Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2010 m. vasario 8 d. - Strasbūras

14. Administracinis bendradarbiavimas apmokestinimo srityje – Savitarpio pagalba išieškant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis – Neprivalomas ir laikinas atvirkštinio apmokestinimo sistemos taikymas tam tikroms prekėms ir paslaugoms, kurias tiekiant (teikiant) gali būti sukčiaujama (Direktyvos 2006/112/EB dalinis keitimas) – Gero mokesčių srities valdymo skatinimas (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl keturių pranešimų apmokestinimo klausimais.

Diskusijoms pateikti:

– M. Alvarez pranešimas dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (A7-0006/2010),

– T. Dumitru Stolojano pranešimas dėl savitarpio pagalbos išieškant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (A7-0002/2010),

– D. Casos pranešimas dėl atvirkštinio apmokestinimo sistemos neprivalomo ir laikino taikymo tam tikroms prekėms ir paslaugoms, kurias tiekiant (teikiant) gali būti sukčiaujama (A7-0008/2010),

– L. Domenici pranešimas dėl gero valdymo mokesčių srityje skatinimo (A7-0007/2010).

Pranešėjai M. Alvarez suteikiu žodį keturioms minutėms.

  Magdalena Álvarez, pranešėja. – (ES) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Europos Sąjungos pagrindas – valstybių narių solidarumo ryšiai. Administracinis bendradarbiavimas apmokestinimo srityje iš tikrųjų yra geras šio solidarumo, kuris yra esminis Europos Sąjungos veikimo veiksnys, pavyzdys. Tai valstybių narių ir jų mokesčių administracijų tarpusavio lojalumas. Toks lojalumas virsta partnerių tarpusavio pasitikėjimu, vienas kitą laikant sąjungininku, kuris neleis sukčiautojams slėptis jo teritorijoje ir ten tęsti nesąžiningą veiklą.

Mokestinis sukčiavimas kenkia visai ekonomikai ir turi didelę reikšmę nacionaliniams biudžetams, nes jis sumažina galimybę patirti išlaidas ir investuoti. Be to, pažeidžiamas teisingo apmokestinimo principas tų piliečių, kurie laikosi taisyklių, atžvilgiu. Vyksta nesąžininga konkurencija, kuri lemia netinkamą rinkos veikimą. Visi šie padariniai kelia didelį susirūpinimą, nes naujausi duomenys rodo, kad mokestinis sukčiavimas Europos Sąjungoje siekia 200 mlrd. EUR per metus. Jeigu atsižvelgsime į tai, kad šis skaičius yra dvigubai didesnis nei Komisijos pasiūlyto ekonomikos atgaivinimo plano išlaidos, galime įvertinti sumos, apie kurią kalbame, dydį.

Todėl susiduriame su didele problema ir turėtume ryžtingai ją spręsti. Šiuo metu galiojanti direktyva, žinoma, yra pirmas žingsnis. Deja, nepaisant visų gerų direktyvoje įtvirtintų ketinimų, taikant ją praktikoje nepasiekta lauktų rezultatų.

Laikas imtis naujų priemonių ir pasirūpinti naujomis priemonėmis, kad apmokestinimo klausimai būtų sprendžiami kartu atsižvelgiant į rinkos integravimą ir liberalizavimą. Todėl palankiai vertinu Komisijos nario L. Kovácso pateiktą pasiūlymą ir norėčiau jį pasveikinti su jo per visą kadenciją atliktu darbu, o konkrečiai šiandien – su nauja pasiūlyta direktyva.

Pasiūlymu mums bus suteiktos vis veiksmingesnės kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu Europoje priemones. Šiuo požiūriu direktyvoje numatyta kokybinė ir kiekybinė pažanga. Tai kiekybinė pažanga, nes numatomi nauji įpareigojimai, ir kokybinė, kadangi galiojantys įpareigojamai išplėtojami. Taikymo sritis išplečiama nuo keitimosi informacija gavus prašymą iki privalomo keitimosi informacija.

Trečia naujovė – bankų paslapties panaikinimas. Ją vertinu kaip svarbiausią pasiūlyme nurodytą priemonę todėl, kad bankų paslaptis yra pagrindinė kliūtis, su kuria susiduria mokesčių administracijos. OECD ilgai ragino panaikinti bankų paslaptį ir G20 dabar šį klausimą sprendžia. Bankų paslapties panaikinimas suteiks labai veiksmingą priemonę, panaikinančią nepagrįstai veikiančius mokesčių rojus ES.

Šiandien mums pateiktame pranešime pritariama šiam tikslui. Šiuo pranešimu iš tikrųjų siekiame geriau pasinaudoti Komisijos pasiūlymų rezultatais. Tikslas – padidinti veiksmingumą ir pagerinti naujos direktyvos taikymą.

Neketinu pateikti išsamių pastabų ir daugiausia dėmesio skirsiu pagrindiniams pakeitimams. Pirma, išplėsta taikymo sritis, sugriežtintas privalomo informacijos keitimosi įgyvendinimas, o bankų paslapties atžvilgiu siūloma išplėsti taikymo kriterijus, kad jie atitiktų likusias direktyvos nuostatas. Taip pat numatyti kompromisiniai pakeitimai, t. y. su privalomu informacijos keitimusi, duomenų apsauga ir konfidencialumu bei keitimusi informacija su trečiosiomis šalimis susiję pakeitimai.

Galiausiai norėčiau padėkoti kolegoms komiteto nariams už jų darbą ir norą bendradarbiauti. Jų elgesys sveikintinas. Lengvai pasiekėme sutarimą. Rūmai aiškiai parodo savo poziciją. Parlamentas ryžtingai nusiteikęs kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu ir stiprinti didžius ES principus – lojalumą, skaidrumą ir sąžiningą konkurenciją.

  Theodor Dumitru Stolojan, pranešėjas. – (RO) Paskutinė finansų ir ekonomikos krizė visapusiškai parodė, kaip svarbu, kad kiekvienos valstybės narės viešųjų finansų sistema būtų patikima ir tvari. Gerai savo finansus valdančios ir vykdančios anticiklinę politiką valstybės narės sugebėjo suteikti finansines paskatas, kad padėtų savo ekonomikoms įveikti krizę.

Šiomis aplinkybėmis aš, kaip pranešėjas, palankiai vertinu Europos Komisijos iniciatyvą ir Tarybos direktyvos dėl savitarpio pagalbos išieškant reikalavimus, susijusius su mokesčiais ir muitais, pagerinimo projektą. Ši direktyva ne tik padės padidinti veiksmingumą šioje srityje, susijusioje su reikalavimų išieškojimu, tačiau taip pat padės rinkai geriau veikti. Norėčiau paminėti, kad direktyvos projekte numatyti svarbūs patobulinimai daugeliu klausimų, susijusių su reikalavimų išieškojimu: valdžios institucijų keitimasis informacija, išieškojimo būdai ir Europos Komisijos reikalaujami atsiliepimai siekiant stebėti vis didesnio masto veiklą, kaip tai atspindi atvejų skaičius valstybėse narėse.

Parengtas pakeitimų projektas. Norėčiau padėkoti visiems kolegoms EP nariams, pateikusiems šiuos pakeitimus, kuriais remiantis aiškiau išdėstomos direktyvos taikymo sąlygos.

  David Casa, pranešėjas. – (MT) Manau, kad šiame pranešime bus aiškiai atskleista, kaip veiksmingai veikia Europos Sąjungos institucijos, susidūrusios su problema, kurią reikia spręsti skubiai ir itin dėmesingai.

Manau, kad kalbant apie „dingusio prekiautojo“ sukčiavimą Bendrijos viduje reikia atkreipti dėmesį į priemones, kurių reikia imtis šioje laikinojoje sistemoje, kurios tikslas – sustabdyti Europos PVM sistemomis piktnaudžiaujančius asmenis. Kaip jau minėjau, tokio pobūdžio sukčiavimas vadinamas „dingusio prekiautojo“ sukčiavimu Bendrijos viduje. Sunkiausia šio sukčiavimo forma vadinama „karuseliniu sukčiavimu“, kuris yra patyrusių ir profesionalių sukčių daromas nusikaltimas.

Naujausi tyrimai parodė, kad tokio pobūdžio sukčiavimai sudaro apie 24 proc. visų su PVM susijusių sukčiavimo atvejų. Jis padaromas, kai paslaugas siūlantis ar prekes parduodantis asmuo gauna PVM iš pirkėjo Bendrijos viduje ir šis mokėjimas tiesiog pradingsta šiems sukčiams ir šiems nusikaltėliams jo pagal reikalavimus nesumokėjus į iždą.

Todėl jis buvo pramintas „karuseliniu sukčiavimu“, nes šis PVM toliau pradingsta kiekvienoje šalyje, kur įvykdomas toks sukčiavimas. Todėl Komisijos pasiūlymu suteikiama galimybė pašalinti šią riziką, kuri atsiranda prekiaujant Bendrijos viduje. Privalome užtikrinti, kad nebūtų padidinta biurokratinė našta ir kad sąžiningus verslininkus nepriverstume patirti padarinių. Taip pat elgėmės atsargiai, kad ši laikinoji priemonė nebūtų taikoma per dideliam produktų skaičiui, o tik tiems, kuriuos galima kontroliuoti ir įvertinti.

Reikia pakalbėti apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, nes Komisijos pasiūlymu ji buvo pakeista. Konstatuojame, kad dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pažeidžiamumo buvo atliktas dar vienas pakeitimas, kuriuo remiantis nurodoma, kad tada, kai valstybė narė nusprendžia esanti pasirengusi taikyti šią sistemą, atvirkštinio apmokestinimo sistema turi tapti privaloma visiems mokėjimams dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nes būtina, kad visų valstybių narių veiksmai būtų koordinuoti ir neatidėliotini.

Šiuo metu ir iki 2012 m. apie 90–95 proc. leidimų suteikiama tiems, kurie yra didžiausi teršėjai. Juos išduoda nacionalinės vyriausybės, o 5–10 proc. šių leidimų parduodama aukcionuose. Nuo 2013 m. aukcione jų bus parduodama dar daugiau ir todėl prieš sukurdami ir pradėdami taikyti šią sistemą turime užtikrinti, kad rinka būtų apsaugota nuo tų, kurie bando piktnaudžiauti sistema.

Manau, kad atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komitete pasiektą sutarimą, netgi įskaitydamas kompromisus, kurių man pavyko pasiekti su socialistais, liberalais ir kitomis frakcijomis, manau, kad jis turėtų padėti pagrindus patikimesnei sistemai. Todėl patvirtinę mano pranešimą su sukčiavimu kovosime rimčiau, tad mums geriau seksis spręsti su Europos Sąjungos PVM sistema susijusius klausimus.

  Leonardo Domenici, pranešėjas. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, nors gero mokesčių valdymo klausimas visuomet buvo svarbus, jis tapo dar svarbesnis ir reikšmingesnis po didelės prieš dvejus metus prasidėjusios ekonomikos ir finansų krizės. Europos ir tarptautiniuose aukščiausiojo lygmens susitikimuose – G20 – ypač kai jie susiję su kova su mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais, buvo diskutuota ir vis dar diskutuojama šiuo klausimu.

Visa tai svarbu. Tai rodo ryžtą ir valią, tačiau neturėtume apsigauti galvodami, kad pakaks tik apie tai paskelbti. Reikia veiksmingos ir tęstinės politikos. Vis dar yra daug spręstinų problemų. Iš tikrųjų, vis dar per daug paprasta nusipirkti ar įsteigti fiktyvią įmonę, siekiant išvengti apmokestinimo. Tiesiog pasižvalgykite internete: tūkstančiuose interneto svetainių, netgi Europos Sąjungos šalyse, siūloma pirkti įmones. Įmonei įsteigti dažniausiai tereikia nusiųsti elektroninį laišką ir pridėti skenuotą paso kopiją. Privalome sustabdyti fiktyvių juridinių subjektų steigimo, siekiant išvengti apmokestinimo, praktiką.

Mano pristatomas pranešimas parengtas remiantis 2009 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatu dėl gero mokesčių srities valdymo skatinimo. Pranešimu siekiama pateikti ryžtingus pasiūlymus, o Europos Komisija ir Taryba raginamos prisiimti griežtus įsipareigojimus, kad šie pasiūlymai galėtų būti įgyvendinti. Kovą su mokesčių rojais, mokesčių slėpimu ir neteisėtu kapitalo nutekėjimu būtina laikyti Europos Sąjungos prioritetais.

Taigi, gero valdymo principas yra grindžiamas skaidrumu, keitimusi informacija, tarpvalstybiniu bendradarbiavimu ir sąžininga konkurencija mokesčių srityje. Kalbame apie tai, kad Europos Sąjungoje reikia glaudžiau bendradarbiauti mokesčių srityje.

Bendras tikslas, kurį turime sau kelti – privalomas keitimasis informacija pasaulio ir daugiašaliu mastu, tačiau jo siekti turime pradėti nuo Europos Sąjungos. Kaip jau minėjo M. Alvarez, privalome visiškai panaikinti bankų paslaptį Europos Sąjungos šalyse ir užuot keitęsi informacija nedelsdami panaikinti laikinas išskaičiuojamojo mokesčio, kuris dažnai nuslepiamas arba nepakankamai įvertinamas, taikymo išimtis.

Nenorėčiau sustoti prie konkrečių pranešime pateiktų pasiūlymų. Tačiau pabrėšiu, kad mums dar visų pirma reikia nuveikti štai ką: išplėsti 2003 m. Santaupų direktyvos taikymo sritį, kovoti su sukčiavimu PVM srityje, sukurti ES viešą registrą, kuriame būtų nurodomi asmenų vardai ir įmonių pavadinimai, kurie įsteigę įmones ar atidarę sąskaitas mokesčių rojuose, ir suteikti naują paskatą mokesčių derinimo projektams, pradedant nuo bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės.

Europos Sąjunga taip pat turi laikytis tik bendros pozicijos tarptautiniu lygmeniu ir kovoti dėl OECD standartų patobulinimo, kad vietoj keitimosi informacija pateikus prašymą būtų pasiekta keitimosi informacija privaloma tvarka.

Pone L. Kovácsai, išklausius taip pat ir kitų pranešimų, mums reikia, kad Komisija būtų labai ryžtinga, taip pat kad dabar perduodant įgaliojimus būtų atkreiptas naujosios Komisijos dėmesys į šiuos prioritetus. Kaip Europos Parlamentas turime teisę prašyti Tarybos ir Komisijos atsiskaityti už savo veiklą.

Dėkoju savo kolegoms EP nariams, ir visų pirma šešėliniams pranešėjams, už jų pagalbą rengiant šį dokumentą, kurį, tikiuosi, Parlamentas patvirtins.

  László Kovács, Komisijos narys. – Pone pirmininke, gerbiamieji EP nariai, man malonu paskutinę savo, kaip Komisijos nario, atsakingo už mokesčius ir muitų sąjungą, kadencijos dieną su jumis diskutuoti mokesčių klausimais.

Pirmiausia norėčiau padėkoti Europos Parlamentui ir visų pirma Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui už paramą daugumai, jeigu ne visiems mūsų pateiktiems pasiūlymams mokesčių srityje, kurios Komisija ir aš sulaukėme per pastaruosius penkerius metus.

Mokesčių politikos klausimai, kuriuos dabar aptariate, yra labai svarbūs, siekiant Komisijos tikslo geriau kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, dėl kurių per metus ES prarandama 200–250 mlrd. EUR. Taip pat siekiame padidinti skaidrumą ir sustiprinti bendradarbiavimą.

Ypač norėčiau padėkoti L. Domenici, M. Alvarez, T. D. Stolojanui ir D. Casai konstruktyviai sprendus su šiomis mokesčių iniciatyvomis susijusius klausimus. Labai džiaugiuosi, kad pranešimais iš esmės siekiama paremti Komisijos iniciatyvas. Suprantu, kad pranešimuose raginama dėti didesnes pastangas siekiant, pirma, gero mokesčių srities valdymo Europos Sąjungoje ir ne Europos Sąjungoje; antra, administracinio bendradarbiavimo mokesčių srityje; trečia, savitarpio pagalbos išieškant reikalavimus, susijusius su mokesčiais; ir, ketvirta, kovos su sukčiavimu PVM srityje, visų pirma su „karuseliniu sukčiavimu“.

Gero mokesčių srities valdymo srityje Komisijos vykdoma politika siekiama skatinti skaidrumo, keitimosi informacija ir sąžiningos mokesčių konkurencijos principų laikymosi pasauliniu mastu. 2009 m. balandžio mėn. Komisija priėmė komunikatą, kuriuo skatinamas šių principų laikymasis siekiant kovoti su tarpvalstybiniu mokesčių sukčiavimu bei jų slėpimu ES ir ne ES ir užtikrinti vienodas sąlygas.

Siekdama pagerinti gerą valdymą ES Komisija pateikė kelis pasiūlymus. Šiuo metu šie pasiūlymai svarstomi, bet tikiuosi, kad greitai jie bus priimti ir tai sustiprins mūsų argumentus kitoms šalims imtis panašių veiksmų.

Komisija tvirtai įsitikinusi, kad stiprinant ES ir jos šalių partnerių ekonominius santykius visuomet kartu reikėtų įsipareigoti laikytis gero valdymo principų. Remiantis 2008 m. Tarybos išvadomis, atitinkamuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis siekiama įtraukti nuostatą, kuria remiantis ES partneriai pripažintų gero valdymo principus mokesčių srityje ir įsipareigotų juos taikyti.

Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į besivystančias šalis. Komisijos tarnybos šiuo metu rengia komunikatą, kuriuo bus siekiama spręsti gero valdymo mokesčių srityje klausimus atsižvelgiant į savitas vystomojo bendradarbiavimo aplinkybes. Šiame komunikate bus nagrinėjama gero valdymo mokesčių srityje svarba gerinant lėšų surinkimą besivystančiose šalyse pasitelkiant būtent gebėjimų ugdymo priemones.

Džiaugiuosi, kad pritariate, jog Komisija turėtų visapusiškai dalyvauti vertinant veiksnius OECD pasauliniame forume, visų pirma nustatant bendradarbiauti nelinkusias teritorijas, kuriant atitikties reikalavimams vertinimo sistemą ir įgyvendinat skatinimo laikytis reikalavimų priemones. Komisija turėtų ir toliau aktyviai dirbti siekiant užtikrinti, kad visi partneriai įvykdytų savo įsipareigojimus.

Kalbant apie šaliai privalomų sudaryti susitarimų dėl keitimosi informacija mokesčių srityje skaičių – dvylika susitarimų – tam, kad šalis įgytų bendradarbiaujančios teritorijos statusą, Komisija pritaria, kad reikia patikslinti šį kriterijų ir atsižvelgti į kokybinius aspektus, pvz., pirma, į teritorijas, su kuriomis sudaryti susitarimai. Kad būtų visai aišku – mokesčių rojus, sudaręs dvylika susitarimų su kitais mokesčių rojais, tikrai neatitiktų šio kriterijaus. Antra, teritorijos noras toliau sudarinėti susitarimus net pasiekus šį rodiklį, ir trečia – įgyvendinimo veiksmingumas.

Dėl jūsų prašymo išnagrinėti įvairias bausmių ir paskatų galimybes, siekiant skatinti gerą mokesčių srities valdymą, Komisija jau nagrinėja įvairias paskatų galimybes skatinti gerą mokesčių srities valdymą ES lygmeniu, pvz., platesnio masto paramos vystymuisi naudojimą, siekiant paraginti kai kurias trečiąsias šalis atsisakyti nesąžiningos mokesčių konkurencijos. Galimų bausmių srityje padaryta mažesnė pažanga ir, žinoma, ES imantis bet kokių veiksmų reikia atsižvelgti į konkrečių valstybių narių mokesčių politiką.

Vis dėlto dviem klausimais nevisiškai jums pritariu. Vienas jų susijęs su viešuoju registru ir informacijos, susijusios su investuotojais mokesčių rojuose, atskleidimu. Manau, turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp privatumo ir būtinybės teritorijose vykdyti mokesčių įstatymus.

Neturėtų būti kokių nors keitimosi informacija apribojimų, grindžiamų su bankų paslaptimis arba nacionaliniais mokesčių tarifais susijusiais reikalavimais, tačiau turėtų būti paisoma mokesčių mokėtojų teisių ir griežtų informacijos konfidencialumo reikalavimų. Į šiuos apribojimus turėtų būti atsižvelgiama, taigi viešasis registras nėra geriausia išeitis.

Kitas rūpestis – sandorių kainodara. Siekiant geriau nustatyti netikslias sandorio kainas ir dažniausiai taikomus mokesčių slėpimo būdus, siūlote pereiti prie pelno palyginimo metodų. Mano nuomone, nors tiesa, kad pramonės sektoriaus pelno palyginimas galėtų būti rodiklis, kad kažkas yra negerai, tačiau vieno rodiklio nepakanka, kad būtų galima aiškiai konstatuoti netinkamą sandorių kainodarą, ir jis tegalėtų būti viena dalis daug platesnio masto kainų, taikomų tarp pavaldžios ir tarptautinės įmonės, tikslumo rizikos vertinimo.

Pelno palyginimo metodas priimtinas, tačiau tik tuo atveju, jei juo pasiekiamas toks pats rezultatas kaip ir taikant sandorių metodą. Iškart pritaikius pelno palyginimo metodą – kaip, atrodo, siūloma ir pakeitimuose – nebūtinai bus parodyta „teisinga“ padėtis rinkoje.

Pasiūlyta nauja direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje siekiama patobulinti ir modernizuoti visus keitimosi informacija ir kitus valstybių narių bendradarbiavimo būdus, siekiant geriau užkirsti kelią mokestiniam sukčiavimui ir mokesčių slėpimui. Visų pirma, direktyva siūloma panaikinti bankų paslaptį valstybių narių santykiuose administracinio bendradarbiavimo tikslais. Labai džiaugiuosi M. Alvarez pranešime išsakytu konstruktyviu požiūriu ir palaikymu šio pasiūlymo atžvilgiu.

Žinau, kad daugiausia prieštaravimų komitetuose kilo aptariant pakeitimus dėl privalomo keitimosi informacija, siekiant, kad privalomo keitimosi informacija tvarka būtų savanoriškai pasirenkama remiantis valstybių narių sprendimu.

Leiskite priminti, kad šiuo pasiūlymu siekiama skatinti ES keitimąsi informacija visais būdais ir kitas administracinio bendradarbiavimo formas ir ypač privalomą keitimąsi informacija, kuris yra pagrindinis mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ramstis.

Keitimosi informacija gavus prašymą, kaip normos OECD, skatinimas, žinoma, priimtinas metodas bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, tačiau tokioje visiškai integruotoje vidaus rinkoje kaip viena bendra ES rinka, valstybės narės privalo siekti aukštesnių tikslų ir imtis pažangesnių priemonių. Jos turi turėti galimybę naudotis geriausiomis esamomis priemonėmis, kad pasiektų savo politinių tikslų – kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu.

Atkreipiu dėmesį, kad pranešimo projekte dėl mokesčių valdymo pabrėžiama, kad privalomą keitimąsi informacija reikia plėtoti kaip bendrą reikalavimą, kaip priemonę, užkertančią kelią fiktyvių juridinių asmenų naudojimui, siekiant išvengti apmokestinimo. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad pranešime pritariama šiam pasiūlymui dėl naujos direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo, nes jame taip pat išplečiama direktyvos taikymo sritis, ją taikant visoms mokesčių rūšims, ir panaikinama bankų paslaptis. Todėl raginu jus nebalsuoti už naują PPE frakcijos pateiktą pakeitimą, kuriuo siekiama pašalinti iš pranešimo bet kokias užuominas apie privalomą keitimąsi informacija.

Kalbant apie pakeitimus, kuriais siekiama aiškiau apibrėžti taisyklės dėl privačių duomenų apsaugos, norėčiau pabrėžti, kad bet kuriuo atveju valstybės narės privalo laikytis galiojančių Bendrijos teisės aktų šiuo klausimu ir kad todėl šių taisyklių reikės laikytis neatliekant jokių direktyvos projekto nuostatų. Vis dėlto aiškumo dėlei būtų galima nustatyti bendrą konstatuojamąją dalį dėl galiojančių Bendrijos taisyklių.

Dėl pakeitimų, susijusių su vertinimo sistema ir reikalavimais, manau, kad pagal pasiūlyme numatytas ir Tarybai pirmininkaujančios valstybės kompromisiniame tekste patvirtintas taisykles turėtų būti nustatyta sistema, atspindinti pasiūlytų pakeitimų esmę.

Komisija, iš esmės, gali pritarti kai kuriems pakeitimams, pvz., tokiems, pagal kuriuos numatoma galimybė Komisijai priimti deleguotuosius aktus, paisydama pajamų ir kapitalo kategorijų, kurioms taikomas privalomo keitimosi informacija reikalavimas, techninio pobūdžio patobulinimų, o atitinkamos kategorijos turėtų būti nustatomos pačioje direktyvoje, o ne pagal komitologijos procedūrą. Tai taip pat atitinka dabartinių diskusijų Taryboje kryptį.

Komisija iš esmės taip pat gali pritarti pakeitimams dėl bankų paslapties, kuriais remiantis nebūtų daromas skirtumas tarp mokesčių mokėtojų atsižvelgiant į jų mokesčių mokėjimo vietą. Be to, Komisija iš esmės taip pat pritaria pakeitimams dėl pareigūnų dalyvavimo atliekant administracinius tyrimus.

Per Tarybos svarstymus Komisija pritars šių pakeitimų esmei, oficialiai nekeisdama savo pasiūlymo, nes, regis, šios nuostatos jau įtrauktos į kompromisinį tekstą.

Norėčiau sugrįžti prie Komisijos pasiūlymo dėl savitarpio pagalbos išieškant mokesčius. Nacionalinės nuostatos dėl mokesčių išieškojimo taikomos tik tos valstybės teritorijoje, ir mokestiniai sukčiai tuo pasinaudojo, kad sukurtų nemokumo padėtį valstybėse narėse, kuriose jie turi skolų. Todėl valstybės narės vis dažniau prašo kitos valstybės narės pagalbos išieškant mokesčius, bet galiojančios nuostatos leido išieškoti tik 5 proc. skolų.

Komisijos pasiūlymu siekiama nustatyti geresnę pagalbos teikimo sistemą su taisyklėmis, kurias būtų lengviau taikyti, ir nustatyti lankstesnes prašymo dėl pagalbos suteikimo sąlygas. Kaip žinote, 2010 m. sausio 19 d. ECOFIN pasiekė susitarimą dėl bendro požiūrio į direktyvos projektą. Labai džiaugiuosi T. D. Stolojano pranešime parodyta parama šiam pasiūlymui.

Komisija iš esmės gali pritarti pakeitimui, kuriuo siekiama, kad suinteresuotų valstybių narių sudarytas susitarimas galiotų prašymą pateikusios valstybės narės pareigūnų naudojimuisi tyrimo įgaliojimais valstybėje narėje, kuriai pateikiamas prašymas. Tai taip pat numatyta Tarybos kompromisiniame tekste. Tačiau Komisija negali pritarti kitiems pakeitimams, pvz., pakeitimams, kuriais siekiama įvesti sisteminį ir privalomą keitimąsi informacija išieškojimo srityje, nes tai gali užkrauti neproporcingą administracinę naštą, kadangi toks reikalavimas galiotų taip pat ir neprobleminiais išieškojimo atvejais. Nepaisant to, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, apsvarstys tolesnes pagalbos išieškant mokesčius ir sprendžiant galimas problemas galimybes.

Baigdamas norėčiau tarti kelis žodžius dėl Komisijos pasiūlymo dėl neprivalomo ir laikino atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo taikymo. Greitai reaguojant į naujus ir nerimą keliančius mokesčių slėpimo būdus, apie kuriuos pranešė keletas valstybių narių, šiuo pasiūlymu siekiama suteikti suinteresuotoms valstybėms narėms galimybę, naudojantis neprivaloma ir laikina sistema, taikyti vadinamąjį atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą, pagal kurį tam tikruose sektoriuose, kuriuose yra didelė mokestinio sukčiavimo rizika, PVM turi apskaityti klientas. Remiantis siūloma direktyva valstybės narės gali pasirinkti daugiausia dvi prekių, kurias tiekiant gali būti daug sukčiaujama, kategorijas, pvz., mobiliuosius telefonus, ir vieną paslaugų, kurias teikiant gali būti daug sukčiaujama, kategoriją, pvz., šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimai, kurioje praėjusią vasarą buvo nustatyta daugiausia sukčiavimo atvejų įvertinus penkias kategorijas.

Jie turės įvertinti šios priemonės veiksmingumą kito pobūdžio prekėms ar paslaugoms ir kitiems sukčiavimo būdams, taip pat ir jos poveikį galimam sukčiavimo veiklos perkėlimui į kitas valstybes nares.

Mane nudžiugino tai, kad Taryba taip greitai pritarė šiam pasiūlymui ir šiuo klausimu gruodžio 2 d. ECOFIN taryboje pasiekė susitarimą Žinoma, gaila, kad susitarimas pasiektas tik dėl vienos pasiūlymo dalies, – dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų, – tačiau tikrai žinau, kad tai buvo ta dalis, dėl kurios reikėjo imtis priemonių neatidėliojant.

Komisija ir toliau padės Tarybai kuo konstruktyviau vesti derybas dėl likusių pasiūlymo dalių.

Galiausiai norėčiau dar kartą padėkoti Europos Parlamentui už greitą jo reakciją ir aiškią paramą. Nors Komisija šiuo metu ir negali oficialiai pritarti visiems pasiūlytiems pakeitimams, jie mums labai padės diskusijose Taryboje ateityje. Iš tikrųjų kalbame apie mūsų gebėjimą greitai reaguoti į plataus masto sukčiavimo sistemą, tačiau taip pat apie ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą.

  Pirmininkas. – Ačiū, Komisijos nary L. Kovácsai. Kaip minėjote, tai paskutinis kartas, kai jūs atėjote į šiuos rūmus, taigi leiskite jums padėkoti už puikų bendradarbiavimą jūsų kadencijos laikotarpiu.

  Astrid Lulling, PPE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, dažnai viskas priklauso nuo sėkmės. Kai diskutuojame dėl privatumo ir asmenų apsaugos ir šios diskusijos susilaukia naujų atgarsių, šių rūmų nariai turi puikią galimybę patvirtinti tam tikrus tvirtus principus. Nesvarbu, apie ką kalbėtume, – kūno skenerių įrengimą oro uostuose ar SWIFT susitarimą Jungtinėse Valstijose, – aktyvūs asmens laisvių gynėjai šią savaitę nedvejodami sieks, kad jų nuomonė būtų išklausyta net jeigu dėl to atsirastų didelė diplomatinė įtampa.

Vis dėlto tenka apgailestauti, kad jų kova už piliečių laisves yra permaininga ir nenuosekli. Kai keliamas banko ir finansinių duomenų apsaugos klausimas, gera staiga pavirsta blogu. To, ką kitose srityse dera saugoti, reikia nepaisyti naujo reikalavimo labui: bendros privalomos fiskalinės kolonoskopijos. Masinis privalomas keitimasis informacija, kuriuo grindžiami M. Alvarez ir L. Domenici pranešimai, yra visais pjūviais jus skenuojantis skeneris; dar didesnė blogybė yra SWIFT susitarimas, kurio atžvilgiu nėra kelio atgal. Vis dėlto šis Parlamentas neleis, kad prieštaravimai jam sutrukdytų. Jis gali pritarti privalomam Europos mokesčių administracijų keitimuisi visomis įsivaizduojamomis duomenų formomis ir kartu asmens laisvių labui nepritarti SWIFT susitarimui su Jungtinėmis Valstijomis.

Ar šis nesuderinamumas, šis nenuoseklumas gali būti suvokiamas arba net kartais pateisinamas veiksmingumo sumetimais? Ne. Auksinė taisyklė, kitaip tariant, jūsų auksinė taisyklė – privalomas keitimasis visais visų ne rezidentų mokesčių, bankų ir finansiniais duomenimis –neišvengiamai sukels sunkiai suvaldomą duomenų srautą. Vis dėlto taupymo pajamų apmokestinimo precedentą turėtumėte vertinti kaip įspėjimą. Tačiau taip nėra. Dar kartą turite klysti ir ginti neveiksmingą sistemą. Kurtesnių už negirdinčius nėra.

Savo draugams, kuriems, atrodo, kelia susirūpinimą pernelyg didelė biurokratinė našta, kuri gali atsirasti dėl šios sistemos įgyvendinimo, norėčiau pasakyti, kad vienintelis sprendimo būdas – prieštarauti jai, neįvesti jos ir tada stebėtis jos tragiškais padariniais.

Jums leidus, pone pirmininke, kalbą baigsiu kreipimusi į Komisijos narį L. Kovácsą, kuris šį vakarą paskutinį kartą gina savo poziciją. Linkiu jam laimingai išeiti į pensiją. Komisijos nary, per savo karjerą pasirinkdamas kovą dažnai klydote, tačiau būdama maloni galiausiai per daug jūsų nekritikuosiu. Laimingo išėjimo į pensiją, Komisijos nary.

(Kalbėtoja sutiko atsakyti į klausimą, užduodamą pakėlus mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį)

  Miguel Portas (GUE/NGL). – (PT) Ponia A. Lulling, tik norėčiau užduoti vieną klausimą. Ką jūsų kalboje bendro turi privalomas keitimasis informacija ir paslapties panaikinimas, jeigu tai du akivaizdžiai skirtingi klausimai? Didžiojoje dalyje Europos šalių bankų paslapties nėra. Veikia privaloma mokesčių administratorių keitimosi informacija sistema ir kiekvieno iš jų turimi duomenys neskelbiami internete. Ar nėra jokių būdų kalbėti apie šias dvi problemas atskirai?

  Astrid Lulling, PPE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, mano kolega EP narys, deja, nieko nesuprato, tačiau atsižvelgdama į tai, kad mano kalbėjimo laikas išseko, jam tai paaiškinsiu asmeniškai. Tikiu, kad iki balsavimo jis supras.

  Liem Hoang Ngoc, S&D frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiuo krizės laikotarpiu panaudota daug viešųjų finansų – iš pradžių finansinei sistemai gelbėti, vėliau socialiniams ir ekonominiams padariniams švelninti.

Šiomis aplinkybėmis daug kalbama apie valstybės deficitą, kritikuojamos valstybių narių išlaidos, tačiau iš mokesčių gaunamos pajamos lieka antrame plane. Pamirštama, kad kasmet Europos Sąjungoje 200 mlrd. EUR mokesčių nuslepiama, ir tai yra lėšos, kurios galėjo būti panaudotos labai svarbioms atgaivinimo politikos priemonėms, lėšos, kurios mums leistų ramiai spręsti, kaip kai kas kabutėse vadina, demografinio sprogimo klausimą.

Todėl šiandien mūsų aptariami dokumentai tokie svarbūs. Skolų išieškojimo srityje bendrų priemonių nustatymas ir visiškas skaidrumas valstybėse narėse yra gyvybiškai svarbu, jeigu norime užtikrinti, kad nė vienas pilietis, nė viena įmonė negalėtų išvengti fiskalinės atsakomybės ir kad kiekvienas prisidėtų prie bendrų pastangų.

Turime suteikti kiekvienos Europos Sąjungos šalies mokesčių administratoriams jų uždaviniams įgyvendinti reikalingus išteklius. Taip pat turime atkreipti dėmesį į didelę sėkmingos fiskalinės politikos svarbą.

Šiuo metu visi susirūpinę dėl Graikijos. Dabar matome kraštutinius atvejus, prie kurių veda veiksmingos mokesčių sistemos nebuvimas. K. Karamanlio vyriausybei kenkia ne tik krizė; visų pirmiausia tai yra jos pirmtakės politinės drąsos trūkumas nesiimant reformuoti Graikijos mokesčių administravimo sistemos ir taip nesukuriant veiksmingos mokesčių išieškojimo priemonės.

Tikimės, kad sprendžiant šį klausimą Europos Sąjunga pasinaudos visais turimais ištekliais, kad patvirtintų savo solidarumą su Graikija. Tikiuosi, kad mūsų trečiadienio balsavimas bus toks pats kaip balsavimas komitete ir jis šiek tiek paskatins priimti teisės aktus dėl mokesčių išieškojimo.

  Sharon Bowles, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, džiaugiuosi, kad aptariame šiuos pranešimus nepasibaigus Komisijos nario kadencijai, net jeigu taip ir turėtų būti daroma. Komitetas labai stengėsi to siekti. Tačiau, Komisijos nary, daugybe – iš tikrųjų, sakyčiau, daugeliu – klausimų vieni kitiems pritarėme, tačiau, žinoma, nepasiekėme jokio susitarimo. Pvz., susitarėme dėl PVM už prekių įsigijimą Bendrijos viduje, tačiau nuomonės nesutapo dėl bendrosios ir individualiosios atsakomybės už tarpvalstybinius sandorius ir netgi keliais klausimais nusivylėme dėl valstybių narių aplaidumo arba paramos iš jų trūkumo. Vienas tokių pasiūlymų – bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė (angl. CCCTB).

Tačiau šio nusivylimo akivaizdoje pasiūlėte griežtesnes, tradicines kontrolės priemones, grindžiamas bendradarbiavimu, keitimusi informacija ir duomenų prieinamumu. Todėl asmeniškai ir kaip Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkas pasinaudosiu proga jums padėkoti už jūsų darbą ir entuziazmą jūsų kadencijos laikotarpiu. Kaip minėjo kolegos, šiuo sunkmečiu mokesčių srityje dar svarbiau užtikrinti, kad valstybės narės galėtų surinkti visus mokėtinus mokesčius. Su šiuo paskatinimu Taryba privalo siekti didesnės pažangos ateityje. Tie, kurie sąmoningai planuoja nuslėpti mokesčius ar jų išvengti, visuomenei tikrai daro žalą ir neturėtų tikėtis atlaidumo, kai būna sugauti, ir turime turėti jiems pagauti reikalingas priemones.

Konkrečiai administracinio bendradarbiavimo klausimu manau, kad privalomas keitimasis informacija naudingas. Jis susijęs su Santaupų mokesčio direktyva, kurią, tikiuosi, Taryba greitai priims. Tačiau jūsų entuziazmas sprendžiant šį klausimą jau įnešė teigiamų pokyčių tiek ES teritorijoje, tiek ir ne ES. Taip pat palankiai vertinu direktyvą dėl savitarpio pagalbos išieškant reikalavimus, tačiau manau, kad įgyvendinant geriau būtų žemesnė riba. Galiausiai noriu jūsų ir kolegų atsiprašyti, kad nepasiliksiu tolesnėms diskusijoms, tačiau kaip visada šiuose rūmuose darbotvarkės dubliuojasi.

  Philippe Lamberts, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, jau kelios savaitės populiaru nerimauti dėl kai kurių valstybių narių biudžeto deficito. Žinoma, galima kritikuoti tam tikrus viešųjų išlaidų pavyzdžius, – ir neturėtume nuo to susilaikyti, – galima paminėti milijardus eurų subsidijų iškastiniam kurui, tačiau nepamirškime, kad, kaip sakė socialistų EP narys, valstybės deficito padidėjimas pirmiausia yra finansų ir ekonomikos krizės padarinys.

Nemanau, kad patikimo vyriausybes valdymo turėtų mokyti tie, kurie dėl savo polinkio imtis rizikingų operacijų – finansuojamų, norite tikėkite, norite ne, skolintomis lėšomis – sukėlė krizę.

Šiomis aplinkybėmis sutariame, kad dabartinio dydžio valstybės deficitas netvarus, nes jis sumažina Europos galimybes pirmauti pasaulyje ekologiškos naujosios politikos srityje, ko jai labai reikia. Todėl klausimą turime nagrinėti ne tik „išlaidų“, bet ir „pajamų“ prasme ir tai kryptis, kuria vadovaujamės skaitydami šiandien pateiktus pranešimus, ypač M. Alvarez ir L. Domenici pranešimus.

Nustatydami privalomo mokesčių administratorių keitimosi informacija reikalavimą, jie valstybėms narėms suteikia puikias kovos su mokestiniu sukčiavimu priemones. Norėčiau jums priminti, kad metinis mokestinio sukčiavimo mastas siekia 200–250 mlrd. EUR arba du procentus BVP. Dar prieš prabildami apie Europos mokesčių sistemos pertvarką, užsitikrinkime, kad surenkami mokėtini mokesčiai.

Be to, projektuose pritariama, kad būtų nustatyta bendra mokesčio bazė įmonių apmokestinimui, kuri būtų aiškesnė mokesčių mokėtojams ir valstybėms narėms. Tai bus žingsnis į priekį, tačiau tai turėtų sudaryti geresnes sąlygas ne konkurencijai, o bendradarbiavimui. Laikas užkirsti kelią fiskaliniam dempingui, šiai pražūtingai praktikai, kuri kenkia mokesčių surinkimui valstybėse narėse, o kam tai žalinga? Tai žalinga mokesčių mokėtojams ir MVĮ, kurie neturi tiek išteklių, kiek turi didelės tarptautinės įmonės, kad apgautų valstybes nares.

Todėl, mano nuomone, konsoliduota mokesčio bazė yra būtina laipsniško mokesčių tarifų įmonėms suderinimo – tai atitinka mūsų veiksmus PVM srityje – sąlyga, pradedant nuo minimalių ribų nustatymo.

Galiausiai siekiant nustatyti tvarų valstybių narių mokesčių sistemų pagrindą reikės daug didesnių pokyčių: sumažinti iš darbo gaunamų pajamų apmokestinimą ir šį sumažėjimą kompensuoti įvedant progresyvų energijos mokestį – neatsinaujinantiesiems energijos ištekliams – ir finansinių sandorių bei pelno mokestį. Tačiau, kaip sakydavo mano močiutė, tai jau kita istorija.

Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas sveikina M. Alvarez ir L. Domenici parengus puikius pranešimus, kuriuose nėra tik pakartojama ankstesnė Europos Parlamento nuomonė, o keliami aukštesni tikslai ir išreiškiamas praktiškesnis požiūris.

Savo kalbą taip pat užbaigsiu atsisveikindamas su L. Kovácsu. Kai pradėjote dirbti, dar nebuvau EP narys. Kolegos man pasakojo, kad savo veiksmais sudarėte kur kas geresnį įspūdį, nei jis buvo, kai buvote pirmą kartą paskirtas. Todėl mus maloniai nustebinote. Linkiu jums sėkmės.

  Ashley Fox, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjams ir kitiems šešėliniams pranešėjams už dideles jų pastangas rengiant šiuos pranešimus.

Apmokestinimo, ypač bet kokia jo suderinimo forma, klausimas visuomet buvo opus. Turime suderinti vienos bendros rinkos veikimo būtinybę su būtinybe apsaugoti valstybių narių kompetenciją apmokestinimo srityje. Norėčiau pranešti Ph. Lambertsui, kad mokesčių slėpimą geriausia mažinti taikant paprastesnius mokesčius ir nustatant mažesnius mokesčių tarifus. Mokesčių konkurencija labai sveikintina. Ji apsaugo mokesčių mokėtoją nuo godžios valdžios.

Valstybės narės turi turėti laisvę pasirašyti dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis. Jungtinė Karalystė ir JAV lengvai keičiasi informacija dėl jų ankstesnės bendradarbiavimo patirties kovojant su terorizmu. Jeigu tokia informacija būtų dalijamasi visoje ES, daug trečiųjų šalių ateityje atsisakytų pasirašyti panašaus pobūdžio susitarimus. Bendradarbiavimas nutrūktų ir kiltų grėsmė nacionaliniam saugumui.

Raginu EP narius vertinti šiuos pranešimus remiantis praktiniu požiūriu. Turime būti tikri, kad nesiimsime bereikalingo suderinimo, kuris kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

  Nikolaos Chountis, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, aptariamuose pranešimuose, be abejo, dedamos pastangos siekiant Europos Sąjungos lygmeniu sukurti teisinę administracinio bendradarbiavimo tiesioginių ir netiesioginių mokesčių (bet ne PVM ir ne akcizų) srityje sistemą.

Vis dėlto norėčiau pasakyti, kad pasiūlymas dėl direktyvos ir kiti pasiūlymai yra susiję su mokesčių slėpimo ir mokestinio sukčiavimo problema.

Vis dėlto krizės laikotarpiu išryškėjo du mokesčių slėpimo aspektai. Pirmasis susijęs su mokesčių konkurencija Europoje. Ji neskatina valstybių narių solidarumo ir ekonominės bei socialinės sanglaudos. Turime kovoti su šia problema ir ją išspręsti.

Antrasis susijęs lengvatinės prekybos įmonėmis. Kaip visi žinome, šios įmonės yra mokesčių slėpimo ir pinigų plovimo priemonės. Pvz., Graikijos vyriausybės noras tokiems sandoriams paprasčiausiai taikyti 10 proc. mokesčio tarifą yra skandalingas.

Šiomis aplinkybėmis ir, kaip pažymėjo daugelis EP narių, šiuo ekonomikos krizės laikotarpiu, kai visos valstybės narės susiduria su finansiniais sunkumais, net nekalbant apie tai, kad Europos centrinio banko darbo metodai ir Stabilumo pakto taikymo būdas yra netinkami, nes, užuot sprendę problemą, ją tik pagilina, problemas, tarp jų mokesčių slėpimo problemą, turime spręsti bendrai.

Privalome kovoti su mokesčių slėpimo ir mokestinio sukčiavimo problema, kad vyriausybės turėtų pajamų, kai jų prireiks perskirstymo ir plėtros politikos priemonėms.

  Godfrey Bloom, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, apmokestinimas, kaip sąvoka, per pastaruosius 3 000 metų ne itin pasikeitė, ar ne? Turtingieji ir galingieji vagia pinigus iš paprastų žmonių, kad patys galėtų geriau gyventi.

Šiais laikais pasikeitė tai, kad dabar apmokestinimas „naudingas mokesčio mokėtojui“: kažkokiu būdu esame apmokestinami pro bono.

Kad ši išgalvota nuostata išliktų, periodiškai sugalvojame gąsdinimo priemonių, kad įbaugintume žmones paklusti. Naujausia iš šių priemonių yra, žinoma, tai, kad jeigu nesumokėsime ekologinių mokesčių, visi mirsime. Tai primena viduramžių religijas – argi ne? – kuriose elgtasi taip pat: sumokėk arba dek pragare.

Mokesčių suderinimas – šiuolaikinių politikų sluoksnio svajonė, siekiant užtikrinti, kad nė viena vyriausybė nepavogtų per mažai iš savo žmonių, galima sakyti, tai tam tikras vagių kartelis.

Jeigu tikrai norite suderinti mokesčius, norėčiau pasiūlyti, kad Komisija ir biurokratai mokėtų tokius pačius mokesčius kaip rinkėjai, kad jie neštų tokią pat mokestinę naštą kaip visi kiti, kol rinkėjai nešturmuoja šio pastato ir nepakaria mus ant gegnių, kam jie turi visišką teisę.

  Hans-Peter Martin (NI). – (DE) Pone pirmininke, turime persvarstyti demokratinį procesą. Kaip jaunas autorius ir žurnalistas mokėdavau 62 proc. mokesčių idėjiniu pagrindu, nes buvau įsitikinęs ir įsivaizdavau, kad mus valdo geri žmonės. Vis dėlto tapęs Europos Parlamento nariu pamačiau, kas iš tikrųjų daroma su iš mokesčių gaunamomis pajamomis. Anuomet kasmet mokėdavome milijonus šilingų. Šiose diskusijose dėl gero mokesčių valdymo skatinimo susirūpinimą kelia tai, kad vertiname ne mūsų pačių išlaidas, o tiesiog kalbame apie bloguosius mokestinius sukčius.

Anuomet, kai buvo taikomas 62 proc. mokesčio tarifas, mano patarėjas mokesčių klausimais buvo Christoph Matznetter, kuris vėliau tapo Austrijos valstybės sekretoriumi finansų klausimais. Jis man pasakė: „Tu klysti, Vorarlbergai, išvyk į užsienį, į Lichtenšteiną arba į Šveicariją!“ Aš taip nepasielgiau, tačiau kiti pasielgė. Vis dėlto jeigu atsižvelgiant į šią patirtį klausimą nagrinėsime iš protingo ir racionalaus žmogaus, kuris niekada nedirbo valstybės tarnyboje, kuriam nebuvo mokamos socialinio draudimo sistemos išmokos, kuris, priešingai nei didžioji dalis čia susirinkusių EP narių, aktyviai nedalyvavo kurioje nors viešojoje srityje, pusės, tada turime išsikelti klausimą, kaip pagaliau aš galiu apsaugoti savo sunkiai uždirbtus pinigus nuo šio švaistymo?

Mano pasiūlymas būtų toks: pradėkime tada, kai galėsime parodyti, jog nuovoki administracija naudos pinigus protingai, t. y. su mumis pačiais. Kodėl mums reikia 200 papildomų darbo vietų? Kodėl reikia finansuoti slidinėjimo pamokas mokykloje šią savaitę? Kam viso to reikia? Jeigu iš tikrųjų siekiama rimtai vertinti kovą su mokesčių rojais, reikalavimų išieškojimą ir žmonių įtraukimą į Europos Sąjungos projektą, turime pradėti nuo savęs ir parodyti žmonėms, kad institucijos, kurioms mes atstovaujame, naudoja mokesčių mokėtojų pinigus protingai. Priešingu atveju ir toliau prarasime iš mokesčių surenkamas pajamas, neturėdami jokio pagrindo raginti šiuos žmones atsiskaityti.

  Enikõ Gyõri (PPE). – (HU) Ponios ir ponai, 4 proc. siekiantis BVP sumažėjimas, 21 mln. ES piliečių bedarbių, procedūra dėl perviršinio deficito prieš dvidešimt valstybių narių, 80 proc. siekianti valstybės skola. Atsižvelgdama į tokią padėtį Europos Sąjungoje klausiu: ar galime sau leisti tokią prabangą leisdami milijardams mokestinių lėšų tiesiog nutekėti? Nepriimtina, kad aukodami dideles lėšas ekonomikai skatinti ir darbo vietoms išlaikyti, ES nepasistūmėjome į priekį ieškodami būdų, pvz., kaip pagerinti gėdingą 5 proc. tarpvalstybinių mokėtinų mokesčių išieškojimo rodiklį. Arba, ar derėtų išplėsti privalomo keitimosi informacija reikalavimo taikymą visoms pajamoms, kartu pašalinant poreikį vyriausybėms gauti informaciją apie neapmokestintas piliečių pajamas, naudojamas kokioms nors investicijoms, iš pavogtų duomenų laikmenų.

Šiuo metu mokestinio sukčiavimo mastas yra dvigubai didesnis nei visas ES biudžetas. Esu įsitikinusi, kad siekdami kovoti su mokestiniu sukčiavimu valstybių narių mokesčių administratoriai privalo bendradarbiauti. Niekas neturėtų prisidengti banko paslaptimi, tad panaikinkime tariamus mokesčių rojus Europos Sąjungoje netgi kai tai, gerbiamieji kolegos EP nariai, žalinga suinteresuotosioms valstybėms narėms. Pirmenybė turėtų būti teikiama visai Europai, o ne šališkam požiūriui. Sąžiningi mokesčius mokantys piliečiai iš ES iš mūsų tikisi bent taisyklių, kurios būtų taikomos visiems vienodai be išimčių.

L. Domenicio pranešime nurodoma, kaip užkirsti kelią nesąžiningai veiklai. Dabar diskutuojame ne apie mokesčių suderinimą, bet apie tai, kaip padedant kitiems, jeigu tokios pagalbos reikia, išieškoti mokesčius, nustatytus pagal kiekvienos valstybės narės taisykles. Visų kitų mums pateikto mokestinio paketo aspektų tikslas toks pats. PPE vardu L. Domenicio pranešimą, kuriam kitos frakcijos taip pat pritarė, papildžiau keliais pasiūlymais. Pirmiausia pasiūliau sukurti skatinimo sistemą, kuri užtikrintų, kad tarpvalstybinių mokesčių išieškotojo vardu veikiančios valstybės narės, gautų dalį išieškotų mokesčių sumos. Taip galime pagerinti neužtikrintą mokesčių administratorių bendradarbiavimą. Antra, pasinaudodami pelno palyginimo sistema galime imtis veiksmingų priemonių visų pirma kovodami su tarptautinėmis įmonėmis, kurios manipuliuoja pardavimo kainomis grupės viduje, kad nuslėptų mokesčius. Žinau, kad Komisijos nariui L. Kovácsui šiuo klausimu kyla abejonių, tačiau manau, kad galima pradėti dirbti šia kryptimi.

Galiausiai džiaugiuosi, kad Komisija pritaria, jog reikia griežtinti keitimosi informacija reikalavimus, kaip nurodyta dvylikos valstybių taikomame OECD pavyzdiniame susitarime. Manau, kad dirbdami šia linkme galime priartėti prie tikslo – sąžiningos mokesčių politikos.

  Olle Ludvigsson (S&D). – (SV) Pone pirmininke, šįvakar aptariame tam tikras kovos su įvairaus pobūdžio mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu priemones. Tai labai svarbūs klausimai. Būtų labai sveikintina, jeigu ES mes galėtume taip kaip siūloma sutvirtinti savo priemones ir bendradarbiavimą kovojant su mokesčių slėpimo problema.

Dėl ekonomikos ir finansų krizės anksčiau suvokėme, kad mūsų mokesčių sistemas reikia padaryti kuo veiksmingesnes, patikimesnes ir teisingesnes. Pritariu pasiūlymui plačiau taikyti atvirkštinio apmokestinimo sistemą. Be kita ko, tai yra labai svarbus žingsnis tęsiant kovą su klimato kaita. Iki 2013 m., kai taršos leidimais bus pradėta prekiauti aukcione, turime sukurti patikimą prekybos sistemą, kuriai neturės įtakos sukčiavimas PVM srityje ir panašios problemos. Atvirkštinio apmokestinimo sistema greičiausiai bus puikus būdas užkirsti kelią tokiam sukčiavimui PVM srityje. Ji užtikrins sistemos patikimumą ir veiksmingumą.

Labai konstruktyviai dirbta rengiant pranešimą dėl atvirkštinio apmokestinimo sistemos. Džiaugiuosi, kad Komisija, Taryba ir suinteresuotieji kolegos EP nariai atkakliai siekė, kad būtų greitai surastas tinkamas sprendimas. Svarbiausias pranešimo aspektas – išsamaus vertinimo sistemos, kurioje taikomi vienodi kriterijai, sukūrimas. Labai svarbu, kad atidžiai stebėtume šio atvirkštinio apmokestinimo sistemos praktinį veiksmingumą atitinkamoje srityje. Pasiūlytos kovos su mokesčių slėpimu priemonės yra vienas iš svarbių žingsnių, tačiau laikytinas maža platesnio masto ilgalaikio proceso dalimi.

Šioje srityje dar reikia daug nuveikti. Turėtų būti sustiprintas ES bendradarbiavimas ir ES turėtų vadovauti sudarant veiksmingus tarptautinius susitarimus dėl kovos su mokesčių slėpimo problema.

  Sylvie Goulard (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, šis tariamai labiau techninio pobūdžio paketas iš tikrųjų susijęs su tam tikrais itin politiniais klausimais. Pirma, administracinis valstybių narių bendradarbiavimas mokesčių srityje yra labai svarbus klausimas vidaus rinkos požiūriu. Manau, svarbu tai pažymėti, nes laisvas asmenų ir kapitalo judėjimas yra vienas iš labiausiai vertinamų Europos Sąjungos acquis, kurį taip branginame. Tačiau dėl jo neturi atsirasti neteisingo apmokestinimo, kai sumanūs ir judūs piliečiai nuslepia savo mokestinius įsipareigojimus, o sėslesniems piliečiams jie vis tiek taikomi.

Jis neturėtų skatinti valstybių konkurencijos, t. y. sukčiavimo ar mokesčių slėpimo. Tai paaiškina, kodėl palankiai vertiname konsoliduotą mokesčio bazę, taikomą apmokestinant įmones, ir privalomą valstybių narių keitimąsi informacija, ką jau aptarėme.

Jeigu A. Lulling būtų pasilikusi, jai būčiau galėjusi pasakyti, kad pilietinių laisvių klausimas iš tikrųjų iškyla tada, kai kalbama apie keitimąsi slaptais duomenimis, bet, mano nuomone, yra labai didelis skirtumas tarp duomenų, kuriais galime keistis su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, – kitaip tariant, vidaus rinkoje ir vidaus paslaugų rinkoje, – ir duomenų, kuriais keičiamės su kitomis, netgi tokiomis draugiškomis šalimis kaip Jungtinės Valstijos.

Antrasis itin politinis, ypač po krizės, klausimas – kova su mokesčių rojų problema, taip pat su šešėlinių zonų, – arba nuolaidžiavimo praktikos, – kurių, deja, vis dar yra Europos Sąjungoje arba asocijuotose teritorijose, problema. Po G20 susitikimo deklaracijų piliečiai tikisi rezultatų ir Europos Sąjungos patikimumo. Tai buvo daugybės pakeitimų motyvas ir manau, kad šis Parlamentas turi teikti daugiau svarbos šiai problemai.

Galiausiai baigdama savo kalbą norėčiau tarti kelis žodžius L. Kovácsui – gan retai pasitaiko galimybė atsisveikinti su kuo nors kadencijos paskutinį vakarą – ir visų pirma duoti nedidelį patarimą paskirtajam Komisijos nariui A. Šemetai, kurio pirmus veiksmus šioje srityje vertinome palankiai kaip ir antrosios J. M. Barosso Komisijos, kuri, regis, pasiryžusi spręsti šią problemą visų pirma M. Monti patikėdama parengti pranešimą dėl vidaus rinkos, kuriame būtų aptariami visi šie aspektai, pirmuosius veiksmus.

Manau, kad neatsižvelgiant į valstybių narių pasipriešinimą ir nenorą būtent Komisija turėtų dirbti taip, kaip jūs, pone L. Kovácsai, galėjote dirbti ir naudotis savo iniciatyvos galiomis, bet, galbūt, dar didesniu mastu. Valstybių narių ižduose lėšų nėra. Apmokestinimas – tai dar vienas būdas juos pripildyti ir mes tam pritariame, jeigu tai bus daroma protingai.

  Eva Joly (Verts/ALE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, dėl L. Domenicini pastangų pranešimas, dėl kurio šią savaitę galutinai balsuosime, yra labai kokybiškai parengtas. Nuoširdžiai tikiuosi, kad per trečiadieninio plenarinį posėdį jis bus patvirtintas. Daugelis jame pateiktų patobulinimų dėl finansų skaidrumo, mokesčių politikos ir kovos su mokesčių rojų problema, į kurios svarbiausius padarinius jame pagrįstai atkreipiamas dėmesys, tiesiog neturi precedento.

Pirma, reikėtų palankiai vertinti tai, kad dokumente pripažįstami dideli iki šiol naudotų kovos su mokesčių rojais priemonių trūkumai. Kalbant oficialiai vartojamais terminais susitarimų dėl mokesčių ir OECD nebendradarbiaujančių teritorijų sąrašų nepakanka ir jie netgi yra dalis problemos, kuri jais turėtų būti sprendžiama.

Todėl šiame pranešime pateikti pasiūlymai, kuriuose keliami aukštesni tikslai, patvirtinti naują mokesčių rojų sąvoką ir įvesti naujas priemones, įskaitant sankcijas, siekiant padėti kovoti su šiomis problemomis, yra labai svarbūs. Toks akivaizdžiai yra pasiūlymas tiek Europos Sąjungos, tiek tarptautiniu lygmenimis įvesti privalomą keitimąsi informacija apie mokesčius.

Toks taip pat yra pasiūlymas apskaitą vesti kiekvienoje šalyje, ko pranešime reikalaujama ir kas sudarys sąlygas įvertinti realią įmonių veiklą šalyse, kuriose jos yra įsisteigusios, ir patikrinti, ar jos iš tikrųjų sumoka mokesčius, kuriuos pagrįstai turi toje šalyje sumokėti. Tai du pagrindiniai reikalavimai, kuriuos ilgą laiką rėmė daug ekspertų. Galime tik pasidžiaugti, kad Europos Parlamentas juos patvirtina ir taip taps viena iš aktyviausiai šioje kovoje dalyvaujančių institucijų.

Ponios ir ponai, mokesčių rojų problema nėra tik techninio pobūdžio klausimas. Ji siejasi su svarbiausiais pasirinkimais. Ar norime besivystančioms šalims sudaryti sąlygas pasinaudoti savo ištekliais, o ne leisti, kad jie būtų konfiskuojami? Ar norime užtikrinti, kad visos mūsų įmonės ir bendrapiliečiai pagal galimybes prisidėtų prie pilietinio gyvenimo finansavimo? Balsuodami už L. Domenici pranešimą, į visus šiuos klausimus atsakysime teigiamai. Tokiu atsakymu galime tik didžiuotis.

Asmeniškai norėčiau padėkoti L. Kovácsui už seminarą, kurį kartu organizavome gruodžio 9 d. Briuselyje siekdami, kad šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę. Ačiū ir sėkmės.

  Ivo Strejček (ECR). – (CS) Pone pirmininke, Komisijos nary, šiandien aptariame ekonominiu ir politiniu požiūriu prieštaravimus keliančių pasiūlymų paketą, kuriais turėtume iš esmės pagerinti bendradarbiavimą mokesčių srityje. Mokestinis sukčiavimas neabejotinai yra pagrindinė valstybės biudžeto įplaukas mažinanti problema. Tačiau kokios yra mokesčių slėpimo priežastys ir kokie yra mokestinių sukčių motyvai?

Pirma – dideli mokesčių tarifai. Kuo mokesčiai didesni, tuo labiau mokesčių mokėtojai ieškos būdų išvengti savo mokestinių įsipareigojimų. Šią puikiai žinomą ekonominę tiesą privalome prisiminti ypač šiandien, kai didžioji dauguma politikų mano, kad viešųjų finansų deficito problema bus išspręsta didesniais mokesčiais, kitaip tariant, biudžeto įplaukomis, o ne dideliu išlaidų mažinimu. Norėčiau pateikti dar vieną pastabą, t. y. kad būtent dėl to mokesčių rojai ir egzistuoja, nes žmonės savo turtą perkelia į vietoves, kur taikomi mažesni mokesčiai. Jeigu norite panaikinti arba sumažinti mokesčių rojų, turite mažinti mokesčius.

Antra svarbi mokesčių slėpimo priežastis – mokesčių sistemų neaiškumas ir sudėtingumas. Kuo daugiau išimčių, tuo didesnis sukčiavimo mastas. Statistiniai duomenys ir įvairių tyrimų išvados patvirtina, kad, pvz., PVM surinkimo sunkumus visų pirma sukelia painūs išaiškinimai ir tūkstančiai įvairiausių išimčių. Deja, bet nei Komisija, nei EP nariai nesiūlo valstybėms narėms mažinti mokesčių arba imtis svarbių pakeitimų, kurie užtikrintų mokesčių jurisdikcijų aiškumą.

Prieštaringai vertinami pasiūlymai: nustatomas principas, kad privaloma dalytis informacija apie mokesčių mokėtojus; antra, privaloma informacija apie mokesčių mokėtojus tiksliai nurodoma ir akivaizdu, kad tai slapta informacija; trečia, įpareigojimas dalytis informacija apie visų tipų mokesčius nustatomas pirmą kartą ir, ketvirta, pažeidžiama bankų paslaptis – tai nauja teisėkūros srityje.

  Miguel Portas (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, šios diskusijos labai svarbios, nes vyriausybės ir pati Komisija mums nurodė, kad artimoje ateityje išėjimo iš krizės strategijos įgyvendinimas bus grindžiamas esminio viešosioms investicijoms skirtų išlaidų ir socialinių išlaidų mažinimo planų įgyvendinimu. Remdamiesi įvairiuose šiandien aptartuose pranešimuose pateikta nuoseklia informacija matome, kad tolesnių veiksmų galime imtis kitomis, geresnėmis, priemonėmis, kurios padidins mokesčių mokėtojų sąžiningumą ir pasitenkinimą!

Ir šios priemonės taip pat vertintinos kaip krizės įveikimo priemonės pajamų požiūriu, – daugiausia pajamų požiūriu, – nes jomis bus padarytas galas mokesčių rojų ir didelių įmonių bei bankų sistemos mokestinio sukčiavimo sukeltam košmarui.

Būtent todėl labai pritariu L. Domenici pranešimui, kuriame nurodoma, kad dedamos nepakankamos pastangos siekiant panaikinti bankų paslaptį. Būtent tai ir turime padaryti, nes tiesa, kad šiek tiek teisingumo ekonomikoje dar niekam nepakenkė.

  Arturs Krišjānis Kariņš (PPE). – (LV) Pone pirmininke, Komisijos nary, kalbame ne apie tai, ar pritariame, ar nepritariame kovai su mokestiniu sukčiavimu. Žinoma, kad pritariame. Veikiau kyla klausimas dėl priemonių, kurių ketiname imtis, kad pasiektume šį tikslą. Šiuo metu valstybėse narėse padėtis tokia, kad tam tikros valstybės tyčia nesidalija informacija apie mokesčių mokėtojus su kitomis valstybėmis narėmis net jeigu yra prašomos. Aptariamas pasiūlymas susijęs su privalomo keitimosi informacija sistemos įvedimu, pagal kurią mokesčių administratoriai keisis visa informacija apie užsienyje esančius piliečius ir įmones. Mano nuomone, neatsižvelgiant į keitimosi informacija formą, svarbu, kad nebūtų didinama biurokratija. Šiuo metu Europos Sąjunga išgyvena krizę – nedarbas Ispanijoje siekia beveik 20 proc., Latvijoje jis viršija 20 proc., daugumoje kitų šalių jis gerokai viršija 10 proc. Deja, tai didėjanti tendencija. Todėl valstybės narės priverstos mažinti valstybės išlaidas, o tai iš tikrųjų tiesiogiai prieštarauja biurokratinio aparato didinimui. Negalime sau leisti didinti biurokratinio aparato. Tačiau dėl šios privalomo keitimosi informacija sistemos įvedimo neabejotinai padidės biurokratinis aparatas. Mano nuomone, Europos mokesčių mokėtojai šiuo metu tiesiog negalės jos išlaikyti. Manau, kad turėtume aptarti kitą pasiūlymą, būtent, galbūt, nesiimti kraštutinių priemonių, t. y. privalomai keistis visa informacija, bet vietoj to bent užtikrinti, kad visos valstybės narės keistųsi informacija gavusios prašymą. Taigi apibendrinant – privalomas keitimasis informacija gavus prašymą. Ačiū.

  Arlene McCarthy (S&D). – Pone pirmininke, atsižvelgiant į tai, kad kasmet prarandame 200 mlrd. EUR, kova su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu ES turi išlikti šio Parlamento, Europos Komisijos ir valstybių narių vyriausybių prioritetu. Netikiu, kad kas nors šiuose rūmuose mano, jog teisė į privatumą tai teisė slėpti mokesčius.

Žinoma, visuotinai sutariama, kad dėl to, kad nėra gero mokesčių valymo, skatinamas mokestinis sukčiavimas ir mokesčių slėpimas. Mokestinis sukčiavimas daro didelį poveikį nacionaliniams biudžetams. Jis atima gyvybiškai svarbius viešųjų paslaugų, sveikatos, švietimo ir mokslinių tyrimų išteklius. Be to, vadovaujantis geraširdiškumo principais labai turtingų subjektų ir pasaulinių korporacijų slepiami mokesčiai daro didelį poveikį daugiau kaip penkių milijonų vaikų besivystančiose šalyse gyvenimams.

Skurdžiausiose besivystančiose šalyse iš valstybės apgaule išviliojama 92 mlrd. EUR iš mokesčių gaunamų pajamų, o, Pasaulio banko vertinimu, trečdalio šios sumos – 30–34 mlrd. EUR – pakaktų Tūkstantmečio vystymosi tikslams finansuoti. Dar labiau piktina tai, kad Jungtinės Karalystės labdaros organizacija Christian Aid tvirtina, kad mokesčių rojuose slepiama apie 7 trln. EUR.

Todėl šiuose pranešimuose siūlomi veiksmai ir rekomendacijos yra labai svarbūs siekiant sudaryti vienodas sąlygas ir sprendžiant nukrypimo nuo reikalavimų ir piktnaudžiavimo problemas, kurios palankios šioms mokesčių slėpimo ir mokestinio sukčiavimo sistemoms. Lengvatinėse sąskaitose laikomas turtas šiuo metu prilygsta trečdaliui pasaulio turto...

(Atsižvelgdamas į vertėjų interesus pirmininkas paprašė kalbėtojos kalbėti lėčiau)

…pusė pasaulio prekybos vykdoma per mokesčių rojus ir jau imta aktyviau spręsti šią problemą. Mokesčių rojai tiriami, o ES ir OECD pateikiami pasiūlymai.

Glaudesnis bendradarbiavimas yra vienintelis būdas ką noras pasiekti. Tai nesumažina valstybių nepriklausomybės, bet priešingai – tvirtina ir stiprina nacionalines mokesčių sistemas, užkertant kelią tiems, kurie siekia pakenkti šių sistemų vientisumui ir veikimui.

Bent vieną pasaulinės finansų krizės pamoką išmokome – mums reikia aiškesnių ir skaidresnių finansinių sandorių. Todėl pritariu mūsų pranešėjų pateiktiems pasiūlymams, kad turi būti siekiama visuotinio susitarimo ir nustatomas reikalavimas privalomai keistis informacija apie mokesčius.

Norėčiau baigti savo kalbą pasakydama, kad tų, kurie dangstydamiesi panika dėl duomenų privatumo siekia sušvelninti šiuos pasiūlymus, ketinimai yra nerimti ir jie nesiekia aukštų tikslų padedant imtis visuotinių kovos su mokesčių slėpimo problema ir gero valdymo, gero pilietiškumo ir socialinės atsakomybės skatinimo veiksmų.

  Wolf Klinz (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, sukčiavimas PVM srityje nėra tik nekalta nuodėmė. Tai nusikaltimas ir problema, kuri laikui bėgant didėja arba mažėja. Remiantis naujausiais duomenimis piliečiai, taigi mokesčių mokėtojai, praranda iki 100 mlrd. EUR per metus, galbūt net daugiau.

Didėjant valstybės skolai ir gilėjant krizei piliečiai nesidžiaugia tuo, kad Europos Sąjunga iki šiol negalėjo išspręsti šios problemos. Todėl palankiai vertinu naują bandymą įvesti atvirkštinio apmokestinimo sistemą, dėl kurios balsuosime poryt. Atvirkštinio apmokestinimo sistema siekiame veiksmingai pašalinti arba bent sumažinti PVM slėpimo problemą. Tačiau turime luktelėti ir įvertinti, ar ši sistema kaip tikėtasi padidins iš PVM gaunamas pajamas ir skatins nesukčiauti. Vis dėlto verta pamėginti. Atidžiai stebėsime sistema, kuri remiantis dabartiniais duomenimis galios iki 2014 m., pasiektus rezultatus ir kritiškai įvertinsime.

Vis dėlto būčiau norėjęs padaryti vieną konkretų pakeitimą: palaikau nuomonę, kad įmonės, kurios deramai vykdo rūpestingumo pareigą, kai tikrinamas jų PVM registracijos numeris, turėtų būti atleidžiamos nuo atsakomybės net jeigu gavėjas sukčiauja. Atvirai apgailestauju, kad šis mano pakeitimas nesusilaukė daugumos palaikymo Ekonomikos ir pinigų politikos komitete.

  Vicky Ford (ECR). – Pone pirmininke, mokestinis sukčiavimas tai nusikaltimas, dėl kurio apiplėšiamos ne tik vyriausybės, bet ir kiekvienas mokesčių mokėtojas, kiekvienas pilietis, kuris laiku sumoka savo mokesčius. OECD, G20 ir įvairūs Parlamento pranešėjai labai gerai padirbėjo siekiant padėti kovoti su mokestiniu sukčiavimu. Konkrečiai norėčiau pakalbėti dėl L. Domenici pranešimo ir padėkoti jam už didelį skaidrumą, kurį jis parodė kartu dirbant Parlamente tobulinant šį dokumentą. Vis dėlto susirūpinimą kelia trys aspektai.

Pirma, rūpestį kelia tai, kad kova su mokestiniu sukčiavimu neturėtų būti naudojamasi kaip pretekstu tų, kurie nori pradėti diskusijas dėl mokesčių suderinimo visoje ES. Tekste užsiminta apie bendrą konsoliduotą mokesčio bazę ir manau, kad prieš išsakant kokius nors tų diskusijų argumentus už ir prieš derėtų palaukti, kol Komisija šiemet mums pateiks poveikio vertinimą.

Antras aspektas susijęs su prieštaringu klausimu dėl keitimosi informacija. Visiškai akivaizdu, kad tam tikromis aplinkybėmis reikia geriau keistis informacija ir iš tikrųjų privalomas keitimasis informacija, kaip ir santaupų mokestis, tikrai turi pranašumų. Šiame dokumente pateikta taikymo sritis gerokai platesnė ir privalomo keitimosi informacija reikalaujama visose srityse. Būčiau labiau norėjusi, kad būtų buvęs išnagrinėtas kiekvienas konkretus atvejis, siekiant įsitikinti, kad mums to reikia.

Trečia, L. Domenici pranešime siūloma apmokestinti finansinius srautus į tam tikras jurisdikcijas visoje ES ir iš jų. Kaip pažymėjo Komisijos narys, galioja įvairios sankcijos ir paskatos, kuriomis galima pasinaudoti siekiant skatinti gerą elgesį šioje srityje. Man didelį susirūpinimą kelia tai, kad atsižvelgiant į šiuos žodžius dėl apmokestinimo visoje ES vos dėl vieno pasiūlymo galime žengti žingsnį atgal, o tai sukeltų labai didelių prieštaravimų.

  Diogo Feio (PPE). – (PT) Pone pirmininke, nagrinėdami šiuos keturis pranešimus, kurių struktūra techniniu požiūriu išoriškai labai aiški, diskutuojame sunkiais politiniais klausimais. Pirma, aiškumo sumetimais: su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu turėtų būti kovojama nuolat. Tai reikia daryti iš pagarbos mokesčių mokėtojams, kurie laikosi taisyklių.

Šiuo klausimu taip pat noriu paaiškinti, kad tai nėra konkrečiai su kokia nors krize susijęs klausimas. Tai viešosios moralės klausimas. Europos Sąjunga ir valstybės narės taip pat turėtų diskutuoti dėl kitų su mokesčių konkurencija susijusių klausimų lygiai taip, kaip dėl šio klausimo, siekiant apmokestinimo politika skatinti ekonomikos augimą.

Kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu taip pat reikia įvertinti teisės aktų požiūriu. Teisės aktai privalo būti aiškūs. Teisės aktai turi būti aiškūs, o administracijos įstaigos taip pat turi elgtis tinkamai. Būtent todėl svarbus keitimosi informacija klausimas, kai reikia nagrinėti sprendimus, kuriuos priėmė pirmiausia tokios tarptautinės organizacijos kaip OECD, iš tikrųjų išanalizavusios šį klausimą. Keitimosi informacija patirtis šiuo požiūriu turi esminę reikšmę, kad teoriškai gerai vertintinos priemonės nedarytų priešingo poveikio praktikoje.

Konkrečiai dėl mokesčių rojų klausimo turime pritarti G20 sprendimams ir padarytai pažangai ir visų pirma turime atsiminti, kad priemonės šioje srityje turi būti tinkamos, proporcingos ir veiksmingos.

  Elisa Ferreira (S&D). – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nary, štai kai kurie faktai, kuriuos verta įsiminti: OECD duomenimis, 2008 m. 5–7 trln. EUR siekiantis turtas buvo slepiamas mokesčių rojuose. Europos Sąjungoje, kaip jau šiandien buvo minėta, nuslėptų mokesčių suma sudaro 2–2,5 proc. ES turto, t. y. dukart už ES biudžetą didesnė suma.

Dabar taip pat neabejotina, kad mokesčių rojai, naujų finansinių produktų neapibrėžtumas, administracinio bendradarbiavimo nebuvimas, netinkamas rinkų reguliavimas ir stebėsena, taip pat per dideli ūkinių subjektų užmojai prisidėjo prie didelės krizės, kurią šiuo metu išgyvename.

Pasaulyje stumiamasi į priekį ir mokomės iš padarytų klaidų, mokomės remdamiesi Tarptautinio valiutos fondo, OECD, G20 ir Finansinio stabilumo fondo iniciatyva parengtais nurodymais. Europos Sąjunga, ypač vadovaujant L. Kovácsui, kurį norėčiau pasveikinti, dalyvavo įvairiose iniciatyvose. Jos apima administracinį bendradarbiavimą, Santaupų mokesčio direktyvą, pagalbą išieškant skolas, elgesio kodeksą, taip pat glaudesnį Belgijos, Austrijos, Liuksemburgo, Meno Salos ir net kaimyninių šalių – Šveicarijos, Monako ir Lichtenšteino – bendradarbiavimą.

Tačiau svarbu, kad šiomis bendromis pastangomis nepasiektume to, ką taip puikiai aprašė L. Domenici tėvynainis, knygoje Leopardo rašydamas, kad daug ką reikia pakeisti, jeigu norima, kad viskas išliktų taip pat. Tai pavyzdys, kaip neturi nutikti!

Europos piliečiai susiduria su nedarbo problema, jiems didinami mokesčiai ir jie praranda pagrindines išėjimo į pensiją teises. Mažosios ir vidutinės įmonės negauna paskolų ir nuostoliai labai dideli. Būtent šie piliečiai – kaip ir jų atstovai šiame Parlamente – tikisi, kad pasimokysime iš klaidų ir iš tikrųjų užtikrinsime konkurenciją, teisingumą, skaidrumą ir sąžiningą elgesį Europos Sąjungoje.

Šie keturi pranešimai, visų pirma L. Domenici ir M. Alvarez pranešimai, atitinka šiuos principus. Tikiuosi, kad šie pranešimai susilauks didelio šių rūmų narių palaikymo ir nurodys Europos Sąjungai politinę kryptį, kurios jai reikia, kad tinkamai pasimokytų iš klaidų ir kad tai būtų pripažinta tarptautiniu mastu.

  Olle Schmidt (ALDE). – (SV) Pone pirmininke, visi žinome, kad, kaip girdėjome, mokesčiai yra opus klausimas. Valstybės narės gan pagrįstai mokesčių sritį vertina kaip visų pirma nacionalinės reikšmės klausimą. Tačiau baigiantis finansų krizei vis daugiau šalių suvokia, kad bendradarbiavimą ES reikia pagerinti.

Mokesčių konkurencija sveikintina. Vis dėlto taisyklės privalo būti teisingos ir nė viena valstybė narė neturėtų gauti naudos iš savo taisyklių, naudojamų slėpti mokesčiams. Mokestinis sukčiavimas neteisėtas, jis prieštarauja moralės principams ir iškreipia padėtį ES valstybėse narėse.

Galime kritikuoti mokesčių naštą savo šalyse. Pats buvau žinomas kaip toks kritikas. Tačiau turime stengtis keisti politiką savo šalyse užuot išsisukinėję nuo savo atsakomybės. Veiksmingiausią keitimąsi informacija užtikrina privalomai taikoma tvarka. ES dažnai kritikuoja įvairaus pobūdžio mokesčių rojus. Todėl svarbu parodyti, kad viduje taip pat dirbame siekdami didesnio mokesčių srities skaidrumo, aiškumo ir bendradarbiavimo šioje srityje kartu paisydami privataus gyvenimo neliečiamumo principo.

Siekdama išvengti bereikalingų administracinių išlaidų naštos ir nustatyti aiškesnį teisinį pagrindą Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija pateikė pakeitimą, kuriuo remiantis valstybė narė negali būti įpareigota padėti kitai valstybei narei, jeigu informacija susijusi su mažesne kaip 1 500 EUR suma per metus. Manau, kad taip nustatoma aiški valdžios institucijų įgaliojimų riba ir, kaip suprantu, L. Kovács pritaria šiam pakeitimui.

Galiausiai norėčiau padėkoti dar aštuoniolika ar nesvarbu kiek valandų eisiančiam Komisijos nario pareigas L. Kovácsui. Buvo garbė su jumis bendradarbiauti. Ne visus tikslus pasiekėte, tačiau dėjote visas pastangas. Ačiū ir sėkmės.

  Jacek Włosowicz (ECR). – (PL) Pone pirmininke, per savo šeštąją kadenciją Europos Komisija priėmė tam tikrus teisės aktų pasiūlymus kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu Europos Sąjungoje. Šiuo atveju svarbiausias buvo pasiūlymas dėl direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje. Dėl to, kad ji buvo patvirtinta praktiškai visose valstybėse narėse, dabar galiojanti direktyva neabejotinai buvo pirmasis žingsnis link administracinio bendradarbiavimo šioje srityje, nors buvo akivaizdu, kad įgyvendinimo požiūriu konkrečių rezultatų trūko. Tačiau šiame pasiūlyme stiprinama valstybių narių nacionalinė nepriklausomybė apmokestinimo srityje kiekvienoje šalyje užtikrinant tikslesnį ir veiksmingesnį iš mokesčių gaunamų pajamų valdymą ir intensyvinant Europos integracijos procesą, kurio vis labiau reikia apmokestinimo srityje politiniu ir ekonominiu bei administraciniu požiūriais.

  Thomas Mann (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ačiū, Komisijos nary L. Kovácsai, už puikų darbą. ES valstybių narių administracinis bendradarbiavimas apmokestinimo srityje, kuris priklauso mano kompetencijos sričiai, yra didelis užmojis. Jo reikia, nes mokesčių slėpimas nėra tik nedidelė nuodėmė. Tai turi tarpvalstybinių padarinių.

Kovojant su mokestiniu sukčiavimu ir abejotinais mokesčių rojais turime dirbti kartu. Valstybės narės akivaizdžiai klysta manydamos, kad ne visas problemas galima išspręsti europiniu lygmeniu. Turėtume imtis ir kitų veiksmų, ne tik svarstyti galimybę įsigyti neteisėtus duomenis apie sukčius, nors dėl šio įsigijimo kyla daug teisinių problemų, ir tai klausimas, dėl kurio Vokietijoje daug ginčijomės. Tačiau tikrai tikėtina, kad toks įsigijimas reikalingas.

Šioje direktyvoje palankiai vertinu, pirma, numatytą privalomą mokesčių administratorių keitimąsi informacija; antra, patobulintą administracijų darbuotojų tarpusavio keitimosi procedūrą; ir, trečia, neatidėliotinai reikalingą toli gražu ne tik ES teisės aktų dėl bankų paslapties reikalavimų sušvelninimo priemonę.

Žinoma, reikia pašalinti tam tikras kliūtis, visų pirma išspręsti duomenų keitimosi ir duomenų apsaugos nesuderinamumo problemą. Reikia pasiekti šių dviejų aspektų pusiausvyrą ir neleisti, kad vienam pirmenybė būtų teikiama labiau nei kitam.

Be to, daugiau dėmesio reikėtų skirti dvigubo apmokestinimo tarpvalstybiniu lygmeniu klausimui. Kalbėjausi su daugybės mažųjų ir vidutinių įmonių, vienu metu veiklą vykdančių skirtinose valstybėse narėse, atstovų. Jie tvirtina, kad padėtis tikrai per sudėtinga ir kad nepakanka aiškumo ir patirties, todėl jie negali priimti teisingų sprendimų dėl investicijų. Turime apsvarstyti šią problemą. Taip pat turime sumažinti biurokratiją ir daugiau dėmesio skirti tikslingiems klausimams, kad mokesčių administravimo institucijos galėtų mums padėti glaudžiau bendradarbiauti ir supaprastinti mūsų procedūras. Jeigu galėtume to pasiekti, jeigu įtvirtintume tokių supaprastintų taisyklių taikymą kasdieninėje verslininkų veikloje, padarytume akivaizdžią pažangą. Ši direktyva yra labai svarbus pareiškimas, kad norime tai pasiekti.

  George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Mūsų diskusijos dėl siūlomų apmokestinimo reformų vyksta tokiomis aplinkybėmis, kurios neabejotinai daro įtaką mūsų fiskalinei politikai. Dėl ekonomikos ir finansų krizės visame pasaulyje didėja deficitas, dėl kurio vis svarbesni tampa valstybės biudžetui skirtų ištekliai.

Kaip jau buvo minėta, remiantis naujausiais pranešimais šiuo klausimu pabrėžiamas nerimą keliantis mokestinio sukčiavimo Europos Sąjungoje mastas, siekiantis daugiau kaip 200 mlrd. EUR per metus, tai prilygsta 2–2,5 proc. BVP.

Prie šių pranešimų rengimo prisidėję mūsų kolegos EP nariai, kuriems norėčiau išreikšti padėką už jų pastangas, mums aiškiai parodė sukčiavimo mastą. Europos Komisijos siūlomo ekonomikos atgaivinimo plano, kuriuo siekiama sušvelninti krizės padarinius, įgyvendinimo išlaidos iš viso sudaro 1 proc. BVP. Manau, kad atsižvelgiant į aplinkybes, reikia imtis griežtų kovos su sukčiavimu priemonių ir valstybės narės turėtų glaudžiau bendradarbiauti mokesčių klausimais, juo labiau, kad labiau nei kada nors anksčiau krizė atskleidė neigiamus nacionalinių ekonomikų tarpusavio priklausomybės aspektus.

Šiomis aplinkybėmis direktyva yra žingsnis į priekį, nes ja suderinami Europos teisės aktai mokesčių srityje su ekonominiu vystymusi ir Europos integracijos proceso stiprinimu. Šiuo požiūriu privalomas keitimasis informacija, bankų paslapties panaikinimas ir savitarpio pagalbos išieškant reikalavimus priemonės gali gerokai prisidėti prie veiksmingesnio 27 valstybių narių administracinio bendradarbiavimo.

Galiausiai norėčiau palinkėti Komisijos nariui L. Kovácsui sėkmės siekiant tikslų ateityje.

  Carl Haglund (ALDE). – (SV) (kalba pradėta be mikrofono) … nagrinėjama direktyva labai sveikintina tokiu laikotarpiu kaip šis, kai visame pasaulyje mažėja iš mokesčių gaunamos pajamos. Bendrojoje rinkoje jokiu būdu negalime taikstytis su esama padėtimi, kai apmokestinamos pajamos gali būti nuslėptos kitoje valstybėje narėje. Kaip buvo minėta, ES valstybės narės kasmet praranda milijardus eurų iš mokesčių gaunamų pajamų, nes neužtikrinamas valstybių narių keitimasis informacija. Taip pat norėčiau jums priminti, kad kol kai kurie žmonės slepia savo pajamas ir taip išvengia mokesčių mokėjimo, kiti turi sumokėti daugiau mokesčių, kad šį praradimą kompensuotų. Vargu ar to siekėme, bet jau aš taip manau.

Stebina tai, kad kai kurie gina esamą sistemą, kuri žmonėms sudaro sąlygas vengti mokesčių mokėjimo. Suprantu, kad kai kurios valstybės narės daug praras, tačiau ar jos iš tikrųjų pateikia įtikinamus argumentus? Ne, nepateikia.

Turime skatinti tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje ir nustatyti bendrus reikalavimus, kad ES ir pasauliniu lygmenimis būtų užkirstas kelias mokestiniam sukčiavimui. Kartu norėčiau jums priminti, kad yra manančių, jog privatumo apsauga svarbi ir privalu tinkamai ją užtikrinti. Į tai atsižvelgti svarbu, nes priešingu atveju piliečiai nelaikys mūsų kuriamos sistemos pakakamai patikima, o tai labai svarbu, jeigu norime pasiekti tikslą.

  Sirpa Pietikäinen (PPE). – Pone pirmininke, manau, kad šios ekonomikos krizės laikotarpiu, deja, tapo aišku, kad arba kiekviena ES valstybė veikia atskirai ir mes nepasiekiame savo tikslų, arba, dirbdami kartu, juos įvykdome. Labai ilgai siekėme to, kad iš tikrųjų galėtume turėti tinkamą privalomą keitimąsi informacija apmokestinimo klausimais ES ir užtikrinti visišką skaidrumą, kartu užtikrinant veiksmingą pareigūnų ir valstybių narių bendradarbiavimą.

Reikalaujame, kad po finansų krizės privačiojo sektoriaus subjektai – bankai – dirbtų skaidriau ir patikimiau, tačiau esu įsitikinęs, kad tai neabejotinai taikytina ir valstybėms narėms, ir mums patiems. Todėl palankiai vertinu veiksmus, kurių buvo imtasi šiuo klausimu, tačiau dar reikia daug ką nuveikti. Raginu Komisiją kelti kuo aukščiausius reikalavimus ir laikytis griežtos pozicijos tarptautinio bendradarbiavimo klausimu, kad būtų sudaryti tarptautiniai susitarimai dėl mokesčių rojų ir privalomo keitimosi informacija.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, apmokestinimas neabejotinai gyvybiškai svarbus šalių valdymui, manau, dauguma piliečių tam pritartų. Nepaisant to, dauguma piliečių nedžiūgauja ir nesišypso mokėdami mokesčius. Tai primena mūsų Lordo laikus, kai jis nurodė, kad vieni iš nekenčiamiausių žmonių buvo mokesčių surinkėjai, kurie buvo laikomi niekšais.

Nesu tikras, kad nuo to laiko požiūris į juos pagerėjo. Dabar jie vadinami mokesčių inspektoriais (angl. revenue Commissioners), tačiau jie tikriausiai nenugalėtų populiarumo konkurse.

Kita vertus, praeityje tie, kurie nuslėpdavo mokesčius, kartais laikyti beveik herojais, pergudravusiais valdžią. Laimei, šiuo metu tai taip pat keičiasi, tačiau kartu mokesčių slėpimas paplitęs visoje šalyje ir pasaulyje. Net mano paties šalyje devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose patys bankai žmonėms nurodydavo lengvatinės prekybos įmonių adresus mokesčių slėpimo tikslais. Kai tai būdavo išaiškinama, asmuo, žinoma, turėdavo susimokėti.

Taigi ateityje turime užtikrinti, kad mokesčių slėpimo mastas būtų sumažintas. OECD vertinimu, dėl mokesčių slėpimo prarandama 2,5 proc. pasaulio BVP. Tipiškas pavyzdys – cigarečių kontrabanda, kai cigaretės vežamos iš šalių, kuriose taikomi maži mokesčiai, į šalis, kuriose taikomi dideli mokesčiai, taip sukeliant didelę žalą sveikatai ir, žinoma, finansams.

Taip pat ES veiksmų laisvė ribota, nes pagal Lisabonos sutartį jai nesuteikti platūs įgaliojimai mokesčių srityje. Lisabonos sutartyje klausimas buvo išspręstas suteikiant Airijai garantijas.

Todėl negali būti taikoma viena bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė ir toliau privaloma laikytis sąžiningos mokesčių konkurencijos principo. Taigi pasitelkdami bendradarbiavimo, įtaigos ir įkalbinėjimo priemones turime bandyti siekti užsibrėžtų tikslų, tačiau negalime to daryti prievarta.

  Sari Essayah (PPE). – (FI) Pone pirmininke, šie pasiūlymai – tai sveikintinos pastangos siekiant pagelbėti kovojant su mokestiniu sukčiavimu ir sustiprinti valdžios institucijų bendradarbiavimą.

Mums derėtų prisiminti, kad pats apmokestinimas nėra mūsų tikslas, tačiau tai visuomenės priemonė, naudojama politiškai sutartiems tikslams įgyvendinti, tarp jų pajamų paskirstymui suvienodinti, žalingai veiklai apmokestinti ir ekonominiam pagrindui bendroms socialinės gerovės paslaugoms sukurti. Gera mokesčių sistema grindžiama teisinga ir plačia mokesčio baze ir pagrįstais mokesčių tarifais.

Mokesčių slėpimas ir mokestinis sukčiavimas daro žalą mokesčio bazei ir sąžiningi piliečiai bei įmonės priversti kompensuoti mokesčius, kurių mokėjimo sukčiai išvengia. Kaip jau girdėjome, dėl bendrojo vidaus produkto sunkumų kyla įvairiose Europos dalyse. Dėl mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo BVP rodiklis suprastėja maždaug 200 mlrd. EUR per metus. Tikrai negalime sau to leisti.

Norėčiau pateikti kelias pastabas dėl pačių pranešimų. Svarstant kovos su sukčiavimu PVM srityje priemones reikia atsižvelgti į ekonominės naudos, teisinio tikrumo ir proporcingumo principo sąvokas. Tai aiškiai pabrėžiama D. Casos pranešime. Kovojant su sukčiavimu PVM srityje dera skirti daugiau dėmesio prekėms ir paslaugoms, kurias tiekiant (teikiant) gali būti sukčiaujama, ir atvirkštinio apmokestinimo sistema leidžia šioms valstybėms narėms taikyti atvirkštinę tvarką nukrypstant nuo PVM direktyvos principo.

Administracinis bendradarbiavimas – tai būdas papildyti nacionalinių teisės aktų reikalavimus, tačiau reikia atsiminti, kad jis jų niekada nepakeis ir nesuderins.

Daugiausia prieštaravimų nagrinėjant šias direktyvas sukėlė keitimosi informacija klausimas. Veiksmingas valstybių narių muitinių ir mokesčių administratorių keitimasis informacija padeda kovoti su piktnaudžiavimu, ir todėl manau, kad turėtume skatinti, o ne prieštarauti keitimuisi mokestiniais duomenimis. Suomijoje mokestiniai duomenys viešai prieinami ir šalis yra viena mažiausiai korumpuotų pasaulyje. Atsižvelgdama į tai nežinau, kaip privalomas keitimasis mokestiniais duomenimis galėtų pažeisti pilietines teises taip, kaip kai kurie kolegos EP nariai, regis, mano esą įmanoma.

  Paul Rübig (PPE). – (DE) Komisijos nary L. Kovácsai, pone pirmininke, finansų sritį reglamentuojantys teisės aktai, žinoma, priklauso nacionalinei kompetencijai ir tai siejasi su valstybių narių interesais. Tačiau Europos Sąjungoje turėtume mąstyti, kaip ateityje stiprinsime vidaus rinką, visų pirma keturias laisves.

Viena pagrindinių problemų, kurią turime išspręsti, žinoma, yra dvigubas apmokestinimas. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios negali sekti visų teisės aktų šioje srityje, itin sunku teikti savo paslaugas kitose šalyse. Todėl Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl dvigubo apmokestinimo valdymo ir tai turėtų būti pasiūlymas, kuriame būtų numatoma aiški ir skaidri apmokestinimo sistema šių įmonių atžvilgiu, nes galiausiai būtent įmonės kredito reitingas lemia jos išlikimo rinkoje ir išlikimo mokiai galimybes. Taip pat labai palankiai vertinčiau vieno langelio principą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kad jos turėtų konkretų informacinį punktą ir kad mokesčiai galėtų būti sugrąžinami greitai, veiksmingai ir skaidriai.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Norėčiau užsiminti apie e. valdžios sistemas, kurios jau buvo sukurtos įvairiose valstybėse narėse siekiant įgyvendinti šiuos veiksmus: elektroninėmis priemonėmis sumokėti mokesčius, taip pat ir PVM arba įgyvendinti tokias iniciatyvas kaip elektroninis sąskaitų faktūrų išrašymas. Kalbame apie naują skaitmeninę darbotvarkę artimiausiems penkeriems metams, o tai reiškia, kad valstybės narės turi naudotis informacinėmis technologijomis, kad administracinį bendradarbiavimą pagerintų taip pat ir mokesčių srityje.

Manau, kad kalbant apie elektroninį sąskaitų faktūrų išrašymą 2008 m. jau sudaryta aukšto rango grupė, kuri praeitą gruodžio mėn. baigė rengti ataskaitą ir rekomendacijas Europos Komisijai. Komisijos narys A. Tajani taip pat pažadėjo, kad per kitą kadenciją jis imsis iniciatyvos, siekiant paremti elektroninį sąskaitų faktūrų išrašymą, kad jis būtų plačiai taikomas visose valstybėse narėse. Norėčiau paklausti Komisijos, ar ji pateiks tokį pasiūlymą ir kada tai bus.

  Nick Griffin (NI). – Pone pirmininke, diskutuoti apie bendradarbiavimą mokesčių srityje per dabartinę euro krizę tolygu perstumdyti kėdes Titaniko denyje.

Pietinės dalies valstybės angliškai vadinamos šiurkščiu akronimu – KIAULĖS (angl. PIGS – Portugalija, Italija, Graikija ir Ispanija). Tačiau tie, kurie kritikuojami dėl euro, yra ne kiaulės, o žmonės, kamuojami utopinės vieno modelio taikymo dogmos. Jų ekonomikos arba po truputį žlugs, arba bus išgelbėtos Jungtinės Karalystės ir kitų šalių mokesčių mokėtojų sąskaita. Bendradarbiavimui liks mažai mokesčių.

Yra dvi išeitys: panaikinti eurą ir šio sovietinio braškyno pavergtoms šalims sugrąžinti jų valiutą arba pašalinti „problemines šalis“ iš euro zonos. Tai galėtų būti PIGS. Tiksliau sakant, tai būtų Vokietija ir jos partnerė Prancūzija, nes, anot Vokietijos, euras yra šių sunkumų priežastis.

Ši nesibaigianti krizė sužlugdys federalinius planus – bendradarbiavimą mokesčių srityje ir visa kita. Tragiška yra tai, kad kol ji baigsis, daug nekaltų aukų paskęs skurde.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Norėčiau pasveikinti T. Dumitru Stolojano už visas jo pastangas rengiant pranešimą dėl reikalavimų išieškojimo. Kovai su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu ES reikia bendrų, visose valstybėse narėse vykdomų teisės aktų. Vidaus rinkai ir valstybės narės biudžetui gali pakenkti bet kokių mokesčių ar muitų nemokėjimas. Siekiant užtikrinti laisvą kapitalo ir asmenų judėjimą reikėjo išplėsti teisės aktų taikymo sritį. Nuo šių metų pradžios taip pat bus nustatytos privalomos socialinės apsaugos įmokos.

Greitas keitimasis informacija yra dar vienas svarbus žingsnis reikalavimų išieškojimo procese. Bendri standartiniai reikalavimai ir formos, kurie bus išversti į visas oficialiąsias ES kalbas, palengvins kasdieninį atitinkamų valdžios institucijų darbą. Bendra privalomo keitimosi informacija sistema leis išspręsti klausimus greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis.

  Udo Bullmann (S&D). – (DE) Pone pirmininke, kaip tik tada, kai šiandien sveikiname M. Alvarez, L. Domenici ir kitus mūsų kolegas EP narius parengus puikius pranešimus, kai sveikiname Komisijos narį L. Kovácsą už atsakingą darbą ir linkime jam sėkmės ateities darbuose ir kai išreiškiame viltį, kad jis savo įpėdiniui perduos užsidegimą, su kuriuo kovojo už bendrą politiką mokesčių srityje, taip pat turime paminėti tas valstybes nares, kurios nesiryžta imtis veiksmų, kurie tikrai būtini šiuo krizės laikotarpiu ir kurie galiausiai užtikrins geresnį bendradarbiavimą.

Gerokai stulbina tai, kad niekaip neapsisprendžiame dėl mokesčio bazės klausimo. Visi manantys, kad taip galės apginti savo nepriklausomybę, ją praras, kaip ir praras savo pajamas, gaunamas iš mokesčių. Todėl pagrindinė šių pranešimų mintis yra ta, kad turime siekti geresnio bendradarbiavimo Europoje. Tik tai užtikrins pažangą!

  Michael Theurer (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kovoti su mokestiniu sukčiavimu būtina. Žinoma, krizę sukėlė ne mokesčių slėpimas ar mokestinis sukčiavimas. Manau, svarbu šiuose rūmuose dar kartą paaiškinti, kad turime atgauti mokesčių mokėtojo pasitikėjimą nustatydami paprastą apmokestinimo sistemą ir mažus ir teisingus mokesčius. Tačiau tai nereiškia, kad neturėtume aktyviai kovoti su mokesčių slėpimo ir mokestinio sukčiavimo problemomis, nes bet koks mokesčių slėpimas kenkia tikėjimui teisingumu.

Tai taip pat mus verčia mąstyti apie mokesčių rojus. Vokietijos kaimynė, Šveicarija, išsakė susirūpinimą dėl jaučiamo spaudimo. Šiuo požiūriu norėčiau užduoti Komisijai konkretų klausimą: ar rengiami pasiūlymai arba, veikiau, ar imtasi konkrečių priemonių, kuriomis siekiama daryti spaudimą Šveicarijai? Mano nuomone, Šveicarija negali laikytis mažiau palankaus požiūrio ES atžvilgiu, nei laikosi JAV atžvilgiu. Todėl tai reiškia, kad Šveicarija iš tikrųjų turi prisidėti prie mūsų bendrų pastangų kovojant su mokesčių slėpimu.

  László Kovács, Komisijos narys. – Pone pirmininke, gerbiamieji EP nariai, manau, diskusijos įdomios ir įkvepiančios. Kaip ir daugelis jūsų, esu įsitikinęs, kad mūsų dedamos pastangos siekiant kovoti su mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo problemomis ir skatinti bendradarbiavimą mokesčių srityje yra pagrįstos. Esu dėkingas už jūsų paramą ir už keturių pranešėjų pastangas ir labai dėkoju už paramą šioms svarbioms Komisijos iniciatyvoms.

Gero valdymo mokesčių srityje skatinimas yra sudėtingas uždavinys, kurį sudaro įvairūs klausimai. Savo pranešimuose iš esmės visus juos aptarėte – nuo teisės akto, kuriuo skatinamas administracinis bendradarbiavimas, pasiūlymo iki mūsų bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis. Malonu girdėti, kad daugelis jūsų skatina Komisiją siekti aukštesnių tikslų. Visiškai jums pritariu ir su tikras, kad su jūsų ir valstybių narių vyriausybių parama nauja Komisija galės spręsti iškylančias problemas. Žinau, kad šie klausimai išliks mano įpėdinio prioritetai. Komisija, Parlamentas ir Taryba turėtų toliau dėti pastangas siekiant, kad būtų patvirtinti pateikti arba rengiami teisės aktų pasiūlymai ir Elgesio kodekso grupės dėl įmonių apmokestinimo darbas.

Kalbant apie su gero valdymo mokesčių srityje principu nesusijusius aspektus, visi komunikate paminėti veiksmai turėtų būti remiami, ypatingą dėmesį skiriant su besivystančiomis šalimis susijusiems veiksmams.

Dėl konkrečių pasiūlymų dėl administracinio bendradarbiavimo, savitarpio pagalbos išieškant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, ir neprivalomos ir laikinos atvirkštinio apmokestinimo sistemos pakartotinio taikymo taip pat norėčiau padėkoti už jūsų pastabas ir nuomones. Džiaugiuosi matydamas, kad Europos Parlamentas ir Komisija laikosi vieningos nuomonės dėl veiksmų, kurių reikia imtis kovojant su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu Europos Sąjungoje ir ne Europos Sąjungoje. Taip pat matau, kad bendrai pritariama ir trims pasiūlymams.

Sparti pažanga ir bendras sutarimas dėl pasiūlymo dėl administracinio bendradarbiavimo yra vienas Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos prioritetų. Dabar tai taip pat vienas iš prioritetų daugeliui valstybių narių. ES reikia skubiai prieiti prie bendro sutarimo, kad ji tarptautiniu lygmeniu galėtų parodyti ryžtą siekti daugiau nei nustatyta pagal OECD standartus ir G20 rekomendacijas ir nustatyti tolesnės raidos tarptautiniu lygmeniu kryptį ateityje parodydama, kad gali plėtoti visapusišką administracinį bendradarbiavimą.

Akivaizdu, kad nėra vienintelio ir visuotino sprendimo, kaip užkirsti kelią mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo problemai, tačiau šiandien mūsų aptarti pasiūlymai yra svarbūs žingsniai į priekį įgyvendinant Europos Sąjungos kovos su mokestiniu sukčiavimu strategiją.

Pirma, likus vos vienai dienai iki mano kadencijos pabaigos norėčiau dar kartą padėkoti už paramą Komisijos iniciatyvoms mokesčių ir muitų srityse ir ypač už ECON ir IMCO komitetų bendradarbiavimą.

  Magdalena Álvarez, pranešėja. – (ES) Pone pirmininke, norėčiau kalbėti apie tai, kodėl siekiama daugiau nei nustatyta OECD standartuose dėl privalomo keitimosi informacija.

Galėčiau pateikti argumentus šiuo atžvilgiu, tačiau OECD modelis akivaizdžiai siejasi su platesniu tarptautinių santykių kontekstu, kuriame žaidimo taisyklės labai skiriasi nuo tų, kurias taikome Europos Sąjungoje.

Kaip nurodė L. Kovács, Europos Sąjungoje yra vienintelė ekonominė erdvė, kurioje informacija apie mokesčius turėtų taip pat laisvai judėti, kaip juda asmenys, kad kiekviena valstybė narė galėtų taikyti savo mokesčių tvarką. Europos Sąjungoje turime vieną bendrą rinką, kurioje nėra kliūčių prekėms ir žmonėms. Todėl nėra pagrindo kliūtims informacijos apie mokesčius požiūriu.

Valstybės narės dalyvauja politiniame projekte ir jų mokesčių administravimo įstaigų santykiai turi derėti su tuo politiniu projektu. Kalbame apie politinius principus neskaitant noro praktiniu požiūriu.

Taip pat norėčiau pažymėti, kad kovojant su sukčiavimu valstybių nepriklausomybė mokesčių srityje veikiau stiprinama nei silpninama. Kitaip tariant, valstybių narių nepriklausomybė mokesčių srityje tuo labiau stiprės, kuo daugiau jos turės veiksmingesnių savo nacionalinių mokesčių sistemų įgyvendinimo priemonių. Todėl visa tai turėtume turėti omenyje ir todėl privalome pritarti šiai direktyvai.

Be to, kaip teisingai pasakė W. Klinzas, sukčiavimas – tai nusikaltimas. Jo negalima pateisinti tokiais silpnais argumentais kaip didelis apmokestinimas kai kuriose mokesčių sistemose. Priešingai, aš netgi tvirtinčiau, kad jeigu sukčiavimo mastas būtų sumažintas, galėtų būti sumažinti mokesčiai. Žinoma, turime atkakliai siekti paprastinti įvairias mokesčių sistemas.

Baigdama norėčiau pabrėžti, kad keturi pranešimai ir keturios direktyvos, kuriuos palaikome, turi didelį atgrasomąjį poveikį, nes kai mokesčių mokėtojai suvoks, kad dėl šių nuostatų sukčiai turės mažiau laisvės veikti ir mažiau saugaus prieglobsčio, pagunda imtis tokios veiklos bus kur kas mažesnė. Net jeigu kai kurie asmenys mėgins sukčiauti, turėsime veiksmingesnes kovos su jais priemones.

Galiausiai privalau paminėti, kad šios priemonės nustatomos pačiu tinkamiausiu momentu, nes krizė atskleidė skaidrumo trūkumo, informacijos perdavimo iš vienos valstybės į kitą nebuvimo grėsmes ir būtinybę skatinti visuomenę. Šiuo požiūriu norėčiau paminėti Ph. Lambertso paramą. Jis paaiškino, kad tokiu laikotarpiu kaip šis viešųjų finansų srityje privalu dėti pastangas siekiant nustatyti priemones, kuriomis siekiama ekonomikos atgaivinimo ir socialinės apsaugos, kad būtų sušvelninti krizės padariniai.

Dėl visų šių priežasčių šiuo metu piliečiai geriau nei kada nors anksčiau žino mokestinio sukčiavimo problemos mastą ir jos padarinius ekonomikai apskritai. Jie taip pat nekantriai laukia, kad jų atstovai imtųsi reikiamų priemonių šiai problemai spręsti.

  Theodor Dumitru Stolojan, pranešėjas. – (RO) Atidžiai klausiausi kolegų EP narių išsakytų nuomonių. Taip pat atkreipiau dėmesį į neryžtingumą dėl privalomo keitimosi informacija. Vis dėlto esu įsitikinęs, kad mes, šių rūmų nariai, Europos institucijoje turime parodyti visiems Europos piliečiams, kurie sąžiningai moka muitus ir mokesčius, kad esame pasiryžę dėti visas pastangas, kad mokesčių slėpimo mastas būtų kuo mažesnis, kad būtų tinkamai vykdomi sprendimai dėl reikalavimų, susijusių su muitais ir mokesčiais, išieškojimo neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje narėje skolininkas gyvena.

PIRMININKAVO: D. WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

  David Casa, pranešėjas. – (MT) Aš taip pat atidžiai klausiausi visų kalbų ir jeigu atsižvelgiant į šias svarbias diskusijas reikėtų padaryti išvadą, sakyčiau, kad visi sutariame, jog turime pasinaudoti visomis turimomis galimybėmis kovoti su mokesčių slėpimu ir įvairiomis sukčiavimo formomis įvairiose šalyse. Turime tai padaryti pasinaudodami tokiomis priemonėmis kaip šiandien siūlytosios nepakenkdami prekybos sektoriui – visų pirma MVĮ – ir nepadidindami biurokratijos. Priešingai, rekomenduočiau, kad privalu ir toliau mažinti biurokratiją ten, kur dažniausiai sudaromos kliūtys prekybos sektoriuje.

Turime užtikrinti, kad nesudarysime sunkumų sąžiningiems piliečiams, kurie moka, o ne slepia mokesčius. Tai taip pat taikytina verslo sektoriaus subjektams, kurie verčiasi tarpvalstybine prekyba ir neslepia mokesčių ir todėl nenusikalsta.

Todėl manau, kad įgyvendinę šiuos pasiūlymus padidinsime šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir su ja susijusių mokėjimų patikimumą. Kartu, kaip pažymėjau, reikia sumažinti administracinę naštą sąžiningiems verslininkams ir, be to, užtikrinti, kad Parlamentui būtų teikiama informacija per visą atvirkštinio apmokestinimo sistemos priėmimo procesą.

Kaip ir kolegos EP nariai, norėčiau padėkoti Komisijos nariui už visą pastaraisiais metais jo atliktą darbą. Pone Komisijos nary, žinoma, mūsų nuomonės ne visada sutapo, tačiau peržvelgęs apmokestinimo sritį manau, kad šiuo metu turime mūsų piliečių, t. y. Europos Sąjungos piliečių, atžvilgiu teisingesnę ir veiksmingesnę sistemą.

  Leonardo Domenici, pranešėjas. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti už pastabas dėl mūsų pranešimų, kurie yra mūsų bendrų pastangų rezultatas. Tikiuosi, kad šios pastabos bus geras palankių Europos Parlamento balsavimo rezultatų ženklas.

Manau, kad – kaip sakė T. Dumitru Stolojano ir D. Casa – mūsų pranešimams verta pritarti jau vien visų mūsų bendrapiliečių vardu: sąžiningų mokesčių mokėtojų, kurie labiausiai nukenčia dėl sukčiavimo ir mokesčių slėpimo. Tikslas – kad visi mokėtų, todėl kiekvienam reikėtų mokėti mažiau.

Tik norėčiau pateikti dvi pastabas. Diskusijų pradžioje A. Lulling kalbėjo apie kolonoskopiją. Iš patirties žinau, kad koloniskopija nemaloni procedūra, net jeigu ji ir gali būti labai naudinga žmogaus sveikatai. Mokesčių srityje jos labai paprasta išvengti: paprasčiausiai neslėpti, neslapstyti savo pajamų ir nevengti savo teisinių pareigų.

Antra pastaba yra ta, kad visuomet teisinga rūpintis tuo, kaip naudojamos viešosios lėšos, tačiau taip teisinga susirūpinti tada, kai vyriausybės yra priverstos naudoti šias viešąsias lėšas bankams ir finansų institucijoms, kurie spekuliavo savo pinigais, gelbėti.

  Pirmininkė. – Bendros diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2010 m. vasario 10 d., trečiadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Sukčiavimas PVM srityje panaudojant neteisėtas susigrąžinimo schemas, ir Rumunija nėra išimtis (pvz., karuselinis sukčiavimas), yra nusikalstama veika, kuri daro didelį poveikį biudžetams.

Atvirkštinio apmokestinimo sistema, įvesta tam tikrose valstybėse narėse, tarp jų Rumunijoje, puikiai pasiteisino. Vis dėlto taip pat reikėjo pritaikyti PVM direktyvą 2006/112/EB atsižvelgiant į esamą padėtį, kad kiltų kuo mažesnė neteisėtų PVM susigrąžinimo schemų (fiktyviu eksportu grindžiama schema) grėsmė. Todėl atvirkštinio apmokestinimo taikymas produktams, kuriuos tiekiant (teikiant paslaugas) kyla didelė mokestinio sukčiavimo rizika, yra patikima procedūra, kuri apskritai turi teigiamą poveikį biudžetui, net jeigu PVM, pritaikomas sandoriams, už kuriuos toks mokestis mokėtinas, į nacionalinį biudžetą sumokamas vėliau.

Apibendrinant, kai reikia pasirinkti vieną iš dviejų alternatyvų, t. y. ar gauti PVM tik ekonominio ciklo pabaigoje, kai galutinis produktas ar paslauga pasiekia galutinį vartotoją, ar išvengti sukčiavimo, susijusio su neteisėtu PVM susigrąžinimu, teisinga pasirinkti pirmąją alternatyvą [originalas nelabai aiškus šioje vietoje, nes lyg kalbama apie dvi alternatyvas, o apibudinama realiai tik viena, bet bandom „pritempt“ iki alternatyvų, tik su logika kiek prasilenkiama...]. Būtų idealu, jeigu atvirkštinis apmokestinimas būtų taikomas labiau kaip taisyklė, o ne kaip išimtis. Tačiau šis žingsnis turėtų būti žengiamas nuodugniai išnagrinėjus poveikį biudžetui.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Tenorėčiau pakalbėti dėl vieno konkretaus aspekto, susijusios su valstybių narių bendradarbiavimu mokesčių srityje. Tai buvo kebliausias klausimas per Airijos referendumo kampaniją dėl Lisabonos sutarties. Norėčiau šiek tiek paprieštarauti savo kolegoms Parlamente. Valstybių narių bendradarbiavimas yra Europos Sąjungos pagrindas; tačiau tas bendradarbiavimas visada buvo grindžiamas abipusiu sutarimu. Apmokestinimo srityje turime elgtis atsargiai, kad nebūtų atsižvelgiama į tam tikrų valstybių interesus. Kai kuriose šalyse taisykles reikia taikyti kitaip: jeigu, pvz., šalis yra saloje arba neturi pakankamai gyventojų, kad paremtų didelę veikiančią rinką, jai reikia pasinaudoti visais trimais pranašumais, kad pritrauktų investicijas. Prašau kolegas EP narius atsiminti tai teikiant pasiūlymus šiuo klausimu. Pasiūlymai neturėtų pažeisti subsidiarumo principo. Visiems pasiūlymams turės pritarti valstybės narės. Tai nėra nereikšmingas šių diskusijų aspektas.

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE), raštu. – (RO) Šiandien aptariamos dokumentuose nurodytos iniciatyvos vaidina itin svarbų vaidmenį kovoje su tarpvalstybinio mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo problemomis, kurios yra itin politinės ir daro didelį poveikį valstybių narių biudžetams. Siekiant skatinti gerą valdymą mokesčių srityje reikalingos pastangos ES lygmeniu ir ne ES, taip pat visų valstybių narių pastangos. Reikia griežtų priemonių, paprastų, aiškių teisės aktų ir apskritai mažiau biurokratijos. Paskutinis, tačiau ne mažiau svarbus dalykas yra tai, kad reikia užtikrinti, jog piliečiai galės gauti pagalbą.

Tokios priemonės kaip skaidrumo užtikrinimas, keitimasis informacija visais lygmenimis, valstybėms narėms teikiamos pagalbos priemonių tobulinimas, veiksmingo tarpvalstybinio bendradarbiavimo santykių užmezgimas ir sąžininga mokesčių konkurencija yra pagrindiniai tikslai, ypač dabar, finansų krizės laikotarpiu, kai visi galime įsitikinti, koks svarbus mokesčių sistemos tvarumas. Valstybės narės, kurių mokesčių valdymo sistema gera, daug greičiau ir veiksmingiau sugebėjo imtis kovos su ekonomikos krize priemonių.

Džiaugiuosi Komisijos iniciatyva ir pranešėjų atliktu darbu. Manau, kad išreikšta politinė valia skatinti gerą valdymą mokesčių srityje. Vis dėlto turime užtikrinti, kad šie pasiūlymai neliktų tik politiniais atgarsiais, ir kuo greičiau imtis priemonių jiems įgyvendinti.

  Marianne Thyssen (PPE), raštu. – (NL) Ponia pirmininke, globaliame, skaitmeniniame pasaulyje mokesčių administratoriai susiduria su sudėtinga užduotimi. Net vidaus rinkoje sudėtinga nustatyti sukčiavimo mokesčių ir socialinės apsaugos srityse atvejus. Be to, sunkumų sukelia ir tai, kad šiuo metu nėra Europos Sąjungos teisės aktų dėl tarpvalstybinio mokesčių administratorių administracinio bendradarbiavimo nebuvimo. Todėl dera pritarti tam, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų įsteigta mokesčių srities ryšių tarnyba siekiant paspartinti ir supaprastinti valstybių narių administracinį bendradarbiavimą. Dabar prašymų suteikti informaciją apie mokesčius nagrinėjimas užtrunka taip ilgai, kad mokesčių administravimo įstaigos priima sprendimą nelaukti informacijos. Visiškai pritariu Komisijos pasiūlytai privalomo keitimosi informacija alternatyvai dėl dviejų priežasčių. Pirma, tai leis valstybėms narėms veiksmingiau surinkti savo mokesčius, o tai krizės laikotarpiu yra tiesiog teisinga ir jokiu būdu nėra prabangos dalykas. Antra, tai reikš, kad vidaus rinkos ūkio subjektams bus sudarytos vienodos sąlygos. Abipusiškumo principo taikymas dalijimosi informacijai apie mokesčius taip pat dera su OECD ir G20 susitarimais. Tai aiškus ženklas, kurio neseniai Belgijos audito rūmai taip pat – pagrįstai – skubiai paprašė. Todėl tvirtai pritariu M. Alvarez pranešimui.