Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2010 m. vasario 11 d. - Strasbūras

3. Bendrasis susitarimas dėl su(si)žeidimų aštriais instrumentais prevencijos ligoninių ir sveikatos priežiūros sektoriuje (diskusijos)

  Pirmininkas.− Kitas klausimas − diskusijos dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos, kurį Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu pateikė Elizabeth Lynne ir Pervenche Berès dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas Europos ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos (ELSPĮA) ir Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacijos (EVPPSF) pasirašytas Bendrasis susitarimas dėl su(si)žeidimų aštriais instrumentais prevencijos ligoninių ir sveikatos priežiūros sektoriuje (B7-0063/2010).

  Elizabeth Lynne, autorė. − Pone pirmininke, Europos Sąjungoje kasmet įvyksta daugiau kaip milijonas sveikatos apsaugos darbuotojų susižalojimų adatomis, kurių galima išvengti. Daugelis patyrusių sužalojimą ir jų šeimos narių turi ilgai ir kankinamai laukti, kol sužinos, ar neužsikrėtė kraujo, pavyzdžiui, ŽIV arba hepatito C infekcijomis.

Infekcijos rizika po sužalojimų nėra nereikšminga. Ekspertų teigimu, pavojus užsikrėsti hepatito B infekcija gresia vienu iš trijų, hepatitu C – 1 iš 30 ir ŽIV – 1 iš 300 atvejų. Tai rodo Juliet Young atvejis. Juliet buvo slaugytoja, mirusi 2008 m., praėjus septyneriems metams po to, kai Londono ligoninėje ji užsikrėtė ŽIV, imdama kraują iš sergančio paciento. Juliet atsitiktinai įsidūrė nykštį, imdama paciento kraujo mėginį. Arba odontologo padėjėja, dirbanti įkalinimo įstaigoje, kuri įsidūrė adata, kuri buvo naudota kaliniui, sergančiam hepatitu A, B ir C ir infekuotam ŽIV. Įsivaizduokite kankinamą laukimą, kurį jai teko patirti; vėliau ji sužinojo, kad užsikrėtė hepatitu C. Ši slaugytoja, kaip ir daugelis kitų, aktyviai dalyvauja kampanijose šiuo klausimu.

Pirmą kartą įsitraukiau į šią veiklą 2004 m., lankydamasi savo rinkimų apygardoje esančioje ligoninėje, paskatinta Health First Europe, ir vėliau, tais pačiais metais gruodžio 1 d., pasaulinę AIDS dieną šiame Parlamente drauge su Stephenu Hughesu mes surengėme parodą. Sveikatos darbuotojai iš visos Europos Sąjungos aplankė mus čia, Parlamente, tikėdamiesi sulaukti mūsų paramos. Tie iš jūsų, kas turėjo galimybę susitikti su slaugytojomis ir kitais sveikatos apsaugos darbuotojais, negalėjo likti abejingi jų padėčiai, ir 2006 m. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų apsaugos nuo adatos dūrio sužeidimų sukeltų kraujo infekcijų. Šia rezoliucija Komisija buvo raginama per tris mėnesius pateikti teisinį pasiūlymą iš dalies pakeisti Direktyvą 2000/54/EB dėl biologinių veiksnių poveikio darbe. Pasiūlymas niekada nebuvo priimtas, tačiau Stephen Hughes ir aš nesiruošiame pasiduoti.

Asmeniškai aš ne kartą teikiau pakeitimus iš dalies keičiant pranešimus ir rezoliucijas, kuriomis buvo raginama veikti, dešimtis kartų kalbėjau šiuo klausimu plenariniuiose posėdžiuose ir pateikiau dešimtis parlamentinių klausimų. Po susitikimų su Komisijos nariu Valdimiru Špidla 2008 m. mums buvo pasakyta, kad Komisija parengė pasiūlymą, ir mes jau buvome arti tikslo. Vis dėlto, paskutinę minutę pasiūlymas nebuvo pateiktas, nes socialiniai partneriai pagaliau pažadėjo, kad jie mėgins siekti susitarimo.

2009 m. vasarą socialiniai partneriai priėmė išsamų susitarimą dėl būtinųjų reikalavimų. Mano rezoliucija nuoširdžiai pritariama šiam susitarimui. Taryba turėtų skubiai priimti siūlomą direktyvą, kad Komisija galėtų užtikrinti, kad ji bus veiksmingai ir nedelsiant įgyvendinta. Sveikatos darbuotojai visoje Europoje laukia mūsų sprendimo. Mūsų sveikatos apsaugos darbuotojai negali būti palikti likimo valiai ir patirti nuolatinį pavojų. Dabar iš tikrųjų metas ryžtingai veikti.

  Stephen Hughes, autorius. − Pone pirmininke, šis sveikatos ir apsaugos teisės aktas iš tikrųjų labai svarbus. Liz nurodė tam tikrą papildomą informaciją, kodėl jį būtina priimti. Parengti jį prireikė daug laiko – šešerių metų nuo pirmųjų posėdžių, kaip ji minėjo. Malonu čia šį rytą matyti Komisijos narį László Andorą, tačiau savotiškai gaila, kad nebėra Komisijos nario Vladimiro Špidlos. Mes jį čia, šiuose rūmuose, dažnai kritikuodavome, bet šį rytą būtume galėję pasveikinti pagaliau įgyvendinus iniciatyvą pateikti pasiūlymą dėl susižalojimų adatomis, ir su(si)žeidimų aštriais instrumentais.

Mums prireikė nemažai laiko, kol įtikinome jį pradėti veikti šiuo klausimu. Jo tarnybos faktiškai nuolat tvirtino, kad jis neturėtų to daryti, kad direktyvos, dėl kurios susitarta 2000 m., dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos dėl biologinių veiksnių poveikio darbe kartu su 1989 m. pagrindų direktyvos rizikos vertinimo elementais visiškai pakanka norint apsisaugoti nuo šios rūšies su(si)žeidimų darbe, tačiau pagaliau mums pavyko įtikinti šias tarnybas, kad vienas milijonas susižalojimų per metus neabejotinai reiškia, kad kažkas šioje srityje ne taip. Mums reikalingas konkretus teisės aktas sprendžiant šį klausimą, koks yra Jungtinėse Valstijose ir kai kuriose Ispanijos dalyse, kur jo taikymas iš tikrųjų labai veiksmingas.

Pagaliau Komisijos narys sutiko veikti ir 2008 m., kaip minėjo Liz, parengė 2000 m. direktyvos pakeitimo projektą, tačiau vėliau viešųjų paslaugų sąjungos – ELSPĮA ir EVPPSF – pareiškė norą parengti susitarimą. Jos suformulavo šį susitarimą. Džiaugiuosi, kad jos tai padarė. Tai geras susitarimas, tačiau kai kurios jo dalys šiek tiek dviprasmiškos. Štai kodėl pateikiau pakeitimą, kuriam pritarta Užimtumo komitete ir kuriuo siūlau paskelbti Komisijos direktyvos įgyvendinimo rekomendacijas, , kuriomis siekiama užtikrinti sklandų ir vienodą šios direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę visose valstybėse narėse.

Mes visiškai pritariame Komisijos pasiūlymui dėl direktyvos ir suprantame, kad socialinių partnerių susitarimo negalima liesti. Mes negalime jo pakeisti. Taryba negali jo pakeisti. Tai yra jų susitarimas. Vis dėlto 6 straipsnis, pagrindinė šio susitarimo dalis, apimantis eliminavimą, prevenciją ir apsaugą, deja, yra šiek tiek dviprasmiškas dėl rizikos vertinimo ir konkrečiai dėl to, kokios prevencijos sudedamosios dalys turėtų būti įgyvendintos darbdavių ir kada.

Jei šis dviprasmiškumas nebus paaiškintas, mes matysime didelių skirtumų taikant direktyvą. Būtent dėl šios priežasties prašome, kad Komisija pateiktų įgyvendinimo gaires, kuriomis darbdaviams būtų išaiškinti rizikos veiksniai ir būtinos prevencinės priemonės, užtikrinančios nuoseklų direktyvos taikymą.

Susižalojimai adatomis yra labiausiai paplitusi ir pati pavojingiausia medicinos su(si)žalojimų aštriais medicinos instrumentais forma. Kai tik pacientui naudojama tuščiavidurė medicininė adata, visuomet yra pavojus, kad šia adata galima susižaloti, ir sveikatos apsaugos darbuotojas užsikrės rimta infekcija, nes tuščiavidurė adata – tai savotiškas paciento kraujo ar kitokių kūno skysčių rezervuaras.

Nepriklausomi tyrimai parodė, kad daugumos susižalojimų adatomis galima išvengti tobulinant švietimą, gerinant darbo sąlygas ir naudojant saugius medicinos instrumentus, apsaugančius nuo susižeidimo aštriais medicininiais įrankiais. Visi šie dalykai yra būtini, ne vienas ir ne du – jie visi yra būtini.

Taip pat tyrimais įrodyta, kad jei nebūtų įgyvendintas nors vienas iš šių trijų elementų, bendras poveikis labai sumažėtų. Panašiai bandymai įgyvendinti saugius medicinos prietaisus tik tam tikrose srityse arba tam tikriems pacientams nėra nei praktiškas, nei efektyvus.

Tose šalyse, kur veikia veiksmingi įstatymai, kaip antai Amerikoje, Kanadoje ir kai kuriose Ispanijos vietose, reikalaujama, kad, siekiant išvengti susižalojimų adatomis, būtų įgyvendintos visos šios trys sudedamosios dalys. Tai, kad jos visur vienodos, nėra sutapimas. Todėl, skelbdami gaires, norėtume pašalinti dviprasmiškumą, kuris numatytas 6 straipsniu.

Liz minėjo, kokią traumą patiria žmonės, patyrę sužalojimą nuo adatos dūrio. Per šešerius metus, dirbdamas šiuo klausimu, sutikau žmonių, kurie patyrė su(si)žalojimus adatomis, ir aš ypač norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į šią traumą. Teko sutikti gydytoją, kuris metė medicinos praktiką po susižalojimo adata. Man taip pat teko sutikti žmogų, po adatos dūrio užsikrėtusį ŽIV. Taip pat sutikau daug žmonių, kurie po adatos dūrio neužsikrėtė, tačiau tai paaiškėjo tik po ilgų laukimo ir nežinomybės mėnesių. Man taip pat teko sutikti šiukšlių rinkėjų ir įkalinimo įstaigų darbuotojų, nukentėjusių nuo susižalojimo adata. Jų šiame susitarime nėra. Tai kita sritis, apie kurią turime pagalvoti ateityje.

Vis dėlto tai geras susitarimas, ir, manau, jei turėsime geras gaires, padedančias užtikrinti vienodą taikymą visoje Europos Sąjungoje, turėsime tinkamą pagrindą ir mums pavyks gerokai sumažinti šį didelį skaičių – milijoną – tiek žmonių kasmet patiria adatos dūrio sužalojimą.

  László Andor, Komisijos narys. − Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Parlamentui už darbą, kurį jis atliko šiuo klausimu. Konkrečiai norėčiau padėkoti pranešėjai Elizabeth Lynne už jos puikų darbą rengiant pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Komisijos pasiūlymo ir jos pastangas per daugybę metų tobulinti ligoninių ir sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojų sveikatą ir saugą darbe.

Esu tikras, kad šis klausimas visuomet rūpėjo šiems rūmams. 2005 m. vasario 24 d. Parlamentas rezoliucija dėl sveikatos ir saugos darbe skatinimo paragino peržiūrėti Direktyvą 2000/54/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su biologinių veiksnių poveikiu darbe. Vėliau, 2006 m. liepos mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, iš dalies keičiančios šią direktyvą.

Atsiliepdama į Europos Parlamento raginimą, Komisija pradėjo dviejų etapų konsultacijas su Europos socialiniais partneriais, kaip tai numatyta Sutarties nuostatomis. Atsiliepdamos į šią konsultaciją, dvi Europos socialinių partnerių organizacijos ligoninių ir sveikatos apsaugos sektoriuje – Europos ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų asociacija ir Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacija – 2009 m. liepos mėn. pasirašė Bendrąjį susitarimą. Kaip jums žinoma, Komisijos pasiūlymu siekiama įgyvendinti šį susitarimą.

Žinome, kad susižalojimai adatomis ir kitais aštriais medicinos instrumentais yra viena dažniausių ir pavojingiausių grėsmių sveikatos apsaugos darbuotojams, ypač dirbantiems tam tikruose padaliniuose ir srityse, kaip antai greitoji pagalba, intensyvi slauga ir chirurginės operacijos. Man itin malonu, kad jūsų rezoliucija pripažįstama, kad Komisijos pasiūlymas apima svarbiausius klausimus, numatytus 2006 m. liepos 6 d. Parlamento rezoliucija. Tai buvo Komisijos noras įtraukti į susitarimą šiuos klausimus.

Taip pat sutinku su jumis, kad šio susitarimo įsigaliojimas būtų svarbus įnašas į darbuotojų, dirbančių ligoninių ir sveikatos apsaugos sektoriuje, apsaugą. Pritarus šiam susitarimui ir, kaip tikėtina, priėmus siūlomą direktyvą Taryboje, ligoninių ir sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojai turėtų naudos iš integruoto požiūrio, kuriuo nustatomos rizikos vertinimo, rizikos prevencijos, mokymo, informavimo, informuotumo didinimo ir kt. politikos priemonės. Šios priemonės, kurios taip pat yra būtinieji reikalavimai, ne tik sveikintinos, bet ir absoliučiai būtinos.

Leiskite baigti dar kartą padėkojant jums už tai, kad pritariate Komisijos pasiūlymui, kurį, tikiuosi, Taryba netrukus priims.

  Raffaele Baldassarre, PPE frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kaip minėta, susižalojimai adatomis ir kitais aštriais medicinos instrumentais yra vienas dažniausių rizikos veiksnių, su kuriais susiduria Europos sveikatos apsaugos darbuotojai, todėl tai yra rimta sveikatos apsaugos sektoriaus ir apskritai visuomenės problema.

Šio Komisijos pasiūlymo tikslas – leisti Tarybai įgyvendinti bendrąjį susitarimą, pasirašytą Europos ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos ir Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacijos.

Pagrindinis susitarimo tikslas – užtikrinti didesnę apsaugą darbuotojams nuo galimų pavojų, kurių kelia su(si)žalojimai visais aštriais arba nusmailintais objektais, naudojamais medicinoje. Todėl šis susitarimas – svarbus žingsnis didinant saugumą ligoninių sektoriuje. Kaip mes visi sutariame, susižalojimų aštriais medicinos instrumentais pasekmės gali būti itin skaudžios ir skatina tokių ligų kaip virusinis hepatitas ir AIDS plitimą.

Vis dėlto šiomis sąlygomis norėčiau pabrėžti integruoto ir kartu realistinio požiūrio į šį klausimą poreikį. Šiuo požiūriu, manau, administravimo, finansų ir teisės apribojimai, kylantys iš susitarimo, neturėtų būti pernelyg dideli ir todėl neturėtų pakenkti mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios veikia sveikatos apsaugos sektoriuje, kitaip šios įmonės gali patirti rimtų sunkumų, laikydamosi susitarimo sąlygų.

Lygiai taip pat pagirtina ir, be to, pageidautina – prie to dar norėčiau pridurti, kad „labai pageidautina“ – nustatyti valstybėms narėms veiksmingesnes, negu esančias susitarime, nuostatas ir priemones, kuriomis siekiama apsaugoti darbuotojus.

Pagaliau norėčiau kreiptis į Komisiją, ragindamas stebėti šio susitarimo taikymą ir nuolat apie tai informuoti Parlamentą, kuris dažnai svarsto šį klausimą, siekiant užtikrinti, kad susitarimas būtų tinkamai stebimas ir būtų išsamiai išnagrinėtas bet kokių būsimųjų pakeitimų poreikis.

  Alejandro Cercas, S&D frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, norėčiau pradėti, padėkodamas savo kolegei Elizabeth Lynne už puikiai atliktą darbą mūsų komitete, už jos gebėjimą derinti skirtingus požiūrius ir už darbą, kurį ji dirbo visą šį ilgą laiką.

Sveikinu Komisijos narį László Andorą. Tai jūsų antroji darbo diena, Komisijos nary, ir jūs padarėte gerą pradžią, vykdydamas savo įsipareigojimus. Be to, yra antroji direktyva dėl mikrofinansavimo, kuri jau kurį laiką kėlė rūpestį šiam Parlamentui. Jums suteikta garbė per dvi dienas išspręsti dvi problemas, suteikiant didelių galimybių daugeliui europiečių. Taip pat dėkoju Komisijos nariui Vladimirui Špidlai už pagalbą, kurią jis suteikė mums šiuo klausimu.

Jūs buvote informuotas, ir aš nesirengiu gaišti pernelyg daug laiko, primindamas jums, kad bendrasis susitarimas yra labai svarbi teisinė priemonė sveikatos apsaugos darbuotojams. Kasmet įvyksta daugiau kaip milijonas susižalojimų adatomis, ir tai susiję su dideliu pavojumi sveikatai, platinant virusines infekcijas, hepatitą C, AIDS ir t. t. Tai svarbu ne tik sveikatos apsaugos darbuotojams, bet ir ligoninių pacientams ir jų šeimoms. Iš esmės ši priemonė leistų geriau apsaugoti milijonus europiečių.

Taigi, mes to pasiekėme, atlikę ilgą kelionę, pirmiausia šiems rūmams pabeldus į Komisijos ir Tarybos duris, ir turėtume prisiminti puikų darbą, kurį atliko Stephenas Hughesas per visą šį ilgą procesą.

Galbūt galėčiau trumpai paaiškinti, kodėl EP nariai socialistai šiandien taip džiaugiasi. Man atrodo, kad šiandien būtų verta nurodyti keletą dalykų.

Pirmiausia, sveikatos ir saugos darbo vietoje reikšmė. Itin svarbu sukurti aplinką darbe, kuri būtų kiek įmanoma saugesnė darbuotojams, jų šeimoms ir piliečiams. Žmogiškai tariant, mes jau kalbėjome apie šių su(si)žalojimų poveikį darbuotojams ir piliečiams, tačiau jie turi ir ekonominį poveikį. Prieš keletą dienų šiuose rūmuose agentūra iš Bilbao supažindino mus su tam tikromis kampanijomis, kurias ji vykdo, skatinant sveikatą ir apsaugą, ir net pateikė ekonominius tyrimus, iš kurių, pavyzdžiui, matyti, kad Australijoje nelaimingi atsitikimai ir ligos nacionalinėje ekonomikoje sudaro daugiau kaip 6 proc. BVP. Kokia kaina mokama už socialinės apsaugos trūkumą? Kokia kaina mokama už higienos ir saugumo reikalavimų nesilaikymą darbo vietoje? Todėl tai yra investicija į žmogiškąjį kapitalą, tačiau taip pat tai yra ir investicija į civilizaciją ir ekonomines sąlygas.

Antra, prevencijos reikšmė, nes prevencija visuomet yra geriau negu gydymas. Tam, kad incidentai neįvyktų, reikalingi veiksmai norint jų išvengti. Prevencija yra sudėtingas klausimas, ir reikalauja informuotumo, informacijos, mokymo ir priežiūros didinimo kiekvienos iš šių užduočių požiūriu.

Trečia, šiame etape būtina nurodyti socialinių partnerių, profesinių sąjungų reikšmę. Be jų, be abejonės, nebūtų šio bendrojo susitarimo, nebūtų ir prevencijos. Kartais žmonės kritikuoja profesines sąjungas ir teigia, kad jos pernelyg brangiai kainuoja visuomenei, tačiau jie pamiršta jų naudą, nes būtent jos leidžia pasirūpinti tokiomis svarbiomis priemonėmis darbo vietoje kaip tos, kurios numatytos bendruoju susitarimu.

Pagaliau, norėčiau nurodyti šių rūmų reikšmę, atstovaujant visuomenės nuomonę ir atstovaujant ją prieš Komisijos institucijas, nes be Parlamento nebūtų šio bendrojo susitarimo, ir Parlamento bendradarbiavimo su Komisija ir Taryba reikšmė taip pat yra neabejotina. Džiaugiuosi pirmininkaujančios Ispanijos parama ir tikiuosi, kad tai bus precedentas pradėti naują mūsų institucijų bendradarbiavimo etapą.

  Elizabeth Lynne, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, neketinau visą man skirtą laiką kalbėti savo frakcijos vardu ir maniau, kad galiu šį laiką padalyti ir kalbėti vėliau, tačiau akivaizdu, kad dėl rezoliucijos tai neįmanoma; taigi, šį rytą buvau informuota, kad kalbėsiu dabar. Tai suteikia man galimybę padėkoti visiems šešėliniams pranešėjams, kuriems nepadėkojau anksčiau; taip pat dar kartą padėkoti Stephenui Hughesui, nes būtent mudu su Stephenu 2004 m. keliavome po ligonines kartu su Johnu Bowisu, kuris buvo EP konservatorių narys. Mes, trys politinių partijų atstovai, vykome į ligonines susipažinti su padėtimi vietoje, ir tai buvo neabejotinai svarbu.

Čia turėtume vadovautis tuo, kas iš tikrųjų reikalinga žmonėms vietose ir, išklausant slaugytojų ir gydytojų bei sveikatos darbuotojų, buvo svarbu atsižvelgti į jų požiūrį. Stephen minėjo įgyvendinimo gaires, ir aš iš tikrųjų norėčiau sužinoti, ar jums žinoma, kad Komisija ketina jas pasiūlyti; aš manau, kad būtų labai svarbu jas turėti. Taip pat man buvo svarbu žinoti, ar jums žinoma apie tvarkaraštį, kurį svarstė Taryba, nes labai svarbu skubiai patvirtinti tvarkaraštį, juk sveikatos apsaugos darbuotojai jo tiek metų laukė.

Mes nenorime bereikalingų susižalojimų adatomis per visą tolesnį laiką, kol lauksime. Per pastaruosius keletą metų jų buvo pernelyg daug. Taip pat, nors buvo minėta, kad šiuo momentu tai taikoma tik sveikatos apsaugos sektoriui, norėtųsi, kad tai būtų išplėsta ir kitiems sektoriams, konkrečiai kalėjimams. Manau, kad labai svarbu apsaugoti ir įkalinimo vietose dirbančius pareigūnus. Šie darbuotojai turi ypač daug klausimų, tačiau vienas iš pagrindinių – daugkartinio naudojimo adatos. Manau, kad šalia kitų rezoliucijos klausimų labai svarbu, kad sveikatos darbuotojai išvengtų nebūtinų su(si)žalojimų adatomis.

  Jean Lambert, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti Stephenui Hughesui ir Liz Lynne už jų darbą šioje srityje ir pritarti jų veiksmams, nors tai galėjo ir turėjo įvykti anksčiau. Kaip nurodyta, JAV panašūs įstatymai veikia jau nuo 2001 m. Dabar priimti įstatymai kai kuriose Europos Sąjungos vietose, ir nors mes darome pažangą, tačiau daugybė žmonių susiduria su šia skaudžia problema.

Rizikos požiūriu Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimai rodo, kad nors rizikos veiksnių galimybė 90 proc. atvejų yra besivystančiame pasaulyje, 90 proc. gaunamų pranešimų apie infekciją darbo vietoje gaunama iš Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos. Mes žinome, kad apie susižalojimo aštriais instrumentais atvejus pranešama nepakankamai: įvairiais vertinimais, šis skaičius svyruoja nuo 40 iki 75 proc., ir tai yra labai daug. Todėl manau, kad turėtume pritarti tam, kad socialinių partnerių susitarimo 11 straipsnis apimtų pareigą informuoti ir nekaltinimo kultūrą.

Tačiau taip pat manau, kad turime taip pat paklausti, kodėl žmonės apie tai nepraneša. Taip yra iš dalies todėl, kad jie nesuvokia rizikos arba baiminasi pasekmių – ne paskutinėje vietoje ir baimė prarasti darbo vietą – pranešdami apie panašų sužalojimą. Iš tikrųjų, kai kur pranešama apie nesėkmingą tolesnę eigą, kitaip tariant, net jei žmonės apie tai praneša, dėl to niekas nesikeičia.

Jie negauna net tos medicininės paramos, kuri jiems reikalinga, nekalbant apie emocinę paramą – arba, kai kuriais atvejais, kitokio pobūdžio užimtumą, jei manoma, kad užsikrėtus, pavyzdžiui, ŽIV, jie keltų pavojų pacientams. Mes atlikome mokslinį tyrimą, kuris rodo, kad sveikatos darbuotojai, dirbantys ne ligoninėje, yra labiau linkę būti nepatenkinti darbdavių reakcija.

Žmonės kalbėjo apie šių veiksmų taikymo apimtį. Žinoma, tai pirmiausia apima sveikatos apsaugos sektorių, ir mums labai malonu, kad susitarimas apima stažuotojus ir subrangovus. Man ne visai aišku, ar tai apima valytojus, ir norėčiau paaiškinimo dėl šito. Tačiau ji dar neapima kitų profesijų darbuotojų, kurie susiduria su šia rizika, todėl manome, kad valstybės narės į tai atsižvelgs.

Labai svarbūs mokymo įpareigojimai, ir aš tikiuosi, kad valstybės narės pažvelgs į tai labai rimtai: suteikti parengimą ir jį gauti turi būti privaloma, kaip ir supažindinimą naujiems ir laikiniems darbuotojams – nes, manau, teisinga nuomonė, kad išmokius žmones, prie to nebereikės daugiau grįžti. Šiuo metu mokymo trūksta, net jei darbdaviai turi parengę mokymo politiką.

Buvo keliamas klausimas dėl savikainos. Esama vertinimų, kad mokymas ir prevencinės priemonės, tarp jų saugesni instrumentai, kalbant apie su(si)žalojimus aštriais instrumentais, sudaro trečdalį visų su(si)žalojimo sąnaudų. Tai svarbu šiuo metu, kai bandoma sutaupyti, trūkstant lėšų, tai taip pat svarbus klausimas žmonėms, dirbantiems šioje srityje ir darbdaviams, kuriems gali būti numatyta baudžiamoji atsakomybė, jei jie nesiima veiksmų, kad būtų išvengta šių su(si)žalojimų.

  Oldřich Vlasák, ECR frakcijos vardu. – (CS) Ponios ir ponai, susitarimas dėl su(si)žeidimų aštriais instrumentais prevencijos ligoninėse ir sveikatos priežiūros sektoriuje yra pirmasis istorinis šio sektoriaus socialinių partnerių susitarimas. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip manoma, Europos ligoninėse kasmet registruojama daugiau kaip milijonas susižeidimų aštriais medicinos instrumentais atvejų, mūsų nereikia įtikinėti, kad tai yra žingsnis teisinga linkme, nes tinkamai laikantis šio susitarimo, šių susižalojimų pavyktų išvengti. Tai leistų kurti saugią darbo aplinką ir apsaugoti sveikatos darbuotojus nuo per kraują perduodamų infekcijų, kurios gali būti perduodamos, susižalojus aštriais medicinos instrumentais.

Nors mes matome tam tikrą pavyzdžių ir apibrėžimų dviprasmiškumą, manau, kad bus imtasi veiksmų, kad būtų gauta kiek galima daugiau informacijos iš socialinių partnerių, visos nuostatos išaiškintos ir todėl Taryba pritarė šiam susitarimui.

Norėčiau pabrėžti, kad darbdavių ir darbuotojų susitarimas yra savotiškai unikali Europos teisinė priemonė, kuriai nėra lygių daugelyje valstybių narių nacionaliniu lygmeniu. Ši savireguliavimo forma, kai asmenys, susiduriantys su tam tikromis problemomis, susitaria, kokia teisinio reguliavimo forma jie norėtų jas spręsti, mano nuomone, yra tinkamo Europos reguliavimo pavyzdys. Tai neprimena CO2 teršalų išmetimo, mokesčių suderinimo arba viešųjų paslaugų standartizavimo, kai įmonės ir jų darbuotojai neturi pasyviai laikytis to, ką mes ir valstybės narės jiems primetame, taip pat ir sumokant už tai didelę kainą.

  Jiří Maštálka, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Ponios ir ponai, norėčiau padėkoti abiem pranešėjams už darbą, kurį jie atliko, rengdami šį dokumentą. Taip pat, kaip gydytojas, džiaugiuosi, kad čia, Europos Parlamente, mes esame informuoti apie poreikį skubiai užtikrinti geresnę sveikatos darbuotojų apsaugą nuo sužalojimų aštriais objektais ir šiuo reglamentu siekiama spręsti šį klausimą.

Man, žinoma, pirmiausia nerimą kelia lėta Komisijos veiklos pažanga. Praėjo penkeri metai, kai Europos Komisija pirmą kartą buvo informuota apie šį svarbų klausimą ir beveik ketveri metai nuo to laiko, kai Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, reikalaujančią teisinio sprendimo dėl Europos Sąjungos sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų apsaugos nuo adatos dūrio sužeidimų sukeltų kraujo infekcijų.

Būdamas Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto narys praėjusią kadenciją drauge su savo kolegomis Stephenu Hughesu ir Elizabeth Lynn ir kitais dirbau rengiant šią rezoliuciją ir esu nusivylęs tuo, kiek laiko tai užtruko. Rekomenduoju kiek galima skubiau priimti priemones, kurios siūlomos šia direktyva. Norėčiau, kad būtų kuo skubiau užtikrintas kiek galima geresnis sveikatos apsaugos darbuotojų apsaugos ir prevencijos lygis.

  Elisabeth Morin-Chartier (PPE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, Elizabeth Lynne, ponios ir ponai, norėčiau jums pasakyti, kad man šį rytą labai malonu, kad mes susitarėme dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl su(si)žeidimų aštriais instrumentais prevencijos. Tai iš tikrųjų labai svarbus sveikatos apsaugos klausimas, kurį būtina kiek galima skubiau sureguliuoti. Mes esame informuoti apie šių sužeidimų reikšmę ir apie tai, kokios skaudžios gali būti jų pasekmės. Manau, privalau jums, Komisijos nary, pasakyti, kad jei jūs priimsite sprendimą dėl šio susitarimo, tai neabejotinai leis mums gerokai pasistūmėti į priekį šioje srityje.

Norėčiau padėkoti Elizabeth Lynne už darbą, kurį ji atliko. Taip pat norėčiau padėkoti Stephenui Hughesui, nes mes, EP nariai, privalome rūpintis tuo, kad būtų užtikrinta mūsų piliečių apsauga. Sveikatos apsaugos darbuotojai, žinoma – mes apie juos daug kalbėjome. Valytojai, jūs taip pat minėjote įkalinimo įstaigose dirbančius pareigūnus – taip, tačiau aš taip pat norėčiau nurodyti žmones, dirbančius mokyklose, medicinos srityje. Vis dėlto manau, kad tai gerokai platesnis visų mūsų piliečių švietimo klausimas, informuojant juos apie riziką ir siekiant apsaugoti sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojus arba darbuotojus, kurie turi dirbti su aštriais objektais, kad jie nebūtų priversti imtis nebūtinos rizikos.

Norėčiau pasakyti, kad drauge su pranešėjais, kurie ėmėsi spręsti šį klausimą, mes Europos Parlamente esame pasirengę užtikrinti, kad šie tekstai būtų įgyvendinti visose valstybėse narėse ir kad mes būtume nuolat informuojami apie jų įgyvendinimą. Tai mūsų įsipareigojimas, mūsų atsakomybė, ir iš tikrųjų turėtų sulaukti pasisekimo visuomenėje ir visuotinio pritarimo.

  Sylvana Rapti (S&D). – (EL) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti senesniems Parlamento nariams – nes esu išrinkta į Parlamentą pirmą kartą – ir savo kolegoms nariams Stephenui Hughesui ir Elizabeth Lynne, pranešėjai ir šešėliniams pranešėjams, už darbą sprendžiant šį klausimą, kuris tam tikra prasme liečia ir mane asmeniškai, nes man teko dalyvauti tik pačioje šio darbo pabaigoje.

Mano vyras – gydytojas, ir prieš keletą metų jis užsikrėtė, susižalojęs adata. Todėl man žinomas jausmas, kurį išgyvena ligoninės darbuotojo, susižeidusio aštriu objektu, šeimos nariai. Dienos, praleistos laukiant medicinos išvadų buvo itin sunkios.

Todėl norėčiau padėkoti už darbą, kuris atliktas, ir pareikšti pasitenkinimą dėl to, kad pirmą kartą darbdavių susivienijimui ir darbuotojų susivienijimui pavyko suvienyti jėgas ir susitarti, įgalinant mus priimti šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

Manau, Europos Sąjunga iš tikrųjų gali siekti savo tikslų ir priimti sprendimus kartu su piliečiais ir savo piliečių labui. Prisimenu tai, ką minėjo kiti nariai, tačiau manau, kad būtina nuolat sakyti ir kartoti: kasmet Europos Sąjungoje įvyksta daugiau kaip milijonas susižalojimų adatomis.

Nenorėčiau pervertinti to vaidmens, kuris tenka Europos Parlamentui, kuris kukliai dirbo savo darbą sprendžiant šį klausimą nuo 2005 m. Kita vertus, atsižvelgiant į darbuotojų trūkumą, kuris, beje, itin jaučiamas Graikijoje, norėčiau pasakyti, kad mes privalome užtikrinti, kad ši rezoliucija, ši direktyva būtų pradėta skubiai įgyvendinti.

Tai sprendimas, kuris leistų praktiškai prisidėti įgyvendinant socialinius Europos Sąjungos tikslus, be viso kito, apimančius ir užimtumo didinimą. Norėčiau priminti rūmams, kad Europos Komisija per savo perrinktą pirmininką neseniai informavo Parlamentą, kad vienas iš sektorių, į kuriuos ji ketina investuoti, yra aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimas.

Todėl gelbėkime gyvybes – tiesiogine ir perkeltine prasme – kurdami vertingas darbo vietas šiuo itin sudėtingu ekonomikos ir socialiniu požiūriu laikotarpiu.

Baigdama norėčiau palinkėti naujajam Komisijos nariui sėkmės darbe ir, jei galiu, perfrazuosiu tai, ką minėjo mūsų garbingas ir patyręs kolega Alejandro Cercas. Tikiuosi, jūs žengsite „kaire“ koja, ir tai sakau todėl, kad požiūris, kuris leidžia formuoti Europos socialinį veidą iš išorės, yra labai svarbus.

Daugiausia dėmesio turime skirti darbuotojams, tai reikalinga Europos žmonėms.

  Licia Ronzulli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat norėčiau pasidalyti asmenine patirtimi. 15 metų dirbau įvairiose ligoninėse ir kurį laiką buvau sveikatos darbuotoja faktiškai pačioje pagrindinėje vietoje: operacinėje.

Man ne kartą teko susižeisti, naudojant adatas ir instrumentus, kurie galėjo būti užkrėsti. Todėl, kaip minėjo Sylvana Rapti, aš vis dar prisimenu nerimą, kurį man teko patirti, laukiant tyrimų rezultatų, tačiau visų pirma labai sunku pergyventi vadinamąjį „langą“ – laikotarpį nuo užsikrėtimo iki hipotetinės ligos pradžios.

Būtent ši patirtis leidžia man teigti, kad turime balsuoti už šią rezoliuciją, kuri pagaliau suteiks teisinę galią susitarimui saugumo ir apsaugos požiūriu, nustatant minimalius standartus visiems sveikatos apsaugos darbuotojams.

Sveikatos apsaugos darbuotojai sudaro 10 proc. Europos Sąjungos darbo jėgos, ir kasmet per 1,2 mln. žmonių netyčia susižaloja aštriais medicinos instrumentais, dėl to sveikatos darbuotojai laipsniškai praranda motyvaciją ir dažnai palieka darbą sveikatos apsaugos sektoriuje. Be to, Pasaulio sveikatos organizacijos tvirtinimu, 2,5 proc. atvejų baigiasi ŽIV, o 40 proc. atvejų – įvairiomis hepatito B ir hepatito C formų infekcijomis.

Būtent dėl šių rizikos veiksnių, su kuriais pernelyg dažnai susiduriama kiekvieną dieną, sveikatos apsaugos specialybė laikoma nepatrauklia, ir pastaraisiais metais šioje srityje trūksta vis daugiau darbuotojų. Be to, kaip minėta, atskirų sveikatos apsaugos darbuotojų paslaugų įvairiais stebėjimo etapais ir diagnostikos bandymų, kurie pagal protokolą gali trukti mažiausiai šešis mėnesius nuo nelaimės, sąnaudos yra didžiulės, be to, dar yra sąnaudos, susijusios su darbuotojais, kurie, deja, užsikrėtė viena ar kita liga.

Baigdama pasakysiu, kad nenorėdama nepakankamai vertinti problemos, kai nelaimingo atsitikimo rizikos buvo galima išvengti arba ją sumažinti, būtina ir teisinga taikyti bet kokią galimą prevencinę priemonę. Konkrečiai, būtent darbdavys turėtų nustatyti šias priemones, ir darbuotojai privalo jų laikytis.

  Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Pone pirmininke, mes kalbame apie problemą, kuri šiuo metu iš tikrųjų yra viena svarbiausių sveikatos apsaugos srityje. Čia norėčiau pateikti kai kuriuos statistikos duomenis. Kasmet Europos Sąjungoje įvyksta daugiau kaip milijonas susižalojimų aštriais medicinos instrumentais. Jungtinėse Valstijose, kaip manoma, jų yra maždaug 380 000, tačiau patys amerikiečiai teigia, kad šis skaičius yra gerokai sumažintas. Žinoma, privalome pabrėžti, kad pirmiausia tai susiję su darbuotojais, dirbančiais sveikatos sektoriuje, tačiau taip pat yra ir kitas aspektas: čia mes kalbame apie pacientus, kurie dėl to taip pat patiria riziką. Šiais atvejais – ir čia mes turime būti sąžiningi – mes susiduriame su problema, kai ligoninės turi išmokėti dideles sumas kompensacijoms. Aišku, kaip minėjo kiti kalbėjusieji, prevencija yra absoliučiai svarbiausia, vien todėl, kad prevencija visuomet yra daug pigesnė, negu gydymas.

Mano manymu, rezoliucija nusipelno visiškos mūsų paramos. Tai reakcija į lūkesčius sveikatos apsaugos sektoriuje, ir jos reikšmė itin didelė, nes ši problema didėja. Kompensacijų klausimas taip pat tampa vis aktualesnis, nes ieškinius teikia ir sveikatos darbuotojai, ir pacientai. Iš tikrųjų, finansinis aspektas nėra nesvarbus. Politinė frakcija, kurios vardu kalbu, pritaria pasiūlymui dėl rezoliucijos. Manome, kad šitaip atsiliepsime į tai, kas tam tikra prasme yra mūsų dienų iššūkis, ir į vartotojų bei darbuotojų poreikius sveikatos apsaugos sektoriuje Europos Sąjungos valstybėse narėse.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Pone pirmininke, šiandien paprašiau žodžio, norėdamas padėkoti pranešėjams ir kiekvienam, kuris dalyvauja šioje diskusijoje.

Kartais mes sakome, kad Europa privalo labiau suartėti su savo piliečiais. Šia diskusija mums neabejotinai pavyko to pasiekti. Aš kalbėjau su savo bendraamžiu draugu, kuris neseniai tapo kvalifikuotu gydytoju, ir kai aš jam papasakojau apie šią diskusiją, jis su manimi mielai pasidalijo savo mintimis ir pasakė, kad tai yra labai svarbus klausimas ir kad mes turėtume stengtis paaiškinti kiekvienam Europoje, ką mes darome. Svarbu apsaugoti ir informuoti visus dirbančius ligoninėse apie riziką, su kuria jie susiduria. Iš tikrųjų, tai labai svarbu paaiškinti kiekvienam, dirbančiam ilgas valandas, nedidelėse patalpose, kai pacientų srautas yra labai didelis, kad šie žmonės galėtų imtis bent jau pačių būtiniausių apsaugos priemonių.

Ligoninėse mums reikalingi sveiki darbuotojai, kad mes, pacientai, galėtume tinkamai pasinaudoti jų paslaugomis ir gauti geriausią galimą gydymą.

  Karin Kadenbach (S&D). – (DE) Pone pirmininke, mūsų politikos priemonės turėtų būti nukreiptos į tai, kad būtų sukurta aplinka, kuri užtikrintų aukščiausius gyvenimo standartus Europos Sąjungos piliečiams. Todėl vienas svarbiausių iššūkių, su kuriais mes susiduriame šiuo svarbiu metu, yra darbo vietų išsaugojimas ir kūrimas. Vis dėlto, mes negalime neatsižvelgti į mūsų pareigą užtikrinti, kad šios darbo vietos nebūtų pavojingos žmonėms ir jų sveikatai. Štai kodėl prevencija, sveikatos apsauga ir saugumas darbo vietoje yra tokie svarbūs.

Tikiu, kad ši direktyva, kuri jau seniai turėjo būti įgyvendinta, sudarys tinkamas sąlygas apsaugant darbo vietas visose sveikatos apsaugos srityse, kur darbuotojai nuolat susiduria su šiais rizikos veiksniais. Manau, tai turėtų būti kuo skubiau įgyvendinta, nes atitinka visų Europos piliečių interesus.

  László Andor, Komisijos narys. − Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad man labai džiugu, kad šis pasiūlymas sulaukė tokio plataus palaikymo Parlamente. Apgailestauju, kad procesas užtruko ilgiau, negu daugelis iš jūsų tikėjosi, tačiau norėčiau pasakyti, kad esu visiškai įsitikinęs, kad čia savo vaidmenį suvaidino socialinis dialogas: mes turime gerbti socialinių partnerių nuomonę. Tai ne tik sustiprina sprendimo teisėtumą, tai taip pat padeda jį įgyvendinti, nes visi, dalyvaujantys kuriant naujas taisykles, suinteresuoti jų sėkme. Tai labai svarbu.

Mes jau esame informuoti, kad socialiniai partneriai turi darbo dokumentą su bendrojo susitarimo ir taip pat jo įgyvendinimo paaiškinimais, todėl mes tikimės – ir aš manau, kad mes galime taip manyti – kad tai suvaidintų svarbų vaidmenį, užbaigiant priėmimą Taryboje: tai yra atsakymas į rūpestį keliančius klausimus dėl jo įgyvendinimo. Be viso to, taip pat esama susidomėjimo dėl tęsinio ilgalaikėje perspektyvoje. Tai labai svarbu norint stebėti, kaip įgyvendinama ši naujoji direktyva.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tekstą, kuriame teigiama, kad pasirašančios šalys turi peržiūrėti šio susitarimo taikymą praėjus penkeriems metams po Tarybos sprendimo, jei to pareikalautų viena susitarimo šalių. Kitaip tariant, labai svarbu, kad būtų pradėta nuo įgyvendinimo ir šių sužeidimų dažnumo pokyčių stebėjimo, jeigu nors viena iš šių šalių norės pasinaudoti šia galimybe.

Pagaliau, leiskite man tarti keletą žodžių dėl naujosios Komisijos antrosios darbo dienos – kaip minėjo kai kurie kalbėtojai savo pranešimuose – iš tikrųjų labai svarbu, kad Komisija daugiau dėmesio skirtų užmirštiems žmonėms Europoje, toms amžiaus grupėms ir specialybėms, kurios negali ginti savo interesų: jie anksčiau kartais buvo ignoruojami arba nušalinti.

Sveikatos apsaugos sektorius labai svarbus; todėl turime jausti dėl jo atsakomybę ir rodyti jam dėmesį. Ligoninių ir sveikatos sektoriaus darbuotojai ne tik patiria susižalojimų aštriais medicinos instrumentais ir infekcijų riziką, mes žinome, kad jie turi dirbti ilgas valandas. Taigi, turime laikytis nuoseklaus požiūrio, atsižvelgdami į šias grupes, kas itin svarbu krizės laikotarpiu, kai tikėtina, kad lėšų konsolidavimas gali turėti poveikį šių žmonių darbo sąlygoms. Šis klausimas turėtų būti pačiame mūsų darbotvarkės viršuje, jis taip pat svarbus man asmeniškai.

  Pirmininkas.− Dėkoju, Komisijos nary. Esu tikras, kad visi esame dėkingi šių diskusijų iniciatoriams. Tikėkimės, kad reikalai keisis į gera.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks šiandien, 12.00 val.