Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2010 m. vasario 11 d. - Strasbūras

7. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Kinga Göncz (A7-0049/2009)

  Traian Ungureanu, PPE frakcijos vardu. – (RO) Norėčiau ypač padėkoti pranešėjai. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos vardu aš džiaugiuosi galutiniu balsavimo dėl programos „Progress“ rezultatu. PPE frakcija, kuriai atstovavau rengiant pranešimo projektą, visuomet reiškė savo paramą bet kokiai iniciatyvai ir priemonėms, kuriomis siekiama spręsti ekonominius ir socialinius valstybių narių neatitikimus.

Pranešimas, dėl kurio balsavome šiandien, atitinka vieną pagrindinių PPE frakcijos tikslų: suteikti paramą labai mažoms įmonėms, reiškiant rūpestį dėl socialinės įtraukties. Šiandienos balsavimu taip pat garantuojama, kad programos, priklausančios sistemos „Progress“ struktūrai, nebus ribojamos, šitaip pasiekiant kito tikslo, kurį numato PPE frakcija. Manau, pagrindinė šios dienos balsavimo tema nurodyta pranešimo 1 straipsnyje. Ji faktiškai atspindi suderintą požiūrį, kuriam visuomet pritarė PPE frakcija dėl projektų finansavimo šaltinių.

Faktiškai biudžeto eilutę, skirtą Europos mikrofinansavimo priemonei, sudaro 60 mln EUR iš programos „Progress“ lėšų ir 40 mln EUR iš kitų šaltinių. Ši proporcija atitinka PPE frakcijos požiūrį, kuriuo, viena vertus, pritariama tam, kad programa būtų skubiai pradėta, ir, kita vertus, tam atsargumui, kuris reikalingas dėl biudžeto apribojimų, su kuriais mes šiuo metu susiduriame. Norėčiau dar kartą padėkoti už šiandienos balsavimą ir nuolatinę paramą, kuri man buvo teikiama rengiant šį pranešimą.

  Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Norėčiau pasakyti, kaip man labai malonu, kad mes pritarėme šiai programai, ir aš džiaugiuosi, kad galėjome balsuoti už ją, ypač šiuo metu, kai mūsų valstybės išgyvena ekonomikos krizę, ir nedarbas siekia dešimt arba daugiau procentų daugelyje šalių. Šis paketas bus labai naudingas mums visiems. Norėčiau pareikšti dėkingumą pranešėjai ir taip pat norėčiau pridurti, kad esu labai laimingas, kad bus pasiekta susitarimo ir kad šitie 100 mln. EUR nebus paskirstyti tik „Progress“ paketo sąskaita. Tai labai geras susitarimas, labai jums dėkoju ir tikiuosi, kad jis bus naudingas mums visiems.

  Marian Harkin (ALDE). – Pone pirmininke, man taip pat labai malonu pritarti šiai iniciatyvai. Tai yra materiali priemonių, kurių ėmėsi ES atsiliepdama į dabartinę ekonomikos krizę, išraiška. Ši ypatinga iniciatyva skirta tiems, kurie įprastai neturi prieigos prie kredito rinkos; tiems, kuriems bankai ir kitos finansų institucijos pasakytų, ne, dėkoju, mums nereikalingas jūsų verslas. Žmonės, kurie, pavyzdžiui, prarado darbą, kurie susiduria su socialinės atskirties rizika, žmonės, kuriems sudėtinga grįžti į darbo rinką, turi galimybę kurti savo verslą, nes gali gauti paskolų, kurių garantinis kapitalas siekia iki 25 000 EUR. Aš manau, kad ši iniciatyva gali turėti įtakos daugeliui žmonių, ir dėkoju pirmininkaujančiai Ispanijai už pastangas sudaryti susitarimą ir taip pat pranešėjai už jos atliktą darbą.

Manau, kad šiandien priimtas sprendimas labai svarbus tiems, kurie, kaip minėjau, yra atskirti nuo kredito rinkos, taip pat asmeniškai man labai malonu, kad tarp institucijų yra ir kredito unijos, kurios gali teikti šį finansavimą savo nariams.

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Pone pirmininke, ekonomikos krizės išdava buvo socialinė krizė – aš kitaip negalėčiau apibūdinti padėties, kai nedarbas išaugo tris, keturis arba penkis kartus, palyginti su laikotarpiu iki krizės. Pastaraisiais metais būtent šiuose rūmuose mes priėmėme Europos ekonomikos gaivinimo planą, planą, kuriuo numatytas sprendimų įgyvendinimas ir finansavimas programos „Progress“ sąlygomis.

Žinoma, padėtis sudėtinga. Neįmanoma iš karto sumažinti nedarbą. Pritariu Komisijos papildomoms priemonėms dėl mikrokreditų finansavimo. Vis dėlto nepriimtina, kad buvo ieškoma lengvų kelių ir kreditų finansavimui buvo panaudotos lėšos iš programos „Progress“. Negalėčiau pritarti šiam požiūriui ir todėl balsavau už kompromisus, kurie buvo pasiūlyti Kinga Gönczi pranešimu.

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, pasaulio BVP dalis, kuri tenka senajai Europai, ir toliau mažėja. Jei mes neskaičiuosime valstybių, kurios prisijungė per pastarąjį plėtros etapą, 15 senųjų valstybių narių BVP prieš 40 metų sudarė 35 proc. pasaulio ekonomikos; šiandien jų BVP yra 25 proc.; ir po 15 metų joms teksianti dalis bus 15 proc. Europa tampa vis labiau sklerotine, artritine dėl to ekonominio ir socialinio modelio, kuriuo mes taip didžiuojamės.

Iškart po karo buvo laikotarpis, kai atrodė, kad viskas klostosi kuo puikiausiai: apmokamos atostogos, motinystės atostogos ir – kodėl gi ne? – ribotos darbo valandos ir pan. Tačiau ateina momentas, kai tikrovė ima viršų, ir jis atėjo. Keturi vokiečių darbininkai šiandien per metus dirba tiek valandų, kiek trys Amerikos darbininkai; dėl to JAV tenkanti pasaulinės ekonomikos BVP dalis per pastaruosius 40 metų apytiksliai liko nepakitusi. Mes esame tarsi pagyvenusi pora, gyvenanti kažkada buvusiame prašmatniame name, kuris ima byrėti, nematydami to, kas vyksta prie mūsų namų slenksčio. Mūsų žemynas tapo sterilus, sklerotinis ir senas.

  Bogusław Liberadzki (S&D). – (PL) Pone pirmininke, su dideliu malonumu pritariau šiai rezoliucijai ir pakeitimams. Kokios buvo mano sprendimo priežastys? Pirmiausia, nepaisant krizės, mums pavyko pasiekti rezultatų užimtumo ir socialinio solidarumo srityje. Antra, mums pavyko susitelkti, nepaisant mūsų skirtumų, nes pakeitimai buvo bendro pobūdžio, ir jiems pritarė socialistai, demokratai, krikščionys demokratai ir liberalai. Trečia, pagaliau norėčiau pasiųsti aiškų signalą visoms valstybėms narėms, kad jos pasektų Europos Parlamento pavyzdžiu dėl šios rezoliucijos.

Rekomendacija: Jeanine Hennis-Plasschaert (A7-0013/2010)

  Peter van Dalen (ECR). – (NL) Europos Parlamentui suteikta daugiau galių, tačiau šios galios šiandien nėra konstruktyviai panaudojamos. Kol buvo rengiamasi diskusijoms dėl SWIFT, daug kas pasisuko netinkama linkme. Komisija ir Taryba pernelyg vėlai suteikė Parlamentui pernelyg mažai informacijos. Tai neturėtų pasikartoti.

Vis dėlto tai nėra pakankama priežastis nutraukti programą, kuri tinkamai veikė daugelį metų, programą, kuri demonstratyviai keletu atvejų leido apsaugoti Europos ir JAV piliečius. Todėl aš balsavau prieš pranešimą ir pritariu tam, kad SWIFT susitarimo galiojimas būtų pratęstas dar devynis mėnesius. Susitarus dėl naujo susitarimo, juo turėtų būti nustatytos aiškios sąlygos, kuriomis būtų siekiama geriau apsaugoti asmens duomenis. Mes turėtume vengti nebūtino duomenų perdavimo ir neleisti saugoti duomenų neribotą laiką.

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, poreikis ryžtingai kovoti su terorizmu Europos Sąjungoje ir drauge poreikis skatinti glaudų ir konstruktyvų bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis neginčijamas. Vis dėlto balsavau prieš SWIFT susitarimą, nes pagrindiniai duomenų apsaugos aspektai neaiškūs iki šiol. Be to, nesiskaitymas su Parlamentu, kol buvo rengiamas susitarimas, paprasčiausiai nepriimtinas. Tikiuosi, kad Parlamentas vėl galės aktyviai dalyvauti šioje veikloje, ir panaši padėtis ateityje nepasikartos.

Tarptautinis susitarimas, reguliuojantis keitimąsi duomenimis, neabejotinai būtinas, tačiau juo neturėtų būti pažeidžiamos pilietinės laisvės ir pagrindinės teisės. Kai tik Europos duomenys yra perduodami trečiosioms šalims, mes turime užtikrinti, kad bus užtikrinta tinkama ES piliečių duomenų apsauga. Aš ir toliau šito sieksiu.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Pone pirmininke, vakar Parlamente įvyko labai trumpa diskusija dėl SWIFT, ir Taryba, ir Komisija nurodė svarbias prielaidas kalbant apie problemas, užprogramuotas procedūra, ypač informuojant Parlamentą.

Štai kodėl šiandien balsavau už siūlomą atidėjimą, kad mums artimiausioje ateityje būtų suteikta reikalinga informacija, išaiškintos visos netinkamos interpretacijos ir priimtas galutinis sprendimas.

Europos piliečių duomenų apsaugos klausimas itin svarbus, ir mes jam absoliučiai pritariame. Niekas nekelia klausimo, kad būtina laikytis visų nuostatų. Vis dėlto kartu privalome imtis priemonių, kurios reikalingos kovoje su neteisėtu teroristinių organizacijų finansavimu ir taip prevenciškai kovoti su teroristiniais išpuoliais, kurie kelia didelę grėsmę Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Europai.

Štai kodėl mūsų atsakomybė artimiausioje ateityje yra tokia svarbi, ir šiuo susitarimu mes išspręstume visus nesusipratimus ir galėtume toliau ieškoti geriausio atsakymo į šį klausimą.

  Gerard Batten (EFD). – Pone pirmininke, norėčiau pateikti paaiškinimą dėl balsavimo dėl Jeanine Hennis-Plasschaert pranešimo – vadinamojo „SWIFT pranešimo“ – dėl terorizmo finansavimo sekimo programos.

Manau, balsavimas buvo painus, net pagal šios institucijos standartus. Kaip man atrodo, mes balsavome, kad nebalsuotume, ir paskui balsavome dėl to, kad pranešimas būtų grąžintas atgal komitetui. Norėjau balsuoti dėl to, kad nebūtų pritarta tam, kad susitarimas būtų sudarytas. Vis dėlto, tikrai nenorėjau balsuoti už 2 pranešimo dalį – t. y. teikti rekomendacijas dėl ilgalaikio susitarimo pagal Lisabonos sutarties teisinę sistemą.

Aš esu prieš bet kokį susitarimą arba bet kokius susitarimus pagal Lisabonos sutartį. Lisabonos sutartis prieštarauja 1689 m. Anglijos Bill of Rights ir kitiems Anglijos konstituciniams aktams, kurie nebuvo panaikinti ir kurie tebegalioja. Dėl to Anglijai – ir Jungtinei Karalystei – šiuo metu vadovauja neteisėtai sudaryta Vyriausybė.

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL) . – (EL) Pone pirmininke, ar galėčiau jums pasakyti, kad balsavau už Jeanine Hennis-Plasschaert pranešimą, tačiau norėčiau pateikti balsavimo paaiškinimą, kuris yra toks: Graikijos komunistų partija atmeta „teroro susitarimą“ tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, kuris sudarytas prisidengiant kovos su terorizmu finansavimu.

Mes nepritariame centro kairiųjų ir centro dešiniųjų jėgų pastangoms, Europos vienos krypties judėjimo pastangoms palengvinti savo sąžinę prieš žmones, pasirašant „terorizmo susitarimą“ su Jungtinėmis Valstijomis. Nors Europos Parlamento rezoliucija nepritariama laikinam susitarimui, kurį jau pasirašė Europos Sąjunga ir JAV, Taryba juo raginama sudaryti nuolatinį susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, kurios neva gerbia asmens duomenų apsaugą.

Mes tai laikome įžūlia apgaule. Mūsų nuomone, asmens duomenys negali būti apsaugoti, nes jie pateks į CŽV ir kitų slaptųjų tarnybų rankas. Europos Sąjunga ir JAV bei kitos imperialistinės jėgos naudoja terorizmą kaip pretekstą pažeisti liaudies laisves ir teises, užsipulti liaudies judėjimus ir pateisinti imperialistinius karus.

Nėra nė vieno vadinamojo „terorizmo įstatymo“, kuriuo būtų atsižvelgiama į liaudies laisves, ir todėl žmonės turi juos atmesti kartu su visais su tuo susijusiais „terorizmo susitarimais“.

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, šis klausimas yra subtilus, ir aš pavydžiu tam, su kokiu moraliniu pranašumu kalba abi pusės. Mes susidūrėme su teisėtais pilietinių laisvių klausimais; susirūpinimu, kuris jaučiamas Jungtinėse Valstijose ir Europos Sąjungoje. Vis dėlto dėl pusiausvyros man atrodo, kad Amerikos administracija daug padarė, kad atsižvelgtų į susirūpinimą šioje Atlanto pusėje, ir pateikė proporcingą pasiūlymą, kuriuo nustatoma tinkama saugumo ir laisvės pusiausvyra.

Aš pasisakiau prieš daugelį priemonių, kurioms buvo pritarta šiuose rūmuose per pastaruosius dešimt metų, prisidengiant saugumu, kuriomis faktiškai didinamos valstybės galios. Tačiau šiuo atveju nemanau, kad ši priemonė priklauso šiai kategorijai; turime priemonę, kuri padėjo ne kartą užkirsti kelią teroristiniams veiksmams. Deja, man neatrodo, kad kai kurie kritikai šiuose rūmuose iš tikrųjų nėra suinteresuoti pilietinių laisvių apsauga. Jie turėjo kitokių tikslų: pirmiausia panaudoti federalinio Parlamento galias prieš nacionalines valstybes ir, antra, tai sąlygojo jų tikėjimas, kad Amerika visur ir visuomet yra sumaniusi ką nors bloga. Gaila. Išrinkus Baracką Obamą prezidentu daugelis šio Parlamento kairiųjų pradėjo šiltai atsiliepti apie naująją transatlantinę partnerystę. Šiandien mes matome, kiek patikimi yra jų žodžiai.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Europos Komisija sudarė susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis dėl ES piliečių asmens duomenų perdavimo JAV tarnyboms. Susitarimas labai nepalankus ir nelygiateisis ES atžvilgiu. Mes manome, kad šis susitarimas, kurio variantas buvo pateiktas Europos Parlamentui, negali būti priimtas, nes mes esame atsakingi, kad apsaugotume ES piliečių teises, ir negalime leisti, kad jų duomenys būtų panaudojami JAV saugumo tarnybų 99 metus.

Šis susitarimas yra absurdiškas ir nelygiavertis ir, mano nuomone, leidžia piktnaudžiauti ES piliečių asmens duomenimis. Todėl gerai, kad Europos Parlamentas nusprendė atmesti šį susitarimą ir įpareigojo Europos Komisiją pradėti darbą dėl naujojo susitarimo, kuris būtų geriau suderintas ir kuriuo būtų vienodai atsižvelgiama į JAV ir ES piliečių teises.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Balsavau už tai, kad būtų atidėtas balsavimas dėl susitarimo, ir taip pat prieš pasiūlymą nepritarti jo ratifikavimui. Tai, kad puikybė triumfavo prieš atsakomybę šiuose rūmuose, nėra geras ženklas, net jei Taryba ir nepakankamai gerai bendradarbiavo su Europos Parlamentu. Šių duomenų analizė vis dėlto leido laiku nustatyti planuojamus teroristinius išpuolius prieš Europos piliečius. Tie, kurie sužlugdė laikinąjį susitarimą, manydami, kad dėl to bus geriau apsaugoti Europos Sąjungos piliečių finansiniai duomenys, tikriausiai, niekuomet neskaitė šio susitarimo, nes juo numatoma sistema, kuri yra geresnė už ankstesnę, nustatytą pagal senąjį susitarimą, priimtą 2003 m., net jei ir tuomet nebuvo žinoma jokių netinkamo šių duomenų panaudojimo atvejų. Atvirkščiai, laikinuoju susitarimu numatyta dar daugiau apsaugos priemonių, kaip antai, kad duomenų gali reikalauti tik JAV teisingumo sekretorius, kaip tai numatyta ir pagal Europolo procedūrą, ir tik aiškaus tyrimo, kuriame jie bus panaudoti, apibūdinimo pagrindu. Todėl nesuprantu, kas čia atsitiko. Mano nuomone, Europos Parlamentas laikosi beprecedentės ir arogantiškos pozicijos.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad visiškai pritariu demokratiniam sprendimui, kurį priėmė šis Parlamentas, tačiau dėl šio klausimo man buvo malonu balsuoti taip, kaip numatė mano frakcija, ir atstovauti pozicijai, kurią išdėstė mūsų vadovas, Joseph Daul. Vis dėlto manau, kad buvo du veiksniai, kurie prisidėjo prie šios rezoliucijos pralaimėjimo 15 balsų – pirma, neatsakytas klausimas, kurį nurodė Martin Schulz, ir, antra, manau, buvo tam tikras nesupratimas, dėl ko mes balsuojame.

Ateityje, mano manymu, kai bus teikiami kalbėtojų pasiūlymai, jie turėtų būti aiškiau suformuluoti – tai yra turėtų būti aiškiai pasakyta, dėl ko mes dabar balsuojame. Galbūt esu teisus arba klystu, tačiau tai mano nuomonė.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0063/2010

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Norėčiau tarti keletą žodžių apie balsavimą, kuris ką tik įvyko dėl aštrių instrumentų ir susižalojimų instrumentais ligoninėse ir chirurginiuose skyriuose. Reikėtų pasakyti, kad ilgą laiką ši problema buvo nepakankamai įvertinta. Per operacijas, BP gydytojų kabinetuose arba medicinos specialistų darbe dažnai susižalojama medicinos instrumentais, kai slaugytoja arba gydytojas susižeidžia adata arba skalpeliu, kuris yra užkrėstas paciento, sergančio užkrečiama liga, mėginio turiniu.

Mes vis dažniau stebime, kad ypač slaugytojos, gali užsikrėsti hepatitu, tačiau neretai pasitaiko, kad dirbant šį darbą jos užsikrečia ŽIV virusu arba suserga AIDS. Norėčiau pritarti Europos Parlamento ir mūsų pastangoms apsaugoti gydytojus ir slaugytojus prevencinių priemonių pagalba ir, kai jie siekia gauti kompensaciją, pripažinti jų teisę į ją.

  Marian Harkin (ALDE). – Pone pirmininke, labai džiaugiuosi šiandien čia įvykusio balsavimo rezultatais, nes dar 2006 m. Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas pritarė pranešimui dėl Europos sveikatos darbuotojų apsaugos nuo adatos dūrio sužeidimų ir susižalojimų aštriais medicinos instrumentais sukeltų kraujo infekcijų. Žinoma, priimtas bendrasis susitarimas tarp socialinių partnerių praėjusių metų liepos mėn., ir šiandien mes turime šią rezoliuciją. Šiai rezoliucijai pritaria sveikatos apsaugos darbuotojai visoje ES, nes susižalojimai adatomis ir susižalojimai aštriais medicinos instrumentais yra vienas didžiausių ir rimčiausių pavojų, kylančių sveikatos apsaugos darbuotojams. Iš tikrųjų, kasmet Europos Sąjungoje įvyksta daugiau kaip milijonas susižalojimų adatomis.

Dabar itin svarbu, kad būtų skubiai priimtos, o vėliau ir įgyvendintos priemonės, apibrėžtos siūloma direktyva. Sveikatos darbuotojai jų pernelyg ilgai laukė; ir būtų visiškai nepagrįsta, jei jų būtų prašoma laukti ilgiau. Jų darbas pakankamai sunkus ir pakankamai įtemptas, ir visa, ką galime padaryti, kad pagerintume jų padėtį, jie sutiks su džiaugsmu.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Gabrielle Albertini (A7-0003/2010)

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Islandija, kuri 2009 m. liepos 16 d. pateikė Tarybai paraišką dėl stojimo į Europos Sąjungą, neturėtų, žinoma, atsidurti nepalankioje padėtyje kitų šalių kandidačių arba potencialių narių atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, balsavau, kad būtų priimtas ir iš dalies pakeistas esamas reglamentas dėl pasirengimo narystei paramos. Kaip žinome, Islandija jau yra EEE narė ir yra labai išsivysčiusi šalis, todėl lėšos, teikiamos šiai paramai, turėtų būti ribotos. Vis dėlto apskritai ši stojimo priemonė turėtų būti dar kartą persvarstyta. Pavyzdžiui, visiškai neaišku, kodėl ne Europos šalys, kaip antai Turkija, turėtų gauti šimtus milijonų eurų iš Europos mokesčių mokėtojų, kai šios lėšos yra skubiai reikalingos Europoje.

Pranešimas: Jiří Maštálka (A7-0005/2010)

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Aš balsavau už šį pranešimą, kadangi 2003 m. Hagos Konvencija dėl vaiko ir kitų šeimos narių išlaikymo išmokų išreikalavimo tarptautiniu mastu pirmiausia laikytina vaikų teisių apsaugos priemone, nes didžioji dauguma šių reikalavimų yra susijusi su vaikų išlaikymu. Šia Konvencija siekiama padėti žmonėms palengvinti išmokų išieškojimą ir užtikrinti, kad pateikti prašymai dėl išlaikymo prievolių užsienyje būtų pripažįstami ir veiksmingai vykdomi. Džiugu, kad Taryba kreipėsi į Europos Parlamentą dėl konsultacijos ir rengiasi priimti sprendimą dėl šios Konvencijos, nes dėl galimybių laisvai judėti ES valstybėse narėse ir kitose šalyse bei dėl padidėjusio skyrybų skaičiaus padaugėjo ir tarpvalstybinių bylų dėl išlaikymo išmokų išsireikalavimo.

Norėčiau pabrėžti, kad patvirtinus šį Komisijos pasiūlymą dėl išlaikymo išmokų išieškojimo, asmeniui, esančiam vienos iš susitariančių šalių teritorijoje, bus lengviau ir paprasčiau išieškoti išlaikymo išmokas (alimentus) iš asmens, kuris priklauso kitos susitariančios šalies jurisdikcijai. Taigi, priėmus šį pasiūlymą, bus teisiškai įtvirtinti ir darniai reglamentuojami Konvencijos šalių ir Europos Sąjungos valstybių narių santykiai šiuo klausimu.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. − (PT) 2007 m. konvencija dėl dėl vaiko ir kitų šeimos narių išlaikymo išmokų išreikalavimo tarptautiniu mastu yra svarbi ir politiniu, ir praktiniu požiūriu, nes ja užtikrinamas veiksmingesnis vaiko išlaikymo paramos išieškojimas, padedant išeiti iš padėties, kuri kartais gali būti labai sudėtinga. Kadangi didžioji dauguma šių atvejų susiję su vaikų išlaikymu, Konvencija pirmiausia laikytina vaikų apsaugos priemone, nustatančia išsamias taisykles dėl išlaikymo išmokų išreikalavimo. Šiuo pasiūlymu siekiama sudaryti Konvenciją Europos Sąjungos vardu, dėl to Kovencija būtų privaloma visoms valstybėms narėms. Atsižvelgdamas į šios Konvencijos reikšmę, galiu tik pritarti šiam pasiūlymui, vis dėlto, man atrodo, kad nors Europos Sąjungai tenka atsakomybė teikti išlygas Konvencijai, valstybėms narėms turi būti palikta galimybė pačioms spręsti, kokią reikšmę reikėtų suteikti šioms išlygoms, kad jos galėtų jas pritaikyti savo nacionalinėms sąlygoms.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, kuriuo pritariama Konvencijos dėl vaiko ir kitų šeimos narių išlaikymo išmokų išreikalavimo tarptautiniu mastu sudarymui. Šia Konvencija siekiama užtikrinti šeimos narių išlaikymo išmokų išreikalavimą tarptautiniu mastu, nustatant tikslius normatyvus dėl išlaikymo įpareigojimų pripažinimo ir įgyvendinimo ir laikantis standartizuotų administravimo procedūrų. Nors jau yra reglamentas, kuriuo sprendžiamos išlaikymo bylos, apimančios dvi ES valstybes nares, tuo atveju, kai byloje dalyvauja ne ES valstybės narės, šių garantijų nėra. Konvencija išplėstų mūsų vaikų teisės į šeimos paramą apsaugą, kai ieškinys susijęs su ne ES šalimi.

  Robert Dušek (S&D), raštu. – (CS) Tarybos sprendimo projektas dėl Europos bendrijos sudarytinos Konvencijos dėl vaiko ir kitų šeimos narių išlaikymo išmokų išreikalavimo tarptautiniu mastu pirmiausia ir svarbiausia yra priemonė, kuria siekiama apsaugoti vaikus bendroje ES sistemoje ir nustatyti tarptautinius reikalavimus ir taisykles pripažįstant ir vykdant juos išlaikymo įsipareigojimų tarp valstybių narių ir trečiosios šalies atvejais. Kadangi Bendrijai suteikti įgaliojimai teikti galiojančias konvencijas valstybėms narėms šioje srityje, procedūra yra sparti ir neabejotinai veiksmingesnė, negu ji būtų, jeigu panašios konvencijos būtų pasirašytos su trečiosiomis šalimis kiekvienai valstybei narei atskirai, ir aš visiškai pritariu savo balsu pranešimo projektui.

  Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos sudarytinos Konvencijos dėl vaiko ir kitų šeimos narių išlaikymo išmokų išreikalavimo tarptautiniu mastu. Patvirtinus šią Konvenciją būtų galima sukurti suderintas taisykles Bendrijos mastu trečiųjų šalių atžvilgiu, kurios pasirašys Konvenciją ir taps jos šalimis. Šios priemonės leistų geriau apsaugoti vaikus, nes didžioji dauguma išlaikymo išmokų pirmiausia skirta vaikams.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Europos Komisija ketina priimti Hagos konvenciją dėl vaiko ir kitų šeimos narių išlaikymo išmokų išreikalavimo tarptautiniu mastu, kuri būtų privaloma valstybėms narėms dėl to, kad ji bus sudaroma Bendrijos vardu. Komisija turi išorės kompetenciją patvirtinti Konvenciją.

Atsižvelgiant į tai, kad praktiniams klausimams, kurie susiję su lėšų vaiko išlaikymui išieškojimu tarptautiniu mastu trūksta konkrečių veiksmų, dabartinės Konvencijos patvirtinimas užtikrintų didesnį efektyvumą išreikalaujant tarptautiniu mastu šeimos narių išlaikymo išmokas, šitaip apsaugant vaikus, kuriems šios išmokos reikalingos. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad jos leistų užtikrinti didesnį teisinį apibrėžtumą, manau, kad svarbu pritarti esamai Konvencijai.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Šiuolaikinėje, teisingoje ir kultūriniu požiūriu išsivysčiusioje visuomenėje nekyla klausimų, kad turi būti užtikrinta tinkama ir sveika visų žmonių, ir ypač tų, kurie auga ir mokosi, tai yra, vaikų, mityba. Šiems ir jaunesniems vaikams visuomenė privalo užtikrinti būtiną paramą ir veiksmus siekiant užtikrinti kuo geresnį jų gebėjimų vystymą. Aprūpinimas maistu – pagrindinis ir nepaneigiamas žmonijos principas – yra svarbiausias veiksnys fiziniam vystymuisi ir proto ir pažinimo gebėjimų plėtrai. Atsižvelgiant į tai, kad ES veiksmų naudą turi pirmiausia pajusti piliečiai, norėčiau pabrėžti Europos institucijų iniciatyvos ir įgyvendinimo gebėjimus pagal šią Konvenciją, kuria peržengiamos sienos užtikrinant veiksmingą šeimos išmokų išreikalavimą. Taip pat būtina pabrėžti, kad sukurta galimybė plėsti pastangas norint sukurti bendrą teisinę erdvę abipusio teisinių sprendimų pripažinimo principo pagrindu.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Neturime abejonių dėl to, koks svarbus šios Konvencijos, kuri siūloma Jiří Maštálkos pranešimu, sudarymas ir dėl šios priežasties balsavome „už“. Minėta Konvencija apima užsienio institucijų sprendimų pripažinimo, lėšų perdavimo ir administracinio bendradarbiavimo klausimus, tarp jų daugelį praktinių klausimų, kurie gali turėti įtakos tam, kaip gali būti nagrinėjamos tarptautinės bylos.

Vis dėlto nesutinkame su tuo, kad Europos Sąjunga turėtų prisiimti išimtinę išorės kompetenciją šioje srityje. Mes dar mažiau pritariame tam, kad būtų nustatytas bet koks precedentas, kuris pagrįstų bet kokius apribojimus valstybių narių gebėjimui sudaryti sutartis, ypač dvišales, ne tik šioje, bet ir kitose srityse.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu. – (PL) Vis daugiau santuokų sudaroma tarp asmenų, kilusių iš skirtingų šalių ir kultūrų. Problemos, susijusios su ginčais, kylančiais dėl to, kad suyra tai, ką mes vadiname tarptautinėmis šeimomis, daugelį metų buvo dažna peticijų Europos Parlamentui tema. Suprasdamas rimtą problemų, kurias patiria vaikai, kilus konfliktams tokiose tarptautinėse šeimose, mastą 1987 m. Europos Parlamentas įsteigė tarpininko tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais pareigas. Konvencija dėl vaiko ir kitų šeimos narių išlaikymo išmokų išreikalavimo tarptautiniu mastu yra kitas Bendrijos žingsnis, siekiant užtikrinti tinkamą savo piliečių, ypač vaikų, apsaugą. Konvencija siekiama stiprinti Bendrijos teisės aktus išlaikymo įpareigojimų sprendimų pripažinimo ir vykdymo klausimais, ir stiprinti administracinį centrinių valdžios institucijų bendradarbiavimą nustatant suderintas taisykles Bendrijoje trečiųjų šalių, kurios dalyvauja Konvencijoje, atžvilgiu. Todėl Konvencijos įsigaliojimas užtikrins išlaikymo kreditoriams nuoseklią jų gyvenamosios šalies centrinės institucijos paramą siekiant išieškoti išlaikymo išmokas iš užsienio. Konvencija taip pat svarstoma daug praktinių klausimų, kurie gali turėti įtakos tam, kaip išieškomos išlaikymo išmokos: pavyzdžiui, kalbos reikalavimai, standartinės formos, informacijos mainai apie nacionalinius įstatymus ir naujų technologijų naudojimas siekiant sumažinti sąnaudas ir sutrumpinti terminus.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Vaiko ir kitų šeimos narių šlaikymo išmokų išreikalavimo veiksmingumo suderinimas ir tobulinimas tarptautiniu mastu yra labai svarbus, nes jis leidžia užtikrinti vaikų teises ir jų apsaugą, nes būtent vaikai sudaro didžiąją daugumą visų numatytų išmokų gavėjų dalį tėvų skyrybų atveju.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Vaikų išlaikymo išmokų mokėjimas yra vis didėjanti problema, net pačių valstybių narių viduje. Dažnai valstybė yra priversta įsikišti ir padėti išsireikalauti išlaikymo išlaidas. Estijoje net pradėtos skelbti tėvų, nevykdančių įsipareigojimų savo vaikams, pavardės internete, siekiant priversti aplaidžius tėvus susimokėti. Suprantama, tarpvalstybinis išlaikymo išmokų išsireikalavimas pagal teismo sprendimą yra gerokai sudėtingesnis. Dabar priėmus susitarimą lėšų susigrąžinimas bus lengvesnis, tačiau ES mano, kad jos galios siekia gerokai toliau, negu yra iš tikrųjų. Dėl šios priežasties nepritariau pranešimui.

Pranešimas: Kinga Göncz (A7-0049/2009)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už pranešimą dėl siūlomo sprendimo dėl Bendrijos programos „Progress“. Šiuo pranešimu pakeistas Komisijos pasiūlymas, kuriuo anksčiau pritarta tam, kad nauja mikrofinansų iniciatyva užimtumui skatinti – 100 milijonų EUR programa, sukurta kaip kovos su krize priemonė, kuria siekiama suteikti paramą netekusiems darbo žmonėms, skatinant jų verslumą – būtų finansuojama iš esamo programos „Progress“ biudžeto. Ši programa sukurta siekiant Europos Sąjungos tikslų užimtumo, socialinių reikalų ir vienodų galimybių srityje, kaip tai apibrėžiama Socialinėje darbotvarkėje ir prisidedant prie Lisabonos augimo ir užimtumo strategijos įgyvendinimo, ir jos įgyvendinimo lygis buvo labai geras (80 proc.). Šiuo metu, kai finansų ir ekonomikos krizė vis labiau virsta užimtumo ir socialine krize, pritardami Komisijos pasiūlymui, mes pasiųstume klaidingą signalą, nes programa „Progress“ skirta labiausiai pažeidžiamoms asmenų grupėms apsaugoti. Parlamento siūlymu, Tarybai įsipareigojus, numatyta, kad iš programos „Progress“ bus gauta 60 mln. EUR ir 40 mln. EUR – iš tų biudžeto dalių, kurios yra nepanaudotos. Kitais metais abiem programoms bus užtikrintas pakankamas finansavimas.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − (LT) Ekonominio ir finansinio nuosmukio pasekmes skaudžiausiai pajunta eiliniai ES piliečiai, todėl didžiausias šiandienos ES politikos uždavinys yra užkirsti kelią nedarbo didėjimui, kurti daugiau darbo vietų ir sudaryti palankias sąlygas ekonomikos atsinaujinimui. Krizė iš esmės pakeitė Europos darbo rinkas, todėl būtina užtikrinti reikiamas priemones, kad tiek darbuotojai, tiek ir įmonės galėtų lengviau prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Palaikau šį pranešimą, nes manau, kad būtina skirti papildomą finansavimą programai PROGRESS siekiant išlaikyti žmones darbo rinkoje ir suteikiant pagalbą smulkiajam verslui ir jo plėtrai.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Aš balsavau už šį pranešimą, nes tai yra puiki iniciatyva, kuri padės Europoje socialiai remtiniems žmonėms, įskaitant moteris ir jaunimą, praradusiems darbą ar sunkmečio metu neturintiems galimybių patekti į darbo rinką, gauti finansinę paramą ir skatinti jų verslumą. Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programa „Progress“ yra skirta labiausiai pažeidžiamoms asmenų grupėms, kuri padės jiems sukurti alternatyvias darbo vietas ir užtikrinti jų užimtumą, nes nedarbas pirmiausia paliečia labiausiai pažeidžiamus visuomenės asmenis.

Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentui trialogo metu pavyko susitarti su Taryba ir Komisija dėl šios programos tikslingo finansavimo ir įgyvendinimo. Norėčiau pabrėžti šios iniciatyvos svarbą, nes būtent šiuo metu, kai nedarbo lygis auga, tuo pačiu didėja pažeidžiamiausių asmenų socialinė atskirtis. Taigi, norėčiau pažymėti, kad sėkmingai ir veiksmingai įgyvendindami programą „Progress“, pasieksime ES numatytus socialinius prioritetus – kurti naujas darbo vietas ir didinti užimtumo lygį, suteikti daugiau galimybių patekti į darbo rinką bei tenkinti darbo rinkos reikmes.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Atsižvelgiant į ekonominės veiklos sulėtėjimą ir blogėjančią užimtumo padėtį, ypač tarp jaunimo, Europos Parlamentas ir Komisija sukūrė naują mikrofinansų skyrimo priemonę, pavadintą „Progress“. Demokratinio judėjimo EP narių veiksmais daugiausia dėmesio skirta tam, kad socialinėje ekonomikoje labai mažos įmonės įgytų geresnę finansavimo prieigą, ir galėtų teikti daugiau socialinių paslaugų pažeidžiamiems asmenims, kurie norėtų patys sukurti savo labai mažą įmonę. Kalbant apie priemonės finansavimą, EP Demokratinio judėjimo nariai pritarė naujos antraštės biudžete idėjai, kuria nebūtų sumažinta programa „Progress“, kuri leidžia finansuoti daug iniciatyvų, skatinant užimtumą.

Pagaliau pasiekta suderinto kompromiso tarp Komisijos, parlamentinių frakcijų ir Tarybos, kuriuo nustatytas mišrus finansavimas (60 milijonų EUR iš programos „Progress“ ir 40 milijonų EUR pagal naujas Europos biudžeto antraštes). Šios naujos priemonės įsigaliojimas yra žingnsis į priekį, kuriuo įrodomas Europos Sąjungos noras imtis konkrečių veiksmų atsižvelgiant į teisėtus socialinius jos piliečių rūpesčius ir įrodantis, kad esama Europos Parlamento noro aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procese. EP Demokratinio judėjimo nariai tam pritaria.

  Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už Kinga Göncz pranešimą, kuriuo nepritariama Komisijos pasiūlymui perskirti 100 milijonų EUR iš programos „Progress“ Europos mikrofinansų skyrimo priemonei. Finansų ir ekonomikos krizė šiuo metu vis labiau virsta užimtumo ir socialine krize, todėl pranešėja mano, kad paimant lėšas iš programos „Progress“ siunčiamas klaidingas signalas, nes ši programa skirta labiausiai pažeidžiamoms asmenų grupėms. Šiuo požiūriu turėtų būti pradėtos naujos konsultacijos ieškant priimtinesnio sprendimo, kuriuo būtų garantuojama, kad Europos mikrofinansų skyrimo priemonė leis pasiekti ja numatytų tikslų.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europai patiriant rimtą finansų ir ekonomikos krizę, kuri savo ruožtu sukėlė rimtą socialinę krizę ir didėjantį nedarbą visose valstybėse narėse, ES turėtų sukurti veiksmingus kovos su krize mechnanizmus ir taip pat padėti tiems, kurie dėl to labiausiai nukentėjo, pavyzdžiui, bedarbiams.

Dėl šios priežasties sukurta Europos mikrofinansų skyrimo priemonė, kuria ypač siekiama įveikti iššūkius, susijusius su darbo vietomis. Ši priemonė būtų finansuojama 100 milijonų EUR pagal jai skirtą antraštę 2010 m. biudžete.

Dėl to Komisijos pasiūlymu perskirti lėšas iš programos „Progress“, kuri skirta labiausiai pažeidžiamoms asmenų grupėms ir socialinės darbotvarkės įgyvendinimui kovojant su diskriminacija, socialine atskirtimi, nedarbu ir lyčių nelygybe, būtų pasiųstas klaidingas signalas, atsižvelgiant į dabartines prognozes.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Programa „Progress“ sukurta remti Europos Sąjungos tikslus užimtumo, socialinių reikalų ir vienodų galimybių srityje, kaip tai numatyta Socialinėje darbotarkėje, ir prisidėti prie Lisabonos augimo ir darbo vietų strategijos tikslų įgyvendinimo. Pritariu mikrofinansų skyrimo priemonei, kuria siekiama didinti užimtumą ir socialinę įtrauktį, kurią patvirtino Parlamentas. Vis dėlto neįmanoma sutikti su tuo, kad būtų sumažintas finansinis paketas, skirtas programai „Progress“. Iš pradžių naujos programos neturėtų būti finansuojamos programų, kurios jau įgyvendinamos, pagrindu. Reikėtų pastebėti, kad biudžeto požiūriu, kiekybiniai ir kokybiniai programos „Progress“, kuri įgyvendinama jau trečius metus, vertinimai buvo labai geri. Vidutinis programos įsipareigojimų ir mokėjimų įgyvendinimo lygis per dvejus su puse metų buvo daugiau kaip 80 proc. Ši dabartinė padėtis leido Biudžeto komitetui, sudarant 2010 m. biudžetą, paskelbti, kad jis pritaria tam, kad naujos finansų priemonės finansavimui būtų sukurtos dvi naujos su tuo susijusios biudžeto eilutės. Dėl šių priežasčių balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuria nepritariama Komisijos pasiūlymui pervesti 100 milijonų EUR iš programos „Progress“ mikrofinansų skyrimo priemonei.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes balsavome prieš šį pranešimą, nes, kaip ir ankstesniojo Kinga Göncz pranešimo dėl Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonės, dėl kurios mes balsavome praėjusių metų gruodžio mėn., atveju dauguma Parlamente neišlaikė savo žodžio ir pritarė sprendimui, kuriuo paimamos lėšos iš Bendrijos programos „Progress“.

Mes primename, kad dviem pranešimais, priimtais Užimtumo ir socialinių reikalų komitete, vadovaujantis ankstesniąja Europos Parlamento rezoliucija, nebuvo pritarta šios naujos priemonės finansavimui kitos, kuri jau yra sukurta ir veikianti, sąskaita.

Kaip alternatyva pasiūlyta sukurti naują biudžeto eilutę su savo lėšomis, kitaip tariant, skiriant jai „naujų“ lėšų. Mūsų politinės frakcijos pateikti pakeitimai taip pat atitiko šiuos principus, nors jiems, deja, nebuvo pritarta.

Kadangi socialinės sąlygos daugelyje valstybių narių blogėja, nepriimtina, kad lėšos būtų paimtos iš užimtumo ir socialinės įtraukties ir perduotos kitiems prioritetams, kurie nustatyti pastaruoju metu, net jei tai būtų ir mikrofinansavimas.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už mūsų kolegos Kinga Göncz pranešimą dėl svarbios mikrofinansų skyrimo priemonės, kuria siekiama skatinti darbo vietų kūrimą įmonėse, kuriose dirba mažiau kaip 10 žmonių, ir socialinę įtrauktį. Kalbant apie finansavimą, didžiausią kliūtį derybose su Taryba, mes galime džiaugtis 100 milijonų EUR finansų paketu per pastaruosius ketverius metus. Ekonominės krizės metu dar svarbiau remti veiksmus, skirtus visiems, kuriuos apima socialinė ekonomika, ir kuriems tradicinė kredito rinkos prieiga sunkiai prieinama. Atkurkime piliečių pasitikėjimą Europa, kuri ateitų jiems į pagalbą per verslo projektus, nepaisant jų pažeidžiamos padėties.

  Iosif Matula (PPE), raštu. – (RO) Europa programa „Progress“ tikslingai siekiama spręsti svarbiausias problemas, su kuriomis susiduria jos piliečiai, padedant didinti užimtumą, socialinę įtrauktį ir siekiant sukurti vienodas galimybes. Naujos mikrofinansų skyrimo priemonės įgyvendinimas yra naudinga iniciatyva ekonominės ir finansų krizės, kurią mes išgyvename, sąlygomis ir atsižvelgiant į poreikį sugrąžinti Europos valstybių narių ekonomiką į ekonomikos atsigavimo vėžes.

Būtent dėl šių priežasčių naujosios programos neturėtų būti finansuojamos mažinant esamų prioritetų finansavimą. Šiandien priimtu sprendimu iš dalies išspręstas didžiosios finansavimo dalies klausimas. Net jei tai nėra geriausias įmanomas sprendimas, balsavau už jį, nes mums itin svarbu turėti Europos mikrofinansų skyrimo priemonę. 100 milijonų EUR, plius galimi papildomi 20 milijonų EUR 2011–2013 m. būtų atskira kredito linija. Ši priemonė užtikrintų naudingą paramą bedarbiams ir pažeidžiamiems asmenims, kurie norėtų įsteigti arba plėsti labai mažas įmones.

Manau, Europos mikrofinansų skyrimo priemonė turi turėti dar didesnį biudžetą, kad ji būtų iš tikrųjų veiksminga, įgyvendinant užimtumo ir socialinės įtraukties tikslus.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Programa „Progress“ labai svarbi įgyvendinant socialinę darbotvarkę, teikiant paramą kovoje su diskriminacija, socialinei integracijai, užimtumui ir lyčių lygybei. Ši programa yra svarbi priemonė, ir jos įsipareigojimų ir mokėjimų įgyvendinimo lygis yra daugiau negu 80 proc. Vis dėlto nėra prasmės šiai programai skirtas lėšas perskirti kovai su naujomis nedarbo problemomis, kurios susijusios su ekonomikos krize ES ir visame pasaulyje. Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonė yra teigiamas žingsnis, tačiau to būtina siekti numatant atskirą finansavimą ir nepaimant lėšų, kurios yra skirtos programai „Progress“.

  Elisabeth Morin-Chartier (PPE), raštu. – (FR) Po keleto pasikeitimų nuomonėmis tarp Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos, neoficialus trišalis dialogas pastarosiomis dienomis leido pasiekti susitarimo dėl Europos mikrofinansų skyrimo priemonės finansavimo. Norėčiau pasveikinti visas šių derybų šalis, nes kuo skubiau bus priimtas sprendimas, tuo greičiau piliečiai galės naudotis Europos mikrofinansų skyrimo priemone. Šiandien pritariau tam, kad Europos mikrofinansų skyrimo priemonei būtų skirtas mišrus finansavimas, kuris iš viso sudaro 100 milijonų EUR: 60 milijonų perskirta iš „Progress“ ir 40 milijonų EUR iš maržos, esančios žemiau apatinių ribų. Šiuo susitarimu bus pasiekta, kad Europos piliečiai turės galimybę paimti paskolą, imdami mikrokreditą, pavyzdžiui, nupirkti akinius savo vaikams, kurie mokykloje negali skaityti, nes turi regėjimo problemų, jei įprastas bankas atsisako duoti jiems paskolą.

  Elisabeth Schroedter (Verts/ALE), raštu. − (DE) Kai kuriomis aplinkybėmis, mikrofinansavimas gali padėti žmonėms įsteigti įmonę ir rasti išeitį iš dabartinės krizės. Vis dėlto mano frakcija ir aš šiandien balsavome prieš 60 milijonų EUR perskyrimą mikrofinansų priemonei iš programos „Progresss“. Europos Socialinio fondo (ESF) reglamente numatyta galimybė skirti mikrofinansavimą. Bendri jo asignavimai 2007–2013 m. yra 76 milijardai EUR, ir viena didelė šios sumos dalis skirta mikrofinansavimui. ESF finansavimas taip pat numato mikrofinansavimą kartu su kitomis priemonėmis. Vis dėltoužuot visiškai panaudojus šias galimybes, dabar nustatyta nauja mikrofinansavimo skyrimo priemonė, pasižyminti didelėmis biurokratinėmis išlaidomis ir nykstamai menku biudžetu. Dar blogiau, planuojama, kad ši nauja priemonė bus finansuojama iš turinčios mažiausią biudžetą Europos skurdo programos „Progress“ (kuriai skirti bendri asignavimai yra 743 milijonai EUR). Įspūdis, kad šiai programai bus suteiktos naujos lėšos, kaip teigia jos šalininkai, yra klaidingas: iš tikrųjų lėšos perskiriamos iš paramos programų, skirtų socialiai nepalankioje padėtyje esančioms gyventojų grupėms.

Mes, žalieji, negalime pritarti tokiam rankų mitrumui, nes pinigai paimami iš pačių neturtingiausių, kad būtų sukurta nauja paskolų priemonė. Mums reikalinga ne naują antraštę turinti priemonė, finansuojama iš skurdo programos lėšų, bet drąsa nustatyti specifinį ES biudžetą šiam tikslui.

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (FR) Komisija nusprendė sukurti naują Europos mikrofinansų skyrimo priemonę darbo vietų kūrimui skatinti. Ši priemonė skirta padėti darbo netekusiems žmonėms vėl atsistoti ant kojų ir didinti verslo prieinamumą labiausiai nepalankioje padėtyje esančioms gyventojų grupėms Europoje, tarp jų jaunimui, atsižvelgiant į platesnį ekonomikos gaivinimo plano kontekstą. Visos institucijos turėtų skirti didesnį dėmesį skurdžiausiems darbuotojams. Ar darbas tikrai reiškia, kad žmogus neskursta? Ar darbo vietos arba socialinės išmokos pakankamai apsaugo nuo vienatvės arba pažeidžiamumo ir pagaliau iš to kylančios rezigancijos? Darbas iš tikrųjų integruoja asmenį į bendruomenę. Tačiau to nepakanka norint tapti piliečiu, kaip rodo patirtis. Šeimos, gyvenančios skurde, teigia mums, kad darbas yra daugiau negu tik pajamų šaltinis. Paprasta kurti programas bedarbiams, tačiau daug svarbiau padėti neturtingiausiems žmonėms ir tiems, kurie yra labiausiai atitrūkę nuo darbo rinkos. Štai kodėl aš džiaugiuosi tuo vaidmeniu, kurį suvaidino Ketvirtojo pasaulio Europos komiteto jungtinė grupė, keičiantis nuomonėmis tarp mūsų kolegų ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovų.

Pranešimas: Jeanine Hennis-Plasschaert (A7-0013/2010)

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − (LT) ES institucijos privalo veikti solidariai, siekdamos užtikrinti ES politikos nuoseklumą ir vientisumą bei užtikrinti mūsų piliečių teisių apsaugą. Diskusija dėl ES ir JAV susitarimo dėl duomenų perdavimo tęsiasi pakankamai ilgą laiką, ir institucijos yra gerai informuotos, kad Europos parlamentas nesutiks su tokiomis susitarimo sąlygomis, kurios pažeidžia asmens duomenų privatumą ir neužtikrina efektyvios duomenų apsaugos. Tarybos žingsnis pritarti susitarimui su JAV likus vienai dienai iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo parodė, kad kol kas pasitikėjimas tarp Bendrijos institucijų yra tik deklaracija. Europos parlamentas, kaip tiesiogiai piliečius atstovaujanti institucija, privalo dalyvauti derybose ir priimant sprendimus, tiesiogiai liečiančius mūsų piliečių pagrindines teises ir laisves. Taryba ir pati pripažįsta, kad esminiai susitarimo klausimai dėl duomenų perdavimo nėra tinkamai išspręsti, todėl, manau, kad turi būti pradėtos atviros ir išsamios derybos su visomis susijusiomis šalimis. Susitarimas su JAV yra reikalingas, tačiau jis neturi a pažeisti Europos teisinių reikalavimų dėl asmens duomenų apsaugos.

  Regina Bastos, Maria Da Graça Carvalho, Carlos Coelho, Mário David ir Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Balsuojame prieš laikiną susitarimą, nes jo sąlygos neatitinka Europos teisės aktų reikalavimų. Nepriimtina, kad Portugalijoje policija asmens banko duomenis gali gauti tik pagal orderį, o milijonai Europos asmens duomenų perduodama svarstyti ir analizuoti JAV policijai be jokios teismų kontrolės.

Pripažįstame transatlantinio bendradarbiavimo poreikį kovojant su tarptautiniu nusikalstamumu ir ypač terorizmu.

Pabrėžiame, kad šis bendradarbiavimas turėtų vykti abipusio pasitikėjimo pagrindu ir atsižvelgiant į abipusiškumo, proporcingumo ir pagarbos piliečių teisėms principus.

Nepritariame Tarybos elgesiui Europos Parlamento atžvilgiu, kuri nuslėpė informaciją ir pateikė savo sprendimą kaip fait accompli. Itin svarbu, kad tai nepasikartotų ateityje ir būtų griežtai laikomasi Lisabonos sutarties reikalavimų.

Pritarę blogai parengtam susitarimui ne tik turėsime devynis mėnesius juo vadovautis. Tai netinkamas pagrindas priimti ilgalaikį susitarimą ir milijonų asmens duomenų, kurie bus saugomi ilgus metus, perdavimui. Mes raginame Tarybą ir Komisiją priimti geresnį susitarimą, kuriuo būtų atsižvelgiama į Europos Parlamento rezoliucijas.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Nepritarimas SWIFT susitarimui turėtų būti svarbus signalas visai tarptautinei bendruomenei ir kitoms Europos Sąjungos institucijoms, su kuriomis nuo šiol turi konsultuotis ES teisės aktų leidėjai, priimant svarbiausius sprendimus, atsižvelgiant į įgaliojimus, kurie dabar numatyti pagal Lisabonos sutartį.

Po šiandienos balsavimo Strasbūre akivaizdu, kad EP nariai iš esmės neprieštarauja, kad būtų pasiektas Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl įtartinų lėšų pervedimo stebėjimo naudojant SWIFT sistemą. Spauda kitoje Atlanto pusėje gana greitai prabilo apie tai, kad balsavimas EP buvo balsavimas prieš susitarimą. EP nariai balsavo, kad galėtų apsaugoti ES piliečių ir įmonių asmens duomenis. Kova su terorizmu ir įtartinų banko pervedimų nustatymas kaip niekada anksčiau yra viena svarbiausių ES prioritetinių užduočių.

Europos Komisija turėtų skubiai persvarstyti SWIFT susitarimo sąlygas, kad jos atitiktų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos reikalavimus ir būtų įgyvendintos kiek galima greičiau. Rumunijos Vyriausybė drauge su kitomis nacionalinėmis vyriausybėmis pritarė, kad būtų pasirašytas susitarimas su JAV. Europos Parlamentas, kaip tiesiogiai Europos Sąjungos piliečių išrinkta institucija, įvykdė savo pareigą juos apsaugoti.

  Michael Cashman (S&D), raštu. − Balsavau už atidėjimą, nes manau, kad mums būtų daug naudingiau, jei būtų priimtas geresnis susitarimas, vykdant derybas su JAV 27 valstybių narių vardu. Dėl šių priežasčių balsavau už susitarimą, kad ir koks netobulas ir nepatenkinamas jis būtų, nes manau, kad juo siūloma galimybė pasiekti naują susitarimą iki 2010 m. pabaigos. Bet kokia nesėkmė derybose reikštų, kad mes galime prarasti galimybes pasiekti visišką susitarimą.

  Françoise Castex (S&D), raštu. – (FR) Džiaugiuosi balsavimo dėl šio susitarimo rezultatu, nes Tarybos pasiūlymo garantijos apsaugoti piliečių privatumą buvo nepatenkinamos. Piliečių laisvių apsauga yra pagrindinis reikalavimas, ir kova su terorizmu taip pat turėtų būti į tai atsižvelgiama. Balsuojant už Parlamento pasiūlymą dėl rezoliucijos norėjau dar kartą patvirtinti, kad laikinas susitarimas turėtų atitikti Lisabonos sutarties, ypač Pagrindinių teisių chartijos, kriterijus. Taip pat reikalauju, kad duomenys būtų renkami tik kovos su terorizmu tikslais ir kad Europos piliečiams būtų numatytos „tokios pačios gynybos teisės, procesinės garantijos ir tokia pati teisė kreiptis į teismą, kaip ir taikomos ES“. Džiaugiuosi šio balsavimo rezultatais, kurie rodo, kad Europos Parlamentas vykdo įsipareigojimus, numatytus jam pagal Lisabonos sutartį, ir gali atsispirti valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų spaudimui. Tai ženklas, kuris aiškiai parodo naują politinę pusiausvyrą, įsivyravusią Europos Sąjungoje.

  Νικόλαος Χουντής (GUE/NGL), γραπτώς. – Ψήφισα, όπως και η υπόλοιπη ευρωομάδα μου, υπέρ της Έκθεσης ώστε να μην συναινέσει το Ευρωπαϊκό Κοινοβούλιο στην καταπάτηση βασικών νομικά κατοχυρωμένων δικαιωμάτων σχετικά με τον σεβασμό των προσωπικών δεδομένων των Ευρωπαίων πολιτών. Η συμφωνία SWIFT σε καμία περίπτωση δεν βοηθάει στην πρόληψη ενάντια στην τρομοκρατία. Πρόκειται για μια συμφωνία που, σε θολό και μη ελέγξιμο πλαίσιο, θα παρέδιδε προσωπικά δεδομένα των Ευρωπαίων πολιτών στις Αρχές και τις μυστικές Υπηρεσίες των ΗΠΑ και σε όποιους άλλους αυτές επιθυμούν να τα δώσουν. Το δικαίωμα στην ασφάλεια δεν είναι σε καμία περίπτωση αντιπαραθετικό με το δικαίωμα στην ιδιωτικότητα και της προστασίας των προσωπικών δεδομένων. Η καταπολέμηση της Τρομοκρατίας δεν περνάει μέσα από τον Μεγάλο Αδελφό, την παραβίαση ατομικών και κοινωνικών δικαιωμάτων και ελευθεριών αλλά από την προώθηση της αλληλεγγύης, της ισότητας και του σεβασμού του διεθνούς δικαίου σε παγκόσμιο επίπεδο. Ως μέλος του Ευρωπαϊκού Κοινοβουλίου είχα την ευθύνη να διαφυλάξω τα συνταγματικά καθιερωμένα δικαιώματα των πολιτών της Ένωσης, που κάποιοι αφήνουν βορρά στις απαιτήσεις της Αμερικανικής Κυβέρνησης και της CIA στον υποτιθέμενο πόλεμό τους ενάντια στην τρομοκρατία.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. − Nuoširdžiai pritariu tam, kad šiandien nepritarta siūlomam Tarybos ir Komisijos susitarimui su JAV dėl duomenų perdavimo. Dabartinis ES ir JAV susitarimo tekstas nepasaugo ES piliečių ir įmonių teisių ir numato en masse visų asmens duomenų ir komercinės informacijos, esančios SWIFT sistemoje, perdavimą JAV, prieštaraujant ES teisės aktams. Europos Parlamentas nuo 2006 m. nuolat reiškė rūpestį Tarybai ir Komisijai, sudariusiems šį gėdingą susitarimą. Vis dėlto jos nusprendė nekreipti dėmesio į tai, ir sudaryti susitarimą iki įsigaliojant Lisabonos sutarčiai, kuri numato naujus įgaliojimus Europos Parlamentui. Iš tikrųjų Taryba paskubėjo pasirašyti susitarimą likus vos vienai dienai iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Lisabonos sutartis suteikia EP teisiškai įpareigojančią veto galią šių tarptautinių susitarimų atveju. Iki šiol šiame jautriame procese nebuvo numatyta jokio nacionalinio arba parlamentinio ES tikrinimo. Taip pat džiaugiuosi sprendimu, kurį priėmė Airijos parlamentinis jungtinis komitetas Europos klausimais atidžiau įvertinti šį pasiūlymą. Tai reiškia gerokai veiksmingesnį Europos teisinių pasiūlymų stebėjimą, o tai būtų naudinga mūsų piliečiams.

  Robert Dušek (S&D), raštu. – (CS) Terorizmo finansavimo sekimo programa (TFSP) turėtų suteikti veiksmingą paramą kovojant su tarptautiniu terorizmu, ji susijusi su konkrečiu siekiu stebėti teroristinės veiklos finansavimą. Europos piliečių duomenų perdavimas JAV yra neabejotinai ginčytinas ir prieštaringas sprendimas. Mums kelia rūpestį galimas netinkamas asmens duomenų panaudojimas, pavyzdžiui, organizuoto nusikalstamumo tikslais. Vis dėlto po EP narių peržiūros buvo užtikrinta pakankama duomenų perdavimo ir saugojimo apsauga. Atsižvelgiant į tai, kad susitarimas yra laikinas ir jo galiojimo laikas yra iki 2010 m. spalio mėn. 31 d., ir į tai, kad bus galima atsisakyti sudaryti tolesnius susitarimus, jei jo galiojimo metu bus nustatyti įvairūs neatitikimai, aš nusprendžiau, kad balsuosiu už ES ir JAV susitarimo projektą dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo.

  Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už Jeanine Hennis-Plasschaert pranešimą, nes, nepaisant susitarimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl terorizmo finansavimo prevencijos, jis atitinka naująją teisinę sistemą, nustatytą pagal Lisabonos sutartį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Tai svarbus klausimas, kuris garantuoja intensyvią diskusiją Europos Parlamente, kuriam turėtų būti suteikta visi reikalingi dokumentai, siekiant skubiai sudaryti ilgalaikį susitarimą, kuris būtų veiksmingesnis saugumo požiūriu, tačiau nekeltų pavojaus piliečių teisių apsaugai.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) SWIFT susitarimu JAV iždo departamentui leidžiama naudotis finansinių mokėjimų duomenimis, užtikrinant terorizmo ir jo finansavimo prevenciją ir kovą su juo. Vis dėlto ši paieška, atsižvelgiant į SWIFT sistemos techninius aspektus, negali apsiriboti tik specifiniais duomenimis apie asmenis, kurie įtariami dalyvavimu nuskalstamuose veiksmuose. Dėl to šia sistema perduodama išsami informacija apie visus mokėjimų pranešimus tam tikroje šalyje tam tikra data. Tai nekelia pavojaus Europos piliečių ir įmonių duomenų apsaugai, nes tinkamai atsižvelgiama į proporcingumo ir būtinumo principus.

Žinoma, kova su terorizmu apima tarptautinį teisinį bendradarbiavimą ir daugeliu atvejų asmens duomenų, pavyzdžiui, bankinės informacijos, perdavimą.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Pripažįstu laikino susitarimo dėl transatlantinio bendradarbiavimo kovojant su tarptautiniu nusikalstamumu ir ypač terorizmu būtinybę. Norėčiau pabrėžti, kad šis bendradarbiavimas turėtų būti vykdomas abipusio pasitikėjimo ir pagarbos piliečių teisėms pagrindu. Vis dėlto saugumas neturėtų būti iškeliamas virš kitų teisių, laisvių ir garantijų, o greičiau būti su jais suderinamas. Nepriimtina, kad Portugalijoje policija asmens banko duomenis gali gauti tik pagal orderį, o milijonai Europos asmens duomenų perduodama svarstyti ir analizuoti JAV policijai be jokios teismų kontrolės. Mes nepritariame Tarybos elgesiui Europos Parlamento atžvilgiu, nuslepiant informaciją ir pateikiant savo sprendimą kaip fait accompli. Būtina, kad tai ateityje nepasikartotų ir būtų griežtai laikomasi Lisabonos sutarties reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ką minėjau, balsuoju už rezoliuciją, kuria nepritariama susitarimui.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Džiaugiamės tuo, kad dauguma šiame Parlamente, apimanti ir mus, nepritarė ES ir Jungtinių Amerikos Vastijų vadinamajam SWIFT susitarimui.

Šios duomenų bazės ir jose esančių duomenų mainai ir jų prieiga, ar tai būtų JAV valdžios institucijos, ES agentūros ar valstybių narių valdžios institucijos, sukuria neapibrėžtumą ir sąlygas tam, kad gali susidaryti nekontroliuojama padėtis, kai valdžios institucijos galės veiksmingai kontroliuoti piliečius. Nusikaltėliai, įtariamieji ir visiškai nekalti asmenys – jie visi gali atsidurti panašioje padėtyje, ir nėra jokių garantijų, kad taip neatsitiks, kadangi šiuo procesu neužtikrinamos jokios veiksmingos garantijos.

Įgyvendinus šį susitarimą, būtų išsaugotos turinčios trūkumų priemonės, kuriomis būtų apribotos žmogaus teisės, vykdant vadinamąją kovą su terorizmu. Mes remiame kovą su nusikalstamumu ir įvairiomis jo formomis, tačiau to būtina siekti visų pirma daugiau dėmesio skiriant šių reiškinių kilmei ir jų prevencijai, o ne nustatant neapibrėžtas saugumo priemones, kurios pažeidžia viešąsias laisves ir pagrindines piliečių teises bei garantijas ir silpnina demokratiją, kurią mes turime.

Nepritariame tam, kad dėl saugumo būtų ribojama laisvė, nes dėl to mes galiausiai prarasime ir viena, ir kita. Atvirkščiai, mes pritariame saugesnei visuomenei, kurioje būtų daugiau demokratinių teisių ir laisvių.

  Christofer Fjellner ir Alf Svensson (PPE), raštu. – (SV) Mes balsavome už ES ir JAV susitarimą dėl SWIFT sistemoje esančių finansinių mokėjimų pranešimų duomenų perdavimo. Vis dėlto mes pasiūlėme, kad Parlamentas nepritartų sprendimui toliau stiprinti privatumo apsaugą. Deja, Parlamentas tam nepritarė. Laikinas susitarimas, dėl kurio balsavome, yra teisės aktas, kuriuo nustatoma pusiausvyra tarp dviejų tikslų: veiksmingos terorizmo kontrolės ir mūsų piliečių asmens privatumo apsaugos. Kovoje su terorizmu reikalingos veiksmingos priemonės, tačiau pirmiausia privalome užtikrinti, kad būtų tinkamai apsaugotos demokratinės teisės. Mums atrodo, kad tai dabar padaryta, tačiau mes norėtume, kad būtų nustatyta dar didesnė apsauga. Kadangi SWIFT perkelė dalį savo veiklos iš JAV, asmens privatumas buvo labai sustiprintas, pradėjus taikyti Europos asmens duomenų apsaugos standartus. Tolesnės ES ir JAV derybos dėl ilgalaikio susitarimo, kuriuo būtų nustatyta stipri garantija dėl duomenų apsaugos mūsų piliečiams drauge su veiksmingomis galimybėmis sekti ekonominį pasirengimą teroristiniams aktams, turėtų būti užbaigtos spalio mėn. Nors reikia dar daug nuveikti, kad būtų sustiprinta asmens duomenų apsauga, manome, kad jaučiamas padėties pagerėjimas, palyginti su padėtimi metų pradžioje, kai nebuvo jokio veiksmingo susitarimo, kuris leistų mums balsuoti norint sudaryti laikiną susitarimą, kad per artimiausius devynis mėnesius kova su terorizmu nebūtų susilpninta. Prieš pasiekdami glautinį susitarimą, reikalausime toliau stiprinti asmens duomenų apsaugą, kaip vieną būtinų jo patvirtinimo sąlygų.

  Robert Goebbels (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už tai, kad nebūtų pritarta ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų vadinamajam SWIFT susitarimui dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo. SWIFT susitarimas savo dabartine forma labai tolimas nuo to, ką galima laikyti tinkama pusiausvyra tarp poreikio kovoti su tarptautiniu terorizmu ir poreikio apsaugoti pagrindines teises. Nepriimtina, kad nefiltruoti milijonų visiškai nieko dėtų asmenų duomenys būtų perduodami JAV valdžios institucijoms. Nepriimtina, kad šie duomenys, kaip numato JAV įstatymai ir prieštaraujant ES teisės aktams, būtų saugomi iki 90 metų. Tinkama asmens duomenų ir privatumo apsauga, kuriai aš jau pritariau balsuojant du kartus dėl finansinių duomenų mainų, turėtų būti taip pat taikoma ir SWIFT susitarimui.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Aš tvirtai pritariu šiam pranešimui, kuriuo Europos Parlamentas aiškiai nepritaria SWIFT susitarimui, kuris pasirašytas pasinaudojus apgaule, neatsižvelgiant į Europos Parlamento, kurį Taryba ir Europos Komisija pasistengė eliminuoti derybose, poziciją. Atsižvelgiant į privatumo apsaugos principus ir šių duomenų perdavimo veiksmingumą kovoje su terorizmu, itin svarbu, kad derybos vyktų taip, kad būtų galima pasiekti aiškų susitarimą. Šis balsavimas svarbus patvirtinant Europos Parlamento vaidmenį atstovaujant Europos piliečių interesams ir šitaip pareiškiant savo valią rimtai ir veiksmingai ginti ir atstovauti jų teisėms ir pagrindinėms laisvėms, apsaugant jų privatumą ir kovojant su terorizmu.

  Monika Hohlmeier (PPE), raštu. − (DE) Mano sprendimas balsuoti prieš laikinąjį SWIFT susitarimą nėra sprendimas, nukreiptas prieš bendradarbiavimą su JAV kovojant su terorizmu. Visiškai sutinku su tuo, kad turėtų būti kuo skubiau priimtas naujas suderintas susitarimas, kuris įgalintų Europos ir JAV saugumo institucijas drauge bendradarbiauti ir nustatyti pinigų pervedimus, kurie gali būti siejami su teroristine veikla. Vis dėlto laikinasis susitarimas turi didelių trūkumų, tarp jų nepakankamas nuostatas dėl duomenų ištrynimo, skundo teisių ir informacijos prieigos bei tolesnio perdavimo trečiosioms šalims. Be to, iš Europos Sąjungos ir JAV partnerystės norėtųsi tikėtis, kad visa atsakomybė užtikrinant piliečių saugumą pagal terorizmo finansavimo sekimo programą (TFSP) nebus patikėta tik JAV, o būtų nustatytas laikotarpis, kol bus sukurta Europos TFSP, bendradarbiaujant su JAV pačioje Europos Sąjungoje.

Dėl šios priežasties, tikiuosi, artimiausioje ateityje derybose bus pasiektas susitarimas, kuris taps ilgalaikiu pagrindu bendrai kovoti su terorizmu visame pasaulyje, veiksmingai nustatant teroristinius tinklus ir finansinius mokėjimus, kuriuo būtų tinkamai atsižvelgiama į piliečių duomenų privatumo apsaugą.

  Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. – (RO) Nepritarimas laikinajam susitarimui dėl banko duomenų perdavimo Jungtinėms Valstijoms per SWIFT tinklą dėl veiksnių, susijusių su asmens duomenų apsaugos proporcingumu ir abipusiškumu nėra naujųjų Parlamento galių pagal Lisabonos sutartį demonstravimas, o politinis Europos signalas. Nepritardami šiam susitarimui ir balsuodami už Europos Parlamento rekomendaciją, parodėme, kad svarbus politinis sprendimas negali būti priimtas, jei jis pažeidžia Lisabonos sutarties ir ypač Pagrindinių teisių chartijos nuostatas. Kai bus pasirašytas naujasis susitarimas, šį kartą ilgalaikiu pagrindu, ir kai juo bus tinkamai užtikrinta Europos piliečių duomenų apsauga, Europos Parlamentas jam pritars. Kova su terorizmu ir toliau yra vienas pagrindinių iššūkių, kuriuos mes turime spręsti. Šiomis sąlygomis reikalingas naujas susitarimas, tačiau jis turėtų būti sudarytas siekiant užtikrinti tinkamą Europos piliečių apsaugą. Štai kodėl rengiant naująjį susitarimo projektą, Parlamentas turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį laikantis procedūros, kuria būtų visiškai laikomasi Sutarties raidės.

  Eija-Riitta Korhola (PPE), raštu. − Šiandien balsavau prieš SWIFT susitarimą dėl banko duomenų perdavimo JAV kovos su terorizmu tikslais. Šiuo susitarimu nepakankamai apsaugoti Europos žmonės; jame būtina numatyti geresnes duomenų apsaugos priemones. Pavyzdžiui, pagal šį susitarimą duomenims gauti nereikalingas išankstinis teismo sprendimas. Duomenų apsauga yra viena pagrindinių teisių. Pagarba žmogaus teisėms yra vienodai svarbi, ir jų apsauga yra svarbi mano darbo Parlamente sudedamoji dalis. Kartu aš manau, kad turime turėti priemonių, kurios padėtų kovoti su terorizmu bendradarbiaujant su JAV; vis dėlto to neturėtų būti siekiama pažeidžiant Pagrindinių teisių chartiją. Šis nepritarimas SWIFT susitarimui yra reikšmingas Europos Parlamento istorijoje. Juo siunčiama aiški žinia: Europos Parlamentas pasiryžęs naudoti jam suteiktas galias pagal Lisabonos sutartį demokratijos interesų labui, atstovaujant savo piliečiams ir apsaugant jų teises. Komisija būsimuoju susitarimu su JAV dėl duomenų perdavimo turėtų parodyti, kad pasiekta tinkamos pusiausvyros kovoje su terorizmu ir tinkamai atsižvelgiama į mūsų piliečių privatumo apsaugą.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. − (DE) Man nekyla jokių abejonių, kad būtina glaudi ir konstruktyvi Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų partnerystė, ypač kai kalbama apie kovą su terorizmu. Vis dėlto balsavau prieš laikinąjį SWIFT susitarimą, nes juo nepakankamai atysižvelgiama į pagrindinius duomenų apsaugos klausimus. Europos Parlamento nušalinimas nuo derybų pasirašant susitarimą taip pat buvo nepriimtinas ir sukėlė didelių problemų. Nors esu tikra, kad būtinas tarptautinis susitarimas, reguliujantis duomenų mainus, nepaisant to, piliečių laisvės ir pagrindinės teisės turi būti apsaugotos.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už SWIFT susitarimą, nes manau, kad duomenų mainai yra abipusiškai naudingi. Mūsų atitinkamos slaptosios tarnybos nurodė ne vieną atvejį, kai jie labai pravertė. Terorizmo pavojus yra tikras, jo negalima neigti, ir bandymai įvykdyti teroristinį aktą Detroite praėjusį mėnesį tai patvirtina. Todėl mes turėtume įrodyti savo atsakingumą. Tai yra abipusės paramos klausimas. Šis susitarimas neturėtų būti traktuojamas kaip vienašalis ES įsipareigojimas. Europos Sąjunga leis naudotis savo informacija, tačiau mainais JAV institucijos analizuos tuos duomenis, ko mes negalime šiuo metu Europoje, nes nėra Europos kovos su terorizmo finansavimu programos, kuri būtų lygiavertė TFSP. Šiuo susitarimu siekiama užtikrinti mūsų saugumą, ne tik saugumą JAV teritorijoje. Pagaliau tai yra tikrai tarptautinis susitarimas, kuris skiriasi nuo ankstesnių vienašalių įsipareigojimų. Garantijos yra teisiškai įpareigojančios, susitarimo taikymas turės būti vertinamas, ir jei ES mano, kad šių garantijų nėra laikomasi, susitarime yra numatyta aiški nuostata, kuri leis šalims jį nutraukti.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Klausimas, dėl kurio balsavome – susitarimo dėl finansinių mokėjimų pranešimų perdavimo sekimo programos atnaujinimas, kuris yra labai svarbus kovoje su terorizmu, kuris pastaruoju metu pasirinko Vakarų visuomenę savo išpuoliams. Jei rezoliucija būtų patvirtinta ir susitarimas būtų buvęs atmestas, teroristinės organizacijos būtų įgijusios laisvę veikti nekontroliuojamos, ir tai galėtų turėti rimtų paskemių. Įdomu, kad daugelis tų, kurie nepritarė susitarimui, nes jis neva pažeidžia asmens duomenų konfidencialumą, yra tie, kurie savo kilmės šalyse reikalauja atsisakyti bankinės paslapties ir paviešinti bankinius duomenis. Šiems žmonėms svarbu ne duomenų perdavimas, bet tai, kad jie bus perduoti JAV, kurios atžvilgiu jie negali paslėpti savo akivaizdaus priešiškumo. Dėl to savo balsu prieš šią rezoliuciją ir už šį susitarimą aš atsižvelgiau tik į labai konkrečias poreikio kovoti su terorizmu visomis priemonėmis aplinkybes ir į pagrindinį vaidmenį, kuris šioje kovoje tenka JAV.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Balsavau už Jeanine Hennis-Plasschaert pranešimą, norėdamas parodyti, kad nepritariu SWIFT susitarimui, kurį pasirašė 27 valstybės narės ir kuriuo siekiama perduoti finansinių mokėjimų pranešimų duomenis Jungtinėms Amerikos Valstijoms prisidengiant kova su terorizmu. Manau, kad Jungtinių Valstijų reikalavimas nepriimtinas ir kelia pavojų Europos piliečių laisvėms ir teisėms. Šiuo pasiūlymu konservatyviosios jėgos mėgino mus priversti atstovauti JAV interesams visiškai negalvojant apie mūsų piliečių saugumo ir privatumo apsaugą. Europos Parlamentas negali leisti, kad europiečių pilietinės teisės ir laisvės būtų pažeidžiamos prisidengiant kovos su terorizmu tikslais.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) ES leido JAV pernelyg ilgai su ja žaisti. Atėjo laikas, kai turėtume pagaliau užbaigti nuolatinį JAV mūsų piliečių teisių ir laisvių ir duomenų apsaugos pažeidinėjimą prisidengiant kovos su terorizmu tikslais. Finansinių mokėjimų pranešimų perdavimas užsienio valstybėms yra rimtas mūsų piliečių pagrindinių teisių pažeidimas, ypač jei duomenų gavėjas yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Milijonų banko asmens duomenų perdavimas prieštarauja Europos interesams.

Niekas nežino, kaip JAV slaptosios tarnybos ketina panaudoti gautus duomenis ir tai palieka atviras duris patiems įvairiausiems piktnaudžiavimams, net ekonominiam šnipinėjimui. Teiginys, kad Vašingtonas naudoja šiuos duomenis kovoje su terorizmu, yra ne kas kita, kaip pigi dūmų uždanga. Neturėdama kitos galimybės, kaip tik tarti „ne“ SWIFT susitarimui, ES turėtų įrodyti savo nepriklausomybę nuo JAV. Galiu tik nuoširdžiai pritarti Europos Parlamento ištartam „ne“ SWIFT susitarimui.

  Mariya Nedelcheva (PPE), raštu. – (FR) Balsavau prieš Europos Sąjungos Tarybos ir Jungtinių Amerikos Valstijų SWIFT susitarimą, nes manau, kad jo garantijos duomenų apsaugos požiūriu nepakankamos. Nekeldama klausimo dėl to, ar kova su terorizmu būtina, nes šiandien pavojus labai tikras, esu įsitikinusi, kad negalime užtikrinti Europos piliečių saugumo, kartu neužtikrindami visiškos jų asmens duomenų apsaugos.

Šiuo metu padėtis tokia, kad SWIFT susitarimo nuostatos tais atvejais, kai Jungtinės Valstijos gali perduoti Europos duomenis trečiosioms šalims, yra pernelyg neapibrėžtos. Turėtų būti nustatyta aiški nuostata, susijusi su šių duomenų perdavimu. Kalbant apie teisinę gynybą, atvirą piliečiams arba įmonėms, kurie mano, kad jų duomenys galėjo būti netinkamai apdoroti, 11 straipsnis yra aiškiai nepakankamas.

Šiuo straipsniu garantuojama duomenų apsauga, apdorojant juos Europos Sąjungoje, o kokia apsauga užtikrinama apdorojant Europos duomenis Jungtinėse Valstijose? Reikalingos derybos, kurios vyktų skaidriai ir demokratiškai, visiškai ir besąlygiškai pritariant Europos Parlamentui, kaip tai numatyta pagal Lisabonos sutartį šių tarptautinių susitarimų atvejais.

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) 2010 m. vasario 11 d. bus atmintina diena Europos Parlamentui: nariai, atstovaujantys plačiausiam politinių įsitikinimų spektrui ir didžiajai daliai valstybių narių balsavo už tai, kad nebūtų pritarta tam, kad Europos piliečių finansinių mokėjimų duomenys būtų peduodami JAV. Neaišku, kiek šis duomenų perdavimas būtų naudingas kovoje su terorizmu, be to, SWIFT susitarimu negarantuojamas Europos duomenų apsaugos standartų laikymasis. Priimdamas šį sprendimą, Europos Parlamentas, kaip institucija, atstovaujanti Europos piliečiams, įgijo didesnę įtaką ir pasitikėjimą ir nepasidavė JAV spaudimui. Jo atsakymas – aiškus „ne“ Europos piliečių teisių apribojimui prisidengiant kova su terorizmu. Nebūtina sakyti, kad aš taip pat pritariau tam, kad būtent dėl šių priežasčių nebūtų pritarta pranešimui.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už tai, kad nebūtų pritarta SWIFT susitarimui su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, nes jis kelia daugiau pavojaus Europos piliečių privatumui, negu yra tinkama kovos su terorizmu priemonė. Susitarimas, neseniai pasirašytas Europos Sąjungos ir JAV, yra Europos Parlamento nepaisymo pavyzdys, atsižvelgiant į tai, kad jis pasirašytas likus tik vienai dienai iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Šį kartą su Parlamentu nebuvo konsultuojamasi, o dabar tai daryti per vėlu. Nepritariau susitarimui, ir mes tikimės, kad Jungtinės Valstijos ir Taryba supras, kaip svarbu, kad Europos Parlamentas dalyvautų sprendimų priėmimo procese ES lygmeniu. Tvirtai tikiu, kad galima pasiekti geresnio susitarimo pirmininkaujant Ispanijai.

  Renate Sommer (PPE), raštu. − (DE) Balsavau už tai, kad būtų atidėtas balsavimas dėl SWIFT susitarimo. Atidėjus jį keturioms savaitėms, būtų buvę galima atverti kelią tolesnėms deryboms. Priimdami šį sprendimą, parodėme Komisijai, kad turime savo nuomonę; galėjome panaudoti šią galimybę spręsti pagrįstus mūsų piliečiams ir įmonėms rūpestį keliančius klausimus dėl jų duomenų apsaugos pagal laikinąjį susitarimą, kuris jau galioja. Pagaliau mūsų atsakomybė yra apsaugoti piliečių laisves ir pagrindines teises. Vis dėlto, nepritardami atidėjimui, šie rūmai praleido galimybę atsakingai pasinaudoti naujomis galiomis ir padidinti savo įtaką derybose. Kita vertus, visiškai neįmanoma, kad aš būčiau galėjęs balsuoti už SWIFT susitarimą. To nebūtų leidęs pakirstas pasitikėjimas JAV, kuri labai arogantiškai parodė savanaudišką mentalitetą, ir tas nesiskaitymas, kurį parodė Taryba Parlamento atžvilgiu.

Vis dėlto dabar turime siekti, kad būtų surengtos naujos derybos ir priimtas ilgalaikis susitarimas, dalyvaujant Europos Parlamentui, nesvarbu, kiek stipri yra mūsų transatlantinė draugystė. Šitokiu susitarimu turėtų būti siekiama atspindėti ES standartus, nes kontroliuojami duomenų mainai kovojant su tarptautiniu terorizmu atitinka ir Europos interesus.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Su įsitikinimu balsavau už pranešimą, ir man labai malonu, kad dauguma atsisakė paklusti stipriam politiniam spaudimui ir garsiai prabilo apie teisingumo ir saugumo politikos priemones. Siekiant išvengti to, kad toliau būtų perduodami milijonų Europos mokėjimų ir finansinių pranešimų duomenys Jungtinėms Valstijoms per SWIFT, Parlamentas parodė, kad jis rimtai vertina pagrindines teises, kurios numatytos pagal Lisabonos sutartį.

ES pirmininkaujanti valstybė narė ir Europos Komisija dabar turėtų paraginti priimti laikinąjį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir vėl grįžti prie derybų stalo, pasitelkus reikalavimus, nurodytus rezoliucija, kurią priėmė Europos Parlamentas 2009 m. rugsėjo mėn. Vis dėlto pirmiausia turėtų vykti atviros diskusijos dėl, viena vertus, santykių tarp saugumo politikos ir kovos su terorizmu ir, kita vertus, minimalių reikalavimų dėl pagrindinių piliečių teisių ir pagarbos šimtų milijonų piliečių privatumui. Man malonu, kad šantažas ir politinis spaudimas nepadėjo. Pagaliau būtų nesąmonė teigti, kad pagarba piliečių teisėms ir privatumui yra kliūtis kovojant su terorizmu. Mes, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas, esame pasirengę bendradarbiauti norėdami parengti veiksmingą, griežtą saugumo politiką, tačiau tokią, kuria būtų tinkamai atsižvelgta į konstitucines teises ir į kovą su nusikalstamumu ir terorizmu.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. − (PT) Kova su tarptautiniu nusikalstamumu, ypač transatlantinio bendradarbiavimo priemonėmis yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų. Vis dėlto šis bendradarbiavimas turėtų būti vykdomas abipusiškumo ir abipusio pasitikėjimo pagrindu. Laikinas Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo neužtikrina Europos piliečiams ir įmonėms tų pačių teisių ir garantijų pagal JAV įstatymus, kokios būtų užtikrintos ES teritorijoje. Duomenų perdavimo sistema neatsižvelgiama į pagrindinius Europos teisės aktų dėl duomenų apsaugos principus, ypač proporcingumo ir būtinumo principus. Susitarimu tiksliai nenumatoma, kad reikalavimams būtų būtinas teismų sprendimas arba būtų ribojamas jų saugojimo laikas, taip pat nepakankamai apibrėžiamos sąlygos bendrai naudojant duomenis su trečiosiomis šalimis. Taip pat apgailestauju dėl to, kad derybų metu Taryba praktiškai nesikeitė informacija su Parlamentu ir kad balsavimas dėl susitarimo įvyko po to, kai jis jau įsigaliojo. Dėl šių priežasčių ir dėl to, kad Europos piliečių teisės nusipelno tinkamos pagarbos, balsuoju už pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuriuo nepritariama SWIFT susitarimo sudarymui.

  Róża, Gräfin von Thun Und Hohenstein (PPE), raštu. – (PL) Pasak mano kolegų narių, Taryba suklydo, ignoruodama Europos Parlamentą derybų dėl susitarimo su JAV metu. Kalba, kurią pasakė mano frakcijos pirmininkas, Joseph Daul, nepadėjo. Po išsamių diskusijų jis paprašė kolegų narių atidėti balsavimą. Cecilia Malmström primygtinai reikalavo suteikti daugiau laiko naujajai Komisijai surinkti daugiau informacijos apie šį klausimą ir tolesnėms deryboms, ir Parlamentui išsamiau išnagrinėti šį klausimą. Suprantu, kokią didžiulę reikšmę turi duomenų apsauga, tačiau taip pat turėtume prisiminti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra mūsų pagrindinis partneris. Turime stiprinti abipusį pasitikėjimą ir kovoti su terorizmu, o mūsų piliečių saugumas yra mūsų bendra atsakomybė. Balsavau taip, kaip to reikalauja mano frakcijos pozicija – t. y. už balsavimo atidėjimą. Deja, mūsų pasiūlymui įgyvendinti pritrūko 15 balsų. Kiek man žinoma, 35 mūsų frakcijos nariai balsuojant nedalyvavo. Tai dar vienas įrodymas, kiek svarbus kiekvienas balsas. Toliau, vadovaujantis mano frakcijos pozicija, aš balsavau už susitarimą. Parlamentas nepritarė susitarimui, 378 nariams balsavus už, 196 – prieš, 31 susilaikius. Nesu patenkinta šiuo rezultatu, tačiau abejoju, ar galėsime greitai grįžti prie šio svarbaus klausimo.

  Ioannis A. Tsoukalas (PPE), raštu. − Nors aišku, kad siūlomomis taisyklėmis siekiama palengvinti kovą su nusikalstamumu skaitmeninėje erdvėje ir skaitmeniniu terorizmu, nuoroda į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) 8 straipsnį, taip pat atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo sprendimą C317/04, reiškia, kad bet koks teigiamas balsavimas šiuo klausimu būtų neteisėtas, nes kiekvienas Europos pilietis privalo paklusti bendroms Europos Sąjungoje galiojančioms taisyklėms ir ETT sprendimams.

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. − (DE) Balsavau už tai, kad nebūtų pritarta SWIFT susitarimui. Šis įvykis buvo labai svarbus tolesniam Europos demokratizavimo procesui ir stiprinant Parlamento demokratines teises pagal Lisabonos sutartį dėl duomenų apsaugos ir atskirų mūsų piliečių teisių. Norėčiau, kad mūsų darbe būtų daugiau tokių magiškų akimirkų, kaip ši.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0063/2010

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. − Pritariu šiam pasiūlymui dėl rezoliucijos, kuriuo raginama skubiai priimti direktyvą, kuria būtų įgyvendinamas Europos ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos (ELSPĮA) ir Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacijos (EVPPSF) pasirašytas Bendrasis susitarimas dėl su(si)žeidimų aštriais instrumentais prevencijos ligoninėse ir sveikatos priežiūros sektoriuje. Kasmet Europos Sąjungoje įvyksta daugiau kaip milijonas susižalojimų adatomis, kuriais gali būti peduodama kelianti pavojų gyvybei virusinė infekcija. Pastaruoju susitarimu ir jo straipsniu dėl minimalių standartų neužkertamas kelias būsimosioms nacionalinėms ir Bendrijos nuostatoms, kurios būtų palankesnės darbuotojams. Mano politinė frakcija Europos Parlamente daugelį metų reikalavo sugriežtinti Europos saugumo standartus sveikatos apsaugos sektoriuje ir toliau, kalbant apie bendrąjį susitarimą, būtina skubos tvarka priimti ir įgyvendinti direktyvą.

  Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, kadangi būtina stiprinti sveikatos priežiūros darbuotojų apsaugos teisės aktus. Deja, Europos Sąjungoje kasmet įvyksta daugiau kaip milijonas susižalojimų adatomis, kai užsikrečiama tokių ligų, kaip hepatitas B, hepatitas C, arba ŽIV (AIDS) virusais. Todėl valstybėse narėse esama skubaus poreikio priimti ir įgyvendinti Bendrąjį susitarimą dėl su(si)žeidimų aštriais instrumentais prevencijos ligoninėse ir sveikatos priežiūros sektoriuje.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Europos ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų asociacija (ELSPĮA) ir Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacija (EVPPSF) pasirašė Bendrąjį susitarimą dėl su(si)žeidimų aštriais instrumentais prevencijos ligoninėse ir sveikatos priežiūros sektoriuje.

Šiuo sprendimu siekiama nustatyti standartus ir taisykles, kurie leistų apsaugoti sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojus nuo susižalojimų aštriais įrankiais, kuriais gali būti perduodama 20 mirtinų ligų virusų ir kurie gali būti rimta visuomenės sveikatos problema.

Atsižvelgiant į šio Bendrojo susitarimo reikšmę sveikatos priežiūros sektoriaus sveikatos priežiūros darbuotojų sveikatai, Komisija turi užtikrinti jo įgyvendinimą ir skubiai priimti direktyvą, kuri leistų jį įgyvendinti.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Susižalojimai adatomis ir kitais aštriais medicinos instrumentais yra viena iš dažniausiai pasitaikančių ir pavojingiausių grėsmių Europos sveikatos priežiūros darbuotojams; turint omenyje, kad ligonių darbuotojams ir sveikatos priežiūros specialistams dažnai kyla grėsmė, kad nuo adatos dūrio ar su(si)žalojimo kitais aštriais instrumentais gali kilti infekcijos, kaip nurodoma priimtoje rezoliucijoje. Todėl būtina garantuoti kiek galima saugesnę ligoninių ir kitų vietų, kur teikiamos sveikatos paslaugos, darbo aplinką.

Dėl šių priežasčių pritarėme rezoliucijai, kuri remiasi Bendruoju susitarimu, kuriame savo ruožtu nustatytas straipsnis dėl minimalių saugumo standartų, neprieštaraujant esamoms ir būsimoms Bendrijos ir nacionalinėms nuostatoms, kurios būtų palankesnės darbuotojams. Valstybės narės ir (arba) jų socialiniai partneriai turi turėti galimybę ir būti skatinami priimti papildomų priemonių, kurios būtų palankesnės šios srities darbuotojams.

  David Martin (S&D), raštu. − Tvirtai pritariu Bendrajam susitarimui, kurio pavyko pasiekti Komisijai ir Europos socialiniams partneriams, atstovaujantiems sveikatos priežiūros sektoriui. Sveikatos darbuotojų apsauga nuo su(si)žalojimų ir galimas virusų perdavimas labai svarbus, ir man labai malonu, kad šis pasiūlymas sulaukė didelės paramos, ypač didelį darbą atlikus Stephen Hughes.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Darbuotojų sveikatos apsauga darbo vietoje yra klausimas, kuris reikalauja socialiai atsakingo požiūrio ir savo ruožtu apima visus šios srities atsakingus subjektus, tarp jų ir Europos Parlamentą. Bendrasis susitarimas, kuris šiandien sudarytas tarp Europos socialinių partnerių ligoninių ir sveikatos apsaugos sistemoje yra svarbus įnašas į darbuotojų sveikatos ir saugumo apsaugos stiprinimą ligoninių sektoriuje.

  Elisabeth Morin-Chartier (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, norėdama apsaugoti darbuotojus, dirbančius klinikose ir ligoninėse. Pernelyg daug ligoninių darbuotojų tampa infekcijų aukomis, susižaloję švirkštais ir aštriais instrumentais. Aš, kaip EP narė, jaučiu pareigą prisidėti, kad to būtų išvengta. Šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos taip pat raginama tobulinti sveikatos priežiūros darbuotojų, kurie susiduria su šiuo pavojumi, mokymo ir darbo sąlygas: visoje Europos Sąjungoje būtina naudoti saugius medicinos instrumentus, apsaugančius nuo susižeidimo aštriais medicininiais įrankiais. Vadovaudamasi socialiniais įsitikinimais ir gerai žinodama ligoninių aplinką, raginu skubiai priimti ir taikyti priemones, kurios apibrėžtos šiuame pasiūlyme dėl direktyvos.

  Evelyn Regner (S&D), raštu. − (DE) Balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos, nes esu socialinių partnerysčių susitarimų šalininkė. Pripažinti Europos socialiniai partneriai pasiekė susitarimą minėtu klausimu, ir aš raginu nedelsiant įtraukti šį susitarimą į taikytinus Europos teisės aktus, kad Taryba toliau galėtų nedelsiant priimti direktyvą.

  Derek Vaughan (S&D), raštu. − Tai buvo svarbus balsavimas, raginant priimti Europos direktyvą, kuria būtų siekiama užtikrinti darbuotojų, nukentėjusių nuo „adatos dūrių“ su(si)žalojimo ligoninėse, apsaugą. Būtina kuo skubiau imtis veiksmų, kurie padėtų apsaugoti sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojus nuo tokių mirtinų ligų kaip ŽIV/AIDS ir hepatitas su(si)žalojus panaudotomis adatomis. Su(si)žalojimai adatomis yra vienas dažniausių ir rimčiausių pavojų sveikatos darbuotojams visoje Europoje, nes jų Europos Sąjungoje kasmet įvyksta daugiau kaip milijonas. Tikiuosi, kad bus imtasi skubių veiksmų tobulinti darbuotojų, dirbančių su adatomis ir aštriais instrumentais, mokymą ir rengimą, kad būtų drastiškai sumažintas su(si)žalojimų atvejų skaičius ir ribojamas su tuo susijusių asmenų ir jų šeimos narių emocinis stresas. Be to, manau, kad saugesnių medicinos instrumentų naudojimas padėtų išvengti galimų sužeidimų tiems, kurie turi dirbti su adatomis kiekvieną dieną.