Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2528(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B7-0123/2010

Debatai :

PV 24/02/2010 - 16
CRE 24/02/2010 - 16

Balsavimas :

PV 25/02/2010 - 7.3
CRE 25/02/2010 - 7.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0036

Posėdžio stenograma
Ketvirtadienis, 2010 m. vasario 25 d. - Briuselis Tekstas OL

9. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo.

 
  
MPphoto
 

  Zoltán Balczó (NI). – Pone pirmininke, ar galiu paprašyti dviejų minučių pertraukos, kol žmonės eina iš salės? Arba minutės pertraukos?

 
  
 

Pranešimas: Adina-Ioana Vălean (A7-0016/2010)

 
  
MPphoto
 

  Zoltán Balczó (NI). (HU) Reglamento tikslas teigiamas: surinkti informaciją iš valstybių narių apie energetikos infrastruktūrą, susisteminti ją ir padaryti ją Bendrijos lygmeniu prieinamą ūkio subjektams. Taip šiuo reglamentu kišamasi į rinkos veikimą, tačiau visai teisingai. Nepaisant to, Parlamentas priėmė šiam tikslui visiškai priešingą iniciatyvą ir netgi laiko tai politiniu reglamento tikslu. Cituoju: „Visos Bendrijos lygmenyje pasiūlytos ar vykdomos priemonės turėtų būti neutralios ir jomis neturėtų būti kišamasi į rinkos funkcionavimą“. Dauguma posėdžiaujančiųjų šiame Parlamente nieko nepasimokė iš pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės. Parlamentas toliau propaguoja neoliberalias dogmas ir netgi šioje strateginėje srityje pasitiki rinkos savireguliavimu. Tai nepriimtina, todėl balsavau prieš šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE). (DE) Pone pirmininke, veikianti infrastruktūra Europos Sąjungoje yra lemiamas normalaus gerovės kilimo veiksnys. Kartu su maisto saugos ir bendrąja užsienio ir saugumo politika energetikos politika atlieka itin svarbų vaidmenį. Vien dėl šios priežasties būtina, kad Europos Parlamentas ne tik dalyvautų šiose diskusijose, bet ir turėtų bendro sprendimo teisę. Todėl raginu Komisiją nutraukti savo blokados politiką ir suteikti Parlamentui bendro sprendimo teisę.

 
  
MPphoto
 

  Ryszard Czarnecki (ECR). (PL) Pone pirmininke, kalbėsiu labai trumpai. Visa esmė gana teisinga. Man labiausiai patinka, kad pabrėžiamas ekologinis aspektas. Jei jau apie tai kalbame, kalbėkime nuosekliai. Būtent ekologiniai ir aplinkosaugos sumetimai buvo svarbūs faktiniai argumentai, kuriais buvo grindžiamas pasipriešinimas Šiaurės dujotiekio idėjai. Šie labai pateisinami, praktiniai ir moksliškai pagrįsti argumentai buvo atmesti, nes nugalėjo politinės priežastys. Manau, kad remdami šį projektą, turėtume prisiminti, kad politikoje neturime būti veidmainiai. Šiaurės dujotiekio atveju tai pamiršo daugelis Europos Sąjungos valstybių narių ir daugelis frakcijų.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška (EFD). (SK) 2009 m. pradžioje buvo aišku, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės negali padėti viena kitai, kai sutrinka elektros arba dujų tiekimas. Buvo akivaizdu, kad vakarų ir rytų elektros tinklai tarpusavyje nesusieti, jų parametrai skirtingi ir nesuderinami.

Todėl gerai, kad valstybės ir tinklų operatoriai suteiks būtinąją informaciją apie savo energijos tiekimo pajėgumus Europos Komisijai, kuri tada galės įvertinti tinklų ir ES energetinio saugumo politikos trūkumus ir galės informuoti konkrečias šalis apie rezervinius jų energetikos sistemų pajėgumus. Šiuo požiūriu manau, kad turėtume remti Tarybos ir Komisijos iniciatyvą dėl informacijos apie energetiką teikimo ir rinkimo Europos Sąjungos labui.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0116/2010

 
  
MPphoto
 

  Viktor Uspaskich (ALDE). - (LT) Ypatingai noriu pabrėžti savo palaikymą Ukrainai dėl demokratiškai vykusių rinkimų bei suteiktą žmonėms galimybę išreikšti savo laisvą valią. Gerai pažinodamas Ukrainą matau, kad ne tik valdžia, bet ir pati visuomenė aktyviai stoja į demokratijos kelią ir kuria demokratinius institutus. Taip pat dedu viltį, kad šitie rinkimai dar labiau suartins Ukrainą su Europos Sąjunga, o gal net ir paklos tvirtesnį tiltą Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavime. Ir labai džiaugiuosi tuo, kad gal būt net postsovietinė šalis greičiau įsitrauks į bevizį režimą su Europos Sąjungos zona.

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Kalinowski (PPE). (PL) Pone pirmininke, rezoliucijoje dėl padėties Ukrainoje pasiekta pusiausvyra ir pateikiamas objektyvus tikrovės vaizdas. Telieka palinkėti Ukrainai sėkmės įveikiant ekonomines problemas ir labai gilų visuomenės pasidalijimą dėl geopolitinės Ukrainos ateities.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į kadenciją baigiančio prezidento V. Juščenkos sprendimą nacionalinio Ukrainos didvyrio vardą suteikti Stefanui Banderai ir dekretą, kuriuo pripažįstamos dvi nacionalistų organizacijos, Ukrainos nacionalistų organizacija ir Ukrainos sukilėlių armija, kaip kovos už Ukrainos nepriklausomybę dalyvės. Ir Stefanas Bandera, ir šios dvi organizacijos atsakingi už teritorijose, kuriose dabar yra Vakarų Ukraina, penktajame dešimtmetyje vykusį etninį valymą ir prieš lenkų tautybės gyventojus įvykdytus žiaurumus. Nacionalistai nužudė 120 000 lenkų. Linkėdamas Ukrainai visa ko geriausio, tikiuosi, kad kraštutinio, nusikalstamo nacionalizmo šlovinimas bus pasmerktas.

 
  
MPphoto
 

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE). (PL) Pone pirmininke, džiaugiausi galėdama būti Europos Parlamento stebėtoja per pirmąjį Ukrainos prezidento rinkimų turą. Turiu pasakyti, kad Ukrainos gyventojai egzaminą išlaikė. Rinkimai buvo labai skaidrūs ir demokratiški, nors paskutinę minutę buvo pakeistos rinkimų reglamentavimo nuostatos.

Šiandien Ukrainai reikia politinio, administracinio ir ekonominio stabilumo. Todėl, gerbdami demokratinį Ukrainos gyventojų pasirinkimą, turėtume remti ir spartinti priemones, kurios Ukrainai padėtų įveikti esamas problemas. Europos Sąjunga turėtų parodyti aiškų ženklą, kad atviros durys Ukrainos narystei Europos Sąjungoje. Jeigu Europos Sąjunga tikrai domisi Ukraina, pirmasis žingsnis turėtų būti ukrainiečiams taikomo reikalavimo turėti vizas panaikinimas. Tikiuosi, kad priėmus šiandienos rezoliuciją šios idėjos bus įgyvendinamos greičiau. Todėl ir balsavau už rezoliucijos patvirtinimą.

 
  
MPphoto
 

  Ryszard Czarnecki (ECR). (PL) Pone pirmininke, džiaugiausi galėdamas būti stebėtoju per Ukrainos prezidento rinkimų pirmąjį ir antrąjį turus, kaip ir prieš keletą metų. Norėčiau pasakyti, kad turėtume Ukrainą laikyti partnere ir nesikišti į Ukrainos rinkėjų simpatijas. Manau, kad vakar šiame Parlamente vieno iš Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos lyderių pasakytas teiginys, kad naujasis prezidentas bus palankus Maskvai, yra visiškai nereikalingas. Naujasis Ukrainos prezidentas su savo pirmuoju nuo kadencijos pradžios užsienio vizitu atvyksta į Briuselį. Ukrainos politikus turėtume vertinti pagal tai, ką jie daro, o ne pagal jų galbūt kada nors darytus pareiškimus. Ukraina turėtų būti mūsų politinė partnerė ir turėtume atverti kelią Ukrainai įstoti į Europos Sąjungą. Džiaugiuosi naujojo prezidento teiginiu, kad jis panaikins dekretą, apie kurį kalbėjo J. Kalinowski, skandalingą dekretą, pagal kurį nacionaliniu Ukrainos didvyriu pripažįstamas žmogus, kurio rankos suteptos daugelio tūkstančių lenkų krauju.

 
  
MPphoto
 

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL) . – (EL) Pone pirmininke, balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad pirmiausia tai bandymas kištis į Ukrainos vidaus reikalus ir kad pasiūlyme pateikiami prieštaringi teiginiai. Tuo požiūriu pasiūlymas nepriimtinas.

Antra, manau, kad Ukrainos gyventojai nuo narystės Europos Sąjungoje tik nukentės. Šiuo konkrečiu pasiūlymu dėl rezoliucijos grindžiamas kelias šioms perspektyvoms ir, žinoma, to proceso metu vyks restruktūrizavimas, kaip ir daugelyje kitų šalių.

Trečia, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl balsavau prieš pasiūlymą, yra nuoroda į S. Banderą. Tai, kad jis pasiūlyme paminėtas, visiškai teisinga. Vis dėlto šis Parlamentas ir Europos Sąjunga kalti dėl to, kad yra tokių reiškinių – ne tik Ukrainoje, bet ir kitose šalyse, Baltijos šalyse, kaip gerai žinote, ir Europos Sąjunga bei Europos Parlamentas labai kalti dėl to, kad atsidūrėme tokioje padėtyje, kai atgaivinami karo nusikaltimai.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška (EFD). (SK) Ukrainoje pasikeitė politinė vadovybė, bet plačiajai Ukrainos visuomenei nepasikeitė niekas. Tai gyventojai, kurie gyvena galbūt ir skurdžiai, bet jie gyvena labai turtingoje ir milžiniškų galimybių kupinoje šalyje.

Šiuo požiūriu manau, kad Europos Sąjunga turėtų tęsti dialogą su Ukraina ir reikalauti intensyvesnio ir veiksmingesnio dialogo. Ukrainai tikrai reikia ES pagalbos ir jos pirmiausia reikia ne politikams, o Ukrainos gyventojams, ir Ukrainos bendradarbiavimas su ES galėtų tapti labai tvirta partneryste, tvirtu bendradarbiavimu ir labai pagyvintų ekonomiką. Norėčiau, kad šioje srityje parodytume daugiau iniciatyvos.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, tarybinis komunizmas buvo žmogžudiškiausia žmonijos sugalvota ideologija. Praktiškai jo laikotarpiu nužudyta daugiau žmonių negu bet kurioje kitoje politinėje sistemoje ir Ukrainai teko neproporcingai daug šių aukų.

Ši tragedija vyksta toliau. Ukrainos pavadinimas, kaip aš jį suprantu, reiškia „ribą“ arba „kraštą“, ji yra riba tarp dviejų didelių blokų, o toje šalyje vyraujantį pasidalijimą tarp slavofilų ir „vakarietintojų“ atspindi konkuruojančių galingų kaimyninių valstybių užmojai.

Kaip naudingiausiai galėtume padėti tai šaliai? Galėtume pasiūlyti atverti savo rinkas. Ukrainiečiai yra išsilavinę ir darbštūs žmonės, bet jų sąnaudos gana mažos, o eksportas gana konkurencingas. Jeigu juos tiesiog visapusiškai priimsime į Europos muitų sąjungą, iš esmės pagerinsime jų gyvenimo kokybę.

Užuot tai darę mes dar labiau skatiname jų biurokratiją, kuriame pajėgumus, bandome juos įtraukti į Europos Sąjungos bendradarbiavimo darinius. Jie to neprašo! Jie nenori mūsų labdaros. Viskas, ko jie nori – tai galimybė parduoti.

 
  
  

Pranešimas: Adina-Ioana Vălean (A7-0016/2010)

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, toks jau žmogaus būdas, kad kai nutinka kas nors netikėto, mes bandome surikiuoti šiuos faktus pagal savo pasaulėžiūrą (vok. Weltanschauung). Psichiatrai tai vadina dar įmantriau nei Weltanschauung: jie tai vadina „kognityviniu disonansu“. Taigi, pvz., kai referendume balsuojama „ne“, šio Parlamento reakcija būna tokia, kad žmonės norėjo daugiau Europos. Jie balsavo „ne“, nes visa tai nepakrypo pakankamai federalistine linkme.

Taip yra ir dėl dabartinės ekonomikos krizės. Mes patiriame krizę, nes mums baigėsi pinigai. Viską išleidome, ištuštinome iždus, išeikvojome kreditus ir dabar šis Parlamentas susirenka ir sako, kad turime išleisti daugiau. Mums reikia daugiau europinių infrastruktūros projektų, mums reikia didesnio biudžeto.

Pone pirmininke, tai dar viena vaistų, kurie juk patys sukėlė ligą, dozė. Mes jau nuo aštuntojo dešimtmečio matėme, kuo tas procesas baigiasi. Jis lemia mažėjantį BVP, nedarbą, sąstingį ir vis didesnį šio pasaulio regiono atsilikimą nuo konkurentų.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0123/2010

 
  
MPphoto
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, aš rėmiau rezoliuciją ir būdama viena iš šio dokumento rengėjų norėčiau pasakyti keletą dalykų dėl R. Goldstone'o ataskaitos, rezoliucijoje aptarto klausimo.

Iš R. Goldstone’o ataskaitos dar kartą paaiškėjo, kad pačių kariaujančių šalių atlikti tyrimai vargu ar kada nors būna nešališki ir objektyvūs. Ataskaitoje gana konkrečiai nurodoma, kad nė viena suinteresuotoji šalis pakankamai ir veiksmingai neištyrė tariamų karo įstatymų pažeidimų, kuriuos įvykdė jų pajėgos.

Be to, turėtume džiaugtis, kad ataskaita neseniai persvarstyta ir dabar yra ne tokia ginčytina, jos kalba ne tokia kandi, tad dabar ataskaita priimtinesnė.

Svarbiausias dalykas, kurio turėtume iš jos pasimokyti – turėtume stengtis Europos Sąjungą labiau įtraukti į šį procesą kaip Artimųjų Rytų ketverto šalį, ne tik į tariamų nusikaltimų tyrimą, bet ir į pozityviąsias, prevencines priemones.

 
  
MPphoto
 

  Martin Kastler (PPE). (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau dalies Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos vardu ir, svarbiausia, mano kolegos Elmaro Broko vardu pasakyti, jog esame sukrėsti, kad Parlamentas šiandien atmetė pakeitimą, kuriuo į šią ataskaitą būtų įtraukti krikščionys ir kitos religinės mažumos. Manau, jog pasipiktinimą kelia tai, kad mes nuolat darome pareiškimus žmogaus teisių klausimais, bet nemanome, jog verta apginti gyventojus, kurie persekiojami dėl savo religijos. Labai gaila, kad negalėjome priimti pakeitimo, susijusio su labai svarbia pasaulio ateičiai tema. Jeigu dėl kokių nors priežasčių, kad ir kokios jos būtų, nesugebėsime apsaugoti mažumų, nebeturėsime teisės teigti, kad Europos Parlamentas yra žmogaus teisių, pagrindinių teisių ir kovos už jas visame pasaulyje namai. Balsavau prieš, nes religinės mažumos turėtų būti įtrauktos.

 
  
MPphoto
 

  Sari Essayah (PPE). (FI) Pone pirmininke, kaip ką tik sakė M. Kastler, mūsų frakcija labai norėjo atskirai balsuoti dėl šio su religinėmis mažumomis susijusio punkto, bet, deja, Parlamento dauguma nesutiko.

Turime suvokti, kad ginti religinių mažumų teises yra visais atžvilgiais ne mažiau svarbu nei ginti kitas mažumų grupes.

ES turėtų įsikišti į JT Žmogaus teisių komisijos darbą, nes dabar ji yra visiškai paralyžiuota, šališka ir nebeturi visuotinio pasitikėjimo.

R. Goldstone’o ataskaita – tik vienas pavyzdys, kaip JT Žmogaus Teisių Teismas uzurpuotas įvairių antisemitinių elementų interesams patenkinti. Dabar 21 iš 25 Teismo parengtų ataskaitų apie konkrečias šalis susijusi su Izraeliu, tarsi Izraelis labiausiai pasaulyje pažeidinėtų žmogaus teises. Europos Sąjunga turi įsikišti į JT Žmogaus teisių tarybos darbą.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, nuo Šaltojo karo pabaigos dviem šimtams Jungtines Tautas sudarančių valstybių prigijo nauja revoliucinė doktrina. Kilo idėja, kad įstatymus turėtų priimti ne valstybių narių teisės aktų leidėjai, kurie tam tikru požiūriu susiję su savo gyventojais, o juos turėtų nurodyti taikyti tarptautinė tik savo sąžinei atsakingų juristų technokratija.

Mes priešinga linkme kreipiame 300 metų demokratijos raidos istoriją. Tolstame nuo idėjos, kad įstatymus priimantys žmonės turi tam tikru būdu per rinkimus atsakyti likusiems savo gyventojams, ir grįžtame prie idėjos, vyravusios prieš ateinant moderniems laikams, kad teisės aktų leidėjai turėtų būti atskaitingi tik savo kūrėjui arba sau patiems.

Pasitelkdami šias priemones – žmogaus teisių kodeksus, šie tarptautiniai biurokratai sugeba prasibrauti per valstybių narių sienas ir primesti savo norus, neatitinkančius vietos gyventojų norų.

Leiskite baigiant pacituoti Jungtinių Valstijų teisėją R. Borką, valdant R. Reaganui iškeltą ir atmestą kandidatą į Aukščiausiojo teismo teisėjus, kuriam priklauso posakis: „Tai, ką mes padarėme, yra valstybės perversmas (pranc. coup d’état): lėtas ir elegantiškas, bet vis tiek valstybės perversmas.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0118/2010

 
  
MPphoto
 

  Georgios Papanikolaou (PPE). (EL) Pone pirmininke, lyčių lygybė šiuo metu patiria dar vieną iššūkį. Per keletą pastarųjų metų lygybės srityje Europos Sąjungos padarytai pažangai dėl dabartinio nuosmukio kyla pavojus sulėtėti arba netgi išnykti.

Vis dėlto veiksminga lyčių lygybės politika gali padėti išspręsti problemą, kaip įveikti krizę, remti ekonomikos atsigavimą ir ją stiprinti. Todėl investicijos į politikos priemones, kuriomis skatinama vyrų ir moterų lygybė, turi būti svarbiausias mūsų užmojis ir mes visi turime jas remti tvirtai, o šiomis sudėtingomis ekonominėmis aplinkybėmis – dar tvirčiau.

 
  
  

Pranešimas: Vladimír Maňka (A7-0017/2010)

 
  
MPphoto
 

  Frank Vanhecke (NI). (NL) Mano nuomone, Parlamentas turėtų šiek tiek gėdytis, kad ką tik šiuo pranešimu priėmė de facto biudžeto pakeitimą. Galiausiai juk praktiškai visos Europos šalys patiria milžinišką finansų ir ekonomikos krizę ir masės žmonių prarado darbą, o geriausia, ką galime pasiūlyti, tai pasiskirti sau kur kas daugiau išteklių, daugiau darbuotojų ir patirti daugiau išlaidų mokesčių mokėtojų sąskaita. Be to, visi žino, kad šiais papildomais ištekliais ir darbuotojais faktiškai daugiausia siekiama užtikrinti, kad būtų gerai finansiškai pasirūpinta per pastaruosius rinkimus įgaliojimus praradusiais įvairiais socialistais. Praeityje šiais sumetimais irgi buvo gerokai didinamos subsidijos, įskaitant subsidijas Europos politinėms partijoms ir Europos politiniams fondams. Įspūdinga, kad vis girdime gražiai skambančius argumentus, kad galėtume dar giliau raustis šiai institucijai skirtuose mokesčių fonduose; šiais krizės laikais tai nepriimtina praktika.

 
  
MPphoto
 

  Miguel Portas, GUE/NGL frakcijos vardu. (PT) Norėčiau pasakyti, kad taisomasis biudžetas, kurį ką tik patvirtinome – 13 400 000 EUR – ir kuris įsigalioja tik nuo gegužės 1 d. ir todėl apima tik pusę metų, yra labai neišmintingai sudarytas.

Jo dalį, susijusią su žmogiškųjų išteklių Parlamento komitetams ir frakcijoms didinimu iki 4 mln. EUR, galima pateisinti, nes Lisabonos sutartimi Parlamentui keliama naujų teisėkūros reikalavimų. Vis dėlto EP narių padėjėjams samdyti skirtų lėšų didinimas 8 mln. EUR reiškia, kad kitais metais jos bus ne 8 mln., o 16 mln. EUR, ir tai akivaizdžiai per daug, nes ateinančiais metais nariams planuojama skirti 1 500 EUR per mėnesį daugiau ir tai yra ne 16, o 32 mln. EUR. Kai visose mūsų šalyse vyrauja masinis nedarbas ir socialinė krizė, ketinimui nariams skirti daugiau išteklių nepritartina, nebent tuo pat metu išdrįstume susimažinti išlaidas ir išmokas, į kurias, būdami EP nariai, turime teisę ir kurios anaiptol ne visos yra pateisinamos.

Nesuprantu, kaip už kelionės dieną EP narys gali gauti 300 EUR išmokų, subsidiją už nukeliautą atstumą ir subsidiją už sugaištą laiką, nuo kurių nemokama jokių mokesčių. Galime susimažinti nederamas išlaidas ir tada diskutuoti, kaip padidinti teisėkūrai skirtas lėšas. Jeigu tuo pat metu to nepadarome, reiškia, nepaisome savo rinkėjų patiriamų sunkumų. Privalome rodyti gerą pavyzdį, tačiau šiandien rodome blogą.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, džiaugiuosi galėdamas sutikti su M. Portasu ir komunistų frakcija šiuo klausimu. Visoje Europoje, nuo Airijos iki Latvijos, vyriausybės mažindamos išlaidas stengiasi reaguoti į finansų krizę, į kreditavimo nuosmukį, o mes šiame Parlamente, tik šiame Parlamente, masiškai didiname savo išlaidas, vertinant ir santykiniais, ir absoliučiais skaičiais. Didiname priedus ir biudžetus nariams ir darbuotojams.

Šiame pranešime pateikiamas labai įdomus pagrindimas, nes mums sakoma, kad visų šių papildomų išlaidų reikia, nes Lisabonos sutartimi sukurta papildomų pareigų. Tam tikru požiūriu tai tiesa, bet nemanau, kad autoriai galvojo būtent apie tai. Mes matome tai, kad biurokratija plečiama siekiant patenkinti pačios biurokratijos poreikius. Pagrindinė Lisabonos sutarties funkcija – suteikti papildomų darbo vietų ir papildomų pajamų visiems tiems dešimtims tūkstančių gyventojų, kurių pragyvenimas tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo Europos Sąjungos. Daugybė žmonių, su kuriais apie tai nesikonsultavome, yra rinkėjai, ir man patiktų, jeigu tokie klausimai būtų pateikti mūsų rinkėjams siekiant įsitikinti, ar jie pritaria, kad balsuodami mes pasiskirtume papildomų išteklių, kai visi jie dabar veržiasi diržus.

 
  
  

Pranešimas: Maria do Céu Patrão Neves (A7-0014/2010)

 
  
MPphoto
 

  Viktor Uspaskich (ALDE). - (LT) Labai sveikintinas priimtas sprendimas dėl naujų taisyklių žuvininkystės ūkyje. Žuvims, kaip ir kitiems gyvūnams, nenustatysi ir neapribosi teritorijos, todėl įvertinti ar viena šalis rūpinasi geriau, ar kita blogiau, būtų nesibaigiančių ginčų objektas.

Atsižvelgiant į naujus mokslinius tyrimus, kurie įrodo, kad nemaža dalis žuvų rūšių šiandien yra atsidūrusi ant išnykimo ribos. Ir bendro sprendimo būtinybė tampa dar labiau akivaizdi. Ir ne tik Europos Sąjungos, bet ir viso pasaulio mastu. Todėl šis Europos Sąjungos žingsnis yra sveikintinas kaip geras pavyzdys ir kitoms trečioms šalims.

Tikiuosi, kad šitas sprendimas, kuris yra atsakingas ir už bendrą analizę, padės tiek įmonėms, dirbančioms žuvininkystės ūkyje, tiek šalims, nepriklausomai nuo jų dydžio. Ir taip pat viliuosi, kad šis sprendimas padės išsaugoti nykstančias žuvų rūšis. Ir visiškai reiškiu savo palaikymą.

 
  
MPphoto
 

  Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, man visiškai nebuvo malonu šiandien balsuoti prieš pranešimą, kuriame yra daug aspektų, ateityje galinčių turėti teigiamą poveikį žvejybai.

Vis dėlto tebėra aišku, kad mano žvejybos pramonei bendroji žuvininkystės politika ir toliau kelia sumaištį.

Taikant Hagos preferencijų tvarką kasmet diskriminuojami Šiaurės Airijos žvejai, nes mažinamos jiems skirtos kvotos. Per vienuolika metų trukusį laikiną darbo sustabdymą Airijos jūroje mūsų baltamėsių žuvų žvejybos laivynas nuo daugiau kaip 40 tralerių sumažėjo iki šešių ir vis tiek dar kalbame apie per didelius pajėgumus.

Taip pat kyla klausimas dėl Šiaurės jūros žvejybai parengtų taisyklių taikymo Airijos jūrai: tai nuoseklus arba bendras požiūris, tačiau visiškai neatitinkantis žvejybos tikrovės. Pagalvokite vien jau apie tinklų matuoklius, dėl kurių susitarta turint sveikintinų motyvų, tačiau juos Europa primetė žvejybos pramonei visiškai nesugebėjusi paaiškinti, kokių padarinių turės perėjimas prie naujojo metodo.

Todėl, nors tam tikrais pranešimo aspektais ir džiaugiuosi, balsavau prieš jį.

 
  
MPphoto
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). - (LT) Balsavau už rezoliuciją dėl Žaliosios knygos apie bendrosios žuvininkystės politikos reformos gaires. Tikiuosi, kad šiandieniniu balsavimu Europos Parlamentas bent kiek prisidėjo prie žuvų išteklių ir sveikos jūros aplinkos išsaugojimo. O taip pat prie bendrosios žuvininkystės politikos reformos.

Europos Parlamentui yra žinoma, kad 27 proc. žuvų rūšių yra arti išnykimo ribos ir neapribojus žvejybos, joms gresia išnykimas. Mums taip pat žinoma, kad yra įmanoma 86 proc. padidinti žuvų išteklius, jei žuvys nebūtų taip drastiškai išgaudomos. Mes žinome ir tai, kad 18 proc. žuvų rūšių išteklių yra blogoje būklėje ir mokslininkai rekomenduoja visiškai nutraukti jų žvejybą.

Tikiuosi ir labai linkiu, kad Europos Sąjungai pakaktų politinės valios ne tik suprojektuoti reformą, bet ir ją įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE). (FI) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad balsavau už Žaliąją knygą dėl žuvininkystės politikos reformos, kaip mūsų frakcijai patarė šešėlinis pranešėjas Carl Haglund.

Nepaisant to, noriu pasakyti, kad labai svarbu žvejybai Europos Sąjungoje ir vandenų būklei skirti daugiau dėmesio. Šiuo metu tai didelis iššūkis. Esu itin susirūpinęs, kad ES žuvų pergaudymo padėtis tapo nekontroliuojama – o tai prilygsta vagystei – ir kad pirmenybė teikiama ne kokybei, o kiekiui.

Turėtume pradėti rimčiau svarstyti, kaip tvariai atkurti žuvų išteklius ir užtikrinti, kad žvejoti galėtume ir ateityje. Daugiausia dėmesio reikia skirti laukinei lašišai ir laukinių žuvų ištekliams. Turime parengti specialią laukinės lašišos išteklių atkūrimo programą.

Aš esu iš suomių Laplandijos. Reikia, kad lašišos grįžtų į neršto upes, reikia programos, kuria būtų užtikrinta, kad būtų galima išlaikyti ir didinti pirmiausia laukinių lašišų išteklius ir kad juos būtų galima tvariai žvejoti ir ateityje.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, jau vienuolika metų šiame Parlamente protestuoju prieš bendrosios žuvininkystės politikos neigiamą poveikį mano šaliai: pagal tarptautinę teisę Jungtinė Karalystė Šiaurės jūros vandenyse, kuriems taikoma BŽP, turėjo 65 proc. žuvų išteklių, o pagal kvotų sistemą mums buvo skirta tik 25 proc. pagal kiekį arba 15 proc. pagal vertę.

Tas argumentas tampa akademinis, nes žuvys praktiškai išnyko. Net ir mano, kaip EP nario, veiklos laikotarpiu žuvų išteklių katastrofiškai sumažėjo, o juk jie turėjo būti atsinaujinantieji ištekliai. Kitose šalyse, kurios rado būdų skatinti atsakomybę, suteikti žvejams priežastį jūras laikyti atsinaujinančiu derliumi, žvejai sugebėjo išsaugoti savo žuvų išteklių lygį: Islandijoje, Norvegijoje, Naujojoje Zelandijoje, Folklando salose. Bet Europoje mes patyrėme „bendros nuosavybės“ tragediją, kai pasakėme, kad tai bendras išteklius, kuriuo naudotis gali visi laivai.

Jūs neįtikinsite kapitono pririšti savo laivą, kai jis žino, kad jo vandenų išteklius grobsto kiti. Kaip jau sakiau, šis argumentas dabar praktiškai akademinis. Viskas baigta. Mūsų laivai prišvartuoti. Mūsų žvejybos uostai sterilūs. Mūsų vandenynai tušti.

 
  
  

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Adina-Ioana Vălean (A7-0016/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes juo patobulinama dabartinė sistema, kuria bus padedama geriau teikti informaciją apie investicinius projektus, apimančius ES energetikos infrastruktūrą. Reikia tobulinti mūsų informacijos teikimo sistemą, nes pakito energetikos padėtis – padidėjo energetinė valstybių tarpusavio priklausomybė ir turime vidaus rinką. Todėl prireikė ES lygmens priemonių, kad galėtume lengviau priimti sprendimus dėl energetikos sektoriaus.

Pritariu Komisijos pasiūlyto teisinio pagrindo pakeitimui, kad reglamentą būtų galima grįsti Lisabonos sutarties 194 straipsniu. Tikslas – stiprinti vaidmenį, kurį ES institucijos gali atlikti energetikos politikos, visų pirma energijos rinkos veikimo ir išteklių saugumo, energijos vartojimo efektyvumo skatinimo ir naujų formų atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimo, srityje, taip pat remiant energetikos tinklų jungtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu. (GA) Balsavau už pranešimą dėl investicijų į energetikos infrastruktūrą, kuriuo siekiama užtikrinti energijos tiekimą ir konkurencingas galimybes, stiprinti kovą su klimato kaita. Pranešimu Europos Sąjungos vyriausybės priverčiamos teikti Komisijai informaciją apie investicijas į energetikos infrastruktūrą, modernizavimą arba efektyvią energijos gamybą – ši informacija padės Europos Sąjungoje didinti efektyvumą, plėsti bendradarbiavimą ir energetikos planavimą. Kova su klimato kaita, energijos tiekimo užtikrinimas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas: šie klausimai Europos Sąjungoje labai svarbūs ir turi būti labai stengiamasi skatinti ir užtikrinti veiksmingas, tikslines investicijas, turi būti užtikrinta, kad šie klausimai būtų Europos Sąjungos energetikos politikos dėmesio centre.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – Aš pritariau šiam pranešimui. Europos Sąjunga Lisabonos sutarties pagrindu įgijo naujų galių ir turime užtikrinti, kad šiomis galiomis būtų visapusiškai ir veiksmingai naudojamasi. ES kompetencija stiprinama energetikos politikos srityje ir prioritetinis Europos Komisijos uždavinys yra sukurti bendrąją energijos rinką. Vis dėlto Europos energetikos politikos negalima veiksmingai skatinti neturint pakankamos ir aiškios informacijos apie Europos Sąjungoje esamus ir planuojamus infrastruktūros objektus ir projektus.

Naujasis reglamentas yra labai svarbus ES energetikos politikos teisės aktas ir labai tikiuosi, kad jis galės veikti praktiškai. Europos energetikos politikos negalima veiksmingai skatinti neturint pakankamos ir aiškios informacijos apie Europos Sąjungoje esamus ir planuojamus infrastruktūros objektus.

Kaip žinome, daugelis valstybių nesilaikė senajame reglamente numatytų pareigų teikti informaciją ir tai neturėtų pasikartoti galiojant naujajam reglamentui. Europos Komisija, kaip ES sutarties sergėtoja, turi užtikrinti, kad visos valstybės narės laikytųsi reglamento nuostatų ir laiku pateiktų visą reikiamą informaciją apie energetikos infrastruktūros srityje planuojamus įvykius.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Nuosekli ES energetikos politika bus vykdoma visiškai aklai, jeigu 27 valstybės narės negalės pateikti tikslios, išsamios informacijos apie energetikos investicijas, padarytas atskirai kiekvienoje šalyje. Vis dėlto svarbu, kad Europos Sąjungos vykdomoji valdžia nepamirštų, kad reikia apsaugoti nacionalinių institucijų pateiktos informacijos konfidencialumą, nes kalbame apie slaptą informaciją iš labai svarbios rinkos.

Europos energetinis saugumas yra svarbus klausimas, bet Komisija turi žinoti, kad negalima atskleisti iš kiekvienos valstybės atskirai gautos informacijos, ypač jeigu ji vien komercinio pobūdžio. Informaciją apie energetikos investicijų projektus teikiant kas dvejus metus Europos Komisija galės parengti reguliarią analizę, kurioje bus apibrėžta tolesnė Europos energetikos sistemos plėtotė. Taip taps įmanoma įsikišti, kai atsiras spragų ar kils problemų.

Reikia rasti būdą laikytis Europos Komisijos reikalaujamų informacijos teikimo sąlygų, nes ankstesnio reglamento nuostatų dėl Komisijos informavimo apie investicijų į energetikos infrastruktūrą projektus Europos bendrijoje nesilaikė visos valstybės narės.

 
  
MPphoto
 
 

  Antonio Cancian (PPE), raštu. (IT) Šiandien balsuojame už šį reglamentą, grindžiamą didesnėmis Lisabonos sutartimi Parlamentui suteiktomis galiomis apibrėžti energetikos politikos priemones. Jis neabejotinai naudingas plėtojant tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kuriuo siekiama planuoti ES įnašą į sistemingą, racionalų ir toliaregišką energetikos infrastruktūros projektavimą ir įgyvendinimą: mąstau apie galimus pranašumus sudarant TEN-E programas ir pradedant įgyvendinti bandomuosius CO2 saugojimo projektus, kurie yra energetikos ateitis. Vis dėlto reglamentu nustatytos informavimo pareigos gali reikšti, kad šia politika per daug kišamasi į ekonomiką ir kad daroma žala konkurencijai, nes skleidžiamos naujienos apie projektus. Todėl svarbu užtikrinti, kad surinktais ir administruojamais duomenimis būtų apsaugotas konfidencialumas ir verslo subjektų veikla. Išnagrinėjus šiuos duomenis neabejotinai bus lengviau užtikrinti, kad investicijomis būtų pasinaudota kuo geriau. Vis dėlto analizė turi būti papildyta konkrečiomis finansinėmis priemonėmis, kuriomis būtų remiami šie darbai ir skatinamos privačios investicijos į šį sektorių. Turi būti stiprinamas Marguerite energetikos, kovos su klimato kaita ir infrastruktūros fondas. Iniciatyva pagrįsta ir reikalinga, bet šį fondą reikia pripildyti jau turimais ES biudžeto ištekliais ir susieti su Europos investicijų banko ir (arba) kitų finansinių institucijų garantuojamu įvairiu finansavimu, kad jis galėtų turėti deramą konkrečių veikiančių viešosios ir privačiosios parnerystės darinių turto dalį.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Lisabonos sutartimi Europos Sąjungai suteikta daugiau galių energetikos politikos srityje.

Būtina, kad valstybės narės bendradarbiautų siekdamos užtikrinti našesnę, saugesnę ir savo piliečiams mažiau kainuojančią energetikos politiką. Itin svarbu įtvirtinti stabilumą, reikalingą norint sumažinti dar vienos dujų krizės tarp Ukrainos ir Rusijos riziką. Taip būtų užtikrintas tiekimo saugumas, kaip tikisi ES valstybės narės ir jos vartotojai.

Vienas iš didžiausių ES prioritetų – sukurti energetikos erdvę. Klimato ir energetikos paketu siekiama padidinti ES pramonės konkurencingumą pasaulyje, kuriame vis labiau ribojamos galimybės išmesti anglies junginius.

Taikant su Europos Sąjungos energetikos infrastruktūra susijusių investicinių projektų reglamentą bus lengviau rinką padaryti skaidresnę, prognozuojamesnę, palankią mūsų verslo subjektams, joje bus geresnė aplinka konkurencingumui.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. – Siekiant, kad Europos Komisija galėtų veiksmingai atlikti savo funkcijas Europos energetikos politikos srityje, ją būtinai reikia gerai informuoti apie tendencijas atitinkamame sektoriuje. Tai viena iš priežasčių, kodėl nusprendžiau balsuoti už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos bendrijoje ir dėl Reglamento (EB) Nr. 736/96 panaikinimo, nes priėmus šį reglamentą Komisija galės stebėti šią infrastruktūrą ir numatyti galimas problemas, visų pirma ekologines. Todėl verta pabrėžti, kaip svarbu įvertinti energetikos infrastruktūros projektų poveikį aplinkai, kad objektai būtų statomi ir išmontuojami tvariai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į tai, kokia svarbi integruota energetikos politika, ne tik kovojant su klimato kaita ir mažinant išmetamą CO2 kiekį, bet ir Europoje užtikrinant efektyvumą ir mažesnę energetinę priklausomybę, itin svarbu pateikti ir perduoti informaciją apie investicijas ir energetikos infrastruktūros projektus.

Europos energetikos politikos srityje būtina numatyti, kad Komisija galėtų susidaryti aktualią nuomonę apie energetikos investicijų tendencijas valstybėse narėse siekdama parengti integruotas politikos priemones, jomis skatinti didesnį energijos vartojimo efektyvumą ir investicijas į švaresnes technologijas, taip užtikrindama laipsnišką energetinę nepriklausomybę nuo išorės tiekėjų ir iškastinio kuro.

Į tai atsižvelgdamas remiu pasiūlymą dėl reglamento, pirmiausia tai, kad jį reikia įgyvendinti, o reglamentas, kurį juo siekiama pakeisti, nebuvo įgyvendintas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šiuo pasiūlymu dėl reglamento prisidedama prie Europos energetikos politikos, kuria siekiama efektyvumo, patikimumo ir saugumo. Energijos vartojimo efektyvumas yra prioritetinė Europos Sąjungos politika, nes reikia išsaugoti išteklius, kuo daugiau jų sukaupti, įgyvendinti prisiimtus kovos su klimato kaita įsipareigojimus.

Priminčiau, kad prieš pereinant prie naujų projektų turi būti atsižvelgiama į ES tikslą pasiekti 20 proc. energijos vartojimo efektyvumo rodiklį. Tai reiškia, kad investiciniai energetikos infrastruktūros projektai turi būti suderinami su tikslu pasiekti, kad iki 2020 m. bent 20 proc. energijos būtų naudojama iš tvarių, atsinaujinančiųjų išteklių. Propaguojamomis energetikos politikos priemonėmis turi būti užtikrinama, kad anglies junginių išlakų būtų mažai, be to, šios priemonės turi būti grindžiamos solidarumu ir tvarumu. Svarbu sistemos patikimumas, nes ji turi veikti be pertrūkių. Turi būti atsižvelgiama į blogėjančią energetikos sektoriaus padėtį – tiekimo blogėjimą, kurį galima įžvelgti ir ES viduje, ir už jos ribų. Taip pat verta atkreipti dėmesį į itin reikalingas investicijas į infrastruktūrą, kuria naudojantis būtų galima išvengti energijos tiekimo saugumo problemų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Pranešėja mano, kad tai iš tikrųjų yra svarbi ES energetikos politikos dėlionės dalis, motyvuodama, kad negalime ES lygmeniu veiksmingai skatinti Europos energetikos politikos neturėdami pakankamai informacijos apie mūsų energetikos infrastruktūrą. Vis dėlto, nepaisant mūsų esminio nesutarimo dėl Europos energetikos politikos, šis pranešimas gali būti vertinamas ir teisiniu požiūriu arba vidaus rinkos požiūriu.

Nepaisant to, čia svarstoma ir keletas teigiamų aspektų, pirmiausia nurodant, kad būtina užtikrinti informacijos konfidencialumą ir kad pagal ją parengti pasiūlymai turi būti neutralūs ir jais neturi būti politiniu lygmeniu kišamasi į rinką. Be to, reikalavimus teikti informaciją turėtų būti lengva įvykdyti, kad būtų išvengta nereikalingos administracinės naštos įmonėms ir valstybių narių administravimo institucijoms arba Komisijos tarnyboms.

Todėl galutinis mūsų sprendimas – susilaikyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE), raštu. (FR) Balsavau už A. I. Vălean pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos bendrijoje.

Iš tikrųjų itin svarbu susidaryti pakankamai išsamų vaizdą, kad būtų galima Europos lygmeniu sukurti geresnę energijos pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą ir nuspręsti dėl įžvalgiausių investicijų į infrastruktūrą. Tai padarius taps įmanoma padidinti rinkų skaidrumą (kartu apsaugant įmonių duomenis) ir išvengti energetinės priklausomybės nuo vieno konkretaus tiekimo šaltinio ar vietos.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Nepaisydama Kopenhagoje patirto nusivylimo ES negali leisti, kad trūkstant tarptautinio sutarimo sulėtėtų mūsų pastangos įgyvendinti tvarią energetikos politiką. Škotijos vyriausybė toliau pirmauja atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje, o ES irgi turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant šią darbotvarkę. Norint veiksmingai skatinti mūsų energetikos politiką reikia turėti pakankamai informacijos apie infrastruktūrą ir aš šiandien balsavau atitinkamai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Aišku, kad būtina rinkti išsamius duomenis apie investicijas į energetikos infrastruktūrą Europos Sąjungoje – norint tinkamai planuoti ateitį ir išsiaiškinti galimus sunkumus reikės svarbiausių pramonės tendencijų plano. Energetikos infrastruktūra bus mūsų būsimo ekonomikos augimo pagrindas. Tad turi būti skatinami aspektai, kuriais Europa gali bendradarbiauti šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Erminia Mazzoni (PPE), raštu. (IT) Pasiūlyme nurodytas 2009 m. sausio mėn. susidariusios kritinės dujų tiekimo padėties poveikis, kai Komisija suvokė, kad ES energetikos infrastruktūra neatitinka jai keliamo tikslo. Europos Komisijos tikslas, kurį Parlamentas visapusiškai rėmė, buvo turėti nuolat atnaujinamos informacijos apie energetikos infrastruktūros sistemą. Šiandien visiškai neaišku, ar investiciniai projektai bus įgyvendinti, o ši padėtis pablogėjo dėl ekonomikos ir finansų krizės. Manau, kad reikia įsikišti ir kad reikia ištaisyti padėtį, kai trūksta nuoseklių duomenų ir informacijos apie investicinius projektus. Be šių duomenų neįmanoma išnagrinėti tikėtinos ES infrastruktūros plėtros ir nustatyti pakankamos daugiasektorinės kontrolės. Be to, Reglamentas (EB) Nr. 736/96, kuris panaikinamas atitinkamu pasiūlymu, nebetaikomas nuosekliai ir nesuderinamas su naujausiomis energetikos sektoriaus tendencijomis. Todėl šiuo pasiūlymu sustiprinome esamą sistemą gerokai pagerindami informacijos palyginamumą ir kartu sumažindami su ja susijusių administracinių pareigų. Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad balsavau prieš 81 pakeitimą (kuriuo į reglamente aptariamą infrastruktūrą buvo planuojama įtraukti visą branduolinės energetikos grandinę), nes šie klausimai jau reglamentuojami Euratomo sutarties nuostatose.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Jeigu norime, kad mums pavyktų artimoje ateityje pradėti naudoti daugiausia atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ES energetikos politika labai aktuali. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai sprendimai su energetikos politika susijusiais klausimais priimami pagal bendro sprendimo procedūrą, tad reikia reglamentus suderinti su naująja ES teisės sistema. Dėl šios priežasties, taip pat siekiant, kad visos valstybės narės galėtų tinkamai ir naudingai pranešti apie planuojamą energetikos infrastruktūros plėtrą, turi būti įgyvendintas naujasis reglamentas, kurį taikant tai padaryti bus lengviau ir greičiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Visas planas gal ir grindžiamas gera idėja, – galimybe reaguoti į tiekimo trikdžius, – bet valstybės narės nesilaikė dar ir senajame reglamente numatytų pareigų teikti informaciją. Neatrodo, kad mūsų nagrinėjamu pasiūlymu būtų galima ką nors iš esmės pakeisti šiuo klausimu. Vis dėlto iš tokio varianto, koks numatytas dabar, negalima spręsti, kad tikrai nebus kišamasi į rinką, o verslo subjektai tikrai nepatirs per didelių administracinių išlaidų. Dėl šių priežasčių, taip pat siekdamas neskatinti biurokratijos balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Šio pasiūlymo dėl rezoliucijos tikslas – užtikrinti, kad valstybės narės pateiktų tikslią informaciją apie savo projektus energetikos infrastruktūros srityje. Kai tik energetikos sektoriaus projektas pradedamas arba nutraukiamas, apie tai turi būti pranešama Komisijai, kad Komisija turėtų galimybę parengti naujus arba iš dalies pakeistus projektų pasiūlymus, taip įgydama didelę įtaką konkrečių valstybių narių energijos išteklių įvairovei. Tai – dar vienas žingsnis centralizacijos linkme. Todėl balsavau prieš šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Šio pasiūlymo dėl reglamento tikslas – užtikrinti, kad Komisijai būtų nuolat teikiama tiksli informacija apie ES investicijų į energetikos infrastruktūrą projektus, o ji galėtų atlikti savo pareigas, susijusias su jos veikla įgyvendinant Europos energetikos politiką.

Panaikinamas reglamentas laikomas pasenusiu, nes nebeatitinka didelių nuo 1996 m. energetikos sektoriuje įvykusių pokyčių (Europos Sąjungos plėtros ir aspektų, susijusių su energijos tiekimo saugumu, atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, klimato kaitos politika ir nauju ES vaidmeniu energetikos sektoriuje pagal Lisabonos sutartį). Balsavau už šį pranešimą, nes Europos teisės aktus reikia atnaujinti kiekvienoje srityje, o visų pirma energetikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Teresa Riera Madurell (S&D), raštu. (ES) Šis reglamentas labai svarbus, nes juo siekiama užtikrinti, kad Komisija būtų tiksliai ir nuolat informuojama apie valstybinius ir tarpvalstybinius investicijų į energetikos infrastruktūrą projektus ir ES taip galėtų užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, o visoms valstybėms narėms būtų garantuotas saugus energijos tiekimas. Juo, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, siekiama atnaujinti 1996 m. reglamento nuostatas, susijusias su ES įsipareigojimais dėl tiekimo saugumo, klimato kaitos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Šis pranešimas itin aktualus, nes juo įtvirtinamas reglamento, kaip ankstyvojo įspėjimo apie jungčių trūkumus sistemos, vaidmuo. Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas visada pabrėžia, jog reikia pasiekti, kad 10 proc. valstybių narių tinklų būtų sujungti su kitų valstybių narių tinklais, kaip numatė Europos Vadovų Taryba, ir bet kokios nuostatos, kuriomis iškeliami šios srities trūkumai, yra labai sveikintinos. Todėl aš balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Už galutinę rezoliuciją balsavau daugiausia todėl, kad šiuo balsavimu sugebėjome pasiekti bendrą sprendimą – tai didžiulė pergalė, nes pirmą kartą energetikai taikome Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (Lisabonos sutartyje) numatytą teisinį pagrindą, kad galėtume prieš Komisijos valią priimti bendrą sprendimą. Dar istoriškesnis dalykas – pirmą kartą nuo to laiko, kai esu šio Parlamento narys, sugebėjome atsikratyti Euratomo sutarties kaip teisinio pagrindo, nors šiame reglamente aptariamas ir investicijų į branduolinį sektorių skaidrumas. Tai patvirtinta teigiamu balsavimu dėl 30 pakeitimo, kuriuo branduolinis kuras pagal reglamento taikymo sritį numatytas kaip pirminis energijos šaltinis. Žinoma, dabar turėsime kovoti, kad šią pergalę išlaikytume būsimose trišalėse derybose su Taryba ir Komisija; valstybės narės likus bent penkeriems metams iki statybos pradžios turi nurodyti investicijų į energetikos projektus sumą ir rūšis. Tai tikrai protingas žingsnis geresnių būsimų energetikos raidos scenarijų link, nes Komisija geriau suvoks, kaip vystosi energetikos rinka; reikės visapusiškai svarstyti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, įskaitant decentralizuotus; išbrauktos visos vietos, kur minimi „mažai anglies junginių išmetantys objektai“, branduolinei energetikai palankus Trojos arklys.

(Paaiškinimas dėl balsavimo sutrumpintas pagal Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsnį)

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. (FR) Balsavau prieš A. I. Vălean pranešimą, nes jame raginama liberalizuoti energetikos sektorių ir skatinama liberali Europos energetikos politika, o visi žinome, kokių tragiškų padarinių tai turėtų sektoriaus darbuotojams ir vis didesnei mūsų piliečių daliai, kuriems netgi gali nuolat nutrūkti energijos tiekimas.

Šiuo pranešimu nustatoma rinkos pirmenybė, valstybinių intervencijos priemonių neutralumas ir pirmenybė teikiama „ūkinės veiklos vykdytojams“. Galime būti tikri, kieno interesams tai palanku. Kai pakeitimu raginama garantuoti, kad prioritetinės investicijos būtų palankios tik energetikos rinkai, jau galime pradėti bijoti dėl esamos infrastruktūros išsaugojimo.

Norint, kad ši Europos energetikos politika taptų priimtina, nepakanka tiesiog pateikti pakeitimą pridedant žodį „solidarumas“, tuo labiau, kad tuo pačiu pakeitimu Europos Sąjungai uždraudžiama kištis į rinkos veikimą. Taip žodžiai „sąžininga konkurencija“ įgyja visiškai naują reikšmę.

Apskritai neturėtų būti siekiama visą dėmesį skirti bandymams patenkinti vis didesnę energijos paklausą. Užuot tai darius, papildomų lėšų turėtų būti skirta naujoms investicijoms į infrastruktūrą energijos vartojimo efektyvumui pagerinti.

Nepaisant dabartinės ekonomikos krizės daugelis ES politikos priemonių ir toliau grindžiamos neoliberaliomis dogmomis.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0116/2010

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Palaikau šią rezoliuciją ir visiškai pritariu joje išdėstytiems pastebėjimams. Džiaugiuosi, kad įvykę prezidento rinkimai atspindėjo nemažą Ukrainos padarytą pažangą ir vyko geriau nei ankstesni rinkimai, ypač pagarbos piliečių ir politinėms teisėms, įskaitant susirinkimų, asociacijų ir žodžio laisvę, atžvilgiu. Tarptautinių rinkimų standartų atitikimas rodo, kad Ukraina žengia keliu, vedančiu į brandžią demokratiją ir į glaudesnį bendradarbiavimą su ES, grindžiamą abipuse pagarba esminės ES vertybėms. Reikia skatinti, kad Ukraina aktyviai dalyvautų Rytų partnerystėje ir palaikyti jos pastangas užtikrinti daugiau demokratijos ir pagarbą teisinei valstybei, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat įsipareigojimui užtikrinti rinkos ekonomiką, tvarų vystymąsi ir deramą valdymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Esu viena iš šios rezoliucijos rengėjų, dėl to balsavau už šioje rezoliucijoje numatytus tikslus. Po prezidento rinkimų Ukraina privalo suartėti su Europos Sąjunga. Džiaugiuosi, kad Ukraina tvirtai žengia demokratijos keliu ir, kad ji suvokia savo teisėtą vietą Europos demokratinių šalių bendruomenėje. Durys į Europą Ukrainai turėtų būti atviros.

Skaidrūs rinkimai yra svarbus žingsnis įtvirtinant demokratinės valstybės principus. Nors ir stebėtojai paskelbė savo rezultatus, kad Ukrainos prezidento rinkimai atitiko aukštus kokybės reikalavimus ir demokratijos principus, vis tik Ukrainos valdžios institucijos turėtų priimti aiškų rinkimų kodeksą. Žodžio laisvė bei pliuralistinė žiniasklaida Ukrainoje turi būti užtikrinta visiems piliečiams bei kandidatams į rinkimus.

Labai svarbu, kad Ukraina dalyvautų Rytų partnerystėje ir Euronest parlamentinėje asamblėjoje, bendradarbiaujant kartu su Europos Parlamentu. Ukraina šiandiena yra Europos šalis, kuri turi teisę priimti sprendimus dėl Europos. Europos Sąjunga turi intensyviai bendradarbiauti su Ukraina dėl demokratinio proceso stiprinimo ir integracijos į Europos Sąjungą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Neseniai išrinktas Ukrainos prezidentas rodo svarbų ženklą – Briuselį pasirenka kaip savo pirmojo užsienio vizito vietą. Ukraina yra europinių siekių turinti valstybė ir tai, kad prezidentas V. Janukovičius atvyksta į ES sostinę susitikti su svarbiausiais Komisijos nariais, rodo, kad Kijevas žvelgia į Vakarus.

Naujasis Ukrainos prezidentas susiduria su dideliais iššūkiais, kai Tarptautinis valiutos fondas dėl daugelio neįvykdytų arba pažeistų įsipareigojimų sustabdė su Kijevu pasirašytą parengiamąjį susitarimą. Svarbu, kad prezidentas Viktoras Janukovičius nepamirštų pažadų, prisiimtų tą dieną, kai pradėjo eiti pareigas. Kaip Kijeve pažymėjo naujasis vadovas, Ukrainai reikia vidaus stabilumo, taip pat kovoti su korupcija ir ant patikimų pamatų įtvirtinti ekonomiką. Ukrainai reikia atgauti verslo sektoriaus ir tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą, kad ji galėtų sėkmingai įveikti ekonomikos nuosmukį, kurį dar labiau blogina nepastovi politinė aplinka.

Rinkimų kampanijos pabaiga ir prezidento V. Janukovičiaus pradėtos eiti pareigos turi reikšti galą populistinei praktikai, kai, pvz., ekonomiškai netvariu pagrindu dirbtinai didinamos gyventojų pajamos. Prezidento V. Janukovičiaus inauguracinė kalba tarptautinei bendruomenei teikia vilties, kad padėtis Ukrainoje vėl taps normali. Telieka būsimuoju laikotarpiu šiuos žodžius paversti veiksmais.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Susilaikiau, nes manau, kad Europos Sąjungos ir kitų šalių santykiams turėtų būti būdinga lygybė, abipusiškai naudinga prekyba ir ekonominiai santykiai, nesikišimas į kiekvienos šalies vidaus vystymosi politiką ir demokratinius procesus ir, žinoma, pagarba žmonių valiai. Norint kurti taikią Europą, be kitų dalykų, būtina, kad kiekviena šalis turėtų galimybę savo tarptautinius santykius nusistatyti pati, nepatirdama kitų šalių bandymo juos primesti ir nepatirdama spaudimo. Kadangi energetinis saugumas Europos Sąjungos valstybėms narėms yra itin svarbus veiksnys, Ukrainos vaidmuo svarbus, todėl ją reikėtų skatinti spręsti energetikos problemas dvišaliais susitarimais gerinant santykius su Rusija. Tai būtų naudinga abiem suinteresuotosioms šalims ir būtų užtikrintas nepertraukiamas gamtinių dujų srautas į Europą.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Dušek (S&D), raštu. (CS) Teigiamai vertinu parengtą kompromisinę rezoliuciją dėl Ukrainos, kurioje sprendžiamas ne tik klausimas, kokie demokratiniai buvo praėjusieji rinkimai, bet ir pateikiama naftos ir gamtinių dujų tranzitinio tiekimo problemos sprendimų, o Ukraina raginama priimti Energetikos bendrijos sutartį ir Direktyvą 2003/55/EB atitinkančius energetikos teisės aktus. Sutinku, kad aktyvus ir teigiamas Ukrainos požiūris į ES nėra vienintelis vertinimo kriterijus. Ukraina taip pat turi teikti pirmenybę geriems santykiams su kaimyninėmis šalimis, Rytų partnerystės šalimis ir parlamentine asamblėja EURONEST. Remiu pasiūlymus ir kitas visos šios kompromisinės rezoliucijos nuostatas ir balsuosiu, kad jos būtų patvirtintos.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurioje pabrėžiama, kaip svarbu stiprinti ES ir Ukrainos bendradarbiavimą. Politinis ir ekonominis tos šalies stabilizavimas ir Ukrainos bendradarbiavimo su ES energetikos srityje stiprinimas – būtinos sąlygos, kad būtų pripažinti europiniai Ukrainos siekiai. ES stabilumas taip pat priklauso nuo jos kaimynių stabilumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Prisimenu viltį, atsiradusią vykstant Oranžinei revoliucijai, dėl kurios Ukrainos gyventojai išsiskyrė su tarybine praeitimi. Prisimenu sėkmės, pažangos, demokratijos ir bendradarbiavimo pažadus, tuo laiku dalytus ukrainiečiams ir šalyje viduje, ir iš užsienio. Tuo metu žmonėms, akivaizdžiai atsigręžiantiems į Vakarus, Europos Sąjunga atrodė tikėtinas tikslas.

Dabar, kai euforija išnyko, atrodo aišku, kad Oranžinės revoliucijos šalininkai savo išsikelto iššūkio nesugebėjo įveikti. Be to, akivaizdu, kad žmonės atsisakė iliuzijų matydami, kaip valdoma šalis.

Tai, kad išrinktas kandidatas, kurį V. Juščenka įveikė 2004 m. gruodžio mėn., rodo arba didelį šalies skilimą, arba žmonių nuotaikų pokyčius – jie dabar palankesni Rusijos įtakai.

Manau, jog svarbu, kad Europos Sąjunga ir toliau sugebėtų likti patrauklia Ukrainai ir kad ji tai užtikrintų įvairiomis turimomis priemonėmis. Tikiuosi, kad Ukraina gyvuos, toliau atkakliai sieks vidaus demokratijos plėtros ir kad remdamasi savo praeitimi ir istorija ji sieks suartėti su ES, o šis procesas baigsis visateisiu jos įstojimu į ES.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Po Rytų bloko ir Tarybinių respublikų sąjungos skilimo Ukrainos gyventojai ir institucijos buvo tvirtai įsipareigoję šalyje įtvirtinti demokratiją ir sukurti modernią visuomenę sudarydami socialinę, ekonominę ir politinę sistemą, galinčią įtvirtinti teisinės valstybės principus ir žmogaus teisių laikymąsi nepaisant sunkumų, paprastai kylančių valstybėje, iš naujo kuriančioje savo organizacinę struktūrą ir politinį veidą.

Būdama pavyzdinis regionas ir erdvė, kurioje skatinama taika ir ekonominė, socialinė ir kultūrinė piliečių raida, Europos Sąjunga privalo prisiimti ryžtingą vaidmenį Ukrainoje plėtojant demokratinę sistemą, įskaitant integracijos į Europą priemonių stiprinimą. Tada šioje Europos Sąjungai geostrategiškai labai svarbioje šalyje bus lengviau spręsti regioninius konfliktus dėl santykių su Rusija ir Vidurio Azija, visų pirma energetikos srityje. Šiame procese taip pat pabrėžčiau šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos padarytą įnašą į didelės ukrainiečių imigrantų grupės integraciją į ES, kartu skatinant jaunimo vaidmenį bei švietimą ir Ukrainoje siekiant socialinės, ekonominės ir kultūrinės pažangos.

 
  
MPphoto
 
 

  Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. (RO) Šiandienos balsavimu dėl rezoliucijos dėl padėties Ukrainoje mes teigiamai įvertinome ne tik tai, kad prezidento rinkimai vyko pagal demokratinius principus, bet ir naujojo prezidento inauguraciją – tikimės, kad jis vykdys atvirumo ir bendradarbiavimo su ES politiką. Pabrėžėme, kad svarbu pasirašyti papildomus susitarimus energetikos srityje, taip užtikrinant energijos tiekimo saugumą. Be to, šiuo balsavimu teigiamai įvertinome tai, kad reikia tęsti diskusijas siekiant sukurti palankią vizų suteikimo sistemą. Šiandien pasiųsta žinia Ukraina pakviesta toliau bendradarbiauti su mumis, kad ji galutinai įsipareigotų siekti demokratijos. Šiuo balsavimu dar kartą patvirtinome tai, ką sakėme ir ankstesnėmis progomis: turime parodyti atvirą požiūrį – tęsti dialogą ir prisiimti tvirtus įsipareigojimus, kad Ukrainai suteiktume reikiamų paskatų pirmenybę teikti europinei raidai. Vis dėlto Ukraina turi parodyti, kad yra patikima mūsų partnerė.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE), raštu. – Aš pritariau ECR frakcijos vardu pateiktam bendro pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl padėties Ukrainoje 2 pakeitimui, kuriuo išdėstomas susirūpinimas, kad dujotiekio projektu Nord Stream pažeidžiamas solidarumo užtikrinant ES energetinį saugumą principas ir kad šis projektas bus įgyvendinamas taip, kad aplenktų Ukrainą. Net jeigu projektas Nord Stream tiesiogiai nesusijęs su dabartine padėtimi Ukrainoje, visiškai pritariu, kad Rusijos vyriausybė jį sukūrė kaip politinį projektą, siekdama padalyti Europą ir izoliuoti ne tik Ukrainą, bet ir kai kurias naująsias valstybes nares. Šiuo pakeitimu primenama, kad diskusijos dėl projekto Nord Stream nesibaigė, o bus tęsiamos. ES, kuri įgyvendindama energetinio solidarumo principą siekia bendrosios energijos rinkos, negali pasikliauti ilgalaikiais santykiais su politiškai orientuota valstybei priklausančia monopolija, kuri ekonominiu požiūriu jau žlugo ir kenkia pagrindiniams ES principams – atvirai konkurencijai, skaidrumui, gamybos, gabenimo ir paskirstymo atskyrimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Iosif Matula (PPE), raštu. (RO) Balsavau už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktą rezoliucijos projektą, nes manau, kad ES turi padėti Ukrainai įgyvendinti demokratines reformas ir Europos vertybes, užtikrinti žmogaus teises ir nacionalinėms mažumoms priklausančių asmenų teises.

Naujasis Ukrainos prezidentas rinkimus laimėjo deklaruodamas programą, kuria užtikrinamos mažumų teisės, tad ES turi remti veiksmingą, ilgalaikį šios programos įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai reikia patvirtinti teisės aktą, kuriuo įgyvendinama Europos regioninių arba mažumų kalbų chartija, ir jo laikytis. Ankstesnės priemonės, kuriomis drastiškai sumažintos mokyklų galimybės mokyti gimtosiomis mažumų kalbomis, turi būti panaikintos. Mažumoms turi būti geriau atstovaujama Ukrainos vietos, apygardų, regionų ir centrinėse institucijose. Turi būti užtikrinta, kad visų mažumų – rusų, lenkų, totorių, bulgarų, graikų, rumunų, vengrų, žydų ir romų – teisių būtų laikomasi pagal Europos standartus. Neturi būti pamiršta nė viena mažuma.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad reikia išsaugoti ir atkurti Černivcių regiono kultūrinį ir istorinį palikimą, kuris yra žydų, vokiečių-austrų, lenkų, rumunų, rusų ir ukrainiečių kultūrinio palikimo dalis. Manau, kad šio vertingo daugiakultūrio ir daugiakonfesinio Europos paveldo, įskaitant kapines, paminklus, pastatus ir bažnyčias Šiaurės Bukovinoje, išsaugojimas turi būti vienas iš prioritetinių ES ir Ukrainos bendradarbiavimo tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Neseniai Ukrainoje įvykę rinkimai, atsižvelgiant į ESBO ir Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (angl. ODIHR) rinkimų stebėjimo misijos teiginius, kad daugumos tarptautinių standartų buvo laikomasi, yra ženklas, kad ši šalis toliau vystosi integracijos į ES linkme. Vis dėlto itin svarbu, kad Ukrainos politikai ir institucijos būtų įsipareigoję greitai įtvirtinti politinę ir ekonominę stabilizaciją. Kad tai būtų pasiekta, turi būti įgyvendintos reikiamos konstitucinės reformos įtvirtinant teisinės valstybės principus, kuriant socialinę rinkos ekonomiką, atnaujinant pastangas kovoti su korupcija ir gerinant aplinką verslui ir investicijoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Pasiūlyme dėl rezoliucijos dėl padėties Ukrainoje itin gerai nurodoma dabartinė padėtis toje šalyje ir prezidento rinkimų aktualijos. Šia rezoliucija Ukrainos politikams ir vyriausybės organams primenama, kad reikia stabilizuoti politiką ir ekonomiką – tai pirmiausia galima padaryti įgyvendinant konstitucinę reformą, įtvirtinant teisinės valstybės principus, kuriant socialinę rinkos ekonomiką, atnaujinant pastangas kovoti su korupcija ir gerinant aplinką verslui ir investicijoms. Nepaisant to, mano nuomone, svarstymai apie greitą Ukrainos įtraukimą į laisvosios prekybos zoną, kitaip tariant, į ES bendrą vidaus rinką, yra per drąsūs. Ukraina turi nenutrūkstamai kurti ir stiprinti savo ekonomiką ir susitarti, ko reikia jai pačiai. Kad ir kiek Ukraina orientuotųsi į Europą, neturime pamiršti ar nepaisyti toje šalyje giliai įsišaknijusios Rusijos įtakos sferos ir turime į tai atsižvelgti. Dėl mano išdėstytų priežasčių per balsavimą dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Tekste pateikiama keletas gerų teiginių, pvz., pasmerkiamas komunistinis režimas. Vis dėlto manau, kad visapusiškai sumažinti vizų apribojimus ir Ukrainą greitai įtraukti į bendrąją rinką neprotinga. Dėl šios priežasties per balsavimą susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Kristiina Ojuland (ALDE), raštu. (ET) Pone pirmininke, pritariau Europos Parlamento rezoliucijai dėl padėties Ukrainoje. Be kitų dalykų, manau, kad turėtume labai rimtai vertinti išrinktojo prezidento V. Janukovičiaus sprendimą su pirmuoju užsienio vizitu atvykti į Briuselį. Tai aiškus ženklas, kad Ukraina tęsia integraciją į Europos Sąjungą. Manau, jog esant dabartinei padėčiai svarbu, kad Europos Sąjunga parodytų paramą Ukrainai sudarydama asociacijos susitarimą ir garantuodama bevizį režimą, jeigu Ukraina įvykdys jo tikslus. Europos Sąjungos durys Ukrainai turi likti atviros.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. (PL) Džiaugiuosi, kad prezidento rinkimai Ukrainoje surengti pagal demokratinius standartus. 2010 m. pradžioje Ukrainos demokratija parodė, kad yra gyva. Itin verta pažymėti gausų rinkėjų dalyvavimą rinkimuose. Šiandien išlygos, dėl kurių rinkimų rezultatai gali būti ginčijami teisme, padarytos ne dėl pačių Ukrainos rinkimų rezultatų.

Vis dėlto Europos Sąjunga turi ne vien reikšti pritarimą rinkimų surengimo būdui. Būtina Ukrainai suteikti europinę kelių etapų perspektyvą. Pirmasis etapas turėtų būti dalyvavimas Rytų partnerystėje, o paskutinis turėtų būti narystė Europos Sąjungoje. Europos Sąjunga Ukrainos atžvilgiu turi palaikyti atvirų durų politiką. Dėl integracijos į įvairias bendrijas turi nuspręsti pati Ukraina – tai turėtų priklausyti nuo suverenaus Ukrainos visuomenės sprendimo.

Europos Sąjungai gyvybiškai svarbu, kad pagerėtų Ukrainos santykiai su Rusija. Nes dvišalių Ukrainos ir Rusijos santykių padariniai turi poveikį ir ES valstybėms narėms. Palankiai vertinu tai, jog paskelbta, kad šie santykiai pagerėjo.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu.(LT) Prezidento rinkimai Ukrainoje atitiko tarptautinius rinkimų standartus. Šalis žengė žingsnį europietiškos demokratijos link. Tai patvirtinimas, kad Ukraina vis tvirčiau jaučiasi Europos demokratinių valstybių bendruomenėje.

Tikimės, kad naujasis Ukrainos prezidentas bus patikimas partneris, su kuriuo bus galima bendradarbiauti didinant stabilumą ir ekonominį vystymą Rytų Europoje kartu su kitomis kaimyninėmis valstybėmis. Vienas iš svarbiausių praktiškų žingsnių ES santykiuose su Ukraina yra vizų režimo supaprastinamas, kurio galutinis tikslas būtų vizų panaikinimas į ES keliaujantiems Ukrainos piliečiams.

Už šią rezoliuciją balsavau todėl, kad ji įvertina teigiamus pokyčius tokioje svarbioje ES kaimyninėje valstybėje, nors sudėtingumų ir įtampos tarp įvairių valdžios institucijų šioje šalyje lieka dar daug.

Už šią rezoliuciją balsavau todėl, kad ji įvertina teigiamus pokyčius tokioje svarbioje ES kaimyninėje valstybėje nors sudėtingumų ir įtampos tarp įvairių valdžios institucijų šioje šalyje lieka dar daug.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu. (PL) Per šį plenarinį posėdį balsavome dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl padėties Ukrainoje. Pritariau rezoliucijai, nes tai svarbus mūsų institucijos pareiškimas, liudijantis, kad atidžiai sekame demokratijos raidą Ukrainoje. Rezoliucijoje apskritai gerai įvertinama prezidento rinkimų eiga ir raginama stengtis užtikrinti politinį ir ekonominį šalies stabilumą. Svarbiausias dalykas, kad būtina stiprinti Ukrainos ir ES bendradarbiavimą, visų pirma energetikos srityje. Mano nuomone, du pakeitimai buvo ginčytini. Pirmasis susijęs su mažumų kalbomis. Balsavau prieš šį pakeitimą, nes juo padidinamos galimybės, kad rusų kalba bus vartojama vietoj ukrainiečių kalbos. Antrasis pakeitimas buvo apie dujotiekį Nord Stream. Šiuo atveju balsavau už pakeitimą, nes norėjau parodyti, jog prieštarauju šio dujotiekio tiesimui.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0123/2010

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Europos Sąjunga vykdė kampaniją, kad būtų įsteigta Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba (angl. UNHRC) ir kartu su valstybėmis narėmis atliko aktyvų, viešą vaidmenį remdama veiksmingą įstaigą, sprendžiančią dabartines žmogaus teisių problemas. Naujoji institucinė sandara, sukurta įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, teikia galimybę pagerinti ES veiksmų, atliekamų UNHRC veiklos pagrindu, nuoseklumą, viešumą ir patikimumą. Todėl svarbu, kad ES per 13-ąjį UNHRC susitikimą priimtų bendrą, konsoliduotą poziciją visais klausimais, kurie bus aptariami. ES turi daryti veiksmingą įtaką išplėstoje JT sistemoje ir toliau likti įsipareigojusi rasti bendrą poziciją, taip pat tapti lankstesnė ne tokiais svarbiais klausimais, kad derybose dėl svarbiausių klausimų galėtų reaguoti greičiau ir veiksmingiau. Pirmiausia ji turi būti aktyviai įsipareigojusi sukurti specialias UNHRC priemones, kuriomis būtų greitai ir veiksmingai reaguojama į žmogaus teisių krizes Irane, Afganistane, Irake ir Jemene.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – Žmogaus teisės daugelyje šalių vis dar pažeidinėjamos ir apgailestautina, kad į sunkius žmogaus teisių pažeidimus tarptautinė bendruomenė kartais reaguoja ne laiku ir netinkamai. Trūksta koordinuoto tarptautinio lygmens požiūrio. Pastaraisiais dešimtmečiais ES, kaip pasaulinės veikėjos, vaidmuo padidėjo ir pagal Lisabonos sutartį naujai sukurta Europos išorės veiksmų tarnyba galėtų padėti ES veiksmingiau siekti įveikti pasaulinius iššūkius ir į žmogaus teisių pažeidimus reaguoti vieningiau, nuosekliau ir veiksmingiau. ES dabar turi didelę galimybę sustiprinti savo vaidmenį JT Žmogaus teisių taryboje ir turėtų ja visapusiškai pasinaudoti siekdama padidinti ES veiksmų žmogaus teisių srityje pastebimumą ir patikimumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Šiam Parlamentui balsuoti pateiktoje kompromisinėje rezoliucijoje, deja, yra pastraipų, dėl kurių negaliu balsuoti teigiamai. Kaip pripažįstama rezoliucijos tekste, UNHCR yra „itin politizuotas“ politinis organas. Vis dėlto, manau, galėjome pasakyti daug daugiau, ypač žinodami, kad sprendžiame opų ir daugeliui iš mūsų svarbų klausimą – žmogaus teisių klausimą. Perskaičiusi tekstą, pažymiu, kad jis apgailėtinai neryžtingas, galbūt ne diplomatinės politikos požiūriu, tačiau vertybių požiūriu tai tikrai – jame trūksta ryžto kritikuojant gerai žinomus aspektus, dėl kurių UNHCR yra toks prieštaringas organas. Galėjome iš tikrųjų būti ryžtingesni, tvirčiau prieštarauti Irano kandidatūrai kituose Tarybos rinkimuose. Konkrečiai neminima beprasmė Tarybos sudėtis, kurioje yra per daug narių, vargu ar tinkamų sakyti pamokslus apie žmogaus teises ir akivaizdžiai dar mažiau tinkamų ką nors teisti ar apklausti. Todėl balsuodama dėl šio teksto susilaikiau ir pareiškiau skeptiškumą: susilaikau tikėdamasi, kad Parlamentas nusiims savo diplomato skrybėlę – būti diplomatu yra ne jo darbas – ir drąsiau pasiners į kovą už vertybes ir žmogaus teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Susilaikiau nepaisydamas to, kad pasiūlyme dėl rezoliucijos yra ir teigiamų elementų, nes balsuojant svarbūs Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų pakeitimai buvo atmesti ir todėl teksto turinys netinkamas. Europos Sajunga turi remti JT pastangas užtikrinti, kad visame pasaulyje būtų laikomasi žmogaus teisių. Įgyvendinant šią iniciatyvą ES turi atlikti pagrindinį vaidmenį, tuo labiau šiais laikais, kai autokratiniai režimai sistemingai pažeidinėja žmogaus teises – siekdami primesti savo antisocialines politikos priemones jie vykdo „kapitalistinį smurtą“. Europos Sąjunga turi iš naujo įvertinti savo santykius su Izraelio valstybe, rimtai atsižvelgdama į karines Izraelio operacijas Palestinos teritorijoje ir į kėsinimąsi į Palestinos žmonių teises, įskaitant teisę galiausiai turėti tėvynę. Europos Sąjunga turi atsisakyti dalyvauti JAV „demokratijos eksporto“ kampanijose ir sukurti tarptautinių santykių sistemą, kurioje būtų laikomasi tarptautinės teisės taisyklių ir svarbesnis vaidmuo tektų JT.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Maria Corazza Bildt, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE), raštu. (SV) Švedijos konservatoriai šiandien, 2010 m. vasario 25 d., balsavo už bendrą rezoliuciją, priimtą 13-ajame Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos susitikime. Nepaisant to, norėtume pažymėti, jog manome, kad ES valstybės narės turėtų būti raginamos smerkti visus žmogaus teisių pažeidimus ir kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba, deja, nesugebėjo pakankamai greitai reaguoti į šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus rezoliucijoje nepaminėtose šalyse, pvz., Kuboje, ir kitose šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Turiu pabrėžti, jog norint sukurti teisingą ir ilgalaikę taiką visame pasaulyje tebėra gyvybiškai būtina, kad visos šalys visomis aplinkybėmis laikytųsi tarptautinių žmogaus teisių teisės aktų ir humanitarinės teisės aktų.

Manau, kad Europos Sąjungos lygmeniu ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybių narių, kurios reikalauja tvirtos bendros pozicijos, bendrais veiksmais būtų užtikrinta, kad būtų priversti atsakyti tie, kurie kalti dėl tarptautinių žmogaus teisių teisės aktų ir tarptautinės humanitarinės teisės aktų pažeidimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Balsavau už rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų veiksmų programos siekiant lyčių lygybės, joje įvardyti svarbiausi veiksmai, kurių Europos Sąjunga turi imtis, kad pasiektų strateginius moterų ir vyrų lygybės tikslus. Aišku, kad Komisija turi labiau stengtis veiksmų programos tęsiniui parengti palyginamus duomenis apie kritinius rodiklius ir paversti šią programą nuolatinėmis daugelio politikos sričių lyčių integracijos iniciatyvų apžvalgomis. Itin svarbu stebėti ir veikti su lytimi susijusio skurdo, smurto, mergaičių poreikių atžvilgiu. Rengiantis tolesniems veiksmams įgyvendinus Komisijos Moterų ir vyrų lygybės gaires 2006–2010 turi būti atsižvelgiama į ilgalaikius ekonomikos krizės ir klimato kaitos padarinius visuomenėje, kuri senėja ir tampa etniškai įvairesnė. Lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės turi būti pripažįstamos ir skatinamos Europoje ir pasaulio mastu. Dabar Europos Sąjunga turėtų prisijungti prie Konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo – įsigaliojus Lisabonos sutarčiai šis teisinis žingsnis tapo įmanomas.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl 13-ojo JT Žmogaus teisių tarybos susitikimo. Naujoji ES institucinė sandara teikia unikalią galimybę padidinti ES vienybę, pastebimumą ir patikimumą JT Žmogaus teisių taryboje. Vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai veikla taip pat padės didinti ES sugebėjimą bendradarbiauti su šalimis iš kitų regioninių blokų siekiant, kad būtų nutraukti žmogaus teisių pažeidimai, konkrečiai įskaitant smurtą prieš moteris ir vaikus.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Žmogaus teisių tarybos politizavimas ir nuolatinė blokada prieš tuos, kurie pareiškė tvirtesnę poziciją smerkdami žmogaus teisių pažeidimus įvairiose pasaulio vietose, yra pakankamas pagrindas keisti Tarybos struktūrą ir veiklos būdą. Paskelbta Irano kandidatūra – dar vienas ženklas, kad šio organo veiklos kryptis yra nepatikima ir nesaugi ir kad ne vieną kartą pažeistų žmogaus teisių istoriją turinčios šalys gali naudodamosi naryste Taryboje bandyti pateisinti savo pačių daromus žmogaus teisių pažeidimus.

Europos Sąjunga turi aktyviai dalyvauti Tarybos darbe kartu žinodama savo galimybių ribas ir problemas ir stengtis reikšti suderintą, tačiau griežtą ir reiklią poziciją dėl žmogaus teisių laikymosi. Jeigu ji tai darys, ji galės šiuo klausimu įgyvendinti ir savo įsipareigojimus.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Žmogaus teisių taryba (angl. UNHRC) yra specializuota platforma, kurioje sprendžiami visuotinių žmogaus teisių klausimai, ir konkretus forumas žmogaus teisių klausimams JT sistemoje aptarti. Skatinti ir išsaugoti žmogaus teisių visuotinumą yra teisinio, etinio ir kultūrinio ES acquis dalis ir vienas iš jos vienybės ir vientisumo pagrindų.

Esu tikras, kad ES valstybės narės nepritaria jokiam bandymui pažeidinėti žmogaus teisių visuotinumo, nedalijamumo ir tarpusavio priklausomybės principus. Tikiuosi, kad valstybių narių atstovai aktyviai dalyvaus metinėse sąveikiose diskusijose dėl neįgaliųjų teisių ir metiniame posėdyje dėl vaiko teisių ... Norėčiau pabrėžti, koks svarbus 13-asis UNHRC susitikimas, kuriame dalyvaus ministrai ir kiti aukštieji atstovai. Jo darbotvarkėje numatyta aptarti ekonomikos ir finansų krizę ir Jungtinių Tautų deklaraciją dėl švietimo ir mokymo žmogaus teisių klausimais. Galiausiai teigiamai vertinu, kad Jungtinės Valstijos vėl pradėjo aktyviau dalyvauti JT organų veikloje ir buvo išrinktos UNHRC nare, taip pat vertinu jų konstruktyvų darbą 64-ojoje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje siekiant žodžio laisvės.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Labai pritariame pranešime minėtai žmogaus teisių visuotinumo, nedalijamumo ir tarpusavio priklausomybės koncepcijai. Vis dėlto remiantis tomis pačiomis prielaidomis reikia pabrėžti nesuderinamą prieštarą tarp šio požiūrio ir smarkaus kėsinimosi į darbuotojų ir liaudies teises, kurį lėmė kapitalizmo sistemos krizė, įskaitant didelį nedarbą, dar didesnį skurdą ir vis sunkesnes sąlygas gauti geros kokybės viešųjų paslaugų prieinamomis kainomis. Deja, Parlamento dauguma tinkamai neatsižvelgė į šią prieštarą.

Apgailestaujame, kad atmesti mūsų frakcijos pateikti pasiūlymai, pirmiausia šie:

- pažymi, kad JT valstybės narės turėtų skatinti apsirūpinimo maistu savarankiškumą ir maisto saugą kaip priemonę skurdui ir nedarbui mažinti;

- džiaugiasi, kad 13-ojo susitikimo darbotvarkėje numatyta aptarti Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitą dėl žmogaus teisių pažeidimų Hondūre, padarytų nuo pat valstybės perversmo; ragina ES valstybes nares siekti, kad valstybės perversmas būtų pasmerktas, pačioms jį tvirtai pasmerkti ir siekti, kad toje šalyje būtų atkurta demokratija ir teisinė valstybė;

- reiškia nerimą dėl padėties Kolumbijoje, ypač dėl atrastų tūkstančių neatpažintų mirusiųjų.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Už rezoliuciją dėl 13-ojo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos susitikimo balsavau pirmiausia labai palankiai vertindamas iniciatyvą priversti UNHRC į svarbiausius savo darbotvarkės punktus įtraukti pasaulinių ekonomikos ir finansų krizių poveikį visų žmogaus teisių įgyvendinimo procesui. Taip pat manau, jog svarbu pabrėžti, kad reikia tvirtos bendros ES pozicijos dėl tolesnių veiksmų, kurių bus imtasi atlikus tiriamąją konflikto Gazoje ir Pietų Izraelyje misiją; šiuo požiūriu būtina įgyvendinti R. Goldstone'o ataskaitoje pateiktas rekomendacijas. Galiausiai itin didelį rūpestį kelia Irano kandidatūra UNHRC rinkimuose, kurie bus surengti 2010 m. gegužės mėn. – į šią kandidatūrą turi būti reaguojama griežtais ES veiksmais, kad nebūtų įmanoma išrinkti šalių, turinčių abejotiną reputaciją žmogaus teisių srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Kadangi Žmogaus teisių taryba yra tarpvyriausybinis organas, kurio pagrindinis tikslas – reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus, ir kadangi vienas iš Europos vienybės ir vientisumo pagrindų yra laikytis žmogaus teisių visuotinumo ir jį užtikrinti, norėčiau padrąsinti UNHRC, tikėdamasis, kad ji ir toliau kovos su visų formų diskriminacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. (FR) Mūsų rezoliucija skirta JT Žmogaus teisių tarybai, institucijai, kurios statusą turėtų būti tikimasi pakelti iki pasaulinio teisių, vertybių ir svarbiausių, pagrindinių laisvių įgyvendintojos lygio. Kalbu tariamąja nuosaka, nes UNHRC yra šališka ir tai visiškai pakirto jos teisėtumą.

Dabar visiškai netikėtai prisidėjo klausimas dėl Irano kandidatūros. Tai – provokacija. Ši valstybė, ši vyriausybė, šis prezidentas tyčiojasi iš vyrų ir moterų teisių. 2008 m. pakarti arba mirtinai akmenimis užmėtyti 346 šalies piliečiai, įskaitant nepilnamečius. Teismo procesai yra absurdiški. Vyksta kankinimai. Visiškai nėra žodžio laisvės, susirinkimų laisvės ir spaudos laisvės. Mažumos, ypač bahajai, persekiojamos. Nuo 2009 m. birželio mėn. prezidento rinkimų bet kokių formų demonstracijos kruvinai ir sistemingai malšinamos. Galėčiau tęsti ir toliau.

Pasauliui reikalingas valdymas, grindžiamas visuotinėmis vertybėmis. Jeigu JT nori būti šio dialogo forumas, jos turi užtikrinti, kad jų organai būtų objektyvūs. Irano kandidatūra yra kur kas daugiau nei vien JT patikimumo išbandymas; tai – jų perspektyvumo išbandymas.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už galutinį rezoliucijos tekstą, be kitų priežasčių, todėl, kad jame paliktos pastraipos, susijusios su bendru slaptųjų sulaikymo centrų tyrimu, reikiamu R. Goldstone’o ataskaitos rekomendacijų įgyvendinimu ir Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, ir todėl, kad į jį įtrauktas ir GUE frakcijos pateiktas pakeitimas dėl Vakarų Sacharos. Taip pat džiaugiuosi, kad E. Broko prašymas atskirai balsuoti dėl dalies, kurioje aptariamas religijų šmeižimas, atmestas ir ši dalis išdėstyta taip:

„dar kartą primena savo poziciją dėl sąvokos „religijų šmeižimas“ ir, pripažindamas, jog būtina visiškai išspręsti religinių mažumų diskriminacijos problemą, mano, kad netikslinga įtraukti šią sąvoką į Protokolą dėl papildomų standartų rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir bet kokios formos diskriminacijos klausimais; ragina JT valstybes nares visiškai įgyvendinti esamus standartus dėl saviraiškos, religijos ir įsitikinimų laisvės;“

Norėjome šį sakinį palikti, nes manome, kad JT lygmeniu nereikia naujų teisės aktų, kuriais turėtų būti sprendžiamas religijų šmeižimo klausimas, nes jau turime tarptautinius standartus – minėtą protokolą, kuriuo neleidžiama diskriminuoti religinių mažumų.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. (PL) ES žmogaus teisių laikymosi politika yra viena iš svarbiausių mūsų įgyvendinamų vertybių. Bendrijos žmogaus teisių laikymosi politika apima civilinių, politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių apsaugą. Rengiant šią politiką daug dėmesio skiriama pagalbai įgyvendinant moterų, vaikų, nacionalinių mažumų teises ir visų pirma kovai su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų diskriminacija. Labai pavojinga, kai teisės aktais, kuriais diskriminuojamos mažumos, naudojamasi siekiant pažeisti jų religijos laisvę arba kai jais ribojamos šių mažumų galimybės gauti išsilavinimą ir įsidarbinti, taip apribojant jų teisę dirbti ir atitinkamai pažeidžiant jų teisę turėti deramą gyvenimo lygį. Iki šiol šioje srityje ES atliktas darbas leidžia mums iš kitų reikalauti aukštų demokratijos ir žmogaus teisių standartų.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu.(LT) Kalbant apie žmogaus teises visuose ES lygiuose ir srityse, būtina pabrėžti, jog mūsų, kaip EP atstovų, pareiga yra ne tik kritikuoti ir rengti rezoliucijas dėl trečiųjų šalių, bet taip pat preciziškai stebėti ES valstybes nares, kreipiant dėmesį net į menkiausius neigiamus reiškinius, kurie pažeidžia žmogaus teises. Žmogaus teisių pažeidinėjimo atveju EP parengia rezoliuciją, kuri adresuojama atitinkamai šaliai. Norėdami kritikuoti kitus, turime iš pradžių užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidinėjimams ES viduje, o tada galėsime kritikuoti kitus bei stengtis kaip galima daugiau jiems padėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE), raštu. (FR) Nepritariau šiai rezoliucijai, nes joje nepabrėžiama krikščionių mažumų žmogaus teisių svarba Artimuosiuose Rytuose. Apgailestauju, kad kai reikia pasmerkti išpuolius prieš krikščionių mažumas Artimuosiuose Rytuose ir perduoti šią problemą spręsti Žmogaus teisių tarybai, parodyta per mažai drąsos. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2009 metus paskelbė Tarptautiniais žmogaus teisių mokymosi metais, o ES 2010 metus paskelbė Europos kovos su skurdu metais. Turėtume prisiminti, jog JT pripažino, kad itin didelis skurdas yra žmogaus teisių pažeidimas. Europos Parlamento ir Europos Tarybos pastatų marmure iškalėme spalio 17 d. – Tarptautinės skurdo panaikinimo dienos – leitmotyvą: „Ten, kur žmonės pasmerkti gyventi skurde, žmogaus teisės yra pažeidžiamos. Susivienyti, kad priverstume jų paisyti, yra šventa pareiga. Tėvas Joseph Wresinski“. Mūsų rezoliucijoje neišreiškiama gilaus nerimo dėl itin didelio skurdo kaip žmogaus teisių pažeidimo. Todėl raginu Europos ketvirtojo pasaulio komiteto narius JT Generalinės Asamblėjos delegatams nusiųsti panašaus turinio laišką, kuriame būtų reiškiamas Parlamento rūpestis šia sritimi.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0118/2010

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Moterų ir vyrų lygybė yra pagrindinė teisė ir bendra Europos Sąjungos vertybė. Be to, ji yra būtina sąlyga norint pasiekti ES ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos tikslus. Nors siekiant 1995 m. patvirtintos Pekino veiksmų programos tikslų padaryta nemažai pažangos, ir toliau vyrauja lyčių nelygybė ir stereotipai.

Manau, kad persvarstant Lisabonos strategiją turi būti daugiau dėmesio skiriama lyčių lygybei, turi būti nustatomi nauji tikslai ir stiprinami ryšiai su Pekino veiksmų programa, kad valstybės narės konkrečiomis politikos priemonėmis pasiektų konkrečių rezultatų. Todėl reikia geriau skatinti valstybes nares keistis gerąja ir kita patirtimi visose srityse, kurioms turi poveikį Pekino veiksmų programa.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu. (RO) Balsavau už rezoliuciją „Pekinas +15 – JT veiksmų programa siekiant lyčių lygybės“. Praėjus penkiolikai metų nuo Pekino deklaracijos ir veiksmų programos patvirtinimo, Europos Parlamentas šiandien diskutuoja dėl pasaulio mastu padarytos lyčių lygybės pažangos. Vienodos vyrų ir moterų galimybės yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos vertybių. Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje pabrėžiamos valstybėms narėms bendros vertybės: pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir lyčių lygybė. Nors tam tikrose srityse ir pramonės sektoriuose padaryta nemažai pažangos, vis dar esama sričių, kur vyrauja nelygybė. Šiuo požiūriu Europos Sąjunga turi toliau stengtis išspręsti minėtuosius klausimus. Lygybė turi būti skatinama visose srityse. Europos lygmeniu kurdama kovos su ekonomikos krize ir klimato kaitos poveikiu strategijas Europos Komisija turi atsižvelgti ir į šių strategijų poveikį moterims. Šia rezoliucija skatinama rengti strateginius planus ir priemones, kurių reikia norint, kad susidarytų tokia lyčių lygybės padėtis, kokią numatė Europos lyčių lygybės institutas.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu. (PT) Balsavau už rezoliuciją „Pekinas +15 – JT veiksmų programa siekiant lyčių lygybės“, nes strateginiai Pekino programos tikslai nepasiekti, vyrauja nelygybė ir lyčių stereotipai, o programoje nurodytose srityse moterų padėtis tebėra blogesnė už vyrų.

Apgailestaujame, jog regioniniu ir ES lygmeniu trūksta laiku surinktų, patikimų, palyginamų duomenų, kad būtų galima spręsti apie rodiklius, dėl kurių, įgyvendinus Pekino programą, nuspręsta imtis tolesnių veiksmų, įskaitant veiksmus, susijusius su moterimis ir skurdu, smurtu prieš moteris, institucinėmis priemonėmis, moterimis ir ginkluotu konfliktu, mergaitėmis. Toliau Komisija turi parengti metinę Pekino veiksmų programos apžvalgą ir veiksmingai pasinaudoti rodikliais bei analitinėmis ataskaitomis – tai įnašai į įvairias politikos sritis ir pagrindas naujoms iniciatyvoms, kuriomis būtų siekiama lyčių lygybės, rengti. Norėtume priminti, kad reikia sistemingai įgyvendinti ir kontroliuoti lyčių aspekto integravimą į teisėkūros, biudžeto valdymo ir kitus svarbius procesus, taip pat įgyvendinti ir kontroliuoti strateginius planus, programas ir projektus įvairiose politikos srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes turime ir toliau plėtoti lyčių lygybės perspektyvą visoje Europos Sąjungoje. Europos Komisija turėtų parengti Moterų ir vyrų lygybės gairių veiksmų strategiją, atsižvelgti į ekonomikos ir finansų krizę, tvarų vystymąsi ir taip pat dabartinius gairių prioritetus, vienodą vyrų ir moterų ekonominę nepriklausomybę, darbo, šeimos ir privataus gyvenimo derinimą, vienodą moterų ir vyrų dalyvavimą priimant sprendimus.

Šiuo metu ypač trūksta duomenų dėl moterų ir vyrų lygybės, moterų smurto, institucinių mechanizmų. Labai svarbu, kad valstybės narės kuo glaudžiau bendradarbiautų su Europos lyčių lygybės institutu, kurio vienas iš uždavinių – darbas su palyginamais duomenimis. Institutas ves statistiką, bus atliekami tyrimai, kurių tikslas bus pateikti analizę dėl lyčių lygybės klausimų, bus atliekamos studijos dėl duomenų rodiklių statistikos, dėl duomenų paaiškinimų. Instituto darbų programoje numatyti siekiai ypač pagelbėtų įgyvendinti Pekine numatytus rodiklius.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Lyčių lygybė – vienas iš pagrindinių mūsų laikų principų, bet lyčių nelygybė vis dar paplitusi ir strateginiai Pekino programos tikslai dar ilgai nebus pasiekti.

Teigiamai vertinu pasiūlymą dėl rezoliucijos, dėl kurio šiandien bus balsuojama plenarinėje sesijoje, nes tai –paskata tobulinti institucines lyčių lygybės skatinimo priemones.

Siekiant skatinti labiau klestinčią, sąžiningesnę ir turtingesnę visuomenę, būtina lyčių aspektą integruoti į vystomąjį bendradarbiavimą.

Norėčiau pabrėžti, koks svarbus moterų vaidmuo mokslo ir technologijų srityje. Vis daugiau moterų dirba mokslinių tyrimų srityse, bet joms tebėra sunku pasiekti karjeros aukštumų ir patekti į aukštesnį sprendimų švietimo klausimais priėmimo lygmenį. Siekiant skatinti sąžiningą pusiausvyrą, remti ekonomikos augimą ir užimtumą, būtina pasinaudoti šiomis galimybėmis.

Būtina apsvarstyti lyčių aspekto integravimą į įvairias politikos sritis, nes tai – vienas iš labiau klestinčios, sąžiningesnės ir turtingesnės visuomenės ramsčių.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Būdamas tvirtas žmogaus teisių ir lygybės principo gynėjas, neprieštaraučiau iniciatyvoms, kuriomis siekiama apsaugoti moterų ir merginų teises. Šios teisės dažnai šiurkščiai pažeidžiamos pasaulyje, kur moterys vis dar yra pagrindinės nusikaltimų prieš jų fizinę gerovę ir lytinį apsisprendimą aukos.

Vis dėlto lyčių lygybe niekada negalima maskuoti gamtinių, socialinių ir kultūrinių lyčių skirtumų; vienodos teisės yra ne tas pats kaip vienodas statusas. Su vyrais ir moterimis reikia elgtis sąžiningai, suteikiant jiems tas pačias teises, tačiau atsižvelgiant į atitinkamus jų poreikius. Moterų atveju tai itin aktualu motinystės rėmimo, darbo ir šeimos gyvenimo derinimo, ypatingos apsaugos nuo nusikaltimų, kurie daromi daugiausia prieš moteris ir vaikus, pvz., lytinio išnaudojimo, prekybos žmonėmis ar prievartavimo, ir kitose srityse.

Galiausiai pabrėžčiau, kad bet kokia šios srities ES iniciatyva negali būti bandoma suteikti moterims teisės į abortą lytinės ir reprodukcinės sveikatos labui; sprendimus šiuo klausimu ir toliau turi priimti konkrečios valstybės narės.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Lyčių lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų, jis įtvirtintas Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo. Taigi ES turi vykdyti konkrečią misiją – skatinti ir integruoti vyrų ir moterų lygybę. Neabejotina, kad nelemta lyčių diskriminavimo padėtis visais socialiniais, ekonominiais ir kultūriniais lygmenimis šiandien vis dar aktuali ir besivystančiose, ir išsivysčiusiose šalyse – konkrečiai, Europos Sąjungoje. Siekiant veiksmingai kovoti su šiuo reiškiniu gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad būtų taikomos veiksmingos priemonės problemoms įvardyti ir informacijai surinkti nesusiduriant su kliūtimis ar politiniais apribojimais, ir taip būtų aiškiai ir tvariai nustatytos priežastys ir padariniai, o tada į juos atsižvelgiant būtų galima visapusiškai reaguoti. Ši struktūrinė problema kliudo pažangai ir konkrečių bendruomenių bei apskritai visos žmonijos raidai.

Manau, kad pirmenybė turėtų būti teikiama buitinio smurto panaikinimui. Siekiant tai padaryti bus būtina užtikrinti kultūrinę, socialinę ir ekonominę vyrų ir moterų lygybę. Ekonomikos ir finansų krizė, klimato kaitos poveikis ir senėjanti visuomenė – veiksniai, į kuriuos Europos Komisija ir valstybės narės turi atsižvelgti rengdamos veiksmus ir politikos priemones, kuriais siekiama skatinti lyčių lygybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE), raštu. (SV) Švedijos konservatoriai šiandien, 2010 m. vasario 25 d., balsavo už rezoliuciją „Pekinas +15 – JT veiksmų programa siekiant lyčių lygybės“, B7-0118/2010. Vis dėlto mes norėtume pabrėžti, jog nemanome, kad skyrius apie lygybę turėtų būti įtrauktas į 2010 m. pakeistą Lisabonos strategiją, nes tai jau reglamentuojama Romos sutartyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Taip pat norėtume pabrėžti, jog manome, kad moterys turėtų turėti teisę spręsti dėl savo lytinio gyvenimo ir reprodukcijos. Esame įsitikinę, kad asmenys sugeba priimti sprendimus dėl savo gyvenimo; ES neturėtų kištis į šią sritį. Didesnė lygybė yra vienas iš didžiųjų ES iššūkių ir Švedijos pažanga gali įkvėpti kitas ES valstybes nares jį įveikti.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Pritariau šiai rezoliucijai, nes praėjus penkiolikai metų nuo Pekino pasaulinės moterų konferencijos turime pripažinti, kad lyčių lygybės klausimais padaryta per mažai pažangos ir kad moterų diskriminavimo stereotipai vis dar vyrauja daugelyje sričių, pvz., įsidarbinimo, švietimo ir politikos srityse. Taip pat pritariau nuorodai, kad reikia gerinti lytinę ir reprodukcinę Europos ir pasaulio moterų sveikatą ir kad reikia skatinti tėvus dalytis šeimos pareigas, pvz., naudojantis vaiko priežiūros atostogomis. Galiausiai atsižvelgiant į pakeistą Lisabonos strategiją pirmenybė turės būti teikiama lyčių lygybės tikslui, kurį įgyvendinant turės būti daroma tikra įtaka nacionalinei socialinei apsaugai ir įtraukties priemonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Lívia Járóka (PPE), raštu. (HU) Prieš penkiolika metų patvirtinti Pekino veiksmų programos tikslai neįgyvendinti iki šiol ir daugumos sričių, susijusių su vyrų ir moterų lygybe, priemonėmis vargu ar pasiekta bent menkiausios pažangos. Deja, ir valstybių narių, ir Europos Sąjungos lygmeniu per mažai dėmesio skiriama kovai su itin dideliu skurdu ir visokeriopa moterims nerimą keliančia diskriminacija.

Jungtinių Tautų veiklos pagrindu patvirtintus Pekino tikslus turime geriau suderinti su naujųjų ES moterų ir vyrų lygybės gairių įgyvendinimu. Šiais Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais itin svarbu, kad vos virš skurdo ribos gyvenančios moterys gautų tinkamą apsaugą, nes pasikeitus jų užimtumui ar šeimos padėčiai, pvz., praradus darbą, išsiskyrus, tapus našlėmis ir netgi pagimdžius, jų nuskurdimo grėsmė padidėja eksponentiškai. Džiugu, kad Tarybai pirmininkaujančių Ispanijos, Belgijos ir Vengrijos trijulė daug dėmesio skiria Pekino tikslams toliau įgyvendinti ir skelbia ketinimą visapusiškais metodais užkirsti kelią moterų ir vaikų skurdui ir su juo kovoti. Tikėkimės, kad šios perspektyvos bus pakankamai rimtai aptariamos kovo pradžiai numatytame JT susitikime. Siekiant įvertinti ir persvarstyti politikos priemones, kuriomis siekiama vyrų ir moterų lygių galimybių, reikia patikimų pagal lytis suskirstytų duomenų ir verta apsvarstyti, ar nereikėtų pradėti taikyti standartizuotų, bendrų lyčių nelygybės matavimo rodiklių.

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Luisa Macovei (PPE), raštu. – Balsavau už rezoliucijos „Pekinas +15 – JT veiksmų programa siekiant lyčių lygybės“ 9 dalį, kurioje patvirtinami lytinės ir reprodukcinės moterų sveikatos siekiai ir teisės. Lytinės ir reprodukcinės teisės grindžiamos visuotinai pripažintomis teisėmis į kūno vientisumą, nediskriminavimą ir aukščiausią įmanomą pasiekti sveikatos lygį. Šios teisės įtvirtintos tarptautinėje teisėje (įskaitant Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 12 straipsnį, kuriuo susitariančiosios šalys pripažįsta „kiekvieno asmens teisę naudotis aukščiausio įmanomo pasiekti lygio fizine ir psichine sveikata“, ir Konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo 12 straipsnį, kuriame kalbama apie „moterų diskriminacijos sveikatos apsaugos srityje panaikinimą siekiant vyrų ir moterų lygybės pagrindu užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant su šeimos planavimu susijusias paslaugas, prieinamumą“). Kompromisiniai dokumentai (pvz., 1994 m. Kairo veiksmų programa ir 1995 m. Pekino veiksmų programa) irgi rodo vyriausybių įsipareigojimą ginti (moterų) lytines ir reprodukcines teises. Daugelis Rumunijoje esančių mano rinkėjų šiai perspektyvai pritaria.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Vyrų ir moterų nelygybė įvairiais lygmenimis pagal profesiją, sektorių ar įvairius stereotipus bėgant metams sumenko. ES tikrove vis labiau tampa vyrų ir moterų lygybė ir nors vis dar pasitaiko diskriminavimo atvejų, imame įžvelgti labai teigiamų tendencijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Ginti moterų teises man irgi labai svarbu. Vis dėlto nemanau, kad protinga taikyti kvotas, vadinamąją pozityviąją diskriminaciją. Šioje srityje viską lemti turėtų kvalifikacija, ne lytis. Tai turėtų būti pagrindinė taisyklė ir vyrams, ir moterims. Dėl šios priežasties per balsavimą susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes privalu lyčių lygybę įgyvendinti visose srityse.

Rumunijoje per šiuos penkiolika metų pažanga padaryta tik kai kuriose Pekino veiksmų programoje nurodytose srityse. Po 2009 m. rinkimų Rumunijos politikos sprendimų priėmimo lygmeniu Parlamente dirba 11 proc. moterų ir tik viena moteris paskirta į vyriausybę. Vyrų smurtas prieš moteris, prekyba žmonėmis ir atstovavimas moterims sprendimų priėmimo organuose yra prioritetai, kuriuos turėtume ryžtingai įgyvendinti.

Visa tai galėsime išspręsti tik tuomet, jei moterys priims sprendimus dėl moterų! Neįtraukdami moterų į visus socialinius ir politinius vykdomuosius organus iššvaistytume 50 proc. intelektinių pajėgumų ir tinkamai neatstovautume visų piliečių interesams.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už galutinį rezoliucijos tekstą, nes į jį įtrauktos mūsų peticijos ES Komisijai, kuriomis reikalaujama 2010–2014 m. gairėse atsižvelgti ne tik į ekonomikos ir finansų krizę, bet ir į klimato kaitos poveikį moterims ir į tai, kad ES vis dar vyrauja nelygybė ir lyčių stereotipai – moterys ir toliau yra blogesnėje už vyrus padėtyje Pekino programoje nurodytose srityse, taip pat todėl, kad šioje rezoliucijoje skatinama lyčių lygybė, pirmiausia vaiko priežiūros atostogų srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Marc Tarabella (S&D), raštu. (FR) Balsavau už šią rezoliuciją, nes joje pabrėžiama pažanga, kurią dar turi padaryti 189 Pekino veiksmų programą pasirašiusios valstybės, jeigu norima pasiekti tikrą moterų ir vyrų lygybę. Itin remiu dalį, kurioje pabrėžiama, kad „seksualinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės šiuo klausimu yra neatsiejama moterų teisių programos dalis“. Šioje srityje norėčiau pažymėti, kad kai 2009 m. buvo tvirtinamas mano pranešimas dėl moterų ir vyrų lygybės, dauguma EP narių pritarė požiūriui, kad moterims turi būti lengvai prieinama kontracepcija ir abortas.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. (FR) Aš kartu su savo kolegomis iš Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos – Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų balsavau už E. B. Svensson pranešimą „Pekinas +15 – JT veiksmų programa siekiant lyčių lygybės“. Jos vertinime pateikiamas skirtingas vaizdas.

Tiesa, pažanga padaryta, bet kaip galime būti patenkinti, kai lyčių atlyginimų skirtumai vis dar yra 14–17,5 proc.?

Be to, nepriimtina, kad dauguma EP narių patvirtino labai dviprasmišką pakeitimą(1), kurį pateikė Europos konservatoriai ir reformuotojai ir kuriuo netiesiogiai teigiama, kad abortą besidarančios moterys sprendimą priima neatsakingai, neturėdamos visos informacijos. Tai – netiesioginis kėsinimasis į teisę darytis abortą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marina Yannakoudakis (ECR), raštu. – ECR valstybės narės pasirašė JT konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo ir Pekino veiksmų programą. Todėl manome, kad visai Europos Sąjungai nebūtina tapti konvencijos nare ir prieštaraujame, kad ES elgiasi taip, kaip valstybė. Nors ECR frakcijai labai svarbi visų žmonių lygybė, mes nepritariame tolesniems ES lygmens teisės aktams; manome, kad lyčių lygybės klausimą geriausia spręsti valstybės narės lygmeniu, vietos bendruomenėse, dalyvaujant pilietinei visuomenei. Dėl šių priežasčių balsavome prieš šią rezoliuciją.

 
  
  

Pranešimas: Vladimír Maňka (A7-0017/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Alvaro, Jorgo Chatzimarkakis, Nadja Hirsch, Silvana Koch-Mehrin, Holger Krahmer, Britta Reimers ir Alexandra Thein (ALDE), raštu. (DE) Remiantis 2009 m. gruodžio 17 d. patvirtinta Europos Parlamento rezoliucija dėl 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, šiandien, vadovaujantis pakeistais Parlamento administracijos skaičiavimais, balsuota dėl taisomojo biudžeto Europos Parlamentui. FDP atstovai Europos Parlamente susilaikė, nes į atitinkamų pakeitimų paketą buvo įtraukta dalis, kurios negalėjome suderinti su mūsų įsitikinimais. FDP per diskusijas komitete jau pareiškė, kad prieštarauja sekretoriato išmokų didinimui iki 1 500 EUR. EP narių padėjėjams mokama būtent iš sekretoriato išmokų. FDP mano, jog argumentas, kad daugiau pinigų reikia dėl papildomo darbo, kurį EP nariai turi atlikti įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, yra nepatikimas, nes nėra ankstesnių laikų patirties, kurią pasitelkus tai būtų patvirtinta. Žinoma, dėl ką tik įsigaliojusios Lisabonos sutarties Parlamentui apskritai reikės papildomų pajėgumų teisėkūros darbui atlikti, bet dabartinės Parlamento kadencijos pradžioje priėmus Padėjėjų statutą vis tiek nėra įrodymų, kad EP nariams tikrai reikia daugiau padėjėjų. Todėl yra pagrindo nerimauti, kad bus keliama daugiau reikalavimų ir skiriama papildomų išmokų arba bus didinami biuro pajėgumai. Dėl šios priežasties FDP atstovai Europos Parlamente susilaikė.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Pirmą kartą 2010 m. sausio 25 d. Biudžeto komiteto posėdyje pateiktame V. Maňkos pranešime svarbiausi trys kritiniai aspektai, dėl kurių nusprendžiau balsuodama susilaikyti.

Pirmiausia tai staigus ir pavėluotas atradimas 2009 m. gruodžio mėn. pasirašant 2010 m. biudžetą, kad viršyta 5 išlaidų kategorijoje nustatyta 20 proc. išlaidų riba. Susitarimas problemą perkelti iš gruodžio mėn. į sausio mėn., noras neskelbti Lisabonos sutarties naštos biudžetui ir skubotai iškeltas klausimas be jokių galimybių reikiamais atvejais reikalauti našiau naudoti turimus išteklius lėmė tai, kad faktai gerokai iškraipyti.

Antra, nesutinku su sprendimu pastatų politikai skirtas atsargas naudoti naujam likvidumo poreikiui padengti. Tai ginčytinas klausimas, kurį reikia spręsti ateinančiais mėnesiais, kai įsitikinsime, kad tikrai turėsime reikiamų finansinių išteklių.

Galiausiai manau, kad 1 500 EUR, kaip mėnesinės išmokos narių padėjėjams, suma nepakankama, nes minimali riba naujam akredituotam I lygio padėjėjui pasamdyti yra 1 649 EUR.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Lisabonos sutartis reiškia didesnes Parlamento galias. Vis dėlto globalizuotame pasaulyje problemos vis sudėtingesnės ir sprendimai turi būti techniškai patikimi ir pagrįsti mokslu.

Itin svarbu, kad politikos rengėjai suvoktų naujausias mokslines tendencijas, nes tada jie galės priimti geriausius sprendimus.

Rengiant šį biudžetą priimti sprendimai mažinti pastatų kategorijos išlaidas ir didinti techninės paramos nariams išlaidas suteikiant Parlamentui reikiamų išteklių, kad jis, turėdamas XXI a. taip reikalingą mokslinį ir techninį užnugarį, galėtų gerai atlikti savo pareigas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau prieš šį pranešimą, nes ES biudžetas ir toliau sudaro minimalią Europos BVP dalį (0,97 proc.), iš kurios neįmanoma patenkinti poreikio stiprinti silpną šalių ekonomiką, visuomenę ir finansų plėtrą. Vis labiau reikia gerokai didinti biudžetą, bent jau iki 5 proc., visų pirma per dabartinę visai Europos Sąjungai smogusią ekonomikos krizę, kad būtų patenkinamos socialinės reikmės ir nustota mažinti valstybės išlaidas. Būtent taip reikia spręsti einamųjų poreikių problemas ir derinti Europos Parlamento ir Europos Sąjungos išlaidas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jurgen Creutzmann (ALDE), raštu. (DE) Remiantis 2009 m. gruodžio 17 d. patvirtinta Europos Parlamento rezoliucija dėl 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, šiandien, vadovaujantis pakeistais Parlamento administracijos skaičiavimais, balsuota dėl taisomojo biudžeto Europos Parlamentui. FDP atstovai Europos Parlamente susilaikė, nes į atitinkamų pakeitimų paketą buvo įtraukta dalis, kurios negalėjome suderinti su mūsų įsitikinimais.

FDP per diskusijas komitete jau pareiškė, kad prieštarauja sekretoriato išmokų didinimui iki 1 500 EUR. EP narių padėjėjams mokama būtent iš sekretoriato išmokų. FDP mano, jog argumentas, kad daugiau pinigų reikia dėl papildomo darbo, kurį EP nariai turi atlikti įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, yra nepatikimas, nes nėra ankstesnių laikų patirties, kurią pasitelkus tai būtų patvirtinta. Žinoma, pagal ką tik įsigaliojusią Lisabonos sutartį Parlamentui apskritai reikės papildomų pajėgumų teisėkūros darbui atlikti, bet dabartinės Parlamento kadencijos pradžioje priėmus Padėjėjų statutą vis tiek nėra įrodymų, kad EP nariams tikrai reikia daugiau padėjėjų. Todėl yra pagrindo nerimauti, kad bus keliama daugiau reikalavimų ir skiriama papildomų išmokų arba bus didinami biuro pajėgumai. Dėl šios priežasties FDP atstovai Europos Parlamente balsuodami susilaikė.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Balsavau už V. Maňkos pranešimą, kuris yra pirmasis žingsnis taisant 2010 m. Europos Parlamento biudžetą ir ieškant papildomų biudžeto ir žmogiškųjų išteklių, kad Europos Parlamentas galėtų atlikti platesnį savo vaidmenį. Papildomi ištekliai – padidinta mėnesinė padėjėjams skirta išmoka, kuri EP nariams mokama siekiant padėti jiems susidoroti su pagal Lisabonos sutartį tekusių teisėkūros darbų gausa. Lisabonos sutartimi Parlamento galios suvienodinamos su Tarybos galiomis – jis tampa bendru teisės aktų leidėju, dalyvaujančiu maždaug 95 proc. teisėkūros procedūrų. Jos dabar apima laisvės, saugumo ir teisingumo, žemės ūkio, žvejybos, mokslinių tyrimų, struktūrinių fondų ir kitas sritis. Parlamento sutikimas taip pat reikalingas derantis dėl tarptautinių susitarimų, kuriuos turi išsamiai išnagrinėti ekspertai, ir juos sudarant. Būtina, kad EP nariai turėtų darbuotojų, reikalingų šiam darbui deramai atlikti.

 
  
MPphoto
 
 

  Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson, Marita Ulvskog ir Åsa Westlund (S&D), raštu. (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, manome, kad tuos komitetus, kuriems įsigaliojus Lisabonos sutarčiai teks didesnis darbo krūvis, reikia sustiprinti. Tuo pateisinamas didesnis šiuose komitetuose dirbančių Parlamento ir frakcijų sekretoriatų darbuotojų skaičius. Vis dėlto mes nepritariame požiūriui, kad mums, EP nariams, reikia daugiau darbuotojų. Galiausiai mums būtų labiau patikę, jeigu Parlamento ištekliai būtų buvę didinami perskirstant lėšas ir našumo skatinimo priemonėmis, o ne didinant visą biudžetą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į Lisabonos sutartyje numatytą naująjį Parlamento vaidmenį ir jo naująsias funkcijas, taip pat atsižvelgiant į įsipareigojimą, prisiimtą tvirtinant 2010 m. biudžetą, šis Parlamento administravimo lėšų didinimas protingas, nes juo užtikrinama, kad ši įstaiga turėtų visus materialinius ir žmogiškuosius išteklius, reikalingus jos naujosioms funkcijoms tiksliai ir kvalifikuotai atlikti esant naujai institucinei sandarai.

Vis dėlto šis lėšų didinimas neturi kenkti biudžeto tvarumui ir finansinių ataskaitų tikslumui, nes tai itin svarbu kiekvienoje institucijoje. Be to, pagal šį biudžetą skirtos lėšos turi būti administruojamos tiksliai ir skaidriai.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šis Parlamento biudžeto (bendrojo ES biudžeto 1 skirsnio) 2010 finansinių metų taisomasis biudžetas dabar yra 1 616 760 399 EUR, t. y. 19,99 proc. pradinės 5 išlaidų kategorijos sumos, patvirtintos per pirmąjį svarstymą. Šiame taisomajame biudžete pastatų rezervą sumažinome nuo 15 mln. EUR iki 11 mln. EUR.

Šio biudžeto prireikė todėl, kad įsigaliojo Lisabonos sutartis. Parlamentas įgyja naujų galių ir naujų pareigų. Mūsų prioritetas dabar – teisėkūros kokybė. Siekiant tai užtikrinti, svarbu nariams, komitetams ir frakcijoms suteikti pakankamai lėšų. Šis taisomasis biudžetas atitinka teisinius ir biudžeto valdymo standartus ir gerą finansinę drausmę. Būdamas Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pranešėjas šio biudžeto klausimais, manau, kad dabar labiau negu kada nors anksčiau visu biudžeto vykdymo laikotarpiu reikia laikytis biudžetinės drausmės ir stengtis sutaupyti. Todėl galiu dar kartą patvirtinti, kaip svarbu parengti visiškai subalansuotą biudžetą, kuriuo būtų užtikrintas tolesnis griežtumas ir skaidrumas, ir skubiai prašau informacijos apie pastoviąsias Parlamento išlaidas. Taip pat privalau reikalauti rengti ilgalaikius pastatų politikos planus, kad būtų užtikrintas biudžeto tvarumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Vakar dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į Atėnų gatves ir Graikiją paralyžiavo visuotinis streikas, kuriuo buvo protestuojama prieš ES, Frankfurte esančio Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) nustatytą griežtą taupymo planą. Tiesa, kad Graikija ne visada taip griežtai valdė savo viešuosius finansus ir ES lėšas, kaip turėjo valdyti. Vis dėlto skandalinga, jog pagrindinis šio griežto taupymo plano ypatumas tas, kad juo turi būti raminamos rinkos, tos pačios rinkos, kurios dabar spekuliuoja Graikijos skola ir kurios sukėlė šią sumaištį. Tos pačios rinkos, iš kurių valstybės dėl jūsų ultraliberalių įstatymų turi skolintis didelėmis palūkanomis. Tuo pat metu, prisidengdami tariamai padidėjusiu darbo krūviu dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo ir tariamu Parlamento nerimu dėl savo teisėkūros tekstų kokybės, EP nariai sau „šiek tiek“, keletu milijonų eurų, padidina biudžetą, kad frakcijoms būtų galima samdyti darbuotojus! Todėl taikykite savo smulkmeniškas patikras savo pačių išlaidoms ir būkite tokie griežti, kokios, anot jūsų, turi būti valstybės narės! Mes balsuosime prieš šį tekstą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Goulard (ALDE), raštu. (FR) Krizė yra reali ir tiesa, kad daugybė įmonių ir piliečių gyvena sunkius laikus. Vis dėlto balsavau už tai, kad būtų padidintas Parlamento padėjėjams skirtas paketas, nes įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentui padaugėjo pareigų: turime savo piliečių labui atlikti daugiau darbo ir įvykdyti daugiau pareigų. Šis išteklių padidinimas bus naudingas tik mūsų padėjėjams; pačių EP narių algos nė kiek nepadidės.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Kartu su savo frakcija šiandien sąlygiškai pritariau, kad šiuo procedūros etapu būtų padidintos sekretoriato išmokos. Šis pritarimas priklauso nuo to, kaip bus įvertintas šių išmokų naudojimas – tai padaryti raginama V. Maňkos pranešime. Galutinė mūsų pozicija dėl didesnių išmokų priklausys nuo šio vertinimo rezultatų.

 
  
MPphoto
 
 

  Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. (RO) Užtikrintai balsavau už šį biudžeto padidinimą. Tai ne tas atvejis, kai prašome pinigų sau, kaip teigia spauda. Priešingai, turime suteikti Europos Parlamento institucijai reikiamų išteklių, kad patenkintume šiam forumui keliamus Europos piliečių lūkesčius. Žinau, kad gyvename ne tik ekonomiškai sunkiais laikais, bet ir kad daugelis valstybių taip smarkiai riboja biudžetus. Šis biudžetas netgi nėra per didelis. Lėšų jau sutaupyta ir jos bus taupomos toliau.

 
  
MPphoto
 
 

  Ulrike Lunacek (Verts/ALE), raštu. (DE) Balsavau už V. Maňkos pranešimą, tačiau nesutikau su biudžeto didinimu EP nariams skiriamoms sekretoriato išmokoms. Paaiškinime dėl mūsų balsavimo H. Trüpel, atsakinga Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso narė, visos šios frakcijos vardu užregistravo, kad mūsų teigiamas balsas priklauso nuo to, ar iki įsigaliojant biudžeto padidinimui sekretoriato išmoka bus įvertinta. Manau, kad abu šie dalykai – siekis sukurti komitetams ir frakcijoms skirtų naujų pareigybių – yra protingi ir reikalingi, nes įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas įgijo naujų teisėkūros galių. Mes, EP nariai, esame pasirengę šias galias vertinti labai rimtai ir taip pateisinti savo, kaip vienintelių Europos piliečių išrinktų atstovų, vaidmenį ir tai padarysime.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – Pritarimas Lisabonos sutarčiai ir jos įsigaliojimas lėmė tai, kad Parlamentui padaugėjo pareigų ir atitinkamos administracinės naštos. Kadangi teisėkūros kokybė yra vienas iš Parlamento prioritetų, nariams reikia suteikti materialinių ir žmogiškųjų išteklių, kad jie galėtų tai įgyvendinti. Nepaisant to, siekiant išsaugoti biudžeto tvarumą šiame naujajame biudžete turi būti laikomasi nustatytos daugiametės finansinės programos (DFP) 5 išlaidų kategorijoje (administravimas) nurodytų sumų panaudojimo dalies, kuri atitinka 20 proc. tos išlaidų kategorijos vertės.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. (SV) Atsižvelgdami į visą Europoje vykdomą išlaidų mažinimą, turime parodyti solidarumą su ES biudžetą finansuojančiomis šalimis – nedidinti savo išlaidų, todėl balsuoju prieš Europos Parlamento taisomojo biudžeto pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Balsavau prieš pranešimą, nes jame numatoma nuo 2010 m. gegužės 1 d. didinti padėjėjų samdai ir jiems mokamoms išmokoms skirtas sumas 1 500 EUR per mėnesį. Laimei, Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso pateiktame pakeitime numatyta įvertinti dabartinę išmokų sistemą, galiojančią nuo 2009 m. rinkimų. Vis dėlto sekretoriato padėjėjų išmokas planuojama didinti besąlygiškai, neprivalant atsižvelgti į vertinimo rezultatus. Pranešime taip pat numatyta stiprinti Parlamento komitetus ir frakcijas. Ši operacija kasmet kainuos 13,3 mln. EUR, iš kurių 8,832 mln. EUR numatyta padėjėjų išmokoms.

Tai – blogas sprendimas. Jis daro žalą šios institucijos reputacijai. Jis nepakankamai apsvarstytas. Nepagalvota apie tolesnius padarinius. Kur tie naujieji padėjėjai dirbs? Ar naujame pastate? Ar bus dar daugiau išlaidų? Be to, bijau, kad didžioji šių pinigų dalis bus naudojama neakredituotų padėjėjų samdai jiems mokant konkrečių valstybių narių lygmeniu nustatytus atlyginimus. Būtent pati ši sistema kai kuriais atvejais skatino imtis nešvarių triukų. Dabar gali būti, kad paliekame duris plačiai atvertas piktnaudžiavimui. Todėl raginu aiškiai iš anksto įvertinti dabartinę sistemą; tik tada galėsime priimti informacija pagrįstą sprendimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai nuspręsta patvirtinti pasiūlymą taisyti 2010 m. biudžetą siekiant patenkinti papildomas su šia Sutartimi susijusias Parlamento reikmes. Kadangi Parlamentas pirmenybę teikia teisėkūros kokybei, pabrėžčiau, kad svarbu nariams, komitetams ir frakcijoms suteikti reikiamų priemonių šiam tikslui pasiekti ir kitų priemonių bendroms su ilgalaike pastatų politika susijusioms reikmėms patenkinti.

Todėl 2010 finansinių metų taisomasis biudžetas dabar yra 1 616 760 399 EUR, t. y. 19,99 proc. pradinės 5 išlaidų kategorijos sumos, patvirtintos per pirmąjį svarstymą, o pastatų rezervas sumažintas nuo 15 mln. EUR iki 11 mln. EUR. Norėčiau pabrėžti, kaip svarbu, kad į pranešimą būtų įtrauktas ketinimas sudaryti visiškai subalansuotą biudžetą, kuriuo būtų užtikrintas didesnis biudžeto valdymo tvarumas, ir kad tai būtų daroma vadovaujantis metine teisėkūros programa. Dėl minėtųjų priežasčių balsavau už dokumentą, kuriuo bus leidžiama Parlamentui suteikti pakankamai lėšų su naujuoju Lisabonos sutartyje numatytu jo vaidmeniu susijusioms išlaidoms padengti.

 
  
MPphoto
 
 

  Helga Trüpel (Verts/ALE), raštu. – Verts/ALE frakcija sąlygiškai pritaria, kad šiuo procedūros etapu būtų padidintos sekretoriato išmokos. Mūsų frakcijai itin svarbu, kad būtų atliktas sekretoriato išmokų naudojimo vertinimas, kaip raginama V. Maňkos pranešime. Šis vertinimas turėtų būti atliktas kaip tik laiku, kad vėliau pavasarį biudžeto valdymo institucija galėtų priimti sprendimą dėl atitinkamo taisomojo biudžeto. Frakcija gali persvarstyti savo paramą padėjėjų išmokų didinimui atsižvelgdama į šio vertinimo rezultatus ir diskusijas frakcijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu.(LT) Labai norėčiau pritarti EP nariams ir tuo pačiu išreikšti susirūpinimą, jog ypatingai krizės metu didinamos įvairios išmokos tiek EP nariams, tiek jų komandos darbuotojams. Ypatingai norėčiau atkreipti dėmesį į tas išlaidų eilutes, kurios yra sunkiai kontroliuojamos arba iš viso nekontroliuojamos. Būtent šios išlaidų eilutės neturi būti didinamos krizės metu.

 
  
  

Pranešimas: Maria do Céu Patrão Neves (A7-0014/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. (EL) Pranešime remiama ES bendroji žuvininkystės politika, kuria, prisidengiant žuvų išteklių apsauga, Graikijoje sužlugdyta daugybė mažų žvejybos laivų, daugybė mažųjų ir vidutinių žvejybos įmonių pašalinta iš verslo, daugybė pakrančių vietovių pasmerktos būti apleistos, jose vyrauja nedarbas, o veikla sutelkta didelių žvejybos bendrovių rankose. Monopolijoms palankų ES politikos pobūdį rodo tai, kad du trečdaliai Bendrijos lėšų skiriama stambiam verslui (žvejybos bendrovėms, žuvų ūkiams, perdirbimui) ir tik likęs trečdalis skirtas neturtingiems ir vidutiniokams žvejams, kad jie supjaustytų savo laivus ir nustotų verstis šia profesija. Laivų keitimo ar atnaujinimo priemonės buvo naudingos tik didelėms bendrovėms. Pranešime, kaip ir žaliojoje knygoje, atsakomybė už žuvų išteklių sumažėjimą vienodai priskiriama didelėms žvejybos bendrovėms ir smulkiesiems pakrančių žvejybos ūkiams. Jame neatsižvelgiama į tai, kokių skirtingų priemonių reikia įvairioms žvejybos vietovėms, ir nepaisoma jų individualių ypatumų. ES bendroji žuvininkystės politika tarnauja didžiųjų žvejybos bendrovių užmojams, – jos ir toliau grobstys jūrų turtus, – ir yra palanki stambiajam žuvų ūkių sektoriaus verslui. Šios politikos, kurios vienintelis kriterijus yra kapitalo pelningumas, rezultatas – sunaikinta jūrų aplinka ir ekosistemos.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Teigiamai vertinu pradedamą įgyvendinti naująją strategiją, kuria siekiama išspręsti su žvejyba Europos Sąjungoje susijusius klausimus. Pergaudymas, neteisėta žvejyba, tarša ir klimato kaita – veiksniai, darantys žalą jūrų ekosistemoms. Būtent todėl rūpestis aukštos kokybės akvakultūra Europoje duos kartu ir ekonominės, ir ekologinės naudos.

Mums gyvybiškai svarbu išlaikyti tinkamą ekonomikos augimo, tam tikrų regioninių bendruomenių žvejybos tradicijų ir gerosios žvejybos patirties pusiausvyrą. Svarbiausias dalykas mums – suvokti, kad ilguoju laikotarpiu tvarios ir ekonomiškai našios akvakultūros skatinimas daugiausia priklausys nuo to, kaip saugosime aplinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Žuvininkystės sektorius Europoje išgyvena sunkius laikus. Žvejai netenka vienintelio pragyvenimo šaltinio, o tai ypač aktualu tuose ES regionuose, kuriuose mažai socialinių ir ekonominių alternatyvų. Todėl visiškai pritariu Komisijos siūlymui, išdėstytam žaliojoje knygoje, kad būtina iš pagrindų ir išsamiai reformuoti žuvininkystės politiką, taip pritaikant šį sektorių prie pasikeitusios rinkos. Labai gaila, bet nuo bendrosios žuvininkystės sukūrimo praėjus daugiau nei 27 m. šis sektorius nefunkcionuoja taip, kaip turėtų ir problemos sprendžiamos ganėtinai vangiai. 2002 m. aktualios problemos išliko iki šiol ir jos dar labiau sustiprėjo dėl naujausių įvykių, susijusių su ekonomine krize ir klimato kaitos poveikiu žuvų ištekliams. Bendrosios žuvininkystės reformos prioritetai ir toliau turi būti išteklių atkūrimas, tvarus valdymas, bei žvejų pragyvenimo lygio užtikrinimas. Žvejyba yra labai svarbi visai ES, todėl ji neturėtų būti traktuojama tik kaip veikla, bet kaip ir sektorius, kuris yra tiesioginis užimtumo šaltinis.

 
  
MPphoto
 
 

  Gerard Batten, John Bufton, David Campbell Bannerman, Derek Roland Clark, William (The Earl of) Dartmouth, Nigel Farage ir Paul Nuttall (EFD), raštu. – Nors šiame pranešime kalbama ne apie tokią baisią BŽP kaip dabar mūsų turimas monstras, jame vis tiek rekomenduojama palikti žvejybą plėšrūniškai nedemokratinės, prieš demokratiją veikiančios „Europos Sąjungos“ kontrolei ir todėl Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (angl. UKIP) jam negali pritarti.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Bendro gamintojų organizacijų suinteresuotumo laikytis Europos Sąjungos propaguojamų principų skatinimas tampa svarbiausiu žuvininkystės politikos reformos elementu. Europos Sąjunga negali tikėtis, kad Europos žvejybos laivynų dydis bus keičiamas natūraliai, pagal ekonominę tikrovę. Per dideli jų pajėgumai praėjus aštuoneriems metams nuo pasaulinio aukščiausiojo lygio susitikimo tvaraus vystymosi klausimais ir nuolat mažėjantys žuvų ištekliai – papildomos priežastys atlikti radikalią bendrosios žuvininkystės politikos reformą. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad Europos Sąjungos valstybių pakrančių regionuose gyvena ištisos bendruomenės, kurių išgyvenimas priklauso nuo žvejybos ir su ja susijusios veiklos. Kaip minėta ir pranešime dėl bendrosios žuvininkystės politikos reformos, ši veikla yra kultūros paveldo ir tradicijų, kurių niekas nenori prarasti, dalis.

Persvarstyti bendrąją žuvininkystės politiką naudinga kiekvienai valstybei narei, kad būtų galima pasiekti pagrindinį 2002 m. aukščiausiojo lygio susitikime patvirtintą tikslą – pasiekti žuvų išteklių lygį, kuriam esant iki 2015 m. būtų galima sužvejoti didžiausią ilgalaikį sugaunamą kiekį, taip užtikrinant, kad Europos Sąjungai daugiau nereikėtų pusės jai reikalingų žuvų importuoti iš kitų rinkų.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Žvejybos sektorius strategiškai svarbus socialinei ir ekonominei pakrančių bendruomenių gerovei, vietos vystymuisi, užimtumui, ūkinės veiklos išsaugojimui ir kūrimui.

Gyvybiškai būtina užtikrinti tvarią ekonominę ir socialinę šio sektoriaus raidą, bet ne mažiau svarbu užtikrinti gerų aplinkos sąlygų visuose ES jūrų vandenyse išsaugojimą.

BŽP įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su aplinkosaugos, klimato kaitos, saugos, visuomenės sveikatos, vartotojų apsaugos ir regioninės plėtros, vidaus ir tarptautinės prekybos, santykių su trečiosiomis šalimis ir vystomojo bendradarbiavimo klausimais ir būtina užtikrinti tinkamą visų šių sričių pusiausvyrą.

Norėčiau pabrėžti, kad siekiant remti tvarų vandenynų ir jūrų naudojimą, reikia įtvirtinti nuoseklią Europos mokslinių tyrimų erdvės sistemą.

Taip pat svarbu atsižvelgti į atokiausiems regionams būdingų apribojimų pobūdį, nes dėl šių nuolatinių ir skvarbių apribojimų ir dėl bendro jų poveikio šie regionai skiriasi nuo kitų nepalankios geografinės padėties regionų ir (arba) nuo demografinių problemų turinčių regionų.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau prieš pranešimą dėl bendrosios žuvininkystės politikos, nors jame yra tam tikrų teigiamus pokyčius, palyginti su dabartine padėtimi, lemsiančių elementų. Vis dėlto, deja, pagrindiniai pranešimo aspektai neatitinka fakto, kad jūrų ištekliai yra bendra visuomeninė gėrybė, kurios negalima privatizuoti, o Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų pakeitimas šiuo klausimu atmestas. Šiame konkrečiame pranešime reikiama jūrų aplinkos apsauga, žuvų išteklių išsaugojimas nesuderinami su socialine bei finansine žvejų, ypač smulkiųjų, apsauga ir tai turi katastrofiškų padarinių aplinkai ir perspektyviai žvejybai, taip pat neigiamą poveikį ir žvejams, ir vartotojams – jie turi sumokėti galutinę kainą už produktą, kurio duodamu pelnu naudojasi didelės privačios bendrovės, o ne smulkieji žvejai. Pranešime nepavyko praktiškai atsižvelgti į konkrečiose ES valstybėse narėse vyraujančias įvairias sąlygas ir todėl jame nepavyko numatyti reikalingų, tinkamai suderintų politikos priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Noriu pasveikinti M. C. Patrão Neves už puikų jos pranešimą dėl bendrosios žuvininkystės politikos reformos. Daugybė BŽP problemų ir iššūkių nustatyta dar 2002 m., bet dabar dėl ekonomikos ir energetikos krizių ir žalingo klimato kaitos poveikio jie tapo dar aktualesni. Jeigu norima, kad BŽP atitiktų modernių žvejybos ūkių interesus, ji turi būti visapusiškai pakeista užtikrinant sąžiningą išteklių išsaugojimo ir sektoriaus perspektyvumo pusiausvyrą – atveriant galimybes skirtingų tipų žvejybos ūkiams taikyti naujas valdymo sistemas.

Teigiamai vertinu siekį decentralizuoti BŽP, panaikinti jos biurokratiją ir neviršijant Lisabonos sutartyje nustatytų ribų perkelti žuvininkystės valdymą į regioninį lygmenį, taip pat pritariu, jog reikia užtikrinti, kad priemonės būtų atskirai pritaikytos smulkiajai pakrančių žvejybai ir pramoniniams žvejybos ūkiams, kartu laikantis aplinkosaugos, ekonominių ir socialinių reikalavimų. Taip pat būčiau linkęs pabrėžti Bendrijos žvejybos ūkių interesų apsaugą. Vis dėlto šias priemones turi deramai stebėti valstybių narių vyriausybės, kurioms žvejyba turėtų būti vienas iš strateginių prioritetų, kad būtų užtikrintas ekonominis ir socialinis pakrančių bendruomenių gyvybingumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Manau, kad reikia parengti ilgalaikio žuvų išteklių atkūrimo valdymo ir rėmimo planus visų rūšių žvejybai ir visoms geografinėms Europos Sąjungos žvejybos zonoms. Pirmiausia turi būti atsižvelgta į milžiniškus Europos žvejybos skirtumus. Daugiau atsakomybės reikia suteikti žvejybos zonoms ir tobulinti tradicinę kvotų sistemą. Europa, remdamasi naujosios integruotos Europos Sąjungos jūrų politikos priemonėmis ir savo siekiu įtvirtinti tvarų pakrančių regionų ekonomikos augimą, turi vadovautis tvirtu bendru požiūriu į žvejybos išteklių valdymą, apimsiantį žemyninius ir į rinką orientuotus sektoriaus aspektus, taip pat žuvų gaudymo sektorių ir akvakultūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  William (The Earl of) Dartmouth, Nigel Farage ir Paul Nuttall (EFD), raštu. Nors šiame pranešime kalbama ne apie tokią baisią BŽP kaip dabar mūsų turimas monstras, jame vis tiek rekomenduojama palikti žvejybą plėšrūniškai nedemokratinės, prieš demokratiją veikiančios „Europos Sąjungos“ kontrolei ir todėl Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (angl. UKIP) jam negali pritarti.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl Žaliosios knygos dėl bendrosios žuvininkystės politikos reformos, nes jame prisiimami būtini įsipareigojimai, akivaizdžiai padėję patobulinti pradinį pasiūlymą. Norėčiau pabrėžti, jog siekiant įtvirtinti naujas žvejybos išteklių valdymo sistemas svarbu pradėti vadovautis ekologiniu ir socialiniu požiūriu, kuriuo bus papildyta dabartinė santykinio stabilumo principu grindžiama sistema.

 
  
MPphoto
 
 

  Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson, Marita Ulvskog ir Åsa Westlund (S&D), raštu. (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, balsavome prieš pranešimą dėl Žaliosios knygos ir prieš ES žuvininkystės politikos reformą. Parlamento dauguma atmetė nuostatas, kuriomis pirmenybė teikiama ekologiniam tvarumui, ir balsavo už pakeitimą, kuriame teigiama, kad mūsų politikoje ES nepriklausančių šalių atžvilgiu turi vyrauti Europos žvejybos ūkių interesai. Manome, kad tai nepriimtina, ir todėl nusprendėme balsuoti neigiamai. Taip pat skeptiškai vertiname tai, kad Europos Parlamentas nori bendrajai žuvininkystės politikai skirti daugiau lėšų – šiame sumanyme nenorime dalyvauti, nebent juo siekiama akivaizdžiai pakeisti politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kokį puikų pranešimą parengė M. C. Patrão Neves. Žvejų bendruomenėms dabar sunkus metas – smarkiai blogėja žuvų išteklių kokybė. Ši veikla turi poveikį maisto tiekimui gyventojams ir atokiausių Europos Sąjungos regionų sanglaudai. Todėl bendrosios žuvininkystės politikos reformą reikia vertinti integruotai ir visapusiškai.

Manau, kad Europos Sąjunga būtinai turi skubiai ir veiksmingai užtikrinti geresnes ekonominio tvarumo sąlygas žvejams, taikydama sistemą, kuria būtų galima išsaugoti ypatingus kiekvieno regiono bruožus ir kuria būtų pripažįstama, kad reikalingas kitoks požiūris į smulkiąją žvejybą. Pažymėtina, kad rekomenduojama imtis konkrečių priemonių, pvz., prekybos grandinėje nuo gamintojo iki vartotojo sumažinti tarpininkų. Vis dėlto atliekant techninį ir mokslinį vertinimą, kuris išsamiai patikrintas, padės sutaikyti sektorių ir turės reikšmės kokybei ir vartotojams tiekiamo maisto saugumui, šios reformos negalima vertinti atskirai nuo tvaraus jūrų išteklių naudojimo. Žvejybos pajėgumų keitimo tema norėčiau pabrėžti įrangos modernizavimo poveikį profesiniam žvejų orumui ir saugai sektoriuje, kuriame dažnai žūstama.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Tai, kad Parlamento dauguma atmetė mūsų čia pateiktus pasiūlymus, kuriais atmetama galimybė privatizuoti žvejybos išteklius, rodo, kokia linkme EP bando eiti rengdamas būsimąją BŽP reformą. Parlamentas ne tik neatmetė Komisijos siūlymo sukurti ir priversti taikyti (privačios) nuosavybės teises naudotis visuomeninėmis gėrybėmis; jis atveria kelią, kad tas ketinimas būtų oficialiai įtvirtintas. Tai – variantas, kuriuo neišsaugoma išteklių tvarumo, ir šio varianto rezultatas neišvengiamai bus tas, kad veikla visoje ES bus sutelkta didesnę ekonominę ir finansinę galią turinčių subjektų rankose ir kils didelė grėsmė smulkiajai pakrančių žvejybai, kurią Portugalijoje vykdo daugiau kaip 90 proc. laivų.

Pranešime pastebėjome ir teigiamų aspektų, kai kurie iš jų atitiko mūsų pateiktus siūlymus, bet negalime nepažymėti, kad apskritai pranešime vadovaujamasi labai liberaliu požiūriu, kuriuo, be to, labai ribojama valstybių narių suvereni teisė priimti sprendimus dėl savo jūrų išteklių. Jame taip pat nepateikiama išsamaus atsako į vieną iš didžiausių sektoriaus problemų – iš darbo gaunamų pajamų problemą. Tiesiog negalime nepažymėti, kad atmesti mūsų siūlymai, kuriais siekiama pagerinti sektoriaus rinkodarą, o tai padarius padidėtų atlygis už žvejų darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE), raštu. – Pritariu, kad vienas iš svarbiausių BŽP reformos elementų būtų pakrančių ribų išplėtimas nuo 12 iki 20 mylių. Taip pat turime nutraukti ir taip nykstančių išteklių išmetimo praktiką. Svarbu išlaikyti dabartinę kvotų administravimo sistemą ir nepritariu privalomam kvotų privatizavimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Pranešime yra daug gerų ir svarbių elementų ir sutariama, kad centralizuotas, visiems vienodas BŽP modelis buvo katastrofa. Tam tikri mano pateikti pakeitimai patvirtinti ir todėl pranešime pripažįstamas santykinis stabilumas, poreikis skatinti saugoti žuvų išteklius ir sėkminga praktika – valstybių narių kontrolė 12 mylių zonoje. Vis dėlto pranešime toliau teigiama, kad turėtų būti persvarstytos istorinės teisės. Žvejybos valdymas turi būti grąžintas žvejų tautoms; tos žvejų tautos neturi prarasti savo istorinių teisių. Todėl balsavau prieš pranešimą, kuriuo skatinama kėsintis į tokias svarbias tradicines teises kaip teisės į žuvų išteklius.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. (DE) Esminė ir visapusiška bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) reforma sveikintina, pirmiausia siekiant tvariai valdyti žuvų išteklius. Tai planuojama daryti tobulinant ir standartizuojant sistemines sąlygas, valstybėms narėms vykdant geresnę kontrolę ir supaprastinant sprendimų priėmimo sistemą. Nors su jūromis nesiribojančiai Austrijai tai neturi tiesioginės įtakos, nuolat didėjantis jūros žuvies vartojimas daro įtaką žvejybai. Mums reikia praktiškų, veiksmingų sprendimų, kuriais šiam sektoriui būtų suteiktas pakankamai perspektyvus pagrindas – geros būklės ištekliai, vartotojams užtikrintas tiekimas ir kartu garantuojamas žuvų rūšių įvairovės ir visos jūrų ekosistemos išsaugojimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Isabella Lövin (Verts/ALE), raštu. – Šis pranešimas – platus dokumentas, apimantis visus BŽP aspektus nuo akvakultūros iki žvejybos meškerėmis, nuo Baltijos jūros iki žvejybos susitarimų su trečiojo pasaulio šalimis. Žalieji džiaugiasi daugeliu pranešimo pakeitimų, dėl kurių mums pavyko pasiekti, kad jie būtų priimti, pvz., pagrindiniais principais dėl tvarumo reikalavimų, keliamų tiems, kurie turės teisę žvejoti, reikalavimais atlikti žvejybos operacijų poveikio aplinkai vertinimus, teiginiu, kad ES turėtų pagal žvejybos susitarimus ne konkuruoti su vietos žvejais, o turėti teisę žvejoti tik žuvų perteklių, taip pat prašymu visoms ES institucijoms visų atitinkamų forumų tarptautinėje darbotvarkėje pirmiausia aptarti neteisėtą žvejybą, kad būtų apsaugoti vandenynai ir užtikrintas maisto saugumas. Deja, galutiniame tekste patvirtinta ir keletas visiškai nepriimtinų ir prieštaringų dalių, pvz., išoriniais BŽP aspektais užsibrėžtas tikslas – apsaugoti ir skatinti Europos žvejybos ūkių interesus, taip pat teiginys, kad ekologinio tvarumo neturėtų būti siekiama socialinio ir ekonominio tvarumo sąskaita ir kad visomis politikos kryptimis turėtų būti padedama įgyvendinti BŽP tikslus. Todėl Žaliųjų frakcija negalėjo paremti pranešimo, ji susilaikė.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Bendroji žuvininkystės politika, kuri pastarąjį kartą pakeista 2002 m., dar nepakankama, kad atlaikytų šio pažeidžiamo sektoriaus kaitą. Todėl reikia išnagrinėti naujus poveikį sektoriui darančius veiksnius ir rasti naujų sprendimų, kad jis taptų tikrai perspektyvus, visų pirma ekonominiu, socialiniu ir ekologiniu požiūriu. Todėl rekomenduoju imtis naujų priemonių, kad žvejybos sektorius galėtų išsivaduoti iš dabartinės pavojingos padėties.

Žvejybos pramonė Europos Sąjungoje labai svarbi. Todėl gyvybiškai svarbu, kad naujojoje BŽP būtų atsižvelgiama į racionalų ir atsakingą išteklių valdymą, siekiama apsaugoti jūrų išteklius ir išsaugomas tų, kurie visada pragyveno iš žvejybos, gyvenimo būdas. Naująja BŽP turi būti įmanoma išspręsti sektoriaus produktyvumo problemas stabilizuojant rinkas ir užtikrinant gerą nuo šio sektoriaus priklausomų šeimų gyvenimo lygį. Vis dėlto šis sektorius turėtų būti nagrinėjamas visas, ne dalimis, kad galėtume integruoti visas jo problemas ir pokyčius ir visa tai išspręsti taip, kad visi jo dalyviai būtų patenkinti, taip pat įveikti didžiausias jam poveikį turinčias problemas: pergaudymą, per didelius pajėgumus, per dideles investicijas ir švaistymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Tai, kad žvejyba Europoje turi senas tradicijas ir, tikėkimės, jas turės ir ateityje, yra sveikintina. Šių pastarųjų kelerių metų įvykiai aiškiai rodo, kad dirbti šiame ekonomikos sektoriuje tampa kur kas mažiau patrauklu. Priežastis – daugybe žuvų produktų prekiaujančios bendrovių grupės taip nusmukdo mažmenines kainas, kad smulkieji žvejybos verslo subjektai negali konkuruoti. Tokiomis aplinkybėmis šis sektorius vis labiau tampa darbuotojų iš trečiųjų šalių provincija. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos nepakankamai sprendžiamas šis klausimas, balsavau prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Per galutinį balsavimą dėl M. C. Patrão Neves pranešimo susilaikiau, nes jame yra ir teigiamų, ir neigiamų dalių. Jame sutinkama, kad pirmenybinė teisė žvejoti turėtų būti suteikiama tiems, kurie žvejoja ekologiškai tvariausiai, mažiau išmeta, sukuria daugiau darbo vietų ir sunaudoja mažiau energijos, ir pabrėžiama, kad teisė žvejoti turi būti grindžiama aplinkosaugos ir socialiniais kriterijais, o ne tuo, kas sugavo daugiau žuvų prieš trisdešimt metų. Dabartinę krizę lėmė būtent pergaudymo metai, tad absurdiška leisti tiems patiems laivynams toliau daryti žalą. Kiti teigiami aspektai – ekologinis tvarumas padaromas pagrindine BŽP prielaida, taip pat pripažįstama, kad ES laivynai turi daugiau nepergaudyti žuvų besivystančių šalių vandenyse. Deja, į pranešimą įtrauktos ir ne tokios konstruktyvios idėjos, pvz., nesutinkama, kad subsidijos daro žalingą įtaką. Pranešime taip pat pareiškiama, kad BŽP Europos Sąjungoje yra vyraujanti politikos kryptis, o aplinkosaugos ir plėtros politikos kryptys turi būti jai naudingos. Būtent šis „žvejybos pramonės išsaugojimo bet kokia kaina“ požiūris lėmė tai, kad sunaikinta jūrų ekosistema ir sužlugdytos nuo jos priklausomos žvejybos bendruomenės.

 
  
MPphoto
 
 

  Britta Reimers (ALDE), raštu. (DE) Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos nariai iš Vokietijos dviem aspektais balsavo skirtingai nuo visos frakcijos. Pirmasis susijęs su Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso pateiktu 3 pakeitimu. FDP nariai balsavo prieš, nes pasiūlyme išdėstytas radikalus žvejybos politikos decentralizavimas teises ir pareigas perduodant valstybėms narėms ir sprendimus priimantiems vietos lygmens subjektams nesuderinamas su Europos bendrąja žuvininkystės politika. O juk čia visa esmė – rasti bendrų į ateitį orientuotų sprendimų ES lygmeniu. FDP nariai pritarė 33 pakeitimui, nes juo remiamas svarbus santykinio stabilumo principas, jis vokiečiams yra svarbus. Tai susiję su kvotų skirstymo pagrindu.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. (FR) Europos žvejybos pramonė plaukia audringais vandenimis: žuvų išteklių mažėja, 400 000 Europos žvejų ir jų šeimų nerimauja dėl ateities ir svarsto, ar bendroji žuvininkystės politika (BŽP), kuri iki šiol jiems teikė apsaugą, yra veiksminga.

Atsižvelgiant į nustatytas struktūrines problemas – pergaudymą, nepakankamas investicijas, per didelius žvejybos laivyno pajėgumus ir švaistymą (kiek tonų žuvų kasdien išmetamos į jūrą, nes yra netinkamos vartoti?), BŽP reforma turi būti vienas iš didžiausių prioritetų. Be abejo, atliekant bet kokią reformą reikia atsižvelgti į individualius įvairių žvejybos vietovių ypatumus ir visomis priemonėmis vengti visiems vienodo valdymo modelio. Šiaurės jūroje taikomi žvejybos metodai ir ten naudojami laivai gana smarkiai skiriasi nuo Gaskonijos įlankoje taikomų metodų ir ten naudojamų laivų. Todėl būtina įgyvendinti Komisijos pasiūlytą reformą, kuri grindžiama politikos perkėlimu į regioninį lygmenį ir kurią Parlamentas šią popietę patvirtino.

Rengiant atsakingą politiką taip pat turi būti atsižvelgta į skaičių tikrovę: ES tenka maždaug 4,5 proc. pasaulio žvejybos produkcijos ir ji nesieka tapti sektoriaus „milžine“. Tai – dar viena priežastis, kodėl turime pasirinkti plėtoti smulkiąją, novatorišką ir tvarią žvejybą.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – Komisijos žalioji knyga šiuo klausimu buvo apkaltinamasis nuosprendis ir nuoširdus pripažinimas, kad bendroji žuvininkystės politika neveikė. Priešingai, ji prisidėjo prie įvairių problemų, kurios ir toliau turi ekonominį, socialinį ir ekologinį poveikį. Vos prieš dvi savaites šis Parlamentas balsavo už tarptautinės prekybos paprastaisiais tunais sustabdymą, nes kritiškai sumažėjo išteklių – ši padėtis yra dar vienas ženklas, kad dabartinis mūsų žvejybos lygis netvarus, turi sunkių padarinių biologinei įvairovei ir žvejybos sektoriaus ateičiai. Turime pripažinti, kad reikia naujo požiūrio. Vykdant decentralizuotą politiką ir skiriant daugiau lėšų skirtingi regionai galės prisitaikyti prie savo aplinkybių ir į jas reaguoti – tai nebuvo įmanoma taikant ankstesnę politiką „nuo bendro prie atskiro“. Taip turėtų būti geriau valdomi ištekliai ir daromas teigiamas poveikis jūrų aplinkai. Visiškai pritariu Komisijos įsipareigojimui atlikti visapusišką, esminę reformą, kurią ne veltui rėmė Žuvininkystės komitetas. Mums gyvybiškai svarbu stengtis užtikrinti, kad siekdama ilgam apsaugoti išteklius, aplinką ir Europos darbo vietas Europos Sąjunga įgyvendintų tikrai tvarią žvejybos politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (S&D), raštu. – Pritariau pakeitimams, pateiktiems siekiant bendrąją žuvininkystės politiką pakeisti taip, kad išnyktų tam tikri dabar vyraujantys iškraipymai.

Laivynams atnaujinti skiriant daugiau lėšų arba centriniu lygmeniu nustatant žuvies kainas itin iškreipiama rinka ir sudaromos sąlygos gausiau naudoti subsidijas.

Jungtinės Karalystės žvejai, visų pirma plaukiojantys palei pietinius krantus 10 metrų kateriais, dažnai patiria neigiamą nesuderintų kvotų ir kitiems nacionaliniams žvejybos laivynams skiriamų subsidijų poveikį. Hastingso ir Rai apygardai atstovaujantis Jungtinės Karalystės parlamento narys Mike Foster atkreipė mano dėmesį į tai, jog reikia, kad Jūrų žvejybos agentūra ir Komisija nutrauktų diskriminacinę ir rinką iškreipiančią praktiką, ypač gaudant menkes palei pietinius Jungtinės Karalystės krantus ir ypač jo apygardoje Hastingse ir Rai, kuriai mes abu atstovaujame.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Per balsavimą dėl pranešimo dėl bendrosios žuvininkystės politikos susilaikiau, nes pranešime per daug aspektų, prieštaraujančių ne tik kitiems pranešimo aspektams, bet ir mano politiniam požiūriui į Europos žuvininkystės politiką. Pranešime teigiama, kad Europos žvejybos laivynai nebeturi teisės pergaudyti besivystančių šalių vandenų, tačiau jame taip pat teigiama, kad bendroji žuvininkystės politika visada svarbiau negu aplinkosaugos ir plėtros politika. Ši pozicija akivaizdžiai neatitinka Lisabonos sutarties, kurios 208 straipsnyje teigiama, kad mūsų užsienio politika neturi kenkti neturtingų šalių vystymosi tikslams. Parlamento siūloma politika, žinoma, naudinga Europai, bet už savo vandenų ribų Europa gina tik savo žvejybos laivynus, o ne vietos žuvų išteklius ir žvejus. Todėl Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas susilaikė. Be to, nors pranešime pripažįstama, kad pergaudymas kelia didelių problemų ir kad politikos pagrindas turi būti tvarumas, jame nepripažįstama, kad pagrindinės šių problemų priežastys yra laivyno pajėgumai ir subsidijų bei kvotų sistemos. Tuo paaiškinamas mūsų susilaikymas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Šiandien mūsų patvirtintame pranešime dėl Žaliosios knygos dėl bendrosios žuvininkystės politikos reformos persvarstoma ekonominiai, socialiniai ir ekologiniai šios politikos aspektai siekiant iš naujo apibrėžti veiklos metodus šiame sektoriuje likusioms problemoms išspręsti. Norėčiau priminti, kad našesnis žvejybos išteklių valdymas ir finansinės paramos šio sektoriaus darbuotojams strategija kartu su sektoriaus tvarumo garantija išsaugant rūšis yra būtini šios reformos prioritetai ir jie turi būti įgyvendinami regioniniu lygmeniu. Šiame dokumente primygtinai reikalaujama įgyvendinti reikiamas žvejybos pramonės reformas, kurios itin svarbios atokiausiuose regionuose, pirmiausia Madeiroje, kur ši veikla labai svarbi vietos vystymuisi ir vietos žmonių gyvenimui.

Norėčiau dar kartą priminti pranešime įtvirtintas idėjas, susijusias su aktyvesniu įvairių nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens subjektų dalyvavimu įgyvendinimo priemonėse ir techninėse priemonėse, kurių reikia imtis žvejybos sektoriuje. Dėl visų minėtų priežasčių balsavau už šį pranešimą, kuris bus naujo Europos bendrosios žuvininkystės politikos etapo pradžia.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. (FR) Balsavau prieš M. C. Patrão Neves pranešimą, nes juo atmetami pakeitimai, kuriais siekiama sukurti ekologinių interesų ir smulkiosios žvejybos ūkių išsaugojimo pusiausvyrą.

Taip pat apgailestauju, kad atmesti pakeitimai, kuriais raginama prieš rengiant šią reformą pradėti visapusišką dialogą su žvejais.

Todėl nežinau, kaip bus įmanoma patvirtinti žvejams priimtiną reformą, kurios priemonėmis bus padaryta viskas, ko reikia siekiant išsaugoti savo vardo vertą bendrąją žuvininkystės politiką.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Šio posėdžio protokolas bus pateiktas Parlamentui tvirtinti kito posėdžio pradžioje. Jeigu neprieštaraujama, nedelsiant perduosiu šiandienos posėdyje patvirtintus pasiūlymus asmenims ir institucijoms, kuriems jie adresuojami.

 
  

(1)9b dalies (naujos) 3 pakeitimas, kurį pateikė Marina Yannakoudakis ECR frakcijos vardu: „pabrėžia, kad abortai neturėtų būti skatinami kaip šeimos planavimo metodas ir kad visais atvejais reikėtų numatyti nuostatas dėl humaniškos elgsenos moterų, kurios darė abortus, atžvilgiu ir jų konsultavimo“.

Teisinė informacija - Privatumo politika