Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2010 m. kovo 8 d. - Strasbūras

18. Bendros mokėjimų eurais erdvės (angl. SEPA) sukūrimas (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – žodinis klausimas Komisijai dėl bendros mokėjimų eurais erdvės (angl. SEPA) (O-0027/2010), kurį pateikė Sharon Bowles. .

  Sharon Bowles, autorė. – Pone pirmininke, mano pirmtakas, prieš tai vadovavęs Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui, 2009 m. kovo 12 d. pateikė rezoliuciją dėl bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA). Kadangi pokyčių sulaukėme nedaug, 2010 m. kovo mėn. pateikiau savo rezoliuciją. Galiu pasakyti, kad iš tikrųjų tikimės pažangos iki 2011 m. kovo mėn. vidurio.

Komisija įdėjo daug pastangų ir 2009 m. rugsėjo mėn. pateikė SEPA planą. Sutariame dėl veiksmų šešiose prioritetinėse srityse, tačiau dauguma Komisijos konsultacijų respondentų minėjo, kad reikia apibrėžti užbaigimo datą, siekiant paraginti veikti tuos, kurie norėtų uždelsti. Tai pačios Komisijos žodžiai. Negalima pasakyti dar aiškiau, todėl siūlome privalomą užbaigimo datą nustatyti ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d.

Gyvename laikais, kai vis daugėja tarpvalstybinių pirkimų ir sutarčių. Svarbu sukurti bendruosius standartus šiems tarpvalstybiniams mokėjimams, kreditų pervedimams ir tiesioginiams nurašymams, siekiant užtikrinti gerą bendrosios rinkos veikimą ir augimą. Vartotojams daug patogiau, kai nereikia tikrinti, ar kitose šalyse sudaryti skirtingi susitarimai, ar pasijusti netikėtai užkluptiems, jeigu tokie susitarimai iš tikrųjų sudaryti.

Taigi vartotojai palankiai vertina šį projektą, tačiau jie turi būti saugūs, todėl reikia susirūpinti, jei nėra pakankamos tiesioginio debeto operacijų valdymo ir įgaliojimų vykdymo kontrolės. Mokėjimo sistemos sudaro vieną trečiąją bankų veiklos išlaidų, todėl bankams naudinga, kad būtų sukurta SEPA, tačiau jie negali visko padaryti savaip. Europos mokėjimų taryba turi pripažinti, kad vartotojai nerimauja dėl sukčiavimų ir piktnaudžiavimo jų pasitikėjimu, taip pat asmenų, prižiūrinčių šį procesą. Kai kurie užimti žmonės gali nepastebėti naujo sandorio, ypač jeigu suma nėra didelė. Todėl vartotojui turi būti suteiktos galimybės turėti papildomų apsaugos priemonių dėl tiesioginio debeto. Neteisinga teigti, kad bankai užsiima sukčiavimu. Bankai nesukūrė padirbtų čekių praktikos. Pvz., Prancūzijoje susidurta su problemomis dėl sukčiavimo pasirašant ant antrosios čekio pusės, kai bankui būdavo pateikiami čekiai, pagal kuriuos lėšos būdavo pervedamos į trečiųjų asmenų sąskaitas. Tai atsitiko praėjus ketveriems metams po to, kai JK Finansinių paslaugų tarnyba panaikino su tuo susijusias spragas. Neužtenka išspręsti šių problemų papildomu reguliavimu ar papildomai siūlant paslaugas, kurios neapsaugo nė vieno. Tai sukčiautojo privilegija. Neužtenka tai atlikti kiekvienoje šalyje. Tai tarptautinio sukčiautojo privilegija.

Todėl, Komisijos nary, tikimės, kad būsite griežtas, spręsite šias problemas ir iki 2010 m. rugsėjo 30 d. pateiksite sprendimus dėl SEPA tiesioginio debeto sistemos.

Šiais metais turėtų akivaizdžiai padidėti valdžios institucijų naudojimasis SEPA, todėl dabar tinkamas metas paraginti tas valstybes nares, kurios neplanuoja dalyvauti apklausose. Taip pat raginame, kad tos – o gal reiktų sakyti toji – valstybė narė, kuri neišsprendė esamų tiesioginio debeto įgaliojimų teisėtumo problemos, imtųsi ir išspręstų šią problemą. Gali būti, kad kita kliūtis – daugiašalių operacijų mokestis už mokėjimus banko kortelėmis, ir vėlgi tai reikia spręsti, atsižvelgiant į konkurencijos politiką.

Tai svarbūs klausimai, todėl, Komisijos nary, sakome, kad atėjo laikas būti griežtam ir nustatyti užbaigimo datą, kad galėtume sėkmingai pereiti prie SEPA klausimo ir imtis šio projekto, kuris turi didelę reikšmę bendrajai rinkai.

  Michel Barnier, Komisijos narys. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, malonu jus ir vėl matyti, ir norėčiau pradėti savo kalbą, išreikšdamas pritarimą S. Bowles išsakytoms mintims, t. y. kad vartotojams reikia saugumo. Tai atspindi užmojį, apie kurį kalbėjau per klausymus šiame Parlamente, kad vartotojai susigrąžintų vidaus rinką, įgyvendinant specifinius projektus. Vienas iš jų – bendra mokėjimų eurais erdvė (SEPA). Tai sudėtingas projektas, tačiau jo tikslas – paprasti finansiniai pervedimai Europoje – pateisina mūsų veiksmus.

Ponia S. Bowles, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti Parlamentui už jo paramą SEPA ir pateikti konkrečius atsakymus į penkis S. Bowles užduotus klausimus, kuriuose tiksliai atsispindi problema, kurią privalome spręsti. Taip pat nepamiršau parengiamojo darbo, atlikto P. Berèso ir J. Gauzès’o, labai teigiamų ir įdomių pranešimų, susijusių su SEPA.

Ponia S. Bowles, esate teisi, teigdama, kad nustatytas terminas suteiktų SEPA projektui postūmį, kurio jam reikia. Esu tuo įsitikinęs. Nustatytas galutinis terminas duotų teigiamų rezultatų. Teisinė pozicija taptų aiškesnė, būtų galima planuoti reikalingas investicijas ir panaikinti dviejų mokėjimo sistemų – nacionalinės ir europinės –veikimą, dėl kurio patiriamos tik nereikalingos išlaidos.

Terminas sukuria sąlygas teisėkūrai. Mano komandoje šiuo metu analizuojamos įvairios galimybės, ir šią analizę ruošiamasi baigti kitą pavasarį. Ja remdamiesi nustatysime, kokie veiksmai bus patys veiksmingiausi. Galiu užtikrinti, kad tai bus paremta teisės aktais.

Šiuo metu – kovo mėn. pradžioje – iš tikrųjų dar per anksti paskelbti užbaigimo datą. Girdėjau, kad siūlėte 2012 m., ponia S. Bowles, ir tai atsiminsiu. Kad ir ką nuspręstume, turime nustatyti operatoriams pereinamąjį laikotarpį, pvz., 12 mėn. pavedimams ir mažiausiai 24 mėn. išėmimui. Teisėkūros iniciatyva galėtų būti naudinga ir tuo, kad būtų galima išspręsti kai kuriuos jūsų rezoliucijoje ir Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje iškeltus klausimus, siekiant pagerinti vartotojams SEPA produktų kokybę.

Antras svarbus dalykas, ponia S. Bowles, yra tas, kad mums reikalingas aiškumas dėl daugiašalių operacijų mokesčių. Tai svarbu finansavimo požiūriu, taip pat SEPA kortelių ir išgryninimo tobulinimo klausimais. 2009 m. pabaigoje Komisija paskelbė diskusijų dokumentą, kuriame pateikti nauji duomenys ir įvairi vartotojų nuomonė šiuo klausimu. Netrukus paanalizuosime visuomenės apklausos rezultatus. Be abejo, šį klausimą reikia nagrinėti, atsižvelgiant į jo suderinamumą su konkurencijos politika, už kurią atsakingas mano kolega J. Almunia.

Vis dėlto norėčiau pareikšti keletą pastabų. Iki 2012 m. lapkričio mėn. veikia trumpalaikė pereinamoji sistema pinigų išėmimo sandoriams, pagal kurią galima taikyti iki 8,8 proc. dydžio daugiašalių operacijų mokestį vykdant tarptautinius sandorius. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad šiuo metu Europoje daugiau nei 70 proc. pinigų išėmimo sandorių vykdomi, netaikant daugiašalių operacijų mokesčio. Taigi neatrodo, kad daugiašalių operacijų mokestis galėtų būti vienintelis mokestis, kuris užtikrintų finansavimą, ar veiksmingiausias mokestis.

Dėl kortelių – Komisija, kaip žinote, priėmė sprendimą netaikyti „MasterCard“ tarptautinio daugiašalių operacijų mokesčio. Toks pat sprendimas priimtas ir dėl „Visa“ kortelių. Sprendimas dėl „MasterCard“ apskųstas Teisingumo Teismui. Šiame procese, ypač šių mokesčių lygio ir tipo atžvilgiu, Europos Komisija jau išaiškino taisykles. Galutiniame Teismo sprendime turėtų būti suteiktas tvirtesnis teisinis pagrindas šiam klausimui.

Trečia, kaip jau minėjau per klausymus, pritariu Europos iniciatyvai dėl kortelių. Privačiajame sektoriuje išplėtotos tam tikros iniciatyvos, pvz., Monnet projektas, „PayFair“ ir Europos mokėjimo sistemų aljansas. Ponia S. Bowles, ponios ir ponai, netrukus susitiksiu su pagrindiniais šios rinkos veikėjais, kad galėtume kartu įvertinti jų pasiryžimą judėti į priekį, galbūt suderinti iniciatyvas ir nubrėžti veiksmų gaires. Kartu Komisija konkurencijos taisyklių atžvilgiu analizuos kortelių sistemų atstovų pateiktus argumentus, siekdama pagrįsti jų finansinę sistemą.

Ketvirtasis klausimas susijęs su valdymo ateitimi. Kaip žinote, SEPA sistemai nėra jokios naudos iš europinės valdymo sistemos. Todėl kartu su Europos centriniu banku ėmėmės iniciatyvos įkurti SEPA tarybą, kuri susidėtų iš tam tikro skaičiaus aukšto lygio mokėjimų sektoriaus atstovų ir vartotojų atstovų. Tikslas – ne priimti sprendimus, o palengvinti dialogą ir užtikrinti, kad SEPA projektas būtų tinkamai įgyvendintas. Pirmas susitikimas vyks pavasarį.

Ponia S. Bowles, ponios ir ponai, asmeniškai informuosiu Parlamentą apie SEPA tarybos darbą, visų pirma per susitikimus su Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu.

Paskutinis klausimas susijęs su vartotojų interesais ir jų gerbimu – šią temą jau minėjo S. Bowles. Deja, banko mokėjimų sektoriuje dažnai nenoriai pripažįstami vartotojų interesai. Europos mokėjimų tarybos valdymą galima tobulinti, skatinant skaidrumą ir atsižvelgiant į vartotojų interesus. SEPA taryba padarys gerą pradžią, siekiant šių patobulinimų.

Taip pat ketinu imtis tiesioginių veiksmų sprendžiant konkrečius klausimus, visų pirma tobulinant pinigų išėmimo sistemą. Netrukus Komisija su Europos centriniu banku kreipsis į Europos mokėjimų tarybą, prašydama, kad ji, atsižvelgdama į vartotojų interesus, įvestų tam tikrus pakeitimus. Negaliu atmesti galimybės, kad Komisijai gali tekti imtis tam tikrų priemonių įveikti iškilusias kliūtis, siekiant, kad būtų atsižvelgta į vartotojų interesus.

Pone pirmininke, ponia S. Bowles, ponios ir ponai, manau, supratote, kad esu pasiryžęs imtis veiksmų ir įgyvendinti SEPA, kaip jau minėjau sausio mėn. Žinoma, pasikliauju Parlamento parama ir jūsų pasiryžimu įgyvendinti šiuos patobulinimus.

  Jean-Paul Gauzès, PPE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, neabejoju jūsų pasiryžimu, o ką tik pasakytoje kalboje jau atsakėte į klausimus, kuriuos ketinau užduoti ir kurie keliami šioje rezoliucijoje.

Tiesiog priminsiu, kad temos sudėtingumas kyla iš to, kad Bendra mokėjimų eurais erdvė (SEPA) – tai mokėjimų institucijų, visų pirma bankų, iniciatyva. Taip pat galiu pasakyti, kad Mokėjimo paslaugų direktyva, kurią man teko garbė pristatyti, parengta siekiant nustatyti ir apibrėžti teisines priemones, kurios reikalingos įvedant šią Europos mokėjimų sistemą. Kitas direktyvos tikslas – padidinti konkurenciją mokėjimų srityje, o II antraštinėje dalyje nustatomos sąlygos mokėjimų institucijoms įkurti, taip siekiant panaikinti bankų monopolį.

Ši sudėtinga pradžia iš dalies paaiškina vėlavimą, tačiau tiesa ir tai, kaip minėjote, kad mokėjimo paslaugų įstaigos – bankai – rodo tam tikrą nenorą įgyvendinti šią priemonę. Pateikiamas paaiškinimas: išlaidos. Esu tikras, kad tai jau žinote, tačiau norėčiau pasiūlyti jums idėją: pvz., Prancūzijoje SEPA įgyvendinimo kaina yra didesnė negu perėjimo prie euro procedūros kaina.

Taip pat iškilo tarpbankinių atsiskaitymų mokesčio klausimas, kurį reikia aptarti. Yra dvi problemos. Pirmoji, kaip jau minėjote – konkurencijos taisyklių laikymasis, o antroji, kuri taip pat negali būti ignoruojama, yra ta, kad mokėjimo paslaugos yra komercinė mokėjimų institucijų veikla, už kurią turi būti teisingai atlyginta. Smerkiama tik galimybė vienašališkai, savavališkai ir be konsultacijų nustatyti tarpbankines maržas, kai jos tampa nepagrįstai didelės.

Komisijos nary, pasikliaujame jumis ir manome, jog sugebėsite užtikrinti, kad sukurta bendra mokėjimų rinka leis sparčiai įgyvendinti europines priemones dėl pavedimų ir tiesioginio debeto procedūrų.

  Udo Bullmann, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, bendra mokėjimų eurais erdvė – tai svarbi ir netgi esminė priemonė kuriant bendrąją Europos rinką. Šis klausimas svarstomas tik J. Gauzès’o dėka. Mano frakcijos nariai palaiko šią idėją ir tikisi, kad erdvė puikiai veiks. Asmeniškai taip pat neprieštarauju, kad būtų nustatytas pereinamasis terminas, tačiau man ne itin svarbu, ar tai truks tris, keturis ar penkis mėnesius, o svarbu, kad ji veiktų.

Ar erdvė iš tikrųjų veiks, priklauso nuo dviejų dalykų. Pirma, poveikio sektoriui, kuris privalo būti palankus galutiniam vartotojui. Šiuo metu negalime skleistų nepagrįstų gandų, slapto pasipriešinimo ar siekio sugrįžti prie senosios sistemos. Taigi, erdvė privalo tinkamai veikti, visų pirma tų, kuriems teks ja naudotis, atžvilgiu.

Antra, ši erdvė neabejotinai turi duoti naudos ekonomikai. Čia norėčiau paminėti vieną dalyką, kuris vis dar kelia nesutarimų – kaip turi būti skaičiuojamas tiesioginis debetas. Panašu, kad ekonomikos požiūriu čia dar negalime pasiūlyti pagrįsto modelio. Vis dar yra kliūčių, vis dar yra nesutarimų, ir jeigu ekonominiu požiūriu negalime pasiūlyti tokio bendro modelio, kuris veiktų Europos Sąjungoje, tada Komisija – kaip ir nurodoma šiame rezoliucijos pasiūlyme – privalo per tam tikrą laiką, pvz., iki metų pabaigos, pateikti konkrečių pasiūlymų. Neturėtų susidaryti tokia padėtis, kai veikiame ekonomikos nenaudai ir reikalaujame pereinamojo termino, nesiimdami iniciatyvos pašalinti pasipriešinimą, kurio mokėjimo paslaugų teikėjai akivaizdžiai negali įveikti savarankiškai. Kad viskas veiktų sklandžiai, reikės bendruomenės iniciatyvos. Toks mūsų požiūris į šias diskusijas.

  Martin Ehrenhauser, nepriklausomų Parlamento narių vardu (NI). – (DE) Pone pirmininke, puiku, kad turime eurą. Kitu atveju tokios mažos šalys kaip mano gimtoji Austrija 2007 m. finansų krizės metu būtų patyrusios didžiulį spaudimą.

Tačiau kita euro pusė – nuoseklumo ir atskaitomybės stoka, ir, be abejonės, šia tema turime keletą klausimų Komisijai. Pirma, kas atsakingas už kontrolės euro sistemoje stoką? Antra, kas atsakingas už tai, kad anksčiau nebuvo susivokta dėl neteisingų Graikijos biudžeto ataskaitų? Trečia, ar nėra taip, kad kalbant apie Graikiją, tikroji problema – Ispanija? Ketvirta, ar Europos Komisija gali garantuoti, kad Ispanija nepateikia iškraipytų biudžeto ataskaitų, ir kokių veiksmų imasi šiuo atžvilgiu?

Reikalauju aiškumo, skaidrumo ir, pirmiausia, kad atsakingi asmenys prisiimtų atsakomybę. Tik tada, kai šie asmenys prisiims atsakomybę, galėsime garantuoti, kad galų gale bus nuosekliai laikomasi žaidimo taisyklių.

  Markus Ferber (PPE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau pabrėžti, kad teisinga bendras procedūras vykdyti kartu su bendra valiuta. Reikia apsvarstyti, kaip šios bendros procedūros, kurios dar nėra įgyvendintos visoje Bendroje mokėjimų eurais erdvėje, galėtų būti vykdomos šiek tiek geriau.

Kita vertus, galiu pakankamai aiškiai pasakyti, kad vis dar turime pritaikyti vidaus tvarkos taisykles tam tikrose teritorijose. Esu iš šalies, kurioje labai plačiai paplitusios tiesioginio debeto procedūros, nes jomis siekiama palengvinti tam tikrų periodinių mokėjimų vykdymą.

Procedūra, kuri šiuo metu planuojama vidaus tvarkos taisyklėse, labai biurokratiška ir labai sudėtinga, todėl, Komisijos nary, man būtų labai malonu, jei atsižvelgiant į galutinę datą – ko visi ir siekiame – būtent šios srities klausimai būtų dar kartą svarstomi. Viena vertus, neturėtų būti palikta vietos sukčiavimui, – tai tarptautinės srities problema, – tačiau, kita vertus, turėtų būti palikta galimybė taikyti vietinius mokesčius; žurnalo prenumeratos, draudimo išmokų, mobiliojo telefono sąskaita ir pan. turėtų ir toliau būti tvarkomos suinteresuotų bendrovių, remiantis paprasta procedūra.

Tai mano prašymas, ir šiai temai skyrėme atitinkamą pastraipą pasiūlyme dėl rezoliucijos, taigi norime prisidėti užtikrindami, kad sėkmingai valstybėse narėse veikiančios procedūros ir toliau galėtų būti vykdomos, sukūrus Bendrą mokėjimų eurais erdvę.

  Othmar Karas (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tikriausiai visi turime vieningą poziciją dėl Komisijos nario pateiktų atsakymų į klausimą ir esame už juos dėkingi. Jie atitinka Europos Parlamento tikslus.

Antra, norėčiau pasakyti, kad bankų srities savireguliacijos metodas, kurį pasirinkome SEPA, yra toks metodas, kurį taikant puikiai veikia visos institucijos ir per labai trumpą laiką prie SEPA prisijungia keletas šimtų bankų. SEPA – bendrosios rinkos dalis, ji didesnė už euro zoną, tačiau vis dar nėra išbaigta. Esu už nuoseklų, įpareigojantį galutinės datos nustatymą, nes tikiuosi, kad nustatę šią datą, padidinsime spaudimą, kad būtų sprendžiami einamieji klausimai, ir sugriežtinsime įsipareigojimą pradėti nuoseklų šio proceso įgyvendinimą. Tai padės visiems dalyviams dar kartą iškelti klausimus, kurie turi būti išspręsti. Bendra data būtina siekiant kuo greičiau ir veiksmingiau įgyvendinti SEPA, taip pat geriausiai užtikrinant tinkamumą bendrajai rinkai.

  David Casa (PPE). – Pone pirmininke, SEPA – pagirtina iniciatyva, kuri neabejotinai atneštų daug naudos, siekiant gerinti tarptautinių mokėjimų veiksmingumą ir sujungti suskaldytas nacionalines euro mokėjimų rinkas į bendrąją vietinę rinką, sukuriant vartotojams sąlygas bet kurioje erdvės vietoje mokėti eurais, nenaudojant grynųjų pinigų, tiesiog turint banko sąskaitą ir mokėjimo priemonių rinkinį.

Be to, Europos ekonomikai taip pat būtų labai naudinga, kad būtų sumažintos bendrosios išlaidos dėl kapitalo judėjimo regione, nes šiuo metu jos sudaro nuo dviejų iki trijų procentų bendrojo vidaus produkto. Turime nepamiršti, kad galutinis SEPA tikslas buvo visoje Europoje sukurti vidaus mokėjimų erdvę, ir, be abejo, nėra lengva pasiekti tokį plataus užmojo tikslą, visų pirma dėl būtinybės surasti kompromisus tarp neretai nesuderinamų europinės bankų bendruomenės interesų.

Ekonomikos krizė sutrukdė įgyvendinti SEPA procesą; tai brangus procesas, ir suprantama, kad bankai šiuo metu turi kitų, skubesnių prioritetinių sričių. Turėtų būti atlikta esamos padėties analizė, ir, mano nuomone, turėtų būti kuo greičiau nustatytas realistiškas grafikas.

Labai svarbu nustatyti teisiškai pagrįstą perėjimo prie SEPA priemonių terminą, kaip ką tik minėjo mano kolega O. Karas. Nepriimtina, kad iki šiol nėra patvirtintas konkretus tvarkaraštis. Požiūris, kad vidaus standartams reikia leisti veikti lygiagrečiai su SEPA, yra neveiksmingas ir galintis atnešti prieštaringų rezultatų.

Todėl raginu Komisijos narį ir Komisiją įnešti tikrumo į šį trapų sektorių ir užtikrinti, kad galiausiai būtų nustatyta teisiškai pagrįsta perėjimo prie SEPA priemonių data.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Norėčiau pranešti, kad mano šalyje, Rumunijoje, imamasi svarbių žingsnių, susijusių su perėjimo prie SEPA įgyvendinimu. 2009 m. rugsėjo mėn. Direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų perkelta į Rumunijos teisės aktus. Dar 2007 m. Rumunijos bankų asociacija, Europos mokėjimų tarybos narė, prisiėmė palaikančiosios organizacijos vaidmenį, prisijungiant prie SEPA sistemų. Iš tikrųjų, perėjimas prie SEPA kreditų pervedimo bus užbaigtas iki euro įvedimo datos, o kol kas tik penki bankai per artimiausius trejus metus planuoja prisijungti prie SEPA tiesioginio debeto sistemos.

Viešasis administravimas atlieka esminį vaidmenį perėjimo prie SEPA procese. Viešosios institucijos, kartu su komunalinėmis įstaigomis, telekomunikacijų operatoriais ir draudimo bendrovėmis gali suteikti reikiamą postūmį, siekiant paskatinti perėjimo prie SEPA procesą. Rumunijos finansų ministras pranešė, kad Rumunija prisijungs prie SEPA sistemų nedelsiant, kai tik bus įvestas euras.

Dėkoju.

  Michel Barnier, Komisijos narys. – (FR) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti visiems kalbėjusiems už jų įnašą į šias diskusijas. Per S. Bowles įvadinę kalbą mane labai sujaudino tai, kad visi Parlamento nariai vieningai palaikė Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) sukūrimą, kaip jau buvo praeityje. Tai patvirtinama ir rezoliucijos projekte. Tai dvejų metų senumo projektas, ir manau, kad dabar jis turi būti įgyvendintas. Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad mane sujaudino vieningumas, kuris vėl buvo parodytas vos prieš akimirką, svarstant poreikį nustatyti terminą.

Taigi patvirtinu savo pasižadėjimą nustatyti šį terminą. Prašyčiau man duoti keletą savaičių laiko, – manau, tas laikotarpis bus praleistas naudingai, – kad galėčiau susitikti su visais svarbiausiais bankininkystės sektoriaus veikėjais. Po trumpų konsultacijų – šiuo ir kitais susijusiais klausimais dėl tinkamo SEPA įgyvendinimo – kuo skubiau priimsiu sprendimą, kaip ragino S. Bowles.

SEPA bus sėkminga tik tuo atveju, jeigu bus visiškai patenkinti vartotojų ir šia sistema besinaudojančių žmonių lūkesčiai. Kalbu apie verslą, visų pirma apie smulkųjį verslą, vartotojus ir nacionalines administracijas. Komisija tikisi, – ir ji dirbs šia kryptimi, – kad įgyvendinant SEPA bus atsižvelgta į vartotojų interesus. Norėčiau pasakyti E. Băsescu, kad būtinai atkreipsiu dėmesį į naujųjų valstybių narių pastangas – žinau, kad šios pastangos dedamos jūsų šalyje ir kitose šalyse – visiškai dalyvauti SEPA projekte, kuriuo visi esame suinteresuoti.

Galiausiai, dėl kortelių norėčiau pasakyti, kad per klausymus minėjau, jog reikia didesnio aiškumo, sprendžiant šį klausimą. Kartoju dar kartą, kad man reikia kelių savaičių arba daugiausia kelių mėnesių, kad galėčiau surengti susitikimus, siekdamas sužinoti pagrindinių veikėjų planus ir išsiaiškinti, ar jie pasirengę koordinuoti arba suderinti savo pastangas dėl galimos europinės kortelių sistemos finansinio modelio. Dėl konkurencinės struktūros, kurioje turėtų veikti ši kortelių sistema, tai yra klausimas, kurį iškelsiu per susitikimus su pagrindiniais bankų sektoriaus veikėjais.

Norėčiau jums padėkoti, ponia pirmininke, ponios ir ponai, už naudingą ir didelę paramą, kurią dar kartą išreiškėte SEPA projektui. Ji atitinka Europos Komisijos įsipareigojimą.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2010 m. kovo 10 d., trečiadienį, 12.00 val.