Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : O-0100/2009

Pateikti tekstai :

O-0100/2009 (B7-0214/2009)

Debatai :

PV 22/10/2009 - 4
CRE 22/10/2009 - 4

Balsavimas :

Priimti tekstai :


Diskusijos
Ketvirtadienis, 2009 m. spalio 22 d. - Strasbūras Tekstas OL

4. Ribotos besivystančių šalių prieigos prie kai kurių skiepų problema (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Pirmasis klausimas – žodinis klausimas Komisijai, kurį pateikė C. Goerens Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu, dėl ribotos besivystančių šalių prieigos prie kai kurių skiepų problemos (O-0100/2009 – B7-0214/2009).

 
  
MPphoto
 

  Charles Goerens, autorius.(FR) Pone pirmininke, pateikiau šį klausimą Komisijai, nes norėčiau išsiaiškinti, kaip būtų galima pašalinti neteisybę, kad 80 proc. pasaulio gyventojų neturi prieigos prie skiepų nuo A (H1N1) gripo ir apskritai neturi prieigos prie skiepų.

Problema nėra nauja. Tiesą sakant, ši problema kyla kiekvienais metais, kai prasideda sergamumo gripu sezonas. Apskritai kalbant, naujieji sezoninio gripo virusai pirmiausia atsiranda besivystančiose šalyse, o po to pramoninių šalių laboratorijose pradedami kurti nauji skiepai. Naujų skiepų gamyba gali būti pradėta tik gavus naujo gripo viruso bandinį iš šalies, – dažniausiai tai besivystanti šalis, – kurioje šios naujos rūšies gripas atsirado. Sukūrus skiepus, jų pagaminto kiekio užtenka tik pramoninių šalių gyventojams. Taigi Pietų šalių gyventojai yra neapsaugoti nuo pandemijų.

Kreipiuosi į Komisiją norėdamas paklausti, ką ji ketina daryti, kad pašalintų tokią neteisybę. Ar moralės požiūriu pateisinama tokia padėtis, kad gyventojų sveikatos apsaugos lygis priklauso nuo jų šalies turimų lėšų? Todėl norėčiau sužinoti, ar Komisija gali mums pasakyti, kokių išteklių galėtų sutelkti, kad šis atotrūkis būtų panaikintas. Kokia būtų Komisijos strategija, jei ją bus būtina parengti, ir kokias partnerystės organizacijas ji įsteigtų su susijusiomis šalimis bei Jungtinių Tautų sistemos institucijomis ar privačiuoju sektoriumi, kad besivystančių šalių piliečiams būtų suteikta prieiga prie skiepų?

Ar PSO intelektinės nuosavybės apsaugos sistema, kurios nepaminėjau savo klausime raštu, yra kliūtis skiepų gamybai besivystančiose šalyse? Jeigu taip, ar Europos Sąjunga būtų pasirengusi pradėti diskusijas su PSO, kad ši kliūtis būtų pašalinta?

Ir norėčiau užduoti paskutinį klausimą. Ar gali Komisija bendrais bruožais nusakyti, kokių priemonių reikėtų imtis siekiant pagerinti besivystančių šalių sveikatos apsaugos infrastruktūrą, nes tai būtina prielaida užtikrinant teisingesnes prieigos prie skiepų sąlygas?

 
  
MPphoto
 

  Leonard Orban, Komisijos narys. – (RO) Norėčiau padėkoti garbingam EP nariui Charlesui Goerensui už klausimą, nes dabar turiu galimybę pakalbėti ir apie aspektus, tiesiogiai susijusius su A (H1N1) gripo pandemija, ir apie platesnius aspektus, susijusius su Europos Komisijos indėliu tobulinant sveikatos apsaugos infrastruktūrą besivystančiose šalyse.

Komisija ėmėsi kovos su A (H1N1) gripo pandemija veiksmų ir ES viduje, ir už jos ribų. Tiesą sakant, turime reikalą su krize, kurią privalome įveikti taikydami visuotinį metodą – ir siekdami užtikrinti mūsų piliečių apsaugos veiksmingumą, ir siekdami parodyti solidarumą su mažiau išsivysčiusiomis šalimis.

Kalbėdami apie apsaugos veiksmingumą turime galvoje skubaus įspėjimo apie pavojų sistemą, griežtą pandemijos ir paties viruso raidos stebėseną, taip pat prevencinių ir gydomųjų priemonių, kurių imtasi pandemijos židinio šalyse, veiksmingumo įvertinimą, nes visa tai yra būtini mūsų pasirengimo pandemijai ir kovos su ja elementai. Tačiau taip pat kalbame apie solidarumą, nes Europos Sąjunga, kaip pagrindinė valstybės pagalbos finansuotoja ir svarbiausia daugelio besivystančių šalių partnerė, privalo remti šias šalis joms kovojant su šiomis naujomis grėsmėmis.

Kovodamos su šiomis grėsmėmis, Komisija ir Europos Sąjunga, kaip visuma, nepradeda savo veiklos nuo nulio. Remdamasi paukščių gripo, kurį sukelia H5N1 virusas, precedentu, ES kartu su tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai Pasaulio sveikatos organizacija, Pasaulio bankas ir kitos, sugebėjo sukurti veiksmingas keitimosi informacija ir techninės pagalbos derinimo procedūras, taip pat finansines priemones, pvz., Pasaulio banko valdomą patikos fondą. Kaip pabrėžė M. Chan, Pasaulio sveikatos organizacijos generalinė direktorė, pasaulis niekada nebuvo taip gerai pasirengęs pandemijai. Komisija jau atliko ir toliau atlieka labai svarbų vaidmenį šiose sistemose, kurių sudedamosios dalys panaudotos kovojant su visų gripo viruso atmainų keliama grėsme.

Kalbant apie besivystančių šalių prieigą prie skiepų apskritai, įsiplieskus naujai gripo pandemijai, atnaujintos diskusijos, pradėtos PSO jau prieš gerus dvejus metus, ir sudaryta darbo grupė, atsakinga už pasirengimą gripo pandemijai. Ši darbo grupė įsteigta Pasaulio sveikatos asamblėjos prašymu po to, kai Indonezija priėmė sprendimą, kurį savo klausime mini C. Goerens.

PSO šią savaitę Ženevoje pristato savo pirmąsias rekomendacijas, parengtas grupės, kurios veikloje Bendrija aktyviai dalyvavo. Pasaulio sveikatos asamblėjos priimtoje rezoliucijoje teigiama, kad galutinės rekomendacijos turi būti pateiktos PSO vykdomajai tarybai, kuri susitiks sausio mėn. pabaigoje. Šiuo metu būtina kuo geriau suderinti būtinybę aktyviau plėtoti mokslinių tyrimų veiklą ir naujų vaistų gamybą, grindžiamą daugiausia privačiojo sektoriaus atliekamais tyrimais, kurių pagrindine paskata šiais laikais yra intelektinės teisės, ir būtinybę užtikrinti teisingas prieigos prie šių tyrimų pagrindu pagamintų produktų sąlygas.

Europos bendrija abejoja apribojimų keičiantis biologine medžiaga, kurią būtina turėti vykdant atitinkamą mokslinių tyrimų veiklą, tikslingumu. Aktyvus tarptautinis bendradarbiavimas, grindžiamas skaidriais principais ir derinamas tokių teisėtų institucijų kaip PSO ir jos tinklas, yra labai svarbus siekiant kuo skubiau rasti ir išplatinti atsako į pandemiją sprendimus.

Konkrečiu A (H1N1) gripo, su kuriuo kovoti nebuvo sukaupta jokių skiepų atsargų, atveju taip pat iškilo klausimas dėl skiepų gamybos pajėgumo ir dėl to, kam turėtų būti suteikta pirmumo teisė pasinaudoti šiuo pajėgumu, kai šalys, turinčios būtinųjų išteklių, pateiks didžiulių skiepų kiekių užsakymų. Kai kurių gamintojų, o vėliau ir kai kurių šalių įsipareigojimas atidėti 10 proc. savo gaminamos produkcijos ar užsakymų besivystančioms šalims skirtai labdarai ar pardavimui sumažintomis kainomis yra viltį teikiantis pasaulinio solidarumo ženklas.

Komisija mano, kad pagalba trečiosioms šalims kovoje su pandemija yra svarbi ir ji neturi apsiriboti tik prieigos prie naujų skiepų suteikimu. Labai svarbu, kad įvairiopa parama, kurią teikia Komisija ir valstybės narės siekdamos sustiprinti sveikatos apsaugos infrastruktūrą, įskaitant paramą projektams, paramą šalių partnerių sektoriams bei biudžetui ir net paramą tarptautinėms organizacijoms, būtų tęsiama.

Pagarba principui, kad šalims turi būti leista pačioms prisiimti atsakomybę už savo vystymąsi, ir įsipareigojimams suteikti šioms šalims veiksmingą pagalbą turės būti garantuota pirmiausia užtikrinant, kad didžiausias dėmesys ir toliau būtų skiriamas prioritetinėms ligoms ir intervencijoms. Atsakas į pandemiją iš esmės pirmiausia grindžiamas būtinybe turėti sveikatos apsaugos infrastruktūrą, geriau parengtą operatyviai apsirūpinti prevencinėmis priemonėmis, kai tik šios bus sukurtos.

Ištikus rimtoms krizėms, Europos Komisija galės sutelkti savo humanitarinius ir skubios intervencijos išteklius, taip pat lanksčiai panaudoti pagalbos paprašiusioms šalims partnerėms jau skirtus išteklius. Tokiais rimtais atvejais nevyriausybinės organizacijos ir, tiesą sakant, pagrindiniai instituciniai tinklai neabejotinai atlieka labai svarbų vaidmenį. Taigi Komisija žino galinti būti tikra, kad šios agentūros krizių atveju akimirksniu imsis darbo.

 
  
MPphoto
 

  Gay Mitchell, PPE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, neišvengiamas gripo pandemijos protrūkis ir tokių protrūkių kartojimasis lėmė, kad skiepų klausimas tapo populiariausia žinių tema. Tačiau skiepų problema jau ilgą laiką nepaliaujamai kamuoja besivystantį pasaulį. Šį rytą pateiktame žodiniame klausime labai taikliai kalbama apie Vakarų pasaulio veidmainiavimą ir nesąžiningą elgesį. Siekdami apsaugoti savo turtingus piliečius, Vakarai reikalauja iš neturtingų besivystančių šalių medžiagų skiepų gamybai, o paskui turi įžūlumo tuos pačius skiepus joms parduoti.

Pirmiausia privalome užtikrinti besivystančioms šalims vienodą prieigos prie skiepų nuo gripo galimybę, bet taip pat dar turime stengtis sukurti sistemą, pagal kurią skurdžiausi pasaulio žmonės, kuriems beveik nuolat gresia pavojus susirgti, turėtų galimybę apsisaugoti nuo išvengiamų ligų, kurią mes Vakaruose laikome savaime suprantamu dalyku. Tuberkuliozė yra puikus pavyzdys, bylojantis apie tai, kokioje skirtingoje padėtyje esame mes ir mūsų kaimynės besivystančiame pasaulyje. Europoje vaikai reguliariai skiepijami BCG vakcina nuo tuberkuliozės, kurios veiksmingumas viršija 80 proc., todėl tuberkuliozė Europoje jau nekelia nuolatinės grėsmės, kaip kad buvo praeityje.

Palyginkite šią padėtį su padėtimi besivystančiame pasaulyje, kur 26 proc. mirties atvejų, kurių galima buvo išvengti, lėmė tuberkuliozė. Sergamumo tuberkulioze padėtį šiose šalyse dar blogina ir tai, kad tai labai užkrečiama liga, sparčiai plintanti oro lašeliniu būdu uždarose erdvėse, pvz., nešvariuose lūšnynuose, kurių tiek daug besivystančiose šalyse. Dar prisiminkime, kad 50 proc. AIDS ligonių Subsacharinėje Afrikoje, kur HIV/AIDS virusas labai paplitęs, užsikrečia tuberkulioze. Taigi matome, kaip mums pasisekė, kad gyvename santykinai kontroliuojamoje imunizuotoje teritorijoje, kurioje įgyvendinamos tokios programos, kokių turime mes.

Norint įsitikinti puikia imunizacijos galios sėkmės istorija ir apskritai vystomosios pagalbos būtinumu, užtenka prisiminti tymų pavyzdį Afrikoje, kur daugiausia dėl skiepijimo programų mirštamumas nuo šios ligos, kadaise siekęs 90 proc., 2000–2006 m. sumažėjo.

Pone pirmininke, aišku, kad skiepijimas veikia, ir aišku, kad esame atsakingi už žmones, kurie kenčia dėl to, kad neturi skiepų. Primygtinai raginu šiuos rūmus ir toliau reikalauti, kad ši galimybė būtų užtikrinta skurdžiausiems iš skurdžiausiųjų.

Prieš atsisėsdamas į savo vietą dar norėčiau pakalbėti procedūros klausimu: prašom padarykite ką nors, kad liftai šiuose rūmuose būtų sutvarkyti. Vos suspėjau ateiti laiku į posėdį, nes man važinėjantis žemyn ir aukštyn liftu užsitrenkė jo durys. Visi dėl to skundžiasi. Būtina kažką daryti.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. (ES) Pone G. Mitchellai, su pagarba klausimui dėl liftų, kurį iškėlėte, norėčiau atskleisti kai ką, kas gali būti slapta biuro diskusijų dalis. Pastarajame biuro posėdyje kritikavau ką tik jūsų minėtą padėtį, kuri, gėda pripažinti, nėra tik Strasbūro problema. Briuselyje taip pat buvo savaičių, kai dėl sutrikusio liftų veikimo teko klaidžioti painiame Parlamento rūmų pastate.

Biuras perduos šį klausimą atitinkamoms tarnyboms, kad liftų problema vienaip ar kitaip būtų išspręsta.

 
  
MPphoto
 

  Michael Cashman, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, norėčiau, kad Parlamentas atitrauktų savo dėmesį nuo klausimo dėl liftų ir grįžtų prie klausimo dėl skiepų, kurie užkerta kelią mirtingumui. Manau, kad būtent prie to turėtume susitelkti. Žinoma, remiu išgirstą raginimą dėl skiepų prieš A (H1N1) virusą, bet norėčiau, kad klausimas būtų sprendžiamas daug plačiau: iš tikrųjų, pone Komisijos nary, yra sistemų, kurios veikia, ir yra skiepų, kurie veikia. Pasinagrinėkime pneumokokinės infekcijos pavyzdį. Tai bakterinė infekcija, sukelianti plaučių uždegimą, meningitą ir sepsį, kuri yra santykinai mažai žinoma, nepaisant to, kad ji yra viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių jaunesnių kaip penkerių metų vaikų mirtingumą visame pasaulyje, nors jos galima išvengti skiepijant vaikus.

Pneumokokinė bakterija yra pagrindinė priežastis, sukelianti plaučių uždegimą, kuris kiekvienais metais nusineša dviejų milijonų vaikų gyvybes. Tai visuotinis iššūkis visuomenės sveikatai, kurį galima įveikti. Galbūt jums bus įdomu sužinoti, kad Komisija ir daug valstybių narių jau pasižadėjo paremti Pasaulinį vakcinacijos ir imunizacijos aljansą (GAVI) bei Tarptautinę imunizacijos finansavimo instituciją ir taip prisidėti prie skurdžiausių šalių imunizacijos. Taip pat – to neminėjote – pradėtas projektas „Išankstinis rinkos įsipareigojimas“, kuriuo siekiama pagreitinti skiepų nuo pneumokokinės infekcijos besivystančiose šalyse kūrimą bei jų pateikimą rinkai.

Bet mes galime ir privalome padaryti daugiau, kad pneumokokinei infekcijai būtų skirtas prioritetinis dėmesys plėtojant esamą veiklą sveikatos apsaugos ir vystomojoje srityse, taip pat bendradarbiauti su besivystančiomis šalimis, kad šios taip pat įtrauktų šią infekciją į prioritetinių ligų sąrašą. Minėtas projektas „Išankstinis rinkos įsipareigojimas“ suteikia šalims dar niekada neturėtą galimybę apsaugoti savo vaikus nuo šios mirtį nešančios infekcijos, kurios galima išvengti. Tačiau liūdna, kad iš 71 šalies, turinčios teisę gauti paramą šio projekto, kuris galėtų padėti išgelbėti tiek daug gyvybių, įgyvendinimui, paraiškas pateikė mažiau kaip dvidešimt.

Norėčiau priminti rūmams, kad geresnė prieiga prie pagrindinių skiepų yra vienas iš svarbiausių svertų, padėsiančių įgyvendinti ketvirtąjį tūkstantmečio vystymosi tikslą – iki 2015 m. dviem trečdaliais sumažinti vaikų mirštamumą. Turime užtikrinti, kad šie skiepai atsidurtų tų šalių rankose, kurioms jų labiausiai reikia. Tai paprastas žingsnis, kuris visiškai paprastai padės išgelbėti milijonus vaikų gyvybių. Parlamentui šiuo klausimu pateiktas rašytinis pareiškimas, taip pat apimantis klausimą dėl bendro patentavimo. Raginu Parlamento narius pasirašyti šį pareiškimą ir padaryti tai, kas iš tiesų svarbu.

 
  
MPphoto
 

  Frédérique Ries, ALDE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, kaip žinome, šią savaitę daugelyje mūsų valstybių narių pradedama pirmoji skiepijimo nuo A gripo banga, nors kartu esame priversti pripažinti, kad šioje srityje besivystančių šalių prieigos prie skiepų požiūriu padaryta labai menka pažanga.

Apie tai ką tik kalbėta: šiose šalyse kiekvienais metais nuo daugybės ligų miršta milijonai žmonių, pirmiausia vaikų, kaip minėjo mano kolega, Parlamento narys G. Mitchell.

Nesakau, kad problemos sprendimas paprastas, ypač dėl to, – bet ne tik, – kad klausimas dėl prieigos prie skiepų jokiu būdu negali būti palygintas su klausimu dėl prieigos prie vaistų bent jau dėl dviejų konkrečių priežasčių: mažas gamintojų skaičius ir šaldymo grandinė, kurią tebėra sudėtinga kontroliuoti. Tačiau yra ir teigiamų dalykų: virusas kol kas nekinta ir paskelbta, kad kiekvienais metais turėsime tris milijardus skiepų dozių. Tai akivaizdūs faktai, kurie reikalauja ir skatina imtis kovos su gripu strategijos pasaulio mastu.

Man skirtas laikas artėja į pabaigą, todėl apibendrindamas norėčiau pasakyti, pone pirmininke, kad Europos Sąjunga, mano nuomone, privalo besąlygiškai paremti PSO raginimą užtikrinti sąžiningą skiepų paskirstymą, pirmiausia aprūpinant skiepais regionus, kur mirštamumas didžiausias, taip pat privalome sudaryti sąlygas privačiojo ir viešojo sektorių bendradarbiavimo plėtojimui ir tokį bendradarbiavimą skatinti, kad būtų veiksmingai kovojama su skiepų trūkumo pasaulyje problema.

 
  
MPphoto
 

  Marisa Matias, GUE/NGL frakcijos vardu.(PT) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, pirmiausia norėčiau pabrėžti klausimo, kurį pateikė C. Goerens, svarbą, nes jis susijęs su elementariu teisingumu. Visi puikiai žinome, kad A gripo pandemijos atveju ši problema ir viruso plitimo padariniai skaudžiausiai smogia Pietų, bet ne Šiaurės šalims. Kiekvienais metais sėdime sudėję rankas, o tūkstančiai mūsų piliečių miršta nuo pandeminių ligų, kurios jau išnyko ar yra sėkmingai gydomos Šiaurės šalyse, ir tokių ligų sąrašas labai ilgas: maliarija, Dengė karštligė, geltonoji karštligė, tuberkuliozė. Šis sąrašas begalinis, bet mes nieko nedarome, kad ši problema būtų išspręsta.

Tiesą sakant, naudojamės Pietų šalimis kaip nemokamais naujų virusų bandinių tiekėjais siekdami patobulinti ligų gydymo metodus Šiaurės šalyse, bet nepateikiame veiksmingų šių problemų sprendimų. Todėl norėčiau papildyti jau pateiktus klausimus dar keliais klausimais.

Kaip iš tikrųjų norime vertinti šią padėtį – kaip visuomenės sveikatos ar kaip verslo problemą? Jei norime vertinti šią padėtį kaip visuomenės sveikatos problemą, turime užtikrinti vienodą prieigą prie skiepų visuose pasaulio regionuose ir todėl mūsų pastangos turi būti veiksmingesnės. Šiuo atžvilgiu norėčiau paklausti, – tikiuosi, kad taip nėra, – ar laukiame, kol Europoje galiausiai susikaups skiepų perteklius ar bus įrodyta, kad pašalinis skiepų poveikis yra pernelyg žalingas, ir tik tada parodysime savo dosnumą staiga pradėdami siųsti būtinuosius skiepus Pietų šalims?

Baigdama tiesiog norėčiau paklausti, ar Europos Sąjungą, mus, europiečius, ir Komisiją tenkina tokia sistema, toks modelis, pagal kurį Šiaurės šalyse pandemijų problema sprendžiama taikant prevencines priemones, o Pietų šalims tenka tik švelninančios priemonės ar tiesiog likučiai?

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Dabar Enrique Guerrero Salomo eilė kalbėti ir norėčiau pasakyti, kad labai džiaugiuosi, net esu sujaudintas, pirmą kartą galėdamas suteikti žodį asmeniui, kuris jau daugelį metų yra mano geras draugas ir kolega.

 
  
MPphoto
 

  Enrique Guerrero Salom (S&D).(ES ) Dėkoju už jūsų malonius žodžius, pone pirmininke. Garbė dirbti institucijai, kurios Pirmininko pavaduotoju dabar esate.

Paprašiau žodžio norėdamas paremti klausimo autorių nuomonę dėl būtinybės teikti paramą besivystančioms šalims užkertant kelią H1N1 gripo pandemijai ir su ja kovojant.

Tačiau, be pandemijos klausimo, taip pat norėčiau pabrėžti, kad šiuo metu sergamumas besivystančiose šalyse yra didesnis nei išsivysčiusiose. Nuo daugybės ligų, kuriomis jau nesergama išsivysčiusiose šalyse, besivystančiame pasaulyje dar tebemiršta dešimtys milijonų žmonių.

Šios šalys turi apsaugoti savo gyventojų, savo piliečių sveikatą, bet joms trūksta priemonių. Kad galėtų kovoti su AIDS, tuberkulioze, maliarija ir kitomis infekcinėmis ligomis, šioms šalims reikia skiepų, bet šiuo metu jos neturi prieigos prie jų ar neįstengia jų nusipirkti.

Norėčiau paskatinti Komisiją siekti, kaip kalbėjo Komisijos narys, sudaryti aljansus, remti programas, motyvuoti šalis donores ir stengtis užtikrinti, kad besivystančios šalys turėtų galimybę įsigyti nepatentuotų vaistų jų piliečiams prieinamomis kainomis.

 
  
MPphoto
 

  Leonard Orban, Komisijos narys. – (RO) Be to, ką pasakiau savo kalbos pradžioje, dar norėčiau pabrėžti kelis dalykus. Europos Komisija nuolat teikia finansinę pagalbą su sveikata susijusiose srityse daugybei besivystančių šalių ir tą daro įgyvendindama įvairius projektus, programas bei teikdama paramą šių šalių biudžetams.

Siekdama priderinti savo pagalbą prie nacionalinių prioritetų, Komisija kartu su savo partneriais ištirs, kaip galėtų panaudoti šiuos išteklius, kad būtų patobulinti kovos su pandemija būdai. Tai, ką jau pasakiau netiesiogiai, pakartosiu tiesiai šviesiai: Europos Komisija neturi techninių ir finansinių priemonių, kad galėtų pati pirkti skiepų.

Tačiau glaudžiai bendradarbiaudami su Pasaulio sveikatos organizacija, sudarydami aljansus ir pasirašydami susitarimus su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis pasistengsime pateikti atsaką į šia tema jūsų pateiktus prašymus.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos dėl šio klausimo baigtos.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika