpusavio pasitikėjimo neabejotinai trūko. Tipiški santykiai buvo nepasitikėjimas. Laimei, tai – praeitis ir dabar mes Europai matome naujų galimybių. Dauguma mūsų, šio Europos Parlamento narių, jau ilgą laiką galime naudotis Šengeno erdvės teikiamomis laisvėmis. Lengva pamiršti unikalų šalių tarpusavio pasitikėjimą, kurio pagrindu sukurtas šis darinys. Lengva pamiršti, kaip sunkiai tai pasiekėme. Vis dėlto laisvas judėjimas – būtina sąlyga, kad žmonės galėtų susitikti kirsdami valstybių narių sienas.

Pone pirmininke, C. Coelho labai teisingai pasakė, kad neabejotinai svarbu turėti veiksmingą ir skaidrų Šengeno acquis vertinimo mechanizmą, kad ši erdvė liktų laisvo judėjimo erdvė ir būtų toliau taip plėtojama. Vis dėlto Šengeno pagrindas – bendradarbiaujančių valstybių pasitikėjimas, o ne pats mechanizmas. Svarbu, kad šis mechanizmas būtų veiksmingas ir skaidrus, ir todėl matau, kad dėl Komisijos pasiūlymo kyla problema. Problema ta, kad dabartinis Tarybos vaidmuo perkeliamas Komisijai ir labai susiaurinama bendradarbiavimo sritis. Vis dėlto labiausiai prieštarauju dėl to, kad iš šio proceso pašalinami mes, gyventojų išrinkti atstovai į Europos Parlamentą.

Kalbame apie labai techninį aspektą – vertinimo mechanizmą, bet neturime pamiršti, kad tai susiję su pačiu Europos bendradarbiavimo pagrindu: laisve, saugumu ir teisingumu. Todėl mums visiems svarbu dalyvauti šioje srityje priimant naujus sprendimus. Tad raginčiau Komisiją atsižvelgti į šiame Parlamente pareikštą kritiką. Raginu Komisiją kuo greičiau pateikti naują, geresnį pasiūlymą. Naujajame pasiūlyme turi būti numatyta, kad bet kokiems vertinimo mechanizmo pakeitimams turi būti taikomas bendras Komisijos, valstybių narių ir, svarbiausia, gyventojų išrinktų atstovų – Europos Parlamento narių sprendimas.

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL). - (EL) Pone pirmininke, Komisijos pasiūlymu siekiama stiprinti Šengeno acquis įvertinimo darbo grupės vaidmenį padarant šį mechanizmą veiksmingesnį ir skaidresnį, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir nuoseklus Šengeno acquis taikymas. Vis dėlto keista, kad nepaisant laisvo judėjimo Europos Sąjungoje šiuo pasiūlymu siekiama sukurti sistemą, anaiptol neatitinkančią visų žmogaus teisių laikymosi procedūrų. Mums sunku vertinti Šengeno acquis taikymą būtent todėl, kad mums sunku sutikti, jog jame numatyta keistis opia informacija, „asmens bylomis“ ir taikyti represines priemones, sukurtas prisidengiant laisvo judėjimo Europos erdvėje apsauga.

Komisija susirūpinusi ne be reikalo. Panaikinant vidaus sienų kontrolę būtina pradėti taikyti deramas kompensacines priemones – stiprinti išorės sienų kontrolę ir policijos, muitinės bei teismų bendradarbiavimą. Tai reiškė ir vis dar reiškia, kad būtina nuolat keistis informacija ir naudoti biometrines atvykimo į Europos Sąjungą vizas. Manome, kad atliekant bet kokį vertinimą turi būti atsižvelgiama į tai, ar taikytos priemonės tikslingos, o ne vien tikrinamas jų taikymas. Jokiomis aplinkybėmis neturime sutikti su pasiūlymu, kuriuo, jeigu jis bus patvirtintas, bus suteikta teisėtumo daugiausia represinėms priemonėms, pasitelkiant jų vertinimo mechanizmus.

  Nicole Sinclaire (EFD). - Pone pirmininke, visada maniau, kad būti EP nariu – laiko švaistymas, o šį vakarą tuo visiškai įsitikinau. Šiandien kalbame apie tai, kas visai nėra svarbu, nes maždaug per mėnesį įsigalios Lisabonos sutartis, kurią jūs šiurkščiai „prastūmėte“ – juk tai žinote, ir ši diskusija vėl taps aktuali. Tad dabar mes tik švaistome laiką, labai jums ačiū.

Kritiškai įvertinkime Šengeno susitarimą ir ką jis iš tikrųjų reiškia Europai: nusikaltėliai, prekiautojai žmonėmis ir narkotikų prekeiviai gali tūkstančius mylių keliauti be pagalbos; kitoje Lamanšo sąsiaurio pusėje susidarė Sangeto ir „džiunglių“ stovyklos, kur žmonės gyvena apgailėtinomis sąlygomis. Tikiuosi, jūs didžiuojatės savimi.

Turėtumėte žinoti, kad 1951 m. Pabėgėlių konvencijoje teigiama, kad pabėgėlis turėtų prašyti prieglobsčio pirmoje saugioje šalyje – bet jūs to nepaisote. Jūs nepaisote tarptautinės teisės ir dedatės esą atsakingas subjektas, kokiu jus padarys Lisabonos sutartis. Nagi, galite mulkinti kitus: ši vieta – pajuokos objektas! Jungtinės Karalystės gyventojai nori kontroliuoti savo sienas; jiems užtenka būti jūsų valdomiems. Palieku jums šį įspėjimą: Jungtinės Karalystės gyventojai yra teisingi, tolerantiški ir pasitikintys, bet kai mus spaudžiate per daug, mes kovojame. O kai kovojame, laimime.

PIRMININKAVO: I. DURANT
Pirmininko pavaduotoja

  Philip Claeys (NI). – (NL) Ponia pirmininke, veiksmingesnio „Šengeno acquis“ taikymo mechanizmo, žinoma, reikia, bet man susidaro įspūdis, kad mes čia aptarinėjame angelų lytį, kai ES išorės sienos yra pilnos skylių. Tai, žinoma, daugiau susiję su nepakankama daugumos valstybių narių vyriausybių ir pačios ES politine valia veiksmingai kontroliuoti išorės sienas, o ne su veiksmingų vertinimo mechanizmų trūkumu.

Visi žinome, kad kai kurios valstybės narės negali arba nenori saugoti savo ES išorės sienų nuo nelegalios imigracijos. Visi žinome, kad kai kurios vyriausybės daro žalą visai Šengeno sistemai, nes masiškai įteisina nelegaliai atvykusių užsieniečių statusą. Pateikčiau J. Zapatero vyriausybės Ispanijoje, Italijos, Nyderlandų ir paskutinės, bet ne mažiau svarbios šalies – Belgijos, pavyzdžius. Belgijos vyriausybės dabar rengiasi masiškai suteikti legalų statusą naujiems nelegaliems imigrantams ir taip kelia pavojų visai sistemai, nes šį statusą gavę nelegalūs imigrantai gali apsigyventi bet kurioje Europos Sąjungos vietoje.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Ponai ir ponios, Šengeno informacinės sistemos modernizavimas virsta košmaru. Toliau plečiantis ES vis didėja terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo grėsmė, todėl pirmenybė turi būti teikiama didesniam saugumui. Smerktina, kad vis dar delsiama pereiti prie naujos duomenų bazės. Sistemoje saugomi duomenys apie dingusius asmenis, pavogtas prekes ir teismų procesus. Dabartinė sistema veikia nuo 1995 m. ir sukurta ne daugiau kaip aštuoniolikai šalių. Sveikinu Komisiją už jos lankstumą – ji sugebėjo sudaryti sąlygas, kad Šengeno erdvę būtų galima išplėsti nepaisant vėlavimų įdiegti Šengeno informacinę sistemą SIS II. Žinoma, įtraukti devynias naujas valstybes nares buvo įmanoma tik išimtinėmis sąlygomis.

Antroji sistemos versija atidėta bent jau iki 2011 m. Teigiama, kad bus patobulintas administravimas, pagerintas lankstumas, saugumas ir duomenų saugojimo pajėgumai, numatyta kitų, naujų funkcijų. Įdiegus naująją sistemą prie Šengeno erdvės galės prisijungti kitos valstybės, įskaitant ryšį su Didžiąja Britanija ir Airija. Agentūra FRONTEX taip pat privalo turėti visus reikiamus įgaliojimus veiksmingai kovoti su nelegalia imigracija. Nepaisant to, turiu abejonių dėl Šengeno acquis įvertinimo darbo grupės įtraukimo į Bendrijos darinių struktūrą, nes nerimauju, kad valstybės narės pradės neatsakingai vykdyti kontrolę. Be to, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Čekijos piliečių patirtį – žinau atvejų, kai Vokietijos ir Austrijos policijos pareigūnai be priežasties priekabiavo prie vairuotojų iš Čekijos.

Apgailestauju, kad prezidentas V. Klaus absurdiškai vilkina Lisabonos sutarties ratifikavimą, bet aišku, kad netrukus po jos ratifikavimo Komisija turės šį teisės aktą vėl pateikti, šį kartą pagal Europos Parlamento bendro sprendimo procedūrą. Todėl dabar pritariu, kad, kaip pasiūlė C. Coelho, pateikti tekstai būtų atmesti, ir sveikinu jį parengus puikų pranešimą.

  Marek Siwiec (S&D). – (PL) Ponia pirmininke, žodis „Šengenas“ šiame Parlamente skamba itin dažnai. Dauguma mūsų sutinka, kad Šengenas yra didelis laimėjimas ir kad naujųjų šalių, naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių gyventojams tai reiškia didelę integracijos sėkmę. Vis dėlto Šengenas – ir milžiniška pareiga; ją prisiėmė naujosios šalys – Baltijos valstybės, Lenkija, Slovakija, Rumunija ir Bulgarija. Atsakomybė už rytinę Europos Sąjungos sieną tenka naujosioms valstybėms narėms ir jos šią pareigą atlieka itin gerai.

Vis dėlto norėčiau paminėti tai, kas šiame Parlamente dar nepaminėta. Tai, kas mums yra pasigėrėjimo ir pasididžiavimo klausimas, – kalbu apie Šengeną ir judėjimo laisvę, – visiems tiems, kuriems taikoma vizų politika ir kurie privalo gauti vadinamąsias „Šengeno vizas“, tai yra košmaras ir didžiulių problemų šaltinis. Kalbu apie Ukrainos, Moldovos ir kitų į rytus esančių šalių gyventojus, norinčius atvykti į Europos Sąjungą. Šengeno vizos pradėtos taikyti, bet jos yra labai brangios. Už šias vizas tų šalių gyventojai turi sumokėti maždaug tiek, kiek jie uždirba per mėnesį. Norintiems gauti šias vizas taikoma žeminanti procedūra ir jie turi stovėti gigantiškose eilėse. Tai – taip pat Šengenas. Jiems Šengenas reiškia pažeminimą, sieną ir problemą.

Kad būtų sukurta Šengeno politikos veikimo vertinimo sistema, norėčiau bent jau paminėti su vizų politika susijusius klausimus. Norėčiau tai įvertinti. Galbūt tai kuo nors pagrįsta, bet mes nežinome, kiek laiko ši politika dar galios, ir norėčiau įvertinti, kaip pradėjome taikyti šias priemones, skiriančias mus nuo daugelio žmonių, visiškai natūraliai norinčių atvykti į mūsų erdvę, Šengeno erdvę. Nors tai nėra pranešimo tema, norėjau šiuos žodžius pasakyti čia, per šios dienos diskusiją.

  Andreas Mölzer (NI). - (DE) Ponia pirmininke, kaip žinote, dabar 28 šalys, įskaitant 25 ES valstybes nares, yra atsisakiusios taikyti keleivių kontrolę prie bendrų sienų. Ši judėjimo laisvė akivaizdžiai priklauso nuo visapusiško atitinkamų valstybių pasitikėjimo.

Tiesiog būtina, kad laisvas keleivinio transporto judėjimas būtų tvariai reguliuojamas veiksmingomis pagalbinėmis priemonėmis. Šiomis aplinkybėmis labai didelę reikšmę turi veiksminga išorės sienų priežiūra ir kontrolė, kuri, kaip žinome, turi būti atliekama vienodu standartu per Šengeno informacinę sistemą ir nustatant suderintus įvažiavimo reikalavimus trečiųjų šalių piliečiams. Vis dėlto mums iki to dar labai toli. Todėl pagalbinių priemonių taikymas – būtinas ES piliečių saugumo veiksnys.

Mano šalis, Austrija, patiria itin didelį poveikį, nes yra geografiškai arti Rytų Europos valstybių. Šiomis aplinkybėmis tik pagalvokite apie naujausius incidentus, kai Austrijoje konfiskuotas sunkvežimis-šaldytuvas, kuriame rasti iš Turkijos per Vengriją ir Austriją į Vokietiją neteisėtai gabenami 64 nelegalūs kurdų imigrantai. Šis atvejis rodo, kaip svarbu turėti galimybę pasikliauti tinkama ir veiksminga išorės sienų kontrole ir kaip retai ji tokia būna.

Vidaus reikalų srityje taip pat turime kovoti su vis didesniu nusikalstamumu įvairiuose Europos regionuose, kuriuo vis dažniau verčiasi organizuotos, keliose valstybėse veikiančios grupės. Manau, kad esant tokiai padėčiai turėtume apdairiai apsvarstyti galimybę laikinai grąžinti vidaus sienų kontrolę. Kaip žinote, tai pasirodė esąs labai veiksmingas sprendimas per 2008 m. Europos futbolo asociacijų sąjungos (angl. UEFA) čempionatą.

Kadangi vertinimo mechanizmas Šengeno acquis taikymui kontroliuoti yra valstybėms narėms ir ypač jų piliečiams itin svarbi tema, manau, jog labai svarbu, kad Europos Parlamentas, būdamas piliečių atstovas, dalyvautų priimant šiuos sprendimus.

  Raffaele Baldassarre (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponai ir ponios, abiem pasiūlymais Komisijai visapusiškai perkeliami įgaliojimai, kuriuos iki šiol turėjo Taryba.

Artėjant Lisabonos sutarties įsigaliojimui ir atitinkamam ramsčiais grindžiamos Bendrijos struktūros panaikinimui, teisinė padėtis bus visiškai kitokia, iš esmės pakeista. Todėl vertinimo mechanizmas turės būti grindžiamas nuosekliu dabar pirmajam ir trečiajam ramsčiui priklausančių uždavinių paskirstymu.

Todėl manau, jog pasiūlyme būtina numatyti, kad Šengeno acquis tinkamo taikymo kontrolės ir tikrinimo mechanizmo koordinavimo grupėje visapusiškiau dalyvautų valstybės narės – pone J. Barrot, nemanau, kad pakanka ekspertų dalyvavimo – ir, pirmiausia, tikrai dalyvautų Europos Parlamentas. Be to, mano nuomone, taikydami išsamesnius, tikslesnius kriterijus turėtume nustatyti ir geriau apibrėžti, kaip naudoti migracinio spaudimo rodiklį, iš kurio matyti didžiausios rizikos teritorijos, kuriose reikėtų atlikti iš anksto neskelbtas patikras.

Galiausiai šiuos pasiūlymus reikėtų svarstyti ne atskirai, o kaip vieną paketą, nes jie abu apima bendrus to paties klausimo aspektus ir abu turi tokių pačių trūkumų. Taip pat todėl, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai taikytina procedūra bus bendras sprendimas.

Todėl visapusiškai remiu C. Coelho išdėstytą poziciją ir raginimus Komisijai atšaukti šiuos pasiūlymus ir pateikti kitus, geresnius, kuriuose būtų atsižvelgta į tai, kas pasakyta šiose diskusijose.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Narystė Šengeno erdvėje reiškia visišką šiai erdvei priklausančios valstybės narės piliečių judėjimo laisvę – taip tarp valstybių narių visiškai panaikinamos sienos. Šengeno erdvės saugumas priklauso nuo to, kaip griežtai ir veiksmingai kiekviena valstybė narė taikys kontrolę prie savo išorės sienų. Kadangi šiuo atveju aptariamas dvejopas vertinimo mechanizmas, jis turi būti įgyvendintas, nes kalbame apie Šengeno bendrijos acquis taikymo vertinimą ir tikrinimą siekiant užtikrinti, kad jis būtų įgyvendinamas skaidriai, veiksmingai ir nuosekliai.

Nors turėtume džiaugtis Komisijos pasiūlymu dėl sprendimo ir dėl reglamento, nes nujaučiame, kad taip bus padidintas abipusis laisvai erdvei be vidaus sienų priklausančių valstybių narių pasitikėjimas ir numatyti aukšti vienodi konkrečių Šengeno acquis priemonių taikymo standartai, vis dėlto manome, kad pasiūlymas turėtų būti persvarstytas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir atsižvelgiant į jos įsigaliojimą.

Džiaugiuosi, kad Komisijos pasiūlyme numatyta, jog valstybės narės su Komisija bendradarbiauja kaip koordinavimo grupės narės ir taip Komisija įgyja galimybę įgyvendinti vertinimo mechanizmą. Taip pat džiaugiuosi, kad patikroms vietoje atlikti parengiamos tam tikros daugiametės programos ir įtraukiami tam tikri valstybių narių ekspertai, padėsiantys valstybėms narėms Bendrijos acquis srityje geriau keistis informacija. Vis dėlto įsigaliojus Lisabonos sutarčiai policijos ir teisminio bendradarbiavimo sritis taps pirmojo ramsčio, Bendrijos teisės aktų ramsčio, dalis.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl vertinimo mechanizmo Šengeno acquis taikymui stebėti sukūrimo 14 straipsnyje numatyta metinė ataskaita, kurią Komisija turi pateikti Parlamentui ir Tarybai. Vis dėlto noriu pakartoti, kad pasiūlymą reikia iš naujo įvertinti atsižvelgiant į Lisabonos sutarties nuostatas.

Paskutinis aspektas, kurį norėčiau pridurti – su pasiūlymu dėl Tarybos sprendimo dėl šio vertinimo mechanizmo sukūrimo susijęs Komisijos pateiktas siūlymas turi didelių padarinių ir naujosioms valstybėms narėms, nes šiuo atveju aptariame Šengeno acquis nuostatų įgyvendinimo dviem etapais procedūrą. Kai kurios iš šių nuostatų įtrauktos į stojimo sutarčių I priedą, kitos įsigalios, kai Taryba priims sprendimą dėl tam tikrų Šengeno acquis nuostatų.

  Tadeusz Zwiefka (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, gerai, kad šiandieninė mūsų diskusija apie Šengeno acquis vertinimą vyksta tuo pat metu, kai Europos Sąjungoje ir kartu Europos Parlamente pradedama platesnė diskusija apie Stokholmo programą. Tai – didelis projektas, susijęs su išskirtinai svarbiomis ES piliečių gyvenimo sritimis – teisingumu, laisve ir saugumu. Pvz., du programos elementai, ES piliečių laisvė ir saugumas, neabejotinai turėtų būti įtraukti į Šengeno projekto vertinimą.

Todėl turime savęs paklausti, kokiu tikslu sukurta Europos Sąjunga ir kodėl mums taip svarbu, kad šis didis projektas pavyktų. Galiausiai jis sukurtas ne politikams ar tarptautinėms organizacijoms, o konkrečioms valstybėms. Iš tikrųjų jis sukurtas ES piliečių gerovei. Todėl vieni iš pagrindinių darbo, kurį ES institucijos turi atlikti, elementų yra ne tik piliečių gerovė, jų laisvė ir asmens laisvės, bet ir aukščiausi galimi saugumo standartai, kurie jiems turėtų būti užtikrinami.

Todėl negerai, kad Šengeno erdvės klausimus aptariame atskirai, nederindami šios diskusijos su ES migracijos programos, vizų programos ir bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis programos vertinimu. Nes tik tada bendra diskusija ir bendras padėties vertinimas gali padėti padaryti tinkamas išvadas, todėl priimant šiuos sprendimus turi dalyvauti Parlamentas ir tikiuosi, kad taip ir bus.

Taigi, esu įsitikinęs, kad Šengeno rezultatai geri. Nors pradžioje buvo pasakyta, kad neįdiegus SIS II nebus įmanoma į Šengeno erdvę priimti naujų šalių, dešimties naujų šalių priėmimas 2004 m. parodė, kad tai įmanoma ir neįvyko jokia katastrofa. Dabar tik turime stengtis užtikrinti, kad kuo greičiau ir, žinoma, dalyvaujant Europos Parlamentui, būtų parengtos priemonės sistemos veikimui patobulinti ir sustiprinti. Todėl šitaip vertinu Carlosą Coelho ir visiškai pritariu jo pranešimui.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D). - Ponia pirmininke, norėčiau pritarti raginimams Komisijai atšaukti šį pasiūlymą ir pateikti naują, kurio teisinis pagrindas būtų kitoks.

Akivaizdžiai bandoma neleisti Parlamentui dalyvauti sprendžiant šį svarbų klausimą ir Parlamento teisės tarnyba patvirtino, kad šiam pasiūlymui buvo galima pasirinkti kitą teisinį pagrindą, kuriuo vadovaujantis būtų galimas visapusiškas Parlamento dalyvavimas.

Šengeno informacinei sistemai, Šengeno vizų sistemai, Šengeno sienų kodeksui ir Vizų kodeksui – visoms šioms sritims taikoma bendro sprendimo procedūra ir, kadangi artėja Lisabonos sutarties ratifikavimas ir bus įtvirtinta paprastesnė ir bendresnė teisinė Europos Sąjungos struktūra, turėtume užtikrinti, kad Parlamentas sprendžiant šiuos klausimus dalyvautų daugiau, o ne mažiau. Toks užtikrinimas dabartiniame pasiūlyme neatsispindi.

Matėme, kad įvairios suinteresuotosios šalys visai neblogai sutarė šiais klausimais komitetų etapu, ir tikiuosi, kad visam Parlamentui pareiškus tvirtą, aiškią poziciją ir tinkamai įvertinus teisines aplinkybes, vietoj senojo bus parengtas ir pateiktas naujas pasiūlymas.

  Véronique Mathieu (PPE). – (FR) Ponia pirmininke, kaip ir daugelis mano kolegų narių, visiškai remiu C. Coelho pranešimą ir jam nuoširdžiai dėkoju už nuveiktą puikų darbą.

Nuo pat pradžios vidaus sienų kontrolės panaikinimo raison d’etre, sine qua non buvo kompensacinių priemonių, skirtų užtikrinti saugumą, dėl kurio labai bijota, taikymas. Šios priemonės yra abipusio pasitikėjimo, itin svarbaus geram bendradarbiavimui Šengeno erdvėje užtikrinti, pagrindas. Todėl tik pradėjus taikyti veiksmingą ir skaidrų šio Šengeno acquis taikymo vertinimo mechanizmą bus galima užtikrinti, kad šis pasitikėjimas būtų išsaugotas ir valstybės narės atitinkamai bendradarbiautų labai aukštu lygmeniu.

Taigi, iššūkis didžiulis, o Parlamento vaidmuo kuriant šį naują mechanizmą turi būti ne menkesnis už šį iššūkį. Todėl jeigu šis tekstas bus patvirtintas prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai, mechanizmas arba bent jau pirmajam ramsčiui priklausančios jo dalys turės būti tvirtinamos pagal bendro sprendimo procedūrą.

Be to, nors reikia padaryti Šengeno acquis integravimo į Bendrijos teisę ir į ES teisę išvadas, tai nereiškia, kad šio vertinimo valdymą reikėtų patikėti vien Komisijai.

Šiame vertinimo mechanizme turi daugiau dalyvauti valstybės narės, priešingu atveju abipusis pasitikėjimas gali sumažėti. Tas pat pasakytina apie valstybių narių vidaus saugumą. Kai valstybė narė netinkamai taiko acquis, nuo padarinių nukenčia visos kitos valstybės narės.

Galiausiai, kalbant apie veiksmingumą, man neatrodo, kad dviem vertinimo etapams reikėtų numatyti du atskirus mechanizmus – patikrinimą prieš acquis taikymą ir tikrinimą, kaip Šengeno valstybės taiko acquis.

Todėl prisijungiu prie C. Coelho ir raginu Komisiją atšaukti šį pasiūlymą ir pateikti mums naują, kuriame būtų geriau atsižvelgiama į acquis filosofiją ir valstybių narių vaidmenį vertinant jo taikymą.

  Alan Kelly (S&D). - Ponia pirmininke, labai apgailestauju, kad į šį Parlamentą kreipiuosi būdamas EP narys iš šalies, nusprendusios dar neprisijungti prie Šengeno susitarimo. Šį prisijungimą mielai remčiau. Tikiuosi, kad Šengeno acquis įvertinimo darbo grupė galiausiai įrodys Airijos valstybei ir mūsų kaimynams Jungtinės Karalystės gyventojams neabejotiną Šengeno naudą.

Judėjimo laisvė yra pagrindinė teisė ir ES pilietybės, kurios visi siekiame, ramstis. Galimybė mažinti sienų kontrolę, suteikti ES piliečiams laisvę ir patogumus keliaujant yra stebėtina, ypač žinant Europos istoriją. Tai, kad visi šie rezultatai pasiekti suteikiant mūsų institucijoms geresnes galimybes kovoti su nusikaltimais, susijusiais su sienų kirtimu, yra didžiulis istorinis laimėjimas, vienas iš didžiausių ES laimėjimų iki šiol. Būtent Šengeno susitarimas paskatino Airiją sukurti išsamią duomenų apie baudžiamuosius nusikaltimus sistemą, kuri, tikėkimės, per keletą ateinančių metų bus susieta su Europos sistema. Šengenas veikia itin gerai ir tai mato visi.

Būtent dėl šio stebėtino laimėjimo gaila, kad mano šalis Šengeno sistemoje dalyvauja tik iš dalies. Nors Airijos saugumo institucijos ir mūsų Europos kolegos visapusiškai bendradarbiauja visų policijos reikalų srityje, Airijos piliečiai negali pasinaudoti visais ES teikiamais pranašumais. Panaikinus pasienio kontrolę būtinas visų sistemoje dalyvaujančių valstybių narių abipusis pasitikėjimas. Deja, Airijos vyriausybės pozicija kol kas tokia, kad ji nevisiškai pasitiki savo Europos kaimynėmis ir laisvo žmonių judėjimo Europoje klausimu veikia žemu lygmeniu. Labai dėl to apgailestauju. Mums tikrai reikia ES masto vizų sistemos, prie kurios, tikėkimės, prisidės Šengenas ir šios dienos diskusija.

Dėl mūsų aptariamo pasiūlymo, tai prašyčiau Komisijos jį atšaukti. Manau, kad juo Komisijai suteikiama per daug galios. Tiesą sakant, juo bandoma nepaisyti Europos Parlamento. Komisija mums turėtų pateikti pasiūlymų, kuriuose būtų laikomasi bendro sprendimo procedūros, o, nekalbant apie šią diskusiją, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai vis tiek reikės pateikti naujų pasiūlymų.

  Petru Constantin Luhan (PPE). - Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti C. Coelho už atliktą labai gerą darbą. Sukurti paprastą, veiksmingą ir skaidrų vertinimo mechanizmą, kuriuo būtų papildytas dabartinis Šengeno sistemos vertinimas – labai sveikintina iniciatyva.

Vis dėlto kyla keletas problemų dėl duomenų apsaugos, kurias pranešėjas pabrėžė anksčiau. Deja, nepaisant reikiamų patobulinimų, pagal dabartinę procedūrą su mumis tik konsultuojamasi. Kai įsigalios Lisabonos sutartis, Parlamentas savaime įgis teisę trečiojo ramsčio klausimais taikyti bendro sprendimo procedūrą. Kadangi kalbama apie Šengeno erdvės ir jos piliečių saugumą, kuriant šias vertinimo sistemas turėtų visapusiškai dalyvauti visi veikėjai – tada bus įmanoma užtikrinti ir įtvirtinti abipusio pasitikėjimo principą, būtiną norint išlaikyti Šengeno erdvę.

Dėl visų šių priežasčių remiu pranešėjo iniciatyvą reikalauti, kad Komisija atšauktų šiuos pasiūlymus ir pateiktų naujus, išsamesnius.

  Elena Oana Antonescu (PPE). – (RO) Norėčiau pasveikinti C. Coelho už atliktą puikų darbą ir ryžtą, parodytą siekiant sukurti vertinimo mechanizmą, kuriuo Šengeno acquis taikymas būtų tikrinamas paprastai, veiksmingai ir skaidriai.

Teisę laisvai judėti ES teritorijoje ir vidaus sienų kontrolės atsisakymą laikau vienais iš svarbiausių Europos Sąjungos laimėjimų. Atsižvelgiant į sienų spragas mums būtini aukšti Šengeno acquis įgyvendinimo standartai, kad galėtume išlaikyti didesnį valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, taip pat pasitikėjimą jų gebėjimu įgyvendinti priemones, lydinčias vidaus sienų kontrolės panaikinimą.

Turime tobulinti vertinimo mechanizmą Šengeno acquis taikymui kontroliuoti. Norint išlaikyti didelį saugumą ir pasitikėjimą būtinas geras valstybių narių vyriausybių ir Komisijos bendradarbiavimas. Žinodamas, kokios šio reglamentavimo nuostatos svarbios pagrindinių teisių ir laisvių požiūriu, Europos Parlamentas turi primygtinai raginti pirmiausia įgyvendinti Lisabonos sutartį, o tik tada priimti kitus teisės aktus sienų saugumui didinti.

Nepamirštant, kokia svarbi ši teisėkūros iniciatyva, verta apgailestauti, kad Europos Parlamentas atlieka konsultanto, o ne vieno iš teisės aktų leidėjų, kaip turėtų būti, vaidmenį.

Sukurti teisingumo, laisvės ir saugumo erdvę – vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų. Todėl gyvybiškai svarbu, kad valstybės narės, Komisija ir Europos Parlamentas vienodai dalyvautų ją išlaikant ir plėtojant.

Todėl visiškai remiu pranešėjo siūlymą raginti Komisiją pateikti Europos Parlamentui naują, patobulintą pasiūlymą, kuriuo Parlamentui būtų suteikta galimybė prisiimti vieno iš teisės aktų leidėjų vaidmenį.

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Ponia pirmininke, mes atlaikėme šaltą šio Parlamento smūgį.

Tikriausiai šioje diskusijoje įvyko nesusipratimas kalbant apie tai, kad pasiūlymo tikslas – šį vertinimo procesą integruoti į Bendrijos darinių struktūrą. Tiesa, kad turime Šengeną – taip pat turiu pažymėti, kad didžioji dauguma EP narių šventė šį Šengeno laimėjimą, dėl kurio turime judėjimo laisvę ir kartu saugumą.

Tiesa, kad pirmiausia Šengeno sistemos vertinimas buvo atliekamas tarpvyriausybiniu pagrindu ir kad Komisija atliko tik stebėtojos vaidmenį. Vis dėlto tiesa ir tai, kad Komisija, būdama Sutarčių sergėtoja, turi būti atsakinga už vertinimą. Nepaisant to, nėra nė kalbos apie tai, kad ji turės vertinimo monopoliją – tai turime aiškiai pasakyti. Žinoma, įtrauksime valstybes nares, o valstybių narių ekspertai dalyvaus planuojant patikras, atliekant patikras in situ ir rengiant vertinimo ataskaitą.

Gana aišku, kad valstybių narių būgštavimai, kuriuos jaučiame, taip pat kyla iš nesusipratimo. Kadangi norime abipusio valstybių narių pasitikėjimo, negali būti nė kalbos, kad jų visapusiškai neįtrauksime į Šengeno susitarimo ir Šengeno acquis taikymo priemonių vertinimą.

Dabar pereisiu prie Parlamento. Čia irgi nesusipratimas. Mūsų tikslas nėra išstumti Parlamentą iš proceso, kaip kažką girdėjau sakant. Mūsų tikslas, esant dabartinei padėčiai – ieškoti būdų, kaip, priešingai, padidinti Parlamento dalyvavimą nuolat teikiant jam ataskaitas. Vis dėlto tai mums jokiu būdu netrukdo suteikti Parlamentui didesnį vaidmenį šiame į Bendrijos darinių struktūrą integruotame mechanizme, kai tik bus ratifikuota Lisabonos sutartis. Kalbu šiek tiek įkyriai, nes žinome, kad taikant šį metodą bendri Europos interesai visada bus svarbiau, net jeigu kartais kuri nors valstybė narė vengs šiuos bendrus Europos interesus ginti.

Taigi esama keleto nesusipratimų, kuriuos norėčiau pašalinti.

Be to, norėčiau pasakyti, kad šiais pasiūlymais, palyginti su dabartiniu mechanizmu, sukuriama papildomos naudos. Vertinimai bus daug dažnesni ir aiškesni. Patikros bus planuojamos in situ, remiantis rizikos analizėmis; bus iš anksto neskelbtų patikrų ir visa vertinimo veikla bus atliekama pasitelkiant aukšto lygio praktines žinias, o dalyvaujant ekspertams patikros bus atliekamos veiksmingai.

Bus patobulinta atlikus in situ vertinimus parengtų rekomendacijų vykdymo analizė.

Taigi, tokios mano mintys, ponia pirmininke, ponios ir ponai. Visiškai suprantu, jog nekantraujate, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai būtų numatytas didesnis Parlamento dalyvavimas. Parlamentas taikant šį Bendrijos metodą neabejotinai turi atlikti labai svarbų vaidmenį, bet šį pasiūlymą pateikėme siekdami procesą integruoti į Bendrijos darinių struktūrą, suvokdami, kad vėliau nebus jokių kliūčių užtikrinti Europos Parlamento dalyvavimą.

Atidžiai klausiausi visų kalbų ir, žinoma, pastebėjau beveik vienbalsę Parlamento poziciją. Vis dėlto manau, kad visa tai nutiko dėl nesusipratimo, kurį galima pašalinti.

  Carlos Coelho, pranešėjas. – (PT) Norėčiau aptarti tris galutinius aspektus. Pirmiausia norėčiau padėkoti mano pranešimą rėmusiems ir per šią diskusiją apie tai pasakiusiems nariams ir Pirmininko pavaduotojui J. Barrot už pareiškimą, kuriame jis skatina Europos Parlamento, kaip vieno iš teisės aktų leidėjų, dalyvavimą – taip geriausiai pasinaudojama Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis. Tai manęs nestebina. Žinau, kad Komisijos narys J. Barrot šios pozicijos laikosi jau seniai, bet gerai, kad jis, būdamas Komisijos Pirmininko pavaduotojas, apie tai mums oficialiai pareiškė.

Antra, norėčiau priminti tai, ką Komisijos narys J. Barrot sakė minėdamas, kad derybos su Taryba buvo sudėtingos. Mes žinome ir tai, be to, suprantame, kad vargu ar sprendžiant šį klausimą padėtis gali būti kitokia. Todėl tikėjomės, kad Komisija Parlamentą laikys partneriu, turinčiu bendro sprendimo teisę, nes ir Komisijos, ir Parlamento požiūris į Europą siejamas su tuo, kad sprendimai negali būti ir toliau priimami vien tarpvyriausybiniu lygmeniu.

Trečia, norėčiau pabrėžti du dalykus, mano nuomone, paaiškėjusius iš šios diskusijos. Pirmiausia, negalima pažeisti nuoseklumo. Negali būti dviejų vertinimo sistemų; turi būti tik viena, ar ji būtų taikoma naujoms Šengeno narėms, ar esamoms. Be to, negalima sumenkinti abipusio pasitikėjimo principo. Turi dalyvauti visos suinteresuotosios šalys. Vertinimo procese turi dalyvauti ir valstybės narės, ir Europos institucijos. Europos institucijos – tai ne vien Komisija ir ne vien Taryba; tai – ir Parlamentas, todėl prašome taikyti bendro sprendimo procedūrą.

  Pirmininkė. – Bendra diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Itin svarbu, kad būtų sukurtas paprastas, veiksmingas, efektyvus ir skaidrus mechanizmas, kurį taikant Šengeno erdvė išliktų laisvo judėjimo erdve, ir tuo pat metu būtų galima tarpvyriausybinę Šengeno vertinimo sistemą pritaikyti prie ES sistemos. EP Teisės tarnyba atliko tyrimą ir nustatė, kad šio pasiūlymo svarstymui turėjo būti pasirinkta ne konsultavimosi, bet bendro sprendimo priėmimo procedūra. Netrukus įsigalios Lisabonos sutartis, o pagal ją EP suteikiamos didesnės galios laisvės, teisingumo ir saugumo srityje, į kurią šis pasiūlymas ir patenka. Kadangi Šengeno erdvės ir jos piliečių saugumas yra labai aktualus, reikėtų pasirinkti bendro sprendimo procedūrą.

  Kinga Gál (PPE), raštu. – (HU) Šengeno susitarimo srityje gali būti bendradarbiaujama įvairiomis formomis. Galima išsirinkti ir atidžiai patikrinti daug šios sistemos pritaikymo būdų. Manau, kad esant EP nariu čia ir dabar verta paminėti, kad viena iš pagrindinių laisvo žmonių judėjimo sąlygų – visapusiška, veiksmingai veikianti ir abipusiu pasitikėjimu grindžiama Šengeno sistema. Sienų kontrolė, mūsų bendra vizų politika, tarpvalstybinis policijos bendradarbiavimas ir duomenų apsaugos klausimai – tik šios visapusiškos sistemos dalys. Tai – skirtingi klausimai, bet visus juos sieja vienas svarbus veiksnys. Europos piliečiai gavo ir kasdien gauna tiek daug papildomos laisvės, kuri jiems simbolizuoja vieną iš akivaizdžiausių Europos Sąjungos buvimo laimėjimų.

Būdama tik prieš keletą metų į ES įstojusios valstybės narės rinkėjų atstovė, galiu tai su pasitenkinimu patvirtinti. Jeigu ne ES pirmininkavusios Portugalijos pasiūlymas, naujosios valstybės narės negalėtų dalyvauti Šengeno sistemoje. Dabartinė naujausios (antrosios) kartos Šengeno informacinės sistemos versija iki šiol dar neveikia. Išsaugoti šią laisvę – Komisijos ir valstybių narių pareiga; šis klausimas minimas ir dviejuose darbotvarkės punktuose. Ši pareiga tenka ir Europos Parlamentui, būtent todėl negalima jo neįtraukti sprendžiant su piliečių laisve susijusius klausimus. Todėl tvirtai remiu pranešėjo atliktą darbą ir sutinku su jo pasiūlymais.

  Siiri Oviir (ALDE), raštu. – (ET) Šengeno erdvės sukūrimas devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo pradžioje – vienas iš didžiausių laimėjimų Europos istorijoje. Šengeno acquis nuostatos yra Europos Sąjungos struktūros dalis nuo to laiko, kai 1999 m. įsigaliojo Amsterdamo sutartis. Būtinas Šengeno acquis taisyklių, kurios yra sudedamoji Europos teisės dalis, laikymosi priežiūros aspektas – vertinimo mechanizmas, kuriuo turėtų būti užtikrinta, kad Šengeno acquis būtų įgyvendintas skaidriai, veiksmingai ir nuosekliai ir kad jį įgyvendinant atsispindėtų nuo Šengeno acquis integravimo į ES struktūrą įvykę teisiniai pokyčiai.

Sutinku su pranešėjo nuomone, kad šiandien projekte pateiktuose pasiūlymuose tik patvirtinama keletas neseniai pateiktų bendrų siūlymų tobulinti galiojantį Šengeno sistemos vertinimo mechanizmą. Vienintelė nauja viso projekto mintis – reglamentuojama galimybė atlikti iš anksto neskelbtas patikras, o tai labai sveikintina. Vis dėlto negaliu sutikti, kad visos dabar Tarybos atliekamos funkcijos turėtų būti perduotos Komisijai. Šiame pasiūlyme paliekama labai mažai galimybių bendradarbiauti valstybėms narėms, o Europos Parlamentas nuo šio proceso visiškai atskiriamas. Nereikėtų pamiršti, kad tai – laisve, saugumu ir teisingumu grindžiama erdvė ir kad atsakomybė už šios erdvės išsaugojimą ir tobulinimą tenka ne vien Komisijai, kaip konstitucinės sutarties įgyvendinimo garantui ir priežiūros institucijai, bet ir valstybėms narėms, kurios nuolat atsakingos už savo išorės sienų saugumą, taip pat Europos Parlamentui, kuris atstovauja Europos Sąjungos piliečiams.