Diskusijos

Antradienis, 2010 m. vasario 9 d. - Strasbūras

13. Tinkamumas finansuoti socialiai atskirtų bendruomenių būstų darbus (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl Lamberto van Nistelrooijaus pranešimo Regioninės plėtros komiteto vardu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. …/2009, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo socialiai atskirtų bendruomenių paramos reikalavimus atitinkančioms būsto išlaidoms finansuoti, projekto.

(COM(2009)0382 - C7-0095/2009 - 2009/0105(COD)) (A7-0048/2009)

  Lambert van Nistelrooij, pranešėjas. – (NL) Europos Parlamentas yra dinamiškas; nuo žuvų ir CITES pereiname prie žmonių, nes ir su jais svarbu elgtis atsakingai. Džiaugiuosi, kad šiandien galime padaryti Europos regioninės plėtros fondo reglamento pakeitimus, susijusius su visoje Europos Sąjungoje sunkiose aplinkybėse atsidūrusių žmonių, socialiai atskirtų visuomenės grupių, aprūpinimu būstu.

Džiugina ir tai, kad praėjusią savaitę sugebėjome per pirmąjį svarstymą pasiekti susitarimą dėl daugelio teisinių problemų, susijusių su Lisabonos sutartimi. Be to, priartėjome prie pirmojo teisės aktų, priimtų pagal Lisabonos sutartį, pakeitimo formuluotės; tai pirmasis naujos kadencijos Parlamento teisės akto pakeitimas. Daugelis kitų pasiūlymų buvo užblokuoti, bet šis pasiūlymas bus priimtas. Dėkoju jums, ponios ir ponai, už padarytą spaudimą. Visi kartu pasakėme: „Tai jau tikrai buvo susitarimas pagal Nicos sutartį.“ Tačiau tai dar nebuvo pakankama pažanga. Tai buvo susiję su kitomis sritimis, dėl to ir nebuvo pasiektas susitarimas pirmininkaujant Švedijai.

Šiais metais padėtis nauja, nes 2010-ieji yra Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai, iki šiol sėkmingiausi metai, diegiant tokios rūšies priemonę. Todėl ir aš kartu su kitais jaučiau didelę būtinybę užbaigti darbą šioje srityje, ir drįsčiau sakyti, kad pačiu laiku.

Dar džiaugiuosi dėl to, kad projektus, kurie iš pradžių buvo skirti miesto vietovių probleminėms grupėms, dabar galima pradėti įgyvendinti ir kaimo vietovėse. Be to, šis susitarimas bus taikomas visoms Europos Sąjungos valstybėms.

Sanglaudos idėja ir toliau išlieka socialinės, ekonominės bei teritorinės sanglaudos idėja. Šiame pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama socialiniam aspektui, socialinei sanglaudai. Per konsultacijas aš turėjau galimybę pabrėžti ir daugelį kitų klausimų, kuriuos dabar jums pakartosiu: 1) plėtimasis į visas ES valstybes, visas 27 Europos Sąjungos valstybes nares; 2) tvarumo kriterijai ir 3) konkretesnių kriterijų nustatymas, įtraukiant visuomenę į šios rūšies statybos projektus; daugelis dabartinių vietovių faktiškai neatitinka kriterijų ir todėl tai galima pavadinti netinkamu apgyvendinimu netinkamose vietose. Rekonstrukcija netinkamose vietose taip pat nieko neišsprendžia. Nepateisinama leisti lėšas nepagrįstai (kalbame apie pusę milijardo eurų per metus iš Regioninės plėtros fondo), jei nepasirenkame tinkamų vietų; taigi reikia nustatyti tikslesnius kriterijus.

Žinoma, visa tai neišspręs 9 mln. romų problemos, bet svarbiausia yra būstas, svarbu fizinis elementas, ir valstybės narės dabar gali kažko imtis. Prašau Europos Komisijos ir kadenciją baigiančio Komisijos nario atsakyti į klausimą, ar mums bus išsamiau pranešta apie viso priemonių paketo įgyvendinimą ir ar mes dalyvausime jį įgyvendinant.

Baigdamas noriu pasakyti, kad eidamas ankstesnes pareigas buvau atsakingas, be kita ko, ir už kilnojamąjį būstą Nyderlanduose ir mačiau, kaip sunku spręsti šią problemą. Lankiausi Rumunijoje ir kitose Rytų Europos valstybėse ir iš to, ką mačiau, man daug kas suprantama. Manau, kad labai gerai, jog dabar galime priimti šį sprendimą. Neišsprendę kokybiško būsto, kokybiškų vietų ir papildomos socialinės politikos, švietimo bei užimtumo problemų, mes nepasieksime tikslo. Labai džiaugiuosi, kad dabar galime tai padaryti, ir dėkoju visiems už gerą bendradarbiavimą pastaraisiais mėnesiais.

  Paweł Samecki, Komisijos narys. – Pone pirmininke, pasiūlymas, kurį šiandien svarstome, yra akivaizdus ženklas, kad visos ES institucijos įsipareigojusios skatinti ypač atskirtų ir skurdžių bendruomenių integravimą į visuomenę. Šis pasiūlymas pateiktas Parlamento ir Tarybos prašymu; jis patvirtina, kad struktūriniai fondai turi atlikti ne tik finansavimo vaidmenį, bet ir skatinti integracinį požiūrį, sprendžiant socialiai atskirtų bendruomenių socialines bei ekonomines sąlygas.

Šis pasiūlymas ypač skirtas 10 mln. Europoje gyvenančių romų. Tačiau, remiantis pagrindiniais bendraisiais romų įtraukimo į visuomenę principais, šiame pasiūlyme neatmetamos ir kitos socialiai atskirtos grupės, atsidūrusios panašiose socialinėse bei ekonominėse aplinkybėse.

Dabartiniame kompromisiniame pasiūlyme nurodyta, kad socialiai atskirtų bendruomenių būsto problemos turi būti sprendžiamos visose 27 valstybėse narėse, o ne tik 12 valstybių narių ES, kaip iš pradžių buvo pasiūlyta. Dabartinis 7 straipsnis yra taikytinas tik aprūpinimui būstu miesto vietovėse, o pasiūlymo pakeitime leidžiama jį taikyti ir kaimo vietovėms. Šis papildymas pateisinamas, kadangi didžioji 12 valstybių narių ES romų dalis gyvena kaimo, o ne miesto vietovėse.

Pagal pasiūlytą pakeitimą parama gali būti suteikta ir dabartiniams namams atnaujinti, ir naujiems statyti. Renovuojant ypač prastos būklės namus iš tikrųjų gali būti tik švaistomos valstybės lėšos. Svarstant pasiūlymą Regioninės plėtros komitetas paprašė suteikti konkrečios informacijos apie segregacijos pašalinimo priemones. Į pasiūlymo 6 konstatuojamąją dalį tokios segregacijos pašalinimo priemonės dabar įtrauktos; tai veiksmai, kurie turi būti atliekami tuo pat metu, kai sprendžiama būsto problema. Segreguotųjų gyvenvietės iš tikrųjų reiškia nesaugumą, nelengvai pasiekiamą išsilavinimą, užimtumo nebuvimą, smurtinių išpuolių ir nusikalstamumo pavojų. Mes nesiekiame kurti naujas atskirtųjų gyvenvietes, nors ir aprūpintas padoriais ERPF lėšomis pastatytais būstais.

Žinome, kad daugelis valstybių narių, įgyvendindamos romų bendruomenių integravimo politiką, didžiausią dėmesį skyrė aprūpinimui būstu. Nelengva vykdyti šią politiką. Ji gali būti remiama iš struktūrinių fondų, finansuojant ne tik būstus, bet labiau veiksmus, padedančius didinti šių bendruomenių gamybinius pajėgumus (gebėjimus). Tai gali būti, pvz., MVĮ, moterų, verslo iniciatyvų ir kt. rėmimas.

Šiuo klausimu norėčiau pabrėžti, kad pagrindinis sanglaudos politikos tikslas yra sulieti regionų ekonomiką, skatinant gamybos pajėgumus.

Kaip, be abejo, žinote, priėmus naująjį reglamentą, Komisija ir daugelis valstybių narių padarys pareiškimą, kad visos Europos socialiai atskirtų bendruomenių būsto darbų finansavimas iš ERDF yra išskirtinio pobūdžio priemonė. Ši išimtis jokiu būdu nereiškia, kad sanglaudos politika bus apskritai atvira būsto darbų finansavimui.

Dabar norėčiau kalbėti apie Regioninės plėtros komiteto pasiūlymą įtraukti į tekstą atskirą konstatuojamąją dalį dėl komitologijos. Norėčiau priminti, kad trys institucijos surado horizontalų pereinamojo laikotarpio nuostatų dėl komitologijos sprendimą. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimo dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnio įgyvendinimo tikslas yra išvengti institucijų diskutavimo dėl kiekvieno atskiro dokumento tarpiniu laikotarpiu, kol įsigalios naujas komitologijos pagrindų reglamentas. Todėl Komisija apgailestauja dėl šios konstatuojamosios dalies įvedimo, bet dėl to netrukdys kolegoms įstatymų leidėjams susitarti per pirmąjį svarstymą.

Laukiu diskusijų.

  Jan Olbrycht, PPE frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, norėčiau pabrėžti, kad reglamento pakeitimas, kurį šiandien svarstome, turi dvejopą reikšmę. Viena vertus, jis tiesiogiai susijęs su socialiai atskirtų bendruomenių (nors šis terminas ir nėra tikslus) problemomis. Tačiau, antra vertus, juo įvedamas elementas, kuris labai svarbus ekonomikai, turiu omenyje namų statybos finansavimo iš Europos regioninės plėtros fondo galimybę; šis klausimas sukėlė daug ginčų ankstesnės kadencijos Europos Parlamentui. Tai, be abejo, gana keistas šios krizės padarinys. Argumentai, kuriuos prieš kelerius metus pateikė EP nariai, buvo atmesti, o lėšas būstui nutarta skirti tik naujosioms valstybėms narėms, kai šiandien, atsižvelgiant į naujas ekonomines ir finansines aplinkybes, lėšas būstui leidžiama panaudoti labai konkrečiai. Manau, kad eksperimentas, kuris jau pradėtas ir kuris yra labai pozityvus, turėtų būti tęsiamas, o būstas turėtų būti finansuojamas ir ateityje vykdant sanglaudos politiką, kaip tai daroma šiandien.

  Georgios Stavrakakis, S&D frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, pradžioje norėčiau pasveikinti pranešėją, L. van Nistelrooijų, kuris per trišalį susitikimą, būdamas atkaklus ir kantrus, sugebėjo užtikrinti, kad šis svarbus pranešimas būtų pateiktas šios dienos diskusijoms ir rytdienos balsavimui, kad mums nereiktų gaišti brangaus laiko ir atidėti jį kovo mėnesiui.

Pranešimas ypač svarbus, nes jame numatyta išplėsti reglamento dėl tinkamumo finansuoti socialiai atskirtų bendruomenių būsto darbus taikymo sritį ir taikyti jį ne tik naujosioms valstybėms narėms, kaip buvo numatyta pradiniame Europos Komisijos pasiūlyme, bet ir visai Europos Sąjungai.

Mano frakcijos nariams ir mūsų komitetui atrodė neįtikėtina, kad minėtas reglamentas neturėtų būti taikomas senosioms valstybėms narėms, kadangi, kaip visi žinome, būsto problemos, su kuriomis susiduria socialiai atskirtos gyventojų grupės, ypač romai, yra rimtas klausimas ir turi socialinį atgarsį visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Manome, kad šis pranešimas ir visos Europos Sąjungos būstų finansavimas sustiprins visų regionų sanglaudą, ir senosios valstybės narės nebus diskriminuojamos naujųjų valstybių narių atžvilgiu. Jis leidžia aiškiai suprasti, kad Bendrijos finansavimas grindžiamas socialinių problemų įveikimo principu, neatsižvelgiant į tai, kokiame ES regione jos kyla.

  Karima Delli, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, 2010-ieji yra Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai, ir tokiomis aplinkybėmis mes, tikiuosi, priimsime L. van Nistelrooijaus pranešimą, kuris yra žingsnis į priekį gerinant gyvenimo sąlygas socialiai nuskriaustiesiems, nes jame remiamas Europos Sąjungos paramos visoms valstybėms narėms skyrimas iš ERDF būstų renovacijos ir statybos projektams bei energijos trūkumo įveikimo projektams finansuoti.

Šio pasiūlymo, kurį remia Europos Taryba, jau seniai laukia tie, kurie aktyviomis priemonėmis siekia, kad būtų gerbiamos socialiai atskirtų bendruomenių, ypač romų, integravimosi teisės.

Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso vardu pritariu tam, kad Europos Sąjunga daug investuoja į daugelio nepalankias sąlygas turinčių bendruomenių būsto gerinimą, tačiau neturėtume sustoti dabar, kai viskas taip sklandžiai vyksta. Būsime labai budrūs faktiškai naudodami lėšas, kadangi jos turi būti skiriamos ir socialiai atskirtoms bendruomenėms.

Miestų renovavimo projektų pavyzdžių iš tikrųjų yra daug. Jie apima Barselonos miesto centro restauravimą ir darbus, susijusius su naujųjų valstybių narių istorinių centrų atnaujinimu; o tai lėmė spekuliavimą nekilnojamuoju turtu, buvo išpūsti nuomos ir kiti mokesčiai. Dėl to labiausiai nepasiturinčios šeimos buvo išstumtos iš miestų centrų.

Šie žmonės turi būtinai gauti realią socialinę paramą ir turėti galimybę naudotis visomis viešosiomis paslaugomis, pvz., švietimo, sveikatos priežiūros ir visuomeninio transporto, ir taip pat, kaip pasiūlėme per nagrinėjimą komitete, jie turi gauti pakankamai lėšų, kad galėtų likti savuose rajonuose, kad šie nepavirstų vidurinės klasės gyvenamaisiais rajonais.

Parlamentui reikės įvertinti vykdytus projektus iki 2013 m., kai bus skiriamos naujos lėšos, jam teks dalyvauti rengiant būsimo reglamento projektą, kuriame bus nustatyti paramos gavimo kriterijai, ypač susiję su skaidrumu, siekiant užtikrinti, kad kiekviena pažeidžiama gyventojų grupė iš tikrųjų gautų šias lėšas, kurios joms leis ilgą laiką gyventi oriai.

  Oldřich Vlasák, ECR frakcijos vardu. – (CS) Pone pirmininke, ponios ir ponai, neturtingųjų kvartalai ir lindynių kvartalai mums pažįstami iš patirties. Ten gyvenantys žmonės uždirba mažiausiai, o dažniausiai yra bedarbiai arba priklauso nuo socialinių pašalpų. Jie laiku nesumoka už butą, elektrą ar vandenį. Šiukšlės šiuose rajonuose dažniausiai išmetamos į gatves ir kiemus. Pastatai, kuriuose gyvenama bendrai arba kurie niekam nepriklauso, apleisti. Iš patirties žinome, kad čia gyvena socialiai atskirtųjų grupės. Tokią grupę gali sudaryti kelios šeimos ar asmenys, gyvenantys viename daugiabutyje name arba tūkstančio gyventojų rajone. Tokia vieta gali būti miesto centre ar priemiestyje, arba kur nors visai nuošaliai nuo apstatytų rajonų.

Todėl sveikintina, kad pakeitime siūloma asignavimus iš Europos fondų skirti ir socialiai atskirtoms visuomenės grupėms ir šias lėšas naudoti ne tik miestuose, bet ir kaimo vietovėse bei skirti dabartiniams namams remontuoti arba naujiems statyti. Tačiau esu tvirtai įsitikinęs, kad paprastas fizinis investavimas į infrastruktūrą nepadės išspręsti lūšnynų problemų. Tai, kad kasdien išvežamos šiukšlės, remontuojama pastatų išorė, renovuojami įėjimai ir perdažomi pastatai, dar nereiškia, kad po kelerių metų ta vieta vėl nebus kokia buvusi. Neturtingųjų kvartalai – tai ne tik aplinka ar pastatai, bet ir čia gyvenantys žmonės. Todėl ateityje turėtume ieškoti būdų, kaip šias investicijas suderinti su socialiniu darbu vietoje, kaip įdarbinti šiuose kvartaluose gyvenančius žmones, ypač kaip padėti jaunimui išsilaisvinti iš socialinio skurdo gniaužtų. Tik tada neturtingųjų kvartalai ir lūšnynai taps padoria mūsų miestų dalimi.

  David Campbell Bannerman, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, šios rezoliucijos dėl būstų 1 pakeitime siūloma, kad Europos regioninės plėtros fondo lėšos būtų skiriamos visoms valstybėms narėms, o ne tik toms, kurios įstojo 2004 m., taigi ir Jungtinei Karalystei.

Iš rezoliucijos aišku, kad romai yra gausiausia socialiai atskirta bendruomenė, gaunanti paramą, bet ją gauna ir kitos grupės, kurių socialinės bei ekonominės sąlygos panašios.

Visas Europos sanglaudos politikos įgyvendinimui skirtas septynerių metų biudžetas yra 347 mlrd. EUR, t y. netgi daugiau už daugelio šalių ekonomiką.

Mano rinkėjai, Rytų Anglijos gyventojai, jau dabar giliai susirūpinę dėl klajoklių ir čigonų bendruomenių gausos, ypač Esekse. Jie bus nepatenkinti, jei kuri nors iš minėtų priemonių dar labiau paskatins masinę ES piliečių emigraciją.

Nuo 1997 m., kai į valdžią atėjo leiboristų vyriausybė, t. y. per dvylika metų, Jungtinė Karalystė pasipildė 3,5 mln. gyventojų, o tai yra pusė Londono. Be to, atsižvelgiant į tai, kad per kitus trisdešimt metų beveik devyni iš dešimties naujųjų britų būstų (86 proc.) atsiras dėl imigracijos, atrodo, kad tokie pasiūlymai, kaip šis, yra dar viena imigracijos į JK prielaida. Mes neturime vietos. Kalbu apie erdvę, ne rasę.

Kontroliuoti imigraciją leidimais ir vizomis yra gerai, nekontroliuojama imigracija – blogas dalykas, nes tai greičiausias kelias ekstremizmui, kuris nė vienam iš mūsų nepatinka.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, teikti su būstu susijusią paramą namų ūkiams, kurių gyventojų socialinės ir ekonominės sąlygos ypač nepalankios, savaime gera idėja. Tai, kad parama dabar bus vienodai teikiama ir miesto, ir kaimo vietovėms, taip pat sveikintinas faktas. Tačiau ši parama jokiu būdu neturi būti skiriama tam tikroms valstybėms narėms ir tam tikroms bendruomenėms, aiškiai suteikiant palankumą toms grupėms. Taip būtų akivaizdžiai diskriminuojamos kitos grupės. Tačiau šiuo pasiūlymu būtent tai ir daroma. Jame didžiausias dėmesys skiriamas romams ir legaliems migrantams.

Be to, su atskirtimi visada privalo kovoti abi pusės: pirma – valdžia, antra – ir pačios grupės, kurios turėtų aktyviai integruotis. Ir pagaliau mums reikia kruopščiai įvertinti, ko vertos visos šios priemonės, ir pasakyti galutinį „ne“ etniniu kriterijumi teikiamai pirmenybei.

  Lívia Járóka (PPE) . – (HU) Pritariu Europos regioninės plėtros fondo pakeitimams ir sveikinu kolegą L. van Nistelrooijų parengus tokį pranešimą. ERDF lėšomis remiama daug programų, kuriomis gali būti pagerintos ir yra gerinamos romų, gausiausios ir labiausiai socialiai atskirtos Europos mažumos, gyvenimo sąlygos, nepamirštant ir kitų grupių, kurių socialinės ir ekonominės sąlygos panašios.

Jau seniai siekiama, kad būstui skirtos priemonės nebebūtų taikomos tik miestams, bet ir naujų būstų statybai, ir kad ši parama būtų prieinama ir senosioms valstybėms narėms, nes aptariama problema aktuali visai Europai. Regionai, kurie, palyginti su regioniniu vidurkiu, yra gana neišvystyti ir nustumti į antrąją vietą, kliudo visos Europos vystymuisi. Visoje Europoje didelė romų dalis gyvena vietovėse, kur gyvenimo sąlygos nepalankios ir kurios apstatomos suteikiant nemažą paramą.

Reikia nedelsiant imtis bendrų veiksmų. Tam tikslui turime rūpestingai apsvarstyti tikslinį kai kurių išteklių panaudojimą Europos Sąjungos lygmeniu, kad kai kurie LAU (vietos administracinio vieneto) 1 lygio statistiniai vienetai atitiktų standartą. Labai svarbu, kad į šį reglamentą būtų įtrauktas integruotas požiūris, užtikrinantis, kad priemonės būtų vykdomos atsižvelgiant į platesnį ir sudėtingesnį kontekstą, žvelgiant į perspektyvą švietimo, ekonominės veiklos ir viešųjų paslaugų srityse. Laikantis Europos Parlamento priimtų pozicijų, būtinas sudėtinis Bendrijos veiksmų planas; pasinaudojant jam įgyvendinti skirtais finansiniais ištekliais ir teisine galia, bus įmanoma smarkiai pagerinti kiekvieną Lakeno rodiklį, kuris rodo tikrąjį socialinės atskirties mastą.

  Monika Smolková (S&D). – (SK) Regioninės politikos tikslas – panaikinti ekonominius ir socialinius skirtumus. ES sudaro 27 valstybės narės, padalytos į 271 regioną. Kas ketvirtame regione BVP vienam žmogui yra 75 proc. mažesnis už 27 valstybių narių ES vidurkį. Šis skaičius kelia nerimą.

Europos regioninė politika duoda pridėtinę vertę, konkrečioje srityje tiesiogiai įgyvendinant priemones. Pagal šią politiką finansuojami konkretūs projektai, naudingi regionams, miestams, kaimams ir jų gyventojams. Praėjusiais metais buvo žengtas pozityvus žingsnis, kai OEP (privataus kapitalo investicijų fondas „One Equity Partners“) pakeitė Europos regioninės plėtros fondo taisykles, nustatydamas, kad visos valstybės narės gali naudotis juo energijos suvartojimui pastatuose sumažinti.

Šiandien jau pasiekėme gerų rezultatų. Daugelyje miestų pastatai ne tik apšiltinti, bet ir įgiję estetinę vertę, pagerėjo gyvenimo kokybė, sumažėjo išlaidos. To negalima nepaminėti. Aš esu iš Rytų Slovakijos, regiono, kur gyvenimo lygis daug žemesnis už ES vidurkį. Todėl pritariu naujo reglamento projektui, kuriuo siekiama išplėsti paramos taikymo sritį, į ją įtraukiant socialiai atskirtas visuomenės grupes.

XXI amžiuje daug žmonių grupių gyvena žeminančiomis sąlygomis. Jų socialinis statusas (būklė) nesuteikia jiems galimybių įsigyti geresnį būstą sau ir savo vaikams. Tad vietos valdžia galės laipsniškai integruoti šią gyventojų grupę į visuomenę. Džiaugiuosi šiuo pasiūlymu ir remiu jį kartu su Parlamento nariais iš Slovakijos ir S&D frakcijos.

  Trevor Colman (EFD). – Pone pirmininke, problema, kuriai skirtas šis pranešimas ir pakeitimai dėl Europos regioninės plėtros fondo finansavimo, yra susijusi su benamiais arba, kaip sakoma pranešime, socialiai atskirtomis bendruomenėmis. ES sprendimas – išmesti milijonus eurų tūkstančiams pastatų renovuoti ir pastatyti.

Iš pradžių pranešime minimas būsto finansavimas valstybėse narėse, kurios prie ES prisijungė 2004 m. gegužės 1 d. arba vėliau. Dabar lėšas norima skirti visoms valstybėms narėms. Remiantis 2007 m. Pietvakarių observatorijos ataskaita, aprėpiančia Anglijos pietvakarines grafystes, šio regiono gyventojų skaičius sparčiai didėja tik dėl migracijos. Nepaisant stipraus ir vis didėjančio visuomenės pasipriešinimo tokiam plėtimuisi ir daugelio statybai pasiūlytų vietų netinkamumo, ES namų statybos programa, skirta Britanijai, nepaiso demokratijos procesų.

Pietvakarių Vadovų Taryba ėmėsi kontroliuoti ir tvirtinti planavimą – tai klasikinis pavyzdys, kaip ES įstatyminės galios pereina nevalstybinėms įstaigoms. Jungtinėje Karalystėje didėja visuomenės nusivylimas. Visuomenės susierzinimą kursto neribojama, nekontroliuojama imigracija. Namų statybos Jungtinėje Karalystėje finansavimas, kuris skatina dar didesnę imigraciją į mūsų šalį, tik dar labiau sunkina ir taip nestabilią padėtį.

Jei šis pranešimas bus skirtas, kaip iš pradžių planuota, tik toms šalims, kurios prie ES prisijungė 2004 m. gegužės 1 d. ir vėliau, gyvenimo būdas Jungtinėje Karalystėje, ypač kaimo vietovėse, labai pasikeis: šios šalies žmonių apmaudas gali virsti smurtu.

  Iosif Matula (PPE). – (RO) Pritariu pranešimui ir sveikinu L. van Nistelrooijų už tai, kaip jis jį pateikė ir užbaigė. Manau, kad ERDF reglamentas turi būti pakeistas, kad valstybės narės galėtų naudotis šiais finansais socialiai atskirtų bendruomenių būstams atnaujinti ir statyti. Nacionalinių ir vietos valdžios institucijų veiksmais turi būti siekiama nuolatinės socialinės šių bendruomenių įtraukties į visuomenę miestuose ir kaimuose.

Džiaugiuosi dėl to, kad sutelktomis bendromis pastangomis romų bendruomenė bus remiama visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Taip yra dėl to, kad romų bendruomenė – labiausiai socialiai atskirta Europos bendruomenė, kurios judumas Europoje (kertant valstybių sienas) yra labai didelis. Tačiau turime atsižvelgti ir į kitų bendruomenių poreikius, ypač tų, kurias sudaro legalūs imigrantai, ir laikinai kitose ES valstybėse dirbančių tarnautojų bendruomenių. Dėl šių priežasčių būtų protinga leisti panaudoti ERDF lėšas visų ES valstybių būsto problemoms spręsti.

Tikiu šios programos sėkme ir viliuosi, kad taip tęsime ir toliau: pradėsime naują šeimų iš socialiai atskirtų bendruomenių rėmimo etapą, aprūpindami jas tinkamais būstais, padėdami susirasti ir išsaugoti darbo vietas, ypač dabartinės krizės metu. Pritariu šiam pranešimui, kuris ir Rumunijai suteiks galimybę gauti lėšų, kurios palengvins socialiai atskirtų žmonių, tarp jų ir romų, įtrauktį į visuomenę miesto ir kaimo vietovėse.

  Luís Paulo Alves (S&D). – (PT) Šio pranešimo apie ERDF tikslas – išplėsti būsto finansavimo priemonės taikymo sritį, į ją įtraukiant visų valstybių narių socialiai atskirtas bendruomenes. Iki šiol ši parama buvo skirta tik naujųjų valstybių narių miesto vietovėse gyvenančioms socialiai atskirtoms bendruomenėms. Kitais žodžiais tariant, atsižvelgiant į tai, kad didžioji tokių bendruomenių dauguma gyvena kaimo vietovėse ir pašiūrėse, tos bendruomenės negalėjo pasinaudoti šia parama, kad savo prastos kokybės būstą galėtų pakeisti kitu.

Galiausiai ši parama – tai spragų užpildymas, didesnė galimybė valstybėms narėms ir jų regionams sumažinti konkrečių sunkumų, su kuriais susiduria šios bendruomenės, naštą.

Džiaugiuosi, kad visoms valstybėms narėms suteikiamos vienodos sąlygos, nes visoms socialiai atskirtoms bendruomenėms reikalinga parama, jos visos turi integruotis, visos nusipelno mūsų dėmesio, nepaisant to, kokiai valstybei narei jos priklauso.

Jei, kovojant su skurdu ir už žmogaus orumą, išvada dėl šio svarbaus pranešimo bus padaryta per pirmąjį svarstymą, jį bus galima greitai įgyvendinti taikant ekonomikos atsigavimo planą ir taip greitai įveikiant mus ištikusią krizę.

  Sophie Briard Auconie (PPE). – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Europos sanglaudos politika sukurta tam, kad panaudojus didelius finansinius išteklius būtų atsakyta į klausimus, kuriuos uždavė kitos Europos politikos sritys. Visų pirma ji buvo skirta padėti silpniausioms valstybėms narėms įstengti konkuruoti vidaus rinkoje.

Šiandien pagrindinis jos uždavinys – rasti problemų, kurias sukėlė atvertos sienos ir laisvas žmonių judėjimas (geras dalykas, bet galintis kelti laikinų sunkumų), sprendimus. Romų gyvenimo sąlygų klausimas yra susijęs su sienų atvėrimu. Tai ypač Europai būdinga problema. Todėl visos valstybės narės turi teisę pasinaudoti Europos regioninės plėtros fondu (ERDF), kad pastatytų būstus romams ir taip užtikrintų tikrą europiečių tarpusavio solidarumą.

Aš pateikiau Regioninės plėtros komitetui keletą pakeitimų, kuriuose reikalavau, kad ši priemonė būtų taikoma visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms. Džiaugiuosi, kad šia idėja susidomėta, ir aš visiškai pritariu šiam tekstui su pakeitimais.

Manau, kad išplėtus ERDF bendrai finansuojamos paramos būstui taikymo sritį mums būtina apsvarstyti kitas galimas priemones, susijusias su tinkamumu finansuoti arba lėšų skyrimu tam tikriems strateginiams prioritetams, vidutinės trukmės arba ilgalaikes.

  Kinga Göncz (S&D). – (HU) Aš taip pat džiaugiuosi šiuo ERDF reglamento pakeitimu ir manau, kad dabar turime konkrečią priemonę, kuri padės priimti Europos masto sprendimus, leisiančius pagerinti romų bendruomenių padėtį, net jei ši priemonė bus skirta ne vien tik romų, bet ir kitoms socialiai atskirtoms bendruomenėms.

Tačiau apie imigraciją kalbėjusiems kolegoms norėčiau pasakyti, kad, jei skirtumai sumažės, jei pagerės gyvenimo sąlygos, tai bus priešprieša imigracijai; manau, kad galime tikėtis ir tokio rezultato.

Norėčiau išvardyti keletą perspektyvų, į kurias bet kuriuo atveju būtina atsižvelgti rengiant reglamentą ir jį įgyvendinant. Labai svarbu, kad lėšos būtų prieinamos ne tik miesto, bet ir kaimo aplinkai, ir panaudotos būstams renovuoti bei naujiems namams statyti, kad svarbus tikslas būtų atskirties mažinimas ir kad būtų laikomasi integruoto požiūrio; taigi visa, kas išvardyta, turėtų būti įgyvendinama kartu įgyvendinant švietimo ir profesinio mokymo programas, užtikrinant šio sprendimo ilgalaikiškumą. Dar noriu pasakyti, kad svarbus trijų pirmininkaujančių valstybių narių prioritetas yra romų padėties gerinimas. ES pirmininkaujanti Ispanija imasi svarbių priemonių šioje srityje, vėliau pirmininkausianti Vengrija tęs šį darbą.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, visų pirma norėčiau pagirti savo kolegą L. van Nistelrooijų už jo stropumą ir vadovavimą šioje labai svarbioje srityje.

Manau, kad daugelis žmonių svajoja turėti namą, ir tai man primena prieš daugelį metų išgirstas airių poeto eilėraščio eilutes: „O, turėti mažą namelį! Savo židinį, suolelį kojoms ir visa kita! | Bufetą, pilną tviskančio Delfto fajanso, | Durpių krūvą palei sieną!“

Manau, kad tai, ką čia šiandien darome, ir yra bandymas padėti daugeliui žmonių visoje Europoje, o ypač romų bendruomenei, priartinti svajonę prie realybės.

Buvo pažymėta, o dabar aptarę jau ir siūlome, kad parama turėtų būti suteikta ir kitoms socialiai atskirtoms grupėms. Aš ypač galvoju apie savo gimtojo Limeriko regioną; kai kurių jo vietovių, pvz., Myross ir Southill, gyventojai smarkiai kenčia nuo narkotikų pardavinėjimo ir su tuo susijusio smurto. Dabar reikia visiško atsinaujinimo, kad ši siaubinga padėtis pagerėtų.

Remiantis šiais pasiūlymais, kurie gali būti įgyvendinti, svarbu duoti impulsą statybos pramonei, kuri visoje Europos Sąjungoje patyrė didelių nuostolių dėl ekonominio nuosmukio.

Taigi mes laiku imamės priemonių, kurios gali atnešti naudos labiausiai socialiai atskirtoms visuomenės grupėms – jie gali tikėtis turėti namą, židinį, suolelį kojoms ir tviskančio fajanso indų.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) ERDF parama, suteikta socialiai atskirtų bendruomenių būstams finansuoti, padės valstybėms narėms geriau įsisavinti Europos lėšas. Ši parama, mano nuomone, turi būti skiriama visoms valstybėms narėms.

Neseniai buvo pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006: valstybėms narėms suteikta galimybė padidinti energijos vartojimo efektyvumą būstuose. Naujame tekste nustatyta 4 proc. norma. Kad tekstas būtų nuoseklus ir sumažėtų biurokratinė našta, mums galbūt vertėtų taikyti tą patį procentą.

Naujose nuostatose įrašyta būtinybė remti kai kuriuos miestų plėtros projektus, skirtus regionams, kuriems iškilusi fizinio nusidėvėjimo arba socialinės atskirties grėsmė, taip pat socialiai atskirtoms bendruomenėms. Tai ir vietovės, kuriose įvyko stichinės nelaimės, pvz., potvynis ar žemės drebėjimas. Pone pirmininke, norėčiau baigti paraginimu Komisijai kartu su valstybėmis narėmis 2010 m. dar kartą išnagrinėti veiksmų programas ir pagerinti socialiniam būstui skirtų Europos lėšų įsisavinimą.

  Jan Březina (PPE). – (CS) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visiems gerai žinoma, kad dabartinės ekonominės krizės padarinius labiausiai jaučia socialiai pažeidžiamos gyventojų grupės. Todėl palankiai vertinu ES mėginimus ieško būdų, kaip padėti šiems žmonėms. Kai Europos regioninės plėtros fondo lėšos jau buvo skiriamos miestuose gyvenančioms socialiai atskirtoms visuomenės grupėms padėti, kaimo vietovėse ši intervencija iš esmės nebuvo taikoma ir joms teko verstis iš išmokų, kurias suteikė finansiškai silpnesnis Kaimo plėtros fondas. Tvirtai tikiu, kad finansavimo pusiausvyra turi būti. Svarbu, kad tinkamomis išlaidomis būtų pripažintos ne tik dabartinių pastatų pakeitimo naujais pastatais sąnaudos, bet ir dabartinių gyvenamųjų namų renovacijos sąnaudos. Tai leis pastebimai išplėsti galimos paramos mastą ir padidinti priemonių veiksmingumą.

Šių grupių aprūpinimo būstu padėtis, ypač naujosiose valstybėse narėse, dažnai yra kritiška; būtinas skubus ir ryžtingas valdžios įstaigų įsikišimas. ES struktūriniams fondams atsiveria didelė galimybė veiksmingai papildyti nacionalines lėšas, kurių nepakanka, kad padėtis pagerėtų iš pagrindų.

Visiškai sutinku, kad romai yra didžiausia socialiai atskirta žmonių grupė, ir kartu pritariu, kad tai, kas skiriama romams, neturėtų aplenkti ir kitų žmonių, kurių socialinės ir ekonominės sąlygos panašios.

  Zigmantas Balčytis (S&D). – (LT) Visoje Europos Sąjungoje žmonės susiduria su gyvenamojo būsto renovavimo problemomis, tačiau situacija yra ypač sudėtinga naujosiose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Naująsias valstybes nares jungia bendras bruožas – jos visos paveldėjo neekonomiškus daugiabučius, kurių išlaikymas kainuoja labai brangiai, o renovacijos procesai vyksta labai lėtai, arba iš viso nevyksta. Labai svarbu, kad šio reglamento taikymas neapsiribos vien tik išskirtinai didelėmis, socialiai atskirtomis bendruomenėmis, bet jo nuostatas bus galima taikyti ir kitoms labiausiai socialiai pažeidžiamoms grupėms, kaip neįgaliesiems, skurstantiems, jaunoms nepasiturinčioms šeimoms, migrantams ir kitiems, kurie taip pat kenčia nuo socialinės atskirties ir neturi galimybių renovuoti savo būstų. Esu įsitikinęs, kad šis dokumentas suteiks kiekvienam Europos Sąjungos regionui galimybę, naudojantis struktūrinių fondų pagalba, investuoti į socialinę infrastruktūrą, užtikrinant gyvenamojo būsto prieinamumą, o tai savo ruožtu padės ne tik sumažinti socialinę atskirtį, bet ir prisidės prie tvarios, socialinės, ekonominės ir aplinkos apsaugos politikos kūrimo visoje Bendrijoje.

  Czesław Adam Siekierski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, Europos Komisijos pasiūlymas dėl reglamento dėl Europos regioninės plėtros fondo leidžia daryti prielaidą, kad iniciatyvos dėl būsto gali būti veiksmingai įgyvendintos tik miesto vietovėse ir renovuojant dabartinius gyvenamuosius namus. Nuostatos neapima kaimo vietovių, o tai reiškia, kad daugelis Vidurio ir Rytų Europos šalyse gyvenančių socialiai atskirtų grupių žmonių nepasinaudos pasiūlytais sprendimais. Tai lemia faktas, kad naujosiose valstybėse narėse neturtingiausios visuomenės grupės, socialiai atskirtos dėl jų prastos materialinės padėties, dažniausiai gyvena kaimo vietovėse.

Į reglamentą įtraukti pakeitimai, mano nuomone, būtų naudingi, kadangi bus apsaugotos ir už miestų ribų gyvenančios bendruomenės, o Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai bus lengviau dirbti. Toks pakeitimas suteiks galimybę pagerinti skurdžiausių bendruomenių materialinę padėtį, nes šie žmonės yra nepasiturintys dėl to, kad gyvena atitinkamoje vietoje. Priežastis ta, kad gyvenimo lygio skirtumai miesto ir kaimo vietovėse čia daug didesnis nei Vakarų Europoje. Deja, šioje Europos dalyje materialinė padėtis vis dar yra aiški kliūtis, siekiant įgyti išsilavinimą, gauti darbą ar dalyvauti kultūriniame gyvenime. Jei labiausiai socialiai atskirtoms žmonių grupėms būtų užtikrintos geresnės gyvenimo (ir būsto) sąlygos, jie galėtų pagerinti savo socialinį statusą; tai paskatintų juos tobulintis. Vietos valdžia ir nevyriausybinės organizacijos turėtų kartu išspręsti socialinės atskirties problemą.

  Nuno Teixeira (PPE). – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nary, visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį į pranešėjo, L. van Nistelrooijaus, pastangas siekiant bendro sutarimo šiuo klausimu ir jo parodytą pasiryžimą įtraukti į savo pranešimą kitą pagalbą.

Rytoj balsuosime dėl ERDF reglamento pakeitimų, kurie ypač svarbūs vadinamosioms senosioms valstybėms narėms, taip pat ir Portugalijai. Šiais pakeitimais bus išplėsta ERDF lėšų panaudojimo sritis – jos bus skiriamos socialiai atskirtų bendruomenių gyvenamųjų namų sektoriui, nors šiuo metu šio fondo lėšos gali būti naudojamos tik miestų plėtros darbams.

Mano ir mano kolegų Parlamente pasiūlyti pakeitimai, kuriuos patvirtino didžioji Regioninės plėtros komiteto narių dauguma, leis ne tik naujosioms (kaip buvo pasiūlyta pirmajame projekte), bet ir senosioms valstybėms narėms pasinaudoti finansavimo galimybe.

Taip elgdamasis aš stengiausi nesukurti precedento, kurį laikau pavojingu ir dėl kurio visos senosios valstybės narės negalėtų naudotis šia ir, visiškai tikėtina, kitokia Europos Sąjungos pagalba. Tai būtų neprasminga, atsižvelgiant į tai, kad būsto problemos, ypač susijusios su socialiai atskirtomis bendruomenėmis, egzistuoja ir naujosiose, ir senosiose valstybėse narėse.

Džiaugiuosi, kad turiu galimybę pakartoti, jog buvimo Europos Sąjungos nare laikas neturi būti struktūrinių fondų lėšų skyrimo kriterijus ir būtina nedelsiant atsisakyti šio kriterijaus.

Derybos dėl sanglaudos politikos po 2013 m. turi būti pagrįstos solidarumu siekiant teritorinės sanglaudos; ji turi būti vykdoma laikantis principo ne bausti, o apdovanoti regionus, kurie pavyzdingai naudoja Bendrijos pagalbą.

  Artur Zasada (PPE). – (PL) Pone pirmininke, atsižvelgdamas į šios dienos diskusijas norėčiau atkreipti dėmesį į prieštaringą pasiūlymą padaryti Komisijos reglamento 1828/2006 47 straipsnio pakeitimą. Šiame straipsnyje tvirtinama, kad būsto darbams pasirinkti regionai turi atitikti ne mažiau kaip tris tame straipsnyje išvardytus kriterijus. Tačiau naujame reglamente siūloma remtis tik vienu kriterijumi, o tai reiškia, kad praktiškai paramos reikalavimų neatitinkantys regionai, priderinę savo padėtį prie teisės aktų reikalavimų, galės kreiptis dėl lėšų. Pvz., norėčiau pažymėti, kad kriterijų „žemas ūkinės veiklos lygis“ gali lengvai atitikti nauji gyvenamųjų namų kvartalai kaimo vietovėse. Tada būstais bus aprūpinami ne tie, kuriems labiausiai jų reikia, o bus remiami statybų vykdytojai ir pasiturintys naujų gyvenamųjų namų gyventojai.

  Frédéric Daerden (S&D). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, akivaizdu, kad spręsti būsto problemą Europos lygmeniu yra sunku, nes iš tikrųjų tai nėra Europos Sąjungos kompetencijos dalis. Tačiau visuotinai pripažinta, kad, norint užtikrinti socialinę sanglaudą ir padėti užtikrinti Komisijos (ekonomikos) atsigavimo plano sėkmę, būtina investuoti į kokybišką būstą.

Todėl džiaugiuosi, kad struktūrinių fondų lėšomis yra finansuojamos investicijos į gyvenamųjų namų sektorių, ypač į efektyvų energijos vartojimą, bet turime žengti toliau. Turėtume ypač daug dėmesio skirti benamiams, kurių Europoje priskaičiuojama apie trys milijonai.

Ir todėl šis klausimas yra vienas iš Belgijos, kuri antrajame 2010 m. pusmetyje pirmininkaus ES, prioritetų. Tikiuosi, jog ji pasieks, kad šis klausimas būtų įtrauktas į Europos darbotvarkę, ir kad mes oficialiai galėsime imtis šio darbo. Jis, be kita ko, apims tikslaus benamių skaičiaus užregistravimą, siekiant sužinoti šio reiškinio pasaulinį mastą ir padidinti paramą socialiniam būstui.

  Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, žinau, kad šis pranešimas ypač susijęs su romų šeimomis ir žmonių grupėmis.

Noriu pabrėžti, kad visi žmonės nusipelno socialinio būsto, kuris atitiktų jų reikmes. Tačiau šis Parlamentas neturėtų pamiršti, kad įprastose miestų ir kaimų bendruomenėse taip pat yra nemažai žmonių, gyvenančių labai skurdžiuose būstuose, o padorus būstas jiems nepasiekiamas. Jiems būtina žinoti, kad Parlamentas pripažįsta jų reikmes. Jie lygiai taip pat socialiai atskirti: gal dėl skurdo, gal dėl narkotikų ar nusikaltimų.

Šiaurės Airijos socialinio būsto teikėjams rūpestį kelia viena problema – viešųjų pirkimų taisyklės. Ir kol jų paskirtis yra skatinti sąžiningą konkurenciją visoje Europoje, jos turi nenumatytą neigiamą poveikį socialiai atskirtoms bendruomenėms taip reikalingo socialinio būsto statybai, iš esmės dėl to, kad nelengva įsigyti žemės dar taip neseniai buvusioje „spekuliantų rinkoje“.

Šiaurės Airijai ši problema turėjo didelio poveikio: praeitais metais taikant socialinio būsto programą, iš planuotų 1 500 namų pastatyti tik 500.

Šiuos klausimus taip pat turime spręsti. Raginčiau Parlamentą šį klausimą laikyti socialiai atskirtų bendruomenių aprūpinimo būstu problemos dalimi.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE). – (RO) Naujieji reglamentai dėl atitikties būsto finansavimo reikalavimams yra pavyzdys, kaip tos pačios lėšos gali būti panaudojamos efektyviau, jų nepapildant.

Pirmasis žingsnis buvo žengtas pernai, kai buvo susilpnintos Europos lėšų panaudojimo energijos vartojimo efektyvumui didinti taisyklės. Mano nuomone, tai buvo mažas žingsnelis, ir leistiną procentą būtų galima patikslinti. Antrasis žingsnis – tai tas, kurį žengiame šiandien.

Abiem atvejais perdirbami tekstai, parašyti įvairiu metu. Todėl klausiu savęs, ar nereikėtų patikslinti ir kitus Europos lėšų panaudojimo aspektus ir pakeisti kriterijus, kurie nebeatitinka dabartinių poreikių.

  Petru Constantin Luhan (PPE). – (RO) 2010 m. yra Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai. Deja, gausybė žmonių gyvena skurde ir yra socialiai atskirti, nors tai prieštarauja pagrindiniams Europos Sąjungos principams ir vertybėms. Dabartinės ekonomikos krizės laikotarpiu šių bendruomenių pažeidžiamumas realiai padidėjo. Tokiomis aplinkybėmis palaikau iniciatyvą išplėsti sąlygas gauti paramą iš Europos regioninės plėtros fondo, kuris yra gyvybiškai svarbi priemonė kovojant su skurdu.

Manau, kad dėl blogų būsto sąlygų būtina greičiau suteikti finansinę paramą. Ji turi būti skirta aprūpinti būstais ir miesto, ir kaimo vietovių gyventojus. Be to, skirstant šią finansinę paramą, neturi būti daromas skirtumas tarp romų ir kitų panašioje padėtyje atsidūrusių socialinių grupių.

  Paweł Samecki, Komisijos narys. – Pone pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjui už jo darbą. Labai jį vertinu. Antra, noriu pasakyti porą pastabų apie diskusijų esmę. Kai kas išreiškė susirūpinimą dėl galimo šalutinio poveikio, t. y. dar didesnės imigracijos. Iš tikrųjų šis pasiūlymas ne apie imigracijos skatinimą, o apie tai, kaip susitvarkyti su dabartine padėtimi. Manau, kad pasiūlymą reikėtų laikyti imigracijos stabdžiu. Tai paminėjo ir K. Göncz.

Antra pastaba dėl esmės. Komisija, žinoma, tikisi, kad bus patikslintos veiksmų programos. Tai priklausys nuo nacionalinių ir regioninių institucijų iniciatyvos, bet mes palaikysime šiuos pokyčius.

Baigdamas noriu pasakyti, kad džiaugiuosi, jog šios diskusijos vyksta ir kad Parlamentas jose įsipareigoja įtraukti socialiai atskirtas visuomenes į paramos programą. Tai dar vienas žingsnis remiant atvirą ir socialine aprėptimi grindžiamą Europą 2020 m. Manau, kad galime pasikliauti nacionalinių ir regioninių institucijų gebėjimu pasinaudoti šiomis naujomis priemonėmis.

  Lambert van Nistelrooij, pranešėjas. – (NL) Nepaprastai džiaugiuosi jūsų parama ir kūrybiškumu, bet šią akimirką vis dėlto noriu pasakyti, kad tikslo dar nepasiekėme; galime priimti gaires, bet paskui būtina apibrėžti kriterijus, o tai ypač jaudinantis dalykas, nes su pinigais galima daryti viską, netgi blogus darbus, ir kai kas man kelia rūpestį. Apie tai aš, be abejo, priminsiu naujajam Komisijos nariui, na, ir Tarybai.

Antras klausimas tam tikra prasme yra savanoriškumu pagrįsta sistema. Dabar ši sistema valstybėms narėms pateikta teisės aktuose. Nėra garantijų, kad šis prioritetas ir vėliau išliks. Tokiomis aplinkybėmis norėčiau paraginti Komisiją teikti daugiau informacijos, nes tai lemia principinį pasirinkimą. Šiandien mums buvo pasakyta: „Jūs renkatės Europą“; šiai naujajai Komisijai, kuriai rūpi socialinės problemos, svarbu, kad mes aktyviai dalyvautume įgyvendinant paramą. Šiandien minėtos socialinės grupės taip pat turi dalyvauti, nes tada turėsime geresnį produktą ir ilgalaikiškesnį rezultatą.

Norėčiau dar kartą visiems padėkoti; tikiuosi, kad rytdienos rezultatai bus geri. Mes stebėsime padėtį iš arti.

Pagaliau, tai, kad mes pirmieji pradėjome dirbti pagal naująją sutartį, iš esmės yra dėl mūsų nusibrėžto prioriteto.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks ketvirtadienį, 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Ádám Kósa (PPE), raštu. – Tvirtai tikiu, kad Komisija neklydo pasiūlydama Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo pakeitimą, susijusį socialiai atskirtų bendruomenių įtraukimu į būsto paramos sistemą. Be to, manau, kad ir Taryba suvokė šio pasiūlymo svarbą, nes juo pabrėžiama naujo integruoto požiūrio būtinybė. Vidurio Europoje, ypač Vengrijoje, yra daugybė neįgalių žmonių, gyvenančių senuose, apšiurusiuose pastatuose. Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo daug pilių ir rūmų, kuriuos komunistai pamiršo ir apleido kartu su į juos įkeltais žmonėmis. Žinau, kad daugeliui nepasiturinčiųjų grupių būdingos konkrečios aplinkybės, konkrečios sąlygos, ir manau, kad turime atsižvelgti į finansų ir ekonomikos krizės padarinius. Turėtume pritarti minėtiems pakeitimams (atsižvelgiant į visuomenės suinteresuotųjų subjektų požiūrį), kurie leis į labiau integruotus projektus tuo pačiu metu įtraukti statybos pramonę, turizmą, darbo rinką, kaimo plėtrą ir socialinę integraciją. Negalime leisti, kad Europos mokesčių mokėtojų pinigai būtų leidžiami neperspektyviems tikslams. Turime priimti realius sprendimus.