Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2010 m. kovo 8 d. - Strasbūras

19. Tam tikrų tipų bendrovių metinės finansinės atskaitomybės nuostatos, susijusios su mikrosubjektais (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Klauso-Heinerio Lehne pranešimas (A7-0011/2010) Teisės reikalų komiteto vardu dėl tam tikrų tipų bendrovių metinės finansinės atskaitomybės nuostatų, susijusių su mikrosubjektais (COM(2009)0083 – C6-0074/2009- 2009/0035(COD)).

  Klaus-Heiner Lehne, pranešėjas. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tai pranešimas apie projektą, kurio Parlamente siekėme daugelį metų, ir dabar galbūt galėsime žengti dar vieną žingsnį sėkmės link.

Siekėme išlaisvinti mikrosubjektus – kalbame apie tokias bendroves, kurios labai mažos, turi vos keletą darbuotojų, minimalius apyvartos ir pelno rodiklius ir kurios veiksmingai veikia tik regioniniu ar vietiniu lygmeniu, pvz., nedidelė kepykla, dažytojas ar dekoruotojas – nuo atskaitomybės įsipareigojimų. Bendradarbiaudami su Taryba – kalbame apie keletą kartų papildytą ketvirtąją direktyvą – Parlamente pakartotinai mėginame tai įgyvendinti. Paskutinysis mėginimas – L. Van den Burgo pranešimas 2008 m. pabaigoje. Tada nesugebėjome išspręsti šio klausimo derybose su Taryba. Todėl 2008 m. gruodžio mėn. Parlamente beveik vienbalsiai patvirtinta rezoliucija, kurioje Komisijai siūlėme teisėkūros požiūriu pradėti įgyvendinti mikrosubjektų išlaisvinimo procedūrą. Taip ir buvo padaryta. Komisija pateikė pasiūlymą ir padarė tai, ko Parlamentas ir prašė. Be to, Europos Komisijos įsteigtas komitetas – E. Stoiberio grupė, kurios nariai suinteresuoti mažinti biurokratiją – taip pat pristatė savo požiūrį į šią problemą ir nurodė, kad tai būtų pagrindinė priemonė, siekiant palengvinti Europos mikrosubjektų naštą. Tai galimybė sutaupyti iš viso 6,3 mlrd. EUR. Be to, nereikia pamiršti, kad būtent mikrosubjektai itin kenčia nuo biurokratinės naštos.

Šis Komisijos pasiūlymas – geriausias kovos su biurokratija ir Europos Sąjungos politikos, nukreiptos prieš biurokratiją, pavyzdys, todėl jis labai svarbus. Yra labai daug pagrįstų priežasčių, kodėl šis pasiūlymas teisingas. Dabar mūsų aptariama direktyva veikia nuo 1978 m. Ji skirta stambiajam ir vidutiniam verslui. Ši direktyva niekada nebuvo skirta mikrosubjektams. Tai, kad mikrosubjektams taikomi šios direktyvos įsipareigojimai, t. y. finansinės atskaitomybės tvarkymas, kuri savo struktūra ir sudėtinėmis dalimis iš esmės yra tokia pati, kaip didelėms įmonėms taikomi reikalavimai, reiškia, kad visiškai neatsižvelgiama į tai, kas iš tikrųjų reikalinga, taip pat į mikrosubjektų poreikius. Jeigu mikrosubjektui reikia paskolos, toks balansas visiškai nieko vertas. Be to, norėčiau atkreipti dėmesį, kad dauguma šių mikrosubjektų – tai patvirtina ir Komisijos atlikti tyrimai – visiškai nesupranta savo ataskaitų. Dar kartą pabrėšiu, kad jų vertė beveik lygi nuliui. Skiriant paskolą, didžiausias dėmesys skiriamas pinigų srautui. Pvz., svarbus likvidumas ir rezervai, kuriuos galima aktyvuoti. Tai yra dalykai, kurie iš esmės negali būti nustatyti pagal balansą, bent jau šia forma; tai tėra tik atsitiktinis vaizdas, kuris visiškai nerodo, ar tokia įmonė verta gauti paskolą, ar ne.

Tai taip pat nėra konkurencijos klausimas, priešingai, nei girdėjome iš lobistų. Dažniausiai tokios įmonės nekonkuruoja bendrojoje rinkoje, tarptautinėje veikloje. Jos veikia regioniniu arba vietos lygmeniu. Todėl ši problema niekaip nesusijusi su bendrąja rinka. Be to, bendroji rinka nėra savaime pabaiga. Svarbu ir gerai, kad ją turime. Tačiau jos taisyklės turėtų būti taikomos bendrajai rinkai, tarptautinei prekybai, o ne dalykams, kurie veikia tik viduje ir svarbūs tik nacionalinei ekonomikai.

Todėl reikia padėti tašką šioje pabaigos neturinčioje istorijoje. Turėtume patvirtinti šį pranešimą. Tai suteiktų galimybę Tarybai persvarstyti šį klausimą ir galbūt išardyti esamą kvalifikuotą mažumą. Tai būtų naudinga Europos smulkiajam verslui.

  Michel Barnier, Komisijos narys. – (FR) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti ir pasidžiaugti dviejų pranešėjų darbu: ką tik kalbėjusio Teisės komiteto pirmininko K. Lehne ir D. Sterckxo. Norėčiau priminti, kad, kaip teigė K. Lehne, ši Komisijos direktyva – tai atsakas į Parlamento pageidavimą. Parlamentas 2008 m. gruodžio 18 d. priėmė rezoliuciją. Joje Komisijos buvo prašoma parengti teisėkūros pasiūlymą, kuriuo būtų leidžiama valstybėms narėms išskirti mikrosubjektus iš finansinės atskaitomybės direktyvos srities.

Kartu E. Stoibero vadovaujamos aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų subjektų grupės administracinei naštai mažinti nariai taip pat akivaizdžiai pritarė šiam pasiūlymui, kaip ką tik minėjo K. Lehne.

Galiausiai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas taip pat remia šį pasiūlymą supaprastinti finansinės atskaitomybės procedūras. Taigi padėtis yra tokia.

Kodėl ši priemonė tokia svarbi? Sukūrus bendrą pranešimų sistemą, šiuo pasiūlymu būtų leista valstybėms narėms suvienodinti visiems mikrosubjektams keliamus reikalavimus ir paversti juos tinkamesniais. Šis naujasis požiūris turėtų padėti iš esmės sumažinti mikrosubjektų patiriamas išlaidas.

Pone K. Lehne, kalbėjote apie keletą milijardų eurų. Pats asmeniškai turiu savo komandos pateiktus skaičius, kurie rodo, kad būtų galima daugiausia sutaupyti 6,3 mlrd. EUR. Net jeigu šis skaičius būtų mažesnis, tai, mano nuomone, paragintų toliau diskutuoti šiuo klausimu, siekiant skatinti Europos mikrosubjektų veiklą. Tai dar viena priežastis, kodėl siūlau kuo greičiau patvirtinti šį pasiūlymą dėl mikrosubjektų.

Jei turėtume šį pasiūlymą įtraukti į bendresnę atskaitomybės direktyvos persvarstymo struktūrą, kaip siekia Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nariai, tai neabejotinai užtruktų ilgiau. Galbūt prireiktų net keleto metų, kol įsigaliotų šios nuostatos.

Būtent dabar, ponios ir ponai, girdžiu kritiką, pastabas ir pasiūlymus iš abiejų pusių ir norėčiau pamėginti į jas atsiliepti ir nuraminti jus dėl trijų konkrečių dalykų.

Pirma, pasiūlymas suteikia valstybėms narėms galimybę, kuria jos gali pasinaudoti arba nepasinaudoti. Kitaip tariant, valstybės narės gali pasilikti turimas taisykles ir nekeisti nacionalinių nuostatų.

Antra, norėčiau pabrėžti, kad šiuo pasiūlymu siekiama supaprastinimo ir subsidiarumo. Siekdami, kad viešojo ir verslo sektoriaus atstovai suprastų ir pasinaudotų vidaus rinkos pranašumais, neturime primesti europinio lygmens taisyklių, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina. Manau, kad šiuo konkrečiu mikrosubjektų atveju dabartinės taisyklės pernelyg griežtos.

Trečia, priešingai tam, kas galėjo būti pasakyta, šis pasiūlymas nebūtinai visiškai atleidžia mikrosubjektus nuo visų finansinės atskaitomybės reikalavimų. Žinau, kad tuo susirūpinta kai kuriose valstybėse narėse. Teisės reikalų komiteto pateiktas kompromisas šiuo klausimu pakankamai aiškus. Šios įmonės turės pildyti patvirtinančius dokumentus, kuriuose aiškiai atsispindėtų sandoriai ir esama finansinė padėtis.

Baigdamas šią įžanginę kalbą ir prieš išgirsdamas jūsų pastabas, norėčiau asmeniškai paraginti šių rūmų narius paremti šį pasiūlymą. Suinteresuotieji subjektai laukia šio sprendimo, ir manau, kad dabar reikia stipraus ženklo iš Parlamento tam, kad šis klausimas būtų toliau nagrinėjamas. Mes visi pritariame supaprastinimui. Manau, kad šis pasiūlymas, kurį tvirtai palaiko Teisės reikalų komiteto vadovas, yra tokio supaprastinimo pavyzdys, ir tikiuosi, kad mikrosubjektai netrukus galės naudotis pagal šį projektą sutaupytomis lėšomis.

  Dirk Sterckx, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės pranešėjas. – (NL) Pone pirmininke, džiaugiuosi, kad plenariniame posėdyje galų gale galime pateikti Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto poziciją; to negalėjome padaryti prieš kelias savaites. Sutinku su pagrindine Komisijos idėja, kad mažųjų įmonių administracinė našta privalo būti palengvinta ir – kaip minėjo K. Lehne – turi būti nubrėžta riba tarp didelių ir mažų įmonių.

Tačiau pateiktame pasiūlyme šis tikslas, kuriuo paaiškinama Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pozicija, nepasiektas. Tai, kad nėra metinių finansinių ataskaitų, apsunkina mažųjų įmonių galimybes gauti informaciją apie kitas įmones. Šiuo metu įvairiose valstybėse narėse susiklosčiusi skirtinga padėtis, ir tam nepritariu, ypač mažųjų įmonių, kurios nėra patyrusios šioje srityje, atžvilgiu. Todėl norėčiau paprašyti Parlamento narių paremti mūsų poziciją.

Prašome atlikti išsamų poveikio vertinimą, kuris apimtų ne tik 6,3 mlrd. teigiamų rezultatų, bet ir neigiamą poveikį – Komisija pamiršo apie tai užsiminti. Administracinį supaprastinimą geriausia būtų atlikti kaip Bendrovių teisės direktyvos persvarstymo dalį, nes tokiu atveju ji visus vienodai paveiktų. Tokiu būdu galėtų būti įvesti supaprastinimai ir nubrėžtos ribos. Trečia, sukursime vienodą direktyvą visoms valstybėms narėms, stipresnę vidinę rinką ir tikrą administracinį supaprastinimą.

  Tadeusz Zwiefka, PPE frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, gerai suprantame, kaip smarkiai mikrosubjektai skiriasi nuo mažųjų ir vidutinių įmonių, ką jau kalbėti apie didelius ekonominius subjektus. Todėl norėčiau atkreipti dėmesį į išorinius veiksnius, kurie nepalankūs tokių įmonių veiklai. Jie apima tiek makroekonominius veiksnius, pvz., įstatymų bazę, mokesčius ir biurokratiją, tiek mikroekonominius veiksnius, pvz., sunkumus išlikti neprasiskolinus ir mažą finansinį likvidumą. Kokie šios padėties padariniai? Per pastaruosius keletą metų mikrosubjektų, išgyvenusių pirmuosius savo veiklos metus, skaičius svyravo apie 60 proc. Tai reiškia, kad daugiau nei trečdalis naujai įsikūrusių mikrosubjektų rinkoje dalyvavo trumpiau nei vienus savo veiklos metus. Be to, jei suvoksime, kad daugelyje valstybių narių mikrosubjektai sudaro daugiau nei 90 proc. visų ekonominių subjektų, tada diskusijos dėl administracinių kliūčių ir įvairių kitų kliūčių mažinimo, visų pirma buhalterijos srityje, tampa labai svarbios.

Taip pat svarbu, kad diskusijose didžiausias dėmesys būtų skiriamas ne tik supaprastinimui, bet ir finansinės atskaitomybės reikalavimų poveikiui mažosioms šios rūšies įmonėms. Diskusijose dėl supaprastinimo dažniausiai vyrauja išlaidų klausimas, o diskusijose dėl atskaitomybės reikalavimų svarbos nagrinėjami finansinių ataskaitų ir individualių vartotojų poreikių klausimai. Yra daug bruožų, kurie skiria šias įmones nuo didelių bendrovių ir kurie skatina įvesti supaprastintą reguliavimą. Visų pirma, įvesti visuotiniai standartai turėtų daug mažiau pranašumų nei didelių bendrovių atveju. Standartų taikymas sukeltų išlaidų ir pelno disbalansą. Norint pasiekti tinkamą išlaidų ir pelno balansą, reikia mažinti išlaidas.

Antra, finansinės ataskaitos neatlieka svarbiausio vaidmens dėl mikrosubjektų savininkams keliamų informacijos reikalavimų, nes šie savininkai paprastai būna šeimos nariai. Diskutuodami apie pokyčių poreikį finansų krizės sąlygomis, neturime pamiršti, kad krizę sukėlė ne mikrosubjektai.

  Françoise Castex, S&D frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, kaip pranešėjas ir Komisijos narys pažymėjo, šis pasiūlymas dėl direktyvos iš tikrųjų sulaukė daugumos pritarimo Parlamente.

Vis dėlto Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija šį pasiūlymą vertina kritiškai, nes jis gali atsisukti prieš žmones, kuriuos siekiame paremti. Siekdami palengvinti verslo sąlygas, rizikuojame iš jų atimti skaidrumą ir pasitikėjimą, kurie būtini jų valdymui ir veiklos dinamikai.

Manau, kad pirmiausia turime išsiaiškinti, kokios yra ribos ir kas iš tikrųjų yra tie mikrosubjektai. Tai mažoji arba vidutinė įmonė, turinti daugiau kaip dešimt darbuotojų ir didesnę nei 1 mln. EUR apyvartą. Kad ir kokią valstybę nagrinėsite, mikrosubjektai sudaro didžiąją verslo įmonių dalį.

Tikriausiai tiesa, kad tai vietiniu lygmeniu veikiantys subjektai, kurie retai dalyvauja Bendrijos rinkoje, tačiau tai nereiškia, kad jiems turi būti panaikintos finansinės atskaitomybės taisyklės. Jie susiduria su atskaitomybės taisyklėmis, kai tenka bendradarbiauti su bankinėmis institucijomis ar partneriais arba sudaryti sutartis su fiskalinėmis, ekonominėmis ar socialinėmis institucijomis. Tokiais atvejais jiems turės būti taikomos atskaitomybės taisyklės ir galbūt teks sumokėti didesnę kainą negu už įprastą ataskaitą, nes šie subjektai turės atitikti tam tikrus kriterijus, kurie nebūtinai taikomi rengiant paprastas ataskaitas.

Nenorėčiau, kad būtų įdiegta tokia sistema, kurioje įsipareigojimas teikti metinę finansinę ataskaitą atsirastų už įprastos Europos Sąjungos sistemos ribų. Tai ne vien tik konkurencijos problema. Tai tiesiog ekonominės integracijos ir Bendrijos teisės klausimas, taip pat vienodų sąlygų visoms įmonėms Europos Sąjungoje nustatymo klausimas.

Atsižvelgiant į išvardytus dalykus, pakankamai aišku, kad atskaitomybės reikalavimų mažosioms ir vidutinėms įmonėms supaprastinimas yra reikalingas. Be to, turime tris iniciatyvas, kuriose siekiama šio tikslo: šiandien mūsų svarstomą pasiūlymą, Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų sistemą ir Ketvirtosios bei Septintosios apskaitos direktyvų, dėl kurių Europos Komisija netrukus turėtų pateikti pasiūlymus, persvarstymo procedūras.

Pažadėjome šiuos pasiūlymus pateikti 2010 m. Gali atrodyti, kad šis laikotarpis ištęstas, tačiau nemanau, kad toks ištęsimas rengiant šiuos tris pasiūlymus yra pagrįsta priežastis skubėti ir abejingai atlikti darbą, nes, nors jais siekiama to paties tikslo, tikriausiai šie pasiūlymai nebus parengti vienodai, ir manau, Komisijos nary, kad verslo įmonėms būtų priimtiniau ir aiškiau, jei joms pateiktume atskirą ir apibendrintą atsakymą, leidžiantį pritaikyti įsipareigojimų supaprastinimą, kurio visi siekiame, atsižvelgdami į tikrąją mažųjų įmonių padėtį.

Problema ta, kad Europos Komisija delsia siūlyti persvarstyti šias direktyvas, o tai mums kliudo svarstyti ir spręsti šį klausimą. Todėl prašau Europos Komisiją paspartinti dialogą dėl šių lengvatų, kurios šiuo metu atskiria ekonomines institucijas ir Europos ekonomines grupes, taip pat parengti poveikio vertinimą.

  Alexandra Thein, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kaip Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos šešėlinė pranešėja, tiesiog negaliu suprasti, kaip kas nors gali kliudyti išlaisvinti mikrosubjektus – noriu pabrėžti, kad būtent mikrosubjektus, o ne mažąsias ir vidutines įmones – nuo kasmetinių finansinės atskaitomybės įsipareigojimų. Čia kalbame ne apie vidutinę eksporto įmonę, turinčią šimtą darbuotojų iš Badeno-Viurtembergo, o apie mažas amatininkų įmones, gėlių parduotuvėles, kepyklėles už kampo, naujai įkurtas IT verslą pradedančias bendroves. Ilgus metus politikai nuolat kartoja, kad būtent šie mikrosubjektai turi būti išlaisvinti ir nacionaliniu, ir Europos lygmeniu. Dabar labiau nei bet kada juos reikia išlaisvinti nuo nereikalingų išlaidų, šiuo atveju nuo nereikalingų išlaidų mokesčių konsultantams, o ne nuo kitų esminių išlaidų – Belgijoje metines finansines ataskaitas rengia teisininkai, Prancūzijoje rengia auditoriai – ir nuo nereikalingo darbo, taip pat administracinių kliūčių dėl dabartinės finansų ir ekonomikos krizės.

Dabar, kai Komisija pagaliau pateikė pasiūlymą, kurio Parlamentas taip ilgai prašė, staiga visi skeptikai ir nepritariantys susirūpino. Tik septyni procentai iš tų mikrosubjektų, apie kuriuos kalbame, vykdo tarptautinę veiklą. Todėl pagal subsidiarumo principą iš viso neturėtų būti jokio reguliavimo Europos lygmeniu. Padėtį dar labiau blogina tai, kad finansinės atskaitomybės taisyklės ir toliau orientuotos į didelių ir vidutinių įmonių poreikius ir visiškai nepritaikytos mikrosubjektams, apie kuriuos nuo pat pradžių kalbame.

Girdžiu opozicijos argumentus, pirma, kad smulkiajam verslininkui gali prireikti paskolos, o tokiu atveju jis neturės ką pateikti bankui. Norėčiau pabrėžti, kad kiekvienas, susipažinęs su Bazelio II sistema, žino, jog bankui metinė balanso ataskaita geriausiu atveju yra puikus priedas, ir nieko daugiau. Antra, galimų kreditorių apsauga: tokių kreditorių, kurie remiasi metinėmis balanso ataskaitomis, yra mažuma. Man dirbant teisininku, kai būdavo parduodamos tokio dydžio įmonės, niekada nesusidūriau su pirkėju, kuris būtų rėmęsis metinėmis ataskaitomis, kad ir kokio tipo jos būtų. Trečia, Europos Sąjungos pietinės valstybės narės – taip, būtent tos, kurios kaip tik dabar nuolat gėdingai minimos laikraščių straipsniuose – siekia išlaikyti senąją tvarką. Jos tai gali padaryti, nes šis reguliavimas nėra privalomas. Beje, valstybės, kurios iš mikrosubjektų reikalauja metinių finansinių ataskaitų todėl, kad neturi veiksmingo mokesčių administravimo ir kontrolės, išskyrus metines finansines ataskaitas, neturėtų nustebti, susidūrusios su nesurenkamais mokesčiais ar sukčiavimu.

Todėl prašau visus Parlamento narius, ypač socialdemokratus, balsuoti už šias taisykles, visų pirma dėl to, kad K. Lehne iš Teisės reikalų komiteto atsižvelgė į visus nerimą keliančius dalykus kompromisinėse nuostatose, po kurių nebuvo pateikta jokių svarbių argumentų.

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD). – (Klausimas, užduotas pakėlus mėlynąją kortelę, pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį) Pone pirmininke, ar F. Castex sutinka, kad jos pateiktas prašymas atidėti pasiūlymą, kol bus atliktas poveikio vertinimas, iš tikrųjų prilygsta atsakymui „ne“?

  Françoise Castex (S&D). – (Atsakydama į mėlynosios kortelės klausimą pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį) (FR) Pone pirmininke, suprantu klausimą. Jei šis pasiūlymas bus atmestas, jis bus grąžintas rengėjams, ir tada galėsime numatyti atlikti poveikio vertinimą.

Kaip jau sakiau, nesame nusistatę prieš finansinės atskaitomybės taisyklių supaprastinimą mažosioms įmonėms, ypač dėl to, kad turime tiek daug direktyvų ir priemonių, kad jas reikia persvarstyti, siekiant išaiškinti padėtį.

Mes tiesiog manome, kad užuot supaprastinę taisykles, šiuo pasiūlymu sukelsime nesaugumą verslo įmonėms.

  Kay Swinburne, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, šis pasiūlymas dėl mikrosubjektų atleidimo nuo tam tikrų atskaitomybės reikalavimų toli gražu nėra tobulas, todėl ECON komitete mūsų frakcija palaikė ECON pranešėją D. Sterckxą, prašydama Komisiją toliau siekti padėti mikrosubjektams ir MVĮ visoje ES gerokai sumažinti naštą, atmesti šį pasiūlymą ir atlikti labai reikalingą Ketvirtosios ir Šeštosios bendrovių teisės direktyvų persvarstymą tam, kad būtų galima pateikti daug reikšmingesnį pasiūlymą.

Komisijos atliktas poveikio vertinimas ir teiginiai, kiek daug naudos gautume iš šio pasiūlymo, verčia susirūpinti. Panašu, kad šiame pasiūlyme numatytos labai ribotos galimybės. Tačiau šiais ekonominio sunkmečio laikais svarbu atsiminti, kad padeda net ir maži dalykai.

Tikiuosi, kad pritarus šiai priemonei, bent jau viena mažoji įmonė mano rinkimų apygardoje Velse gaus naudos iš šių lengvatų. Tai nebus sidabrinė kulka, kuri išspręs visas recesijos sukeltas problemas, todėl neturėtume į šią mažytę priemonę žiūrėti kaip į didžiulį laimėjimą. Bet jei šios lengvatos gali palengvinti veiklą bent kelioms įmonėms šiuo sunkiu ekonominiu laikotarpiu, tokiu atveju nederėtų joms užkirsti kelio.

  Cornelis de Jong, GUE/NGL frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, kaip paprastai, džiaugiuosi, kai Europos Sąjungoje retkarčiais panaikinamos kokios nors taisyklės, nes jų jau turime tiek daug, kad jos tampa našta ir piliečiams, ir įmonėms. Tačiau turime pasirinkti teisingai, ką panaikinti, pvz., viešųjų pirkimų taisykles, kurios iš tikrųjų pernelyg griežtos ir sudėtingos.

Kita vertus, pareiga skelbti metines ataskaitas nėra tokia taisyklė, kurią turėtume panaikinti, net pačioms mažiausioms įmonėms (mikrosubjektams). Nesant aiškaus ir skaidraus finansų administravimo, įmonės negalėtų gauti paskolų, ir apskritai taptų daug sunkiau plėtoti verslą. Duomenys rodo, kad finansų administravimas mikrosubjektams neretai yra problema. Jei metinės ataskaitos nebus būtinos ir jų nereikės pateikti kaip informacijos šaltinio, tada vienintelis likęs šaltinis bus mokesčių tikslais rengiami dokumentai. Tačiau kas gali garantuoti, kad jie bus tokie patikimi, kaip patvirtintos metinės ataskaitos? Siekiant įrodyti jų patikimumą, reikėtų atlikti 100 proc. visų mokesčių deklaracijų ir lydimųjų dokumentų auditą. Panašu, kad mokesčių administracijos ir smulkusis verslas iš tikrųjų gali be to apsieiti.

Todėl sutinku su Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu, kuris siūlo atmesti Komisijos pasiūlymą. Ši priemonė – viena iš tų, dėl kurių gali nukentėti daug mažųjų įmonių, o būtent to šiuo metu Parlamente mažiausiai siekiame, nes dabar mums be galo reikalingos mažųjų ir vidutinių įmonių kuriamos darbo vietos.

  William (The Earl of) Dartmouth, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, šiuo metu JK yra 2 460 000 bedarbių. Jaunimo nedarbas JK siekia 20 proc. Jaunimo nedarbas Prancūzijoje siekia 24 proc. Italijoje – 25 proc., o Ispanijoje – net 39 proc. Per pastaruosius dvejus metus didelės bendrovės nuolat atleidinėjo žmones iš darbo ir toliau atleidinėja.

Daugiausia vilčių bedarbiams teikia mažosios ir vidutinės įmonės. Tačiau ES direktyvos apsunkina mikrosubjektų galimybes sėkmingai veikti. ES reglamentai užkerta kelią jų augimui, ir tik Komisija galų gale pateikia puikų pasiūlymą atleisti mikrosubjektus nuo kai kurių finansinės atskaitomybės reikalavimų. JK turime daugiau nei 1,7 mln. labai mažų įmonių. Jeigu šios įmonės galėtų įdarbinti bent po vieną papildomą darbuotoją, didelė JK nedarbo problema iš esmės būtų išspręsta.

Visi gavome D. Sterckxo ir jo draugų aplinkraštį. D. Sterckx ir jo draugai prieštarauja šiam pasiūlymui, remdamiesi tuo, kad labai mažų įmonių išskyrimas iš ES direktyvų, reglamentuojančių finansinę atskaitomybę, kažkaip prieštarauja bendrosios rinkos principams. Tai visiškai absurdiškas argumentas, kurį tikriausiai galėtų sugalvoti tik ALDE frakcijai priklausantis EP narys iš Belgijos. Žinau, kad šiame Parlamente kritikuodamas Belgiją ar belgus, būsite nubaustas, tačiau norėčiau, kad šiek tiek prisimintume istoriją. Prieš devyniasdešimt šešerius metus Didžioji Britanija įsitraukė į Pirmąjį pasaulinį karą, siekdama apsaugoti Belgijos teritorinį vientisumą. Manau, D. Sterckx iš dalies galėtų atlyginti skolą, atsisakydamas pastangų sugriauti Didžiosios Britanijos ekonomiką ir apskritai Didžiąją Britaniją kaip tautinę valstybę.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, užduotą pakėlus mėlynąją kortelę, pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Dirk Sterckx (ALDE). – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pirmiau kalbėjusiam nariui už Didžiosios Britanijos prieš daugelį metų suteiktą pagalbą.

Norėčiau užduoti jam tokį klausimą: jeigu paprašytume Komisijos persvarstyti dvi direktyvas, kurias rengiamasi priimti šiais metais, ir sukurti bendrą sistemą, ar tai netaptų kliūtimi mūsų siekiui – atlikti administracinį supaprastinimą?

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD). – Pone pirmininke, atsakysiu vienu žodžiu: taip. Šiuo metu smulkiojo verslo srityje reikia atlikti administracinį supaprastinimą.

  Diogo Feio (PPE). – (PT) Pone pirmininke, norėčiau pradėti kalbą, padėkodamas K. Lehne už mums pristatytą pranešimą, už dialogo palaikymą ir atvirumą šiuo klausimu, taip pat už įsitikinimą, kad reikia ginti mikrosubjektus.

Šiandien aptariama priemonė turi savo istoriją, ir ji labai svarbi siekiant įveikti krizę ir atleisti mažąsias įmones nuo brangių ir biurokratinių reikalavimų, kurie neužtikrina didesnio skaidrumo.

Siekiant įmonių ir valstybės santykių skaidrumo, svarbu apibrėžti jų mokestinius įsipareigojimus. Negalima nustatyti vienodų reikalavimų visiškai skirtingoms įmonėms. Negalima nustatyti vienodų reikalavimų mažosioms ir didelėms įmonėmis.

Atėjo metas ginti mažąsias ir vidutines įmones, taigi žodžius paversti veiksmais. Tai tinkamas laikas nustatyti paprastesnes ir mažiau kainuojančias priemones, skirtas MVĮ, kuriomis būtų galima sukurti daugiau darbo vietų ir padėti įmonėms plėstis.

Deja, Europoje susiduriame su problema, nes daugelis mažųjų įmonių uždaromos, todėl neturėtume atlikti vertinimų; turime tiesiog imtis veiksmų.

Būtent tai partija, kuriai aš atstovauju, pasiūlė Portugalijos parlamentui. Todėl raginu įvairioms frakcijoms priklausančius Parlamento narius iš Portugalijos balsuoti už šią priemonę, taip darant spaudimą Portugalijos Vyriausybei, kad būtų atsisakyta blokavimo pozicijos, kurios, deja, laikomasi Taryboje.

Norėčiau apibendrinti pabrėždamas, kad tai pranešimas, kuriuo galime žengti labai svarbų žingsnį į priekį, ne tik įveikdami krizę, bet ir siekdami mažosioms įmonėms taip reikalingo supaprastinimo ir išlaidų sumažinimo.

  Evelyn Regner (S&D). – (DE) Pone pirmininke, be abejonės, turėtume pritarti siekiui sumažinti administracinę naštą mikrosubjektams, taip pat siekiui apsaugoti mikrosubjektus nuo vienodų finansinės atskaitomybės reikalavimų mikrosubjektams ir didiesiems veikėjams. Tačiau ar šis tikslas iš tikrųjų gali būti pasiektas šiuo Komisijos pasiūlymu, ar jūsų, K. Lehne, pranešimu, ir apie ką kalbame, vartodami žodį „mikrosubjektai“? F. Castex apie tai jau užsiminė. Tačiau norėčiau smulkiau panagrinėti šį klausimą.

Mikrosubjektai dažnai nebūna tokie jau maži. Pvz., Austrijoje tai – ne grynaisiais pinigais pagrįstos atskaitomybės klausimas, o uždarųjų akcinių bendrovių, ribotos atsakomybės bendrovių, ribotos komercinės partnerystės bendrovių ir korporacijų klausimas. Visos kartu jos sudaro 90 proc. visų įmonių, ir kiekvienoje iš jų įdarbinta mažiau nei dešimt darbuotojų, o tai ir paaiškina padėtį.

Neigiamas ribotos atsakomybės aspektas turėtų būti įsipareigojimas teikti finansines ataskaitas, tačiau, kaip jau minėta iš pradžių, šios ataskaitos neprilygsta didžiųjų įmonių teikiamoms ataskaitoms, todėl nereikėtų panaikinti finansinių ataskaitų teikimo reikalavimo. Užuot visiškai pašalinus mikrosubjektus iš Ketvirtosios direktyvos veikimo srities, reikėtų aiškiai apibrėžti ir nustatyti mažesnius reikalavimus šioms įmonėms, persvarstant Ketvirtąją ir Septintąją direktyvas.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Dabartinė ekonomikos krizė aiškiai mums parodė, kad Europa pradeda dusti ir nesuspėja su kitų pasaulio šalių, pvz., Azijos, ekonomikų dinamiškumu ir ekonomikos plėtra.

Mūsų verslo aplinkos organizacija yra gremėzdiška ir sustabarėjusi. Pažvelkite į prekybininkus Kinijoje ir Indijoje. Pabandykite spėti, kiek savo darbo laiko jie skiria įvairių ataskaitų ar pranešimų apie savo verslą pildymui? Nė kiek! Ir pažvelkite į mūsų prekybininkus. Pvz., pagal šalies įstatymus įmonės savininkas privalo pateikti tuos pačius verslo duomenis ir ataskaitas su tam tikrais pakeitimais keturioms skirtingoms valstybės institucijoms: mokesčių inspekcijai, komerciniam registrui, sveikatos draudimo įstaigai ir statistikos biurui. Jeigu pamirštama pateikti kokius nors duomenis, geriausiu atveju skiriama didelė bauda, o blogiausiu atveju valdžia gali įmonę uždaryti. Keturios valstybės institucijos neduoda ramybės įmonei, atima iš jų laiką ir lėšas, nes visą biurokratinę sistemą „maitina“ mokesčiai, kuriuos moka verslo įmonės. Visus duomenis neabejotinai galėtų surinkti viena valstybės institucija, ir netgi ne tokia didelė.

Kaip pasiekti šį tikslą? Panaikinti beverčius teisės aktus, supaprastinti ir racionalizuoti administravimą ir suteikti daugumai pareigūnų galimybę užsidirbti pragyvenimui taip, kaip sąžiningi prekybininkai, arba susitaikyti, kad mus ištiks mūsų legendinių karališkųjų regentų, kurie 1618 m. buvo nepatenkintų čekų išmesti pro Prahos pilies langus, likimas. Reikėtų kuo greičiau pradėti įgyvendinti pirmąjį pasiūlymą.

  Othmar Karas (PPE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, esu vienas iš MVĮ tarpfrakcinės darbo grupės vadovų. Daugelis iš mūsų bendradarbiavo rengdami Europos smulkiojo verslo aktą. Manau, kad mus visus vienija noras padėti smulkiajam verslui, todėl pritarsime pasiūlymui supaprastinti ir mažinti naštą smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Be abejo, šiandien išgirstos nuomonės atrodo labai patrauklios. Tačiau jeigu tai, ką išgirdome, atrodo taip patrauklu, kodėl nesigirdi plojimų iš visų pusių? Kodėl tiek daug skirtingų pavyzdžių, kurie, nepaisant šio „supaprastinimo“, nėra sutinkami entuziastingais plojimais? Taip elgiamasi dėl tam tikrų priežasčių. Ar naujasis reglamentas suderinamas su Basel II? Daugelį metų skatinome taikyti bendrąsias finansinės atskaitomybės procedūras, o dabar staiga siekiame jas panaikinti.

Siekiame europinių sprendimų ir supaprastinimų, o ne nacionalinių sprendimų, ne teisinės fragmentacijos. Būtų ribojama miksrosubjektų tarptautinė veikla. Išlaisvinimas nuo įsipareigojimo teikti metines ataskaitas iš tikrųjų nereiškia palengvinimo, nes daugelyje valstybių narių vis tiek turime rinkti tuos pačius duomenis, tik kitu pavadinimu. Be abejo, kreditingumo stebėsena taptų dar sudėtingesnė. Mažosios įmonės taip pat turėtų laikytis ataskaitų apie įmonės veiklos kokybę standartų. Kitu atveju kyla pavojus prarasti skaidrumą.

Besiplečiančios įmonės privalo laikytis tokių standartų, kurie nebuvo taikomi mikrosubjektams, ir šiuo atveju valstybių narių pasirinkimo laisvė silpnina vieną bendrą rinką. Todėl pritariu Ketvirtosios ir Septintosios bendrovių teisės direktyvų persvarstymui, nes tai padėtų sukurti atitinkamą reglamentavimą ir palengvinimą.

  Marianne Thyssen. – (NL) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, be abejonės, biurokratijos naštą reikia mažinti, ir Europa turi atlikti savo vaidmenį, ir tai ypač svarbu, sprendžiant mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kurios labiausiai dėl to kenčia, problemas. Tačiau tai nereiškia, kad turime visiškai atsisakyti tam tikros sistemos.

Komisijos pasiūlymo patvirtinimas reikštų, kad būtų pradėta taikyti skirtinga metinių ataskaitų praktika, priklausomai nuo įmonės buveinės ir galbūt nuo to, ar veikla didesniu ar mažesniu mastu vykdoma Bendrijos viduje. Bet kokiu atveju tokios taisyklės taptų kliūtimi augti mažosioms įmonėms ir sukurtų kliūtis tarptautinei veiklai.

Be to, – tai kelia nerimą ir kitiems šio Parlamento nariams, – numatomą supaprastinimą pakeistų kitokia administracinė našta, pvz., prašymas pateikti informaciją mokesčių inspekcijai, galimiems paskolos teikėjams ir netgi profsąjungoms; visa tai būtų daroma siekiant skaidrumo. Taip pat neturėtume pamiršti, kad įmonėms reikia žinoti apie savo padėtį, o pavyzdinga apskaita, aiškios metinės ataskaitos ir tvarkingai parengti pranešimai suteikia galimybę gauti šią informaciją.

Nors tikimasi sumažinti naštą, gali atsitikti ir taip, kad ji padidės, o būtent to daugelis MVĮ organizacijų atstovų, veikiančių įvairiose šalyse ir Europos lygmeniu, baiminasi. Aš taip pat to baiminuosi. Todėl, nors ir labai vertinu gerus Komisijos ketinimus, taip pat K. Lehne ir Teisės reikalų komiteto atliktą darbą, negaliu pritarti šiam pasiūlymui.

Tačiau palaikau D. Sterckxo parengtą Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę, kurioje raginama atlikti išsamų poveikio vertinimą prieš Ketvirtosios bendrovių teisės direktyvos persvarstymą, apie kurį mums pranešta. Tai planuojama atlikti šiais metais, todėl nebūtų labai ilgai uždelsta.

  Hella Ranner (PPE). – (DE) Pone pirmininke, mano kalba bus tiesiog santrauka. Viskas jau pasakyta, tiek už, tiek prieš dabartinės formos direktyvą. Tikiu, kad niekas iš čia esančių nėra nusiteikęs prieš mus, siekiančius mažinti finansinių ataskaitų reikalavimus palengvinant mikrosubjektų veiklą. Tačiau man atrodo, kad sustojome pusiaukelėje, arba norėtume sustoti, ir tiesiog neturime drąsos žengti į priekį.

Visi žinome, kad finansinės ataskaitos reikalingos, jų reikia net mažiausioms įmonėms tam, kad jos galėtų įrodyti savo verslo padėtį. Šiuo metu tai gali būti Basel II, mokesčių deklaracijos ir kt. Ateityje gali būti naudojamos kitos priemonės, perimtos iš kitų šalių, – pvz., JAV ir pan., – ir jas turėsime taikyti. Tačiau šiuo metu galime žengti žingsnį į priekį ir apsvarstyti, kaip galėtume pakeisti finansinės atskaitomybės nuostatas. Tokioje konkurencingoje teritorijoje kaip Europa turi būti įmanoma kartą ir visiems laikams sukurti tikrai konkrečias direktyvas ir, mano nuomone, skirtas ne tik mikrosubjektams, bet ir stambiajam verslui.

Ir stambiojo verslo atveju pastangos, – tai žinau iš teisininkės patirties, – kurias reikia įdėti, kad reikalingi duomenys būtų pateikti ir vėliau analizuojami kartu su keliais kolegomis, yra didžiulės. Reikia įdėti daug darbo ir išlaidų. O mikrosubjektai iš viso negali to sau leisti. Todėl jeigu ketiname spręsti šių įmonių problemas ir iš tikrųjų norime keisti finansinės atskaitomybės nuostatas, persvarstydami Ketvirtąją ir Septintąją bendrovių teisės direktyvas, raginu ir apsvarstyti administracinės naštos supaprastinimą, ir sukurti praktiškas ir aiškias direktyvas.

  Arturs Krišjānis Kariņš (PPE). – (LV) Ačiū jums, pone pirmininke, Komisijos nary, jeigu šiais laikais kas nors nuspręstų steigti įmonę, bent jau iš pradžių tai būtų mikrosubjektas.

Visi žinome, kad šiuo metu Europa kenčia nuo krizės ir nedarbo. Siekiant išspręsti nedarbo problemą, Europoje mums reikia įkurti kuo daugiau įmonių. Galime daryti išvadą, kad mums reikia kuo daugiau naujų mikrosubjektų, todėl turime daryti viską, kad padėtume jiems sklandžiai veikti. Tiesą sakant, mes turime galimybę tai padaryti, būtent Komisijos pasiūlymą atleisti mikrosubjektus nuo įsipareigojimo teikti finansines ataskaitas, ir taip palengvinti jų veiklą ir įsteigimą. Tai Europoje sumažintų nedarbo problemą. Tai turime padaryti dėl daugelio priežasčių. Pirma, turime suprasti, kaip jau pabrėžiau, kad praktiškai visos naujos įmonės yra mikrosubjektai, bent jau iš pradžių. Todėl mažindami reikalavimus, mažiname ir išlaidas, taip pat palengvinsime šių įmonių veikimą. Antra, tokių įmonių finansinėms ataskaitoms parengti reikalingos pastangos viršija pačios įmonės arba valstybės gaunamą naudą. Jeigu reikia prašyti banko paskolos, bankas prašo naujausios ataskaitos, rodančios dabartinę įmonės padėtį, o ne prieš pusę metų ar metus buvusią padėtį. Trečia, tai praktiška priemonė, kurią taikydami galime pradėti įgyvendinti Komisijos siekį 25 proc. sumažinti MVĮ naštą iki 2020 m. Todėl ir raginu savo kolegas Parlamento narius ne tik kalbėti apie paramą MVĮ, bet ir paversti savo žodžius veiksmais ir patvirtinti šią rezoliuciją siekiant palengvinti mikrosubjektams jų naštą. Ačiū.

  Lara Comi (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, nors mažosios ir vidutinės įmonės turi vis didesnę reikšmę Europos ekonomikai, jos vis dar neturi pakankamai paskatų savo žinioje.

Europos Komisija parengė ir įgyvendino tam tikras priemones, kurios buvo specialiai skirtos padėti tokioms įmonėms. Principas „pirmiausia galvokime apie smulkiuosius“ yra teisingas, o juo remiantis labai svarbu ir derėtų visų pirma pasirūpinti smulkiosiomis įmonėmis ir skatinti jų veiklą verslo aplinkoje.

Administracinių išlaidų mažinimas, procedūrų supaprastinimas ir galimybių patekti į rinką gerinimas, didinant konkurencingumą – tai esminės priemonės, kurios gali padėti įveikti krizę. Manau, kad K. Lehne pasiūlymas palengvinti mikrosubjektų metinės finansinės atskaitomybės naštą, mažinant administracinės biurokratijos lygį, turi būti vertinamas palankiai.

Taip pat pritariu minčiai, kad valstybėms narėms reikia suteikti pasirinkimo laisvę, nors ir ribotą, kaip taikyti šią direktyvą. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjunga dar nepasiekė visiško teisinio sektoriaus suderinimo, manau, kad tarpiniuose etapuose reikia įgyvendinti tam tikras lengvatas.

Mąstydama apie savo šalį, kuri garsėja klestinčia biurokratija, manau, kad būtinai reikia supaprastinti finansinės atskaitomybės procedūras, kaip jau daroma kai kuriuose regionuose, įvedant elektronines procedūras, kurias taikant nebūtinas techninis konsultavimas ar papildomos išlaidos. Tai žingsnis į priekį.

  Monika Hohlmeier (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, esu apstulbinta savo kolegų Parlamento narių diskusijų, nes jie, viena vertus, kalba apie sąlygų mažosioms ir vidutinėms įmonėms supaprastinimą, tačiau atėjus laikui imtis veiksmų dėl mikrosubjektų – tik apie jas šiandien ir kalbama, ne apie kitas įmones – yra linkę dar kartą atsakyti neigiamai. Mes negalime iš pradžių reikalauti, o vėliau pasakyti – „ne“.

Bendravau su daugeliu mikrosubjektų. Jie tikisi ir laukia šių taisyklių pakeitimo. Taip pat kalbėjausi su regioninių bankų atstovais, kurie labai aiškiai pasakė, kad jiems nebūtų jokių problemų dėl finansinių ataskaitų pakeitimo; jie bet kokiu atveju naudoja kitokius duomenis. Be to, nebus visai jokių pokyčių skaidrumo klausimu, nes – kaip jau paaiškino Komisijos narys – nuostatos tebegalios, todėl skaidrumas bus išlaikytas. Prekyba nenukentės, nes mikrosubjektai nedaro įtakos Europos rinkai prekybos visoje Europoje požiūriu.

Raginu Parlamento narius kartu žengti šį žingsnį, ir dėkoju K. Lehne ir komitetui už puikiai atliktą darbą.

  Jean-Paul Gauzès (PPE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, sutinku su daugeliu M. Thyssen, O. Karaso ir F. Castex argumentų. Nepaisant to, norėčiau iškelti tokį klausimą: atsižvelgiant į pasiektą kompromisą, kuriame išlaikomos pačių valstybių sprendimų galimybės, ar turėtume užkirsti kelią šiai direktyvai, kuri yra teigiamas žingsnis į mikrosubjektų veiklos supaprastinimą?

Jei galėčiau, Komisijos nary, norėčiau pateikti atvirą pasiūlymą. Pirmiausia siūlyčiau, kad Parlamentas pritartų K. Lehne pasiūlymui, o jūs atsižvelgtumėte į tai, kas ką tik pasakyta kitų direktyvų tobulinimo klausimu. Taip labai greitai pasiektume susitarimą: dėl mažųjų įmonių atskaitomybės taisyklių ir europinės sistemos šioje srityje.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, kaip ir dauguma kolegų, šiandien ryte kėliausi ketvirtą valandą, kad čia atvykčiau, bet džiaugiuosi sulaukęs diskusijų pabaigos, nes dvi paskutinės mūsų aptartos temos man suteikė daug vilčių.

Galimybė vien tik rankos mostu sutaupyti 6,5 mlrd. EUR yra labai svarbi. Kita vertus, tai tik patvirtina daugelio kritikų išreikštą mintį, kad Europos Sąjunga – per daug biurokratiška, tačiau mes bent jau turime sąžinės ir drąsos tai pripažinti ir imtis atitinkamų veiksmų, priešingai negu bankai, kurie iki šiol nepripažino savo kaltės ir neapgailestauja dėl savo veiksmų.

Beje, tai rodo, kad Europoje biurokratijos kur kas daugiau, nei manome, ir ją turime panaikinti, kad pasiektume nustatytą 25 proc. tikslą, ir juo greičiau tai padarysime, tuo geriau.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Pone pirmininke, išgyvename patį ekonomikos krizės įkarštį, ir nereikia net sakyti, kad mikrosubjektų atleidimas nuo įstatymuose numatytų jų įsipareigojimų rengti ir skelbti metines ataskaitas yra pagirtina paramos mažosioms ir vidutinėms įmonėms priemonė, todėl sutinku su pranešėju. Tiesa, kad tokie veiksmai mažina bendrovių veiklos išlaidas, didina jų pelną ir tikriausiai įneša teigiamą indėlį išlaikant darbo vietas.

Tačiau, ir manau, kad tai kelia nerimą daugeliui Parlamento narių, turime būti ypač atsargūs dėl metodų ir priemonių, kurias taikysime suteikdami skubią paramą šiam pažeidžiamam ekonomikos sektoriui. Tikslas turi būti suteikti pagalbą, o ne – būtent pabrėžiu – nesuteikti galimybės šioms įmonėms dengti ir slėpti tikrąją finansinę padėtį ir viską, kas turės įtakos jų būsimai veiklai.

Todėl manau, kad iš esmės turėtume palaikyti Komisijos pasiūlymą ir jam pritarti, taip pat būti atsargūs, kad mūsų susitarimai ateityje neiškraipytų mūsų tikrųjų tikslų, t. y. pagalbos bendrovėms.

  Zigmantas Balčytis (S&D). – (LT) Iš tikrųjų turbūt šiandien niekas neabejoja, kad labai mažas įmones būtina visapusiškai skatinti ir remti, ir aš manau, kad pats geriausias būdas yra kiek įmanoma mokesčių sumažinimas kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje, taip pat įregistravimo, išregistravimo dokumentų reikalavimų supaprastinimas ir daugelis kitų dalykų. Šiandien nuskambėjo viena mintis, kad norint paimti iš banko paskolą vis tiek reikės teikti tam tikrą informaciją ir ne tik ataskaitas, bet reikės teikti ir dar kai kurią papildomą informaciją, kad bankai žinotų. Aš pasisakau už tai, kad ir valstybė turi žinoti, kokie vyksta procesai, ir todėl kalbant apie pačių ataskaitų pateikimą aš vis dėlto manau, kad yra labai svarbu galbūt tas ataskaitas supaprastinti, bet taip, kad mes nepažeistume elementarių skaidrumo reikalavimų ir įmonių principų.

  Michel Barnier, Komisijos narys. – (FR) Pone pirmininke, nors jau vėlu, svarstome temą, kuri, kaip ką tik minėta, yra labai svarbi. Klausiausi kiekvieno kalbėjusio nario kalbos ir nemanau, kad yra nors vienas narys, nepritariantis idėjai mažinti administracinę naštą įmonėms, kurias vadiname „mikrosubjektais“. Norėčiau priminti – patikrinome šiuos skaičius savo komandoje – kad mūsų aptariamas pasiūlymas galėtų turėti įtakos beveik penkiems milijonams Europos įmonių.

Vis dėlto, klausydamasis jūsų kalbų, pastebėjau, kad yra skirtingų nuomonių ir nesutarimų dėl grafiko, ponia F. Castex, ir (arba) dėl to, kaip tai turi būti padaryta. Norėčiau dar kartą pakartoti tai, kuo esu įsitikinęs. Pareiškiau Parlamentui, – kai prašėte stoti prieš jus, – kad visuomenė, vartotojai ir, kaip jau minėjau, mažosios ir vidutinės įmonės turi atgauti vieną bendrą rinką, t. y. Europos rinką.

Todėl su dideliu užsidegimu galime toliau tobulinti šį tekstą per būsimą dialogą su Taryba. Manau, – kaip jau minėjo K. Lehne, – kad mums reikia šio ženklo. Suprantu, kad Dartmuto grafas pasakė – gana retai skiriamą – komplimentą Komisijai. Jis pasakė: „bent kartą Komisija kažką daro“. Aš atkreipiau dėmesį į jūsų pastabas. Dabar, kai ketiname dirbti kartu, tikiuosi jums įrodyti, jog Komisija dažnai dirba tinkamai, naudingai ir konkrečiai, ir vis dar tikiuosi įtikinti jus ryžtingiau ir dažniau paremti Komisijos pastangas. Toks mano nusiteikimas šio Parlamento atžvilgiu: nors ir utopiška, tačiau nežadu pasiduoti, ir įtikinsiu jus, kad Parlamento remiama ir neretai jo raginimu Komisija atlieka naudingus darbus.

Ponios ir ponai, manau, kad šiuo konkrečiu, pažangiu ir pagrįstu pasiūlymu galėtume realiai palengvinti naštą mažiausioms įmonėms. Šiuo pasiūlymu nepanaikinsime pareigos tvarkyti buhalteriją. Įmonės vis tiek turės perduoti reikalingą informaciją suinteresuotosioms šalims, ir niekam nebus užkirstas kelias remtis direktyva, jei jie to pageidaus. Tai mano aiškus atsakymas į D. Sterckxo išreikštą nerimą.

Šiuo pasiūlymu suteiksime galimybę priimti finansinės informacijos viešinimo taisykles nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Labai mažų įmonių atskaitomybė tvarkoma veiksmingiau tada, kai ji reguliuojama tuo lygmeniu, kuriame įmonės veikia; kitaip tariant – vietos lygmeniu.

Be to, manau, kad labai svarbu grafikas. Šį pasiūlymą galime sparčiai įgyvendinti. Tai galimybė padėti smulkiajam verslui, ir negalime jos praleisti. Girdėjau F. Castex minint kitą galimybę: įsipareigojimą ateityje persvarstyti atskaitomybę reguliuojančias direktyvas. Galutinis mūsų darbo terminas – minėjote 2010 m. pabaigą, tačiau tikriausiai tai bus 2011 m. pradžia – yra terminas, kurio nenorime praleisti. Taip pat girdėjau J. Gauzès’o rekomendacijas, kurios buvo mažiau įpareigojančios ir aiškios. Pasinaudosime ir atskaitomybę reguliuojančių direktyvų persvarstymo priemone.

Kita vertus, su jūsų parama tai neužkerta mums kelio siekti sparčios pažangos, kuri ir numatoma šiame pasiūlyme dėl mikrosubjektų veiklos. Vėliau galime daryti pažangą, atlikdami išsamų atskaitomybės direktyvų persvarstymą. Nelaukime. Šis visuotinis persvarstymas – kaip jau minėjau, truksiantis iki 2011 m. pradžios – pareikalaus laiko.

Atkreipiau dėmesį į daugelio narių pasakytas labai tikslias kalbas: C. de Jongo, A. K. Kariņšo, D. Feio, K. Swinburne ir kitų, kurie minėjo krizę ir šiuo metu patiriamus ekonominius sunkumus. Mūsų atlikti skaičiavimai rodo, kad jei įstengsime atgaivinti vidaus rinką, ko šiuo metu ir siekia Pirmininkas J. M. Barroso, ir – tai labai svarbu mano mandatui – jeigu įstengsime paversti vidaus rinką veiksmingesne ir sklandesne, galėsime pasiekti papildomą ekonomikos augimą Europoje, nuo 0,5 proc. iki 1,5 proc.

Šio augimo galime ieškoti išorėje, pasaulinės konkurencijos sąlygomis, tačiau turime pradėti jo ieškoti savo namuose – Europoje. Manau, – kaip matyti iš K. Lehne pranešimo filosofijos, – kad didžiąją dalį šio augimo nulems penki milijonai labai mažų Europos įmonių, jeigu tik pasistengsime palengvinti joms veiklą. Tai ir yra šio pasiūlymo filosofija.

O. Karas ir H. Ranner užsiminė apie minimalius reikalavimus arba minimalius standartus. Be to, pastebėjau, kad K. Leone’o pranešime nenumatyti minimalūs reikalavimai. Tam mums reikia laiko. Pažiūrėsime, kokių veiksmų šiuo klausimu galime imtis kartu su Taryba. Raginu pritarti šiam pranešimui ir pasiūlymui, nes juose numatyta konkreti pažanga, etapas ir proceso, kurio reikia tam, kad penki milijonai labai mažų Europos įmonių kartu su milijonais jų sukuriamų darbo vietų galėtų plėtoti savo verslą dabartinio sunkmečio sąlygomis, dalis.

Todėl ir noriu pasinaudoti šia galimybe ir padėkoti K. Lehne, taip pat pažadėti, kad Parlamentui patvirtinus šį pasiūlymą, kaip ir tikimės, turėsiu galimybę nedelsdamas imtis darbo ir kartu su Taryba apibendrinti konkrečią ir praktišką pažangą, kurią padarėme, remdami mažiausias įmones pagrindinėje Europos rinkoje.

  Klaus-Heiner Lehne, pranešėjas. – (DE) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti visiems Parlamento nariams ir Komisijos nariui už dalyvavimą šiose diskusijose. Norėčiau pareikšti šešias trumpas pastabas.

Pirma, dėl poveikio vertinimo. Komisija pateikė išsamų šio Komisijos pasiūlymo poveikio vertinimą, šis vertinimas atliktas ir Teisės reikalų komitete. Kai D. Sterckxo pranešimas buvo aptartas Ekonomikos ir pinigų politikos komitete ir Teisės reikalų komitete, paprašėme, kad būtų atliktas papildomas poveikio vertinimas. Atsakymo laukėme keletą savaičių, tačiau jo taip ir negavome.

Antra, visiškai teisinga, kad kompromise numatytos minimalios nuostatos. Tai jokiu būdu nėra visų įsipareigojimų panaikinimas, o tik jų sumažinimas tiek, kiek būtinai reikia, t. y. tiek, kiek reikia įmonėms.

Trečia, įmonės, kurioms reikia rengti tokias ataskaitas, kreipiantis į banką paskolos, gali jas pildyti. Tačiau jeigu mikrosubjektams visai nereikia banko paslaugų, tada objektyviu požiūriu nesuprantama, kodėl jie turėtų būti apkraunami papildomų išlaidų našta, mokėti už buhalterių ir mokesčių patarėjų paslaugas.

Ketvirta, mokesčių balanso nuostatos išlieka tos pačios ir nekeičiamos. Šiame pasiūlyme kalbama tik apie reguliarias balanso ataskaitas ir papildomas išlaidas, kurios patiriamos rengiant tokias reguliarias balanso ataskaitas.

Penkta, Ketvirtosios ir Septintosios bendrovių teisės direktyvų persvarstymas – ne maža užduotis, tai pakankamai didelė užduotis. Septintoji direktyva susijusi ir su susivienijimais. Tai labai sudėtinga ir sunku. Drįsčiau prognozuoti, kad, jeigu dabar nepriimsime šio sprendimo, tokiu atveju, atliekant esminį Ketvirtosios ir Septintosios bendrovių teisės direktyvų persvarstymą, iškyla grėsmė, kad mažosios ir vidutinės įmonės bus nustumtos į šalį, nes iš tikrųjų neatliks svarbaus vaidmens šiose diskusijose, nes ir lobistai šiose diskusijose neatliks jokio vaidmens. Todėl labai svarbu dabar, o ne vėliau priimti šį sprendimą, kai jau nežinosime, ar jis bus veiksmingas, ar ne.

Mano šeštoji pastaba susijusi su verslo asociacijų pozicija. Žinau, kad iš didžiųjų Europos verslo asociacijų, atstovaujančių MVĮ interesams, tik viena asociacija prieštarauja šiam pasiūlymui. Kitos jam pritaria. Manau, kad turime dar kartą tai pabrėžti.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2010 m. kovo 10 d., trečiadienį, 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Europos klestėjimas priklausys nuo sėkmingos mažųjų ir vidutinių įmonių veiklos. Todėl ES ir valstybės narės turėtų sukurti palankias sąlygas šioms įmonėms. Didžiausia MVĮ kliūtis – administracinių formalumų laikymasis. Iš tiesų, MVĮ tenka neproporcingai didelė kontrolės ir administracinė našta, palyginti su didžiosiomis įmonėmis. Skaičiavimai rodo, kad kontrolės pareigas atliekantiems darbuotojams skiriant vieną eurą didelėse įmonėse, mažosiose įmonėse kartais reikia skirti iki 10 EUR. Šiame Komisijos pasiūlyme mikrosubjektų sąvoka išplėsta, apibūdinant juos kaip įmones, kurios balanso dieną neviršija dviejų toliau pateiktų kriterijų ribų: balanso ataskaita – 500 000 EUR, visos grynosios pajamos – 1 000 000 EUR ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius metus – dešimt darbuotojų. Valstybės narės turėtų pašalinti šiuos mikrosubjektus iš Europos bendrijos direktyvos dėl metinės atskaitomybės įgyvendinimo veikimo srities. Kiekvienu atveju mikrosubjektai ir toliau pildys pardavimų ir sandorių ataskaitas vadybos ir mokesčių informacijos tikslais. Portugalijoje į šios išimties veikimo sritį patektų 356 140 įmonių.

  Zbigniew Ziobro (ECR), raštu. – (PL) Labai džiaugiuosi, kad patvirtindami naujus mikrosubjektų ataskaitų reikalavimus, sumažinsime biurokratijos naštą. Įmonių apkrovimas daugybe taisyklių – viena iš priežasčių, kodėl negalime įgyvendinti Lisabonos strategijos. Biurokratiniai apribojimai daro ypač didelę įtaką mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nes jose buhalterijos ir teisinių paslaugų išlaidos neproporcingai didelės, palyginti su pajamomis. Kaip ES gali būti konkurencingiausia ekonomika pasaulyje, jei įmonėms taikoma tiek daug taisyklių? Net gėda užsiminti, kad gausybės taisyklių, kliudančių įmonėms vykdyti savo veiklą, autorius yra Briuselyje, kuris tokiu būdu tik prisideda prie tolesnių ekonominės laisvės suvaržymų. Komisijos iniciatyva nusipelno mūsų paramos, net priėmus Teisės reikalų komiteto pasiūlytus pakeitimus, nes nėra prasmės ir toliau mažosioms įmonėms taikyti sudėtingus atskaitomybės reikalavimus. Jei ES plėsis taip greitai, kaip visi pageidauja, tada privalome imtis tolesnių veiksmų ir panaikinti nereikalingas kliūtis. Todėl kreipiuosi į Europos Komisiją, ragindamas įtraukti į ES 2020 m. strategiją aiškų tikslą – mažinti verslui kliudančių ES taisyklių skaičių. Reikia kuo greičiau nustatyti be reikalo reguliuojamas sritis ir panaikinti tokias taisykles. Kitu atveju Europa taps lėčiau besivystančiu regionu negu kitos išsivysčiusios pasaulio šalys.