Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Diskusijos
Ketvirtadienis, 2009 m. spalio 22 d. - StrasbūrasTekstas OL
 PRIEDAS (Atsakymai raštu)
KLAUSIMAI TARYBAI (Tik Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė yra atsakinga už šiuos atsakymus)

KLAUSIMAI TARYBAI (Tik Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė yra atsakinga už šiuos atsakymus)
Klausimas Nr. 10, kurį pateikė Liam Aylward (H-0331/09)
 Tema: ES finansinė perspektyva 2014-2021 m.
 

Ar Taryba galėtų nurodyti tikėtiną laikotarpį, per kurį ji ketintų užbaigti derybas dėl ateinančios 2014–2021 m. ES finansinės perspektyvos?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2009 m. spalio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Kadangi dabartinė finansinė programa apima 2007–2013 m. laikotarpį, trys institucijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime susitarė, kad Komisija pateiks pasiūlymus dėl naujos finansinės programos.

Todėl tiksli diskusijų Taryboje trukmė iš dalies priklauso nuo to, kada tiksliai Komisija pateiks pasiūlymą ir kaip Tarybai pirmininkaujanti valstybė tuo metu ketina organizuoti Tarybos darbą.

Žinoma, aišku, kad, kai tik Komisija pateiks pasiūlymą, Taryba jį išnagrinės, kad jis būtų priimtas gerokai prieš pasibaigiant dabartinei finansinei programai.

Dabartinis 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinis susitarimas (TIS) ir 2007–2013 m. finansinė programa liks galioti, kol bus pakeisti nauju teisės aktu ir nauja priemone.

 

Klausimas Nr. 11, kurį pateikė Gay Mitchell (H-0335/09)
 Tema: Europos Vadovų Tarybos pirmininkas
 

Jei bus priimta Lisabonos sutartis, Europos Vadovų Tarybos spalio mėn. susitikime bus galima aptarti kandidatūrų teikimą į naujai sukurtas Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas.

Naujasis pirmininkas atliks labai svarbų atstovavimo Tarybai pasaulinėje arenoje vaidmenį. Taigi labai svarbu, kad šios kandidatūros būtų labai atidžiai įvertintos.

Kokia procedūra bus taikoma renkant Europos Vadovų Tarybos pirmininką ir kaip Tarybai pirmininkaujančioji Švedija užtikrins, kad šie rinkimai būtų sąžiningi ir demokratiški ir kad laimėjęs kandidatas įkūnytų Europos Sąjungos piliečių principus ir vertybes?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2009 m. spalio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Pagal Lisabonos sutartį būsimasis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas turės atlikti svarbų vaidmenį ne tik pasaulinėje arenoje, kaip pažymi gerbiamas narys, bet ir apskritai vadovaudamas Europos Vadovų Tarybos darbui, užtikrindamas pasirengimą šiam darbui ir jo tęstinumą.

Kol kas neaišku, kada įsigalios naujoji Sutartis ir kada bus paskirtas būsimasis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. Sutarčiai pritarė 26 valstybės narės, bet ją dar turi ratifikuoti Čekija.

Tinkamu momentu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas konsultuosis su visais kolegomis, kad valstybių ir vyriausybių vadovai pasiektų susitarimą dėl asmens, geriausiai tinkamo šiam darbui. Remiantis Lisabonos sutartimi, savo Pirmininką gali išsirinkti tik pati Europos Vadovų Taryba ir tai bus daroma kvalifikuotąja Europos Vadovų Tarybos narių balsų dauguma. Pirmininkas renkamas dvejų su puse metų kadencijai, kurią galima pratęsti vieną kartą.

 

Klausimas Nr. 12, kurį pateikė Brian Crowley (H-0337/09)
 Tema: ES visuomenė ir naujų technologijų nauda
 

Ar galėtų Taryba nurodyti, kokias programas ji įgyvendina siekdama, kad visi Europos visuomenės sluoksniai galėtų naudotis naujomis plėtojamomis technologijomis, ypač šiuo ekonomikai labai sunkiu laikotarpiu?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2009 m. spalio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Taryba pritaria gerbiamo nario nuomonei, jog būtina užtikrinti, kad visi Europos visuomenės sluoksniai naudotųsi naujomis plėtojamomis technologijomis. Tai bus būtina, kad Europa galėtų spręsti bendras ilgalaikes mūsų problemas – globalizacijos, klimato kaitos, gyventojų senėjimo ir kt. Be to, trumpuoju laikotarpiu tai tiesiog būtina norint sudaryti sąlygas tvariam mūsų šalių ekonomikos atgaivinimui.

Tam tikromis Europos bendrijos įgyvendinamomis mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir naujovių programomis ir veikla padedama užtikrinti, kad naujos plėtojamos technologijos duotų naudos visiems Europos visuomenės sluoksniams:

- Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos, patvirtintos 2007–2013 m. laikotarpiui, bendras tikslas – stiprinti Bendrijos pramonės mokslinę ir technologijų bazę. Žinių perdavimas, kuriuo užtikrinama, kad visuomenė pasinaudotų mokslinių tyrimų ir technologijų rezultatais, yra sudedamoji bendrosios programos dalis. Šia programa taip pat siekiama suteikti stabilesnį pagrindą Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) koncepcijai sudarant patrauklias sąlygas vykdyti mokslinius tyrimus, investuoti į juos ir technologijų plėtrą, veiksmingai ir efektyviai juos administruoti; taip šia programa siekiama konstruktyviai prisidėti prie visų valstybių narių socialinės, kultūrinės ir ekonominės raidos. Būsimomis bendrosiomis programomis turėtų būti geriau sprendžiamos svarbiausios visuomenės problemos. Pirmininkaujant Švedijai bus pateiktos Tarybos išvados, kuriose bus apibrėžta, kaip tai padaryti visapusiškai dalyvaujant visiems suinteresuotiesiems subjektams.

- Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programa (angl. CIP), patvirtinta 2007–2013 m. laikotarpiui, daugiausia skirta mažosioms ir vidutinėms įmonėms; šia programa remiama inovacijų veikla, įskaitant ekologines inovacijas, suteikiamos geresnės galimybės gauti finansavimą ir paramos verslui paslaugas. Ja skatinama aktyviau domėtis informacinėmis ir ryšių technologijomis, jomis aktyviau naudotis, taip pat skatinama aktyviau naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir didinti energijos vartojimo efektyvumą.

Be minėtų programų, dar veikia Europos inovacijų ir technologijų institutas (EITI), įsteigtas 2008 m. kovo mėn. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu – jo veikla siekiama prisidėti prie tvaraus Europos ekonomikos augimo ir konkurencingumo stiprinant valstybių narių ir Bendrijos gebėjimus kurti naujoves. Ši institucija remiasi žinių trikampio koncepcija – pagal ją siekiant geriau išnaudoti Europos investicijas į žinias skatinama švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sąveika. Skatinti žinių trikampį – vienas iš Tarybai pirmininkaujančios Švedijos prioritetų.

Visas šias programas dabar įgyvendina Komisija; EITI turi didelę savo veiklos autonomiją.

Be Europos bendrijos programų ir veiklos, Taryba taip pat parenka bendro Europos mokslinių tyrimų programavimo iniciatyvas; tai daroma savanoriškai koordinuojant valstybių narių vidaus programas. Taip siekiama spręsti didžiąsias pasaulines ir visuomenines problemas, kad būtų stiprinamas Europos gebėjimas mokslinių tyrimų rezultatus paversti apčiuopiama nauda visuomenei ir bendram ekonomikos konkurencingumui.

Tarybos raginimu inovacijų politikos srityje priimtu Komisijos komunikatu įsteigta „Pirmaujančios rinkos iniciatyva“ bus siekiama skatinti novatoriškų paslaugų ir produktų rinkų e. sveikatos ir kitus panašius segmentus. Ši iniciatyva skirta padėti pasiekti, kad naujų technologijų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla duotų naudos visai visuomenei.

2008 m. gruodžio mėn. Taryba patvirtino „Viziją 2020“, kurioje teigiama, jog iki 2020 m. bus pasiekta, kad visi Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) dalyviai šioje erdvėje galėtų visapusiškai naudotis „penktąja laisve“: laisvu mokslinių tyrimų vykdytojų, žinių ir technologijos judėjimu. Tikimasi, kad pirmininkaujant Švedijai bus patvirtintas naujas valdymo planas, apimantis nuoseklesnę strategiją.

i2010 strategijoje sujungiamos visos Europos Sąjungos politikos priemonės, iniciatyvos ir veiksmai, kuriais siekiama paspartinti skaitmeninių technologijų plėtojimą ir naudojimą kasdieniame darbe ir privačiame gyvenime. i2010 strategija apima įvairius veiksmus – reglamentavimą, mokslinių tyrimų ir bandomųjų projektų finansavimą, skatinimo veiklą ir partnerystę su suinteresuotaisiais subjektais. Siekdama reaguoti į nuolatinio ekonomikos augimo bei ekologiškesnės plėtros iššūkius, Taryba dabar skatina veiksmus atnaujintos IRT Europos politikos darbotvarkės srityje.

Galiausiai norėčiau priminti, kad 2008 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintas Europos ekonomikos gaivinimo planas apima mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros priemones, pvz., plačiajuosčio interneto ryšio plėtrą, taip pat vietovėse, kuriose ryšio skverbtis nedidelė. Europos Vadovų Taryba susitarė iki 2013 m. pasiekti, kad ES didelės spartos interneto skverbtis būtų 100 proc. ES valstybės narės patvirtino 2009 m. sausio mėn. Europos Komisijos pasiūlymus skirti 1 mlrd. EUR interneto skverbčiai kaimo vietovėse gerinti, naujoms darbo vietoms kurti ir verslo subjektų augimui didinti.

 

Klausimas Nr. 13, kurį pateikė Pat the Cope Gallagher (H-0339/09)
 Tema: Islandijos stojimas
 

Ar gali Taryba padaryti pareiškimą ir apibūdinti dabartinę padėtį, susijusią su Islandijos stojimo į Europos Sąjungą derybomis?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2009 m. spalio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Islandijos paraiška dėl narystės Europos Sąjungoje oficialiai pateikta 2009 m. liepos 16 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Švedijos ministrui pirmininkui Fredrikui Reinfeldtui ir Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos pirmininkui Carlui Bildtui, taip pat nedelsiant perduota Tarybos nariams. Tarybai pirmininkaujanti Švedija džiaugiasi Islandijos paraiška dėl narystės.

2009 m. liepos 27 d. posėdyje Taryba priminė atnaujintą konsensusą dėl plėtros, pareikštą 2006 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose ir apimantį principą, pagal kurį kiekviena šalis kandidatė vertinama pagal savo nuopelnus, ir nusprendė taikyti Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnyje nustatytą procedūrą. Komisija atitinkamai paraginta pateikti Tarybai nuomonę dėl šios paraiškos.

Taryba išnagrinės šią nuomonę, kai tik ji bus pateikta.

 

Klausimas Nr. 14, kurį pateikė Jim Higgins (H-0341/09)
 Tema: Jūros kelių atidarymas Izraelyje
 

Ar Taryba pasirengusi pareikalauti, kad Izraelio valdžia leistų atidaryti jūros kelius; kad būtų galima palengvinti pagrindinių maisto atsargų tiekimą Gazoje gyvenantiems palestiniečiams, ir ar Taryba patenkinta, kaip Izraelio valdžios institucijos laikosi Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimo sąlygų?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2009 m. spalio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Taryba ne kartą priminė, kad skubiai reikia rasti tvarų sprendimą dėl Gazos ruožo krizės – turi būti visapusiškai įgyvendinta JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1860. Konkrečiu prieigos klausimu galiu patvirtinti, kad ES nuolat ragina nedelsiant ir besąlygiškai atverti perėjas humanitarinės pagalbos, komercinių prekių ir asmenų srautui į Gazą ir iš jos – neatvėrus perėjų nebus įmanoma netrukdomai teikti humanitarinės pagalbos, taps neįmanomas atstatymas ir ekonomikos atgaivinimas; perėjos turi būti atvertos visapusiškai įgyvendinant 2005 m. Susitarimą dėl galimybės atvykti ir judėjimo.

Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarime su Izraeliu numatyta politinio dialogo sistema, leidžianti plėtoti artimus politinius abiejų susitarimo šalių santykius. Šis dialogas ir bendradarbiavimas gali padėti plėtoti geresnį abipusį supratimą ir teikia galimybę su Izraelio institucijomis įvairiais lygmenimis spręsti įvairius klausimus.

Taip pat norėčiau pridurti, kad Taryba toliau laikosi pozicijos, jog politinis procesas, grindžiamas ankstesniais susitarimo šalių įsipareigojimais, yra vienintelis būdas derybomis pasiekti susitarimo šalių suderintą dviejų valstybių sprendimą, kurio rezultatas būtų nepriklausoma, demokratinė, kaimyniška ir perspektyvi Palestinos valstybė, gyvuojanti greta Izraelio valstybės vyraujant taikai ir saugumui.

 

Klausimas Nr. 15, kurį pateikė Georgios Toussas (H-0346/09)
 Tema: Elektroninis duomenų kaupimas ES
 

Nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 6 d. 24 Europos Sąjungos valstybėse narėse vykdant plataus masto kampaniją tik per vieną savaitę buvo užregistruoti iš viso 1 041 821 asmens, atvykusio į Graikiją ir išvykusio iš jos, duomenys. Iš viso Europos Sąjungoje buvo sukaupta duomenų apie 12 907 581 asmenį, arba šie asmenys buvo užregistruoti elektroniniu būdu. Kampanijos, vykdomos Europos Sąjungos Imigracijos strateginio komiteto pavedimu (dokumento Nr. 10410/09), tikslas – rinkti visų į Europos Sąjungą atvykstančių arba išvykstančių iš jos asmenų duomenis. Diegdama Europos Sąjungos institucinę sistemą, kuriai pritarė ir kurią priėmė partijų Nea Dimokratia ir PASOK vyriausybės, Graikija yra penktoje vietoje pagal sukauptų asmens duomenų kiekį.

Kokia Tarybos nuomonė apie šią kampaniją, kuri vykdoma siekiant sukurti vadinamąją Europos tvirtovę ir įdiegti milžinišką elektroninę sienų kontrolės ir visų keliautojų duomenų kaupimo sistemą, pagal kurią būtų labai ribojamos pagrindinės demokratinės laisvės ir teisės?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2009 m. spalio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Taryba nori atkreipti gerbiamo nario dėmesį į tai, kad per 2009 m. rugpjūčio 31 d.–rugsėjo 6 d. vykdytą duomenų rinkimo kampaniją buvo registruojamas tik per įvairių tipų išorines sienas atvykstančių ir išvykstančių įvairių kategorijų keliautojų skaičius. Asmens duomenys registruojami nebuvo.

Faktiškai šios kampanijos tikslas buvo surinkti tarpusavyje palyginamus duomenis apie įvairių kategorijų keliautojų atvykimą ir išvykimą per įvairių tipų išorines sienas, nes dabar šie duomenys surinkti ne visose valstybėse narėse. Šie duomenys bus naudojami Komisijos atliekamame parengiamajame darbe. Tikslas – 2010 m. pradžioje pateikti teisės akto pasiūlymą dėl elektroninio duomenų apie atvykimą ir išvykimą registravimo sistemos sukūrimo. Jeigu ši sistema bus pasiūlyta, ja bus siekiama pagerinti sąlygas aptikti leistiną viešnagės trukmę viršijusius asmenis ir nustatyti asmenis be dokumentų.

Idėją sukurti šią sistemą Komisija pradėjo plėtoti 2008 m. vasario mėn. komunikate dėl pasirengimo kitiems Europos Sąjungos sienų valdymo etapams. Taryba šiam komunikatui pritarė.

2008 m. birželio mėn. išvadose dėl Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo Taryba pabrėžė, kad norint geriau valdyti išorės sienas ir nelegalią imigraciją reikia pasinaudoti turimomis technologijomis. Todėl Taryba paragino Komisiją iki 2010 m. pradžios pateikti pasiūlymų dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo bei išvykimo ir registruojamų keliautojų sistemos, jeigu manys, kad tokie pasiūlymai reikalingi.

Nagrinėdama šį pasiūlymą, Taryba atsižvelgs į 2009 m. kovo mėn. Europos Parlamento rezoliuciją dėl kitų Europos Sąjungos sienų valdymo etapų ir panašios trečiųjų šalių patirties. Minėtose išvadose pabrėžiamas reikalavimas, kad naujos sistemos visapusiškai atitiktų Bendrijos teisę, duomenų apsaugos, žmogaus teisių, tarptautinės apsaugos ir proporcingumo principus, atspindėtų sąnaudų ir naudos santykį ir papildomą technologijų teikiamą vertę.

Galiu gerbiamą narį patikinti, kad atvykimo ir išvykimo sistemos tikslas nėra sulaikyti žmones nuo kelionių į Europos Sąjungą ar sukurti „Europos tvirtovę“; ja siekiama daugiau sužinoti apie tai, kas Europos Sąjungoje vieši. Saugumo ir pagarbos orumui pusiausvyrą Tarybai pirmininkaujanti Švedija ir, manau, kitos valstybės narės dabar kontroliuoja labai atidžiai ir, kai Komisija pateiks pasiūlymą, mes ir toliau tai darysime.

 

Klausimas Nr. 16, kurį pateikė Laima Liucija Andrikienė (H-0350/09)
 Tema: Dėl Tarybos pozicijos ataskaitos apie Rusijos ir Gruzijos karą klausimu
 

2009 m. rugsėjo 30 d. ES įgaliota nepriklausoma faktų nustatymo misija Gruzijos klausimu paskelbė savo ataskaitą apie Rusijos ir Gruzijos karo pradžią 2008 m. rugpjūčio mėn. Priešingos stovyklos skirtingai aiškino šios ataskaitos išvadas apie tai, kas iš tiesų kaltas dėl karo veiksmų ir šimtų žuvusių žmonių. Tačiau ataskaitoje pakankamai tiksliai pateikiami faktai apie prieš minėtą karą Rusijos vykdytas provokacijas, joje taip pat teigiama, kad keletą metų Gruzijos piliečiams, gyvenantiems Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, pasai buvo išduodami neteisėtai.

Kokia dabartinė Tarybos pozicija šios ataskaitos ir jos išvadų klausimu? Kaip pasikeitė politinė padėtis regione paskelbus šią ataskaitą? Ar Taryba šiuo metu mano, kad reikia aktyviau dalyvauti regione, siekiant užkirsti kelią tolesniam konflikto eskalavimui? Kaip Taryba ketina reaguoti į šią ataskaitą ir jos išvadas?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2009 m. spalio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Taryba pareiškė, kad yra dėkinga ambasadorei Heidi Tagliavini ir visiems nepriklausomos tarptautinės Gruzijos konflikto faktų nustatymo misijos darbuotojams už darbą atliekant šią labai sunkią užduotį. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad tai – nepriklausoma ataskaita. ES rėmė tyrimo idėją, pavedė atlikti faktų nustatymo misiją ir suteikė jai finansinę paramą, bet niekaip nedalyvavo nei tyrime, nei rengiant jo išvadas. ES palankiai įvertino paskelbtą ataskaitą. ES tikisi, kad tyrimo duomenys padės geriau suprasti 2008 m. rugpjūčio mėn. konflikto kilmę ir eigą, o, vertinant platesniu požiūriu, bus indėlis į būsimus tarptautinius veiksmus prevencinės diplomatijos srityje.

Taryba mano, kad taikus ir tvarus Gruzijos konfliktų sprendimas turi būti grindžiamas visišku tarptautinės teisės pripažintų nepriklausomybės, suverenumo ir teritorinio vientisumo principų, įskaitant Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamąjį aktą ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, laikymusi, ir mes įsipareigojame toliau stengtis tai pasiekti.

Šiuo požiūriu Taryba ir toliau laikosi įsipareigojimų vadovautis tarptautinių Ženevos diskusijų išvadomis. Nepaisydama šių diskusijų dalyviams kylančių dabartinių sunkumų ir požiūrio skirtumų, Taryba mano, kad Ženevos diskusijų tąsa bus labai svarbi, nes jos yra vienintelis forumas, kuriame atstovaujama visoms suinteresuotosioms šalims, o trys didžiausi tarptautiniai subjektai – ES, ESBO ir JT – glaudžiai bendradarbiauja remdami regiono saugumą ir stabilumą. Laukiame kito konsultacijų ciklo, kuris vyks lapkričio 11 d.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad ES toliau aktyviai dalyvaus sprendžiant Gruzijos klausimus. Jos įsipareigojimas apčiuopiamas keliais atžvilgiais. Pirmiausia Gruzijoje nuolat dirba ES stebėjimo misija (ES stebėjimo misija (angl. EUMM) Gruzijoje) – vienintelė tarptautinė misija po to, kai ESBO ir JT misijas teko nutraukti; ji stebi, kaip įgyvendinami 2008 m. rugpjūčio 12 d. ir rugsėjo 8 d. paliaubų susitarimai, kurie vis dar iki galo neįgyvendinti, ir padeda stabilizuoti bei normalizuoti padėtį nuo karo nukentėjusiose vietovėse, taip pat stebi, kaip laikomasi žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų. EUMM įgaliojimai pratęsti iki 2010 m. rugsėjo mėn.

Šiuo atžvilgiu, kaip gerbiama narė jau žino, ES atliko vyraujantį vaidmenį – ES specialusis įgaliotinis krizės Gruzijoje klausimais kartu su JT ir ESBO atstovais pirmininkavo Ženevos tarptautinėse diskusijose, vieninteliame tarptautiniame forume, kuriame atstovaujama visoms suinteresuotosioms šalims.

2008 m. spalio 22 d. Tarptautinėje donorų konferencijoje ES taip pat pažadėjo teikti didesnę finansinę pagalbą šaliai atstatyti po konfliktų, paramai šalies viduje perkeltiems asmenims (angl. IDP) ir ekonomikos stabilumui užtikrinti.

Be to, ES, pasitelkdama ES specialiojo įgaliotinio Pietų Kaukaze veiklą ir teikdama finansinę pagalbą, toliau remia Gruzijoje vykdomas vidaus reformas, kuriomis siekiama stiprinti demokratines institucijas ir teisinės valstybės principo laikymąsi, skatinti žmonių tarpusavio ryšius ir pilietinės visuomenės dialogą.

Galiausiai ES įsipareigojimą atspindi tikslas ir siūlymas plėtoti vis glaudesnius santykius su Gruzija ir kitomis Pietų Kaukazo šalimis įgyvendinant Rytų partnerystę.

 

Klausimas Nr. 17, kurį pateikė Jacek Włosowicz (H-0352/09)
 Tema: Pliuralistinės demokratijos vientisumas ir stiprinimas
 

Europos šalys siekia pliuralistinės demokratijos vientisumo ir stiprinimo. Kokių veiksmų siūlo imtis Taryba, kad būtų užkirstas kelias grupuočių, pavyzdžiui, Khalistano (angl. Khalistanis), kurios siekia padalyti tokią liberalią ir demokratinę šalį kaip Indija, veiksmams?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2009 m. spalio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Europos Sąjunga aktyviai skatina vertybes, kuriomis puoselėjama taika ir demokratija. Šios vertybės apima žmogaus teises, teisinės valstybės principą, laisvę, solidarumą, pagarbą įvairovei ir kitas svarbiausias vertybes.

Indija yra viena iš didžiausių ir labiausiai pliuralistinių visuomenių pasaulyje. Visos pagrindinės religijos, įskaitant budizmą, krikščionybę, induizmą, islamą ir sikizmą, Indijoje turi nemažai sekėjų. ES pripažįsta, kad Indijos konstitucinėje sistemoje saugomos asmens ir grupių teisės.

Europos Sąjunga tvirtai prieštarauja jėgos naudojimui bandant susilpninti esamas demokratines Indijos ir panašių valstybių institucijas. Todėl Taryba 2005 m. sutiko įtraukti Khalistano Zindabado pajėgas (angl. KZF) į tam tikrų asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ypatingos ribojamosios priemonės siekiant kovoti su terorizmu, sąrašą. Persvarstydama sąrašą 2009 m. birželio mėn., Taryba nusprendė KZF jame palikti.

 

Klausimas Nr. 18, kurį pateikė Tadeusz Cymański (H-0354/09)
 Tema: Baluchistano provincijos teritorijos prisijungimas prie Pakistano
 

Ar Europos Sąjungos Taryba žino, kad Baluchistano provincijos teritorijos prisijungimas prie Pakistano buvo organizuojamas naudojant prievartą ir manipuliacijas? Jei taip, ar Europos Sąjungos Taryba nemano, kad Europos valstybės privalo besąlygiškai remti Baluchistano tautos savivaldos ir apsisprendimo siekį?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2009 m. spalio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Baluchistano tautos apsisprendimo klausimo Taryba nesprendė. Todėl ji neturi pozicijos konkrečia gerbiamo nario klausime išdėstyta tema.

 

Klausimas Nr. 20, kurį pateikė Hans-Peter Martin (H-0359/09)
 Tema: Tarybos tinklalapis
 

Remiantis Tarybos generalinio sekretoriaus 2005 m. gruodžio 22 d. informaciniu pranešimu dėl Tarybos posėdžių atvirumo ir skaidrumo, „visi piliečiai gali susipažinti su Tarybos dokumentais pagal sąlygas, nustatytas galiojančiuose dokumentuose. Tarybos dokumentų viešas registras yra Tarybos tinklavietėje (http://register.consilium.eu.int)“.

Kodėl tuomet Tarybos internetiniame puslapyje (http://www.consilium.europa.eu) nepateikiama jokios nuorodos į šį registrą?

Kodėl registras (http://register.consilium.eu.int) ir Tarybos internetinis puslapis apskritai neatitinka pastaruoju metu nustatytų tarptautinių aiškumo, racionalumo ir paprastumo standartų?

Kokių veiksmų ketina Taryba imtis šiai padėčiai ištaisyti?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2009 m. spalio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Iš tikrųjų Tarybos interneto svetainėje yra nuoroda į viešą registrą. Šią nuorodą lengviausia pasiekti spustelint ant reklamjuostės „Prieiga prie dokumentų: viešas registras“, kurį galima rasti Tarybos interneto svetainės pradžios tinklalapyje. Kad prieiga prie registro būtų paprastesnė, ši nuoroda pateikiama visomis 23 oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis.

Viešas registras sukurtas 1999 m. kaip priemonė plačiajai visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais, taip didinant Tarybos darbo skaidrumą. Nuo tada jis labai išaugo ir dabar jame pateikiama daugiau kaip milijonas dokumentų, beveik trijų ketvirtadalių šių dokumentų pateikiamas visas tekstas. Registras praėjusiais metais aplankytas beveik 900 000 kartų; tai rodo, kad naudotojai jį vertina – pasinaudodami šia priemone jie gali lengvai susipažinti su Tarybos dokumentais.

Norėčiau atkreipti gerbiamo nario dėmesį, kad jo minimas informacinis pranešimas yra pasenęs ir nebeatspindi dabartinės padėties. Jis 2009 m. sausio mėn. pakeistas nauju lankstinuku „Kaip gauti informacijos apie ES Tarybos veiklą“, kurį iš Tarybos interneto svetainės galima atsisiųsti visomis oficialiosiomis ES kalbomis.

Beje, Tarybos registras nuolat atnaujinamas siekiant patenkinti vis didesnį visuomenės reiškiamą informacijos poreikį. Naudotojams patogi interneto prieiga prie registro ir daugiakalbystės principo laikymasis lemia ne tik nuolat didėjantį prisijungimų ir atsisiunčiamų dokumentų skaičių, bet ir platesnį profesinį ir geografinį šią priemonę naudojančių interneto vartotojų spektrą.

Žinoma, tobulėti visada galima ir Taryba rengiasi savo interneto svetainę modernizuoti. Jau vykdomas pirmasis etapas – keičiamas dizainas. Bet kuriuo atveju pradžios tinklalapyje ir toliau bus pateikiamos nuorodos į viešą registrą.

KLAUSIMAI KOMISIJAI

 

Klausimas Nr. 33, kurį pateikė Marian Harkin (H-0306/09)
 Tema: Didesnės finansavimo galimybės
 

Atsižvelgiant į tai, kad labai reikalingam MVĮ finansavimui užtikrinti Europos Komisija ir Europos investicijų bankas ėmėsi skatinančių iniciatyvų (MVĮ garantijų priemonė, MVĮ spartaus augimo ir naujovių priemonė bei Europos investicijų banko paskolos MVĮ) ir į tai, kad neseniai Airijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog nuo 2009 m. sausio mėn. EIB paskolas administruojančios finansinės institucijos atsisakė suteikti finansavimą daugiau nei 54 % Airijos MVĮ – kokių konkrečių veiksmų Komisija imasi, kad užtikrintų, jog šiuos fondus administruojančios finansinės institucijos suteiktų MVĮ galimybę gauti finansavimą? Kokius mechanizmus Europos Komisija nustatė šių MVĮ skiriamų paskolų veiksmingumui, poveikiui ir papildomumui stebėti?

 
  
 

Komisija valstybėse narėse ir kitose dalyvaujančiose šalyse įgyvendina Konkurencingumo ir inovacijų programą (angl. CIP).

Viena iš dviejų pagal šią programą taikomų priemonių – MVĮ spartaus augimo ir naujovių priemonė lėmė, kad nuo programos pradžios pasirašytas vienas sandoris su Airijos rizikos kapitalo bendrove dėl bendrų 15 mln. EUR ES investicijų. Viena sutartis pagal MVĮ garantijų priemonę iki šiol taip pat pasirašyta su Airijos finansų tarpininke – mikrofinansavimo paslaugų teikėja First Step Ltd.; šia sutartimi užtikrinamos paskolos verslo plėtrai, kurių didžiausia suma siekia 3 mln. EUR.

Įgyvendinimo pranešimai, kuriuose būsimieji finansų tarpininkai informuojami, kaip teikti dalyvavimo programoje paraiškas, 2007 m. rugsėjo 26 d. ir 2007 m. gruodžio 14 d. paskelbti Europos Sąjungoje oficialiajame leidinyje ir visas šias paraiškas Komisijos pavedimu nagrinėja Europos investicijų fondas (EIF).

Pagal šias priemones garantijos teikiamos ir lėšos investicijoms išmokamos su sąlyga, kad finansavimas bus naudojamas paskoloms ar investicijoms į tikslinius sektorius, išdėstytus CIP teisinio pagrindo formuluotėse.

Komisija, taikydama Finansiniame reglamente ir CIP teisinio pagrindo formuluotėse numatytas priemones, kontroliuoja aptariamų priemonių veiksmingumą, poveikį ir papildomumą:

šių priemonių veiksmingumas kontroliuojamas iš finansų tarpininkų gaunant ketvirtines ataskaitas ir atliekant nepriklausomus vertinimus;

poveikis kontroliuojamas pagal statistinius duomenis apie remiamų įmonių skaičių, investicijoms išmokėtų lėšų sumą, gavus ES garantijas ar investicijoms skirtas lėšas mažose įmonėse sukurtų darbo vietų skaičių ir kitus rodiklius;

papildomumas pasiekiamas padedant tarpininkams gerokai padidinti skolinamas sumas ir investuoti į rizikos kapitalą.

Europos investicijų bankas (EIB) ne tik teikia Komisijos skirtą finansavimą, bet ir vidutinio bei ilgojo laikotarpio paskolas MVĮ, skirtas jų investicijoms remti. Ši parama teikiama per vietos bankus – tarpininkus, kurie savo ruožtu lėšas perskolina naudos gavėjoms MVĮ pagal savo pačių kreditų teikimo politiką.

Nors Komisija nedalyvauja EIB ir bankų – tarpininkų susitarimuose, EIB aktyviai kontroliuoja, kaip MVĮ skiriamos lėšos, kurias gavo EIB Airijos tarpininkai (jau gauta 125 mln. EUR ir tikimasi, kad netrukus iš bendrų 350 mln. EUR EIB įsipareigojimų bus gauta 50 mln. EUR). Pagal EIB susitarimą su bankais – tarpininkais bankai privalo laikytis galutinio termino, iki kurio turi skirti lėšas MVĮ. Bankai EIB pranešė, kad lėšos skirstomos gana lėtai – tai atspindi mažesnę vidutinio ir ilgojo laikotarpio investicijų kreditų paklausą Airijos mažosiose ir vidutinėse įmonėse.

EIB teigimu, nors dabartinėmis aplinkybėmis MVĮ sunkiau gauti kreditą, tolesnė Airijos bankų parama MVĮ sektoriui lieka vienas iš didžiausių jų prioritetų. EIB tarpininkai neteigė, kad atmeta daugiau tinkamų MVĮ kandidatūrų ir atitinkamų prašymų finansuoti jų vidutinio ir ilgojo laikotarpio investicijas. EIB darbuotojai netrukus susitiks su Airijos bankų atstovais siekdami ištirti, ar esama nenumatytų kliūčių EIB finansavimui skirstyti, ir bandys pasiekti, kad bankai greičiau skirstytų lėšas savo MVĮ kategorijos klientams.

 

Klausimas Nr. 34, kurį pateikė Georgios Papastamkos (H-0307/09)
 Tema: Pinigų plovimas, susijęs su Europos futbolu
 

Kokią informaciją Komisija turi apie pinigų plovimą Europos futbolo rinkoje? Kokias priemones Komisija siūlo kovojant su šiuo reiškiniu?

 
  
 

Baltojoje knygoje dėl sporto, paskelbtoje 2007 m. liepos mėn.(1), Komisija pažymėjo, kad korupcija, pinigų plovimas ir kiti finansiniai nusikaltimai gali turėti poveikio sportui vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Baltojoje knygoje pateikiamas Pierre’o de Coubertin'o veiksmų planas, kurio 44 ir 45 veiksmais siūloma Europos lygmeniu spręsti tarpvalstybinius korupcijos klausimus ir stebėti ES kovos su pinigų plovimu teisės aktų įgyvendinimą sporto sektoriuje.

Kol kas Komisija neturi tiesioginių įrodymų apie pinigų plovimą Europos futbolo rinkoje. FATF (Finansinių veiksmų darbo grupė), tarptautinė komisija, nustatanti pasaulinius pinigų plovimo prevencijos ir kovos su juo standartus, 2009 m. liepos mėn. paskelbė ataskaitą apie pinigų plovimą pasitelkiant futbolo sektorių. Ataskaitoje nagrinėjami ekonominiai ir socialiniai sektoriaus aspektai ir pateikiami atvejų pavyzdžiai; juose nurodomos sritys, kuriomis gali pasinaudoti norintieji investuoti nelegalius pinigus į futbolą. Pažeidžiamos sritys susijusios su futbolo klubų nuosavybe, žaidėjų perkėlimo rinka ir nuosavybe, lažybų veikla, įvaizdžio teisėmis, rėmimu ir reklama. Vis dėlto ataskaitoje nedaroma išvados apie pinigų plovimo Europos futbolo sektoriuje mastą.

Be to, Komisija pradėjo arba rengia ne vieną FATF ataskaitoje išdėstytų aspektų tyrimą – jais taip pat siekiama įgyvendinti Pierre’o de Coubertin’o veiksmų planą. Sporto agentų tyrimas (41 veiksmas) turėtų būti baigtas iki 2009 m. pabaigos. Bus tiriamos sporto agentų veiklos Europoje keliamos problemos. Kitas – vidaus rinkoje kylančių sporto finansavimo kliūčių – tyrimas bus atliktas 2010 m. (37 veiksmas). Be kitų dalykų, bus tiriamas sporto lažybų klausimas.

Galiausiai pabrėžtina tai, kad Komisija neturi kompetencijos tirti konkrečių skundų dėl pinigų plovimo ar kitos nusikalstamos veikos, nebent ji susijusi su Bendrijos finansinių interesų apsauga ir priklauso Kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) kompetencijai.

 
 

(1)COM(2007)391.

 

Klausimas Nr. 35, kurį pateikė Athanasios Plevris (H-0308/09)
 Tema: Imigrantų į Europą srautas
 

Ar Komisija ketina teikti ekonominę paramą tiems valstybių narių regionams, į kuriuos atvyksta ypatingai daug nelegalių imigrantų, pvz., centrinei Atėnų daliai? Ką Europos Sąjunga planuoja atlikti per trumpą ar ilgą laiką, kad kovotų su imigrantų į Europą antplūdžiu? Pavyzdžiui, ar planuojama daryti spaudimą šalims, iš kurių atvyksta imigrantai, ir toms šalims, kurios leidžia jiems keliauti tranzitu (pvz., Turkijai), kad šios šalys pargabentų imigrantus atgal? Ar Komisija ketina pritarti tam, kad nelegalūs imigrantai būtų tolygiai paskirstyti valstybėse narėse proporcingai pagal gyventojų skaičių, kad našta nebūtų užkraunama tik Viduržemio jūros regiono šalims?

 
  
 

Migracijos srityje Europos Sąjunga teikia finansinę paramą valstybėms narėms naudodama keturis fondus, įsteigtus pagal bendrąją programą „Solidarumas ir migracijos srautų valdymas“ – Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos fondą, Europos pabėgėlių fondą, Europos išorės sienų fondą ir Europos grąžinimo fondą. Pastarieji du valstybėms narėms itin padeda užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir švelninti jos padarinius. Fondus decentralizuotai valdo kiekvienos valstybės narės nacionalinės valdžios institucijos.

Be to, Europos Komisija jau teikia techninę ir finansinę pagalbą trečiosioms migracijos kilmės ir tranzito šalims, plėtoja dialogą ir kai kuriais atvejais net derasi su jomis siekdama didinti jų pajėgumus kovoti su neteisėta migracija pagal tarptautinius standartus ir palengvinti jų bendradarbiavimą su Europos Sąjunga šiuo klausimu.

Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis klausimu reikėtų pabrėžti, kad Komisija Europos bendrijos vardu su Turkija derasi dėl readmisijos sutarties, į kurią turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl trečiųjų šalių piliečių grąžinimo. Be to, Komisija, kuri jau finansuoja beveik 90 mln. EUR vertės projektus Turkijoje siekdama remti jos gebėjimus suderinti teisės aktus ir administravimo praktiką sienų stebėjimo, neteisėtis migracijos prevencijos ir valdymo, taip pat prieglobsčio klausimais su Europos Sąjungos standartais, daro spaudimą Turkijos institucijoms toliau plėtoti bendradarbiavimą su Europos Sąjunga visose šiose srityse.

Šiomis aplinkybėmis siekdami imtis tolesnių veiksmų, numatytų 2009 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime, aukščiausių Komisijos pareigūnų delegacijos nariai 2009 m. rugsėjo 16–17 d. apsilankė Ankaroje, siekdami su Turkijos institucijomis aptarti galimybes atnaujinti oficialias Turkijos ir Europos bendrijos derybas dėl readmisijos susitarimo ir aptarti būdus bei priemones aktyviau dalyvauti neteisėtos migracijos prevencijos ir mišrių migracijos srautų valdymo priemonėse. Delegacija pažymėjo, kad Turkijos institucijos pasirengusios intensyviau bendradarbiauti su ES ir oficialiai susitarti dėl pastovaus įsipareigojimo ir kai kurių konkrečių priemonių, kai 2009 m. lapkričio mėn. pradžioje įvyks Pirmininko pavaduotojo J. Barrot‘o ir ministro T. Billströmo vizitas.

Komisija gerai žino, kad tam tikroms valstybėms narėms daromas ypatingas neproporcingas spaudimas, ir pažymi, jog Europos Vadovų Taryba 2009 m. birželio 18–19 d. susitikimo išvadose pabrėžė, kad ji džiaugiasi Komisijos ketinimu imtis iniciatyvų šioje srityje. Nors nelegaliai šalyje gyvenančių migrantų perskirstymo klausimas ES lygmeniu dabar nesvarstomas, Komisija mano, kad itin svarbu praktiškai padėti Viduržemio jūros regiono šalims, kurioms ši migracija daro didžiausią poveikį. Todėl ji įgyvendina naujų solidarumo formų – savanoriško tarptautinės apsaugos naudos gavėjų perskirstymo tarp valstybių narių – iniciatyvas, kuriomis siekia sumažinti vienoms valstybėms narėms tenkančią neproporcingą naštą pasitelkdama kitų valstybių narių pagalbą. Pirmasis bandomasis projektas plėtojamas Maltoje.

 

Klausimas Nr. 36, kurį pateikė Justas Vincas Paleckis (H-0309/09)
 Tema: Dėl administracinių išlaidų taupymo
 

Dabar, ekonomikos ir finansų krizės laikotarpiu, Europos Sąjungos valstybės narės deda ypatingas pastangas, kad sumažintų administracines valstybės aparato išlaidas, maksimaliai taupiai naudotų lėšas ir resursus. Valstybės narės ir, dar svarbiau, ES piliečiai, be jokios abejonės, laukia panašių žingsnių ir iš Briuselio.

Kokių priemonių šia linkme Europos Komisija jau ėmėsi ir ką dar numatoma padaryti ateityje?

 
  
 

Komisija visapusiškai įsipareigojusi kuo ekonomiškiau naudoti savo administracinius išteklius. Komisija pasiūlė 2010 m. kukliai – 0.9 proc. – padidinti savo administracines išlaidas.

Ši maža papildoma biudžeto suma skirta didėjantiems saugumo poreikiams patenkinti, svarbiam darbuotojų perkėlimui iš būstinės į delegacijas siekiant įtvirtinti kai kurių vidaus politikos priemonių perkėlimą į išorę, ir didėjančioms energijos kainoms padengti.

Siekdama politinius prioritetus suderinti su biudžeto apribojimais, Komisija itin stengėsi apriboti išlaidas ir kuo geriau panaudoti išteklius.

Pirma, Komisija neprašė 2010 m. steigti naujų pareigybių. Žmogiškųjų išteklių poreikis pagal politinius prioritetus bus patenkintas perkeliant esamus darbuotojus (2010 m. iš viso apie 600 darbuotojų).

Antra, atidžiai patikrinus visas išlaidų eilutes sutaupyta dėl sumažėjusių išlaidų kai kurioms prekėms, ekologinių principų taikymo ir technologijų panaudojimo.

Trečia, Komisija jau įsipareigojusi visą darbuotojų poreikį iki 2013 m. patenkinti iš pastovių išteklių, nebent pasitaikytų svarbių įvykių, turinčių didelį poveikį Komisijos kompetencijos sritims arba kalbinei tvarkai. Ji ir toliau atidžiai tikrins įvairias išlaidas ir naudosis visomis galimybėmis sutaupyti.

Baigiant pasakytina, kad Komisija įgyvendins savo plataus užmojo politinius tikslus kartu kuo labiau ribodama savo administracines išlaidas.

 

Klausimas Nr. 37, kurį pateikė Anna Hedh (H-0313/09)
 Tema: ES alkoholio politikos strategija
 

Greitai jau bus praėję treji metai nuo to laiko, kai mes patvirtinome ES alkoholio politikos strategiją. Planuota, kad 2009 m. vasarą bus atliekamas strategijos vertinimas.

Jei aš supratau teisingai, tai Komisija nusprendė atidėti alkoholio politikos vertinimą vėlesniam laikui.

Dėl kokių priežasčių iki šiol neatliktas šios strategijos vertinimas? Kada, tikėtina, bus atliktas ES alkoholio politikos vertinimas? Kokiomis priemonėmis Komisija kontroliavo, kaip įgyvendinama ši strategija įvairiose valstybėse narėse?

 
  
 

Komisija norėtų gerbiamai narei padėkoti už susidomėjimą svarbiu visuomenės sveikatos politikos aspektu – alkoholio politika.

Rugsėjo 21–22 d. ES Tarybai pirmininkaujančios Švedijos surengtoje Ekspertų konferencijoje alkoholio ir sveikatos klausimais Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinis direktoratas pristatė pirmąją ES alkoholio strategijos įgyvendinimo pažangos ataskaitą. Ataskaita pateikiama Komisijos Visuomenės sveikatos direktorato tinklalapiuose(1).

Komisija remia valstybes nares, įvairiai įgyvendinančias strategiją nacionaliniu lygmeniu, kaip aprašyta pažangos ataskaitoje. Vienas iš būdų – įsteigtas Nacionalinės alkoholio politikos ir veiksmų komitetas; tai – valstybių narių forumas, skirtas keistis patirtimi ir plėtoti bendras koncepcijas. Šis komitetas iki šiol posėdžiavo penkis kartus.

Komisija taip pat sudarė komitetui geresnes darbo sąlygas, kad jis parengtų bendrus rodiklius ir pagal juos būtų galima atlikti lyginamąją analizę Europos Sąjungoje. Pažangos ataskaitoje aprašomi veiksmai, kurių iki šiol ėmėsi valstybės narės, pirmiausia pažymint gerąją patirtį, dėl kurios susitarta 2001 m. Tarybos rekomendacijoje(2). Komisija taip pat atliko du strategijoje apibrėžtose prioritetinėse srityse vykdomos valstybių narių veiklos tyrimus. Pažangos ataskaitos 1 priede atnaujinama informacija apie valstybių narių veiklą nuo strategijos patvirtinimo.

 
 

(1)http://ec.europa.eu/health/ph_determinants/life_style/alcohol/Forum/docs/open300409_co01_en.pdf.
(2)2001 m. birželio 5 d. Tarybos rekomendacija dėl jaunimo, visų pirma, vaikų ir paauglių, alkoholio vartojimo, OL L 161, 2001 6 16.

 

Klausimas Nr. 38, kurį pateikė Rolandas Paksas (H-0314/09)
 Tema: Energetika
 

Ar sunki ekonominė situacija Europos Sąjungos valstybėse ir Lietuvoje nėra pakankamas pagrindas taikyti Akto dėl Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo sąlygų 37 straipsnio ir protokolo Nr. 4 ketvirto straipsnio nuostatas ir Europos Komisijai priimti sprendimą atidėti Lietuvos įsipareigojimo uždaryti Ignalinos atominės elektrinės antrąjį bloką 2009 metais terminą iki 2012 metų?

 
  
 

Branduolinė sauga yra absoliutus ES prioritetas, kaip parodė 2009 m. birželio 25 d. Tarybos vienbalsiai priimta Direktyva dėl branduolinės saugos(1). Esant esminiams reaktoriaus projekto trūkumams (ypač dėl reaktoriaus antrinio izoliavimo nebuvimo) neįmanoma Ignalinos atominės elektrinės (IAE) atnaujinti iki tinkamų saugos standartų. Dėl praeityje atnaujintų dalių tapo įmanoma užtikrinti tik bazinę eksploatacijos saugą iki 2009 m. pabaigos, kai pagal Lietuvos stojimo į ES įsipareigojimus turi būti uždarytas antrasis IAE blokas. Lietuvos stojimo akto 37 straipsnyje numatytą apsaugos išlygą, kurioje nurodomi dideli ekonominiai sunkumai, buvo galima taikyti tik trejus metus nuo Lietuvos įstojimo į ES.

ES suteikė ir toliau teikia iš viso 1,3 mlrd. EUR paramą IAE uždaryti ir alternatyviems energijos šaltiniams Lietuvoje plėtoti. Šios lėšos teikiamos su sąlyga, kad Lietuva laikysis sutartos IAE uždarymo datos.

Stojimo akto protokole Nr. 4 pripažįstama, kad ekologiškai atnaujinta Lietuvos šiluminė elektrinė yra svarbiausias Ignalinos atominės elektrinės pakaitalas. Atnaujinimo darbai baigti 2008 m. rugsėjo mėn. ir todėl uždarius IAE nesitikima energijos tiekimo trūkumo. Be to, Komisija remia centrinio šildymo projektus Ignalinoje, energijos vartojimo efektyvumo gyvenamuosiuose pastatuose didinimo priemones ir Kombinuotojo ciklo dujų turbinos jėgainės (angl. CCGT) projektą, kurį numatyta baigti iki 2013 m.

Svarbu toliau stengtis užtikrinti energetinį saugumą Baltijos šalių regione, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo ir tarpvalstybinių jungčių gerinimą. Komisija įsipareigojusi remiant Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui toliau glaudžiai bendradarbiauti su Lietuva siekiant užtikrinti, kad Ignalinos atominė elektrinė būtų veiksmingai uždaryta.

 
 

(1)2009 m. birželio 25  d. Tarybos direktyva 2009/71/EURATOMAS, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema, OL L 172, 2009 7 2.

 

Klausimas Nr. 39, kurį pateikė Sławomir Witold Nitras (H-0315/09)
 Tema: Mokėjimo už kelius ženklai Austrijoje
 

Daugelis Europos valstybių yra įvedę mokesčius už naudojimąsi jų keliais. Šių rinkliavų surinkimo būdai yra įvairūs ir skiriasi įvairiose šalyse. Kartais rinkliava renkama prie įvažiavimo į tam tikrą kelio atkarpą arba būtina įsigyti mokėjimo už kelius ženklą. Mokėjimo būdus už naudojimosi keliais ženklus nustato pačios ES valstybės narės.

Kaip pavyzdį būtų galima pateikti keletos valstybių narių atvejus, kuriose, mano nuomone, rinkliava renkama tokiu būdu, kuris turi neigiamą įtaką transportui tranzitu kertančią atitinkamą šalį. Būtina pastebėti, kad minėto transporto vairuotojai dažniausiai tokiose šalyse važiuoja tik vieną dieną ir neturi galimybės įsigyti vienos dienos mokėjimo už kelius ženklo (pavyzdžiui, Austrijoje, Čekijos Respublikoje).

Kiekviena valstybė narė turi neginčijamą teisę rinkti rinkliavas už kelius. Tačiau, kadangi nėra nustatytos vienodos rinkliavų už kelius taisyklės, ypač dėl tikslaus kelionės laiko toje šalyje, tai gali sukelti grėsmė vienai iš pagrindinių Europos Sąjungos laisvių: laisvam piliečių judėjimui. Todėl, atsižvelgiant į laisvą Europos Sąjungos piliečių judėjimą, norėčiau sužinoti ar nevertėtų Europos bendrijos lygmeniu ES valstybėms narėms pasiūlyti rekomendacijas, kurios dėl šio klausimo padėtų užtikrinti visų piliečių lygybę?

 
  
 

Sukurta sistema vienodam kelių naudotojų statusui užtikrinti – ji taikoma komerciniam transportui. Direktyvoje 1999/62/EB dėl kelių naudotojų mokesčių (Eurovinjetė)(1), iš dalies pakeistoje Direktyva 2006/38/EB(2), sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo sistema reglamentuojama taip: rinkliavomis už atkarpas arba naudotojo mokesčiais neturi būti tiesiogiai arba netiesiogiai diskriminuojama dėl pilietybės, įsisteigimo ar transporto priemonės registracijos šalies ar vietos, arba transporto operacijos kilmės ar maršruto tikslo. Direktyvoje nustatyta, kad už laikotarpį taikomi naudotojo mokesčiai turi būti numatyti nuo vienos dienos iki vienų metų laikotarpiams.

Valstybės narės, laikydamosi savo nacionalinių teisės aktų ir Sutartyje numatytų nediskriminavimo ir proporcingumo principų, turi teisę rinkliavas ir naudotojo mokesčius taikyti ir kitoms transporto priemonėms, pvz., lengvosioms krovininėms transporto priemonėms, autobusams ir lengviesiems automobiliams. Proporcinga kainodara grindžiamus tranzito ar trumpesnio laikotarpio infrastruktūros naudojimo mokesčius turėtų būti įmanoma sumokėti ir valstybėje narėje, kurioje jie taikomi, ir už jos ribų, kuo mažiau kliudant eismo srautui.

 
 

(1)OL L 187, 1999 7 20.
(2)OL L 157, 2006 6 9.

 

Klausimas Nr. 40, kurį pateikė Carlos José Iturgaiz Angulo (H-0317/09)
 Tema: Ančiuvių išteklių valdymo planas
 

2009 m. liepos mėn. Komisija patvirtino ilgalaikį Biskajos įlankos ančiuvių išteklių valdymo planą. Pasak atsakingų Komisijos Žuvininkystės generalinio direktorato tarnybų, šis pasiūlymas buvo parengtas atsižvelgiant į sektoriaus atstovų pateiktus reikalavimus.

Komisijos narys Joe Borg ketina pasirašyti susitarimą iki šių metų pabaigos. Ar tai reiškia, kad Komisija įžvelgia galimybę kitais metais atšaukti ančiuvių žvejybos draudimą? Ar šiame plane numatyta mokslinių kriterijų, kuriais iki šiol buvo remiamasi nustatant bendrą sugauti leidžiamą kiekį (BSLK), pokyčių?

 
  
 

Komisija norėtų pabrėžti, kad bet koks galimas dabartinio draudimo panaikinimas priklausys nuo išteklių būklės, kuri bus įvertinta atitinkamoje mokslinėje konsultacijoje, o šią konsultaciją Komisijai pateiks Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (angl. ICES). Kitą kartą šis įvertinimas bus pateiktas 2010 m. birželio mėn., kai bus sutvarkyti pavasarį atliekamo mokslinio tyrimo rezultatai. Pagal siūlomą planą, kuris, kaip tikisi Komisija, iki to laiko įsigalios, ančiuvių žvejyba Biskajos įlankoje galėtų būti vykdoma toliau, jeigu mokslinėje konsultacijoje būtų nurodyta, kad išteklių biomasė viršija 24 000 tonų. Plane numatyta, kad esant mažesnei biomasei žvejybą reikėtų ir toliau drausti.

Perėjimas prie ilgalaikio valdymo metodo neteikia garantijų, kad žvejyba savaime vėl bus leidžiama, jeigu biomasės lygis išliks toks žemas kaip dabar. Plane nenumatyta išteklių išnaudojimo ribų, kurias taikant būtų sumažintas išteklių išnykimo pavojus. Todėl plane siekiama užtikrinti pramonei geriausias galimybes tvariai žvejoti ir didžiausią laimikį, kuris gali būti sugautas tvariai naudojant išteklius. Komisija savo pasiūlymus visada grindė geriausiais turimais moksliniais duomenimis ir labiausiai atsižvelgė į ilgalaikius pramonės interesus. Metodą, kuriuo plane vadovaujamasi nustatant metines žvejybos galimybes, visiškai remia Šiaurės vakarų vandenų regioninė patariamoji taryba.

 

Klausimas Nr. 41, kurį pateikė Jim Higgins (H-0323/09)
 Tema: Nesočiosios trans-konfigūracijos riebalų rūgštys
 

Ar Komisija siūlo priimti direktyvą, kurioje būtų nustatytas didžiausias leistinas trans-konfigūracijos riebalų rūgščių/hidrintų rūgščių kiekis maisto produktuose, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, kad ši sudedamoji dalis turi įtakos koronarių širdies ligų atsiradimui?

 
  
 

Komisija įsipareigojusi deramomis priemonėmis skatinti vartotojų apsaugą ir sveikatą. Ji skatina iniciatyvas, galinčias padėti užkirsti kelią koronarinės širdies ligos vystymuisi Europoje. Trans-konfigūracijos riebalų rūgščių vartojimas, taip pat bendras riebalų vartojimas ir sočiųjų riebiųjų rūgščių vartojimas Europoje yra vieni iš koronarinės ligos rizikos veiksnių.

Komisija mano, kad mitybos įpročiai priklauso nuo daugelio veiksnių. Daryti jiems įtaką – labai sudėtingas uždavinys, kuriam atlikti reikia įvairių veiksmų. Šie veiksmai turėtų būti proporcingi, jais turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamą Europos bendrijos ir valstybių narių kompetenciją ir pareigas. Šiomis aplinkybėmis Komisija ir skatina taikyti savireguliavimo priemones, ir svarsto teisines. Žinoma, teisinių priemonių mastui įtakos turėtų savireguliavimo priemonių veiksmingumas.

Šiuo metu teisinio trans-konfigūracijos riebalų rūgščių kiekio maiste apribojimo Komisija nelaiko nei tinkama, nei proporcinga ES lygmens priemone.

 

Klausimas Nr. 42, kurį pateikė Mairead McGuinness (H-0326/09)
 Tema: Žirgų gerovė
 

Dėl ekonomikos nuosmukio labai sumažėjo grynaveislių žirgų pardavimo vertė. Daugelyje valstybių ženkliai padaugėjo likimo valiai paliktų žirgų, nes jų savininkai nebeišgali sumokėti už savo gyvūnų priežiūrą. Ar Komisija pritaria gyvūnų gerovės organizacijų išreikštam susirūpinimui dėl žirgų gerovės šiuo laikotarpiu? Ar Komisija turi kokių nors planų nagrinėti šį klausimą arba galbūt jau pateikė pasiūlymų, kaip spręsti šią problemą?

 
  
 

Komisija iš valstybių narių negavo informacijos, o iš nevyriausybinių gyvūnų apsaugos organizacijų – skundų, kad dėl mažėjančios grynaveislių žirgų pardavimo vertės būtų žymiai padaugėję apleistų žirgų. Vis dėlto Komisijai šis klausimas žinomas iš spaudoje skelbtų straipsnių.

1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvoje 98/58/EB(1) nustatyti bendrieji būtinieji veisiamų ar laikomų ūkinės paskirties gyvūnų, įskaitant žirgus, apsaugos standartai. Direktyva netaikoma žirgams, skirtiems naudoti konkursuose, parodose, kultūros ar sporto renginiuose ar veikloje. Direktyvoje valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad savininkai ar laikytojai imtųsi visų pagrįstų priemonių savo prižiūrimų gyvūnų gerovei užtikrinti, taip pat užtikrinti, kad šie gyvūnai be reikalo nepatirtų skausmo, kančių ir nebūtų žalojami.

Už šios direktyvos įgyvendinimą pirmiausia atsakingos valstybės narės ir, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 882/(2) dėl oficialios kontrolės, jos turi imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad su gyvūnų sveikatos ir gerovės apsauga susijusios Bendrijos nuostatos būtų įgyvendinamos.

Valstybės narės privalo užtikrinti, kad Bendrijos teisės aktuose numatytomis galimybėmis būtų naudojamasi protingai ir taip padedama užtikrinti, kad žirgai, kurių dėl ekonominių priežasčių nebeįmanoma laikyti tinkamomis sąlygomis, neliktų neprižiūrimi ir apleisti. Šiuo atžvilgiu Komisija nori atkreipti gerbiamos narės dėmesį į Reglamentą (EB) Nr. 504/(3) dėl arklinių identifikavimo metodų, kuris svarbus svarstant galimybę arklinių šeimos gyvūnus kontroliuojamomis sąlygomis (atsižvelgiant į maisto saugą) paskersti.

 
 

(1)1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos, OL L 221, 1998 8 8.
(2) m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, OL L 191, 2004 5 28.
(3) m. birželio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 504/2008, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvų 90/426/EEB ir 90/427/EEB nuostatos dėl arklinių identifikavimo metodų, OL L 149, 2008 6 7.

 

Klausimas Nr. 43, kurį pateikė Syed Kamall (H-0328/09)
 Tema: Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos narystė Europos Sąjungoje
 

Šių metų kovą Europos Parlamentas balsavo dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl Komisijos parengtos 2008 m. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos ataskaitos (P6_TA(2009)0135). Šios rezoliucijos 10 dalyje apgailestaujama, kad „praėjus trejiems metams nuo ES narystės siekiančios šalies kandidatės statuso suteikimo [Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai] dar neprasidėjo derybos dėl stojimo, o tai yra netvari padėtis, daranti neigiamą poveikį šaliai ir kelianti regiono destabilizavimo pavojų; mano, jog reikėtų, kad ši išskirtinė padėtis būtų pakeista; ragina šį procesą paspartinti…“.

Šiuo metu Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos Parlamentas yra priėmęs 4 likusius teisės aktus, skirtus svarbiausiems stojimo partnerystės prioritetams visapusiškai įgyvendinti, t. y. įstatymus dėl vidaus reikalų, valstybės tarnautojų, politinių partijų finansavimo ir parlamento.

Ar Komisija, atsižvelgdama į Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje toliau vykstančias reformas ir į precedento neturintį delsimą pradėti derybas, planuoja savo būsimoje pažangos ataskaitoje rekomenduoti derybų su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija pradžios datą?

 
  
 

Komisija spalio 14 d. patvirtino metinę plėtros strategiją. Pagal ją Komisija nustatė, kad nuo to laiko, kai Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija 2005 m. pasiekė kandidatės statusą, ji įtvirtino demokratiją ir užtikrino institucijų stabilumą, kartu užtikrindama teisinės valstybės principą ir pagrindinių teisių laikymąsi, nors, žinoma, tai reikia daryti ir toliau.

Be to, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija įgyvendino didelę dalį Stojimo partnerystės prioritetų. Atsižvelgdama į bendrą pažangą vykdant reformas, Komisija mano, kad ši šalis pakankamai įgyvendino politinius kriterijus, nustatytus 1993 m. Kopenhagoje surengto Europos Vadovų Tarybos susitikime ir Stabilizacijos ir asociacijos proceso pagrindu. Šalis priartėjo prie tikslo tapti veikiančia rinkos ekonomika ir padarė pažangą daugelyje sričių, susijusių su gebėjimais prisiimti narystės įsipareigojimus.

Todėl, atsižvelgdama į minėtus argumentus ir į 2005 m. gruodžio mėn. bei 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimų išvadas, Komisija rekomenduoja su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.

Svarbiausias klausimas ir toliau lieka geri santykiai su kaimynais, įskaitant remiant Jungtinėms Tautoms derybomis pasiektą ir abiem pusėms priimtiną pavadinimo klausimo sprendimą.

 

Klausimas Nr. 44, kurį pateikė Carl Schlyter (H-0329/09)
 Tema: Viršyta leistina cheminių medžiagų drabužiuose riba
 

Neseniai paskelbus tyrimą (SVT Plus, Švedijos TV) paaiškėjo, kad džinsuose aptikta daug, akivaizdžiai daugiau, negu leidžiama pagal ribines vertes, įvairių cheminių medžiagų, įskaitant dimetilfumaratą, nonilfenoletoksilatą ir sunkiuosius metalus. Kai kurios iš šių medžiagų yra stiprūs alergenai ir neturėtų tiesiogiai liestis su oda. Nepaisant to, gamintojai ir mažmenininkai akivaizdžiai netikrina, ar jų prekės saugios.

Kokių iniciatyvų ėmėsi ar ketina imtis Komisija, siekdama užtikrinti, kad rinkos dalyviai vadovautųsi šios srities teisės aktais?

 
  
 

Bendrijos teisės aktų, pvz., gaminių kontrolės teisės aktų, įgyvendinimas priklauso valstybių narių kompetencijai. Šiuo tikslu cheminių medžiagų teisės akto REACH (Reglamento (EB) Nr. 1907/2006)(1) 125 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės išlaikytų oficialios kontrolės ir kitos reikiamos veiklos sistemą, o 126 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų sankcijas už REACH reglamento pažeidimus. Akreditavimo ir rinkos priežiūros reglamentas (Reglamentas (EB) Nr. 765/2008, įsigaliojantis 2010 m. sausio 1 d.(2)) – dar vienas būdas valstybėms narėms imtis deramų priemonių.

Komisijai pranešta, kad dauguma valstybių narių tikėjosi, kad jų įgyvendinimo institucijos 2008 m. jau visapusiškai veiks, dauguma valstybių narių planavo naudoti esamus ankstesniais teisės aktais numatytus įgyvendinimo subjektus.

Europos cheminių medžiagų agentūra (angl. ECHA) atlieka pagalbinį vaidmenį – sudaro sąlygas veikti keitimosi informacija apie reikalavimų vykdymo užtikrinimą forumui. ECHA forume sprendžiami būtent Bendrijos lygmens įgyvendinimo klausimai. Forumas veikia kaip platforma keistis informacija apie įgyvendinimą ir koordinuoja valstybių narių įgyvendinimo institucijų tinklą. Vienos iš forumo funkcijų – siūlyti, koordinuoti ir vertinti suderintus įgyvendinimo projektus ir bendras patikras. Pirmasis forumo posėdis įvyko 2007 m. gruodžio mėn. ir nuo tada jis posėdžiauja du kartus per metus.

Kai kurios medžiagos, pvz., nonilfenoletoksilatai ir sunkieji metalai buvo reglamentuojami apribojimais, nustatytais Tarybos direktyvoje 76/769/EEB(3), kuri dabar panaikinta REACH reglamentu ir įtraukta į jo XVII priedą.

Komisija, remdamasi papildoma informacija, dabartines priemones gali persvarstyti. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju, kai Komisija arba valstybė narė manys, kad Bendrijos lygmeniu reikia spręsti nepriimtinos rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai klausimą, REACH reglamente numatytas procesas, kuriuo sudaromos sąlygos imtis deramų priemonių šių medžiagų atžvilgiu, o prireikus – ir iš dalies pakeisti REACH reglamento XVII priedą.

Apie dimetilfumaratą (DMF) pasakytina, kad Komisijos sprendimu 2009/251/EB(4), priimtu pagal Direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos(5), valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad šios cheminės medžiagos turintys gaminiai nebūtų pateikiami arba tiekiami rinkai ir kad šie gaminiai būtų atsiimti iš vartotojų, informuojant juos apie DMF riziką. Taigi bet koks DMF turintis vartojimo gaminys Europos Sąjungoje uždraustas.

Įsigaliojus REACH reglamentui, prekių gamintojams ir (arba) importuotojams pradėtos taikyti naujos pareigos. Nuo 2008 m. birželio 1 d. bet kuris prekių gamintojas arba importuotojas turi registruoti medžiagas, dėl kurių numatyta, kad jos įprastomis ir pagrįstai numanomomis naudojimo sąlygomis gali išsiskirti iš šių gaminių, kai šiuose gaminiuose tų medžiagų yra daugiau negu 1 t. Be to, prekių gamintojai ir importuotojai privalo pranešti ECHA apie didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų buvimą, kaip nustatyta 7 straipsnio 2 dalyje, jeigu medžiagos nustatytos pagal 59 straipsnio 1 dalį ir įtrauktos į kandidatinį sąrašą. Taip bus geriau informuojama apie į rinką išleidžiamas ir gaminiuose esančias didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas.

Trumpai tariant, atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinti Bendrijos cheminių medžiagų teisės aktus pirmiausia privalo valstybės narės, gerbiamą narį galima patikinti, kad Komisija visapusiškai įsipareigojusi skatinti išsamiai įgyvendinti REACH įpareigojimus ir aktyviai remia ECHA darbą – ši agentūra atsakinga už tam tikrus mokslinius ir techninius REACH reikalavimų įgyvendinimo uždavinius. Vartojimo gaminių srityje už įgyvendinimą irgi pirmiausia atsakingos valstybės narės, o Komisija šias jų funkcijas skatina ir remia. Praktinis pavyzdys – skelbiami valstybių narių pranešimai apie DMF turinčius gaminius(6).

 
 

(1)2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, OL L 396, 2006 12 30).
(2)2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (Tekstas svarbus EEE), OL L 218, 2008 8 13.
(3)1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo, OL L 262, 1976 9 27.
(4)2009/251/EB: 2009 m. kovo 17 d. Komisijos sprendimas reikalauti, kad valstybės narės užtikrintų, kad rinkai nebūtų pateikiami arba tiekiami gaminiai, kurių sudėtyje yra biocido dimetilfumarato (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 1723) Tekstas svarbus EEE, OL L 74, 2009 3 20.
(5)2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (Tekstas svarbus EEE), OL L 11, 2002 1 15.
(6)http://ec.europa.eu/consumers/dyna/rapex/rapex_archives_en.cfm, slinkite žemyn ir ieškokite DMF.

 

Klausimas Nr. 45, kurį pateikė Britta Thomsen (H-0330/09)
 Tema: Direktyvos 2002/73/EB įgyvendinimas Danijoje
 

2007 m. kovo mėn. Komisija nusiuntė Danijos vyriausybei oficialų raštą Direktyvos 2002/73/EB(1)įgyvendinimo Danijoje klausimu. 2008 m. lapkričio 4 d. aš pirmą kartą paklausiau Komisijos, kokia pažanga padaryta šiuo klausimu ir kada būtų galima tikėtis naujų pokyčių. 2008 m. lapkričio 20 d. Komisija atsakė, jog šiuo metu ji baigia įvertinti, ar Danijos teisės aktai atitinka Direktyvą 2002/73/EB.

Norėčiau dar kartą paklausti Komisijos, kada ir kokių priemonių bus imtasi siekiant užtikrinti, kad Danija laikytųsi minėtosios direktyvos nuostatų?

Pateikiu nuorodą į mano ankstesnį klausimą ir Komisijos atsakymą (H-0863/08).

 
  
 

Danijos vyriausybė Komisijai pranešė apie 2008 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. 387, kuriuo įsteigiama nauja vienodo požiūrio taryba, priėmimą. Į tai atsižvelgdama, Komisija nusprendė persvarstyti savo vertinimą dėl Danijos teisės atitikties Direktyvai 2002/73/EB(2). Komisija per ateinančias savaites nuspręs dėl tolesnių veiksmų ir gerbiamai narei apie tai praneš.

 
 

(1)8 OL L 269, 2002 10 5, p. 15.
(2)2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/73/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu (OL L 269, 2002 10 5, p. 15).

 

Klausimas Nr. 46, kurį pateikė Andres Perello Rodriguez (H-0334/09)
 Tema: Biologinių atliekų tvarkymo direktyvos pateikimo darbų vėlavimas
 

2008 m. pabaigoje Komisija parengė Žaliąją knygą dėl biologinių atliekų tvarkymo, po to pradėjo viešųjų konsultacijų procesą, kuris pasibaigė šių metų kovo mėnesį. Numatyta, kad gruodžio mėnesį Komisija Tarybos darbo grupei pateiks šių konsultacijų išvadas ir prireikus biologinių atliekų tvarkymo strategijos pasiūlymą arba teisėkūros iniciatyvą.

Atsižvelgiant į tai, kad:

– iki metų pabaigos taip pat turi būti pabaigti galimo teisėkūros pasiūlymo poveikio vertinimo darbai,

– šis teisės aktas yra vienas iš Tarybos prioritetų, kaip 2009 m. birželio 25 d. posėdžio dėl žaliosios knygos išvadose teigiama, kad geresnis biologinių atliekų tvarkymas padėtų tvariau tvarkyti išteklius ir geriau saugoti dirvožemį, taip pat kovoti su klimato kaita ir siekti numatytų tikslų mažinant atliekų kiekį sąvartynuose, daugiau atliekų perdirbant ir naudojant atsinaujinančių šaltinių energiją.

Ar Komisija galėtų patvirtinti, kad ji, laikydamasi numatytų terminų, parengs teisėkūros pasiūlymą ir pateiks jį 2010 m. pradžioje?

 
  
 

Atlikti biologinių atliekų tvarkymo poveikio vertinimą – vienas iš Komisijos Aplinkos generalinio direktorato prioritetų. Komisija dabar baigia poveikio vertinimo projektą ir lapkričio mėn. jį pateiks vidaus tvirtinimui.

Kiti veiksmai biologinių atliekų tvarkymo Europos Sąjungoje klausimu, įskaitant galimas priemones (teisės akto pasiūlymą arba komunikatą), priklausys nuo vertinimo rezultatų ir įvairių biologinių atliekų tvarkymo galimybių pranašumų ir trūkumų. Todėl šio sprendimo nesitikima priimti prieš baigiant minėtą poveikio vertinimą, kurį planuojama baigti 2009 m. gruodžio mėn. Jeigu atlikus įvertinimą paaiškės, kad reikia priimti teisėkūros priemonių, Komisija gali priimti pasiūlymą 2010 m. pavasarį.

 

Klausimas Nr. 47, kurį pateikė Pat the Cope Gallagher (H-0340/09)
 Tema: Airių kalba kaip ES darbo kalba
 

Ar Europos Komisija galėtų parengti išsamų pareiškimą, kuriame būtų nurodyti visi praktiniai veiksmai, kurių nuo 2007 m. sausio mėn. buvo imtasi siekiant įtraukti airių kalbą kaip ES darbo kalbą?

 
  
 

Kaip Komisija jau nurodė savo atsakymuose į klausimus žodžiu Nr. H-0622/08 ir H-0636/08, remiantis 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamentu Nr. 1, iš dalies pakeistu 2005 m. birželio 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 920/2005 1 straipsniu, airių kalba nuo 2007 m. sausio 1 d. turi oficialiosios kalbos ir Europos Sąjungos institucijų darbo kalbos statusą.

VERTIMAI RAŠTU

Reglamento (EB) Nr. 920/2005 2 ir 3 straipsniuose numatyta dalinė 5 metų trukmės leidžianti nukrypti nuostata dėl airių kalbos naudojimo ES institucijose; šią leidžiančią nukrypti nuostatą galima pratęsti. Praktiškai ši nukrypti leidžianti nuostata reiškia, kad į airių kalbą (ir iš jos) kol kas verčiami tik bendro sprendimo reglamentų (ir tam tikrų su jais susijusių dokumentų(1)) pasiūlymai ir tiesioginė korespondencija su visuomene.

Taigi, laikydamasi šių nuostatų, Komisija sugebėjo atlikti visus teisėkūros procese privalomus vertimus į airių kalbą ir užtikrinti, kad jie būtų laiku pateikti. Be to, piliečiams ar juridiniams asmenims, kurie kreipėsi į Komisiją airių kalba, šia kalba ir atsakyta.

Komisijos Vertimo raštu generalinis direktoratas (DGT) šiuo tikslu įsteigė savarankišką airių kalbos skyrių. Jame dabar dirba skyriaus vadovas, padėjėjas, penki visą darbo dieną dirbantys vertėjai ir deleguotas nacionalinis ekspertas. Šių darbuotojų esant dabartiniam darbo krūviui pakanka, bet padėtis nuolat stebima. Be to, dar vienas nacionalinis ekspertas deleguotas dirbti interneto tinklalapius verčiančioje grupėje. Skyriaus darbuotojams surengtas IT mokymas, skirtas jų darbui atlikti, o reguliariais intervalais DGT rengia ir teminius mokymus. Atliekant vertimus į airių kalbą ir iš jos labai naudingas bendradarbiavimas su nacionalinėmis institucijomis, ypač terminijos kūrimo srityje – šis bendradarbiavimas labai konstruktyvus ir labai pageidautinas, nes didelė Bendrijos acquis dalis airių kalba neparengta. Nuo 2007 m. DGT paskelbė ne vieną kvietimą teikti pasiūlymus laisvai samdomiems vertėjams į airių kalbą ir todėl skyrius taip pat dirba su ne viena profesionalia vertimo į airių kalbą įstaiga, galinčia pasiūlyti vertimo paslaugas paklausos piko metu.

Rengiamas bendras Tarybos ir Komisijos konkursas siekiant sukurti rezervo sąrašą, iš kurio bus samdomi ir Tarybos, ir Komisijos airių kalbos skyrių vadovai. Rezervo sąrašą tikimasi paskelbti netrukus. Deramu laiku bus rengiamas ir naujas airių kalbos vertėjų konkursas.

Komisija ne tik laikosi įsipareigojimų, numatytų iš dalies pakeistame reglamente Nr. 1, bet ir, laikydamasi turimų išteklių apribojimų, pradėjo tam tikrus savo interneto svetainės aukštesnio lygio puslapius pateikti airių kalba, pirmenybę teikdama turiniui, itin aktualiam airiškai kalbantiems piliečiams. Nuo 2007 m. Komisija airių kalba pateikė vis daugiau tinklalapių; šis darbas Airijoje pripažįstamas – juos jau naudoja įvairios žiniasklaidos priemonės.

Kadangi airių kalba yra oficialioji ES kalba, ji yra viena iš kalbų, vartojamų generalinio direktorato rengiamame metiniame vidurinių mokyklų moksleivių vertimo konkurse Juvenes Translatores. Pirmasis laimėtojas iš Airijos (2007 m.) vertė į airių kalbą.

Atsižvelgdamas į samdos poreikius, generalinis direktoratas domisi vertimo kursų raida valstybėse narėse ir Komisija neseniai pradėjo įgyvendinti Europos vertimo magistrų tinklo, apimančio 34 aukštos kokybės universitetines magistro lygmens vertimo studijų programas, projektą. Pirmieji atrinkti kandidatai buvo programa MA Léann an Aistriśchįin, vykdoma Acadamh na hOllscolaķochta Gaeilge (Galvėjaus NUI), ir Dublino miesto universiteto Taikomųjų kalbų ir kultūrų įvairovės studijų mokyklos vertimo studijų magistro programa. Komisija siekia glaudžiai bendradarbiauti su šių dviejų programų atstovais ir kitais universitetais, vykdančiais profesionalaus vertimo į airių kalbą ir iš jos programas. Tai darydama Komisija tikisi, kad rinkoje pradės dirbti pakankamai airių kalbos vertėjų, atitinkančių reikalavimus dirbti ES institucijose, arba jų užsakymu galinčių dirbti laisvai samdomų vertėjų.

Be to, politikos lygmeniu generalinis direktoratas laikosi labai aktyvios pozicijos Airijos institucijų atžvilgiu siekdamas užtikrinti, kad Airijoje pakankamai dėmesio būtų skiriama universitetiniam vertėjų išsilavinimui, airių kalbos terminijos kūrimui ir airių kalbos vertėjų samdai. Tai daroma pasitelkiant generalinio direktorato misijas, generalinio direktorato darbuotojus ir įgyvendinant kitas iniciatyvas.

VERTIMAS ŽODŽIU

Airijos institucijų prašymu vertimo į airių kalbą paslauga nuo 2007 m. sausio mėn. teikiama Komisijos, Ministrų Tarybos, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto ir Parlamento posėdžiuose.

Komisijos Vertimo žodžiu generalinis direktoratas turi pakankamai išteklių dabartiniam airių kalbos vertėjų poreikiui Taryboje ir Regionų komitete patenkinti. Parlamente (naudojančiame tą patį laisvai samdomų vertėjų tinklą) plenarinių posėdžių savaitėmis esant paklausos pikui gali kilti sunkumų. Po pastarųjų Parlamento rinkimų atrodo, kad airių kalbos vertėjų poreikis Parlamente ne mažės, o tik didės.

Šiuo metu Vertimo žodžiu generaliniame direktorate dirba du iš airių kalbos galintys versti darbuotojai-vertėjai. Taip pat dirba 11 ES akredituotų laisvai samdomų vertėjų, galinčių versti iš airių kalbos į anglų kalbą. Penki iš jų gali versti ir „atgal“ į airių kalbą. Dabar dirba vienas laisvai samdomas akredituotas vertėjas, kurio gimtoji kalba – airių, galintis versti ir „atgal“ į anglų kalbą, kiti du akredituoti laikinai. Du kandidatai akreditavimo egzaminą išlaikė 2009 m. birželio mėn.

Mokymo srityje Vestminsterio universitetas airių kalbos vertėjams 2006–2007 m. ir dar kartą 2007–2008 m. surengė specialų kursą (finansiškai remiant Parlamentui ir mokymo kvalifikacijos požiūriu padedant Vertimo žodžiu generaliniam direktoratui). Iš viso dabar akreditacijos egzaminą išlaikė šeši Vestminsterio kandidatai (trys 2007 m., trys 2008 m.). Galvėjaus universitetas 2008 m. rudenį pradėjo naują antrosios pakopos vertimo žodžiu studijų kursą. Keturi studentai baigė pirmuosius kurso metus, vienas iš jų 2009 m. birželio mėn. išlaikė tarpinstitucinės akreditacijos egzaminą. Dabar šis kursas rengiamas jau antrus metus. Iki šiol užsiregistravo aštuoni studentai, kurių kalbų deriniai apima ne tik airių ir anglų, bet ir prancūzų arba vokiečių kalbas.

TEISINIS REDAGAVIMAS

Kaip ir kitos teisėkūros institucijos, Komisijos teisės tarnyba turi teisinių redaktorių, galinčių dirbti visomis oficialiomis kalbomis, grupę. Komisijos atveju du teisiniai redaktoriai gali dirbti airių kalba. Tai atitinka ir kitų oficialiųjų kalbų padėtį.

 
 

(1)Pirmiausia – iš dalies pakeisti pasiūlymai (EB sutarties 250 straipsnio 2 dalis) ir pastabos dėl Europos Parlamento ar Tarybos pozicijų taikant bendro sprendimo procedūrą (EB sutarties 251 straipsnio 2 dalis).

 

Klausimas Nr. 48, kurį pateikė Eleni Theocharous (H-0342/09)
 Tema: Famagustos miesto grąžinimas
 

Ar ES ir ypač Komisija ketina remti teisėtų okupuoto Famagustos miesto gyventojų prašymą nedelsiant grąžinti jų miestą, kurį kontroliuoja Turkijos kariuomenė, kad būtų didinamas pasitikėjimas siekiant galutinai išspręsti Kipro problemą?

Neatidėliotinas šio miesto grąžinimas numatytas 1979 m. vykusiame S. Kiprianu ir R. Denktašo aukščiausiojo lygio susitikime priimtuose susitarimuose ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose šiuo klausimu.

 
  
 

Pasiekti, kad Kipras būtų suvienytas, ir nutraukti šį 40 metų Europos teritorijoje trunkantį konfliktą – visuotinis interesas. Salos padalijimas Europos Sąjungoje nepriimtinas.

Komisija primena visokeriopą savo įsipareigojimą remti abiejų bendruomenių lyderių pastangas Jungtinių Tautų pagrindu visapusiškai išspręsti Kipro problemą.

Esant konkrečiai galimybei pasiekti susitarimą ir suvienyti salą, Komisija tikisi, kad Varoša netrukus bus atiduota teisėtiems gyventojams.

Jeigu abu lyderiai, siekdami sukurti pasitikėjimą, nuspręstų Varošą jos savininkams grąžinti anksčiau, kaip teigia gerbiama narė, Komisija juos visapusiškai rems.

 

Klausimas Nr. 49, kurį pateikė Rosa Estaràs Ferragut (H-0344/09)
 Tema: EB sutarties nuostatų, susijusių su atokiomis salomis, laikymasis
 

Amsterdamo sutarties 158 straipsnyje ir prie jos pridėtoje deklaracijoje Nr. 30 pripažįstama, kad salų regionai kenčia dėl struktūrinių su salų statusu susijusių trūkumų, kurių pastovumas stabdo jų ekonominę ir socialinę plėtrą. Taip pat numatomas poreikis Bendrijos teisės aktuose būtina atsižvelgti į šiuos trūkumus ir kad šiems regionams reikėtų taikyti konkrečias palankias priemones, norint juos geriau integruoti į vidaus rinką sąžiningomis sąlygomis. Lisabonos sutartyje numatytos tos pačios nuostatos, kurios dar sustiprinamos teritorinę sanglaudą įtraukus kaip vieną iš pagrindinių tikslų.

Minėtasis 158 straipsnis beveik nebuvo taikomas ar plėtojamas. Reikia konkrečios integruotos politikos visos Europos lygiu, pagal kurią būtų sudarytos galimybės palengvinti su atokiomis salomis susijusius nepriteklius ir salų regionai būtų sulyginami su žemyniniais.

Kokių priemonių mano imtis Komisija įgyvendindama Amsterdamo sutarties 158 straipsnio nuostatas ir nuostatas, susijusių su atokiomis salomis, numatytas Lisabonos sutartyje, kai ši įsigalios?

 
  
 

Salos ir geografinių ypatumų (pvz., prieinamumo, klimato sąlygų) nulemta didelė jų įvairovė yra ypatingas regioninės politikos iššūkis.

Žinoma, Komisija žino šią padėtį ir mano, kad Europoje itin svarbu pasiekti geresnę ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Komisijai itin svarbu užtikrinti darnų Europos Sąjungos vystymąsi ir sukurti jo pusiausvyrą, kartu stengiantis, kad Europos politikos priemonės nebūtų fragmentiškos.

Daug galimybių remti ir stiprinti ypatingais geografiniais bruožais pasižyminčių teritorijų, pvz., salų, vystymąsi pirmiausia teikia sanglaudos politika. Ji, pvz., teikia galimybę siekiant Regioninio konkurencingumo ir užimtumo tikslo įvairiai keisti bendro finansavimo dalis. Be to, valstybės narės ir regionai gali prisitaikyti prie konkrečių teritorijų ypatingų socialinių-ekonominių ir teritorinių savybių kitomis priemonėmis, pvz., taikydamos veiklos programose numatytas teritorines nuostatas.

Kitose Bendrijos politikos priemonėse taip pat numatyta galimybių konkrečioms teritorijoms. Pvz., valstybės pagalbos nuostatomis leidžiama teikti pagalbą tam tikrų teritorijų ekonominiam vystymuisi. Tai taikytina saloms, kalnams, retai gyvenamoms ir kai kurioms kitoms vietovėms, jeigu jos atitinka tam tikras sąlygas.

Be to, nuo veiklos, susijusios su žvejyba, priklausomos salų bendruomenės gali gauti paramą iš Europos žuvininkystės fondo (EŽF), kurio intervencija irgi priklauso nuo teritorinio aspekto. Pirmiausia pagal EŽF 4 prioritetinės krypties nuostatas paramą galima teikti vietos vystymosi strategijoms, padedančioms vietos žvejų bendruomenėms įvairinti veiklą ir pagerinti gyvenimo kokybę jų vietovėje, įgyvendinti. Šiomis strategijomis gali būti stengiamasi šalinti konkrečias kliūtis arba jos gali būti grindžiamos ypatingais teritoriniais salų vietovių pranašumais.

Žinoma, kaip teigiama Žaliojoje knygoje dėl teritorinės sanglaudos, yra galimybių toliau plėtoti turimas šios srities priemones, jeigu norima, kad piliečiai išmoktų kuo geriau pasinaudoti savo gyvenamoms teritorijoms būdingais ypatumais arba kad jie neprarastų galimybių jais naudotis.

Vis dėlto pabrėžtina, kad pats geografinis ypatumas nebūtinai yra problema. Remiantis statistiniais duomenimis, šios teritorijos socialiniu-ekonominiu požiūriu anaiptol nevienodos. Todėl visoms joms taikyti vienodą požiūrį (pvz., bendrą salų politiką) nelabai tikslinga. Be to, didžioji dalis pastabas dėl Žaliosios knygos pateikusių asmenų teigė, kad ypatingų politikos priemonių šioms teritorijoms nereikia.

Nepaisant to, Komisija turi toliau plėtoti turimas analitines priemones (pvz., duomenis, rodiklius, poveikio vertinimus). Tikslas būtų plėsti žinias apie ypatingus šių teritorijų bruožus ir geriau į juos atsižvelgti. Europos Sąjunga turi visapusiškai panaudoti jų vystymosi dinamiką ir padėti joms stiprinti savo lyginamuosius ir konkurencinius pranašumus.

Todėl Komisija parengė darbinį dokumentą „Ypatingų geografinių bruožų turinčios teritorijos“, kuris turėtų būti paskelbtas vėliau šių metų rudenį. Papildomas dalykas apmąstymui galėtų būti būsimasis Europos teritorijų planavimo stebėsenos tinklo (angl. ESPON) tyrimas „Europos ateities galimybės specifinėse teritorijose“.

Šie du tyrimai Komisijai padėtų parengti pasiūlymų dėl papildomų priemonių, kuriomis būtų toliau gerinama ypatingų geografinių bruožų turinčių teritorijų, ypač salų, padėtis.

 

Klausimas Nr. 50, kurį pateikė Anne E. Jensen (H-0345/09)
 Tema: Dėl trečiųjų šalių piliečių, keliaujančių lėktuvais, tranzito
 

Jei šalių, nepriklausančių ES, piliečiai vyksta į kurią nors valstybę narę, dažnai pasitaiko atvejų, kai prieš patenkant į šią valstybę jiems tenka persėsti į kitą lėktuvą tarpinėje valstybėje narėje. Tačiau turima konkrečių pavyzdžių, kai trečiųjų šalių piliečiams nebuvo leidžiama persėsti į kitą lėktuvą, nors jie buvo įvykdę visus šalies, į kurią vyksta, vizų reikalavimus. Be to, vienu konkrečiu atveju trečiosios šalies piliečiui vėliau buvo uždrausta įvažiuoti į ES 6 mėnesius.

Ar Komisija sutinka, kad tranzitas turėtų būti leidžiamas, jei įvykdyti šalies, į kurią vykstama, vizų reikalavimai?

Ar Komisija sutinka, kad, jei tranzito valstybės narės valdžios institucijos neleidžia trečiosios šalies piliečiui pasiekti savo kelionės tikslo, pažeidžiama pagrindinė teisė laisvai judėti Bendrijos teritorijoje?

Ar Komisija imsis veiksmų, siekdama užtikrinti, kad trečiųjų šalių piliečiams nebūtų atsitiktine tvarka draudžiama pasiekti šalį, į kurią jie vyksta? Ar Komisija sutinka, kad, jei draudžiamas tranzitas, turėtų būti pateikiamas pagrįstas pagrindimas ir užtikrinama keleivio teisė šį draudimą apskųsti?

 
  
 

Išorės sienų kirtimui taikomos taisyklės ir trečiųjų šalių piliečių atvykimo į valstybes nares sąlygos reglamentuojamos 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 562/2006, nustatančiu taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas)(1).

Šengeno sienų kodekse laikomasi pagrindinių teisių ir principų, kurie visų pirma nustatyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Pabrėžtina, kad chartijos 45 straipsnyje įtvirtintą besąlyginę pagrindinę laisvo judėjimo teisę turi tik ES piliečiai, o trečiųjų šalių piliečiai jos neturi. Laisvo judėjimo teisę Europos Sąjungoje trečiųjų šalių piliečiai turi tik konkrečiais Bendrijos teisės aktuose įtvirtintų normų nustatytais atvejais.

Remiantis Šengeno sienų kodekso 7 straipsniu, atvykusius iš ES nepriklausančių valstybių keleivius, prieš jiems leidžiant eiti į jungiamojo skrydžio lėktuvą, turi sistemingai tikrinti pasienio tarnybos – tuo siekiama įsitikinti, ar įvykdytos Šengeno sienų kodekse nustatytos jų atvykimo sąlygos. Šios sąlygos – pirmiausia turėti galiojantį kelionės dokumentą, jei reikia – galiojančią vizą, atitinkančią kelionės tikslą ir sąlygas, nebūti SIS duomenų bazės perspėjimų skiltyje ir nebūti laikomam grėsme viešajai tvarkai.

Į Šengeno sienų kodekso I priedą įtrauktas išsamus nebaigtinis pagalbinių dokumentų, kurių pasienietis gali paprašyti trečiosios šalies piliečio siekdamas patikrinti 1 dalies c punkte nustatytų sąlygų laikymąsi, sąrašas.

Iš jo matyti, kad vizos buvimas – vienas iš reikalavimų, į kuriuos turi atsižvelgti pasienio patikrą atliekantis pasienietis, tačiau šis reikalavimas – ne vienintelis.

13 straipsnyje numatyta, kad trečiosios šalies pilietis, neįvykdęs visų 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo reikalavimų, į valstybių narių teritorijas neįleidžiamas. Vis dėlto neįleisti galima tik priėmus pagrįstą sprendimą, nurodant tikslias neįleidimo priežastis. Neįleisti asmenys turi teisę pagal nacionalinę teisę pateikti skundą dėl nacionalinės institucijos priimto sprendimo neįleisti.

Tuo remiantis, Šengeno sienų kodekse visapusiškai laikomasi asmenų teisės, kad neigiamą sprendimą persvarstytų apeliacinis organas.

Remiantis gerbiamos narės pateikta informacija ir nesant išsamesnių duomenų (pvz., atitinkamų asmenų pilietybės, atitinkamų valstybių narių pavadinimų ir nacionalinių institucijų pateiktų neįleidimo priežasčių) Komisija negali įvertinti, ar gerbiamos narės nurodytais atvejais pažeistos minėtos Šengeno sienų kodekso normos.

 
 

(1)OL L 105, 2006 4 13.

 

Klausimas Nr. 51, kurį pateikė Georgios Toussas (H-0347/09)
 Tema: „France Telecom“ darbuotojų savižudybės
 

Tragiškai didelis privatizuotos Prancūzijos telekomunikacijų bendrovės „France Telecom“ darbuotojų savižudybių skaičius pasiekė nerimą keliantį mastą – 24 darbuotojai nusižudė, nes jie nepajėgė prisitaikyti prie viduramžiškų darbo sąlygų, vyraujančių Prancūzijos daugiatautėse, tačiau iš tiesų monopolinėse verslo grupėse. Šios savižudybės yra tragiška pasekmė paplitusio liūdnai pagarsėjusių lankstumo ir užimtumo garantijų tvarkos taikymo, darbo santykių bloginimo ir silpninimo, nuožmaus darbo krūvio didinimo ir darbuotojus, kurie susiduria su niūria sparčiai didėjančio nedarbo perspektyva, apimančio baimės ir nesaugumo jausmo. Ši strategija buvo pagrindinis ES ir valstybių narių, taip pat ir Graikijos, kur valdžioje paeiliui buvo partijos ND ir PASOK, vyriausybių politinis pasirinkimas.

Ar Komisija mano, kad ši ES taikoma strategija, pagal kurią siekiama plačiai taikyti lankstumo ir užimtumo garantijų tvarką, silpninti darbo santykius, atšaukti kolektyvinius darbo susitarimus ir panaikinti arba pakeisti visus teisės aktus, pagal kuriuos ginami darbuotojai, naudinga darbuotojams, ar pagal ją tik išimtinai siekiama bendrovės konkurencingumo ir pelningumo, t. y. dėl pelno tiesiog aukojamos darbuotojų gyvybės?

 
  
 

Komisija pabrėžia, kad lankstumo ir užimtumo garantijų nederėtų painioti su lankstumu arba politika, kuria siekiama palengvinti darbuotojų atleidimo tvarką. Priešingai, pagrindinis lankstumo ir užimtumo garantijų tikslas – didinti užimtumo saugumą. Tai daroma teikiant paramą perėjimui į naujas darbo vietas siekiant, kad jos darbuotojams būtų kuo saugesnės ir kuo labiau užtikrinant, kad šis perėjimas reikštų perėjimą į geresnes pareigas.

Lankstumo ir užimtumo garantijos apima priemonių derinį, kuriuo siekiama teikti tinkamą paramą, kad praradę darbą žmonės gautų arba greitai susirastų kitą. Šiuo deriniu siekiama sukurti tinkamą saugumo ir lankstumo pusiausvyrą: svarbūs abu šie lankstumo ir užimtumo garantijų elementai – abu jie būtini norint, kad darbuotojai būtų remiami veiksmingai, o įmonės rastų lengvesnių būdų prisitaikyti ir kurti darbo vietas.

2007 m. gruodžio mėn. valstybių narių patvirtintuose bendruosiuose lankstumo ir užimtumo garantijų principuose pabrėžiama, kad pakankamą sutarčių lankstumą turi lydėti saugus perėjimas iš vienos darbo vietos į kitą. Lankstumo ir užimtumo garantijų taikymas nereiškia, kad atsisakoma pagrindinių darbo srities susitarimų ar panaikinami apsauginiai teisės aktai. Tai – klausimas, kaip nustatyti tinkamą priemonių derinį ir sutelkti aktyvų visų pagrindinių dalyvių, įskaitant socialinius partnerius, dalyvavimą ir paramą. Be to, būtini lankstumo ir užimtumo garantijų koncepcijos elementai – aukštos kokybės, produktyvių darbo vietų skatinimas ir patikimas darbo organizavimas, o visų pagrindinių dalyvių bendradarbiavimas ir dalyvavimas – būtina sąlyga, kad koncepcija veiktų tinkamai.

Komisija mano, jog norint, kad darbo rinkos politikos priemonėmis būtų įveikti ES patiriami iššūkiai, lankstumo ir užimtumo garantijos ir toliau lieka itin svarbios. Tai, kad lankstumo ir užimtumo garantijos yra teisinga kovos su krize ir pagalbos gaivinant ekonomiką politika, 2009 m. birželio mėn. susitikime patvirtino Europos Vadovų Taryba ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, kurio neseniai pateiktoje nuomonėje(1) pabrėžiamas itin svarbus lankstumo ir užimtumo garantijų vaidmuo mažinant nedarbą.

 
 

(1)CCMI/66 - CESE 794/2009 fin.

 

Klausimas Nr. 52, kurį pateikė Georgios Papanikolaou (H-0348/09)
 Tema: Nepilnamečių chuliganizmas internete
 

2009 m. vasario 10 d., Tarptautinę saugesnio interneto dieną, ES pradėjo informacijos kampaniją, nukreiptą prieš nepilnamečių chuliganizmą internete. 2009 m. kaip šios kampanijos dalis per viešuosius ir privačius televizijos kanalus rodomas trumpas vaizdo filmas, kuris padeda skatinti vaikus kontroliuoti savo elgesį naudojantis internetu. Chuliganizmas internete, kurio aukos ir iniciatoriai yra moksleiviai, – tai didelė problema, su kuria susiduria visos ES valstybės narės. Komisija siekė įtikinti interneto bendroves pasirašyti susitarimą, kuriame jos įsipareigojo prisidėti prie veiksmingesnės internetu besinaudojančio jaunimo apsaugos, ir jai pavyko tai padaryti. Ar atsižvelgdama į tai, kad šis susitarimas yra tik pirmas žingsnis siekiant apsaugoti internetu besinaudojantį jaunimą, Komisija atsakys:

Kokių tolesnių veiksmų ji ketina imtis? Ar ji mano, kad mokykla kaip institucija gali vaidinti lemiamą vaidmenį mažinant nepilnamečių smurtą internete? Jei taip, tai kokiu būdu?

 
  
 

Atsakydama į gerbiamo nario klausimą, Komisija mano, kad 2009 m. vasario mėn. prieš chuliganizmą internete pradėta kampanija pavyko. Reklaminis filmukas buvo rodomas per televiziją ir internete. Kampanijoje dalyvavo daugiau kaip 200 nacionalinių ir regioninių TV kanalų ir 230 interneto svetainių. Šiuo reklaminiu filmuku jaunimui suteikta geresnės informacijos apie chuliganizmą internete ir apie galimybę apie jį pranešti.

2009 m. vasario mėn. aštuoniolikos didžiųjų interneto bendrovių pasirašytas savireguliavimo susitarimas „Saugesnių socialinių tinklų veikimo principai“ – svarbus procesas siekiant didesnės vaikų saugos ir privatumo internete. Nuo vasario mėn. prie susitarimo prisidėjo dar dvi bendrovės – Ispanijos Tuenti ir Estijos Rate. Iki šiol devyniolika bendrovių pateikė Komisijai „savanoriškas deklaracijas“, kuriose aiškina, kaip jos savo saugos politikos priemonėmis įgyvendina šį susitarimą. Dabar informacija paskelbta viešai.

Komisija užsakė nepriklausomą šio savanoriško susitarimo įgyvendinimo įvertinimą, kurį planuojama paskelbti Saugesnio interneto dieną, 2010 m. vasario 9 d. Įvertinimo ataskaitoje daugiausia bus aptariama tai, kaip bendrovių politika atitinka Saugesnių socialinių tinklų veikimo principus ir ar ja veiksmingai apsaugomi nepilnamečiai. Komisija iš šios ataskaitos padarys išvadas ir, jei reikės, parengs naujų taisyklių pasiūlymų.

Reaguodama į tai, kad reikia imtis konkrečių veiksmų prieš chuliganizmą mokyklose ir spręsti vis didėjančią chuliganizmo internete problemą, Komisija finansavo ir toliau finansuos keletą projektų, kuriais, pasitelkiant programą Daphne, kovojama su visų formų chuliganizmu. Beje pastaraisiais metais chuliganizmui skiriama vis daugiau dėmesio ir vykdomi keli dar nebaigti projektai. Programos Daphne vykdytojai aprašė kovos su chuliganizmu mokyklose projektų rezultatus leidinyje „Smurtas ir mokykla“, o su internetu susijusio smurto klausimą aptarė leidinyje „Smurtas ir technologija“; leidiniai paskelbti programos Daphne pagalbinėje interneto svetainėje:

http://ec.europa.eu/justice_home/daphnetoolkit/html/booklets/dpt_booklets_en.html" .

Galiausiai, įgyvendindama Europos nusikalstamumo prevencijos tinklo iniciatyvą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama nepilnamečių nusikaltimams, Komisija 2004 m. atliko mokyklų įgyvendintos gerosios patirties užkertant kelią chuliganizmui ir jį mažinant tyrimą.

Komisija mano, kad padaryti vaikų viešnages internete saugesnes – bendra valstybinių institucijų, tėvų, mokyklų ir pramonės atstovų pareiga. Mokyklose informuoti mokytojus ir vaikus apie interneto riziką ir kaip ją sumažinti – šis uždavinys jau tapo viena iš Saugesnio interneto programos lėšomis remiamų informavimo centrų misijų; kai kurie centrai šioje srityje jau įgyvendina specialiąsias mokytojų mokymo programas. Mokykla yra vienas iš mūsų prioritetų – tai arena, pasiekianti visus vaikus. Todėl Komisija 2009 m. spalio 22–23 d. Liuksemburge rengia konferenciją „Saugaus interneto skatinimas mokyklose“, kurioje dalyvaus jaunimo grupė ir mokytojų grupė. Šioje konferencijoje tikiuosi gauti Europos švietimo saugesnio interneto klausimais lygio įvertinimą bei rekomendacijas Komisijai ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, kaip mokyklose skatinti veiksmingą švietimą saugesnio interneto klausimais.

 

Klausimas Nr. 53, kurį pateikė Ivo Belet (H-0349/09)
 Tema: Aukštos elektros kainos Belgijoje
 

Ar galėtų Komisija suteikti informacijos apie atitinkamas vidutines elektros kainas, kurias turi mokėti Belgijos privatūs asmenys ir įmonės, palyginti su kainomis kaimyninėse šalyse?

Ar Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad elektros kainos Belgijoje palyginti aukštos dėl to, kad trūksta konkurencijos elektros energijos rinkoje?

Ar Komisija pritaria tam, kad, jeigu būtų leidžiama ilgiau veikti uždaromoms atominėms elektrinėms, būtų sukuriamos finansinės sąlygos žymiai sumažinti vartotojams taikomus per aukštus tarifus?

Ar galėtų Komisija nurodyti, atsižvelgdama į savo skaičiavimus, absoliutų vadinamųjų branduolinių palūkanų dydį tuo atveju, jeigu 3 atominės elektrinės nebūtų uždaromos taip greitai?

Ar Komisija remtų iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama atominių elektrinių ilgesnio veikimo dividendą investuoti siekiant žemesnių kainų ir skatinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą?

 
  
 

2008 m. gairių ataskaita(1) parodė, kad tarptautinėje rinkoje didėjant naftos kainoms elektros energijos kainos irgi padidėjo, tačiau jų pokyčiai įvairiose valstybėse narėse buvo labai skirtingi. Iš ataskaitos matyti, kad namų ūkiams ir pramonei tiekiamos elektros energijos kainos itin padidėjo kai kuriose valstybėse narėse, tarp jų – Belgijoje. Iš skaičių matyti, kad namų ūkių ir pramonės galutiniams naudotojams taikomos kainos Belgijoje (įskaitant PVM ir mokesčius) buvo vienos aukščiausių ES.

Elektros kainų skirtumus įvairiose valstybėse narėse lemia įvairūs veiksniai. Pirmiausia skiriasi elektros energijos gamybos sąnaudos, nes gamintojai naudoja skirtingus kuro mišinius. Antrasis elementas – pakankamų gamybos ir (tarpvalstybinių) perdavimo pajėgumų prieinamumas. Trečia, didelę reikšmę turi konkurencijos didmeninėse ir mažmeninėse rinkose lygis.

Belgijos elektros energijos rinkos vis dar labai koncentruotos. Labai neseniai Komisija sužinojo, kad Belgijos nacionalinės konkurencijos institucijos nusprendė atlikti neskelbtas patikras dviejų pagrindinių elektros energijos tiekėjų biuruose. Kol kas Komisijai dar nepranešta apie šių patikrų rezultatus. Komisija dabar tiria, ar bendrovė GDF Suez (Electrabel) galėjo piktnaudžiauti dominuojama padėtimi Belgijos didelių pramoninių vartotojų elektros energijos rinkoje. Be to, Komisija taip pat tiria, kokį poveikį įmonių jungimas ir įsigijimas gali turėti konkurencijai Belgijos elektros energijos rinkose.

Priėmus sprendimą palikti veikti planuotas uždaryti atomines elektrines (nusidėvėjusias arba ne), atsiras daugiau gamybos pajėgumų vartojimo paklausai patenkinti. Todėl ateityje kainos gali sumažėti palyginus su atveju, jeigu šių pajėgumų nebeliktų.

Komisija negali apskaičiuoti absoliučios vadinamųjų branduolinių palūkanų, kurios būtų gautos Belgijoje pratęsus atominių elektrinių eksploatavimą iki visiško jų nusidėvėjimo, vertės, nes Komisija ne tik neįgaliota to daryti, bet ir neturi šiam apskaičiavimui atlikti reikalingų duomenų.

Jeigu kompetentingos valdžios institucijos nuspręstų leisti bendrovei, kuriai priklauso atominės elektrinės, pratęsti jų eksploatavimą, valdžios institucijos turėtų visas teises derėtis su atitinkama bendrove dėl šio pratęsimo sąlygų. Visos priemonės, be abejo, turės būti suderintos su EB sutartyje įtvirtintomis vidaus rinkos taisyklėmis ir konkurencijos normomis.

 
 

(1)COM /2009/115/ galutinis, paskelbtas Komisijos interneto svetainėje:
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2009:0115:FIN:LT:PDF.

 

Klausimas Nr. 54, kurį pateikė Laima Liucija Andrikienė (H-0351/09)
 Tema: Išsamių laisvos prekybos susitarimų su Rytų partneriais sudarymo perspektyvos
 

ES, pradėdama vykdyti Rytų partnerystės (angl. EaP) politiką, įsipareigojo ateityje sudaryti išsamius laisvos prekybos susitarimus su šešiomis Rytų Europos kaimyninėmis šalimis – Baltarusija, Ukraina, Moldova, Gruzija, Azerbaidžanu ir Armėnija. Ar šie susitarimai bus pasirašyti per artimiausius keletą metų?

Kiek pasiekta derantis su Ukraina dėl laisvos prekybos susitarimo? Kada planuojama pasirašyti šį susitarimą? Kokia ES pozicija atsižvelgiant į Ukrainos reikalavimus įtraukti į susitarimą žemės ūkio produktus? Ar būtų pagrįsta teigti, kad derybos su Ukraina – tai puikus pavyzdys deryboms ir su kitomis Rytų partnerystės šalimis?

 
  
 

Kaip nurodyta 2009 m. gegužės 7 d. bendrojoje Prahos deklaracijoje, pagrindinis Rytų partnerystės tikslas – sukurti reikiamas sąlygas spartinti politinį asocijavimą ir tolesnę ekonominę Europos Sąjungos ir suinteresuotųjų šalių partnerių integraciją.

Dvišalis bendradarbiavimas turėtų būti pagrindas sudaryti naujos kartos asociacijos susitarimus, apimančius išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų (angl. DCFTA) sudarymą arba tikslą juos sudaryti.

DCFTA įgyvendinimo laikotarpis nenurodytas, nes kiekviena šalis bus vertinama individualiai pagal pasirengimą. Sprendimas pradėti ES ir Rytų šalies partnerės derybas bus priimtas, kai bus įvykdytos reikiamos sąlygos, t. y. kai:

- šalis partnerė įstos į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO);

- būsimo DCFTA perspektyvumas bus įrodytas išsamiu galimybių tyrimu;

- šalis partnerė patvirtins, kad pritaria plačiam būsimo laisvosios prekybos susitarimo užmojui, t. y. kad susitarimas būtų „išsamus ir visapusiškas“, ir

- šalis partnerė įgis galimybę derėtis dėl DCFTA ir vėliau tvariai įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus.

Kaip numatyta 2009 m. rugsėjo 14–15 d. Tarybos išvadose, Komisija dabar rengia direktyvas dėl asociacijos susitarimo derybų, apimančias DCFTA sudarymą su kiekviena iš trijų Pietų Kaukazo šalių – Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija arba tikslą jį sudaryti. Panašios direktyvos, kuriomis reglamentuojamos derybos su Moldova, priimtos anksčiau 2009 m. Derybas bus galima pradėti, kai bus įvykdytos minėtos sąlygos.

Derybos dėl DCFTA su Ukraina pradėtos 2008 m. – metais vėliau negu derybos dėl politinių ir su bendradarbiavimu susijusių asociacijos susitarimo dalių, nes Ukraina į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) įstojo tik 2008 m. gegužės mėn. Laisvosios prekybos susitarimas su Ukraina bus bendro asociacijos susitarimo su Ukraina dalis ir bus skirtas gerinti Ukrainos galimybes patekti Europos rinką ir skatinti tolesnes Europos investicijas į Ukrainą. Laisvosios prekybos susitarimas su Ukraina bus išsamus ir visapusiškas, t. y. jame bus vadovaujamasi „tarpvalstybiniu požiūriu“ į ekonominę integraciją ir reglamentuojama beveik visa prekyba prekėmis ir paslaugomis. Jame taip pat bus įtvirtintos prekybos ir ekonominių įsipareigojimų įgyvendinimo nuostatos, apimančios konkrečius teisės aktų derinimo su ES acquis tikslus. Derybos sudėtingos, joms reikia aukšto lygio praktinių žinių; tai – tikras iššūkis ukrainiečiams ir ES. Komisija mano, kad laisvosios prekybos susitarimų derybos su kitomis Rytų šalimis partnerėmis bus ne lengvesnės.

Aštuntas laisvosios prekybos susitarimų derybų ratas vyko Briuselyje spalio 5–9 d. Ir ES, ir Ukraina toliau lieka įsipareigojusios derybas baigti kuo greičiau.

 

Klausimas Nr. 55, kurį pateikė Jacek Włosowicz (H-0353/09)
 Tema: Civilinė vyriausybė Pakistane
 

Pakistane išrinkta civilinė vyriausybė. Ar Europos Komisija mano, kad civilinė vyriausybė visapusiškai kontroliuoja padėtį Pakistane, o gal Komisija mano, kad, kaip ir anksčiau, šioje šalyje reali valdžia priklauso Pakistano kariuomenei?

 
  
 

Europos Komisija įsipareigojusi su Pakistanu kurti tvirtus ir ilgalaikius santykius. Komisija mano, kad ES turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Pakistanu daugelyje bendros svarbos sričių, įskaitant politinius ir regioninius klausimus, demokratiją ir žmogaus teises, saugumo klausimus, pagalbą prekybai ir vystymuisi.

Itin svarbūs šio požiūrio elementai – įtvirtinti valdymą ir demokratines pasaulietines institucijas. Šis aspektas buvo pabrėžtas 2009 m. birželio mėn. vykusiame ES ir Pakistano aukščiausiojo lygio susitikime. Bendrame aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvių komunikate numatytos gairės, kaip bus toliau plėtojami santykiai.

Pirmą kartą per daugelį metų bendraujame su demokratiškai išrinkta Pakistano vyriausybe. Svarbiausias Komisijos tikslas – politiškai ir materialiai remti demokratinę šalies vyriausybę.

Būta teigiamų poslinkių. Pakistano vyriausybė dabar ėmėsi ryžtingų veiksmų prieš Malakando sektoriaus, įskaitant Svato slėnį, sukilėlius – tai turėtų padėti pasiekti ir platesnį regioninį stabilumą.

Artimiausia užduotis dabar – vykdyti Komisijos įsipareigojimus padėti atkurti ir atstatyti Malakando sektorių. Iki šiol Komisija ne tik skyrė 72 mln. EUR humanitarinei pagalbai, bet ir 52 mln. EUR atkūrimui ir atstatymui. Ji vis aktyviau dalyvauja ir vykdant saugumo srities reformą, tobulinant rinkimų sistemą ir plečiant dialogą žmogaus teisių klausimais.

Komisija skatina Pakistaną įtvirtinti perėjimą prie stabilios demokratijos, kad karinio valdymo dienos baigtųsi visam laikui. Svarbių veiksmų imtasi teismų nepriklausomumui stiprinti. Reikia instituciniu požiūriu labiau sustiprinti vyriausybės pagrindą, įskaitant atskaitingumą pačiam parlamentui.

Komisija pasirengusi remti šį procesą, kaip numatyta po 2008 m. vasario mėn. vykusių rinkimų pateiktose ES rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijose.

Stengiantis nugalėti ekstremistus ir įtvirtinti demokratinį valdymą itin svarbus bus Pakistano ryžtas parodyti, kad valstybė gali užtikrinti veiksmingą ir nešališką teisingumą ir nugalėti korupcijos liūną.

 

Klausimas Nr. 56, kurį pateikė Tadeusz Cymański (H-0355/09)
 Tema: Pandžabas
 

Indijos Pandžabo valstija – tai liberalios visuomenės, apimančios įvairias religines bendruomenes, kurios pasipriešino terorizmui ir įsipareigojo siekti demokratijos, pavyzdys. Ar Komisija ketina daryti įtaką Europos šalims, kad jos neremtų Khalistano ekstremistų grupuočių, kurios mėgina pasinaudoti religija, kad destabilizuotų padėtį Indijos Pandžabo valstijoje? Jei ketina, tai kaip?

 
  
 

Pažymėtina, kad Indijos Pandžabo valstija, kurią devintajame dešimtmetį daugiau kaip penkiolika metų siaubė smurtas, grįžo į normalias vėžes, kai dešimtojo dešimtmečio viduryje judėjimas buvo sėkmingai įveiktas. Praėjus ne vieniems tiesioginio Naujojo Delio valdymo metams, demokratinis procesas sėkmingai atgaivintas 1997 m. pradėjus valdyti demokratiškai išrinktai vyriausybei. Po naujausių 2007 m. valstybinių rinkimų į valdžią grįžo Akali Dal partija (atstovaujanti vien sikų interesams).

Nepaisant nereguliarių pranešimų apie pavojus, susijusius su likusiu sikų aktyvistų tinklu, remiantis Komisijos tyrimu, ideologiją, Pandžabe sukėlusią pusantro dešimtmečio trukusį smurtą, gyventojai atmetė.

Todėl nėra poreikio Europos šalių įtikinėti neremti Kalistano ekstremistų. Bet kuriuo atveju Indija turi pirmiausia pati nuspręsti imtis veiksmų, jeigu ji šiuo klausimu turi abejonių. Tokiomis aplinkybėmis reikėtų prisiminti, kad Indija neseniai ES valstybių narių pareikštą solidarumą šiuo klausimu pavadino pagirtinu ir naudingu.

 

Klausimas Nr. 57, kurį pateikė Ryszard Czarnecki (H-0356/09)
 Tema: Saviraiškos laisvės separatistinės tendencijos Indijoje
 

Kokių veiksmų ketina imtis Europos Komisija, kad užtikrintų laisvę viešai reikšti nepritarimą ir įvairias politines idėjas Indijos pasienio provincijose, kad tai darant nebūtų remiamos separatistinės ir secesijos tendencijos, nukreiptos prieš Indijos valstybę?

 
  
 

Saviraiškos laisvė yra viena pagrindinių ir ES, ir Indijos pripažįstamų teisių. Vis dėlto pareiga užtikrinti, kad žodžio laisve Indijoje nebūtų piktnaudžiaujama separatistiniams judėjimams remti, veikiausiai tenka pirmiausia Indijos vyriausybei, jai priklausančiai Indijos vidaus reikalų ministerijai.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika