Posėdžio stenograma

Antradienis, 2010 m. vasario 9 d. - Strasbūras

12. Pagrindiniai tikslai, iškelti Tarptautinės prekybos nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių pavyzdžiais (angl. CITES) konvencijos šalių konferencijoje (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl:

– žodinio klausimo Tarybai dėl pagrindinių tikslų, iškeltų Tarptautinės prekybos nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių pavyzdžiais (angl. CITES) konvencijos šalių konferencijoje Dohoje 2010 m. kovo 13–25 d., kurį pateikė Jo Leinen Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu (O-0145/2009 – B7-0003/2010), ir

– žodinio klausimo Komisijai dėl pagrindinių tikslų, iškeltų Tarptautinės prekybos nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių pavyzdžiais (angl. CITES) konvencijos šalių konferencijoje Dohoje 2010 m. kovo 13–25 d., kurį pateikė Jo Leinen Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu (O-0146/2009 – B7-0004/2010).

  Jo Leinen, autorius. – (DE) Ponia pirmininke, ponia einanti Tarybos pirmininko pareigas, pone P. Samecki, 2010 m. yra tarptautiniai biologinės įvairovės metai, ir ES rengiasi priimti naują biologinės įvairovės strategiją, kitaip tariant, floros ir faunos apsaugojimo Europos Sąjungos teritorijoje strategiją. Ši strategija taip pat sustiprintų Europos Sąjungos patikimumą, jeigu taip pat dirbtume tarptautiniu lygmeniu, siekdami apsaugoti nykstančias laukinės floros ir faunos rūšis pasaulyje ir suteikti savo paramą.

Kitą mėnesį tokia galimybė atsivers Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (angl. CITES) šalių XV konferencijos Dohoje metu. ES privalo palaikyti visas rūšis, kurios dėl įvairių skirtingų veiksnių, bet ypač dėl pernelyg didelio vartojimo arba žalingos ir neteisėtos praktikos, atsidūrė pavojuje arba kurioms netgi gresia išnykti. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas išsamiai diskutavo šiuo klausimu ir pateiks rekomendacinio pobūdžio pasiūlymą rytoj plenarinio posėdžio metu, ir mes būtume labai laimingi, jei Taryba ir Komisija galėtų patvirtinti šias rekomendacijas.

Dėl laiko stygiaus paminėsiu tik keletą rūšių pavyzdžių, kurioms, mūsų nuomone, reikalingas aukštas arba netgi aukščiausias apsaugos lygmuo. Pirma, tai Afrikos dramblys. Mes labiausiai, žinoma, prieštaraujame dėl šio gyvūno perkėlimo iš I priedo į II priedą. Tarptautinės prekybos draudimas, ypač dramblio kaulo dirbiniais, privalo išlikti. Antra, tai Azijos tigras. Dabar ši rūšis yra ties išnykimo riba, todėl reikalaujame griežtesnės apsaugos reguliavimo daugeliui konvencijos dalių, ypač siekiant įgyvendinti neteisėtos prekybos tigrų kūno dalimis ir produktais prevencijos priemonę. Žinome, jog Azijoje yra didžiulė tigrų kaulų ir kitų dalių paklausa, o tai gresia šio gyvūno išnykimu. Trečia, tai baltojo lokio apsauga. Klimato pokyčiai kelia grėsmę šios rūšies buveinei, ir prekyba baltųjų lokių kūno dalimis taip pat labai suaktyvėjusi. Taigi palaikome mintį perkelti baltąjį lokį iš II priedo į I priedą. Be to, norėčiau paminėti įvairių rūšių ryklių apsaugą. Įvairios rūšys rykliai gaudomi pernelyg dideliais kiekiais, ypač silkiarykliai ir paprastieji dygliarykliai, tačiau kenkiama ir kitų rūšių rykliams.

Dėl iki šiol minėtų aspektų sutariame. Dabar pereisiu prie diskusinio klausimo. Nesutarimo šaltinis yra paprastojo tuno, kuris aptinkamas Viduržemio jūroje ir Atlanto vandenyne, klasifikavimas. Ponios ir ponai, esame susipažinę su Maisto ir žemės ūkio organizacijos ad-hoc darbo grupės rekomendacijomis, kuri nori palikti paprastąjį tuną II priede. Tačiau mes taip pat žinome CITES mokslinio komiteto rekomendaciją, kuria siekiama paaukštinti paprastojo tuno vietą sąraše, perkeliant jį į I priedą. Šis pasiūlymas paremtas duomenimis, kurie atskleidžia, kas vyksta su šia rūšimi. Paprastųjų tunų ištekliai tarp 1957 m. ir 2007 m. sumažėjo 75 proc., o vien tik per pastaruosius dešimt metų pastebėtas 60,9 proc. sumažėjimas. Rizika dėl šios žuvies auga ir įsibėgėja, todėl mūsų komiteto dauguma laikosi nuomonės, kad ši rūšis turi būti įtraukta į I priedą.

Tai reiškia, jog suvaržymai ir draudimai bus taikomi tik tarptautiniams, o ne vietiniams, žvejybos laivynams. Taigi, smulkieji vietiniai žvejai gali ir toliau gaudyti šią žuvį, bet išsaugoti šią žuvį ekosistemoje bet kokiu atveju yra svarbiau nei galimybė turėti sušį ir sašimį. Būtent su šiuo konfliktu mums tenka susidurti. Privalome turėti ilgalaikius ketinimus ir teikti tinkamą paprastųjų tunų I priede apsaugą.

  Silvia Iranzo Gutiérrez, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (ES) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, man didelė garbė būti čia einančios Tarybos pirmininko pareigas vardu. Esu dėkinga už jūsų susidomėjimą būsima Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) šalių konferencija, vyksiančia Dohoje (Katare) 2010 m. kovo 13−25 d.

Taryba mano, kad Vašingtono konvencija turi būti pagrindinė nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos priemonė. Taigi turime būti aktyvūs, kad galėtume užtikrinti, kad CITES būtų veiksminga priemonė jos dvejopam tikslui − gamtos išteklių išsaugojimui ir tvariam jų valdymui − pasiekti.

Šiuo atžvilgiu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Sąjunga taiko daug daugiau ribojamųjų teisės aktų, o ne tik pačią konvenciją, kuriai būdingas atsargumo principas siekiant išlaikyti arba, jei reikia, sumažinti biologinės įvairovės praradimą.

Būsima šalių konferencija, kuri kovo mėn. rengiama Dohoje, vadinama COP XV, yra puiki galimybė įvairiems pasiūlymams, kaip keisti įvairių floros ir faunos rūšių klasifikaciją konvencijos prieduose pagal jų grėsmę išnykti, ir kitiems pasiūlymams, kaip pagerinti konvencijos taikymą ir jos laikymosi tikrinimą, aptarti.

Europos Sąjunga atliks konstruktyvų vaidmenį šalių konferencijoje, ir aš ypač trokštu išgirsti Parlamento nuomonę įvairiais svarstomais klausimais.

Su didžiuliu susidomėjimu klausėmės jūsų diskusijos, kuri vyko Parlamento aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete siekiant priimti sprendimą, kuris, kaip suprantu, rytoj bus pateiktas balsuoti dėl strateginių konferencijos tikslų, kuriuos Europos Sąjunga turi nustatyti.

Turiu pasakyti, kad Taryba vis dar laukia pasiūlymų iš Komisijos dėl Europos Sąjungos pozicijos, kurios Europos Sąjunga turėtų laikytis dėl pateiktų šalių konferencijos dokumentų ir paraiškų, skirtų svarstyti, o jei šie tinkami, pritarti. Taigi šiuo metu sunku išsamiai atsakyti į klausimus.

Kai Taryba gaus pasiūlymą iš Komisijos, Tarybai pirmininkaujanti Ispanija užtikrins, kad jis būtų patikrintas ir kad būtų priimtas atitinkamas sprendimas prieš prasidedant šalių konferencijai. Tarybai pirmininkaujanti Ispanija taip pat informuos Parlamentą apie Tarybos poziciją vos tik dėl jos bus sutarta.

Kaip ir praėjusiuose susitikimuose dėl CITES šalių konferencijos, valstybės narės dirbs kartu, siekdamos apginti poziciją, dėl kurios susitarta Europos Sąjungoje, ir užtikrins, kad ji atitiktų Sąjungos politiką.

Šiuo atžvilgiu svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bet kokie CITES priedų pakeitimai turi būti pagrįsti konvencijoje įtvirtintu integracijos principu, kuriais būtų atsižvelgiama į susirūpinimą keliančių rūšių išsaugojimą.

Be to, šiais pakeitimais turi būti atkreipiamas dėmesys į kontrolę atsižvelgiant į CITES, kad būtų galima pagerinti išsaugojimo padėtį, kuo labiau sumažinti nereikalingą administracinę naštą ir užtikrinti, kad ištekliai būtų tiesiogiai paskiriami dirbti tose teritorijose, kurios kelią didžiausią išsaugojimo rūpestį.

CITES šalių konferencija dar kartą turės priimti lemiamus sprendimus rūšims nuo pernelyg didelio vartojimo, kurį gali skatinti tarptautinė prekyba, nykstančioms apsaugoti.

Europos Sąjunga privalo užtikrinti, kad konvencija ir toliau išliktų pagrindinė priemonė vertingiems laukinės floros ir faunos ištekliams išsaugoti ir tvariai valdyti.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė, dirbdama kartu su valstybėmis narėmis ir Komisija, lankysis Dohos konferencijoje ir konstruktyviai dirbs, kad užtikrintų jos sėkmę.

Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę, ponios ir ponai, apie tikslus, kuriuos reikia apginti XV CITES šalių konferencijoje, kuriuos aš perduosiu Tarybai. Žinau, kad Parlamentas skatina Tarybą dalyvauti šioje konferencijoje dėl bendro tikslo, kad CITES konvencija ir toliau darytų reikšmingą įtaką mūsų planetos tvarumui, mūsų pačių ir būsimų kartų naudai.

  Paweł Samecki, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, būsima XV šalių konferencija iš tiesų suteikia išskirtinę galimybę pagerinti daugelio prekybos veikiamų rūšių išsaugojimą ir padėtį.

Europos Sąjunga yra viena didžiausių laukinės faunos ir floros produktų rinka. Taigi ji turi ypatingą atsakomybę užtikrinti, kad laukinės floros ir faunos prekyba būtų tvari ir kad griežtos tarptautinės taisyklės būtų priimamos atsižvelgiant į CITES konvenciją norint pasiekti šį rezultatą.

Pirmiausia Komisija nori įsitikinti, kad tarptautinė prekyba nedaro žalos nykstančių augalų bei gyvūnų rūšių išlikimui. Šiuo požiūriu ES atliko pagrindinį vaidmenį CITES ir tęs šį darbą kituose susitikimuose. Ateinančiomis dienomis Komisija priims pasiūlymą dėl ES pozicijos šiame susitikime. Tada Taryba priims bendrą ES poziciją.

Savo diskusijose su valstybėmis narėmis Komisija sieks įsitikinti, kad galutinėje bendroje pozicijoje palaikomos plataus užmojo mokslinės priemonės. Taip pat norėčiau padėkoti Parlamentui už svarbiausius klausimus, kuriais bus diskutuojama CITES šalių konferencijoje. Šioje rezoliucijoje perteikiama aiški žinia, į kurią mums reikia atsižvelgti.

Kol Europos Sąjungos pozicija dar nėra visiškai parengta, galiu paaiškinti principus ir prioritetus, kurie mums padės priimti sprendimus pačiais opiausiais klausimais, kurie bus diskutuojami Dohoje.

Pirmiausia Europos Sąjunga mano, kad CITES yra tinkama priemonė prekybai visomis rūšimis, kurios yra aktyviai jos veikiamos, reguliuoti. Šiuo atveju kalbama apie sausumos, taip pat jūrų rūšis ir rūšis, kurios priklausomos nuo svarbių komercinių interesų arba nuo jų nepriklausomos.

Remdamasi šiuo požiūriu, Europos Sąjunga pateikė pasiūlymus prekybai dviejų rūšių rykliais reguliuoti: tai atlantinis silkiaryklis ir paprastasis dygliaryklis. Ypač svarbu, kad rykliai pagaliau sulauktų apsaugos, kokios jie nusipelnė po dešimtmečiais trukusios besaikės žvejybos.

Įtraukimas į sąrašą pagal CITES II priedą sustabdytų nereguliuojamą tarptautinę prekybą ryklių produktais, kuri yra viena iš pagrindinių šios rūšies naudojimo priežasčių. Įtraukus juos į tokį sąrašą, prekyba ryklių produktais vyktų tik tokiu atveju, jei šie produktai būtų pagaminti iš tvariai valdomų išteklių.

Europos Sąjunga taip pat siūlo rūpintis tigrų, kurie yra viena iš labiausiai nykstančių rūšių pasaulyje, apsauga, kurią teiktų CITES. 2010-ieji yra tarptautiniai tigrų metai, ir tai puiki proga sustiprinti CITES mechanizmus, kurie leistų negailestingai kovoti su neteisėta prekyba įvairių rūšių tigrais ir daugeliu atvejų užtikrinti didesnį skaidrumą, susijusį su tuo, kaip yra saugomos tigrų populiacijos.

Taip pat norėčiau užsiminti apie keletą kitų svarbių pasiūlymų, kuriuos aiškiai nustatė Parlamentas. Pirmasis susijęs su melsvuoju tunu. Kaip tik dabar turiu pakartoti, kad dar nėra galutinės pozicijos šiuo klausimu. Viskas, ką galiu jums pasakyti, yra tai, kad Komisija labai susirūpinusi dėl išteklių padėties ir kad daug dirbame, kad rastume tinkamą pasiūlymą, kuris padėtų imtis šią problemą spręsti tarptautiniu lygmeniu. Galutinė Komisijos pozicija bus paremta naujausiais moksliniais duomenimis, susijusiais su ištekliais, ir Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos susitikimo, kuris vyko praėjusių metų lapkričio mėn., rezultatais.

Antrasis klausimas yra susijęs su dramblių ir dramblio kaulo dirbinių prekyba. Tai gerokai užsitęsęs ir ginčytinas klausimas pagal CITES, ypač tarp Afrikos šalių. Komisija yra labai susirūpinusi dėl ypač aukšto dramblių brakonieriavimo lygio ir neteisėtos prekybos dramblio kaulo dirbiniais, kuri buvo pastebima pastaruoju metu.

Drambliams teikiama apsauga turi būti dar labiau sustiprinta, ir Komisija nepriims sprendimų, kurie gali sukelti didėjančio brakonieriavimo riziką. Manome, jog atsižvelgiant į tai būtų nepriimtina, jei konferencijos šalys sutartų dėl prekybos dramblio kaulo gaminiais atnaujinimo.

Be to, manome, kad pasiūlymai, pateikti CITES dėl kai kurių dramblių rūšių perkėlimo iš CITES I priedo į II priedą, turi būti vertinami objektyviai, remiantis CITES nustatytomis taisyklėmis.

Leiskite pasakyti keletą žodžių dėl JAV pateikto pasiūlymo, susijusio su tarptautinės prekybos poliariniais rykliais uždraudimu. Žinome, jog Arktyje tirpstantis ledas kelia dramatišką grėsmę rūšies išlikimui. Šį klausimą reikia spręsti pirmiausia ir jam turi būti skiriamas didžiausias dėmesys, taikant klimato pokyčių politiką, ir, manau, Europos Sąjunga aiškiai parodė, kokiu būdu reikia tai daryti. Be to, manome, kad verta patikrinti, kaip bet kokia papildoma grėsmė šiai rūšiai galėtų būti sušvelninta. Tarptautinė prekyba yra apribota, tačiau dėl to gali padidėti spaudimas rūšių atžvilgiu. Mūsų galutinė pozicija priklausys nuo to, kokią realią naudą rūšių išsaugojimui duos Jungtinių Amerikos Valstijų pasiūlyta priemonė.

Pagaliau, dėl klausimo apie koralus tai neabejojama, kad raudonieji ir rožiniai koralai daugelyje pasaulio regionų buvo renkami be saiko. Paskutiniame CITES susitikime 2007 m. Europos Sąjunga palaikė Jungtinių Amerikos Valstijų pasiūlymą reguliuoti tarptautinę abiejų rūšių prekybą, ir mes vėl drauge parėmėme JAV pasiūlymą COP15. Manau, kad Europos Sąjunga turi elgtis nuosekliai teikdama šią paramą, kadangi naujausia informacija nerodo jokio padėties pagerėjimo. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad toks reguliavimas jokiu būdu nesibaigs prekybos uždraudimu, bet tik užtikrins, kad prekyba būtų galima tik tada, kai ji tvari.

PIRMININKAVO: L. ROUČEK
Pirmininko pavaduotojas

  Sirpa Pietikäinen, PPE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, dėl CITES sprendimų priėmimo esu tvirtai įsitikinusi, kad jų priėmimo procedūra turėtų būti skaidri, pagrįsta tik patikimais moksliniais faktais. Tai atitinka ir Parlamento rezoliuciją dėl baltųjų lokių, dramblių, tigrų, didžiųjų Azijos kačių ir ryklių.

Dėl paprastojo (šiaurės melsvojo) tuno įtraukimo į CITES konvencijos I priedą norėčiau iškelti porą klausimų. Pirma, didžioji mokslo bendruomenės dalis sutinka, kad reikia uždrausti tarptautinę prekybą, siekiant užtikrinti, kad ši rūšis išliktų ir ateityje. ICCAT duomenimis, neršiančių žuvų biomasė yra 15 proc. mažesnė, nei buvo prieš prasidedant žvejybai. Šie moksliniai duomenys rodo, kad yra realus pavojus, jog iki 2012 m. neršiančių žuvų gali beveik nelikti.

Daugelio FAO ad hoc ekspertų patariamosios grupės narių nuomone, turima informacija parėmė pasiūlymą įtraukti Atlanto paprastąjį tuną į CITES I priedą; be to, grupė mano, kad dėl šio įtraukimo galiausiai bus užtikrinta, jog Rytų Atlante ir Viduržemio jūroje tokios netausojančios žvejybos, kokia yra dabar, mastas sumažėtų. Dėl to, kad grupė turi priimti bendrus sprendimus, ir dėl stipraus Japonijos pasipriešinimo tai nebuvo galutinis grupės pasiūlymas. Tačiau negalima neatsižvelgti į neabejotiną grupės daugumą. Be to, remdamasi mokslininkų sprendimais, ji padarė aiškią išvadą, kad paprastojo tuno įtraukimo į CITES I priedą kriterijai įvykdyti.

Kai kuriais atvejais lemia politiniai motyvai, bet dėl biologinės įvairovės ir išnykimo mes negalime eiti į kompromisus ir derėtis. Kai nėra žuvies, nėra ir ką gaudyti.

  Kriton Arsenis, S&D frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, J. Leinen apžvelgė visus kitus klausimus, apie kuriuos aš norėjau kalbėti, tad susitelksiu tik ties tunais.

Mes iš tikrųjų turime žiūrėti į šį klausimą iš mokslinio taško. Paprastiesiems tunams gresia tiesioginis išnykimo pavojus. Todėl vienintelis tinkamas sprendimas būtų visiška jų apsauga nuo prekybos pasaulio rinkoje, kitais žodžiais tariant, prekybos ne Europos Sąjungoje. CITES sekretoriatas praėjusią savaitę pranešė siūlantis įtraukti tuną į I priedą, o tai reiškia prekybos pasaulio rinkoje draudimą.

Cituoju jo žodžius: „Sekretoriatas sutinka su FAO ad hoc ekspertų patariamosios grupės dauguma, kad ši rūšis atitinka įtraukimo į I priedą kriterijus.“ Kitais žodžiais tariant, jis palaiko šį pasiūlymą atitinkamame FAO pasiūlyme, kuris pagrįstas ICCAT pasiūlymu.

Taigi mokslinė diskusijų dalis išspręsta. Dabar panagrinėkime šį klausimą politiniu ir socialiniu požiūriu. Tunų ištekliai senka. Mokslo įstaigos tvirtina, kad, neuždraudus pasaulinės prekybos, per kelerius metus paprastųjų tunų nebeliks. Žvejybos reguliavimas iki šiol nebuvo sėkmingas. 2008 m. vietoj ICCAT tiems metams numatytų 19 000 tonų sugauta apie 50 000 tonų paprastųjų tunų.

Siūlome jau šiandien sustabdyti pasaulinę prekybą, kol dar yra laiko tunams išgelbėti; prekyba Europos Sąjungoje, kuriai CITES konvencija netaikoma, turėtų būti tęsiama, bet kartu Europos Sąjunga kompensuotų žvejų ir įmonių nuostolius, patirtus dėl eksporto draudimo.

S&D frakcija pateikė su tuo susijusį pakeitimą. Jį priėmus, atsiras galimybė atkurti paprastųjų tunų išteklius ir atnaujinti prekybą. Išimties tvarka tam tikslui priimta nuostata, kuria leidžiama panaikinti pasaulinės prekybos draudimą, kai tik tunų ištekliai bus atkurti, o ne laipsniškai, kaip numatyta kitų žuvų atžvilgiu. Neuždraudus pasaulinės prekybos tunais, paprastųjų tunų ištekliai išseks, žvejybos sektorius bankrutuos ir tada niekas neturės teisės į kompensaciją.

Jei tikrai norime apsaugoti žvejus, turime pritarti tam, kad paprastasis tunas būtų įtrauktas į CITES I priedą. Priešingu atveju žmonės neteks darbo vietų ir bus visam laikui prarasta ši puiki ir unikali žuvų rūšis.

  Chris Davies, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, tikimasi, kad ši diena taps nauja pradžia Europai, bet kas čia vyksta? Komisijos narė ir ministras peržvelgia pasiūlymus. Nekaltinu jūsų, Komisijos nare, bet prašau grįžti į kolegiją ir pasakyti, kad mes norime diskutuoti su tais Komisijos nariais, kurie atsakingi už šias veiklos sritis.

Gėda, kai tokiomis rezoliucijomis reikia kovoti, kad neišnyktų vis kitos ir kitos žuvų rūšys. Tai rodo žmonijos nesugebėjimą planuoti ateities. Paprastųjų tunų klausimas, kuriuo čia neabejotinai bus diskutuojama daugiausia, iš tikrųjų atskleidžia padėtį. Ši rūšis gyvena tik Europos vandenyse. Tai pasaulyje brangiausia žuvis, kurios vienetas parduodamas už dešimtis tūkstančių eurų. Japonija kaupia jų atsargas en masse. Japonija, kurioje žodis „konservavimas“ iš tikrųjų reiškia en masse, perka, užmuša ir užšaldo šią žuvį dvidešimčiai ar trisdešimčiai metų, o po to kelis dešimtmečius valgo. Kai Viduržemio jūroje žuvies nebeliks, žmonės vis dar valgys sušį, jei įstengs susimokėti.

Tai atvejis, kai žvejybos pramonėje netgi organizuojami nusikaltimai; nėra ko stebėtis, kai tai tokie pinigai. Šiame versle dalyvauja ir mafija. O dabar pažvelkime: ICCAT, Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija. „Tunų apsauga“! Šių žuvų sumažėjo 80–90 proc. Joms gresia išnykimas. Betgi turime organizaciją, kuri sukurta tam, kad prižiūrėtų tunus! Ji visiškai susimovė. Tikslai, kuriuos ji pati nusistatė, nė iš tolo nebus įgyvendinti. Ji nekreipia dėmesio į mokslines rekomendacijas, ji ir toliau nustatinėja kvotas, kurios yra smarkiai per didelės. Kai kurie Parlamento nariai dabar sakys, kad pakanka II priedo, bet kur įrodymai – jų nėra. II priedas nieko nepakeis. Po kelerių metų pasakys: „Atleiskit, klydome“. Tunų jau nebebus.

Taigi pritarkime pasiūlymui įtraukti šią žuvų rūšį į I priedą. Nepamirškime, tai momentas, kai siekėme sutramdyti žmonijos godumą ir šiek tiek pasirūpinti mūsų jūrų ateitimi.

  Bart Staes, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Tai, kaip žmonės elgiasi su gamtos ištekliais, kaip jie naikina buveines ir pereikvoja laukinių augalų bei gyvūnų išteklius, kaip neteisėtai prekiauja laukine gyvūnija bei augmenija, liudija jų išpuolį prieš Žemės rutulio biologinę įvairovę.

Biologinė įvairovė labai svarbi. Tai patvirtina didelę CITES (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos), taigi ir jos konferencijos, kuri kitą mėnesį turi vykti Dohoje, svarbą. Prieš mus – griežta rezoliucija. Tačiau turime pripažinti, kad užkulisiuose dedamos pastangos susilpninti šią rezoliuciją. Šiuo klausimu vyksta įnirtinga kova. Todėl visų, ypač savo kolegų iš pietinių valstybių, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos ir Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos prašau kategoriškai kuo aiškiau užtikrinti, kad būtų priimta Komisijos rekomendacija įtraukti paprastąjį tuną į CITES I priedą. Tai lems, ar išliks ši rūšis.

  Kartika Tamara Liotard, GUE/NGL frakcijos vardu. – (NL) Dėkui, pone J. Leinenai. Tai, ką jūs pasakėte, tinka visiems gyvūnams: drambliams, Azijos tigrams, koralams. Bet aš noriu skirti daugiau dėmesio tik vienam.

Vakar Blijdorpo zoologijos sodas Roterdame paskelbė, kad nė vienas Europos zoologijos sodas neįstengė užauginti baltųjų lokių. Europos baltųjų lokių veisimo programos nesusilaukė sėkmės, ir tai labai bloga žinia, ypač dėl to, kad baltiesiems lokiams gresia išnykimo natūralioje aplinkoje pavojus. Jūrose mažėja ledo, ir baltieji lokiai po truputį praranda savo buveines. Per 45 metus gali išnykti 70 proc. natūralioje aplinkoje gyvenančių baltųjų lokių. Be to, baltiesiems lokiams pavojų kelia trofėjų medžioklė ir prekyba trofėjais. Žmonėms, matyt, smagu šaudyti baltuosius lokius savo malonumui. Man bjaurus toks elgesys.

Todėl raginu ES paremti minėtą pasiūlymą dėl komercinės prekybos baltaisiais lokiais uždraudimo, kol dar ne vėlu; paprastąjį tuną taip pat reikia be didelio triukšmo įtraukti į I priedą.

  Anna Rosbach, EFD frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, šiandien čia susirinkome pakalbėti apie nykstančias rūšis. Kalbame apie ryklius, tunus, baltuosius lokius, didžiąsias kates ir dramblius. Kalbame apie žvejybos kvotas, gamtosaugą, buveinių išsaugojimą ir t. t. Kalbame apie tai, ar reikėtų šiuos gyvūnus įtraukti į I arba II priedą, o gal jie išvis nebūtinai reikalingi.

Pagal požiūrius ši salė susiskirsčiusi mažiausiai į dvi skirtingas dalis. Vieni nori, kad būtų išsaugotos visos rūšys, kurios yra ties išnykimo riba, ir sudaro ilgą sąrašą. Kiti negali iškovoti didelių žvejybos ir vartojimo kvotų, o vietos žvejams trumparegiškai žada žvejybos teises, kurios lems visišką tam tikrų rūšių išnykimą per trumpą laiką.

Mums reikalingas subalansuotas vidurio kelias, užtikrinsiantis tolesnį mūsų ir visos planetos klestėjimą ateityje. Mūsų čia turimuose dokumentuose tiek daug techninių detalių, kad kiekvienas gali pamanyti, jog visi esame šios srities specialistai. Užuot tuo užsiėmus, gal mums reikėtų savo laiką skirti tam, kad būtų sustabdyta žuvų ir vėžiagyvių žvejyba neršto laikotarpiu, užtikrinti, kad gyvūnai, augalai bei jūros ir tolimoje ateityje teiktų mums gyvybingą maistą, gyvūnams, kuriuos valgome, užtikrinti tinkamą gyvenimą, prieš juos nežmoniškai nužudant?

Mūsų mąstymas trumparegiškas; negalvojame apie biologinę įvairovę, kuri reikalinga mūsų planetai. Kalbu ne tik apie nykstančią florą ir fauną – šis klausimas daug sudėtingesnis. Būtų galima tęsti ir tęsti. Ir kaip būtų neįprasta, jei imtumėmės prevencinių veiksmų, užuot reagavę tik paskutinę akimirką.

  Claudiu Ciprian Tănăsescu (NI). – (RO) Statistika rodo, kad paprastieji tunai gaudomi tokiais kiekiais, kurie smarkiai viršija nustatytus dydžius; tai reiškia, kad paprastųjų tunų sulig kiekvienais metais mažėja. Monako pateiktas pasiūlymas įtraukti paprastąjį tuną į CITES I priedą gali būti naudingas, atsižvelgiant į tai, kad ši rūšis pasmerkta išnykti, jei nebus imtasi griežtų priemonių jai apsaugoti.

1992 m. Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija priėmė rekomendaciją dėl prekybos paprastaisiais tunais kontrolės. Deja, paaiškėjo, kad ši priemonė toli gražu nėra veiksminga. 2007 m. Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija priėmė daug išsamesnę programą, vadinamąją „Paprastųjų tunų sugavimų registravimo programą“, kuri įsigaliojo 2008 m. pavasarį. Nors tai žingsnis į priekį, vertinti šios programos veiksmingumą dar anksti. Todėl jaučiu pareigą paklausti: kiek Europos Sąjungos pozicija įtraukti paprastąjį tuną į I priedą gali atsverti CITES konferencijoje stiprų kai kurių organizacijų ir valstybių, kurios nėra Europos Sąjungos narės, norą laikytis pasyvios politikos, kol bus galima įvertinti Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos neseniai pateiktų iniciatyvų spėjamus rezultatus?

  Elisabetta Gardini (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, girdėjau, kaip ministras CITES pavadino veiksminga priemone, o Komisija – tinkama priemone.

Sutinku. Taigi nekeiskime šios priemonės, kuri, priešingai nei sakė daugelis Parlamento narių, iki šiol buvo labai veiksminga. Kadangi tunų žvejyba buvo reguliuojama ir buvo nustatytos mažesnės kvotos, žvejai ėmė sugauti ne tik daugiau, bet ir didesnių tunų.

Priemonė veikia. Jei į I priedą, kuriame nurodytos rūšys, kurioms tikrai gresia išnykimo pavojus, būtų įtrauktos ir skaitlingos rūšys, kurių gyvų egzempliorių, ačiū Dievui, yra milijonai, tai būtų labai pavojingas precedentas.

Laukiame naujų skaičių; tikiuosi, kad jais pagrįsime savo reglamentus, nes, kaip sakė vienas žinomas amerikiečių žurnalistas, „skaičiai nemeluoja, bet melagių yra“, o jie dar ir kaip meluoja! Mes esame įpratę gauti žvėriškai nenuoseklius skaičius, ypač iš aplinkosaugos srities: vieni iš jų bus tikri, kiti melagingi.

Paprastiesiems tunams išnykimas negresia, bet paprastųjų tunų žvejyba turi būti reguliuojama. Nepamirškime, kad ištisos bendruomenės gyvena iš šios labai senos veiklos, atsiradusios ne mažiau kaip prieš 11 200 metų, tad UNESCO mano, jog ši veikla turi būti saugoma ir remiama.

  Edite Estrela (S&D). – (PT) Pone pirmininke, JT teigia, kad biologinė įvairovė šiuo metu išgyvena didžiausią krizę po to, kai prieš 65 mln. metų ėmė nykti dinozaurai. Koralinių rifų naikinimas, didėjantis Afrikos dykumėjimas ir miškų kirtimas kelia pavojų biologinei įvairovei ir turi neigiamą poveikį daugeliui ūkio sektorių, pvz., maisto gamybai, turizmui, vaistų pramonei ir energijos gamybai.

Be to, JT pripažįsta, kad nepavyko įvykdyti 2002 m. nusibrėžto tikslo – iki 2010 m. sumažinti dabartinį biologinės įvairovės praradimo greitį. CITES sudarė esminį pasaulinį susitarimą dėl laukinių rūšių apsaugos, siekiant išvengti laukinės faunos ir floros išteklių pereikvojimo dėl tarptautinės prekybos. Gamtinių išteklių vartojimas maistui, buveinių naikinimas, klimato kaita, laukinių rūšių pereikvojimas ir neteisėta prekyba yra pagrindinės biologinės įvairovės skurdinimo priežastys.

Todėl svarbu garantuoti, kad tarptautiniais biologinės įvairovės metais pagrindiniu Europos Sąjungos strateginiu tikslu būsimoje CITES pasirašiusių šalių konferencijoje taptų biologinės įvairovės apsauga – svarbiausia žmonijos gerovės ir išlikimo sąlyga.

Turime būti ambicingi ir reikalauti, kad būtų apsaugotos visos rūšys, kurioms gresia išnykimas.

  Gerben-Jan Gerbrandy (ALDE). – (NL) Galėčiau kalbėti apie visas rūšis, kurios įtrauktos į kovo mėn. pabaigoje vyksiančios CITES konferencijos darbotvarkę, bet apsistosiu ties viena, paprastuoju tunu, kuris puikiai rodo, kuo mes, kaip rūšis, užsiimame.

Tai nuostabi, įspūdinga žuvis, kurią jau daugelį šimtmečių žvejojame ir valgome. Deja, dabar ši žuvis yra ties išnykimo riba. Per daugelį blogo politikų valdymo, jų neūkiškumo – biologinių rekomendacijų nepaisymo, trumpalaikių interesų iškėlimo aukščiau ilgalaikių šio sektoriaus perspektyvų – dabar neturime kito pasirinkimo kaip tik visiškai uždrausti paprastųjų tunų prekybą.

Pateikti pasiūlymai dėl pakeitimų, kuriuose nurodyti veikimo būdai, bet nesiūloma uždrausti prekybą; deja, jie pateikti per vėlai. Prieš kelias savaites už vieną paprastąjį tuną buvo sumokėta 120 000 EUR. Tokia dabartinė realybė. Šis faktas paaiškina ir tai, kodėl vykdoma neteisėta žvejyba, kurios metu sugaunama du kartus daugiau žuvies nei nustatyta kvotomis. Taigi kvotos – ne paguoda. Dėl neteisėtos žvejybos jos netenka prasmės. Vienintelis būdas išgelbėti paprastuosius tunus – uždrausti tarptautinę prekybą.

Žinau, kad padariniai sektoriui bus sunkūs; visiškai tai suvokiu, betgi pasimokykime iš šios patirties: kai jūra tuščia, sektorius bankrutuos. Todėl atsargiau elkimės su aplinka ir dėl ekonominių, ir dėl ekologinių priežasčių.

Raginu Europos Komisiją skubiai pateikti Tarybai sprendimą, kad paprastasis tunas būtų įtrauktas į I priedą, ir prašau ES pirmininkaujančios Ispanijos „išeiti iš savo šešėlio“ ir priimti tą sprendimą.

Ponios ir ponai, septynioliktame šimtmetyje žmonės išnaikino drontus (dodo). Tegul žmonės dabar parodo, kad sugeba mokytis; neleiskime, kad paprastieji tunai taptų XXI amžiaus drontu.

  Bas Eickhout (Verts/ALE). – (NL) Kovo mėn. vyks dar vienas JT aukščiausiojo lygio susitikimas, šį kartą dėl prekybos nykstančiomis gyvūnų rūšimis. ES turės galimybę vėl būti vieninga, o svarbiausia, kad mokslas galės atlikti savo vaidmenį. Pažiūrėkime, ką mums sako mokslas. Trumpalaikių interesų pasirinkimas gali reikšti trumpalaikių žvejų ir medžiotojų interesų pasirinkimą, kuris ilgainiui lems gyvūnų rūšių ir daugelio sektorių egzistavimo pabaigą.

Alternatyva – ilgalaikių interesų pasirinkimas; kalbėdami apie tunus, turime galvoje 2012 m.! Tai ne ilgas laikotarpis, tai – rytdiena. Taigi privalote laikytis Europos Parlamento rekomendacijų dėl paprastųjų tunų prekybos uždraudimo, bet taip pat uždrausti prekybą baltaisiais lokiais, į minėtą sąrašą įtraukti ir Afrikos dramblį, kad šie gyvūnai nebūtų vis labiau medžiojami.

Pagaliau Dohos konferencijoje dalyvaus ir Europos Parlamento delegacija. Pageidaučiau, kad ir ji atliktų savo vaidmenį apibrėžiant ES poziciją, kad kartu užtikrintume, kad šios rūšys būtų išsaugotos ateičiai.

  Willy Meyer (GUE/NGL). – (ES) Pone pirmininke, norėčiau ES pirmininkaujančios Ispanijos paprašyti, kad tikrai būtų apsaugoti paprastieji tunai, bet taip pat turi būti išsaugoti tradiciniai Viduržemio jūros regiono almadraba žvejybos būdai. Daugiau kaip tūkstantį metų jie buvo naudojami paprastiesiems tunams gaudyti ir niekad nekėlė grėsmės šiai rūšiai. Tikrą pavojų paprastiesiems tunams kelia neteisėta žvejyba, pramoninė žvejyba, žvejyba gaubiamaisiais tinklais ir ūkių daugėjimas.

Tai tokios paprastųjų tunų problemos. Turėtume būti sąžiningi ir įstengti atskirti tai, kas iš tikrųjų kelia pavojų paprastiesiems tunams (pvz., tokia pramoninės žvejybos rūšis kaip žvejyba gaubiamaisiais tinklais), nuo tradicinių žvejybos būdų.

Ši politika turi būti sąžininga, todėl mums reikia ieškoti būdo, kaip išsaugoti tunus, bet, žinoma, neturi nukentėti tradicinė žvejyba. Manau, kad tai būtų puiki pusiausvyra, kurios kartais neįmanoma pasiekti, bet turime ieškoti būdų ir išsaugoti šią rūšį bei užtikrinti, kad ji neišnyktų, kartu neatsisakyti tradicinių žvejybos būdų, pvz., almadraba.

  Bogusław Sonik (PPE). – (PL) Pone pirmininke, Europos Sąjungos valstybėse narėse pastebėta nemažai nykstančių gyvūnų kontrabandos atvejų. Muitinės pareigūnai, atlikdami patikrinimus pasienyje, aptinka į butelius įspraustų paukščių, o automobiliuose – vėžlių, paslėptų tarp korpuso ir apmušalų. 2008 m. Lenkijos muitinės ataskaitos duomenimis, pasienyje sulaikyti net 200 889 gyvų saugomų gyvūnų ir iš saugomų gyvūnų pagamintų produktų egzemplioriai. Indijoje, netinkamai kovojant su kontrabandininkais, dėl stulbinančio brakonieriavimo masto dar kartą iškilo pavojus Bengalijos tigrams.

Europos Sąjunga, turinti bendras išorės sienas, turėtų ypač pasistengti netapti rinka, į kurią nebaudžiamai kontrabandos būdu įvežami saugomi gyvūnai ir augalai. Europos Komisija turėtų ypač daug dėmesio skirti švietimo kampanijai ir ryšiams su piliečiais. Šios politikos tikslas turėtų būti Europos turistų sąmoningumo kėlimas, nes muitinių pareigūnai kasmet iš užsienio kelionių grįžtančių europiečių lagaminuose aptinka iš nykstančių gyvūnų ir augalų rūšių pagamintų produktų. Šiuo metu vykstančios diskusijos dėl paprastųjų tunų populiacijos yra tikrai pagrįstos. Tai liudija statistika. Per pastaruosius penkiasdešimt metų net 75 proc. sumažėjo minėtos rūšies populiacija. Viduržemio jūros tunų atsargoms taip pat gresia rimtas pavojus. Manau, kad įtraukti paprastąjį tuną į CITES I priedą yra visiškai pagrįsta. Tai vienintelis būdas apsaugoti šią populiaciją nuo išnykimo.

  Antolín Sánchez Presedo (S&D). – (ES) Pone pirmininke, aš taip pat esu susirūpinęs dėl paprastųjų tunų populiacijos biologinės padėties ir sutinku, kad būtina priimti veiksmingas jų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, kurios ne tik neleistų jiems išsekti, bet ir užtikrintų tausojančią žvejybą bei atsakingą prekybą.

Mano šalis jau daugelį metų tai daro. Ji ne tik naudoja labai seną almadraba žvejybos metodą, bet ir sukūrė apsaugos zoną Viduržemio jūroje, paliko tik šešis gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus ir pirmoji priėmė išteklių atkūrimo planą bei registruoja prekybos kontrolę.

Įtraukus paprastąjį tuną į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) I priedą, būtų uždrausta tarptautinė šių žuvų prekyba, bet pagrindinės problemos nebūtų išspręstos. Leidžiamų sugauti žuvų kiekis neapribotas, žvejybos laivų vėliavos gali būti pakeistos šalių vartotojų vėliavomis, o tai neatitinka neseniai ICCAT ir už šios žvejybos valdymą atsakingų regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų pasirašytų susitarimų. Todėl tai susilpnins tarptautinį jūrų valdymą ir pažeis atsakingos žvejybos principą.

Turime prisikasti prie problemų esmės. Pritariame tam, kad būtų sumažintas leidžiamų sugauti žuvų kiekis, dėl kurio sutarė ICCAT, ir net moratoriumui, jei jis bus paskelbtas atsižvelgus į mokslines ataskaitas, kurios bus gautos kitam sezonui. Norime, kad Europos Sąjunga dažniau atliktų patikrinimus ir vykdytų ICCAT rekomendacijas, kad būtų užtikrintas žvejybos operacijų ir pardavimo atsekamumas.

Tokia veiklos kryptis yra suderinama su paprastojo tuno įtraukimu į CITES II priedą, bet ne į I priedą, nes tam reikalingas kitoks scenarijus, ir neturi būti taikomos sąlygos, dėl kurių sugrius pasitikėjimas juo, kaip CITES priemone.

Bet kuriuo atveju šių diskusijų žinia turi būti tokia: Europos Sąjunga yra griežtai įsipareigojusi išsaugoti paprastuosius tunus ir priims tam būtinas priemones. Pramonė turi įrodyti, kad kvotos yra veiksmingai taikomos ir kad neteisėta žvejyba gali būti kontroliuojama.

Kad galėtume ir toliau žvejoti, turime išsaugoti žuvų išteklius.

  Pat the Cope Gallagher (ALDE). – (GA) Pone pirmininke, paprastųjų tunų išteklių būklė Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje – mūsų visų rūpestis. Mokslinė informacija negali būti ginčijama. Tačiau ICCAT – už paprastųjų tunų išsaugojimą ir už šių išteklių atkūrimą atsakinga tarptautinė organizacija – deda labai daug pastangų. Jei paprastasis tunas bus įtrauktas į CITES I priedą, šių žuvų žvejyba bus uždrausta ne mažiau kaip dešimčiai metų.

Šitoks požiūris į Europos žvejybos pramonę nepriimtinas. Gyvybiškai svarbu, kad ICCAT būtų leidžiama dirbti savo darbą.

Pvz., 2006 m. bendras leidžiamas sugauti kiekis buvo 36 000 tonų. Šių metų bendras leidžiamas sugauti kiekis sumažintas iki 13 500 tonų. ICCAT pasiūlymu 2011 m. šis kiekis bus sumažintas bent 50 proc. – iki 6 750 tonų. 2012 m. ir 2013 m. bendras leidžiamas sugauti kiekis bus vėl mažinamas.

Priemonės, kurių imasi ICCAT, turi būti griežtai stebimos. Jei pasitvirtins, kad jos neveiksmingos, turės būti apsvarstytas I priede nurodytas visiškas uždraudimas.

Kalbėdamas iš Airijos pozicijų norėčiau pasakyti, kad mes neturime suinteresuotumo, išskyrus tai, kad mūsų paprastųjų tunų priegauda sudaro šimtą tonų; ar ir toliau turime gaudyti paprastuosius tunus priegaudos būdu, o sugautus ir negyvus grąžinti į jūrą? Žinoma, būtų neprotinga tai tęsti. Manau, kad svarbu imtis protingų ir realių priemonių ir Europos ištekliams, ir jos žvejybos sektoriui apsaugoti.

Nors šioje salėje yra žmonių, labai norinčių apsaugoti tunus, tiems, kurie atvykę iš kaimo vietovių, priklausančių nuo žvejybos, pasakysiu: jūs privalote pagalvoti ir apie kitą rūšį, kuriai gresia pavojus – apie mūsų žvejus.

Todėl aš balsuosiu už pakeitimą įtraukti paprastąjį tuną į II priedą.

  Isabella Lövin (Verts/ALE). – (SV) Pone pirmininke, ponios ir ponai, apsidairykite. Tuščios vietos šioje salėje gali simbolizuoti visas pasaulio jūrų plėšriąsias žuvis, kurios išnyko per maždaug penkiasdešimt metų. Pasaulio žvejybos laivynams pavyko išvalyti planetą nuo plėšriųjų žuvų, kurios tokios svarbios ekosistemoms. Tai tunai, menkės, lašišos. ES yra antroji pasaulyje pagal dydį žvejojanti šalis, ir mūsų atsakomybė už žuvų išteklių išeikvojimą neginčijama.

Pvz., 2000–2008 m. iš ES žvejybos fondo daugiau kaip 23 mln. EUR skirta naujų tunų žvejybos laivų statybai, kitais žodžiais tariant, pramonei, kuri mokesčių mokėtojams ir taip kasmet kainuoja milijonus, ir priežiūrai, siekiant sumažinti neteisėtos žvejybos atvejų skaičių; ir viskas tik tam, kad 70 proc. žuvų būtų eksportuojama į Japoniją ir patiekta ant privilegijuotų asmenų pietų stalo!

Norėčiau jums priminti, kad tai, jog paprastasis tunas bus įtrauktas į CITES konvencijos I priedą, nereikš, kad Europoje bus uždrausta nedidelio masto žvejyba, bus tik nutrauktas eksportas, kurį gausiai subsidijuoja mokesčių mokėtojai. Tai būtų gera pradžia, turint omenyje JT tarptautinius biologinės įvairovės metus.

  Catherine Soullie (PPE). – (FR) Pone pirmininke, šiandien yra išlikę mažiau kaip 15 proc. paprastųjų tunų. Kai tokie skaičiai, sprendimas atrodo aiškus. Vis dėlto turėtume atsižvelgti į tai, kokį poveikį šiandien aptariamas sprendimas turės darbo vietoms. Reikėtų pažymėti, kad CITES tikslas nėra drausti žvejybą apskritai, o tik tarptautinę prekybą šios rūšies žuvimi, kurios 80 proc. eksportuojama į Japoniją.

Saugodami tunus, mes, žinoma, saugome nykstančią rūšį, bet kartu skatiname tęsti subalansuotą ir tausojančią žvejybą, kurios produktai būtų skirti mūsų vidaus rinkai ir kuri sukuria darbo vietas. Palaikau ketinimą įtraukti paprastąjį tuną į CITES I priedą ir, nors tikiu, kad bus priimtas teigiamas sprendimas, labai svarbi Komisijos pagalba, nes ji reikš, kad žvejybos sektorius gali būti visiškai rekonstruotas.

Todėl mano klausimas yra susijęs su šios paramos sąlygomis. Prancūzija prašo, kad dar aštuoniolika mėnesių būtų pratęstos finansinės priemonės žvejams ir laivų savininkams, kuriems taikomas prekybos draudimas. Kokia Komisijos nuomonė šiuo klausimu?

Be to, man, kaip ir daugeliui mano kolegų, kelia rūpestį sąžiningumo problema. Kaip galime užtikrinti, kad laivai, plaukiojantys, pvz., su Tuniso, Libijos ir kt. valstybių vėliavomis, tarptautinio prekybos draudimo laikytųsi taip pat griežtai kaip ir mes? Kokios bus naujosios kontrolės ir bausmės priemonės?

Mūsų tvarios ekonominės veiklos vykdymo politika turi būti praktiška; kartais ji gali būti nepopuliari kai kuriuose sektoriuose, bet tikiuosi, kad Komisija ir Taryba neišleis iš akių pakeitimų, reikalingų šioms priemonėms įgyvendinti.

  Guido Milana (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš pasisakau už tai, kad paprastasis tunas būtų įtrauktas į II priedą, ir jau esu pateikęs su tuo susijusius pakeitimus. Palaikydamas šią idėją, nesijaučiu esąs nusikaltėlis. Priešingai – randu kalbą su tais, kurie iki manęs, pradedant E. Gardini, palaikė kitokią poziciją.

Labai ydinga tigrams, baltiesiems lokiams, drambliams ir tunams taikyti vienodas sąlygas. FAO niekada neišdrįstų pareikšti skirtingos nuomonės arba laikytis skirtingo požiūrio šių nykstančių rūšių atžvilgiu. Būti kitos nuomonės apie tai, kaip reikia spręsti tunų klausimą, žinoma, nereiškia pamiršti, kad biologinė įvairovė yra vertybė, kurią būtina ginti bet kokia kaina.

Pasiūlymo dėl rezoliucijos dvasią neabejotinai reikia palaikyti. Tačiau tai, kad kai kurie žmonės, atrodė, traukiasi atgal vertindami tunų biomasę jūroje ir skubina įtraukti šią žuvų rūšį į I priedą, tikriausiai reiškia, kad nepastebima šio pasirinkimo šalutinio poveikio, kuris daugeliui mūsų ūkio sektorių gali būti skaudus, o kartais ir negrįžtamas.

Tas pats ir su koralais ir šios rūšies įtraukimu į II priedą. Turima duomenų, kurie aiškiai nerodo, kad giluminiai koralai (koralai, esantys daugiau kaip 150–200 metrų gylyje ir kuriems taikoma ši priemonė) yra išnykę ar nykstantys.

  Carl Haglund (ALDE). – (SV) Pone pirmininke, toje Baltijos jūros pusėje, kurioje aš gyvenu, kažkada iš tikrųjų buvo galima žvejoti paprastuosius tunus, ir žinome, kokia padėtis dabar. Dėl besaikės žvejybos paprastiesiems tunams gresia išnykimas.

Dabar mums tenka gana liūdnai diskutuoti šia tema, nes laiku nepriėmėme teisingo sprendimo. Metų metais nekreipėme dėmesio į mokslines rekomendacijas, ir tai lėmė padėtį, kai būtina imtis drastiškų veiksmų. Ta proga leiskite man priminti ankstesnes žmonijos nesėkmes šiame fronte. Kanados pakrantė yra geras pavyzdys to, kaip žmogui pavyko visiškai sunaikinti menkių išteklius. Dėl besaikio žvejojimo jie visiškai išseko; Kanadoje vyko tokios pat diskusijos, kokios šiandien vyksta čia, šioje salėje. Turime neleisti, kad paprastuosius tunus ištiktų toks pat likimas. Todėl Prancūzijos pasiūlymas, tarp kitų, nėra ypač geras, nes jis gali turėti būtent tokį poveikį.

Tai, kad čia susirinko pusė ar beveik visas Žuvininkystės komitetas, žinoma, rodo, jog Parlamentas ne geriausiu būdu sprendžia šiuos klausimus, tai yra, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas diskutuoja ir siūlo idėjas, o paskui tie iš mūsų, kurių darbas susijęs su žvejybos reikalais, atvyksta čia ir jas aptaria. Apie tai mums reikėtų pagalvoti. Vis dėlto manau, kad komiteto pasiūlymas yra geras. Jis moksliškai pagrįstas, ir nėra priežasties Aplinkos komitetui keisti savo nuomonę šiuo klausimu.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE). – (ES) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kurį laiką paprastiesiems tunams degė raudonas pavojaus signalas, o mes daugelį metų klausėmės ataskaitų, kurios aiškiai rodė, kad ištekliai silpni, ir koks mūsų indėlis į tai, įskaitant valstybines subsidijas. Pastaraisiais metais Europos Sąjunga išleido 34 mln. EUR modernizacijai.

Manau, kad turime tai pasakyti, turime prisiimti atsakomybę už susiklosčiusią padėtį. Paprastųjų tunų ištekliai dėl mūsų veiklos yra ties išsekimo riba, ir dabar jau negalime sakyti, kad mes niekaip dėl to nekalti. Dabar turime progą ištaisyti šią bėdą, įtraukdami paprastąjį tuną į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) I priedą, ir tai vienintelė išeitis, nes, noriu pabrėžti, daugeliui žmonių tunų žvejyba yra gyvenimo šaltinis.

Tiesa, yra sektorių, kurie elgėsi teisingai ir gali bei turėtų ir toliau taip elgtis, bet kad jie galėtų tai daryti, reikia, kad būtų tunų. Jei jų nėra, jie visai nieko negalės daryti. Vienintelė to garantija yra I priedas, todėl bet kuri kita priemonė, kuri aiškiai prieštarautų šiam pasiūlymui, yra bloga, ir ji pratęs agoniją, bet jos nenutrauks. Tad nepadarykime klaidos, nesielkime negarbingai: esame istoriškai atsakingi už šią rūšį, už žmones ir šeimas, kurių gyvenimas priklauso nuo žvejybos. Šią atsakomybę prisiimkime drąsiai ir su pasididžiavimu, kurio Europos Sąjunga šiuo metu yra nusipelniusi.

  Ioannis A. Tsoukalas (PPE). – (EL) Pone pirmininke, mano kolegos Parlamente jau išnagrinėjo kiekvieną šio klausimo aspektą. Norėčiau pareikšti, kad pritariu G. Milanos anksčiau išsakytai pozicijai, ir pasakyti, kad turime žinoti, jog dėl paprastojo tuno įtraukimo į I priedą atsiras daug socialinių ir ekonominių padarinių, pvz., bankrotų, daugelio įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių, uždarymo, darbo vietų praradimo ir Europos konkurencingumo praradimo.

Neturime pamiršti, kad paprastaisiais tunais aprūpinama 6 mlrd. EUR pasaulinė rinka. Iš tikrųjų norėčiau išgirsti keletą mokslu pagrįstų pasiūlymų, skirtų ateičiai užtikrinti paprastųjų tunų populiacijos gyvybingumą, atsižvelgiant į gyvybinius Europos žvejų ir jų šeimų interesus. Mano nuomone, geriausias ir tinkamiausias būdas tam tikslui pasiekti yra įtraukti šią rūšį į II priedą.

Be to, neturime pamiršti, kad Europos Sąjunga nei Viduržemio jūroje, nei Atlante nežvejoja viena. Paprastųjų tunų žvejyba – tai veikla, kuria užsiima visas pasaulis. Europos žvejai susiduria su didele, kartais ir nesąžininga, Šiaurės Afrikos šalių konkurencija. Vienašališkas tunų populiacijos gyvybingumo užtikrinimas neturi prasmės. Turime užtikrinti, kad visi „žaidimo“ dalyviai laikytųsi tų pačių sąlygų.

Tai, kad Japonija turi 30 000 tonų sušaldytų paprastųjų tunų atsargų, yra dėmesio vertas faktas, o dėl žvejybos uždraudimo šių žuvų kainos gali pakilti nuo 10 mlrd. USD (šiandieninė kaina) iki 20 mlrd. USD.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D). – Pone pirmininke, visos šio susitarimo dalys yra svarbios, bet aš noriu atkreipti dėmesį į paprastųjų tunų klausimą.

Gyvybiškai svarbu, kad imtumėmės veiksmų paprastųjų tunų išteklių sekimui sustabdyti, leisti jiems atsikurti. 2006 m. Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija pritarė veiksmų planui, skirtam pagerinti atskaitomybę, išteklių stebėjimą ir laivų tikrinimą.

Bet to akivaizdžiai nepakanka. Ištekliai, ypač Viduržemio jūros rytinės dalies, vis dar pavojingai maži, ir yra didelis pavojus mums netrukus tapti šios nykstančios rūšies išnykimo liudininkais.

Todėl CITES šalių konferencijoje turėtų būti pritarta tam, kad paprastasis tunas būtų įtrauktas į konvencijos I priedą, o valstybės narės ir Komisija turi ryžtingiau kovoti su neteisėta žvejyba ir prižiūrėti, kad būtų laikomasi apribojimų, dėl kurių susitarta, ir kvotų.

  Ramon Tremosa i Balcells (ALDE). – (ES) Pone pirmininke, man kelia rūpestį tai, kad, uždraudus paprastųjų tunų žvejybą Viduržemio jūroje, teisėtą žvejybą galiausiai visiškai išstums neteisėta ir kad nekaltiesiems teks mokėti už kaltųjų nuodėmes.

Katalonijoje žmonės gali prarasti šimtus darbo vietų. Joje vykdoma garbinga žvejyba, kuri visiškai reguliuojama ir stebima, turint omenyje žvejybos valdymą ir prekybos valdymą.

Nuo 2006 m. paprastųjų tunų žvejyba Rytų Atlante ir Viduržemio jūroje sumažinta nuo 30 000 iki 13 500 tonų. Mažiausias šių žuvų dydis nuo 10 kg išaugo iki 30 kg, o vienuolikos mėnesių žvejybos sezonas virto vienuolikos mėnesių nežvejojimo sezonu.

Pagaliau aš nemanau, kad tarptautiniai specialistai yra bendros nuomonės dėl paprastųjų tunų išnykimo grėsmės. Jei palygintume 1970 m. ir 2010 m., už kuriuos turimi populiacijos stebėjimo duomenys, pamatysime, kad paprastųjų tunų populiacija sudaro daugiau kaip 15 proc. Įtraukimo į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES) sąlyga yra 21–30 proc., taigi daugiau kaip 15 proc.

  Carmen Fraga Estévez (PPE). – (ES) Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau pakalbėti apie rūšis, kurioms taikoma komercinė žvejyba, ir labai aiškiai pasakyti, kad regioninės žvejybos organizacijos jau dabar atsako už šių rūšių valdymą ir išsaugojimą. Iš tikrųjų pakanka tik paviršutiniškai perskaityti Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES), kad suprastum, jog ji tikriausiai skirta greičiau drambliams ir baltiesiems lokiams, o ne toms rūšims, kurioms taikoma komercinė žvejyba.

Neprieštarauju, kad paprastuosius tunus reikia saugoti, nes tai būtų absurdiška jau vien dėl jų svarbos laivynui. Tačiau manau, kad organizacijoms, turinčioms geriausius žvejybos valdymo ir mokslinių tyrimo srities specialistus, reikia nuspręsti dėl priemonių, nes būtent dėl šios priežasties CITES, gavusi pasiūlymų dėl šių rūšių, turi konsultuotis su išorės specialistais.

Todėl manau, kad pasiūlymas įtraukti paprastąjį tuną į CITES I priedą nereikalingas ir nepagrįstas, nes jau yra Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) nustatytos priemonės. Tai nesąžininga, nes būtų padaryta nepateisinama žala laivynui, kuris pradėjo didžiulę kampaniją žvejybai sumažinti, ir netgi duotų priešingus rezultatus, nes atsirastų nekontroliuojama paprastųjų tunų juodoji rinka.

Man suprantamas tas didžiulis spaudimas, kurį nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos daro viešajai nuomonei apskritai ir ypač susirinkusiems šioje salėje, kaip mes visi matome. Todėl mano frakcija nusprendė pritarti tam, kad paprastasis tunas būtų įtrauktas į II priedą, eidama į kompromisą su Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetu ir tais, kurie mano, kad iš regioninių žvejybos organizacijų negalima atimti žvejybos valdymo. Mūsų pasiūlymas tikrai paremtas CITES pateikta moksline rekomendacija. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) patarė paprastąjį tuną įtraukti tik į CITES II priedą, o tai rodo, kad daug žmonių net neskaitė FAO ataskaitos.

  Catherine Bearder (ALDE). – Pone pirmininke, džiaugiuosi šią popietę čia gautais patikinimais, kad ES nepritars jokiems pasiūlymams, dėl kurių padidėtų brakonieriavimas dėl dramblio kaulo, vis dėlto man liūdna girdėti, kai Komisija ir toliau tvirtina, kad pasiūlymus Afrikos dramblį perkelti iš CITES I priedo į II priedą reikia įvertinti objektyviai, remiantis CITES nustatytomis taisyklėmis.

Šie du pareiškimai tiesiogiai prieštarauja vienas kitam. Bet kokios diskusijos dėl apsaugos, kurią drambliams suteikia CITES, susilpninimo taps žalia šviesa brakonieriams, kurie viliasi, kad greitai atsiras rinka jų neteisėtoms ir žiauriai įsigytoms prekėms realizuoti.

Zambija ir Tanzanija pažeidžia konvenciją, nes jos nesitarė su dramblių arealo valstybėmis, kaip reikalaujama CITES rezoliucijoje 9.24, dėl pakeitimų kriterijų. Tikimės, kad Komisija ir Taryba užtikrins, kad būtų laikomasi CITES sudėties ir sutarto moratoriumo. Ką jos ketina daryti, kad neteisėti Tanzanijos ir Zambijos pasiūlymai nebūtų įrašyti į pirmąjį darbotvarkės punktą?

  Antonello Antinoro (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad galiu tvirtai pareikšti, jog Žuvininkystės komiteto pirmininkė C. Fraga Estévez savo kalboje pateikė šiek tiek techninės informacijos, kurios mes tikrai nežinome arba apsimetame, kad nežinome.

Ji nurodė, kokia yra FAO rekomendacija, kokia yra tiesa ir ko reikalaujama. Visa kita yra šio Parlamento ir valstybių narių manipuliacijos ir poveikis. Norėčiau, kad nepamirštume, jog politika turi būti nepriklausoma ir kad mes turime daryti įtaką ekonominėms grupėms, kurios, kaip atrodo, iš šio Parlamento nori kitko, ir jas spausti.

Žinome, kad tunų kaina per pastaruosius dvejus metus nukrito, žinome, kad nustatėme apribojimus, kurie lėmė 40 proc. sumažėjimą. Remiantis tyrimais, kurių tikrumu nė vienas iš mūsų nėra įsitikinęs, visa kita yra manipuliacijos ekonominių jėgų, kurios, matyt, nori visai kitų dalykų, nei mes siekiame, būtent, neproporcingai padidinti tunų kainą ir ją kontroliuoti, kad vieninteliai mokėtojai būtų maži nedidelių žvejybos laivynų ūkiai, nuo kurių priklauso daugelis šios mūsų puikiosios Europos regionų.

Toliau aš norėčiau rekomenduoti, kad Komisija ir Komisijos narė (atsižvelgdamas ir tai, kad naująją Komisiją sudaro užsienio reikalų ministras, dabar, aišku, labiau tituluotas nei praeityje) užtikrintų, kad būtų susitarta su kitomis ne Europos valstybėmis, kad draudimas žvejoti paprastuosius tunus būtų taikomas ne tik Europai, ir siekti kontroliuoti kainas, taip pat ir ne Europos valstybėms.

Mes aiškiai remiame C. Fraga Estevéz pakeitimą, susijusį su II priedu, ir visa, ką jis apima.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE). – (PT) Praėjusių metų lapkričio mėn. ICCAT priėmė griežtas priemones, apribojančias Atlanto paprastųjų tunų leidžiamą sugauti kiekį: 2010 m. nuo 22 000 iki 13 500 tonų sumažinti sugavimą ir nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d. apriboti žvejybą gaubiamaisiais tinklais. Komisijos nario Joe Borgo žodžiais tariant, tai plataus užmojo precedento neturinčios priemonės. Šie sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į naujausias mokslininkų nuomones apie šią rūšį, ir iki 2010 m. pabaigos reikėtų įvertinti jų poveikį.

Todėl nėra prasmės įvesti naujus apribojimus, kurie sektoriui bus nepakeliami ekonominiu ir socialiniu atžvilgiu, ypač dabartinės gilios krizės metu, kaip ir tie apribojimai, kurie atsirastų dėl Atlanto paprastojo tuno įtraukimo į I priedą. Trys pagrindiniai žvejybos sektoriaus ramsčiai – aplinkos, ekonominis ir socialinis – turi būti dinamiškoje pusiausvyroje.

Aplinkosaugos reikalavimai turi būti moksliškai pagrįsti, kaip iš tikrųjų ir buvo ICCAT posėdyje, kuriame aktyviai dalyvavo Europos Sąjunga. Todėl Atlanto paprastojo tuno įtraukimas į I priedą būtų rimtas precedentas, kad nepaisoma šių būtinų dalykų: pirma, mokslinio skelbiamų apribojimų pagrindimo ir, antra, aplinkos, ekonominio ir socialinio ramsčių pusiausvyros. Tai atvertų duris kitiems sprendimams, priimamiems per daug skubiai ir šališkai, iškreipiantiems atsakingo valdymo normas.

  Alain Cadec (PPE). – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymas įtraukti paprastąjį tuną į CITES I priedą yra per daug radikali priemonė. Todėl iškelsiu sąlygą – tris reikalavimus, kurie, mano nuomone, būtų sąžiningas kompromisas.

Pirmasis reikalavimas tas, kad 2010 m. spalio mėn. turi būti paskelbta nepriklausoma mokslinė nuomonė, kuri bus patvirtinta 2011 m. rugsėjo mėn. vyksiančiame CITES posėdyje. Manau, kad ši mokslinė nuomonė turi būti lemiamos svarbos. Prieš priimdami radikalų sprendimą dėl paprastųjų tunų žvejybos ir prekybos, turime būti įsitikinę, kad aptariamai rūšiai iš tikrųjų gresia pavojus.

Antra, gyvybiškai svarbu turėti garantiją, kad bus padaryti Reglamento (EB) Nr. 865/2006 pakeitimai dėl CITES, nes tada būtų taikoma bendroji išimtis tarptautinei paprastųjų tunų prekybai. Šis pakeitimas reikš, kad mes visi gauname, ko norime – išliks mūsų mažo masto priekrantės žvejyba, ypač Viduržemio jūroje.

Trečia, manau, kad, mums nusprendus įtraukti į I priedą paprastąjį tuną, bus ypač svarbu, kad Europos Sąjunga teiktų finansinę paramą žvejams ir laivų savininkams, kuriems šis sprendimas turės poveikio.

Pagaliau jei šis sprendimas bus patvirtintas ką tik mano minėtomis sąlygomis, kartu turės būti taikoma daug griežtesnė kontrolė, kovojant su neteisėta žvejyba. Pritariu, kad paprastasis tunas būtų įtrauktas į CITES I priedą, tik tuo atveju, jei bus taikomos minėtos sąlygos. Jei šių garantijų nebus, mažiausiai blogas sprendimas būtų įtraukti šią rūšį į II priedą, o iš tikrųjų gal tai būtų geriausias sprendimas.

  Esther de Lange (PPE). – (NL) Pone pirmininke, negalime sau leisti nepastebėti, kaip dingsta biologinė įvairovė. Tai galėjo būti mano žodžiai, bet juos ištarė Europos Komisija, tiksliau, už aplinką atsakingas Komisijos narys S. Dimas praėjusį mėnesį darydamas pranešimą apie biologinę įvairovę.

Tikiuosi, kad naujoji Komisija irgi tai mato ir taip pat rimtai suvokia biologinės įvairovės svarbą. Jei ne, norėčiau, kad man tai pasakytų. Būtent dėl to, kad Europos Komisija dalyvauja sprendžiant biologinės įvairovės problemą, mane stebina, kad ji daro viską, kad, viena vertus, išgelbėtų rūšis ir atitolintų biologinės įvairovės praradimą, ir, antra vertus, ta pati Komisija neturi arba dar neturi drąsos tiesiog pasiūlyti papildyti CITES I priedą nykstančiomis rūšimis, pvz., paprastuoju tunu. Tai lyg dvi tos pačios monetos pusės. Žinoma, mes privalome finansiškai remti žvejus, kurie sąžiningai dirba ir laukia, kol ši intervencija pasibaigs. Šiuo atžvilgiu aš sutinku su ankstesniu pranešėju. Be to, mes turime griežčiau kovoti su neteisėta tunų žvejyba.

Tačiau, ponios ir ponai iš Komisijos, norėčiau žengti dar vieną žingsnį. Mano akimis, CITES, o ypač paprastasis tunas, yra išbandymas. Bandymas nustatyti, ar jūs, Komisija, esate pasirengusi savo žodžius paremti veiksmais. Bandymas patikrinti, ar ši naujoji Komisija gali vadovauti, o gal ji nuolat noriai įsiklausys į valstybių narių nuomonę, kurios, kaip žinome, su tuo nesutiks, ir ar ji gali, užuot klimpusi į formuluotes ir komunikaciją, imtis realių veiksmų.

Ką tik pacitavau jūsų žodžius; sakote, kad esate pasirengę tai padaryti, taigi laikas nuo žodžių pereiti prie darbų, o Komisijai pasakyčiau: pradėkite nuo paprastųjų tunų.

  Simon Busuttil (PPE). – (MT) Jei leisime žvejams daryti, kas jiems patinka, patys prisidėsime prie tunų išteklių išeikvojimo ir išnaikinimo. Tačiau jeigu, pone pirmininke, visiškai uždrausime prekybą tunais, sužlugdysime žvejus, žvejų bendruomenę, jų šeimas ir nuo jų priklausomą bendruomenę.

Man atrodo, kad tai du kraštutinumai: neturėtume nei naikinti tunų išteklių, nei griauti sektorių, kuris vien tik nuo to priklauso. Tačiau tarp šių dviejų kraštutinumų yra kelias, kurį galime pasirinkti ir kuris veda į kompromisą. Pasirinkę šį kelią, galėsime daug geriau nei anksčiau kontroliuoti žvejybą, nenutraukdami jos visiškai.

Todėl manau, kad tuno įtraukimas į CITES konvencijos I priedą yra kraštutinė priemonė, kurios reikia išvengti. Bus geriau, jei priimsime ICCAT pasiūlymą, nes ji jau daug metų mažina sugavimo kvotas. Tačiau kompromisui pasiekti galėtume įtraukti tuną į CITES konvencijos II priedą.

Pone pirmininke, kad tunų ištekliai nebūtų išeikvoti, mums nebūtina padaryti galą žvejams, kurie priklauso nuo tunų žvejybos. Galima persvarstyti šias dvi priemones.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, atleiskite už šį kalambūrą, bet aš manau, kad daugeliui iš mūsų tai yra paradoksali padėtis, nes jei uždrausime žvejoti žuvį, o ypač paprastuosius tunus, žvejai neišgyvens. Jei neuždrausime, nebus ką gaudyti.

Manau, kad vienas svarbiausių dalykų šiuo atveju (ir jis nuolat iškyla per mūsų diskusijas) yra moksliniai įrodymai. Žmonės sako, kad moksliniai įrodymai nepakankamai patikimi, jie nepakankamai išsamūs ir ne patys naujausi.

Norėčiau paklausti Komisijos ir Tarybos: ar jus tenkina gaunami moksliniai įrodymai? Nes jūs galite remtis vienais moksliniais įrodymais, bet paskui kažkas gali parodyti kitų mokslininkų pateiktą kitokią rekomendaciją.

Todėl manau, kad šis aspektas svarbiausias, ir man įdomu, ką Komisija ir Taryba gali apie tai pasakyti.

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Pone pirmininke, šiandien mes išgirdome, kaip neteisėta žvejyba painiojama su mafija, ir aš noriu apginti sektorių, kuris daugeliu atvejų įrodė savo atsakingumą.

Palaikau nuomonę, kad žvejybą reikia kontroliuoti. Taip pat sutinku, kad reikia kontroliuoti mafiją. Tačiau tai negali būti priežastis įtraukti paprastąjį tuną į I priedą.

Be to, privalau pasakyti, kad baskų žvejybos laivynas, kuriam šis sprendimas, jei bus priimtas, turės didelio poveikio, įrodė, jog yra labai atsakingas, nes, siekdamas apginti sektorių, jis kartais prašydavo sustabdyti kitų žuvų rūšių, pvz., ančiuvių, žvejybą.

Dar turiu pasakyti, kad turėtume įsiklausyti į tai, ką sako Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (ICCAT), nes ji 2009 m. priėmė griežtesnes ir labiau apribojančias valdymo priemones, atitinkančias Mokslo komiteto rekomendacijas.

Norėčiau pažymėti, kad 2010 metams nustatyta 3 500 tonų žvejybos kvota. 2009 m. ji buvo 22 000 tonų, o 2006 m. – 32 000 tonų. Todėl buvo padarytas kompromisas – prireikus įgyvendinti naujas kontrolės priemones.

Nepritariu tam, kad paprastasis tunas būtų įtrauktas į I priedą, nes tai gali padaryti žalos daugeliui sektorių, įskaitant mažus, o tai šiandien nebuvo svarstyta. Taigi tam turėtume pritarti tik tuo atveju, jei minėtos priemonės nebus veiksmingos.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, kadangi esu europietis, kilęs iš Alpių regiono, leiskite man nuo vandens pereiti prie žemės. Norėčiau, kad Komisija Dohoje paprašytų, kad būtų nustatytas tapatumo ženklinimo reikalavimas. Kaip žinome, veisiamiems plėšrūnams, kuriais prekiaujama, turiu galvoje būtent sakalus, šis reikalavimas taikomas. Šie gyvūnai registruojami, žieduojami, o didesniems pritvirtinamos mikroschemos, kad prireikus būtų galima juos identifikuoti. Tapatumo ženklo neturinčiais paukščiais neleidžiama prekiauti.

Taigi noriu pasakyti, kad kitų rūšių gyvūnams, nykstantiems arba veisiamiems, pvz., Vidurio Europos lūšims, šis reikalavimas netaikomas. Gali atsitikti taip, kad laisvai klajojantys, pabėgę arba parduodami gyvūnai nebus paženklinti ir nebus įmanoma tiksliai nustatyti jų tapatybės. Tai negerai elgsenos tyrimo ir išteklių kiekio tyrimų prasme ir, žinoma, tai palengvina neteisėtą prekybą. Todėl siūlau, kad Dohoje būtų diskutuojama šia tapatumo ženklinimo tema.

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, aš atvykau į Parlamentą tikėdamasi daugiau sužinoti, bent jau tikėjausi šito, nes šiose diskusijose nagrinėjami du labai svarbūs klausimai, ypač dėl paprastųjų tunų.

Visų pirma norėčiau kalbėti apie neteisėtos žvejybos praktiką; man atrodo, kad nelegaliems šios žvejybos vykdytojams nesvarbu, kas kokiame priede yra. Jie ir toliau tęs savo veiklą, jei mes veiksmingai nekontroliuosime, kaip laikomasi taisyklių ir reglamentų.

Viena vertus, mums aiški tam tikra I priedo logika, bet yra ir socialiniai bei ekonominiai reikalai. Manau, kad svarbiausia atkreipti dėmesį į rezultatus.

Aktualus žuvų išmetimo klausimas ir su tuo susijusios I priede nustatytos klasifikacijos poveikis žvejams. Linkstu prie nuomonės (bet vėliau pasikalbėsiu su kolegomis ir aptarsime tai frakcijoje), kad paprastasis tunas neturėtų būti įrašytas į I priedą; jo vieta galbūt II priede. Atrodo, kad, nepaisant šių diskusijų ilgumo ir kokybės, bent jau mano galvoje yra tam tikra painiava.

  Giovanni La Via (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, atsižvelgdamas į prieštaringus mokslinius duomenis, kuriuos minėjo kelios partijos, ir į išteklių kiekį, kuris, žinoma, kol kas nėra (net ir blogiausiu atveju) toks, kuris pateisintų privalėjimą įtraukti į I priedą, nemanau, kad tokia apribojanti priemonė, netgi su išlygomis, kurios būtų neabejotinai taikomos kai kurioms teritorijoms, būtų geriausias sprendimas.

Be to, manau, kad atsižvelgiant į pastaraisiais metais dėtas pastangas sumažinti tunus gaudančių žvejybos įmonių žvejybos mastą, turime ir toliau laikytis tos pačios tendencijos, palikti šią rūšį II priede ir nepulti pirmyn, nes tai būtų pavojinga kai kurioms teritorijoms ir kai kurioms šio sektoriaus įmonėms.

  Silvia Iranzo Gutiérrez, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (ES) Visų pirma norėčiau visiems padėkoti už pasakytas kalbas, kurios, mano nuomone, labai naudingos, nes padės Europos Sąjungai suformuluoti bendrą poziciją, kurią ji turėtų pateikti kitoje Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) konferencijoje. Didžioji dauguma pabrėžė CITES svarumą, mėginant išsaugoti rūšis, kurioms gresia išnykimas.

Kaip jau sakiau pradžioje, Komisijai pateikus Tarybai pasiūlymą, Taryba galės CITES konferencijoje suformuluoti savo poziciją įvairiais posėdžio darbotvarkės klausimais, susijusiais su pagrindinėmis nykstančiomis rūšimis. Pvz., žmonės kalbėjo apie tigrus ir dramblius, C. Bearder, apie baltuosius lokius, K. T. Liotard, bet daugiausia kalbų buvo apie paprastųjų tunų būklę. Šiuo klausimu mes išgirdome įvairių nuomonių, pagrįstų įvairiausiais argumentais.

Taryba, be abejo, žino 2009 m. spalio mėn. įvykusios Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) mokslo komiteto paskutiniojo posėdžio rezultatus ir yra susipažinusi su FAO nepriklausomų ekspertų grupės 2009 m. gruodžio mėn. pateiktomis rekomendacijomis. Todėl Taryba gerai supranta pasiūlymo potekstę – įtraukti tuną į CITES priedus, ir ne tik tam, kad būtų išsaugotos rūšys, bet ir tam, kad būtų išsaugoti tradiciniai žvejybos būdai, kurie, kaip pasitvirtino, yra tausojantys tų rūšių atžvilgiu. Todėl prieš priimdama poziciją Taryba atidžiai įvertins visus šiuos klausimus.

Baigdama norėčiau dar kartą Tarybai pirmininkaujančios šalies vardu padėkoti jums už pasakytas kalbas ir už tai, kad prisidėjote šiuo lemiamu etapu formuluojant Europos Sąjungos poziciją kitai CITES konferencijai; su malonumu perduosiu Tarybai jūsų kalbų turinį ir pranešiu apie jūsų didelį susidomėjimą klausimais, kurie bus aptarinėjami Dohoje. Taip pat norėčiau informuoti jus apie pirmininkaujančios Ispanijos įsipareigojimą užtikrinti nykstančių rūšių apsaugą ir tvarų vystymąsi. Žinome, kad Parlamentas visiškai palaiko Tarybą šiuo klausimu.

  Paweł Samecki, Komisijos narys. – Pone pirmininke, mano pirma bendro pobūdžio pastaba būtų ta, kad aš iš tikrųjų vertinu visų kalbėtojų indėlį, svarstant tikslus, kurie bus aptariami konferencijoje.

Galiu patikinti jus, kad Komisija palaikys tvarią prekybą, naudingą ir biologinei įvairovei, ir bendruomenėms, ir suderinamą su aptariamomis rūšimis.

Pateiksiu dar keletą konkrečių komentarų dėl jūsų pastabų; kaip sakiau, labai greitai bus priimta bendra Komisijos pozicija dėl paprastųjų tunų. Tai svarbus klausimas, nes jis iš esmės susijęs su ES žvejybos laivyno sugaunamu kiekiu. Atrodė, kad būtų tikslinga, jog aiškią poziciją šiuo klausimu priimtų ne baigianti kadenciją, o naujoji Komisija, nes ji bus atsakinga už ES pozicijos apgynimą ar palaikymą konferencijoje.

Tikrai tikiu, kad šis pasiūlymas užtikrins ilgalaikę ateitį ir šiai rūšiai, ir šiai žvejybos pramonei. Tam reikės subalansuoti trumpalaikę ir ilgalaikę perspektyvą šiuo klausimu. Bet, kalbant apie konkretesnius klausimus ir žymių Parlamento narių iškeltus klausimus, apie paramos, kuri galbūt galėtų būti suteikta žvejams, kuriems aptariama priemonė turės poveikio, manyčiau, kad turėtume pabrėžti, jog Komisija pasirengusi įvertinti galimybę teikti kuo didesnę paramą, bet neturime pamiršti ir to, kad sprendimas dėl biudžeto perskirstymo priimtas daugeliui metų ir kad mums taip pat reikėtų įvertinti finansinius padarinius, nors 2007–2013 m. turime tvirtą biudžetą.

Yra vienas konkretus klausimas, susijęs su pasiūlymu įtraukti paprastąjį tuną į II ir I priedus, ir aš manau, kad svarbu pažymėti, jog yra labai konkrečių CITES nuostatų, kurios būtų taikomos įtraukus tuną į II priedą. Būtų galima daug diskutuoti teisiniu ir techniniu aspektu dėl to, ką įtraukimas į II priedą reikštų iš tikrųjų. Praktinis šio įtraukimo poveikis būtų abejotinas. Ir todėl turime pagalvoti apie tai, kokie būtų praktiniai paprastojo tuno įtraukimo į II priedą padariniai.

Kalbant apie C. Bearder klausimą apie dramblius, Tanzanijos ir Zambijos pasiūlymai turi silpnų vietų, susijusių su procedūromis, bet pagal mūsų teisinį vertinimą šie trūkumai negali būti pakankamas pagrindas procedūriškai ex ante atmesti šiuos pasiūlymus.

Baigdamas pakomentuosiu S. Kelly klausimą „Ar Komisiją tenkina moksliniai įrodymai daugeliu klausimų?“ Manau, kad Komisijai sunku abejoti moksliniais įrodymais, nes tai reikštų, kad Komisija turi daugiau mokslinių ir tiriamųjų pajėgumų nei mokslo tyrimų institutai, kai iš tikrųjų taip nėra. Ir dėl to kartais sunku priimti poziciją remiantis moksliniais įrodymais.

  Pirmininkas. – Gavau septynis pasiūlymus dėl rezoliucijų⁽¹⁾, kurie buvo pateikti pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks trečiadienį, 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Sergio Berlato (PPE), raštu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šios dienos diskusijos ypač svarbios sprendžiant racionalaus laukinės augmenijos ir gyvūnijos naudojimo klausimą, kuris bus nagrinėjamas kovo mėn. vyksiančioje penkioliktoje CITES šalių konferencijoje.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos šia tema, atrodo, krypsta link draudimo naudoti daugelį išteklių. Visų pirma turiu galvoje pasiūlymą įtraukti į CITES II priedą Viduržemio jūros raudonuosius koralus. Norėčiau pažymėti, kad mokslo bendruomenė mano, jog Coralliidae šeimos rūšims negresia išnykimas, nes šių rūšių gausu visuose vandenyse, kuriuose jos paprastai gyvena. Todėl, atsižvelgiant į mokslo duomenis, raudonųjų koralų įtraukimas į II priedą būtų perdėta ir nepagrįsta priemonė. Prekyba raudonaisiais koralais yra svarbus pajamų šaltinis daugelyje Viduržemio jūros regionų, o dėl šios rūšies įtraukimo į CITES kiltų sunkių padarinių daugelio šalių, tarp jų ir Italijos, ekonomikai, tai sukeltų didelį visuomenės triukšmą, būtų prarastos darbo vietos.

Dėl šių priežasčių mes nesutinkame su tuo, kad ši Coralliidae šeimai priskiriama rūšis būtų įtraukta į CITES II priedą. Be to, norėčiau paprašyti Europos Komisijos persvarstyti jos ligšiolinę poziciją, kuri buvo priimta greičiau remiantis per dideliu aplinkosauginiu ekstremizmu nei atsižvelgus į mokslinę analizę.

  Clemente Mastella (PPE), raštu. – (IT) Europa visada buvo dėmesinga problemoms, susijusioms su laukinių išteklių pereikvojimu ir neteisėta gyvūnų ir augalų prekyba.

Vis dėlto nepamirškime, kad CITES savo sprendimus turėtų grįsti atitinkamų tarptautinių organizacijų pateiktais rezultatais ir moksliniais duomenimis. Ypač opūs du klausimai: pasiūlymas įtraukti Corallium spp. ir Paracorallium spp. į II priedą ir prašymas įtraukti paprastąjį tuną į I priedą.

Dėl koralų manome, kad būtų teisinga pakartoti savo prieštaravimą, išsakytą atsižvelgus į 2009 m. gruodžio mėn. viduryje FAO vertinimo grupės paskelbtą neigiamą nuomonę, kuri patvirtino, kad nėra duomenų apie minimų rūšių išteklių nykimą, kurie pateisintų jų įtraukimą į II priedą. Dėl viso to kiltų rimtas pavojus koralų dirbinių pramonės konkurencingumui, kuris labai svarbus kai kurių Italijos regionų (ypač Tore del Greko, Algero ir Trapanio) ekonomikai ir užimtumui.

Kalbant apie tunus, yra valstybių, pvz., Prancūzija ir Italija, kurioms labiausiai rūpi paprastųjų tunų žvejyba, taigi ir šių žuvų apsauga bei tvarus naudojimas. Mes galime pritarti šiam pasiūlymui, bet vis dėlto prašome, kad įtraukimui būtų taikoma sąlyga – sprendimo įgyvendinimą atidėti 12–18 mėnesių ir taikyti nuostatą dėl kompensavimo sektoriui.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Skirtingai nuo to, kuo kai kurie žmonės linkę laikyti CITES, ji nėra prekybos draudimo priemonė; jos tikslas yra užtikrinti, kad tarptautinė prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais nekeltų pavojaus jų išlikimui. Prieš tris savaites turėjau progą susitikti su Namibijos aplinkos ir turizmo ministru. Namibijoje nustačius tikrąją piniginę dramblių vertę ir taip pradėjus griežtai reguliuoti dramblių prekybą, sudarytos sąlygos valdyti dramblių išteklius ir apsaugoti juos nuo brakonierių. Dėl šių priemonių gerokai padidėjo tai rūšiai priskiriamų gyvūnų, tų, kuriems negresia išnykimo pavojus, skaičius. Atsižvelgdamas į tai, raginu jus palaikyti Tanzanijos ir Zambijos pasiūlymą ir Afrikos dramblį perkelti iš CITES I priedo į II priedą bei atmesti Kenijos pasiūlymą.

  Edward Scicluna (S&D), raštu. – Tvirtai tikiu tvariu vystymusi ir neabejoju dėl to, kad paprastųjų tunų ištekliai yra pereikvoti ir jiems reikalinga apsauga. CITES visada sėkmingai saugojo egzotines rūšis nuo išnykimo, net ir tuomet, kai nesuskaitomų brakonierių ir medžiotojų nebuvo įmanoma sukontroliuoti, ypač besivystančiose šalyse. Bet argi tokia pat padėtis dabar?

Šiaurės Rytų Atlanto paprastųjų tunų išteklius per daug intensyviai naudojo saujelė žvejybos įmonių, kiekviena išgaudanti tūkstančius tonų. Šios tralavimo įmonės yra iš priešakinių pasaulio šalių: Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos. ES nereikalinga tarptautinė aplinkosaugos organizacija, kuri padėtų jai kontroliuoti jos valstybių narių žvejybos pramonę.

Mes, žinoma, turime būti pragmatiški. Jei dėl tarptautinės politinės opinijos negalime neįtraukti paprastojo tuno į CITES, pasinaudokime sveiku protu ir proporcingumo principu ir įtraukime šią rūšį į II priedą, kaip siūlė FAO ekspertų grupė. Jei paprastąjį tuną įtrauksime į I priedą, poveikis mano šalies ekonomikai bus 2 proc. mažesnis BVP. Tai tas pats, kas prašyti vienu ypu uždaryti visą Škotijos lašišų pramonę. Maždaug 1 proc. darbo jėgos praras darbo vietas.

(1) Žr. protokolą.