Posėdžio stenograma

Antradienis, 2010 m. sausio 19 d. - Strasbūras

7. Situacija Irake (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojos pranešimas apie padėtį Irake.

  Catherine Ashton, Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai (Komisijos pirmininko pavaduotoja). – Ponia pirmininke, šiandien matome, kad Irakas padarė didelę pažangą, bet šalis vis dar susiduria su daugybe problemų. Šiandien norėčiau aptarti Irako – daug pasiekti galinčios ir paskutiniaisiais mėnesiais daug pasiekusios šalies – dabartį ir ateitį.

Šiandien smurtas sumažėjo iki 2003 m. lygio. Nors buvo siaubingų išpuolių prieš vyriausybės institucijas, bendras žuvusių civilių skaičius 2009 m. buvo perpus mažesnis nei 2008 m. Labai sumažėjo religinių grupuočių smurto išpuolių, kurie buvo didelė problema 2006 ir 2007 m.

Irakas turi naują konstituciją ir surengė keletą rinkimų, kuriuose labai pavojingomis sąlygomis dalyvavo daug rinkėjų. Drąsių Irako žmonių dėka įsitvirtino demokratinės valdžios institucijos. Praeitais metais provincijų valdžios rinkimai vyko gana sklandžiai visame Irake. Kiti 2010 m. kovo 7 d. vyksiantys visuotiniai rinkimai gali būti dar vienas labai svarbus žingsnis įtvirtinant Irako demokratiją.

Todėl turime ir toliau remti Iraką ir, pagerėjus padėčiai, imtis veiksmų kitose srityse.

Nuo 2003 m. Europos Sąjunga suteikė Irakui daugiau nei 1 mlrd. EUR pagalbos. Šios lėšos, atsižvelgiant į Irako prioritetus, panaudotos svarbiausioms paslaugoms, žmogaus socialinei raidai, pabėgėliams, geram valdymui, politiniam procesui ir gebėjimų stiprinimui. Irako prašymu mūsų jungtinė teisinės valstybės misija EUJUST LEX pratęsta kelis kartus ir dabar mokymai rengiami ir pačiame Irake.

Teikdama pagalbą rinkimams, Europos Sąjunga ėmėsi vadovaujamo vaidmens, ir mes toliau padėsime Irakui šioje ir kitose srityse tol, kol Irako valdžios institucijos negalės pačios prisiimti visos atsakomybės. Matydami pažangą, vis daugiau dėmesio skiriame paties Irako iniciatyvai ir ilgalaikiam tvarumui.

Santykius su Iraku plėtojame. Visai neseniai pasirašėme susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo energetikos srityje ir netrukus pasirašysime partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą – užmegsime pirmuosius sutartinius ES ir Irako santykius. Jie apims įvairius klausimus: nuo politinio dialogo iki bendradarbiavimo prekybos ir reglamentavimo srityse ir paramos vystymuisi.

Norime, kad dialogas su Iraku būtų platesnis, gilesnis ir apimtų žmogaus teises. Europos Parlamentas labai domisi Iraku ir tikimės, kad jis ir Irako Atstovų taryba ateityje bendradarbiaus dar daugiau.

Be abejo, Irakas turi įveikti daug sunkumų. Ateinantys visuotiniai rinkimai bus labai svarbūs ir turėtų būti laisvi ir sąžiningi. Mes juos atidžiai stebėsime su savo tarptautiniais partneriais. ES išsiųs į Iraką rinkimų vertinimo grupę, kuriai bus pavesta įvertinti rinkimus ir teikti tikslines rekomendacijas.

Garbingi EP nariai, Irakas juda gera linkme. Tikiu, kad jis naudosis savo naujosiomis valdžios institucijomis, ieškodamas nacionalinio susitaikymo kompromisų. Mes ir toliau remsime Iraką ir jam padėsime kartu su Jungtinėmis Tautomis ir kita tarptautine bendruomene.

Laukiu mūsų diskusijos.

  Esther de Lange, PPE frakcijos vardu. – (NL) Ponia pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti vyriausiajai įgaliotinei už žodžius, kuriais ji suteikė reikiamo optimizmo. Iš tiesų matome teigiamų ženklų: be kita ko, minėjote mažesnį išpuoliuose žuvusių žmonių skaičių ir artėjančius rinkimus. Vis dėlto, ponia C. Ashton, net sėkmingais rinkimais neįmanoma užtikrinti nei demokratijos, nei teisinės valstybės. Norėčiau pacituoti didį vokietį, F. Šilerį, jūsų, ponia C. Ashton, gimtąja anglų kalba: „The voice of the majority is no proof of justice“ (liet. „teisingumo kriterijus negali būti balsų dauguma“). Subrendusioje demokratijoje pripažįstamos ir mažumų teisės. Šis klausimas man kelia didelį rūpestį. Nusivyliau, nes negirdėjau, kad savo kalboje Parlamentui būtumėte paminėjusi žodį „mažumos“.

Kodėl aš susirūpinusi? Organizacija „Human Rights Watch“ vis dar praneša, kad persekiojamos nemusulmoniškosios mažumos. Nuo 2004 m. užpultos 65 bažnyčios. Vietos milicija ir toliau varo krikščionis iš savo namų. Užvakar 52 metų amžiaus daržovių ir vaisių pardavėjas, dviejų dukterų tėvas, nušautas vidury gatvės Mosule. Žinoma, dėl to krikščionių mažumos priverstos bėgti iš Irako. 1991 m. krikščionių dar buvo 850 000, po Persijos įlankos karo – 550 000, o po JAV įsiveržimo šis skaičius sumažėjo iki 385 000, iš jų 100 000 perkelti šalies viduje. Tokiomis aplinkybėmis Europos Sąjunga negali viso to tik pasyviai stebėti iš šalies. Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus teisės, įskaitant mažumų teises, yra esminės Europos Sąjungos vertybės. Mes reikalaujame, kad mūsų 27 valstybės narės gerbtų mažumas, todėl jūsų, ponia C. Ashton, pareiga reikalauti, kad jos būtų gerbiamos ir tarptautiniu lygmeniu.

Iki šiol Komisija ir, sakėte, jūs labai didelį dėmesį skyrėte bendrajai infrastruktūros ir demokratijos kūrimo paramai, padedant Jungtinių Tautų organizacijai arba kitais būdais. Sakote, kad veikiame, atsižvelgdami į Irako prioritetus. Norėčiau išgirsti, kaip ketinate užtikrinti, kad Europos Sąjungos Irako atžvilgiu vykdoma politika ir iš jos biudžeto Irakui skiriamomis išlaidomis būtų labiau atsižvelgiama į pažeidžiamas mažumas. Galbūt tai nėra pats svarbiausias Irako prioritetas, bet tai svarbu mums. Būčiau dėkinga už atsakymą.

  Silvia Costa, S&D frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, Komisijos nare C. Ashton, ponios ir ponai, mano nuomone, svarbu, kad Europos Parlamentas šiose diskusijose pasinaudotų proga aptarti būsimus rinkimus Irake.

Irako politinis procesas yra reikšmingas – net, kaip sakėte, įdomus – bet vis dar labai nestabilus. Todėl dar svarbiau visais būdais įtvirtinti ir stiprinti naująsias šalies valdžios institucijas ir politinę pusiausvyrą, kuria jos pagrįstos. Tai labai svarbu siekiant užtikrinti, kad pirmą kartą rugpjūčio mėn. išvedus didelę JAV karinių pajėgų dalį, labai nepasikeistų šalies vidaus padėtis.

Šiitų, sunitų ir kurdų sambūvis, kuris šiandien įgyvendintas federalinėse struktūrose, turi būti užtikrintas naujaisiais įstatymais ir politiniu visų šių šalių sutarimu. Šiuo klausimu abejonių sukėlė – norėtume sužinoti jūsų nuomonę apie tai – neseniai rinkimų komisijos priimtas sprendimas uždrausti daug su sunitais arba krikščionimis tampriais ryšiais susijusių kandidatų ir partijų, dėl kurio gali susilpnėti jau ir taip netvirta Irako demokratija.

Imdamasi veiksmų, Europos Sąjunga, kaip sakėte, privalo stebėti šiuos rinkimus; vis dėlto ji turėtų drąsiau plėtoti santykius su Iraku. Europos Sąjungos programa EUJUST LEX galime tiesiogiai gerinti Irako teisėkūrą ir demokratines institucijas, ir mes, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, teigiamai vertiname Tarybos sprendimą pratęsti misiją iki 2010 m. rugpjūčio 30 d.

ES turėtų toliau aktyviai remti Iraką savo bendradarbiavimo programomis ir stengtis padėti stabilizuoti ir vystyti šalį, o po rinkimų – stiprinti parlamentų ryšius. Reikėtų prisiminti, kad daugelis valstybių narių, pvz., Italija, bendradarbiauja su Iraku, įgyvendindamos svarbias kultūros programas.

Politinė Irako pusiausvyra labai svarbi ne tik pačiai šaliai, bet ir atsižvelgiant į galimą strateginį Irako vaidmenį regione sprendžiant dabartinius konfliktus ir užtikrinant taiką. Siekiant šio tikslo labai svarbu gerinti Kurdistano regioninės Vyriausybės santykius su Turkija.

Vis dėlto Irakas, kaip žinome, dar turi labai didelių problemų dėl saugumo, pagarbos demokratijai ir žmogaus teisėms ir ekonominio nesaugumo. Neigiamų šios padėties pasekmių patiria pažeidžiamiausios visuomenės grupės, pvz., pabėgėliai, kurie sudaro 10 proc. gyventojų, etninės mažumos, moterys, religinės mažumos ir vaikai.

Baigdama norėčiau pridurti, kad turime imtis ryžtingesnių šios srities veiksmų, be kita ko, remdami Irake veikiančias vietos ir Europos nevyriausybines organizacijas. Šiuo atžvilgiu būtų galima pasitelkti moterų pagalbą siekiant strategiškai spręsti kai kurias problemas.

  Johannes Cornelis van Baalen, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, Irakas tikrai nėra saugus. Tai akivaizdu.

Iranas Irako pietuose – visame Pietų regione – siekia įgyti daugiau įtakos, nei reikia, pasitelkdamas šiitų mažumą. Negirdėjau, kad vyriausioji įgaliotinė būtų kalbėjusi apie Irano poziciją. Iranas kelia grėsmę Irakui. Kaip, jūsų nuomone, Europos Sąjunga gali padėti išlaikyti Iraną ten, kur jis turi būti – ne Irake, bet Irane?

Šiaurėje matome didelę Turkijos ir Irako problemą dėl Kurdistano. Žinoma, galima pateisinti kovą su Turkijai grėsmę keliančiais partizanais Irako šiaurėje, bet to turėtų pakakti. Autonominis Irako Šiaurės regionas Kurdistanas turėtų vystytis savarankiškai.

Svarbu pasirašyti susitarimo memorandumą energetikos srityje, bet Irakas nėra unitarinė valstybė. Ar dėl šio memorandumo diskutuojama ir su autonomine kurdų Vyriausybe? Kirkuke vyksta diskusijos apie tai, kam priklauso naftos telkiniai ir pan. Ar į tai atsižvelgiama?

Be to, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Irako saugumo pajėgos dar nėra tinkamai parengtos ir neveikia kaip reikia. Taigi, turėtume ne tik remti teisinę valstybę, bet ir, prireikus, būti pasiruošę padėti jiems remti savo saugumo pajėgas. Reikia integruoto požiūrio į energiją, ekonomiką ir stabilumą. Reikia integruoto požiūrio į kaimynines Irako valstybes. Gal galėtumėte paaiškinti šį integruotą požiūrį? Dėkoju ALDE frakcijos vardu

  Jill Evans, Verts/ALE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti vyriausiajai įgaliotinei C. Ashton už pranešimą.

Manau svarbu paminėti, kad mūsų šio vakaro diskusija vyksta tuo metu, kai Jungtinėje Karalystėje vykdomas Čilkoto tyrimas dėl neteisėto karo Irake ir jame įgytos patirties, per kurį atskleista daug informacijos, patvirtinančios, kad – kaip daugelis iš mūsų manė įsiveržimo metu – karo priežastis buvo valdymo režimo pasikeitimas ir išteklių valdymas, o ne pavojus dėl masinio naikinimo ginklų. Kalbant apie ilgalaikį planavimą pokario Irake reikėtų paminėti, kad vyresnieji diplomatai ir kariuomenės pareigūnai pateikdami įrodymus tyrimo metu vartojo tokius žodžius kaip „baisus“, „su dideliais trūkumais“ ir „apgailėtinai menkas“, todėl nieko nuostabaus, kad dabar matome skaudžias šių veiksmų pasekmes.

C. Ashton minėjo, kad padaryta tam tikra pažanga; ji tikrai padaryta, bet dar yra rimtų problemų. Nėra teisės aktų, kuriais būtų ginamos mažumos Irake. Dar neišspręsta didelė pabėgėlių problema. Dingsta arba žudomi profesinių sąjungų nariai, žurnalistai, politikės ir žmogaus teisių aktyvistai. Tęsiasi savižudžių išpuoliai. Rengdamasi kovo 7 d. rinkimams, Irako rinkimų komisija praeitą savaitę, kaip minėjo kolega, uždraudė juose dalyvauti beveik 500 kandidatų, daugiausia sunitų politikų. Jiems jau dabar nepakankamai atstovaujama Irako parlamente ir dėl to tikrai padidės įtampa ir nestabilumas.

Praeitų metų lapkričio mėn. ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė pareikalavo, kad Irako Vyriausybė nutrauktų ir apskritai panaikintų mirties bausmę, bet vis dar 900 žmonių nuteisti mirties bausme ir dažnai mirties nuosprendžiai skelbiami po nesąžiningų teismų, kurie kartais trunka vos kelias minutes.

Europos Sąjungos pareiga padėti kurti demokratiją ir užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms. Bendradarbiavimo su Iraku programoje nustatyti trys prioritetai: padėti kurti pagrindines paslaugas, pvz., sveikatos ir švietimo, stiprinti teisinę valstybę ir remti Žmogaus teisių komisiją.

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas bus ateities veiklos pagrindas, bet turime reikalauti nedelsiant imtis veiksmų tokiais klausimais kaip mirties bausmės panaikinimas, pažeidžiamų ir tikslinių grupių apsauga ir demokratijos bei žmogaus teisių stiprinimas.

  Struan Stevenson, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, ponia C. Ashton, rinkimai Irake nebus laisvi ir sąžiningi. Prieš dešimt dienų Teisingumo ir atskaitomybės komisija nusprendė išbraukti iš sąrašų parlamentinio Nacionalinio dialogo fronto vadovą Salehą al-Mutlaqą, kuris paskutinius ketverius metus buvo Irako parlamento narys. Jam uždrausta dalyvauti būsimuose rinkimuose. Mano nuomone, tai, kad šis pasipiktinimą keliantis draudimas jam ir dar daugiau nei 500 pasaulietinių politikų paskelbtas kaip tik tą dieną, kai Bagdade lankėsi nemėgstamas Irano užsienio ministras Manouchehr Mottaki, nėra sutapimas. Saleh al-Mutlaq atvirai kritikavo Irano kišimąsi į Irako reikalus, todėl mulos pareikalavo pašalinti jį iš rinkimų sąrašų.

Džiaugiuosi, kad JAV Ministras Pirmininkas Joe Biden jau pareiškė protestą dėl šio draudimo, ir tikiuosi, kad jūs, ponia C. Ashton, padarysite tą patį. Tol, kol nebus atšauktas draudimas dr. S. al-Mutlaqui ir kitiems, neprivalome ir negalime pripažinti, kad šie rinkimai teisėti.

  Willy Meyer, GUE/NGL frakcijos vardu. – (ES) Ponia C. Ashton, deja, negaliu būti toks optimistiškas kaip jūs. Optimizmas yra geras dalykas, bet negalime vertinti Irako optimistiškai dabartinėmis aplinkybėmis.

Tai įrodo Komisijos sprendimas nesiųsti stebėtojų, nes neįmanoma užtikrinti jų saugumo. Manau, kad iš šio sprendimo daug kas aiškėja. Akivaizdu, kad Irakas – žinau, kad nenorite kalbėti apie praeitį, bet apie ją kalbėti būtina – dėl neteisėto, nesąžiningo ir melagystėmis pagrįsto karo buvo nuniokotas, žuvo daugiau nei vienas milijonas žmonių, o keturi milijonai neteko namų. Nebuvo nei masinio naikinimo ginklų, nei Saddamo Husseino ryšio su organizacija „Al Qaida“. Tai tikra tiesa. Aišku tik viena: Šiaurės Amerikos naftos pramonės atstovai siekė valdyti naftos žaliavas Irake.

Tai yra tikroji tiesa. Vis dėlto šios tiesos, žinoma, neįmanoma pripažinti, kol šalyje yra okupantų pajėgos, todėl viskas iškreipiama. Nenustebčiau, jei dabar, uždraudus opozicijos partijas, kiltų smarkių pilietinių prieštaravimų. Kai kurios Europos ambasados šiuo metu mano, kad gali įvykti karinis perversmas – tikras karinis perversmas Irake. Taigi, perspektyvos labai niūrios.

Raginu imtis veiksmų siekiant kuo skubiau išvesti okupantų pajėgas, nes kitaip iškraipoma tikroji padėtis Irake. Taigi, Jungtinės Tautos turėtų perimti kontrolę ir užtikrinti, kad vėl galėtų normaliai veikti tarptautinė teisė, kurios niekada nebuvo atsižadėta.

  Bastiaan Belder, EFD frakcijos vardu. – (NL) Ponia pirmininke, vyriausioji įgaliotine, 2009 m. kūčių vakarą, per Kalėdų šventes, daug Irako ir Mesopotamijos bažnyčių buvo uždarytos. Ši liūdna padėtis, kaip ir praeitais metais, susidarė dėl sprogdinimų pavojaus. Nesvarbu, ar šis pavojus gresia ar ne, bažnyčios dažnai lieka tuščios, nes vis daugiau krikščionių palieka šalį. Nors krikščionių skaičius mažėja, smurtas prieš juos tik didėja. Prieš Kalėdas įvykdyti trys mirtini išpuoliai Mosule. Be to, krikščionys ir Kirkuke, kuriame jie anksčiau buvo palyginti saugūs, kelis mėnesius buvo tiesiog be perstojo grobiami ir žudomi, todėl keli šimtai krikščionių šeimų buvo priverstos bėgti.

2003 m. Irake buvo apie 1,5 mln. krikščionių, dabar daugiau nei pusė jų bando bėgdami apsisaugoti nuo islamo ekstremistų vykdomo religinio valymo. Vienas Irako krikščionis paklausė, ar Europos Vadovų Taryba ir 27 Europos Sąjungos valstybės narės tik tyliai stebi, kaip Irakas tampa Afganistanu. Vyriausioji įgaliotine, labai norėčiau išgirsti jūsų nuomonę šiuo klausimu. Kad ir kaip būtų, be senosios savo krikščionių bendruomenės Mesopotamija niekada netaps tolerantiškesnė ir per ilgą laiką tai nebus gerai Europos saugumui.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Aktyviai ruošiantis kovo 7 d. įstatymų leidžiamosios valdžios ir prezidento rinkimams sudarytos naujos koalicijos ir aljansai. Kai kurie Irako Ministro Pirmininko oponentai nori atkurti senuosius aljansus, pvz., Irako jungtinę koaliciją. Kita vertus, Ministras Pirmininkas skatina pasaulietines frakcijas arba nepriklausomus kandidatus prisijungti prie Teisinės valstybės koalicijos.

Tačiau negalime pamiršti, kad po šių įstatymų leidžiamosios valdžios ir prezidento rinkimų Vyriausybė turės surengti referendumą dėl Kirkuko. Saugumo padėtis Irake gali labai pablogėti, kai kurioms Irako grupuotėms užginčijus rinkimų rezultatus arba kilus vidaus konfliktams.

Pagrindinės Bagdado valdžios institucijų problemos yra referendumo dėl susitarimo dėl pajėgų statuso, pasirašyto su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, atidėjimas, naftos ir dujų įstatymo proceso užbaigimas, sumažėjusi naftos kaina, didelis įvykdytų mirties bausmių skaičius – šiuo metu nuteisti mirti 900 žmonių – ir kankinimas siekiant išgauti prisipažinimą. Europos Sąjunga labai susirūpinusi dėl bendro žmogaus teisių padėties blogėjimo. Ir pabaigai ne mažiau svarbus dalykas: padidėjo korupcijos lygis. Kaip vieną iš pavyzdžių norėčiau paminėti buvusio Irako prekybos ministro areštą.

Santykiuose su Iraku Rumunija siekia pereiti nuo pagalbos kariniam saugumui prie pagalbos civiliniam saugumui. Mano šalis parodė, kad laikosi įsipareigojimų savo partneriams, laikydama savo karines pajėgas Irake iki misijos pabaigos.

  Ana Gomes (S&D). – (PT) Dar reikia įtvirtinti ir remti Irako žmonių demokratijos laimėjimus ir saugumo padėtį. Džiugu, kad pastaraisiais mėnesiais pertvarkyti aljansai ir labai sumažėjo etninis ir religinis susiskaldymas, kuris buvo būdingas pastarųjų metų Irako politikai. Naujos kurdų partijos „Change“ sėkmė yra politinio Irako gyvenimo normalizavimo pavyzdys. Tačiau neseniai rinkimų komisijos paskelbtas pranešimas, kad maždaug 500 sunitų politikų uždrausta balotiruotis, neskatina nacionalinio susitaikymo, gali pakenkti rinkimams ir sukelti konfliktų. Liūdna girdėti apie mirties bausmės taikymą. Ponia C. Ashton, Europos vadovai turėtų siekti įtikinti Irako valdžios institucijas panaikinti mirties bausmę. Šiuo atžvilgiu svarbu stiprinti ir EULEX misiją.

Pusantro milijono irakiečių vis dar gyvena kaimyninėse šalyse. Daugelis iš jų niekada negalės grįžti. 2003 m. įsiveržime dalyvavusioms Europos šalims tenka ypatinga atsakomybė ir jos turėtų priimti daugiau pabėgėlių. Šiuo ir šalies viduje perkeltų asmenų, bendrai žmogaus teisių ir konkrečiai moterų teisių bei kovos su korupcija atžvilgiu labai svarbu, kad Irako Vyriausybė pakeistų NVO įstatymus ir visuomenė galėtų laisvai vykdyti savo veiklą. Būtina, kad Europos Sąjunga skatintų Irako ir Europos NVO sąveiką. Pilietinė, laisva ir dinamiška visuomenė yra būtina demokratijos įtvirtinimo Irake sąlyga.

  Tomasz Piotr Poręba (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, ponia C. Ashton, nepaisant didelės tarptautinių pajėgų pagalbos ir šimtų tarptautinės koalicijos aukų, įskaitant 23 Lenkijos kareivius, padėtis Irake vis dar bloga. Šioje šalyje vykdomi teroristų išpuoliai ir persekiojamos religinės mažumos, įskaitant krikščionis. Žinoma, palyginti su padėtimi prieš kelis metus, tam tikra pažanga padaryta. Tačiau ir toliau pranešama apie teroristų išpuolius, kurie destabilizuoja padėtį ne tik Irake, bet ir visame Artimųjų Rytų regione. Teroristai ir tarptautinio terorizmo rėmėjai siekia destabilizuoti padėtį Irake. Turime daug įrodymų, kad terorizmą remia Iranas.

Ką jūs, ponia C. Ashton, kaip Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, manote apie Irano kišimąsi į Irako reikalus? Norėčiau paskatinti veikti ryžtingiau ir, bendradarbiaujant su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, ieškoti sprendimų, kaip paveikti Iraną ir daryti jam spaudimą, kad jis nustotų kištis į Irano vidaus reikalus. Manau, kad tik tada bus galima užtikrinti tam tikrą stabilumo lygį regione.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL). – (FR) Ponia pirmininke, ponia vyriausioji įgaliotine, nepritariame jūsų optimizmui nei dėl padėties Irake, nei dėl koalicijos naudos, nes optimizmas tik didina abejingumą. Irakas užpultas ir okupuotas sąmoningai paskleidus klaidingą informaciją apie masinio naikinimo ginklus.

Todėl 17 iš 27 ES valstybių narių dalyvavo užpuolant ir okupuojant Iraką. Šalis sugriauta, jos paveldas išgrobstytas, jos visuomenė labai susiskaidžiusi. Daug kovotojų pasiduoda religinio fanatizmo įtakai. Laisvai įsigali Irano tironija. Rinkimai vyksta apgailėtinai ir nesąžiningai.

Kaip jūs ir mes priversime atsiskaityti melavusias šalis, kurios rytoj gali taip pat pasielgti su Jemenu arba kitomis valstybėmis? Kokiomis priemonėmis ketinate pasmerkti okupantus už tai, kad jie naudojo neįprastus cheminius ir radiologinius ginklus ir nusodrintojo urano bombas, kurių pasekmės ateities kartoms gerai žinomos? Kaip užtikrinti, kad šie ginklai nebūtų naudojami Afganistane, nes aplaidžiai žiūrėjome į padėtį Irake?

  Fiorello Provera (EFD). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, nuoširdžiai džiaugiamės artėjančiais rinkimais Irake, nes jie yra dar vienas žingsnis link demokratijos. Jie nebus laisvi ir sąžiningi, bet turime judėti pirmyn net ir mažais žingsneliais.

Irako ekonomikos, prekybos, kultūros, finansų atkūrimas ir saugumo užtikrinimas yra esminės demokratijos plėtojimo sąlygos, bet privalome padėti stiprinti ir šalies valdžios institucijas. Taikų įvairių etninių ir religinių Irako grupių sambūvį galima pasiekti naujomis valdžios institucijomis, pritaikius federalinę federalizmo formulę, kuria galima užtikrinti didelį įvairių unitarinės valstybės regionų savarankiškumą. Būtų pravartu pasinaudoti Irako Kurdistano patirtimi.

Taigi, norėčiau sužinoti vyriausiosios įgaliotinės C. Ashton nuomonę šiuo instituciniu šalies klausimu.

  Alf Svensson (PPE). – (SV) Aptariant Iraką, be abejo, daug kalbama apie smurtą ir siaubą, bet šalyje neabejotinai vyksta demokratizacijos procesas.

Norėčiau priminti, kad praeitais metais Irake vietos rinkimuose visiškai atvirai balotiravosi 3 912 moterų, t. y. į vieną vietą balotiravosi maždaug dešimt moterų. Tai reikėtų laikyti teigiamu ženklu, ypač arabų šalyje. Turėjome šiek tiek vilties ir dėl šių metų kovo 7 d. parlamento rinkimų, nes sunitai dalyvavo vietos rinkimuose. Tačiau, kaip minėta, prieš dvi savaites Vyriausybės komisija atsisakė leisti dalyvauti rinkimuose 14 sunitų partijų ir keliems šimtams žmonių. Rinkimuose neleista dalyvauti ir gynybos ministrui Abdul-Qadirui al-Obaidi ir sunitų vadovaujamo Irako nacionalinio dialogo fronto lyderiui Salehui al-Mutlaqui.

Žinoma, Irako parlamento rinkimai yra labai svarbūs šalies ateičiai ir Irako demokratizavimui ateityje, ypač Irako etninės ir religinės sanglaudos atžvilgiu. Be to, norėčiau pabrėžti, kad privalome atvirai kalbėti apie tai, kaip Irake elgiamasi su etninėmis ir religinėmis mažumomis. Kaip minėjau, Irako parlamento rinkimai nulems mūsų požiūrį į Iraką artimiausioje ateityje. Kaip ES, vyriausiosios įgaliotinės C. Ashton nuomone, gali užtikrinti, kad ateinantys parlamento rinkimai Irake būtų atviresni ir demokratiškesni?

  Zigmantas Balčytis (S&D). – (LT) Pastaraisiais metais Europos Sąjunga ženkliai sustiprino savo ryšius ir įtaką Artimųjų Rytų šalyse. Europos Sąjunga visada skyrė didelį dėmesį Irakui ir kartu su tarptautine bendruomene dalyvavo tiek Irako atstatymo darbuose, tiek taikos palaikymo ir užtikrinimo misijose. Šalyje vis dar vyksta skirtingų grupuočių kovos dėl valdžios, kas iš esmės stabdo šalyje įgyvendinti pradėtas reformas įvairiose srityse. Rūpestį kelia ir tai, kad 14 partijų uždrausta dalyvauti vykstančiuose rinkimuose. Irakas pasirinko demokratijos kelią, todėl tiek Europos Sąjunga, tiek ir kitos valstybės privalo reikalauti, o jei reikia, ir padėti, kad šalyje būtų laikomasi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų bei gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės. Manau, kad Irakas iš tiesų yra pasiruošęs artimai bendradarbiauti su Europos Sąjunga. Pirmadienį pasirašytas ES ir Irako memorandumas energetinio bendradarbiavimo srityje akivaizdžiai parodo abipusį įsipareigojimą plėtoti ilgalaikius ir abiem pusėms naudingus santykius. Irakas energetiniu požiūriu labai svarbus Europos Sąjungai, tačiau energijos tiekimo saugumo užtikrinimas neišvengiamai susijęs su ekonominiu ir politiniu stabilumu šalyje, ko paskutiniu metu labai pasigendama. Aišku, tai ilgalaikis procesas, tačiau manau, kad Europos Sąjunga, vyriausioji įgaliotine, pasitelkdama ir tarptautinę bendruomenę, turi pasiūlyti tokių priemonių ir sprendimų, kad žmogaus teisės ir teisinės valstybės principai taptų pagrindiniu Irako ateities politikos ramsčiu.

  Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, apibendrindamas C. Ashton kalbą vienu sakiniu galėčiau pasakyti, kad tai buvo oficialus optimizmas. Vis dėlto manau, kad Europa ir mūsų rinkėjai tikisi kažko konkretesnio, jie tikisi teisybės. Politikai parodo, kas jie yra, ne tik kalbomis, bet ir darbais, o aš jūsų, ponia C. Ashton, kalboje negirdėjau nieko apie kai kuriuos dalykus, kurie sukrėtė didelę Europos, kartu ir mano šalies, visuomenės dalį. Pvz., nuolat persekiojamos mažumos, įskaitant – pabrėžiu – krikščionis. Tuo tikrai galime tikėti.

Manau, kolega T. P. Poręba buvo teisus, kalbėdamas apie Irano kišimąsi į Irako reikalus. Ar ne tą patį daro ir Irako valdžios institucijos, skandalingai įsiveržusios į Ašrafo stovyklą, kurioje glaudžiasi Irano pabėgėliai? Ar Irako valdžios institucijos elgiasi kitaip? Mano nuomone, į tai reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį, visų pirma todėl, kad Irako valdžios institucijos gauna finansinę Europos Sąjungos paramą, kurią dažnai labai netinkamai naudoja, pvz., įsiverždamos į Ašrafo stovyklą.

  Bogusław Sonik (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, manau, Iraką galime laikyti pavyzdžiu, kaip kartais, norint nuversti diktatūrą, kuri cheminiais ginklais naikina tūkstančius savo priešininkų, būtina naudoti jėgą. Tai sudėtingi sprendimai. Todėl šiandien kalbėdamas apie Iraką norėčiau, kad prisimintume tūkstančius Jungtinių Amerikos Valstijų, Italijos, Lenkijos ir kitų šalių kareivių, žuvusių Irake, ir jų šeimas. Jie ėjo ten tikėdami, kad padės pagerinti padėtį, ir dabar girdime, kad Irakas šiandien kuria demokratiją.

Žinau, šiandien visi raginame jus, ponia C. Ashton, būti aktyvesnę, bet tuo norime pasakyti, kad aktyvesnė turi būti Europos Sąjunga. Prašau, nuvykite į Iraką ir pristatykite padėties įvertinimą, kad Europos Sąjungos siunčiama pagalba būtų naudojama čia minėtomis sąlygomis ir visų pirma siekiant apsaugoti mažumas.

  Janusz Władysław Zemke (S&D). – (PL) Ponia pirmininke, sutapimas, kad šiuo metu kalba tik lenkai, bet mes žinome, kaip Lenkija ir jos kareiviai dalyvavo atkuriant saugumą Irake.

Pritariu jums, ponia C. Ashton, kad, laimei, Irako padėtis šiek tiek pagerėjo, bet ji dar nėra labai stabili. Europos Sąjunga taiko įvairias priemones, bet norėčiau pasiūlyti dar dvi konkrečias, nes manau, kad jų trūksta. Pirmoji priemonė (kuri čia šiandien nebuvo minėta): manau, kad siekiant vystyti ir stabilizuoti Iraką itin svarbu priimti Irako jaunimo švietimo Europoje programą, nes Irake vis dar trūksta gydytojų, inžinierių ir drėkinimo specialistų. Manau, galime daug padėti Irakui šioje srityje. Antroji priemonė susijusi su Irake esančių kultūros vertybių apsauga. Manau, kad ES pirmiausia turėtų padėti atstatyti Babiloną. Šios vertybės apsauga turėtų rūpintis visi pasaulio žmonės.

  Paul Rübig (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, ponia C. Ashton, norėčiau užduoti klausimą dėl energetikos srityje pasirašyto susitarimo memorandumo. Ar manote, kad jį įmanoma toliau plėtoti kartu su G. Oettingeriu arba K. De Guchtu? Manau, kad būtent atkuriant ekonomiką būtų galima užtikrinti didesnį stabilumą Irake. Jei gerintume ryšius energetikos srityje, t. y. teiktume daugiau Europos įrangos, kad būtų galima geriau naudoti ten esančias energijos atsargas, ir kompensuodami pirktume ten energiją, laimėtume ir mes, ir Irakas. Būtų labai pravartu imtis iniciatyvos artimiausiomis savaitėmis.

  Catherine Ashton, Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai (Komisijos pirmininko pavaduotoja). – Dar kartą dėkoju už svarbią ir įdomią diskusiją. Norėčiau pakomentuoti keletą aiškių diskusijose iškeltų Parlamento nariams aktualių klausimų.

Pirmiausia norėčiau pripažinti, kad Parlamento nariams aktualus mažumų klausimas tikrai svarbus. Parlamento nariai tikriausiai žino, kad vienas iš pagrindinių mūsų veiklos tikslų, sudarant partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus, yra užtikrinti, kad žmogaus teisės būtų susitarimų pagrindas. Tikimės, kad galėsime netrukus parafuoti šį susitarimą su Iraku. Sutinku ir ketinu pasirūpinti, kad mūsų veikla apimtų žmogaus teises. Be abejo, tai labai svarbu.

Taip pat sutinku su daugumos Parlamento narių nurodytu tikslu dėl mirties bausmės. Iš tiesų, mūsų tikslas yra pasiekti, kad ji būtų panaikinta dėl visų tų priežasčių, kurias aiškiai nurodė garbingi Parlamento nariai.

Sutinku, kad turime įtvirtinti ir stiprinti politinius procesus, kurie turės didelę reikšmę visai mūsų veiklai, ir užtikrinti, kad per ateinančius rinkimus aiškiai parodytume, ko siekiame. Suprantu, ką norėjo pasakyti kai kurie Parlamento nariai, įskaitant S. Costa ir S. Stevensoną, kalbėję apie rinkimų komisijos sprendimą uždrausti kandidatams balotiruotis.

Kandidatų persvarstymas visada vyksta prieš rinkimus. Nustatyta skundų pateikimo tvarka, kurią, tikiuosi, bus galima taikyti įprastai. Be to, turiu pasakyti, kad planuojame siųsti mūsų ES misiją kitą savaitę, t. y. šešias savaites prieš rinkimų dieną, kad galėtume tiesiogiai ir atidžiai stebėti labai svarbų priešrinkiminį procesą. Viliamės ir tikimės, kad Irako valdžios institucijos užtikrins atvirą rinkimų procesą dėl visų priežasčių, kurias nurodė garbingi Parlamento nariai.

Be to, kai kurie Parlamento nariai kalbėjo apie susitarimo memorandumą energetikos srityje ir jo svarbą bei reikšmę. Turime suvokti, kad Irakas yra unitarinė valstybė ir turime bendradarbiauti su viso Irako Vyriausybe. Visapusiškai skatiname, kad Irakas liktų vieninga ir suvereni valstybė. Šioje srityje bus svarbu stiprinti bendradarbiavimą – girdėjau Parlamento narių, pvz., R. Rübigo, nuomonę, kad reikia pagalvoti, kaip toliau stiprinti šį bendradarbiavimą. Pranešiu apie tai paskirtiesiems Komisijos nariams.

Kalbėjau apie saugumo problemą. Žinau, kad labai svarbus Kirkuko klausimas ir kitos ginčytinos sienos. Šį klausimą apibūdinau kaip vieną iš didžiausių dabartinių Irako problemų. Esu tikra, kad šiuos klausimus Irakas turi spręsti savarankiškai. Spręsti juos – Irako pareiga. Vis dėlto labai norėčiau paremti Jungtinių Tautų pagalbos misiją Irake, kuria siekta užmegzti ir pradėti dialogą ir procesą. Tačiau būdama labai atsargi šiame konkrečiame etape nesitikiu labai aukšto lygio dialogo.

Norėčiau šiek tiek plačiau pakalbėti apie bendradarbiavimą energetikos srityje. Mes jį laikome visapusiškos ir integruotos Irakui skirtos energetikos politikos kūrimo dalimi. Bendradarbiaujant siekiama užtikrinti tiekimą ir jo saugumą Irake ir Europos Sąjungoje ir, žinoma, atsinaujinančiosios energijos, ypač saulės ir vėjo, plėtojimą ir energijos vartojimo efektyvumo priemonių tobulinimą Irake. Tikiuosi, artimiausiais mėnesiais ir metais vyks bendradarbiavimas technologijų, mokslo ir pramonės srityse. Šis klausimas aptartas išsamiai.

Norėčiau pereiti prie neseniai atšauktos delegacijos klausimo. V. Meyeris kalbėjo apie saugumo problemą ateityje. Kaip minėjau, norime, kad padėtis pagerėtų ir galėtume siųsti rinkimų stebėjimo misiją, kurioje dalyvautų EP nariai. Žinoma, tai bus labai svarbu jums, garbingi Europos Parlamento nariai, ateinančių rinkimų procese ir, kaip minėjau, greitai išsiųsime žmones.

Garbingi Parlamento nariai kalbėjo apie karinių pajėgų išvedimą. Be abejo, Prezidentas B. Obama pranešė, kad visos kovinės grupės bus išvestos iki 2010 m. rugpjūčio mėn., vadinasi, išvedimas turėtų prasidėti iškart po nacionalinių rinkimų. Kartoju, kad šis išvedimas reikšmingas ir svarbus. Nurodžiau, kad netrukus išsiųsime rinkimų vertinimo grupę, kuri, tikiuosi, padės mums spręsti klausimus, kuriuos šiuo atžvilgiu minėjo garbingi Parlamento nariai.

Keletas žodžių apie Ašrafo stovyklą. Ne kartą priminėme Irakui, kad šį sudėtingą klausimą reikia spręsti visapusiškai atsižvelgiant į tarptautinę teisę, nenaudojant smurto.

Baigsiu tuo, kuo pradėjau: esu optimistiška dėl Irako. Turime įveikti daug sunkumų ir garbingi Parlamento nariai visiškai pagrįstai apie juos primena. Vis dėlto matome, kad, atsižvelgiant į ateinančius rinkimus ir galimybę glaudžiau bendradarbiauti – Europos Sąjungos galimybę taikyti savo vertybių sistemą ir spręsti labai svarbius žmogaus teisių, mažumų teisių ir mirties bausmės klausimus, plėtojant glaudesnį bendradarbiavimą energetinio saugumo ir tiekimo srityse ir glaudžiau bendradarbiaujant su Vyriausybe, kartu aiškiai žinant savo siekius – ateityje Irakas bus taikus ir demokratiškas. Būtina siekti šio tikslo nuosekliai.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks per kitą vasario mėnesio sesiją Strasbūre.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL) , raštu. – (CS) Žinau tik keletą Europai palyginti artimų šalių, kurios sugebėjo atidėti demokratizavimo procesą keliems dešimtmečiams. Irakas, kuriame, deja, ir ES šalių daliniai paliko neigiamą ženklą, be jokios abejonės, yra viena iš jų. Šiuo metu viena iš pasaulietiškiausių islamo pasaulio valstybių skendi griuvėsiuose, nuolat kyla trijų jos bendruomenių konfliktai. Iš praeities liko tik prisiminimai apie palyginti geras šalies sveikatos ir švietimo sistemas ir pažangią infrastruktūrą. Tai vienintelė regiono šalis, kurioje kurdų mažuma turėjo autonomiją, nors šalies ir nevaldė nepriekaištingas demokratinis režimas. Kyla klausimas: kurios regiono šalies režimą galime laikyti tikrai demokratiniu? Visiškas valstybės sugriovimas įsiveržus JAV kariuomenei ir dalinis jos socialinės, sveikatos priežiūros ir švietimo sistemų sunaikinimas yra didelė atžanga. Vadinamaisiais demokratiniais rinkimais tikrai neįmanoma to pridengti. Naivu stengtis, kaip dabar daroma, atitraukti dėmesį nuo dabartinių problemų surežisuotais žinomų Saddamo Huseino režimo atstovų teismais. Tik tie, kurie visiškai neišmano padėties, gali patikėti, kad taip galima pagerinti padėtį. Šiuo laikotarpiu gerai tik tai, kad JAV vadovybė ir Irako Vyriausybė suprato, kad nieko negalima pagerinti be gerų santykių su Iranu.

  Artur Zasada (PPE), raštu. – (PL) Džiaugiuosi ponios C. Ashton kalboje išreikštu optimizmu, bet padėtį Irake būčiau linkęs vertinti atsargiau. Nors dažnai gali atrodyti kitaip, šalies vidaus padėtis vis dar nestabili ir tikrai negalima teigti, kad demokratija įsigalėjo. Negalime kalbėti apie stabilizavimą šalyje, kurioje 1,8–1,9 mln. gyventojų perkelti, dar milijonas paliko šalį, o pabėgėlių gyvenimo sąlygos itin sunkios.

Labai svarbu persvarstyti metodus, kurie šiuo metu naudojami teikiant užsienio pagalbą pabėgėliams Sirijoje, Jordanijoje ir perkeltiesiems asmenims Irake. Šią pagalbą reikia teikti pakankamai ilgai. Kurį laiką? Kol kas to nežinome. Vis dėlto, kaip gydytojas nenutraukia gydymo tik pastebėjęs pirmuosius pagerėjimo ženklus, taip ir mes negalime leistis suklaidinami pernelyg optimistinėmis prognozėmis.

(Posėdis nutrauktas 19.25 val. ir atnaujintas 21.00 val.)

PIRMININKAVO: E. McMILLAN-SCOTT
Pirmininko pavaduotojas