Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2010 m. kovo 10 d. - Strasbūras

8. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Klaus-Heiner Lehne (A7-0011/2010)

  Viktor Uspaskich (ALDE). – (LT) Gerbiamas pirmininke, noriu pranešti, kad aš palaikau šitą sprendimą, nors mano kortelė nesuveikė pradžioje, todėl noriu apie tai pranešti. O dabar dėl esmės. Gerbiami kolegos, dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mikrosubjektų metinės atskaitomybės nuostatų keitimo. Šis projektas sukelia audringas diskusijas beveik visuose lygiuose, tiek Europos Sąjungos tiek nacionalinių valstybių institucijose. Esu įsitikinęs, kad turi būti parengtos bendros Europos Sąjungos taisyklės. Tačiau noriu pabrėžti, kad mažinant administracines išlaidas labai mažoms įmonėms neturi būti pažeistos tiek nacionalinių valstybių vidinių rinkų, tiek bendros Europos Sąjungos rinkos sąžiningos konkurencijos sąlygos. Manau, tam mikrosubjektams turi būti sukurtas vieningas mokestis, kuris egzistuoja kai kuriose valstybėse. Jeigu galėtų būti skaičiuojama, jis galėtų būti suskaičiuojamas arba nuo žmonių skaičiaus arba nuo apyvartos arba nuo ploto, priklausomai nuo verslo pobūdžio. Taip išvengsime tų įmonių pagundos užsiimti nelegalia veikla.

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, numatydamas alternatyvą atleisti labai mažas įmones nuo pareigos teikti metinį balansą Europos Parlamentas aiškiai palaiko nereikalingos biurokratijos panaikinimą. Visai ES suteikę maždaug 6,3 milijardo EUR subsidiją mes taip pat teikiame apčiuopiamą paskatą augti Europos mažųjų ir vidutinių įmonių sektoriui. Kadangi valstybės narės gali atskirai apsispręsti dėl šio atleidimo nuo pareigos teikti metinį balansą, tikiuosi, kad kuo daugiau valstybių, visų pirma Vokietija, pasinaudos šia galimybe. Pagal šį susitarimą šios įmonės ne tik sutaupys laiko ir sąnaudų, siekiančių maždaug 2 tūkst. EUR vienai bendrovei; tai yra taip pat labai geras pavyzdys, parodantis, kad Europa yra draugiškesnė piliečiams nei apie ją galvoja daugelis žmonių. Būtų šaunu, kad po šio Parlamento pavyzdžio sektų ir kiti pavyzdžiai.

  Tiziano Motti (PPE) . – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, nerėmiau K. - H. Lehne rezoliucijos. Apgailestauju, nes ji yra dėl labai mažų įmonių, kurios yra pagrindinė ekonomikos dalis, tačiau pirmiausia galvoju, kad taip suformuluota rezoliucija sukūrė konkurencijos skirtumus tarp įvairių valstybių įmonių, o jų mes nenorime, ypač šios krizės metu. Iš tikrųjų apskaitos tvarkymas yra veiksminga ir būtina priemonė, nes dėl jos įmonės gali konkuruoti rinkoje ir gauti banko kreditą, nes valdymo kokybė yra matuojama, atsižvelgiant į įmonių, taip pat labai mažų įmonių, apskaitą.

Manau, kad užuot ėmęsi minėtų priemonių, turėtume dirbti, siekdami padėti labai mažoms įmonėms gauti paskatų mokesčiams susimažinti, kad jauni verslūs asmenys ir šeimos verslo įmonės galėtų iš tikrųjų konkuruoti rinkoje ir kad galiausiai jie galėtų gauti kreditą iš institucijos, kurią ligi šiol, kiek matau, domino tik didžiosios įmonės.

  Marian Harkin (ALDE). – Pone pirmininke, mielai paremsiu K. - H. Lehne pranešimą, dėl kurio sumažės labai mažoms įmonėms tenkanti administracinė našta.

Vienas iš nuolat kylančių klausimų kalbant su mažųjų įmonių atstovais yra perteklinio reguliavimo, biurokratijos ir veiklą užplūstančio popierizmo problema. Jie pagrįstai teigia, kad labai mažoms įmonėms neturėtų būti taikomos tos pačios taisyklės ir nuostatai kaip didesnėms įmonėms.

Šiandien mes priėmėme protingą sprendimą ir pagrįstai sureagavome į sunkiai besiverčiančių mažųjų Europos įmonių rūpesčius. Dažniausiai šiame Parlamente siūlome naujus teisės aktus, bet šiandien mes pakeitėme vieną iš jų. Dėl jo pagerės mažųjų įmonių verslo aplinka ir padidės konkurencingumas, tad buvo verta priimti šį pakeitimą.

  Vito Bonsignore (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti K. - H. Lehnei už jo parengtą pranešimą. Europos Sąjunga įdėmiai žiūri į verslo pasaulį, ir – kaip šiandien paaiškėjo, – visų pirma mano frakcija, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, visuomet laikė mažųjų ir vidutinių įmonių rėmimą vienu iš savo prioritetų. Dėl šių priežasčių manau, kad laiku ėmėmės veiksmų, kurių tikslas – sumažinti biurokratiją ir labai mažų įmonių sąnaudas. Ši priemonė – tai apčiuopiama pagalba mažosioms įmonėms šiuo sunkiu laiku.

Pagaliau pritariu priemonės lankstumui, kuriuo valstybėms narėms suteikiama galimybė priimti direktyvą pačiu palankiausiu metu. To tikslas yra išvengti bet kokio neteisėtumo, galinčio kilti netikėtai ir pernelyg sumažinus kontrolės priemones.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0151/2010

  Philippe Lamberts, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad mūsų balsavimas yra ypatingas dėl dviejų dalykų. Pirma, trys didelės frakcijos nusprendė parengti bendrą rezoliuciją, kurią pateikė likus šešioms minutėms iki galutinio termino ir tokiu būdu užkirto kelią kitoms frakcijoms pateikti jos pakeitimus. Toks požiūris nėra vertas šio Parlamento.

Antra, jeigu parengtas tekstas būtų prasmingas! Tuo metu, kai Komisija kartu su tomis pačiomis politinėmis šeimomis gali atvykti čia turėdama penkis tikslus ir šešias politikos kryptis šiems tikslams paremti, šis Parlamentas parengia rezoliuciją, kurioje nieko nėra pasakyta ir kurią remia trys didelės politinės šeimos.

Manau, kad ši rezoliucija gerokai prisideda prie to, jog šis Parlamentas apsijuoktų ir jam tokioje svarbioje diskusijoje kaip apie „Europą 2020“ telieka pasakyti tai, kas akivaizdu.

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE). – (RO) Kaip yra gerai žinoma, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija buvo viena pirmųjų, kuri pareikalavo konkretesnio požiūrio į ekonominio augimo strategiją. Būtent todėl norėčiau paremti strategijos „ES 2020“ šiuo požiūriu siūlomus pakeitimus.

Vis dėlto man atrodo, kad dėl tam tikrų aspektų dar nėra pasiekta didelė pažanga. Todėl norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad 2020 m. strategijoje nėra aiškiai apibrėžti sanglaudos politikos ir šios strategijos santykiai. Manau, pone pirmininke, kad sanglaudos politika, būdama pagrindinė iš esmės tik regioninės plėtros finansinė priemonė, turi išlikti nukreipta į regionus.

Be to, pagal Komisijos pasiūlymą, Tarybai ir valstybėms narėms yra pavedamas pagrindinis uždavinys įgyvendinti ir vadovauti dėl šios strategijos kylančiai politikai, tačiau neskiriama pakankamai dėmesio svarbiam vietos valdžios vaidmeniui siekiant konkrečių rezultatų regionų ir vietos lygmeniu.

Manau, kad strategijos sėkmė daugiausia priklausys nuo to, kaip ji bus įgyvendinama nacionaliniu, vietos ir regionų lygmeniu.

  Petru Constantin Luhan (PPE). – (RO) Vasario 11 d. neoficialiame Europos Vadovų Tarybos susitikime valstybių ar vyriausybių vadovai priėmė deklaraciją, siekdami paremti Graikijos pastangas ištaisyti savo ekonomikos ir finansų padėtį. Be to, susitikime buvo aptariama, kokios pozicijos, kylančios iš Lisabonos strategijos, Europos Sąjunga laikysis 2020 m.

Manau, kad šis balsavimas yra dėl solidarumo, nes galvojant apie „ES 2020“ ateitį nustatytų prioritetų privalu siekti nuo jų nenukrypstant ir tokiu būdu, beje, galima panaudoti konkrečias atskiro regiono savybes ir išspręsti kiekvieno iš jų patiriamas problemas.

Ekonomikos konkurencingumas turi ir toliau didėti, siekiant sukurti naujų darbo vietų, o investicijų reikia įvairiose srityse, įskaitant švietimą ir mokslinius tyrimus. Tvirtai tikiu, kad savitos kiekvieno regiono ir kiekvienos Europos Sąjungos valstybės narės problemos bus tinkamai analizuojamos ir sprendžiamos remiantis solidarumo principu, kad mes galėtume pasiekti tikslus, kuriuos planuojame numatyti 2020 m.

Investicijos į švietimą turi būti susiejamos su infrastruktūra, kuria būtų remiamas praktinis žinių, socialinės sanglaudos ir visuotinio Europos ekonominio konkurencingumo pritaikymas.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Pone pirmininke, Tarybos išvados, vėliau Briuselyje vykusios Parlamento diskusijos, taip pat kompetentingo Komisijos nario ir kelių valstybių narių vadovų priimtos pozicijos parodė, kad krizės sąlygomis ir kai tam tikros valstybės narės susiduria su sunkiomis ekonominėmis problemomis, be kitų dalykų turime, atsižvelgdami į esamos pinigų sąjungos programą, Europos solidarumo ir naują politiką, spręsti spekuliacinių išpuolių prieš tam tikras valstybes nares klausimus.

Iš esmės tokios pozicijos, kurios priimamos šiuo metu, kai kuriamos Europos institucijos ir struktūros šioms problemoms, kaip antai, Europos pinigų fondo, spręsti, yra labai svarbios. Mes daug tikimės iš Tarybos per ateinančias dienas ir nekantraudami laukiame jos veiksmingų žingsnių sprendžiant problemas šiuo kritiniu laikotarpiu.

  Viktor Uspaskich (ALDE). – (LT) Gerbiami kolegos, norėčiau pasakyti dėl Europos Sąjungos 2020 m. strategijos 2020. Iš esmės, bet kokiai iniciatyvai, kuri gerina Europos Sąjungos padėtį, galima pritarti, bet tai nereiškia, kad nelieka vietos kritikai ir tobulinimui. Tai, mano galva, pasakytina ir dėl Europos Sąjungos 2020 m. strategijos projekto. Norisi mums šito ar nelabai, mes privalome po truputėlį trinti ribas tarp nacionalinių valstybių ekonominių taisyklių. Žinoma, šiuo atveju aš jokiu būdu nekalbu apie tokias sritis, kaip kultūra, tradicijos, tautinis paveldas. Vis dėl to, būtina pabrėžti, kad ekonomikos prasme Europos Sąjungos rinka yra bendra rinka. Priešingu atveju tai būtų tas pats, kaip jei vienos valstybės skirtingiems regionams arba rajonams, kaip yra pas mus, būtų pradėtos taikyti skirtingos sąlygos. Todėl, kad ir kaip besipriešintų didelės ar mažos ES valstybės narės, Europos Sąjungoje turi būti įgyvendintas terminas, bendros ekonomikos sąlygos. Taip pat sveikintinas dėmesys aukštųjų technologijų, žinių ekonomikos ir mokslo plėtrai. Tačiau reikia pripažinti, kad kiekviena Europos Sąjungos...

  Pirmininkas. – Atsiprašau, bet manau išgirdome pakankamai. Labai ačiū, pone V. Uspaskichai. Išjungiau jūsų mikrofoną.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL). – (EL) Pone pirmininke, balsavau prieš pranešimą, nes strategija „ES 2020“ žengia tuo pačiu nesėkmingu neoliberalų keliu kaip ir Lisabonos strategija, dėl kurios padidėjo regioninė ir socialinė nelygybė, skurdas ir nedarbas ir kuri buvo pagrindinė krizės Europos Sąjungoje priežastis. Todėl mums reikia visiškai pakeisti programą, pagal kurią yra įgyvendinama ekonomikos ir socialinė politika, kad visas dėmesys būtų skiriamas visiškam užimtumui ir socialinių teisių užtikrinimui.

Prasidėjus krizei, Europos Sąjungos vadovai sėdėjo nuleidę galvas neoficialiame aukščiausiojo lygio susitikime ir valstybėms narėms teko pačioms spręsti savo problemas, o dabar jie nori stebėti viešojo sektoriaus deficitą. Jie laikė Graikiją šeimos gėda ir nori, kad būtų imtasi griežtų priemonių, kurios pakenks Graikijos ir kitų šalių darbuotojams.

Šį antisocialinį ir prieš plėtrą nukreiptą stabilumo paktą turi pakeisti plėtros ir vystymosi paktas, kuris yra apibūdintas Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų pateiktame pasiūlyme.

  Filip Kaczmarek (PPE). – (PL) Europos Sąjungai neabejotinai reikia naujos strategijos, padėsiančios ir leidžiančios mums parengti veiksmus, nukreiptus prieš ekonomikos ir finansų krizę. Svarbi tokios strategijos dalis turėtų būti laisvo asmenų judėjimo stiprinimas, kad rezoliucija apimtų visas visuomenės grupes: darbuotojus, verslininkus, mokslininkus, studentus ir net pensininkus. Kitas svarbus aspektas yra didesnis dėmesys mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Be tokių įmonių plėtojimo neįmanoma pagerinti padėties Europoje.

Kai kurių žmonių nuomone, strategijoje per mažai kalbama apie sanglaudos politiką. Nežinau, ar tai tiesa, nes iš tikrųjų joje yra viena dalis apie didelę sanglaudos politikos reikšmę Europos Sąjungos ateičiai. Vis dėlto žinau, jeigu ji neįgyvendinama, nė viena strategija nepagerins padėties.

  Vito Bonsignore (PPE). – (IT) Pone pirmininke, atėjo laikas mums politiškai subręsti. Krizė parodė, kad svarbios ir įtakingos Bendrijos tarnybos turi labiau koordinuoti ir orientuoti savo veiksmus, daugiau išteklių reikia infrastruktūros projektams ir daugiau dėmesio reikia skirti tikrai paramai mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Mums reikia sutelkti daugiau pastangų siekiant visiškai įgyvendinti vidaus rinką ir mes turime nedelsiant pamėginti imtis bendrosios fiskalinės politikos. Anksčiau daugelis, net ir Europos Sąjungoje, apsimesdavo nematę, kaip Amerikos bankai pylė šiukšles į pasaulio rinką, tenkindamiesi beprasmiais formalumais. Atėjo laikas parodyti atsakomybę ir drąsą. Rezoliucijoje, už kurią mano frakcija ir aš balsavome, yra keletas iš šių aspektų, tačiau manau, kad Pirmininkas J. Barroso, Taryba ir Parlamentas turėtų būti drąsesni.

  Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Iš tikrųjų naujoji ES strategija yra jaunesnysis Lisabonos strategijos brolis. Jeigu ji seks savo vyresniojo brolio pavyzdžiu, ji neišlaikys egzaminų ir bus niekam tinkama.

Tuo pat metu, kai Europos Sąjungos vadovai kalbėjo apie būtinybę priimti Lisabonos sutartį, valstybės narės, tiesą sakant, apribojo laisvą darbuotojų, taip pat paslaugų judėjimą. Be abejo, naujoji strategija yra truputį geresnė nei prieš kelis mėnesius parengtas kitas jos projektas, kuriame nieko nekalbama apie sanglaudą. Vis dėlto kol kas tai tėra pageidavimų sąrašas. Mes planuojame patvirtinti Europos Sąjungos septynerių metų biudžeto strategiją nuo 2014 m. Tikiuosi, kad tai bus tokia strategija, kuri neprisidės prie senosios Europos Sąjungos šalių vyravimo naujoje Europos Sąjungoje.

  Zoltán Balczó (NI). – (HU) Balsavau prieš strategiją „ES 2020“. Balsavau prieš, nes joje yra aiškiai išpažįstamas tikėjimas neoliberalų ekonomine politika. Joje yra aiškiai nurodyta, kad ji smerkia protekcionistinę ekonomikos politiką, kitaip tariant, valstybės atliekamą vaidmenį ekonomikoje. Vis dėlto pasaulio finansų ir ekonomikos krizė parodė, kad negalime visko palikti rinkų valiai. Be to, jos imperinė koncepcija yra aiškiai akivaizdi. Joje yra numatoma, kad taisyklės įsigalios automatiškai, jeigu valstybės narės neperkels jų laiku. Joje siekiama įsteigti Europos priežiūros instituciją, o pagal tam tikras jos vietas taip pat aiškus siekis privalomais teisės aktais pasiekti rezultatų, užuot leidus priimti autonominius sprendimus. Dėl to balsavome prieš.

  Inés Ayala Sender (S&D). – (ES) Pone pirmininke, būdamas Biudžeto kontrolės komiteto narys norėčiau pasakyti, kad, be abejo, balsavau už strategiją „ES 2020“, nes maniau, kad Parlamentui svarbu pateikti savo nuomonę. Vis dėlto yra viena išlyga, kurią norėčiau paaiškinti šiam Parlamentui: 18 dalis yra suformuluota taip, kad kyla abejonė dėl tam tikro klaidingo dalyko. Ji nėra teisinga.

Šioje dalyje sakoma, kad Audito Rūmai kritikavo Komisiją ir valstybes nares, nors iš tikrųjų buvo priešingai. Juk 80 proc. Europos Sąjungos biudžeto valdymo nebuvo kritikuojama; priešingai – šiais metais, pirmą kartą per 11 metų, Audito Rūmai pasveikino mus ir pateikė mums palankų patikinimo pareiškimą dėl šiek tiek daugiau nei 33 proc. valstybių narių valdomo biudžeto, kurį sudaro žemės ūkio išlaidos, nes stebėsenos sistema yra patobulinta ir dabar veikia geriau.

Todėl manau, kad dėl 18 dalies formuluotės visuomenė neteisingai supras, kad 80 proc. biudžeto yra prastai valdoma ir kad mes esame už tai kritikuojami. Norėčiau tai paaiškinti jums, ponios ir ponai, ir Europos visuomenės labui.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0136/2010

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE). – (RO) Balsavau prieš R. Goldstone’o ataskaitą, nors iš pradžių ji atrodė gerai apgalvota iniciatyva atidžiai išanalizuoti Izraelio ir Palestinos konfliktą ir įvardyti geriausius sprendimus padėčiai regione pagerinti.

Vis dėlto norėčiau, kad ši ataskaita būtų buvusi objektyvesnė ir atitiktų tarptautinės ir humanitarinės teisės nuostatas. Iš tikrųjų labai nemaloniai nustebau pamatęs, kad šioje ataskaitoje Izraelio vyriausybė yra matuojama pagal tą patį standartą kaip ir „Hamas“, kuri, kaip žinome, yra organizacija, įtraukta į Europos Sąjungos teroristinių organizacijų sąrašą. Todėl nemanau, kad ši ataskaita kokiu nors būdu padės sušvelninti Izraelio ir Palestinos konfliktą ir kartu sumažinti įtampą bei pagerinti bendrąją padėtį regione. Dėl šios priežasties balsavau prieš šią ataskaitą.

  Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Mano nuomone, teisėjo Richardo Goldstone’o komandos parengtos ataskaitos autoriai yra tarptautinio lygmeniu pripažinti ekspertai, dėl kurių įžvalgos ir objektyvumo neturime pagrindo abejoti. Ataskaita yra nešališka ir suderinta, todėl privalome sudaryti reikiamas sąlygas joje pateiktoms rekomendacijoms įgyvendinti. Balsavau už šią ataskaitą, nors sutinku ne su kiekvienu jos aspektu. Vis dėlto gerai, kad palaikėme šiandien Parlamente priimtą poziciją. Tikimės, kad ji padės apriboti priešingų šalių išsišokimus ir galiausiai prisidės prie labai trokštamos ir ilgalaikės taikos Artimuosiuose Rytuose.

  Krisztina Morvai (NI). – (HU) 2008 m. gruodžio mėn. Izraelis pradėjo žiaurų išpuolį Gazos rajone, dėl kurio daugiau nei 1400 žmonių, dauguma iš kurių buvo civiliai, įskaitant 450 vaikų, žuvo. Panaudojant objektyvius ir plataus masto parodymų rinkimo metodus R. Goldstone’o ataskaitoje yra atskleidžiami šie žiaurumai ir nurodomos tarptautinės teisės taisyklės, kurias Izraelis pažeidė įvykdydamas šiuos žiaurius veiksmus. Savaime suprantama, kad „Jobbik“ judėjimo už geresnę Vengriją delegacija Europos Parlamente balsavo už Europos Parlamento rezoliuciją dėl R. Goldstone’o ataskaitos rekomendacijų priėmimo ir įgyvendinimo, tačiau kartu atsiprašome nukentėjusiųjų iš Palestinos, nes Vengrijos vyriausybė gėdingai ir visiškai priešingai Vengrijos viešajai nuomonei ir toliau tarptautinėje arenoje priima poziciją, priešingą R. Goldstone’o ataskaitai.

  Peter van Dalen (ECR). – (NL) Pone pirmininke, R. Goldstone’o ataskaita yra pernelyg šališka. Izraelis yra kaltinamas dėl pernelyg daug dalykų, o „Hamas“ panaudojo civilius kaip taikinius ir kaip priedangą, ginklų saugyklą ir gyvą skydą. Deja, apie tai visai neužsimenama R. Goldstone’o ataskaitoje.

Gali būti, kad toks šališkumas atsirado dėl to, jog kompetentingam Jungtinių Tautų komitetui, rengusiam šią ataskaitą, pirmininkavo tokios šalys kaip Saudo Arabija, Libija ir Pakistanas. Šios šalys iš tikrųjų negarsėja pasaulyje dėl jose puikiai puoselėjamos demokratijos ir saviraiškos laisvės. Jeigu imatės veiksmų su tokiomis šalimis, tuomet jos užkrečia jus. Deja, tai padarė įtaką R. Goldstone’ui, tad dėl šios priežasties balsavau prieš EP rezoliuciją. Iš tikrųjų ši rezoliucija yra tokia pat šališka kaip ir R. Goldstone’o ataskaita.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, balsavau prieš R. Goldstone’o ataskaitą. Manau, kad gėda, jog Europos Parlamentas priėmė šią ataskaitą, nors ir nedidele dauguma, nes tai buvo labai šališkas veiksmas ir reikia pasakyti, kad šiame Parlamente kilo daug vidaus nesutarimų.

Norėčiau pateikti pastabą dėl vieno aspekto. Daugiau nei 600 Europos Parlamento narių teisingai nubalsavo už „Hamas“ priskyrimą teroristų organizacijai. Nors mes beveik vienbalsiai sutikome, kad „Hamas“ yra teroristų organizacija, mes, bent jau šio Parlamento dauguma, balsavome už šią ataskaitą ir, atrodė, kad mes pritarėme joje nurodytoms priemonėms ir visoms toms 8 tūkst. raketų, kurias „Hamas“ paleido į Izraelio civilinės paskirties centrus.

Manau, kad Izraeliui kyla grėsmė ir todėl šiai šaliai reikėjo ginti savo civilius gyventojus. Turint visa tai omenyje, apgailėtina, kad šiai šališkai ataskaitai buvo pritarta, nors ir nedidele dauguma. Tikiuosi, kad tokia didelė dėmė dar kartą neapjuodins mūsų reputacijos ir kad būdami europiečiai mes iš tikrųjų visomis išgalėmis kovosime už demokratiją, žmogaus teises ir saviraiškos laisvę ir nuveiksime daugiau, kad atneštume demokratiją į Artimuosius Rytus.

  Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Teisėjo R. Goldstone’o iš tikrųjų negalime laikyti objektyvumo pavyzdžiu. Balsavau prieš šią ataskaitą, nes man susidaro įspūdis, kad joje mėginama pateikti padėtį Artimuosiuose Rytuose kaip juodai baltą, kurioje Izraelis yra tarytum neigiamas veikėjas „Schwarz“. Iš tikrųjų padėtis yra gerokai sudėtingesnė. Manau, kad turime vengti tokių šališkų ir nedviprasmiškų sprendimų. Asmeniškai lankiausi vietoje, vadinamoje Sderot, – manau, kad ir jūs, pone pirmininke, joje buvote, – kuri yra tapusi „Hamas“ kovotojų paleistų raketų taikiniu, apie kurį neseniai kalbėjo H. Takkula. Todėl manau, kad Europos Parlamentas neturėtų pernelyg didžiuotis šia ataskaita ateityje.

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, šiose diskusijose buvo daug kalbama apie proporcingumą ir įdomu, kurio Izraelio oponentai galėtų būti laikomi proporcingais. Įdomu, ar jiems būtų labiau priimtina, jeigu Žydų valstybė paprasčiausiai pasiimtų atitinkamą kiekį artilerijos ir kur pakliūva iššaudytų Gazoje. Ar tai būtų buvęs proporcingas atsakas?

Taip pat norėčiau išnagrinėti šios ataskaitos proporcingumą arba proporcingumo stygių. Skaitant R. Goldstone’o ataskaitą apima keistas jausmas, kad skaitai apie smurtinį išpuolį, tačiau autorius pamiršo paminėti, kad viskas vyko per bokso rungtynes. Aplinkybės visai nenurodomos.

Nesakau, kad Izraelis yra nekritikuotinas. Nesakau, kad operacija „Lydytas švinas“ yra nekritikuotina. Klaidų būta. Izraelis nori tokios padėties, kad stabilus Palestinos vienetas būtų geras kaimynas, tačiau ši infrastruktūros ardymo politika sulėtino šio tikslo siekimą. Be to, dėl šios ataskaitos šališkumo ir tono nutolome nuo dviejų valstybių sprendimo, pagal kurį Izraelio ir Palestinos vienetas gyvuotų vienas šalia kito kaip taikūs kaimynai.

  Alexander Graf Lambsdorff (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, Vokietijos Laisvosios demokratijos partijos (FDP) delegacija Europos Sąjungoje šiandien balsavo prieš kelių frakcijų rezoliuciją dėl R. Goldstone’o ataskaitos rekomendacijų įgyvendinimo. Negalima balsuoti už pranešimą, kuriam net įgaliojimas teikti yra prieštaringas – nė viena Europos Sąjungos valstybė narė jo neparėmė. Mes negalime balsuoti už pranešimą, kuriame demokratinis Izraelis yra prilyginamas ES oficialiai paskelbtai grupuotei kaip teroristinei organizacijai, pranešimą, kuriame nėra pagrįstai atsižvelgiama į tikrąsias konflikto priežastis.

Vis dėlto mūsų pasirinkimas taip balsuoti nereiškia, kad atsisakėme įvykių, susijusių su operacija „Lydytas švinas“, tyrimo. Priešingai. Be abejo, Izraelis turi išsamiai ištirti visus operacijos aspektus ir, jeigu įstatymas buvo pažeistas, jie turi būti nubausti. Be to, toks mūsų pasirinkimas balsuoti nereiškia, kad mes neremsime Izraelio Valstybės vyriausybės taikos proceso politikos. Mes labai džiaugiamės matydami ženklus, kad Izraelio ir palestiniečių derybos vėl vyksta, nors kol kas ir netiesiogiai.

JAV viceprezidento J. Bideno vizitas taip pat rodo, kad B. Obamos administracija yra rimtai nusiteikusi imtis pastangų įgyvendinti ilgalaikę taiką regione. Mes remiame šias jos pastangas. Dėl to dar sunkiau suprasti, kodėl Izraelis ignoruoja viceprezidentą, kai tebesitęsiant jo vizitui buvo pritarta tolesnių statinių statybai Vakarų Krante – ši priemonė buvo labai kritikuojama, ir ne tik palestiniečių.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0134/2010

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Esu įsitikinęs, kad Europos Sąjunga turi nusiųsti aiškų signalą Baltarusijai, jog yra pasirengusi persvarstyti abipusius santykius, jeigu Baltarusija ir toliau pažeidinės žmogaus teises ir demokratinius principus ir nesiims taisomųjų veiksmų.

Taip pat norėčiau išreikšti pasipiktinimą Baltarusijos prezidento dekretu dėl interneto kontrolės, kuri daugeliu atžvilgių yra aiškus žodžio ir spaudos laisvės nepripažinimas. Toks teisinis veiksmas apriboja laisvę ir demokratiją Baltarusijoje ir stiprina piliečių ir kitų valstybių, įskaitant Europos Sąjungą, nepasitikėjimą Baltarusijos valdžios institucijomis ir jų atstovais. Atsižvelgiant į pastaruosius pilietinės visuomenės ir demokratinės opozicijos atstovų suėmimus, negalima nepastebėti trumpo laikotarpio nuo dekreto įsigaliojimo šių metų liepos mėn. iki kitų metų pradžioje įvyksiančių prezidento rinkimų.

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Norėčiau padėkoti kolegoms Parlamento nariams už tai, kad parengė šią rezoliuciją, ir už tai, kad Europos Parlamentas ją patvirtino.

Pritardami šiai rezoliucijai, išreiškėme paramą ginant piliečių, įskaitant tautines mažumas, pagrindines teises ir laisves. Kartu tai iniciatyva, kuria ginami pagrindiniai demokratijos ir tolerancijos principai, kurie sudaro Europos pagrindą. Esu patenkintas tokia oficialia Parlamento pozicija šiuo klausimu, kuria remiama lenkų mažuma Baltarusijoje.

Norėčiau pasinaudoti proga ir pabrėžti, kad Europos Sąjungos valstybės narės turėtų rodyti pavyzdį kitoms valstybėms ir mūsų kaimynams ir rūpintis, kad mūsų valstybėse narėse tautinių mažumų teisės būtų visapusiškai gerbiamos.

  Filip Kaczmarek (PPE). – (PL) Balsavau už tai, kad rezoliucija dėl Baltarusijos būtų priimta. Rezoliucijoje reikalaujame, kad būtų įteisinta Andželikos Borys vadovaujama Baltarusijos lenkų sąjunga, taip pat reiškiame savo solidarumą su visais Baltarusijos piliečiais, kurie negali naudotis visomis pilietinėmis teisėmis.

Vakar gavau Baltarusijos ambasadoriaus Lenkijoje laišką. Jis išreiškė rūpestį dėl Europos Parlamento narių, norėjusių, kad rezoliucija būtų priimta, ketinimų. Jo nuomone, tie ketinimai kilo dėl Lenkijos žiniasklaidoje neobjektyviai nušviečiamos padėties. Tai netiesa. Ketinimai, kuriais grindžiama rezoliucija, yra daug rimtesni. Tai susiję su pagarba pagrindinėms piliečių teisėms, pagarba mažumų teisėms ir minimalių standartų užtikrinimu, taigi Baltarusijos ir baltarusių gerove.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, parėmiau rezoliuciją dėl pilietinės visuomenės ir tautinių mažumų padėties Baltarusijoje ir šiandien norėčiau dar kartą išreikšti didelį susirūpinimą dėl neseniai įvykusių pilietinės visuomenės narių, taip pat tautinių mažumų ir jų organizacijų narių žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje. Norėčiau pareikšti visišką solidarumą su piliečiais, kurie negali naudotis visomis savo pilietinėmis teisėmis.

Taip pat norėčiau griežtai pasmerkti Baltarusijos lenkų sąjungos pirmininkės Andželikos Borys, taip pat opozicinės Jungtinės piliečių partijos pirmininko ir Baltarusijos jungtinių demokratinių jėgų vadovo Anatolijaus Lebedko, kuris yra keletą kartų lankęsis šiuose rūmuose, suėmimus.

Deja, Baltarusijos žmonės negali pasinaudoti daugeliu projektų ir pasiūlymų, kuriuos Europos Sąjunga finansuoja įgyvendindama savo Rytų kaimynystės politiką.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, kalbant apie padėtį Baltarusijoje, manau, labai svarbu, kad mes, kaip europiečiai, prisimintume, kokios yra mūsų vertybės.

Noriu į tai atkreipti jūsų dėmesį dėl nesenų apgailestautinų balsavimo dėl R. Goldstone'o ataskaitos rezultatų ir dėl to, kad visais klausimais, nesvarbu, ar jie susiję su Baltarusija, Artimaisiais Rytais, Tolimaisiais Rytais ar Afrika, turime nepamiršti pagrindinių principų, kuriais vadovaujamės. Tai demokratija, žmogaus teisės ir nuomonės laisvė. Tai visos Europos Sąjungos teisė – vertybės, kurios mus vienija ir kurios skatina remti šiuos tikslus. Turime priversti suprasti šią žinią Baltarusijoje. Turime užtikrinti, kad Baltarusijoje būtų atsižvelgiama į mažumų teises ir būtų pripažintos religinės mažumos, kurios šalyje įvairiais atžvilgiais buvo persekiojamos, kartu pripažįstant jų žmogaus teises ir laisvę praktikuoti religiją.

Labai svarbu, kad mes, kaip europiečiai, taip pat nusiųstume Europos žinią Baltarusijai, taip suteikdami vilties šaliai.

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, nors didžia dalimi pritariu šios rezoliucijos formuluotei, klausiu savęs, ar mums labiausiai pridera pamokslauti Baltarusijai dėl jos nepakankamos demokratijos. Reiškiame nepasitenkinimą, kad Baltarusija turi silpną savo nuomonės neturintį parlamentą, tačiau apsižvalgykite. Štai mes nuolankiai mechaniškai pritariame savo 27 narių politbiuro sprendimams. Reiškiame nepasitenkinimą, kad jie, nors ir rengia rinkimus, falsifikuoja jų rezultatus; kita vertus, mes rengiame referendumus, organizuojame juos sąžiningai, tačiau nepaisome jų rezultatų. Reiškiame nepasitenkinimą, kad šalyje tebegyvuoja Sovietų Sąjungos aparatas, tačiau patys palaikome savo bendrą žemės ūkio politiką, socialinių klausimų skyrių, 48 valandų darbo savaitę ir visa kita, kas būdinga europiniam korporatyviam aparatui.

Nieko nuostabaus, kad ESPT šalių senosios sistemos komunistų partijos vykdė palaikymo kampanijas, kai jų šalys kreipėsi dėl stojimo į Evropeyskiy soyuz. Tiesą sakant, kai kurioms iš jų tai priminė grįžimą namo; prisiminiau klaikius paskutinius „Gyvulių ūkio“ puslapius, kur gyvuliai žvalgėsi čia į kiaules, čia į žmones, bet jau buvo neįmanoma atskirti, kur kuris.

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Pone pirmininke, be abejonių dėl šios rezoliucijos turinio, taip pat norėčiau išsakyti abejones dėl jos principo.

Prancūzų, flamandų, vengrų, vokiečių ir austrų patriotai yra nuolatinio teisinio, profesinio ir politinio persekiojimo objektas, ir tai vyksta abejingai stebint, net iš tikrųjų palaikant šiems rūmams, kurie siekia rodyti pavyzdį praktiškai visam pasauliui ir ypač valstybėms už ES sienų.

Pavyzdžiui, praeitą savaitę priėmėme rezoliuciją dėl Ukrainos; joje yra nuostata, kurią daugelis Ukrainos patriotų teisingai laiko įžeidžiančia jų nacionalinį didvyrį Stepaną Banderą. Reikia pripažinti, jis siekė nepaprastai sudėtingomis aplinkybėmis praminti taką tarp dviejų totalitarinio režimo – Hitlerio ir Sovietų – formų. Dėl to jis netampa mažesniu didvyriu daugeliui ukrainiečių, kurie teisėtai jaučiasi pažeminti šių rūmų daugumos.

Taip jau yra, kad nacionaliniai didvyriai paprastai kovojo prieš savo kaimynus. Argi mano draugas Nick Griffin, tikras britų patriotas, įsižeis dėl to, kad mums Žana d'Ark yra nacionalinė didvyrė? Žinoma, ne! Asmeniškai norėčiau, kad mūsų Parlamentas išreikštų tokias pat abejones dėl kitų užsienio valstybių didvyrių.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0133/2010

  Kay Swinburne, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, ECR frakcija supranta, kad negalima tikėtis, jog finansinių paslaugų sektorius išbris iš krizės nenukentėjęs. Nerūpestingu elgesiu padaryta milžiniška žala, o krizės padarinių šalinimo išlaidas turėtų padengti visi susiję subjektai. Be to, turi būti įdiegtos naujos sistemos, kad būtų užtikrinta, jog tai niekada nepasikartotų, ir kad būtų turima lėšų nenumatytiems atvejams sistemos sutrikimams stabilizuoti.

Galimas dalykas, kad, atsižvelgiant į tarptautinį susitarimą, metas nustatyti tam tikrą finansinių sandorių mokestį. Kad ir kokių abejonių kiltų dėl praktinių tokios sistemos įgyvendinimo aspektų, jokia priemonė neturėtų būti atmesta, jeigu tik ją palaiko visa tarptautinė bendruomenė ir jeigu tik esama saugiklių, užtikrinančių, kad ji veiks ir nebus galima jos išvengti.

Didžia dalimi palaikome šiandienos rezoliuciją, tačiau prieštaraujame 7 pastraipai dėl dviejų priežasčių. Visų pirma nepritariame, kad Europos Sąjungai būtų suteikti naujų mokesčių nustatymo įgaliojimai. Ši pastraipa, nors ir atsargiai suformuluota, reiškia, kad tai trokštamas rezultatas. Antra, finansinių sandorių mokesčio tikslas neturėtų būti surinkti pinigų globojamiems projektams, kad ir kokie vertingi jie būtų. Mokesčiu turėtų būti siekiama užtikrinti finansinį stabilumą ateityje ir apsisaugoti nuo tokių įvykių, kurie sukėlė pastarąjį ekonomikos chaosą.

Tokios formuluotės rezoliucija per daug sukoncentruota į sandorių mokesčio galimybę, joje numatyti mokesčių nustatymo įgaliojimai ES, o ne valstybei narei, siūloma surinktus pinigus panaudoti vystymosi ir klimato kaitos projektams finansuoti, o ne finansų sektoriui stabilizuoti, ir galiausiai teigiama, kad ES mokestis būtų įmanomas netaikant jo pasauliniu mastu. Dėl šių priežasčių balsavome prieš šį konkretų pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Joe Higgins (GUE/NGL). – Pone pirmininke, susilaikiau balsuodamas dėl rezoliucijos dėl finansinių sandorių mokesčių, kadangi beviltiškai netinkama nepadorias antisocialines spekuliacijas visame pasaulyje stengtis įveikti milžiniškais rizikos draudimo fondais ir vadinamaisiais „prestižiniais“ bankais, kaip antai „Goldman Sachs“.

Neseniai „The Wall Street Journal“ pranešė apie vasario 8 d. Niujorke surengtus privačius pietus, kuriuose dalyvavo 18 stambiųjų rizikos draudimo fondų atstovų ir per kuriuos aptartos spekuliacijos dėl euro. Jau keletą mėnesių šie finansų rykliai, žinomi kaip rizikos draudimo fondai, kontroliuojantys daugiau kaip 2 000 mlrd. EUR, tyčia spekuliuoja euro ir ypač Graikijos atžvilgiu, kad susižertų milijardus asmeninio pelno.

Neįtikėtina, tačiau ES Komisija ne tik kad nepajudina nė piršto, kad tai sustabdytų, bet faktiškai veikia kartu su tais finansiniais nusikaltėliais, baugindama Graikijos darbininkus ir vargšus, reikalaudama smarkiai pažeminti jų gyvenimo lygį, kad sumokėtų tų kenkėjų reikalaujamą išpirką.

Mums nereikia finansinio mokesčio. Mums tereikia perimti tuos rizikos draudimo fondus ir stambiuosius bankus valstybės nuosavybėn ir imtis jų demokratinės kontrolės, kad galėtume didžiulius jų išteklius panaudoti investicijoms, kurios įveiktų skurdą ir duotų naudos visuomenei, o ne griautų visuomenę dėl asmeninio godumo.

  Mario Borghezio (EFD). – (IT) Pone pirmininke, mes susilaikėme, tačiau aš norėčiau pasisakyti prieš akivaizdų Europos Sąjungos ir Komisijos ketinimą įvesti mokestį, kaip rodo pastarieji Komisijos nario A. Šemetos pareiškimai „European Voice“ apie netrukus numatomą minimalaus taršos mokesčio įvedimą.

Nepritariame minčiai, kad Europos Sąjungai būtų suteikti įgaliojimai nustatyti tiesioginius mokesčius; tai būtų antikonstitucinė prerogatyva beveik visose valstybėse narėse, kadangi tai pažeistų principą „jokių mokesčių be atstovavimo“. Priešinsimės visais įmanomais būdais bet kokiam bandymui įvesti tiesioginį mokestį, kartu remdamiesi 2009 m. birželio mėn. Vokietijos konstitucinio teismo sprendimu.

Norėčiau priminti, kad Pirmininkas H. Van Rompuy apie tai užsiminė, kai dalyvaudamas paslaptingame susitikime, vykusiame savaitę prieš jį paskiriant į Bilderbergo grupę, kurios tikrai nepavadinsi skaidriausia grupe pasaulyje, pareiškė ketinimą – ir netgi įsipareigojo – dėl pasiūlymo įvesti Europos tiesioginį CO2, mokestį, dėl kurio iškart išaugtų kuro, paslaugų kainos ir t. t., todėl būtų padaryta žala Europos piliečiams.

Šis ES mokesčio pasiūlymas antikonstitucinis.

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, manęs neįtikino argumentai už finansinių sandorių mokestį, tačiau suprantu nuoširdžius pasiūlymo šalininkų motyvus. Šiuo klausimu geros valios žmonės gali padaryti skirtingas išvadas.

Tačiau nėra jokių argumentų už tai, kad toks mokestis būtų įvestas tik Europos Sąjungoje. Tobino mokestį taikant tik regioniniu lygmeniu kapitalas bus perkeltas į tas teritorijas, kuriose toks mokestis netaikomas; taigi kodėl šie rūmai ką tik taip gausiai balsavo už sistemą, kuri nenaudinga Europos Sąjungai?

Atsakymas toks, kad šis mokestis yra būtent tai, ko nori tam tikras šių rūmų narys. Juo kėsinamasi į bankininkus, kėsinamasi į finansinį Londono centrą (Sitį), o svarbiausia – Europos Sąjungai suteikiamas nepriklausomas pajamų šaltinis; tai reiškia, kad ES nereikės kreiptis į valstybes nares.

Kalbant apie visus kitus įvairius pasiūlymus, kurių teikiama dėl finansų priežiūros suderinimo, direktyvos dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų ir pan., matyti didžiulė grėsmė finansiniam Londono centrui ir tai, kad Europos Sąjunga stumiama į skurdą ir siekiama sumažinti jos svarbą.

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, bet kas pagalvojęs apie pastarąją finansų krizę tikriausiai stebisi, kaip leidome, kad reguliavimas ir priežiūra privestų prie tokios padėties, kai bankai laikomi per dideliais, kad žlugtų, o milijardai mokesčių mokėtojų pinigų naudojami tiems bankams paremti.

Taigi galvojant apie visuotinį finansinių sandorių mokestį, gali atrodyti pagrįsta, kad norime padėti nukentėjusiems nuo finansų krizės ir gyvenantiems vargingesnėse šalyse.

Tačiau jei pagalvotume apie tai, kaip visa tai bus faktiškai įgyvendinta, ir apie tikrąjį poveikį, ir stebėtume tai per visą grandinę finansų rinkose, iš tikrųjų pamatytume, kad bankai šias išlaidas perkelia savo klientams. Be to, tai smarkiai paveiktų tuos iš mūsų, kurie nori prekiauti su besivystančiomis šalimis, ar besivystančių šalių verslininkus, kurie nori prekiauti su kitomis pasaulio šalimis, ir turėtų įtakos draudimo sąnaudoms, o tai gyvybiškai svarbi tarptautinės prekybos dalis.

Jeigu iš tiesų norime išspręsti šią problemą, neturėtume milijardų mokesčių mokėtojų pinigų atiduoti korumpuotoms ir nekompetentingoms vyriausybėms. Turėtume užtikrinti tarifinių barjerų panaikinimą ir ES, ir vargingose šalyse, kad padėtume vargingesnių šalių verslininkams sukurti gerovę ir ištraukti žmones iš skurdo.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0132/2010

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Vertinu Europos Sąjungos pastangas įvesti bendrą tvarką, taikomą bankų operacijoms euro zonoje.

Kita vertus, pastebiu, kad bankai piktnaudžiauja šiomis naujomis taisyklėmis norėdami padidinti klientams taikomus mokesčius. Jeigu, viena vertus, mūsų bankai, spaudžiami Europos Sąjungos, koreguoja mokesčius už tarptautinius SEPA pervedimus euro zonoje, kad jie būtų tokie patys kaip už vidaus pervedimus, kartu didės mokesčiai, taikomi įnešant ar paimant pinigus filialuose. Visi suprantame, kad bankų sąnaudos atliekant grynųjų pinigų operacijas filialuose dėl naujų taisyklių nė kiek nepasikeitė.

Todėl turime garsiai pasakyti, kad bankų naudojimasis euro zonoje priimtomis naujomis taisyklėmis siekiant padidinti savo pajamas piliečių sąskaita akivaizdžiai neprotingas. Taigi turėtume atidžiai stebėti, kaip taikomi nauji reglamentai dėl finansų įstaigų.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0154/2010

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Balsavau už tai, kad rezoliucija būtų priimta, kadangi atstovaudamas savo rinkėjams negaliu sutikti, kad bet kokiais klausimais būtų susitariama jiems už nugarų ir prieš jų valią. Lisabonos sutartyje Europos Parlamentui suteikta naujų įgaliojimų, todėl Europos Parlamentas turėtų sugebėti apginti piliečių teises.

Pritariu rezoliucijos autoriams, kurie kritikuoja Komisijos slaptai vedamas derybas dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo ir nepakankamą bendradarbiavimą su Europos Parlamentu šiuo klausimu. Šis veiksmas nukreiptas prieš galiojantį ES įstatymą dėl visuotinės galimybės susipažinti su informacija apie valdžios institucijų veiklą; šis veiksmas taip pat varžo teisę į privatumą. Todėl gerai, kad Europos Parlamentas ėmėsi Europos Komisijos derybų skaidrumo, taip pat klastojimo ir jo prevencijos klausimų.

  Marian Harkin (ALDE). – Pone pirmininke, kalbant apie Kovos su klastojimu prekybos susitarimą (KKPS), šiuo metu vykstančioms deryboms trūksta skaidrumo. Šiuo metu naudojamas derybų būdas siekiant sudaryti pasaulinį susitarimą absoliučiai prieštarauja skaidriems ir demokratiškiems procesams, kokių turėtume tikėtis iš savo įstatymų leidėjų. Kad ir koks būtų susitarimo turinys, nepriimtina mėginti išvengti visuomenės kontrolės nustatant politikos kryptis, kurios tiesiogiai palies tiek daug Europos piliečių.

Dėl turinio: turime visapusiškai įsiklausyti į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną, kuris pateikė labai griežtai suformuluotą nuomonę dėl šių derybų. Jis primygtinai ragina Europos Komisiją pradėti viešą ir skaidrų dialogą dėl KKPS. Be to, jis teigia, kad intelektinė nuosavybė svarbi visuomenei ir turi būti saugoma, tačiau ji neturėtų būti laikoma svarbesne už asmenų pagrindines teises į privatumą, duomenų apsaugą ir kitas teises, kaip antai nekaltumo prezumpcija, veiksminga teisminė apsauga ir saviraiškos laisvė. Galiausiai jis tvirtina, kad „trijų pažeidimų“ principu pagrįsta interneto prieigos blokavimo politika visiškai suvaržytų ES piliečių pagrindines teises ir laisves.

Tai labai svarbus klausimas visiems ES piliečiams, ir iš to, kaip Komisija ir Parlamentas jį spręs, bus galima daug pasakyti apie atskaitomybę ir skaidrumą.

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, vienas iš svarbių šio pasiūlymo dėl rezoliucijos aspektų buvo tai, kad sugebėjome šiuose rūmuose susivienyti.

Vienas iš bendro sutarimo klausimų buvo tai, kad nesant jokios reikšmingos informacijos apie šias derybas interneto tinklaraščiuose ir kitur tebuvo galima rasti gandų, kuriuose minimi tokie pasiūlymai kaip nešiojamųjų kompiuterių ir MP3 grotuvų konfiskavimas pasienyje. Šiuose rūmuose buvo visiškai aišku, kad mums reikia informacijos ir daugiau skaidrumo dėl derybų dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo.

Praeitą vakarą Komisijos narys išgirdo šią žinią, išsakytą garsiai ir aiškiai, ir labai džiaugiuosi, kad jis pažadėjo pateikti mums daugiau informacijos. Kadangi Komisija veda derybas 27 valstybių narių ir ES vardu, svarbu, kad žinotume, kokios derybų pozicijos laikomasi, ir kad būtų atliekamas visapusiškas siūlomų nuostatų poveikio vertinimas, kad žinotume, kaip tai paveiks ES pramonę.

Pritariu Komisijos nario pastaboms, išsakytoms praeitą vakarą, ir tikiuosi daugiau skaidrumo.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Man nerimą kelia tai, kokios praktikos ir tvarkos laikosi Europos Komisija derėdamasi dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo (KKPS).

Derybos vyksta slaptai, už uždarų durų, tinkamai neinformuojant Europos Parlamento ir narių, kurie galiausiai turės pritarti šiam dokumentui. Manau, turėtume pakeisti tokią tvarką, kai Europos Komisija tikisi, kad Parlamentas prisiims atsakomybę už bet kokius jam pateikiamus susitarimus. Tai nebus geras ženklas nei Europos visuomenei, nei išoriniam pasauliui, jeigu nuolat turėsime tarptautines sutartis grąžinti Europos Komisijai persvarstyti. Toks elgesys nėra gero svarbiausių Europos Sąjungos institucijų bendravimo požymis.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0181/2010

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, kaip daugelis mūsų žino, BLS turi būti peržiūrėta, o šiuo metu taikoma sistema baigs galioti.

Viena iš aplinkybių, kuri labai svarbi svarstant BLS ir BLS+, yra ta, kad derybų dėl ekonominės partnerystės susitarimų metu daug siūlomuose regionuose esančių atskirų valstybių nenorėjo pasirašyti susitarimo su ES.

Vienas iš dalykų, kurį ekonominės partnerystės susitarimuose visada kritikavau, yra tas, kad laikomasi „vieno kurpalio“ požiūrio į prekybą. Diskusijų su Komisija metu nerimą kėlė ir tai, kad vienas iš pareigūnų pareiškė, jog ekonominės partnerystės susitarimai ne tik susiję su prekyba, bet jais taip pat siekiama perduoti ES regioninės integracijos modelį.

Esama šalių, kurios nori sudaryti susitarimus su ES ir turėti galimybę eksportuoti savo prekes ir paslaugas mums lengvatinėmis sąlygomis. Taigi toms šalims, kurios nori sudaryti prekybos susitarimą, tačiau neatitinka ekonominės partnerystės susitarimams taikomų kriterijų, turėtume pasiūlyti BLS+, kaip alternatyvą, taip pat turėtume stengtis būti lankstesni.

Tikėkimės, kad taip padėsime verslininkams kurti gerovę ir ištraukti vargšus iš skurdo daugelyje tų šalių.

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, vos pastebimai Pietų Amerika ir Centrinė Amerika pereina prie autokratijos formos – tam tikro neokaudilizmo. Matėme, kaip Nikaragvoje, Venesueloje, Ekvadore ir Bolivijoje įsigalėjo režimai, kurie, jeigu ir nėra grynai diktatoriniai, tikrai nepalaiko parlamentinės demokratijos – asmenys, kurie nors ir išrinkti teisėtai, vėliau imasi atsikratyti bet kokios jų galios kontrolės: Rinkimų komisijos, Aukščiausiojo teismo, jų Parlamento rūmų, o daugeliu atvejų panaikinti konstitucijas ir perdaryti (kaip jie patys sako, iš naujo įkurti) savo valstybes pagal socialistinius principus.

Nepaisant šių aplinkybių, ką kairieji nusprendžia kritikuoti toje pasaulio dalyje? Vieną iš nedaugelio režimų, kuris tikrai turi visuomenės palaikymą, t. y. Álvaro Uribe režimą Kolumbijoje; Á. Uribe palaiko daugiau kaip trys ketvirtadaliai gyventojų, kadangi jis vėl įvedė tvarką toje nelaimingoje šalyje ir ėmėsi griežtesnių veiksmų tiek prieš kairiąsias, tiek prieš dešiniąsias sukarintas organizacijas. Tai, kad kai kurie šių rūmų nariai pasirinko būtent jį užsipulti, rodo nepaprastus prioritetus. Kaip jiems ne gėda.

(ES) Neteisinga palengvinti sąlygas sukarintoms organizacijoms, kokia gėda!

Pranešimas: Gabriele Albertini (A7-0023/2010)

  Alfredo Antoniozzi (PPE). – (IT) Pone pirmininke, dėkoju savo kolegai G. Albertini už puikų jo darbą šia svarbia Europos politikos tema. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga prisiėmė didesnę atsakomybę už užsienio reikalus ir bendrąją saugumo politiką, ir, manau, dauguma mūsų tikisi, kad institucija, kurios nariai esame, imsis didesnės atsakomybės ir aktyviau dalyvaus užsienio reikalų srityje.

Ypač pritariu, kad vyriausioji įgaliotinė bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP), skirdama asmenis į vadovų postus šiuo metu steigiamoje Europos išorės veiksmų tarnyboje, turėtų tartis su atsakingu Europos Parlamento komitetu ir kad ji turėtų užtikrinti, jog Europos Parlamentas ir Taryba turėtų galimybę susipažinti su slapta informacija.

Todėl manau, kad mūsų priimtas sprendimas dėl šio pranešimo yra pirmas svarbus žingsnis kuriant ryžtingą Europos užsienio politiką, kuria siekiama įtvirtinti savo vaidmenį ir politinę įtaką tarptautiniu lygmeniu.

  Nicole Sinclaire (NI). – Pone pirmininke, balsavau prieš 17D ir 19 pakeitimus, kuriais puolamas NATO ir reikalaujama iškelti Europos Sąjungoje esančias NATO bazes. Vienas iš paskutinių argumentų tų, kurie tiki šiuo Europos projektu, yra tai, kad ES išsaugojo taiką Europoje pastaruosius 50 ar 60 metų. Tiesą sakant, pasakyčiau, kad tai melas ir kad iš tiesų taiką Europoje išsaugojo NATO pajėgos.

Mano nuomone, gėda, kad šie rūmai leido balsuoti dėl tokio pakeitimo. Pastebėjau, kad šį pakeitimą pasiūliusi grupė yra išlikę žlugusios ideologijos rėmėjai, kurie laikė savo žmones už uždangos ir pažeidinėjo jų pagrindines žmogaus teises. Tai NATO pajėgos apsaugojo likusią Europos dalį nuo to košmaro. Norėčiau, kad į protokolą būtų įrašytas mano dėkingumas JAV, Kanadai ir kitoms NATO valstybėms už tai, kad mums neteko patirti to košmaro. Manau, JK naudinga bendradarbiauti su visomis šiomis valstybėmis prieš naują totalitarizmo formą, t. y. Europos Sąjungą.

Pranešimas: Arnaud Danjean (A7-0026/2010)

  Alfredo Antoniozzi (PPE). – (IT) Pone pirmininke, balsavau už, nes norėjau pabrėžti, kad visi plačiai galime laikytis vienos pozicijos ir tikėtis stiprinti Europos Sąjungos ir jos valstybių narių civilinių ir karinių pajėgumų sąveiką ir bendradarbiavimą, nors ir gerbiant tam tikras neprisijungimo ar neutraliteto pozicijas.

Taip pat manau, kad svarbu įkurti koordinuojančią instituciją, kaip antai nuolatinį Europos Sąjungos operacijų centrą, kuris būtų pavaldus vyriausiajam įgaliotiniui bendrai užsienio ir saugumo politikai; tai leistų veiksmingai koordinuoti bendrą civilinių ir karinių operacijų planavimą. To tikslas – pašalinti problemas, sutrikimus ir vėlavimus, kurių, deja, nuolat pasitaiko esant dabartinei sistemai.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL). – (EL) Pone pirmininke, dėkoju už jūsų kantrybę. Balsavau prieš šį pranešimą, nes jame atkartojamos pavojingos gairės, išdėstytos Lisabonos sutartyje dėl Europos gynybos ir saugumo strategijos. Kitaip tariant, jame raginama sukarinti Europos Sąjungą, įteisinamos karinės intervencijos, pripažįstama NATO viršenybė ir glaudūs santykiai su ja ir netgi skatinamas, esant krizei ir dideliems socialiniams poreikiams, karinių pajėgų didinimas.

Mano nuomone, Europos Sąjunga dabar, kai peržiūrima pasaulio sandara, labiau nei bet kada anksčiau turėtų imtis taikios politikos ir kitokio politinio požiūrio į saugumą, vykdyti nepriklausomą užsienio ir gynybos politiką, išlaisvintą nuo JAV įtakos, siekti tarptautinius nesutarimus spręsti politinėmis priemonėmis ir būti priešakyje gerbiant tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į išplėstą JT vaidmenį.

Manau, tokia politika geriau išreiškia Europos piliečių nuomonę.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Klaus-Heiner Lehne (A7-0011/2010)

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Tai, kad šis pranešimas priimtas didele balsų dauguma, sietina su klausimu, kurį turime išspręsti mažųjų ir vidutinių įmonių atžvilgiu. Šiuo metu 5,4 mln. labai mažų įmonių privalo rengti metines ataskaitas, net jeigu veikla vykdoma tik tam tikroje vietovėje ar regione. Jeigu tokios bendrovės nevykdo tarptautinės veiklos arba net neužsiima veikla nacionaliniu lygmeniu, dėl tokios atskaitomybės prievolės joms tik užkraunama beprasmiška administracinė našta, dėl kurios šios komercinės bendrovės patiria išlaidų (maždaug 1 170 EUR).

Būtent todėl šiame pranešime valstybėms narėms rekomenduojama metinės atskaitomybės reikalavimų netaikyti komercinėms bendrovėms, kurios atitinka du iš šių labai mažoms įmonėms taikomų kriterijų: bendras turtas turi neviršyti 500 000 EUR, grynosios pajamos turi neviršyti 1 mln. EUR ir (arba) finansiniais metais vidutinis darbuotojų skaičius turi būti 10. Labai mažos įmonės tikriausiai toliau tvarkys apskaitą pagal nacionalinius kiekvienos valstybės narės įstatymus.

Šiuo metu Europai išgyvenant krizę, privatųjį sektorių, kurį sudaro mažosios ir vidutinės įmonės (taigi ir labai mažos įmonės), reikia skatinti, kartu tokiomis sunkiomis sąlygomis vertinant kaip segmentą, galintį absorbuoti darbo jėgą, atleistą iš darbo valstybės ar privačių įmonių sektoriuje.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Balsuoju už K.-H. Lehne pranešimą dėl labai mažų įmonių ataskaitų, nes palaikau aktyvias priemones, kuriomis siekiama mažinti biurokratizmą, ir tokias priemones, kuriomis remiamos mažosios ir vidutinės įmonės, kurios ir Portugalijoje, ir Europoje sukuria daugiausia darbo vietų. Norėčiau atkreipti dėmesį į galimus būsimus skirtumus vidaus rinkoje. Kadangi valstybėms narėms bus suteikta galimybė pasirinkti, ar šią priemonę taikyti, ar ne, atskirose valstybėse tokioms pat įmonėms bus taikomos skirtingos taisyklės.

Reikės užtikrinti, kad tai, kaip šios taisyklės bus perkeltos, neturėtų jokios neigiamos įtakos pastangoms kovojant su sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, taip pat kovai su ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais (ir nacionaliniu, ir Europos ar tarptautiniu lygmeniu). Taip pat reikės užtikrinti, kad būtų apsaugoti akcininkai ir kreditoriai.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Du paskutiniai Europos Sąjungos plėtros etapai davė daug naudos ir senosioms, ir naujosioms valstybėms narėms, tačiau kartu iškėlė nemažai uždavinių. Manau, sprendimas suteikti tam tikrų lengvatų labai mažoms įmonėms turėtų būti derinamas Europos lygmeniu, o ne priklausyti atskiros valstybės narės kompetencijai. Tik taip galima sėkmingai sumažinti biurokratizmą labai mažoms įmonėms ir pasiekti pusiausvyrą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas visoms kliūtims, kurios trukdo labai mažoms įmonėms vykdyti veiklą ir neskatina asmenų kreiptis dėl ES finansinės paramos, pašalinti.

  Anne Delvaux (PPE), raštu. – (FR) Trečiadienį Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui, kuriuo siekiama panaikinti reikalavimą mažosioms ir vidutinėms įmonėms skelbti metines ataskaitas. Siekdama sumažinti administracinę naštą, Europos Komisija pasiūlė, kad valstybės galėtų pačios nuspręsti savo MVĮ netaikyti šiuo metu ES teisės aktuose nustatyto reikalavimo skelbti metines ataskaitas. Tokiam panaikinimui nepritariau, nes dėl tokio Komisijos pasiūlymo suderinta Europos reguliavimo sistema nebebus taikoma daugiau kaip 70 proc. Europos įmonių.

Galimybė labai mažoms įmonėms netaikyti reikalavimo rengti ir skelbti metines ataskaitas nepadės sumažinti administracinės naštos. Bijau, kad valstybėms narėms nevienodai naudojantis galimybe labai mažoms įmonėms netaikyti šio reikalavimo bendroji rinka gali būti suskaidyta.

Būtent dėl šios priežasties Parlamento nariai iš Belgijos ir Belgijos Vyriausybė smarkiai prieštarauja Europos pasiūlymui (be to, Belgija sutelkė blokuojančią mažumą Ministrų Taryboje, kuri dar turės balsuoti dėl pasiūlymo).

  Robert Dušek (S&D), raštu. – (CS) Pranešime dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl bendrovių metinės atskaitomybės numatyta sistema ir išplečiamas reikalavimo teikti ataskaitas taikymas labai mažoms įmonėms. Šios priemonės tikslas – sumažinti administracinę naštą ir taip skatinti mikrosubjektų konkurencingumą ir ekonominį augimą. Palankiai vertinu pranešėjo pasiūlymą, kuriame valstybėms narėms suteikiama galimybė pasirinkti ir netaikyti mikrosubjektams reikalavimo teikti metines ataskaitas, t. y. jie nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį. Jeigu subjektai užsiima veikla tik regioninės ar vietos rinkos lygmeniu ir nevykdo jokios tarptautinės veiklos, jiems neturėtų būti taikomi kiti ES teisės aktuose, galiojančiuose Europos rinkai, nustatyti reikalavimai. Dėl išvardytų priežasčių pritariu pranešimo redakcijai.

  Françoise Grossetête (PPE), raštu. – (FR) Balsavau prieš K.-H. Lehne pranešimą, nes panaikinus apskaitos reikalavimus šioms labai mažoms įmonėms įmonių realiosios išlaidos nesumažės ir atsiras didelis teisinis netikrumas. Tokia išimtis sumažins pasitikėjimą, kuris reikalingas įvairių mažųjų įmonių ir trečiųjų šalių (klientų, tiekėjų, bankų) santykiams.

Būtina tvarkyti patikimą informaciją norint gauti kreditą. Netaikant apskaitos reikalavimų, bankininkai ir kiti suinteresuotieji subjektai, kurie vis tiek reikalaus informacijos, linkę rasti priežasčių skolinimui sumažinti. Tokia padėtis pakenks labai mažoms įmonėms.

  Astrid Lulling (PPE), raštu. – (DE) Šiandien balsavau prieš K.-H. Lehne pranešimą, nes manau, kad administracinės išlaidos mažosioms ir vidutinėms įmonėms turi būti mažinamos laikantis vienodo ir visapusiško požiūrio visoje Europos Sąjungoje.

Įgyvendinus šį pasiūlymą, daugiau kaip 70 proc. Europos bendrovių, o Liuksemburge – net daugiau kaip 90 proc. bendrovių, būtų netaikomas reikalavimas rengti standartines metines ataskaitas.

Dėl to įmonių, kurias šis pasiūlymas paveiks, atsakingi vadovai neteks svarbios sprendimų priėmimo priemonės.

Jeigu valstybės narės nevienodai įgyvendins šią išimtį labai mažoms įmonėms, o tai labai tikėtina, tai gali lemti bendros rinkos susiskaidymą.

Taigi ši priemonė netinkama. Tos bendrovės, kurios verčiasi tarptautine prekyba, atsidurs ypač nepalankioje padėtyje. Vienintelis protingas sprendimas – supaprastinti taisykles visoms Europoje veikiančioms labai mažoms įmonėms visos ES mastu.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Ypač šiuo metu, kai smulkios įmonės smarkiai nukentėjo nuo ekonomikos krizės, privalome stengtis suteikti joms visas priemones, kurios gali padėti joms atsigauti ir atnaujinti paramą Europos ekonomikai. Esant tokioms sąlygoms svarbu mažinti biurokratizmą. Palankiai vertinu šiandien priimtą sprendimą. Tikiuosi, kad kiek galima daugiau valstybių narių jį įgyvendins optimaliai ir veiksmingai, siekiant naudos smulkiesiems verslininkas ir ekonomikai apskritai.

  Georgios Papastamkos (PPE), raštu. – (EL) Balsavau už K.-H. Lehne pranešimą, nes jame valstybėms narėms suteikiama laisvė atsižvelgti į įvairias pasekmes, kurias direktyvos taikymas gali turėti jų vidaus reikalams, ypač dėl bendrovių, kurios patenka į direktyvos taikymo sritį, skaičiaus. Labai mažų įmonių veikla yra nereikšminga tarptautiniu požiūriu. Be to, metinių ataskaitų skelbimas garantuoja skaidrumą ir yra būtina sąlyga labai mažoms įmonėms naudotis kreditų rinkos paslaugomis ir sudaryti viešųjų pirkimų sutartis, taip pat palaikyti santykius su kitomis bendrovėmis.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Balsavau prieš K.-H. Lehne pranešimą ir Komisijos pasiūlymą. Tai žingsnis atgal vidaus rinkos požiūriu ir kyla akivaizdus pavojus, kad bus iškreipta Europos MVĮ konkurencija.

Turime suprasti, kad šio pasiūlymo poveikis, deja, nepakankamai įvertintas. Be to, neatsižvelgta į tai, kad nesant ES direktyvos kiekviena valstybė narė nustatys savo taisykles šioje srityje. Todėl nenuostabu, kad visos MVĮ organizacijos, Europos organizacijos, o mano atveju – ir Belgijos organizacijos: Viduriniųjų klasių sąjunga ir Belgijos įmonių federacija, ryžtingai prieštarauja šiam pasiūlymui.

Esu už, tūkstantį kartų už tai, kad būtų sumažinta administracinė našta įmonėms ir ypač MVĮ, tačiau mažinama turėtų būti nuosekliai, pateikiant pasiūlymą dėl Ketvirtosios ir Septintosios bendrovių teisės direktyvų bendrosios peržiūros.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Mums pateiktame pasiūlyme numatyta leisti valstybėms narėms tam tikroms įmonėms (labai mažoms įmonėms) netaikyti reikalavimo rengti ir skelbti metines ataskaitas. Žinoma, labai pritariu, kad būtų mažinama administracinė našta įmonėms, ypač MVĮ ir labai mažoms įmonėms. Tačiau Komisijos pasiūlymas visiškai nepasiteisina: pirma, neaišku, ar siūloma sistema iš tikrųjų padės sumažinti administracinę naštą toms įmonėms (šiuo metu kaupiami statistiniai duomenys turės būti renkami kitais būdais); antra, dėl šio teksto, kuriame kiekvienai valstybei narei leidžiama pačiai nuspręsti, ar taikyti išimtį, ar ne, kyla vidaus rinkos susiskaidymo grėsmė (labai tikėtina, kad tam tikros valstybės narės taikys šią išimtį, o kitos ne). Šis pasiūlymas turėtų būti atsiimtas, o klausimas dėl administracinių reikalavimų toms mažoms įmonėms supaprastinimo (bendrovių teisė, finansinės atskaitomybės, apskaitos, audito reikalavimų supaprastinimas ir pan.) turėtų būti sprendžiamas atliekant artimiausiu metu planuojamą Ketvirtosios ir Septintosios bendrovių teisės direktyvų bendrąją peržiūrą. Todėl balsavau prieš K.-H. Lehne pranešimą dėl tam tikrų tipų bendrovių metinės atskaitomybės nuostatų dėl mikrosubjektų.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Šio pasiūlymo tikslas – supaprastinti verslo aplinką ir ypač finansinės atskaitomybės reikalavimus labai mažoms įmonėms, siekiant stiprinti jų konkurencingumą ir padėti realizuoti augimo galimybes.

Esant tokioms sąlygoms palankiai vertinu šiame pranešime numatytus pakeitimus, susijusius su administracinės naštos mažinimu labai mažoms įmonėms, nes manau, kad tai svarbi priemonė skatinant Europos ekonomiką ir stengiantis įveikti krizę. Labai mažos įmonės savo veiklą vykdo tik vietos ar regioninės rinkos lygmeniu, todėl metinių ataskaitų rengimas yra varginanti ir sunki prievolė.

Tačiau nepritariu minčiai labai mažoms įmonėms netaikyti prievolės teikti metines ataskaitas. Tokį sprendimą iš tikrųjų turi priimti kiekviena valstybė narė, nes jis gali turėti tiesioginės įtakos kovai su sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, kovai su ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais, taip pat akcininkų ir kreditorių apsaugai.

Todėl raginu rasti subalansuotus sprendimus siekiant pakoreguoti šios priemonės taikymą, o ne dokumente numatyti tam tikrą įpareigojimą tvarkyti apskaitą, rodančią komercinius sandorius ir finansinę padėtį. Todėl su tam tikromis išlygomis balsuoju už šį pranešimą.

  Marianne Thyssen (PPE), raštu. – (NL) Pone pirmininke, ponios ir ponai, 2009 m. kovo mėn. Parlamento priimtas Smulkiojo verslo aktas davė impulsą politikos pasiūlymams, kuriais buvo siekiama, kad verslo aplinka Europoje taptų palankesnė MVĮ, be kita ko supaprastinant administracines procedūras. Apskaitos sistemos panaikinimas vadinamiesiems mikrosubjektams iš pirmo žvilgsnio atrodo esantis svarbus žingsnis supaprastinant administracines procedūras, tačiau atsižvelgiant į finansinės informacijos svarbą visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant kreditorius, mokesčių administracijas ir prekybos partnerius, tai, atvirkščiai, atvers kelią dar didesniam biurokratizmui ir didesnėms sąnaudoms. Be to, bendrovės neteks naudingos priemonės vidaus veiklos tęstinumui užtikrinti.

Tačiau palaikau Ekonomikos politikos komiteto prašymą, kad bet kokių mikrosubjektams taikomų išimčių poveikis būtų nuodugniai įvertintas ir įtrauktas į bendrąją Ketvirtosios ir Septintosios direktyvų peržiūrą. Mano nuomone, šiame pasiūlyme nenumatytos jokios priemonės, būtinos efektyviai spręsti biurokratizmo klausimą.

Dėl šių priežasčių balsavau už tai, kad Komisijos pasiūlymas būtų atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad gerbiamo kolegos K.-H. Lehne pranešimas paremtas tais pačiais principais, kaip ir Komisijos pasiūlymas, negalėjau paremti ir jo pranešimo. Tikiuosi, Taryba priims išmintingą ir apgalvotą sprendimą.

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Balsavau už pasiūlymą mikrosubjektams (mažosioms įmonėms) netaikyti ES įstatymo dėl apskaitos standartų. Šis pasiūlymas ypač svarbus, nes sumažins nereikalingą biurokratinę naštą mažosioms įmonėms ir padės daugiau kaip penkiems milijonams įmonių sutaupyti po maždaug 1 000 GBP. ES prisiėmė įsipareigojimą iki 2012 m. mažosioms ir vidutinėms įmonėms sumažinti naštą 25 proc., o šis įstatymas nepaprastai svarbus žingsnis siekiant šio tikslo. Tos mažosios įmonės neretai yra būsimi sėkmingi darbdaviai, ir jas reikia puoselėti, ypač recesijos metu.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už K.-H. Lehne pranešimą dėl mikrosubjektų metinių ataskaitų, kadangi, nors Europos Komisijos poveikio vertinimas, mano nuomone, nepakankamas ir neišsamus, norėjau užimti poziciją, kuria aiškiai palaikomas labai mažoms įmonėms taikomų apskaitos reikalavimų supaprastinimas. Ekonominiu ir socialiniu požiūriu nėra prasmės labai mažai įmonei taikyti tokius pat administracinius suvaržymus, kaip ir daug didesnėms įmonėms. Labai mažos įmonės sudaro daugiau kaip 85 proc. Europos įmonių; kitaip tariant, jos yra mūsų ekonomikos, kurią skubiai reikia gaivinti, pagrindas. Todėl manau, kad suderintas reikalavimų mažinimas yra tinkamas, tačiau reikia užtikrinti, kad tai nesudarytų kliūčių gauti kreditų. Taigi vertinimas turėtų būti atliekamas visapusiškai atsižvelgiant į visą ekonominę aplinką, kurioje veikia labai mažos įmonės, jų santykius su bankais, su valdymo centrais Prancūzijos įmonių atveju ir, žinoma, su klientais. Nereikia visko vertinti prievolių požiūriu, bet pasitikėkime savo verslininkais ir amatininkais, kuriems reikia, kad mes sumažintume jiems tenkančią administracinę naštą.

  Françoise Castex (S&D), raštu. − (FR) Balsavau prieš šį pasiūlymą, nes ateityje jis gali atsigręžti prieš MVĮ, o sumažinus įmonių galimybes gauti kreditų joms gali nebūti taikomos skaidrumo ir pasitikėjimo sąlygos, kurios būtinos jų valdymui ir veiklos dinamiškumui. Nemanau, kad galima, viena vertus, iš bankų reikalauti didesnio skaidrumo kritikuojant juos už neskaidrias finansų rinkas, sukėlusias dabartinę krizę, o, kita vertus, siekti panaikinti skaidrumo priemones, kurios būtinos patiems ūkinės veiklos vykdytojams ir ekonomikos reguliavimo politikai, kurią norime vykdyti Europos lygmeniu. Vis dar būtina supaprastinti apskaitos reikalavimus MVĮ ir ypač mažiausioms įmonėms. Europos Komisija turi skubiai peržiūrėti Ketvirtąją ir Septintąją bendrovių teisės direktyvas, nes tik jomis galima pasiūlyti visapusišką, teisingą ir nuoseklų sprendimą.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Palankiai vertinu K.-H. Lehne pranešimo, kuris tikrai padės sumažinti labai mažoms įmonėms tenkančią administracinę naštą, priėmimą. Mažosios įmonės dažnai skundžiasi dėl pernelyg didelio reguliavimo, prievolių ir biurokratizmo, dėl kurių dažnai kyla grėsmė jų finansiniam išlikimui. Labai mažos įmonės teisios įrodinėdamos, kad joms neturėtų būti taikomi tie patys nuostatai ir taisyklės kaip ir didesnėms įmonėms. Tikėkimės, kad šiame pranešime siūlomos taisyklės padės labai mažoms įmonėms padidinti apyvartą ir užtikrins didesnį jų konkurencingumą. Šiame pranešime valstybėms narėms leidžiama lanksčiai perkelti direktyvą tinkamiausiu metu, kad būtų išvengta bet kokių sunkumų, galinčių kilti sumažinus reguliavimą. Tačiau labai mažos įmonės ir toliau galės savanoriškai rengti metines ataskaitas, atlikti jų auditą ir siųsti jas į nacionalinį registrą. Bet kokiu atveju labai mažos įmonės ir toliau tvarkys prekybos ir sandorių žurnalus administraciniais ir mokesčių tikslais. Komisija prognozuoja, kad 5 941 844 labai mažos įmonės iš viso sutaupytų nuo 5,9 iki 6,9 mlrd. EUR, jeigu šią išimtį priimtų visos valstybės narės. Portugalijoje ši išimtis, jeigu ją priimtų Portugalijos Vyriausybė, būtų taikoma 356 140 vietos įmonių.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau prieš 2010 m. kovo 10 d., trečiadienį, priimtą pasiūlymą dėl direktyvos dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių ataskaitų. Nors pritariu, kad būtų gerokai sumažinta MVĮ tenkanti reguliavimo našta, tačiau manau, kad apskaitos reikalavimai taip pat yra jų išorės partneriams (bankininkams, klientams, tiekėjams ir t. t.) būtina valdymo priemonė. Sumažinus jų galimybes gauti kreditų, dėl šio pasiūlymo ateityje MVĮ gali nebūti taikomos skaidrumo ir pasitikėjimo sąlygos, kurios būtinos jų valdymui ir veiklos dinamiškumui. Paradoksalu, viena vertus, iš bankų reikalauti didesnio skaidrumo kritikuojant juos už neskaidrias finansų rinkas, dėl kurių kilo dabartinė krizė, o, kita vertus, siekti panaikinti skaidrumo priemones, kurios būtinos patiems ūkinės veiklos vykdytojams ir ekonomikos reguliavimo politikai, kurią palaikau Europos lygmeniu.

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (FR) Europos Parlamentas, kaip ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, remia tikslą, kurio siekia Komisija pateikdama šią iniciatyvą, numatančią atleisti mikrosubjektus nuo administracinių ir apskaitos reikalavimų, kurie yra brangūs ir visiškai neproporcingi mikrosubjektų ir pagrindinių finansinės informacijos naudotojų poreikiams ir vidaus struktūrai, kad padėtų jiems įveikti nemažus struktūrinius sunkumus, būdingus sudėtinei bendrovei, visapusiškai įgyvendinant Europos mažųjų įmonių chartiją ir remiantis procesu, integruotu į Lisabonos strategiją. Komisijos pasiūlymą dėl supaprastinimo vertinu teigiamai. Jo tikslas – užtikrinti, kad reguliavimo sistema padėtų skatinti labai mažų ir mažų įmonių verslumą ir inovacijas, kad jos taptų konkurencingesnės ir kuo geriau išnaudotų vidaus rinkos galimybes. Tačiau mikrosubjektams vis tiek turi būti taikoma prievolė tvarkyti apskaitą, iš kurios būtų matyti jų verslo sandoriai ir finansinė padėtis, o šį būtiniausią reikalavimą valstybės narės gali papildyti kitais įpareigojimais. Atsižvelgiant į tai, manau, mes padedame mažosioms ir vidutinėms įmonėms mažindami biurokratizmą, ir aš tam pritariu.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0151/2010

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes ja raginama stiprinti Europos valstybių ekonominį koordinavimą, labiau susieti Stabilumo ir augimo paktą ir kitas Europos strategijas, įgyvendinti plataus užmojo socialinę darbotvarkę kovojant su nedarbu, suteikti lankstumo dėl pensinio amžiaus ir skatinti MVĮ.

Be to, norėčiau pabrėžti, kad įgyvendinant reformą Komisija turi numatyti naujų paskatų toms valstybėms narėms, kurios įgyvendina strategiją „ES 2020“, o ateityje taikyti sankcijas toms, kurios šios strategijos neįgyvendina. Tai būtina siekiant sėkmingai įgyvendinti strategiją, atsižvelgiant į tai, kad problemos, su kuriomis susiduriame, yra bendros, todėl turi būti sprendžiamos Europos lygmeniu.

Taip pat palankiai vertinu Europos Vadovų Tarybos sprendimą, nes strategija tikroviškesnė, todėl ji aiškesnė ir joje numatyta mažiau, tačiau kiekybiškai įvertinamų tikslų.

Galiausiai negaliu nepaminėti fakto, kad į šią strategiją įtrauktas žemės ūkio sektorius, kadangi pradiniame pasiūlyme šis sektorius nebuvo paminėtas, nors tai neabejotinai pagrindinis sektorius norint, kad Europa įgyvendintų savo tikslus tiek ekonominiu, maisto produktų ir aplinkos požiūriu, tiek užtikrinant geresnę gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, sukursiantis darbo vietų.

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Ekonomikos ir finansų krizės sukeltoms problemoms spręsti strategijoje „ES 2020“ turi būti numatytos priemonės, tiesiogiai skirtos jautrioms valstybių narių ekonomikų sritims. Lisabonos strategija nebuvo visiškai sėkmingai įgyvendinta, nes joje numatyta per daug tikslų, todėl krizės įveikos strategijoje turi būti nustatyta keletas aiškių, kiekybiškai įvertinamų tikslų, pvz., numatyti veiksmingus sprendimus, skirtus kovai su nedarbu, ypač jaunimo; skatinti ir remti mažąsias ir vidutines įmones, kuriose daugiausia sukuriama darbo vietų ir įdiegiama naujovių; iki 3 proc. padidinti moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skiriamą ES ir nacionalinių biudžetų procentinę dalį.

Turime suprasti, kad ateityje dėl gyventojų senėjimo Europa turės mažiau socialinės politikos galimybių, o našumą bus galima padidinti tik daugiau investuojant į technologijas ir švietimą. Jeigu norime konkurencingesnės darbo rinkos, turime pertvarkyti socialinės apsaugos sistemas ir remti lankstesnius darbo būdus. Kartu tokia strategija turi būti remiamas aplinką ir žmonių sveikatą tausojančių gamybos būdų kūrimas.

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Kovo 3 d. Europos Komisija pateikė strategiją „ES 2020 – Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“. Tai pasiūlymas, kuriame numatyti penki iki 2020 m. įgyvendintini kiekybiniai ES tikslai, kurie nukreipia procesą ir turi būti perkelti į nacionalines programas: užimtumas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, klimato kaita ir energetika; švietimas ir kova su skurdu.

Šioje strategijoje daugiausia dėmesio skiriama konkretiems, tikroviškiems ir tinkamai kiekybiškai išreikštiems tikslams: nuo 69 iki bent 75 proc. padidinti užimtumą, iki 3 proc. BVP padidinti išlaidas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (MTTP), 25 proc. sumažinti skurdą, nuo 15 iki 10 proc. sumažinti mokyklos nelankančių asmenų skaičių ir nuo 31 iki 40 proc. padidinti 30 metų amžiaus jaunų asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičių.

Balsavau už rezoliuciją dėl strategijos „ES 2020“ todėl, kad joje keliami tikslai nubrėžia kelią, kuriuo Europa turi eiti, ir numatytos aiškios ir objektyvios priemonės dėl ekonomikos ir finansų krizės kilusioms problemoms, susijusioms su nedarbu, finansiniu reguliavimu ir kova su nedarbu, spręsti. Šios problemos bus atskaitos taškas vertinant padarytą pažangą.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Aš balsavau už šią rezoliuciją, kadangi esamų socialinių ir ekonominių problemų nebeišspręsime nacionaliniu lygiu, todėl jas reikia spręsti Europos ir tarptautiniu lygiu. Strategija „ES 2020“ visų pirma turėtų būti veiksminga priemonė ekonomikos ir finansų krizei įveikti, nes šios strategijos tikslas – tai darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas.

Didžiulis nedarbas Europoje yra svarbiausias klausimas dabartinėse diskusijose, kadangi valstybės narės susiduria su nuolat didėjančiu nedarbu, kai darbo neturi daugiau kaip 23 milijonai moterų ir vyrų, ir dėl to kyla itin didelių socialinių ir gyvenimo sunkumų. Todėl šioje Europos Parlamento rezoliucijoje pagrindinis dėmesys yra skiriamas naujų darbo vietų kūrimui ir kovai su socialine atskirtimi.

Be to, Parlamentas ragina Komisiją ne tik atsižvelgti į nedarbo ir socialines problemas, bet nurodyti veiksmingus jų sprendimų būdus, kad ši naujoji strategija turėtų tikrą poveikį realiame žmonių gyvenime. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Europa jau pasimokė iš klaidų, nesugebėjusi pilnai įgyvendinti ankstesnėje Lisabonos strategijoje nustatytų tikslų, todėl naujoji strategija ateinančiam dešimtmečiui turi būti pagrįsta stipria valdymo sistema ir joje turi būti užtikrinta atskaitomybė. Todėl šiandien balsuodama už šią Parlamento rezoliuciją raginu Komisiją ir Europos Vadovų Tarybą susikoncentruoti į pagrindines Europos socialines problemas ir nustatyti mažiau, bet aiškesnių ir realistiškesnių tikslų, kuriuos būtų galima įgyvendinti.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Palankiai vertinu neoficialaus vasario 11 d. Tarybos susitikimo metu vykusias diskusijas dėl naujosios Europos strategijos „EUROPA 2020“ gairių. Sveikinu Komisiją už šią iniciatyvą ir raginu glaudžiau bendradarbiauti su Parlamentu tokiu Europos ateičiai svarbiu klausimu. Būtina investuoti į žinias ir reformas, kuriomis skatinama technologinė pažanga, inovacijos, švietimas ir mokymas, siekiant klestėjimo, augimo ir užimtumo vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje. Taip pat norėčiau pabrėžti konkrečių šioje strategijoje iškeltų idėjų, kaip antai skaitmeninė darbotvarkė, svarbą. Svarbu kuo geriau pasinaudoti šiomis galimybėmis, kad Europa galėtų tvariai atsigauti po ekonomikos krizės. Sanglaudos politika taip pat labai svarbi remiant augimą ir užimtumą. Todėl šis prioritetas kaip vienas iš turtingesnės, labiau klestinčios ir doresnės visuomenės ramsčių turėtų būti įtrauktas į strategijos „EUROPA 2020“ regioninį aspektą. Kreipiuosi norėdama pasakyti, kad reikia sukurti finansavimo ir valdymo mechanizmus, kurie padėtų šią strategiją praktiškai įgyvendinti.

  Anne Delvaux (PPE), raštu. – (FR) Daug vilčių buvo dedama į Lisabonos strategiją, kurios ekonominiai, socialiniai ir aplinkos apsaugos tikslai buvo ir būtini, ir plataus užmojo. Ją pakeičianti strategija, vadinamoji strategija „ES 2020“, dėl kurios šiandien balsavome, atrodo esanti ne tokia ryžtinga. Nors joje ir liko tam tikri tikslai, kuriuos reikia pasiekti, pvz., 3 proc. BVP investicijos į mokslinius tyrimus ir Stabilumo ir augimo pakto išsaugojimas (3 proc.), tenka apgailestauti, kad užimtumas ir aplinkos aspektas (smarkiai sumažintas) nėra horizontalūs klausimai strategijoje. Dar turime nueiti labai ilgą kelią iki tikros globalios tvarios plėtros strategijos.

Nepaisant to, palaikiau šį pasiūlymą, nes labai aišku, kad susidūrus su krize ir daugybe jos sukeltų padarinių, ypač užimtumo srityje, nebegalima būti pasyviems stebėtojams. Palankiai vertinu rezoliucijos dalių, susijusių su plataus užmojo socialine darbotvarke ir geresne parama MVĮ, priėmimą. Trumpai tariant, reikia pradėti naują gyvenimą. Tikėkimės, strategija „ES 2020“ tai užtikrins. Svarbiausia, tikėkimės, kad 27 valstybės narės padarys viską, kad įgyvendintų šią strategiją.

  Harlem Désir (S&D), raštu. – (FR) 2020 m. strategija turi pakeisti Lisabonos strategiją. Tačiau kyla grėsmė, kad joje išliks trūkumų, ją įgyvendinus taip pat nebus pasiekta rezultatų ir kils toks pat nusivylimas. Tai nėra nei tikra ekonomikos gaivinimo strategija, nei nauja Europos Sąjungos ekonominės, socialinės, biudžeto ir fiskalinės politikos perspektyva. Gausybei gerų ketinimų įgyvendinti nėra numatyta naujų priemonių.

Europai reikia kitokio užmojo; piliečiai tikisi įtikinamesnių priemonių. Nuo krizės pradžios bedarbių skaičius padidėjo septyniais milijonais. Bankai vėl spekuliuoja, rizikos draudimo fondų veikla nereglamentuota, piliečiai raginami susiveržti diržus, drastiškai apkarpomos viešosios paslaugos ir mažinama socialinė apsauga. Graikijos krizė padėjo atskleisti solidarumo stoką.

Todėl Europai reikia diskutuoti dėl kitokios ateities vizijos, grindžiamos tikru ekonominiu koordinavimu, solidarumo principu pagrįstu ekonomikos gaivinimu, ekologiško augimo strategija, energetikos bendrija, sanglaudos biudžetu, nuosavais ištekliais, investicijomis į švietimą, moksliniais tyrimais, suderinimu mokesčių ir socialinėje srityse, kova su mokesčių rojumi ir tarptautinių finansinių sandorių apmokestinimu.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl bendros rezoliucijos dėl tolesnių veiksmų, susijusių su neoficialiu 2010 m. vasario 11 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimu. Siekiant sukurti socialinę rinkos ekonomiką, kuri būtų tvari, pažangesnė ir ekologiškesnė, Europa turi apibrėžti prioritetus, visiems kartu dėl jų susitariant. Jokia valstybė narė negali viena įveikti šių problemų. ES politika nėra tik 27 valstybių nacionalinės politikos visuma. Kartu siekiant bendro tikslo gautas rezultatas pranoks jo dalių visumą.

Tai leis ES įsitvirtinti kaip pasaulio lyderei, parodant, kad galima suderinti ekonominį dinamiškumą su socialiniais ir aplinkos apsaugos klausimais. ES būtų kuriamos naujos darbo vietos tokiose srityse kaip atsinaujinantieji energijos ištekliai, tvarus transportas ir energijos vartojimo efektyvumas. Šiuo tikslu turi būti skiriamos atitinkamos finansinės lėšos, ir tai leis ES pasinaudoti galimybėmis ir išnaudoti naujas konkurencingumo pasaulio mastu sritis.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos Komisija paskelbė strategiją „Europa 2020“, kuri pakeičia neįgyvendintą Lisabonos strategiją ir kurioje numatyti svarbūs ir plataus užmojo Europos uždaviniai. Tie uždaviniai iš esmės susiję su penkiomis sritimis, kurias Komisija laiko strateginėmis: i) užimtumas; ii) moksliniai tyrimai ir inovacijos; iii) klimato kaita ir energetika; iv) švietimas; v) kova su skurdu.

Tiesą sakant, tai svarbiausios sritys norint, kad Europa įveiktų krizę ir vėl įsitvirtintų kaip svarbi pasaulinės rinkos veikėja, pasižyminti aukštu išsivystymo lygiu ir konkurencinga ekonomika, galinčia kurti gerovę, užimtumą ir inovacijas. Europos Sąjunga iš tiesų turi siekti plataus užmojo tikslo įveikti krizės sukeltus sunkumus, tačiau siekiant to tikslo neturėtų būti pakenkta biudžeto konsolidavimo pastangoms, kurių reikalaujama imtis iš valstybių narių, atsižvelgiant į jų silpnus valstybės finansus ir pernelyg didelius deficitus. Dėl tos pačios priežasties, manau, būtina stiprinti strategijos „ES 2020“ tikslus.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Strategija „ES 2020“ turi būti pagrįsta solidarumo principu – piliečių, kartų, regionų ir valstybių solidarumu. Taigi galėsime įveikti skurdą ir užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą per tvarų ekonomikos augimą. Šis solidarumo principas turėtų būti Europos socialinio modelio garantas.

Turime pagalvoti apie socialinės apsaugos sistemų pertvarką ir būtiniausių socialinių teisių užtikrinimą Europos lygmeniu, nes tai palengvins laisvą darbuotojų, specialistų, verslininkų, mokslininkų, studentų ir pensininkų judėjimą. Efektyvus išteklių naudojimas tampa būtinybe vadovaujantis šiuo principu ir atsižvelgiant į tvarumo poreikį.

Šia strategija turi būti kuriamos darbo vietos. Negalime susitaikyti su tuo, kad Europos Sąjungoje darbo neturi apie 23 mln. vyrų ir moterų. Todėl svarbu skatinti verslumą, taip pat supaprastintas biurokratines procedūras ir mokesčių lengvatas mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Tačiau tai nereiškia, kad pamirštama pramonė ar žemės ūkis. Turime tęsti Europos industrializaciją. Mūsų tikslas taip pat turėtų būti tvarus žemės ūkis, gaminantis aukštos kokybės produktus. Norėdami pasiekti šį tikslą turime skatinti tvarią mūsų pagrindinio sektoriaus plėtrą ir imtis iniciatyvos mokslinių tyrimų, žinių ir inovacijų srityse.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, pripažintą vadinamosios Lisabonos strategijos įpėdine, reikia pradėti atitinkamu jos pirmtakės metodų vertinimu. Atlikus vertinimą paaiškėtų, kad joje numatyti požiūriai, būtent, svarbių ekonomikos sektorių liberalizavimas, reguliavimo panaikinimas ir didesnis lankstumas darbo įstatymų srityje, lėmė faktiškus jos rezultatus: išaugusį nedarbą, nesaugumą, skurdą ir socialinę atskirtį, ekonomikos sąstingį ir recesiją.

Dabar Komisija ir Parlamentas stengiasi laikytis tokio pat požiūrio. Siūlomas kelias aiškus, ir nei socialinės, nei aplinkos apsaugos retorikos, kuria dėstoma strategija, nepakanka tokiems ketinimams, kaip antai didžiausias dėmesys vienai bendrai rinkai, liberalizavimo siekimas, komercinis požiūris į vis daugiau socialinio gyvenimo sričių, nesaugumas dėl darbo ir struktūrinis nedarbas, nuslėpti.

Dešiniųjų ir socialdemokratų bendras sutarimas dėl šių požiūrių gana aiškus. Galų gale, pastaraisiais metais jie kartu buvo ištikimi jos šalininkai. Ši strategija iš esmės tėra tik dviejų vienos sistemos krypčių atsakas į struktūrinę tos sistemos krizę. Laikantis šio požiūrio, pati strategija bus naujų ir didesnių krizių priežastis. Laikantis šio požiūrio, strategija neišvengiamai susidurs su darbuotojų ir žmonių pasipriešinimu.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Apgailestaujame, kad atmestas mūsų pasiūlymas dėl rezoliucijos. Jame ne tik siūlėme plataus masto konsultacijas dėl Europos Komisijos jau pateiktų pasiūlymų ir visapusišką Lisabonos strategijos rezultatų vertinimą siekiant padaryti išvadas dėl naujosios strategijos „Europa 2020“, bet ir pateikėme nemažai naujų pasiūlymų, kuriais pirmiausia siekiama didinti našumą, kurti teisėtas darbo vietas, spręsti nedarbo ir skurdo problemas ir užtikrinti socialinę pažangą lygiomis sąlygomis. Nauji pasiūlymai būtų padėję sukurti naują makroekonominę sistemą, kuri skatintų tvarų vystymąsi, didintų vidaus paklausą ir tausotų aplinką ir būtų pagrįsta progresiniu darbo užmokesčiu, teisėtu nuolatiniu užimtumu ir ekonomine ir socialine sanglauda.

Balsavome prieš bendrą rezoliuciją, kuri buvo priimta, nes joje nenagrinėjamos problemos priežastys, nesiūloma Stabilumo paktui alternatyvių priemonių, taip pat nesiūloma imtis veiksmų prieš liberalizavimą ar darbo rinkos lankstumą, dėl kurių padidėjo nesaugumas dėl darbo ir sumažėjo darbo užmokestis. Taigi leidžiate Europos Komisijai ir toliau laikytis daugmaž to paties požiūrio, dėl kurio jau daugiau kaip 23 mln. žmonių neteko darbo, o daugiau kaip 85 mln. žmonių atsidūrė skurde.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu. – (PL) Pone pirmininke, pastaruosius du dešimtmečius Europos Sąjunga sėkmingai veikė daugelyje sričių, nuo trijų plataus užmojo plėtros etapų iki bendrosios valiutos – euro – įvedimo. Europos Sąjungos piliečiai dirba mažiau nei amerikiečiai ar japonai (10 proc. mažiau valandų per metus) ir anksčiau išeina į pensiją. Krizės metu išlaikyti tokius pasiekimus esamo lygio nelengva, todėl džiaugiuosi girdėdama apie ryžtingas Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos priemones, kuriomis siekiama parengti išsamią ekonomikos strategiją „Europa 2020“.

Tuo pat metu, iki šių metų kovo ir birželio mėn. vyksiančių Europos Vadovų Tarybos susitikimų, per kuriuos strategija įgaus galutinę formą, kyla daug abejonių, susijusių su šių metų kovo 3 d. pateiktu Europos Komisijos dokumentu. Pirma, kokiais duomenimis bus naudojamasi nustatant nacionalinius tikslus 27 skirtingoms ES valstybėms narėms? Kokios sankcijos ar paskatos bus taikomos toms valstybėms narėms, kurios atitinkamai įgyvendins strategijoje nustatytus tikslus arba ne? Galiausiai, koks vaidmuo visame procese tenka Europos Parlamentui, nes iki šiol strategija „Europa 2020“ buvo išimtinai Tarybos ir Komisijos vadovaujamas projektas? Turime rasti atsakymus į šiuos klausimus iki birželio mėn. vyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo. Priešingu atveju, cituojant J. M. Barroso, Europos Sąjunga neišnaudos „lemiamo laiko“.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, po Lisabonos strategijos, turėjusios padėti Europai iki 2010 m. tapti konkurencingiausia žinių ekonomika pasaulyje, karčios nesėkmės dabar turime strategiją „ES 2020“, kuri yra tos strategijos tęsinys. Darbo rinkos lankstumą supraskite kaip darbuotojų netikrumą dėl darbo vietų, išaugusią konkurenciją Europos ir tarptautiniu mastu, liberalią nacionalinių socialinės apsaugos sistemų reformą ir besąlygišką pagarbą kvailam Stabilumo ir augimo paktui...

Yra visi veiksniai, kad ši strategija taptų nacionalinės ir socialinės dezintegracijos strategija, kaip anksčiau Lisabonos strategija. Vieninteles naujoves inspiravo jūsų naujos užgaidos: padaryti Europos ekonominį valdymą privalomą ir saistantį, net jeigu Briuselio Europa pasirodė esanti visiškai neveiksminga pasaulinės krizės akivaizdoje, ir eiti link pasaulinio valdymo vadinamojo visuotinio atšilimo dingstimi, nors vis dažniau tai tėra ideologinis pretekstas. Balsuosime prieš šį tekstą.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau prieš šią rezoliuciją, nes joje neskiriama pakankamai dėmesio visos darbo dienos užimtumo klausimui. Antra, mūsų prioritetai turėtų būti labiau nukreipti į kovą su skurdu ir tvarų ekonomikos augimą. Europos Parlamentas taip pat neišnaudoja galimybės pabrėžti, kad būtina kovoti su visomis nestabilaus užimtumo formomis pasinaudojant direktyva dėl darbo ne visą darbo dieną, nustatant įvairias socialines teises, kurios užtikrinamos neatsižvelgiant į darbo sutarties rūšį, ir priemones, kurios skirtos kovoti su piktnaudžiavimais, susijusiais su subrangos sutartimis ir net neapmokama darbo praktika. Galiausiai, šioje rezoliucijoje nekreipiama dėmesio į tai, kad būtina suderinti mokesčių bazę, o tai gyvybiškai svarbu kuriant Europos socialinį modelį. Europos Parlamentas neabejotinai praleido puikią progą sukurti socialinę ir tvarią Europą.

  Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. – (RO) Tikrovė, kurią visi suvokėme, tokia, kad į 2020 m. strategiją įtraukta nepakankamai ekologinės ar socialinės politikos klausimų. Kita svarbi pastaba – tikslai neaiškūs, o veiksmai, kurių imamasi ekonomikos krizei įveikti, neatitinka jos sunkumo. Todėl manau, kad rezoliucija, dėl kurios balsuota Europos Parlamento plenariniame posėdyje, turi reikšmingai prisidėti apibrėžiant artimiausių 10 metų Europos viziją.

Nors mūsų, kaip Parlamento narių, vaidmuo tiksliai apibrėžtas sutartimi, vis tiek galime svariai prisidėti. Tačiau reikia tikėtis, kad valstybės narės parodys politinę valią ir konstruktyviai įvertins mūsų poziciją.

Tokie tikslai kaip „socialinė rinkos ekonomika“ ir „biudžetas, atspindintis visaapimantį, pažangų ir tvarų augimą“ nepaprastai svarbūs siekiant įveikti ekonomikos krizės padarinius.

Investicijos į švietimą, studentų judumo skatinimas ir darbo rinkos poreikius atitinkančių naujų įgūdžių ugdymas – tai veiklos kryptys, kurioms turime parengti tikroviškus veiksmų planus.

  Peter Jahr (PPE), raštu. – (DE) Įgyvendinant strategiją „ES 2020“, žemės ūkis bus labai svarbus užtikrinant Europos ateities sėkmę. Ypač siekiant tvaraus augimo ir užimtumo, taip pat sprendžiant klimato kaitos klausimą, Europos žemės ūkio politika labai svarbi, nes padeda išsaugoti darbo vietas kaimo ir priemiesčio vietovėse. Be to, nereikia pamiršti, kad žemės ūkis aprūpina 500 mln. europiečių aukštos kokybės maisto produktais, suteikia 40 mln. darbo vietų, o jo metinė apyvarta siekia apie 1,3 trln. EUR. Gaminant energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių sukuriama papildomų darbo vietų, taip pat mažinamas išmetamas CO2 kiekis ir priklausomybė nuo iškastinio kuro. Žemės ūkis yra novatoriškas, sukuria pridėtinę vertę ir yra tikroji tvarių regiono ekonomikos ciklų priežastis. Todėl šioje naujoje strategijoje Europos žemės ūkio politikai turi būti skiriama daugiau dėmesio.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Norėčiau atkreipti dėmesį į 2020 m. strategijos tikslų ir pasekmių, kurias nulems siūlomi 2014–2020 m. biudžeto prioritetų pakeitimai, nenuoseklumą. Vienas iš tikslų – pagerinti aplinkos sąlygas. Pakeitus biudžeto prioritetus ribojamos lėšos, skiriamos bendrai žemės ūkio politikai, o tai reiškia, kad 2020 m. žemės ūkis turės būti labai našus ar net visiškai industrinis. Taigi jis kels grėsmę aplinkai, o tai, savo ruožtu, reiškia, kad ES teks nukrypti nuo Europos žemės ūkio modelio, kurį taikant ypatingas dėmesys skiriamas aplinkai, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, gyvūnų gerovei, tvariai plėtrai, kaimo aplinkos socialinėms ir kultūrinėms vertybėms. Sena gyvenimiška išmintis byloja, kad „geriau“ yra „pakankamai gerai“ priešas. Turime būti apdairūs, kad, rūpindamiesi aplinka, nepadarytume jai žalos.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Būsimosios Europos Sąjungos strategijos tikslas – pripažinti dabartinius ir būsimus sunkumus ir kuo geriau juos įveikti. Atsižvelgiant į strategiją „ES 2020“ žemės ūkio sektorius atliks labai svarbų vaidmenį sprendžiant naujus ES nustatytus uždavinius, kaip antai aplinkos ir klimato apsauga, atsinaujinantieji energijos ištekliai, biologinė įvairovė bei tvarus augimas ir užimtumas, ypač kaimo vietovėse. Europa turi suprasti, kad apie 40 mln. darbo vietų tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo žemės ūkio.

Tačiau svarbiausiu prioritetu turi išlikti 500 mln. europiečių aprūpinimo aukštos kokybės maistu užtikrinimas, ypač atsižvelgiant į maisto gamybą, dvigubai išaugsiančią iki 2050 m. Todėl šioje naujoje strategijoje Europos žemės ūkio politikai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Strategija „ES 2020“ – paskutinė ES galimybė tapti pasaulio ekonomine galia po to, kai Lisabonos strategiją ištiko nesėkmė. Pasaulinės ekonomikos krizės sąlygomis strategija „ES 2020“ turi būti modelis, kuriuo turėtų vadovautis visos valstybės narės, kad atvestų mus į naują erą, su naujomis paradigmomis, skatinsiančiomis gera praktika pagrįstą tvarią plėtrą.

Visoje Europos Sąjungoje praradus milijonus darbo vietų, pagrindinis strategijos vertinimo kriterijus turi būti kova su nedarbu. Turime sugebėti kurti darbo vietas ir užtikrinti, kad mūsų darbo jėga būtų geriau parengta ir labiau kvalifikuota. Tai bus įmanoma tik esant visapusiškam MVĮ palaikymui, nes jos sukuria daugiausia darbo vietų. Tačiau siekdami sėkmingai įgyvendinti strategiją „ES 2020“ negalime kartoti tų pačių klaidų, padarytų įgyvendinant Lisabonos strategiją, ypač dėl valstybių narių įsipareigojimo ir atsakomybės stokos.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos (RC-B7-0151/2010). Strategija „ES 2020“ ketinama nustatyti naujus tikslus ne tik dėl politinių veiksmų, bet ir dėl mūsų mąstymo būdo. Siekdami veiksmingai atsigauti po krizės, turime sukurti bendrų priemonių ir mechanizmų, kurie ne tik padės likviduoti dabartinės ekonomikos krizės padarinius, bet ir sudarys sąlygas atitinkamai reaguoti į būsimas krizes, o gal net ir užkirsti joms kelią. Komisija, Parlamentas ir visos ES institucijos turi neužmiršti, kad jų prioritetas – darbas Europos piliečių labui. Mums labiausiai rūpi piliečių problemos, ir būtent piliečiams turime tarnauti duodami patarimų, siūlydami pagalbą ir imdamiesi veiksmų. Krizės sąlygomis tokios problemos kaip nedarbas, skurdas ir socialinė atskirtis yra darbotvarkės klausimai. Jeigu norime sukurti šiuolaikišką, visapusiškai novatorišką, plėtra grindžiamą ir darnią Europą, turime savo piliečiams garantuoti saugumo jausmą ateityje. Esu nusivylęs, kad į pradinius pasiūlymus dėl strategijos „ES 2020“ žemės ūkis nebuvo įtrauktas. Ūkio atgaivinimas ir aplinkos politikos tikslų įgyvendinimas įtraukti į žemės ūkio politiką. Šios politikos neįtraukus į strategiją „ES 2020“ ir į visas paskesnes strategijas, neturime jokių galimybių pasiekti tikslus, ir ne tik mano ką tik paminėtose srityse, bet ir daugelyje kitų sričių.

  Georgios Papastamkos (PPE), raštu. – (EL) Balsavau prieš bendro pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl strategijos „ES 2020“ 6 dalies antrąją dalį, nes ji reiškia ketinimą toliau griauti tradiciškai sudarytą Europos socialinę valstybę. ES turi siekti, kad jos socialinė sąjunga būtų matomesnė, duodama atkirtį konkurenciniam jėgų, kurios arba aiškiai sugriovė socialinės paramos išmokas ir struktūras, arba vykdo socialinio dempingo politiką, spaudimui tarptautinėje ekonomikos arenoje. Atrodo, kad socialinė politika ir užimtumo politika atrankos būdu ir lanksčiai pritaikomos rinkos jėgoms.

Vienijančia strategija siekiama institucinio vientisumo visose srityse, susijusiose su rinkos jėgomis; tačiau politikos požiūriu būtų netinkama reguliuoti išskiriančių reiškinių (pvz., nedarbo, regionų skirtumų ir socialinės sanglaudos stokos) poveikį. Dabar labiau nei kada nors anksčiau laiko ženklai ragina kurti labiau socialinę Europą.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad strategija „ES 2020“ turi būti veiksminga priemonė ekonomikos ir finansų krizei įveikti, taip pat paskatinti ES atgaivinimo procesą ir užtikrinti nuoseklumą Europoje mobilizuojant ir koordinuojant nacionalines ir Europos priemones.

Pritariu, kad būtina geriau bendradarbiauti su nacionaliniais parlamentais ir pilietine visuomene, nes dalyvaujant daugiau veikėjų bus daromas didesnis spaudimas nacionalinėms administracijoms pasiekti rezultatų.

Kartu manau, kad Europos pramonė turėtų pasinaudoti savo novatorišku vaidmeniu kuriant tvarią ekonomiką ir ekologiškas judumo technologijas, išnaudodama savo eksporto galimybes. Dėl to sumažėtų priklausomybė nuo išteklių ir būtų lengviau laikytis būtinų „20-20-20“ klimato kaitos tikslų.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) 2010 m. Europa nėra konkurencingiausia ekonomika pasaulyje. Toli gražu ne: BVP nukritus 4 proc. ir 23 mln. piliečių neturint darbo, jos būklė visai nėra puiki. Jeigu Europos Sąjungai reikia smarkaus elektros šoko, kad ekonomika ir užimtumas sugrįžtų į vėžes, ji turi tą daryti siekdama panašių tikslų, tačiau taikydama visiškai kitokius metodus, nei įgyvendinant Lisabonos strategiją. Ji taip pat turi atsižvelgti į jos laukiančias derybas energetikos, klimato kaitos, pramonės ir žemės ūkio srityse. Todėl pritariu ryžtingumui su trupučiu naujos 2020 m. strategijos pragmatiškumo. Dabar labiau nei kada nors anksčiau užtikrinti, kad 75 proc. darbingo amžiaus gyventojų iš tiesų turėtų darbą, ir 3 proc. BVP investuoti į mokslinius tyrimus – tai tikslai, kuriuos Europa turi pasiekti. Tačiau tai, ar 27 sostinės bendradarbiaus, jau kitas klausimas. Štai todėl raginame blogiems ir geriems 2020 m. strategijos studentams numatyti sankcijas ir paskatas (14 dalis). Viena vertus, sankcijos, kita vertus, paskatos. Rimbas ir pažadai. Šis principas senas kaip pasaulis, tačiau jis veikia.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavau „prieš“ dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos RC7-0151/2010, kuris šiandien pateiktas Parlamentui balsuoti, dėl tos pačios priežasties, dėl kurios mes, žaliųjų frakcija, nebalsavome už J. M. Barroso antrosios kadencijos Komisiją: dėl nepakankamų užmojų. Dabar didžiausių Parlamento frakcijų eilė nuvilti priimant rezoliuciją, kuri tėra poza – joje nėra nė vieno ekonominio, socialinio ar aplinkos apsaugos pasiūlymo. Manau, europiečiai iš šio Parlamento tikisi daugiau.

Rengiant strategiją „ES 2020“, ES Parlamentas laikėsi nuošaliai. Dabar, kai Parlamentas pavėluotai turi galimybę reaguoti, jo didžiosios frakcijos ruošiasi priimti tuščią rezoliuciją. Tai praleista galimybė įtraukti Europos Parlamentą į diskusijas iš esmės ir patraukti visų dėmesį į jį, kaip instituciją.

  Richard Seeber (PPE), raštu. – (DE) Ypač svarbus klausimas, kokia ES turėtų būti užimtumo ir ekonomikos vystymosi požiūriu 2020 m. Visų pirma tokių ekonomikos krizių kaip pastaroji metu strategija „ES 2020“ turėtų būti variklis, ištrauksiantis mus iš netikrumo. Dėl tos priežasties dar svarbiau tikslus pasirinkti taip, kad jie iš tiesų galėtų būti pasiekti. Politika nėra tikslas pats savaime, ja siekiama sukurti tikroviškas programas, kurias galėtų taikyti gyventojai ir ekonomika. Tvari ekonomika turi būti pagrindinis klausimas formuojant artimiausią ateitį.

Tai tikslas, kurį turime pasiekti laipsniškai, ypač dėl klimato kaitos. Žaliavos saugumo klausimas ateityje taip pat kels vis daugiau rūpesčių Europai, todėl turime ruošti dirvą tvariam išteklių naudojimui dabar ir sukti Europos politiką šia kryptimi.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Balsavau prieš bendrą rezoliuciją, nes, akivaizdu, trys pagrindinės frakcijos ja naudojasi, kad patvirtintų antrosios J. M. Barroso Komisijos įprastos praktikos požiūrį. Mano rinkėjai tikisi kitokio požiūrio ir nori, kad strategijoje „Europa 2020“ būtų paskelbta apie naują žaliąjį sandorį, XXI amžiaus ekologinę revoliuciją, kuri padės suderinti žmonijos raidą ir fizines planetos galimybes.

Europos Sąjunga ir toliau tiki beatodairiško BVP augimo skatinimo politika. Tačiau žalieji ir gamtosaugininkai nori pakeisti strategiją „Europa 2020“, t. y. pereiti nuo strategijos, kuria siekiama tik užtikrinti BVP augimą, prie bendresnės politinės ES ateities sampratos, pagal kurią būtų numatyta socialinė ir tvari Europos Sąjunga, kurioje nustatant politiką didžiausias dėmesys būtų skiriamas žmonėms ir aplinkos apsaugai, taip pat būtų siekiama užtikrinti visų žmonių gerovę ir suteikti visiems geriausias galimybes. Mūsų nuomone, BVP turi apimti ir kitus gerovės rodiklius, taip pat rodiklius, kuriais būtų atsižvelgiama į plataus pobūdžio išorinius ekonominius veiksnius ir poveikį aplinkai. Todėl mano frakcija pateikė aštuonių puslapių dokumentą, kuriame išsamiai išdėstytas mūsų alternatyvus požiūris. Teikiu pirmenybę tam dokumentui, o ne trijų didžiausių frakcijų kompromisui.

  Marc Tarabella (S&D), raštu. – (FR) Balsavau prieš rezoliuciją dėl strategijos „ES 2020“, nes priimta 6 dalis, kurioje užsimenama apie socialinės apsaugos sistemų pertvarką ir numatomas didesnis lankstumas darbdaviams. Be to, rezoliucija yra veikiau gerų ar ne tokių gerų ketinimų kratinys, nepaisant tikslių kiekybinių ir kokybinių tikslų. Taigi atrodo, kad neatsižvelgta į beveik visišką 2010 m. Lisabonos strategijos nesėkmę.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Strategijoje „Europa 2020“ išdėstomas ateities planas, kuriuo siekiama užtikrinti ekonomikos augimą ir skatinti darbo vietų kūrimą Europos Sąjungoje. Požiūris, kuriuo jis paremtas, turi būti pagrįstas tikslais, susijusiais su tvaria socialine rinkos ekonomika, tvaria žinių visuomene ir MVĮ vaidmeniu skatinant užimtumą.

Tvirta, šiuolaikiška ir lanksti sanglaudos politika turi būti šios strategijos pagrindas. Sanglaudos politika, įtvirtinta naujoje Lisabonos sutartyje, taikoma horizontaliai, atlieka svarbų vaidmenį siekiant spręsti naujus Europos Sąjungos uždavinius. Tokiomis aplinkybėmis Europos teritorinės sanglaudos tikslas gali būti laikomas esminiu.

Europos sanglaudos prioritetai turi apimti ne tik konkurencingumo skatinimą Europos lygmeniu, veiksmingai skiriant lėšų, bet ir pagalbą nepalankioje padėtyje esantiems regionams, siekiant padėti įveikti socialinius ir ekonominius sunkumus ir mažinti esamus skirtumus.

Taip pat reikia pabrėžti aktyvų Europos regionų vaidmenį remiant šią strategiją. Reikia pabrėžti ir valdymo skirtingais lygmenimis svarbą. Pageidautina, kad Europos Sąjunga, valstybės narės, vietos ir regioninės valdžios institucijos keistųsi tikslais, uždaviniais ir atsakomybe, susijusiais su strategija „Europa 2020“.

Dėl išvardytų priežasčių balsavau už minėtąjį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Marianne Thyssen (PPE), raštu. – (NL) Pone pirmininke, ponios ir ponai, artimiausiu metu labai svarbu parengti krizės įveikos strategiją, tačiau vidutiniu laikotarpiu vien to nepakaks. Jeigu iš tikrųjų norime, kad socialinė rinkos ekonomika, mūsų socialinis modelis, sėkmingai veiktų, reikia spartesnio ekonomikos augimo, ekologiško augimo, nes tai leis mums tapti konkurencingesniais ir kurti naujas darbo vietas. Būtina toliau investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, naujoviškus produktus, gamybos procesus ir paslaugas, jei norime išsaugoti savo gyvenimo lygį pasaulinės ekonomikos sąlygomis.

Akstinas įgyvendinti struktūrinę reformą atsispindi Komisijos pasiūlytoje strategijoje „ES 2020“. Taip pat būtina, kad Komisija pakeistų kryptį ir sutelktų dėmesį į keletą mažesnės apimties tikslų, kurie turi būti išmatuojami ir pritaikyti atskiroms valstybėms narėms. Kaip rezoliucijoje teisingai duodama suprasti, strategija neužtikrins, kad nurodyti tikslai būtų įgyvendinami. Tai, kad nėra tikro sankcijų mechanizmo, jeigu tikslai nepasiekiami ar net jeigu dedama nepakankamai pastangų jiems pasiekti, reiškia, kad ši strategija „ES 2020“ turi tokių pat trūkumų kaip ir jos pirmtakė.

Bendra rezoliucija – geras pagrindas tolesnėms diskusijoms su Komisija, Taryba ir Europos Vadovų Tarybos Pirmininku. Todėl neabejotinai balsavau už šią rezoliuciją.

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų), Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos bendru pasiūlymu dėl rezoliucijos dėl strategijos „ES 2020“ išreiškiamas bendras politinis kapitalistų sprendimas pasinaudoti visomis priemonėmis siekiant įgyvendinti stambaus kapitalo negailestingą puolimą prieš darbininkų klasę ir darbininkus visoje ES ir prieš paprastus žmones nukreiptus planus. Strategijoje „EU 2020“ tęsiama ir išplečiama prieš paprastus žmones nukreipta Lisabonos strategija, nustatant stambaus kapitalo strateginius tikslus ir planus, o darbininkų bazinį darbo užmokestį ir socialines teises guldant į Prokrusto lovą. Tiksliau sakant, turime: plačiai taikomą garsųjį „darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros“ principą, kartu su „mokymusi visą gyvenimą“, darbuotojų „mokymu ir perkvalifikavimu“ ir „judumu“, kolektyvinių sutarčių panaikinimą, darbų rotaciją, drastišką darbo užmokesčio ir pensijų mažinimą, pensinio amžiaus padidinimą ir radikalius pokyčius socialinio draudimo, sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos ir švietimo srityse. Be to, kapitalistams mokamos didžiulės sumos iš valstybės iždo kaip subsidijos ir paskatos „ekologiškai „plėtrai“. Graikijos komunistų partija balsavo prieš Europos Parlamento rezoliuciją dėl strategijos „ES 2020“.

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (FR) Jacques Delors kartą pasakė, kad negalima įsimylėti bendrosios rinkos ar bendrosios valiutos. Esu įsimylėjusi Europos Sąjungą, kuri rimtai vertina tikruosius šeimų poreikius valstybėse narėse, griežtai pagal nacionalinę ir Bendrijos kompetenciją. Tačiau skaitydama strategiją „ES 2020“ ir mūsų Parlamento rezoliuciją matau, kad mūsų tikslai tėra drovus koketavimas su laisvosios rinkos ekonomika. Nepripažįstamas piliečių indėlis į socialinę sanglaudą ar kartų solidarumas. Gal vertėtų pakeisti mūsų požiūrį į darbo santykius ir pridėtinės vertės kūrimą, nes tai būtų naudinga visai visuomenei? Komisija siūlo kiekybinį kovos su skurdu tikslą. Šis veiksmas neišvengiamai grąžins atrankos procesą, kuris vargu ar padės vargingiausiems piliečiams. Tai, kad nėra skurdo rodiklių sąrašo, rodo nepakankamą supratimą apie tai, kas yra skurdas. Skurdas reiškia gerokai daugiau nei tiesiog darbo netektis, ir tie, kurie kasdien jaučia didžiulius nepriteklius, ne šiaip ieško darbo; jie nori turėti tinkamas galimybes naudotis galiojančiomis teisėmis. Strategijoje „Europa 2020“ tokios problemos turėtų būti sprendžiamos su didesniu entuziazmu ir ryžtu. Susilaikiau.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0136/2010

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Perskaičiau ir teisėjo R. Goldstone’o ataskaitą, ir ambasadoriaus D. Goldo išvadas, kuriomis sugriaunama dauguma teisėjo R. Goldstone'o vadovaujamos JT komisijos ataskaitoje pateiktų argumentų. Lygindama tuos dokumentus pastebėjau šališką R. Goldstone'o ataskaitos toną, todėl nepalaikiau rezoliucijos dėl R. Goldstone'o ataskaitoje Izraelio ir Palestinos klausimais pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo.

Veiksmai turi būti analizuojami skaidriai ir nešališkai abiejų konflikto šalių atžvilgiu. R. Goldstone'o ataskaitoje neminima priežastis, išprovokavusi Izraelio veiksmus Gazos ruože: beveik 12 000 išpuolių naudojant raketas ir mortyras prieš Izraelio civilius gyventojus. Izraelio pajėgoms pasitraukus iš Gazos ruožo, raketų atakų padaugėjo 500 proc. 2004 ir 2005 m. į Izraelio teritoriją buvo paleista atitinkamai 281 ir 179 raketos, o Izraeliui atsitraukus iš Gazos ruožo (2005 m. rugsėjo mėn.) atakų skaičius išaugo iki 946 atakų 2006 m. ir 783 atakų 2007 m., o 2008 m. buvo įvykdyta 1 730 atakų.

Nė viena Europos Sąjungos valstybė narė nebalsavo už tai, kad R. Goldstone'o ataskaita būtų patvirtinta Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje. Tarptautinės teisės laikymasis turi būti prioritetas visoms susijusioms šalims.

  Andrew Henry William Brons (NI), raštu. – Nusprendėme susilaikyti balsuojant dėl visų Palestinos ir Izraelio klausimų. Negalime balsuoti už rezoliucijas, kuriomis ketinama Europos Sąjungai suteikti galių vykdyti užsienio politiką arba kurios neatitinka mūsų neutraliteto politikos šiame konflikte. Laikomės neutralios politikos pozicijos dėl Izraelio, Palestinos ir kitų arabų ir musulmonų valstybių. Tačiau mūsų politika nėra abejingumu pagrįstas neutralitetas. Visų pirma pripažįstame, kad valstybių ar organizacijų išpuoliai prieš civilius gyventojus visiškai nepriimtini. Be to, džiaugtumėmės, jeigu konfliktas pasibaigtų pasiekus garbingą susitarimą.

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Šių metų pradžioje lankydamasi Gazos ruože asmeniškai įsitikinau, kaip svarbu, kad Parlamentas imtųsi veiksmų šioje srityje. Reikia įgyvendinti visas R. Goldstone'o rekomendacijas, aš pati ateinančius mėnesius šį klausimą stebėsiu.

  Derek Roland Clark (EFD), raštu. – Nors pripažįstu, kad konfliktas Gazos ruože ir Vakarų Krante yra humanitarinė tragedija, savo balsais nepalaikau Europos institucijų tarptautinės įtakos, nes nepripažįstu Europos Sąjungos. Mano balsai Parlamente 2010 m. kovo 10 d. parodo mano sąžinę šiuo klausimu.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Parėmiau šią rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad pagarba tarptautinėms žmogaus teisėms ir humanitarinei teisei yra būtina sąlyga norint užtikrinti tikrą ir ilgalaikę taiką Artimuosiuose Rytuose; reiškiamas rūpestis dėl nevyriausybinėms organizacijoms Izraelio ir Gazos ruožo valdžios institucijų daromo spaudimo, nes jos bendradarbiavo atliekant R. Goldstone'o tyrimą; raginama besąlygiškai nutraukti Gazos ruožo blokadą ir prašoma Europos viešai paraginti Izraelį ir Palestiną įgyvendinti R. Goldstone'o rekomendacijas. Pačioje R. Goldstone'o ataskaitoje daroma išvada, kad ypač didelį civilių gyventojų, tarp jų per 300 vaikų, mirtingumą lėmė Izraelio politika, kai tyčia naudojama neproporcinga jėga nesilaikant tarptautinės teisės. Be to, joje daroma išvada, kad Gazos ruožo embargas prilygsta tarptautinę teisę pažeidžiančiai kolektyvinei 1,5 mln. gyventojų bausmei. Joje pateikiama rekomendacija, kad susitariančiosios Ženevos konvencijų valstybės (įskaitant Airiją) turėtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už tokią politiką ir jos įgyvendinimą. Šiuo metu rengiu oficialų skundą Airijos policijai, paremtą R. Goldstone'o ataskaitos rezultatais, kad valstybinių kaltinimų direktorius galėtų kelti bylas atsakingiems asmenims Airijoje.

  Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson, Marita Ulvskog and Åsa Westlund (S&D), raštu. – (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, nemanome, kad judėjimas „Hamas“ turėtų būti įtrauktas į ES sudarytą teroristinių organizacijų sąrašą. Labai kritikuojame „Hamas“ ir ypač jo išpuolius prieš Izraelio civilius gyventojus, tačiau kartu mums neramu dėl to, kad ES besąlygiškai jį pasmerkus gali pablogėti padėtis ir „Hamas“ gali būti priverstas dar labiau izoliuotis. Nepritariame nuomonei, kad ES sprendimas tęsti politinę „Hamas“ izoliaciją, pastarajam laimėjus laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose, teisingas. Manome, ES turėtų palyginti sėkmės galimybę taikant izoliaciją ir sankcijas arba pasitelkiant lemiamą dialogą ir bendradarbiavimą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Bet kas, daugelį metų kaip aš stebėjęs Izraelio ir Palestinos konfliktą, gali tik liūdnai konstatuoti, kad dauguma nuoširdžių pastangų siekiant užtikrinti ilgalaikę taiką vis dar nepakankamos, kad įtikintų ir paskatintų tuos, kurie pasirinko smurtą, atsisakyti to visiems laikams. „Hamas“ pergalė rinkimuose ir Palestinos teritorijos padalijimas į dvi dalis, turinčias savo atskirą valdžią, smarkiai pablogino ir taip sunkią padėtį.

Tol, kol „Hamas“ nepripažins teisėtos Izraelio valstybės, dialogas bus tik apsimestinis. Savo ruožtu Izraelis turės rūpintis, kad jo pozicijos būtų tinkamos ir proporcingos, antraip gali kilti grėsmė jo dabartiniam tarptautiniam teisėtumui. Kaip ir Yitzhak Rabin, manau, kad diplomatinė taika nėra visai tikra taika, tačiau tai jau svarbus žingsnis į priekį. Reikia veikti šia kryptimi ir pašalinti kliūtis, trukdančias siekti tikros taikos. Teisėjo R. Goldstone'o ataskaitoje nurodyta keletas kliūčių, kurias sudarė abi šio proceso šalys, būtent, prievartos atvejai ir sunkūs nusikaltimai, kurie turi būti ištirti, dėl jų pateiktas sprendimas ir nubausti juos padarę asmenys.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Reikia atkreipti dėmesį į ginkluotą konfliktą Gazos ruože, kuris prasidėjo 2008 m. gruodžio 27 d. ir baigėsi 2009 m. sausio 18 d., nusinešdamas daugiau kaip 1 400 palestiniečių ir 13 izraeliečių gyvybių. Kartu buvo suniokota dauguma civilinės infrastruktūros.

Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybės narės turi parengti bendrąją ES poziciją dėl tolesnių veiksmų atsižvelgiant į tiriamosios misijos ataskaitą konflikto Gazos ruože ir Pietų Izraelyje klausimais.

Noriu pabrėžti, kad pagarba tarptautinėms žmogaus teisių nuostatoms ir tarptautinei humanitarinei teisei yra būtina sąlyga norint užtikrinti tikrą ir ilgalaikę taiką Artimuosiuose Rytuose.

Pritariu raginimui, kad Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybės narės stebėtų, kaip įgyvendinamos R. Goldstone'o ataskaitoje pateiktos rekomendacijos konsultuojantis su ES išorės misijų dalyviais ir šioje srityje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šios rezoliucijos dėl konflikto Gazos ruože priėmimas Parlamente buvo teigiamas žingsnis, nes pripažįstami Izraelio padaryti tarptautinės tesės pažeidimai. Tai įrodo, kokią įtaką R. Goldstone'o ataskaita turėjo Artimųjų Rytų taikos procesui Parlamente paviešinant Izraelio nuolatinius tarptautinės teisės pažeidimus.

Tiesa ta, kad R. Goldstone'o ataskaitoje pateikiami aiškūs įrodymai, jog per 2008 m. karines operacijas Izraelio pajėgos padarė tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų Palestinos teritorijoje.

Dėl šios priežasties norime, kad šioje ataskaitoje pateiktos išvados būtų nedelsiant patvirtintos, o jos rekomendacijos įgyvendintos. Kartu raginame Europos Sąjungos pareigūnus užtikrinti, kad ES ir Izraelio asociacijos susitarimo sąlygos nebus gerinamos tol, kol nesibaigs tarptautinės teisės ir pagrindinių žmogaus teisių pažeidimai, kuriuos Izraelis ir toliau daro okupuotose Palestinos teritorijose.

  Charles Goerens (ALDE), raštu. – (FR) Tai dar vienas retrospektyvus klaidų, kurių padarė abi konflikte dalyvaujančios šalys, vertinimas. Jeigu tokios pat priežastys sukelia tokius pat padarinius, esama pagrindo tirti priežastis, nes padariniai visada katastrofiški. Tokios pat priežastys yra raketų paleidimas virš Izraelio miestų. Tokios pat priežastys yra neproporcingos Izraelio valstybės kontratakos. Tokios pat priežastys yra baisi Gazos gyventojų padėtis. Tokios pat priežastys yra ir radikaliausių grupuočių pasinaudojimas jų vargana padėtimi. Turiu idėją: gal pradėkime remti tik tas pajėgas abiejose stovyklose, kurios iš tikrųjų pasirinko taiką? Tokių pajėgų esama abiejose pusėse ir jos visos pernelyg dažnai kaltinamos išdavusios savo tautą, nes įsivaizduoja scenarijų, pagal kurį galima peržengti skiriamąsias ribas regione, kuris jau seniai tapęs vieno pavojingiausių konfliktų pasaulyje veiksmo vieta.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už rezoliuciją, kuria raginama įgyvendinti R. Goldstone'o rekomendacijas, nes nepaprastai svarbu, kad Izraelio ir Palestinos valdžios institucijos įsipareigotų atlikti nešališkus ir skaidrius 2008–2009 m. Gazos tragedijos tyrimus, veikdamos ryžtingai, o ne agresyviai. Savo ruožtu valstybės narės turi dar labiau stengtis apginti tvirtą poziciją ir turi įsipareigoti išlaikyti šiuos reikalavimus savo partneriams izraeliečiams ir palestiniečiams. Tarptautinę humanitarinę teisę turi gerbti visos konflikto šalys, o ES tikslas turėtų būti užtikrinti šių principų pripažinimą.

  Joe Higgins (GUE/NGL), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, nes joje atkreipiamas dėmesys į siaubingas sąlygas, kokiomis šiandien Gazos ruože gyvena didžioji dalis Palestinos gyventojų, ir ypač raginama „nedelsiant“ ir „besąlygiškai“ atidaryti visus Gazos sienos kirtimo punktus. Visapusiškai palaikau Palestinos gyventojų apsisprendimo teisę ir teisę gintis nuo pakartotinių Izraelio kariuomenės ir valstybės pajėgų atakų. Tačiau griežtai nepritariu mintims dėl dešiniųjų pažiūrų politinio islamo ir „Hamas“. Taip pat esu prieš individualius išpuolius prieš žydų darbininkus, nes tai dar labiau skaldo Izraelio ir Palestinos darbininkų klasės atstovus. Tai Izraelio Vyriausybei ir kitoms Izraelio radikalių dešiniųjų pažiūrų grupuotėms tik duoda dingstį tęsti išpuolius prieš Palestinos gyventojus. Izraelio Vyriausybė netarnauja nei Palestinos liaudies masių, nei Izraelio darbininkų klasės interesams. Puolimą prieš gyvenimo standartus ir demokratines teises turi drauge įveikti Izraelio ir Palestinos darbininkai. Vienintelis sprendimo būdas, galintis užtikrinti ilgalaikę taiką regione – socialistinis Izraelis kartu su socialistine Palestina, dėl kurių sienų abipusiškai susitaria abi bendruomenės ir kurios įeina į Artimųjų Rytų demokratinę socialistinę konfederaciją.

  David Martin (S&D), raštu. – Tvirtai palaikau R. Goldstone'o ataskaitos išvadas ir esu patenkintas, kad Parlamentas rekomendacijoms pritarė. Tikiuosi, R. Goldstone'o išvados padės sustiprinti ilgalaikės taikos procesą, grindžiamą dviejų valstybių sambūviu.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES turėtų labai rūpintis tuo, kad būtų išspręstas izraeliečių ir palestiniečių konfliktas, kuris ne tik atnešė aukų, bet ir lėmė didelį dešimtmečius besitęsiantį nestabilumą regione ir pasaulyje.

Tačiau, manau, esama skirtumų tarp to, ką Izraelis daro kaip demokratinė nepriklausoma valstybė, kuri vadovaujasi pagrindinėmis Vakarų visuomenių vertybėmis ir jas puoselėja, ir to, ką daro tokie radikalūs judėjimai kaip „Hamas“, kuris daugeliu atvejų atsisako pripažinti Izraelio valstybės buvimą. Tai sudaro kliūčių siekiant iki galo išspręsti konfliktą.

Tai netrukdo mums pasmerkti bet kokiomis aplinkybėmis pasaulį sukrėtusius smurto veiksmus, kurių ėmėsi abi konflikto šalys; visa tai gali tik dar labiau mus paskatinti ir įpareigoti ieškoti būdų, kaip skatinti supratimą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Šiandienos bendru pasiūlymu dėl rezoliucijos dėl R. Goldstone'o ataskaitos dar kartą išreiškiamas ES siekis, kad būtų atliktas sąžiningas Gazos konflikto metu vykusių įvykių vertinimas ir peržiūra. 2010 m. vasario 26 d. abi šalys JT Generalinės Asamblėjos buvo dar kartą paragintos per penkis mėnesius atlikti patikimus tyrimus ir pateikti tolesnes ataskaitas. Palestinos savivalda jau įsteigė nepriklausomą tyrimų kolegiją, o tai labai gera žinia. Europos Sąjungos veiksmai tarptautiniu lygmeniu turi griežtai atitikti JT Chartijos principus ir tikslus bei tarptautinę teisę. Be to, siekiant taikos proceso, kurio rezultatas būtų dvi viena šalia kitos taikiai ir saugiai gyvenančios valstybės, būtina sąlyga, kad tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinių žmogaus teisių nuostatų laikytųsi ir Izraelis, ir palestiniečiai. Šia rezoliucija ES nori paskatinti pasiekti tvirtą bendrą poziciją dėl tolesnių priemonių atsižvelgiant į JT tiriamosios misijos, kuriai vadovavo teisėjas R. Goldstone, ataskaitą konflikto Gazos ruože ir Pietų Izraelyje klausimais. Ataskaitoje taip pat raginama viešai palaikyti, kad būtų įgyvendintos ataskaitoje pateiktos rekomendacijos ir kad būtų atsakyta už visus tarptautinės teisės pažeidimus, įskaitant įtariamus karo nusikaltimus; ir dėl tos priežasties balsavau už.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos dėl R. Goldstone'o ataskaitos išdėstytas Europos Sąjungos noras, kad būtų atliktas sąžiningas ir išsamus įvykių, susijusių su Gazos konfliktu, tyrimas. 2010 m. vasario 26 d. JT Generalinė Asamblėja taip pat dar kartą paragino per penkis mėnesius atlikti incidentų ir įtariamų sunkių žmogaus teisių pažeidimų tyrimą. Remiantis naujausia informacija, kol kas tik palestiniečiai įvykdė šį reikalavimą, todėl labai apmaudu. Mano nuomone, Europos Sąjunga tarptautinėse organizacijose ir komitetuose turi aktyviai skatinti laikytis tarptautinės teisės. Siekiant pastebimos Artimųjų Rytų taikos proceso pažangos svarbiausia sąlyga, kad abi konflikto šalys gerbtų tarptautinę humanitarinę teisę ir tarptautines žmogaus teisių nuostatas; tačiau šis procesas ir vėl gali susidurti su rimtomis kliūtimis dėl Izraelio planuojamų gyvenviečių statybų. Bendroje rezoliucijoje raginama įgyvendinti JT tiriamosios misijos, kuriai vadovavo teisėjas R. Goldstone, ataskaitoje konflikto Gazos ruože ir Pietų Izraelyje klausimais pateikiamas rekomendacijas, todėl balsavau „taip“.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Žmogaus teises privalo gerbti visos Artimųjų Rytų konflikto šalys. Bet koks įtarimas, kad viena iš šalių pažeidė žmogaus teises, turi būti patikrintas. Tačiau vienodo požiūrio reikia laikytis visų konflikto šalių atžvilgiu. R. Goldstone'o ataskaita – tai dokumentas, sukėlęs labai daug aistrų ir nesutarimų. Ji sulaukė daugybės kaltinimų šališkumu. Daugelis atkreipė dėmesį į tai, kad ataskaitoje nėra vienodo visų veiksnių, prisidėjusių prie konflikto, vertinimo. Tačiau tarptautinei bendruomenei nereikėtų nusigręžti nuo konflikto. Į R. Goldstone'o rekomendacijas įtrauktas pasiūlymas atlikti tarptautinius nusikaltimų, kuriuos tariamai padarė viena iš konflikto šalių, tyrimus. Tikrosios Artimųjų Rytų konflikto aplinkybės verčia abejoti tokia galimybe. Kyla rimta grėsmė, kad Europos Parlamentas negalės stebėti veiksmų, kurių imasi „Hamas“, o galės stebėti tik Izraelio veiksmus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, galutinio balsavimo metu nusprendžiau balsuoti prieš tai, kad rezoliucija būtų priimta.

  Zuzana Roithová (PPE), raštu. – (CS) Nepalaikiau socialistų, liberalų, kairiųjų bloko ir žaliųjų bendros rezoliucijos dėl R. Goldstone'o ataskaitos Izraelio klausimu rekomendacijų taikymo. Praėjusių metų lapkričio mėn. JT Generalinė Asamblėja šią ataskaitą patvirtino tik penkių iš 27 ES valstybių narių balsais. Taip nutiko todėl, kad ataskaita nebuvo atsakingai išanalizuota Žmogaus teisių taryboje, todėl Generalinė Asamblėja balsavo dėl nesuderintos ataskaitos, kurioje Izraelis apibūdinamas kaip teroristų organizacija. Esu viena iš tų politikų, kurie siekia objektyviai ir be išlygų ištirti visus tariamų žmogaus teisių pažeidimų atvejus, susijusius su Gazos konfliktu. Deja, ant kortos pastatytas tyrimo išvadų patikimumas. Negalima leisti politizuoti vykstančio tyrimo, kuris dar nėra baigtas. Galiausiai turėtų būti siekiama taikiai išspręsti Izraelio ir Palestinos konfliktą ir ateityje užtikrinti dviejų nepriklausomų valstybių – Izraelio ir Palestinos – gerovę, o ne varžytis Europai ir JAV dėl įtakos šiame regione.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos RC7-0136/2010 dėl R. Goldstone'o rekomendacijų iš esmės todėl, kad jame primygtinai raginama parengti tvirtą ES poziciją dėl tolesnių veiksmų atsižvelgiant į R. Goldstone'o ataskaitą ir viešai pareikalauti, kad būtų įgyvendintos joje pateiktos rekomendacijos ir būtų atsakyta už visus tarptautinės teisės pažeidimus; prašoma visų šalių per penkis mėnesius atlikti tarptautinius standartus atitinkančius tyrimus; reikalaujama, kad Komisijos Pirmininko pavaduotoja ir Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES valstybės narės aktyviai stebėtų ataskaitos įgyvendinimą. Be to, joje keletu dalių papildoma tai, ką Parlamentas jau buvo išsakęs anksčiau, pvz., prašoma, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai įvertintų visų šalių atliktų tyrimų rezultatus ir apie tai informuotų Parlamentą; primenama, kad, remiantis ES ir jos valstybėms narėms patikėta atsakomybe ir suteiktu pasitikėjimu, jos turi visapusiškai stebėti tyrimus; išreiškiamas rūpestis dėl nevyriausybinėms organizacijoms, kurios dalyvavo rengiant R. Goldstone'o ataskaitą ir atliekant tolesnius tyrimus, daromo spaudimo, įskaitant jų veiklą ribojančių priemonių taikymą.

  Olle Schmidt and Cecilia Wikström (ALDE), raštu. – (SV) Dabar nėra tinkamas metas priimti rezoliuciją Izraelio klausimu. Netrukus turėtume gauti išsamų R. Goldstone'o ataskaitos įvertinimą ir manau, kad neturėtume užbėgti įvykiams už akių. Padėtis jautri ir šalių konfliktas tapo poliarizuotas. Neturėtume sunkinti padėties priimdami rezoliuciją, kurią susijusios šalys neabejotinai įvertins kaip nepatenkinamą. Man taip pat keista, kad ES gali priimti rezoliuciją dėl įgaliojimų, kurių nepalaikė nė viena ES valstybė narė, kuri yra JT Žmogaus teisių tarybos narė.

  Marek Siwiec (S&D), raštu. – (PL) Nemanau, kad bendra rezoliucija dėl R. Goldstone'o rekomendacijų Izraelio ir Palestinos klausimais įgyvendinimo visiškai atspindi Europos Parlamento narių požiūrį, išreikštą per vasario 24 d. Briuselyje vykusias diskusijas. Rezoliucijoje ne visai tinkamai perteikiama daugumos frakcijų, padėjusių parengti šį dokumentą, pozicija. Ataskaita, kuria remiasi rezoliucija, t. y. R. Goldstone'o, šališka ir joje nevienodai vertinami visi veiksniai, prisidėję prie konflikto. Be to, bendroje rezoliucijoje neminimos aplinkybės, dėl kurių kilo konfliktas, ir neužsimenama apie 8 000 išpuolių, kuriuos prieš Izraelio civilius gyventojus surengė „Hamas“ ir kitos ginkluotos grupuotės. Taip pat nėra jokios informacijos apie tai, kaip „Hamas“ nepaisė paliaubų.

Iš mano aptariamo dokumento 7 punkto aiškiai matyti, kad Europos Parlamentas galės kontroliuoti tik Izraelio, bet ne „Hamas“ veiksmus. Dėl tokios padėties mažėja Izraelio teisminės sistemos ir Izraelio institucijų patikimumas ir silpnėja jų galimybės atlikti tyrimus. Todėl per galutinį balsavimą balsavau prieš tai, kad būtų priimta bendra rezoliucija.

  Catherine Soullie (PPE), raštu. – (FR) Izraelio ir Palestinos konfliktą supaprastinant iki paprasčiausio kiekvienos iš kariaujančių stovyklų aukų skaičiaus palyginimo galima tik iškreipti mūsų požiūrį į šį pernelyg užsitęsusį karą. Visi sutinkame, kad sunku surasti šio konflikto sprendimo būdą, nes pačios jo priežastys sudėtingos ir labai įsišaknijusios. Taigi šiame pasaulio regione dalykų neįmanoma piešti vien juoda ir balta spalva.

Teisėjo R. Goldstone'o vadovaujamos misijos užduotis buvo tik išvardyti tarptautinės teisės pažeidimus. Nors ne visos šios ataskaitos išvados nepateisinamos, sąžiningiausias racionalus sprendimas man pasirodė balsuoti prieš šias rezoliucijas, kuriomis pritariama tekste, kuris, mano nuomone, parengtas šališkai, o svarbiausia – remiantis neišsamiais tikslais, išreikštam požiūriui ir padarytoms išvadoms.

Taip, turime pasmerkti ir sustabdyti vienos ar kitos iš tame regione kariaujančiųjų šalių daromus pažeidimus, tačiau turime būti labai atidūs pasirinkdami veiksmus, jei norime, kad regione įsigalėsiantis teisingumas vestų mus ilgalaikės taikos link.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Balsavau už bendrą rezoliuciją dėl R. Goldstone'o ataskaitos, iš dalies todėl, kad joje pripažįstama, jog Gazos gyventojai tebegyvena siaubingomis dėl blokados sąlygomis, ir raginama nedelsiant, galutinai ir besąlygiškai atidaryti sienos kirtimo punktus. Patvirtintame tekste reikalaujama, kad būtų įgyvendintos R. Goldstone'o ataskaitoje pateiktos rekomendacijos ir būtų atsakyta už visus tarptautinės teisės pažeidimus, įskaitant įtariamus karo nusikaltimus. Ataskaita parengta atlikus suderintą ir išsamų tyrimą, pagrįstą apsilankymais vietoje ir liudininkų apklausomis.

Ataskaitoje nurodoma, kad susijusios šalys padarė tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų. Ataskaitoje teigiama, kad aukšti Izraelio kariuomenės pareigūnai atsakingi už tai, kad buvo beatodairiškai naudojamas baltasis fosforas, neskiriami civiliai gyventojai ir kovotojai, taip pat už blokados – kolektyvinės bausmės priemonės – pasekmes žmonėms ir karo padėties sąlygų pažeidimą.

Ataskaitoje pakanka medžiagos reikalauti, kad JT Generalinis Sekretorius ir Saugumo Taryba pradėtų teisinį procesą, kuris būtų geriausias būdas užtikrinti, kad neliks jokių abejonių ir diskusijų dėl įvykių Gazos ruože. Tenka apgailestauti, kad Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija nė kiek neprisidėjo rengiant šį tekstą.

  Charles Tannock (ECR), raštu. – ECR frakcija nepripažįsta didelės R. Goldstone'o ataskaitos dalies, todėl nebalsavome už PPE pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos ir bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos. ECR frakcijai didelį rūpestį kelia teisėjo R. Goldstone'o parengtos ataskaitos teisėtumas ir šališkumas, o ypač nenoras karo nusikaltimais apkaltinti IDF narius ar politikus. Palaikome nuolatines taikos derybas ir saugumą regione, palaikome dviejų valstybių sambūvį ir pripažįstame humanitarines problemas, kurias sukėlė regione vykstantis konfliktas.

  Róża Gräfin Von Thun Und Hohenstein (PPE), raštu. – (PL) Europos Sąjunga, kaip pasaulinė veikėja, turėtų ne tik rūpintis savo piliečių gerove, bet ir nepamiršti pažvelgti į pasaulį plačiau. Dėl šios priežasties Europos Parlamento narių priimami sprendimai turėtų būti grindžiami ne vien tik Europos tikrove. Balsavimas dėl rezoliucijos dėl teisėjo R. Goldstone'o ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo, kol tos ataskaitos nepatvirtino JT, yra klaida.

Nekalbant apie tai, kad nebuvo pakankamai laiko šiai ataskaitai aptarti, mums nebuvo pateikta ta ataskaita, kurioje išsamiai aptarti priešingi argumentai. Esant tokiai padėčiai, kai Europos Sąjungos valstybės narės nerodo noro imtis nuoseklių veiksmų Izraelio ir Palestinos klausimu, bet kokia Europos Parlamento priimta rezoliucija nepadės Artimųjų Rytų taikos procesui.

Dėl šių priežasčių susilaikiau balsuojant dėl Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktos rezoliucijos ir balsavau prieš kitų frakcijų pateiktą bendrą rezoliuciją. Turiu tam tikrų abejonių dėl bendros rezoliucijos J ir 10 punktų, kuriuose, nors pabrėžiama tragiška Gazos ruožo gyventojų padėtis, nepaaiškinama, kad tai yra tiesioginis „Hamas“ – grupuotės, kurią tarptautinė bendruomenė laiko teroristine organizacija – valdymo padarinys. Be to, negaliu pritarti bendros rezoliucijos 2 ir 4 punktams, kuriuose raginama įgyvendinti R. Goldstone'o rekomendacijos, nors ne visos jos teisėtos.

  Dominique Vlasto (PPE), raštu. – (FR) R. Goldstone'o ataskaita padėjo išryškinti, kad būtina greitai atlikti nepriklausomus tyrimus siekiant nustatyti tikrąsias įvykių aplinkybes bei susijusių šalių atsakomybę ir padaryti išvadas remiantis visais per Gazos konfliktą padarytais tarptautinės teisės ir humanitarinės teisės pažeidimais. Šiuos tyrimus turi sąžiningai atlikti Palestinos ir Izraelio valdžios institucijos. Viliuosi, kad tai padės atnaujinti derybas, todėl be išlygų palaikau tyrimų principą. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad šis Gazos konfliktas sužlugdė ne vieną Europos Sąjungos finansuojamą projektą, skirtą humanitarinės krizės padariniams sušvelninti, nuo kurių kenčia gyventojai, kuriems trūksta svarbiausių prekių ir pagrindinių viešųjų paslaugų. Vietos gyventojams būtina suteikti vilties ir tikėjimo, kad Izraelio ir Palestinos problema bus greitai išspręsta. Tik tokiomis aplinkybėmis bus sudarytos sąlygos pasiekti tikrą ir ilgalaikę Palestinos ir Izraelio valstybių, kurios būtų perspektyvios, saugios ir taikios kaimynės, taiką.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0134/2010

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Ne taip seniai priminiau Parlamentui, kad Baltarusijoje rinkimai nėra laisvi, kad nesilaikoma saviraiškos, susivienijimų ir protesto laisvės, ir sustiprėjo represiniai valdžios institucijų veiksmai. Be to, vis dar neišlaisvinti politiniai kaliniai, neatsisakyta mirties bausmės ir neužtikrinamas valdžios funkcijų atskyrimas, ypač teismų nepriklausomumas arba žmogaus teisių paisymas.

Pastarojo meto policijos veiksmai prieš Baltarusijos lenkų sąjungą ir teisių, kurių jie reikalauja, suvaržymas – dar du veiksniai, dar labiau susilpninę Europos pasitikėjimą diktatūra Baltarusijoje. Jie skatina Europos demokratus, ypač Europos institucijas ir valstybių narių vyriausybes užtikrinti tinkamą stebėseną ir tvirtą ir koordinuotą reakciją į Minsko veiksmus, kuriais toliau tęsiamos blogiausios komunizmo tradicijos. Europos Sąjunga negali būti Baltarusijos partnerė, jei ji negerbia savo piliečių ir nesilaiko tarptautinės teisės reikalavimų. Kaip sakoma mano šalyje: „Geriau būti vienam, negu blogoje draugijoje!“.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjunga neturėtų pripažinti Baltarusijos Parlamento teisėtumo tol, kol šalyje įvyks laisvi rinkimai. Todėl raginu Baltarusijos valdžios institucijas pradėti visapusišką šalies rinkimų įstatymų reformą, vadovaujantis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos bei Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijomis.

Baltarusijos valdžios institucijų veiksmai prieš lenkų tautinei mažumai atstovaujančios organizacijos narius yra visiškai nepriimtini, kaip ir politizuoti teismų procesai ir tai, kad teismai akivaizdžiai paklūsta vykdomosios valdžios įsakymams. ES negali sutikti su Baltarusijos valdžios institucijų sprendimu apriboti interneto prieigą arba spaudos laisvės garantijas, taikingų susirinkimų laisvę ir laisvę melstis kitokiuose, negu Baltarusijos ortodoksų bažnyčia, maldos namuose, arba su kitais teisių ir politinių laisvių apribojimais.

Manau, kad Bendrijos bendradarbiavimas su Baltarusijos valdžios institucijomis turi būti tiesiogiai proporcingas žmogaus teisių padėčiai šioje šalyje. Man, kaip ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, kelia rūpestį negriežtas ir pavėluotas nuomonės išsakymas dėl represijų prieš lenkų tautinę mažumą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Nuo Šaltojo karo pabaigos Baltarusijos ir Vakarų santykiai vystėsi naujo supratimo linkme, o Europos Sąjunga siekė teigiamo dialogo, suteikdama Baltarusijai lengvatų, skatindama pažangą demokratijos ir žmogaus teisių srityse.

Neprieštaraujant tam, kas buvo pasakyta, ES negali pritarti veiksmams, kurie prieštarauja tarptautiniams principams ir teisės aktams dėl tautinių mažumų teisių. ES negali vadovautis santykiniu požiūriu žmogaus teisių srityje.

  Kristiina Ojuland (ALDE), raštu. – (ET) Pone pirmininke, esu viena iš Europos Parlamento rezoliucijos dėl pilietinės visuomenės ir tautinių mažumų padėties Baltarusijoje autorių ir balsavau už rezoliuciją. Nors praėjusiais metais Aleksandro Lukašenkos režimas išlaisvino politinius kalinius ir tapo šiek tiek švelnesnis, Europos Sąjunga negali užsimerkti prieš pastarojo meto lenkų sąjungos Baltarusijoje narių žmogaus teisių pažeidimus. ES Rytų partnerystė galėtų būti naudinga Baltarusijos piliečiams tik jei Baltarusijos administracija užtikrintų baltarusiams žmogaus teises ir pilietines laisves ir pradėtų demokratines reformas. Iki šiol režimo darytos nuolaidos buvo nepakankamos, ir Baltarusijos lenkų sąjungos vadovės Angelikos Borys suėmimas bei atsisakymas leisti registruoti judėjimą bei jo turto įšaldymas – dar vienas smūgis santykiams su Europos Sąjunga. Mano nuomone, po nuolatinių žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų pažeidinėjimų, Europos Sąjunga neturi kito pasirinkimo, tik persvarstyti sankcijų Baltarusijos administracijai taikymą.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Balsavau už tai, kad būtų patvirtintas bendras pasiūlymas dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl pilietinės visuomenės ir tautinių mažumų padėties Baltarusijoje (RC-B7-0134/2010). Prieš kelis mėnesius Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją, kurioje Baltarusijos valdžios institucijos raginamos atsisakyti taikyti savo piliečiams mirties bausmę. Šiandien ir vėl kalbame apie Baltarusiją, žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės principų pažeidimus. Europos Sąjunga atsivėrė Baltarusijai. Ėmėmės atitinkamų priemonių, įtraukėme Baltarusiją į Rytų partnerystę. Pasitikėjimu, kurį parodėme Baltarusijai, buvo siekiama inicijuoti perėjimą prie demokratizacijos ir paisyti piliečių teisių. Deja, to neatsitiko. Siekdama šito, Europos Sąjunga turėtų užimti griežtesnę poziciją ir laikytis griežtesnės politikos, palaikant santykius su Baltarusija bei taikyti veiksmingas priemones, užtikrinančias mažumų teises. Tikiuosi, kad dabartinė rezoliucija leis inicijuoti reikalingus pokyčius. Jei taip neatsitiktų, tikiuosi, kad Europos Sąjunga persvarstys požiūrį į Baltarusiją ir taikys atitinkamas sankcijas. Kiekvienas neveiksmingas sprendimas – mūsų silpnumo įrodymas.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, kuri iš tikrųjų yra tekstas, dėl kurio susitarė visos pagrindinės frakcijos, tarp kurių buvo ir mūsų frakcija. Rezoliucijai pritarta vienbalsiai.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Žodžio laisvės nebuvimas, problemos registruojant politines ir socialines organizacijas, valstybės žiniasklaidos priemonių naudojimas propagandai – visa tai būdinga autoritariniam valstybės valdymui. Europos Sąjunga ištiesė pagalbos ranką Baltarusijai, įtraukdama ją į Rytų partnerystę, programą, kuria siekiama stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę. Baltarusijos valdžios institucijų veiksmai neatitinka tarptautinių taisyklių, kuriomis siekiama reguliuoti opozicijos ir nevyriausybinių organizacijų veiklą, bei tautinių mažumų apsaugos standartų. Svarbu, kad Europos Sąjunga rastų tinkamą išeitį iš padėties ir parodytų nepritarimą konkrečiomis priemonėmis, pavyzdžiui, sankcijomis arba apribodama vizas, tačiau neturėtume izoliuoti Baltarusijos nuo likusios Europos, nes dėl to nukentėtų ne valdžios institucijos, kurias pasmerkė Europos Sąjunga, o visa Baltarusijos visuomenė. Turėtume parodyti Baltarusijai, kaip naudinga jai galėtų būti bendradarbiauti su ES ir nustatyti sąlygą, kad Baltarusijai teikiama parama priklausys nuo to, kiek Baltarusija atitiks ES reikalavimus.

  Artur Zasada (PPE), raštu. – (PL) Man malonu girdėti šios dienos balsavimo rezultatus. Patvirtinome rezoliuciją, kuria smerkiamos pastarojo meto represijos prieš Baltarusijos lenkų tautinę mažumą. Visuotinis pritarimas dokumentui turi ypatingą potekstę. Tai yra viso Parlamento, visų frakcijų ir 27 Europos Sąjungos valstybių narių atstovų balsas. Negaliu įsivaizduoti, kad Baltarusija galėtų pasinaudoti vadinamąja Rytų partnerystės pagalba, neįteisinusi Baltarusijos Lenkų sąjungos veiklos ir nesugrąžinusi jai turto bei neišlaisvinusi tokių politinių kalinių, kaip Andrėjus Bandarenko, Ivanas Michailau ir Arystomas Dubskis. Šiandien pasiuntėme Baltarusijai aiškią žinią. Dabar lauksime atsako.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0133/2010

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Europos Vadovų Taryba pabrėžė, jog svarbu atnaujinti finansų įstaigų ir visuomenės, kuriai jos tarnauja, ekonominę bei socialinę sutartį ir užtikrinti, kad „pakilimo laikotarpiu“ visuomenė galėtų naudotis teikiama nauda ir būtų apsaugota nuo rizikos. Šiuo klausimu Europos Vadovų Taryba paragino TVF atliekant peržiūrą apsvarstyti visas galimybes, be kita ko, įskaitant ir mokesčius už pasaulinio masto finansinius sandorius. Palaikiau šią rezoliuciją ir manau, kad Europos Sąjunga turi susitarti dėl bendrosios pozicijos šiuo klausimu.

Europos Komisija turi parengti visuotinio finansinių sandorių mokesčių poveikio vertinimą ir išnagrinėti jo privalumus ir trūkumus. Taip pat pritariu rezoliucijos nuostatai, kad Bendrijos lygiu turi būti išnagrinėta, kaip finansinis sektorius galėtų sąžiningai ir iš esmės prisidėti, siekdamas padengti žalą, kurią dėl jo patyrė ekonomika arba kuri būtų siejama su vyriausybių intervencijomis stabilizuojant bankų sistemą.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Dabartinis pasiūlymas dėl rezoliucijos, pateiktas po G20 diskusijų aukščiausiojo lygio susitikime Pitsburge ir prašymo, kurį pateikė tam tikros tarptautinės institucijos, pavyzdžiui, TVF, gali būti sprendimas, kuriuo būtų siekiama išvengti naujų finansinių nelaimių ir atgauti sumas, suteiktas bankams gelbėti nuo žlugimo. Bet kuriuo atveju džiaugiamės tuo, kad panašūs teisės aktai priimti Prancūzijoje ir Belgijoje (Jungtinei Karalystei taip pat svarstant šią galimybę), ir netrukus tikimės pajusti jų poveikį.

Prancūzijos šaltinių vertinimu, 0,005 proc. mokestis iš Prancūzijos bankų pareikalautų daugiau kaip 20 mlrd. EUR. Vis dėlto, kaip į tai reaguos bankų sektorius? Ar jis apribos žalingais laikomus spekuliacinius sandorius, o gal pasinaudos kapitalo judėjimu ir toliau vykdys šiuos sandorius per bankų skyrius, esančius valstybėse, netaikančiose tokių mokesčių?

Todėl manau, kad šie mokesčiai gali būti sėkmingai taikomi tik laikantis visuotinio požiūrio, kuris taip pat reiškia, kad su juo turi būti supažindintos tarptautinės institucijos, pavyzdžiui, JT. Net tai padarius, sunku tikėtis bendrų visuotinių veiksmų (palyg. lengvatinių mokesčių šalių įstatymus).

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Pritardama rezoliucijai, kuriai šiandien pritarta didele balsų dauguma (536 – balsai už, 80 – prieš, 33 susilaikė), Prancūzijos Demokratinio judėjimo delegacija pakartojo savo norą gauti poveikio vertinimą ir praktinius pasiūlymus iš Europos Komisijos, kaip apmokestinti finansinius sandorius. Raginame Komisiją parengti pasiūlymą, kuriame būtų apibrėžta bendra Europos pozicija, pristatant ją G20 birželio mėn. Taip pat reikėtų įvertinti, kiek panašūs mokesčiai padėtų stabilizuoti finansų rinkas. Klausimai, į kuriuos turėtų atsakyti Komisija, yra susiję su šių mokesčių panaudojimu besivystančioms šalims prisitaikant prie klimato kaitos ir vystomajam bendradarbiavimui finansuoti, ir su svertais, kuriuos Komisija galėtų panaudoti, siekdama įtikinti partnerius prisijungti, įgyvendinant šį mokestį, kad būtų išvengta kapitalo pasitraukimo. Vis dėlto, svarbiausia išsamiai įvertinti poveikį, užtikrinant, kad šis mokestis nesumažintų Europos Sąjungos konkurencingumo arba tvarių investicijų, ir neturėtų neigiamų padarinių MVĮ ir atskiriems investuotojams.

  Harlem Désir (S&D), raštu. – (FR) 2000 m. kartu su Globalizacijos grupe pateikiau pirmąją rezoliuciją, kurioje Komisija buvo raginama išnagrinėti, kiek pagrįstas spekuliacinių kapitalo srautų apmokestinimas. Rezoliucijai nebuvo pritarta, nes jai priimti pritrūko balsų. Praėjo dešimt metų, ir G20 bei kelios valstybės narės nebeatmeta tokių mokesčių galimybės, ir svarbiausia, finansų krizė priminė mums, kokią žalą gali sukelti finansų rinkų nestabilumas.

Todėl palankiai vertinu rezoliuciją, kuri buvo patvirtinta didele balsų dauguma, dėl finansinių sandorių mokesčių. Tai tik nedidelis žingsnis, tačiau mintis aiški. Parlamentas ragina Komisiją spręsti šį klausimą ir įgyvendinti šį projektą. Panašūs mokesčiai būtų dvejopai naudingi – padėtų stabilizuoti rinkas ir gauti pelnus, kuriuos būtų galima skirti padėti besivystančioms šalims, finansuojant jų prisitaikymą prie klimato kaitos ir kovoti su skurdu.

Priešininkai teigia, kad jis gali būti veiksmingas tik jei yra visuotinis, tačiau privalome pradėti, kaip, pavyzdžiui, kai kurios šalys, pritaikiusios mokesčius skrydžių bilietams. Delsti būtų nenaudinga. Turime rodyti kelią.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Finansų sektorius turėtų prisiimti atsakomybę už ekonomikos krizę, kuri vis dar nesitraukia. Iki šiol reali ekonomika, mokesčių mokėtojai, vartotojai, viešosios paslaugos ir apskritai visuomenė turėjo padengti didelę dalį finansų krizės išlaidų ir padarinių sąnaudų. Keletas valstybių narių paragino taikyti mokesčius finansiniams sandoriams.

Politinės ir teisinės sąlygos šioje srityje šiandien kitokios. Pasirodė naujų reguliavimo iniciatyvų, pavyzdžiui, kova su mokesčių rojumi, nebalansinių spragų panaikinimas, reikalavimai, taikomi prekybos biržoje sandoriams ir sandorių duomenų saugyklų panaudojimas registruojant išvestines priemones.

Europos Sąjunga turėtų laikytis vieningos pozicijos tarptautiniuose G20 susitikimuose. Norėdama šito pasiekti, Komisija iki kito G20 aukščiausiojo lygio susitikimo turėtų įvertinti visuotinių finansinių sandorių mokesčių poveikį.

Šiuo įvertinimu turėtų būti siekiama nustatyti finansinių sandorių mokesčio taikymo poveikį Europos Sąjungoje, skirtingai nuo jo taikymo visuotiniu lygmeniu. Būtina nustatyti jo sąnaudas, ir tai, kaip šis mokestis padėtų stabilizuoti finansų rinkas.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Įvairūs pareiškimai rezoliucijos preambulėje, kuriems pritarė dauguma Parlamente, vertintini teigiamai. Tai ypač tinka teiginiui, kad finansų sektorius turėtų padėti atsigauti ir vystytis ekonomikai, nes iki šiol didžioji finansų krizės sąnaudų ir padarinių našta teko realiai ekonomikai, mokesčių mokėtojams, vartotojams, viešosioms paslaugoms ir apskritai visuomenei. Tačiau taip pat dokumente įvairiais rezoliucijos taikymo apribojimais išsakomas apgailestavimas dėl veiksmų, apmokestinant finansinius sandorius. Todėl balsuodami susilaikėme.

Deja, vėluojama taikyti naujas reguliavimo iniciatyvas ir kovoti su mokesčių rojumi, panaikinti nebalansines teisines spragas ir panaudoti prekybos biržoje ir sandorių duomenų saugyklas, registruojant išvestines priemones. Būtina siekti pažangos, o ne toliau veikti tomis pačiomis sąlygomis, nes tai būtų naudinga tik finansų spekuliantams ir stambiajam kapitalui.

  David Martin (S&D), raštu. – Pritariu finansinių sandorių mokesčiui, ir man labai malonu, kad ši iniciatyva sulaukė tokios didelės paramos. Tam, kad mokestis būtų veiksmingas, jis turi būti visuotinis, ir aš pritariu priemonėms, kuriomis būtų siekiama taikyti mokestį finansiniams sandoriams.

  Arlene McCarthy (S&D), raštu. – Didžiąja balsų dauguma šiandien balsavome už tai, kad būtų išlaikytas politinis pagreitis įgyvendinant visuotinį mokestį finansiniams sandoriams (MFS). Akivaizdu, kad atėjo laikas radikaliems veiksmams užtikrinant, kad finansų sektorius atlygintų krizės nuostolius ir MFS čia galėtų būti svarbi priemonė. Jai pritarė visuomenė, NVO ir visa Europos Sąjunga. MFS leistų sumažinti finansų prekybos svyravimus ir riziką, surinkti milijonus kovai su klimato kaita ir padėti besivystančioms šalims, labiausiai nukentėjusioms nuo finansų krizės. Šioje rezoliucijoje Komisija raginama analizuoti mokesčių galimybę ir pasiųsti aiškų signalą, kad Europa gali priimti visuotinį susitarimą, atsižvelgdama į visuomenės raginimus veikti. Nusivylimą kelia tai, kad ECR frakcija ir jos konservatyvūs nariai, nusistatę prieš bet kokius mokesčius finansiniams sandoriams, savo pareiškimuose sąmoningai klaidino, teigdami, kad šiandienos balsavimas – tai raginimas taikyti MFS tik ES. Jei Europa nesiims veiksmų ir nenustatys savo pozicijos, negalėsime dalyvauti tarptautinėse diskusijose – šiandien mūsų balsas yra mandatas, kuris leistų Europai pirmauti šiose diskusijose.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Portugalijos demokratijos ir socialinio centro partija įprastai yra nusiteikusi prieš naujų Europos mokesčių įvedimą. Taip pat neginčytina, kad mokesčiai – svarbi priemonė, kurią turi valstybės narės, ypač šiuo sudėtingu krizės laikotarpiu. Skirtingos apmokestinimo galimybės – mokesčiai, įnašai įvairiose valstybėse narėse Europos lygmeniu nebūtų teisingas sprendimas, todėl tai nebūtų racionalu.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Manau, kad finansų sektorius turėtų sąžiningai prisidėti prie ekonomikos atsigavimo ir vystymosi, ypač atsižvelgiant į dideles finansų krizės sąnaudas ir padarinius realiai ekonomikai, mokesčių mokėtojams, vartotojams, viešajam sektoriui ir visuomenei. Galimi mokesčiai finansų sandoriams leistų sumažinti didžiulę spekuliacinio kapitalo apimtį, kuri pastaruoju metu turėjo neigiamą poveikį realiai ekonomikai, ir būtų žengtas žingsnis į priekį siekiant tvaraus augimo. Vis dėlto, prieš pradėdami taikyti šį mokestį, turėtume atidžiai įvertinti visus už ir prieš. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rezoliucijoje raginama taikyti panašius veiksmus, todėl balsavau už tai, kad ši rezoliucija būtų priimta. Esminis klausimas, apie kurį tik užsiminta šiame tekste, tačiau kuris turėtų būti aiškiai apibrėžtas prieš priimant sprendimą – galimas kapitalo iš šių mokesčių panaudojimas. Manau, kad mokestis turėtų būti mokamas ten, kur įvyksta sandoris, ir turėtų būti naudingas toms šalims, kurių teritorijoje yra atitinkamos akcijų biržos. Tikslus skaičiavimo metodas vis dar lieka neaiškus. Jei ES norėtų nustatyti mokesčius pati, jie bet kuriuo atveju turėtų būti suderinti su konkrečios valstybės narės bendruoju įnašu. Jokiu būdu negalima leisti, kad kompetencija mokesčių klausimais pereitų ES.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šiandien balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos B7-0133/2010 dėl finansinių sandorių mokesčių, ir man labai malonu, kad Parlamentas pirmą kartą pareikalavo įvertinti finansinių mokesčių įvedimo pagrįstumą ir poveikį ES lygmeniu. Tai – didžiulė pažanga. Dabar iš Komisijos būtina reikalauti siūlyti konkrečius veiksmus. Europos piliečiai norėtų, kad finansų krizės sąnaudas atlygintų ją sukėlę finansų rinkų dalyviai. Todėl negalime būti patenkinti minimaliu sprendimu, kaip pasiūlė JAV, kuris leistų gauti keletą milijardų eurų – santykinai mažai, lyginant su didžiulėmis sąnaudomis. Skurdo mažinimas, kova su klimato kaita ir finansų krizės klausimų sprendimas reikalauja papildomų keleto šimtų milijardų eurų. Tinkamai apgalvoti finansinių sandorių mokesčiai leistų užtikrinti tokį pelną bei sumažinti spekuliacijas finansų rinkose.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0132/2010

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už rezoliuciją dėl Bendros mokėjimų eurais erdvės (angl. SEPA), kuria siekiama sukurti integruotą mokėjimo paslaugų rinką, nustatant veiksmingą konkurenciją be tarpvalstybinių ir nacionalinių mokėjimų eurais skirtumų.

SEPA veikla ir toliau yra netobula ir neatitinka realių jos vartotojų poreikių. Europos Bendrija turėtų nustatyti tinkamą ir teisiškai įpareigojančią SEPA priemonių taikymo galutinę datą, po kurios visi mokėjimai eurais būtų vykdomi laikantis šios sistemos normatyvų. Taip pat svarbu užtikrinti, kad taikant šią sistemą nepadidėtų Europos visuomenės sąnaudos.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Bendros mokėjimų eurais erdvės (angl. SEPA) sukūrimas – labai svarbus siekiant sukurti integruotą mokėjimo paslaugų rinką. Ji padidintų konkurenciją, nepalikdama tarpvalstybinių ir nacionalinių mokėjimų eurais skirtumų ir turėtų tiesioginės teigiamos įtakos Europos visuomenei.

Būtent todėl valstybių narių vyriausybės turi skubiai įgyvendinti SEPA mokėjimų paslaugas ir nustatyti taisykles, kurios leistų tinkamai reguliuoti šią iniciatyvą, supaprastinant dabartinę poziciją dėl mokėjimų paslaugų ir sąnaudų mažinimo vartotojų labui.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Bendra mokėjimų eurais erdvė (SEPA) – tai integruota mokėjimo paslaugų rinka, kurioje veikia konkurencijos dėsniai ir kur nėra tarpvalstybinių ir nacionalinių mokėjimų eurais skirtumų. Turėtume nustatyti teisiškai įpareigojantį perėjimo prie SEPA mokėjimo priemonių laikotarpį. Viešojo administravimo sektoriaus perėjimas prie SEPA neatitinka mūsų lūkesčių.

Todėl svarbu, kad visos suinteresuotos šalys – įstatymų leidėjai, bankų sektorius ir mokėjimo paslaugų vartotojai – galėtų dalyvauti įgyvendinant SEPA. Turėtų būti užtikrintas tęstinis esamų tiesioginio debeto įgaliojimų teisėtumas visose valstybėse narėse, nes įpareigojimas pasirašyti naujus susitarimus pereinant nuo valstybių narių tiesioginių debeto sistemų prie SEPA sistemos brangiai kainuotų.

Todėl Komisija turėtų nustatyti aiškų, tinkamą ir teisiškai įpareigojantį laikotarpį ne vėliau, kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. pereiti prie SEPA priemonių, po kurio visi mokėjimai eurais turėtų būti atliekami, laikantis SEPA normatyvų. Komisija perėjimo procese turėtų padėti viešosioms valdžios institucijoms nustatyti kompleksinius ir sinchronizuotus nacionalinius perėjimo planus.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Bendra mokėjimų eurais erdvė (angl. SEPA) turėtų greitai tapti integruota mokėjimų paslaugų rinka. Vis dėlto, kol mes to pasieksime, būtina daug nuveikti, ir nepaisant direktyvų, kuriose numatoma skatinti SEPA kortelių sistemos atsiradimą ir SEPA tiesioginio debeto sistemą, šios sistemos kol kas neveikia. Todėl būtina pašalinti kliūtis įgyvendinti SEPA sistemą, kad ji kuo greičiau pradėtų veikti. Svarbu, kad pereinamasis laikotarpis netruktų ilgiau, negu iki 2012 m. spalio 21 d.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Bendra mokėjimų eurais erdvė (SEPA) – koncepcija, kurią įgyvendinus gyvenimas milijonams europiečių palengvėtų. Nepriklausomai nuo to, kurios valstybės narės piliečiai jie yra, jie galėtų lengvai atlikti skubius ir pigius mokėjimus asmenims arba įmonėms kitoje valstybėje narėje tomis pačiomis sąnaudomis, kaip ir mokėjimus savo šalyje. Interneto bankininkystės amžiuje tai padidintų konkurenciją tarp bankų, ir būtų naudinga klientams. SEPA įvedimas – kitas žingsnis įgyvendinant vieną pagrindinių bendrosios rinkos laisvių – kapitalo judėjimo – laisvę. Itin svarbu, kad SEPA leistų labiau suartėti šalims, esančioms euro zonoje ir šalims, kurios nors yra Europos Sąjungoje, nėra euro zonos narės ir su kitomis Europos laisvosios prekybos zonos šalimis.

Todėl visiškai pritariu Europos Parlamento rezoliucijai dėl Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) sukūrimo. Taip pat kreipiuosi į Europos Komisiją, prašydamas pasirūpinti mažmeninės bankininkystės klientų interesais ir sistemos saugumu ir užtikrinti SEPA sistemos kūrimo stebėjimą.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0154/2010

  Kader Arif (S&D), raštu. – (FR) Rezoliucija dėl KKPS, kuri buvo priimta šiandien ir kurios vienas iniciatorių buvau aš, labai simboliška, nes ji buvo priimta vienbalsiai. Tai – aiškus signalas Komisijai, kuri slaptai derėjosi dėl šio susitarimo dvejus metus. Parlamentas reikalauja visiško skaidrumo vykstančiose derybose bei laikytis sutarčių ir suteikti jam tą pačią informaciją, kaip ir Tarybai. Kalbant apie derybų metodą arba jų turinį aš prieštarauju tam, kaip buvo vykdomos derybos dėl KKPS. Nuogąstaujame dėl to, kad gali būti acquis communautaire pažeidimų. „Lanksti“ reakcija rizikinga, be to, gali kilti abejonių dėl pagarbos pagrindinėms piliečių teisėms saviraiškos laisvės ir privatumo bei duomenų apsaugos požiūriu, ir dėl atsakomybės nepriskyrimo interneto paslaugų teikėjams principo. Parlamentas jau įrodė, kad vadovausis šiais principais, ir jei Komisija nepakeis savo strategijos, aš vadovausiu kampanijai Parlamente prieš KKPS ratifikavimą, kaip tai jau įvyko SWIFT susitarimo atveju.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – Aš balsavau už šią rezoliuciją. Be abejonės, geresnė intelektinių nuosavybės teisių apsauga ir kova su klastojimu ir piratavimu Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje yra labai svarbūs klausimai, ir aš labai pritariu tam, kad būtų pradėtos derybos tarptautiniu lygmeniu siekiant stiprinti INT ir veiksmingiau kovoti su klastojimu ir piratavimu. Vis dėlto, mane labai nuvylė tai, kaip šios derybos vyksta.

Pagal Lisabonos sutartį Europos Parlamentas turi būti nedelsiant ir visiškai informuojamas visais tarptautinių susitarimų etapais, tuo tarpu kovos su klastojimu prekybos susitarimo atveju to nebuvo. Be to, Europos Parlamentas turės duoti savo pritarimą Kovos su klastojimu prekybos susitarimui prieš jam įsigaliojant ES. Kaip mes tai galėtume padaryti, jei mes laikomi nežinomybėje? Aš labai tikiuosi, kad Europos Komisija įvykdys savo pareigą ir suteiks visą būtiną informaciją apie derybų eigą.

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Pone pirmininke, balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl derybų dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo skaidrumo ir esamos padėties, nes pritariu autorių abejonėms dėl iki šiol vykusių derybų eigos. Jos vyksta „ribotu“ režimu, ir tik Europos Komisija ir ES valstybės narės turi galimybę susipažinti su derybų dokumentais. Europos Parlamentas paliktas nuošalyje, nors jo pritarimas – esminė būtina susitarimo įsigaliojimo sąlyga. Manau, kad skaitmeninis turinys ir jo tvarkymas neturėtų būti svarstomas susitarime, o jei jis būtų įtrauktas, svarstomos nuostatos neturėtų būti baudžiamojo pobūdžio. Tvirtai tikiu, kad Kovos su klastojimu prekybos susitarimas neturėtų išeiti už dabartinių galiojančių intelektinės nuosavybės teisės aktų sistemos taikymo srities ribų ir kad dėl bet kokių bausmių kopijuojant skaitmeninį turinį turėtų būti palikta spręsti atskiroms valstybėms narėms. Privatumo ir asmens duomenų apsauga turėtų ir toliau likti Europos įstatymų ramsčiu, kuriam neturėtų būti pakenkta tarptautiniais teisės susitarimais. Pritariu KKPS, kuriuo siekiama kovoti su klastojimu, keliančiu realų pavojų ekonomikai ir vartotojui, ir kuris neabejotinai pažeidžia intelektines nuosavybės teises. Kita vertus, reikėtų išskirti turinio kopijavimą išskirtinai asmeniniam naudojimui. Jo įtraukimas, mano nuomone, prieštarautų asmens laisvei ir teisei gauti informaciją. Trumpai tariant, būtina atskirti klastojimą nuo kopijavimo.

  Derek Roland Clark (EFD), raštu. – Nors, kaip frakcija, mes balsavome prieš KKPS rezoliuciją 2010 m. kovo 10 d., trečiadienį, mes tai padarėme, laikydamiesi principo, kad KKPS susitarimo neturėtų būti jokia forma. Tai – katastrofiškas asmens privačios nuosavybės teisės pažeidimas. Balsuodami už rezoliuciją, pripažintume pačią panašaus teisės akto buvimo galimybę, todėl mes nusprendėme nepripažinti susitarimo.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Nepaisant Lisabonos sutarties ir bendro sprendimo dėl tarptautinės prekybos, Komisija ir valstybės narės siekia, kad nevyktų viešos diskusijos dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo (KKPS). Šis skaidrumo trūkumas kelia tam tikrų įtarimų, kuriuos galima sumažinti tik konsultuojantis su visuomene ir Europos Parlamentu. Nors kovoti su klastojimu yra teisėta ir būtina, KKPS susitarimas sustiprintų autorių ir intelektinės nuosavybės teises. Ar interneto prieigos tiekėjai gali kontroliuoti skaitmeninių rinkmenų mainus ir taikyti baudas vartotojams bei nutraukti jiems interneto prieigą? Panašaus stebėjimo sąnaudos tiekėjams pasiektų nematytas aukštumas, ir tai būtų sudėtinga patikrinti. Be to, piratavimas internete kol kas nėra laikomas nusikaltimu nei pagal ES, nei pagal tarptautinę teisę. Todėl sistemingas baudų taikymas tokiu dideliu mastu yra nepagrįstas, ypač todėl, kad interneto prieiga siekiant gauti informacijos tebėra viena pagrindinių laisvių. Komisija turi pateikti Parlamentui dokumentą, kuriame būtų apibūdintos derybos ir visos aptariamos pozicijos. Jei ji to nepadarys, Parlamentas galės atmesti šį tekstą, dėl kurio buvo susitarta slapta, kaip jau atmetė SWIFT susitarimą.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl derybų dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo (KKPS) skaidrumo ir esamos padėties, nes pritariu skaidriam procesui vykdant šias derybas.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Parlamentas turi pritarti KKPS susitarimo tekstui, tik tada jis įsigalios Europos Sąjungoje. Parlamento įnašas labai svarbus garantuojant, kad intelektinių nuosavybės teisių taikymo priemonės netrukdytų naujovėms, konkurencijai, asmens duomenų apsaugai ir laisvam informacijos judėjimui.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Klastojimas – viena didžiausių visuotinės ekonomikos rykščių ir nepaisant pastangų kovoti su juo akivaizdu, kad kai kurios valstybės nesugeba sėkmingai to daryti. Vartotojai rizikuoja sveikata ir saugumu, pirkdami tam tikrus produktus. Prekybos ir pramonės požiūriu, ši lygiagreti pramonė, neteisėtai parazituojanti, maitindamasi kitų asmenų kūrybingumu ir populiarumu, silpnina prekinių ženklų vertę ir jų ypatingą vaidmenį. Nors svarbu, kad rinka būtų atvira, laisva ir teisinga, klastojimas pagrindiniams gamintojams turėtų būti apskritai atmestinas ir nepriimtinas. Kovos su klastojimu prekybos susitarimas gali būti tas kelias, kuriuo verta eiti, tačiau būtina iš anksto suvokti jo skaidrumo būtinybę, priešingai, nei buvo iki šiol.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) 2008 m. Europos Sąjunga ir Ekonomikos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalys pradėjo derybas, siekdamos patvirtinti naują daugiašalį susitarimą siekiant geriau apsaugoti intelektines nuosavybės teises (INT) ir imtis veiksmų prieš klastojimą ir piratavimą (Kovos su klastojimu prekybos susitarimas – KKPS). Drauge jos nusprendė patvirtinti konfidencialumo straipsnį. Bet koks susitarimas, susijęs su KKPS, kurį sudarys Europos Sąjunga, turėtų atitikti ES teisės įsipareigojimus privatumo ir duomenų apsaugos teisės aktų srityje, kaip tai numatyta direktyvoje Nr. 2002/58/EB ir Europos Žmogaus teisių teismo ir Europos Teisingumo Teismo (ETT) praktika. Pagal Lisabonos sutartį Parlamentas turi pritarti KKPS tekstui, kad jis įsigaliotų Europos Sąjungoje. Be to, Komisija įsipareigojo teikti Parlamentui visą informaciją vykdant derybas dėl tarptautinių susitarimų. Todėl prieš pradedant derybas dėl KKPS, reikalingas teisinis pagrindas, ir Parlamentas turėtų pritarti derybų mandatui. Komisija turėtų teikti pasiūlymus iki kito derybų etapo pradžios.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Bendras Parlamento pasipiktinimas dėl to, kad Komisija neteikia informacijos apie derybas, siekiant patvirtinti Kovos su klastojimu prekybos susitarimą (KKPS) bei tikrinimo ir demokratinės kontrolės apribojimų, kurių per derybas ėmėsi Komisija, yra visiškai suprantamas. Todėl manome, kad rezoliucijoje svarbu nurodyti, kad Komisija turėtų būti „teisiškai įpareigota nedelsiant ir išsamiai informuoti Parlamentą visais derybų dėl tarptautinių susitarimų procedūros etapais“.

Vykstant deryboms, reikia demokratinių ir skaidrių procedūrų bei viešų diskusijų dėl jų turinio. Be to, mes pabrėžiame, kad būtina „laikytis pagrindinių teisių, pvz., saviraiškos laisvės ir teisės į privatumą, ir kartu visapusiškai užtikrinti subsidiarumą“ bei užtikrinti asmens duomenų apsaugą. Todėl balsavome už.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Šis Kovos su klastojimu prekybos susitarimas, vadinamas KKPS (angl. ACTA), gali atrodyti tinkamas, atsižvelgiant į Europos ekonomikos ir Europos darbo vietų padėtį, susidariusią dėl nesąžiningos praktikos dėl pernelyg laisvos prekybos pasaulyje, kurią norima mums primesti. Vis dėlto, kaip visuomet, tai, ką Komisija daro slapčia, turi daugybę trūkumų, kaip ir šis susitarimas, dėl kurio susitarė Komisija.

Man jis primena „Blair House“ susitarimą, kuriuo remiantis Europos ūkininkai buvo paaukoti JAV žemės ūkio ir maisto gamybos bendrovių magnatams. Taip pat prisimenu pagarsėjusį daugiašalį susitarimą dėl investicijų (angl. MAI), kuriame buvo siekiama numatyti įstatymų išimtis tarpvalstybinėms įmonėms šalyse, kuriose jos veikia. Laimei, šis susitarimas neišvydo dienos šviesos. Šiuo atveju daug klausimų kelia KKPS „Interneto“ skyrius: jo pasiūlymuose beveik tiesiogiai raginama pradėti taikyti absurdišką pasaulinį „Hadopi“ įstatymą.

Muitinės tarnybos gali patikrinti bet kurio piliečio, įtariamo neteisėtai įsikėlus rinkmeną, MP3 grotuvus, mobiliuosius telefonus ir nešiojamuosius kompiuterius. Prieigos teikėjai gali būti priversti riboti ryšį savo vartotojams arba teikti apie juos informaciją. Tai nepriimtina, todėl balsavome už šią rezoliuciją, kurioje raginama laikytis visiško skaidrumo derybose ir Komisija bauginama teismais, jei ji atsisakytų tai daryti.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Pritariau rezoliucijai, kurioje iš Europos Komisijos reikalaujama visiško skaidrumo iki šiol visiškai slaptai vykdytose derybose dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo (KKPS). Esama „lankstaus reagavimo“ rizikos ir abejonių dėl pagarbos pagrindinėms piliečių teisėms saviraiškos laisvės, privatumo bei duomenų apsaugos ir atsakomybės netaikymo interneto prieigos teikėjams, požiūriu. Todėl Europos Parlamentas, atstovaudamas Europos tautoms, privalo dalyvauti šiose derybose ir turi gauti informaciją, teikiamą Tarybai; tai – demokratinis reikalavimas. Taip pat KKPS neturėtų būti siekiama apriboti generinių vaistų prieigą. Esant tokiai situacijai, atsižvelgdama į dabartinį derybų metodą ir nerimą keliančius gandus, sklandančius dėl jo turinio, galiu tik balsuoti už rezoliuciją, labai svarbią priimant tokį susitarimą.

  Małgorzata Handzlik (PPE), raštu. – (PL) Rezoliucijoje, kuriai buvo pritarta, Europos Parlamentas aiškiai pareiškė, kad siekia didesnio skaidrumo Europos Komisijos derybose dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo. Piratavimas ir kova su klastojimu – auganti Europos ekonomikos ir kitų šalių problema visame pasaulyje.

Besivystančių šalių ekonomiką galima pavadinti žinių ekonomika. Todėl mums reikia aiškių ir veiksmingų principų saugant intelektinės nuosavybės teises, kurie netrukdytų naujovėms ir konkurencijai, neapsunkintų nepagrįsta našta teisėtos prekybos ir apsaugotų mūsų privatumą ir pagrindines teises, pvz., kalbos laisvę. Todėl šiandien patvirtintoje rezoliucijoje nekeliamas klausimas dėl paties susitarimo patvirtinimo. Vis dėlto, derybos, kurias vykdo Europos Komisija, nėra atviros.

Europos Parlamentas ir Europos piliečiai nėra informuojami apie pažangą derybose. Informacijos trūkumas kelia rūpesčių. Tikimės, kad Europos Komisija dirbs skaidriau. Norime žinoti, čia ir dabar, kokių įsipareigojimų imasi Europos Komisijos derybininkai 500 mln. Europos Sąjungos piliečių vardu.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Derybos dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo (KKPS) dėl autorių teisių ir kovos su klastojimu ir produktų ir piratavimu internete – svarbus žingsnis saugant intelektinę nuosavybę. Deja, Komisijos informavimo politika vykdant šias derybas galėtų būti kur kas geresnė.

Neskaidrios derybos neleidžia Europos Parlamentui vaidinti konstruktyvaus vaidmens, rengiant nuostatas ir taip užtikrinti, kad nebūtų ribojamos Europos piliečių teisės ir pažeidžiamos direktyvos dėl duomenų apsaugos. Pritariu pasiūlymui dėl rezoliucijos (RC7-0154/2010) ir Europos Parlamento raginimui Komisijai skaidriau, visapusiškiau ir holistiškiau žvelgti į informavimo politiką derybose dėl KKPS.

  David Martin (S&D), raštu. – Užtikrinti KKPS derybų skaidrumą yra labai svarbu, ir man labai džiugu, kad Parlamentas tokia didele balsų dauguma paragino Komisiją teikti jam išsamią informaciją. Nors man malonu girdėti patikinimus, kad asmenys nebus baudžiami už turinio naudojimą asmeniniams tikslams, ir kad KKPS susitarimu nebus siekiama riboti generinių vaistų prieigos besivystančioms šalims, tikiuosi, kad Parlamentas galės gauti visus dokumentus ir stebėti derybas, taip užtikrinant, kad šių įsipareigojimų būtų laikomasi.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Skaidrumo trūkumas derybose dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo (KKPS) prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo dvasiai. Itin svarbu, kad Taryba ir Komisija suteiktų visą turimą dokumentaciją, nes ji yra vykstančių derybų pagrindas. Jei Komisija ir Taryba nevykdys šios pagrindinės pareigos, Parlamentas gali būti priverstas taikyti teisines procedūras, norėdamas pasinaudoti šiais dokumentais, ir tai galėtų pakenkti atitinkamų Europos institucijų prestižui.

  Zuzana Roithová (PPE), raštu. – (CS) Norėčiau padėkoti pranešėjams ir nariams, atsakingiems už tai, kad Europos Parlamentas didele balsų dauguma aiškiai pareiškė savo bekompromisę poziciją dėl neskaidrių derybų priimant šį svarbų tarptautinį susitarimą. Tikimės, kad priėmus šį susitarimą prasidės naujas tarptautinis kovos su klastojimu etapas, tačiau niekaip nebus apribotos Europos piliečių teisės į privatumą.

Taip pat man pasirodė keista, kad Kinija nebuvo pakviesta dalyvauti derybose. Vakar vykusiose diskusijose Komisija mane informavo, kad ji taip pat mano, kad tai strateginė klaida. Nerealu tikėtis, kad Kinija, didžiausias klastojimo šaltinis pasaulyje, pasirašys susitarimą vėliau, pasibaigus deryboms. Tikiuosi, kad mūsų kritiškas pranešimas šiandien leis įtikinti Komisiją persvarstyti savo požiūrį į Parlamentą, kuriam, remiantis Lisabonos sutartimi, yra suteikti bendro sprendimų priėmimo įgaliojimai naujose srityse, tarp jų ir užsienio politikos srityje.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Pritariu rezoliucijai RC7-0154/2010 dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo, ir džiaugiuosi, kad jam pritarė Parlamento dauguma. KKPS būtų galima pavadinti „Komisijos skaidrumo derybose trūkumo susitarimu“. Šiose derybose dėl KKPS Komisija turėtų vadovautis skaidrumo, žmogaus teisių ir ES Parlamento teisės gauti informaciją principais. Tačiau Komisija neinformavo Parlamento, kaip numatyta pagal Lisabonos sutarties sąlygas. ES negali tęsti derybų dėl KKPS, jei žmonėms neleidžiama dalyvauti šiame procese.

Taip pat visiškas absurdas ir nepriimtina yra tai, kad EP nariai už uždarų durų turi prašyti Komisijos sutikimo atskleisti susitarimų, dėl kurių mes turime balsuoti, turinį. Be to, ES Parlamentas parodė, kad jis nepritaria slaptumui ir taip pat mano, kad internetas turi būti atviras visiems. EP nariai taip pat įrodė, kad Parlamentas neleis nepaisyti jo nuomonės. Komisija buvo griežtai raginama nedelsiant ir išsamiai mus informuoti apie KKPS derybas.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0181/2010

  Harlem Désir (S&D), raštu. – (FR) Dabartinė bendrųjų tarifų lengvatų sistema (BLS) netrukus nebegalios. Balsavau už rezoliuciją, kurios specifinis tikslas – įtraukti Parlamentą į jos persvarstymą iki 2012 m. Ši prekybos sistema leidžia 176 besivystančioms šalims ir regionams naudotis pirmenybine Europos rinkos prieiga mainais į TDO konvencijų dėl socialinių teisių ir JT konvencijų dėl žmogaus teisių ratifikavimą.

Vis dėlto, jos įgyvendinimas yra nepatenkinamas. Todėl prieš persvarstymą mes reikalaujame pranešimo apie dabartinę ratifikavimo padėtį, konvencijų įgyvendinimo, BLS poveikio vertinimo 2006–2009 m., sąlygų, numatančių, kaip turėtų būti įgyvendintos 27 pagrindinės JT konvencijos ir skaidresnių tyrimo procesų – ypač jei tai apima konsultavimąsi su Parlamentu.

Deja, per šį balsavimą dėl opozicijos iš dešinės nebuvo patvirtintas pakeitimas, kuriame raginama pradėti tyrimą dėl daugelio profesinių sąjungų aktyvistų žudynių Kolumbijoje ir masinių kapaviečių, kuriose buvo palaidoti šimtai žmonių, nužudytų La Macarenos regione.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjunga – didžiausia pasaulyje humanitarinės ir paramos vystymuisi teikėja. Žinome, kad kasmet Europos Sąjunga ir valstybės narės skiria milijonus eurų bendradarbiavimo ir vystymosi programoms, kad ši parama būtina ir daugeliu atvejų labai veiksminga.

Vis dėlto, aš, būdamas įsitikinęs rinkos ekonomikos šalininkas, manau, kad vystomoji parama gali (ir privalo) būti teikiama naudojant prekybos politikos priemones, naudingas besivystančioms šalims. Man atrodo, kad galima numatyti tokią Bendrųjų tarifų lengvatų sistemą, kuri leistų išsivysčiusioms šalims taikyti pirmenybinę ir nebūtinai abipusę politiką iš besivystančių šalių importuojamiems produktams.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Visiškai akivaizdu, kaip teigiama šioje rezoliucijoje, kad dabartinė Bendrųjų tarifų lengvatų sistema (BLS) – mechanizmas, skirtas padėti besivystančioms šalims. Taip pabrėžiama šių šalių ekonominė priklausomybė, nes ja skatinama gamyba eksportui, darant žalą besivystančių šalių vidaus rinkai. Tai naudingiausia didžiosioms tarpvalstybinėms bendrovėms, kai kurios jų yra ES valstybėse, o ne besivystančių šalių žmonėms.

Todėl kai kurie ketinimai, kuriuos siekiama įgyvendinti pagal BLS, faktiškai prieštarauja jos įgyvendinimo rezultatams.

Kita vertus, atsižvelgiant į vis didesnį spaudimą liberalizuoti tarptautinę prekybą, akivaizdu, kad ES šį reglamentą naudoja kaip šantažo priemonę ir siekdama patvirtinti anksčiau minėtus prekybos susitarimus, taiko nepriimtiną diplomatinį ir ekonominį spaudimą besivystančioms šalims.

Tam, kad BLS taptų vystomosios pagalbos mechanizmu, reikia, kaip mes siūlome, atsisakyti ir vėl iš naujo persvarstyti šią ir kitas paramos vystymuisi politikos priemones, formuojant veiksmingą solidarumą ir kovojant su ekonomine priklausomybe ir išnaudojimu bei gamtinių išteklių švaistymu, kuriuo suinteresuotos įvairios ES ekonominės grupės.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Europos Bendrija nuo 1971 m. besivystančioms šalims taikė prekybos lengvatas pagal Bendrųjų tarifų lengvatų sistemą, siekė sukurti teisingesnį pasaulį ir padėti šioms šalims augti bei vystytis jų ekonomikai.

Dabartiniai reglamentai baigia galioti 2011 m., todėl turime nedelsdami pradėti kurti naują priemonę, kuri leistų išsaugoti ir suteikti daugiau privalumų besivystančioms šalims, nes mes visi drauge privalome įveikti tarptautinę krizę. Vis dėlto, jei norime būti teisingi, svarbu, kad visos šalys, ketinančios pasinaudoti šia sistema, realiai įvertintų savo ekonomikos padėtį.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Pabaigoje aš balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos (BLS) (RC7-0181/2010), nors tenka apgailestauti, kad Kolumbijos ambasadai pavyko kai kuriuos mūsų kolegas įtikinti atsisakyti beveik visų nuorodų, kad būtina ištirti žmogaus teisių pažeidimus Kolumbijoje ir remiantis šiomis išvadomis spręsti, ar nereikėtų atsisakyti taikyti tarifų lengvatas Kolumbijos prekėms.

Pranešimas: Gabriele Albertini (A7-0023/2010)

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Europos Parlamento pranešimas dėl ES Bendrosios užsienio ir saugumo politikos drauge su pranešimu dėl Bendrosios saugumo ir gynybos politikos, priklausantys antiliaudiniam konservatorių, socialdemokratų ir liberalų Europos Parlamente susivienijimui, rodo nuolatinę politinių kapitalo jėgų paramą dar didesniam ES sukarinimui, ypač įsigaliojus reakcinei Lisabonos sutarčiai, ir aktyvų jų vaidmenį, skatinant imperialistinę ES politiką ir intervenciją bei karus prieš trečiąsias šalis ir tautas kiekviename mūsų planetos kampelyje, atstovaujant kapitalo interesams ir monopolijų kapitalui, ir skatinant imperialistines tarpusavio kovas.

Pranešime raginama:

a) veiksmingai organizuoti ES Europos išorės veiksmų tarnybą (įsteigtą pagal Lisabonos sutartį), naują politinę (karinę) instituciją imperialistinėms ES užmačioms organizuoti, remti ir įgyvendinti;

b) didinti ES biudžeto išlaidas karinėms ir politinėms priemonėms;

c) labiau susieti ES politinius ir karinius gebėjimus, siekiant nustatyti stipresnį ES ir NATO ryšį, kuris būtų dar reikšmingesnis vykdant imperialistines intervencijas karinių priemonių pagalba.

Graikijos Komunistų partija balsavo prieš ir smerkia šį nepriimtiną pranešimą, kuris yra parankinė priemonė imperialistiniams išpuoliams, nukreiptiems prieš liaudį, vykdyti.

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Europos Sąjunga turėtų siekti sukurti strateginę autonomiją, naudojant galingą ir veiksmingą užsienio, saugumo ir gynybos politiką, kuria būtų siekiama ginti savo interesus pasaulyje, užtikrinti piliečių saugumą ir skatinti pagarbą žmogaus teisėms bei demokratinėms vertybėms visame pasaulyje. Turėdamos veiksmingesnius Europos saugumo susitarimus, valstybės narės labiau pritartų tam, kad Europos Sąjunga taptų svarbia dalyve tarptautinėje arenoje.

Manau, kad kitoje Tarybos metinėje ataskaitoje dėl Bendrosios Užsienio ir saugumo politikos (BUSP) turėtų būti tiesiogiai apibūdintas Europos Sąjungos užsienio politikos įgyvendinimas, įvertinus jos veiksmingumą, bei pasiūlytos priemonės nustatyti specifinį tiesioginį dialogą su Europos Parlamentu, daugiausia dėmesio skiriant strateginiam požiūriui į Bendrąją užsienio ir saugumo politiką.

  John Attard-Montalto (S&D), raštu. – Balsavau prieš 18 pakeitimą, nes manau, kad jis paradoksalus. Iš pradžių smerkiama karinė logika, ir baigiama taip: „BUSP turėtų būti pagrįsta taikingais principais ir karinių principų atsisakymu saugumo srityje“. Mano asmeninė pozicija atitinka neutralų mano valstybės tarptautinį statusą ir todėl, kadangi šis pakeitimas yra neaiškus, nusprendžiau, kad negaliu už jį balsuoti arba susilaikyti.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikau šį pranešimą, nes manau, kad aiški ir koordinuota bendroji užsienio ir saugumo politika gali ženkliai prisidėti prie Europos Sąjungos galių stiprinimo tarptautiniame lygmenyje. Neabejotinai vienas iš svarbiausių BUSP klausimų – didėjanti ES energetinė priklausomybė nuo tiekimo šaltinių ir tranzito kanalų bei būtinybė užkirsti kelią ES energetinei priklausomybei nuo trečiųjų šalių. Norėčiau paraginti Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę ponią C. Ashton ryžtingai įgyvendinti Parlamento rekomendacijas dėl nuoseklios ir suderintos politikos kūrimo, pirmiausia skatinant ES sanglaudą palaikant konstruktyvų dialogą su energijos tiekėjais, ypač su Rusija, ir tranzitinėmis šalimis, remiant ES energetikos prioritetus ir ginant valstybių narių bendruosius interesus, plėtojant veiksmingą diplomatinę veiklą energetikos srityje, kuriant veiksmingesnes krizių sprendimo priemones ir skatinant energijos tiekimo įvairinimą, tausų energijos naudojimą ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą. Esu įsitikinęs, kad ES tik bendrai veikdama ateityje gali užtikrinti valstybėms narėms nepertraukiamą ir saugų dujų ir naftos tiekimą ir padidinti visos ES energetinį nepriklausomumą.

  Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson, Marita Ulvskog ir Åsa Westlund (S&D), raštu. – (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, manome, kad ES ir NATO partnerystė neturėtų būti plėtojama remiantis tik JT Chartija. Todėl manome, formuluotėje svarbu nurodyti valstybių narių perspektyvas šiuo klausimu ir atsižvelgti į skirtingas valstybių narių tradicijas ir pozicijas užsienio, saugumo ir gynybos politikos klausimais.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kaip ir daugelio (jeigu ne visų) valstybių narių, Europos Sąjungos biudžetas nėra toks didelis, kad atitiktų jos milžiniškus užmojus ir jo nepakanka viskam, ką ji norėtų nuveikti. Daug Europos vertybių ir lūkesčių šiuo klausimu tik dar labiau pabrėžia šį neatitikimą.

Tai, kad siekiant kokybės, politikoje svarbu tinkamai numatyti įvykių eigą ir imtis atitinkamų priemonių, įgyja ypatingą reikšmę, kai svarstomi tokie svarbūs mūsų kasdieniam gyvenimui klausimai, kokia yra užsienio ir saugumo politika.

Lisabonos sutartis ir joje numatytas Vyriausiojo įgaliotinio postas rodo valstybių narių įsitikinimą, kad Europos užsienio ir saugumo politikos veiksmai turi būti skubūs, koordinuoti ir konverguojantys. Tik veikiant praktiškai būtų galima nustatyti, ar sutarties nuostatos pakankamos ir ar tai, kas numatyta jos tekste, gali būti sėkmingai pritaikyta.

Tikiuosi, kad Europos Sąjunga galės veiksmingai reguoti, sprendžiant šį svarbų iššūkį.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Pranešimas dėl Europos saugumo strategijos įgyvendinimo – metinis Parlamento dokumentas, kuriame įvertinama Europos saugumo ir gynybos politika ir siūloma tobulinti šios politikos veiksmingumą ir matomumą. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ES išorės veiksmai įgijo naują dimensiją ir reikšmę. Čia svarbus vaidmuo tenka Parlamentui, kuris yra išorės veiksmų demokratinio teisėtumo saugotojas. Sukūrus Europos išorės veiksmų tarnybą, ji pasitarnautų Europos Sąjungai, kaip diplomatinis korpusas ir priemonė, kuri ligi šiol buvo atstovaujama tik nacionaliniu mastu. Vis dėlto svarbu skirti pakankamai biudžeto lėšų ES išorės tikslams atstovauti

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Norėčiau nurodyti keletą pranešimo „Vakarų Balkanų“ antraštės klausimų dėl pagrindinių Bendrosios užsienio ir saugumo politikos aspektų ir esminių pasirinkimų 2008 m.

Būtina atsižvelgti į tai, kad 2008 m. vasario mėn. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių Taryba nusprendė, kad kiekviena ES valstybė narė nustatytų savo santykį su Kosovu, vadovaudamasi nacionaline praktika ir tarptautinės teisės reikalavimais.

Taip pat pirmojoje šių metų pusėje tikimasi gauti patariamąją Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę byloje, susijusioje su vienašalio laikinųjų Kosovo savivaldos institucijų nepriklausomybės paskelbimo atitikimu tarptautinius teisės reikalavimus.

Būtina išsaugoti pusiausvyrą, vertinant stabilizacijos proceso Kosove eigą, atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. bei vykstant rinkimams lapkričio mėn. šalyje buvo stebima tam tikra įtampa. Manau, kad būtina įveikti daug kliūčių, ypač kalbant apie įstatymų vykdymą, kovą su korupcija ir organizuotą nusikalstamumą, serbų ir kitų mažumų apsaugą, susitaikymą bendruomenėse bei ekonomikos ir socialinių reformų įgyvendinimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Pagal Lisabonos sutartį Parlamentui suteikta nauja atsakomybė užsienio ir saugumo politikos srityje, ir mes esame pasirengę prisiimti šią atsakomybę ir prisidėti renkantis politikos priemones ir asmenis, kurie atstovaus šioms politikos priemonėms visame pasaulyje, tikrinant tuos, kurie paskirti į Europos išorės veiksmų tarnybą, taip pat ypatinguosius ES įgaliotinius. ES privalo parodyti tarptautinei bendruomenei, kad jos užsienio politika – atstovaujanti, nuosekli, sisteminga ir veiksminga. ES turėtų tapti svarbia jėga, veiksmingai užtikrinančia taiką visame pasaulyje.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Balsavau prieš 2008 m. Bendrijos metinę ataskaitą Parlamentui dėl bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų, nes manau, kad BUSP tikslas – nustatyti ES išorės politiką, o ne apsaugoti jos teritoriją. Nepritariu ryšiams tarp ES ir NATO pagal Lisabonos sutartį. Pritariu nusiginklavimui ir nulinei ginkluotei. Smerkiu ES ginklavimosi logiką, kuri suintensyvėjo, priėmus Lisabonos sutartį, ir po to pradėtus pokyčius, steigiant Europos išorės veiksmų tarnybą ir apibrėžiant Vyriausiojo įgaliotinio vaidmenį. Šiuo metu mes esame didžiausio istorijoje ginklavimosi liudininkais. Išlaidos ginklams dabar didesnės negu per Šaltąjį karą. Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji reikalauja uždaryti visas karines bazes, priklausančias Jungtinėms Valstijoms ir kitoms šalims ES valstybėse narėse, ir prašo panaudoti karines išlaidas civiliams tikslams, kad būtų pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslai.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Šiame pranešime siekiama pristatyti ES kaip stiprų visuotinį dalyvį. Tačiau nenustatomi jokie aiškūs Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) tikslai arba kryptys. Todėl atsižvelgiant į tai reikėtų atmesti didesnę galimą finansinę paramą. Ateityje tarptautinis dalyvavimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kiek jis būtų pagrįstas ir naudingas ES. Būtinas strateginis požiūris taikant BUSP. Prieštarauju, kad reikia atsisakyti vienbalsiškumo principo. Tai ypač svarbu, kaip keletą kartų minėta, siekiant glaudžiau bendradarbiauti su NATO. ES turėtų sukurti savo struktūras ir, žinoma, skirti joms reikalingas lėšas. Kalbant apie daugelį operacijų ir misijų, turėtų būti persvarstyta daugumos iš 23 skirtingų operacijų ir misijų, kuriose šiuo metu dalyvauja ES, veikla. Strategija, įgyvendinama vadovaujant Jungtinėms Valstijoms, ypač Afganistane, yra nesėkminga.

Todėl būtina nedelsiant persvarstyti ES dalyvavimą. Rytų partnerystės sąlygomis reikėtų dar kartą nurodyti, kad dėl istorinių, kultūrinių ir geografinių priežasčių būtina atsižvelgti į Rusijos interesus, ir vengti vienašalių ES veiksmų. Kadangi pranešime apie tai nekalbama ir jame yra kitų trūkumų, balsavau prieš.

  María Muñiz De Urquiza (S&D), raštu. – (ES) Kalbėdamas apie Gabriele Albertini ir Arnaud Danjeano pranešimus dėl Europos Sąjungos užsienio, saugumo ir gynybos politikos, norėčiau patikslinti, kad Pažangiojo socialistų ir demokratų aljanso Europos Parlamente Ispanijos delegacija nepritaria Kosovo, kaip nepriklausomos šalies, pripažinimui. Ispanija ir keturios kitos ES valstybės narės, kaip ir 100 kitų Jungtinių Tautų šalių narių nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės.

Todėl Užsienio reikalų komitete ir šiandien šiame Parlamente mes pritarėme pakeitimams, kurie atitiko mūsų poziciją. Ispanijos socialistų delegacija teigiamai vertina stabilizacijos ir plėtros procesą, kuriame šiuo metu dalyvauja Vakarų Balkanų šalys, Turkija ir Islandija.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už pranešimą A7-0023/2010, vadinamą metine ataskaita dėl BUSP, pirmiausia todėl, kad buvo pritarta dviem iš penkių mūsų pakeitimų (vienam dėl Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo ir kitam – dėl strateginių ES ir Kinijos santykių užmezgimo). Nebuvo jokių esminių originalaus pasiūlymo pakeitimų ir jokių netikėtumų priimant pakeitimus. Pranešimas buvo pagaliau patvirtintas 592 nariams (tarp jų mūsų) balsavus už ir 66 – prieš.

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL) , raštu. – (SV) Balsavau prieš pranešimą, kuriame nurodoma, kad ES vertybės ir interesai turėtų būti atstovaujami visame pasaulyje, gilinant Europos Sąjungos kolektyvinį strateginį mąstymą. Tai – neokolonijinis požiūris. Anot Gabriele Albertini, ES kompetencija turėtų apimti visas užsienio politikos sritis ir saugumo klausimus, tarp jų bendrą gynybos politiką, kuri leistų siekti bendros gynybos. Europa pasidalijusi šiuo klausimu. Parlamentas taip pat ragina didinti valstybių narių biudžeto asignavimus, ypač atsižvelgiant į poreikį skubiai nustatyti ES atstovavimą JT, kur būtų kalbama vienu balsu. ES valstybės narės, žinoma, išlaikys savo vietas JT, tačiau ES, kalbėdama vienu balsu, turėtų joms didelės įtakos. Europos Parlamentas taip pat mano, kad ES ir NATO turi kurti intensyvią ir veiksmingą partnerystę. Tai prieštarauja mano šalies nesijungimo politikai. Europos piliečiai niekada neturėjo galimybių išsakyti savo nuomonės šiuo klausimu, nes kai kurios valstybės narės atsisakė rengti referendumus dėl Lisabonos sutarties.

Pranešimas: Arnaud Danjean (A7-0026/2010)

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. – (EL) ES ataskaita dėl ES BUSP – imperialistinio ES centro raginimas rengtis karui, nukreiptam prieš savo liaudį. Joje nustatomas naujas konkurencijos su kitais imperialistiniais centrais eskalacijos etapas.

ataskaitoje:

džiaugiamasi 23 karinėmis ir „politinėmis“ ES misijomis visame pasaulyje, daugeliu atvejų bendradarbiaujant su JAV ir NATO, kuriose dalyvauja 70 000 karių.

Džiaugiamasi ES karinio jūrų laivyno vykdoma imperialistine Somalio krantų priežiūra ir raginama nustatyti Sudano „valstybės policijos ir įprastą kariuomenės mechanizmą“ užsienyje, kuris neturėtų nuversti šalies vyriausybės.

Raginama kurti politinį (karinį) krizių valdymo ir planavimo direktoratą ir nuolatinį ES veiklos operacijų centrą.

Raginama stiprinti valstybinį terorizmą ir užgniaužti demokratines teises prisidengiant „kova su terorizmu“ ir „radikalizacija“.

Skatinama skubiai sukurti Europos išorės veiksmų tarnybą, turinčią politinę ir karinę kompetenciją.

Raginama organizuoti karinius ir politinius veiksmus, net ES valstybėse narėse, tariamos abipusės paramos, teikiamos pagal Lisabonos sutarties „solidarumo“ straipsnį, sąlygomis.

Vienintelis ES tautų tikslas – pakeisti visą imperialistinę ir antiliaudinę politiką ir pačią ES sąrangą.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Piliečiai Europos Parlamentui suteikė daugiau galių tokiais klausimais, kaip užsienio, saugumo ir gynybos politikos biudžetas ir kontrolė. Todėl Europos Parlamento nariai kartu su kitomis Europos Sąjungos institucijomis turėtų dalyvauti priimant sprendimus ir skiriant darbuotojus, atstovaujančius ES tarptautiniu mastu. Įgaliojimais, numatytais Europos Parlamentui pagal Lisabonos sutartį, siekiama didinti sprendimų teisėtumą bendros užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityje.

Tai pagrindžia reikalavimą steigti Gynybos tarybą, priklausančią Užsienio reikalų tarybai, ir kurti nuolatinį ES operacijų centrą, kurio užduotis būtų operatyvinis planavimas ir karinių operacijų vykdymas. Diskusijos apie priešraketinį skydą, kurį siūlo JAV administracija, turėtų vykti visoje ES, aktyviai dalyvaujant Europos Parlamentui.

Vis dėlto turėtų būti aiškiai nurodyta, kad ES turi išskirtines teises nustatyti gynybos ir saugumo politiką, ir trečiųjų šalių intervencija negali būti pateisinama. Europos Sąjunga sprendžia, kaip geriau užtikrinti piliečių saugumą remiantis bendru valstybių narių sutarimu, ir visiškai nedalyvaujant Europos Sąjungai nepriklausančioms valstybėms.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) ES apibūdinama įvairiai – ir kaip ekonomikos milžinas, ir kaip politikos nykštukas, tai reiškia, kad nėra priemonių, būtinų pasiekti tam tikrų jos tikslų, ypač užsienio politikos srityje. Daugeliu atvejų trūko valstybių narių valios vienbalsiškumo ir bendrų veiksmų.

Abejoju, ar ši padėtis greitai pasikeis. Atvirkščiai, man atrodo, kad tik taip ir gali būti, atsižvelgiant į tai, kiek valstybių sudaro Europos Sąjungą ir į kiekvienos jų istoriją ir interesus. Bendros gynybos politika, susijusi su savarankiškomis valstybės galiomis, istoriškai visuomet kėlė Europos valstybių nepasitikėjimą, ir net šiandien ji nusipelno ypatingo dėmesio, ir tai visiškai pagrįsta.

Tai neturėtų mums trukdyti geriau bendradarbiauti ir koordinuoti tobulinant mūsų bendrą saugumą ir gynybą. Neprieštaraujant ES, kaip švelnios jėgos koncepcijai, reikėtų svarstyti, kaip ji galėtų tapti antruoju ramsčiu Atlanto aljanse, kuriame šiuo metu visus sprendimus priima JAV.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis pranešimas, suvienijantis konservatyviąją dešinę ir socialdemokratus – pavojingas simptomas, įrodantis tai, dėl ko ne kartą pasmerkėme Lisabonos sutartį: jos įnašą, gilinant neoliberalizmą, pagrįstą Europos Sąjungos, kaip europinio NATO ramsčio, federalizmo ir sukarinimo stiprinimu.

Atstovaudama didžiųjų valstybių interesams, ES siekia sumažinti vidinius prieštaravimus ir, pergrupavusi jėgas tarptautiniu lygmeniu, užsitikrinti naują padėtį, remdamasi vizija, kuri numato konkurenciją tarp didžiųjų šalių, siekiant įgyti gamtinių išteklių ir rinkų kontrolę ir Europos Sąjungos, kaip ekonominio, politinio ir karinio bloko, siekiančio visuotinio intervencionizmo, įtvirtinimo.

Dauguma šiuose rūmuose pritarė tam, ko jau daugelį metų buvo siekiama:

- tarptautinių santykių ir vidaus saugumo sukarinimo, remiantis anksčiau minėta kova su terorizmu;

- biudžeto šiose srityse didinimo ir naujų karinių pajėgumų, skatinančių tolesnes ginklavimosi varžybas, kūrimo;

- prisitaikymo prie JAV ir NATO prevencinių karų koncepcijos ir jų intervencijos pasaulyje didinimo.

Panaši įvykių eiga reikštų daugiau konfliktų, didesnį išnaudojimą ir skurdą krizės, kurią pasaulyje sukėlė kapitalistinė sistema. sąlygomis.

Taikos proceso kelias reikalauja atsisakyti šių politikos priemonių.

  Charles Goerens (ALDE), raštu. – (FR) Remdamasis toliau nurodytomis pastabomis, balsavau už Arnaud Danjeano pranešimą. 1) Pranešimu raginama nutraukti Vakarų Europos Sąjungą (VES). Todėl pranešime veltui ieškotume bent mažiausios užuominos į tolesnį Asamblėjos darbą, didinant Europos integraciją. Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto veikla yra giriama be jokių išimčių, nors ji neprilygsta toms idėjoms, kurias siūlė Asamblėja Paryžiuje. 2) Europos gynybos reikalų parlamentine kontrole turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į valstybių narių parlamentų įnašą. Būtent jiems tenka atsakomybė kuriant nacionalinius būrius ir pajėgas, skirtas ES karinėms operacijoms vykdyti, ir taip bus dar ilgai. Tai tinka ir karinėms operacijoms, finansuojamoms iš valstybių narių biudžeto. Demokratijos siekis Europos gynybos srityje turėtų būti svarbiausias, siekiant institucinio sprendimo, kuris būtų priimtinas parlamento lygmeniu.

  Richard Howitt (S&D), raštu. – EP nariai, atstovaujantys leiboristų partijai džiaugiasi šia metine Europos saugumo strategijos ir Bendros saugumo ir gynybos politikos apžvalga, ypač atsižvelgiant į pokyčius, ratifikavus Lisabonos sutartį, ir ypač pritaria Vyriausiosios įgaliotinės baronienės Cathy Ashton vaidmeniui asocijuotose diskusijose Europos Parlamente.

Nors balsavome už visą pranešimą, nusprendėme balsuoti prieš 20 dalį, kurioje siūloma įsteigti nuolatinį ES operacijų centrą. Mūsų ir Didžiosios Britanijos vyriausybės pozicija visuomet buvo tokia, kad toks centras, be reikalo dubliuojantis esamas struktūras, nereikalingas. Balsuodami dėl 20 pakeitimo, nusprendėme susilaikyti, nes nors ir nuoširdžiai pritariame veiksmams, kuriais siekiama atsisakyti branduolinės ginkluotės pasaulyje, šiame pakeitime matome netikslumą – ,„JAV“ ginkluotė yra labiau NATO, o ne JAV pajėgumai, todėl manome, kad klausimas dėl branduolinių galvučių pašalinimo iš Vokietijos arba iš kitur yra NATO sąjungininkų, tarp jų ir JAV, diskusijų klausimas. ES, kuri yra atskiras daugiašalis subjektas, neturėtų apie tai diskutuoti.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Bendroji užsienio ir saugumo politika ir Europos saugumo ir gynybos politika – du pagrindiniai ramsčiai, leidžiantys ES tapti pagrindine tarptautinės bendrijos veiksmų dalyve kovoje su iššūkiais ir pavojais, nurodytais Europos saugumo strategijoje.

Neprieštaraujant tam, kad ES mano, kad JT saugumo taryba – pagrindinė pusė, atsakinga už taikos pasaulyje palaikymą ir apsaugą, ES privalo turėti veiksmingų politikos priemonių, kurioms pritartų visos valstybės narės, kad galėtų veiksmingai veikti, susidūrusi su visuotiniais iššūkiais ir pavojais.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Balsavau prieš Arnaud Danjeano pranešimą, nes jame siūloma Bendra užsienio ir saugumo politika, kuria ateityje daugiausia dėmesio skiriama ES sukarinimui ir intervencionizmui. Jame nesiūloma jokių civilių ir taikių priemonių arba konfliktų sprendimo būdų, ir daugiausia dėmesio skiriama ES gynybai ir sukarinimui. Prieštarauju šiam tekstui, nes jame pirmiausia remiamasi Lisabonos sutartimi ir jos įgyvendinimu. Juo siekiama jėgų centralizavimo, nesant parlamentinės kontrolės mechanizmo, todėl ES turėtų tapti tarptautiniu kariniu dalyviu. Vietoje nuolatinio, struktūrizuoto ES ir NATO bendradarbiavimo, apie kurį kalbama pranešime, pritariu veiksmams, kurie būtų vykdomi laikantis Jungtinių Tautų chartijos ir tarptautinių įstatymų, griežtai atskiriant abi institucijas.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Arnaud Danjeano pranešimas dėl Europos saugumo strategijos ir Bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo yra labai išsamus ir jame nagrinėjama daugelis Europai svarbių klausimų. Vis dėlto, trūksta aiškaus supratimo, kaip turėtų būti iš esmės formuojama ES užsienio politika kitus kelerius metus, ir jaučiamas griežtos politikos krypties trūkumas. Kita vertus, pranešime norima pabrėžti ES autonomijos stiprinimą kitų visuotinių dalyvių, ypač Jungtinių Valstijų, atžvilgiu naudojant geresnę užsienio, saugumo ir gynybos politiką, ir tuo labai džiaugiuosi. Kita vertus, pranešime pritariama didesniam bendradarbiavimui tarp ES ir NATO, pvz., siekiama kurti bendras institucines struktūras. Raginimas parengti Baltąją knygą dėl bendrosios saugumo ir gynybos politikos (BSGP), aiškiai apibrėžiant politikos tikslus yra labiau nei pageidautinas. Nors kritiškai vertinu Europos Sąjungos centralizmo didinimą, pritariu, kad reikėtų sukurti nuolatinį ES operacijų centrą.

Šitoks centras leistų mums veiksmingiau planuoti ir vykdyti pačias įvairiausias operacijas. Be to, sumažinus darbų dubliavimą, patirtume mažiau sąnaudų. Dėl gamtinių nelaimių neabejotinai vertingas minėtas solidarumo straipsnis ir Europos civilinės apsaugos pajėgų sukūrimas. Turėtume to siekti. Vis dėlto, atsižvelgiant į neaiškią poziciją daugelyje sričių, balsuodamas buvau priverstas susilaikyti.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Galutiniame balsavime dėl Europos saugumo strategijos įgyvendinimo (A7-0026/2010) susilaikiau. Tai buvo labai sudėtingas ir jautrus pranešimas, tačiau mums pavyko tinkamai jį parengti. Dviem su puse iš 11 mūsų pakeitimų buvo pritarta (vienam iš jų, labai svarbiam, raginančiam VĮ (PP) įveikti pusiausvyros tarp civilių ir karinių planavimo pajėgumų trūkumą). Dėl kitų svarbių pakeitimų nebuvo balsuota. Pranešimui pagaliau buvo pritarta, 480 nariams balsavus už ir 111 – prieš. Kaip minėjau, balsuodamas aš susilaikiau drauge su likusiais mano frakcijos nariais.

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL) , raštu. – (SV) Balsavau prieš šį pranešimą. Šis dokumentas yra vienas iš labiausiai sukarintų, kokius man teko skaityti per visus savo darbo Parlamente metus. Europos Parlamentas ragina steigti nuolatinį operacijų centrą, atsakingą už operacijų planavimą ir karinių operacijų vykdymą ir bendradarbiavimo su NATO stiprinimą. Europos gynybos agentūra siekiama sukurti karinę kosmoso stebėjimo sistemą. Be to, turėtų būti sukurta jūrų stebėjimo sistema, kuria, be kitų užduočių turėtų būti stebima „neteisėta“ imigracija. Pranešime taip pat raginama, kad daugiau negu iki šiol valstybių narių dalyvautų ES karinėse operacijose. ES ir Parlamentas turėtų dalyvauti diskusijose dėl strateginės NATO koncepcijos. Kaip neutralios šalies atstovė, negaliu pritarti šiam plataus užmojo pranešimui.

  Traian Ungureanu (PPE), raštu. – (RO) Norėčiau padėkoti visiems savo kolegoms nariams Europos Parlamente už paramą man plenariniame posėdyje, balsuojant už Arnaud’o Danjeano pranešimo dėl Europos saugumo strategijos 34 pakeitimą.

34 pakeitimą inicijavau, siekdamas pakeisti šio pranešimo 87 dalies tekstą, kuriame nurodomas priešraketinio skydo sukūrimas Europoje priėmus dvišalį susitarimą tarp Jungtinių Valstijų ir valstybių narių, tarp jų ir Rumunijos. Pakeitime siūloma atsisakyti rekomendacijos kurti šią sistemą „palaikant dialogą su Rusija“ pakeičiant formuluotę labiau suderinta: „dialogą žemyno lygmeniu“. Naujasis JAV projektas, apimantis priešraketinės gynybos sistemos kūrimą, yra griežtai gynybinio pobūdžio ir garantuoja saugumą visoje Rytų Europoje ir Vakarų Balkanuose. Projektas nėra nukreiptas prieš Rusiją. Todėl nemanau, kad būtų kokių nors priežasčių dalyvauti Rusijai, ypač priimant sprendimus, kaip įgyvendinti šį projektą.

Dėl to atsirado 34 pakeitimas. Man malonu, kad šiam pakeitimui buvo pritarta, 358 nariams balsavus už. Pritarimo balsų skaičius rodo, kad teikiama parama peržengia politinių frakcijų ir nacionalinių susivienijimų ribas, įrodo šio pasiūlymo dėl rezoliucijos reikšmę ir Europos daugumos, kuri laikosi bendro požiūrio, buvimą.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0137/2010

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Manau, kad svarbiausias prioritetas – stiprinti pastangas, kad nebūtų platinami branduoliniai ginklai bei pasaulis be branduolinių ginklų. Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (BGNS) stiprinimas, pasirašant ir įgyvendinant ją visoms valstybėms narėms, atitinka šią sistemą. Balsuojant dėl šio pasiūlymo dėl rezoliucijos, nusprendžiau susilaikyti, nes jis apima svarbiausią klausimą, kuriam nepritariu ir kurį Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji nesėkmingai mėgino pakeisti. Nurodau sakinį, kuriame teigiama, kad ES gali „panaudoti visas turimas priemones, kad užkirstų kelią susirūpinimą visame pasaulyje keliančioms ginklų platinimo programoms, skatintų jas nutraukti, stabdyti ir, jei įmanoma, panaikinti“. Karinių priemonių naudojimas arba grasinimas jas panaudoti, ypač dėl Irano, yra itin pavojingas, neturėtų teigiamų rezultatų siekiant taikos ir prieštarautų kairiųjų jėgų ES karinių veiksmų sampratai.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Principai, kuriais remiantis buvo pasirašyta Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis ir kurie žinomi dar nuo Šaltojo karo laikų šiandien tebėra svarbūs ir juos būtina dar skubiau taikyti. Žlugus tarybiniam blokui, branduolinės medžiagos ėmė plisti į įvairias šalis, ir nesant vieningos jų naudojimo ir saugojimo kontrolės kyla pavojus dėl neatsakingo jų panaudojimo arba net sunykimo, ir tai turėtų neįsivaizduojamų padarinių sveikatai ir saugumui regione.

Dėl išaugusio „branduolinio klubo“ narių skaičiaus, terorizmo pavojaus ir palyginti lengvos galimybės pasigaminti masinio naikinimo ginklą, darosi vis neramiau gyventi. Europos Sąjunga turi laikytis bendros ir nuoseklios pozicijos šiais klausimais, siekdama sukurti pasaulį, kuris būtų saugesnis ir kuriame būtų mažiau vietos ginkluotei.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Dėl tarptautinių pokyčių atsiranda naujų branduolinio ginklo neplatinimo galimybių. Pradėdamas eiti savo pareigas, prezidentas Barackas Obama nurodė, kad jis norėtų sukurti pasaulį be branduolinių ginklų ir pažadėjo aktyviai veikti, siekdamas visiško Jungtinių Valstijų branduolinių bandymų uždraudimo ratifikavimo. Europos Sąjunga turėtų atsižvelgti į branduolinio ginklo neplatinimo iššūkius, ypač dėl Irano ir Šiaurės Korėjos, kurie ir toliau kelia didžiausią pavojų tarptautiniam saugumui. Kalbant apie branduolinio arsenalo mažinimą, prioritetiniais turėtų būti laikomas tolesnis dviejų pagrindinių – Rusijos ir Jungtinių Valstijų – arsenalų, kuriems tenka 95 proc. viso pasaulio branduolinių ginklų, mažinimas. Parlamentas tikisi, kad Europos Sąjunga laikysis bendros ir drąsios pozicijos kitoje Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties persvarstymo šalių konferencijoje.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Branduolinis nusiginklavimas itin svarbus tarptautinei visuomenei. Tai pagrindžia poreikį skatinti ir stiprinti Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį (BGNS) ir siekti, kad sutartį ratifikuotų visos šalys. Dabartinis tarptautinis klimatas yra toks, kad naujos branduolinio ginklavimosi varžybos sukeltų daug rūpesčių.

Nusiginklavimo pradžia ir naujos branduolinės ginkluotės plėtros, gamybos ir saugojimo pabaiga atitinka BGNS dvasią ir raidę. Ginčą dėl Irano branduolinių programų galima išspręsti siekiant taikaus sprendimo derybose, kurias svarbu atnaujinti. Bet kokie kariniai veiksmai arba grasinimas panaudoti jėgą yra neproduktyvūs ir gali turėti padarinių, pavojingų visam regionui. Todėl turėtume nepritarti bet kokių karinių veiksmų planams, kaip teigiama patvirtintos bendros rezoliucijos preambulės G dalyje.

  Charles Goerens (ALDE), raštu. – (FR) Irano problema – pagrindinė diskusijų tema rengiantis Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (BGNS) persvarstymo konferencijai. Apibendrinant: Iranas, priimdamas BGNS, atsisakė branduolinio ginklo ginklavimosi galimybės. Jei Irano Respublika nebevykdytų savo įsipareigojimų, susidurtume su dviem problemomis. Trumpalaikiu laikotarpiu tai keltų pavojų stabilumui regione, kur dauguma dalyvių linkę laikytis radikalios pozicijos. Vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu Irano atsisakymas laikytis BGNS nuostatų būtų rimta kliūtis stiprinti regiono ir visuotinį saugumą. Aiškiai matyti, kad Jungtinių Tautų saugumo Tarybos narių, turinčių veto teisę ir Vokietijos nepakanka, kad būtų galima to pasiekti. Stiprus signalas iš Jungtinių Valstijų ir Rusijos, rodantis, kad jos abi nusitekusios vienašališkai mažinti savo branduolinį arsenalą, padėtų pažadinti vidutinio dydžio branduolinių valstybių, kurios taip pat pasirengusios nusiginkluoti, atsakomybės jausmą. Pagaliau ryžtingi didžiųjų valstybių veiksmai galbūt įtikintų šalis, kurios šiuo metu plėtoja branduolinę technologiją, atsisakyti savo projektų.

  Richard Howitt (S&D), raštu. – EP nariai leiboristai norėtų nuoširdžiai įsipareigoti kurti pasaulį be branduolinių ginklų. Didžiuojamės tuo, kad Didžioji Britanija, būdama branduolinė valstybė, vadovauja pastangoms pasirašyti branduolinio neplatinimo sutartį gegužės mėn. Niujorke, apimančią visuotinį bendrą sutarimą. Pritarėme šiai rezoliucijai, kurioje aiškiai siekiama pasiųsti žinią Europos Parlamentui, ir EP nariai leiboristai turėtų pritarti pastangoms, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad blogiausi branduolinės priešpriešos ir abipusio susinaikinimo pavojaus laikai liktų praeityje.

Nusprendėme susilaikyti, balsuodami dėl 2 pakeitimo, nes manome, kad dėl karinės doktrinos turėtų spręsti valstybių narių vyriausybės, ir tai neturėtų būti Europos Parlamento prerogatyva. Taip pat prisijungėme prie mūsų politinės frakcijos, pritardami 3 pakeitimui, nes manome, kad visos šalys turi teisę plėtoti branduolinę energiją civiliais tikslais, tačiau esama atsakomybės šioms šalims, plėtojant branduolinę ginkluotę. EP nariai leiboristai toliau pritars, kad šalys, turinčios branduolinį ginklą, turėtų nusiginkluoti, neplatinti jo naujose šalyse ir sieks, kad pasaulyje neliktų branduolinių ginklų.

  Sabine Lösing (GUE/NGL), raštu. – Visiškai nebejoju dėl tarptautinio branduolinio nusiginklavimo būtinybės, ir todėl BGNS stiprinimas ir jos ratifikavimas, kurį turėtų atlikti visos šalys yra itin svarbus, ir būtinos pastangos įgyvendinti visus sutarties aspektus. Ji turėtų atitikti gerai apgalvotą viziją, užtikrinančią veiksmingas daugiašales pastangas, kuriomis būtų siekiama kiek įmanoma greičiau sukurti pasaulį be branduolinių ginklų. Turėtume primygtinai reikalauti, kad branduolinių ginklų turinčios šalys pagal BGNS VI straipsnį įsipareigotų visiškai nusiginkluoti, nes tai buvo pagrindinis įsipareigojimas, ir daugelis šalių pasirašė BGNS, visam laikui atsisakydamos branduolinių ginklų. Prieštaraujame šiai bendros rezoliucijos frazei (G konstatuojamoji dalis): „... panaudoti visas turimas priemones ...“.

Įspėju, ypač dėl Irano, kad bet kokia karinė veikla, siekiant išvengti neplatinimo, būtų nenaudinga ir labai pavojinga. Esu įsitikinusi, kad geriausias būdas spręsti neplatinimo problemą – atsisakyti visiems laikams atominės energijos, nes jos naudojimas net civiliams tikslams, savaime kelia didelį pavojų ir, be to, negalima visiškai atmesti, kad branduolinė civilinė technologija nebus panaudota kariniams tikslams.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Masinio naikinimo ginklų neplatinimas kelia realų pavojų žmonijai, taikai ir tarptautiniam saugumui. Teroristinis ekstremizmas, nekontroliuojamas ir dažnai fundamentalus, verčia pasaulį bijoti ir neleisti grupėms ir vyriausybėms, kuriems vadovauja nepatikimi vadovai, įsigyti šios technologijos.

Todėl svarbu, kad vyriausybės, turinčios panašių ginklų, parodytų, kad ketina mažinti savo ginkluotės arsenalus. Kitas aukščiausiojo lygio susitikimas, kuris vyks šių metų balandžio mėn., galėtų būti labai naudingas šiuo klausimu, ir esama didelių lūkesčių nustatant didesnį griežtumą ir kontrolę siekiant apriboti neleistiną branduolinių medžiagų prekybą.

Tikėkimės, kad JAV ir Kinija ir toliau vaidins svarbų vaidmenį skatinant branduolinį nusiginklavimą Korėjos pusiasalyje. Vis dar svarbu, kad valstybės laikytųsi Sutarties dėl Branduolinių ginklų neplatinimo, nes tai kelia rūpestį mums visiems, ne tik kai kuriems iš mūsų.

  Zuzana Roithová (PPE), raštu. – (CS) Man labai malonu, kad Europos Parlamentas aiškiai pritarė pranešimui dėl branduolinių ginklų neplatinimo. Kaip krikščionė, labai džiaugiuosi, kad praėjus 60 metų nuo karo pabaigos Vakarų civilizacijos atstovai pagaliau suprato, kad branduoliniai ginklai kelia didžiulę visuotinę riziką ir todėl stengiasi mažinti jų atsargas. Tai, kad Iranas ir Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika neketina pasirašyti Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties yra didžiulė rizika. Šios šalys taip pat nevykdo tarptautinių įsipareigojimų branduolinio saugumo srityje. Tai, kad Iranas neleidžia tarptautinės atominės energetikos agentūros inspektoriams patikrinti savo branduolinių įrenginių, kelia pavojų saugumui ne tik šalia esančioms šalims, bet ir ES. Baigdama norėčiau padėkoti nariams už jų pastangas kiek galima labiau suderinti šios rezoliucijos tekstą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Pagaliau tariau „taip“ šiai sudėtingai rezoliucijai (RC7-0137/2010) dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties. Labai džiaugiuosi, kad originalus tekstas, kurį pateikė PPE, socialistai, ALDE ir Verts/ALE buvo patvirtintas ir buvo patvirtintas vienas iš mūsų pakeitimų (331 balsavus už, 311 – prieš), tai ypač stebėtina, nes šiame pakeitime visos šalys raginamos persvarstyti jų karinę doktriną, atsisakant pirmojo smūgio galimybės. PPE pastangos išbraukti dalį dėl nebranduolinių zonų, tarp jų Artimuosiuose Rytuose, patyrė nesėkmę.

  Geoffrey Van Orden (ECR), raštu. – Yra keletas rezoliucijos aspektų, kuriems pritariu. Mes visi pritariame tam, kad Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis būtų stipri ir veiksminga. Vis dėlto, kai kurios rezoliucijos dalys yra visiškai nereikalingos, todėl ECR frakcija balsuodama susilaikė. L konstatuojamoje dalyje keliamas klausimas dėl taktinių branduolinių ginklų laikymo penkiose Europos nebranduolinėse valstybėse. Pritariame šiam nuolatiniam ginkluotės buvimui, nes taip siekiama pasidalyti našta su JAV ir jos karinių įsipareigojimų Europos saugumui garantijų. Daugelyje vietų kritikuojami artimiausi mūsų sąjungininkai, tuo tarpu mūsų kritika turėtų būti nukreipta prieš visus tuos, kurie kelia pavojų tarptautiniam saugumui. Ne JK, ne Prancūzija ir net ne JAV dabar tiekia dalias medžiagas branduolinei ginkluotei. Kitas dalykas – teigti, kad šiame etape turi būti atsisakyta dalių medžiagų gamybos pajėgumų. Raginimas įsteigti nebranduolinę zoną Artimuosiuose Rytuose akivaizdžiai skirtas Izraeliui. Izraeliui kelia egzistencinę grėsmę jo kaimynai, kurių keletas jau bandė pasigaminti branduolinius ir kitokius MNG, ir iš tikrųjų bent vienas iš jų – t. y. Iranas – ir toliau žengia šia kryptimi.