Posėdžio stenograma

Antradienis, 2009 m. spalio 20 d. - Strasbūras

8. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Simon Busuttil (A7-0013/2009)

  Antonio Masip Hidalgo (S&D). – (ES) Gerb. pirmininke, aš balsavau už pranešimus dėl Bahamų, Barbadoso, Sent Kitso ir Nevio bei Seišelių. Šiuose pranešimuose man patinka tokios nuostatos kaip biurokratinių susitarimų sudarymo procesų supaprastinimas, piliečių judėjimo laisvė ir savitarpiškumo pobūdis, kurį visi šie veiksmai privalo turėti.

Tačiau kad ir kaip gerbčiau visas šias suverenias šalis, kurios yra mūsų draugės, noriu pasinaudoti puikiais santykiais, demonstruojamais šiuose susitarimuose, kad padėčiau visoms šioms šalims, kurios, kartoju, yra suverenios ir yra mūsų draugės, įgyti imunitetą nuo pandemijos, kuri yra netgi labiau mirtina nei gripas, – „mokesčių rojų“. Tai jau buvo svarstoma Didžiajame dvidešimtuke (G20) ir daugelyje kitų forumų.

Deja, „mokesčių rojai“ labai daug prisidėjo prie mūsų išgyvenamos ekonomikos krizės. Kažkas daroma, galbūt kol kas ne tiek jau daug, kad būtų išnaikinti aktyviausi „mokesčių rojai“, tačiau nebūkime naivūs. Galėtų pradėti veiklą kitos.

Ispanijoje naujienose skelbiama apie Gürtel bylą – tai ne tik didžiulis korupcijos tinklas, bet ir vienas iš kapitalo nutekėjimo iš šalies kanalų. Todėl, Komisijos ir Tarybos atstovai, pasinaudokime šių susitarimų teikiamais pranašumais, kad primygtinai pareikalautume imunizacijos, kurios anksčiau ar vėliau turime pareikalauti siekdami bendresnės ir radikalesnės politikos prieš „mokesčių rojus“.

– Pranešimas: Carlos Coelho (A7-0034/2009)

  Czesław Adam Siekierski (PPE). – (PL) Gerb. pirmininke, Šengeno sutartis lėmė kokybinius pokyčius visoje daugumos Europos Sąjungos šalių teritorijoje. Nors nuo jos įsigaliojimo praėjo tiek mažai laiko, dažnai pamirštame, kokia Europa buvo, kai turėjo sienas ir sunkumų, susijusių su judėjimu iš vienos valstybės narės į kitą. Šengeno sutartis – kitas mūsų integracijos sėkmės pavyzdys, tačiau ji taip pat užkrauna didelę atsakomybę. Atsakomybę už nemažą mūsų sausumos sienų dalį prisiėmė naujosios valstybės narės.

Be pozityvių aspektų, yra ir negatyvių, nes buvo nustatyti pernelyg dideli apribojimai šalių, turinčių bendrą sieną su ES, gyventojų judėjimui – tai daugiausia taikoma naujosioms šalims, pvz., Lenkijai ir Latvijai. Dėl šių sunkumų yra, be kita ko, didelių apribojimų judėjimui per mūsų rytines sienas. Įvyko naujas pasidalijimas, t. y. lyg ir iškilo kliūtis tarp šalių, kurios turėjo ir turi glaudžius santykius dėl bendros istorijos, šeiminių ryšių ir visų pirma dėl to, kad jos yra kaimynės.

Pagal Šengeno sąlygas buvo įdiegta bendra vidaus kontrolės sistema, kuriai atitinkamas paslaugas teikia susitarimą pasirašiusios Europos Sąjungos šalys. Tačiau atrodo, kad ši kontrolės sistema taikoma su perdėtu griežtumu, kuris nepadeda sukurti pozityvaus Europos Sąjungos vienybės įvaizdžio.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Herbert Reul (A7-0026/2009)

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą. Visiškai pritariu Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros (IRENA) statuto sudarymui Europos Bendrijos vardu. Pagrindinis šios institucijos tikslas – skatinti gerąją praktiką atsinaujinančios energijos sektoriuje tiek Europos Sąjungos viduje, tiek pasaulio mastu. Agentūros statute nustatoma, kad ji skatins ir rems atsinaujinančių išteklių naudojimą visame pasaulyje.

Bendrijos sudarytas šios agentūros statutas jai sudarys galimybes paprasčiau tiesiogiai gauti informacijos apie ES ir pasaulyje vykdomą veiklą atsinaujinančios energijos sektoriuje. Kartu jos, kaip agentūros narės, statusas sudarys sąlygas jai vykdyti pažangos, kurią valstybės narės daro siekdamos įvykdyti privalomą iki 2020 m. atsinaujinančios energijos užduotį, stebėjimą.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Šiuo metu nei Europos, nei pasaulio mastu nėra koordinuojamos atsinaujinančios energijos strategijos. Dėl šios priežasties yra didelis atotrūkis tarp šalių, kurios padarė didžiulę pažangą ir patyrė sėkmę atsinaujinančios energijos srityje, ir šalių, kurios šioje srityje vis dar atsilieka.

Jeigu norime paspartinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalies didinimo procesą, įvairios šalys turėtų veikti koordinuotai, o pirmaujančios šalys turėtų pasidalyti savo gerąja patirtimi. Manau, kad ši agentūra iš esmės imtųsi šių tikslų, duotų naują impulsą ir apskritai nurodytų kryptį į atsinaujinančią energiją.

  Maria da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Palankiai vertinu tai, kad dabar Europos Bendrijai atstovaujama Tarptautinėje atsinaujinančios energijos agentūroje (IRENA). Tarptautinė atsinaujinančios energijos agentūra siekia skatinti visų rūšių atsinaujinančios energijos geresnį pritaikymą ir darnų naudojimą atsižvelgiant į jų indėlį į aplinkos išsaugojimą, klimato apsaugą, ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą (ypač skurdo mažinimą ir tvarųjį vystymąsi), energijos tiekimo prieinamumą ir saugumą, regioninę plėtrą ir bendrą kartų atsakomybę.

Be to, agentūra siekia teikti techninius, finansinius ir politinius patarimus besivystančių šalių vyriausybėms ir taip prisidėti prie jų perėjimo į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų visuomenę proceso.

Atsinaujinančios energijos naudojimas – vienas iš svarbiausių ES klimato kaitos ir energetikos priemonių paketo tikslų. Ši agentūra prisidės prie pakete nurodytų tikslų įgyvendinimo, ypač prie tikslo didinti atsinaujinančios energijos dalį, kuri 2020 m. sudarytų 20 proc. bendro energijos suvartojimo.

  David Casa (PPE), raštu. – Oficialiai IRENA buvo įsteigta 2009 m. sausio 26 d. Šios organizacijos tikslas – tapti greito perėjimo prie tvarios energijos vartojimo skatinimo centru. Buvo sudarytas šios organizacijos statutas. Nepaprastai svarbu, kad ši organizacija pradėtų veikti kuo greičiau. Esu už statuto, kuris buvo pristatytas, priėmimą, todėl balsavau už pranešimą.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Pritariu Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros statuto sudarymui Europos Bendrijos vardu. Tarptautinė atsinaujinančios energijos agentūra siekia tapti atsinaujinančios energijos kompetencijos centru, kuris suteiks galimybę jai padėti vyriausybėms panaudoti atsinaujinančios energijos šaltinius, skleisti praktinę patirtį ir gerąją patirtį bei teikti mokymo paslaugas šioje srityje. Todėl pageidautina, kad institucijoje, kurios tikslai sutampa su Bendrijos kompetencijos sritimi ir kurios statutą jau pasirašė 20 valstybių narių, Bendrijai būtų atstovaujama.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Portugalija – šeštoji iš labiausiai nuo energijos priklausomų ES 27 šalių, todėl investicijos į „švariąją technologiją“ yra svarbiausios.

Propaguoju nacionalinį atsinaujinančios energijos planą, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas vėjo energijai, bangų energijai (atsižvelgiant į išskirtines Portugalijos pakrantės sudaromas sąlygas), saulės šilumos ir fotovoltinei energijai bei mikrogeneracijai.

Taip pat esu už mokslinių tyrimų ir plėtros metodus, technologijas ir strategijas, taikomas atsinaujinančios energijos pertekliaus saugojimui.

Propaguoju energetikos politiką, kurioje atsižvelgiama į ekonomikos uždavinius bei socialinius poreikius ir kartu skatinamas tvarusis vystymasis nedarant aplinkos apsaugos išlaidų, kurias turėtų prisiimti ateities kartos.

Mano nuolatinis rūpestis visada buvo mūsų energetinės priklausomybės ribojimas, todėl esu įsitikinęs, kad būtini tolesni veiksmai – remti ir didinti atsinaujinančią energiją, ir dėl to palankiai vertinu tai, kad Portugalija yra Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros (IRENA) steigėja ir narė.

Būtent dėl to palaikau Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros (IRENA) statuto patvirtinimą Europos Bendrijos vardu.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Balsuodama už šį pranešimą noriu pabrėžti, kaip svarbu įsteigti šią tarptautinę organizaciją, kuri skatins ir rems atsinaujinančių išteklių naudojimą visame pasaulyje, įvertindama naudą, kurią galima gauti dėl to, kad jie prisideda prie aplinkos ir klimato apsaugos, ekonomikos augimo ir socialinės sanglaudos, įskaitant skurdo mažinimą, taip pat energijos tiekimo saugumo ir regioninės plėtros užtikrinimo.

2009 m. sausio mėn. Bonos konferencijoje Rumunijai, kuri buvo pirmoji nusprendusi pasirašyti šalis, nurodyta paskirti šios pirmosios sesijos pirmininko pavaduotoją. Be to, ji buvo pakviesta tapti agentūros IRENA administracinio komiteto, kurio pagrindinis uždavinys – laikinai veikti kaip agentūros sekretoriatui, kol agentūra pradės tinkamai veikti, nare. Šiuo metu statutą yra pasirašiusios 137 valstybės, įskaitant 24 ES valstybes nares.

– Pranešimas: Paolo De Castro (A7-0018/2009)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo panaikinami tam tikri nebeaktualūs Tarybos bendrosios žemės ūkio politikos srities aktai, nes būtina pašalinti jau nebeaktualius aktus iš acquis communautaire siekiant padidinti Bendrijos teisės skaidrumą ir teisinį tikrumą, atsižvelgiant į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros. Tai neseniai buvo vėl patvirtinta Komisijos komunikate „Paprastesnė Europos bendroji žemės ūkio politika – sėkmė visiems“. Esu atsakingas už Europos Parlamento pranešimą dėl šio komunikato, pateikiamo Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos vardu. Todėl šios strategijos taikymo srityje tikslinga tuos teisės aktus, kurie nebeturi jokio realaus poveikio, pašalinti iš galiojančių teisės aktų visumos.

  David Casa (PPE), raštu. – Dėl didžiulio Europos teisės aktų kiekio darosi būtina veiksmingai panaikinti bet kokią nebenaudojamą medžiagą. Atsižvelgdamas į tai balsavau už šį pranešimą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad visoms bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) suinteresuotosioms šalims būtina žinoti apie veikiančią teisinę sistemą ir taisykles, taikomas bet kuriuo konkrečiu laiku.

Pritariu, jog dėl teisinio tikrumo reikia, kad Bendrijos teisinėje sistemoje neliktų neribotam laikui galioti nebeaktualūs teisės aktai.

Atsižvelgdamas į didelę BŽŪP svarbą Europos Sąjungos vyriausybėms ir piliečiams įrodinėju, kad jos įgyvendinimo ir galiojančių taisyklių požiūriu ji turėtų būti kuo paprastesnė ir aiškesnė.

BŽŪP užima svarbiausią vietą Europos Sąjungos gyvenime, turi milžinišką praktinę reikšmę ir negali būti nebetaikomų taisyklių, reglamentų, teisės aktų ir sprendimų painiava, nes bus neveiksminga.

Atsižvelgdamas į visa tai, ką minėjau, palaikau Komisijos pasiūlymą panaikinti nebeaktualius bendrosios žemės ūkio politikos srities teisės aktus.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Klausime, dėl kurio balsavome, nurodoma, kad Europos institucijoms reikia panaikinti Tarybos aktus, kurie bėgant laikui ir tobulėjant technologijoms tampa nebeaktualūs ir nereikalingi tinkamam Europos Sąjungos veikimui. Šis balsavimas susijęs su tam tikrais Tarybos bendrosios žemės ūkio politikos srities aktais. Manau, kad jau seniai reikėjo persvarstyti tam tikrus BŽŪP aspektus. Jeigu politika turi būti tinkamai įgyvendinta ir naudojama Europos piliečių interesais, aktai, pagal kurią jie buvo sukurti, turi būti aktualūs tokio žemės ūkio pasauliui, koks yra dabar. Be to, tvirtai tikiu, jog reikia kažką daryti, kad padėtume Europos Sąjungai atsikratyti savo biurokratinio įvaizdžio, kurį susidarė Europos gyventojai. Tokie aktai kaip šie paprastai naudingi painiavai, tačiau nenaudingi jokiam realiam tikslui. Tokie ES politikos aspektai kaip šie kenkia Europos Sąjungos įvaizdžiui, kurį susidaro jos piliečiai, ir atima jos gyventojams norą bendrauti su ja. Galiausiai esu tvirtai įsitikinęs, kad jeigu Europos Sąjunga nori likti svarbi, visada turi būti balsuojama už jos teisės aktų ir politikos tobulinimą.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Su dideliu malonumu balsavau už tai, kad būtų priimta rezoliucija dėl reglamento, kuriuo panaikinami tam tikri nebeaktualūs BŽŪP srities aktai, nes nuolat girdime, kad ES turime pernelyg daug reglamentavimo, darančio neigiamą poveikį tinkamam rinkos ekonomikos veikimui. Tai ypač tinka BŽŪP, kuriai, nors įdiegta daugelis supaprastinimų ir panaikinta daugybė reglamentų, tebegalioja daug nereikalingų aktų.

Daugelis šių aktų jau neturi jokių teisinių pasekmių, o kitų turinys buvo įtrauktas į paskesnius dokumentus. Taip mūsų ūkininkams užkraunama didžiulė laiko ir išlaidų našta ir tam reikia per didelio administravimo. Todėl manau, kad būtinas toks tolesnis ES teisės aktų atnaujinimas, konsolidavimas ir supaprastinimas, koks yra daugybės nereikalingų teisės aktų panaikinimas siekiant, kad galiojančios nuostatos būtų paprastos, aiškios ir suprantamos. Taip priartinsime Europos Sąjungą prie jos piliečių.

  Oldřich Vlasák (ECR), raštu. – (CS) Noriu paaiškinti savo balsavimą dėl Tarybos reglamento projekto, kuriuo panaikinama daug nebeaktualių Tarybos aktų, susijusių su bendrąja žemės ūkio politika. Vykstant Europos integracijos procesui Europos Parlamentas ir Taryba priėmė daug teisės aktų. Mūsų stojimo į ES metu acquis communautaire sudarė beveik 80 000 puslapių tekstas, kurio pusė buvo susijusi su žemės ūkiu. Todėl puiku, kad ES institucijos tarptinstituciniu pagrindu susitarė, kad reikia atnaujinti Bendrijos teisės aktus ir mažinti jų apimtį.

Siekiant didesnio Bendrijos teisės aktų skaidrumo ir tikrumo, teisės aktus, kurie nebėra aktualūs, reikėtų pašalinti iš acquis communautaire. Pastaruoju metu Komisija 250 žemės ūkio srities aktų paskelbė nebeaktualiais. Dabar kalbame apie 28 aktus, kurie praktiniu požiūriu nenaudojami, tačiau iki šiol formaliai veikia, ir šešis aktus, kurie yra nebeaktualūs. Nors palaikau šį projektą, esu tvirtai įsitikinęs, kad vis dar yra galimybių mažinti Europos teisės aktų skaičių ir mažinti Briuselio biurokratiją, todėl prašau Komisiją tęsti savo darbą Europos teisės aktų supaprastinimo srityje.

– Pranešimas: Paolo De Castro (A7-0017/2009)

  David Casa (PPE), raštu. – Reikia atlikti laboratorinius tyrimus siekiant nustatyti kenksmingus organizmus, kurių nėra ES teritorijoje. Šiuo metu veikiantys reglamentai neleidžia tam tikroms laboratorijoms, kurioms gali būti pavedamas toks darbas, imtis šio darbo dėl to, kad jos neatitinka Direktyvos 2000/29/EB 2 straipsnio 1 dalies g punkto ii papunkčio. Esu už tai, kad tokioms laboratorijoms būtų leidžiama atlikti tokį darbą, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų. Todėl balsavau už šį pranešimą.

– Pranešimas: Danuta Maria Hübner (A7-0039/2009)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą, kuriuo Portugalijai leidžiama taikyti lengvatinį akcizo tarifą Azoruose ir Madeiroje pagamintiems ir vietoje suvartojamiems likeriams, spiritams ir romui, nes žiūriu į tai kaip į svarbų būdą padėti išlikti mažoms pramonės šakoms, priklausančioms sektoriui, kuris dalyvauja gaminant šias prekes, esančias labai nepalankioje konkurencinėje padėtyje dėl rinkų liberalizavimo ir didėjančio stipriųjų gėrimų pardavimo šiuose regionuose.

Šio mokesčio sumažinimas taip pat prisidės prie didesnės šių regionų ekonominės ir socialinės pusiausvyros ir taip užtikrins darbo vietų pastovumą ir netgi naujų darbo vietų kūrimą, o tai yra nepaprastai svarbu vietos ekonomikų išsaugojimui.

  John Attard-Montalto (S&D), raštu. – Maltos vyriausybė turėtų vadovautis panašiomis Gozo salai skirtomis iniciatyvomis. Visos ES valstybės narės, turinčios salų regionus, taikė panašias priemones, o ES joms suteikė galimybę imtis šių specialių priemonių. Pačios priemonės skiriasi pagal salų regionus. Vis dėlto jos turi vieną bendrybę, t. y. jomis stengiamasi sudaryti ekonominį komfortą siekiant subalansuoti neigiamus salų regionų aspektus. Gozo sala kenčia dėl didelių trūkumų, įskaitant dvejopą izoliaciją, nutolimą, mažą dydį ir sudėtingą reljefą. Daug didesnės nei Malta šalys, pvz., Portugalija, Italija ir Graikija, sugebėjo išsireikalauti specialias priemones, kad galėtų salų regionams pasiūlyti patrauklias skatinimo priemones. Mažesnės Maltos archipelago salos yra ypač pažeidžiamos.

Gozo salai reikia pagalbos, tam panaudojant panašias specialias priemones. Maltos vyriausybės pareiga nustatyti, kurios specialios priemonės geriausiai tiktų, ir paskui kreipti į ES, kad šios priemonės būtų patvirtintos. Maltos vyriausybės reikalas sumažinti sunkumus, ypač būdingus Gozo salai.

  David Casa (PPE), raštu. – Tai yra 2002 m. mokesčių išimties, suteiktos Portugalijai tam tikrų autonominių regionų atžvilgiu, pratęsimas. Esu už tokį pratęsimą, todėl balsavau už šį pranešimą.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už D. Hübner pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo leisti Portugalijai taikyti lengvatinį akcizo tarifą Madeiros autonominiame regione pagamintiems ir vietoje suvartojamiems romui bei likeriams ir Azorų salų autonominiame regione pagamintiems ir vietoje suvartojamiems likeriams bei spiritams. Atsižvelgdamas į specifines šių atokiausių regionų savybes manau, kad šis pratęsimas yra nepaprastai svarbus vietos pramonės, gaminančios šiuos produktus, išlikimui ir užimtumo šiame sektoriuje išsaugojimui.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į romo ir atitinkamai spiritų gamybos, taip pat abiejų regionų likerių gamybos svarbą Portugalijos Madeiros ir Azorų autonominių regionų žemės ūkiui, taigi, ir ekonomikai bei užimtumui nepaprastai svarbu, kad lengvatinis akcizo tarifas šioms prekėms būtų toliau taikomas, nes tai neleis atsirasti nesąžiningai konkurencijai vidaus rinkoje.

Dėl mažmeninės kainos padidėjimo panaikinus šiuos akcizų tarifus šie produktai būtų dar mažiau konkurencingi, palyginti su panašiais produktais, importuojamais iš likusios ES dalies, ir dėl to kiltų grėsmė išgyvenimui iš tradicinių produktų. Panaikinimas turėtų pragaištingą poveikį vietos pramonei ir regioninei ekonomikai socialiniu ir ekonominiu lygmeniu dėl poveikio, kurį jis turėtų šių regionų šeimų ūkiams.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Šiandieniniame plenariniame posėdyje didžiąja balsų dauguma patvirtintas pasiūlymas leidžia pratęsti 2002 m. suteiktą koncesiją, leidžiančią Portugalijai taikyti lengvatinį akcizo tarifą Madeiroje pagamintiems ir vietoje suvartojamiems romui bei likeriams ir Azorų salose pagamintiems ir vietoje suvartojamiems likeriams ir spiritams. Nuo pat šio proceso pradžios dariau viską, kas įmanoma, siekdamas užtikrinti, kad ši priemonė, kurios galiojimas baigėsi 2008 m. pabaigoje, būtų atnaujinta skubos tvarka. Užsitikrinus vienbalsę paramą Regioninės plėtros komitete, šį rezultatą patvirtino šiandieninis balsavimas, kuriuo paliekami mažesni mokesčiai, galiosiantys nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2013 m.

Madeiros romo ir likerio gamintojai susiduria su pastoviomis kliūtimis, susijusiomis su jų geografiniu atokumu, izoliacija, sudėtingu reljefu bei klimatu ir jų ūkių mažumu. Jeigu jie nebegautų naudos iš šios koncesijos, būtų priversti didinti savo kainas, o tai turėtų poveikį jų veiklai ir užimtumui, kurį jie sukuria, taip pat skaudžias pasekmes regionui.

– Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A7-0024/2009)

  David Casa (PPE), raštu. – Tai yra paprastas dokumentų kodifikavimas nekeičiant jų esmės. Esu už tokį kodifikavimą, todėl balsavau už šį pranešimą.

– Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A7-0025/2009)

  David Casa (PPE), raštu. – Tai dar kartą yra kodifikavimas nė kiek nekeičiant esmės, kurios atžvilgiu esu už, todėl balsavau už šį pranešimą.

– Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A7-0029/2009)

  David Casa (PPE), raštu. – Tai yra paprastas jau esamų dokumentų kodifikavimas, todėl balsavau už.

  Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. – (RO) Valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su televizijos programų teikimu, derinimas yra nepaprastai svarbus siekiant sukurti žiniasklaidos erdvę, kurios pagrindinė tema būtų susivienijimas įvairovėje. Lygiai taip pat mums svarbu sugebėti padaryti Europos teisės aktus kuo labiau prieinamus visiems piliečiams. Kodifikuotas pranešimas dėl pasiūlymo dėl Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvos, pateiktas prieš plenarinę sesiją, tėra techninė ir teisinė priemonė, kurios nauda vis dėlto neginčijama. Nuolatos keičiamų teisės aktų kodifikavimas yra priemonė, kuria Bendrijos teisės aktams suteikiama daugiau aiškumo ir skaidrumo siekiant, kad ES piliečiai juos lengviau suprastų. Šiuo atveju kodifikavimo pasiūlymas susijęs su senos 1989 m. direktyvos pakeitimu nauja direktyva (nekeičiant turinio), į kurią įtraukti aktai, kuriais metams bėgant buvo papildoma senoji direktyva. Palaikiau šią iniciatyvą, nes, be jos techninio pobūdžio, negalime nepastebėti jos naudingumo palaikant tinkamą audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų veiklą, jau nekalbant apie skaidrumą.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Sutinku su šio pranešimo tekstu, nes informacijos pliuralizmas turi būti pagrindinis Europos Sąjungos principas. Dėl žiniasklaidos įvairinimo daugėja požiūrių, o tai yra svarbiausias demokratinės visuomenės požymis.

Šis argumentas taip pat turi ekonominį aspektą. Tradicinės garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugos (pvz., televizija) ir tos, kurios atsirado neseniai (pvz., užsakomosios vaizdo paslaugos), sudaro geresnes galimybes įsidarbinti Europoje, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse, kurios savo ruožtu skatins ekonomikos augimą ir investavimą.

– Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A7-0033/2009)

  David Casa (PPE), raštu. – Tai susiję su teisės aktų dėl darbuotojų apsaugos nuo asbesto poveikio kodifikavimu. Esu už tokį kodifikavimą, todėl balsavau už.

  Elisabeth Morin-Chartier (PPE), raštu. – (FR) Kaip dauguma mano kolegų Parlamento narių, balsavau už tai, kad Bendrijos teisės aktai būtų padaryti aiškesni ir skaidresni. Iš tikrųjų, patvirtindamas šią rezoliuciją, Europos Parlamentas palaikė Europos Komisijos norą „išvalyti“ teisės aktų tekstus kodifikuojant teisės aktus dėl darbuotojų apsaugos nuo asbesto. Ši rezoliucija reikš, kad bus galima geriau taikyti šias darbuotojams būtinas taisykles.

– Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A7-0028/2009)

  David Casa (PPE), raštu. – Tai susiję su teisės aktų dėl gyvūnų, įvežamų į ES, veterinarinio patikrinimo kodifikavimu, todėl balsavau už.

  Miroslav Mikolášik (PPE), raštu – (SK) Ponios ir ponai, palankiai vertinu tai, kad buvo patvirtintas L. Geringer de Oedenberg pranešimas dėl Tarybos direktyvos, nustatančios gyvūnų, įvežamų į ES iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus. Nauja direktyva bus aiškiai prisidėta prie išplėstų dabartinių šios srities teisinių priemonių išaiškinimo ir geresnio supratimo. Direktyvoje didžiausias dėmesys skiriamas teisės aktų kodifikavimui nekeičiant jų faktinio turinio.

Žiūrint iš Europos piliečių pozicijų, Bendrijos teisės supaprastinimas ir išaiškinimas prisideda prie didesnio tikrumo, todėl, mano manymu, direktyvoje atliktas kodifikavimas yra žingsnis teisinga kryptimi veiksmingo pozityviosios teisės taikymo link. Kartu sutinku, kad principų suderinimas Bendrijos lygmeniu prisidės ne tik prie tiekimo patikimumo užtikrinimo, bet ir prie vidaus rinkos stabilizavimo ten, kur buvo panaikintos vidaus sienų kontrolės priemonės, bei įvežamų į Bendriją gyvūnų apsaugos.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Pagal dabartinius reglamentus, nustačiusios gyvūnų apsaugos teisės aktus pažeidžiantį vežimą, valdžios institucijos, vykdydamos „konfiskavimą“ gyvūnų apsaugos motyvais, privalo grąžinti savininkui bet kokį neskiepytą jauniklį, kuris pernelyg anksti buvo atskirtas nuo savo motinos, kai tik pašalinama problema. Žinoma, praktikoje šia padėtimi gėdingai naudojamasi.

Šis kodifikavimas būtų puiki galimybė iš dalies pakeisti ES transporto reglamentą tam, kad vežimų, vykdomų nesilaikant taisyklių, atvejais jauniklius būtų galima konfiskuoti visam laikui ir taip uždaryti šias užpakalines duris. Deja, mes leidome praleisti šią galimybę. Kartu atrodo, kad kodifikavimu apskritai siekiama patobulinti reglamentus dėl gyvūnų apsaugos, todėl balsavau už pranešimą.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Atsižvelgiant į tai, kad mityba yra svarbus gyventojų sveikatos veiksnys ir kad gyvūnai yra tarp pagrindinių maisto produktų, ypač svarbu, kad šiuo požiūriu būtų užtikrinama visapusiška apsauga, o visa tai, be kita ko, būtų pasiekiama veterinariniais patikrinimais. Šiuos veterinarinius patikrinimus ypač svarbu atlikti prie Bendrijos išorinių sienų, ypač įvertinant tai, kad šiuo požiūriu standartai šiose trečiosiose šalyse dažnai nėra tokio aukšto kaip Europos lygio.

Dėl to reikia tikslingesnių, vienodesnių ir aiškesnių reglamentų siekiant užtikrinti, kad panašūs importo patikrinimai būtų atliekami prie visų išorinių sienų. Dabartinis Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, nustatančios gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus, kodifikuotos redakcijos – žingsnis šia kryptimi, todėl palaikau jį.

– Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A7-0031/2009)

  David Casa (PPE), raštu. – Tai yra kodifikavimas nedarant jokių reikšmingų pakeitimų, todėl balsavau už.

  Elisabeth Morin-Chartier (PPE), raštu. – (FR) Kaip dauguma mano kolegų Parlamento narių, balsavau už tai, kad teisės aktai dėl žemės ūkio valdų pajamų ir ūkinės veiklos apskaitos duomenų rinkimo tinklo būtų padaryti aiškesni ir skaidresni siekiant patobulinti šiuos teisės aktus ir visų pirma padaryti juos labiau skaitomus.

– Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A7-0027/2009)

  David Casa (PPE), raštu. – Šis pranešimas yra paprastas teisės aktų dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų Bendrijos vidaus prekybos srityje kodifikavimas. Esu už tokį kodifikavimą, todėl balsavau už šį pranešimą.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Paukščių auginimas, pirma, sudaro nemažą žemės ūkio sektoriaus, kuriame jis yra kai kurių žemės ūkio darbuotojų pajamų šaltinis, ekonominės veiklos dalį. Antra, kiaušiniai ir paukštiena yra tarp labiausiai paplitusių maisto produktų. Dėl šių priežasčių prekyba, susijusi su šiomis prekėmis, turėtų būti aiškiai ir vienodai reglamentuojama siekiant, be kita ko, apsaugoti piliečių sveikatą.

Dabartinis Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių, kodifikuotos redakcijos atitinka dirbančiųjų žemės ūkyje ir prekiaujančiųjų šioje srityje, taip pat ES piliečių, kaip vartotojų, interesus, todėl palaikau jį.

– Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A7-0032/2009)

  David Casa (PPE), raštu. – Tai yra kodifikavimas nedarant jokių reikšmingų pakeitimų, todėl balsavau už.

– Pranešimas: Simon Busuttil (A7-0019/2009)

  David Casa (PPE), raštu. – Jame numatomos bevizės kelionės tarp Mauricijaus ir ES valstybių narių. Esu už tokį susitarimą, todėl balsavau už pranešimą.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Palaikau šį susitarimą, kurį sudarė Europos bendrija ir Mauricijaus Respublika ir kuriuo nustatomas bevizis režimas įvažiavimui ir trumpalaikiam buvimui siekiant palengvinti jų piliečių judėjimą. ES ir Mauricijaus piliečiams, vykstantiems į kitos susitariančiosios šalies teritoriją ne ilgiau kaip trims mėnesiams per šešių mėnesių laikotarpį, bus netaikomi vizų režimo reikalavimai. Išimtys yra Jungtinė Karalystė ir Airijos Respublika, kurios nėra susaistytos šiuo susitarimu, bei teritoriniai apribojimai dėl Prancūzijos ir Nyderlandų, kurių atveju šis susitarimas siejasi tik su Europoje esančiomis jų teritorijomis.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad asmenys, vykstantys dirbti mokamo darbo, trumpalaikio buvimo metu negali naudotis šiuo susitarimu, todėl jiems tebetaikomos atitinkamos Bendrijos ir valstybių narių vizų reikalavimo ar išimties, taip pat ir galimybės įsidarbinti taisyklės. Susitarimo taikymą galima sustabdyti arba galima panaikinti susitarimą, tačiau sprendimą galima priimti tik visų valstybių narių vardu. Be to, palaikau laikiną susitarimo įgyvendinimą iki jo įsigaliojimo.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Šiame Europos bendrijos ir Mauricijaus Respublikos susitarime numatomos bevizės kelionės, kai susitariančiųjų šalių piliečiai vyksta į kitos susitariančiosios šalies teritoriją ne ilgiau kaip trims mėnesiams per šešių mėnesių laikotarpį.

Balsavau prie šio susitarimo sudarymą, nes vizų reikalavimo išsaugojimas reikštų tam tikrą nepageidaujamos imigracijos sulaikymą, tuo tarpu vizų reikalavimo panaikinimas buvimui iki trijų mėnesių suteiktų pakankamai laiko tiems asmenims, kurie iš tikrųjų ketina pasilikti ilgesnį laiką, sukurti socialinius tinklus.

– Pranešimas: Simon Busuttil (A7-0012/2009)

  David Casa (PPE), raštu. – Jame numatomos bevizės kelionės tarp Seišelių salų ir ES valstybių narių. Esu už tokį susitarimą, todėl balsavau už pranešimą.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Palaikau šį susitarimą, kurį sudarė Europos bendrija ir Seišelių Respublika ir kuriuo nustatomas bevizis režimas įvažiavimui ir trumpalaikiam buvimui siekiant palengvinti jų piliečių judėjimą. ES ir Seišelių piliečiams, vykstantiems į kitos susitariančiosios šalies teritoriją ne ilgiau kaip trims mėnesiams per šešių mėnesių laikotarpį, bus netaikomi vizų režimo reikalavimai. Išimtys yra Jungtinė Karalystė ir Airijos Respublika, kurios nėra susaistytos šiuo susitarimu, bei teritoriniai apribojimai dėl Prancūzijos ir Nyderlandų, kurių atveju šis susitarimas siejasi tik su Europoje esančiomis jų teritorijomis.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad asmenys, vykstantys dirbti mokamo darbo, trumpalaikio buvimo metu negali naudotis šiuo susitarimu, todėl jiems tebetaikomos atitinkamos Bendrijos ir valstybių narių vizų reikalavimo ar išimties, taip pat ir galimybės įsidarbinti taisyklės. Susitarimo taikymą galima sustabdyti arba galima panaikinti susitarimą, tačiau sprendimą galima priimti tik visų valstybių narių vardu. Be to, palaikau laikiną susitarimo įgyvendinimą iki jo įsigaliojimo.

– Pranešimas: Simon Busuttil (A7-0013/2009)

  David Casa (PPE), raštu. – Jame numatomos bevizės kelionės tarp Barbadoso ir ES valstybių narių. Esu už tokį susitarimą, todėl balsavau už pranešimą.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Palaikau šį susitarimą, kurį sudarė Europos bendrija ir Barbadosas ir kuriuo nustatomas bevizis režimas įvažiavimui ir trumpalaikiam buvimui siekiant palengvinti jų piliečių judėjimą. ES ir Barbadoso piliečiams, vykstantiems į kitos susitariančiosios šalies teritoriją ne ilgiau kaip trims mėnesiams per šešių mėnesių laikotarpį, bus netaikomi vizų režimo reikalavimai. Išimtys yra Jungtinė Karalystė ir Airijos Respublika, kurios nėra susaistytos šiuo susitarimu, bei teritoriniai apribojimai dėl Prancūzijos ir Nyderlandų, kurių atveju šis susitarimas siejasi tik su Europoje esančiomis jų teritorijomis.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad asmenys, vykstantys dirbti mokamo darbo, trumpalaikio buvimo metu negali naudotis šiuo susitarimu, todėl jiems tebetaikomos atitinkamos Bendrijos ir valstybių narių vizų reikalavimo ar išimties, taip pat ir galimybės įsidarbinti taisyklės. Susitarimo taikymą galima sustabdyti arba galima panaikinti susitarimą, tačiau sprendimą galima priimti tik visų valstybių narių vardu. Be to, palaikau laikiną susitarimo įgyvendinimą iki jo įsigaliojimo.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Mums pateiktuose pranešimuose, susijusiuose su Europos bendrijos ir keleto mažų salų valstybių, pvz., Mauricijaus ir Barbadoso, susitarimais, numatomas bevizis režimas, kai susitariančiųjų šalių piliečiai vyksta į kitos susitariančiosios šalies teritoriją ne ilgiau kaip trims mėnesiams per šešių mėnesių laikotarpį. Atmetu šiuos atvykimo reikalavimų sumažinimus, todėl balsavau prieš šių susitarimų sudarymą, nes tolesnis vizų reikalavimo taikymas iš tikrųjų yra kliūtis nusikalstamumui ir taip pat labai apriboja nepageidaujamą imigraciją.

Be to, reikia manyti, kad tie asmenys, kurie pagal tokį bevizį režimą pasilieka ES tris mėnesius, turėtų daug sutarčių, kuriomis vėliau, galimas daiktas, galėtų pasinaudoti, kad taptų nelegaliais migrantais. Bet kokia kaina reikia vengti nelegalios kriminalinės veiklos plėtimosi.

– Pranešimas: Simon Busuttil (A7-0014/2009)

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Palaikau šį susitarimą, kurį sudarė Europos bendrija ir Sent Kitso ir Nevio Federacija ir kuriuo nustatomas bevizis režimas įvažiavimui ir trumpalaikiam buvimui siekiant palengvinti jų piliečių judėjimą. ES ir Federacijos piliečiams, vykstantiems į kitos susitariančiosios šalies teritoriją ne ilgiau kaip trims mėnesiams per šešių mėnesių laikotarpį, bus netaikomi vizų režimo reikalavimai. Išimtys yra Jungtinė Karalystė ir Airijos Respublika, kurios nėra susaistytos šiuo susitarimu, bei teritoriniai apribojimai dėl Prancūzijos ir Nyderlandų, kurių atveju šis susitarimas siejasi tik su Europoje esančiomis jų teritorijomis.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad asmenys, vykstantys dirbti mokamo darbo, trumpalaikio buvimo metu negali naudotis šiuo susitarimu, todėl jiems tebetaikomos atitinkamos Bendrijos ir valstybių narių vizų reikalavimo ar išimties, taip pat ir galimybės įsidarbinti taisyklės. Susitarimo taikymą galima sustabdyti arba galima panaikinti susitarimą, tačiau sprendimą galima priimti tik visų valstybių narių vardu. Be to, palaikau laikiną susitarimo įgyvendinimą iki jo įsigaliojimo.

– Pranešimas: Simon Busuttil (A7-0015/2009)

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Palaikau šį susitarimą, kurį sudarė Europos bendrija ir Antigva ir Barbuda ir kuriuo nustatomas bevizis režimas įvažiavimui ir trumpalaikiam buvimui siekiant palengvinti jų piliečių judėjimą. ES ir Antigvos ir Barbudos piliečiams, vykstantiems į kitos susitariančiosios šalies teritoriją ne ilgiau kaip trims mėnesiams per šešių mėnesių laikotarpį, bus netaikomi vizų režimo reikalavimai. Išimtys yra Jungtinė Karalystė ir Airijos Respublika, kurios nėra susaistytos šiuo susitarimu, bei teritoriniai apribojimai dėl Prancūzijos ir Nyderlandų, kurių atveju šis susitarimas siejasi tik su Europoje esančiomis jų teritorijomis.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad asmenys, vykstantys dirbti mokamo darbo, trumpalaikio buvimo metu negali naudotis šiuo susitarimu, todėl jiems tebetaikomos atitinkamos Bendrijos ir valstybių narių vizų reikalavimo ar išimties, taip pat ir galimybės įsidarbinti taisyklės. Susitarimo taikymą galima sustabdyti arba galima panaikinti susitarimą, tačiau sprendimą galima priimti tik visų valstybių narių vardu. Be to, palaikau laikiną susitarimo įgyvendinimą iki jo įsigaliojimo.

– Pranešimas: Simon Busuttil (A7-0016/2009)

  David Casa (PPE), raštu. – Jame numatomos bevizės kelionės tarp Bahamų ir ES valstybių narių. Esu už tokį susitarimą, todėl balsavau už pranešimą.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Palaikau šį susitarimą, kurį sudarė Europos bendrija ir Bahamų Sandrauga ir kuriuo nustatomas bevizis režimas įvažiavimui ir trumpalaikiam buvimui siekiant palengvinti jų piliečių judėjimą. ES ir Bahamų piliečiams, vykstantiems į kitos susitariančiosios šalies teritoriją ne ilgiau kaip trims mėnesiams per šešių mėnesių laikotarpį, bus netaikomi vizų režimo reikalavimai. Išimtys yra Jungtinė Karalystė ir Airijos Respublika, kurios nėra susaistytos šiuo susitarimu, bei teritoriniai apribojimai dėl Prancūzijos ir Nyderlandų, kurių atveju šis susitarimas siejasi tik su Europoje esančiomis jų teritorijomis.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad asmenys, vykstantys dirbti mokamo darbo, trumpalaikio buvimo metu negali naudotis šiuo susitarimu, todėl jiems tebetaikomos atitinkamos Bendrijos ir valstybių narių vizų reikalavimo ar išimties, taip pat ir galimybės įsidarbinti taisyklės. Susitarimo taikymą galima sustabdyti arba galima panaikinti susitarimą, tačiau sprendimą galima priimti tik visų valstybių narių vardu. Be to, palaikau laikiną susitarimo įgyvendinimą iki jo įsigaliojimo.

– Pranešimas: Jutta Haug (A7-0023/2009)

  Gerard Batten (EFD), raštu. – Mes, JK nepriklausomybės partijai priklausantys Parlamento nariai, susilaikėme, nes nemanome, kad Europos Sąjunga turėtų būti atsakinga už mokesčių mokėtojų pinigų perdavimą Italijoje vykusio žemės drebėjimo aukoms. Kiek įmanoma užjaučiame šias aukas ir manome, kad tokios dovanojamos lėšos turėtų būti gaunamos iš nacionalinių vyriausybių arba labdaros organizacijų.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kaip anksčiau nurodžiau atsižvelgdamas į R. Böge’s pranešimą (A7-0021/2009) dėl žemės drebėjimo Abrucuose, manau, kad Europos Sąjungos valstybių narių solidarumas ir Europos parama valstybėms, kurios yra nelaimių aukos, yra aiškus signalas, kad Europos Sąjunga, pasirinkdama tokias specialios pagalbos priemones kaip Europos Sąjungos solidarumo fondas, pasirodo esanti pajėgi nelaimėje likti vieninga, ir būtent tuo mes iš tikrųjų galime didžiuotis.

Taigi, atsižvelgdamas į galimybę, numatančią, kad Komisija gali pateikti taisomuosius biudžetus „neišvengiamų, išimtinių ar nenumatytų aplinkybių“ atveju, prie kurių priskiriamas Italijoje vykęs žemės drebėjimas, balsavau už šį pranešimą dėl Europos Sąjungos biudžeto pakeitimo, kad pritraukus 493,78 mln. EUR iš ES solidarumo fondo nukentėjusių regionų gyventojai pajustų, jog žemės drebėjimo padaryta žala atitaisoma daug greičiau ir greitai pereinama prie įprastinių gyvenimo sąlygų.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Dėl to, kad Italijos interesais buvo patvirtintas 493 771 159 EUR panaudojimas iš Europos Sąjungos solidarumo fondo, ir dėl to, kad šis fondas neturi savo biudžeto, būtina pataisyti Bendrijos biudžetą siekiant užtikrinti, kad sutarta suma būtų galima pasinaudoti. Nors sutinkame dėl būtinybės suteikti lėšas kiek įmanoma greičiau, tačiau apgailestaujame, kad Europos Komisijos pristatytas pasiūlymas reiškia, jau nekalbant apie kitas biudžeto išlaidų kategorijas, finansavimo sumažinimą svarbioms Bendrijos programoms, palyginti su ankstesne ir dabartine daugiamete finansine programa.

Prie mažinimo pavyzdžių priskiriami planuojami mažinimai: Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo, Žuvininkystės orientavimo finansinio instrumento – Bendrijos programos iš buvusio Bendrijos paketo, 2002–2006 m. LIFE– arba LIFE+, t. y. Aplinkos finansinės priemonės. Mūsų nuomone, be būtino Solidarumo fondo tikslinimo siekiant suteikti jam biudžeto išlaidų kategoriją su numatytomis lėšomis jis negautų finansavimo minėtų Bendrijos programų sąskaita, nors kartu primygtinai reikalaujama didinti išlaidas kariniams ir propagandos tikslams. Geriau lėšos, dabar skiriamos Solidarumo fondui, galėtų būti paimamos iš šių išlaidų kategorijų.

  Barry Madlener (NI), raštu. – (NL) Nyderlandų laisvės partija (PVV) yra už neatidėliotiną pagalbą, tačiau teikti tokią pagalbą yra atskirų valstybių narių, o ne Europos Sąjungos reikalas.

– Pranešimas: Reimer Böge (A7-0022/2009)

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Aš pritariu, kad būtų suteikiama papildoma parama darbuotojams, kurie patiria žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos padarinių, ir kad darbuotojai vėl integruotųsi į darbo rinką. Labai svarbu, kad finansinė pagalba atleistiems darbuotojams būtų kuo greičiau pasiekiama, ir kad būtų kuo efektyviau naudojamos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšos, kurios turi didelę reikšmę atleistiems darbuotojams vėl integruotis į darbo rinką. Norėčiau pabrėžti, kad valstybės narės turėtų teikti išsamesnę informaciją apie svarbių lyčių lygybės ir nediskriminavimo tikslų įgyvendinimą naudojantis EGF finansuojamomis priemonėmis.

  David Casa (PPE), raštu. – Šiame pranešime pritariama Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų panaudojimui. Sutinku, kad šiuo atveju šį fondą panaudoti būtina, todėl balsavau už šį pranešimą.

  Lena Ek, Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. – (SV) Gerai žinome apie neigiamą ekonomikos krizės poveikį darbo rinkai ir visai visuomenei. Labai užjaučiame visus nukentėjusius nuo krizės žmones, todėl mums malonu pasirūpinti tokiomis priemonėmis kaip mokymas, kurios padės žmonėms įveikti ją. Tačiau esame įsitikinę, kad laisvoji prekyba iš esmės yra geriems tikslams skirta jėga, kuri naudinga visos Europos vystymuisi. Todėl norėtume matyti, kad finansų krizę stengiamasi įveikti pirmiausia rinkos priemonėmis, kurios skatina laisvą ir sąžiningą prekybą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Nedarbas yra viena pagrindinių problemų, turinčių poveikį Europos ekonominei erdvei. Netgi prieš kylant dabartinei finansų krizei, kuri sustiprino ir išryškino kai kuriuos ankstesnius požymius, didžiulis globalizacijos poveikis ir dėl jo vykstantis verslo subjektų perkėlimas daugelių žmonių gyvenime buvo aiškiai juntamas. Tam tikri sunkumai mūsų gyvenamais laikais yra akivaizdūs, kai prie šių problemų pridedame dabartinį pasitikėjimo rinkose trūkumą ir mažėjančias investicijas. Tuo atžvilgiu, nors esu už vidaus rinkos reguliavimą, manau, kad išskirtinis krizės pobūdis pateisina išskirtines atsakomąsias priemones.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas – viena iš priemonių, kurias Europos Sąjunga turi, kad šiomis aplinkybėmis galėtų padėti neturintiems darbo darbuotojams. Manau, kad bendrovės „Nokia GmbH“, esančios Vokietijos Bochumo regione, darbuotojų atvejis pateisina Europos pagalbą, kuri anksčiau buvo suteikta Portugalijai. Be šios pagalbos, kuri neabejotinai yra naudinga, Europos Sąjunga taip pat turi imtis veiksmų siekdama skatinti tvirtesnę ir kūrybingesnę Europos rinką, kuri kurs investicijas ir darbo vietas. Tai – vienintelis būdas veiksmingai, rimtai ir tvariai spręsti šią problemą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis atvejis buvo susijęs su Vokietijos prašymu suteikti pagalbą atleistiems iš darbo dėl darbo vietų mažinimo telekomunikacijų sektoriaus darbuotojams, ypač iš bendrovės „Nokia GmbH“ darbuotųjų, kuris atitinka teisės įgijimo kriterijus, nustatytus Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo reglamente.

Tačiau iš tiesų šio fondo panaudojimas tik sumažina kai kuriuos rimtus ekonomikos ir finansų krizės padarinius. Reikia nutraukti ryšius su neoliberalia politika, kuri yra tikros daugelio Europos Sąjungos šalių, ypač Portugalijos, ekonominės ir socialinės nelaimės priežastis.

Nors balsavome už šį pranešimą, negalime nepastebėti, kad jame pateikiamų priemonių, kurios yra tik pusinės priemonės, nepakanka ir kad reglamentas, palankesnis turinčioms didesnes pajamas šalims, ypač toms, kuriose atlyginimai ir bedarbio pašalpos didesni, iš tikrųjų yra neteisingas.

Todėl atkakliai laikomės nuomonės, kad reikia politikos permainų ir realaus plano, pagal kurį būtų galima remti gamybą ir kurti darbo vietas su numatytomis teisėmis.

  Eija-Riitta Korhola (PPE), raštu. – Gerb. pirmininke, balsavau už beveik 5,6 mln. EUR Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo investicijas į Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos regioną, kuris nuo 1990 m. kenčia nuo daugybės darbuotojų atleidimų dėl darbo vietų mažinimo. Dėl to, kad 2008 m. Suomijos telekomunikacijų bendrovė „Nokia“ uždarė savo Bochumo gamybinę įmonę ir perkėlė ją į mažesnių sąnaudų rinkų zonas, dar 2 300 regiono gyventojų buvo atleista iš darbo dėl darbo vietų mažinimo. Būdamas suomis ypač susidomėčiau darbuotojų, kurie neteko savo darbo vietų dėl bendrovės „Nokia“ gamybos nutraukimo Bochume, padėtimi. Bendrovės „Nokia“ gamyklos, veikusios Bochume, uždarymas iš tikrųjų buvo paskutinis įvykis toje virtinėje įvykių, kurie prisideda prie nedarbo šiame regione didinimo. Dėl šios priežasties visiškai pritariu EGF investavimui į regioną kaip būdui padidinti Šiaurės Reino-Vestfalijos gyventojams galimybes įsidarbinti.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Balsuodami už šį dokumentą galvojome apie bendrovės „Nokia“ darbuotojus ir nesąžiningą jų atleidimą iš darbo. Tačiau labai norime pabrėžti, jog esame nepatenkinti, kad turime balsuoti už geriausią iš daugybės blogybių – padėti susiieškoti darbą absurdiškomis daugybės darbuotojų atleidimų, vykdomų pasaulyje pirmaujančios mobiliųjų telefonų gamintojos „Nokia“, t. y. čia minimų darbuotojų atleidimų kaip vieno iš globalizacijos, su kuria turėtume tiesiog susitaikyti, tipo pavojų, sąlygomis.

Smerkiame šią „prisitaikymo“ prie globalizacijos idėją, nes ji parodo, kaip Europos Sąjunga žiūri į tokias kaip ši socialines ir žmonių tragedijas, kurias patiria bendrovės, paskelbusios informaciją apie pelno perkėlimą siekiant gauti daugiau pelno ir taip sugriovusios šimtų darbuotojų ir viso regiono gyvenimą. Ši siūloma labdaringa priemonė (Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas) neprivers gyventojų pamiršti, kad iš tikrųjų Europos Sąjunga tiesiogiai yra atsakinga už tragediją, nuo kurios dėl darbo vietų mažinimo atleisti darbuotojai kenčia dėl to, kad ji pasirinko laisvą ir sąžiningą konkurenciją. Užuot rėmusi šiuos „prisitaikymus“ prie visokių didžiulių globalizuotos kapitalistinės ekonomikos netikrumų, Europos Sąjunga turėtų uždrausti tokią praktiką ir taip apsaugoti Europos piliečius.

  Elisabeth Morin-Chartier (PPE), raštu. – (FR) Šiame pranešime pritariama Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų panaudojimui po darbuotojų atleidimų dėl darbo vietų mažinimo Vokietijoje. Visiškai pritariu šio fondo lėšų panaudojimui, – šiuo atveju mums jo reikia, – todėl, kaip dauguma mano kolegų Parlamento narių, balsavau už šį pranešimą. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas – vienas iš mechanizmų, kuriuos Europos Sąjunga turi tam, kad galėtų padėti neturintiems darbo darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl neigiamo globalizacijos poveikio mažinant darbo vietas. Manau, kad bendrovės „Nokia GmbH“ darbuotojų ir Vokietijos Bochumo regiono atvejis duoda pagrindą Europos pagalbą panaudoti lygiai taip pat, kaip anksčiau ji jau buvo panaudota Portugalijai.

– Pranešimas: Diana Wallis (A7-0030/2009)

  David Casa (PPE), raštu. – Prieš keletą metų vykusiame renginyje M. Siwiec buvo apkaltintas kitų žmonių religinių įsitikinimų įžeidimu. Išnagrinėjęs šio atvejo faktus manau, kad tikrai reikėtų neatšaukti imuniteto. Tokios pat nuomonės laikosi ir pranešėja, todėl balsavau už pranešimą.

  Ole Christensen, Dan Jørgensen ir Christel Schaldemose (S&D), raštu. – (DA) Šiandieniniame balsavime balsavome už M. Siwieco imuniteto atšaukimą. Tai reikštų, kad jis turėtų turėti galimybę stoti prieš Lenkijos teismą kaip bet kuris kitas pilietis. Labai užjaučiame M. Siwiecą ir dėl viso pikto sutinkame, kad byla, kuri buvo jam iškelta, yra nepagrista ir politiškai motyvuota.

Tačiau jeigu manome, kad jis turėtų turėti galimybę dalyvauti teismo procese kaip bet kuris kitas pilietis, taip yra dėl to, kad turime tikėti, jog Lenkija gerbia pagrindinius demokratijos ir teisinės valstybės principus, kurie yra išankstinė sąlyga norint būti Europos Sąjungos valstybe nare. Dėl tos pačios priežasties mes iš esmės visada balsuojame už šio Parlamento narių imuniteto atšaukimą, kad ir koks būtų faktinis svarstomas atvejis.

– Pranešimas: Carlos Coelho (A7-0035/2009)

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Šengeno erdvės sukūrimas atsisakant vidaus sienų kontrolės ir laisvo judėjimo įgyvendinimas ES teritorijoje – vienas svarbiausių Europos Sąjungos laimėjimų. Atsižvelgiant į sienų pralaidumą, iš tikrųjų pradedant praktiškai naudoti Šengeno acquis mums reikia aukštų standartų, kad galėtume išsaugoti aukštesnio lygio valstybių narių pasitikėjimą, kuris taip pat apima jų gebėjimą įgyvendinti priemones, taikomas atsisakius vidaus sienų kontrolės.

Mums reikia patobulinti vertinimo mechanizmą Šengeno acquis taikymui stebėti. Mums reikia išlaikyti aukšto lygio saugumą ir pasitikėjimą, reikalingą veiksmingam bendradarbiavimui tarp valstybių narių vyriausybių ir Komisijos.

Atsižvelgiant į šios teisės akto iniciatyvos svarbą ir iniciatyvos atitiktį pagrindinėms teisėms ir laisvėms, gaila, kad Europos Parlamentas vaidina greičiau konsultanto nei teisės akto projekto bendraautorio vaidmenį, kaip turėtų būti šiuo atveju. Todėl balsavau už Komisijos siūlomo teisės akto projekto atmetimą.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Aš balsavau už šį pranešimą, nes pranešėjo pozicija atitinka piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų principus. Vertinimo sukūrimo mechanizmas yra svarbus visoms valstybėms narėms. Neatsižvelgiama į bendro sprendimo priėmimo procedūrą dėl to Europos Komisijos pasiūlymas apriboja galimybes bendradarbiauti tarp valstybių narių. Šiuo metu parengtas Europos Komisijos pasiūlymas turės būti pakeistas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos erdvės be sienų kontrolės sukūrimas taikant Šengeno sutartį buvo svarbus žingsnis siekiant sukurti atvirą vidaus rinką, kurioje žmonės ir prekės laisvai judėtų. Tačiau jeigu susitarimas yra sritis, kuri turi išnaudoti savo potencialą, kurį pripažįstu, reikia turėti būdą veiksmingai įvertinti, kaip jį įgyvendina įvairios valstybės narės.

Todėl sutinku, kad reikia didinti įgaliojimus stebėti Šengeno sutartį, ypač panaudojant vertinimus (klausimynus ir apsilankymus vietoje tiek iš anksto pranešus, tiek nepranešus) ir paskesnes vertinimo priemones, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai prižiūrima, kaip įvairios valstybės narės veikia, dirba kartu ir kontroliuoja savo išorės sienas pagal Šengeno sutartį.

Žinau, kad bet koks sistemos trūkumas arba netinkamas jos veikimas kelia rimtą pavojų Europos Sąjungos vidaus saugumui ir kenkia pačiai Šengeno erdvei kaip laisvės, taip pat ir saugumo erdvei.

Tačiau nesutinku su tuo, kad būtų stiprinamas šis Bendrija grindžiamas vertinimas, stiprinant Europos Komisijos įgaliojimus ir taip pakenkiant tarpvyriausybinei sistemai, kuri iki šiol buvo įsigalėjusi Šengeno vertinimo grupėje.

Dėl šios priežasties balsavau už Komisijos pasiūlymo atmetimą.

– Pranešimai: Carlos Coelho (A7-0034/2009) ir (A7-0035/2009)

  Jacky Hénin (GUE/NGL), raštu. – (FR) Mes turime drąsos kalbėti apie Šengeno acquis, tačiau kaip žmogus, gyvenantis Šiaurėje-Pa de Kalė, galiu tiesiogiai patvirtinti, kad nors Šengeno sutartys prisidėjo prie laisvo kapitalo ir prekių judėjimo, jos iki šiol sudaro daug problemų.

Be malonios Europos be sienų utopijos, mes kasdien susiduriame su tragiška Šengeno sutarties tikrove – nežmoniškomis migrantų gyvenimo sąlygomis.

Europos Sąjunga ir valstybės narės daro mažai arba nieko nedaro, kad neliktų šios tragedijos. Prancūzija savo ruožtu užsitraukė gėdą, surengusi tokias žiniasklaidos ir policijos gaudynes, kokios buvo Šiaurės-Pa de Kalė „džiunglėse“.

Todėl netgi griežtų humanitarinių veiksmų, kurių Europos Sąjungai nepaprastai trūksta, požiūriu ji palieka vietos valdžios institucijas vienas spręsti problemas.

Liaukimės verkti krokodilo ašaromis ir pagaliau pradėkime elgtis kaip atsakingi žmonės. Padėtis, kuri klostosi Šiaurėje-Pa de Kalė – didžiulė politinė Europos Sąjungos problema. Ji nebus išspręsta nei Europos Šengeno tvirtove, nei tikslinėmis humanitarinėmis priemonėmis. Privalome nutraukti laisvosios prekybos politiką, sustabdyti laisvą kapitalo judėjimą, skatinti apsirūpinimo maistu savarankiškumą, vandenį ir energiją paskelbti visuotinėmis viešosiomis prekėmis ir kovoti su socialine ir ekonomine nelygybe.