Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Diskusijos
Ketvirtadienis, 2009 m. spalio 22 d. - Strasbūras Tekstas OL

5. Finansinė ir ekonominė padėtis Moldavijoje (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Komisijos pareiškimas dėl finansinės ir ekonominės padėties Moldavijoje.

 
  
MPphoto
 

  Leonard Orban, Komisijos narys. – (RO) Liepos 29 d. Moldovos Respublikoje įvykę rinkimai – labai svarbus šalies gebėjimo stiprinti savo demokratinę plėtrą ir toliau daryti pažangą atnaujinant draugiškus santykius su Europos Sąjunga išbandymas. Džiaugiamės, kad rinkimai vyko ramiai ir tvarkingai ir kad naujoji Vyriausybė ne tik išreiškė tvirtą ketinimą laikytis europinio kurso, bet taip pat priėmė nemažai šios krypties priemonių.

Kita vertus, naujajai Moldovos Respublikai teks įveikti didžiulius sunkumus. Vienas iš rimčiausių ir sunkiausių uždavinių – įveikti finansų ir ekonomikos krizės padarinius. Iš visų rytinių Europos Sąjungos kaimynių Moldovos Respublika veikiausiai atsidūrė sunkiausioje ekonominėje padėtyje. Prekyba ir pramonės gamyba žlugo ir tai atsitiko ne tik dėl krizės, bet taip pat dėl politinių neramumų, kuriuos paskatino balandžio mėn. įvykę parlamento rinkimai.

Moldavijos piliečių iš užsienio pervestos sumos, kurios iki praeitų metų sudarė per trečdalį šalies BVP, krito daug žemiau įprasto lygio. Labai sumažėjo eksportas ir importas. Taip pat sumažėjo vidaus paklausa ir pramonės gamyba. 2009 m. prognozuojamas labai didelis, didesnis kaip 10 proc. BVP mažėjimas.

Atsižvelgiant į tai, kad Moldovos Respublika ir taip yra skurdžiausia Europos šalis, šis nuosmukis smogs ypač skaudžiai ir dar labiau pablogins gyventojų, pirmiausia labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių, padėtį. Siekdama padėti Moldovos Respublikai ir jos gyventojams, Europos Sąjunga pasirengusi paremti šalį siūlydama jai makrofinansinę pagalbą, kuri bus derinama su Tarptautinio valiutos fondo parama ir ją papildys. Be to, teiksime specialistų pagalbą ir pagreitinsime pagal įprastą pagalbą šiai šaliai skiriamų sumų mokėjimą.

Dėl makrofinansinės pagalbos, būtinos teikiant tokios rūšies pagalbą, mūsų parama priklausys nuo to, ar Moldovos Respublika ir Tarptautinis valiutos fondas sudarys susitarimą dėl paramos programos. TVF atstovai šiuo metu dirba Kišiniove ir mes nekantriai laukiame jų ataskaitos. Kol nėra pradėta TVF paramos programa, negalime pradėti rengti makrofinansinės pagalbos programos. Taigi dar negalime žinoti, kokio pobūdžio bus makrofinansinės pagalba, kurią Europos Komisija galėtų teikti.

Tikimės, kad šalies valdžia paprašys pagalbos ne tik konsoliduojant šalies valiutos rezervus, bet ir padengiant biudžeto deficitą. Taip pat turiu paminėti, kad Moldovos Respublika atitinka kriterijus, taikomus dotacijų ir paskolų gavėjams. Dėl galutinės šios pagalbos priemonių paketo sudėties, žinoma, bus apsispręsta įvertinus ir nustačius šalies poreikius.

Europos Komisija jau nusiuntė į Kišiniovą ekspertų misiją, vadovaujamą Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato, kuri padės Moldovos Respublikos valdžiai parengti šalies ekonominę programą. Misijos tikslas, išsirutuliojęs per pastarąjį susitikimą Kišiniove – padėti Moldavijos valdžiai įvertinti šalies atsaką į esamą ekonominę padėtį. Siekiant surinkti informaciją, reikalingą rengiant makrofinansinės pagalbos programą, pasitelktos Komisijos tarnybų paslaugos.

Komisija tebėra pasirengusi nuolat teikti Kišiniovo valdžiai specialistų konsultacijų šioje srityje. Taip pat stengiamės pagreitinti paramos biudžetui išmokų, skiriamų pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, mokėjimą. Rugsėjo mėn. Europos Komisija patvirtino sprendimą padidinti šiais metais biudžetui paremti skiriamų išmokų aukščiausią ribą nuo 30,5 iki 34,5 mln. EUR. Žinoma, teikdami paramą biudžetui pirmiausia siekiame skatinti reformas sutartuose sektoriuose, o ne tik užpildyti biudžeto spragas.

Tačiau, atsižvelgiant į esamą padėtį, ši parama yra daugiau nei priemonė papildyti ribotas biudžeto lėšas. Tai taip pat būdas padėti Moldovos Respublikos gyventojams įveikti šiuo metu patiriamus sunkumus.

Ypač džiaugiamės, kad Europos Parlamento nariai pareikalavo suteikti Moldovos Respublikai skubią paramą. Artimiausiu metu paprašysime jūsų paremti mūsų pastangas šioje srityje. Esame tikri, kad Parlamentas nedvejodamas patvirtins Moldovos Respublikai skirtos makrofinansinės pagalbos priemonių paketą, kai šis bus pateiktas. Tai leis mums užtikrinti, kad ši pagalba būtų suteikta tinkamu laiku.

Prieš baigdamas kalbą, ponios ir ponai, norėčiau trumpai pakalbėti apie padėtį Padnestrėje. Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad tokiomis sąlygomis, kai Moldovos Respublikoje vyksta dideli politiniai pokyčiai, mums labai svarbu neišleisti šios problemos iš akių. Derybos dėl šio konflikto sprendimo turėtų būti kuo skubiau atnaujintos 5+2 formatu. Šiuo atžvilgiu esame nusiteikę optimistiškai, nes naujoji šalies Vyriausybė savo programoje dar kartą patvirtino remianti šį principą. Europos Sąjungos įtaka šiame procese vis stiprėja.

Tikimės, kad naujosios Kišiniovo Vyriausybės pozicija šios problemos atžvilgiu bus aktyvi, nes tai padės išspręsti konfliktą. Mes savo ruožtu pradėjome įgyvendinti du Europos Komisijos finansuojamus projektų paketus, skirtus sustiprinti pasitikėjimą sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos ir ekonomikos sektoriais. Ši veikla yra mūsų nuolatinių platesnio masto pastangų išspręsti konfliktą dalis.

Ponios ir ponai, Moldovos Respublika stovi kryžkelėje ir politiniu, ir ekonominiu požiūriais. Esame visapusiškai įsipareigoję paremti šalies ateitį. Šiuo šaliai ypač svarbiu metu ir toliau darysime viską, kas įmanoma, kad mūsų parama būtų svari ir veiksminga ir kad ji būtų suteikta tinkamu laiku.

 
  
MPphoto
 

  Marian-Jean Marinescu, PPE frakcijos vardu.(RO) Moldovos Respublika dabar patiria rimtą ekonomikos, finansų ir institucinę krizę, nulemtą pasaulio ekonomikos ir finansų padėties ir ypač aštuonerių komunistinės Vyriausybės valdymo metų.

Ankstyvieji rinkimai, įvykę 2009 m. liepos mėn., ir Aljanso už europinę integraciją pergalė – tai svarbus žingsnis siekiant įgyvendinti Moldavijos piliečių puoselėjamus europinius siekius. Pergalė pasiekta pačių Aljanso partijų pastangomis, nepaisant komunistų veiklos, taip pat nepaisant padėties Padnestrėje įtakos ir Rusijos Federacijos įtakos. Turime žavėtis tais, kurie pasiekė šią pergalę, beveik tik savo jėgomis sugebėję sėkmingai laimėti Moldavijos piliečių pasitikėjimą.

Moldavijai reikia pagalbos. Nuo to priklauso naujosios Kišiniovo Vyriausybės stabilumas, taip pat tai, kokia kryptimi – Vakarų ar Rytų – ši buvusi Sovietų Sąjungos respublika ateityje pasuks. Esu įsitikinęs, kad Moldavija sulauks pagalbos iš įvairių pasaulio dalių, taip pat iš mūsų.

Europos Sąjunga neturi jokio kito pasirinkimo, tik duoti teigiamą atsaką į Moldavijos aljanso už europinę integraciją pastangas. Tai reiškia, kad būtina kuo skubiau pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Moldavijos asociacijos susitarimo, labai skubiai užmegzti konstruktyvų dialogą dėl vizų režimo panaikinimo Moldavijos piliečiams ir suteikti Moldovos Respublikai finansinę paramą, kad šalis galėtų padengti savo biudžeto deficitą. Europos Komisija privalo suteikti Moldavijai makrofinansinę paramą, kurios šiai šaliai taip reikia.

Pone Komisijos nary, įdėmiai klausiausi jūsų kalbos ir džiaugiuosi, kad Komisija skiria dėmesį Moldovos Respublikai ir kad rengiate makrofinansinės pagalbos priemonių paketą, tik visa tai taip pat priklauso nuo bendradarbiavimo su TVF. Norėčiau paprašyti jūsų, kad Komisija ir TVF spręstų klausimą dėl paramos Moldavijai ne lygiagrečiai, bet tarpusavyje bendradarbiaudami, kad neatsitiktų taip, jog TVF nieko nedarys tikėdamasis veiksmų iš Komisijos, o Komisija lauks, kol veiksmų imsis TVF.

 
  
MPphoto
 

  Kristian Vigenin, S&D frakcijos vardu. – (BG) Man buvo ypač malonu klausytis L. Orbano kalbos apie Europos Komisijos ketinimus Moldavijos atžvilgiu ir jos požiūrį į šią šalį. Manau, kad turime duoti Moldavijai labai aiškų ženklą iš europinių institucijų ir Europos Sąjungos kaip visumos ir suteikti šiai šaliai būtinąją finansinę ir ekonominę paramą. Tačiau turiu pabrėžti, kad politinė parama naujajai Vyriausybei ir jos pastangoms ištraukti Moldaviją iš sunkios padėties, kurioje šalis dabar atsidūrė, taip pat reikalinga. Po dviejų iš eilės įvykusių rinkimų ši Vyriausybė neabejotinai stengsis spręsti tikrąsias šalies gyventojų problemas, kurios pastaraisiais mėnesiais, jei ne metais, buvo antrame plane. Be to, turime nepamiršti, kad šiuo metu politinė padėtis Moldavijoje, nepaisant to, kad pastaruoju metu ji, regis, tapo stabilesnė ir palankesnė, labai greitai gali pakrypti kita linkme. Manau, kad šiuo metu dar visiškai neaišku, ar Moldavijai pavyks išrinkti prezidentą, ir jei to padaryti nepavyks, šalis neabejotinai surengs naujus rinkimus kitais metais. Tokia įvykių raida būtų pati nepalankiausia ne tik valstybei, bet ir Moldavijos žmonėms.

Būtent todėl remiame Komisijos pastangas. Manau, kad mūsų frakcija ir Parlamentas parems Europos Komisijos ketinimus. Be to, turime labai aiškiai įspėti Moldaviją, jos Vyriausybę ir dabartinę opoziciją, kad Moldavijai atėjo laikas imtis spręsti tikrąsias gyventojų problemas ir kad neturi būti jokių politinių žaidimų šalies piliečių sąskaita. Man atrodo, kad tokį griežtą įspėjimą Moldavijoje šiuo metu supras ir opozicija. Mes taip pat remiame sumanymą kuo greičiau sudaryti su Moldovos Respublika asociacijos susitarimą, kuris, kaip minėjo M. J. Marinescu, taip pat turėtų apimti klausimą dėl vizų režimo panaikinimo, nes ši rimta problema kelia įtampą tarp Moldavijos ir Rumunijos, bei klausimą dėl laisvosios prekybos zonos sukūrimo. Manome, kad, be Komisijos pasiūlytų neatidėliotinų priemonių, taip pat turime pasirūpinti, kad Rytų partnerystė, įsteigta šių metų viduryje, pradėtų tinkamai veikti. Turime parodyti tikruosius rezultatus, atitinkančius šios Europos Sąjungos politikos tikslus.

 
  
MPphoto
 

  Cristian Silviu Buşoi, ALDE frakcijos vardu. – (RO) Moldovos Respublika yra labai sunkioje ekonominėje padėtyje. Finansų krizė Europos Sąjungoje taip pat paveikė mūsų kaimynes, todėl privalome joms padėti.

Ekonomikos krizę Moldavijoje lėmė ne tik visuotinė krizė, bet pirmiausia tai, kad nebuvo imtasi skubių veiksmų, kurie buvo būtini Moldovos Respublikoje prasidėjus krizei. Tiesą sakant, dėl rinkimų buvusi komunistų administracija iškraipė vietos biudžetus, nes pirmenybė skirstant biudžeto asignavimus buvo teikiama toms valdžios institucijoms, kurias valdė komunistai. Be to, buvo nuspręsta dirbtinai išlaikyti tokį lėjos ir euro kursą, kuris turėjo padėti užtikrinti, kad šalia mūsų esančios šalies gyventojų krizė nepaveiktų. Taigi dabar, artėjant žiemai, iškilo pavojus, kad vietos valdžios organai pristigs pinigų sumokėti už šilumos energiją, o Vyriausybė neturės pakankamai lėšų atlyginimams ir pensijoms.

Palankiai vertiname mintį pradėti Moldovos Respublikos Vyriausybės, TVF ir Pasaulio banko derybas. Esu įsitikinęs, kad susitarimas bus pasirašytas ir jame bus atsižvelgta į Moldovos Respublikos ekonominę, politinę ir socialinę tikrovę. Moldovos Respublika yra keblioje politinėje ir ekonominėje padėtyje, todėl jai nereikėtų kelti sąlygų, kurių ji nepajėgs įgyvendinti.

Balandžio mėn. turėjome keletą progų aptarti klausimą dėl Moldovos Respublikos Europos Parlamente. Visi sutarėme, kad Europos Sąjunga privalo šią šalį finansiškai paremti. Dabar, kai šalies valdžios vairą perėmė liberalios europinės jėgos, klausimas dėl šios paramos tapo dar aktualesnis. Todėl Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu atvirai prašau Komisijos užtikrinti, kad į pasiūlymą, kurį ji ketina parengti, būtų įtraukti konkretūs makrofinansinės pagalbos pasiūlymai, nes Moldovos Respublikai skubiai reikia pagalbos padengiant biudžeto deficitą, kuris iki 2009 m. pabaigos galės sudaryti 14 proc. šalies BVP.

Rytų partnerystė gali būti panaudota kaip svarbi priemonė vidutiniu laikotarpiu, bet ji turi pradėti veikti kuo skubiau ir jai turi būti skirta pakankamai lėšų. Taip pat prašome, kad į būsimąjį asociacijos susitarimą būtų įtrauktas pasiūlymas dėl išplėstinės, visapusiškos ir bendros laisvosios prekybos zonos sukūrimo bei pasiūlymas dėl vizų režimo panaikinimo Moldavijos piliečiams.

 
  
MPphoto
 

  Werner Schulz, Verts/ALE frakcijos vardu. (DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, galbūt politinė padėtis Moldavijoje rytoj pagerės išrinkus Koalicijos už europinę integraciją remiamą prezidentą. Kitaip, kaip girdėjome, turės būti surengti nauji rinkimai ir tokiu atveju ES turės suteikti Moldavijai konstruktyvią pagalbą.

Ši pagalba, žinoma, negali būti apribota rinkimų stebėjimu ir šiuo atžvilgiu norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kaip galima užtikrinti aktyvesnį elektorato dalyvavimą bei didesnį rezultatų skaidrumą. Apie milijonas moldavų dirba Vakarų šalyse, ypač daug jų Italijoje, Portugalijoje ir Austrijoje. Paskutinių rinkimų metų jų aktyvumas siekė tik vienaženklio procentinio dydžio lygį ir tą galima logiškai paaiškinti. Pvz., Italijoje galima buvo balsuoti tik Romoje ir Bolonijoje, todėl daugybė moldavų, išsibarsčiusių po visą Italiją, dėl finansinių priežasčių negalėjo atvykti į šiuos miestus ir pasinaudoti šia galimybe balsuoti.

Mes, Europos Parlamentas, Komisija ir Taryba, taip pat Moldavijos Vyriausybė turėtume užtikrinti, kad kitiems rinkimams būtų įrengta daugiau balsavimo dėžių ir specialių balsavimui skirtų vietų, kad užsienyje gyvenantys moldavai galėtų dalyvauti rinkimuose, nes būtent iš jų galime tikėtis aiškaus įsipareigojimo šalies europinei integracijai, todėl norėčiau, kad sutelktumėte dėmesį ne tik į ekonominę ir finansinę paramą, bet taip pat į būtinybę suteikti šiai šaliai mūsų sąmoningą ir konstruktyvią politinę paramą.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Moldavija yra skurdžiausia Europos šalis, taip pat šalis, iš visų pusių apsupta sausumos, bet pastaruoju metu joje įvyko sėkmingi demokratiniai rinkimai. Dabar naujasis parlamentas turi protingai išsirinkti šalies prezidentą.

Tačiau šalis neabejotinai būtų turtingesnė ir saugesnė, jei jai netektų kentėti nuo dirbtinio teritorinio suskaidymo. Labai nedaug pažengta siekiant išspręsti įšaldytą konfliktą Padnestrėje, kuris prasidėjo apytikriai prieš septyniolika metų. Labiausiai padėtį blogina tai, kad Rusija finansuoja neteisėtą Tiraspolio režimą ir toliau dislokuoja šioje teritorijoje savo karinių pajėgų dalinius.

Įprastai vertiname Rusijos nuoširdumą pagal tai, kiek ji įsipareigojusi spręsti tokius konfliktus, bet reikalas tas, kad Rusija negali susilaikyti nesikišusi į Padnestrės, taip pat Gruzijos ir Ukrainos reikalus. Rusija tvirtina, kad Moldavija, kaip buvusi Sovietų Sąjungos respublika, yra jos įtakos sferoje. Tokie principai pasenę. Gali išaušti diena, kai Moldavija, kaip neabejotinai suvereni ir europinė šalis, gali tapti NATO ar net ES nare.

Dabar ES privalo padvigubinti pastangas padėdama Moldavijai spręsti svarbius klausimus ir suteikti šiai šaliai tinkamą finansinę pagalbą, kurios jai reikia, bet to neįvyks, jei bus naiviai siekiama atkurti draugiškus santykius su Kremliumi.

 
  
MPphoto
 

  Jiří Maštálka, GUE/NGL frakcijos vardu.(CS) Norėčiau pakalbėti apie abi šias problemas, taip pat apie pranešimą dėl Gruzijos. Mums duota pernelyg mažai laiko įvertinti tokius sudėtingus klausimus. Jaučiu pareigą pareikšti, kad Čekijos prezidento Václavo Klauso pareiškimai dėl padėties Moldavijoje bei Gruzijos ir Rusijos konflikto nebuvo klaidingi. Visa tai, žinoma, jau praeityje, tačiau šiandien iškilo naujų problemų ir nepaisant to, kad išrinkome Komisijos Pirmininką, naujos Komisijos dar neturime.

Norėčiau pasidžiaugti ataskaita dėl Gruzijos ir Rusijos konflikto ir pastangomis objektyviai įvertinti visą padėtį. Paskelbėme apie plataus užmojo Rytų partnerystės programą ir šiuo atžvilgiu norėčiau trumpai išdėstyti keletą pasiūlymų ir dėl Moldovos, ir dėl Gruzijos. Pirma, Rytų partnerystės projektas neturi būti vertinamas kaip politinė priemonė, nukreipta prieš Rusiją, bet turėtų būti naudojamas kaip priemonė spręsti problemas kartu su Rusija. Antra, klausimas ir dėl Moldavijos, ir dėl Gruzijos teritorinio vientisumo turi būti sprendžiamas pagal tarptautinės teisės normas, o ne taikant vadinamąjį Salonikų ir Kosovo variantą. Trečia, abi šalys pareiškė norą glaudžiau bendradarbiauti su Europos Sąjunga ir toks bendradarbiavimas turi apimti tinkamą finansinę paramą, taip pat tikrą politinę paramą, pvz., vizų režimo liberalizavimą. Ketvirta, abiem šalims reikia pagalbos konsultacijų srityje, pirmiausia konsultacijų, susijusių su valstybės institucijų, pvz., prezidentūros, parlamento, prokuratūros ir pan., valdymu. Penkta, abiem šalims skubiai reikia pagalbos kuriant teisinį pagrindą, padėsiantį užtikrinti saviraiškos ir žiniasklaidos laisvę, nes tai sustiprins šių šalių piliečių pasitikėjimą.

Kad visa tai galėtų būti įgyvendinta, Europos Sąjunga turi būti pasirengusi ir gebėti integruoti šias šalis į naująją Europą teikdama joms politinę ir finansinę paramą bei panaudodama kitus mechanizmus. Jei to nepadarysime, Rytų partnerystės programa bus vertinama tik kaip geopolitinis manevras ir šis projektas liks tik tuščiu sumanymu. Jei to nepadarysime, mumis tiesiog nusivils ir savo kadencijos pabaigoje išgirsime kalbant apie naujos oranžinės, rožinės ar kitokios spalvos revoliucijos būtinybę. Mes iš tikrųjų galėtume finansuoti šias revoliucijas, bet jos padėties neišspręs ir žmonių gyvenimo nepagerins.

 
  
MPphoto
 

  Bastiaan Belder, EFD frakcijos vardu.(NL) Pone pirmininke, finansinė ir ekonominė padėtis Moldavijoje gali būti apibendrinta keliais žodžiais: tai visiška katastrofa, kaip vakar mane informavo dr. Aneli Gabani, viena iš geriausių Europos eksperčių Moldavijos klausimu. Naujoji Vyriausybė viltį teikiančiu pavadinimu, – Aljansas už europinę integraciją – ir turinti perspektyvią programą rugsėjo 25 d. gal ir pradėjo eiti savo darbą, bet Komunistų partija tebėra stipri ir reikalaudama, kad būtų surengti nauji rinkimai, jau rengiasi, kaip spėjama, grįžti prie valdžios vairo.

Jeigu Europos Sąjunga nori paremti esamos Moldavijos Vyriausybės europinį kursą, Briuselis tuo turi kuo skubiau pasirūpinti. Todėl Taryba ir Komisija turi paraginti TVF kuo skubiau suteikti Moldavijai pagalbą nereikalaujant, kad šalis iš karto įvykdytų griežtus socialinius reikalavimus. Suteikime į reformas linkusiam kabinetui politinės erdvės kvėpuoti. Nereikia nė sakyti, kad pati Europos Sąjunga šiuo atveju taip pat privalo suteikti dosnų finansavimą. Nepaisant visko, politinė Moldavijos ateitis šiandien yra įtraukta į Europos darbotvarkę.

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda (PPE).(RO) Aš taip pat džiaugiuosi Komisijos ketinimu paremti Moldovos Respubliką. Moldovos Respublikai reikia paramos, skirtos šalies gyventojams. Tik taip Moldovos Respublikos piliečiai galės įgyti pasitikėjimo, kurio jiems reikia siekiant stabilumo ir augimo.

Makrofinansinės pagalbos priemonių paketas, dėl kurio čia buvo susitarta, be abejonės, turi būti kuo skubiau parengtas. Negalime delsti, kitaip Moldavijos gyventojai, užuot įgiję pasitikėjimo, nusivils. Be to, manau, kad Kišiniovo valdžia turi būti paremta politiškai, nes po daugelio metų šalis pagaliau pradėjo tikrai vertis Europos Sąjungai. Vyriausybės koalicijos pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai: koaliciją sudaro partijos, kurios iš tikrųjų siekia eiti kitu keliu, ne tokiu, kurį Moldavija buvo pirmiau pasirinkusi.

Ši politinė parama labai svarbi, ypač atsižvelgiant į pavojų – tą norėčiau ypač pabrėžti – kad Moldavija bus vertinama kaip vietos problema, tik kaip rumunų problema Europos Sąjungos viduje. Tačiau ši problema anaiptol nėra vietos problema. Tai Europos problema ir džiaugiuosi, kad EP nariai kalba šia tema labai įvairiais požiūriais. Juk Moldavija yra arti Europos ir dabar, kai ši šalis veriasi mums, privalome ją paremti, kitaip yra pavojus, kad vėl kartosis vilkinimai ir atidėliojimai, taip būdingi V. Voronino administracijai.

Demokratiniai pokyčiai ir ES parama taip pat gali padėti išspręsti Padnestrės problemą, nes šis regionas buvo atsidūręs aklavietėje. Taip atsitiko todėl, kad Kišiniovo valdžia nebuvo linkusi padaryti galą tokiai padėčiai ir šiuo klausimu laikėsi dviprasmiškos bei nekonstruktyvios pozicijos.

Baigdamas dar norėčiau pakalbėti apie vizų reikalavimą Moldavijos piliečiams. Padėtis šioje šalyje jokiu būdu nėra blogesnė nei Vakarų Balkanuose, todėl Moldovos Respublikos piliečiams turi būti suteikta galimybė laisvai keliauti.

 
  
MPphoto
 

  Cătălin Sorin Ivan (S&D).(RO) Kaip kalbėjau Europos Parlamente pirmadienį, Moldavijai reikia konkrečių veiksmų, o ne pažadų. Šiuo metu Moldavija iš visų mūsų žemyno šalių yra sunkiausioje ekonominėje padėtyje. Būtent todėl Europos Sąjungos institucijos turi rasti sprendimų, kaip suteikti Moldovos Respublikai neatidėliotiną makrofinansinę pagalbą.

Ši pagalba skirta padengti šalies biudžeto deficitą, siekiantį 14 proc. BVP. Jau labai seniai būtina pradėti derybas dėl naujo susitarimo su Moldavija. Dabar tokia galimybė atsirado ir tikimės, kad derybos vyks kuo sparčiau. Tačiau parlamentas Kišiniove yra sudėtingoje padėtyje. Dar yra pavojus, kad bus surengti nauji rinkimai. Naujo prezidento rinkimai, kuriuos iš pradžių buvo numatyta rengti rytoj, turėjo būti atidėti dešimčiai dienų.

Džiaugiuosi entuziazmu, su kuriuo Komisija paskelbė pradedanti šias derybas, ir tikiuosi, kad šis entuziazmas neišblės. Negalime nuvilti Moldavijos žmonių. Jiems reikia mūsų, jiems reikia Europos.

 
  
MPphoto
 

  Ryszard Czarnecki (ECR).(PL) Pone pirmininke, mūsų diskusijose dėl Moldavijos šiuose rūmuose buvo daug kalbama apie labai sunkią šalies ekonominę padėtį, bet, atvirai kalbant, padėtis šiandien yra daug geresnė nei prieš metus. Matome, kad Moldavija daro akivaizdžią pažangą judėdama link ekonomikos, gebančios užtikrinti šalies piliečių gerovę. Paradoksalu, kad Moldavija dabar yra geresnėje padėtyje nei prieš metus, o Ukraina, kuri buvo laikoma visiems sektinu pavyzdžiu, atsidūrė blogesnėje padėtyje.

Matome Moldavijos ir jos Vyriausybės daromą pažangą. Europos Sąjunga turi suteikti šiai šaliai aiškią europinę perspektyvą ir tvirtai paremti jos dabartinę valdžią, kad senas politinis košmaras nebesikartotų. Esama Moldavijos padėtis – tai aštuonerių komunistų valdymo metų padarinys, tad jei nenorime prisidėti prie nekompetentingos valdžios sugrįžimo prie šalies valdymo vairo, turime padėti esamai Moldavijos Vyriausybei ir Moldavijos žmonėms.

 
  
  

PIRMININKAVO: D. WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Lena Barbara Kolarska-Bobińska (PPE). – Ponia pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti Komisijos nariui ir Komisijai už visus pareiškimus dėl Moldavijos ir už žingsnius, kurių Komisija ketina imtis ateityje. Esu iš Lenkijos ir žinau, kokie svarbūs tokie žingsniai ir pareiškimai stiprinant silpną šalių demokratiją pareinamuoju laikotarpiu. Moldavijoje vykstantys pokyčiai svarbūs šalies gyventojams, taip pat labai svarbūs visam regionui. Tą noriu pabrėžti.

Pereinamuoju laikotarpiu daugelyje šalių, kadaise buvusių Sovietų Sąjungos respublikų, reformos labai trapios ir Moldavijos sėkmė galės būti svarbiu pavyzdžiu bei teigiamu signalu kitoms proreformistinėms grupėms posovietiniame regione.

Kalbant apie dabartinės Vyriausybės ir esamos Moldavijos padėties trapumą, reikėtų prisiminti, kas vyko šioje šalyje dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai dėl sunkios ekonominės padėties šalyje pristigo lėšų pensijoms ir atlyginimams ir buvo sustabdytos reformos. Dabar kalbame apie pagalbą šalies ekonomikai, bet taip pat turime nepamiršti būtinybės stiprinti institucijas. Pagrindinį vaidmenį demokratinėse valstybėse atlieka institucijos: politinės institucijos, institucijos, susijusios su teisine valstybe, teismų sistema bei spaudos laisve.

Pastaruoju metu Lenkija daug padarė, kad padėtų Moldavijai rinkimuose ir rengiantis jiems, bet manau, kad kaip tinkamą priemonę pirmiausia turime panaudoti Rytų partnerystę, nes ji suteikia daug galimybių. Manau, kad svarbių žingsnių turi imtis ne tik Komisija, bet ir mes, Parlamentas. Tad kai gausime visus dokumentus, turėsime kuo greičiau priimti sprendimus, padėsiančius rasti išeitį iš šios padėties.

 
  
MPphoto
 

  Monica Luisa Macovei (PPE). – Ponia pirmininke, europinė Moldovos Respublikos Vyriausybė negali būti palikta viena spręsti rimtų ekonomikos problemų. Primygtinai reikalauju, kad šaliai būtų suteikta didesnė pagalba nei paketas, dėl kurio Komisija jau susitarė.

Finansinė pagalba turi būti skirta kaip parama gyventojams ir reformoms, kurias šalis, raginama Europos Sąjungos, turi įgyvendinti. Europos Sąjunga privalo suteikti šioms reformoms svarią ir skubią finansinę paramą ir sukurti stebėsenos mechanizmą, kuriuo būtų užtikrintas ir paremtas tinkamas ES lėšų valdymas. Galiausiai su Moldovos Respublika turi būti pasirašytas asociacijos susitarimas, kokius esame pasirašę su kitomis šalimis taikant Europos kaimynystės politiką. Taip pat būtina pradėti derybas dėl vizų režimo liberalizavimo ir siekti, kad tai iš tikrųjų įvyktų.

 
  
MPphoto
 

  Elena Băsescu (PPE).(RO) Moldovos Respublikoje ekonomikos krizė taip pat stipriai jaučiama. Rumunija ir Moldovos Respublika palaiko ypač glaudžius ekonominius ryšius. Mano šalis yra pagrindinė Moldavijos eksporto paskirties šalis ir antrasis pagal dydį jos importo šaltinis. Tačiau šiems komerciniams mainams labai pakenkė buvusios komunistų administracijos nustatytas vizų režimas, bet panaikinus jį šie mainai atnaujinti.

Komisijos pažadėto 100 mln. EUR kredito suteikimas turi būti pagreitintas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, į Kišiniovą artimiausiu metu galėtų būti nusiųsta TVF misija. Lenkija taip pat pažadėjo suteikti Moldavijai svarią pagalbą. Europos Sąjunga turi atsižvelgti į tai, kad liepos mėn. įvykusių rinkimų rezultatas byloja apie tai, jog Moldovos Respublikos piliečiai veriasi Europai.

Dabar reikia, kad Europos Sąjunga rimtai įsikištų, kol neprasidėjo žiemos sezonas, kad bet kokios antieuropinės jėgos neturėtų galimybės pasinaudoti esama sunkia Moldovos Respublikos padėtimi. Iki šiol Moldovos Respublikos nepasiekė nė vienas euras.

 
  
MPphoto
 

  Victor Boştinaru (S&D).(RO) Moldavijos piliečių valia šalyje įvyko radikalus pokytis ir prie valstybės vairo stojo proeuropinė Kišiniovo Vyriausybė, nuoširdžiai norinti įsipareigoti įgyvendinti Moldovos Respublikai tinkamą europinį projektą.

Šiuo metu Moldavija patiria rimtų ekonominių ir socialinių sunkumų ir Europos Sąjunga privalo parodyti, kad šis simbolinis žodis „solidarumas“ galioja ne tik per rinkimų kampanijas. Privalome parodyti, kad mes, Europos Sąjunga, pasirengę pateisinti šios šalies piliečių lūkesčius. Atsidūrusiai pražūtingoje padėtyje, kurioje šalį paliko V. Voronino valdymo režimas, patiriančiai ekonomikos krizės padarinius, ypač turint omeny problemas, susijusias su artėjančiu žiemos sezonu, Moldovos Respublikai dabar reikia pagalbos. Kalbėdami apie TVF, turime neužmiršti, kad daugelis Europos Sąjungos valstybių narių yra pagrindinės Tarptautinio valiutos fondo veiklos dalyvės, todėl sprendimai turi būti priimti dabar.

 
  
MPphoto
 

  Zigmantas Balčytis (S&D).(LT) Iš tikrųjų teko stebėti rikimus Moldovoje, ir šita situacija žinoma iš vidaus. Tai yra valstybė, kuri turi iš tikrųjų gana sudėtingą istorinę praeitį – yra Padniestrė, yra Gagauzija, yra Moldova ir daugelis kitų dalykų. Beveik visos valstybės, kurios yra išėjusios iš postsovietinės sistemos, pirmiausia reikalauja tam tikros finansinės paramos. Ir todėl tikrai skatinčiau kuo greičiau pradėti derybas ir inicijuoti derybas su Tarptautiniu valiutos fondu, nes šią valstybę ir šią vyriausybę, kuri yra susiformavusi po paskutinių rinkimų ir eina demokratijos keliu, mes visi iš tikrųjų turėtumėm paremti. Aš manau, kad labai gerai buvo kolegų pasakyta dėl tam tikrų ateities žingsnių, tai yra dėl laisvos prekybos zonos galimybės atvėrimo, dėl vizų režimo, – tai yra kasdieniai klausimai, kuriuos ateityje mes taip pat turėsime išspręsti.

 
  
MPphoto
 

  Agustín Díaz de Mera García Consuegra (PPE).(ES) Ponia pirmininke, norėčiau oficialiai pareikšti savo nuomonę.

Pasisakau už Europos Sąjungos paramą Moldavijos pastangoms įveikti kritinę padėtį. Pasisakau už Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Sąjungos finansinę paramą, už skubią paramą ir finansinę pagalbą Moldavijos žmonėms. Pasisakau už politinės paramos teikimą koalicinei Vyriausybei Kišiniove, nes šis pokytis atvers vartus vilčiai. Šie vartai turi būti laikomi atverti teikiant finansinę pagalbą.

Moldavijos žmonėms turi būti suteikta galimybė laisvai keliauti, todėl pasisakau už tinkamą vizų politiką. Taip pat tvirtai ir ryžtingai pasisakau už tai, kad su Moldavija būtų sudarytas asociacijos susitarimas. Ponia pirmininke, man neatrodo, kad 100 mln. EUR yra pakankama suma. Mes žūtbūtinai turime suteikti Moldavijai neatidėliotiną ir skubią pagalbą.

 
  
MPphoto
 

  Ioan Enciu (S&D).(RO) Vis labiau padrąsinančios žinios, kurias Europos Sąjunga pastaruoju metu siunčia Kišiniovui, šalyje priimamos labai entuziastingai, nes dauguma šalies piliečių puoselėja dideles viltis, kad jų šalis taps Europos dalimi. Šie jų siekiai puikiai suprantami.

Europos Sąjunga turėjo ne vieną progą parodyti, kad geba padėti savo narėms įveikti ekonominės padėties sunkumus ir kad turi tam reikalingų mechanizmų. Tačiau yra priežasčių, keliančių tam tikrą rūpestį, kad moldavų entuziazmas gali išblėsti. Pirmoji priežastis yra ta, kad Moldavijai siūlomame susitarimo modelyje nepateikiamos tokios pačios garantijos dėl integracijos, kokias pasiūlėme Vakarų Balkanų valstybėms Stabilizacijos ir asociacijos susitarime. Kita vertus, deryboms dėl susitarimo reikės daugiau laiko ir apie tai buvo pasakyta jau iš pat pradžių.

Manau, kad Europos Sąjunga taip pat turi kuo skubiau pateikti Moldavijai alternatyvą, pvz., plataus masto ekonominės pagalbos planą, gal net ką nors panašaus į Maršalo planą, tik mažesnio masto.

 
  
MPphoto
 

  Leonard Orban, Komisijos narys. – (RO) Pastebėjau labai svarbų dalyką: Parlamentas siekia sustiprinti ryšius su Moldovos Respublika ir priartinti šią šalį prie Europos Sąjungos, todėl yra pasirengęs suteikti jai politinę paramą.

Norėčiau konkrečiai atsakyti į kai kuriuos šiose diskusijose minėtus klausimus. Vienas iš svarbiausių klausimų susijęs su Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo veiklos teikiant Moldavijai makrofinansinę pagalbą derinimo. Kaip sakiau, mes glaudžiai bendradarbiaujame su TVF derindami pagalbos teikimo procedūras. Dar negalime pasakyti, kokio pobūdžio bus šie susitarimai, bet manau, kad Europos Sąjunga taip pat pageidaus į paramos suderinimo programą įtraukti reformas, kurios, mūsų nuomone, yra labai svarbios siekiant užtikrinti ateityje tinkamą šalies valdymą ir tvarų jos ekonomikos augimą.

Remiantis patirtimi, sukaupta įgyvendinant kitoms šalims skirtos makrofinansinės pagalbos programas, visai tikėtina, kad derantis dėl konkrečių šios pagalbos teikimo procedūrų bus susitarta dėl tam tikrų sąlygų, susijusių, pvz., su tinkamu valdymu, kurį minėjo keletas kalbėtojų, taip pat su Europos kaimynystės politikos suderinimu. Noriu dar kartą pabrėžti: pagal galiojančias taisykles vien tik savo jėgomis makrofinansinės pagalbos suteikti negalėsime. Todėl reikia, kad Moldovos Respublikos valdžia ir Tarptautinis valiutos fondas pasirašytų susitarimą. Jei toks susitarimas nebus sudarytas, konkreti makrofinansinė pagalba, apie kurią kalbėjome, negalės būti suteikta.

Tačiau noriu patikinti jus, kad mes deriname savo veiksmus su Tarptautiniu valiutos fondu. Šiuo metu Kišiniove lankosi TVF delegacija. Kaip sakiau, mūsų kolegos iš Finansų ir ekonomikos reikalų generalinio direktorato taip pat yra Kišiniove ir derina dialogą su Tarptautiniu valiutos fondu, taip pat su Moldovos Respublikos valdžia.

Kitas klausimas, kurį minėjo kalbėtojai, susijęs su kitokio pobūdžio pagalba, pagalba, skirta Moldavijos žmonėms, kurią Europos Sąjunga gali suteikti Moldovos Respublikai siekdama parodyti, kad mes iš tikrųjų norime paremti ne tik šalies valdžią, bet ir jos gyventojus. Norėčiau pateikti tik kelis pavyzdžius, kokią konkrečią naudą Bendrijos pagalba davė ir tebeduoda šalies gyventojams.

Iš dalies finansuojame kelių infrastruktūros projektus, Kišiniovo oro uosto modernizavimą, didžiausios šalyje Respublikinės klinikinės ligoninės Kišiniove išplėtimą, taip pat pirminės medicinos pagalbos pajėgų stiprinimą. Šių metų pavasarį šešiasdešimt Moldovos Respublikos klinikų aprūpinome medicinos įranga, kurios vertė siekia 4,5 mln. EUR.

Pagal vienam gyventojui tenkančią pagalbą ši šalis yra antroji didžiausia po Okupuotųjų Palestinos Teritorijų Bendrijos pagalbos gavėja. Parama biudžetui, teikiama įgyvendinant Europos kaimynystės politiką, 2007 m. sudarė 40 mln. EUR, o šiais metais išaugo iki 62 mln. EUR. Prognozuojama, kad ši parama toliau dar didės.

Šiuo metu dar negalime tiksliai pasakyti, kokios vertės bus finansinės pagalbos priemonių paketas, apimsiantis makroekonominę paramą bei kitas programas ir kitų rūšių paramą, kurią ketiname teikti. Tikslią sumą galėsime nurodyti sudarę su Moldovos Respublikos valdžia susitarimą, kuriame bus atsižvelgta į konkrečius šalies poreikius.

Paminėti dar du klausimai. Vienas iš jų susijęs su derybų dėl naujojo asociacijos susitarimo pasirašymo su Moldovos Respublika tvarkaraščiu. Noriu pasakyti jums, kad praeitą savaitę Europos Komisija nusiuntė į Kišiniovą delegaciją, kuriai pavesta teikti šalies valdžiai technines konsultacijas, susijusias su derybomis dėl naujojo susitarimo.

Šios konsultacijos apima derybų formatą, tikslus ir tvarkaraštį, taip pat būsimojo susitarimo dalis. Taigi dėl šio klausimo deramės.

Paskutinis klausimas, kurį norėčiau paminėti – tai klausimas dėl vizų režimo panaikinimo. Pagal 2009 m. gegužės 7 d. bendrą pareiškimą, kuriuo pradėtas Rytų partnerystės projektas, Europos Sąjunga ketina priimti priemones dėl laipsniško perėjimo prie bevizio režimo ir ilgalaikėje perspektyvoje visiško vizų režimo panaikinimo visoms šioje partnerystėje dalyvaujančioms šalims. Vizos bus panaikintos, kai šalys įgyvendins sąlygas, susijusias su tinkamu valdymu ir saugumu bei judėjimo saugumo užtikrinimu.

Šiuo metu Europos Komisija labai susidomėjusi laukia Tarybos diskusijų dėl struktūrinio dialogo dėl vizų režimo panaikinimo su Moldovos Respublika rezultato. Komisija savo ruožtu aktyviai skatino ir tebeskatina Moldovos Respublikos valdžią toliau įgyvendinti reformas teisingumo, laisvės ir saugumo srityse, kurios neabejotinai palengvins diskusijas dėl vizų režimo liberalizavimo.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Europos Komisijos pranešimas dėl ekonominės ir finansinės padėties Moldovos Respublikoje yra visiškai aiškus. Vyriausybei Kišiniove dabar sunkus laikas, ne tik dėl pasaulio ekonomikos nuosmukio, bet taip pat dėl netinkamų ar pavėluotų pirmesnės Vyriausybės ekonominių sprendimų. Tačiau šiuo metu galime būti tikri dėl aiškiai pareikšto Moldovos Respublikos pasirinkimo eiti europiniu keliu, o ne būti tik šalimi, turinčia bendrą sieną su Europos Sąjunga.

Šiuo metu Moldavijai reikia paramos, kuri padėtų jai įveikti ekonomikos nuosmukį, taip pat sąjungininkų. Moldavija yra neatskiriama Europos dalis ir Bendrija galėtų paremti šią šalį konkrečiomis priemonėmis, ne tik skatinimu bei pareiškimais dėl paramos ar draugiškų santykių atkūrimo. Gyvename tarpusavyje susijusioje ir globalioje Europoje, kurioje jokia vyriausybė tik savo jėgomis stebuklų nepadarys, ypač šalyje, kurios gyventojais buvusi valdžia pernelyg ilgai nesirūpino.

Moldavijai ištiesta Europos pagalbos ranka bei draugiškesni Kišiniovo ir Briuselio santykiai padidins investuotojų pasitikėjimą šia šalimi. Ilgalaikėje perspektyvoje tai padės pasiekti stabilumą ir augimą.

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. (RO) Moldovos Respublikos kelias į demokratiją buvo sunkus ir dabar ji pasuko keliu, vedančiu į Europą. Tačiau naujoji daugumos Vyriausybė Kišiniove yra pažeidžiamoje padėtyje, nes balsavimas parlamente dėl Moldavijos prezidento paskyrimo atidėtas.

Sudėtinga ekonominė padėtis, su kuria naujoji Vyriausybė susidūrė, gali turėti rimtų socialinių ir politinių padarinių. Tokiomis aplinkybėmis šaliai reikalinga skubi ir svari Europos Sąjungos parama daugelyje sričių, įskaitant tris būsimojo asociacijos susitarimo dalis: politinį susitarimą, susitarimą dėl laisvosios prekybos ir susitarimą dėl vizų režimo panaikinimo.

Finansinė parama labai svarbi siekiant užtikrinti šios valstybės stabilumą ir skatinant joje demokratines bei ekonomines reformas. Iš tikrųjų TVF ir ES privalo suteikti Moldavijai didelę makroekonominę pagalbą, kad šalis galėtų padengti savo biudžeto deficitą bei kito laikotarpio socialines išlaidas.

Noriu išreikšti viltį, kad po prezidento rinkimų Moldavijoje ir pokyčių Europos Komisijoje bei Taryboje klausimui dėl europinės pagalbos mūsų artimiausiai kaimynei, kurios teritorijoje tebevyksta arčiausiai ES sienų įsižiebęs konfliktas, tebebus teikiama prioritetinė svarba. Į tai, kad visai šalia mūsų vyksta konfliktas, būtina labai rimtai atsižvelgti, nes tokia padėtis gali turėti tiesioginės įtakos stabilumui Rytų Europoje bei Europos sienų saugumui.

 
  
MPphoto
 
 

  Rafał Kazimierz Trzaskowski (PPE), raštu.(PL) Moldovos Respublika yra labai svarbi Europos Sąjungos partnerė ir padėtis šios šalies viduje turi įtakos viso regiono stabilumui. Naujoji Vyriausybė norėtų, kad Moldavija ateityje taptų Europos Sąjungos dalimi, todėl turėtume paremti ją, kad šalis galėtų toliau eiti teigiamų pokyčių keliu. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu išnaudoti bendradarbiavimo įgyvendinant Rytų partnerystės projektą teikiamas galimybes, apimančias asociacijos susitarimo sudarymą ir vizų politikos liberalizavimą. Europos Sąjunga turi atminti, kaip svarbu paremti posovietines valstybes, siekiančias demokratizuoti savo politinį gyvenimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Iuliu Winkler (PPE), raštu. (RO) Tai, kad Tarybai pirmininkaujanti Švedija paskelbė ketinanti kuo skubiau pradėti derybas dėl naujo susitarimo su Moldovos Respublika, pakeisiančio dabar galiojantį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, yra daugiau nei sveikintina, ypač atsižvelgiant į naują politinę padėtį šioje šalyje. Moldovos Respublikos europinį likimą patvirtino parlamente sudaryta Kišiniovo europinė daugumos Vyriausybė.

Manau, kad ypač dabar, kai ekonomikos krizės padariniai itin juntami, Europos Sąjunga privalo paremti Moldovos Respubliką, taip pat ir finansiškai, ir nustatyti mechanizmus, padėsiančius skatinti reformas Moldovos Respublikoje, kurios savo ruožtu priartins šalį prie jos siekio tapti ES nare įgyvendinimo. Mechanizmai, apimantys ekonominį bendradarbiavimą ir komercinius susitarimus, yra galingi įrankiai, padėsiantys užtikrinti, kad europinis Moldovos Respublikos likimas taptų tikrove.

Lengvatinės prekybos sąlygos, kurias Europos Sąjunga suteikė 2006 m. pradžioje, ir Moldovos dalyvavimas Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarime 2007 m. kartu su visomis Vakarų Balkanų šalimis, įskaitant kandidates tapti ES narėmis, sieja šios šalies ekonomiką su Europos viena bendra rinka. Tai aspektas, suteikiantis Moldavijai jos integracijos į ES perspektyvą. Manau, kad Europos institucijos privalo teikti ypatingą svarbą ne tik politiniams ryšiams su Moldovos Respublika, bet taip pat ekonominiams ir komerciniams ryšiams su šia šalimi.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika