Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2010 m. sausio 21 d. - Strasbūras

3.2. Žmogaus teisių pažeidimo atvejai Kinijoje, visų pirma Liu Xiaobao atvejis

  Pirmininkas. - Kitas klausimas yra diskusijos dėl septynių pasiūlymų priimti rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, ypač dėl Liu Xiaobao atvejo⁽¹⁾.

  Renate Weber, autorė. – Pone pirmininke, praėjusį mėnesį žinomas rašytojas ir politinis veikėjas Liu Xiaobao nuteistas 11 metų kalėti už „kurstymą nuversti valstybinę valdžią“. Prieš metus jis buvo suimtas po to, kai buvo parengta Chartija 08, kurią pasirašė daugiau kaip 10 000 eilinių Kinijos piliečių, reikalaujančių demokratinei visuomenei įprastų dalykų: teisės į laisvą žodį, laisvų rinkimų ir teisinės valstybės.

Liu Xiaobao persekiojimas, kurio priežastis – jo taikios iniciatyvos, taip pat ir jo teisminis persekiojimas, iš tikrųjų nesiderina su tarptautiniu mastu pripažintomis žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių normomis. Todėl turėtume griežtai pareikalauti, kad Liu Xiaobao būtų besąlygiškai ir nedelsiant paleistas.

Per pastaruosius kelerius metus Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai daugiausia buvo pagrįsti ekonomika, ir tai užgožė klausimus, susijusius su demokratijos padėtimi Kinijoje, kurioje nuolat šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės.

Prieš kelias dienas policijos pareigūnas pirmą kartą pripažino, kad garsus žmogaus teisių advokatas ir kandidatas 2008 m. Nobelio premijai gauti Gao Zhisheng, metus kalintas Kinijos valdžios, pabėgo. Daugelis bijo, kad jis gali būti negyvas. Prieš kelias savaites Kinijos Vyriausybė atmetė ES prašymą nevykdyti mirties bausmės Jungtinės Karalystės piliečiui.

Neramu matant, kaip Kinijos Vyriausybė nepaiso tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje. Bet kuris žmogus gali pagrįstai stebėtis, kodėl tokiomis aplinkybėmis Kinija pateikė savo kandidatūrą į JT Žmogaus teisių tarybą – ar tai tik būdas įteisinti žmogaus teisių užgniaužimą Kinijoje?

2009 m. balandžio mėn. Kinijos Vyriausybė paskelbė nacionalinį žmogaus teisių planą – ilgą dokumentą, kuris yra tik popieriaus skiautė. Dėl to neturi kilti abejonių. Europos Parlamento pareiga – kruopščiai įvertinti ES ir Kinijos dialogo žmogaus teisių tema rezultatus.

  Tunne Kelam, autorius. – Pone pirmininke, Kinija akivaizdžiai įrodė pasiekusi įspūdingą ekonomikos pažangą. Tačiau tam tikra šios pažangos dalis pasiekta naudojant metodus, kurie skandalingai prieštarauja visuotinai priimtoms žmogiškumo normoms. Nepasitvirtino viltis, kad tokie įvykiai kaip olimpinės žaidynės paskatins Kinijos valdžią labiau laikytis demokratinių normų. Netgi atvirkščiai – padažnėjo represijos, todėl mums reikia padaryti išvadas.

Šiandien Europos Parlamentas išreiškė rūpestį dėl žymaus žmogaus teisių gynėjo ir mokslininko Liu Xiaobao, pasirašiusio Chartiją 08, kurioje reikalaujama įvykdyti konstitucinę reformą ir garantuoti žmogaus teises, likimo. Šią chartiją drąsiai pasirašė daugiau kaip 10 000 Kinijos piliečių. Praeitą mėnesį Liu Xiaobao nuteistas 11 metų kalėti. Šiandien mes reikalaujame, kad jis būtų nedelsiant besąlygiškai išlaisvintas. Pritariame taikiems Kinijos piliečių veiksmams ginant demokratines reformas ir užtikrinant žmogaus teises, dėl kurių Kinijos Vyriausybė yra įsipareigojusi.

  Véronique De Keyser, autorė. – (FR) Pone pirmininke, visada sunku priimti skubias rezoliucijas, nes jos dažniau atskleidžia politikų nepajėgumą nei humanitarinę pagalbą ekstremaliomis aplinkybėmis. Įvardijimo ir sugėdinimo strategija, kurią mes naudojame, yra paskutinė išeitis. Akivaizdu, kad kitos kalbėjimo arba spaudimo priemonės buvo neveiksmingos ir kad būdami bejėgiai veikti smerkiame.

Dėl Kinijos nesu tikra, kad didesnis priimamų skubių rezoliucijų skaičius (jas priėmėm 2009 m. kovo mėn., 2009 m. lapkričio mėn., 2010 m. sausio mėn. ir 2010 m. kovo mėn. ir dar vieną ketiname priimti) būtų veiksmingas kelias. Taip manau ne dėl to, kad neįvertinu, kaip sunku Kinijai pereiti prie demokratijos, o dėl to, kad tikiu, jog nuolatiniai agresyvūs veiksmai rodo, kad klaidinga strategija, o ne tikslas. Yra daug paveikesnių politinių priemonių.

Buvau pirmoji, paprašiusi priimti rezoliucijas dėl uigūrų ir puoselėjusi, deja, tuščią viltį, kad taip galėtų būti išvengta mirties bausmių. Mūsų frakcijos vardu norėčiau palaikyti Liu Xiaobao, neseniai nuteistą Tiananmenio disidentą, kurio vienintelis nusižengimas – aistra demokratijai. Tačiau atsisakau kas du mėnesius viešai kritikuoti Kiniją, nes tai neprivers jos nusileisti. Be to, Kinija yra pagrindinė mūsų prekybos partnerė, ji turi nuolatinę vietą Jungtinių Tautų Nacionalinėje taryboje, ji intensyviai vystosi ir jau yra nužengusi pusę kelio link demokratijos, ji mums reikalinga kovojant su klimato kaita; ši šalis turi būti tas partneris, kuriam nesakoma daug karčios tiesos, bet kuri gerbiama už jos dedamas pastangas. Būtent šios pagarbos ir trūksta mūsų rezoliucijoje.

Ir kaip tik dėl šių politinių priežasčių mano frakcija atsisakė pasirašyti šią rezoliuciją. Tačiau, siekdama užtikrinti žmogaus teisių klausimo vienareikšmiškumą – beje, žmogaus teises aš vertinu ne mažiau už jus –frakcija, kuriai priklausau, balsuos už visus rezoliucijos pakeitimus. Galutinio balsavimo rezultatus lems mūsų padaryti pakeitimai.

  Marie-Christine Vergiat, autorė. – (FR) Pone pirmininke, Kinija didelė šalis, turinti turtingą istoriją ir didžiulių vystymosi galimybių. Praėjusiais metais Pekine surengtos olimpinės žaidynės nedavė tokių rezultatų, kokių kai kas tikėjosi.

Santykiai, kuriuos Europos Sąjunga įstengia palaikyti su Kinija, ypač svarbūs. Mūsų, kaip EP narių, pareiga – garsiai ir aiškiai pasakyti, ką mes laikome svarbiu ir kas nepriimtina.

Tai, kad žmogaus teisių padėtis Kinijoje nepriimtina, faktas. Jį įrodo Liu Xiaobao atvejis. Šis žmogus pripažintas kaltu dėl to, kad kartu su daugiau kaip 10 000 savo šalies piliečių reikalavo demokratinių reformų. Drįsčiau sakyti, kad sutelkti tiek žmonių toje šalyje yra greičiau pasiekimas nei nusikaltimas.

Turime reikalauti, kad L. Xiaobao būtų paleistas; taip pat ir visi kiti vyrai bei moterys, kurie, kaip ir jis, persekiojami bei kalinami už vienintelį nusikaltimą – žmogaus teisių, o konkrečiai už vienos iš svarbiausių teisių – saviraiškos laisvės – gynimą.

Kaip pasakė vienas iš mano kolegų Parlamente, visai neseniai įvykdyta mirties bausmė JK piliečiui, nepaisant to, kad jis sirgo psichine liga. Per daugiau kaip 50 metų tai pirmas kartas, kai Kinijoje mirties bausme nubaustas europietis. Iš tikrųjų, saviraiškos laisvė kiekvieną dieną pažeidžiama po truputį daugiau, kaip neseniai mums atskleidė bendrovė Google, kuri vis dėlto turi gerą vardą; tai operatorius, kuris interneto vartotojams suteikia jei ir ne geriausią apsaugą, tai bent jau mažiausiai blogą.

Visiems žinoma, kad Kinijoje pradedantys dirbti operatoriai turi paklusti valdžios reikalavimui įdiegti programinės įrangos filtrus; net ir Google jau nebesutinka to daryti. Negalime sutikti, kad Vyriausybė užsiimtų piratavimu, pamindama interneto vartotojų saviraiškos teisę.

Europos institucijos turi susivienyti ir imtis veiksmų šioje srityje. Kinijos interneto vartotojams turi būti suteikta galimybė gauti necenzūruotą informaciją. Europos Sąjungos pareiga – remti internetines įmones, kurios atsisako padėti Kinijos valdžiai cenzūruoti internetą arba, kas yra dar blogiau, suiminėti žmogaus teisių gynėjus, demokratus, netgi žurnalistus, kaip, pvz., 2005 m. balandžio mėn. atsitiko L. Xiaobao.

Ponios ir ponai, negaliu baigti kalbos, nepaprašęs jūsų prisiminti žuvusiuosius Tiananmenio aikštėje. Keli šimtai kinų ten padėjo galvas 1989 m. birželio 3 d. naktį. Nuo to laiko jau praėjo 20 m. Šias liūdnas metines reikėtų pažymėti pagerbiant tas jaunas aukas. Tačiau ne visi 1989 m. įvykiai nusipelno tokio pat dėmesio.

  Charles Tannock, autorius. – Pone pirmininke, tai, kad šiuose rūmuose ir vėl diskutuojame apie Kinijos piktnaudžiavimą žmogaus teisėmis, rodo, kad autoritarinė Pekino komunistų valdžia yra pasiryžusi ir toliau drausti bet kokį politinį susiskaldymą.

Tačiau tai nereiškia, kad mes neturėtume kelti šių klausimų Parlamente. Manau, kad tai ne tik mūsų pareiga – esame skolingi piktnaudžiavimo žmogaus teisėmis Kinijoje aukoms, pvz., Liu Xiaobao, iš kurių daugeliui neleista kalbėti. Štai dėl ko šiandien vėl aptariame šį klausimą.

2008 m. Sacharovo premijos suteikimas Hu Jia pasauliui parodė, kad mums, EP nariams, rūpi žmogaus teisės Kinijoje. Į šį klausimą žiūrime rimtai, nes Kinija mums svarbi. Jos didžiulė teritorija ir pasaulinė (vartotojų) aprėptis, jos karinė bei ekonominė galia verčia ES siekti strateginės partnerystės su Kinija, pagrįstos abipuse pagarba ir saugumu.

Galbūt ilgainiui mūsų santykiai su Kinija bus grindžiami bendromis vertybėmis: demokratija, žmogaus teisėmis ir teisine valstybe. Galime turėti vilčių. Manau, kad vis dėlto mes visi tikimės, jog ateis diena, kai Kinijos Liaudies Respublikoje minėtos vertybės įsitvirtins. Užsiminta, kad šie idealai Kinijai svetimi. Man visada prieš akis iškyla Taivano ir didžiosios Indijos, turinčios demokratines pasaulietines tradicijas, kurios tarpsta laisvoje visuomenėje, pavyzdys; jis leidžia paneigti mintį, jog KLR negali būti demokratinė.

  Heidi Hautala, autorė. – (FI) Pone pirmininke, Liu Xiaobao atvejis svarbus tuo, kad daugiau kaip 10 000 žmonių atvirai išreiškė jam paramą, tad Europos Parlamentas, manau, turėtų pripažinti šių žmonių drąsą ir už tai juos pagirti.

Kartu neturime pamiršti, kad pati Kinija yra pasižadėjusi gerinti žmogaus teisių padėtį. Kinija mėgino įstoti į Žmogaus teisių tarybą, sakydama, kad įsipareigos remti ir ginti žmogaus teises ir laikysis griežčiausių šioje srityje taikomų standartų. Taigi tokius pažadus Jungtinėms Tautoms Kinija davė pati; apie juos ir turėtume kalbėti.

Šioje rezoliucijoje rašoma ir apie ES ir Kinijos dialogą žmogaus teisių tema. Kad ir kokie optimistiški norėtume būti, galutinis rezultatas rodo, jog jis vargu ar buvo naudingas. Europos Sąjungos institucijos turi kartu pamąstyti, kaip patobulinti savo strategijas ir priversti Kiniją suvokti, kad jos įsipareigojimai, susiję su žmogaus teisėmis, svarbūs ir mums ir kad būsimas mūsų tarpusavio bendradarbiavimas iš esmės priklauso nuo jų.

Galiausiai mes galėtume paklausti, kodėl Europos Sąjungos politika Kinijos atžvilgiu yra tokia neaiški ir nenuosekli ir ką šioje srityje galima padaryti. O Europos Parlamentas, žinoma, padės Komisijai kartu parengti naują strategiją Kinijos atžvilgiu.

  Cristian Dan Preda, PPE frakcijos vardu. – (RO) „Turėtume nustoti, kaip esame įpratę, žodžius laikyti nusikaltimu.“ Būtent tai Liu Xiaobao pareiškė Chartijoje 08 – politiniame manifeste, kurį jis paskelbė ir kurį, kaip minėta, palaikė tūkstančiai Kinijos žmonių. Už tokį pareiškimą ir už nuolatinį žmogaus teisių gynimą Liu Xiaobao nuteistas 11 metų kalėti, po to dar dvejiems metams jam bus atimtos politinės teisės. Manau, ši bausmė yra simptomiška Kinijos valdžiai, kuri stiprina kampaniją prieš aktyvius žmogaus teisių gynėjus. Šį sekmadienį paskelbta žinia, kad Tiananmenio aikštės judėjimo vadovas Tzu Yong Jun taip pat nuteistas devynerius metus kalėti, yra dar vienas to įrodymas.

Todėl esu įsitikinęs, kad Europos Sąjungos ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime kelti žmogaus teisių klausimą yra gyvybiškai svarbu, kaip nurodyta šios rezoliucijos 9 straipsnyje.

Kaip ir anksčiau kalbėjusi H. Hautala, manau, kad dialogo nepakanka žmogaus teisių klausimui išspręsti. Jį reikia spręsti per viršūnių susitikimus, nes iki šiol dialogas jokių rezultatų nedavė.

  Zigmantas Balčytis, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Europos Sąjunga šiuo metu veda derybas dėl naujo bendrojo susitarimo su Kinija, kuriame bus nustatytas tolesnis ekonominių santykių su ta šalimi gerinimo kelias.

Tie santykiai yra labai glaudūs, bet mes neturime užsimerkti, kai nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės ir negerbiama teisinė valstybė.

Europos Sąjunga privalo stiprinti ES ir Kinijos dialogą žmogaus teisių tema. Paaiškėjo, kad šis 2000 m. prasidėjęs dialogas nebuvo veiksmingas. ES ir visų pirma jos vyriausiasis įgaliotinis turėtų užtikrinti, kad ES bendroji užsienio politika Kinijos atžvilgiu būtų suderinta ir veiksminga. Šios politikos pagrindas turėtų būti žmogaus teisių laikymasis.

  Helga Trüpel, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, kai olimpinių žaidynių šeimininke buvo pasirinkta Kinija ir kai ji prisižadėjo pagerinti žmogaus teisių padėtį, iš pradžių tikėjausi, kad taip ir bus.

Tačiau per olimpines žaidynes ir po jų mums, deja, teko pripažinti, kad pagerėjimas neįvyko, žmogaus teisių padėtis net pablogėjo. Dabar, kai paskelbtas teismo nuosprendis Liu Xiaobo, matome, kad policija uždraudė net homoseksualų partiją, o tai aiškiai rodo, kad Kinijos disidentams, žmogaus teisių gynėjams ir homoseksualams gresia politinis ledynmetis.

Dėl šios priežasties reikalaujame tuoj pat paleisti Liu Xiaobao ir kitus žmogaus teisių gynėjus ir raginame visų pirma Kiniją nutraukti isteriško cenzūravimo priemones ir įvairią kontrolę, jei ji nori, kad tarptautinė bendruomenė pripažintų ja partnere.

Opiausia yra interneto sritis. Negalime leisti, kad internetas būtų politiškai filtruojamas. Saviraiškos laisvę, kuri yra pagrindinė žmogaus teisių sudedamoji dalis, turi ginti visos pasaulio tautos. Žmogaus teisės ir čia, Europoje, ir JAV, ir Sudane ar Kinijoje yra vienodos ir nedalomos. Kinijos Liaudies Respublikai teks prie to priprasti, jei ji iš tikrųjų nori turėti išskirtinį vaidmenį.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad mes, europiečiai, aukščiausiojo lygio susitikimuose, kurie rengiami palaikant mūsų oficialius santykius, turime Kinijai aiškiai pasakyti, jog ji turi skubiai keisti savo politiką žmogaus teisių srityje, būtent dėl to, kad mes suinteresuoti bendradarbiauti klimato apsaugos politikos, aplinkos apsaugos politikos ir finansų rinkų reguliavimo srityse.

  Lorenzo Fontana, EFD frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, viena svarbiausių problemų, susijusių su žmogaus teisėmis Kinijoje, yra priverstinio darbo naudojimas „laogai“ („reforma per darbą“) Kinijos koncentracijos stovyklose.

Ši problema (be to, kad tai yra tipiška šiuolaikinės vergovės forma) ypač susijusi su Europos ekonomika. Iš tikrųjų labai daug iš Kinijos atvežtų prekių yra pagamintos „laogai“ kalinių; akivaizdžiai mažesnės jų darbo sąnaudos lemia nesąžiningą konkurenciją europietiškų prekių atžvilgiu.

Europa, sekdama Jungtinių Valstijų, kurios jau išleido tam tikrus įstatymus, draudžiančius įvežti iš Kinijos „laogai“ pagamintas prekes, pavyzdžiu, gali ir turėtų padaryti viską, kas įmanoma, kad į ją nebūtų įvežamos prekės, pagamintos iš dalies ar visiškai naudojant priverstinį darbą.

Pirma, reikėtų surengti kampaniją, skirtą padidinti visuomenės sąmoningumą šiuo klausimu; antra, turėtų būti reikalaujama, kad visi į Europą įvežami gaminiai atitiktų tokius pat higienos ir saugos parametrus, kokie taikomi Europoje pagamintiems gaminiams, o prekių atsekamumui užtikrinti turėtų būti priimti teisės aktai dėl ženklinimo.

Be to, turi būti reikalaujama, kad Kinijoje investuojantys verslininkai laikytųsi griežtų taisyklių, reglamentuojančių darbuotojų teises. Ir galiausiai mums reikia nustatyti taisykles, visiškai draudžiančias įvežti prekes, pagamintas naudojant priverstinį darbą, o svarbiausia – užtikrinti, kad tų taisyklių būtų laikomasi.

Esu įsitikinęs, kad tai vienintelis būdas nuoširdžiai padėti Kinijos žmonėms kovoti už žmogaus teises. Jei to nepadarysime, liksime bendrininkai, nepripažįstantys šių žmonių laisvės.

  Edward McMillan-Scott (NI). - Pone pirmininke, man teko garbė būti Europos Parlamento Pirmininko pavaduotoju, atsakingu už demokratiją ir žmogaus teises. Rezoliucijoje pagrįstai didžiausias dėmesys skirtas pagrindiniam Chartijos 08 autoriui Liu Xiaobao. Angliškas teksto variantas paskelbtas mano interneto svetainėje charter08.eu.

Po mano paskutinio apsilankymo Pekine 2006 m. gegužės mėn. visi disidentai, su kuriais palaikiau ryšį, buvo suimti, įkalinti ir kai kurie netgi kankinami, pvz., Hu Jia, kuris vis dar kalėjime ir kuriam reikalingas gydymas. Ypač svarbus Gao Zhisheng atvejis; šis žmogus, kaip kalbama, dingo, trejus su puse metų išsėdėjęs kalėjime, po to laikytas namų arešte, kankintas ir dėl to du kartus bandęs nusižudyti. Gao atviri laiškai režimo valdžiai, rašyti 2005 m., davė toną Chartijai 08. Jo tyrimą, susijusį su dvasinės budistų grupės Falun Gong persekiojimu, palaikė visa Kinija. Manau, kad valdžia dabar turėtų parodyti Gao Zhishengą ir jį išlaisvinti.

Niekas neturėtų abejoti tuo, kad Europos Parlamentas galėtų atsisakyti reformos Kinijoje ir, žinoma, Tibete, idėjos.

  Eija-Riitta Korhola (PPE). - (FI) Pone pirmininke, negalima leisti, kad ES ir Kinijos santykiuose dominuotų komerciniai interesai ir kad primygtinis reikalavimas gerbti žmogaus teises ir plėtoti demokratiją daugiau ar mažiau pasigirstų tik širdinguose sveikinimuose.

Susidomėjęs sekiau paieškos sistemos kompanijos Google veiksmus ir žavėjausi jų drąsa, kai jie pareiškė ketinantys nutraukti bendradarbiavimą su Kinijos valdžia ir nefiltruoti interneto tinklalapių, netgi pasitraukti iš tos šalies. Kartu Google aiškiai ragina suteikti Kinijos interneto vartotojams saviraiškos laisvę.

Kaip ir mano kolegos Parlamente, esu susirūpinęs dėl elgesio su Liu Xiaobao ir kitais Kinijos kalėjimų sąžinės kaliniais ir tikiuosi, kad kitame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime Taryba ir Komisija susidomės Xiaobao atveju. Susitarimuose, dėl kurių dabar vyksta derybos, turėtų būti aiškiai nurodyta, kad tolesnė komercinių santykių su Kinija plėtra bus labiau siejama su politiniu dialogu ir žmogaus teisių laikymusi.

  Gesine Meissner (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, mes tiek daug kalbėjome apie tai, koks būtų teisingas kalbėjimo su Kinija ir jos spaudimo būdas, nes akivaizdu, kad tai šaliai mažai kas daro įspūdį. V. De Keyser pasakė, kad dėl šios priežasties jos frakcija atsisakė pasirašyti rezoliuciją. Nemanau, kad tai teisingas kelias, padėsiantis pasistūmėti į priekį. ES, įtraukusi žmogaus teises į Pagrindinių teisių chartiją ir Lisabonos sutartį, turėtų pirmiau nei kitos tautos atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus. Šiuo metu mes neturime kito pasirinkimo. Kai sugalvosime ką nors geresnio, nedelsdamas tą idėją paremsiu.

Tačiau kalbama ne tik apie Liu Xiaobao, bet ir apie Gao Zhishengą, kuris pradingo ir, kaip dabar kalbama, tariamai nusižudė. Visi mano, kad jis buvo vienu ar kitu būdu žiauriai nužudytas. Tai nepriimtina. Dėl olimpinių žaidynių supratome, kad, jei vyksime į Kiniją ir užmegsime ten ryšius, padėtis žmogaus teisių srityje nė kiek nepasikeis. Visi tikėjomės, kad bus kitaip. Deja. Todėl neturėtume nustoti atkakliai kreipęsi į Kinijos valdžią.

  Neelie Kroes, Komisijos narė. – Pone pirmininke, ES aiškiai išreiškė rūpestį dėl garsiam žmogaus teisių gynėjui Liu Xiaobao paskirtos kaltės sunkumo neatitinkančios bausmės – 11 metų kalėti už tai, kad parengė Chartiją 08, demokratinės ir teisėmis pagrįstos reformos Kinijoje projektą, ir už tai, kad paskelbė keletą apybraižų apie žmonių teises naudojantis internetu.

Mes teikiam didelę reikšmę minties ir saviraiškos laisvei. Tai, kaip visi žino, yra mūsų demokratinės sistemos kertiniai akmenys. Nuosprendis, priimtas Liu Xiaobao atžvilgiu, visiškai nesuderinamas su teise į išraiškos laisvę, įtrauktą į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Kinija yra pasirašiusi. Mes, beje, esame įsipareigoję ginti teisę į seksualinę išraišką ir orientaciją, kaip minėjo H. Trüpel.

ES stengėsi stebėti teismo procesą, ir labai gaila, kad mūsų stebėtojai nebuvo įleisti į teismo salę. Teismo detalės, kurias vis dėlto sužinojome, aiškiai rodo, kad ponui Liu nebuvo suteikta galimybė tinkamai gintis ir kad jis nebuvo sąžiningai teisiamas. ES ir toliau ragins Kinijos Vyriausybę besąlygiškai paleisti poną Liu, nustoti persekiojus kitus Chartijos 2008 signatarus ir paleisti tuos, kurie sulaikyti.

Mūsų bendroji politika Kinijos atžvilgiu – tai konstruktyvus susitarimas nepažeidžiant strateginės partnerystės. Anksčiau mes keletą kartų sveikinome Kinijos pažangą socialinių ir ekonominių teisių srityje ir tai, kad šalis neseniai pradėjo įgyvendinti žmogaus teisių veiksmų planą, bet, antra vertus, labai didelį rūpestį kelia pilietinių ir politinių teisių padėtis ir kiti neseni įvykiai, kuriuos Parlamento nariai nurodė rezoliucijos projekte.

ES apie savo įsipareigojimą laikytis žmogaus teisių informuoja palaikydama nuolatinius politinius ryšius, ypač vykstant dialogui su Kinijos valdžia žmogaus teisių klausimais. Kaip žinote, paskutinis posėdis Posėde vyko pereitų metų lapkričio 20 d. Dėl mūsų santykių tvirtumo minėtus klausimus įmanoma aptarti atvirai. Praėjusiais metais, kai Nandžinge vyko 12-asis ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimas, ir per diskusijas, ir per spaudos konferenciją buvo iškeltas žmogaus teisių klausimas.

M.-Ch. Vergiat ir E.-R. Korhola užsiminė apie kibernetinius išpuolius prieš Google. Komisija mano, kad tai dar vienas rūpestį keliantis atvejis saviraiškos teisių Kinijoje srityje. Mes, žinoma, atidžiai stebime padėtį. Žinome, kad bendrovė ir Kinijos valdžia nuolat konsultuojasi. Ir toliau akylai seksime, kad panašūs išpuoliai prieš ES bendroves nebūtų vykdomi.

Norėčiau patikinti Parlamentą, kad ir toliau kelsime minėtus klausimus, taip pat ir aukščiausiuoju lygiu, ir priminsime Kinijos Liaudies Respublikai apie jos tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje. Priminsime ir apie saviraiškos laisvę, kurią garantuoja Kinijos konstitucija. Mūsų bendras tikslas – atviresnė, skaidresnė Kinija, besilaikanti tarptautinių žmogaus teisių normų ir kartu dirbanti sprendžiant pasaulio problemas. Kad pasiektume šį tikslą, turime ir toliau plėtoti mūsų strateginę partnerystę.

Norėčiau atsakyti į V. De Keyser iškeltą klausimą. Europos Sąjunga kuo griežčiausiai pasmerkė mirties bausmės įvykdymą Jungtinės Karalystės piliečiui Akmaliui Shaikhui. Ji labai apgailestauja dėl Kinijos, kuri nepaisė Europos Sąjungos ir vienos jos valstybės narės pakartotinų raginimų sušvelninti A. Shaikhui paskirtą mirties bausmę.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. – (RO) Teisė į gyvenimą, teisė į saviraiškos ir minties laisvę yra pamatiniai Europos integracijos ir mūsų pasaulio vizijos principai. Kai vienas iš partnerių, šiuo atveju Kinija, šias teises pažeidžia, privalome reaguoti. Tačiau to neturime daryti gėdydami ir kaltindami Kiniją bei ignoruodami mūsų kultūrų ir civilizacijų skirtumus. Ši rezoliucija dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo Kinijoje, ypač Liu Xiaobao atveju, rodo pernelyg supaprastintą požiūrį į problemas, su kuriomis susiduria Kinijos visuomenė. Mes, žinoma, nepriėmėme pozicijos dėl žmogaus teisių nepažeidimo principo, kuris yra šios mūsų visiškai palaikomos rezoliucijos pagrindas. Iš tikrųjų svarbu tai, kaip ji buvo perteikta. Kad pasiektume rezultatą, turime išsaugoti nekonfliktišką atmosferą su Kinija. Tik taip galime padėti Kinijai kurti visuomenę, kuri suvokia žmogaus teisių svarbą.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. – Visi gerai žino Google moto: „Nebūk blogis“. Tačiau Bendrovės politika Kinijoje kritikuojama, abejojama dėl minėto devizo teisingumo. Žmogaus teisių gynimo grupės apkaltino bendrovę Google, kad ji padeda Kinijos Vyriausybei persekioti šalies piliečius, ypač aktyvius žmogaus teisių gynėjus. Matyt, ateityje Google bus mažesnis blogis. Didžiai sveikintinas jos sprendimas nefiltruoti paieškos sistemos Kinijoje. Paskelbdama šį savo politikos Kinijoje pokytį Google rizikuoja pelnu, gaunamu iš pasaulyje didžiausios interneto rinkos, ir gali netekti maždaug 400 milijonų vartotojų. Šiuo konkrečiu atveju Google įrodė, kad didelė daugiatautė bendrovė iš tikrųjų gali laikytis etikos politikos. Kai bendrovę vis dar valdo jos įkūrėjai, Google turi visas galimybes ir ateityje visus savo veiksmus grįsti jos svarbiausiomis vertybėmis ir įsitikinimais. Ir jeigu Google toliau klestės, ji įrodys, kad konfliktas tarp pinigų darymo ir nuoseklios humaniškos veiklos nėra prigimtinis.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Žmogaus teisių pažeidimai Kinijoje kartojasi, taigi negalime to nepaisyti ir nepasmerkti. Tai, kad ES yra viena pagrindinių Kinijos ekonominių partnerių, padidina mūsų atsakomybę, ir mes privalome pasmerkti visus veiksmus, kuriais pažeidžiamos bet kurio piliečio teisės, ypač tų piliečių, kurie gina šalies gyventojų saviraiškos laisvę ir žmogaus teises. Labai svarbu, kad Kinijos Liaudies Respublika laikytųsi įsipareigojimų, duotų Žmogaus teisių tarybai.

  Alajos Mészáros (PPE), raštu. – (SK) Kuo šalis didesnė geografiniu atžvilgiu ir kuo labiau nepriklausoma ekonomiškai, tuo sunkiau išreikalauti, kad ji laikytųsi žmogaus teisių. Manau, kad nepriimtina tai, kad santykiuose su Kinija į pirmą vietą ES iškelia ekonominius interesus. Visa, ką mes įstengiame padaryti beveik per kiekvieną aukštesnio diplomatinio lygio susitikimą, tai tik nedrąsiai priminti žmogaus teisių pažeidinėjimo šioje šalyje problemą. Deja, Europa turi daug neigiamos patirties, susijusios su žmogaus teisių slopinimu komunistinio režimo valstybėse. Todėl esu įsitikinęs, kad tikrasis žmogaus teisių pažeidimų skaičius yra daug didesnis, nei mes matome iš turimos informacijos. Dėl šios priežasties mums labai svarbu pasiekti, kad Kiniją gerbtų žmogaus teises, net jei tam reikėtų paaukoti ekonominius bei politinius interesus. Priešingu atveju įvykiai Kinijoje gali turėti neigiamo poveikio bendrai politinei padėčiai Azijoje, o tada ir bendrai pasaulio ekonomikai bei politikai.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Balsavau už rezoliuciją, kuria pasmerkiami žmogaus teisių pažeidimai, nes mes, kaip žmonės ir kaip piliečiai, neturime šių pažeidimų toleruoti ar jiems pritarti. Elgesys, kuris kenkia žmonėms, jų laisvei ir prieš daugelį metų apibrėžtoms teisėms, prieštarauja pamatiniams principams, kuriais pagrįsta Vakarų demokratija. 2000 m. prasidėjęs ES ir Kinijos dialogas nedavė laukto rezultato. Todėl turėtume savęs paklausti, ar padarėme viską, kas įmanoma, o jei ne, tai turėtume taikyti rezoliucijų nuostatas dėl ekonominio bendradarbiavimo veiksmingumo. Žmogaus teisės turėtų tapti Europos Sąjungos ir Kinijos dialogo pagrindu, o žmonių interesai turėtų būti aukščiau už ekonominius interesus.

Kampanijos už taiką dalyvio ir aktyvaus kovotojo už žmogaus teises Liu Xiaobao, raginančio plėtoti Kinijoje demokratiją, suėmimas ir nuteisimas yra aiškus ženklas, jog mūsų dabartinės priemonės neveiksmingos. Todėl, be rezoliucijų, vertėtų imtis ir kitų priemonių, kurios privers labiau gerbti tai, už ką kovoja Liu Xiaobao, tūkstančiai Kinijos ir daug kitų pasaulio žmonių.

Prieš trisdešimt metų Kinijoje pradėtos reformos parodė pasauliui, kad kažkas keičiasi, kad kažkas gali būti daroma visuomenės labui. To paties tikimės šiandien. Šiandien norime turėti partnerį, gerbiantį principus, kurie mums svarbiausi.

(1) Žr. protokolą.