Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2010 m. vasario 24 d. - Briuselis

18. Pilietinės visuomenės ir tautinių mažumų padėtis Baltarusijoje (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimo dėl pilietinės visuomenės ir tautinių mažumų padėties Baltarusijoje.

  Diego López Garrido, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (ES) Ačiū, pone pirmininke, už suteiktą galimybę kalbėti šiuo klausimu, susijusiu su pilietinės visuomenės ir tautinių mažumų padėtimi Baltarusijoje.

Europos Sąjungai neabejotinai kelia didelį rūpestį tai, kad padėtis Baltarusijoje, ypač žmogaus teisių srityje, blogėja.

Baltarusijoje nėra saviraiškos, taip pat susirinkimų ir asociacijų laisvės, nuolat didinamas spaudimas žiniasklaidai, priimami įstatymai, kuriais ribojamas interneto naudojimas, bei imamasi veiksmų prieš opozicijos aktyvistus.

Savo pareiškime, paskelbtame praeitą mėnesį, vasario 16 d., Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai C. Ashton taip pat išreiškė rūpestį dėl lenkų tautinės mažumos padėties Baltarusijoje ir dėl šios mažumos narių suėmimų. Šis pareiškimas, kuriame pateikiama oficiali vyriausiosios įgaliotinės nuomonė, taip pat perduotas oficialiais diplomatiniais kanalais Baltarusijos valdžios institucijoms.

Pirmadienį sugebėjome aptarti ir nuodugniai apsvarstyti šį reikalą Užsienio reikalų ministrų tarybos posėdyje ir esu tikras, kad dėl šio klausimo ateityje dar bus diskutuojama. Beje, posėdyje kalbėjo Lenkijos ministras, kuris taip pat išreiškė rūpestį dėl lenkų mažumos padėtis. Jis mano, kad dėl sistemingo lenkų mažumos narių persekiojimo privalome reaguoti ir pareikšti savo poziciją. Taip pat reikėtų pasakyti, kad įvairios Europos Sąjungos institucijos, be jokios abejonės, labai susirūpinusios dėl tokios padėties ir ją tiesiogiai bei labai įdėmiai stebi.

Mano nuomone, turime perduoti Baltarusijos valdžiai, kad ji privalo laikytis ESBO prisiimtų įsipareigojimų gerbti žmogaus teises ir ginti mažumas, nes tai yra svarbus pagarbos žmogaus teisėms aspektas. Minėtame ES užsienio reikalų ministrų tarybos posėdyje ministrų aiškiai paprašyta atitinkamais kanalais ir atitinkamuose forumuose atkreipti Baltarusijos valdžios dėmesį į šią problemą.

Mano nuomone, ir Baltarusija, ir Europos Sąjunga bei visi europiečiai suinteresuoti, kad mums pavyktų padaryti poveikį ir sustabdyti šiuos veiksmus, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės ir mažumų teisės, o lenkų mažuma Baltarusijoje labai didelė. Taip pat svarbu, kad Baltarusija vystytųsi tinkama kryptimi, ir šiuo požiūriu visi Rytų partnerystės aspektai, įskaitant daugiašalį aspektą, suteikia galimybę daryti įtaką Baltarusijai.

  Kristalina Georgieva, Komisijos narė. – Pone pirmininke, remiu Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės pareiškimą, kuriame pateikiama labai aiški ir labai tvirta vyriausiosios įgaliotinės baronienės C. Ashton pozicija šiuo klausimu, ir taip pat reiškiu rūpestį dėl to, kad padėtis žmogaus teisių srityje ir pirmiausia lenkų mažumos padėtis Baltarusijoje blogėja.

Tenka labai apgailestauti, kad per pastaruosius kelerius metus Baltarusija nukrypo nuo demokratijos pažangos kelio, ir tai labai rimtas reikalas, tačiau turime palaikyti ryšį su Baltarusija ir laikyti bendravimo kanalus atvirus, kad ir kaip sunku tai būtų. Tai nebūtinai turi būti ryšiai tik vyriausybiniais kanalais – mes, žinoma, galime remtis Rytų partneryste ir ją pasitelkti – bet taip pat žmonių tarpusavio ryšiai. Būtent šie ryšiai gali atlikti svarbiausią vaidmenį bendraujant su Baltarusija, todėl turime skatinti studentų mainus, verslo galimybes ir kultūrinius mainus, kaip bendravimo su Baltarusijos žmonėmis pagrindą ir kaip būdą išlaikyti demokratijos pažangos Baltarusijoje galimybę.

Baigiant leiskite pasakyti, kad nepaisydama to, kad per pastaruosius dvejus metus Baltarusija nukrypo nuo demokratijos kelio, Komisija norėtų ir toliau palaikyti ryšius su Baltarusija ir siekti paspartinti Baltarusijoje teigiamus pokyčius, kurie leistų grįžti prie bendravimo, koks buvo užsimezgęs prieš dvejus metus.

  Gunnar Hökmark (PPE). – Pone pirmininke, dėkoju pirmininkaujančiai Ispanijai ir Komisijai už pareiškimą dėl šios padėties.

Manau, turime aiškiai suprasti vieną dalyką: tai, apie ką šiandien kalbame, nėra pavienis įvykis, o mažumų teisių ir asmeninių piliečių teisių nepripažįstančios diktatūros ir žiauraus režimo veiksmai. Būtent tai vyksta Baltarusijoje ir, manau, šis faktas turi būti mūsų diskusijų dėl dialogo su režimu atspirties tašku.

Dialogas turi būti abipusis. Rodydami, kad esame atviri, taip pat turime reikalauti iš Baltarusijos režimo įrodymų, kad šalyje iš tikrųjų vyksta pokyčiai ir vykdomos reformos, bet tokių įrodymų negavome. Norėčiau pasakyti ir primygtinai pabrėžti, kad tai nėra Lenkijos problema. Baltarusija yra Europos Sąjungos kaimynė ir Rytų partnerystės dalyvė. Taigi tai yra Europos problema ir savo veiksmais Baltarusijos režimas dabar pats atsiriboja nuo atviro dialogo ir bendradarbiavimo su Europos Sąjunga.

Pirmiausia turime labai principingai pareikalauti, kad būtų gerbiamos mažumų ir žmogaus teisės, padarytas galas policijos žiaurumui ir parodytas noras plėtoti konstruktyvų dialogą su Europos Sąjunga. Manau, turime tą aiškiai pasakyti Baltarusijos režimui. Mūsų dialogas turi būti dialogas dėl demokratijos ir žmogaus teisių ir, žinoma, turime kalbėti su pilietine visuomene, nes Baltarusija yra daug daugiau nei režimas. Tai žmonės, gyvenantys Baltarusijoje – studentai, vyrai ir moterys, visuomenė. Tai, ką pastaruoju metu matėme, mano nuomone, įrodo, kad dabar turime pradėti dialogą su pilietine visuomene siekdami sustiprinti laisvę ir demokratiją bei pagarbą žmogaus teisėms.

  Kristian Vigenin (S&D). – Pone pirmininke, leiskite išreikšti rūpestį Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos vardu dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje ir pirmiausia dėl pastarųjų įvykių, susijusių su Lenkų sąjunga. Taip pat norėtume išreikšti solidarumą su visais Baltarusijos piliečiais, negalinčiais naudotis pagrindinėmis pilietinėmis ir žmogaus teisėmis. Sunku patikėti, kad tokie dalykai dedasi XXI a. ir Europos šalyje. Manau, visi gali sutikti, kad tokia padėtis nepriimtina.

Vadinasi dabar turime atsakyti į pagrindinius klausimus: pirma, kokiu keliu norime matyti Baltarusiją einant, antra, kaip galėtume šalį šiuo keliu nukreipti. Manau, pirmuoju klausimu visi sutariame: norime matyti Baltarusiją einant demokratijos keliu. Norime matyti demokratiškai renkamas Baltarusijos valdžios institucijas – parlamentą, vyriausybę, savivaldybių administracijas ir vietos valdžios atstovus, norime matyti šias valdžios institucijas kuriant Baltarusijoje laisvą ir kūrybinę atmosferą ir, žinoma, norime matytį šalį artėjant prie ES.

Antrasis klausimas – kaip galėtume tą pasiekti. Europos Sąjunga pakeitė savo santykių su Baltarusija politiką pereidama nuo šalies atskirties prie bendravimo su ja ir ši politika, regis, duoda rezultatų. Žinoma, to nepakanka ir procesas nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi, be to, pastarųjų dviejų savaičių įvykiai parodė, kad turime labiau įsipareigoti.

Kaip delegacijos EURONEST pirmininkas ir delegacijos, kuri rytoj vyks į Baltarusiją, kad įvertintų padėtį vietoje, vadovas, galiu pasakyti, kad šioje srityje neturime bendros trijų pagrindinių institucijų – Tarybos, Komisijos ir Parlamento – strategijos. Mums reikia tokios strategijos, kad galėtume sustiprinti visų trijų institucijų pastangas, mums reikia politinio dialogo, mums reikia ne bendro pobūdžio rekomendacijų, o konkretaus Baltarusijai skirto veiksmų plano, kurio Baltarusija turėtų laikytis. Būtent tokiu keliu eidami turėtume plėtoti santykius su Baltarusija, nes vien ekonominio bendradarbiavimo ir Rytų partnerystės nepakanka.

  Gerben-Jan Gerbrandy (ALDE). – (NL) Aš taip pat manau, kad šio vakaro diskusijų tema yra labiau regioninis reikalas. Matėme, kad Ukrainoje prezidentu išrinktas V. Janukovičius, kuris akivaizdžiai linksta labiau prie Maskvos nei prie Briuselio. Negalime leisti, kad jis kitą savaitę čia atvyktų ir pūstų mums miglą į akis.

Mano nuomone, pastarieji įvykiai Baltarusijoje ir veiksmai, kurių A. Lukašenka drįso imtis lenkų mažumos šioje šalyje atžvilgiu, byloja apie tai, kad jis taip pat linksta labiau prie Maskvos nei prie Vakarų. Taip elgdamasis jis neabejotinai jautėsi galįs atimti iš ES valstybės narės mažumos narių jų pagrindines žmogaus teises. Kaip galėjo taip atsitikti? Tai, žinoma, pasekmė to, kad Europa atsuko nugarą savo rytinėms kaimynėms. Mes niekada nebuvome pakankamai atviri minčiai suteikti šių šalių piliečiams tikrą galimybę patekti į ES. Žinoma, privalome pasmerkti Baltarusijos valdžios elgesį su lenkų mažuma, bet taip pat turėtume šiek tiek sušvelninti savo politiką ir nustatyti ne tokį griežtą vizų režimą. Apsvarstykime savo energetikos politiką ir labiau priderinkime ją prie tokių šalių kaip Baltarusija ir Ukraina.

Mano prašymas toks: Europa vėl turi skirti daugiau dėmesio šioms šalims. Taip galėsime daryti daug didesnį poveikį jų vidaus politikos plėtotei nei tuo atveju, jeigu dabar pernelyg griežtai jas pasmerksime ir paliksime viską spręsti Maskvai.

  Heidi Hautala, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FI) Pone pirmininke, svarbi priežastis, lėmusi tai, kad šis klausimas dabar įtrauktas į darbotvarkę, be abejo, yra taikinga demonstracija, kurios metu buvo suimta keturiasdešimt Lenkų sąjungos narių. Tokį veiksmą, savaime aišku, smerkiame.

Kita priežastis, tapusi aktualia diskusijų tema, yra tai, apie ką jau kalbėjo kolega K. Vigenin: po labai ilgos pertraukos Parlamentas rytoj siunčia delegaciją į Minską, kuri ištirs padėtį vietoje. Viena iš keturių šios delegacijos šalių yra Žmogaus teisių pakomitetis, kuriam aš atstovauju.

Turime susirūpinti dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje. Šalyje yra problemų, susijusių su žodžio laisve, žiniasklaidos laisve bei susirinkimų ir asociacijų laisve.

Privalome primygtinai reikalauti, kad Baltarusija panaikintų mirties bausmę ir visais atžvilgiais pagerintų padėtį žmogaus teisių srityje, jeigu norime, kad Baltarusijos ir Europos Sąjungos santykiai plėtotųsi. Kaip ir kiti kolegos Parlamente, sutinku, kad pilietinė visuomenė šiame procese turės atlikti labai svarbų vaidmenį.

  Ryszard Czarnecki, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, nepriimti jokio sprendimo taip pat yra sprendimas. Kovo mėn. priimta Europos Parlamento rezoliucija būtina, bet dar būtiniau priimti rezoliuciją šiandien. Lenkų persekiojimas Baltarusijoje nėra tik lenkų reikalas, kaip pabrėžė prieš mane kalbėję kolegos, bet požymis, bylojantis apie požiūrį į europinius standartus, įskaitant standartus, susijusius su tautinėmis mažumomis.

Europa turėtų ištraukti Baltarusiją iš Rusijos įtakos sferos, bet taip pat ji turėtų reikalauti gerbti esmines Europos Sąjungos vertybes, kaip antai pilietines laisves, spaudos laisvę, tautinių ir religinių mažumų teisęs ir asociacijų teisę. Jeigu A. Lukašenka nesupranta Europos vertybių kalbos, neabejotinai supras sankcijų kalbą. Tačiau ne sankcijų, kurios pakenks Baltarusijos visuomenei – tokių sankcijų nenorime – o sankcijų, kurios padarys už lenkų ir demokratinės opozicijos diskriminavimą atsakingų politikų ir pareigūnų gyvenimą sunkesnį.

ES ir Baltarusijos santykiuose nėra pusiausvyros: Europos Sąjunga Minskui atveria duris, bet mainais už tai iš esmės nieko negauna. Ši vienos eismo krypties gatvė niekur neveda. Atėjo laikas imtis politinio pobūdžio sankcijų, nors ir laikinų, net jeigu dėl to EURONEST parlamentinėje asamblėjoje nebus Baltarusijos parlamento atstovų ir bus grįžta prie Minsko režimo pareigūnų, kuriems nebus leista patekti į Europos Sąjungos teritoriją, juodojo sąrašo.

  Kinga Gál (PPE). – Pone pirmininke, kaip viena iš Jungtinės tradicinių mažumų, tautinių bendruomenių ir kalbų grupės pirmininkių, griežtai smerkiu Baltarusijos valdžios veiksmus, nukreiptus prieš didžiausią lenkų mažumos organizaciją ir šios mažumos bendruomenės narius. Kaip šiandien girdėjome, daugiausia tai buvo pagyvenusio amžiaus žmonės.

Faktai akivaizdžiai rodo, kad pažeistos ne tik mažumų teisės, bet ir pagrindinės žmogaus teisės. Šie veiksmai įrodo nedemokratinį politinės sistemos pobūdį ir mes, tie EP nariai, kuriems teko patirti, kas yra komunistinis režimas, aiškiai atpažįstame metodus.

Nuo pat įsteigimo ši jungtinė grupė nuosekliai gina tautinių mažumų teises ir laiko bet kokį mažumų teisių pažeidimą nepriimtinu.

Prašome Komisijos, Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai imtis konkrečių žingsnių ir nusiųsti Baltarusijos Vyriausybei aiškią žinią, kad be įsipareigojimo gerbti žmogaus teises, įskaitant mažumų teises, leidimo plėtoti ES ir Baltarusijos santykius nenusimato.

Mažumų teisės sudaro žmogaus teisių dalį, todėl jos negali būti laikomos vidaus reikalu. Ši problema negali būti laikoma tik Lenkijos ir Baltarusijos vidaus reikalu. Tai ES reikalas, nes, kaip minėta, kalbama apie mūsų kaimynystės politiką, apie mūsų Rytų partnerystę. Taigi prašome Komisijos duoti Baltarusijai aiškią žinią ir imtis konkrečių žingsnių.

  Bogusław Liberadzki (S&D). – (PL) Pone pirmininke, dėkoju Tarybai ir Komisijai už tokią greitą reakciją. Tai tikrai labai puikus europinių standartų pavyzdys.

Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad jokio tautinio konflikto iš tikrųjų nėra. Tai nėra lenkų mažumos ir baltarusių ar baltarusių mažumos ir lenkų konfliktas. Tai tiesiog nepagarba žmogaus teisėms ir žodžio laisvės principams ir tautinių mažumų teisių pažeidimas. Taip galėjo atsitikti bet kuriai kitai mažumai. Kodėl taip atsitiko lenkų mažumai? Todėl, kad lenkų mažumos bendruomenė gausi, organizuota ir demokratiška, ir todėl, kad, be kitų dalykų, ji turi A. Milinkevičių, Europos Parlamento premijos laureatą. Taigi viskas prasidėjo mums dalyvaujant.

Norėčiau paklausti, ką turėtume daryti. Turėjau galimybę du kartus kalbėtis su A. Milinkevičiumi ir A. Borys. Štai ką jie pareiškė: esame lojalūs Baltarusijos piliečiai ir nenorime jokių ekonominių sankcijų, nenorime politinių sankcijų, bet norime Baltarusijos ir Europos Sąjungos suartėjimo, pusiausvyros ir bendradarbiavimo, priklausančio nuo šalies demokratizavimo proceso pažangos. Taip ir mes turėtume elgtis. Būtent todėl turėtume atsiverti Baltarusijos piliečiams, taip pat palengvinti jiems galimybę gauti vizas. Ar mokesčiai už vizas ir vizų politika apskritai reikalingi? Gerai, kad rytoj mūsų delegacija vyksta į Baltarusiją atlikti padėties tyrimo misiją. Tad palaukime šios misijos ataskaitos ir tik tada galėsime spręsti, kokių tolesnių veiksmų reikėtų imtis.

  Konrad Szymański (ECR). – (PL) Pone pirmininke, visiems mums buvo pažadėta, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Sąjungos užsienio politika bus daug veiksmingesnė. Netrukus paaiškėjo, kad mūsų vaidmuo Haityje buvo pavėluotas ir liko nepastebėtas, Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų aukščiausiojo lygio susitikimas nepavyko, o diplomatinis korpusas buvo steigiamas ES institucijų tarpusavio rietenų atmosferoje, kuri pakenkė šio korpuso kokybei. Šiandien turėjome dar vieną galimybę parodyti, kad Europos Sąjunga gali veikti. Deja, Taryba atidėjo sprendimą, o Parlamentas negeba reaguoti į akivaizdžius žmogaus teisių pažeidimus šalyje, kurios vaidmuo ES politikoje turėjo stiprėti.

Ponia K. Georgieva, galimybė plėtoti atvirų durų ir studentų mainų politiką Baltarusijos atžvilgiu žlugo, ji žlugo šiandien, tad nereikia kartoti tų pačių žodžių apie studentų mainus, kuriuos girdime jau penkerius metus. Tai pralaimėjimas, paveikęs Europos Sąjungos patikimumą. Europos Sąjunga šiandien yra silpna ir neapsisprendusi. Tą žino Vašingtonas, tą žino Maskva, tą žino ir Minskas, kurio reakcija į krizę Baltarusijoje neaiški.

  Jacek Protasiewicz, (PPE). – (PL) Pone pirmininke, esu Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Baltarusija pirmininkas ir man tenka dažnai bendrauti ne tik su opozicijos, pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, bet ir su oficialios valdžios atstovais. Iš jų girdžiu argumentus, kad Baltarusija turi teisę savo tempu pereiti prie tam tikrų tarptautinių standartų.

Teoriškai Europos Sąjunga neturėtų taikyti spaudimo šiai atsakingai ir suvereniai šaliai, nes atsakomybė už šalies viduje susiklosčiusią padėtį tenka jos valdžiai. Teoriškai galima būtų sutikti su tokia įvykių eiga, jei ne vienas faktas, kad pagal šiuos tarptautinius standartus, kuriuos Baltarusija pati priėmė prisijungdama prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, žmogaus teisės nėra traktuojamos kaip vidaus reikalas.

Nėra vidaus reikalas ir tai, kas pastaruoju metu atsitiko Baltarusijos vidury esančiame miestelyje Ivenece, kur valdžia pasitelkė policijos pajėgas – tokį jėgos naudojimą pavadinčiau piktnaudžiavimu – prieš pagyvenusių žmonių, pensininkų, grupę, vadovaujamą Teresos Sobol, kuri savo iniciatyva surinko daug lėšų, daugiausia iš užsienio. Šias lėšas ji panaudojo apleistam pastatui miestelio centre atnaujinti. Jos pastangomis šis pastatas tapo kunkuliuojančiu lenkų mažumos kultūrinės ir visuomeninės veiklos centru. Pas šiuos žmones buvo nusiųsta policija dar teismui nepriėmus sprendimo dėl šio pastato teisinės būsenos. Vėliau aktyvistų pakviestiems liudininkams buvo neleidžiama stoti prieš teismą ir duoti parodymus ir taip užtikrinti, kad teismo procesas būtų teisingas.

Tai nėra perėjimas prie tarptautinių standartų. Tai nutolimas nuo tarptautinių standartų, kurių Baltarusija pati įsipareigojo laikytis ir kuriuos ši šalis pažadėjo gerbti plėtodama dialogą su Europos Sąjunga. Todėl norėčiau pasakyti vieną dalyką: galime kalbėti apie sankcijas ir tam ateis laikas, tačiau dabar svarbiausia, kad šiuo metu svarstoma ekonominė pagalba būtų teikiama keliant sąlygą, kad Baltarusija atsisakytų tokios rūšies praktikos ir pradėtų šalyje tikrą liberalizavimo ir demokratizavimo procesą.

  Justas Vincas Paleckis (S&D). – (LT) Konfliktus ir nesusipratimus dėl lenkų mažumos organizacijų Baltarusijoje valdžios institucijos privalo šalinti tuoj pat ir demokratiškai, nenaudodamos jėgos ir prievartos. Kartu labai palaikyčiau gerbiamos Komisijos narės požiūrį, kad reikia tęsti bendradarbiavimą ir palaikyti žmonių ryšius. Rytoj į Baltarusiją vyksta pirmoji per daugelį metų oficiali Europos Parlamento delegacija. Tikimės atvirų diskusijų ir su opozicija, ir su valdžia. Parvežti iš Minsko įspūdžiai dėl minėto konflikto, taip pat dėl Baltarusijos dalyvavimo Euronesto parlamentinėje asamblėjoje galėtų pakreipti Europos Sąjungos santykius su Baltarusija geresne linkme. Dar svarbesnis lakmuso popierėlis, parodysiantis santykių perspektyvą − po dviejų mėnesių vyksiantys vietos rinkimai. Šį kartą tai neturėtų būti rinkimai be pasirinkimo, kai žiniasklaida pučia į vieną dūdą, o opozicija lieka be balso ir yra ignoruojama, kai po nekontroliuojamo balsų skaičiavimo pateikiama, kad beveik 100 proc. rinkėjų palaiko vieną politinę jėgą, ir kai galiausiai išeina taip, kad deputatai faktiškai skiriami, o ne renkami.

  Marek Henryk Migalski (ECR). – (PL) Pone pirmininke, Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos Europos Parlamente narys B. Liberadzki pradėjo savo kalbą pagyrimais Europos Sąjungos valdžios institucijoms už jų greitą reakciją. Būtent dėl jūsų frakcijos, pone B. Liberadzki, šiandien nepriimame rezoliucijos, taigi galimas dalykas, kad dėl to iš tikrųjų esate patenkintas. Tačiau jeigu K. Georgieva, kuri iš tikrųjų savo kasdieniame darbe sprendžia klausimus, susijusius su plėtra, šiandien informuoja mus apie tai, kas mums siūloma, na, tuomet nežinau, ką gali tai tenkinti. Galbūt jus, pone B. Liberadzki, galbūt jūsų frakciją, bet tikrai ne baltarusius ir ne tuos, kurie linki šiai tautai gera. Net jeigu pati Komisijos narė, K. Georgieva, kuriai skirta kalbėti penkias minutes, išnaudojo tik dvi minutes šio vertingo laiko, tai reiškia, kad ne tik tai, apie ką kalbėjote, ponia K. Georgieva, bet ir tai, kad nepasinaudojote galimybe garsiai pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu, nelabai gali tenkinti. Taigi raginu jus, ponia K. Georgieva, taip pat Europos Sąjungos valdžios institucijas pasinaudoti jūsų žinioje esamomis priemonėmis ir pasipriešinti žmogaus teisių pažeidimams. Kalbame ne tik apie lenkų kilmės piliečių teisių pažeidimus. Kalbame apie žmogaus teisių pažeidimus.

  Edit Bauer (PPE). – (HU) Tai, kas per pastarąsias kelias dienas įvyko Baltarusijoje, yra baisus politinės represijos prieš demokratinę opoziciją ir lenkų mažumą pavyzdys. Politinių oponentų įkalinimas ir mažumos atstovų bauginimas yra plačiai žinoma praktika, kurios griebiasi autoritariniai režimai. Aš, kaip Slovakijos pilietė ir mažumos atstovė, suprantu, kokioje padėtyje yra lenkų mažuma Baltarusijoje ir kokioje sunkioje padėtyje atsidūrė A. Borys. Elgesys su mažumomis kaip su priešais ir kaimyninės šalies įkaitais yra regresyvus politinis manevras, kurio politiniai vadovai įprastai griebiasi susidūrę su sunkumais. Tautinių mažumų persekiojimas – tai nedemokratinių režimų politinės praktikos dalis. Tačiau mažumų teisės, kaip patvirtinama Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje, yra neatsiejama visuotinių žmogaus teisių dalis. Taigi atvejai, kai pažeidžiamos tautinių mažumų teisės, kai šioms mažumoms priklausantys asmenys persekiojami, bauginami ir diskriminuojami, negali būti laikomi šalies vidaus reikalu. Todėl Baltarusijos ambasadoriaus Europos Parlamento nariams perduota grasinanti ir šantažuojanti Baltarusijos Vyriausybės žinia yra visiškai nepriimtina. Pone pirmininke, vienintelė žinia, kurią Europos Parlamentas gali pateikti Baltarusijos Vyriausybei, yra ta, kad jos represijos prieš demokratinę opoziciją ir tautinės mažumos atžvilgiu vykdoma grasinimų politika yra tiesiog nepriimtinos.

  Sławomir Witold Nitras (PPE). – (PL) Pone pirmininke, labai įdėmiai klausiausi Komisijos narės K. Georgievos kalbos ir norėčiau pasakyti, kad tikėjausi šiek tiek energingesnio elgesio. Įtariu, kad prieš dvi savaites, prieš šiuos įvykius, K. Georgievos pareiškimas būtų toks pats. Tai, žinoma, nepriimtina.

Tačiau dėl vieno dalyko pritariu, tik tikėčiausi konkrečių rezultatų ir šiek tiek skirtingų akcentų. Iš tikrųjų tie, kurie šiandien reikalauja sankcijų, kartais užmiršta, kad jau buvo bandyta jas taikyti, bet Baltarusijos politika tebėra lygiai tokia pati.

Šiandien neturime klabėti apie tai, kad ketiname remti Baltarusijos pilietinę visuomenę, nes tie, kurie šioje šalyje lankėsi, žino, kad pilietinė visuomenė, tiesą sakant, tik pradeda formuotis. Šiandien labiau tikėčiausi išgirsti iš Europos institucijų, kad valstybės įsipareigojimus piliečiams, kurie nėra vykdomi Baltarusijoje, apsiims įvykdyti Europos Sąjunga. Norėčiau tikėtis, kad mes padėsime šioje šalyje sukurti nepriklausomą žiniasklaidą, paremsime pirmąją televizijos stotį, kuri šalyje veikia ir kurią iki šiol, manau, finansavo dviejų Europos šalių vyriausybės. Puoselėju lūkesčius, kad sugebėsime suteikti daugybei Baltarusijos piliečių tikrų galimybių studijuoti Europoje, nes būtent jie ir sudaro pilietinę visuomenę.

  Mirosław Piotrowski (ECR). – (PL) Pone pirmininke, praeitą kadenciją Europos Parlamentas priėmė kelias rezoliucijas dėl Baltarusijos, kuriose EP, nuodugniai įvertinęs padėtį šalyje, ragino A. Lukašenkos režimą liautis pažeidinėti žmogaus teises.

Europos Sąjunga parodė gerą valią ir iš dalies panaikino Baltarusijos valdžios pareigūnams nustatytas vizų sankcijas. Nustebę ir sunerimę stebime pastaruoju metu Baltarusijos valdžios vykdomą agresyvią politiką tautinių mažumų ir ypač lenkų bendruomenės atžvilgiu. Šią politiką derėtų sieti su pasirengimu rinkimams, kurie Baltarusijoje vyks kitais metais.

Neteisėtas lenkų mažumos bendruomenei priklausančio turto konfiskavimas ir demonstratyvios represijos prieš opozicijos vadovus, kuriems, derėtų pabrėžti, Europos Parlamentas suteikė A. Sacharovo premiją, yra akivaizdus mūsų institucijos provokavimas. Mūsų rūmai ne tik turėtų sureaguoti tradiciškai ir priimti rezoliucija, bet ir imtis konkrečių veiksmų siekdami sudrausminti Baltarusijos valdžią bei prašyti C. Ashton, kad, remiantis Lisabonos sutarties 33 straipsniu, būtų paskirtas ypatingasis įgaliotinis žmogaus teisių padėčiai Baltarusijoje stebėti.

  Krzysztof Lisek (PPE). – (PL) Pone pirmininke, ponia K. Georgieva, labai gerai, kad kalbame Baltarusijos klausimu čia, Europos Parlamente, bet vien žodžių nepakanka. Šiandien Europos Sąjunga – būtent to tikiuosi iš Europos Komisijos – turėtų parengti demokratinės opozicijos, pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir laisvos žiniasklaidos rėmimo strateginį planą. Šiandien kalbame apie tokius dalykus kaip demokratija ir žmogaus teisės, kuriuos mes kartais priimame kaip savaime suprantamus ir kuriais grindžiama Europa. Baltarusijos visuomenė – tai daugiausia žmonės, kurie gali tik svajoti apie tokias vertybes. Todėl tikimės, kad Europos Komisija parengs strateginį planą, kad padėtų pilietinei visuomenei.

  Diego López Garrido, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (ES) Pone pirmininke, išklausęs šių kalbų galiu tik pritarti Baltarusijoje vykstančių žmogaus teisių pažeidimų smerkimui. Šiuo konkrečiu atveju šie pažeidimai veikia tautinę mažumą, šioje šalyje gyvenančią lenkų bendruomenę, todėl jie taip pat veikia Europos Sąjungą, ir ne tik dėl to, kad jie susiję su tautine mažuma, turinčia tautinės kilmės ryšį su viena iš Europos Sąjungos valstybių narių, bet ir dėl to, kad šiuo atveju kalbame apie šiurkščius tautinių mažumų atstovų žmogaus teisių pažeidimus, todėl mūsų požiūris būtų lygiai toks pats, jei tai būtų ne lenkų, o bet kokia kita tautinė mažuma.

Kalbame apie žmogaus teisių, kurios, kaip minėta, yra visuotinės, pažeidimus, taigi tai nėra klausimas, dėl kurio griežtai reikalaujama Europos Sąjungos reakcijos tik todėl, kad šiuo atveju pažeidžiamos lenkų mažumos teisės. Kalbėtume lygiai taip pat, jeigu tai būtų kita tautinė mažuma, nes žmogaus teisės nedalomos ir visuotinės.

Norėčiau pasakyti, kad jeigu režimas daro klaidų ir pažeidžia žmogaus teises, tai nereiškia, kad už tai turėtume bausti šios šalies piliečius.

Todėl manome, kad Baltarusijai svarbu būti Rytų partnerystės dalyvei. Tai, ką K. Georgieva kalbėjo mums apie žmonių tarpusavio santykius, taip pat svarbu. Visa tai svarbu ir, žinoma, ne mažiau svarbu, kaip daugelis iš jūsų minėjo, nuolat, aiškiai ir tiesiogiai reikšti Baltarusijos valdžiai mūsų visapusiškai kritišką ir smerkiamą požiūrį į žmogaus teisių pažeidimus.

Beje, būtent tai vyriausioji įgaliotinė C. Ashton yra tvirtai apsisprendusi daryti, nes ji šį reikalą kontroliuoja glaudžiai bendradarbiaudama su EP Pirmininku J. Buzeku, kuris šiuo metu pirmininkauja posėdžiui. C. Ashton taip pat ketina pasinaudoti proga dalyvauti artėjančioje V. Janukovičiaus inauguracijos ceremonijoje, kad aptartų šį klausimą su A. Lukašenka, kuris, manoma, į ją taip pat atvyks. Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų taryba šį klausimą toliau svarstys, nes tai labai rimtas reikalas. Todėl džiaugiuosi, kad šiandien turėjome galimybę tiesiogiai aptarti šią problemą Parlamente, šiuose rūmuose.

  Kristalina Georgieva, Komisijos narė. – Pone pirmininke, leiskite pirmiausia padėkoti EP nariams už diskusiją ir pateikti savo mintis keturiais klausimais.

Pirma, pagarba žmogaus teisėms besąlygiškai yra Europos Sąjungos išorės santykių kertinis akmuo bei pagrindas, kuriuo grindžiami mūsų ryšiai su visomis šalimis, įskaitant Baltarusiją.

Antra, padėtis demokratijos srityje Baltarusijoje pastaruoju metu, deja, labai suprastėjo, bet šis neigiamas procesas neprasidėjo prieš savaitę. Padėtis pradėjo blogėti apie 2009 m. vidurį ir dėl to ES Ministrų Taryba 2009 m. lapkričio mėn. paprašė Komisijos pasiūlyti vadinamąjį bendrą laikinąjį reformų, kurias Baltarusija turės įgyvendinti, rėmimo planą. Komisijos tarnybos parengė tokio bendro laikinojo reformų rėmimo plano projektą. Dabar jį turi vyriausioji įgaliotinė ir ji neabejotinai atsižvelgs į Parlamento tyrimo misijos, kuri prasidės rytoj, išvadas.

Trečia, bendro laikinojo plano rengimas bus baigtas po to, kai vyriausioji įgaliotinė gaus minėtos tyrimo misijos išvadas ir pateiks Komisijos tarnyboms savo galutinę nuomonę.

Dabar leiskite pereiti prie ketvirtojo, paskutinio klausimo. Antroje devintojo dešimtmečio pusėje buvusioje Sovietų Sąjungoje prasidėjo pertvarka ir pirmą kartą daugeliui, įskaitant mane, atsirado galimybė varžytis dėl teisės studijuoti ar dirbti užsienyje pagal mainų programas. Mano atveju ši galimybė atvedė mane į Londono ekonomikos mokyklą. Studijos šioje mokykloje iš esmės pakeitė mano profesinį gyvenimą. Taip aš neabejotinai tapau daug naudingesnė savo šaliai.

Tvirtai tikiu, kad būtent atverdami demokratinius kanalus nuo priespaudos režimų kenčiančioms šalims, mes, europiečiai, galime padėti joms, todėl pabrėžiau ir šią mintį norėčiau pakartoti, kad būtina skatinti žmonių tarpusavio ryšius ir remti verslą. Tai svarbu ir naudinga nepaisant didelių sunkumų ir labai netinkamos nepagarbos mažumų teisėms, kurią mes smerkiame, nes toliau palaikydami ryšius su Baltarusija atversime šios šalies gyventojams galimybę pasukti keliu į laisvą pasaulį ir susijungti su Europos Sąjunga. Todėl norėčiau pakartoti raginimą palaikyti tokius ryšius su Baltarusija.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks kitą mėnesinę sesiją.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Baltarusijos Respublika yra viena iš Europos valstybių, kuriai dalyvavimas Europos Sąjungos Rytų partnerystėje yra svarbus žingsnis plėtojant dvišalius santykius su ES, taip pat su kiekviena ES valstybe nare. Vertinant šią partnerystę kaip teigiamą priemonę, padedančią skatinti pokyčius Baltarusijos Respublikoje, būtina taip pat atsižvelgti į šios šalies pilietinės visuomenės vietą šiame mechanizme, nes pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį kuriant teisinę valstybę. Pilietinė visuomenė padeda išlaikyti partnerystės mechanizmo skaidrumą ir taip prisideda prie Baltarusijos ir ES bendradarbiavimo stiprinimo. Be to, pilietinei visuomenei turi būti užtikrinta teisė dalyvauti visuose svarbiuose partnerystės veiklos procesuose (programose, komitetuose ir pan.), taip pat viešos šių procesų kontrolės veikloje. Baltarusijos pilietinei visuomenei turi būti suteikta galimybė dalyvauti rengiant visuomeninę darbotvarkę, kurią įgyvendindama Baltarusija eis socialinės, ekonominės ir demokratinės pažangos keliu. Būtent todėl dažni susitikimai su pilietinės visuomenės ir Vyriausybės atstovais turi būti skatinami.

  Filip Kaczmarek (PPE), raštu. – (PL) Represijos, kurių pastaruoju metu imtasi prieš lenkų mažumos Baltarusijoje aktyvistus, yra tik viena daug platesnės problemos dalis. Baltarusijos valdžia netoleruoja jokios nepriklausomybės. Ji nenori pilietinės visuomenės ir nepriima šios sąvokos. Bet kokia nepriklausomybės apraiška vertinama kaip politinė opozicija. Todėl tai nėra vidaus konfliktas nevyriausybinėje organizacijoje, nėra tai ir lenkų ir baltarusių konfliktas. Tai veikiau nuolatinių Baltarusijos valdžios pastangų užkirsti kelią visuomenės liberalizavimui ir demokratizavimui apraiška. Gaila, kad Lenkijoje yra politinių jėgų, kurios pasinaudojusios susiklosčiusia padėtimi siekia savo konkrečių tikslų ir manipuliuodamos įvykiais Baltarusijoje bando diskredituoti Lenkijos Vyriausybės politiką. Taip besielgiantys politikai neabejotinai nesupranta, kad daro būtent tai, ko tikisi A. Lukašenka. Jam naudinga, kad viešoji nuomonė Lenkijoje ir Europoje pasidalytų į priešiškas stovyklas. Baltarusijos atžvilgiu vykdomos Lenkijos ir Europos politikos nepripažinimas yra piktnaudžiavimas, kenkiantis bendroms pastangoms siekti Baltarusijoje laisvės ir demokratijos. Labai dėkoju.