Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2009 m. gruodžio 14 d. - Strasbūras

2. Pirmininko pranešimai

  Pirmininkas. – Pradėdamas paskutinę Europos Parlamento sesiją 2009 m., pirmiausia norėčiau jums visiems – visiems kolegoms EP nariams – nuoširdžiai palinkėti džiugių Kalėdų, Chanukos šventės, kuri jau prasidėjo, ir Naujųjų metų. Visų Europos Parlamento narių vardu norėčiau palinkėti gerų švenčių ir administracijai, visiems tiems, kurie dirba tiesiogiai Parlamentui ir visiems mums padeda.

Taip pat norėčiau užsiminti apie Italijos ministro pirmininko Silvio Berlusconi užpuolimą. Turime besąlygiškai pasmerkti šį užpuolimą. Politinės diskusijos turi būti vedamos ne taip. Tokiems incidentams, koks įvyko vakar, negalima leisti įvykti. Tikimės, kad S. Berlusconi netrukus bus išleistas iš ligoninės, ir linkime jam greitai pasveikti.

Jeigu neprieštaraujate, taip pat norėčiau pakalbėti apie metines, kurios svarbios man asmeniškai. Vakar sukako 28 metai, kai buvo paskelbta karo padėtis Lenkijoje, kurią įvedė tuometinė komunistų valdžia. Žuvo beveik šimtas žmonių, tarp jų devyni kalnakasiai, kurie buvo nušauti per streiką Lenkijos anglies kasykloje „Wujek“. Tūkstančiai demokratinės opozicijos veikėjų buvo suimti, kiti – net įkalinti. Tuo buvo siekiama nutraukti profesinės sąjungos „Solidarumas“ veiklą ir ją panaikinti. Kalbu apie šiuos įvykius, nes norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kaip stipriai pasikeitė Europa per pastaruosius du ar tris dešimtmečius ir kaip atkakliai turėtume siekti taikos ir ginti žmogaus teises Europos žemyne ir visame pasaulyje.

Be to, norėčiau pasinaudoti proga ir priminti jums, kad trečiadienį, 12.00 val., vyks ceremonija, kurioje bus įteikta Sacharovo premija už minties laisvę. Šiais metais premija paskirta Lyudmilai Alexeyevai, Sergei’ui Kovalevui ir Olegui Orlovui, kurie atstovauja Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijai „Memorial“. XX a. Europos žemyne patirta daug kančių, todėl gerai suprantame, kaip svarbu kovoti dėl žmogaus teisių visame pasaulyje, ypač Europos žemyne. Todėl mums šis įvykis turi ypatingą reikšmę.

  Francesco Enrico Speroni, EFD frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, atsiprašau, kad nesilaikau tinkamos procedūros, tačiau norėčiau pareikšti savo ir savo frakcijos solidarumą su ministru pirmininku S. Berlusconi.

  Pirmininkas. – Kalbėjau visų Europos Parlamento narių vardu.

  Gianni Pittella, S&D frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kartu su D. M. Sassoli ir visais demokratų nariais iš Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos norėčiau pakartoti jūsų žodžius apie solidarumą su Italijos ministru pirmininku Silvio Berlusconi ir pabrėžti, kad šis užpuolimas – pasibjaurėtinas, nepriimtinas ir nepateisinamas.

Mes – S. Berlusconi varžovai, bet tik politiniai. Todėl nelaikome nei S. Berlusconi, nei bet kurio kito varžovo savo priešu. Tik politinėje ir pilietinėje kovoje galime kovoti ir laimėti – kito kelio nėra. Neleisime, kad karštas politines diskusijas kas nors nukreiptų pavojingu neapykantos ir smurto keliu, kuris yra pirmas žingsnis į autoritarinę ir nedemokratišką veiklą. Šis Parlamentas turi dar kartą parodyti didžiausią savitvardą, pagarbą ir demokratinį brandumą.

  Mario Mauro, PPE frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau savo ir savo frakcijos vardu neoficialiai širdingai padėkoti, visų pirma, tiems, kurie tinkamai apibūdino šį įvykį „negarbingu poelgiu“. Tačiau dar labiau norėčiau padėkoti, jeigu galima, kolegoms iš Italijos, ypač G. Pittellai, už jų žodžius.

Neketinu dalyvauti jokiose politinėse spėlionėse. Tai, kas nutiko, iš tiesų galėtų atvesti mus prie prarajos ar skardžio krašto, todėl tik vieningas Parlamento raginimas gali padėti mums šiuo sunkiu metu. Todėl dėkoju Parlamentui ir Europai už jų indėlį į visuomenės ir demokratijos plėtrą Italijoje.