Posėdžio stenograma

Antradienis, 2010 m. sausio 19 d. - Strasbūras

9. Procesinės teisės baudžiamuosiuose procesuose (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl:

– žodinio klausimo apie procesines teises baudžiamuosiuose procesuose, kurį Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu Tarybai pateikė Sarah Ludford, Elena Oana Antonescu, Carmen Romero López, Heidi Hautala ir Rui Tavares (O-0155/2009 - B7-0343/2009),

– žodinio klausimo apie procesines teises baudžiamuosiuose procesuose, kurį Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu Komisijai pateikė Sarah Ludford, Elena Oana Antonescu, Carmen Romero López, Heidi Hautala ir Rui Tavares (O-0156/2009 - B7-0344/2009).

  Sarah Ludford, autorė. – Pone pirmininke, visiškai atvirai pripažįstu, kad šiuos praėjusių metų gruodžio 1 d. pateiktus žodinius klausimus nustelbė įvairūs įvykiai, vis dėlto verta surengti šias diskusijas, kad po kelerių metų tylos vėl būtų nagrinėjamas klausimas dėl procesinių teisių bei būtų pabrėžiama, kokia svarbi ir skubiai reikalinga yra ši programa.

Pastarąjį dešimtmetį Europos Parlamentas nuolat reiškė nepasitenkinimą dėl to, kad procesinėms garantijoms ir atsakovų teisėms, jau nekalbant apie proceso eigą, nėra skiriamas toks dėmesys, koks skiriamas tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo trukmei bei veiksmingumui paspartinti. Daugiau dėmesio skyrėme pastariesiems veiksmams, nes taip sulaikoma daugiau nusikaltėlių. Tie, kurie iš esmės nepritaria Europos arešto orderio įvedimui, yra mafijos nusikaltėlių, besislapstančių banditų, prievartautojų ir teroristų šalininkai. Tačiau turi būti išlaikyta pusiausvyra, todėl įvedus „teigiamą Europos arešto orderį“, o kartu ir teisingumą, procesinėmis garantijomis būtų prisidedama prie tarpvalstybinio baudžiamojo persekiojimo supaprastinimo. Žinoma, nepritariantys Europos arešto orderio įvedimui nenori, kad ES imtųsi bet kokių veiksmų teisėms užtikrinti; jie tik nori „neigiamo Europos arešto orderio“.

Tačiau Europos arešto orderio taikymas, nenumatant tinkamų procesinių teisių, tam tikrais atvejais neužtikrina teisingumo, nes abipusis pripažinimas nėra pagrįstas tvirtu abipusiu pasitikėjimu. Taip nutiko vienam iš mano rinkėjų Andrew Symeou. Andrew Graikijos kalėjime šešis mėnesius laukė teismo proceso dėl kaltinimo netyčiniu nužudymu, kuris, atrodo, buvo pateiktas dėl klaidingai nustatytos tapatybės bei, deja, žiauraus policijos elgesio su liudytojais, be to, manau, kad nebuvo tinkamai pasinaudota Europos arešto orderiu. Kai 2002 m. dėl jo buvo susitarta, visos susitarimo šalys pritarė, kad ši priemonė, turinti poveikį laukiantiems teismo ir kitos valstybės narės kalėjime laikomiems ES piliečiams, bus skubiai papildyta kitomis priemonėmis, kuriomis užtikrinamos su teisingu bylos nagrinėjimu susijusios teisės bei tinkamas teisingumo vykdymas. Valstybės narės nesilaikė šio pažado, nepritardamos 2004 m. pateiktam Komisijos pasiūlymui dėl gana plačios apimties pamatinio sprendimo dėl procesinių teisių, o dabar galime pasiekti tik nesuderintą požiūrį. Esu dėkinga, kad pirmininkavusi Švedija ėmėsi šio reikalo, tačiau ir tai yra tik laipsniškas veiksmų planas.

Turime suvokti, kad stiklinė jau pusiau pilna, ir būti optimistai, tačiau apgailestauju, kad Taryba, deja, tik žada apsvarstyti, o ne priimti teisės aktą, dėl euro – užstato, kuriuo būtų buvę galima padėti Andrew Symeou, kurį atvirai buvo atsisakyta paleisti už užstatą dėl to, kad jis užsienietis. Dabar teisėjų prašoma įgyvendinti teismų sprendimus ir įsakymus kitose valstybėse narėse, neištyrus visų faktų, ir jie sulauks vis didesnės kritikos ir visuomenės nepasitenkinimo, jeigu per ES mastu vykdomus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą nebus laikomasi minimalių procesinių garantijų ir gynybos teisių. Ne tik piliečiai nuogąstauja dėl menko teisių užtikrinimo; tai atgraso teisėjus, policiją ir kaltintojus nuo bendro darbo.

Kartais manau, kad žmogaus teisių užtikrinimas Europos arešto orderiu turėtų būti aiški išdavimo kitai valstybei sąlyga, nors Komisijai tai ir nepatinka. Liberalų demokratų dėka JK teisės akte, kuriuo įgyvendinama ši priemonė, numatoma, kad teismas turi įsitikinti, ar nėra pažeidžiama Europos žmogaus teisių konvencija. Sunku suprasti, kodėl Jungtinės Karalystės teismai nesiryžta taikyti šios nuostatos, siekdami išvengti perdavimo. Jeigu visos valstybės narės sąžiningai laikytųsi EŽTK numatytų įsipareigojimų, galbūt nereikėtų jokių ES priemonių. Problema kyla ne dėl normų trūkumo, o dėl realaus jų laikymosi, ir būtent dėl šios priežasties daugybė valstybių narių atsiduria Strasbūro teisme. Tai tikrai gėdinga ir nepriimtina, turint omenyje, kad Europos Sąjungos sutartimi, o dabar jau ir SESV ES valstybės įpareigojamos gerbti EŽTK. Todėl mums tikrai reikalingas ES masto vykdymą užtikrinantis mechanizmas, kuris nuo šiol priklausys Komisijos kompetencijai, susijusiai su pažeidimais, prižiūrint Europos Teisingumo Teismui. Taigi ES priemonės turi atitikti ir neprieštarauti EŽTK, taip pat kartu prisidėti prie praktinio įgyvendinimo gerinimo.

Tikiuosi, jog Komisija ir Taryba pritars, kad direktyvų, kuriomis užtikrinamos pagrindinės teisės, lygis turėtų būti labai aukštas. Valstybės narės pasiūlymas dėl teisės į vertimą žodžiu ir raštu, kurio tekstui Taryba pritarė praėjusį spalio mėn., yra menkesnio masto nei Komisijos pateiktas tekstas ir turi būti patobulintas. Nerimaujame, kad pirmoji priemonė nebus aukščiausio lygio. Tikiuosi, kad sieksime daugiau ir sukursime precedentą, kuriuo bus naudojamasi kituose etapuose, įtvirtinant kitas procesines teises, kurios, be vertimo žodžiu ir raštu, bus papildytos tokiomis priemonėmis kaip teisinė konsultacija, teisė į informaciją, teisė informuoti konsulines įstaigas ir kt. Todėl noriu, kad Taryba ir Komisija patikintų, jog veiksmų plane numatytos priemonės bus gana greitai patvirtintos, siekiant realaus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimo, o tai labai vėluojama padaryti.

  Diego López Garrido, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (ES) Džiaugiuosi, kad ką tik kalbėjusi baronienė S. Ludford, E. O. Antonescu, C. Romero, H. Hautala ir R. Tavares pateikė šį klausimą, nes mums iš tikrųjų kyla problemų dėl procesinių teisių baudžiamuosiuose procesuose nepaisymo. Šiuo atveju norėčiau pasakyti, kad sutinkame, jog jūsų iškeltam klausimui turi būti skiriama daugiau dėmesio, ir sutinkame, kad šis klausimas turėtų būti suderintas Europos lygiu.

Klausimo pradžioje jūs nurodėte, kad pirmininkavusi Švedija padarė nemažą pažangą. Pirmininkavusi Švedija iš tikrųjų padarė pažangą šioje srityje. Spalio mėn. Taryba susitarė dėl bendrų gairių dėl teksto, kuriuo įtvirtinama teisė į vertimą žodžiu ir raštu baudžiamuosiuose procesuose, o po mėnesio, lapkričio mėn. Taryba, reaguodama į baronienės S. Ludford kvietimą veikti, patvirtino planą kitoms priemonėms, susijusioms su procesinėmis garantijomis, numatyti. Kai kurias iš jų pati paminėjote, baroniene S. Ludford, tokias kaip – specialiai jas kartoju – teisė į informaciją apie asmens teises ir pareigas, susijusias su pagalba, teisinėmis konsultacijomis, šeimos narių ir konsulinių įstaigų informavimu ar konkrečiomis garantijomis, kurias būtina užtikrinti, bei pažeidžiamų kaltinamųjų apsauga visuose baudžiamuosiuose procesuose. Būtent su tuo buvo susijusi Tarybos veikla Švedijos pirmininkavimo metu.

Šiuo atveju jūs galite sakyti: visa tai labai gerai, tačiau ar yra koks nors susitarimas su Europos Parlamentu, kuriuo numatoma, kad šis darbas tebėra prioritetinis? O mes galime jums atsakyti: taip, šis požiūris išliks prioritetinis. Kokiu būdu? Kokių iniciatyvų pagrindu?

Pirmininkaujanti Ispanija, dirbdama kartu su Europos Parlamentu, pirmiausia sieks užtikrinti, kad būtų priimta 13 valstybių narių pasiūlyta direktyva dėl teisės į vertimą žodžiu ir raštu baudžiamuosiuose procesuose. Komisijos pateiktas pasiūlymas nebuvo priimtinas, todėl 13 valstybių narių pakeitė šį pasiūlymą. Norime, kad šis pasiūlymas būtų patvirtintas, žinoma, bendradarbiaujant su Europos Parlamentu. Be to, tikimės, kad Komisija pateiks tinkamus pasiūlymus dėl likusių procesinių garantijų aspektų. Labai tikimės, kad tai bus padaryta kuo greičiau, kad vėlgi kartu su Taryba ir Parlamentu galėtume pradėti jų priėmimo procesą.

Užbaigdamas norėčiau pasakyti, kad šį kovo mėn. pirmininkaujanti Ispanija kartu su Komisija ir Europos teisės akademija Madride ketina surengti seminarą apie bendruosius procesinių garantijų standartus. Tai rodo, baroniene S. Ludford, kad visiškai sutinkame su jumis ir tais, kurie pritarė, kad būtina skubiai sureguliuoti šiuos klausimus, suderinti juos Europos lygiu ir, žinoma, nuolat informuoti Parlamentą apie vykdomą veiklą.

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Dėkoju už šį klausimą. Juk žinote, kaip vertinu šias procesines garantijas. Tiesa, daugelį metų Komisija stengėsi užtikrinti, kad minimalios bendrosios taisyklės, susijusios su teise į gynybą, būtų iš tikrųjų taikomos visuose baudžiamuosiuose procesuose Europoje. Tai reikalinga teismų bendradarbiavimo atžvilgiu, be to, tai būtino valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo sąlyga. Komisija nenuilsdama dirbo, siekdama užtikrinti, kad ši sritis būtų reglamentuota Europos Sąjungos teisės aktų. Be to, tiesa, pirmininkaujančios Švedijos dėka, 2009 m. lapkričio 30 d. Taryba patvirtino veiksmų planą. Tai esminis žingsnis, siekiant priimti Europos Sąjungos teisės aktus dėl minimalių procesinių teisių. Šiuo dokumentu valstybės narės susitarė dėl minėtų teisės aktų apimties bei pabrėžė būtinumą priimti juos prioritetine tvarka, bendradarbiaujant su Europos Parlamentu. Kaip ir jūs, aš klausiausi ką tik kalbėjusio D. López Garrido, kuris puikiai paaiškino, kad pirmininkaujanti Ispanija taip pat pritaria siekiui patvirtinti šias pradines priemones, kurių pagrindu mums bus suteikiama nemažai minimalių garantijų.

Tiesa, veiksmų plane numatytas nuosekliųjų žingsnių metodas galų gale mums atrodė geras sprendimas. Šio metodo pagrindu galėsime pasiekti norimą tikslą. Nuosekliųjų žingsnių metodas reiškia ne tik tai, kad bus galima atlikti išsamesnę kiekvienos teisės analizę, rengiant teisės akto pasiūlymą, bet ir tai, kad derybų metu kiekvieną teisę bus galima aptarti atskirai. Taip išvengsime kelių sričių susikirtimo per derybas, o tai kartais būdinga plataus masto teisės akto tekstui, nors kai kurios valstybės narės pasinaudoja derybomis, kad įgytų pranašumą dėl labai konkrečių dalykų. Taigi, ponia S. Ludford, esu tikras, kad naujoji Komisija pasistengs kuo greičiau pateikti veiksmų plane numatytus pasiūlymus dėl teisės aktų ir sieks jų priėmimo.

Dėl teisės į vertimą žodžiu ir raštu, numatytos pirmojoje veiksmų plano nuostatoje, Komisija susipažino su keleto valstybių narių pateiktu pasiūlymu. Turiu pasakyti, kad šis pasiūlymas yra pagrįstas 2009 m. liepos mėn. pateiktu Komisijos pasiūlymu ir 2009 m. antrąjį pusmetį Taryboje vykusiomis derybomis. Tačiau tiesa ta, kad valstybių narių pasiūlymas nevisiškai atitinka Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas ar Europos žmogaus teisių teismo praktiką.

Komisijos ankstesnis pasiūlymas, kuriame numatomas privalomas kaltinamojo ir gynėjo susitikimų vertimas žodžiu, nevisiškai įtvirtintas valstybių narių pasiūlyme, kuriame ši teisė apribojama iki bendravimo policijos įstaigoje ir bylos nagrinėjimo metu. Be to, Komisijos ankstesniame pasiūlyme buvo numatyta teisė į vertimą raštu, taigi Komisijos siūlomame tekste ši teisė buvo platesnė.

Žinoma, Europos Parlamentas ir Taryba dirbs kartu šioje srityje, ir aš manau, kad sugebėsime parengti procesines teises įtvirtinantį plataus užmojo tekstą. Tai labai svarbu, siekiant sukurti tikrai europietišką teisminę sritį. Taip pat užtikrinsime, kad tekstas atitiktų Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje, taip pat ir Pagrindinių teisių chartijoje numatytus standartus. Todėl esu tikras, kad dirbdami šioje srityje, galėsime pasikliauti Parlamentu, o, dar kartą pažymiu, pirmininkaujanti Ispanija taip pat mus palaikys.

  Elena Oana Antonescu, PPE frakcijos vardu. – (RO) Nors sprendimų tarpusavio pripažinimo baudžiamosiose bylose srityje padaryta pažanga, labai nedaug nuveikta, siekiant užtikrinti įtariamųjų ir kaltinamųjų teises.

Bendrųjų standartų svarba yra esminė tarpusavio pasitikėjimo valstybių narių teisinėse sistemose sąlyga. Pusiausvyros tarp įtariamųjų ir kaltinamųjų teisių iš vienos pusės ir esamų baudžiamojo persekiojimo priemonių iš kitos pusės nebuvimas gali pakenkti sprendimų tarpusavio pripažinimo principui. Būtent todėl 2009 m. liepos mėn. pirmininkaujančios Švedijos pasiūlymas pateikti veiksmų planą, siekiant įtvirtinti įtariamųjų ir kaltinamųjų asmenų procesines teises, yra labai svarbus žingsnis į priekį.

Turint omenyje teisę į vertimą raštu ir žodžiu, gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, buvo sukurta nauja institucinė sistema. Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komitete nagrinėjamas pasiūlymas dėl pamatinio sprendimo turėjo būti pakeistas į pasiūlymą dėl direktyvos, kad būtų galima tęsti darbą šio dokumento atžvilgiu.

Mums kėlė nerimą būsimų pasiūlymų dėl procesinių teisių kalendorinis planas ir taikymo sritis. Todėl nusprendėme pateikti šiuos klausimus Komisijai ir Tarybai. Netrukus po to, kai gruodžio mėn. jie buvo pateikti, 13 valstybių narių, tarp jų ir Rumunija, pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos. Esu įsitikinusi, kad viso proceso metu mums pavyks patobulinti šį tekstą tiek taikymo srities atžvilgiu, tiek siekiant užtikrinti procesų vientisumą bei vertimo raštu ir žodžiu kokybę.

Dėl kitų veiksmų plane numatytų priemonių manome, kad jomis siekiama užtikrinti naudojimąsi teisėmis, taip pat teisine konsultacija ir pagalba, numatyti aiškias pažeidžiamų įtariamųjų ir kaltinamųjų asmenų garantijas bei suteikti informaciją apie jų turimas teises ir būsimas išlaidas. Norėtume matyti aiškius Tarybos ir Komisijos įsipareigojimus, kad pasiūlymai dėl teisės akto būtų kuo greičiau pateikti.

Dėl šiuo metu esančių skirtumų tarp valstybių narių būtina skubiai priimti bendruosius standartus.

  Carmen Romero López, S&D frakcijos vardu. – (ES) Norėčiau pasveikinti pirmininkaujančią Ispaniją ir kartu pabrėžti, kad tai pirmasis pasiūlymas dėl procesinių teisių. Mes diskutavome šia tema, tačiau pasibaigus Švedijos pirmininkavimui šis klausimas liko neišspręstas.

Šis pasiūlymo projektas jau pateiktas Parlamentui, be to, jau įvyko pirmosios diskusijos. Todėl manome, kad šis klausimas yra aktualus ir toks išliks dėl šios srities svarbumo. Žinoma, patobulinimai šioje srityje tikrai priimtini, mes tikimės, kad bus judama į priekį įvairiuose su pasiūlymo nagrinėjimo eiga susijusiuose etapuose.

Kaip nurodė J. Barrot, Komisijos pasiūlymas buvo tikrai platesnio užmojo, todėl Parlamente turime patobulinti dabartinį tekstą. Tačiau tai jokiu būdu nebus naujas tekstas, nes Parlamentas ir Komisija dėl jo jau diskutavo, o valstybės narės jam nepritarė.

Pirmininkavusi Švedija siekė, kad vėl būtų laikomasi veiksmų plano, tačiau, nepaisant to, padėtis valstybių narių atžvilgiu vis dar sudėtinga. Padėtis gerokai pasikeitė priėmus Lisabonos sutartį, kadangi dabar Parlamentas priima sprendimus. Todėl manome, kad Komisija ir Taryba, atsižvelgdamos į šiandieninius įvykius, turi iš naujo peržiūrėti procesines teises.

Norėtume, kad šios procesinės teisės būtų svarstomos kaip vienas paketas. Neįmanoma užtikrinti teisės į vertimą raštu, nepripažįstant teisės į teisinę pagalbą ar teisės į informaciją. Todėl, mūsų nuomone, Komisija turi paskubinti savo planus pateikti su šiomis teisėmis susijusius pasiūlymus per kelerius metus, kad būtų galima kuo greičiau svarstyti šį klausimą.

Teisybė, kad su kova su terorizmu susiję teisės aktai panaikina garantijas, tačiau jeigu norime sukurti teisingumo ir laisvės sistemą, turime tikėti savo vertybėmis, kad galėtume jas užtikrinti ir Europos projekte.

  Graham Watson, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, 2001 m. rugsėjo 6 d. šie Rūmai pasiūlė įvesti Europos arešto orderį. Mūsų pasiūlymas vis dar tebegulėtų lentynoje ir kauptų dulkes, jeigu ne po penkių dienų Niujorke nutikę įvykiai. O. Bin Laden padėjo tai paversti tikrove, o man atiteko garbė pristatyti šią priemonę ir užtikrinti jos tolesnę eigą Parlamente.

Šie Rūmai tuo metu reikalavo, kad joje būtų numatytos minimalios procesinės garantijos baudžiamuosiuose procesuose. 2002 m. Komisija pateikė savo pasiūlymus ir ėmėsi skubiai veikti. Tad kodėl iki dabar tai vis dar užstrigę Tarybos laiškų dėžutėje? Kodėl Komisija nesiekia, kad jos pasiūlymai būtų patvirtinti, ir kodėl jie nėra patvirtinti kiekvienas atskirai?

Europos arešto orderiu buvo pakeistas ekstradicijos mechanizmas. Juo buvo gerokai sutrumpintas laikas, kurio reikėjo, kad įvyktų perdavimas. Juo buvo paskatintas valstybių narių teisminių institucijų bendradarbiavimas. Juo buvo pašalinti politine nauda pagrįsti sprendimai, kurių pagrindu valstybės narės išduodavo savo piliečius.

Tai labai sustiprino teisės viršenybės galiojimą mūsų žemyne, tačiau Europos arešto orderis yra pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, dėl to yra daugybė atvejų, kai mūsų piliečiai suabejoja šiuo pasitikėjimu.

Šiuo metu du mano rinkėjai yra sulaikyti Vengrijoje ir laukia teismo. Jau prieš metus buvo paprašyta juos išduoti, kai jie ten išbuvo du mėnesius, jiems kaltinimai dar nebuvo pateikti, o jų teismo procesas gali įvykti tik po kelių mėnesių. Vienas iš jų prarado darbą ir pagrindinį šeimos pajamų šaltinį. Abiem neleidžiama susitikti su artimaisiais. Dar daugiau, abu gali būti nekalti dėl nusikaltimų, kuriais jie kaltinami.

Tokie atvejai sudaro blogą įspūdį apie Europos teisminį bendradarbiavimą. Tai užtraukia gėdą Taryboje esančioms vyriausybėms dėl jų neveikimo. Šio žodinio klausimo autoriai yra teisūs: Europai būtina skubiai į tai atkreipti dėmesį.

(Kalbėtojas, remdamasis Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 punktu, sutiko pateikti klausimą, pakeldamas mėlynąją kortelę)

  Pirmininkas. – Dėkoju, G. Watsonai. Ketinau jus pavadinti Europos arešto orderio „krikštatėviu“, bet pamaniau, kad galiu būti neteisingai suprastas.

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD). – G. Watsonai, paminėjote O. Bin Ladeną ir rugsėjo 11 d. kaip pateisinančias aplinkybes, praskynusias kelią, priimant Europos arešto orderį. Ar jūs manote, kad Europos arešto orderis turėtų būti naudojamas tik teroristų ir žudikų atžvilgiu bei rimtų žiaurių nusikaltimų atvejais?

  Graham Watson, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, jums leidus, nepateikiau O. Bin Ladeno kaip pateisinimo; pasakiau, kad jis padėjo mums viską pagreitinti. Niekada nebuvo siekiama juo apimti tik teroristų nusikaltimus; juo siekiama apimti visus rimtus nusikaltimus. Tie, kurie nepritaria jo naudojimui, iš tikrųjų nepritaria teisės viršenybės vyravimui mūsų žemyne ir mūsų piliečiams Europos arešto orderiu suteikiamai apsaugai.

  Heidi Hautala, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FI) Pone pirmininke, G. Watson yra visiškai teisus, sakydamas, jog Europos Parlamentas nuo pat pradžių reikalavo, kad kartu su Europos arešto orderiu būtų numatytos aiškios minimalios baudžiamojo proceso normos. Dabar galime aiškiai matyti, kad valstybės narės susiduria su įvairiomis problemomis, nes Europos arešto orderis nėra tvirtas mechanizmas. Jis iš tikrųjų nėra tvirtas, nes manoma, kad valstybės narės turėtų pasikliauti kitų valstybių teisinėmis sistemomis: kad teisės viršenybė ir su teisingumo bylos nagrinėjimu susijusios normos tikrai vyrauja įvairiose valstybėse narėse.

Kaip minėjo keletas prieš tai kalbėjusių asmenų, aš taip pat galiu jums papasakoti istorijų apie tai, kad iš tikrųjų taip nėra, ir kaip svarbu, kad Komisija skubiai imtųsi veiksmų, kaip ką tik pasiūlė mano kolega narys. Turime sukurti visapusę sistemą, kurioje minimalios teisės baudžiamuosiuose procesuose būtų iškeliamos į priekį. Manau, kad ir Lisabonos sutarties dėka turėsime progą tai padaryti, nes dabar Europos Parlamentas yra toks pat kompetentingas teisės aktų leidėjas kaip ir Taryba, ir buvo labai malonu girdėti J. Barrotą sakant, kad jis tiki šia Komisijos ir Parlamento partneryste. Dabar Komisija ir Parlamentas turi sudaryti galios ašį, kuri iš tikrųjų padėtų įveikti valstybių narių, nesiekiančių pažangos šioje srityje, pasipriešinimą.

Pažadėjau jums papasakoti istoriją apie tai, kas nutinka, jei nesilaikoma teisės viršenybės ten, kur galioja Europos arešto orderis. Šiuo metu Suomijoje gyvena čečėnų pora, Hadižat ir Malik Gataev, kurie prieš tai buvo sulaikyti. Jie atvyko iš Lietuvos, kur daugybę metų vadovavo vaikų, nukentėjusių nuo karo Čečėnijoje, namams, ir, kaip paaiškėjo, Čečėnijoje saugumo policija susidomėjo jų veikla, nes esą yra įtarimų dėl smurto šeimoje; tai turbūt labiau šeimos reikalai nei, tarkime, rimtas grasinimas smurtu. Dabar ši pora yra Suomijoje. Jie kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo, o Lietuva reikalauja juos išduoti. Kitą pirmadienį byla bus nagrinėjama Helsinkio apygardos teisme.

Ir ką gi galima padaryti tokiomis aplinkybėmis, turint omenyje, kad bendra nuomonė yra tokia, jog Suomija turėtų tikėti, kad Lietuvoje šios poros byla bus tinkamai išnagrinėta? Turime labai rimtų įrodymų, jog taip nėra, ir noriu pasakyti, kad yra daugybė tokių kaip šioje byloje atvejų, kai Europos arešto orderis iš tikrųjų yra bevertis. Turime sugebėti patobulinti šią sritį, nes kitaip bus visiškai neįmanoma sukurti pasitikėjimo tarp valstybių narių, o jis bus tikrai reikalingas, jeigu siekiame teismų bendradarbiavimo.

  Janusz Wojciechowski, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, aš taip pat noriu pateikti vieną pavyzdį, kaip tai padarė ir H. Hautala. Vienas jaunuolis iš Lenkijos Didžiojoje Britanijoje buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už išprievartavimą, bylos nagrinėjimo, kuriam turėjo įtakos didžiulė šmeižto kampanija spaudoje ir kuris, kai kurių stebėtojų nuomone, neatitiko Lenkijoje galiojančių teisingo teismo proceso standartų, metu remiantis netiesioginiais įrodymais. Šiuo metu šis vyras atlieka bausmę kalėjime Lenkijoje, nors Lenkijos teisės normos ir nenumato įkalinimo iki gyvos galvos už išprievartavimą, tai numatyta tik už žmogžudystę, o didžiausia bausmė už išprievartavimą – 12 metų. Taigi turime pavyzdį, kai asmuo, kuriam skirta bausmė neatitinka Lenkijos teisės principų, yra įkalintas Lenkijos kalėjime.

Pateikiau šį pavyzdį problemai paaiškinti bei kaip argumentą, kad būtina skubiai nustatyti konkrečius bendrus standartus tiek baudžiamuosiuose procesuose, tiek, mano nuomone, bausmių vykdymo normų atžvilgiu. Susiduriame su vis dažnėjančiais atvejais, kai nusikaltimų vykdytojai yra teisiami vienoje šalyje, o bausmę atlieka kitoje. Todėl pritariu pasiūlymui nustatyti standartus ir priimti direktyvą.

  Rui Tavares, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, Europos Sąjungai, kad galėtų vaikščioti, reikalingos dvi kojos: vieną sudaro valstybės narės, kitą – jų piliečiai, kuriems atstovauja šiuose Rūmuose esantys jų išrinkti atstovai.

Šiuo metu dažnai pasitaiko, kad valstybės narės, išsprendusios visas problemas, nutildo savo teismines sistemas; o suteikusios progą savo politinėms sistemoms susižinoti, jos pamiršta pasirūpinti viskuo kitu ir kurti savo pamatus, sudarydamos pagrindą Europos Sąjungos piliečių pasitikėjimui kelti. Tai vienas iš tų atvejų.

Europos Sąjungos mandatas tikrai pagreitina visą procesą ir palengvina Europos Sąjungoje veikiančių teisminių sistemų veiklą. Tačiau kitos teisės, tokios kaip teisė į vertimą raštu ir žodžiu (kurių labui turime malonumo ir garbės dirbti su savo kolege nare S. Ludford) yra būtinos, siekiant, kad Europos Sąjungos piliečiai jaustų pasitikėjimą, turėdami reikalų su kitų valstybių narių teisminėmis sistemomis.

Džiaugiuosi galėdamas prisijungti prie savo kolegų, prašančių Komisijos ir Tarybos paskubėti parengti tekstus, kuriais, bendro sprendimo procedūros pagrindu, būtų pagreitintas procesas kitų procesinių teisių baudžiamosiose bylose atžvilgiu.

  William (The Earl of) Dartmouth, EFD frakcijos vardu. – Šįvakar kalbu, nes, kaip jau buvo minėta, du mano rinkėjai, Michael Turner ir Jason McGoldrick, yra įkalinti centrinio Budapešto kalėjimo II skyriuje Vengrijoje. Jie yra įkalinti nuo lapkričio 3 d. ir bus teisiami. Tiesą sakant, teismo posėdžio data dar nenumatyta. Sąlygos kalėjime vargingos. Jie yra atskirti vienas nuo kito ir negali bendrauti. Jie dalijasi maža kalėjimo kamera su kitais trimis kaliniais. Jie laikomi uždaryti savo kamerose 23 valandas per parą. Per savaitę jiems leidžiama 3 kartus paskambinti ir vieną kartą išsimaudyti. Vieną kartą per mėnesį leidžiama susitikti su šeima.

Trumpai tariant, jie yra izoliuoti. Kalbos barjeras dar labiau didina jų izoliuotumą. Jie yra kaltinami nusikaltimu valstybės tarnybai. Jie nėra žudikai ar teroristai. O įkalinti jie yra tik dėl išduoto Europos arešto orderio.

Europos arešto orderis iš karto nustelbė prieš tūkstantį metų Didžiojoje Britanijoje nustatytas garantijas nebūti suimtam. Galite purtyti galvą, pone G. Watsonai, tačiau būtų geriau, jeigu atsiprašytumėte. Klaidingai nustatyta tapatybė ir tapatybės vagystė reiškia, kad tai, kas nutiko Jasonui ir Michaelui, bet kada gali atsitikti bet kuriam Didžiosios Britanijos piliečiui.

Darbo partija, liberalai demokratai ir konservatorių partija balsavo už Europos arešto orderio įvedimą. Cituojant E. Zolą, „J'accuse“ – aš kaltinu – Didžiosios Britanijos politinių įstaigų partijas: jų pritarimas Europos arešto orderio įvedimui kelia pavojų kiekvienam, gyvenančiam Didžiojoje Britanijoje, būti atsitiktinai suimtam.

  Krisztina Morvai (NI). – (HU) Kaip vengrė ir baudžiamosios teisės specialistė, turėčiau jausti gėdą, nes šiandien čia, ES Parlamente, kalbant apie procesinių garantijų baudžiamuosiuose procesuose trūkumą, du mano kolegos nariai, kurių politinės pažiūros yra skirtingos, paminėjo Vengriją kaip baisų pavyzdį.

Nors ir jaučiu gėdą, turiu su jais sutikti, nes ir pati turiu panašios patirties. Prašau jų ir visų jūsų, keleto narių, vis dar dalyvaujančių diskusijose dėl šio svarbaus klausimo, kai ką apsvarstyti: jeigu jie sužinojo apie tokius rimtus teisės pažeidimus užsieniečių, kurie nėra politiškai svarbūs Vengrijos valstybei ir vyriausybei, atžvilgiu, koks likimas lauktų Vengrijos vyriausybės oponentų, tarkim, dėl to, kad jie politiškai nusistatę prieš vyriausybę?

Šiuo metu 15 asmenų yra įkalinti parengiamojo arešto pagrindu už tai, kad siekė duoti parodymus prieš korumpuotą Vengrijos vyriausybės veiklą. Siekiant atkeršyti, baudžiamojo teismo proceso metu jiems buvo pateikti suklastoti kaltinimai terorizmu. Iki šiol nebuvo pateikti nė mažiausi įrodymai; valdžios institucijos nejaučia jokios pareigos pateikti bet kokio pobūdžio įrodymus. Jie yra kalinami tokiomis pačiomis sąlygomis, apie kurias jau girdėjote: atskirti nuo savo šeimų, visuomenės informavimo ir spaudos. Prašau jūsų, susivienykime ir imkimės veiksmų, kad padėtis Vengrijoje normalizuotųsi ir kad taptų neįmanoma pasinaudoti procesinių garantijų baudžiamuosiuose procesuose, visų pirma dėl politinių priežasčių, nebuvimu. Vengrija privalo įtvirtinti šias garantijas.

  Carlos Coelho (PPE). – (PT) Pone pirmininke, López Garrido neprieštaraus, jeigu pirmiausia kreipsiuosi į Pirmininko pavaduotoją J. Barrotą. Nežinau, ar dar turėsime progą dalyvauti su juo plenariniame posėdyje iki tol, kai naujoji Komisija pradės savo darbą, todėl dėl visa ko norėčiau jam padėkoti už jo darbą, sumanumą ir nuostabų bendradarbiavimą su Europos Parlamentu teisingumo ir vidaus reikalų srityje.

Norėčiau prisidėti prie tų, kurie mano, kad ši sritis labai svarbi. Mes nenorime sukurti tik saugios Europos. Mes norime sukurti ir teisingą Europą, todėl bet koks pasiūlymas, susijęs su procesinėmis teisėmis, yra labai svarbus.

Turime imtis priemonių nukentėjusiesiems palaikyti ir skatinti gerbti piliečių, kurie yra teisiami, teises. Manau, kad šios informacijos apimami du aiškūs kreipimaisi, o vienas iš jų skiriamas Tarybai, raginamai G. Watsono, kuris savo kalboje tai išdėstė daug geriau nei aš.

Absurdiška, kad po aštuonerių metų vis dar esame šiame proceso etape ir kalbame tik apie tam tikros rūšies teises. Turime imtis veiksmingesnių ir skubesnių veiksmų. Tai yra Tarybos ir Parlamento darbas, o Komisijos narys J. Barrot taip pat turėtų pasinaudoti savo įtaka paveikti būsimą Komisijos narį ir būsimą Komisiją.

Komisija turi imtis iniciatyvos visose kitose srityse, susijusiose su procesinėmis teisėmis, o ne tik su tomis, kurios susijusios su kalba ir vertimu.

  Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Pagrindinių procesinių teisių baudžiamuosiuose procesuose klausimas yra viena svarbiausių temų, kurios turėtų skambėti teisingumo ir vidaus santykių srityje.

Iš esmės pamatinio sprendimo projekte numatomas visas pagrindinių procesinių teisių baudžiamuosiuose procesuose rinkinys, būtent teisė į teisines konsultacijas, teisė į vertimą žodžiu ir raštu, teisė į išskirtinį dėmesį jautriose srityse ir teisė informuoti ir bendrauti su konsulinėmis įstaigomis. Pagrindinių teisių sąrašas turėtų būti laikomas tik parodomuoju, nes Europos Sąjungos vaidmuo – užtikrinti, kad valstybės narės gerbtų kuo daugiau teisių, taip pat atsižvelgiant į valstybės narės narystę Europos Taryboje ir jos konvencijos nuostatas.

Turėtume stengtis skatinti tokius procesinių santykių baudžiamosiose bylose reguliavimo būdus, kuriais pirmiau minėtos teisės būtų suteikiamos visiems baudžiamojo proceso dalyviams, tiek aukoms ar nukentėjusiosioms šalims, tiek pažeidėjams, kad būtų priimtas teisingas ir demokratiškas nuosprendis, kuris visiškai atitiktų visų taikomų bausmių tikslą, apimantį ne tik sulaikymą, bet ir socialinę reabilitaciją ir auklėjimą.

  Gerard Batten (EFD). – Komitetas prašo Tarybos tęsti darbą, siekiant įtvirtinti bendras Europos Sąjungos procesines teises baudžiamosiose bylose. Dabartine Europos arešto orderiu numatyta bendra procedūra buvo panaikintos šimtmečių senumo garantijos, apsaugančios nuo neteisingo suėmimo ir įkalinimo, kurias buvo nustatę anglai. Tai nėra mokslinis argumentas. EAO griauna nekaltų žmonių gyvenimus. Mano rinkėjas Andrew Symeou yra tik vienas iš vis didėjančio būrio žmonių, kurie buvo išduoti be Didžiosios Britanijos teismo, turinčio galią apsvarstyti akivaizdžius įrodymus prieš juos ir užkirsti kelią neteisingam išdavimui, leidimo. Išdavimas dabar tapo tiesiog biurokratiniu formalumu. A. Symeou šešis mėnesius buvo laikomas pagarsėjusiame Korydallos kalėjime be teisės būti paleistam už užstatą ar numatomo teismo proceso. Politinis Didžiosios Britanijos liberalų demokratų cinizmas tikrai stulbina. Londone jie verkia krokodilo ašaromis dėl A. Symeou likimo, nepaisant to, kad jie iš esmės atsakingi už tai nulėmusias bendrąsias procedūras, o čia jie siekia priimti dar daugiau panašių teisės aktų. Bendrosios procedūros sumenkina, o ne iškelia Europos Sąjungos teisės normas.

Noriu kai ką pasiūlyti. Jeigu norite aukštesnių standartų Europos Sąjungos baudžiamuosiuose procesuose, įtvirtinkite habeas corpus, bylos svarstymą prisiekusiųjų teisme, pagrindines Didžiosios laisvių chartijos ir 1689 m. priimto Teisių bilio nuostatas kaip bendruosius Europos Sąjungos standartus.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Pone pirmininke, labai svarbu, kad kuo greičiau judėtume į priekį, siekdami sukurti bendrą orientacinę Europos Sąjungos procesinių teisių, vykdant teisingumą, sistemą. Pagrindinis dalykas yra pasitikėjimas. Mes norime, kad Europos Sąjungos piliečiai, siekdami teisingumo, būtų užtikrinti, kad jų pagrindinės teisės bus apsaugotos. Taip pat norime, kad valstybės narės pasitikėtų vienos kitomis, joms bendradarbiaujant ir vykdant galutinį teisingumą kiekvieno asmens, kuris kviečiamas atsakyti už savo veiksmus, atžvilgiu. Pagaliau dėl teisingumo vykdymo reikalingas ir visų mūsų pasitikėjimas. Patinka mums tai ar ne, bet kol mums nepavyks sustiprinti šių bendrųjų sistemų Europos lygiu, tol kartais bus nusikaltimų, kai bus pasinaudojama spragomis, ir galiausiai nepasieksime teisingumo vykdymo, kurio taip siekiame, vien dėl tokių sistemų nebuvimo.

  Diego López Garrido, Einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (ES) Išklausęs kalbas, norėčiau pasakyti, kad labai džiaugiuosi, jog daugybė EP narių iš įvairiausių frakcijų pritaria tam, kad būtina suderinti procesines garantijas Europos Sąjungos lygiu ir priimti konkretų Europos Sąjungos teisės aktą dėl procesinių garantijų.

Visi kalbėtojai ir visos parlamentinės frakcijos sutinka, kad būtina priimti konkretų Europos Sąjungos teisės aktą dėl procesinių garantijų. Tai rodo, koks svarbus ir būtinas Europos Sąjungos integracijos procesas, kokia reikalinga piliečių Europa, Europos teisminė erdvė bei kaip svarbu įgyvendinti Lisabonos sutartį. Ateinančius šešis mėnesius Ispanijos pirmininkavimo programoje šiai sričiai skiriamas didžiulis dėmesys, o tam, kaip girdėjau, neabejotinai pritaria ir visi kalbėjusieji, pateikdami įvairiausių argumentų ir skirtingų požiūrių: būtina siekti procesinių garantijų suderinimo.

Taip pat norėčiau grįžti prie to, apie ką kalbėjo M. Flašíková Beňová, o tai, mano manymu, labai svarbu: būtina imtis šių veiksmų būtent tuo metu, kai Europos Sąjunga, kaip numatyta Lisabonos sutartyje, rengsis ratifikuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Pone pirmininke, užbaigdamas norėčiau pabrėžti, jog Taryba ir pirmininkaujanti Ispanija sieks užtikrinti, kad visos procesinės garantijos galiotų praktikoje direktyvų, kurias, atėjus laikui, pateiks Europos Komisija, taip pat ir jau rengiamos direktyvos, kurią pasiūlė, jeigu gerai pamenu, 13 valstybių narių, pagrindu.

Galiausiai norėčiau kai ką pasakyti apie Europos arešto orderį. Europos arešto orderio klausimas iškeltas tam, kad būtų kritikuojamas. Norėčiau pasakyti, kad Europos arešto orderis yra svarbus Europos Sąjungos ir bendradarbiavimo, kovojant su organizuotu nusikalstamumu, Europos Sąjungoje pavyzdys. Turiu teisę tai pareikšti, atvykęs iš tokios šalies kaip Ispanija, kuri vis dar kenčia nuo terorizmo ir kuriai Europos arešto orderis yra svarbiausias ginklas kovoje su terorizmu.

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Pone pirmininke, ministras yra teisus, o C. Coelho labai tinkamai pareiškė: „saugi Europa, teisinga Europa“. Taip, pone G. Watsonai, Europos arešto orderis yra labai veiksmingas ir naudingas, net jeigu tai ir tiesa, kad kartu turime užtikrinti Europos teisminės erdvės veiksmingumą, todėl turime veikti būtent šioje srityje, siekdami tos teisingos Europos, kad būtų tikima tuo, kaip Europoje užtikrinamas teisingumas.

Šiuo atžvilgiu dar kartą norėčiau padėkoti šio klausimo autoriams ir dar kartą jiems pasakyti, kad, remdamasi tekstu, kuriame įtvirtintas 2009 m. spalio 23 d. priimtas Tarybos bendrasis požiūris, Komisija, padedant Europos Parlamentui ir pirmininkaujančiai Ispanijai, užtikrins, kad tai bus kokybiškesnis tekstas nei dabartinis. Dar norėčiau papildyti, kad atėjus laikui, mes tikrai pasistengsime pateikti visus reikalingus pasiūlymus dėl teisės aktų, kad valstybėms narėms nereikėtų pateikti jokių pasiūlymų.

Komisija jau pradėjo rengti pasiūlymą teisėms įtvirtinti. Komisija stengsis, kad visos veiksmų plane numatytos priemonės būtų kuo greičiau patvirtintos. Planas kas vienerius metus įgyvendinti vieną priemonę yra tik indikatyvus. Jeigu derybos bus sėkmingos, Komisija džiaugsis, galėdama pagreitinti procesą; tai gana akivaizdu.

Tvirtai tikiu, kad nuomonės jau pasikeitė, ir kad daugiametės Stokholmo programos pagrindu tikrai privalome pasiekti rezultatų šioje srityje. Be to, turiu pasakyti, kad nuo tada, kai prisiėmiau šiuos įsipareigojimus, dariau viską, kas įmanoma, siekdamas paskatinti šio klausimo dėl procesinių garantijų eigą, ir nors ir pasirinkome nuosekliųjų žingsnių metodą, manau, kad einame teisingu keliu. Norėčiau padėkoti Europos Parlamentui ir pirmininkaujančiai Ispanijai, kurie kaip ir aš yra įsitikinę, kad 2010 m. teisinga Europa gerokai pasistūmės į priekį.

  Pirmininkas. – Dėkoju, Komisijos nary. Esu tikras, kad ir už šių Rūmų sienų yra daugybė norinčiųjų pritarti tam, ką pasakė Carlos Coelho, dėkodamas jums už atsidavimą ir uolumą, per visą šį laikotarpį jam einant Komisijos nario pareigas. Labai jums dėkoju.

Diskusijos baigtos.