Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2009 m. lapkričio 25 d. - Strasbūras

8. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Søren Bo Søndergaard (A7-0047/2009)

  Daniel Hannan (ECR). – Gerb. pirmininke, svarbiausia bet kokios asamblėjos pareiga – priversti vykdomąjį subjektą atsakyti. Čia mes esame liaudies tribūnai. Tarp mūsų ir vykdomojo subjekto, t. y. Komisijos, turėtų būti kūrybinė įtampa.

Tačiau kalbant šiais biudžeto klausimais Europos Parlamentas vienintelis iš išrinktų pasaulio asamblėjų dėl gilesnės integracijos palaiko vykdomąją instituciją prieš savo rinkėjus.

Kiekvienais metais Europos biudžetas didėja, tačiau kiekvienais metais gauname Audito Rūmų ataskaitas, kuriose parodoma, kad veltui išleidžiama arba pavagiama dešimtys milijardų eurų. Tačiau iki šiol nedarome vieno dalyko, kurį daryti esame įpareigoti – sulaikyti išteklius arba, kitaip tariant, pasakyti, kad daugiau neskirsime jokių pinigų, kol apskaitos procedūros nebus sutvarkytos.

Tačiau ir vėl patvirtiname biudžetą, nepaisydami visų jame esančių klaidų, ir kartu išduodame tuos, kurie paskyrė mus čia, kurie yra mūsų rinkėjai ir mūsų mokesčių mokėtojai, nes dauguma šiame Parlamente laikosi „Europos atžvilgiu teisingo arba klaidingo požiūrio“, todėl greičiau pastebėtų dalykus, kuriuos blogai daro Briuselis, negu dalykus, kuriuos kompetentingai daro valstybės narės.

– Pranešimas: Reimer Böge (A7-0044/2009)

  Miguel Portas, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji balsavo už 24 mln. EUR panaudojimą siekiant paremti darbuotojus, atleistus iš darbo Belgijoje.

Mes balsavome už, nes esame už tuos, kuriems reikia pagalbos, kurie lieja prakaitą ir atiduoda savo protą bendrovėms ir kurie, deja, yra nesąžiningos ekonominės sistemos ir nekontroliuojamos konkurencijos dėl pelno, turinčios sukrečiantį socialinį poveikį, aukos.

Kaip sakoma, turi būti įvertinta Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paskirtis.

2009 m. iš galimų 500 mln. EUR buvo panaudoti tik 37 mln. EUR. Fonde neatsispindi priežastis, dėl kurios jis buvo įsteigtas.

Antra, užuot rėmęs bedarbius tiesiogiai, šis fondas remia nacionalines užimtumo apsaugos sistemas. Kadangi jos labai skiriasi viena nuo kitos, dėl fondo galiausiai atsiranda aiški mūsų pačių paskirstymo sistemų nelygybė.

Portugalijoje fondas bedarbiui suteikia 500 EUR paramą. Airijoje jis bedarbiui suteikia 6 000 EUR paramą.

Trečia, bendrovės „Dell“ atvejis rodo, kaip įmanoma tuo pat metu remti darbuotojus, kurie atleisti Airijoje, ir tą pačią tarptautinio verslo bendrovę, kuri juos atleido ir kuri šiuo metu Lenkijoje gauna kitos rūšies viešųjų lėšų.

Bendrovei „Dell“ buvo skirta pinigų naujai gamyklai Lenkijoje įsteigti, nors ji įgijo naujas pozicijas JAV rinkose ir šių metų trečiajame ketvirtyje paskelbė apie apytikriai 337 mln. USD pelną.

Todėl reikia atidžiai įvertinti visus Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo aspektus.

  Daniel Hannan (ECR). – Gerb. pirmininke, aš daug kartų anksčiau sakiau ir neabejodamas vėl pasakysiu štai ką: kad ir kokie būtų buvę jos įkūrėjų motyvai, Europos Sąjunga jau seniai liovėsi būti ideologiniu projektu ir tapo reketu – būdu sistemos išorėje gyvenančių žmonių pinigus perskirstyti joje gyvenantiems žmonėms. Taigi, dalykas, apie kurį šiandien kalbame – tai kyšiai išrinktosioms mėgstamoms bendrovėms.

Palikime ramybėje įtartiną laiko parinkimą, kada skirti paramą Airijoje įsteigtai bendrovei „Dell“, apie kurią vargu ar laikantis procedūrinio padorumo buvo paskelbta rengiantis Airijos referendumui Europos Konstitucijos arba Lisabonos sutarties klausimu. Tiesiog išplėskime mintį, kad mes tai jau bandėme anksčiau kaip žemynas – praėjusio šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje ėjome nekonkurencingų pramonės sektorių rėmimo keliu ir to padariniai buvo katastrofiški. Mes žinome, kur tas kelias veda. Jis baigiasi stagnacija, infliacija ir galiausiai kolektyviniu bankrotu. Neikime ten antrą kartą.

  Syed Kamall (ECR). – Gerb. pirmininke, man buvo įdomu perskaityti pirmą sakinį, kuriame sakoma, kad fondas įsteigtas siekiant teikti papildomą pagalbą darbuotojams, kurie nukentėjo nuo esminių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių padarinių.

Tačiau ar mes ne visada patirdavome pasaulio prekybos tendencijų pokyčius? Mano Londono rinkimų apygardoje buvo tekstilės bendrovių, kurios reagavo į globalizaciją ir pasirengė jai taip: užsakė kai kurias savo funkcijas skurdesnėse šalyse ir taip sukūrė darbo vietų besivystančiose šalyse, tačiau išlaikė didelės vertės mokslinių tyrimų ir plėtros bei rinkodaros darbo vietas Londone, rinkimų apygardoje ir Europos Sąjungoje.

Tuomet kodėl, jeigu šios bendrovės gali reaguoti, premijuojame neefektyvias tekstilės ir IT bendroves, kurios elgiasi tartum stručiai ir tikisi, kad globalizacijos neliks?

Šiuos pinigus tikrai reikėtų grąžinti mokesčių mokėtojams, kad jie juos galėtų išleisti taip, kaip, jų manymu, derėtų. Vyriausybėms tikrai laikas daugiausia dėmesio skirti tinkamoms sąlygoms sudaryti, kad tada, kai prarandamos darbo vietos, verslininkai galėtų žengti į priekį ir kurti naujas darbo vietas.

– Pranešimas: David Martin (A7-0043/2009)

  Bruno Gollnisch (NI) . – (FR) Gerb. pirmininke, aš grįžtu prie šio tikro piktnaudžiavimo oficialiais įgaliojimais, kai vos nebuvo prisiimti įsipareigojimai – būtent Darbo tvarkos taisyklių pakeitimo, skirto pritaikyti jas Lisabonos sutarties sąlygoms, pretekstu – dėl šio 86 pakeitimo, kuriuo administracija sau būtų suteikusi teisę skirti Nepriklausomų narių atstovą į Pirmininkų sueigą.

Visiška gėda, kad šis paskyrimas, kuris turėtų vykti, kaip visose mūsų Parlamento institucijose, rinkimų arba bendro sutarimo būdu, arba rinkimų būdu nepavykus bendrai susitarti, dar neįvyko dėl sąmoningo pareigūnų, kurie priešinosi paskyrimui, laviravimo.

Be to, kelia nerimą tai, kad šie pareigūnai savo motyvu turbūt patraukė į savo pusę frakcijas, kurios priešiškos mums ir kurios aiškiai nepateikia de facto arba de jure nuomonės mūsų atstovo paskyrimo klausimu. Mes užginčysime šį sprendimą, jeigu jis vėl bus svarstomas, Teisingumo Teisme.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0141/2009) Kopenhagos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo dėl klimato kaitos rengimas

  Marisa Matias, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, siekiant užtikrinti, kad kovos su klimato kaita rezultatai būtų tikri ir įpareigojantys, būtina užtikrinti keturis principus, kuriuos norėčiau pabrėžti. Dėl jų šiandien čia taip pat buvo balsuojama.

Pirmas principas – mums reikia sudaryti teisiškai įpareigojantį susitarimą.

Antras principas – būtina užtikrinti griežtus politinius tikslus, įskaitant tikslus mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Šiuo atžvilgiu mums reikia turėti plataus užmojo tikslus. Manau, kad būtume galėję siekti daugiau, negu siekėme šiandien.

Trečias principas – turėtų būti užtikrintas reikalingas viešasis finansavimas, kuris suteiktų galimybę mums spręsti šią klimato kaitos problemą.

Ketvirtas ir paskutinis principas – į kurį, manau, labai svarbu atsižvelgti, – turėtų būti ne tik tam tikrų regionų susitarimas, bet ir visuotinis susitarimas, kuris būtų sudarytas pasinaudojant procesu, grindžiamu visas šalis apimančiu demokratiniu dalyvavimu.

Manau, kad šiandien čia patvirtinta rezoliucija – turėtume pasakyti – nėra tokia gera, kokia buvo anksčiau patvirtintoji Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete.

Tačiau manau, kad turime išsaugoti čia pasiektą rezultatą ir tam per visą procesą dėtas pastangas, kad į Kopenhagą išvyktume Parlamente padarę gana gerą darbą. Nuoširdžiai tikiuosi, kad kovosime atkakliai ir galėsime įgyvendinti tai, ką šiandien čia patvirtinome.

  Zigmantas Balčytis (S&D). − Gerb. pirmininke, aš palaikiau šią rezoliuciją. Klimato kaita – Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo pasaulinis politinis prioritetas. Jame turėtų būti ne tik prisiimti politiniai įsipareigojimai, bet ir sudaryti susitarimai bei numatytos sankcijos už reikalavimų nesilaikymą.

Kova su klimato kaita – visuotinė veikla, todėl būtina, kad tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios šalys aktyviai dalyvautų joje. Tačiau turtingosios šalys turi vaidintis pagrindinį vaidmenį. Jos privalo susitarti dėl privalomų tikslų mažinti savo išmetamųjų teršalų kiekio ir kartu rasti pinigų, kad būtų galima padėti besivystančioms šalims spręsti klimato kaitos problemą.

  Jan Březina (PPE). – (CS) Šiandien patvirtindamas Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimui klimato apsaugos klausimu skirtą rezoliuciją Parlamentas pasiuntė aiškų signalą, kad šiam klausimui teikia didžiulę reikšmę. Tai atsispindi autentiškame požiūryje, pagal kurį Parlamentas nustato bendros, tačiau skirtingos, atsakomybės principą. Pagal šį principą pramonės šalys imsis pagrindinio vaidmens, o besivystančioms šalims ir ekonomikoms, pvz., Kinijai, Indijai ir Brazilijai, bus teikiama atitinkama parama teikiant technologijas ir stiprinant gebėjimus. Kita vertus, privalau pasakyti, jog prielaida, kad Kopenhagoje sudarytas sandėris galėtų duoti impulsą Naujojo ekologinio plano iniciatyvai, mano nuomone, yra per daug optimistiška ir ideologiškai vienašališka. Neturime užmerkti akių ir žengti per pramonės įmonių lavonus, siekdami idealistinėmis pastangomis sumažinti išmetamųjų CO2 dujų kiekį. Nemanyčiau, kad toks nerealistiškas požiūris būtų tvari alternatyva visai Europai.

  Bruno Gollnisch (NI) . – (FR) Gerb. pirmininke, pranešimas, kuris ką tik buvo priimtas mūsų Parlamente, tikrai susijęs su „politiškai teisinga“ kryptimi, kuri čia viešpatauja, netrukdoma nusistovėjusių politinių dogmų.

Tačiau vien tai, kad kas nors pakartojama tūkstančius kartų, nereiškia, kad tai yra pateisinama. Visada vyko visuotinis atšilimas. Pvz., visuotinis atšilimas vyko nuo paskutinio apledėjimo, tačiau juk ankstesniais atvejais ne neandertaliečių naudojami automobiliai sukeldavo visuotinį atšilimą.

Nėra debatų ir nekeliama klausimų dėl to, kas mums kartojama šimtus ar tūkstančius kartų. Tačiau kodėl? Galime aiškiai pastebėti, kad yra bent viena labai svarbi priežastis – pasirengti pasaulinės vyriausybės atsiradimui. Antra priežastis – dar kartą pabandyti įskiepyti kaltės jausmą europiečiams ir vakariečiams, kurie klaidingai laikomi atsakingais už visas pasaulio bėdas.

Tuo ir baigiu, gerb. pirmininke, nes neturiu teisės į šešiasdešimt vieną sekundę. Ačiū jums, kad atkreipėte dėmesį į tai, ką sakiau.

  Daniel Hannan (ECR). – Gerb. pirmininke, savo, kaip naujojo Pirmininko arba kaip paskirtojo asmens, spaudos konferencijoje H. Van Rompuy pareiškė, kad Kopenhagos procesas būtų žingsnis mūsų planetos visuotinio valdymo link. Negaliu būti vienintelis, kuriam kelia nerimą tai, kaip prie aplinkos darbotvarkės prisideda tie, kurie turi kitą darbotvarkę – galių atėmimo iš nacionalinių demokratinių valstybių.

Aplinkos apsaugos veikla pernelyg svarbi, kad būtų galima tik vienai politinių diskusijų šaliai palikti priimti sprendimus dėl jos. Aš, kaip konservatorius, save laikau gamtosaugininku. Būtent K. Marx mokė, kad gamta yra ištekliai, kurie turi būti eksploatuojami. Ši doktrina Ekonominės savitarpio pagalbos tarybos šalių buvo brutaliai įgyvendinta vadinamojoje aukštų kaminų pramonėje, tačiau mes niekada nebandėme laisvosios rinkos sprendimų taikyti nuosavybės teisėms išplėsti ir, siekiant turėti švarų orą ir švarų vandenį, sudarydami sąlygas nuosavybės teisei, o ne tragiškas pasekmes sukeliančiai bendrai nuosavybei, kuriai esant tikitės šiuos tikslus pasiekti dėl valstybės veiksmų ir globalinės technokratijos.

Apskritai aplinkos apsaugos veikla pernelyg svarbi, kad būtų galima ją pamiršti.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0155/2009) 2010–2014 m. daugiametė laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės programa (Stokholmo programa)

  Clemente Mastella (PPE). - (IT) Gerb. pirmininke, rezoliucija dėl Stokholmo programos, dėl kurios šiandien balsavo mūsų Parlamentas, – didelių bendrų pastangų ir visiškai naujos procedūrinės tvarkos, kurios taikymo patirties dar neturime daug, rezultatas.

Šia tvarka iš tikrųjų nustatomi tikrai plataus užmojo tikslai, tačiau jeigu norime Europos, kuri būtų atvira, tačiau kartu ir saugi, turime sugebėti rasti tinkamą, viena vertus, vis veiksmingesnio bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ir terorizmu ir, kita vertus, tvirto įsipareigojimo apsaugoti visuomenės privatumo teises pusiausvyrą.

Esame įsipareigoję geriau kontroliuodami savo sienas įgyvendinti bendrą prieglobsčio politiką, atsižvelgti į pagrindinių žmogaus teisių apsaugą ir bendrą imigracijos politiką.

Kita užduotis – sukurti Europos teisminę erdvę. Kad pasiektume šį tikslą, privalome skatinti visų formų bendradarbiavimą siekiant skleisti bendrą Europos teisminę kultūrą. Šio bendradarbiavimo pavyzdžiai: bendrų teismo sprendimų ir normų abipusis pripažinimas, exequatur procedūros panaikinimas ir priemonių, kuriomis būtų siekiama sudaryti palankesnes sąlygas kreiptis į teismą ir skatinti teismo pareigūnus keistis informacija, įgyvendinimas.

Be to, yra daugiametė programa, kurioje pabrėžiama Europos pilietybės, kuri turėtų būti laikoma papildančia, o ne ribojančia nacionalinę pilietybę, koncepcija.

Manau, kad šiems tikslams reikalingas didesnis visų įsipareigojimas...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Lena Ek (ALDE). – (SV) Gerb. pirmininke, šiandien balsavau už ES laisvės, saugumo ir teisingumo strategiją, kitaip tariant, Stokholmo programą, tačiau tikrajam Tarybos teisės akto pasiūlymui sugrįžus į Parlamentą per Komisiją ketinu būti labai griežta ir tvirta, kai bus kalbama atvirumo ir skaidrumo teisėkūros darbe klausimu.

Tai ypač svarbu prieglobsčio suteikimo procedūros atžvilgiu. Galimybė prašyti prieglobsčio – pagrindinė teisė, o Europos bendradarbiavimu siekiama griauti, o ne statyti naujas sienas. Todėl valstybės narės privalo atsižvelgti į pabėgėlio ir prieglobsčio prašytojo apibrėžtį pagal Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, kurią dabar tuo tikslu pateikiau kaip pakeitimą. Galutinėje Stokholmo programoje turi būti palaikomos tokios Europos vertybės, kaip laisvė ir pagarba žmogaus teisėms. Dėl jų verta kovoti, todėl kaip tik tai ketinu daryti.

  Daniel Hannan (ECR). – (ES) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti jums ir jūsų pareigūnams už kantrybę pateikiant šiuos paaiškinimus dėl balsavimo.

– Gerb. pirmininke, buvęs Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministras W. Whitelaw šių pareigų perėmėjui kartą pasakė, kad ministrų kabinete šis darbas buvo pats geriausias, nes jį dirbant nereikėjo turėti reikalų su jokiais užsieniečiais.

Šiandien to negalėtų pasakyti joks bet kurios valstybės narės vidaus reikalų ministras. Teisingumo ir vidaus reikalų srityje vyko nepaprastas suderinimas. Visas klausimais – imigracijos ir prieglobsčio, vizų, civilinės teisės, baudžiamojo teisingumo ir teisėtvarkos palaikymo – sėkmingai atiduodame Europos Sąjungai šį pagrindinį valstybingumo atributą – monopoliją prieš savo piliečius panaudoti prievartinę teisinę jėgą arba, kitaip tariant, baudžiamojo teisingumo sistemą.

Ar kada nors mes nusprendėme tai daryti? Ar kada nors buvo tariamasi su mūsų rinkėjais? Pripažįstu, kad tai nebuvo daroma slapčia. Šiuo klausimu konspiracijos nebuvo arba bent jau ji galbūt buvo ta, kurią H. G. Wells vadino atvira konspiracija, tačiau nė viename etape nebuvome tokie mandagūs, kad žmonių paklaustume, ar jie nori būti valstybės, turinčios savo teisinę sistemą, piliečiais.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Kaip daugelis Europos piliečių, kuriems nebuvo suteikta galimybė pareikšti nuomonę apie Lisabonos sutartį, aš taip pat susirūpinau dėl pokyčių laisvės, saugumo ir teisingumo srityse. Vis daugiau prieglobsčio ir imigracijos galių perduodama Europos Sąjungai, taip pat šie klausimai vis labiau išstumiami iš piliečių demokratinės kontrolės jurisdikcijos. Viso to rezultatas bus dar didesnė imigracija ir visos problemos, kurias ji sukelia.

Dėl teisių suteikimo nenumatant jokių įpareigojimų problemos – kitos aplinkybės, kuri išaiškėja iš šios rezoliucijos, – imigrantams suteikiama dingstis neprisitaikyti prie savo priimančiųjų šalių normų. Mane erzinantis pavyzdys yra fragmentas, kuriame nagrinėjama tai, kas formuluojama kaip „daugeriopa romų tautybės moterų diskriminacija“, nes jame neužsimenama, kad daugeliu atvejų tokia diskriminacija yra pačių nusistatyta. Tiesiog pagalvokime apie tai, kad reikalaujama, kad daugelis romų moterų ir nepilnamečių vaikų lankytų...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Bruno Gollnisch (NI) . – (FR) Gerb. pirmininke, aš prašiau leisti pakalbėti apie Stokholmą.

Gerb. pirmininke, kaip buvo sakyta, šiame pranešime yra du keliantys susirūpinimą klausimai.

Pirmasis – labai aiški jo imigraciją skatinanti perspektyva. Antrasis klausimas neatskleidžiamas nei pranešimo turinyje, nei išvadose. Mes paprasčiausiai sužinojome apie jį dėl Komisijos nario J. Barrot’o ketinimų – tai yra minties, tyrimų ir saviraiškos laisvės laikymas nusikaltimu.

Šiandien daugelyje Europos šalių yra žmonių, kurie persekiojami baudžiamąja tvarka, suimami, griežtai baudžiami ir sulaikomi paprasčiausiai dėl to, kad nori išreikšti, pvz., kritišką požiūrį į Antrojo pasaulinio karo istoriją, šiuolaikinę istoriją arba imigracijos reiškinį. Jiems ši teisė nepripažįstama, o jie baudžiami labai griežtomis bausmėmis. Tokia pagrindinė susirūpinimo priežastis, kuri visiškai neatitinka Europos dvasios.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0153/2009) Žalos atlyginimas keleiviams oro linijų bendrovės bankroto atveju

  Aldo Patriciello (PPE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, prieš keletą mėnesių matėme, kaip staiga ir netikėtai bankrutavo keletas pigių skrydžių oro linijų, pvz., „Myair“ ir „Sky Europe“, ir paskui buvo skubiai panaikinti visų planiniai jų maršrutai. Tai sukėlė neapsakomų nepatogumų tūkstančiams keleivių, kuriems buvo nesuteikta teisė skristi tinkamai rezervuotais lėktuvais. Dar rimtesnis faktas, kad kai kuriems vartotojams taip pat nebuvo suteikta galimybė gauti kompensaciją už skrydžius, kurie buvo atšaukti dėl bankroto priemonių, turinčių poveikį šioms oro linijoms.

Dėl šių priežasčių, matyt, labiau nei kada nors anksčiau reikia, kad Komisija, kuri vartotojų klestėjimą ir gerovę laiko vienais iš savo principų ir vertybių, skubiai patvirtintų atitinkamas priemones, kad būtų galima neleisti susiklostyti panašioms situacijoms, kenkiančioms Europos piliečiams.

Visų pirma mums reikia paspartinti Direktyvos 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų persvarstymą, taip pat mums reikia, viena vertus, apsirūpinti...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Per pastaruosius devynerius metus 77 oro linijos paskelbė apie bankrotą. Apie jį paskelbė ne tik viena, dvi ar trys oro linijos ir ne tik vakar – kartoju, kad tai įvyko per pastaruosius devynerius metus. Dėl to tūkstančiai keleivių liko užsienio oro uostuose be jokios apsaugos. Jie negavo jokios kompensacijos arba bent jau laiku negavo tinkamos kompensacijos. Atsižvelgdama į tai, balsavau už šią rezoliuciją, ir sutinku su mintimi, kad oro linijų sektoriuje taip pat turime reglamentuoti šią mūsų teisės sistemos spragą – tai, kas šiandien yra paplitę.

Be to, pritariu rezoliucijoje pasiūlytam terminui, t. y. 2010 m. liepos 1 d., todėl gana greitai, kai Europos Komisija turės pateikti konkrečius ir realius pasiūlymus, kaip spręsti šią problemą, ir ateityje oro keleivių teisės taip pat turėtų būti apsaugotos…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Zigmantas Balčytis (S&D). – Gerb. pirmininke, tai labai svarbus klausimas, todėl balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad mums reikia turėti teisės aktą, kuriuo mūsų piliečiai būtų apsaugoti oro linijos bankroto atveju. Kasdien milijonai mūsų piliečių naudojasi pigių skrydžių oro linijomis. Tačiau didelis pigių skrydžių oro linijų bankrotų Europos Sąjungoje nuo 2000 m. skaičius ir nesenas oro linijos „Sky Europe“ atvejis aiškiai parodė pigių skrydžių vežėjų nepajėgumą reaguoti į kintančias naftos kainas ir dabartines sunkias ekonomines sąlygas.

Privalome ištaisyti šią padėtį, todėl prašome Komisijos apsvarstyti tinkamiausias mūsų piliečiams skirtas kompensavimo priemones.

  Lara Comi (PPE). - (IT) Gerb. pirmininke, po paskutinių atvejų, susijusių su daugelio oro linijų licencijų sustabdymu ir panaikinimu, nemažai keleivių ir įsigijusių bilietus asmenų, kuriems nebuvo nei sumokėta, nei kompensuota, patyrė didelių nuostolių.

Todėl manau, kad reikia pasiūlyti specialų reglamentą, kuriame būtų apibrėžti geriausi problemų, kylančių dėl bankrotų tiek finansinių nuostolių, tiek parskraidinimo namo, sprendimai.

Todėl svarbu numatyti kompensacijas keleiviams bankroto atveju ir nustatyti atitinkamas finansines ir administracines procedūras. Kalbu apie savitarpio atsakomybės principą – apsaugoti visų oro linijų, kurios skraido tuo pačiu maršrutu ir turi laisvų vietų, keleivius. Taip būtų sudarytos sąlygos parskraidinti namo keleivius, įstrigusius užsienio oro uostuose. Šiuo požiūriu patarimai oro linijoms taikyti garantinį fondą arba privalomąjį draudimą galėtų būti patikimais sprendimais, kurie turėtų būti subalansuoti su kompromisu, kuriuo būtų kainų vartotojams padidėjimas.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Gerb. pirmininke, labai svarbu pakalbėti apie oro linijų keleivių saugumą ir visų pirma apie kompensavimą jiems tais atvejais, kai bendrovės bankrutuoja, kaip ką tik minėjo S. Oviir. Per pastaruosius devynerius metus įvyko 77 bankrotai, taip pat įtariama, kad oro linijų pramonė susiduria su didesniais neramumais negu kada nors anksčiau.

Nuožmi konkurencija yra tartum lemiamos varžybos. Naujas reiškinys – pigių skrydžių oro linijos, kurios šiuo metu, atrodo, atsigauna ir gauna milžinišką pelną. Jos daugelį kitų oro linijų stumia į pavojingą konkurencinę padėtį. Kaip buvo pasakyta, labai svarbu užtikrinti, kad nesikartotų ankstesni nesėkmingi atvejai ir kad oro linijos prisiimtų tam tikrą atsakomybę už savo keleivius ir būtų atsakingos už kompensavimą, jeigu skrydis būtų atšauktas dėl bankroto. Siekiant užtikrinti, kad...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: „made in“ (kilmės žymėjimas)

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Lisabonos darbotvarke Europos Sąjunga siekė sustiprinti ekonominę sąjungą. Todėl taip pat svarbu padidinti ekonomikos pajėgumą konkuruoti. Tačiau šiuo atveju itin svarbu, kad rinkoje įsigalėtų sąžininga konkurencija. Tai reiškia, kad aiškios taisyklės turėtų veikti visiems gamintojams, eksportuotojams ir importuotojams. Aš palaikiau šioje rezoliucijoje pateiktą pasiūlymą, nes įpareigojimo nurodyti iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą importuojamų prekių kilmės šalį nustatymas yra patikimas būdas pasiekti skaidrumą, suteikti vartotojui tinkamą informaciją ir, be to, užtikrinti tarptautinės prekybos taisyklių laikymąsi. Ačiū.

  Lara Comi (PPE). - (IT) Gerb. pirmininke, diskusijoje dėl kilmės žymėjimo jokiu būdu neteikiama pirmenybė vienos ar keleto valstybių narių interesams, kaip kartais klaidingai manoma. Užuot tai darius, joje išreiškiamas pagrindinis ekonominis sąlygų suvienodinimo principas.

Pagal Lisabonos sutartį šiuo principu siekiama tarptautiniu lygiu įgyvendinti Europos konkurencingumą, tuo tikslu diegiant aiškias ir subalansuotas taisykles, taikomas mūsų gamybos bendrovėms ir bendrovėms, kurios importuoja produktus iš trečiųjų šalių.

Todėl svarstome klausimus, kurie rūpi visai Europai. Todėl manau, kad būtina sudaryti susitarimą dėl kilmės žymėjimo, kuriame nebūtų apsiribota individualiais nacionaliniais arba frakcijų interesais ir palikta erdvės valiai skatinant konkurencingumą ir skaidrumą įgyvendinti bendrąją rinką.

Šiuo požiūriu pasiūlymo dėl reglamento dėl kilmės žymėjimo, kurį 2005 m. parengė Europos Komisija, pateikimas Parlamentui yra svarbus žingsnis į priekį.

Todėl pagal Lisabonos sutartį Parlamento ir Tarybos bendro sprendimo procedūra bus sudarytos visos sąlygos paspartinti ekonomikai ir Europos vartotojams tokio svarbaus reglamento patvirtinimą.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Søren Bo Søndergaard (A7-0047/2009)

  Robert Atkins (ECR), raštu. − Didžiosios Britanijos konservatoriams nepavyko patvirtinti 2007 m. Europos biudžeto Europos Tarybos skyriaus įvykdymo. Keturioliktus metus iš eilės Europos Audito Rūmai galėjo pateikti tik kvalifikuotą Europos Sąjungos sąskaitų patikinimo pareiškimą.

Pasak auditorių, apie 80 proc. visų ES sandorių atlieka agentūros, dirbančios valstybėse narėse pagal jungtinės veiklos sutartis. Auditoriai nuolat praneša, kad ES fondų naudojimo kontrolės ir tinkamumo lygis valstybėse narėse nepakankamas.

Siekdama išspręsti šią nuolatinę problemą, 2006 m. Taryba pasirašė tarpinstitucinę sutartį, pagal kurią įsipareigojo tvirtinti sandorius, už kuriuos jie yra atsakingi. Mums kelia nerimą tai, kad šiandien dauguma valstybių narių šiuos savo įsipareigojimus vykdo nepatenkinamai, todėl, nepaisant tradicinio Parlamento ir Tarybos „džentelmeniško susitarimo“, mes nepritarsime biudžetui, kol valstybės narės neįvykdys savo įsipareigojimų pagal tarpinstitucinį susitarimą.

  Jean-Pierre Audy (PPE) , raštu. – (FR) Aš balsavau už 2007 m. Tarybos biudžeto finansinio įvykdymo patvirtinimą, tačiau, nepaisant to, pabrėžiu, kad nesutinku su tuo, kaip Biudžeto kontrolės komitetas pasinaudojo šiomis aplinkybėmis, kuriomis pranešėjas S. Bo Søndergaard parengė du prieštaringus pranešimus, o pozicijos pasikeitimas pasiūlymuose atidėti įvykdymo patvirtinimą iki 2009 m. balandžio mėn. ir patvirtinti įvykdymą pateisinamas posėdžių teiginiais neatlikus jokio audito, nors Europos Audito Rūmai ir nėra pateikę jokių pastabų apie Tarybos valdymą. Apgailestauju, kad nebuvo atliktas teisinis tyrimas siekiant išsiaiškinti, kokias galias turi Europos Parlamentas ir atitinkamai kokias galias turi Biudžeto kontrolės komitetas, pirmiausia Tarybos išorės ir karinės veiklos atžvilgiu. Tuo metu, kai iš dalies taikydami Lisabonos sutartį vesime derybas dėl politinių santykių su Taryba, svarbu, kad institucijų darbas būtų grindžiamas teisinės valstybės principu.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Teisėkūros institucijos paskutinės kadencijos pabaigoje, balandžio mėn., Parlamentas atidėjo 2007 m. Tarybos biudžeto įvykdymo patvirtinimą iš esmės dėl nepakankamo Bendrijos biudžeto naudojimo skaidrumo. Visų pirma Parlamentas laikėsi nuomonės, jog svarbu, kad Tarybos lėšų panaudojimas bendrajai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) ir Europos saugumo ir gynybos politikai (BUSP/ESGP) būtų skaidresnis ir kad jam būtų taikoma griežtesnė Parlamento kontrolė.

Šiandien patvirtintu pranešimu galutinai patvirtinamas Tarybos biudžeto įvykdymas, nes jame atsižvelgiama į tai, kad Parlamentas iš Tarybos gavo patenkinamą atsakymą į prašymą, pateiktą pastarojo balandžio mėn. rezoliucijoje. Tačiau joje taip pat pateikiama keletas perspėjimų dėl kitos įvykdymo patvirtinimo procedūros. Visų pirma joje bus patikrinta Tarybos padaryta pažanga siekiant uždaryti visas biudžete nenumatytas sąskaitas, paskelbti visus administracinius sprendimus (kai jie naudojami kaip biudžeto punktų teisinis pagrindas) ir perduoti Parlamentui savo metinę veiklos ataskaitą. Nors Taryba žengė nedidelį žingsnį į priekį pristatydama, kaip naudojamos Bendrijos biudžeto sąskaitos, manome, kad BUSP/EEPP išlaidų požiūriu gaunama informacija dar toli gražu nėra pakankama, todėl dar turime abejonių.

– Rekomendacijos antrajam svarstymui: Ivo Belet (A7-0076/2009)

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Aš balsavau už šią rezoliuciją dėl padangų žymėjimo degalų naudojimo atžvilgiu. Energijos vartojimo efektyvumas nepaprastai svarbus aplinkos tvarumui ir ribotų išteklių išsaugojimui. Akivaizdu, kad informacinis žymėjimas nuo šiol padės Europos vartotojams geriau pasirinkti. Šis pasirinkimas bus grindžiamas ne tik kaina, bet ir degalų naudojimo efektyvumu. Kitas šio padangų žymėjimo pranašumas tas, kad žymint su šlapia danga sukimbančias padangas padidės kelių saugumas.

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Aš balsavau už I. Beleto pranešimą dėl padangoms skirtų degalų naudojimo efektyvumo etikečių, kuriame pritariama Tarybos bendrajai pozicijai. Atsižvelgiant į tai, kad 25 proc. viso CO2 dujų kiekio išmeta kelių transportas ir kad 30 proc. viso transporto priemonių sunaudojamų degalų kiekio yra susiję su jų padangomis, įpareigojimo žymėti padangas nustatymas yra pagrindinė kovos dėl sveikesnės aplinkos priemonė.

Dėl šiandien Parlamento priimto sprendimo išmetamojo anglies dioksido kiekis bus sumažintas beveik keturiomis tonomis per metus. Kad būtų aiškiau – tai prilygsta 1 mln. automobilių pašalinimui iš ES kelių. Neginčytina patvirtinto teisės akto nauda gaunama gerinant padangų kokybę, taigi ir saugumą. Dėl to neturėtų būti jokio kainų padidėjimo, todėl vartotojai tai tikrai įvertins, ypač tie, kurie ką pirkti sprendžia pagal produkto kainą. Mano nuomone, tai patvirtina rinkos tyrimų rezultatus, įrodančius, kad vartotojai yra suinteresuoti pirkti ekologiškesnius produktus. Mano nuomone, patvirtinto reglamento pranašumas gamintojų atžvilgiu yra tas, kad dėl suvienodintų informacijos apie padangų efektyvumą perdavimo standartų vartotojai turės daugiau galimybių rinktis remdamiesi kitais veiksniais, o ne vien produkto kaina.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Naujasis reglamentas dėl padangų žymėjimo yra Bendrijos CO2 dujų strategijos, kuria nustatomi tikslai, kurie turi būti pasiekti mažinant transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, dalis. Nuo 2012 m. lapkričio mėn. ES padangos bus žymimos pagal jų degalų naudojimo efektyvumą, sukibimą su šlapia danga ir keliamą triukšmą. Padangoms tenka 20–30 proc. energijos, kurią transporto priemonės sunaudoja dėl pasipriešinimo riedėjimui. Reglamentuodami energijos vartojimo požiūriu efektyvumu pasižyminčias padangas, kurios yra saugios ir kelia mažai triukšmo, padedame ir sumažinti žalą aplinkai, mažindami degalų naudojimą, ir padidinti vartotojo apsaugą rinkos konkurencijos priemonėmis. Todėl palankiai vertinu tai, kad sukurta kita priemonė, kuri yra dar vienas žingsnis energijos požiūriu tvarios Europos link.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, aš pritariu Parlamento sprendimui galutinai patvirtinti reglamentą, kuriuo padidinamas kelių transporto saugumas, taip pat aplinkosauginis ir ekonominis efektyvumas. Rezoliucijos tikslas – skatinti naudoti saugesnes ir mažiau triukšmo keliančias padangas. Kai kurių tyrimų duomenimis, galima gerokai sumažinti (iki 10 proc.) transporto priemonių sunaudojamų degalų dalį, kuri priklauso nuo padangų eksploatacinių savybių.

Suderinant su mano įsipareigojimu vartotojų apsaugos atžvilgiu, šiuo reglamentu nustatoma veiksminga reglamentavimo tvarka, tam naudojant aiškų ir tikslų žymėjimą bei informaciją. Juo sudaromos sąlygos užtikrinti skaidrumą ir vartotojams suteikiama daugiau informacijos apie jų pirkimo pasirinkimą, tam panaudojant brošiūras, skrajutes ir žiniatinklio reklamą.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Palankiai vertinu tai, kad, užuot turėję direktyvą, turime reglamentą dėl padangų žymėjimo, kuris yra Parlamento pasiūlymo padarinys.

Nuo 2012 m. lapkričio mėn. padangos bus žymimos pagal jų degalų naudojimo efektyvumą, sukibimą su šlapia danga ir keliamą triukšmą. Europos piliečiai turės daugiau informacijos, kaip pasirinkti tinkamas padangas, kad būtų galima sumažinti išlaidas degalams ir padėti sumažinti energijos vartojimo efektyvumą. Taigi jie galės priimti ekologiškesnį sprendimą ir sumažinti savo išmetamą anglies dioksido kiekį.

Be to, dėl žymėjimo padidės gamintojų konkurencija. Šis žymėjimas naudingas ir aplinkosaugos požiūriu. Reikėtų pažymėti, kad Europoje kelių transportui priskiriami 25 proc. išmetamo anglies dioksido kiekio.

Padangos gali suvaidinti svarbų vaidmenį mažinant išmetamųjų CO2 dujų kiekį, nes joms tenka 20–30 % visos transporto priemonių suvartojamos energijos.

Energijos vartojimo požiūriu efektyvesnėmis padangomis galima sutaupyti iki 10 proc. keleivinių automobilių degalų išlaidų.

Todėl aš balsavau už.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už kompromisinį teisės aktų dėl padangų žymėjimo paketą. Parlamentas sprendžia daug klausimų, kurie atrodo nepaprastai techniški ir iš pirmo žvilgsnio daugelio žmonių politinėje darbotvarkėje nėra svarbūs. Galimas daiktas, šis klausimas yra vienas iš tokių. Tačiau atidesniu tyrimu atskleidžiama, kad beveik ketvirtadalis išmetamųjų CO2 dujų kiekio tenka kelių transportui ir kad padangos vaidina svarbų vaidmenį lemiant degalų vartojimo efektyvumą. Todėl siūlomas teisės aktas vaidiną svarbų vaidmenį ES dedant daugiau pastangų sustabdyti visuotinį atšilimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Aš balsavau už šį pranešimą visų pirma dėl to, kad juo prisidedama prie dviejų esminių dalykų: gaunamos informacijos, kuri palengvins pasirinkti ekologiškesnes padangas, pagerinimo ir prie to, kad darydami tokį pasirinkimą mes prisidėsime prie efektyvesnio energijos vartojimo, įvertinę tai, kad padangoms tenka 20–30 proc. visos transporto priemonių suvartojamos energijos.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šiandien Parlamento patvirtintas pasiūlymas dėl reglamento dėl padangų žymėjimo yra lemiamas žingsnis siekiant, kad būtų parduodami saugūs ir mažai triukšmo keliantys produktai, kuriais taip pat sudaromos sąlygos iki minimumo sumažinti degalų naudojimą. Ypač palankiai vertinu tai, kad teisinė pasiūlymo forma buvo pakeista iš direktyvos į reglamentą.

Taip bus suteikta galimybė mums pasiekti, kad visos nuostatos būtų vienodai ir skubiai pradėtos taikyti visose valstybėse narėse, užtikrinant veiksmingesnį Europos padangų rinkos suderinimą. Be to, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pastangomis, dedamomis derybose dėl lankstumo pateikiant etiketę, vartotojams bus suteikta atitinkama apsauga, kartu užtikrinant, kad gamintojams nebūtų užkrauta per didelė biurokratijos našta.

Laikina nuostata dėl iki 2012 m. pagamintų padangų atleidimo nuo reglamentu nustatomų įpareigojimų taip pat yra reikalinga priemonė siekiant užtikrinti laipsnišką naujų Europos reglamentų įgyvendinimą rinkoje. Todėl dėl šių priežasčių galime sakyti, kad esame patenkinti pasiekta bendra pozicija, nes esame tikri, kad ji atitinka pirminiame Komisijos pasiūlyme nustatytus tikslus.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) Aš balsavau už šį reglamentą dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą. Šis reglamentas yra teisės aktų paketo, susijusio su energijos vartojimo efektyvumu, dalis. Jis padės sumažinti transporto sektoriaus išmetamų teršalų kiekį. Pagal šį reglamentą padangų tiekėjai privalo naudoti etiketes ir lipdukus, kad vartotojams suteiktų informaciją apie degalų sunaudojimą ir pasipriešinimą judėjimui, sukibimą su šlapia danga ir išorinį riedėjimo triukšmą. Kalbant praktiškai, etiketėse pagal šiuos parametrus bus nurodyti A–G lygiai, pagal kuriuos bus klasifikuojamos padangos. Be to, savo interneto svetainėje padangų gamintojai privalo pateikti šių rodiklių paaiškinimus ir rekomendacijas, kaip vairuotojui elgtis. Prie šių rekomendacijų priskiriami šie reikalavimai: ekologinis važiavimo būdas, reguliarus padangų slėgio tikrinimas ir stabdymo atstumo laikymasis. Iki 2011 m. lapkričio 1 d. valstybės narės paskelbs visas nuostatas, nustatytas pagal teisinius ir administracinius veiksmus, kurie reikalingi siekiant reglamentą perkelti į nacionalinę teisę. Šio reglamento nuostatos bus pradėtos vykdyti nuo 2012 m. lapkričio 1 d. Transporto sektoriui tenka apytikriai 25 proc. išmetamųjų teršalų kiekio. Todėl šiuo reglamentu padėsime sumažinti šį išmetamųjų teršalų kiekį.

– Pranešimas: Reimer Böge (A7-0044/2009)

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (angl. EGAF) siekia paremti darbuotojus, asmeniškai nukentėjusius dėl atleidimo iš darbo dėl labai svarbių pasaulio prekybos pokyčių. Konkrečiau kalbant, EGF finansuoja pagalbą ieškantiems darbo asmenims, specialų perkvalifikavimą, verslumo skatinimą, pagalbą savarankiškai dirbantiems asmenims ir specialius laikinus priedus prie uždarbio.

Ilgesniu laikotarpiu šiomis priemonėmis siekiama padėti šiems darbuotojams susirasti ir išsaugoti naują darbą.

Mano šalis, Portugalija, dukart pasinaudojo EGF – 2008 m., kai 1 549 automobilių pramonės darbuotojai buvo atleisti iš darbo Lisabonos regione ir Alenteže, ir 2009 m., kai 1 504 49 tekstilės įmonių darbuotojai buvo atleisti iš darbo šiaurės ir vidurio regionuose.

Itin svarbus šio fondo vaidmuo akivaizdus. Tačiau P. Berès užduotuose klausimuose pabrėžiama, kad yra susiklosčiusi situacija, kurią turėtų išaiškinti Europos Komisija. Turime neleisti skirti lėšų arba valstybės pagalbos valstybėje narėje, kai dėl tokio skyrimo prarandamos darbo vietos kituose ES regionuose.

Todėl sutinku, kad reikia užtikrinti veiksmingą Europos finansinės pagalbos koordinavimą siekiant neleisti bendrovėms siekti pelno kuriant darbo vietas ir mažinant jų skaičių.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Aš palaikau šį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (angl. EGAF) 14,8 mln. EUR skyrimą Limeriko bendrovės „Dell“ 2 840 darbuotojams, kurie neteko darbo uždarius jų gamyklą, paremti, nes, užuot padėjus bendrovei „Dell“, bus tiesiogiai padedama atleistiems iš darbo darbuotojams. Iš tikrųjų aiškėja, kad nors bendrovė „Dell“ uždarė savo gamyklą Airijoje, ji gavo 54,5 mln. EUR dydžio valstybės pagalbą iš Lenkijos vyriausybės naujai gamyklai Lodzėje atidaryti. Šią valstybės pagalbą patvirtino Europos Komisija. Kokia logika vadovaudamasi Komisija vykdo šią politiką? Šitaip bendrovė „Dell“ iš esmės yra gelbėjama nuo socialinių savo strategijos padarinių ir, palaikant valstybei narei bei ES fondams, bendrovėms leidžiama įsitraukti į nuolaidų lenktynes. Skubiai reikia aiškumo Europos Komisijos valstybės pagalbos politikos ir socialinės politikos koordinavimo klausimu.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kaip jau turėjau progą anksčiau pasakyti, netgi prieš kylant dabartinei finansų krizei, kuri sustiprino ir išryškino kai kuriuos ankstesnius požymius, didžiulis globalizacijos poveikis ir dėl jo vykstantis verslo subjektų perkėlimas daugelių žmonių gyvenime jau buvo aiškiai juntamas. Nepaprasti sunkumai laikais, kuriais gyvename, ir išskirtinis poreikis naudoti išskirtinius mechanizmus siekiant padėti bedarbiams ir skatinti jų reintegraciją į darbo rinką tampa akivaizdūs, kai prie šių problemų pridedame dabartinį pasitikėjimo rinkose trūkumą ir mažėjančias investicijas.

Šiuo atžvilgiu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas jau keletą kartų buvo naudojamas, visada siekiant sušvelninti pasaulinės rinkos poveikį Europos darbuotojams. Verta dar kartą apsvarstyti atvejus, aprašytus R. Böge pranešime, nors lieka kai kurių abejonių dėl žinojimo, ar visi jie tikrai atitiks keliamus reikalavimus. Todėl būtų geriau, jeigu ateityje paraiškos būtų pateikiamos atskirai.

Noriu vėl pareikšti, kad esu įsitikinęs, jog Europos Sąjunga turi imtis veiksmų, siekdama remti tvirtesnę, laisvesnę ir kūrybingesnę Europos rinką, kuri kurtų investicijas ir darbo vietas.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes dėl to, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (angl. EGAF) yra priemonė, skirta reaguoti į konkrečias globalizacijos sukeltas Europos krizes, tai tinka dabartiniai padėčiai. Šis fondas suteikia individualią, vienkartinę ir ribotos trukmės paramą tiesiogiai atleistiems iš darbo darbuotojams. Įrodinėjama, kad skiriant šias lėšas darbuotojams neturėtų būti jokios disproporcijos, kuri buvo pastebima.

Be to, Europos socialinis fondas (ESF) remia Europos užimtumo strategiją ir valstybių narių visiško užimtumo, darbo kokybės ir našumo politiką, skatina socialinę įtrauktį, ypač nepalankioje padėtyje esančių asmenų teisę į užimtumą, ir mažina užimtumo nelygybę nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Šis fondas itin svarbus ekonominės ir socialinės sanglaudos stiprinimui. Esant dabartinei padėčiai, reikia energingai, tinkamai ir skubiai panaudoti ESF.

Akivaizdu, kad EGF ir ESF turi skirtingus vienas kitą papildančius tikslus ir kad nė vienas negali pakeisti kito. Esant nepaprastajai priemonei, ją EGF turėtų finansuoti savarankiškai, – ir tai yra labai rimta EGF daroma klaida, – o trumpalaikė priemonė turi būti finansuojama ESF arba kokio nors kito struktūrinio fondo lėšomis.

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. – Palankiai vertinu Europos Parlamento sprendimą patvirtinti pagalbą bendrovės „Dell“ darbuotojams iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo. Iš darbo atleisti bendrovės „Dell“ darbuotojai turėjo didžiulį poveikį Limeriko vietos ekonomikai ir aplinkiniams regionams. Turime pradėti naudoti atitinkamas perkvalifikavimo priemones, siekdami užtikrinti, kad darbo bendrovėje „Dell“ netekę darbuotojai galėtų gauti darbą artimiausioje ateityje. Patvirtinus Airijos pagalbos paraišką pagal Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo priemonę, bus prisidedama prie minėtų darbuotojų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos tobulinimo.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo panaudojimą Belgijos ir Airijos atvejams, nes manau, jog turėtume išnaudoti visas įmanomas priemones, kad padėtume darbuotojams, kurie yra globalizacijos ir ekonomikos ir finansų krizės daromos žalos aukos.

Vis dėlto abejoju Europos politikos nuoseklumu, kai Europos Komisija, mobilizuodama šį fondą, kartu leidžia Lenkijai suteikti valstybės pagalbą bendrovei „Dell“, kad atidarytų gamyklą savo teritorijoje, nors bendrovė uždaro gamyklą Airijoje. Kaip Europos piliečiai gali tikėti Europos „privilegijomis“, kai ji patvirtina tokį „triuką“?

Bet kas galėtų suabejoti viešųjų lėšų naudojimo šiomis aplinkybėmis teisėtumu ir apgailestauti, kad mūsų bendrovėms trūksta socialinės atsakomybės – vadovaudamosi išskirtiniu rūpinimusi pelnu, jos nekreipia dėmesio į panaikinamas darbo vietas.

  Jacky Hénin (GUE/NGL), raštu. – (FR) „Dell“ įmonių grupė, informacinių technologijų srityje vakar buvusi pirma pasaulyje, o šiandien esanti trečia, turinti 18 mlrd. USD apskaičiuotą vertybinių popierių rinkos vertą, skelbianti, kad turi 337 mln. USD pelną 2009 m. trečiajame ketvirtyje ir numato dar didesnį pelną ketvirtajame ketvirtyje...

Taip, aš esu bendrovės „Dell“ darbuotojų pusėje!

Taip, aš tikiuosi, kad jie susiras darbą ir kiek įmanoma greičiau vėl gyvens oriai!

Tačiau ne, aš neprisidėsiu prie Europos mokesčių mokėtojų plėšimo. Jokiomis aplinkybėmis neprisidėsiu prie tų, kurie rodo bet kokią didesnę panieką visiškai sutrikusiems darbuotojams.

Kaltiesiems laikas mokėti, o Europai laikas įgyvendinti tvirtą pramonės politiką, pagal kurią prieš leidžiant paskirstyti dividendus būtų patenkinami gyventojų poreikiai!

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Šiandien Europos Parlamentas patvirtino 14 mln. EUR fondą, kurio lėšos bus skiriamos 1 900 bendrovės „Dell“ darbuotojų, atleistų iš darbo priėmus sprendimą perkelti gamyklą iš Airijos į Lenkiją, mokymui. Šio fondo lėšos gali būti numatomos netekusiems darbo asmenims persikvalifikuoti ir įgyti kvalifikaciją siekiant sugrįžti į darbuotojų gretas. Šio fondo lėšos bus skiriamos ne kaip pašalpos, o kaip pagalba, nes pinigai bus nusiųsti į Mansterio regiono trečiojo lygmens koledžus, kad būtų galima apmokėti buvusių bendrovės „Dell“ darbuotojų mokymo mokesčius. Šio fondo patvirtinimas yra itin svarbus Europos įsipareigojimo padėti Airijai baigti nuosmukį pavyzdys. Fondas turėtų padėti sulėtinti nedarbo didėjimo Mansterio regione tendenciją, taip pat užtikrins didžiulį augimą vietos ekonomikai, kai tie, kurie nukentėjo uždarius bendrovės „Dell“ gamyklą, sugrįš į darbuotojų gretas.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Galvodami apie Airijos ir Belgijos darbuotojus kaip apie neoliberalios globalizacijos aukas, balsuojame už šį pranešimą ir už pagalbos suteikimą iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo.

Tačiau labai smerkiame samprotavimą, kad Europos darbuotojų išgyvenamos socialinės ir žmoniškosios tragedijos turėtų būti laikomos paprasčiausiais „prisitaikymais“, kurie reikalingi sklandžiai neoliberalios globalizacijos veiklai. Visiškai nepriimtina ES remti tas pačias šalis, kurios yra atsakingos už šias tragedijas, ir teikti joms politinę ir finansinę paramą, kad jos galėtų vykdyti perkėlimo ir pervedimo procesus, kuriuos vykdo vien siekdamos pelno.

Negalima pataikauti kapitalizmo grobuonių, pvz., Teksaso bendrovės „Dell“, antros pagal dydį telekomunikacijų sektoriaus bendrovės, komerciniam apetitui neatsižvelgiant į bendrus Europos piliečių interesus. Bet kuriuo atveju tai ne mūsų Europos vizija.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas priklauso šios koncepcijos sričiai. Ši parama itin svarbi siekiant padėti bedarbiams ir įmonių perkėlimų, įvykusių dėl globalizacijos, aukoms. Vis daugiau bendrovių perkeliama pasinaudojant daugelio šalių, ypač Kinijos ir Indijos, mažesnių darbo jėgos sąnaudų teikiamais pranašumais ir taip padaroma žala šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. EGF numatytas tam, kad padėtų darbuotojams, kurie tapo bendrovių perkėlimų aukomis, nes tai yra būtina norint padėti jiems gauti naują darbą ateityje. Praeityje kitos ES šalys jau pasinaudojo EGF, visų pirma Portugalija ir Ispanija, o dabar laikas suteikti tokią pagalbą Belgijai ir Airijai.

  Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. – (SV) ES nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones, kuriomis būtų galima suteikti paramą tiems darbuotojams, kurie neteko darbo dėl „esminių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių padarinių, ir padedama tokiems darbuotojams vėl integruotis į darbo rinką“.

Esame įsitikinę, kad laisvoji prekyba ir rinkos ekonomika duoda naudos ekonomikos vystymuisi, todėl mes iš esmės buvome prieš finansinę pagalbą šalims arba regionams. Tačiau finansų krizė labai smarkiai smogė valstybių narių ekonomikoms, o ekonominis nuosmukis šįkart gilesnis negu bet kuris kitas nuosmukis, Europos patirtas nuo praėjusio šimtmečio ketvirtojo dešimtmečio.

Jeigu ES nesiims veiksmų, labai nukentės bedarbiai tuose Belgijos ir Airijos regionuose, kurie kreipėsi į ES dėl pagalbos. Socialinės atskirties ir nuolatinės atskirties pavojus labai didelis, tačiau būtent su tuo mes, būdami liberalai, negalime sutikti. Labai užjaučiame visus nukentėjusius nuo ekonominio nuosmukio poveikio žmones, todėl norėtume pasirūpinti tokiomis priemonėmis, kaip mokymas, kurios padėtų žmonėms įveikti jį. Todėl palaikome pagalbą bedarbiams, atleistiems iš darbo Belgijos Rytų ir Vakarų Flandrijos bei Limburgo regionų tekstilės sektoriuje, ir iš kompiuterių gamybos pramonės Airijos Limeriko, Klero ir Šiaurės Tipererio grafystėje bei Limeriko mieste.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Pritariau Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimui, nes masiniai darbuotojų atleidimai, be abejo, yra ekonomikos krizės pasekmė ir, nepaisant populiarios nuomonės, vis dar patiriame krizę. Nekyla abejonių, kad reikėtų padėti tiems svarstomose šalyse gyvenantiems žmonėms, kurie neteko darbo. Darbo netekimas yra didžiulė šių žmonių ir jų šeimų gyvenimo tragedija. Todėl manau, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo vaidmuo sunkiais krizės laikais yra ypač svarbus. Mano nuomone, ateityje fondo biudžetas turėtų būti gerokai padidintas, kad jis galėtų patenkinti socialinius poreikius. Ekonomikos krizė toliau renka savo duoklę – tai yra kolektyviniai darbuotojų atleidimai, kurie lemia žmonių dramas, socialinių problemų daugėjimą ir daug kitų beprasmių reiškinių. Todėl manau, jog turėtume daryti viską, kas įmanoma, kad kuo veiksmingiau padėtume žmonėms, kenčiantiems nuo ekonomikos krizės padarinių.

– Pranešimas: David Martin (A7-0043/2009)

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Palankiai vertinu pasiūlytus Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus atsižvelgiant į Lisabonos sutarties įsigaliojimą. Noriu pabrėžti vieną iš aspektų, kuris, mano manymu, turės itin didelę reikšmę tuo metu, kai stebėsime derybas dėl naujo susitarimo, kuriuo 2013 m. sausio mėn. bus pakeistas Kioto protokolas. Pagal Lisabonos sutartį tarptautinė kova su klimato kaita yra konkretus ES aplinkos politikos tikslas. Pagal Lisabonos sutartį tarptautiniai veiksmai siekiant kovoti su klimato kaita įtraukiami į ES aplinkos politiką sudarančių tikslų sąrašą. Be to, Lisabonos sutartimi Europai suteikiamos naujos galios energetikos, mokslinių tyrimų ir kosmoso politikos srityse. Dabar energetika yra bendra atsakomybė, kuria kuriamas pagrindas bendrai Europos politikai.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už D. Martino pranešimą dėl Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių suderinimo su Lisabonos sutartimi, nes reikia iš dalies pakeisti kai kurias Parlamento vidaus taisykles atsižvelgiant į įsigaliojus Lisabonos sutarčiai įgytus didesnius įgaliojimus ir ypač didesnius teisėkūros įgaliojimus, kuriais jam suteikiami įgaliojimai dėl daugiau klausimų rengti teisės aktus vienodomis sąlygomis su valstybių narių vyriausybėmis.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Pakeitimai, dėl kurių šiandien balsavome, bus įtraukti į Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles, nes šias taisykles reikia suderinti su Lisabonos sutartimi, kurios įsigaliojimas paskelbtas, kaip planuota, gruodžio 1 d. Manau, kad nemažas Parlamento įgaliojimų – jų reikalauja visi Europos Parlamento nariai, kad galėtų spręsti naujus uždavinius, – padidinimas yra svarbus jo gebėjimo siūlyti teisės aktus ir jo atsakomybės jausmo išbandymas.

Todėl galiu tik pritarti Darbo tvarkos taisyklių pakeitimams, kuriais Parlamento darbo metodai bus labiau suderinti su Sutarčių nuostatomis.

Ypač esu patenkintas tuo, kad vis svarbesnį vaidmenį vaidina nacionaliniai parlamentai ir valstybių narių iniciatyvos Europos integracijos požiūriu.

Tikiuosi, kad visi Europos sprendimus priimantys asmenys vis griežčiau laikysis subsidiarumo principo, kuriam Europos teisės aktų leidėjas skiria ypatingą dėmesį.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už D. Martino pranešimą dėl Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių reformos, nes jos leis mūsų Parlamentui tvirtai laikytis naujų pagrindinių taisyklių, pradedančių veikti kartu su Lisabonos sutartimi.

Reforma visų pirma apima: pritarimą naujiems „stebėtojams“, kurie turėtų kuo greičiau įgyti galimybę savarankiškai tapti Europos Parlamento nariais, naujų taisyklių, susijusių su nauju nacionalinių parlamentų vaidmeniu teisėkūros procedūroje, tiriant subsidiarumo principo laikymąsi, nustatymą – reforma, kuriai mielai pritariu, nes ji padeda demokratinius debatus padaryti turiningesnius, ir visų pirma svarbesnio vaidmens suteikimą Europos Parlamentui rengiant Europos teisės aktų projektus.

Galiausiai šiame dokumente išaiškinta, kokių veiksmų turi imtis Europos Parlamentas, jeigu valstybės narės padaro pagrindinių principų pažeidimą, o tai ypač pozityvu jam ginant pagrindines teises.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Pagal senąjį šio Parlamento darbo tvarkos taisyklių 36 straipsnį iš mūsų buvo reikalaujama ypač atkreipti dėmesį į tai, ar laikomasi pagrindinių žmogaus teisių. Naujame 36 straipsnyje nustatyta, kad privalome „griežtai laikytis“ šių teisių, išdėstytų Pagrindinių teisių chartijoje. Tai yra vos pastebimas pakeitimas, tačiau jis, mano manymu, bus svarbus ir juo visi Europos Parlamento nariai bus įpareigoti puoselėti visų piliečių teises.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Lisabonos sutarties įsigaliojimas 2009 m. gruodžio 1 d. reiškia, kad būtina pritaikyti Darbo tvarkos taisykles siekiant suderinti jas su naujomis Parlamento taisyklėmis ir įgaliojimais.

Šiais Darbo tvarkos taisyklių pakeitimais Parlamentas rengiasi didesniems įgaliojimams, kuriuos jis turės įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, atsižvelgiant į 18 naujų Europos Parlamento narių atvykimą, didesnes teisėkūros galias ir naują biudžeto sudarymo procedūrą. Šiuo atveju taip pat svarbus bendradarbiavimas su nacionaliniais parlamentais.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Liaupsinamas demokratijos padidėjimas ir svarbesnė parlamentų nuomonė, numatomi įgyvendinti pagal Lisabonos sutartį, bus labai mažai pastebimi. Yra vos kelios naujos procedūros. Jokiomis aplinkybėmis neturi būti piktnaudžiaujama pagrindinių teisių laikymosi procedūra siekiant privalomai primesti politinį korektiškumą arba dėl kovos su diskriminavimu manijos.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai demokratijos stoka ES liko nepakitusi. Ne tiek daug kas pasikeitė, jei Europos Parlamentas turi rinktis Komisijos Pirmininką iš keleto patyrusių nesėkmę politikų, kurie pralaimėjo rinkimus. Tai, kad Stokholmo programa stumiama taip greitai, kad negalime išreikšti savo susirūpinimo duomenų apsauga, rodo, kiek iš tikrųjų svarbi mūsų nuomonė. Tikrovėje dėl Darbo tvarkos taisyklių pakeitimų, kuriuos lėmė Lisabonos sutartis, skaidrumas arba parlamentų nuomonės svarba nė kiek nepadidėjo. Dėl šios priežasties balsavau prieš.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Dėl Lisabonos sutarties Europos Sąjungos, kuri yra atsakinga už piliečių kasdieniam gyvenimui turinčias poveikį priemones, sprendimų priėmimo procesas bus spartesnis, labiau teisėtas ir demokratiškesnis.

Visų pirma Parlamentas sulauks teisėkūros galių padidėjimo, nes jis dauguma institucijų sprendžiamų klausimų vienodai dalysis atsakomybę su Europos Vadovų Taryba. Iš tikrųjų pagal Lisabonos sutartį vadinamoji bendro sprendimo procedūra taps taisykle ir įprastu teisėkūros procesu.

Man, kaip Europos Parlamento nariui, rūpi dėl šių pokyčių keliami uždaviniai.

Šiame pranešime visų pirma perimamas darbas, kurio buvo imtasi ir kuris buvo beveik užbaigtas ankstesnės kadencijos Parlamente, – suderinti Darbo tvarkos taisykles, kuriomis reglamentuojamas Parlamento darbas, atsižvelgiant į naują sutartį, kuri turėtų įsigalioti kito mėnesio pradžioje.

Kai kurie pakeitimai yra grynai techninio pobūdžio, o kiti yra susiję su atnaujinimais, kuriems įgyvendinti šiuo atveju Parlamentas pasinaudojo proga. Visas pranešimas yra kompromisas, kuris tenkina giminingų politinių partijų grupę, kuriai priklausau, t. y. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakciją, nes į jį subalansuotai įtraukti tokie klausimai, kaip subsidiarumas ir proporcingumas, taip pat Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimas.

Dėl minėtų priežasčių balsavau už šį pranešimą.

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Graikijos komunistų partija nepritarė pakeitimams, kuriais siekiama Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles suderinti su Lisabonos sutarties nuostatomis, ir balsavo prieš juos. Pakeitimais palaikomas ir stiprinamas Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių reakcingumas ir nedemokratiškumas, ir taip formuojama bet kokios nuomonės, kuri išreiškiama priešinantis politinių kapitalo atstovų aukščiausiajai valdžiai, slopinimo sistema.

Melas, kad Lisabonos sutartimi „ES suteikiamas demokratiškesnis aspektas“, nes ja tariamai padidinamas Europos Parlamento vaidmuo. Europos Parlamentas yra reakcingos ES struktūros dalis. Jis įrodė savo ištikimybę reakcingai ES politikai, savo paramą monopolijų interesams, savo kaip institucijos, suteikiančios tariamai teisinį pasitikėjimą prieš paprastus žmones nukreiptai ES politikai, vaidmenį. Europos Parlamentas neatstovauja žmonėms – jis atstovauja kapitalo interesams. Žmonių interesus atitinka pasipriešinimas, prieš paprastus žmones nukreiptos ES ir Europos Parlamento politikos, kurią jis palaiko, atsisakymas ir Europą vienijančios struktūros nuvertimas.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0141/2009) / REV 1: Kopenhagos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo dėl klimato kaitos rengimas

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Aš balsavau už šią rezoliuciją, kuria siekiama plataus užmojo ir teisiškai privalomo susitarimo Kopenhagoje, nes manau, kad priėmus šį susitarimą bus galima sukurti naują tvarų modelį, pagal kurį būtų skatinamas socialinis ir ekonominis augimas, aplinkos požiūriu tvarių technologijų kūrimas, taip pat didinamas atsinaujinančios energijos ir energijos vartojimo efektyvumas ir mažinamas energijos suvartojimas bei sudaromos sąlygos kurti naujas darbo vietas.

Manau, kad patvirtindami šią rezoliuciją – kurioje pabrėžiama, kad tarptautinis susitarimas turėtų būti grindžiamas bendros, bet diferencijuotos atsakomybės principu, pagal kurį išsivysčiusios šalys rodo pavyzdį mažindamos savo išmetamųjų teršalų kiekį ir prisiima atsakomybę už finansinės ir techninės paramos teikimą besivystančioms šalims, –prisidėsime prie tikros pasaulio pusiausvyros.

Todėl būtina, kad Europos Sąjunga rodytų pavyzdį šiuo klausimu, kad apsaugotume ateities kartų gerovę.

  Dominique Baudis (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už rezoliuciją dėl Kopenhagos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo, nes mūsų, kaip išrinktų Parlamento narių, pareiga išsaugoti planetą ateities kartoms. Artimiausiais mėnesiais pasaulis rizikuos savo ateitimi. Sunku įsivaizduoti, kad tarptautinė bendruomenė nesugebėtų sudaryti susitarimo, kuriuo valstybės būtų įpareigotos rinktis protingą kryptį. Valstybių ar vyriausybių vadovai, jūsų rankose atsakomybė už rytdienos Žemę. Įstenkite atsisakyti savo nacionalinių interesų ir trumpalaikių klausimų, nes žmonija nebegali švaistyti laiko.

  Frieda Brepoels (Verts/ALE), raštu. – (NL) Šiandien Europos Parlamento patvirtintos rezoliucijos konkrečiame skyriuje straipsnyje pabrėžiama didžiulė regionų ir vietos valdžios institucijų reikšmė, ypač konsultavimosi procese, skleidžiant informaciją apie klimato politikos įgyvendinimą ir ją įgyvendinant. Regioniniu arba vietos lygiu bus įgyvendinta iki 80 proc. prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo politikos. Keletas regioninių vyriausybių jau rodo pavyzdį ir laikosi radikalaus požiūrio į kovą su klimato kaita.

Kaip Europos laisvojo aljanso, atstovaujančio Europos tautoms ir regionams, narys, aš visiškai palaikau tiesioginį regioninių vyriausybių dalyvavimą skatinant tvarų vystymąsi ir veiksmingą reagavimą į klimato kaitą. Šiomis aplinkybėmis būtina pabrėžti regionų vyriausybių tinklo tvaraus vystymosi labui (angl. nrg4SD) darbą. Šis tinklas jau ėmėsi glaudžios partnerystės, susijusios su Jungtinių Tautų vystymo programa (JTVP) ir Jungtinių Tautų aplinkos programa (JTAP). Todėl ELA nariai reikalauja aiškiai pripažinti regionines vyriausybes atsižvelgiant į Kopenhagos susitarimą, taip pat pripažinti jų vaidmenį, kurį jos vaidina vykdant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos politiką.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Itin svarbu, kad Kopenhagos konferencija baigtųsi politiškai privalomu susitarimu. Šiame susitarime turi būti operatyvinės veiklos nuostatos, kurias būtų galima įgyvendinti nedelsiant, ir tvarkaraštis, kuriuo būtų sudarytos sąlygos per 2010 m. parengti teisiškai privalomą susitarimą. Į susitarimą turi būti įtrauktos visos konvenciją pasirašiusios šalys, taip pat itin svarbu, kad būtų aiškiai nustatyti bet kokie įpareigojimai ar išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, ar finansavimo požiūriu. Nors, viena vertus, pramonės šalys turėtų rodyti pavyzdį mažinant išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ekonomiškai pažangesnės besivystančios šalys taip pat turi atlikti savo vaidmenį prisidėdamos pagal savo atsakomybę ir atitinkamas galimybes. Pramonės šalys ir kylančios ekonomikos šalys, turinčios pažangesnę ekonomiką, turėtų būti įpareigotos dėti panašias pastangas. Tik tada bus galima sumažinti tarptautinės konkurencijos iškraipymus. Be to, itin svarbu, kad nustatytume finansavimo struktūrą, tai būtų tvaru vidutiniu ir ilgu laikotarpiu. Finansavimas turi būti gaunamas iš pramonės šalių ir ekonomiškai labiau pažengusių besivystančių šalių privataus sektoriaus, anglies dioksido išmetimo leidimų prekybos rinkos ir viešojo sektoriaus.

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Itin svarbu, kad artėjant Kopenhagos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimui ES imtųsi veiksmų ir taptų pasaulio lydere mažinant anglies junginių išmetamųjų teršalų kiekį. Anglies junginių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo srityje Parlamentas jau pademonstravo platesnį užmojį negu valstybės narės, o šiandieninė rezoliucija turi būti palankiai vertinama dėl reikalavimų užtikrinti: realų finansavimą, griežtus galutinius tikslus nuo 25–40 proc., kaip reikalaujama pagal mokslą, ir teisiškai privalomą susitarimą.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Aš susilaikiau, pirma, dėl to, kad buvo patvirtintas 13 pakeitimas, kuriame laikomasi nuomonės, kad branduolinė energija turi būti svarbus veiksnys mažinant išmetamo anglies dioksido kiekį, ir, antra, dėl to, kad buvo atmestas mano frakcijos pateiktas 3 pakeitimas, kuriame išsivysčiusios šalys raginamos iki 2050 m. sumažinti savo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Vis dėlto rezoliucijoje yra nemažai pozityvių nuostatų, pvz., ES įsipareigojimas iki 2020 m. suteikti 30 mlrd. EUR per metus siekiant patenkinti besivystančių šalių poreikius klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityje. Tačiau manau, kad grįžimas prie branduolinės energijos kaip šiltnamio efekto priešnuodžio nėra tinkamas sprendimas kovojant su klimato kaita, – atvirkščiai, tai pavojingas pasirinkimas. Kopenhagoje susirems trys išsivysčiusių, besivystančių ir neišsivysčiusių šalių stovyklos ir trys vyriausybių, pagrindinių judėjimų ir žmonių stovyklos, atsižvelgiant į tai, kad klimato kaita iš dalies kenkia pastangoms mažinti skurdą ir badą pasaulyje. Kopenhagos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimas yra tikras iššūkis, į kurį privalome reaguoti, taip pat neturime leisti pramonės ir branduolinės energijos lobistams tapti šlovingais nugalėtojais.

  Jürgen Creutzmann, Nadja Hirsch, Holger Krahmer, Britta Reimers ir Alexandra Thein (ALDE), raštu. – (DE) Europos Parlamento nariai, priklausiantys Vokietijos laisvajai demokratinei partijai, susilaikė nuo balsavimo dėl Kopenhagos rezoliucijos dėl toliau minimų priežasčių. Rezoliucijoje pateikiama teiginių apie klimato kaitos priemonių finansavimą trečiosiose šalyse, bet nenustatyti konkretūs finansavimo kriterijai arba tikslas. Mes negalime pasiteisinti dėl to rinkėjams. Be to, manome, kad perdėta Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (angl. ICAO) kritika yra neteisinga.

ICAO – organizacija, kuri užsiima aviacijos reikalais tarptautiniu mastu. Tiek kritiški atsiliepimai, tiek pareiškimai apie tariamą ICAO derybų nesėkmę yra neteisingi ir netinkami. Reikalavimas nustatyti specialią CO2 dujų taršos leidimų prekybos sistemos tvarką aviacijos pramonei prieštarauja dabartiniams ES teisės aktams ir nerealiais reikalavimas per daug apsunkina ES derybinę poziciją derybose dėl klimato kaitos susitarimo.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Klimato kaitos poveikis jaučiamas jau dabar – kyla temperatūra, tirpsta ledo kepurės bei ledynai ir tampa dažnesni bei intensyvesni pavojingi orų atvejai. JT duomenimis, 2007 m. visi skubūs kreipimaisi dėl humanitarinės pagalbos, išskyrus vieną, buvo susijęs su klimatu. Mums reikalinga pasaulinė energetikos revoliucija siekiant sukurti tvarų ekonomikos modelį, kuriuo būtų užtikrinta, kad aplinkos apsaugos kokybė neatsiliktų nuo ekonomikos augimo, gerovės kūrimo ir technologijų pažangos. Airijos anglies junginių išmetamųjų teršalų kiekis vienam gyventojui yra 17,5 tonos per metus. Iki 2050 m. šį kiekį reikės sumažinti iki 1 ar 2 anglies junginių tonų. Akivaizdu, kad tai reiškia radikalius energijos gamybos ir vartojimo srities pokyčius. Pirmasis žingsnis būtų visapusiškas Kopenhagos susitarimas, įpareigojantis tarptautinę bendruomenę privalomai mažinti taršą ir tarptautiniu lygiu numatyti sankcijas už įsipareigojimų neįvykdymą. Iš tiesų tarptautinė bendruomenė turėtų parodyti įsipareigojimą, viršijantį tą, kurį parodė siekdama įveikti finansų krizę. Reakcija į klimato kaitą priklauso nuo ryžtingo tarptautinio valdymo ir finansinio įsipareigojimo. Pagalba besivystančiam pasauliui turi būti teikiama papildant užjūrio vystymosi pagalbą, kitaip grės pavojus, kad nebus įvykdyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Iš tiesų klimato kaitai įveikti reikia didesnių investicijų viešajame sektoriuje.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Bendra rezoliucija, kuri ką tik buvo patvirtinta, Parlamentas siunčia aiškų signalą. Pasibaigus Kopenhagos konferencijai Europos Sąjungai reikia kalbėti vienu balsu ir veikti bendrai, kad ir kaip pasibaigtų konferencija. Turime siekti faktinio 30 proc. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo. Kai sakau „faktinio“, tai reiškia, kad galiausiai vieną dieną bus būtina iškelti laikinų išimčių ir prekybos taršos leidimais klausimą. Parlamentas tikisi, kad Kopenhagos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimas bus proga pristatyti Europos Sąjungą, kuri yra stipri ir prisiima finansinį įsipareigojimą besivystančioms šalims, nes joms esame skolingi.

  Anne Delvaux (PPE), raštu. – (FR) Nuo gruodžio 7 iki 18 d. Kopenhagoje beveik 200 šalių derėsis dėl naujos tarptautinės kovos su klimato kaita sutarties, t. y. Kioto protokolą pakeičiančios sutarties, kuri įsigalios nuo 2013-ųjų…

Rezoliucija, dėl kurios buvo balsuojama, Europos Sąjungai pravers kaip derybų gairės. Kaip dabartinė Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narė, prisidėjau pakeitimais, kuriais visų pirma palaikomas teisiškai privalomas susitarimo pobūdis.

Mano reikalavimai balsuojant buvo tokie: sudaryti visuotinį politinį susitarimą, kuris būtų plataus užmojo ir privalomas ir kuriuo būtų greitai sukurtas pagrindas tikrai teisinei sutarčiai; pasiekti, kad iki 2020 m. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas 30 proc., palyginti su 1990 m., kartu kitiems teršėjams, pvz., Jungtinėms Valstijoms ir Kinijai, prisiėmus plataus užmojo, tačiau kiekybiškai įvertinamą įsipareigojimą, o iki 2050 m. – būtų sumažintas 80 proc., kaip reikalauja ekspertai; išsiaiškinti itin svarbų bendrą pramoninių šalių įsipareigojimą finansų ir pagalbos besivystančioms šalims požiūriu. Krizės sąlygomis sunku nustatyti tikslų kiekį, tačiau bus būtina užtikrinti, kad jis bent atitiktų prisiimtus įsipareigojimus!

Nesėkmė Kopenhagoje būtų aplinkos, politinė ir moralinė katastrofa!

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Kopenhagos konferencijos klimato kaitos klausimu, nes manau, kad juo siekiama parlamentinio kompromiso esminiais aspektais, kuriais turėtų būti vadovaujamasi derybose dėl būsimo tarptautinio susitarimo šiuo klausimu, visų pirma atsižvelgiant į prisitaikymo, finansavimo mechanizmų ir miškų naikinimo klausimus. Norėčiau pakartoti, kad teisiškai privalomo tarptautinio susitarimo, kuris būtų plataus užmojo, realistiškas ir apimtų visas šalis, sudarymas Kopenhagoje taip pat yra socialinio teisingumo klausimas.

  Jill Evans (Verts/ALE), raštu. – EP patvirtintos rezoliucijos konkrečiame skyriuje pabrėžiama didžiulė regionų ir vietos valdžios institucijų reikšmė, ypač konsultavimosi, informavimo apie klimato politiką ir jos įgyvendinimo srityse. Regioniniu ir vietos lygiu bus įgyvendinta iki 80 proc. klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos politikos. Keletas regionų vyriausybių jau rodo pavyzdį laikydamosi radikalios kovos su klimato kaita politikos.

Kaip Europos laisvojo aljanso, atstovaujančio Europos tautoms ir regionams, nariai visiškai palaikome tiesioginį regionų vyriausybių dalyvavimą skatinant tvarų vystymąsi ir veiksmingą reakciją į klimato kaitą. Šiomis aplinkybėmis turi būti pabrėžtas regionų vyriausybių tinklo tvaraus vystymosi labui (angl. nrg4SD) darbas. Šis tinklas jau ėmėsi partnerystės, susijusios su Jungtinių Tautų vystymo programa ir Jungtinių Tautų aplinkos programa. Todėl mes reikalaujame aiškiai pripažinti regionų vyriausybes atsižvelgiant į Kopenhagos susitarimą, taip pat pripažinti svarbų vaidmenį, kurį jos vaidina vykdant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos politiką.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kaip jau sakiau anksčiau, itin svarbu, kad būtų sudarytas teisiškai privalomas, visuotinis, politinis susitarimas dėl klimato kaitos, kad neįstumtume Europos pramonės į konkurenciją ribojančią padėtį. Europos pastangos turi būti nukreiptos į siekį susitarti, tačiau tam reikia bendrų, o ne vien ES pastangų.

Mano nuomone, tarptautinių finansinių operacijų mokesčio, kaip sprendimo finansuoti besivystančių šalių prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos poveikio švelninimą, idėja nėra tinkama, jeigu ji bus įgyvendinama pakenkiant ekonomikai (ypač krizių, pvz., tokių, kokią šiuo metu išgyvename, sąlygomis), prekybai ir materialinės gerovės kūrimui.

Negalima nepaisyti, kiek tas mokestis apskritai kainuotų visuomenei (mokesčių naštos padidėjimas, turintis pasekmių visiems mokesčių mokėtojams ir vartotojams) ir koks būtų jo poveikis finansų rinkai (būtino likvidumo ir kreditų verslui ir namų ūkiams srauto sumažėjimas).

Manau, kad šis būdas netinka rinkai reguliuoti ir kad galima rasti kitų alternatyvų, darančių mažesnę žalą pasaulio ekonomikai.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad ES turėtų toliau rodyti pavyzdį kovoje su klimato kaita. Svarbu paminėti, kad ES padarė daugiau nei Kiote nustatyti tikslai.

Manau, kad Kopenhagos susitarimas turėtų būti privalomas. Atsižvelgdamas į tai, pateikiau Parlamento rezoliucijos šiuo klausimu pakeitimą, kuriame prašoma į galutinį tekstą įtraukti tarptautines sankcijas.

Manau, kad susitarimas turėtų būti visuotinis, plataus užmojo ir su aiškiu tvarkaraščiu. Jeigu nesame ambicingi, liksime su simboline priemone, kuri bus dar mažiau veiksminga negu Kioto protokolas, pagal kurį jau užtikrinamos tarptautinės sankcijos. Todėl tikėkimės, kad reglamentas bus veiksmingas ir kad į susitarimą bus įtraukta persvarstymo sąlyga, kad jį būtų galima lengvai atnaujinti.

Be to, manau, kad Kinija ir Indija negali būti atleistos nuo bet kokios atsakomybės, jeigu išmeta didelę procentinę pasaulyje išmetamų teršalų kiekio dalį, tuo tarpu mūsų pramonė daro viską, ką gali, kad sumažintų savo išmetamų teršalų kiekį.

JAV tenka didžiulė atsakomybė už šio aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo sėkmės užtikrinimą. Tikiuosi, kad Jungtinių Valstijų Prezidentas B. Obama įrodys, jog nusipelnė Nobelio taikos premijos, nes kovojant su klimato kaita bus prisidedama prie taikos ir visų tautų laimės.

  Elisa Ferreira (S&D), raštu. – (PT) Patvirtintoje rezoliucijoje yra teigiamų aspektų, kaip antai: tarptautinių įsipareigojimų išsaugojimo po 2012 m. svarba; būtinybė tikslus mažinti išmetamųjų teršalų kiekį suderinti su naujausiais moksliniais duomenimis; reikalavimas, kad JAV per paskutinę rinkimų kampaniją pažadėtus tikslus (nors neprisiėmus atsakomybės dėl jų) padarytų privalomus; pramonės šalių istorinės atsakomybės už išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas pabrėžimas; energijos vartojimo efektyvumo skatinimas ir MTTV veiklos intensyvinimas.

Tačiau svarba, teikiama vadinamiesiems rinkos sprendimams ir prekybai anglies dioksido taršos leidimais yra neginčijama. Iš esmės tai yra politinis ir ideologinis pasirinkimas, kuris ne tik negarantuoja, kad pasieksime nustatytus mažinimo tikslus, bet ir pats yra rimčiausia grėsmė siekiamiems nustatytiems aplinkosauginiams tikslams. Tai iliustruoja nuo 2005 m. veikiant Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos leidimų prekybos sistemai įgyta patirtis. Prekyba anglies dioksido taršos leidimais siekiama Žemės gebėjimą perdirbti anglies dioksidą paversti preke ir taip reguliuoti klimatą. Dėl to šiam gebėjimui – būtent tam, kuris, kaip žinome, užtikrina gyvybę Žemėje, – gresia pavojus tapti valdomam tų pačių korporacijų, kurios teršia planetą, jos gamtinius išteklius ir atmosferą.

  Robert Goebbels (S&D), raštu. – (FR) Susilaikiau nuo balsavimo dėl rezoliucijos dėl klimato kaitos, nes Europos Parlamentas, kaip yra įpratęs, vadovaujasi pelnytais sentimentais, neatsižvelgdamas į tikrovę. Europos Sąjunga išmeta apytikriai 11 proc. pasaulyje išmetamo CO2 dujų kiekio. Ji negali rodyti pavyzdžio ir taip pat mokėti likusiam pasauliui. Nelogiška riboti valstybes nares naudojant švarios plėtros mechanizmą (angl. CDM), nors jis ir numatytas pagal Kioto protokolą, ir tuo pat metu prašyti 30 mlrd. EUR per metus pagalbos besivystančioms šalims nenustačius sąlygų arba neatlikus tinkamo vertinimo (tai tik vienas rezoliucijos neatitikties pavyzdžių).

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Kalbant klimato kaitos klausimu turiu pasakyti, kad reikia skubiai veikti ir nepalikti besivystančių šalių bejėgiškos būklės. Nors būtent jos nukenčia pirmos, tačiau neturi pakankamai atitinkamų išteklių, kad galėtų daryti poveikį išsivysčiusių šalių sukeltam reiškiniui! Jeigu šiandien nebus imamasi visuotinių veiksmų, susidūrusios su klimato kaitos padariniais ateities kartos bus bejėgės. Todėl mūsų vyriausybėms svarbu parodyti, kad yra politinės lyderės, ir taip paskatinti kitas valstybes, pvz., Jungtines Valstijas ir Kiniją, sudaryti susitarimą. Šis įsipareigojimas turi taip pat apimti įsipareigojimą nustatyti finansinių operacijų mokestį, kuris būtų naudojamas ne bankininkystės sektoriaus priežiūrai, o besivystančioms šalims ir viso pasaulio viešosioms gėrybėms, pvz., klimatui, finansuoti.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Kitą mėnesį pasaulio dėmesys bus sutelktas į Daniją. Kitoje Šiaurės jūros pusėje, panašaus dydžio šalyje, Škotijos vyriausybė nepaprastai daug prisideda prie pastangų kovoti su klimato kaita. Kopenhagos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo oficialioje interneto svetainėje teigiama, kad Škotija imasi „pasaulio lyderės vaidmens klimato apsaugos srityje“. Škotijos vyriausybės pastangos turi būti visokeriopai palaikomos, todėl privalome tikėtis, kad kitą mėnesį kitos šalys savo įnašu prisidės prie visuotinių pastangų.

  Astrid Lulling (PPE) , raštu. – (FR) Balsavau už šią rezoliuciją dėl Europos Sąjungos strategijos dėl Kopenhagos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo dėl klimato kaitos, nes esu tikras, kad visapusišku tarptautiniu susitarimu iš tikrųjų galima pakeisti nekontroliuojamo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimo tendenciją.

Apskritai aplinkos politika ir visų pirma klimato politika taip pat yra technologinių inovacijų varomoji jėga, kuri gali atverti naujas augimo perspektyvas mūsų bendrovėms.

Esu labai patenkinta, kad Europa atlieka pagrindinį vaidmenį numatydama energetikos ir klimato politiką, pagal kurią siekiama iki 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 20 proc., palyginti su 1990 m. Esu griežtai prieš papildomų ribojančių užduočių nustatymą nesudarius visa apimančio tarptautinio susitarimo. Viena vertus, Europa, kuriai tenka 11 proc. viso pasaulio išmetamų teršalų kiekio, neprisiima pakankamos naštos, kad pati galėtų pakeisti šią tendenciją, o kita vertus, baiminuosi daug energijos suvartojančių ir didelį CO2 dujų kiekį išmetančių pramonės šakų perkėlimo.

Tik visapusišku susitarimu, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama vidutiniam ir ilgam laikotarpiui, būtų užtikrintas nuspėjamumas tam, kad būtų galima imtis svarbių mokslinių tyrimų ir plėtros projektų ir įsipareigoti skirti dideles investicijas, kurių reikia tam, kad būtų galima visam laikui atsieti ekonomikos augimą nuo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimo.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Labai svarbu, kad Kopenhagos konferencijoje būtų sudarytas plataus užmojo ir teisiškai privalomas susitarimas dėl klimato kaitos.

Tačiau taip pat svarbu, kad būtų įtrauktos visos šalys, ypač Kinija, Indija ir Brazilija, atsižvelgiant į svarbų jų ekonominį vaidmenį ir intensyvią pramoninę veiklą. Šios šalys taip pat turi įsipareigoti siekti plataus užmojo tikslų, palyginamų su kitų šalių tikslais, nors ir pagal galimybes padedant kitoms turtingesnėms bei labiau išvystytos pramonės šalims. Be to, būtina, kad Jungtinės Valstijos atliktų savo vaidmenį šiuo itin svarbiu klausimu.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Pernelyg ilgai ES bandė vien savo jėgomis sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją, nors energijos trūkstančios kylančios ekonomikos šalys ir energiją švaistančios išsivysčiusios šalys dar buvo nepasirengusios įgyvendinti Kioto protokolą. Turime palaukti ir pasižiūrėti, kiek šią padėtį pakeis Kopenhagos konferencija. Atsižvelgiant į tai, reikia finansavimo proceso taisyklių, taikomų kartu su sankcijomis už įsipareigojimų nesilaikymą.

Siekiant pradėti pokyčius, mums reikia pertvarkyti savo aplinkos politiką, kad ji būtų siejama ne tik su milijonais, pervedamais pirmyn ir atgal vykstant prekybos taršos leidimais procesui, bet ir sudarytų sąlygas paremti realias alternatyvas, pvz., atsinaujinančiai energijai, ir mažinti prekių vežiojimą po visą Europą, kuris subsidijuojamas ES pinigais. Šiame pranešime ši problema sprendžiama nepakankamai išsamiai, todėl balsavau prieš jį.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šią rezoliuciją, nes Kopenhagoje turi būti sudarytas privalomas visuotinis teisinis susitarimas, kuriuo remdamosi išsivysčiusios šalys arba besivystančios šalys įsipareigos siekti išmetamųjų teršalų lygio mažinimo tikslų, palyginamų su tais, kuriuos yra prisiėmusi ES. Tikslą visuotinį atšilimą išlaikyti ne didesnį nei 2° C ir sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mes galėsime pasiekti tik tuo atveju, jeigu investuosime į švarias technologijas bei mokslinius tyrimus ir inovacijas. Be to, turi būti skiriama papildomų lėšų, paimtų iš visuotinį susitarimą pasirašančių šalių įnašų, kurie turi atitikti šių valstybių ekonominį išsivystymą ir mokumą.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – Ši rezoliucija – aiški ir realistinė strategija, kaip elgtis su svarbiausiose srityse, kuriomis reikia užsiimti, kad kitą mėnesį Kopenhagoje būtų pasiektas veiksmingas susitarimas. Turime tekstą, kuriame platūs užmojai derinami su realistiniais tikslais ir kuriame nagrinėjamos sudėtingos problemos, kurias privalo išspręsti derybininkai. Dabar Europos Parlamentas paragino ES derybų grupę ir valstybes nares paspausti, kad būtų imtasi veiksmų tokiais klausimais: prekyba taršos leidimais; pasaulinė anglies dioksido rinka; teisinga prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos poveikio švelninimo finansavimo sistema; miškai; aviacija ir jūrų transportas.

Parlamentas tebesilaiko savo ankstesnių įsipareigojimų dėl išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo iki 2020 m. ir dabar, atsižvelgdamas į naujas mokslo bendruomenės rekomendacijas, nustato dar platesnio užmojo tikslus 2050 m. ES noras šiuo klausimu būti lydere kuo puikiausiai gali pasirodyti esąs svarbiausias veiksnys sudarant tarptautiniu mastu privalomą susitarimą siekiant išspręsti klimato kaitos problemą.

  Bogusław Sonik (PPE), raštu. – (PL) Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos dėl Kopenhagos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo dėl klimato kaitos yra reikšmingas teisinis dokumentas bei svarbi nuomonė tarptautinėje diskusijoje ir derybose prieš aukščiausiojo lygio vadovų susitikimą dėl klimato ir yra skirta Europos Sąjungos pozicijai šiuo klausimu papildyti. Europos Sąjunga, jeigu nori likti lydere kovojant su klimato kaita, turėtų nusistatyti plataus užmojo tikslus mažinti taršą ir įvykdyti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus mažinti taršą. Taip ji parodytų pavyzdį kitoms šalims, nepaisant su tuo susijusių sunkumų.

Šiuose debatuose itin svarbi Europos Parlamento, kaip vienintelės demokratinės ES institucijos, nuomonė, todėl tai yra dar viena priežastis, kodėl mūsų rezoliucijoje turėtų būti nurodyta tinkama kryptis, kurią reikėtų rinktis, ir suformuluoti prioritetai, kurie tikrai būtų svarbūs. Pats rezoliucijos tekstas ne tik neturi būti neturinčių jokio pagrindo reikalavimų ir norų rinkinys, bet ir turėtų būti nuoseklus ir visų pirma bendras ES piliečių balsas, paremtas bendros, bet diferencijuotos valstybių narių atsakomybės kovos su klimato kaita srityje principu.

Europos Sąjunga, kaip rimta derybų partnerė, turi užimti savo vietą Kopenhagoje kaip bendra institucija, kuri atsižvelgia į visų savo valstybių narių interesus. Europos Sąjunga turėtų parodyti, kad yra pasirengusi padidinti taršos mažinimo tikslus iki 30 proc., jeigu kitos šalys taip pat pareikštų, kad yra pasirengusios nusistatyti tokius didelius taršos mažinimo tikslus. Be to, reikėtų nepamiršti, kad ES prisiėmė ne kokius nors besąlyginius, o tik sąlyginius įsipareigojimus.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Balsavau už rezoliuciją, nes Europos Parlamentas ragina ES derybininkus pažadėti besivystančioms šalims 30 mlrd. EUR jų kovai su klimato kaita. Taip Parlamentas siunčia aiškų signalą derybininkams, kurie po dviejų savaičių Europos vardu dalyvaus Kopenhagos aukščiausiojo lygio vadovų susitikime. Iki šiol jiems visada buvo neaišku, koks bus jų finansinis įnašas aukščiausiojo lygio susitikime. Tačiau dabar Parlamentas paragino juos būti tikslesnius kalbant apie faktinius kiekius ir procentus. Ir taip kamuolys grąžinamas į Jungtinių Valstijų aikštelės pusę. Yra signalų, kad amerikiečiai įtemptai nustato išmetamųjų CO2 dujų tikslus, kuriuos nori pateikti derybose. Šia rezoliucija padidinamas spaudimas Prezidentui B. Obamai pateikti konkrečius pasiūlymus, nes dėl to šiek tiek padidės Kopenhagos sėkmės tikimybė.

Dėl to taip pat padidės tikimybė, kad tokios šalys, kaip Kinija, Indija ir Brazilija, įsitrauks į visuotinę kovą su klimato kaita. Todėl aš, kaip ir mano kolegos iš Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso, su dideliu entuziazmu balsavau už šią tvirtą rezoliuciją. Vienintelis jos trūkumas tas, kad į ją kažkaip pakliuvo branduolinės energijos gamyba. Tačiau dabar svarbu tai, kad Komisija ir valstybės narės vestų sunkias derybas Kopenhagoje.

  Konrad Szymański (ECR), raštu. – (PL) Per šiandieninį balsavimą dėl ES strategijos dėl Kopenhagos konferencijos klimato kaitos klausimu, Europos Parlamentas patvirtino radikalią ir nerealią poziciją. Reikalaudamas dvigubai padidinti išmetamų CO2 dujų kiekio apribojimus ES valstybėse, Parlamentas kenkia klimato teisės aktų paketui, dėl kurio neseniai buvo taip sunkiai susitarta (33 punkte reikalaujama 40 proc. mažinimo). Tuo tarpu reikalaudamas 30 mlrd. EUR per metus išlaidų švarioms technologijoms, diegiamoms besivystančiose šalyse, Parlamentas planuoja, kad šalys, kurios turi anglimi kūrenamų elektrinių, pvz., Lenkija, turės du kartus sumokėti už išmetamas CO2 dujas: vieną kartą kaip mokestį pagal prekybos taršos leidimais sistemą ir antrą kartą kaip įnašą padedant besivystančioms šalims kovos su klimato kaita srityje (18 punkte rašoma apie įnašą, kuris turėtų būti ne mažesnis nei 30 mlrd. EUR kasmet). Reikalaudamas, kad valstybių narių įnašų švarioms technologijoms, diegiamoms besivystančiose šalyse, skaičiavimai būtų grindžiami išmetamų CO2 dujų lygiu ir BVP, Parlamentas neatsižvelgė į pajėgumo prisiimti šias išlaidas kriterijų. Lenkijai per kitus 10 metų tai atsieis 40 mlrd. EUR (tai 31 ir 27 pakeitimų atmetimo padarinys). Dėl šios priežasties vienintelė Lenkijos delegacija balsavo prieš visą rezoliuciją dėl ES strategijos Kopenhagos konferencijoje klimato kaitos klausimu (angl. COP 15).

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Didesnis pavojus aplinkai ir sveikatai ir ypač pavojinga klimato kaita, susijusi su planetos perkaitinimu, yra pramonės plėtros, pagrįstos kapitalistų pelnu ir žemės, oro, energijos ir vandens pavertimu preke, rezultatas. Kapitalo lyderiai negali tinkamai kovoti su šiais reiškiniais, nes kaip tik šiems žmonėms tenka atsakomybė už jų atsiradimą.

Kelią į Kopenhagos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimą užkirto imperialistinių nesutarimų paaštrėjimas. Pasiūlymais dėl „perspektyvios ekologinės ekonomikos“ ir „mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų“ ekonomikos augimo ES bando paruošti dirvą dar didesnėms Europą vienijančių monopolijų investicijoms ir kartu patenkinti spekuliacinius kapitalo lūkesčius dėl „taršos mainų“.

Norint suplanuoti ir įgyvendinti vystymosi eigą, kuri padėtų subalansuoti žmogaus ir gamtos santykius bei patenkinti paprastų piliečių poreikius, mums reikia galiausiai panaikinti kapitalistinius gamybos santykius. Graikijos komunistų partija balsavo prieš Europos Parlamento rezoliuciją. Ji siūlo derinti paprastų piliečių poreikių tenkinimą su mūsų valstybės kuriama materialine gerove. Politinės prielaidos įgyvendinti šį tikslą yra pagrindinių gamybos priemonių suvisuomeninimas ir centralizuotas ekonominės veiklos planavimas, kuriuos kontroliuotų paprasti piliečiai ir darbininkų klasė, kitaip tariant, liaudies valdžia ir liaudies ekonomika.

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. – (DE) Balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes jame iš anksto nusprendžiama, kad ES nuo pat pradžių, nelaukdama kitų partnerių, skirs didžiules finansavimo sumas. Negaliu pasiteisinti savo rinkėjams dėl tokio jų pinigų naudojimo. Klimato apsauga svarbus tikslas, tačiau panikos skleidimas prieš Kopenhagoje įvyksiantį aukščiausiojo lygio vadovų susitikimą yra piktinantis ir neatspindintis mokslinių faktų.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0155/2009) 2010–2014 m. daugiametė laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės programa (Stokholmo programa)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes joje atkreipiamas dėmesys į pagrindiniuose skyriuose, pvz., laisvės, saugumo ir teisingumo, nurodytus prioritetus, visų pirma susijusius su imigrantų priėmimo ir integracijos sąlygomis, kova su diskriminacija, ypač dėl seksualinės orientacijos, teise į teisingumą ir kova su korupcija bei smurtu.

Kova su diskriminacija, kad ir kokiu pagrindu – lyties, seksualinės orientacijos, amžiaus, negalios, religinės priklausomybės, odos spalvos, kilmės ir tautinės ar etninės kilmės – vyktų, yra itin svarbi, pvz., kova su rasizmu, antisemitizmu, ksenofobija, homofobija ir smurtu.

Be to, visiems ES piliečiams ir jų šeimoms turėtų būti garantuojama judėjimo laisvė.

Galiausiai taip pat turėtų būti garantuojama piliečių apsauga nuo terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo, todėl turėtų būti stiprinama reglamentavimo sistema, kad būtų galima įveikti šias labai aktualias grėsmes, atsižvelgiant į tai, kad jos yra pasaulinio masto.

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Graikijos komunistų partija kategoriškai nepritarė Lisabonos programai – lygiai taip pat, kaip nepritarė ankstesnėms programoms, kurias siekiama įgyvendinti apgaulingai pavadinus laisvės, saugumo ir teisingumo erdve. Jos tikslas, demagoginis ES abejingumo pasireiškimas – suderinti arba suvienodinti nacionalinius teisės aktus, kad būtų imta vienodai taikyti prieš paprastus piliečius nukreiptą ES politiką ir būtų sustiprinti turimi bei sukurti nauji mechanizmai, ES lygiu taikomi persekiojimui ir represijoms terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo pretekstu.

Prie pagrindinių Stokholmo programos prioritetų priskiriamas antikomunistinės isterijos skleidimas Europos Sąjungoje, jau vykdomas visu pajėgumu ir pasiekęs kulminaciją istoriškai klaidingai ir nepriimtinai komunizmą lyginant su nacionalsocializmu. ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdve ir jos įgyvendinimo programomis piliečių interesai neginami. Atvirkščiai, jomis kuriamos priemonės, kuriomis siaurinamos asmeninės ir socialinės teisės bei demokratinės laisvės, pasinaudojant darbuotojais, imigrantais ir pabėgėliais intensyvinamas autoritarizmas ir priespauda, saugoma politinė sistema bei monopolijų suverenitetas ir siekiama smogti darbininkų klasės ir paprastų piliečių judėjimui. Tokie yra parengiamieji veiksmai siekiant įgyvendinti aršų kapitalo puolimą darbininkų klasės ir paprastų piliečių užimtumo bei socialinių teisių atžvilgiu.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Esu įsitikinusi, kad labai svarbi Stokholmo programos sudėtinė dalis – vaikų teisių apsauga. Atkreipiu dėmesį, jog pastaraisiais metais vis daugiau nerimo kelia smurtas prieš vaikus, įskaitant vaikų seksualinį išnaudojimą ir jų sekso turizmą, prekybą vaikais ir vaikų darbą. Atsižvelgiant į tai, jog vaiko teisių apsauga yra Europos Sąjungos (ES) socialinis prioritetas, kviečiu Tarybą ir Komisiją skirti daugiau dėmesio pažeidžiamiausių asmenų teisių apsaugai.

Vaiko teisės yra dalis žmogaus teisių, kurias ES ir valstybės narės yra įsipareigojusios gerbti pagal Europos žmogaus teisių konvenciją ir Jungtinių Tautų (JT) vaiko teisių konvenciją. ES turi didinti savo įsipareigojimus gerinant vaikų padėtį Europoje ir visame pasaulyje, kad galėtų tinkamai užtikrinti vaiko teisių rėmimą ir jų apsaugą. Norėčiau pabrėžti, jog tik koordinuotais ir bendrais veiksmais pagrįsta strategija paskatintų valstybes nares gerbti bei laikytis JT vaiko teisių konvencijos principų visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Norint tinkamai užtikrinti vaikų teises, siūlyčiau priimti privalomojo pobūdžio normas visose ES valstybėse narėse. Deja, pagarba vaiko teisėms iki šiol nėra visuotinai užtikrinta, todėl įgyvendinant Stokholmo programą kviečiu Tarybą ir Komisiją imtis konkrečių priemonių, kurios užtikrintų tinkamą vaiko teisių apsaugą.

  Carlo Casini (PPE), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, balsavau už rezoliuciją, nes joje nurodomas teisingas būdas stiprinti Europos vienybę remiantis pagrindinėmis vertybėmis, kurios priskiriamos jos pačios tapatybei.

Negalime savęs apgaudinėti, kad bus įmanoma pasiekti susitarimą dėl vadinamųjų bendrųjų vertybių. Vis dėlto galime tikėtis, kad argumentų taikymas galėtų padėti atidžiau pasižiūrėti į įvairius politinius aspektus, kas teisinga ir sąžininga, kai kalbama apie žengimą Europos vienybės link.

Aiškus skirtumas tarp, viena vertus, teisės į laisvą judėjimą ir nediskriminavimo principo ir, kita vertus, šeimos, kaip įprastos santuoka grindžiamos bendrijos, vertybių paskatino suformuluoti pastraipą, kuria puoselėjama kiekvienos valstybės nepriklausomybė šeimos teisės srityje ir draudžiama bet kurio žmogaus diskriminacija.

Tiems, kurie, kaip aš, visapusiškai skatina lygybės principą, vaikų, kurie yra gimę, ir vaikų, kurie dar nėra gimę, lygybės patvirtinimu įvairių seksualinių polinkių turinčių žmonių nediskriminavimo principas gali būti tik palaikomas, tačiau juo negali būti pripažįstamas santuokos ir šeimos idėjos griovimas. Šios idėjos svarba, kaip pripažįstama pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 16 straipsnį, yra kartų tęstinumo ir heteroseksualių porų švietėjiško potencialo pagrindas.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau prieš pasiūlymą dėl daugelio motyvų. Pagrindiniai mano motyvai išdėstyti toliau. Iš esmės pagrindinis jų aspektas yra „saugumo“ ir baimės filosofija, įgyvendinama sumenkinant pagrindines teises ir laisves. Tačiau pagal teisinės valstybės principą šis saugumas užtikrinamas būtent ginant ir gerbiant šias teises. Pasiūlymu stiprinamas Europos tvirtovės – Europos, kuri laiko imigrantus potencialiais teroristais bei nusikaltėliais ir geriausiu atveju „sutinka“ su jų buvimu ne kaip lygias teises turinčių žmonių, bet dėl ES darbo rinkos poreikių, – suvokimas ir didinamos galimybės ją įgyvendinti.

Juo skatinamas pasibjaurėtinas masinis atleidimas iš darbo, nestiprinama teisė gauti prieglobstį, ruošiama dirva aktyviam ES dalyvavimui pabėgėlių stovyklose už jos ribų ir grobuoniškų susitarimų su trečiosiomis šalimis primetimui, tačiau nekreipiama dėmesio į žmogaus teisių apsaugą. Galiausiai, nors būtų galima nurodyti gerokai daugiau motyvų, rezoliucijoje siūloma politika, kurią vykdant padaugėtų įvairių institucijų, kurios kontroliuotų ir rinktų piliečių asmens duomenis bei keistųsi jais, taip pažeisdamos jų asmeninį orumą ir paniekindamos teisę į žodžio laisvę. Ši rezoliucija skirta visuomenei, kuri turi tik priešus ir kuriai visi yra įtariamieji. Ne tokios visuomenės mes norime.

  Anna Maria Corazza Bildt (PPE), raštu. – (SV) Manome, jog itin svarbu, kad moterys nepatirtų smurto arba sekso vergijos. Taip pat savaime aišku, kad turėtume gerbti žmogaus teises ir laikytis tarptautinių konvencijų, kurios priimtos dėl pabėgėlių. Mums, kaip ES piliečiams, turintiems stabilią teisinę sistemą, kurioje prieš įstatymą visi lygūs, bandoma įrodyti, kad galime pasitikėti valdžios institucijų elgesiu mūsų privatumo atžvilgiu.

Žinoma, verta palaikyti daugelį iš 144 pasiūlymo dėl rezoliucijos punktų ir pateiktus 78 Parlamento rezoliucijos pakeitimus. Rezoliucijoje ir pakeitimuose taip pat yra keletas punktų, kurie susiję su, pvz., žmogaus teisėmis, diskriminacija ir privatumu ir kurie jau yra įtraukti į ankstesnes programas, taip pat į Lisabonos sutartį. Apsisprendėme balsuoti prieš keletą pakeitimų, kad turėtume rezoliuciją, kuri būtų netgi griežtesnė tais klausimais, kurių ankstesnės programos ir sutartys dar neapima. Nors rezoliucijoje yra punktų, kurie buvo patvirtinti balsavimu ir kurie neturėjo būti įtraukti, apsisprendėme balsuoti už rezoliuciją, nes jos nauda nusveria neigiamus aspektus. Daug svarbiau pasiųsti aiškią žinią apie Europos Parlamento paramą Stokholmo programai.

  Marije Cornelissen ir Bas Eickhout (Verts/ALE), raštu. – (NL) Iš esmės Europos Parlamento rezoliucija, kurioje reikalaujama laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės piliečių labui, yra pažangi rezoliucija ir ja patikrinamas Ministrų tarybos noras leisti laisvai keistis piliečių asmens duomenimis. Be to, tai yra rezoliucija, kuria užtikrinama pabėgėlių ir migrantų apsauga.

Ši rezoliucija – žingsnis pažangios Europos teisėkūros migracijos klausimais link. Kai kurie iš itin svarbių pakeitimų, įskaitant susijusius su negrąžinimo principo nustatymu, FRONTEX, kuri neturės dalyvauti perkeliant migrantus į trečiąsias šalis, vaidmens mažinimu, pozityviu požiūriu į en masse nelegalių migrantų įteisinimą ir tvirtinimu, kad saugumas turėtų tarnauti laisvei, turi lemiamą reikšmę. Pastraipos apie kovą su nelegalia migracija gali būti įvairiai aiškinamos, nors, mano nuomone, jos nėra per daug represyvios. Labai apgailestauju, kad kovos su diskriminacija dokumentų rinkinio klausimu rezoliucija buvo susilpninta.

  Anne Delvaux (PPE) , raštu. – (FR) Kai kuriais laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės aspektais iki šiol pažanga buvo nedidelė, o teisė judėti ir laisvai gyventi ES dabar suteikta daugiau nei 500 mln. piliečių! Svarbu tai suvaldyti. Šiuo atžvilgiu padeda šiandien patvirtinta Europos Parlamento rezoliucija.

Palankiai vertinu šią rezoliuciją, nes ji visų pirma susijusi su piliečiais ir mano prioritetais: teisės ir teisingumo Europa (pagrindinių teisių apsauga ir kova su visų rūšių diskriminacija), Europa, kuri apsaugo viską, tačiau nesielgia kaip didysis brolis (Europolo ir policijos stiprinimas ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose tiek operatyviniu, tiek administraciniu požiūriu, policijos ir informacinių tarnybų tarpvalstybinio bendradarbiavimo plėtojimas, Europos baudžiamojo teisingumo erdvės kūrimas remiantis savitarpio pripažinimo principu, asmens duomenų apsauga), ir Europa, kuri dėl tikro visų valstybių narių solidarumo ir kovos su prekyba žmonėmis bei žmonių seksualiniu ir ekonominiu išnaudojimu prieglobsčio bei migracijos požiūriu yra vieninga, atsakinga ir teisinga.

Kitas etapas – Europos Vadovų Taryba, susitiksianti 2009 m. gruodžio 9–10 d.!

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl Stokholmo programos, nes manau, kad pasiūlymais, kurie jame pateikiami, aiškiai ir tiksliai nustatomi artimiausių metų prioritetai dėl Europos teisės aktų laisvės, saugumo ir teisingumo srityse, atsižvelgiant į Lisabonos sutarties taikymą.

Itin svarbu pasiekti tikslesnę piliečių saugumo ir jų asmens teisių apsaugos pusiausvyrą. Todėl noriu pabrėžti savitarpio pripažinimo principo taikymo tos pačios lyties poroms Europos Sąjungoje, Europos kompiuterinių reikalų teismo įsteigimo ir priemonių, kuriomis kaliniams suteikiamos naujos teisės, pritaikymo svarbą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Parlamente buvo nusistovėjusi praktika skatinti nagrinėti ginčytinus klausimus, kuriais gerokai peržengiamos Europos Sąjungos kompetencijos ribos, įtraukus juos į dokumentus platesniais klausimais, kurie paprastai garantuotų plačią paramą. Privalau dar kartą pasmerkti šio slapto metodo taikymą, nes juo tik diskredituojamas Parlamentas ir didinamas atotrūkis tarp Europos Parlamento narių ir rinkėjų.

Laimė, klausimai, susiję su šeimos teise, priklauso valstybių narių kompetencijai, todėl Parlamento reiškiama subsidiarumo principo kritika siekiant primesti joms bendrą supratimą šiais klausimais stengiantis skleisti radikalias darbotvarkes, yra visiškai neteisėta ir akivaizdi.

Parlamento pripažintų tos pačios lyties asmenų santuokų, kurios galioja tik keturiose valstybėse narėse, negalima primesti likusioms valstybėms narėms, nes tai yra šiurkštus bandymas daryti poveikį teisės aktų leidėjams ir nacionalinei viešajai nuomonei, kuris turi būti kuo griežiau pasmerktas.

Kaip buvo patvirtinta Pagrindinių teisių chartija, buvo baiminamasi, kad ateityje ja bus piktnaudžiaujama ir kad ji nesiderins su nacionaline teise. Dabartinė padėtis patvirtina, kad šie spėjimai buvo teisingi.

  Carlo Fidanza (PPE), raštu. – (IT) Šia rezoliucija galutinai patvirtinami kai kurie svarbūs principai: bendra atsakomybė kovojant su nelegalia imigracija, paskirstant prieglobsčio prašytojus ir repatrijuojant sulaikytus užsieniečius. Kita vertus, manau, kad dalis, kurioje minima pagarba mažumų ir ypač romų mažumos teisėms, yra labai netinkama ir politiškai per daug teisinga. Dokumente visiškai pro pirštus žiūrima į degradaciją skatinančias sąlygas, kuriomis romų bendruomenė kai kuriose valstybėse, pvz., Italijoje, gyvena ne dėl integracijos politikos nebuvimo, o, priešingai, dėl sąmoningo apsisprendimo nepripažinti jokių civilizuoto gyvenimo normas.

Nepasmerkta nelegali veikla (vagystės, rankinių grobimas, įkyrus išmaldos prašymas ir nepilnamečių prostitucija), kuri vis dažniau siejama su nelegaliomis romų gyvenvietėmis didelių Italijos miestų pakraščiuose ir kitur. Rezoliucijoje, netgi skyriuje apie mažumų apsaugą, neužsimenama apie būtinybę apsaugoti kaip tik tuos vaikus nuo pavergimo veiksmų, kurių prieš juos imasi kai kurios romų šeimų galvos. Nieko neužsimenama net apie tai, kaip iš tiesų turėtų būti taikoma Direktyva 2004/38/EB dėl Bendrijos piliečių, kurie, tris mėnesius išbuvę ES valstybėje narėje, nesugeba įrodyti turintys tam tikrų pajamų, perkėlimo. Integracija negali vykti nesilaikant taisyklių, todėl romų mažumos neatleidžiamos nuo šio principo laikymosi.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Parlamento dauguma patvirtino Europos Komisijos pasiūlymo dėl vadinamosios Stokholmo programos, kuri yra smarkus išpuolis prieš tokį svarbų valstybių narių suvereniteto elementą kaip teisingumas, esmę. Bendrų veiksmų politinio ir teisminio bendradarbiavimo bei slaptųjų tarnybų bendradarbiavimo srityje skaičius didinamas, taip pat vidaus saugumo strategija ir naujos keitimosi duomenimis ES viduje priemonės įgyvendinamos sumenkinant tų, kurie gyvena ES šalyse, teises, laisves ir garantijas.

Plėtojant bendrą migracijos politiką, grindžiamą imigrantų klasifikavimu pagal pageidaujamumo skalę labiausiai represyvia forma – panaudojant FRONTEX, pažeidžiamos migrantų teisės ir nepaisoma daugelyje šalių vykstančių žmonių tragedijų.

Vis intensyvesnis gyventojų sekimas ir kontrolė kelia nerimą, nes tai yra charakterizavimo praktika, grindžiama duomenų gavimo metodais ir visuotiniu duomenų rinkimu, neatsižvelgiant į tai, ar piliečiai nekalti, ar kalti, vadinamosios prevencijos ir kontrolės tikslais. Be to, nerimą kelia tai, kad daugybė lėšų skiriama kariniam pramoniniam kompleksui ir jo tyrimų veiklai vidaus saugumo srityje.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu. – (PL) Gerb. pirmininke, politinė strategija dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės – Stokholmo programa – Tarybos bus patvirtinta šių metų gruodžio mėn., iškart po Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Šiuo ypatingu momentu, labai padidėjus Europos Parlamento sprendimų priėmimo galiai, taip pat padidės nacionalinių parlamentų vaidmuo Bendrijos teisės aktų rengimo procese. Taip sustiprintam piliečių balsui taip pat bus suteikti didesni įgaliojimai inicijuoti Stokholmo programos principų įgyvendinimą.

Mano nuomone, ypač svarbi ir skubi yra būtinybė imtis veiksmų siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į visus Europos Sąjungos gyventojus, nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, amžiaus, negalios, religinės bendrijos, pasaulėžiūros, odos spalvos, biografijos faktų arba etninės kilmės. Norint tai padaryti, būtina, kad Taryba patvirtintų išsamią direktyvą dėl nediskriminavimo – tokią, kuri apimtų visas mano ką tik paminėtas sritis. Kaip dažnai sakome Europos Parlamente, ES neturi tokio teisės akto.

Tikiuosi, kad ši spraga bus užpildyta įgyvendinant Stokholmo programą. Tačiau nepakanka tik parengti teisės aktą. Jeigu Stokholmo programa pasisektų, ES piliečiai turėtų žinoti savo teises. Todėl naujos Europos Komisijos darbas taip pat būtų geriau informuoti visuomenę apie teisės aktus dėl kovos su diskriminacija ir apie lyčių lygybę.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už šią rezoliuciją, nes ja suteikiama galimybė geriau subalansuoti pagarbą atskiroms laisvėms ir daugiausia represinį požiūrį, kuris papildomas saugumo priemonėmis, apie kurių veiksmingumą šiandien būtų sunku spręsti. Nors šia programa vėl patvirtiname savo prieraišumą solidarumo ir vertybių Europai, kurios pareiga – ginti religijos laisvę, lygias galimybes, moterų teises, mažumų teises ir homoseksualų teises.

Štai kodėl tvirtai pritariu, kad būtų priimta direktyva dėl kovos su diskriminacija, kuri šiuo metu užlaikoma Taryboje ir kurios Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija nenorėjo priimti per paskutinę Parlamento kadenciją. PPE frakcija vėl pareiškė nepritarianti dokumentui. Be to, palankai vertinu tai, kad buvo patvirtinti pakeitimai, kuriuose raginama pašalinti kliūtis įgyvendinti teisę į šeimos susijungimą ir reikalaujama uždrausti sulaikyti nepilnamečius užsieniečius ir suaugusiųjų nelydimus nepilnamečius.

Tačiau apgailestauju, kad vėl buvo neatsižvelgta į migracijos politikos tikslus ir nusileista kovos su nelegalia imigracija ir FRONTEX agentūros stiprinimo klausimu. Prieglobsčio klausimu reikia pasakyti, kad pasiūlymus dėl bendros prieglobsčio sistemos Europos Parlamentas išnagrinės pagal savo, kaip teisės akto projekto bendraautorio, kompetenciją ir atidžiai kontroliuos, ar yra tikra politinė valia daryti pažangą šioje srityje.

  Timothy Kirkhope (ECR), raštu. – Nors ECR frakcija palaiko didžiąją dalį to, kas įtraukta į Stokholmo programą, pvz., bendradarbiavimą ir solidarumą, laikomus svarbesniais už policines priemones, kovą su tarpvalstybiniais nusikaltimais ir korupcija, pagrindinių teisių apsaugą ir sprendimų imigracijai ieškojimą, stengiantis padėti toms pietinėje Europos dalyje esančioms šalims, kurios susiduria su rimtomis imigracijos problemomis, tačiau nepalaikome pasiūlymų dėl Europos saugumo strategijos arba priemonių, kuriomis mūsų baudžiamojo teisingumo sistemos ir prieglobsčio politikos kontrolė būtų perduota ES, arba privalomo ir neatšaukiamo solidarumo reikalavimų. Mes bendradarbiavimu tikime labiau negu prievarta, todėl balsavome prieš šį pranešimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Stokholmo programa susijusi su saugumo stiprinimu, ypač kovos su tarptautiniais nusikaltimais ir terorizmu srityje, tačiau gerbiamos piliečių teisės. Pastangos, kurios taip pat yra naujos Lisabonos sutarties tikrovės rezultatas, leistų jums tikėtis atsakingos diskusijos esminiais laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės piliečių labui klausimais.

Gaila, kad yra keletas narių, kurie norėjo suteršti diskusiją tokiu itin svarbiu klausimu, kaip Stokholmo programa, tos paties lyties asmenų santuokų klausimu, kuris netinka pagal temą ir nėra su ja susijęs, net nekreipiant dėmesio į teisėtus kiekvienos Europos Sąjungos šalies vidaus teisinių sprendimų skirtumus. Tiems, kurie taip elgėsi vien dėl politinio laviravimo, Stokholmo programos likimas nerūpėjo.

Atvirkščiai, mano balsavimas atspindėjo diskusijos dėl šios laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės piliečių labui reikalingumo svarbą. Be to, juo išreiškiamas tų, kurie norėjo suteršti šią diskusiją kurstančia nesantaiką darbotvarke, kuri neturi nieko bendro su šiuo klausimu, strategijos pasmerkimas.

  Judith Sargentini (Verts/ALE), raštu. – (NL) Iš esmės Europos Parlamento rezoliucija, kurioje reikalaujama laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės piliečių labui, yra pažangi rezoliucija ir ja patikrinamas Ministrų tarybos noras leisti laisvai keistis piliečių asmens duomenimis. Be to, tai yra rezoliucija, kuria užtikrinama pabėgėlių ir migrantų apsauga.

Ši rezoliucija – žingsnis pažangios Europos teisėkūros migracijos srityje link. Kai kurie iš itin svarbių pakeitimų, įskaitant susijusius su negrąžinimo principo nustatymu, FRONTEX, kuri neturės dalyvauti perkeliant migrantus į trečiąsias šalis, vaidmens mažinimu, pozityviu požiūriu į en masse nelegalių migrantų įteisinimą ir tvirtinimu, kad saugumas turėtų tarnauti laisvei, turi lemiamą reikšmę. Pastraipos apie kovą su nelegalia migracija neapsaugotos nuo kai kurių aiškinimų, nors, mano nuomone, jos nėra per daug represyvios. Labai apgailestauju, kad kovos su diskriminacija dokumentų rinkinio klausimu rezoliucija buvo sušvelninta.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Noriu pasidalyti keliomis pastabomis dėl 2010–2014 m. daugiametės laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės programos (Stokholmo programos). Užtikrinti laisvę, saugumą ir teisingumą Europos Sąjungos piliečiams – viena pagrindinių valstybių narių pareigų. Europos Sąjungos valstybės turi plėsti bendradarbiavimą teisminiais klausimais, nedarydamos žalos valstybių narių tradicijoms ir pagrindiniams įstatymams. Mums reikia didinti valstybių narių savitarpio pasitikėjimą, susijusį su kitos valstybės narės valdžios institucijų priimtų sprendimų tinkamumu, ypač priimtų srityse, susijusiose su legalia ir nelegalia imigracija, ir susijusių su policijos ir teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose. ES privalo intensyvinti pastangas, susijusias su kova su tarpvalstybiniais nusikaltimais ir terorizmu. Šiuo tikslu turėtų būti imamasi veiksmų siekiant keitimąsi informacija padaryti veiksnesnį, tačiau nepamirštant privatumo, asmens duomenų ir pagrindinių laisvių apsaugos klausimo. Kadangi yra viena bendroji rinka, Europos saugumas yra mūsų bendras reikalas, todėl turėtume daryti viską, ką galime, kad ES teritorijoje visi piliečiai jaustųsi saugūs, nes saugumas yra viena pagrindinių mūsų vertybių.

  Renate Sommer (PPE), raštu. – (DE) Palankiai vertinu pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl Stokholmo programos patvirtinimą. Svarbu, kad šis Parlamentas, kaip Europos piliečių atstovas, pasiūlytų kryptį, kurios turėtų būti laikomasi teisingumo ir vidaus reikalų politikoje. Pasiekėme puikų rezultatą. Be to, Lisabonos sutartimi mums suteikiamas saugumas. Ateityje Europos Parlamentas ne tik vykdys patariamąją funkciją šiose politikos srityse, bet ir dalyvaus sprendimų priėmimo procese. Mes radome tinkamą saugumo ir piliečių teisių pusiausvyrą.

Gyventojams reikalingas aukštesnis saugumo lygis. Tačiau privalome nuolat atsakinėti į klausimus, ar gali ir kiek gali būti ribojamos piliečių teisės ir laisvės įgyvendinant saugumo priemones. Manau, kad pasirinkome aukso vidurį. Tačiau siekdami užtikrinti, kad šis aukso vidurys iš tiesų būtų įtrauktas į teisingumo ir vidaus reikalų politiką, reikalaujame įgyvendinant Stokholmo programą daugiau kontrolės teisių suteikti šiam Parlamentui ir ES nacionaliniams parlamentams. Deja, plenariniame posėdyje mano raginimas suteikti policijai prieigą prie sistemos „Eurodac“ nebuvo palaikytas.

Tai būtų kita naudinga priemonė kovojant su terorizmu ir nusikaltimais. Tačiau mano pasiūlymas, kuriame Komisija raginama pateikti pasiūlymus, kaip kovoti su prieglobsčio sistemos piktnaudžiavimais visoje Europoje, buvo sėkmingai įgyvendintas. Bet koks prieglobsčio sistemos piktnaudžiavimas sumažina galimybę suteikti prieglobstį tiems, kurie pagrįstai pretenduoja į jį.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos zonos projekto padėtis

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl bendros rezoliucijos dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos zonos projekto padėties.

Nors tam tikra pažanga buvo padaryta, man gaila, kad nebuvo pasiekti pagrindiniai Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystės tikslai ir dėl to kyla pavojus, jog 2010 m. jie nebus pasiekti, kaip suplanuota. Itin svarbu, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių integracijos procesas būtų atnaujintas kaip politinis ES prioritetas, nes šio proceso ir laisvosios prekybos zonos sėkmė galėtų prisidėti prie viso regiono taikos, klestėjimo ir saugumo.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kaip žinome, Viduržemio jūros regionas – civilizacijos lopšys. Šios jūros pakrantėse atsirado, vystėsi ir tapo veiksmingos idėjos ir institucijos, kurios apibūdina Europos civilizacijos esmę ir sudaro neatskiriamą regiono istorijos dalį ir būsimus jo planus.

Be to, jos pakrantėse atsirado didžiulių nesutarimų, kurie dažnai buvo sprendžiami ginklais, todėl tai lėmė skausmingą politinį susiskaldymą, didėjantį atotrūkį tarp regiono gyventojų ir vis didesnį atsiskyrimą, jeigu nebūtų priešinamasi, nuo to, kas anksčiau buvo pasaulio centras.

ES, kuri nori atsiverti pasauliui ir plėtoti savo narių ir trečiųjų šalių dialogą, turėtų puoselėti Europos ir Viduržemio jūros šalių laisvosios prekybos zonos idėją, kuri sudarytų sąlygas vėl užmegzti glaudesnius santykius abiejose Viduržemio jūros pusėse ir pagal kurią taip pat skatinama didesnė Pietų konvergencija su Pietumis.

Būtina pripažinti, kad iki šiol pasiekti rezultatai neatitinka šioje idėjoje slypinčių užmojų. Dar yra daug ekonominių ir finansinių kliūčių, nors akivaizdu, kad rimtesni neišspręsti klausimai aiškiai yra politinio pobūdžio. Privalome primygtinai reikalauti ir padėti sudaryti sąlygas atkurti Viduržemio jūros regiono masto rinką, kuri paskatintų gyventojus daugiau bendrauti ir atkurti tuos ryšius, kurie tuo metu buvo nutraukti.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Apgailestauju, kad vis dar ieškoma abiejų Viduržemio jūros pusių ekonominės, socialinės ir demografinės pusiausvyros. Todėl balsavau už tai, kad būtų suteiktas naujas postūmis Viduržemio jūros regiono pietinės ir rytinės dalių šalių integracijai tarptautinės prekybos srityje, kad jos galėtų paįvairinti savo ekonomikas ir teisingai pasidalyti su tuo susijusias privilegijas.

Turime sumažinti Viduržemio jūros šiaurinės ir pietinės pusių šalių atotrūkį išsivystymo požiūriu. Be to, šioje laisvosios prekybos zonoje turėtų būti laipsniškai ir sąlygiškai įgyvendintas dar ir laisvas darbuotojų judėjimas atsižvelgiant į dabartines diskusijas dėl migracijos ir vystymosi sąsajų.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Balsavau prieš pranešimą dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių, nes neįmanoma prekybos klausimo atsieti nuo politinio dialogo, vykstančio Viduržemio jūros šalių sąjungoje. Šiame pranešime daugiausia dėmesio skiriama Europos Sąjungos interesų Viduržemio jūros šalių sąjungoje esmei. Kalbu apie abu regionus apimančios laisvosios prekybos zonos sukūrimą. Esu prieš tokią laisvosios prekybos zoną.

Prekybos skyrius turi būti grindžiamas sąžiningos prekybos principais atsižvelgiant į pusiausvyros tarp Europos Sąjungos šalių ir Viduržemio jūros regiono šalių nebuvimą. Tačiau kalbant apie politinį skyrių reikia pasakyti, jog nesutinkame su tuo, kad Europos Sąjunga suteiktų Monakui aukštesnį statusą, nors jis toliau pažeidinėja žmogaus teises. Kiek tai yra susiję su Europos Sąjunga, Sacharos konfliktas turi būti prioritetinis Viduržemio jūros šalių sąjungos klausimas, kaip ir parama referendumo dėl laisvo apsisprendimo pagal JT rezoliucijas vykdymo procesui. Iš to matyti, kad mes taip pat negalime sutikti su vadinamuoju santykių atnaujinimu, kaip Europos Sąjunga padarė su Izraeliu. Taip yra dėl to, kad Izraelis nuolat pažeidinėja tarptautinę teisę, ir dėl mūsų politinių įsipareigojimų Palestinai.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Labai palankiai vertinu tai, kad bus gerinami ir stiprinami daugiašaliai ryšiai su Viduržemio jūros regiono ir ypač Viduržemio jūros pietinės ir rytinės pakrančių šalimis (VJPRPŠ). Be to, palaikau Europos Sąjungos pastangas pradėti šių šalių ekonomikų modernizavimo procesą ir taip padėti gyventojams. Tačiau labai abejoju, ar šį tikslą galima pasiekti planuojamos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos zonos priemonėmis.

Mančesterio universiteto atliktame poveikio tvarumui vertinime perspėjama dėl neigiamų socialinių ir aplinkosauginių pasekmių atitinkamoms VJPRPŠ. Bijau, kad šiuo susitarimu bus suteiktos naujos pardavimo rinkos ES šalims, tačiau bus smarkiai pakenkta VJPRPŠ ekonomikoms. Tuo pat metu įgyvendinamas laisvas darbuotojų judėjimas, kurio reikalaujama pasiūlyme dėl rezoliucijos, taip pat paskatintų didžiulę migracijos į Europą bangą ir darbuotojų, kurių skubiai reikia VJPRPŠ, nutekėjimą. Todėl, siekdamas padėti užtikrinti pozityvią ateitį VJPRPŠ, balsavau prieš šią rezoliuciją.

  Cristiana Muscardini (PPE), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, po 1995 m. Barselonos konferencijos iki šiol neišplėtoti visi galimi esminiai įprasti Viduržemio jūros baseino šalių santykiai.

Plataus užmojo planas užmegzti naujus ir glaudesnius politinius, socialinius ir kultūrinius Viduržemio jūros šiaurinės ir pietinės pakrančių šalių ryšius turi likti vienu prioritetinių Europos Sąjungos tikslų, kad būtų užtikrintas trokštamas ir strateginis laisvosios prekybos zonos įgyvendinimas. Ši Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos zona gali reikšmingai prisidėti prie viso regiono taikos, klestėjimo ir saugumo.

Palaikau priemones ir pastangas, kuriomis siekiama pašalinti prekybos kliūtis, ir suprantu, kad Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystės sėkmė priklauso ne tik nuo Europos šalių noro. Laisvosios prekybos zonai įgyvendinti reikalingos ryžtingos, nuolatinės ir viena kitą papildančios visų šalių pastangos.

Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga taip pat turi plėsti bendradarbiavimo, vykdomo Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių struktūroje, formas, kad būtų sudarytos sąlygos visoms šalims partnerėms dalyvauti Europos Sąjungos regioninėse programose ir atitinkamoje politikoje. Kalbėdamas šiuo klausimu turiu pažymėti, kad rengiant planus pagal 2008 m. liepos mėn. Paryžiuje nustatytą sistemą, taikomą strateginiuose sektoriuose, pvz., naujos infrastruktūros kūrimo, mažų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimo, ryšių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, galima konstruktyviai prisidėti prie siekio plėsti ir palengvinti Europos ir Viduržemio regiono šalių mainus ir investicijas, nes to labai reikia Viduržemio jūros pietinės pakrantės valstybėms. Visos šios sąlygos skatina siekti taikos ir užmegzti draugiškus santykius.

Dėl visų šių priežasčių pritariu šiai rezoliucijai ir tikiuosi, kad galima atsižvelgti į Komisijos parengtas gaires, kuriose siūloma mūsų visų laukiama nauda.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0153/2009): Žalos atlyginimas keleiviams oro linijų bendrovės bankroto atveju

  Richard Ashworth (ECR), raštu. – ECR atmetė kitų frakcijų Transporto komitete pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl žalos atlyginimo keleiviams oro linijų bendrovės bankroto atveju. Mes ECR pateikėme savo pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuriuo daug esminių trūkumų, esančių patvirtintame dokumente, būtų buvę ištaisyta dėl toliau nurodytų priežasčių.

Nors ir labai svarbu sustiprinti keleivių teises, be abejo, yra daugiau veiksmingų priemonių, kurių būtų galima imtis neapsunkinant keleivių dar didesnėmis išlaidomis.

1. Turėtume palaukti poveikio vertinimo, kurį spalio 7 d. plenarinėje sesijoje pasiūlė Komisijos narys A. Tajani.

2. Dokumente, kuriam pritarta, raginama įsteigti vadinamąjį garantijų fondą, kuris būtų naudojamas žalai keleiviams atlyginti oro linijų bendrovės bankroto atveju. Tačiau tokį įsteigtą fondą neišvengiamai turėtų finansuoti vartotojai, todėl tai reiškia, kad keleiviams reikėtų dar daugiau mokėti už bilietus. Šiame etape šiuo nereikalingu žingsniu būtų papildytas didokas esamų oro uosto mokesčių, saugumo mokesčių ir kitų rinkliavų, kuriuos jie jau yra priversti mokėti, sąrašas.

(Paaiškinimas dėl balsavimo sutrumpintas pagal 170 straipsnį)

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Palaikiau šią rezoliuciją, kurioje prašoma, kad Komisija persvarstytų galiojančius teisės aktus ir parengtų naujus teisės aktų projektus siekiant užtikrinti, kad keleiviai dėl oro linijų bendrovės bankroto nebūtų palikti keblioje padėtyje.

Šiuo metu Europos teisės aktuose nėra nuostatų, pagal kurias būtų ginami Europos keleiviai, jeigu bankrutuotų oro linijų bendrovė, kurioje jie yra rezervavę vietas. Tvirtai palaikau Transporto komiteto pirmininko, kuris pasakė, kad keleiviai neturi lėšų tokiems nuostoliams padengti, poziciją. Todėl turėtų būti nustatytas paramos mechanizmas arba įsteigtas kompensavimo fondas siekiant padėti tiems, kurie dėl tokio bankroto paliekami keblioje padėtyje.

Turi būti atnaujintos ir sugriežtintos taisyklės, susijusios su keleivių teisėmis, siekiant juos apsaugoti ir suteikti jiems pagalbą oro linijų bendrovės bankroto arba įvykių, kurių keleiviai negali kontroliuoti, atveju.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl žalos atlyginimo keleiviams oro linijų bendrovės bankroto atveju, nes manau, kad būtina stiprinti Europos keleivių apsaugą oro linijų bendrovės bankroto atveju – priimti naujus arba persvarstyti galiojančius teisės aktus ir įsteigti rezervinį žalos atlyginimo fondą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Po 2001 m. rugsėjo 11 d. puolimų komercinės oro linijos kovojo su rimta krize, kurią apsunkino dabartinė ekonomikos ir finansų krizė. Daugėja bankrotų ir nemalonių situacijų, dėl kurių keleiviai, kurių didelė dalis skrenda tranzitu, atsiduria tikrai keblioje padėtyje.

Šis vartotojų apsaugos trūkumas tikrai nepriimtinas, todėl Europa turi į tai reaguoti – turi būti numatomas oro linijų bendrovių vertinimas, remiama pagalba keleiviams, patekusiems į šią situaciją, ir nustatomas žalos atlyginimas.

Atsižvelgiant į tai, nustatant šias priemones turi būti atsižvelgiama į finansinį oro linijų bendrovių pažeidžiamumą, kad jos nebūtų nereikalingos kliūtys jų veiklai. Priemonės turėtų apsiriboti tuo, ko būtinai reikia norint užtikrinti vartotojų (keleivių) apsaugą.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Nuo 2000 m. septyniasdešimt septynios Europos Sąjungos oro linijų bendrovės paskelbė apie bankrotą. Reikia pripažinti, kad Europos teisinių nuostatų, susijusių su kainų skaidrumu ir žalos atlyginimu atsisakymo vežti atveju, yra, tačiau ES privalo panaikinti spragas, susijusias su nemokumo atvejais, ypač kai bilietai būna pirkti internetu. Vis dar yra pernelyg daug keleivių, kurie patenka į padėtį, kurioje jie neturi priemonių ką nors padaryti ir turi išleisti visas šeimos atostogoms skirtas santaupas sau. Esu už taisykles, kuriomis būtų garantuojama, kad keleiviai neliktų įstrigę savo paskyrimo vietoje jiems nesuteikus alternatyvių priemonių keliauti namo arba alternatyvaus laikino būsto.

  Jörg Leichtfried (S&D), raštu. – (DE) Balsuoju už rezoliuciją, visų pirma atsižvelgdamas į Reglamentą Nr. 261/2004, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, kuris jau buvo patvirtintas. Šiame reglamente jau buvo imtasi tinkamų veiksmų, todėl keleivių teisių stiprinimas ir apsauga paprasčiausiai yra logiška jų raida.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Balsuojame už šią rezoliuciją tikėdamiesi apsaugoti kuo daugiau oro linijų keleivių interesų atsižvelgiant į dabartinę reikalų padėtį (transporto paslaugų liberalizavimas ir oro linijų skaičiaus didinimas).

Tačiau norėtume pabrėžti, kad šiame pranešime siūloma žalos atlyginimo sistema yra tik laikina priemonė, kuri nekeičia pagrindinės problemos.

Tikrasis sprendimas – Europos viešųjų oro transporto paslaugų kūrimas. Viešųjų paslaugų įmonės būtų suinteresuotos bendruoju interesu, taigi ir racionalizuoti rengiamas keliones siekiant sumažinti poveikį aplinkai. Viešųjų paslaugų įmonės būtų suinteresuotos bendruoju interesu, taigi ir jų vartotojų, taip pat darbuotojų saugumu, judėjimo laisve ir gerove.

Privalome skubos tvarka atsisakyti išskirtinių interesų Europos ir kurti bendrojo intereso Europą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Dėl pastebimo oro linijų bendrovių bankrotų skaičiaus didėjimo, turinčio poveikį tūkstančiams valstybių narių piliečių, ES būtina imtis priemonių jiems apsaugoti. Tiesą sakant, svarbu apsaugoti tų piliečių, kurie oro transportu naudojasi kasdien, teises. Todėl aš balsavau už.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Balsavau už rezoliuciją dėl žalos atlyginimo keleiviams oro linijų bendrovės bankroto atveju. Iš tiesių, šiuo metu pagal Europos teisės aktus oro linijų bendrovės bankroto atveju žala atlyginama tik tiems keleiviams, kurie užsisako kelionių paketą.

Tačiau akivaizdu, kad pastaraisiais metais, kalbant apie atostogų užsakymą, vartotojų įpročiai labai pasikeitė: padidėjo naudojimasis pigių skrydžių Europos oro linijų bendrovių paslaugomis, staigiai sumažėjo parduotų atostogų paketų skaičius ir padidėjo tiesioginių ir individualių pardavimų internetu bei tik sėdimų vietų pardavimų skaičius.

Jeigu prie to pridėtume krizę, kurią šiuo metu išgyvena sektorius, galėtume lengvai įsivaizduoti, kiek yra Europos keleivių, kurie įstringa savo atostogų vietoje, kartais be jokio laikino būsto, ir beviltiškai laukia skrydžio atgal bankrutavus oro linijų bendrovei, kurios lėktuvu ketino skristi.

Vėliau jie už patirtus nepatogumus gaus tik simbolinę kompensacijos sumą, tačiau netgi kad ją gautum reikės kovoti… Komisija turi skubiai pasinaudoti teisės aktų leidybos iniciatyva, kad būtų atkreiptas dėmesys į šią keliančią nerimą padėtį. Kartu turėtų būti įsteigtas kompensavimo fondas, finansuojamas oro linijų bendrovių, kad būtų galima finansuoti šias kompensacijų išmokas.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Europos regionai, kurie išsiskiria kaip turistų lankomos vietos, turi teikti vartotojams aukščiausio lygio ir kokybės šios srities paslaugas.

Toks pavyzdys yra Madeira, kurią Pasaulio turizmo organizacija praėjusią savaitę klasifikavo kaip vieną geriausių turistų lankomų vietų pasaulyje, pagal 13 iš 15 savo vertinimo kriterijų suteikusi regionui aukščiausius įvertinimus. Kad išsaugotų šią poziciją labai konkurencingoje rinkoje, viešosios ir privačios institucijos privalo tęsti jau padarytą darbą, atsižvelgdamos į aplinkos, ekonomikos ir socialinį tvarumą. Šis tikslas taip pat susijęs su didžiausių oro kelionių ir apgyvendinimo sąlygų garantijų suteikimu turistams, kurie lankosi saloje.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos, dėl kurios šiandien balsavome, yra žingsnis šia kryptimi, nes juo siekiama bankrutavusių oro linijų bendrovių keleivius apsaugoti nustatant privalomąjį draudimą ir garantijų fondus šioms oro linijų bendrovėms, taip pat neprivalomąjį draudimą jų keleiviams.

Taip pat pozityvus yra raginimas, kad Europos Komisija pateiktų pasiūlymą, kuriuo būtų siekiama atlyginti žalą bankrutuojančių oro linijų bendrovių keleiviams ir užtikrinti jų parskraidinimą namo, jeigu jie būtų įstrigę oro uoste.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl žalos atlyginimo keleiviams oro linijų bendrovės bankroto atveju. Šiuo metu yra keletas Europos norminių teisės aktų, reglamentuojančių šias situacijas: žalos atlyginimas keleiviams ir jų parskraidinimas namo kelionių bendrovių, jiems suteikusių atostogų paketą, bankroto atveju; oro linijų operatorių atsakomybė už nelaimingus atsitikimus ir žalos atlyginimo keleiviams tvarką; žalos atlyginimas ir pagalba keleiviams, kuriuos buvo atsisakyta vežti, arba keleiviams, kurių skrydžiai atšaukti ar atidėti ilgam laikui.

Tačiau nėra teisinių nuostatų, pagal kurias būtų galima apsaugoti keleivius oro linijų operatoriaus bankrutavimo atveju. Per pastaruosius devynerius metus bankrutavo 77 Europos oro linijų bendrovės. Todėl manau, kad ši direktyva būtinai reikalinga. Todėl Europos Parlamentas paprašė Komisiją sustiprinti keleivių padėtį oro linijų bendrovės bankroto atveju. Tiesą sakant, Europos Parlamentas paprašė, kad Komisija iki 2010 m. liepos mėn. pateiktų teisės akto pasiūlymą, pagal kurį turėtų būti: atlyginama žala keleiviams, susijusiems su oro linijų bendrovėmis, kurios bankrutuoja; įgyvendinamas savitarpio atsakomybės už visų oro linijų, kurių lėktuvai skrenda į tą pačią paskirties vietą ir kurių lėktuvuose yra laisvų vietų, keleivius principas; numatomas privalomasis draudimas oro linijoms; įsteigiamas garantinis fondas; pasiūlomos savanoriškojo draudimo paslaugos keleiviams.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: „made in“ (kilmės žymėjimas)

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl kilmės žymėjimo, nes jis grindžiamas principu, pagal kurį vartotojų apsaugai reikalingos skaidrios ir pastovios prekybos taisyklės, įskaitant kilmės žymėjimą. Šiuo atžvilgiu palaikau Komisijos, taip pat valstybių narių veiksmus ginant vartotojų teises ir teisėtus lūkesčius, kai yra įrodymų, kad buvo sukčiaujama arba ne ES importuotojai ir gamintojai naudoja klaidinančius ar apgaulingus kilmės ženklus.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdamas į tai, kad reikia garantuoti vartotojams atitinkamą informaciją jiems apsisprendžiant, ar įsigyti tam tikrus produktus, ypač informaciją apie produktų kilmės šalį ir atitinkamus saugumo, higienos arba aplinkos apsaugos standartus, taikomus jų gamybai, t. y. informaciją, kuri reikalinga norint sąmoningai ir remiantis informacija nuspręsti, ką įsigyti, balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuriame Komisija raginama pakartotinai pateikti savo pasiūlymą Parlamentui, kad jį būtų galima apsvarstyti taikant teisėkūros procesą, nustatytą Lisabonos sutartimi.

Tačiau privalau paminėti, kad vertinant Komisijos pasiūlymą dėl kilmės žymėjimo daug dėmesio skiriu atitinkamai paramai, teikiamai tradiciniams produktams, kad geresnė vartotojo apsauga – kuri yra būtina ir pageidaujama – nepadarytų nepataisomos žalos mažiems tradicinių produktų gamintojams. Taip pat skiriu ypatingą dėmesį mechanizmams, naudojamiems kilmei nustatyti, kad Europos gamintojams tai netaptų konkurencijos atžvilgiu nepalankia padėtimi, palyginti su jų konkurentais.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Manome, kad patvirtinta rezoliucija nėra tokia gera, kokia, mūsų nuomone, turėtų būti rezoliucija dėl kilmės žymėjimo, nes, be kita ko, ji yra priemonė darbo vietoms Europoje apsaugoti, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse, ir priemonė socialiniam ir aplinkosaugos dempingui įveikti. Todėl susilaikėme.

Be to, šioje rezoliucijoje nekreipiama dėmesio į poveikį, kurį pasaulio prekybos liberalizavimas turi darbo vietoms ir pramonės struktūrai įvairiose valstybėse narėse. Joje nekalbama apie daugybę įmonių perkėlimų ieškant lengvesnės naudos, dėl kurių, pvz., didžiulių teritorijų deindustrializacijos, padarinių didėja nedarbas ir blogėja ekonominės ir socialinės sąlygos. Šioje rezoliucijoje apsiribojama tik tuo, kad Parlamentas ragina Komisiją ir Tarybą „imtis visų priemonių, būtinų siekiant užtikrinti vienodas prekybos sąlygas“.

Galiausiai apgailestaujame, kad Parlamento dauguma atmetė mūsų pateiktus pasiūlymus, kuriais, be kita ko, reikalaujama išsaugoti darbo vietas, gerbti darbuotojų ir vartotojų teises, kovoti su vaikų darbu arba vergija ir priešintis produktų importui iš okupuotų teritorijų ir kuriuose primygtinai reikalaujama atsiimti Europos pagalbą iš bendrovių ir investuotojų, perkeliančių savo gamybą.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Ekonomikos krizės, kuri smogia mūsų Europos verslo subjektams, sąlygomis, dabar Europos Sąjunga privalo labiau nei kada nors anksčiau apsirūpinti privaloma kilmės žymėjimo sistema, taikoma nors kai kurioms importuojamoms prekėms, pvz., tekstilei, juvelyriniams dirbiniams, aprangai ir avalynei, odos gaminiams ir rankinėms, lempoms ir žibintams bei stiklo dirbiniams, nes tai yra galutiniam vartotojui skirta vertinga informacija. Be to, ji suteiktų galimybę Europos vartotojams tiksliai sužinoti, iš kokios šalies importuota jų perkama prekė. Taigi jie turės galimybę atpažinti šias prekes pagal socialinius, aplinkosauginius ir saugumo standartus, paprastai susijusius su ta šalimi. Kitaip tariant, mūsų piliečiai, kaip atsakingi vartotojai, turės tiek skaidrumo, kiek jiems reikia.

  Jacky Hénin (GUE/NGL), raštu. – (FR) Sąvoka „made in“ turi ne tik reikšti žymėjimą, bet ir tapti išraiškinga sąvoka, reiškiančia pagarbą pažangiausioms taisyklėms, susijusioms su žiniomis, darbuotojų teisėmis, tvariu vystymusi ir aplinkos apsauga, taip pat išreiškiančia atsakingą ekonominį požiūrį.

Įdiegę sąvoką „made in Europe“ („pagaminta Europoje“), suteiktume vartotojams galimybę renkantis naudotis informacija ir imtis veiksmų siekiant įgyti naujų teisių.

Tačiau ir vėl apsiribojome pareiškimais apie gerus ketinimus, tarsi paprasčiausiai kalbant, kad esame geriausi ir stipriausi, tai taptų tiesa.

Tai yra gėda, todėl susilaikau.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Suprantu, kad reikia diskusijos apie Europos teisinio pagrindo žymėti komercinių galutinių produktų kilmę sukūrimą, visų pirma atsižvelgiant į vartotojui skirtą informaciją ir skaidrumą tarp prekybos partnerių. Naudojant standartizuotą žymėjimo sistemą vartotojams būtų pateikiama išsamesnė ir tikslesnė informacija, taip pat būtų nurodomi socialiniai ir aplinkosauginiai standartai, kuriuos šie produktai atitinka. Be to, kilmės žymėjimas yra svarbus žingsnis siekiant parengti nuoseklius prekybos reglamentus su trečiosiomis šalimis.

Tačiau svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą gamintojų ir vartotojų požiūriu. Vartotojams siūlomas skaidrumas neturi būti užtikrinamas pakenkiant gamintojams. Mažoms ir vidutinėms įmonėms neturi būti primesta jokių papildomų išlaidų. Vykstant diskusijoms svarbu nustatyti aiškiais gaires ir ginti jas, taip pat ir Austrijos vardu. Vienintelis galimas sprendimas būtų sukurti savanorišką Europos kilmės ženklą komerciniams galutiniams produktams atsižvelgiant į esamus nacionalinius ir regioninius kokybės ženklus.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už, nes „made in“ žymėjimas būtinas dėl rinkos skaidrumo ir dėl to, kad vartotojams būtų suteikta reikalinga informacija apie jų perkamų produktų kilmę.

Būtina stiprinti Bendrijos ekonomiką didinant ES pramonės konkurencingumą pasaulio ekonomikoje. Tikslą, kad konkurencija būtų sąžininga, pasieksime tik tada, kai ji vyks pagal aiškiais gamintojams, eksportuotojams ir importuotojams taikomas taisykles, neužmirštant bendrų socialinių ir aplinkosaugos reikalavimų.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Labai pritariu Europos Sąjungos kilmės žymėjimo įdiegimui. Nuo šiol kilmės šalis turi būti nurodoma ant kai kurių produktų, importuojamų į ES iš trečiųjų šalių. Konkretus kilmės žymėjimo tikslas – suteikti ES vartotojams visą informaciją apie jų perkamų prekių kilmės šalį ir suteikti galimybę jiems susieti prekes su atitinkamoje šalyje taikomais socialiniais, aplinkos apsaugos ir saugumo standartais.

Tai yra pirmasis kovos su iš Tolimųjų Rytų importuojamomis prekėmis, kurias darbuotojai dažnai gamina išnaudojimo sąlygomis ir kurios vėliau parduodamos Europos rinkoje dempingo kainomis, etapas.

  Cristiana Muscardini (PPE), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, šiandien Parlamentas tvirtai pakartojo nuomonę, kurią jau keletą kartų išreiškė per ankstesnę Parlamento kadenciją: Europa turi patvirtinti reglamentą, kuriuo nustatomas daugelio į jos teritoriją patenkančių produktų kilmės žymėjimas.

Sprendimas priimamas dėl būtinybės garantuoti, kad vartotojams būtų suteikiama daugiau informacijos, taigi, ir vartotojų apsaugą, siekiant suteikti jiems galimybę rinktis remiantis informacija. Reglamentu dėl kilmės žymėjimo pagaliau bus sudarytos sąlygos Europos verslui vienodomis sąlygomis konkuruoti su įmonėmis, veikiančiomis trečiosiose šalyse, kuriose jau kurį laiką veikia įstatymai dėl produktų, įvežamų į jų teritorijas, kilmės žymėjimo. Rinka yra laisva tik tada, kai taisyklės yra aiškios, bendros ir taikomos.

Patvirtinta rezoliucija siekiama Komisiją paraginti, kad ji po nerezultatyvių bandymų tarpininkauti derybose su Taryba dar kartą pateiktų pasiūlymą, atsižvelgdama į naują atsakomybę, kurią Parlamentas įgijo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Esame įsitikinę, kad Europos Parlamento frakcijų sutarimas padės nustatyti galutinį teisinį santykių su Taryba pagrindą.

Naudojuosi šia galimybe pabrėžti, kad turi būti atsižvelgiama į dabartiniame siūlomame reglamente numatytas prekių kategorijas, taip pat jos turi būti papildomos sutvirtinimo produktais, kitaip tariant, produktais, kurių kokybę ir atitiktį Europos reglamentams būtina užtikrinti, kad būtų užtikrintas saugumas statant tiltus, gaminant automobilius, buitinius elektros prietaisus ir bet kokias kitas prekes, kurios yra susijusios su sutvirtinimo produktų naudojimu. Saugumo užtikrinimas – mūsų prioritetas.

Šiandienos balsavimas – svarbi sėkmė, kurią skiriame Europos vartotojams ir gamintojams tuo metu, kai Parlamentui suteikiamas naujas politinis postūmis dėl bendro sprendimo procedūros, kuria galiausiai buvo kompensuota demokratijos stoka, su kuria taip ilgai turėjome taikstytis.