Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2594(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B7-0181/2010

Debatai :

PV 09/03/2010 - 16
CRE 09/03/2010 - 16

Balsavimas :

PV 10/03/2010 - 7.8
CRE 10/03/2010 - 7.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0059

Diskusijos
Antradienis, 2010 m. kovo 9 d. - Strasbūras Tekstas OL

16. Reglamentas dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl žodinio klausimo dėl reglamento, kuriuo taikoma bendrųjų tarifų lengvatų sistema, Komisijai (O-0022/2010 - B7-0018/2010), kurį pateikė PPE frakcijos vardu – Daniel Caspary, S&D frakcijos vardu – Kader Arif, ALDE frakcijos vardu – Niccolò Rinaldi, Verts/ALE frakcijos vardu – Yannick Jadot, GUE/NGL frakcijos vardu – Joe Higgins ir ECR frakcijos vardu – Robert Sturdy.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Caspary, autorius.(DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, Europos Sąjunga, taikydama bendrųjų tarifų lengvatų sistemą (BLS), dėl sumažintų muitų šiuo metu atveria savo rinką šimtas septyniasdešimt šešioms besivystančioms šalims. Tai yra nauda, kurią mes, kaip Europos Sąjunga, suteikiame nesitikėdami už tai jokio atlygio iš mūsų partnerių. Taip pat esama BLS+, kuri taikoma tam tikroms su konkrečiomis problemomis susiduriančioms šalims ir toms šalims, kurios atitinka specialias sąlygas.

Kokioje pradinėje padėtyje esame? Nuo 2012 m. sausio 1 d. reikės naujo reglamento, nes senojo galiojimo laikas bus pasibaigęs. Mums reikia laiko tinkamai procedūrai, kuri suteiktų galimybę atlikti du svarstymus. Todėl mano frakcija tikisi, kad Komisija netrukus pateiks naują pasiūlymą. Kaip minėjau, mums reikia pakankamai laiko dviejų svarstymų procedūrai ir būtų nepriimtina, jeigu mes, kaip Europos Parlamentas, esant spaudimui turėtume priimti abejotinus sprendimus. Taip pat reikia atlikti esamos sistemos vertinimą. Tikiuosi, netrukus gausime faktų, skaičių ir duomenų, kurie parodys, kaip sėkmingai sistema taikoma praktikoje. Ar esama sistema iš tikrųjų palengvino valstybių, kurioms ji taikoma, prekybą? Ar eksporto mastai taip pat padidėjo? Ar ši sistema duoda naudą tinkamoms šalims? Užduosiu šį klausimą visiems čia esantiems: ar viskas tvarkoje su esama sistema? Pvz., jeigu tokia šalis kaip Kataras, kurio pajamos vienam gyventojui didesnės nei Europos Sąjungos dvidešimt penkių valstybių narių, dalyvauja BLS sistemoje, esu įsitikinęs, kad peržiūrėdami visą sistemą turime tai vertinti kritiškai.

Atsižvelgdamas į rytdienos balsavimą norėčiau paprašyti visų frakcijų kolegų narių: kaip sutarėme pirminiame projekte, turėtume padaryti taip, kad rezoliucija liktų labai bendro pobūdžio. Būčiau labai dėkingas kolegoms nariams, jeigu rezoliucijoje neminėtume konkrečių atvejų, kurie aptarti per diskusijas.

 
  
MPphoto
 

  David Martin, pavaduojantis autorių. – Pone pirmininke, kaip ir ponas D. Caspary, pritariu trims lengvatų režimams, nustatytiems BLS – „Viskas, išskyrus ginklus“, BLS ir BLS+.

Tiesa, kad keturiasdešimt devynioms skurdžiausioms pasaulio šalims mūsų rinkos turėtų būti atvertos viskam, išskyrus ginklus. Tiesa, kaip minėjo ponas D. Caspary, kad šimtas septyniasdešimt šešioms besivystančioms šalims turėtų būti suteiktos lengvatinės galimybės patekti į mūsų rinką. Taip pat tiesa, kad šešiolikai šalių turėtų būti sudarytos dar geresnės galimybės patekti į mūsų rinką taikant BLS+ mainais už dvidešimt septynių konkrečių tarptautinių konvencijų dėl žmogaus teisių, bendrų darbo standartų, tvaraus vystymosi ir gero valdymo pasirašymą ir įgyvendinimą.

Tačiau taip pat tiesa, kad tikimės, jog tos šešiolika valstybių paramos gavėjų taikys ir laikysis šiose konvencijose nustatytų įsipareigojimų.

Jeigu leisime šalims nesilaikyti savo įsipareigojimų arba šių konvencijų nuostatų, BLS+ neteks skatinamojo poveikio, kurį ji turi suteikti. Tai ne viskas, nes, tiesą sakant, baudžiame kitas BLS šalis sumažindami joms taikomas lengvatas ir suteikdami lengvatų šešiolikai šalių, kurios negerbia savo teisių.

Dėl to palankiai vertinu tai, kad Komisija ištyrė Šri Lankos atvejį ir taip pat pasiūlė prieš ją imtis veiksmų. Dėl to taip pat tvirtai tikiu, kad Komisija turėtų pradėti tyrimą dėl to, ar Kolumbija laikosi dvidešimt septynių konvencijų ir pan. Tai nereiškia, kad turėtume imtis veiksmų prieš Kolumbiją. Tai paprasčiausiai reiškia, kad atliksime tyrimą, kaip tai padarėme Salvadoro atveju, kai nusprendėme, kad imtis veiksmų nebūtina.

Noriu užduoti tris klausimus Komisijos nariui.

Ar Komisija pritaria, kad ateityje Parlamentui turėtų būti suteikta teisė remiantis BLS+ prašyti atlikti tyrimą?

Antra, ar šiuo metu Komisija pateiks ataskaitą dėl konvencijų ratifikavimo ir įgyvendinimo BLS+ valstybėse paramos gavėjose padėties, kurios prašė Parlamentas?

Galiausiai kada Komisija planuoja perduoti Parlamentui peržiūrėtą reglamentą dėl kito BLS etapo? Žadėta jį pateikti iki birželio mėn. ir norėtume, kad jis būtų pateiktas iki birželio mėn.

 
  
MPphoto
 

  Niccolò Rinaldi, autorius. (IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, išrinkus Parlamentą, netrukus susidūrėme su klausimu dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos (BLS+) sustabdymo, visų pirma atsižvelgiant į šio mechanizmo taikymą arba netaikymą Šri Lankai ir Kolumbijai.

Pirmuoju atveju buvome daugybės pažeidimų liudininkai, rimtų pažeidimų, kurių padarė Šri Lanka – šalis, kuri lengvinančiomis aplinkybėmis atsigavo po labai ilgo pilietinio karo su baisia teroristų organizacija. Mano nuomone, Komisija šiuo atveju veikė neapgalvotai ir tai netrukus davė pagrindą pasiūlymui sustabdyti BLS+. Tačiau Šri Lanka neturi „sergėtojų“, jeigu galime taip juos pavadinti, Taryboje ir dėl to sprendimas buvo priimtas. Kalbant apie Europos Parlamentą, jis neatliko jokio vaidmens: niekas neklausė mūsų nuomonės.

Antruoju atveju susiduriame su šalimi, kurioje vyksta baisus vidaus partizaninis karas ir kurioje rimtai pažeidžiamos žmogaus teisės, įskaitant dažnas profesinių sąjungų atstovų žudynes. Iki šiol Komisija neišreiškė savo nuomonės dėl to, kada bus pradėtas tyrimas, ir faktiškai laikėsi pozicijos dėl laisvosios prekybos susitarimo, kuriam aš asmeniškai pritariu. Žinome, kad Taryboje esama vyriausybių, kurios labai aktyviai gina Kolumbijos valdžios institucijų interesus ir, dar kartą pakartosiu, kad Europos Parlamentas neturi jokio vaidmens: niekas nesiteiravo Parlamento nuomonės, nepaisant to, kad jis beveik kiekvieną dieną turėjo išklausyti kitų nuomones.

Abiem atvejais atsižvelgiant į galimą sustabdymą nebuvo atliktas nė vienas poveikio tyrimas dėl darbo ir ekonominių pasekmių. Tačiau visus prieštaravimus vienija vienas bendras elementas: bereikšmis Europos Parlamento vaidmuo. Tačiau šie sprendimai yra grynai politiniai, o ne techniniai, ir manau, kad tai nepriimtina. Todėl pasinaudokime 2011 m. galiojimo pabaigos data – mums reikia naujo reglamento ir manau, kad šie du konkretūs pavyzdžiai tai įrodo. Tačiau šiuo metu taip pat būtų naudinga aptarti pastarųjų mėnesių įvykius šiose konkrečiose šalyse.

Pvz., būtų įdomu žinoti, kokia žmogaus teisių riba, Komisijos nuomone, turi būti peržengta, kad ji pradėtų tyrimą Kolumbijoje arba kitoje šalyje, ir kokių konkrečių priemonių, pvz., sustabdyti karo teisės galiojimą, turėtų imtis Šri Lankos Vyriausybė, kad panaikintų sustabdymą.

Komisijos nary, norime paprašyti štai ko: jeigu įmanoma, pateikti naują pasiūlymą iki birželio mėn.; nustatyti aiškius valstybių paramos gavėjų tinkamumo kriterijus, atsižvelgiant į tai, kad BLS yra vystymuisi skirta priemonė ir kad sąraše, tiesą sakant, esama šalių, kurios iš tikrųjų nėra besivystančios šalys; kad valstybėse paramos gavėjose būtų pasirašytos ir taikomos dvidešimt septynios Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos; valstybių paramos gavėjų elgesio taisyklių skaidrumo; sukurti sistemą, kuri leistų įvertinti BLS poveikį; ir bendrauti su Parlamentu. Kaip minėjo D. Martinas, Parlamentas turi visapusiškai dalyvauti sustabdymo atveju, nes tai, kartoju, grynai politinis sprendimas.

 
  
MPphoto
 

  Nicole Kiil-Nielsen, pavaduojanti autorių.(FR) Pone pirmininke, mūsų šiandieninių diskusijų priežastys susijusios su trimis bendrųjų tarifų lengvatų sistemos aspektais.

Pirma, dabartinis reglamentas galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. Siekiant, kad Europos Parlamentas pasinaudotų jam Lisabonos sutartyje nustatytais įgaliojimais, Komisija turi mums pateikti naują reglamento projektą ne vėliau kaip iki 2010 m. birželio mėn.

Antra, bendrųjų tarifų lengvatų sistema+ (BLS+) iš tikrųjų neveikia puikiai. Kas sudaro valstybių paramos gavėjų sąrašą ir kokiais kriterijais remdamasis? Neįtikėtina! Kas faktiškai prižiūri, kaip įgyvendinamos dvidešimt septynios tarptautinės konvencijos dėl socialinių ir aplinkos apsaugos klausimų, kurių reikalaujama norint tapti BLS+ paramos gavėju? Mes nežinome.

Kokių rezultatų davė BLS+? Ar šie rezultatai susiję su tvaria plėtra, produktų įvairinimu ir tinkamu darbu, ar su trumpalaikių sutarčių paplitimu, apleistų fermų skaičiumi ir eksportu užsiimančių stambių kontroliuojančiųjų įmonių koncentracija? Mes nieko nežinome.

Dėl to būtina iš esmės reformuoti reglamentą, siekiant užtikrinti demokratinę kontrolę ir kad taikomomis priemonėmis iš tikrųjų būtų pasiekti trokštami tikslai.

Tačiau tikroji šio vakaro diskusijų priežastis – apgailėtinas Kolumbijos atvejis. Iki šios dienos Komisija atsisakė pradėti labai rimtų žmogaus teisių pažeidimų šioje šalyje tyrimą. Tačiau toks tyrimas numatytas reglamente.

Turint omenyje Europos Sąjungos ginamas vertybes nesuprantama, kad siekdama pelno mūsų tarptautinėms bendrovėms, veikiančioms pienininkystės, automobilių, farmacijos, telekomunikacijų ir bankų sektoriuose, ES turėtų užmiršti BLS sąlygas ir per keletą dienų skubėti sudaryti laisvosios prekybos susitarimą su Kolumbija. Tai mirtinas smūgis Kolumbijos prekybos sąjungoms, smulkiesiems ūkininkams, vartotojams ir jos nacionalinei pramonės produkcijai.

 
  
MPphoto
 

  Joe Higgins, autorius. – Pone pirmininke, ES suteikiama lengvatinio prekybos režimo sistema kai kuriose šalyse buvo taikoma nuo 1971 m. Tai turėjo būti mechanizmas, skirtas prekybos pusiausvyros sutrikdymams tarp išsivysčiusių kapitalistinių ir skurdesnių pasaulio šalių šalinti ir prisidėti prie darnaus vystymosi.

Komisijos nary, ar pritariate, kad šiuo atžvilgiu tai buvo visiška nesėkmė ir kad ES prekybos susitarimai iš esmės buvo naudingi ES įsikūrusioms tarptautinėms bendrovėms, kurios naudoja savo geresnius išteklius tam, kad nukonkuruotų smulkius vietos gamintojus daugumoje skurdesnių šalių, taip sukeldami rimtus sutrikdymus, įskaitant vietos darbo vietų praradimą ir aplinkos sunaikinimo pavojų? Ar ne tokia yra tikroji ES Komisijos strateginio dokumento „Globalioji Europa – konkuravimas pasaulyje“, kuris buvo paskelbtas tik prieš trejus metus, prasmė?

Be to, Komisijos nary, ko gali tikėtis Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje dirbantys žmonės, kai jūsų Komisija pastarosiomis savaitėmis bailiai atsiklaupė ant kelių prieš nusikalstamus plėšikiškų rizikos draudimo fondų prekeivių sandorius, kuriais siekiama greitai gauti milžiniškus pelnus nepateisinamai spekuliuojant euru ir ypač Graikijos padėtimi? Ir jūs palikote Graikijos darbo klasę ir skurdžiuosius šių kenkėjų – faktiškai nusikaltėlių – malonei. Ko gali tikėtis už Europos sienų esantys skurdieji ir dirbantys žmonės atsižvelgiant į šią padėtį?

Dabar kyla klausimas, kaip ES Komisija įvertins, ar valstybės, kurios gauna naudos iš lengvatinių prekybos susitarimų su ES, užtikrina darbuotojų ir žmogaus teisių apsaugą. Atsakykite, prašau, į šį klausimą.

Ir kaip galite toliau bendradarbiauti su Kolumbijos Vyriausybe, kai visiškai aišku, kad Vyriausybės kontroliuojamos institucijos, ypač kariuomenė, nuolat vykdo bjauriausius nusikaltimus, kaip visai neseniai matėme atradus La Makarenos nekaltų aukų žudynių masinę kapavietę.

Galiausiai kokios pozicijos šiuo metu laikosi Komisija dėl tolesnio BLS+ taikymo Šri Lankai, atsižvelgiant į tai, kad įvykus rinkimams M. Rajapaksa Vyriausybės politika šioje šalyje tebėra nukreipta prieš žmogaus ir darbuotojų teises?

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall, pavaduojantis autorių. – Pone pirmininke, manau, visi suprantame, kad vienas iš BLS sistemos tikslų buvo integruoti skurdesnes valstybes į pasaulinę prekybos sistemą. Nustatytas lengvatinis režimas buvo tinkamas būdas kai kuriems prekybos pusiausvyros sutrikdymams tarp turtingesnių ir skurdesnių šalių šalinti.

Kadangi turiu daug draugų ir giminių daugumoje iš šių skurdesnių šalių, manau, neturėtume tikėtis daugiau nei daugumos šių šalių vyriausybės: prasto valdymo klausimai; valstybės monopolijos ir korumpuotos vyriausybės, užkertančios kelią šių šalių verslininkams kurti gerovę; faktas, kad jiems sudėtinga importuoti reikmenis, reikalingus pridėtinei vertei ir gerovei kurti; taip pat faktas, kad dauguma šių šalių piliečių negali įsigyti prekių arba pasinaudoti paslaugomis, kurios savaime suprantamos čia, Europos Sąjungoje, ir daugumoje turtingesnių šalių.

Taip pat pripažinkime, kad geriausias būdas žmonėms padėti išbristi iš skurdo – pagalba verslininkams. Verslininkai kurs darbo vietas, kurs gerovę ir taip padės žmonėms išbristi iš skurdo.

Neseniai vykusiose derybose dėl ekonominės partnerystės susitarimų dauguma įvairaus politinio spektro narių buvo susirūpinę dėl Komisijos požiūrio – „viena taisyklė visiems atvejams“ – į ekonominės partnerystės susitarimus.

Vienu atveju, kuris mane sudomino, uždavus klausimą Komisijos pareigūnui komitete jis pasakė, kad ekonominės partnerystės susitarimai susiję ne tik su prekyba; jie taip pat susiję su regionine integracija ir ES eksporto modeliu. Tačiau kai paklausėme, ar tam tikroms AKR šalims, kurios išreiškė konkretų rūpestį, galėtų būti taikoma BLS+ kaip alternatyva, mums buvo atsakyta, kad tai neįmanoma, nes jos pažeidžia tam tikras konvencijas ir dėl to neatitinka BLS+ reikalavimų.

Žvelgiant toliau, iš tikrųjų turėtume būti lankstesni taikydami BLS+, kuri galėtų būti ekonominės partnerystės susitarimų alternatyva. Tai galime daryti įvairiais būdais. Galime nustatyti sankcijas šalims, kurios neatitinka standartų, arba galime dalyvauti vykstančiame dialoge siekdami užtikrinti, kad sąlygos šiose šalyse pagerėtų, ir suprasti, kad Roma nebuvo pastatyta per vieną dieną ir taip pat per vieną dieną nebuvo sukurti viršenybės galią turintys griežti Europos standartai. Laikas bendradarbiauti su verslininkais besivystančios ekonomikos šalyse ir jiems padėti, užuot perdėtai politizavus klausimo sprendimą.

 
  
MPphoto
 

  Karel De Gucht, Komisijos narys. – Pone pirmininke, esamos BLS schemos galiojimo laikas baigiasi 2011 m. gruodžio 31 d. Komisija jau dirba iš esmės atnaujindama ir peržiūrėdama dabartinę schemą. Vėliau šį mėnesį pradėsiu viešąsias konsultacijas dėl galimų patobulinimų ir pakeitimų, po kurių bus atliekamas išsamus pakartotinis poveikio vertinimas. Dėl to galima tikėtis, kad Komisija pateiks pasiūlymą dėl kito reglamento pirmąjį 2011 m. ketvirtį. Šiam pasiūlymui, žinoma, bus taikoma įprasta teisėkūros procedūra, kuri taip pat gali tęstis, kol baigsis dabartinės schemos galiojimo laikas, t. y. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Visi sutiksite, kad turime vengti padėties, kai BLS paramos gavėjai praras visus jiems taikomus lengvatinius tarifus 2012 m. sausio 1 d. Dėl to pradėję šį esminį darbą naujai BLS schemai parengti, kartu pateiksime pasiūlymą pratęsti dabartinio reglamento galiojimo laiką iki tol, kol įsigalios nauja schema. Tai turėtų suteikti jums laiko uoliai dirbti su būsima schema kartu užtikrinant, kad BLS paramos gavėjai nebūtų palikti nežinioje. Turėtumėte gauti šį dokumentą balandžio mėn.

Atkreipiau dėmesį į jūsų klausimą dėl visų dalykų, susijusių su tuo, kokiu būdu Komisija atlieka valstybių paramos gavėjų atitikimo dabartinio BLS+ režimo kriterijų laikymosi stebėseną. Pagrindinis BLS+ kriterijus – dvidešimt septynių tarptautinių konvencijų žmogaus teisių, bendrų darbo standartų, darnaus vystymosi ir gero valdymo srityse ratifikavimas ir veiksmingas įgyvendinimas. Komisijos užduotis – atidžiai stebėti, kaip visos valstybės paramos gavėjos laikosi šių kriterijų.

Komisijai nustatyta pareiga valdyti BLS sąžiningai ir objektyviai. Šiuo atveju veiksmingo BLS+ taisyklių įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą stengiamasi atlikti remiantis tarptautinių organizacijų, pvz., Jungtinių Tautų, TDO ir kitų susijusių organizacijų, išvadomis ir ataskaitomis, taip pat pačiose konvencijose numatytais stebėsenos mechanizmais.

Tai suteikia galimybę vienareikšmiškai ir nešališkai peržiūrėti procesą. Atlikti stebėseną taip pat padeda Komisijos dvišalis dialogas su BLS+ šalimis dėl įgyvendinimo klausimų. Jeigu tokiose ataskaitose pateikiama informacija, kad BLS kriterijų nėra visiškai laikomasi, BLS reglamente nustatyta galimybė Komisijai atlikti tyrimą siekiant išsiaiškinti faktinę padėtį ir pasiūlyti imtis tinkamų veiksmų.

Šis tyrimo įrankis yra svarbi priemonė, kuri turėtų būti taikoma pagrįstai, tačiau tyrimo pradėjimas nėra lengvai žengiamas žingsnis, nes jis gali paveikti mūsų santykius su šalimis partnerėmis platesniu mastu. Pamąstykite, pvz., apie naujausią Šri Lankos atvejį.

Kadangi BLS+ schemos tikslas – paskatinti šalis laikytis tarptautinių gero valdymo standartų, BLS+ šalims pirmiausia turėtų būti suteikta galimybė įrodyti savo įsipareigojimus BLS+ tikslų atžvilgiu, pasiryžimą bendradarbiauti su tarptautinėmis stebėsenos įstaigomis ir pašalinti nustatytus trūkumus.

Šis požiūris suteikia pasitikėjimą priemonėmis, kurių šios šalys jau ėmėsi, ir atitinka bendrąjį skatinimu pagrįstą požiūrį, kuris sudaro BLS+ pagrindą.

Nekantriai laukiu diskusijų dėl būsimos BLS schemos, ir ypač BLS+. Rengdamiesi peržiūrėti dabartinę schemą, kuri taip pat bus susijusi su BLS+ kriterijais ir laikymosi stebėsena, į Europos Parlamento iškeltus klausimus bus atidžiai atsižvelgiama.

Kadangi šiai peržiūrai bus taikoma įprasta teisėkūros procedūra, Europos Parlamentas turės vienodas galimybes kartu su Taryba nustatyti galutinę BLS schemos struktūrą.

 
  
MPphoto
 

  Laima Liucija Andrikienė, PPE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, atsižvelgdama į tai, ką pasakė mūsų kolega Daniel Caspary, kuriam aš visiškai pritariu, norėčiau atkreipti dėmesį į du dalykus. Pirma, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentas daugeliu aspektų įgijo naują vaidmenį formuojant ES prekybos politiką. BLS yra viena iš šių sričių, kurioje Parlamentas turės didesnę reikšmę ir daugiau įtakos.

Komisijos nary, taip pat norėčiau jus paraginti palankiau vertinti padidėjusį Parlamento vaidmenį jūsų prižiūrimoje srityje.

Trečia, Parlamentas taip pat turėtų dalyvauti atliekant dvidešimt septynių TDO ir Jungtinių Tautų konvencijų BLS valstybėse paramos gavėjose laikymosi, t. y. ne tik ratifikavimo, bet ir veiksmingo įgyvendinimo, stebėseną. Galiausiai Komisija turėtų tartis su Parlamentu šiuo klausimu ir tai, žinoma, yra mūsų pareiga Parlamente užtikrinti, kad mūsų susijusių įstaigų, komitetų viduje sukursime mechanizmus, prisidedančius prie tokios stebėsenos. Taip pat norėčiau pakartoti raginimą, įtvirtintą rezoliucijos projekte, dėl kurio balsuosime rytoj. Komisija turėtų kuo greičiau parengti naująjį BLS reglamentą.

Paskutinė, tačiau ne mažiau svarbi pastaba – nesutinku su tuo, ką pasakė kai kurie kolegos dėl Kolumbijos. Kolumbija yra šalis kaip ir dauguma šalių regione ir negalime ignoruoti teigiamų pokyčių, pasiekimų žmogaus teisių srityje ir dėl žmogaus teisių gynėjų padėties šioje šalyje. Nėra būtinybės įvardyti ir gėdinti šią konkrečią šalį, nes mūsų rezoliucija yra apie naują reglamentą ir būtinybę turėti naują reglamentą.

 
  
MPphoto
 

  Vital Moreira, S&D frakcijos vardu.(PT) Pone pirmininke, Komisijos nary, malonu girdėti Komisijos narį K. De Guchtą užtikrinant, kad netrukus Komisija atsiųs Parlamentui teisėkūros iniciatyvą, kurios tikslas – peržiūrėti bendrųjų tarifų lengvatų schemą, kad teisėkūros procesui būtų suteikta pakankamai laiko siekiant užkirsti kelią dabartinės bendrųjų tarifų lengvatų schemos galiojimo pasibaigimui kitų metų pabaigoje.

Ši sistema turi būti peržiūrėta. Visų pirma, tai yra vystymosi pagalbos priemonė, suteikianti šalims privilegijuotas galimybes patekti į Europos rinką, nereikalaujant abipusiškumo. Antra, ši schema taip pat yra priemonė, skirta pagerinti žmogaus teisių padėtį ir gerą valdymą tose pačiose šalyse, atsižvelgiant į tai, kad jos teikiamai pagalbai taikomos sąlygos, kurias turi įgyvendinti valstybės paramos gavėjos.

Dėl šių dviejų priežasčių Europos Sąjunga turi atnaujinti šios priemonės, kuri pasitelkiant prekybą padeda tenkinti vystymosi ir žmogaus teisių interesus, naudojimą. Net ir tokiu atveju atnaujinimo metu reikia pasinaudoti ankstesnio periodo rezultatų vertinimu.

Kita vertus, naujajame reglamente turėtų būti laikomasi šių reikalavimų, kurie pagrįsti ligšioline praktika. Pirma, išsaugoti bendrųjų tarifų lengvatų schemos taikymo laikiną pobūdį, kad ją būtų galima panaikinti, kai ji ilgiau nebus reikalinga. Antra, metodų, kurie taikomi atskiriant ir atrenkant valstybes paramos gavėjas, tobulinimas remiantis kiekvienos šalies išsivystymo lygiu ir jos išorės konkurencingumu. Ir trečia, mechanizmų, skirtų stebėti, kaip laikomasi sąlygų, susijusių su bendrųjų tarifų lengvatų schema, ypač atsižvelgiant į žmogaus teisių laikymąsi, tobulinimas.

Galiausiai, Komisijos nary, buvo naudinga, kad į Parlamento nuomonę atsižvelgta nuo teisėkūros proceso pradžios.

 
  
MPphoto
 

  Georgios Papastamkos (PPE).(EL) Pone pirmininke, bendrųjų tarifų lengvatų sistemoje nustatytas režimas, kaip išimtis PPO didžiausią palankumo statusą turinčios šalies principui, turi būti tikslingas; kitais žodžiais tariant, jį turi patvirtinti besivystančios šalys, nes poreikiai didesni. Naujas valstybių paramos gavėjų sąrašas turi atspindėti tikrąją besivystančių šalių ekonominę padėtį ir konkurencingumą.

Be to, besivystančios ekonomikos šalių diferencijavimo nebuvimas visapusiškai kenkia mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Logiška, kad prieš atliekant siūlomą peržiūrą būtų atliktas poveikio vertinimas, nes šios sistemos poveikio vertinimas valstybėms paramos gavėjoms buvo atliktas ankstesniu taikymo laikotarpiu.

Prekybos politika, ypač komercinės sąlygos, neabejotinai gali prisidėti prie veiksmingesnio pasaulinio valdymo vykdant švelnią politiką. Suteikdama paskatų veikti ji gali prisidėti prie socialinės globalizacijos dimensijos plačiąja prasme skatinimo: tinkamas darbas, perspektyvus vystymasis, demokratinė atskaitomybė.

Europos Parlamentas turėtų būti pajėgus kūrybiškai dalyvauti naujoje, peržiūrėtoje sistemoje ir veiksmingai atlikti valstybių paramos gavėjų sutarčių įgyvendinimo stebėseną.

 
  
MPphoto
 

  Bernd Lange (S&D).(DE) Pone pirmininke, visi žinome, kad BLS yra gera sistema, o BLS+ yra labai gera sistema. Taip pat turime užtikrinti, kad šių sistemų galiojimo laikas būtų pratęstas ir dėl to mums reikia jūsų pasiūlymo, kad galėtume surengti tinkamas diskusijas Parlamente. Dėl to, Komisijos nary, prašau, pagreitinkite, procesą.

Net ir BLS+ galime būti pajėgūs nustatyti keletą patobulinimų. Šiuo atveju norėčiau nurodyti penkias sritis, kuriose galime atlikti tolesnius patobulinimus. Pirma, kas nustato, kaip faktiškai įgyvendinami dvidešimt septyni standartai, ne tik pripažįstami praktikoje, tačiau oficialiai įgyvendinami? Ar tai daro tik TDO, o gal mums reikia vertinimo komiteto, kuris suteiktų konkrečią pagalbą įgyvendinimo metu?

Antra, kaip įtraukiame pilietinę visuomenę? Norėčiau matyti pilietinės visuomenės koordinavimą atitinkamoje šalyje atliekant BLS+ įgyvendinimo vertinimą, lygiai taip pat kaip mes dabar sutarėme susitarime su Pietų Korėja.

Trečia, kas faktiškai pradeda tyrimą, jeigu nustatomos kokios nors problemos? Parlamentas šiuo atveju turi dalyvauti, nes jaučiu, kad Taryboje svarbiausi tampa kiti interesai, bet ne faktinio tyrimo interesas. Tokiu atveju Parlamentas taip pat turėtų pradėti tyrimą.

Mums iš tikrųjų taip pat reikia aiškių struktūrų kituose etapuose, kuriuose dalyvausime, taip pat aiškesnių struktūrų dėl atsisakymo, tačiau galbūt tai galime išsamiau aptarti kitą kartą.

 
  
MPphoto
 

  Thomas Mann (PPE).(DE) Pone pirmininke, BLS iš esmės suteikia prekybos privilegijas besivystančioms šalims ir augančios ekonomikos šalims. Ši moderni vystymosi pagalbos – nuo tarifų sumažinimo iki tarifų panaikinimo išsivysčiusių šalių rinkose – rūšis davė daug teigiamų rezultatų. Specialiu susitarimu dėl BLS+ siekiama pradėti įgyvendinti socialinius ir aplinkos apsaugos standartus. Dėl šios priežasties taip pat padidėjo pasirašytų JT ir TDO konvencijų skaičius.

Tačiau, Komisijos nary, kaip Komisija kontroliuos šių kriterijų įgyvendinimą? Ar visada privilegijos panaikinamos, kai eksportuojamos prekės, kurios pagamintos naudojant priverčiamąjį darbą arba vergiją, kai nustatoma nesąžininga prekyba arba negalima užtikrinti „kilmės produktų“ kontrolės? Be to, ar žmogaus teisių padėties pagerėjimo, kurio ketinama siekti su BLS+, procese galiausiai neturėtų dalyvauti didesnės valstybės? Šiuo atveju kalbu, pvz., apie Kiniją. Visos mūsų rezoliucijos, veiksmai ir ES ir Kinijos dvišalės derybos nepagerino žmogaus teisių padėties. Dėl to šimtai tūkstančių žmonių rytoj – Pasaulinę Tibeto minėjimo dieną – išeis į gatves ir Tibeto vėliavos bus iškeltos dešimtyje tūkstančių Europos Sąjungos miestų ir bendruomenių. Parodysime solidarumą su žmonėmis, kurie kovoja už savo kultūrinę, lingvistinę ir religinę autonomiją.

Komisijos nary, ar pritariate nuomonei, kad žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos standartai turi būti pašalinti iš specialių susitarimų ir įtraukti į BLS kriterijų sąrašą? Bendradarbiavimas su mūsų partneriais neturi būti apribotas vien tik ekonominiais interesais.

 
  
MPphoto
 

  Gianluca Susta (S&D).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma tai svarbi galimybė patvirtinti bendrųjų tarifų lengvatų sistemos svarbą. Tiek pagrindinė BLS sistema, tiek ir BLS+ sistema, kurios susijusios su „Viskas, išskyrus ginklus“ iniciatyva, prisideda prie skurdo mažinimo, griežtai laikantis pagrindinės pareigos – užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms. Būtent dėl šių pagrindinių sambūvio principų pažeidimų Europos Sąjunga panaikino Šri Lankai bendrųjų tarifų lengvatas ir Komisija atliko išsamų tyrimą.

Tačiau siekiant pakeisti galiojančius teisės aktus naujos sistemos teisėkūros procese turi visapusiškai dalyvauti Parlamentas. Dėl to tikimės, kad reglamentas bus peržiūrėtas iš esmės pagal įprastas procedūras, nes jame yra keletas trūkumų, įskaitant trūkumus dėl tyrimų. Kitas žingsnis bus bendra rezoliucija.

Reglamento veiksmingumas priklauso nuo jo patikimumo, kriterijų, kuriais jis pagrįstas, objektyvumo ir jo taikymo griežtumo. Europoje, kurioje absoliuti dauguma piliečių nesutinka su demokratijos eksportu, kuris pagrįstas grasinimu ginklu, prekybos ir su prekyba susijusi pagalba yra esminės priemonės skleidžiant sambūvio principus, pagrįstus pagarba žmogaus teisėms. Mūsų pareiga – netapti abejingais – nes tai būtų neteisinga – ir taip pat vengti priimti skubotus sprendimus dėl tam tikrų partijų, sprendimų, kurie skamba kaip galutiniai nuosprendžiai, pvz., Kolumbijos atveju.

Dėl to nemanau, kad galiu pritarti tam, kas atrodytų esą vienašališki nelankstūs požiūriai į vieną arba kitą šalį, tačiau tvirtai pritariu poreikiui atidžiau stebėti visas problemiškas situacijas, atsižvelgiant į taisyklių, kuriomis norime reglamentuoti teisės aktų peržiūrą, kurios reikalaujame, principus.

 
  
MPphoto
 

  Christofer Fjellner (PPE).(SV) Pone pirmininke, bendrųjų tarifų lengvatų sistema, kurią šiandien aptariame, yra labai gera ir svarbi priemonė, nes ji palengvina kai kurių šalių, kurios tikriausiai yra skurdžiausios pasaulio šalys, eksportą ir prekybą su Europa. Dauguma Europos šalių taip sukūrė savo gerovę, todėl svarbu, kad mes bandytume perduoti šią patirtį kitoms šalims.

Diskutuodami tokiu klausimu kaip šis ir atsižvelgdami į būsimą bendrųjų tarifų lengvatų sistemos peržiūrą turime galvoti ir sutelkti dėmesį į pagrindinę bendrųjų tarifų lengvatos sistemos užduotį ir tikslą, t. y. kovą su skurdu. Prekyba iš esmės yra veiksmingiausias kovos su skurdu ir ekonomikos augimo skatinimo būdas ir svarbu, kad mes to nepamirštume.

Žinoma, bendrųjų tarifų lengvatų sistema taip pat yra geras būdas daryti spaudimą šalims siekiant, kad jos laikytųsi tarptautinių susitarimų ir konvencijų, taip pat su žmogaus teisėmis ir t. t. susijusių įsipareigojimų. Tačiau neturime pamiršti, kad tikslas yra vystymasis. ES paprasčiausiai turi turėti galimybę atsisakyti taikyti arba panaikinti šį lengvatinį režimą įsipareigojimų nesilaikančioms šalims, tačiau svarbu nepamiršti, kad elgtumėmės protingai. Šaliai, kurios prekybos ir naujų eksporto galimybių laisvė suvaržoma, nebebus lengviau laikytis įsipareigojimų ir mūsų keliamų reikalavimų.

Esama ryšio: korupcija, prastos darbo sąlygos ir nepagarba žmogaus teisėms prisideda prie skurdo, tačiau skurdas taip pat apsunkina kovą su korupcija, žmogaus teisių problemomis ir prastomis darbo sąlygomis. Norėčiau sužinoti Komisijos nario nuomonę dėl 22 pastraipos; kitais žodžiais tariant, rizika, kuri, panaikinus prekybos lengvatas, apsunkins šalių galimybes išspręsti problemas, susijusias su prastomis darbo sąlygomis.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad dabar reikalaujame, jog daugybė šalių ratifikuotų dvidešimt septynias TDO ir JT konvencijas ir jas visiškai įgyvendintų. Norėčiau pamatyti tikslią analizę, ar visos ES valstybės narės visiškai įgyvendino ir ratifikavo visas šias JT ir TDO konvencijas. Manau, labai mažai tikėtina, kad visos šios konvencijos visiškai įgyvendintos, ir svarbu tai suprasti, kai nustatome reikalavimus kitiems.

 
  
MPphoto
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE).(RO) Noriu užduoti Komisijos nariui paprastą klausimą. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 732/2008 valstybės, kurios nori gauti lengvatines sąlygas, kaip BLS+ sistemos dalį, turi galimybę pateikti paraiškas iki šių metų balandžio mėn. pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad artėja paraiškų pateikimo terminas, norėčiau paklausti Komisijos nario, jeigu jis turi tokią informaciją, kurios valstybės pateikė paraiškas iki šiol ir ar turėtume suteikti lengvatines sąlygas kai kurioms naujoms valstybėms rengdamiesi pakeisti reikalavimo kriterijus. Taip pat pritariu kolegoms nariams, kurie atkreipė dėmesį į tai, kad su Europos Parlamentu turėtų būti konsultuojamasi dėl bendrosios tarifų lengvatų sistemos taikymo.

Dėkoju.

 
  
MPphoto
 

  Karel De Gucht, Komisijos narys. – Pone pirmininke, keletas klausimų buvo užduota dėl Šri Lankos ir Kolumbijos, ir dėl ko vienu atveju nusprendėme atlikti tyrimą ir priimti sprendimą, o kitu atveju to nepadarėme.

Šri Lankos atveju Komisijos dėmesys buvo nukreiptas į viešai prieinamas Jungtinių Tautų ataskaitas ir pareiškimus, taip pat kitus susijusius šaltinius, įskaitant nevyriausybines organizacijas, kuriuose nurodyta, kad Šri Lanka neveiksmingai įgyvendino įvairias žmogaus teisių konvencijas, visų pirma, Tarptautinio civilinių ir politinių teisių paktą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitą žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ir Vaiko teisių konvenciją.

Tačiau, skirtingai nei Kolumbija, Šri Lanka laikėsi bendros pozicijos neigti bet kokių problemų egzistavimą ir nebendradarbiauti su Komisija nė viename tyrimo etape.

Kolumbijos atveju Jungtinių Tautų ir TDO stebėsenos rezultatai rodo, kad esama klausimų dėl tam tikrų Jungtinių Tautų ir TDO konvencijų įgyvendinimo veiksmingumo, tačiau taip pat aišku, kad Kolumbija bendradarbiavo su TDO ir Jungtinių Tautų įstaigomis ir atliko esminius teisės sistemos pakeitimus ir šiuos veiksmus atlieka Vyriausybė siekdama atlikti savo teisės aktų pakeitimus ir pagerinti praktinį jų įgyvendinimą. Šiuo metu vyksta dialogas bendradarbiaujant su Jungtinėmis Tautomis ir TDO.

Atsižvelgdamas į V. Moreiros užduotą klausimą, norėčiau pasakyti, kad peržiūrėdami BLS reglamentą siekiame rasti pusiausvyrą tarp čia išsakytų skirtingų prašymų. Mūsų prašo tai padaryti kuo greičiau, ir mes tai darysime. Prašėme atlikti poveikio vertinimą ir duomenis apie 2009 m. BLS gausime tik šių metų liepos mėn. ir jie, žinoma, bus perduoti Parlamentui.

Taip pat norėčiau priminti įsipareigojimą, kurį daviau Tarptautinės prekybos komitetui klausymo metu, ir vėliau pateikti mūsų teisės aktų pasiūlymų tvarkaraštį, kuris bus pateiktas tam komitetui artimiausiais mėnesiais. Kaip žinote, planuojame susitikti rytoj. Bandysime padaryti taip, kad suteiktume Parlamentui maksimalias galimybes atvirai aptarti įvairius dokumentus, įskaitant naują BLS reglamentą ir reglamento galiojimo pratęsimo sistemą, kurią turėtume pateikti kuo greičiau, t. y. balandžio mėn.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Gavau du pasiūlymus dėl rezoliucijų(1), pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 155 straipsnio 5 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2010 m. kovo 10 d., trečiadienį.

 
  

(1)Žr. protokolą.

Teisinė informacija - Privatumo politika