Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2009 m. lapkričio 23 d. - Strasbūras

16. Vienos minutės pasisakymai svarbiais politiniais klausimais (pratęsta)

  Pirmininkas. – Tęsiame vienos minutės pasisakymus svarbiais politiniais klausimais.

  Jörg Leichtfried (S&D). – (DE) Pone pirmininke, keičiantis klimatui ir vykstant visuotiniam atšilimui labai akivaizdu tampa tai, kad mes turime mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir taupyti energiją. ES jau bando rodyti kelią šioje srityje, kartais jai sekasi labiau, kartais – prasčiau. Kartais taip pat akivaizdžios pastangos išpilti kūdikį kartu su vonios vandeniu, būtent taip yra su vadinamąja Ekologinio projektavimo direktyva.

Toje vietoje, kur aš išrinktas, veikia labai sėkminga įmonė Austria Email AG, gaminanti elektrinius boilerius. Tai Austrijoje labai praktiška ir naudinga, nes dauguma mūsų elektros gaunama iš hidroelektrinių, todėl nekenkiama aplinkai.

Dabar pasirodo, kad ateityje Ekologinio projektavimo direktyva bus draudžiami tokie boileriai, vietoj jų žmonės bus verčiami naudotis arba dujiniais šildytuvais, arba dujinėmis krosnimis, kas, mano požiūriu, yra nesąmonė, nes tai labiau kenkia aplinkai nei boileriai. Be to, Austrijoje dabar kilo pavojus, kad bus prarasta 400 darbo vietų.

Mes ne to siekiame. Tai neigiama plėtra. Jei norime apsaugoti aplinką, turime iš tikrųjų imtis priemonių, kurios būtų protingos, naudingos ir, svarbiausia, tinkamos. Tačiau neturime rizikuoti darbo vietomis dėl produkto, kuris iš tikrųjų neatrodo tikslingas.

  Véronique De Keyser (S&D). – (FR) Pone pirmininke, mums Euronews yra langas į pasaulį, tai kanalas, kuriuo aš labai žaviuosi, bet mane dažnai stebina jo reklamų turinys.

Šį rytą įsijungusi televizorių mačiau Makedonijos reklamą. Ir ką aš perskaičiau? „Mokesčių rojus verslui, vidutinis uždarbis 370 EUR, 10 % pajamų mokestis“ ir pan.

Jei Makedonija taip ketina teikti savo paraišką dėl stojimo į Europos Sąjungą ir jei aš paklausiu savo regiono žmonių: „ar norite, kad Makedonija įstotų į ES?“ – patikinu jus, tai nepavyks. Tuo metu, kai mes diskutuojame apie didžiausio palankumo zonas Europoje ir kovojame su socialiniu dempingu, ar galime leisti, kad tokios reklamos būtų langas į socialinę Europą? Nemanau.

Mane taip pat nustebino Irano reklama; tuo metu, kai ten vyko viešas užmėtymas akmenimis, mes leidome rodyti tos nežemiškos šalies reklamas.

  Pat the Cope Gallagher (ALDE). – Pone pirmininke, visi girdėjome apie savaitgalį Airijoje kilusius potvynius, kurie padarė didelės žalos daugeliui namų, įmonių, ūkių, kelių ir vandens sistemų. Atkūrimo išlaidos, nors dar per anksti skaičiuoti, galėtų būti maždaug 500 mln. EUR. Tačiau tinkamoms kovos su tokiais potvyniais priemonėms įdiegti ir užtikrinti, kad tai nepasikartotų, gali prireikti milijardų.

Pasirodo, Europos solidarumo fondas gali būti per daug ribotas tokiai padėčiai ištaisyti. Bet vis tiek tikiuosi, kad būtų galima svarstyti paraišką, o jei ne – siūlau, kad regioninė paraiška galėtų būti palankiai apsvarstyta, kadangi paveikta šalies šiaurė, vakarai ir pietūs. Nuo siaubingų potvynių nukentėjo daugelis žmonių tose vietose, kuriose aš išrinktas į EP, įskaitant Golvėjaus, Mėjaus, Klero, Leitrimo, Roskomono grafystes, taip pat Airijos pietuose. Kreipiuosi į Komisiją ir prašau pragmatiškos ir skubios pagalbos.

(GA) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti už suteiktą progą iškelti šį svarbų klausimą dėl mano šalyje kilusių potvynių.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Lapkričio 6–8 d. Salvadorą nusiaubęs uraganas IDA pareikalavo 200 gyvybių, bent 18 žmonių dingę be žinios, 15 000 benamių, 80 sugriautų mokyklų, sunaikintas žemės ūkio derlius ir būtina infrastruktūra, kaip antai gatvės, elektros tinklai, vandentiekis, komunikacijos ir sveikatos paslaugos.

Atsižvelgiant į tai, kad Salvadoras yra viena iš Centrinės Amerikos šalių, patiriančių daugiausia ekonominių ir socialinių sunkumų, būtina, kad Europos Sąjunga suteiktų didžiulę paramą socialiniam chaosui, kurį sukėlė ši gamtos nelaimė, sutvarkyti. Salvadoro Vyriausybė apskaičiavo, kad, atsižvelgiant į šalies pažeidžiamumą dėl tokių gamtos nelaimių, šaliai atstatyti tai, kas sugriauta, ir rekonstrukcijos ir rizikos mažinimo planui įgyvendinti prireiks daugiau kaip 1 mlrd. EUR. Todėl šalis siekia išlaisvinti nepaprastai padėčiai skirtas lėšas ir kitais tikslais nukreipti iš Europos Sąjungos gautas lėšas.

Tai kreipimasis, pone pirmininke. Mes prašome, kad jis būtų perduotas Europos Komisijai ir Tarybai.

  James Nicholson (ECR). – Pone pirmininke, didžiulės problemos, susijusios su „nuosavybės teise“, daugeliui Europos Sąjungos piliečių, kurie investavo į nuosavybę tokios šalyse kaip Ispanija, Bulgarija ir Turkija, toliau kelia stresą, finansinę pražūtį ir apskritai galvos skausmą. Taip yra nepaisant sutelktų daugelio Europos Parlamento narių pastangų dirbti savo rinkėjų vardu ir nepaisant Parlamento atliktų ilgai trukusių susijusių tyrimų, kurie, visi gerai žinome, užbaigti 2009 m. kovo mėn. puikiai įvertintu M. Auken pranešimu.

Skundų dėl problemų, kylančių dėl nuosavybės sandorių tose šalyse, gavau iš daugelio rinkėjų. Daugybė žmonių atsidūrė tokioje padėtyje, kai dėl sudėtingų zonų nustatymo įstatymų ir miestų plėtros politikos jų nuosavybė konfiskuota be jokios kompensacijos.

Didžiulį rūpestį man kelia tai, kad ES nesiėmė jokių griežtų veiksmų šiaip problemai spręsti, nepaisant plataus sutarimo, kad pažeidžiamos pagrindinės Europos Sąjungos piliečių teisės. Tokios praktikos legalumas ir teisėtumas geriausiu atveju yra abejotinas, o blogiausiu – atskleidžia iškreiptą požiūrį į miestų plėtrą.

  Nikolaos Salavrakos (EFD). – (EL) Pone pirmininke, leiskite pritarti kolegų rūpesčiui dėl skirtumų tarp Turkijos integracijos į Europos Sąjungą pažangos ataskaitos ir Wall Street Journal Europe neseniai išspausdinto straipsnio, kuriame teigiama, kad Turkijos ministras pirmininkas, neseniai lankydamasis Irane, patvirtino, – ir parėmė Irano požiūrį, – kad Irano branduolinė programa, jo žodžiais, skirta tik taikiems ir filantropiniams tikslams. Šį skirtumą patvirtina ir tai, kad apskritai Turkijos elgesys – pvz., tai, kas susiję su lapkričio 8–9 d. Sudano prezidento vizitu į Stambulą – kelia didelių problemų. Kadangi padėtis yra tokia, būčiau labai dėkingas, jei kolegos nariai atsižvelgtų į tai.

  Andrew Henry William Brons (NI). – Pone pirmininke, Europos Sąjunga norėtų save matyti kaip demokratinę 27 demokratinių valstybių sąjungą, bet turime pažvelgti į tikrovę. Belgijoje vos prieš kelerius metus valstybė ėmėsi žingsnių didesnėms politinėms partijoms uždrausti. Vokietijoje panašiu metu nesėkmingai stengtasi uždrausti partiją dėl valstybės slaptųjų tarnybų inkriminuojančių teiginių. Vengrijoje valstybė fiziškai puola opozicijos partijas, suima ir kankina jų narius. Jungtinėje Karalystėje įnirtingos sukarintos pajėgos, remiamos valdančiosios partijos ir opozicijos lyderio, vykdo smurtines ir kai kuriais atvejais ginkluotas atakas prieš oponentus.

Beveik visose Europos Sąjungos šalyse yra nesmurtinio žodžio laisvės apribojimų. Iš tikrųjų, Europos Sąjunga pirmoji bando įstatymais drausti įvairias būsenas – fobijas, kaip jie tai įvardytų.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Pone pirmininke, atsižvelgdamas į tai, kad pradėtos derybos dėl Europos Sąjungos ir Turkijos susitarimo dėl nelegalių imigrantų readmisijos, norėčiau pažymėti, kad mums reikia Turkijos įsipareigojimo bendradarbiauti mažinant nelegalią imigraciją. Šiuo atžvilgiu Parlamentui norėčiau priminti, kad 76,5 proc. visų prie Europos Sąjungos sienų suimtų nelegalių imigrantų suimta prie Graikijos sienos. Puikiai žinau, kad tais atvejais, kai bendradarbiauta su trečiosiomis šalimis, pvz., Italijai su Libija, Ispanijai su Mauritanija, gauta apčiuopiamų rezultatų. Todėl mums reikia siekti pažangos readmisijos susitarimais; Turkija turi bendradarbiauti su FRONTEX, Graikijos valdžios institucijomis ir Europos Sąjungos institucijomis.

  Tunne Kelam (PPE). – Pone pirmininke, Europos Sąjungoje yra tik viena tarptautinė misija, stebinti, kaip įgyvendinami rugpjūčio ir rugsėjo mėn. pasirašyti Rusijos ir Gruzijos susitarimai. Baronienė Ashton dabar turėtų labai aiškiai Rusijai pasakyti, kad ji turi užtikrinti ES misijos patekimą į separatistinės Gruzijos teritoriją be jokio tolesnio atidėliojimo.

Šiandien į Sankt Peterburgą atplaukė Prancūzijos Mistral tipo sraigtasparnius galintis plukdyti laivas. Planas parduoti šį šiuolaikišką karo laivą Rusijai prilygsta Kremliaus apdovanojimui už invaziją į Gruziją praėjusiais metais. Rusijos laivyno vado žodžiais, tokio tipo laivas 2008 m. rugpjūčio mėn. Rusijos laivynui būtų leidęs misiją įvykdyti ne per 26 valandas, bet per 40 minučių. Tokiu atveju prezidentas N. Sarkozy būtų neturėjęs laiko sustabdyti V. Putiną nuo Gruzijos sostinės okupacijos.

Aprūpinti Rusiją naujausiomis NATO technologijomis reiškia prisiimti atsakomybę už Kremliaus jėgos šalininkų kurstymą įgyvendinti praėjusio rugsėjo karinių veiksmų planus.

  Alan Kelly (S&D). – Pone pirmininke, mums čia susitikus Strasbūre pusė Korko gyventojų mano rinkimų apygardoje Mansteryje neturi vandens savo namuose – ir tai 2009 m.!

Korko universitetinis koledžas turėjo būti uždarytas visai savaitei, daugelis mano Alma Mater studentų iš esmės liko be namų. Parduotuvių ir namų savininkų bei ūkininkų laukia šimtų milijonų eurų sąskaitos po baisiausio potvynio, kokį tik mena Korkas, Tipereris ir labiausiai Golvėjus.

Po 2002 m. Vidurio Europą nuniokojusių potvynių ES sukūrė solidarumo fondą siekdama padėti nuo gamtos nelaimių, kaip antai potvyniai, nukentėjusioms valstybėms narėms. Paskutiniai tokią pagalbą gavo mūsų kolegos Rumunijos šiaurės rytuose. Taisyklėse sakoma, kad pagalba galima naudotis tam tikromis aplinkybėmis, kai kyla nepaprastų regioninių nelaimių.

Dabar raginu pirmininką J. M. Barroso ir Komisijos narį P. Sameckį palankiai įvertinti Airijos paraišką gauti pagalbą iš šio fondo. Visų pirma raginu Airijos Vyriausybę skubiai susisiekti su Komisija ir pateikti paraišką. Svarbu, kad ES ir Parlamentas teiktų paramą įvairioms Airijos bendruomenėms, kurioms padaryta didžiulė žala.

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D). – (HU) Šiaurinėje Vengrijos dalyje kelios dešimtys tūkstančių žmonių atvyko per sieną iš Slovakijos dirbti, keli tūkstančiai žmonių persikėlė ir dabar gyvena šiaurinėje Vengrijos dalyje – Raikoje ir kituose kaimuose. Dėl puikios infrastruktūros ir Šengeno sutarties jie dirba Slovakijoje, o gyvena Vengrijoje. Tai puikus naudos, kurią duoda Europos Sąjunga, pavyzdys.

Remiantis tyrimais, Vengrijoje gyvenantys slovakai naujai pasirinktose apylinkėse jaučiasi kaip namuose, o vietos valdžios institucijos dabar ketina steigti darželius ir mokyklas, kuriuose būtų kalbama slovakų kalba, nors tai ir ne Vengrijos piliečiai, nes dvikalbystė Vengrijoje yra didelė vertybė.

Priešingas procesas vyksta Slovakijoje, kur tūkstantį metų gyvenanti vengrų etninė bendruomenė labai diskriminuojama kalbos teisių požiūriu – vengrų kalba yra antrarūšė ir žemesnė už oficialiąją kalbą. Dėl to gėda visai Europos Sąjungai!

  Sonia Alfano (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, noriu atkreipti Parlamento dėmesį į įmonių perdavimo taisykles, nustatytas Direktyvoje 2001/23/EB.

Taip sakau todėl, kad Italijos bendrovė Eutelia S.p.A., veikianti telekomunikacijų ir informacijos technologijų srityje, tarp savo klientų turi labai svarbių verslo įmonių, bet ne tik jų: pvz., ji taip pat teikia paslaugas Italijos bankui, Italijos deputatų rūmams ir Italijos senatui. Be to, ji taip pat dalyvauja Šengeno projekte, taigi tvarko kai kuriuos labai konfidencialius duomenis.

2009 m. gegužės mėn. Eutelia atskyrė savo IT verslo dalį ir perdavė ją savo pavaldžiajai įmonei Agile, kuri iš esmės turi tik 90 000 EUR fondą savo 2 000 darbuotojų apmokėti. Vėliau, 2009 m. spalio mėn., 1 192 asmenys gavo pranešimus apie etatų mažinimą. Tie asmenys dar dirba, nepaisant to, kad gavo pranešimus apie etatų mažinimą. Be to, juokinga tai, kad taisykle, kurią ką tik paminėjau, nustatomi tam tikri konkretūs verslo reikalavimai tiems, kas įsigyja įmonių dalis...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Cornelia Ernst (GUE/NGL). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, karštai protestuoju prieš priemones, kurių ėmėsi Vokietijos Federalinė Respublika siekdama deportuoti romus ir kitas mažumas į Kosovą. Greitai bus deportuota maždaug 2 500 žmonių per metus. Tos priemonės visų pirma paveikė 10 000 romų, taip pat egiptiečius ir aškalius.

Daugelis tų žmonių gyvena Vokietijoje daugiau kaip dešimtmetį, rado ten priebėgą nuo perkėlimo, persekiojimo ir smurto. Žmonės pradedami deportuoti ir iš Austrijos, Belgijos, Vengrijos ir Prancūzijos. Aš prieštarauju tokioms deportacijoms, nes mažumų, visų pirma romų, padėtis Kosove nepakenčiama. Šios grupės nedarbo lygis yra beveik 100 %, o Kosove nėra galimybių šiuos žmones padoriai apgyvendinti. Jų perspektyvos – arba gyvenimas stovykloje, arba švinu užterštoje Mitrovicoje. Galiausiai, norėčiau apeliuoti į atsakomybę, kuri istoriškai tenka Vokietijai už Antrojo pasaulinio karo aukas, įskaitant romus ir sintus, kurie buvo persekiojami ir sistemingai žudomi. Tam tikro lygio atsakomybę, kurią šiuo atveju taip pat turi prisiimti....

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Nuno Melo (PPE). – Norėčiau tik įspėti jus apie pavojus, kurių kelia liga, kuria užsikrėsti gali Europos Sąjungos spygliuočiai, būtent pušų nematodas, atsiradęs Amerikoje. Liga nustatyta Portugalijos regione Setubalyje, ji jau išplito į kitus Portugalijos ir Ispanijos regionus. Vienintelis veiksmingas kovos su šia liga būdas – medžių iškirtimas ar sudeginimas.

Verta pažymėti, kad miškai dengia 38 proc. Portugalijos teritorijos, juose žemės turi 400 000 savininkų. Miškų produkcija sudaro 14 proc. pramoninio BVP, 9 proc. darbo vietų pramonėje ir 12 proc. eksporto. Galiausiai, Europos Sąjungos miškams kyla pavojus, taigi reikia šios intervencijos, kuri būtina siekiant nepaprastosios padėties kovos su šia liga, kuri kol kas paplitusi tik Iberijos pusiasalyje ir kurią reikia sustabdyti nuo išplitimo visoje Europos Sąjungoje, planui sukurti.

Nepaprastosios padėties plane turėtų būti numatyta pakankamai lėšų šiai problemai, kuri daro žalą daugeliui įmonių ir verčia jas užsidaryti, taip pat kenkia daugeliui darbuotojų, kurie netenka pragyvenimo šaltinio, išspręsti. Visa Europos Sąjunga atsakinga už kokius nors veiksmus šiuo atžvilgiu.

  Romana Jordan Cizelj (PPE). – (SL) Pirmiausia norėčiau kuo griežčiausiai paprieštarauti tam, ką kolega narys iš Austrijos pasakė apie mažumų apsaugą Slovėnijoje. Slovėnijoje iš tikrųjų taikomi griežti mažumų apsaugos standartai ir mes tik norime, kad kaimyninėse valstybėse gyvenančios slovėnų mažumos turėtų panašias teises.

Dabar leiskite pereiti prie kito klausimo. Šiame informacijos technologijų amžiuje informacija tarp žmonių plinta labai greitai. Didesnį nerimą kelianti žinia yra ta, kad kuo greičiau informacija plinta, tuo labiau į antrą planą nustumiamas jos tikslumas. Šiuo atžvilgiu labai įdomu tai, kad naujos istorijos daro poveikį žmonių sveikatai ir mitybai.

Per pastarąsias kelias savaites Slovėnijoje elektroniniu paštu buvo paskelbta visiškai netiksli informacija apie Codex Alimentarius. Viskas, ką mes, Europos Parlamento nariai, tokiais atvejais galime daryti – siųsti klausimus Europos Komisijai ir kelias savaites laukti specialisto atsakymo. Tačiau mes turime turėti galimybių imtis skubių veiksmų, nes žala padaroma per labai trumpą laiką.

Dėl šios priežasties siūlau, kad Europos Komisija apsvarstytų galimybę sukurti internetinį informacijos portalą, kuriame su Komisija susisiekti norintys piliečiai galėtų tiesiogiai gauti atsakymą per ne ilgiau kaip tris dienas.

  Ioan Enciu (S&D). – (RO) Įsigaliojusi Lisabonos sutartis ir priimta Stokholmo programa turės iš tikrųjų naudingo poveikio Europos piliečiams naujojoje laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje.

Kalbant apie nelegalią migraciją ir tarpvalstybinį nusikalstamumą, būsimų metų prognozės rodo, kad migrantų antplūdis didės, įskaitant ir rytinę Europos Sąjungos sieną. Pirmiausia turiu mintyje Moldovą. Po įvykusių politinių pokyčių ši šalis aiškiai pareiškė norą integruotis į Europos Sąjungą, tačiau dabar jos ekonominė padėtis yra pažeidžiama. Jos pajėgumai spręsti tokius klausimus kaip migracija ir nusikalstamumas pasienyje taip pat sumažėję. Siekdama stiprinti savo išorės sienas ir kurti saugumo zoną Europos Sąjunga privalo suteikti Moldovai didelę ekonominę pagalbą, siekdama padidinti jos pajėgumą imtis veiksmų.

Europos Sąjunga privalo skubiai pasiūlyti asociacijos susitarimą, kuriame būtų nustatyta aiškus terminas, per kurį ši šalis ateityje įstos į ES. Dėl to labai supaprastėtų integracija, o tokio bendradarbiavimo sėkmė leistų sukurti modelį kitoms ES kaimynėms.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, dėkoju už suteiktą galimybę pasakyti keletą žodžių apie didžiulius Airijoje savaitgalį kilusius potvynius.

– Kolegos kalbėjo apie precedento neturinčius potvynius, kilusius Airijoje savaitgalį. Pats lankiausi keliose savo rinkimų apygardos vietose: Klonmelio, Kilarnio, Bandono ir, žinoma, Korko mieste, kuriame jau antrą savaitę nėra vandens. Dėl precedento neturinčio potvynio, kilusio galbūt dėl klimato pokyčių, apie kuriuos mes taip dažnai kalbame čia, Parlamente, uždarytas ir Korko universitetinis koledžas.

Reikia dviejų dalykų. Pirma, Airijos Vyriausybė turi užtikrinti, kad ir ji, ir vietos valdžios institucijos įgyvendins ES potvynių direktyvą. Tai labai svarbu ir tai turi būti padaryta. Antra, Airijos Vyriausybė turėtų kreiptis į Europos Sąjungą su paraiška gauti finansavimą iš Europos Sąjungos solidarumo fondo, kad skubi pagalba galėtų būti suteikta tiems, kam jos labiausiai reikia, kaip tai anksčiau padarė Vokietija, Prancūzija, Čekija ir Austrija.

  Zoran Thaler (S&D). – Pone pirmininke, du jauni Azerbaidžano aktyvistai ir interneto dienraštininkai Emin Abdullayev ir Adnan Hajizade nesąžiningame teisme nuteisti atitinkamai dvejiems su puse metų ir dvejiems metams. Kaltinimai jiems išgalvoti, o įkalinti jie vien dėl to, kad naudojosi savo teise į žodžio ir susivienijimo laisvę.

Azerbaidžano valdžios institucijos privalo tuoj pat ir besąlygiškai paleisti sąžinės kalinius Adnaną Hajizade’ą ir Eminą Abdullayevą. Taryba, Komisija ir Europos Sąjungos valstybės narės privalo kelti Azerbaidžano Vyriausybei demokratijos ir žmogaus teisių klausimą. Reikėtų priminti, kad demokratizacija yra viena iš Rytų partnerystės tikslų, o Azerbaidžanas yra tos iniciatyvos dalis. Azerbaidžanas, kaip Europos Tarybos narys ir Europos Sąjungos partneris, turi laikytis įsipareigojimų.

  Georgios Toussas (GUE/NGL). – (EL) Pone pirmininke, imperialistinė JAV ir NATO paramos Izraeliui politika ir ryšių, ir apskritai dalykų, nustatytų ES ir Izraelio asociacijos susitarime, atnaujinimas didina Izraelio agresiją prieš Palestinos tautą ir nesutaikomumą su ja. Remiantis statistiniais duomenimis, šie metai Palestinos tautai buvo kruviniausi. Iš viso per Izraelio armijos operaciją „Lydytas švinas“ nužudyti 1 443 palestiniečiai, 9 600 palestiniečių be teismo nelegaliai laikomi Izraelio kalėjimuose, gėdos tvora jau 450 km ilgio ir planuojama ją toliau statyti iki 750 km ilgio, Vakarų krante Rytų Jeruzalėje griaunami pastatai ir infrastruktūra. Reiškiame solidarumą su Palestinos tauta ir raginame imtis skubių, teisingų ir įgyvendinamų Palestinos klausimų sprendimų: pagal 1967 m. teritoriją sukurti nepriklausomą Palestinos valstybę su sostine Rytų Jeruzalėje, kuri turėtų savo teritorijos ir sienų suverenitetą ir pasirūpintų pabėgėlių sugrįžimu, taip pat visų arabų teritorijų, kurias Izraelis okupavo nuo 1967 m., susigrąžinimu.

  Kinga Göncz (S&D). – (HU) Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į temą, kuria jau kalbėjo Cornelia Ernst. Kalbu apie asmenų, kurie buvo perkelti ar priversti bėgti per Jugoslavijos karą, grąžinimo proceso pradžią pasirašius derybų dėl readmisijos susitarimus. Šis procesas pradėtas ir savanoriškai, ir taikant prievartą, ir apima visų pirma Kosove gyvenančias mažumas, pirmiausia romus, kurie dėl šio proceso galiausiai patenka į labai sunkią padėtį.

Manau, kad pradėjus įgyvendinti tuos readmisijos susitarimus labai svarbu atsižvelgti į tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Žinome, kad Kosovas neturi nei socialinės, nei ekonominės infrastruktūros, kad galėtų pasirūpinti tais žmonėmis. Padėtis ten iš tikrųjų apgailėtina. Manau, kad Europos Parlamentas privalo kalbėti apie tai.

  Evelyn Regner (S&D). – (DE) Pone pirmininke, praėjusį ketvirtadienį viešai pranešta apie neįsivaizduojamai siaubingas žudynes Peru. Remiantis agentūros pranešimais, ne vienus metus gauja nukirsdavo galvas savo aukoms, paimdavo aukų riebalus ir parduodavo Europos kosmetikos gamintojams po 10 000 EUR už litrą. Ar tie pranešimai tikri?

Bet kokiu atveju tai buvo nesuvokiamai siaubingas žudymas. Kadangi sulaukėme tokių baisių pranešimų, privalome nedelsdami sužinoti, ar platinami pranešimai iš tikrųjų tikri. Mums, europiečiams, iš tikrųjų reikia nuodugniai tai išsiaiškinti, kad būtų atmesta galimybė, kad, kaip teigiama pranešimuose, Europos farmacijos ir kosmetikos bendrovės yra kaip nors susijusios su tais neapsakomai siaubingais žudymais.

  Pirmininkas. – Vienos minutės pasisakymus baigėme.

Šį kartą pasisakymų buvo gerokai daugiau, negu paprastai būna – per 40, nes turėjome daugiau laiko. Kai bus galimybė, išklausysime daugiau pasisakymų, negu nustatyta Darbo tvarkos taisyklėse, pagal kurias leidžiama ne daugiau kaip 30 tokių pasisakymų.