Pirmininkas. Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl kovos su terorizmu bei Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl kūno skaitytuvų ir žvalgybos tarnybų veiklos įgyvendinant kovos su terorizmu strategijas.
Alfredo Pérez Rubalcaba, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (ES) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pradėti šias diskusijas padėkodamas Parlamentui už ramių diskusijų dėl kovos su terorizmu politikos, ypač dėl tam tikrų kovos su terorizmu politikos elementų, galimybę. Taip pat pritariu šių diskusijų laiko parinkimui, nes jau praėjo pakankamai laiko nuo pasaulinio sąmyšio, kurį sukėlė nepavykęs išpuolis Detroite praėjusiųjų metų gruodį.
Žinoma, kai įvyksta kas nors tokio ir susiduriama su tokia grėsme, kaip antai terorizmo grėsmė, manau, jog reikia reaguoti, tačiau kur kas labiau pritariu ramiam ir nuolatiniam darbui – veikti lėtai, bet užtikrintai, kaip sakoma mano šalyje. Noriu pabrėžti šiems rūmams, kad terorizmo grėsmė yra reali, nes jos būta visose ES šalyse.
Žinome, kad teroristai mus stebi, žinome, kad jie novatoriški ir mėgina keisti savo metodus, apeidami mūsų kovos su terorizmu strategijas. Todėl mūsų strategija taip pat turi būti novatoriška ir kintanti, ją reikia tobulinti ir, svarbiausia, turime mokytis iš savo klaidų, nes mes tikrai darome klaidų.
Taip sakant, visi žinome, jog jei nebūtų buvę nepavykusio išpuolio Detroite gruodžio mėn., turbūt dabar šiuose rūmuose šiuo klausimu nediskutuotume. Kitaip tariant, šios diskusijos gimė todėl, kad reikia atsargumo priemonių, o ypač išvadų, kurias visi pasidarėme tiriant mano minėto Detroito įvykio sėkmę.
Šios dienos diskusijų branduolį taip pat sudaro veiksmų, kurių neatlikome reaguodami į tariamą išpuolį, ir priemonių, kurių įvairios šalys ėmėsi, kad vėl nebūtų padaryta tokių klaidų, analizė. Todėl kalbame apie duomenų analizavimą, apie kovos su terorizmu tarnybas, kalbame apie keitimąsi duomenimis, taip pat apie kūno skaitytuvus. Kalbame apie išpuolio, kuris, laimei, neįvyko, rengimo klaidas.
Taigi todėl, kad tai mūsų diskusijų tema, norėčiau paminėti kai kurias akivaizdžiausias išvadas, kurias, manau, galime padaryti remdamiesi nepavykusiu išpuoliu Detroite. Peršasi penkios išvados.
Pirma, Detroito įvykiai rodo, kad teroristai ir toliau savo prioritetiniu taikiniu laiko civilinę aviaciją.
Antra, Detroito įvykiai rodo, kaip svarbu rinkti duomenis, tačiau ne mažiau – juos jungti į visumą ir analizuoti.
Trečia, Detroito įvykiai rodo, kad Al-Qaeda sąjungininkai pasirengę pradėti puolimus už ploto, kurį galėtume vadinti jų pačių teritorija, ribų. Tai taikoma tiek Al-Qaedai Arabijos pusiasalyje (ši teroristų organizacija įtariama dalyvavusi rengiant nepavykusį išpuolį Detroite), tiek Al-Qaedai islamiškojo Magrebo šalyse, keliančioms grėsmę mums visiems.
Ketvirtoji išvada, prie kurios priėjau, yra ta, kad įvykiai Detroite turi mums priminti, kaip svarbu keisti radikalizmo procesą priešinga linkme. Mano nuomone, labai reikšmingas veiksnys šiuo klausimu yra įtariamųjų teroristų asmenybės.
Galiausiai Detroito įvykiai iš mūsų reikalauja atidžiai pažvelgti į savo funkcijų nebepajėgiančias atlikti valstybes ar į bet kokias valstybes, atsidūrusias pavojuje tapti nebepajėgiančiomis atlikti savo funkcijų dėl jose susidariusių aplinkybių.
Pirmoji ir antroji išvados susijusios su tebekylančia grėsme civilinei aviacijai ir reikme sujungti visus mums prieinamus duomenis į visumą; jos nagrinėjamos šios popietės diskusijoje ar diskusijose dėl duomenų ir jų naudojimo, taip pat kūno skaitytuvų.
Turiu pasakyti, kad tai nenaujos diskusijos, ir šiuose rūmuose šį klausimą svarstome jau ne pirmąjį kartą. Lapkričio 26 d. šiuose rūmuose diskusijų šia tema metu kovos su terorizmu koordinatorius G. de Kerchove savo įdomiame ir aiškiame pranešime kalbėjo apie informacijos valdymą ir asmens duomenų apsaugą. Duomenys ir duomenų analizė yra pagrindinis elementas, veiksmingas užkertant kelią ir kovojant su terorizmu, ir tokia yra šios popietės diskusijų tema.
Turime nustatyti teroristus; turime žinoti, kur jie planuoja išpuolius, kas tiekia jiems ginklus; turime nustatyti juos remiančią materialiąją infrastruktūrą; turime nustatyti jų komunikacijų sistemas; ir tai galime sužinoti pasitelkę duomenų bazes ir specializuotus šaltinius. Mums reikia keistis duomenimis, kad galėtume gauti visą prieinamą informaciją, taip pat turime ją tinkamai tvarkyti.
Skubu pridurti, kad kai kurių seniau patirtų išpuolių galbūt būtų buvę galima išvengti, jei už kovos su terorizmu priemones atsakingiems asmenims informacija būtų buvusi prieinama reikiamu laiku; kitaip tariant, jei informacija būtų buvusi pateikta kaip sudedamoji visumos dalis, ir atleiskite už posakį, protingai, kaip būna ne visada. Taigi pereikime prie diskusijų apie informacijos valdymą.
Turime ES struktūrą, kurios viduje galime tinkamai keistis informacija. Mūsų neseniai priimta strategija sudarė praėjusiųjų metų lapkričio mėn. Tarybos išvadų dalį. Ja siekiama saugumo pajėgoms ir žvalgybų tarnyboms suteikti būtinus duomenis, taip didinant kovos su terorizmu strategijos naudingumą ir veiksmingumą. Būtini duomenys ir tik jie, nieko daugiau, nes duomenų visuma kartais turi neigiamą poveikį savo vertei ir veiksmingumui.
Kaip nurodo ši strategija, sprendimai dėl keitimosi duomenimis turi būti nuoseklūs, profesionalūs, veiksmingi, gyvybingi, patikimi ir suprantami visiems gyventojams ir visiems su duomenimis dirbantiems profesionalams. Remiantis jos gairėmis, strategijoje turi būti atsižvelgta į pareiškimus ir problemas, mūsų aptartus šiuose rūmuose: reikmę kovoti su terorizmu, taip pat žmogaus teisių problemas, teisę į privatumą ir į asmens duomenų apsaugą.
Kaip minėjau diskusijų pradžioje, dar viena išvada, kurią galime daryti iš tariamojo Detroito išpuolio, yra ta, kad komerciniai orlaiviai ir toliau yra pagrindinis teroristų tikslas. Žinia, įtariamajam teroristui pavyko įsėsti į lėktuvą su sprogstamųjų medžiagų kiekiu, pakankamu susprogdinti lėktuvą ore, taip apeinant visas mūsų sekimo sistemas ir visas mūsų oro uostų apsaugos sistemas bei mechanizmus. Kitaip tariant, neabejotinai turime peržiūrėti šiuos saugumo mechanizmus, nes jų aiškiai nepakanka užkirsti kelią tokiems išpuoliams, kaip antai tariamasis Detroito išpuolis, kuris, laimei, nepavyko.
Apibendrinant, turime ir toliau tobulinti savo saugumo tarnybas, mėginant išvengti teroristų ar įtariamųjų teroristų, vykstančių komerciniais skrydžiais. Turime užkirsti kelią tam, kad koks nors asmuo galėtų įsėsti į lėktuvą su ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis ar cheminiais sprogstamųjų medžiagų pirmtakais. Jei šios dvi saugumo priemonės pasirodytų mažai veiksmingos, turime daugiau nuveikti siekdami apsaugoti savo lėktuvus ir išvengti incidentų skrydžių metu.
Būtent tai sudaro planą mūsų diskusijoms, vykstančioms dėl klausimo, keliančio rūpestį šiems rūmas ir Tarybai – kūno skaitytuvų klausimo.
Kaip gerbiamieji Parlamento nariai žino, kalbant apie oro saugumą, Komisija laikosi atitinkamos jurisdikcijos, nustatančios tikslus ir atliekančios reguliavimą. Šie reikalai aptarti oficialiame ir neoficialiame Transporto ministrų Tarybos posėdžiuose. Tačiau norėčiau paminėti, kad šis oro saugumo klausimas svarstytas prieš kelias savaites Tolede per neoficialų Ministrų Tarybos posėdį vykusias diskusijas.
Šiame Tarybos posėdyje sutarėme dėl įvairių dalykų: pirma, kad Europos Sąjungai teisinga ir derama išlaikyti bendrą poziciją dėl kūno skaitytuvų ir apskritai dėl mūsų oro uostų visų apsaugos mechanizmų; nesvarbu, kad kai kurie oro uostai mažiau apsaugoti nei kiti, nes tai iš esmės reiškia, kad mes visi esame mažiau apsaugoti. Mums būtų malonu, jei Europos Sąjunga galėtų pasiekti susitarimo ir išlaikyti bendrą poziciją šiose diskusijose.
Antra, dėl sudėtingesnio, subtilaus dalyko, kurio skirtingus aspektus reikia apsvarstyti: pirmiausia ir akivaizdžiausia – nustatyti, kiek veiksmingas šis kūno skaitytuvų tipas užkertant kelią teroristams patekti į lėktuvus su sprogstamosiomis medžiagomis ar cheminiais sprogstamųjų medžiagų pirmtakais. Antra, turime nustatyti ir išanalizuoti, ar šie skaitytuvai suderinami su žmonių teise į privatumą ir intymumą, ir tai kelia rūpestį Tarybai, Komisijai ir šiems rūmams . Trečias dalykas, dėl kurio sutarėme – nustatyti, ar kyla koks nors pavojus sveikatai asmenų, pereinančių per įrenginį prieš įsėdant vykti į komercinius skrydžius.
Kalbant apie šias tris problemas, Komisija rengia tris tyrimus dėl kūno skaitytuvų veiksmingumo, jų poveikio sveikatai bei suderinamumo su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Artimiausioje ateityje šie tyrimai bus prieinami Tarybai ir šiems rūmams.
Todėl per neoficialų Tarybos posėdį Tolede sutarta tirti ir teikti šią informaciją, taigi mūsų diskusijos gali būti išsamios ir, tikėkimės, pasieksime vieningos pozicijos šiuo klausimu, ir tai būtų labai pageidautina.
Vos pasiekę šios bendros pozicijos, visiškai atsižvelgsime į rezoliuciją, kurią šis Parlamentas perdavė 2008 m. spalio 23 d. po diskusijų apie kūno skaitytuvus. Per šias diskusijas aptarėme reikiamybę įvertinti jų poveikį žmogaus teisėms, pavojų sveikatai ir ekonominį poveikį, taip pat konsultavimosi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu reikiamybę. Į šiuos svarstymus turės būti atsižvelgta kitose mūsų diskusijose.
Norėčiau dar kartą padėkoti šiems rūmams už galimybę svarstyti šiuos klausimus bei Parlamentui už lankstumą, kalbant apie laiko šioms diskusijoms parinkimą.
Siim Kallas, Komisijos narys. – Pone pirmininke, čia esu tam, kad pristatyčiau jungtinį požiūrį į tam tikrus kovos su terorizmu aspektus. Mano, kaip už transportą atsakingo Komisijos nario, prioritetas neabejotinai yra sauga ir keleivių saugumas. Tai svarbiausias mūsų bendros transporto politikos prioritetas, ir jis visuomet ypač svarbus.
Bandymas įvykdyti teroristinį išpuolį „Northwest Airlines“ 253 lėktuvo reiso į Detroitą metu gruodžio 25 d. dar kartą patvirtino grėsmės civilinei aviacijai realumą. Norėčiau pabrėžti, kad Amsterdamo Schipholo oro uoste gruodžio 25 d. buvo tinkamai įgyvendinti esami ES aviacijos saugumo standartai.
Šis incidentas pirmiausia parodė žvalgybos nesėkmę, negebėjimą „sujungti taškus“. Aviacija tebėra teroristų taikinys. Negalime to nepaisyti. Todėl aviacijos saugumą reikia užtikrinti visomis tinkamomis priemonėmis, visiškai laikantis pagrindinių teisių.
Keliaujanti visuomenė, žiniasklaida ir aviacija suinteresuotos šalys – visos teisėtai mūsų klausia, ar esamos saugumo priemonės pakankamai geros, ar turime imtis tolesnių veiksmų. Šiuo atžvilgiu šiandien visur aptariamos naujosios tikrinimo technologijos, vadinamieji „kūno skaitytuvai“.
Kalbant apie kūno skaitytuvų naudojimą oro uostuose, aviacijos saugumo specialistai mano, kad šie įrenginiai turi didesnių aptikimo galimybių nei esama tikrinimo įranga. Kai kas mano, kad jie žymiai geresni. Kiti mano, kad tai nėra didelė pažanga, tačiau kokio masto yra šių įrenginių pridėtinė vertė oro uostų saugumui ir kokios pasekmės sveikatai ir privatumui, šiandien dar nėra visiškai aišku.
Kaip 2008 m. anksčiau pažymėjo Parlamentas, kūno atvaizdų išgavimo technologijų naudojimas kelia daug klausimų, ypač kalbant apie privatumą, duomenų apsaugą ir sveikatą. Balandžio mėnesį ketinu jums pristatyti pranešimą apie vaizdo išgavimo technologijas ir jų naudojimą ES oro uostuose. Šiame pranešime bus nagrinėjami 2008 m. Europos Parlamento rezoliucijoje iškelti klausimai.
Turime rimtai pažvelgti į šiuos klausimus. Taip pat turime apsispręsti, ar šias problemas geriau spręsti nacionaliniu, ar Europos lygmeniu. Mano nuomone, ES sistema būtų geresnė. Taip kalbu remdamasis mūsų bendro požiūrio nuo rugsėjo 11-osios patirtimi ir siekiant bendros aviacijos rinkos veiksmingumo. ES sistema užtikrina vienodus standartus tiek saugumo, tiek asmens teisių pagarbos atžvilgiu.
Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad oro uostų saugumas yra gerokai platesnis klausimas nei naujųjų tikrinimo technologijų įvedimas. Kovojant su terorizmu, kurio taikinys – civilinė aviacija, mums reikia itin įvairių jungtinių ir koordinuotų priemonių – žvalgybos, profiliavimo, skirtingų paieškos metodų ir tarptautinio bendradarbiavimo. Kaip neseniai minėjo ministras, teroristai tobulėja. Mes taip pat turime tobulėti, ir kūno skaitytuvai yra tik vienas šios įvairovės elementas.
Tad laukiu jūsų nuomonių ir dėkoju už dėmesį.
Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Pone pirmininke, tai naujasis Komisijos dvejopas metodas. Kaip parodė ankstesnės diskusijos, dabar, kai turime Lisabonos sutartį, veikla ES lygmeniu pereina į naują fazę. Labai džiaugiuosi ir vertinu, jog dirbsiu kartu su jumis kovojant su terorizmu bei dėl kitų su saugumu susijusių dalykų. Mes tą darysime, žinoma, visiškai atsižvelgdami į tai, jog galutinė atsakomybė už visą operacinę ir žvalgybų veiklą šioje srityje tenka valstybėms narėms.
Norėčiau jums priminti – dalis jūsų dalyvavo mano klausyme prieš kelias savaites – jog pažadėjau, kad atliksiu visos kovos su terorizmu politikos įvertinimą. Pirmuoju žingsniu paprašiau savo tarnybų parengti visko, kas pasiekta ligi šiol, apžvalgą ir vertinimą. Tai bus pagrindas, kuriuo remdamasi nuspręsiu, kaip veikti toliau. Turime įvertinti ir susidaryti visapusišką supratimą, ką jau turime, viso to poveikį, taip pat, ko galbūt trūksta ir kas iš dalies sutampa, kad galėtume pasiūlyti naujų priemonių ir daugiau idėjų, remiantis tokiomis priemonėmis. Tikiuosi pateikti jums šį vertinimą ir aptarti jį kartu su jumis.
Tačiau ši apžvalga nereiškia, kad nevisiškai suprantu, jog terorizmo grėsmė nesumažėjo. Kaip teigė mano kolega S. Kallas ir Tarybai pirmininkaujanti valstybė, žinome, jog terorizmas yra viena iš didžiausių grėsmių mūsų vertybėms ir mūsų demokratijai. Neseniai tai parodė Denverio skrydis.
Turime Europolo statistiką, rodančią, kad 2008 m. ES valstybės narės bendrai pranešė apie 515 nepavykusių ar įvykdytų teroristų išpuolių Europoje; iš viso 359 asmenys 187 bylose nuteisti apkaltinus terorizmu; 50 % jų buvo susiję su Al-Qaeda ar islamistų terorizmu, o 39 % – su separatistų terorizmu, kaip antai ETA veikla Ispanijoje. Taip pat žinome, kad 2008 m. įvyko tragiški įvykiai ir baisus Mumbajaus bombardavimas, ir jie taip pat buvo nukreipti į Europos piliečius, tarp jų ir į šių rūmų narius. Šie Europolo pateikiami įvykiai ir skaičiai aiškiai byloja: terorizmas yra čia pat, ir svarbu neprarasti budrumo, taip pat užtikrinti, kad visos priemonės būtų panaudojamos kovojant su terorizmu, žinoma, visada ir visiškai atsižvelgiant į pagrindines teises.
Jei pažvelgtume į priemones, kurias tikrai turime šiandien – turime ES kovos su terorizmu strategiją, sukurtą po išpuolių Madride ir Londone. Šioje strategijoje pabrėžiamas ES įsipareigojimas kovoti su terorizmu pasauliniu mastu, kartu gerbiant žmogaus teises ir kuriant saugesnę Europą, kurios gyventojai gali gyventi gaubiami laisvės, saugumo ir teisingumo. Šis įsipareigojimas, žinoma, tebegalioja.
Jokia laisvė negali egzistuoti be saugumo, ir joks saugumas negali egzistuoti be laisvės. Todėl pagarba pagrindinėms teisėms kovojant su terorizmu nėra vien demokratinės visuomenės reikalavimas, bet būtinybė, užtikrinanti, kad mūsų politika tebėra patikima, pagrįsta įstatymais ir tvari. Taigi Komisija tik pasiūlys priemones, kurios toliau bus tikrinimo pagal ES teisės aktus objektas, ypač kalbant apie pagrindines teises ir griežtą poveikio įvertinimą, įskaitant poveikį asmens duomenims ir atskiriems asmenims.
Terorizmas, kaip žinome, yra pasaulinis reiškinys, ir todėl turime ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su savo sąjungininkais, partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis visame pasaulyje.
Kalbant apie kovos su terorizmu ir kelio užkirtimo jam vidaus matmenį, savo kovos su terorizmu strategijoje pateikiame keletą esminių tikslų, kuriais Europos Sąjunga gali prisidėti įveikiant terorizmą. Aš visiškai palaikau šiuos tikslus, o ypač – reikalingumą stabdyti smurtinį radikalizmą, apsaugoti mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, remti aukas, gerinti nacionalinių institucijų keitimąsi informacija ir bendradarbiauti su visais tinkamais suinteresuotaisiais asmenimis. Turime reaguoti į netradicines grėsmes ir tobulinti grėsmių nustatymą. Turime atriboti teroristus nuo finansinių išteklių ir daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir technologijų tobulinimą.
Tokios politikos plėtotę, žinoma, tvirtai palaikė Europos Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis. Per praėjusiuosius metus Komisija padarė didelį įnašą į veiklą vienodinant valstybių narių teisines sistemas. Pavyzdžiui, turime Europos arešto orderį, kuriuo remiantis sukurtas ES masto bendras supratimas apie teroristinius nusikaltimus ir supaprastintos ekstradicijos procedūros ES valstybėse narėse. Taip pat ėmėmės svarbių veiksmų kovodami su teroristų piktnaudžiavimu internetu, atkreipdami dėmesį į sąlygas, prisidedančias prie teroristų radikalizmo, ir pradėjome Europos programą, skirtą apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, taip pat veikiame ribodami teroristų prieigą prie priemonių, kurių jiems reikia savo veiklai vykdyti – t. y. finansavimo ir sprogstamųjų medžiagų.
ES veiksmų plane dėl sprogstamųjų medžiagų saugumo didinimo numatomos svarbios priemonės, didinant apribojimus teroristams, norintiems sprogstamąsias medžiagas naudoti išpuoliams. Ketinu pasiūlyti teisinius pagrindus, skirtus įveikti pavojams, susijusiems su pirmtakais, kurie gali būti panaudojami gaminti improvizuotiems sprogstamiesiems prietaisams. Tai padarysiu šiais metais.
Mes taip pat turime praėjusį birželį Komisijos pasiūlytą cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių medžiagų veiksmų planą, kuriam pritarė Taryba. Šį veiksmų planą sudaro 130 priemonių. Jo įgyvendinimui palengvinti Komisija skyrė iki 100 mln. EUR, kurie bus prieinami pagal jos esamas finansines programas.
Esu visiškai įsipareigojusi užtikrinti, kad per artimiausius metus Europos Komisija ir toliau vaidintų vis svarbesnį vaidmenį kaip pagalbininkė ir katalizatorius bendradarbiaujant, kuriant specialistų tinklus, keičiantis geriausiąja praktika, jungiant išteklius, gerinant mokslinius tyrimus ir plėtojant bendrus požiūrius į tarptautinius iššūkius. Mes taip pat turėsime peržiūrėti, kaip naudojame savo finansinius išteklius. Tai galėtų būti daroma kuriant vidaus saugumo fondą, numatytą Stokholmo programoje.
Žvelgiant platesniu mastu, tarptautinio keitimosi informacija, kalbant apie duomenų rinkimą, ir tūkstančių gyventojų duomenų saugojimo srityje buvo atsižvelgta – ir tai buvo itin akivaizdu per paskutines mūsų diskusijas – į labai griežtus duomenų apsaugos standartus, skirtus užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir netvarkai. Taip pat turime būti tikri, kaip minėjo Komisijos narys S. Kallas, kad tinkamai sujungiame taškus. Kartu su savo kolege Viviane Reding artimiausioje ateityje pateiksiu jungtinį duomenų apsaugos režimą, apimsiantį ir policiją, ir teisminį bendradarbiavimą.
Visa tai bus apsvarstyta įvertinant, ir šis režimas priklausys skėtinei vidaus saugumo strategijai, kurią pateiksime jums artimiausiu metu.
Galiausiai užbaigsiu pabrėždama, kad šiame ilgame kelyje tik tuomet galime pasiekti pažangos kovodami su terorizmu, jei pajėgiame apginti savo vertybes ir išlaikyti pagarbą pagrindinėms teisėms. Turime vengti, kad mūsų politika būtų suprantama kaip dviprasmiška ar taikanti dvejopus standartus. Galime tik ginti tvirtą moralinį pagrindą ir neleisti mūsų visuomenėms susvetimėti, taip pat išlaikyti savo gyvenimo būdą, išlikdami ištikimi savosioms demokratijos ir teisinės lygybės vertybėms.
Pirmininkas. – Pateikėte mums itin viltingą perspektyvą. Galbūt kada nors jūs, ponas S. Kallas ir ponia V. Reding galėtumėte atstovauti Komisijai vienu metu.
Manfred Weber, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, pone A. P. Rubalcaba, Komisijos nariai, man malonu, kad šiandien kalbame ne tik apie SWIFT ir kūno skaitytuvus, tačiau vyksta ir bendros diskusijos apie karą su teroru, nes ši tema paveikia mus visus. Atsigręždami atgal, turime pasakyti, kad terorizmas yra reali grėsmė Europos žmonėms. Mes imamės teigiamų veiksmų, ir norėčiau pareikšti nuoširdžią padėką valstybinėms institucijoms. Per pastaruosius metus už saugumą atsakingi asmenys nuveikė didelį darbą. Taip pat norėčiau padėkoti mūsų partneriams.
Dabar turime žvelgti į ateitį. Su kuo mums teks susidurti per kelerius ateinančius metus? Šiuo atžvilgiu turiu tris ypatingus prašymus ar pasiūlymus. Pirmasis yra dėl Europos valdžios institucijų bendradarbiavimo. Kiekvienas dokumentas turi antraštę, pabrėžiančią mūsų bendradarbiavimo svarbą ir bendros veiklos stiprinimą. Tai puikūs žodžiai, bet realiai nieko neįvyko. Kalbant apie praktinį bendradarbiavimą, taip pat nieko neįvyko ir Tolede. Veiksmų trūkumo nesama – tai tapo aišku iš įvykių Detroite. Mums trūksta tik valdžios institucijų bendradarbiavimo. Problema slypi būtent čia. Todėl norėčiau paprašyti Tarybos pagaliau atlikti savo darbą šioje srityje ir paraginti Komisiją pateikti tinkamų pasiūlymų.
Antrasis mano punktas tas, kad turime ištirti galiojančius teisės aktus, kalbant apie duomenų ir mobiliojo ryšio telefonų duomenų rinkimą, pavyzdžiui, duomenų saugojimo atveju. Dėl šios priežasties šį vertinimą remia Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija. Po kelerių metų tarpo svarbu tai išbandyti dar kartą.
Trečia, neseniai įvyko mūsų diskusija dėl SWIFT. Norėčiau paklausti šių rūmų, kodėl mūsų bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis turi būti organizuojamas tokiu būdu? Jis organizuojamas taip, nes mes, europiečiai, patys nepajėgiame įvertinti duomenų. Todėl kyla klausimas, ar mes pakankamai pasitikime savimi, kad įvertintume juos patys? Tai dar viena mintis ateičiai.
Saïd El Khadraoui, S&D frakcijos vardu. – (NL) Per šį trumpą man skirtą laiką Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos vardu norėčiau išdėstyti tris svarbias pagrindines sąlygas, kurios, manome, būtinos vertinant galimo kūno skaitytuvų, neseniai reklamuotų kaip panacėja, įvedimo klausimą.
Visų pirma, turime laikytis koordinuoto, suderinto europinio metodo. Todėl mums reikia turėti Europos taisykles, kitaip tiesiog perkelsite saugumo problemą ir sukursite chaosą – ir einantis Tarybos pirmininko pareigas pareigūnas užsiminė apie tai, tačiau aš noriu pabrėžti Tarybai pirmininkaujančiai Ispanijai, kad daug Tarybos narių šiuo metu priėmė atskirumo metodą, ir prašau jūsų aiškiai tą pasmerkti.
Antra, mums reikia pasaulinio požiūrio į saugumą ir kovą su terorizmu, ir tai reiškia, kad turime vengti skubotų išvadų, kad turime stabdyti pranešimų politiką, kad į galimą kūno skaitytuvų įvedimą taip pat negalima žvelgti atskirai, be platesnio kitų esamų ar galimų priemonių konteksto, taip pat, kad aiškiai turime matyti juos atsižvelgdami į kitus aspektus, kaip antai sveikatos apsauga ir reikšmė biudžetui.
Trečiasis punktas yra tas, kad taip pat turime liautis vaizduoti, kad šie kūno skaitytuvai užtikrins 100 proc. saugumą. Pavyzdžiui, sužinosite, kad ši įranga geba rasti sprogstamąsias medžiagas, esančias ant kūno, tačiau ne kūno viduje.
Apibendrindamas, pone pirmininke, norėčiau pasakyti, kad dėl to aš irgi palaikau Komisijos požiūrį iš pradžių atlikti jų išbandymą prieš pateikiant pasiūlymą.
Gesine Meissner, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponas A. P. Rubalcaba teisingai pasakė, kad šiuo metu neturime saugios kelionių lėktuvu sistemos. Šioje srityje mums reikia daugiau saugumo. Įvykiai Detroite ir Miunchene parodė, kad saugumo spragų yra. Dėl šios priežasties kūno skaitytuvai įvedami beprotiškai skubant, lyg jie būtų panacėja. Jie jau veikia JAV, Nyderlanduose ir kitose šalyse.
Tačiau dėl to kyla klausimas, ar kūno skaitytuvai iš tiesų padarys keliones lėktuvu saugesnes. Tai vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuos turime užduoti patys sau. Iš tikrųjų kyla visa eilė klausimų, susijusių su kūno skaitytuvais. Kokio tipo technologijos naudojamos? Kokią spinduliuotę jie skleidžia? Ar jie gali pakenkti sveikatai? Ką jie leidžia žmonėms matyti? Tik kelis žalius ar raudonus taškus, ar visą tikrinamą asmenį? Pagaliau ar galime būti tikri, kad duomenys apsaugoti? Be to, šie skaitytuvai brangūs. Jei mes ketiname juos įdiegti, kas už tai mokės?
Yra daug atsakymų reikalaujančių klausimų, ir šiuo metu mėginame į juos atsakyti. Jūs taip pat norite tą daryti ir pateikti mums sprendimą. Kad ir kas būtų, mums reikia sprendimo, apimančio visą Europą. Taip pat turime atsižvelgti į Tel Avivą ir galimybę panaudoti kitą metodą. Turime ieškoti bombarduotojų, o ne bombų. Negalime priimti šio viso metodo, koks jis yra, nes jis apima ir diskriminavimą, tačiau turime ištirti visas galimybes apsaugoti savo pagrindines teises.
Judith Sargentini, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Prieš kurį laiką Parlamentas išdėstė reikalavimus, kuriuos turi atitikti kūno skaitytuvai, jei jie būtų įvesti. Šios specifikacijos apima privatumą, duomenų apsaugą, žmogaus orumą, sveikatą ir pasirinkimo laisvę.
Yra technologijų, kurios atitinka visus šiuos reikalavimus, ir tai reiškia, kad rentgeno nuotraukos, radiografija ir nuogo kūno atvaizdai turi išeiti iš mados, ir čia šiuo metu mes klystame. Londono Heathrow oro uoste ši įranga naudojama be pasirinkimo laisvės elemento. Naujoji įranga įvedama Italijoje. Olandijos teisingumo ministras ragina šią įrangą įvesti visuose oro uostuose visoje Europoje – ne tik skrydžiams į Jungtines Valstijas, bet ir visiems skrydžiams.
Tęsdami tas pačias senas diskusijas apie technologijas, ir toliau stengsimės vengti užduoti realų, rimtą klausimą, būtent – ar tai iš tiesų padeda, ir ar tokią visuomenę norime matyti? Pritariu savo kolegai Parlamento nariui iš Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos, kuris iš tikrųjų užduoda šiuos klausimus. Turime apsvarstyti, kokioje Europoje norime gyventi, nes visiškas saugumas apskritai neegzistuoja.
Peter van Dalen, ECR frakcijos vardu. – (NL) Paskutinė skaitytuvų karta atitinka Parlamento išdėstytus reikalavimus. Saugumo personalas mato rodomus žmogaus kontūrų atvaizdus su dėmėmis, rodančiomis vietas, kuriose žmonės nešasi skysčius, ginklus ar kitus uždraustus dalykus. Jei matyti tokių dėmių, įtariamieji keleiviai atskirai patikrinami vietoje.
Paskutiniai skaitytuvai taip pat neturi jokio poveikio sveikatai. Jų skleidžiama spinduliuotė mažesnė nei mobiliojo ryšio telefonų. Dar daugiau, skaitytuvai taip pat patogūs naudoti. Eilės prie saugumo patikros bus trumpesnės, nes per valandą galima patikrinti daugiau keleivių. Todėl tai taip pat paveiks oro transporto keleivių sumokamas kainas.
Tačiau, pone pirmininke, minėtieji skaitytuvai yra papildomi saugumo įrankiai. Profiliavimas ir tinkamas keitimasis žvalgybų duomenimis taip pat labai reikalingas. Mano nuomone, galime skubiai judėti toliau ir įgyvendinti šiuos įrankius kaip papildomas priemones.
Rui Tavares, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Prieš kelias dienas gavau elektroninį laišką iš lobisto, parduodančio kūno skaitytuvus. Šiame el. laiške buvo kalbama apie „erą po Detroito“. Čia nieko nuostabaus. Kiekvienas įrenginys kainuoja 250 000 EUR. Žinoma, parduodant kūno skaitytuvus, susikraunama turto, tačiau skaitydamas el. laišką ir mąstydamas apie šią erą „po Detroito“, po mėgėjiško bandymo atlikti išpuolį, kai teroristą sutramdė kiti lėktuvo keleiviai, paklausiau savęs, ar šis išpuolis iš tiesų nusipelnė suteikti pavadinimą po jo sekusiai istorinei erai.
Ne, nenusipelnė, nebent tai būtų visiško įžūlumo era. Ne kiekvienas dalykas gali tapti pateisinimu didinant brovimosi į visuomenės narių privatų gyvenimą lygmenį. Europos gyventojai taip pat turi žinoti, kad mes, Parlamentas, esame atsakingi. Taip, mes iš tiesų turime tirti terorizmą. Žinoma, kad policijai visuomet reikia daugiau duomenų nei oro uostams, tačiau taip pat svarbu tyrimą paremti aiškiomis prielaidomis, o Taryba ir Komisija daro daug prielaidų. Man nesmagu sakyti, kad jos klaidingos.
Mintis, kad terorizmo grėsmė nesumažėjo, ginčytina, ir ją reikia čia apsvarstyti. Mintis, kad terorizmas vystosi ir kad mes taip pat turime tobulėti, irgi teisinga, bet pirmiausia, ką turime daryti – tai gerai atlikti savo darbą, nes Detroito išpuolio ar veikiau išpuolio mėginimo tikriausiai buvo galima lengvai išvengti. Dabar štai diskutuojame apie duomenų bazes ir policijos ateities praktikas.
Kaip jie suras, kad teroristai galbūt nurijo medžiagas bomboms pagaminti – ar jie imsis atlikti endoskopijas oro uostuose? Ar mes krypstame tenlink? Ateina laikas šiems rūmams susėsti ir išsamiai aptarti šį klausimą, gerbiant visuomenės teises.
Rolandas Paksas, EFD frakcijos vardu. – (LT) Europos Parlamentas privalo padaryti viską, kad slaptųjų tarnybų kovos su terorizmu priedangoje nebūtų kankinami žmonės, nebūtų kuriami slapti kalėjimai, o ten, kur tam prieštaraujama, organizuojami perversmai.
Pone pirmininke, cituoju Anglijos ambasadoriaus Uzbekistane C. Murray parodymus Europos Parlamento komisijai: „Mačiau daugybę kankinimo atvejų Uzbekistane. Užtikau žmogaus, kuris tardymo metu buvo nardinamas į verdantį vandenį, kol mirė, bylą“. Štai kitas pareigūnas, seras M. Wood, jo parodymai: „Mes gaudami žvalgybinius duomenis, išgautus kankinimais, nenusižengiame JT konvencijai prieš kankinimą, jeigu patys nevykdome kankinimų“.
Ar galima labiau pasityčioti iš žmogaus teisių?
Pone pirmininke, kreipiuosi į jus ir raginu atnaujinti parlamentinį tyrimą, atnaujinti laikinojo komiteto numanomam CŽV kalinių gabenimui ir kalinimui Europoje tirti veiklą.
Philip Claeys (NI). – (NL) Turime saugotis, kad diskusijos dėl terorizmo neapsiribotų diskusijomis dėl kūno skaitytuvų ar duomenų apsaugos. Nepaprastai stebina, kad savo pareiškime Taryba ir Komisija nepaminėjo radikaliojo islamizmo, kuris vis dar tebėra tarptautinio terorizmo terpė ir dirva. Kadangi dėl politinio korektiškumo mums nebeleidžiama matyti tiesos, kiekvienas metodas pasmerktas nesėkmei dar prieš jį įgyvendinant.
Komisija ir Parlamentas pabrėžia pagarbą pilietinėms teisėms – kažkam, kas teisinga ir reikalinga, tačiau kyla pavojus, kad mes pasimetame formalizme, ir būtent tą matėme diskusijose apie teroristų finansų sekimo programą. Kai kuriuos postus užimantys pareigūnai kalti dėl visuomenės nuotaikų, dėl bet kokio galimo požiūrio į kovą su terorizmu kurstymo, ir tai jokiu būdu nepadeda mums pasitarnauti Europos gyventojams.
Werner Kuhn (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija kovą su teroru laiko pagrindiniu XXI amžiaus iššūkiu. Su šiuo iššūkiu susiduriame tiek techniniu, tiek Parlamento lygmeniu.
Transporto ir turizmo komitete mes ne tik priėmėme reglamentą dėl skysčių draudimo rankiniame bagaže, tačiau taip pat atidžiai žvelgiame ir į kūno skaitytuvus. Pirmiausia norėčiau pasakyti vieną dalyką. Šiuo metu mūsų saugumas nėra absoliutus, kaip jau pabrėžė daugelis kitų kalbėtojų, ir toks nebus ateityje. Tačiau galime išplėtoti natūralias technologijas, leisiančias mums asimptotiškai priartėti prie visiško saugumo.
Turime atsižvelgti į kai kurias pagrindines taisykles tiek Parlamento išorėje, tiek viduje. Visos mūsų frakcijos jau susitarė, kad keleivių sveikatai poveikis turi būti kiek įmanoma mažesnis. Todėl mums reikia įvesti pažangius kūno skaitytuvus, veikiančius specifiniu principu. Žinoma, akivaizdu, kad asmens teisės turi būti apsaugotos. Be to, pateikdami naudotino tikrinimo tipo pavyzdžius, turime atkreipti dėmesį ne tik į kūno skaitytuvus, nuskaitančius nuogą kūną.
Transporto ir turizmo komitete susitarėme su Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetu, kad Komisija mums pateiks teisės akto dėl kūno skaitytuvų pasiūlymą kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje – bet kokiu atveju prieš vasaros darbo pertrauką. Yra daug veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti šioje srityje. Jie apima nuoseklų Transporto ir turizmo komiteto, vaidinančio pagrindinį vaidmenį, ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bendradarbiavimą, įrangos patikimumą, sertifikavimą Europos lygmeniu ir tų pačių sąlygų visoje Europoje nustatymą, kad galėtume užtikrinti saugumą Europos žemyno viduje.
Claude Moraes (S&D). – Pone pirmininke, jūs teigėte, kad čia dalyvavo net trys už tai atsakingi Komisijos nariai. Dėl to labai džiaugiamės. Galbūt galėčiau pacituoti vieną, kuri čia nedalyvauja. Komisijos narė V. Reding praėjusią savaitę pasakė: „tikrai žinome, jog kūno skaitytuvai gali turėti didelį potencialą skverbtis į privačią sritį, todėl turime išsamiai apsvarstyti jų poveikį.“
Tai būtent toks pareiškimas, kokį turime pateikti šiuo ankstyvuoju etapu. Mes socialistų ir demokratų frakcijoje manome, kad technologijomis galima kovoti su terorizmu, ir ponia C. Malmström teisingai tai suformulavo atsižvelgdama į platesnį potencialios teisinės sistemos, apie kurią ji kalbėjo, kontekstą.
Tai rimta kova. Oro uostuose mane buvo sustabdę daugelį kartų. Jei technologijos gali peržvelgti mane taip, kad nebūčiau supainiotas su kuo nors kitu, tai svarbus dalykas, bet daugelio žmonių, kuriems atstovauju savo rinkimų apygardoje, su kuriais buvo netinkamai elgiamasi saugos tarnyboje ar kurie buvo atrinkti, noras yra saugumas. Mes to pasieksime panaudodami Transporto komiteto pateiktą naudingą jungtinį metodą, tačiau jie nori, kad jų pilietinės laisvės būtų apsaugotos nuo terorizmo padarinių taip, kad nebūtų jokios silpnos grandies jokiame oro uoste. Tokią veiklą jau pradėjusios valstybės narės turi žinoti, kad reikalingas bendras europinis metodas – veiksmingas ir saugus.
Sarah Ludford (ALDE). – Pone pirmininke, noriu kalbėti apie žvalgybos tarnybų lygybę įstatymų atžvilgiu. Šiandien Jungtinės Karalystės apeliacinio teismo priimta nutartis sugriovė Jungtinės Karalystės Vyriausybės pastangas išsaugoti slaptumą. Patvirtinta, kaip Parlamentas sakė prieš trejus metus, sukrečianti tiesa, kad Jungtinės Karalystės slaptosios tarnybos iš tikrųjų slaptai bendrininkavo per Jungtinės Karalystės gyventojo ir perdavimo aukos Binyano Mohamedo kankinimą.
Ką Taryba mano apie šį visišką Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio ir Konvencijos dėl kankinimų pažeidimą? 2006 m. vadovavau MEP delegacijai, mūsų Laikinojo komiteto dėl nepaprastųjų perdavimų ir kankinimų pasiųstai į Londoną. Tuometis Jungtinės Karalystės krašto apsaugos ministras Geoffrey Hoon pusę susitikimo pliekė mane už tai, kad pasakiau, jog teiraujamės dėl Jungtinės Karalystės bendrininkavimo. Jis skolingas atsiprašymą man ir – o tai dar svarbiau – Jungtinės Karalystės ir Europos visuomenei.
Jungtinėje Karalystėje dabar turi įvykti keturi dalykai: visiškai nepriklausoma apklausa dėl Jungtinės Karalystės bendrininkavimo per karo su teroru piktnaudžiavimus tais metais, kai Jungtinės Karalystės leiboristų vyriausybė veikė kaip G. Busho pudelis; greitas policijos tyrimas ir, jeigu būtina, baudžiamasis tyrimas dėl Konvencijos prieš kankinimą pažeidimo; instrukcijų, kurios buvo duotos Jungtinės Karalystės žvalgybos pareigūnams, atskleidimas ir nustatymas, ar jiems buvo pasakyta tylėti matant kankinimus; ir visiška parlamento atsakomybė – ji Jungtinėje Karalystėje netaikoma žvalgybai.
Philip Bradbourn (ECR). – Pone pirmininke, grįžkime prie kūno skaitytuvų. Ir toliau laikausi nuomonės, kad sveikintina bet kokia priemonė, didinanti keliautojų saugumą.
Tačiau ji taip pat turi būti proporcinga ir užtikrinti nekaltiems keliautojams – didžiajai daugumai – pagarbą, kurios jie nusipelno. Po pastangų susprogdinti lėktuvą JAV per Kalėdas matėme tai, ką galima pavadinti išgąsčio reakcija siekiant pritaikyti visas galimas saugumą didinančias priemones. Kai kuriose valstybėse narėse, ypač mano šalyje, tokių įrenginių naudojimas dabar yra privalomas be „apieškojimo“ alternatyvos – tai vadinamoji „be patikrinimo nebus skrydžio“ taktika.
Aš iš esmės prieštarauju tokiai politikai. Dėl privatumo aspekto turiu pasakyti, kad Jungtinės Karalystės Vyriausybės sprendimas pakeisti vaikų apsaugos įstatymus, siekiant įvesti kūno skaitytuvus, beveik prilygsta skandalui. Turime atsižvelgti į tai, kad per Kalėdas – per incidentą, kuris vėl atnaujino šias diskusijas – kaltė kilo ne dėl blogo saugumo užtikrinimo oro uostuose. Tai buvo, JAV prezidento žodžiais, „sistemos, kuri turėjo užtikrinti tinkamą keitimąsi žvalgybine informacija, nesėkmė“.
Kai kurie ekspertai jau minėjo, kad tokie skaitytuvai nebūtų aptikę per incidentą panaudotų sprogstamųjų medžiagų.
Galų gale apgailestaudamas turiu pasakyti, kad dabar manau, jog turime turėti deramą keleivių skirstymo sistemą.
Mario Borghezio (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, terorizmas nuolat plėtojasi, ir turime žengti kintančio scenarijaus priekyje.
Pavienius teroristus sudėtinga identifikuoti, ir čia aptariame privatumo teisės aktus bei tai, ar iš tikrųjų reikia priimti technologiškai pažangesnes priemones. Manau, kad, užuot jas priėmę, turime labiau rūpintis tam tikrais sprendimais, kuriuos priėmė Teisingumo Teismas Liuksemburge ir kurie atveria spragas jungtiniame Vakarų fronte prieš terorizmą arba, jei vadintume jį tikruoju vardu, islamo terorizmą, taip pat turime būti labai atsargūs dėl teisinio politinio korektiškumo.
Teisinis politinis korektiškumas niekam nėra naudingas, jis neleidžia mums ko nors pasiekti, jis silpnina mus, nors turime sudaryti labai stiprų frontą, nes egzistuoja nuolatinė grėsmė, kuri yra dar rimtesnė dabartiniu metu, kai teroristus taip sudėtinga nustatyti. Taigi tiek dėl kūno skaitytuvų. Teroristai gali patekti visur: rytoj rytą jie gali būti lėktuve, kuriuo ketiname skristi.
Jei Europa ir toliau pernelyg užtikrins pilietines laisves, atversime nepaprastai pavojingą spragą mūsų valstybių vidaus saugume, ir tuo Komisijos narys turi būti ypač susirūpinęs. Tačiau manau, kad jo požiūris yra pernelyg apibendrinantis ir bailus, nes jis neįvardija islamo terorizmo ir jo keliamo pavojaus.
Martin Ehrenhauser (NI). – (DE) Pone pirmininke, 2000 m. visame pasaulyje 1 200 žmonių mirė dėl teroristų užpuolimų. Po aštuonerių metų, 2008 m., šis skaičius pasiekė 16 000 žmonių. Palyginkite – kiekvieną dieną 6 000 žmonių miršta nuo AIDS.
Ką mums sako šie skaičiai? Pirma, terorizmas kelia isteriją, dėl kurios nepagrįstai suvaržomos gyventojų teisės, kaip atsitiko kūno skaitytuvų ar dabartinio SWIFT susitarimo atveju. Antra, karas su teroru nepavyko. Pažangos pasiekta tik išpučiant problemą. Dėl saugumo tarnybų bendradarbiavimo Europos Sąjungoje norėčiau pasakyti, kad Europos Parlamentui skubiai reikia demokratinių kontrolės teisių šioje srityje, kaip įprasta visose demokratinėse valstybėse narėse. Be to, norėčiau rekomenduoti, kad Komisija palaikytų Bendros standartizuotos vartotojų sąsajos (angl. CSUI) įvedimą. Turime pasiekti pažangos plėtojant šią sąsają, ir ją turi finansuoti Komisija.
Teresa Jiménez-Becerril Barrio (PPE). – (ES) Pone pirmininke, spręsdami tokį rimtą klausimą, kaip terorizmo problema, neturime laukti, kas įvyks iki tol, kol pradėsime veikti. Turime užbėgti įvykiams už akių, bet to nedarome. Deja, mes tobulėjame tik atsakydami į kiekvieną ataką, pavyzdžiui, į nepavykusį išpuolį Detroite, šiandien verčiantį mus priimti sprendimą, kuriuo būtų užtikrintas oro transporto saugumas.
Ponios ir ponai, sprendimo dėl kūno skaitytuvų oro uostuose priėmimas yra atsakomybė, kurios negalime išvengti. Negalime ilgiau laukti, nes teroristai nelaukia.
Todėl Komisija turi kaip galima greičiau užtikrinti, kad asmenų orumas ir privatumas būtų išsaugoti ir kad nebūtų jokių žalingų padarinių sveikatai.
Tai užtikrinus, turime priimti sprendimus visai Europos Sąjungai. Susirūpinusiems dėl mūsų pagrindinių teisių pažeidimo sakau, kad nėra jokios didesnės teisės nei teisė į gyvenimą, ir tie iš mūsų, kas labiausiai vertina laisvę, turi sugebėti gyventi saugiai, kad iš tikrųjų jaustųsi laisvai.
Juan Fernando López Aguilar (S&D). – (ES) Pone pirmininke, terorizmas yra pasaulinė grėsmė, ir spręsti šią problemą yra mūsų bendra atsakomybė. Taip pat ir šiuo atžvilgiu Lisabonos sutartis suteikia mums pagrindą, kad pagaliau galėtume parengti bendrą kovos su terorizmu politiką Europos Sąjungoje.
Visiškai sutinku su pareigūno, einančio Tarybos Pirmininko pareigas, komentarais ir norėčiau pabrėžti kai kuriuos elementus, kuriais turi remtis tokia bendra politika.
Pirma, reikia padidinti keitimąsi informacija, ypač dėl dedamų pastangų užkirsti kelią teroristų išpuoliams ir ištirti finansavimo mechanizmus.
Antra, reikia pritaikyti visus mokslinius ir technologinius išradimus kovai su terorizmu, išlaikant tinkamą pagarbą pagrindinėms asmenų teisėms.
Trečia, reikia dirbti su trečiosiomis šalimis, ypač Afganistanu, Pakistanu ir Afrikos Kyšulio šalimis.
Ketvirta, diskusijose dėl oro saugumo turime užtikrinti, kad technologiniai išradimai, kaip antai kūno skaitytuvai, būtų suderinami su žmogaus sveikata bei privatumu ir, svarbiausia, kad jie nepailgintų patikros laiko oro uostuose ir nesumažintų keleivių patogumo.
Tačiau taip pat yra trys instituciniai elementai. Pirmasis yra COSI, Nuolatinis vidaus saugumo komitetas. Antrasis yra pareiškimas dėl kovos su terorizmu priemonių, paskelbtas per paskutinį neoficialų Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų (angl. JHA) tarybos posėdį Tolede. Trečiasis yra transatlantinė saugumo sritis, kurioje reikia numatyti glaudaus bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis plėtojimą, siekiant kovoti su šia bendra grėsme.
Charles Goerens (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, viena iš priemonių užkirsti kelią terorizmui yra informacija. Net tada informacija turi cirkuliuoti. Ar taip iš tikrųjų yra šiandien? Nėra nieko labiau neabejotino. Ar JAV žvalgyba perduoda naujausią informaciją savo partneriams Europoje? Bet kuriuo atveju, turint omenyje terorizmu apkaltintą asmenį, kuris buvo suimtas per skrydį iš Amsterdamo į Detroitą, vis dar yra pagrindo abejoti.
Nepaisant šio incidento, lieka klausimas, ar, apskritai kalbant, sistemoje keitimuisi kovos su terorizmu duomenimis iš tikrųjų laikomasi abipusiškumo principo. Šiuo klausimu reikia skubiai sukurti parlamentinę kontrolės instituciją.
Iš tikrųjų nėra jokio poreikio raginti mūsų Parlamentą palaikyti vis didesnio mūsų gyventojų asmens duomenų kiekio perdavimą, jei JAV valdžios institucijos nesuteikia mūsų tarnyboms būtinų duomenų kovai su terorizmu. Todėl reikia sukurti parlamentinį kontrolės komitetą Europos Parlamente.
Mara Bizzotto (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, prisipažįstu, kad kai kalbame apie kovą su terorizmu vien žvalgybos ir technologijų priemonėmis, visada jaučiu, tarsi vis dar nepasiekiame esmės, tarsi norėtume išgydyti ligą susitelkdami vien ties jos simptomais, o ne ties jos priežastimis.
Ar ne metas spręsti terorizmo problemą žvelgiant į klausimo esmę, užuot apsiribojus išoriniais padariniais? Užsiimti problemos esme reiškia, pavyzdžiui, suprasti, kad terorizmas taip pat yra tiesioginė etninių grupių negebėjimo ar nenoro integruotis į visuomenę Europoje apraiška.
Man įdomu, ir aš klausiu Parlamento: ar norime diskusijų apie terorizmą? Ar Parlamentas turi drąsos imtis politinės diskusijos apie musulmonų integracijos Europoje lygmenį ir jų pasiruošimą perimti Vakarų vertybes, teises ir laisves? Šiuo tikslu pateikiau klausimą Komisijai dėl burkų, kad paskatinčiau šiuos rūmus atvirai imtis šios temos. Atrodo, niekas nenori spręsti šio klausimo.
Man įdomu, ir klausiu jūsų, ponai ir ponios iš visų frakcijų: jei politinis forumas, atstovaujantis Europos žmonėms, negali išreikšti nuomonės šiais klausimais, tai apie ką jie gali išreikšti savo nuomonę?
Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, būdama Šiaurės Airijos atstovė, pernelyg gerai žinau apie baisų terorizmo poveikį nekaltiems civiliams: buvo įvykdyta žmogžudystė ir kilo sąmyšis, kai žmonės apsipirko šeštadienį Šenkhilo (Shankhill) kelyje Belfaste; jauni ir seni žuvo paminint kritusius per pasaulinius karus Eniskilene (Enniskillen) – šie veiksmai atlikti airių respublikonų vardu. Mes čia kalbame apie saugumo pajėgų bendradarbiavimą. Remdamiesi Šiaurės Airijos patirtimi, galime suprasti, kad jie neleido žūti daugeliui žmonių; dėl to man nekyla abejonių. Turime palaikyti mūsų saugumo pajėgas, suteikdami jiems įrangą, kurios jiems reikia norint užkirsti kelią terorizmui.
Tie, kas šiandien supriešino saugumą su pasirinkimo laisve ir duomenų apsauga, turi apsvarstyti, kokią poziciją jie užima. Patikėkite manimi, terorizmas sunaikina gyvybes ir sukrečia bendruomenes. Šiandien šiuose rūmuose netgi išgirdau, kad terorizmas yra isterija. Kokia nesąmonė! Patikėkite manimi, kai ginkluotas nusikaltėlis bando nužudyti, tai yra šalta ir mirtina tikrovė – tai, apie ką mano rinkėjai žino daug.
Carlos Coelho (PPE). – (PT) Pone pirmininke, manau, mes visi sutinkame, kad reikia apsaugoti žmones ir prekes bei užtikrinti saugumą visuomeniniame transporte. Kyla pagrįstų nuogąstavimų dėl kūno skaitytuvų. Tikiuosi, tris iš jų išsklaidys Komisijos atliekamas tyrimas. Prašau, kad jie juos greitai baigtų ir atsiųstų į Parlamentą. Pirma, ar tai būtina ir veiksminga? Antra, ar tai nėra žalinga sveikatai? Trečia, ar tai nepažeidžia asmenų privatumo ir orumo?
Tačiau yra kitų rūpestį keliančių dalykų. Iš pradžių mums sakė, kad tai bus laisvai pasirenkama. Žmonės galės pasirinkti – praeiti pro kūno skaitytuvus, ar būti patikrintiems pagal senąją asmens patikrinimo sistemą. Tačiau atrodo, kad kai kurios valstybės narės įgyvendina „be patikrinimo nebus skrydžio“ principą kaip privalomą.
Norėčiau pasveikinti Komisijos narę Cecilią Malmström dėl išsamaus vertinimo, kurį ji ketina aptarti su Parlamentu, ir norėčiau pabrėžti, kad mums tenka atsakomybė rasti sprendimus, kurie sustiprintų saugumą nepažeidžiant asmens teisių.
Nathalie Griesbeck (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, visi norime kovoti su terorizmu ir jo keliama grėsme demokratinėms valstybėms; manau, mūsų Parlamente sutariama dėl šio dalyko. Nors patarlė, kad „žmonės, pasiruošę paaukoti šiek tiek laisvės dėl nedaug saugumo galų gale praranda abu dalykus“, man atrodo perdėta, vis dėlto esu įsitikinusi, kad turime padaryti viską, ką galime, kad rastume pusiausvyrą tarp laisvės ir saugumo, nes tai yra demokratijos pamatas, ir jei nebus šios pusiausvyros, teroristai nugalės, jei jiems pavyks įvaryti baimę mums visiems.
Turiu du klausimus dėl kūno skaitytuvų. Jei kalbėtume apie saugumą, ar šie skaitytuvai iš tikrųjų gali šiandien užtikrinti saugumą? Jei kalbėtume apie laisvę, būdama Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narė, norėčiau sužinoti, ar naudojant šiuos atvaizdus nekyla pavojus sveikatai ir, žinoma, pavojus dėl asmens privatumo, taigi ir pagrindinių teisių pažeidimo. Ryžtingai laukime Komisijos darbo, kad galėtume pasiekti pažangos ir kad galėtume jos pasiekti kaip Europos Sąjunga, visi kartu, siekdami užtikrinti savo saugumą Europos demokratijos srityje.
Pirmininkas. – Dėl laiko trūkumo negaliu priimti daugiau kalbėtojų pagal „mėlynosios kortelės“ ar „prašau žodžio“ procedūrą.
Gerard Batten (EFD). – Pone pirmininke, terorizmas apibrėžiamas kaip smurto ir įbauginimo naudojimas, norint pasiekti politinių tikslų.
Tie iš mūsų, kas vertina taiką, laisvę ir demokratiją, turi būti susirūpinę dėl terorizmo, nes jis yra veiksmingas. Sinn Féin/IRA dabar užima postus Šiaurės Airijos Vyriausybėje. Jie sprogdino bombas, šaudė ir žudė, kad pasiektų pergalę per rinkimus.
Ar yra dar geresnių sėkmingo terorizmo pavyzdžių, palyginti su terorizmu komunistinėje Rusijoje, Rytų Europoje ir Azijoje?
Kiniją vis dar terorizuoja Kinijos komunistų partija po 61 buvimo valdžioje metų. Nėra geresnio sėkmingo terorizmo pavyzdžio už šį.
Europos Komisijoje, kurią šis Parlamentas vakar patvirtino, yra buvusių komunistų, brutalaus komunistinio režimo Rytų Europoje funkcionierių ir jų bendražygių. Ir, žinoma, Europos Komisijos pirmininkas, ponas J. M. Barroso, anksčiau buvo maoistas. Be abejo, būsimiems teroristams tai bus puikus padrąsinimas.
Carlo Fidanza (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, mūsų visuomenių saugumas yra nesvarstytina vertybė, kurią turime ryžtingai ginti.
Visiškai akivaizdu, kad veiksmingesnį tikrinimą saugumo patikros vietose turi užtikrinti žvalgybos sistemų aukštesnio lygmens bendradarbiavimas ir aukštųjų technologijų priemonių naudojimas. Europos ministrai pasielgė teisingai, kad nepasidavė emocijų potvyniui ir susitelkė ties tuo, kaip atlikti šios operacijos koordinavimą.
Kai kurios vyriausybės teisėtai pradėjo taikyti kūno skaitytuvus svarbesniems maršrutams. Tačiau jei nenorime, kad Europos erdvėje būtų taikomi nevienalyčiai standartai, turime kaip galima greičiau gauti vykdomo tyrimo rezultatus. Žinoma, turime ginti asmens teises, bet ne spekuliuoti žmonių nuogąstavimais.
Kalbėkime apie sveikatą, dar kartą patvirtinkime įspėjamąjį principą, prašykime patvirtinimo dėl galimos žalos, kylančios dėl radijo bangų ar rentgeno spindulių poveikio, bet liaukimės raudoti apie privatumo pažeidimą tik dėl kelių neryškių beveidžių kūnų atvaizdų, kurie bus nedelsiant pašalinti, tarsi GPS, mobiliojo ryšio telefonai ar televizijos kameros nebūtų mūsų gyvenimo dalis jau nemažai metų.
Kol nesunaikinti tarptautiniai teroro centrai, turime išmokti gyventi su šiomis aukomis, pateikdami gyventojams tvirtus atsakymus ir veiksmingus sprendimus su vienu apribojimu: neturi būti pažeistas fizinis asmens vientisumas.
Pirmininkas. – Ponios ir ponai, dabar pereisime prie „prašau žodžio“ procedūros. Štai vardai tų, kuriuos pakviesiu. Tiesiog išjungsiu mikrofoną po vienos minutės. Nemušiu savo plaktuku, nemaldausiu ir nenoriu būti nesuprastas.
Kviesiu kalbėtojus pagal seką, kurią turiu:
ponas A. Zasada
ponas S. Iacolino
ponas I. Matula
ponas J. Leichtfried
ponas I. Enciu
ponia M. Flašíková Beňová
ponas Ch. Tannock
ponia C. Ernst
ponia M. Rivasi
ir ponas A. Mölzer.
Viena minutė kiekvienam, ir viskas. Atsiprašau visų likusiųjų.
Artur Zasada (PPE). – (PL) Pone pirmininke, atsižvelgiant į šiandien vykstančią diskusiją, vis dar yra daug neatsakytų klausimų dėl kūno skaitytuvų naudojimo oro uostuose. Keliautojų saugumas, žinoma, yra svarbiausia, bet neturime pamiršti, kad reikia jausti saiką taikant apsaugos metodus. Dėl šio tipo įrangos naudojimo vis dar yra daug neatsakytų klausimų. Koks yra skaitytuvų poveikis tikrinamų keleivių sveikatai? Kaip bus užtikrinta tikrinamų žmonių atvaizdų apsauga? Ar ne geriau sugriežtinti esamą sistemą negu leisti milijardus eurų įrangai, kai žinoma, kad įranga neaptinka žmogaus kūne paslėptų sprogstamųjų medžiagų? Turime būti prieš privalomą skaitytuvų įrengimą Europos oro uostuose, kol neišgirdome atsakymų į šiuos klausimus.
Galų gale turiu komentarą – man susidarė įspūdis, kad radome sprendimą, o dabar ieškome problemos, kuriai galima būtų taikyti šį sprendimą. Galbūt skaitytuvai yra sprendimas, bet jie tikrai neišspręs saugumo oro uostuose problemos.
Salvatore Iacolino (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, iš esmės norėjau išdėstyti štai ką: nėra rimtesnės problemos už asmens teisių ir privatumo apsaugą, kai ši teisė yra netinkamai apsaugota.
Prieš kelias savaites šiame Parlamente priėmėme rezoliuciją dėl Stokholmo programos, nes mums pavyko suderinti skirtingus poreikius: pirma, asmens laisvės, antra, privatumo, ir, trečia, saugumo poreikius.
Šiandien mums rūpi, kad Europos Sąjunga spręstų šią bendrą problemą, nes valstybės narės pažengė toliau, nes reikšmingo iššūkio, kaip antai apsaugoti perėjimo vietas, ir kitų reikalų gali nepavykti išspręsti praktiškai.
Todėl raginu Tarybai pirmininkaujančią Ispaniją ir Komisijos narius tarpusavyje bendradarbiauti laikantis glaudesnio bendradarbiavimo ir informacijos kultūros.
Iosif Matula (PPE). – (RO) Savo kalbos pradžioje norėčiau iškart paaiškinti, kad per šias diskusijas ne tik patvirtiname, jog egzistuoja terorizmo pavojus, bet taip pat pabrėžiame, jog kovojant su šiuo reiškiniu reikia būti per vieną žingsnį priekyje.
Tačiau diskusijos dėl kūno skaitytuvų įrengimo oro uostuose visose Europos Sąjungos valstybėse narėse turi daugiau implikacijų. Šios priemonės veiksmingumas ginčytinas dėl to, kad ši technologija negali aptikti medžiagos, kuri buvo nuryta, arba sprogstamosios medžiagos miltelių forma. Tačiau ši priemonė mums taip pat kelia problemą dėl keleivių sveikatos saugumo, ypač dėl tų keleivių, kurie dažnai pereina per šiuos tikrinimo įrenginius.
Negalime ignoruoti nė vieno klausimo dėl gyventojų pagrindinių teisių, teisės į privatumą ir orumą, nes skaitytuvai pateikia išsamų žmogaus kūno atvaizdą. Mano nuomone, turi būti atlikti nepriklausomi tyrimai, kad būtų nustatytas ne tik naudojamos technologijos saugumas, bet taip pat ir veiksmingumas...
(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)
Jörg Leichtfried (S&D). – (DE) Pone pirmininke, vienas principas, taikomas kelionių lėktuvu saugumui, yra tas, kad Europos atsakomybė vis didėja. Atskiroms valstybėms narėms nebegalima daryti to, ko jos nori. Tai ypač taikytina kūno skaitytuvams. Turime vieno sustojimo saugumo principą, kuris reiškia, kad arba turi būti Europos reglamentavimas dėl kūno skaitytuvų, arba neturi būti jokio reglamentavimo ir jokių kūno skaitytuvų. Alternatyva yra principas, kad kiekvienas daro tai, ko nori, ir niekas nedaro to, ką privalo daryti, bet visi ką nors daro.
Jei ketinama taikyti tokią priemonę, turime aptarti, kas už tai sumokės ir kaip tai bus finansuojama, nes tiek skysčių skaitytuvai, tiek kūno skaitytuvai kainuoja labai daug. Man teko būti šios srities pranešėju, ir džiaugčiausi, jei Taryba laipsniškai imtųsi spręsti šį klausimą, nes svarbu iš esmės nustatyti, kad visuomenės saugumas yra viešas klausimas ir jis turi būti bent iš dalies finansuojamas iš viešųjų lėšų.
Ioan Enciu (S&D). – (RO) Norėčiau atkreipti Komisijos, Tarybos ir mano kolegų Parlamento narių dėmesį į šalutinius poveikius ir padidintą kancerogeninių sąlygų ir genetinių pakitimų pavojų po pakartotinio poveikio gamos, X ir T spinduliais.
Rentgeno spindulių padariniai ir pavojai gerai žinomi medicinoje, kur nerekomenduojama dažnai patirti šių spindulių poveikį. Visuomenė mažiau žino apie terahercų radiacijos padarinius. Išskyrus tai, kad T spindulių skaitytuvai gali sukurti tikslius trimačius žmogaus kūno atvaizdus, kurie pažeidžia asmens teisę į privatumą, dažnas šios radiacijos poveikis gali sukelti DNR grandinių pažeidimus ir lemti genetinius apsigimimus ateityje.
Norėčiau pabrėžti, kad pavojai ir nepatogumai, kurių galėtume patirti, jei kūno skaitytuvai būtų naudojami dideliu mastu, taip pat ir abejonės dėl jų veiksmingumo nepateisina tokio sprendimo…
(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)
Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Terorizmas neturi jokių vertybių ar kokios nors gilesnės reikšmės. Vienintelis terorizmo tikslas yra mirtis. Civilių mirtis už mažiausią kainą. Tokia greičiausiai yra įvairių savižudžių teroristų istorija. Taip pat dėl šio tikslo liūdina tai, kad terorizmas privertė mus įvesti įvairias priemones civiliams saugoti, taikant metodus, kuriais tam tikru mastu ribojamos civilių gyventojų teisės.
Todėl būtų labai gerai, jei šiame plenariniame posėdyje būtų pritarta skaitytuvams ir jei galėtume pradėti galvoti apie teisės aktų priėmimą ir derinimą teisingumo ir vidaus reikalų srityse, nes mums kovoje su terorizmu iš tikrųjų padės tik naujų technologinių priemonių priėmimas.
Charles Tannock (ECR). – Pone pirmininke, mano nuomone, neseniai premjero Gordono Browno paskelbtas pranešimas apie privalomus atgalinės sklaidos rentgeno spindulių technologijų viso kūno skaitytuvus Jungtinės Karalystės oro uostuose yra viešas įžeidimas.
Tai pirmas kartas, kad jonizuojanti spinduliuotė yra privalomai taikoma žmonėms, įskaitant vaikus ir nėščias moteris, ir ji iš tikrųjų plačiai naudojama sveikiems žmonėms ne medicinos sumetimais.
Minkštieji žemos energijos rentgeno spinduliai iš tikrųjų yra geriau sugeriami nei didesnės energijos kosminiai spinduliai, kuriuos gaunate skrydžio metu, todėl yra pavojingesni ir ne mažiau pavojingi odai ir minkštiesiems audiniams. Be to, diagnostiniai medicinos rentgeno spinduliai leidžia naudotojui, pacientui apsaugoti savo lytines liaukas uždengiant jas švino apsaugomis, siekiant sumažinti bendrą žmonėms tenkančią dozę, sukeliančią žalą DNR ir būsimus genetinius pakitimus, o naudojant šiuos įrenginius taip apsisaugoti neįmanoma.
Kaip gydytojas ir dažnai lėktuvais keliaujantis asmuo visiškai atmetu šią žiaurią priemonę sveikatos sumetimais, nekalbant apie privatumo pažeidimą ir neveiksmingumą, ir tikiuosi, kad Europos Sąjunga atsisakys tokių privalomų priemonių visoje Europoje. Užtat teigiu, kad turime taikyti Izraelyje atliekamą keleivių skirstymą.
Cornelia Ernst (GUE/NGL). – (DE) Pone pirmininke, visiškai neginčytina, kad kūno skaitytuvai aiškiai yra rimtas privatumo pažeidimas. Turime užduoti sau du klausimus. Pirmasis klausimas yra dėl to, kokiu mastu šis atsakymas proporcingas ir gali iš tikrųjų padėti pasiekti kovos su terorizmu tikslą. Šiuo metu neturime jokių aiškių atsakymų į šį klausimą. Todėl palaikau C. Malmström teiginius dėl to, kad reikia įvertinti visų tipų skaitytuvus. Norėčiau, kad šis vertinimas būtų baigtas anksčiau negu imsimės kitų veiksmų.
Antrasis klausimas susijęs su pavojumi sveikatai. Visi šiame Parlamente, taip pat tie Parlamento nariai, kurie šiuo metu yra kitur, turės praeiti pro kūno skaitytuvus kelis kartus kiekvieną savaitę. Aš turėčiau tai daryti mažiausiai du kartus per savaitę. Tai ilgalaikė priemonė, ir norėčiau žinoti, kokiu mastu ji pakenks mano sveikatai. Šioje srityje nebuvo atlikta jokių tikrų vertinimų. Norėčiau aiškiai pareikšti, kad nesu pasiruošusi kūno skaitytuvų procedūroms, kol bus atlikti šie vertinimai. Todėl raginu pateikti aiškius atsakymus ir nesiimti skubotų veiksmų.
Michèle Rivasi (Verts/ALE). – (FR) Pone pirmininke, norėčiau susieti skaitytuvus, sveikatą ir terorizmą. Ką teigia Tarpagentūrinis apsaugos nuo spinduliuotės komitetas, vienijantis Europos Komisiją, Tarptautinės atominės energijos agentūrą (TATENA) ir Branduolinės energijos agentūrą? Jis teigia, kad nėščioms moterims ir vaikams neturi būti atliekamos kūno patikros, net jei kiekiai nepaprastai maži.
Iš tiesų turime žinoti, kad dažnai gaunami maži spinduliuotės kiekiai gali sukelti vėžį ir apsigimimus. Todėl mano klausimas yra dėl rizikos pateisinimo. Atsižvelgiant į tai, jog esama alternatyvių technologijų, leidžiančių pasiekti tų pačių tikslų, šiuos skaitytuvus iš tiesų reikia pateisinti kalbant apie minėtąjį tikslą, ir mes turime žinoti…
(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)
Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, turime nepamiršti, kad dezinformacija ir JAV slaptųjų tarnybų priimti nevykę sprendimai dar kartą leido įvykti tarptautinio terorizmo aktams. Nepaisant to, niekada nesuabejota įvairių kovos su terorizmu priemonių naudingumu. Užtat po kiekvieno išpuolio vis labiau ribojamos pilietinės teisės ir laisvės. Europos Parlamentas pabunda tik dabar, kai ES gyventojai JAV akivaizdoje verčiami nusirengti tiek tiesiogine prasme, tiek finansiškai. Gyventojų permatomumas vis labiau tampa tikrove, ir visa tai pagrįsta duomenimis ir slaptųjų tarnybų, kurių vaidmuo ir patikimumas tapo labai prieštaringi, ypač nuo karų Afganistane ir Irake pradžios, informacija.
Be to, šalia abejonių dėl kūno skaitytuvų naudos, įvykdomumo ir suderinamumo su asmens teisėmis, atrodo labai neįtikima, kad jie atgrasys radikaliuosius islamistus nuo teroristinių ketinimų. Turime imtis nuoseklių kovos su islamistų terorizmu priemonių, tačiau turime sustabdyti ES gyventojus nuolat…
(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)
Alfredo Pérez Rubalcaba, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (ES) Pone pirmininke, atidžiai išklausiau visų frakcijų ir Parlamento narių kalbas šia tema. Išgirdome kai kurių ypač įdomių nuomonių, ir su tuo sveikinu.
Norėčiau jums priminti, kaip sakiau savo pirmojoje kalboje, kad tikrai esu prieš diskusijų tokia sudėtinga ir jautria tema, kaip kova su terorizmu po išpuolių ar tariamų išpuolių, rengimą.
Žinoma, turime nagrinėti šiuos išpuolius ar tariamus išpuolius, kad nustatytume, ko trūksta mūsų apsaugos sistemoms, tačiau neabejotina, kaip šią popietę ne sykį čia pakartota, kad kovos su terorizmu politika turi būti rūpestingai apgalvota, rami ir nuosaiki, taip pat proporcingai taikoma.
Priimdami priemones, kurios pakenks mūsų principams, turbūt darome rimtą klaidą. Todėl turime analizuoti, pavyzdžiui, įvykius Detroite, kad pabandytume užkirsti kelią klaidoms, tačiau neturime atsakyti drebindami kelius po kiekvieno išpuolio, nes dėl to tikriausiai priimtume priemonių, kurios kai kada būtų tiesiog neprasmingos.
Europa turi savo kovos su terorizmu politikos strategiją. Turime gerą kovos su terorizmu Europos Sąjungoje strategiją, kuri pastaraisiais metais pasirodė veiksminga. Pažvelkime vien į saugumo pajėgų veiksmus skirtingose šalyse ir pamatysime mastą, kuriuo daugeliu atvejų buvo paremti tie veiksmai, taikant bendrą strategiją, kurią įvedėme prieš daug metų.
Turime svarbų asmenį, kovos su terorizmu koordinatorių, kurio kalbos labai įdomios. Dar kartą norėčiau rekomenduoti, kad detaliai panagrinėtumėte paskutinę jo kalbą šiuose rūmuose, nes manau, jog tai puiki kalba, kurioje pabrėžiamas mūsų strategijos mastas. Iš tiesų neseniai mėginome šiai strategijai suteikti konkrečią išraišką taikydami prevenciją – kitaip nei pirmaisiais jos taikymo metais, kai labiau pabrėždavome aptikimą.
Žinoma, svarbiausias elementas kovojant su terorizmu – tai prevencija, kitaip tariant, neleidimas vykdyti išpuolių. Štai kodėl sutelkiame bendras pastangas, kaip minėjau, į prevenciją. Todėl daugiausia dėmesio ir skiriame tokiems aspektams kaip radikalizmas, kurį minėjau savo kalboje ir kaip Komisijos narys. Trokštame analizuoti politiką, įgyvendinamą kiekvienoje šalyje siekiant sutrukdyti radikalizmui, kuris neabejotinai yra pagrindinė daugelio teroristų išpuolių, kurių patyrėme pastaraisiais metais, priežastis.
Taip pat trokštame užtikrinti tinkamą keitimąsi informacija. Rūmuose tai buvo pabrėžta įvairiomis progomis. Svarbu neperduoti visos informacijos, kurią turite, bet perduoti informaciją, kuri tinkama ją gaunantiems. Tai informacija, kurią reikia perduoti. Tikslas nėra užversti save informacija, tačiau turėti informacijos valdymo priemonių, darančių keitimąsi kiek įmanoma veiksmingą.
Šiuo atžvilgiu Europos Sąjungoje neseniai padaryta svarbių patobulinimų. Turime strategiją, kuri, kai bus įgyvendinta, pagerins, tarkime, mūsų keitimosi sistemų veikimą. Kai kalbu apie keitimąsi, turiu minty Europolą, Eurojustą, COSI, kurį čia minėjo kai kurie Parlamento nariai, ir galiausiai keitimąsi informacija ir kaip padaryti jį veiksmingesnį.
Galų gale, taip, pagal darbotvarkę dabar aptariami prieštaringieji kūno skaitytuvai, ir manau, kaip sakiau savo pirmojoje kalboje ir kaip sakė Komisijos nariai, kad tai problema, kurią turime spręsti. Idealiu atveju galėsime priimti bendrą sprendimą Europos lygmeniu. Žinoma, jei to nepadarysime, kiekviena šalis galės įgyvendinti nuosavą politiką ir turbūt, net jei prieitume bendrą sprendimą, gali būti šalių, nusprendusių vykdyti savo politiką pagal savo teisės aktus. Tačiau beveik neabejotina, kad bendra pozicija šiuo klausimu būtų ypač naudinga.
Kad priimtume tokią poziciją, taip pat pagal tai, ką minėjau šios kalbos pradžioje, mums reikia ramių ir nuosaikių diskusijų, sutelktų į tris šiuo metu Komisijos tiriamus elementus: pirma, skaitytuvų veiksmingumas (ar iš tikrųjų jie veiksmingi, kokios jų veiksmingumo ribos ir ar tikrai jie gali atlikti tai, ko iš jų tikimės); antra, jų suderinamumas su pagrindinėmis teisėmis ir asmens laisvėmis; trečia, jų suderinamumas su žmonių, kurie turės pereiti per juos, sveikata.
Manau, turime nagrinėti būtent šias tris temas. Kai tik bus parengti pranešimai, priimsime bendrą poziciją, kuri, manau, būtina.
Pone pirmininke, norėčiau dar kartą paminėti, jog itin vertinu šiuose rūmuose pasakytas kalbas ir laikau jas nepaprastai naudingomis Tarybos darbui.
Sarah Ludford (ALDE). – Pone pirmininke, uždaviau tiesioginį klausimą Tarybai ir norėčiau gauti atsakymą. Paklausiau, ką Taryba mano apie didžiulį ES sutarties 6 straipsnio – pagrindinių teisių straipsnio –pažeidimą, kalbant apie Jungtinės Karalystės apeliacinio teismo nutartį, kad Jungtinė Karalystė buvo kalta…
(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)
Siim Kallas, Komisijos narys. – Pone pirmininke, ponios ir ponai, labai dėkoju už jūsų įnašus, bet turiu pasakyti, kad šiandien negavome pasiūlymo privalomai įvesti naujuosius įrenginius visose valstybėse narėse ir visuose oro uostuose. To nėra. Šiuo metu šios naujos technologijos tik atidžiai tiriamos, ir prie jų grįšime po balandžio mėnesio, kai bus pateiktas esminis pranešimas, kuriame bus nagrinėjami visi šių naujųjų technologijų aspektai.
Man pačiam kyla abejonių, ypač dėl veiksmingumo ir, kaip kažkas čia minėjo, šių naujų technologijų naudojimo proporcingumo, tačiau visiškai naujų technologijų atmesti nereikėtų. Terorizmas tobulėja, ir mes taip pat turime panaudoti visus technologijų patobulinimus, kad apgintume savo gyventojus ir keleivius. Prašom naujųjų technologijų nelaikyti blogio įsikūnijimu. Kartu su kolegėmis Cecilia Malmström ir Viviane Reding pasiūlysime bendrą Europos lygmens metodą su visais būtinais reikalavimais dėl visų technologijų, teisės, pagrindinių teisių ir privatumo klausimų bei aspektų. Neabejotinai pasiūlysime tam tikrą bendrą Europos lygmens metodą, metodą, kuris, manau, remiasi bendru supratimu ir kuriam teikiama pirmenybė čia ir, kaip suprantu, taip pat daugelyje valstybių narių.
Būtent tą ir padarysime artimiausioje ateityje. Pristatysime pranešimą, o paskui tęsime šią diskusiją. Patikėkite, nerezgame jokio sąmokslo, siekdami nedelsiant įvesti kažin kokius naujus įrenginius; nėra jokio technologinio sprendimo, visiškai atsparaus kulkoms ar užtikrinančio 100 proc. saugumą, o aviacijos saugumas yra ypač sudėtinga sritis, kurioje mums reikalingos itin įvairios jungtinės priemonės, taip pat labai glaudus tarptautinis bendradarbiavimas.
Po šio pranešimo pateiksime konkrečių pasiūlymų ir neabejotinai pasiūlysime bendrą Europos lygmens metodą, paaiškinantį, kokie turėtų būti standartai ir reikalavimai, jei valstybės narės pasirinktų įvesti ar naudoti naująsias tikrinimo technologijas.
Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Pone pirmininke, tai iš tiesų nepaprastai svarbios diskusijos. Kova su terorizmu – tai svarbi priemonė įveikiant terorizmą. Europos Sąjungoje turime skausmingos terorizmo padarinių patirties ir tvyrančios terorizmo grėsmės – ne tik asmenims, bet ir visuomenei, demokratijai bei mūsų pamatinėms vertybėms.
Valstybės narės, žinoma, atsakingos už operacijų vykdymą ir už savo žvalgybą, bet esu įsitikinęs, kad galime daug daugiau nuveikti Europos lygmeniu koordinuodami ir derindami tas priemones, kurias turime. Todėl paprašiau savo tarnybų kuo skubiau atlikti politikos, struktūros ir priemonių, kurių jau turime, analizę, kad taptų akivaizdu, ką galima patobulinti ir kaip galime tai kuo sumaniau panaudoti. Pritariu kai kuriems taip teigusiems Parlamento nariams. Taip pat esu įsitikinusi, kad Europolas, Eurojustas ir valstybių narių valdžios institucijos gali dirbti daug geriau ir labiau koordinuotai. Tikrai yra priemonių tam įgyvendinti.
Tokie įvykiai, kaip Detroite, svarbūs, nes jie veikia kaip pavojaus varpas, įspėdami mus, kad terorizmas tebėra šalia; ir jis vis dar tebėra labai svarbi grėsmė. Mes, politikai, išklausome reikalavimus ir patiriame spaudimą viską atlikti kuo skubiau, nedelsiant įgyvendinti patobulinimus ir apsaugoti gyventojus. Tai visiškai suprantama. Mes atsakingi už saugumo apsaugą, tačiau kartu ir už veiklą atlikus išsamią analizę, įvertinimą bei diskusijas, taigi siūlome tinkamas ir proporcingas priemones, kaip minėjo ir Komisijos narys Siim Kallas bei Taryba. Tą ir padarysime. Taip pat visiškai atsižvelgsime į tai, kad būtų išlaikoma pagarba pagrindinėms teisėms.
Tad štai kaip dirbs ši Komisija. Grįšime su išsamesniais pasiūlymais, kai bus atliktas šis įvertinimas, ir toliau aptarsime jį su jumis. Labai ačiū už svarbias ir itin patrauklias diskusijas.
Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.
Inés Ayala Sender (S&D). – (ES) Pone pirmininke, prieš baigiant norėčiau pakalbėti dėl tvarkos ir pareikšti savo nuostabą, nes prasidėjus „prašau žodžio“ procedūrai, pakėliau ranką manydama, kad ji jau prasidėjusi, bet jūsų sąrašas jau buvo užpildytas. Tiesiog pageidaučiau, jog „prašau žodžio“ kriterijai būtų standartizuoti, kad visi galėtume kalbėti, nes atrodo, jog buvo kitų kalbėjusių Parlamento narių, nors teigėte, kad jūsų sąrašas pilnas.
Taigi noriu tik išreikšti nuostabą ir paprašyti, kad kitą kartą visi žinotume, ką reikia daryti, kad būtų leista kalbėti.
(Pirmininkas paaiškino procedūrą „prašau žodžio“ ir kodėl jis nesuteikė kalbėtojai žodžio)
Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Terorizmas išlieka didelio masto grėsme Europos Sąjungai. Dėl to visos valstybės narės padidino pastangas gerindamos terorizmo prevencijai ir kovai su juo naudojamas priemones. Priimta Lisabonos sutartis suteikia galimybę žymiai veiksmingiau tiesiogiai arba netiesiogiai reaguoti visose su kova su terorizmu susijusiose srityse. Kūno skaitytuvų naudojimas yra subtilus klausimas. Manau, kad esama svarbių aplinkybių, kurias reikia atidžiai išnagrinėti prieš priimant sprendimą šiuo klausimu. Tai yra susiję su skaitytuvų veiksmingumu, pagarba žmogaus teisei į privatumą, jų naudojimo finansinėmis išlaidomis atsižvelgiant į ypač didelę jų kainą ir, visų svarbiausia, poveikį, kurį šie prietaisai sukelia jais tikrinamų asmenų sveikatai. Europos Komisija turi atlikti tris tyrimus dėl kūno skaitytuvų naudojimo ir poveikio. Dėl to, manau, kad svarbu sulaukti ekspertų išvadų, atidžiai jas išnagrinėti ir tik tuomet priimti bendrą poziciją šiuo klausimu.
John Attard-Montalto (S&D), raštu. – Iškilus klausimui dėl kovos su terorizmu priemonių, diskusijų metu visada dėmesys atkreipiamas į poveikį pilietinėms laisvėms. Visada laikiausi pozicijos, kad tai prioritetų klausimas. Tai klausimas, ar keleiviai pasirengę aukoti savo nepatogumą dėl savo saugumo. Pilietinių teisių gynimo grupių pareiga – įvertinti visas palaikomas naujas priemones. Tie, kurie siūlo naujas priemones, pvz., kūno skaitytuvus, turi pareigą įrodyti jų būtinybę. Nors paprastai sprendimai priimami kompromiso būdu, šiuo atveju gali būti, kad kompromisų nepasieksime. Akivaizdu, kad dabartinės procedūros, ypač asmens kratos, nėra pakankamos. Bėda ta, kad jos gali pažeisti keleivių orumą. Dėl to tai yra spręstinas klausimas. Esama daugybės galimybių.
Pvz., skirtingi kūno skaitytuvai, pritaikyti skirtingoms lytims ir su kuriais dirba atitinkamos lyties darbuotojai.
Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Susisiekimo oru saugumo užtikrinimas kovoje su terorizmu, be jokios abejonės, yra būtinas, tačiau privalome išsiaiškinti, kokį poveikį mūsų sveikatai, pagrindinėms teisėms ir laisvėms, privatumui ir orumui daro sukurtos priemonės tokiam saugumui užtikrinti. Kūno skaitytuvai, kaip vienas iš galimų techninių sprendimų, yra labai rimtas klausimas, susijęs su piliečių saugumu, panaudojant naujas technologijas, todėl tikiuosi, kad Komisija pagaliau pateiks kūno skaitytuvų poveikio asmens sveikatai ir pagrindinėms žmogaus teisėms bei laisvėms įvertinimą. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad taikant naujas technines priemones, kuriomis norima pasiekti aukštą saugumo lygį oro uostuose, taip pat yra labai svarbu nustatyti ribas tarp žmogaus teisių ir paties saugumo, nes tos priemonės, susijusios ne tik su piliečių apsauga, bet ir su poveikiu jų teisėms bei laisvėms. Komisija kol kas dar nepateikė poveikio vertinimo ataskaitos, patvirtinančios, kad būtent kūno skaitytuvai užtikrins efektyvią asmenų apsaugą keliaujant oru, ir todėl vis dar kyla abejonių, ar šios techninės saugumo priemonės bus tikrai saugios, efektyvios ir pagrįstos. Taigi, įvertinus esamą situaciją, turime toliau tęsti darbus šiuo jautriu klausimu.
Nessa Childers (S&D), raštu. – Europos Parlamentas negali sutikti su kūno skaitytuvų naudojimu, kurie iš esmės yra rentgeno rūšies aparatai, kol Europos valdžios institucijos nėra tinkamai išsprendusios su jais susijusių sveikatos ir privatumo klausimų. Žinau, kad dažnai skraidantys asmenys yra susirūpinę, ir nerimauju dėl kitų keleivių, pvz., nėščių moterų ir vaikų, tikrinimo kūno skaitytuvais. Taip pat didelį nerimą kelia atgrasaus pobūdžio šių aparatų išvaizda, ir prieš nuspręsdami plačiai naudoti šiuos daug laiko atimančius ir brangius prietaisus turime užtikrinti Europos piliečių privatumo apsaugą. Atsižvelgiant į tai, kad JAV valdžios institucijos pripažino, jog paskutinis visus išgąsdinęs teroristų išpuolis Detroite įvyko greičiau dėl netinkamo jos saugumo institucijų darbo, o ne dėl oro uosto technologijų, manau, kad prieš investuodami į šią prieštaringą technologiją, turėtume išbandyti įvairius pigesnius būdus, pvz., padidintą žvalgybą, skirtingus kratos būdus ir sustiprintą tarptautinį bendradarbiavimą. Amerikos įkūrėjas Benjaminas Franklinas kartą pasakė, kad „tas, kuris saugumą laiko žymiai svarbesniu už laisvę, nenusipelno nei vieno, nei kito“, ir manau, kad Europa tinkamai pasielgtų artimiausiais mėnesiais atkreipdama dėmesį į šį konkretų patarimą.
Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Tarptautinė žurnalistų federacija, kuri atstovauja 600 000 žurnalistų 125 šalyse, paprašė Izraelio valdžios institucijų panaikinti įsakymą dėl žurnalisto Jaredo Malsino deportacijos, kuris buvo deportuotas už tai, kad jo pranešimuose apie padėtį Vakarų Krante ir Gazos ruože buvo kritikuojama Izraelio vyriausybė. Jie pasmerkė deportaciją kaip netoleruotiną spaudos laisvės pažeidimą. Be to, trylika Izraelio žmogaus teisių organizacijų protestavo prieš Izraelio parlamentą (Knesetą) ir ministrą pirmininką B. Netanyahu dėl padidėjusios sistemingos kampanijos prieš žmogaus teisų organizacijas Izraelyje. Buvo pranešta, kad dabar Izraelis reikalauja, kad Europos Sąjunga nutrauktų finansinės paramos teikimą Izraelyje ir okupuotos Palestinos teritorijoje veikiančioms žmogaus teisių organizacijoms. Noriu jūsų, ponia pirmininke, paprašyti susisiekti su ministru pirmininku B. Netanyahu ir jam paaiškinti, kad ES sukurta remiantis pagrindinėmis demokratinės valstybės teisėmis ir laisvėmis tokiomis kaip pagarba žmogaus žodžio laisvei, teisė kritikuoti savo vyriausybę, spaudos laisvė ir teisė į taikų protestą. Ministrui pirmininkui B. Netanyahu taip pat reikia priminti, kad ES prekybos susitarimuose reikalaujama, kad tie, su kuriais prekiaujama, turi gerbti šias teises.
Christine De Veyrac (PPE), raštu. – (FR) Praėjus beveik dešimčiai metų po rugsėjo 11-osios, terorizmo grėsmė vis dar yra aktuali ir lėktuvai yra viena iš priemonių, kurią teroristai mielai naudoja išpuoliams prieš mūsų šalis vykdyti. Turime rasti būdą, kuriuo apsaugotume savo piliečius, ir užkirstume kelią tam, kad jie taptų teroristų išpuolių aukomis. Kūno skaitytuvai gali būti vienas iš būdų sustiprinti saugumą oro uostuose ir lėktuvuose. Tačiau prieš priimdami sprendimą turime įsitikinti, kad šie aparatai nepažeis asmens laisvių ir nesukels žalingo poveikio keliautojų arba oro uosto darbuotojų sveikatai. Su dideliu susidomėjimu laukiu tyrimo, kurį šiuo klausimu Europos Komisija pateiks kovo mėn. Sprendžiant visas skirtingas aplinkybes, susijusias su jų naudojimu, šioje ataskaitoje turėtų būti sudaryta galimybė sertifikuoti skaitytuvus visoje Europoje, užtikrinant pilietinių laisvių ir sveikatos apsaugą kartu padidinant saugumą. Siekiant vienodos visų piliečių apsaugos, tikiuosi, kad pateikę šį Europos Komisijos tyrimą, paskatinsime valstybes nares susitarti šiuo klausimu.
Kinga Gál (PPE) , raštu. – (HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tarptautiniuose oro uostuose naudojamas saugumo priemonių rinkinys nuolat plečiamas, nes aviacijos saugumas – mūsų saugumas – susiduria su vis daugiau problemų. Tuo pat metu dauguma jau taikomų, planuojamų taikyti arba išbandytų priemonių elementų, didinančių aviacijos saugumą, jau viršija griežtus aeronautikos arba aviacijos reikalavimus. Dėl to šie klausimai turėtų būti nagrinėjami atsižvelgiant į jų bendrą kontekstą. Saugumas yra pagrindinis mūsų gyvenimo aspektas – tai svarbiausias klausimas. Tačiau jaučiamės saugūs tik tuomet, kai saugumo priemonės neproporcingai neriboja mūsų teisių, nesukelia žalos mūsų sveikatai ir kai priemonės, kurios taikomos siekiant užtikrinti mūsų saugumą, apskritai nėra neproporcingos, jų negalima išvengti ir užtikrina tinkamą veiksmingumo lygį. Mums reikia prietaisų, pvz., kūno skaitytuvų, kurie užtikrina veiksmingą keleivių srauto stebėseną, yra naudojami laisvu sutikimu, be kita ko, atsižvelgiant į keleivius, kurie turi būtinus medicininius implantus (elektroninius širdies stimuliatorius arba metalinius implantus), nėra žalingi sveikatai, vaikams, nėščioms moterims arba dažnai keliaujantiems asmenims, neįrašo vaizdinių duomenų ir yra naudojami tik tinkamo įspėjimo apie riziką atveju. Dėl to bet kokios tolesnės diskusijos dėl bandomųjų skaitytuvų naudojimo yra naudingos tik atlikus pakankamai išsamų pirmiau išvardytų sąlygų poveikio įvertinimą. Mums priimtinas tik šių reikalavimų sąrašą atitinkančių prietaisų naudojimas.
Jim Higgins (PPE), raštu. – Negalime laukti kitos katastrofos prieš imdamiesi veiksmų keleiviams apsaugoti. Dublino oro uosto valdžios institucija (angl. DAA) sudarė 2 mln. EUR vertės sutartį dėl kūno skaitytuvų Dublino oro uoste. DAA teigė, kad jeigu Transporto departamentas suteiks leidimą, o tai atrodo labai tikėtina, ir įranga pasirodys esanti sėkminga, skaitytuvai gali būti naudojami Korko ir Šanono oro uostuose. Tačiau Duomenų apsaugos pareigūnas nerimauja, ar visi Airijos valdžios institucijų žingsniai naudoti skaitytuvus bus tinkamai apsvarstyti ir užtikrins saugumo poreikių ir asmens teisių į privatumą pusiausvyrą. Mančesterio oro uosto, kuriame bandomas vienas skaitytuvas, darbuotojai primygtinai teigia, kad nespalvoti vaizdai nėra pornografinio arba erotinio pobūdžio ir juos stebi tik vienas pareigūnas, esantis toliau nuo skaitytuvo, ir šie vaizdai netrukus sunaikinami. Kūno skaitytuvai nėra patikimi, tačiau tai geriausia šiuo metu prieinama technologija ir dėl to siekdami sumažinti terorizmo grėsmę turime naudoti po ranka turimas priemones. Skaitytuvų klausimu turime susitarti Europos lygmeniu – saugumas oro uostuose turi būti vienodas. Nekantriai laukiu Komisijos ataskaitos dėl kūno skaitytuvų poveikio vertinimo išvadų.
Danuta Jazłowiecka (PPE), raštu. – (PL) Ponios ir ponai, klausant šios dienos diskusijų galima susidaryti įspūdį, kad pagrindinė problema, su kuria šiuo metu susiduria Europos šalys, yra ta, ar padidinti kūno skaitytuvų naudojimą oro uostuose, ar riboti jų naudojimo galimybes. Tačiau man atrodo, kad tai nėra teisingas klausimo suvokimas. Šiuo požiūriu žmogaus teisių apsaugos užtikrinimo problema taip pat nėra labai svarbi. Esminis klausimas, kurį turėtume užduoti – ar specialiųjų tarnybų siūlomi nauji būdai ir priemonės bus naudojami veiksmingai. Jeigu aukojame dalį savo laisvės dėl saugumo, ar iš tikrųjų užtikrinsime savo saugumą? Informacija, kurią gauname šiuo klausimu, nuteikia labai skeptiškai. Jeigu atitinkamos tarnybos net negali užtikrinti veiksmingos pasų kontrolės ir jeigu jos negali naudoti turimos informacijos, – tai aiškiai parodo skrydžio į Detroitą incidentas, – kokią garantiją turime, kad jos galės veiksmingai naudoti naujas priemones? Istorija mus moko, kad esant kritinei padėčiai specialiosios tarnybos nori eiti lengviausiu keliu. Jos reikalauja naujų įgaliojimų, daugiau pinigų ir geresnių priemonių, nors pačios nesugeba visiškai išnaudoti turimų galimybių. Kas nors turėtų ginti sveiką protą ir sveiką skepticizmą ir man atrodo, kad Europos Parlamento vaidmuo šiuo požiūriu nėra menkas.
Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. – (PL) Pastarųjų metų įvykiai privertė mus ieškoti naujų sprendimų, kurie užtikrins didžiausią galimą keliautojų saugumą. Dėl terorizmo grėsmės lengviau sutikome apriboti savo laisvę. Tikiuosi, kad prieš priimant sprendimą dėl bendro kūno skaitytuvų naudojimo oro uostuose bus atlikta išsami jų veiksmingumo, saugumo ir taip pat patirsiamų išlaidų analizė. Nenorime kartoti to, kas atsitiko ėmus masiškai tiekti rinkai A1/H1N1 gripo vakcinas, kai panikos apimtos vyriausybės brangiai pirko vakcinų atsargas negaudamos gamintojų garantijos dėl jų saugumo, ir dabar šios atsargos lieka nepanaudotos. Galbūt būtų veiksmingiau naudoti Izraelio sukurtus sprendimus, kai dėmesys kreipiamas į keleivių elgesio stebėjimą ir kruopštų ne kiekvieno keleivio, o tų, kurie sukėlė daugiausia įtarimų, tikrinimą. Ši sistema įrodė savo veiksmingumą per daugelį metų.
Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Mūsų, kaip Europos Parlamento narių, pareiga dalyvauti sprendžiant klausimus, kurie kyla dėl kūno skaitytuvų atsižvelgiant į kovą su terorizmu ir europiečių pilietines ir asmenines teises.
Visiškai sutinku su perspektyviais sprendimais, didinančiais mūsų piliečių saugumą. Tačiau turime pareigą užtikrinti visų Europos Sąjungos piliečių teisių apsaugą. Tai reiškia teisę į privatumą ir pagrindinę teisę į asmens orumą, kurios turi būti suderinamos su oro uostų prietaisų saugumo koncepcija. Šiuo atveju kyla klausimas, ar šie kūno skaitytuvai yra perspektyviausias būdas sprendžiant saugumo problemas oro uostuose.
Manau, kad Europa turi pritarti tam, kad būtų rasti sprendimai kovai su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, ir pasakyti „ne“ pagrindinių demokratijos principų – teisės į privatumą ir žmogaus orumą – pažeidimui.
Ioan Mircea Paşcu (S&D), raštu. – Vos tik tikri arba potencialūs teroristai įlipa į lėktuvą, apkvailindami mūsų drąsių apsaugos darbuotojų ir jų nuostabių prietaisų budrumą, milijonai keleivių artimiausiais metais turi gyventi nemalonų gyvenimą. Rugsėjo 11-osios teroristų sėkmę buvo sunku įsivaizduoti: jie sugebėjo pakeisti mūsų gyvenimus – dar blogiau – visiems laikams! Mes Rytuose norėjome atsikratyti savo didžiojo brolio ir mainais gavome vakarietišką variantą – labiau išprususį, tačiau ne mažiau baisų. Dauguma apsaugos darbuotojų kai kuriuose oro uostuose elgiasi blogai; jie mano esantys aukščiau už įstatymus, į kiekvieną keleivį jie žiūri kaip į įtariamąjį, naudojasi laisve iki smulkmenų tikrinti bagažą nepateikdami paaiškinimo ir, žinoma, atsiprašymo, kai jų įtarimas nepasitvirtina. O jeigu drįsti pareikšti protestą, jie nusijuokia tau į veidą. Sutiktumėte, kad tai yra piktnaudžiavimas. Pats laikas, kad Komisija ištirtų šių įmonių veiklą ir nustatytų tam tikrus elgesio su dideliais sąžiningų piliečių srautais standartus. Galiausiai turime Pagrindinių teisių chartiją, kurios vienodai turi laikytis kiekvienas Europos pilietis, įskaitant tuos, kurie atsako už apsaugą oro uostuose.
Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Siekiant veiksmingai kovoti su terorizmu, mums reikia koordinuotų veiksmų, įskaitant ES taisykles dėl skaitytuvų. Principai, kuriems pritariame, turi apimti pagrindinių teisių ir asmens duomenų apsaugą, taip pat ne mažiau svarbų aspektą – piliečių sveikatą. Turime priimti sprendimą dėl privalomo nuskaitymo įrangos naudojimo. Nėra prasmės apie tai apskritai kalbėti, jeigu nuskaitymas bus atliekamas savanoriškai. Sunku manyti, kad teroristai sutiks būti skenuojami. Labai svarbus klausimas, žinoma, yra skaitytuvų saugumas sveikatos požiūriu. Šiuo klausimu nuomonės skiriasi – nuo Čekijos branduolinio saugumo įstaigos nuomonės, kurioje parodoma, kad nuskaitymo įranga skleidžia žmogaus sveikatai žalingą radiaciją, iki Prancūzijos centrinės civilinės aviacijos direktorato nuomonės, kad įranga yra visiškai saugi. Tolesni bandymai yra svarbūs siekiant parodyti, kokios rūšies skaitytuvai yra saugūs sveikatai ir bet kokį galimą šalutinį jų naudojimo poveikį. Tyrimą turėtų koordinuoti Europos Komisija visapusiškai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis. Taip išvengsime skirtingų valstybių narių patiriamų tyrimo išlaidų dubliavimo ir būsime tikri, kad piliečių sveikata bus vienodai apsaugota kiekvienoje valstybėje narėje.
Joanna Katarzyna Skrzydlewska (PPE), raštu. – (PL) Pone pirmininke, kai kuriuose Europos oro uostuose pradėtas naudoti naujas keleivių kratos būdas. Kartu su dabartinėmis saugumo formomis buvo pradėti naudoti viso kūno skaitytuvai. Dauguma lėktuvų keleivių neabejotinai tam prieštarauja šioje kratos formoje įžvelgdami pagrindinių žmogaus teisių, įskaitant teisę į intymumą, ir asmens orumo apsaugos pažeidimą. Be to, ir tai yra labai svarbu, šį prieštaravimą didina žinių apie tai, kokį poveikį skaitytuvai turi jais tikrinamų asmenų sveikatai, trūkumas.
Nėra aiškių taisyklių dėl skenuojant surinktų duomenų saugojimo ir apsaugos. Taip pat ginčijamasi, ar skaitytuvai niekur kitur nėra tokie veiksmingi, kaip teigia jų gamintojai. Kas nors galėtų tikėtis, kad jų veiksmingumas nepasirodys esantis panašus į vakcinų nuo kiaulių gripo veiksmingumą, kurios galiausiai buvo veiksmingos padidinant farmacijos koncernų pajamas. Atsižvelgdama į visas šias pagrįstas abejones manau, kad Europos Komisija turėtų tiksliai nustatyti keleivių teisių apsaugos principus, kurie tuo pat metu užtikrintų jų saugumą.