Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/0110(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0030/2010

Pateikti tekstai :

A7-0030/2010

Debatai :

PV 19/04/2010 - 19
CRE 19/04/2010 - 19

Balsavimas :

PV 05/05/2010 - 13.34
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0124

Diskusijos
Pirmadienis, 2010 m. balandžio 19 d. - Strasbūras Tekstas OL

19. Bendrijos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairės (nauja redakcija) (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – B. Simpsono pranešimas Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Bendrijos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių (naujos redakcijos) (COM(2009)0391 – C7-0111/2009 – 2009/0110(COD)) (A7-0030/2010).

Kadangi B. Simpson dalyvauti negali, jo vardu kalbės S. El Khadraoui.

 
  
MPphoto
 

  Saïd El Khadraoui, pranešėjo vardu. Ponia pirmininke, Transporto ir turizmo komiteto pirmininkas B. Simpson negali prie mūsų šiandien prisijungti, todėl paprašė manęs perskaityti jo pareiškimą.

Bendrijos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtros gairių naująja redakcija siekiama sujungti per keletą metų priimtus skirtingus gairių pakeitimus ir įtraukti pakeitimus, susijusius su ES išsiplėtimu iki 27 valstybių narių.

Kalbant apie pranešimo rengimo aplinkybes, reikėtų pasakyti, kad gairėse numatoma transeuropinio transporto tinklo plėtra. Tikslas – iki 2020 m. laipsniškai sukurti tinklą, apimantį visos Europos Sąjungos sausumos, jūros ir oro transporto infrastruktūros tinklus.

Grįžtant prie pranešimo, reikėtų pasakyti, kad tai teisės akto teksto kodifikavimas, bet kadangi Komisija šiek tiek pakeitė priedą, ji buvo priversta tai padaryti taikydama naujos redakcijos procedūrą. Priedas pakeistas siekiant ištaisyti pirmines klaidas, kurios buvo padarytos, kai 2004 m. 10 naujų valstybių narių įstojo į ES. Pakeitimai nesusiję su žemėlapių atnaujinimu arba esminiais pakeitimais.

Du pakeitimai, kuriuos pranešėjas įtraukė į pranešimą, apima nežymius konstatuojamosios dalies pakeitimus ir kai kuriuos techninius žemėlapių pataisymus. Jie atitinka Tarybos pakeitimus ir gairių pataisą.

Vadovaujantis Komisijos rekomendacijomis, Taryba ir pranešėjas B. Simpson, palaikomas Transporto ir turizmo komiteto, nusprendė iš esmės nekeisti gairių. Tačiau pranešėjui žinoma, kad Žaliųjų frakcija pateikė savo pakeitimus, siekdama linijos, jungiančios Miuncheno miestą ir Miuncheno oro uostą, atnaujinimo, tačiau pranešėjas norėtų dar kartą pabrėžti, kad pakeitimai, apie kuriuos kalbama pranešime, susiję su teksto pataisymu, o ne su jo persvarstymu ir papildymu.

Naujos redakcijos tikslas – sutvarkyti tekstą prieš tikrąją gairių peržiūrą, kuri numatoma 2011 m. pradžioje. Svarbu užtikrinti rengiamų gairių aiškumą, kuris leistų kitais metais atlikti esminius pakeitimus. Visi laukiame tikrosios gairių peržiūros ir galimybės toliau plėsti TEN-T tinklą, tačiau tam turime tinkamai parengti turimus teisės aktus, o būtent tai čia ir padarėme.

 
  
MPphoto
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. Ponia pirmininke, esu labai dėkingas kalbėtojui ir pranešėjui. Būtent to ir siekėme, todėl šiuo atveju neturiu ką pridurti, nes manau, kad tai tiksliai apibūdina diskusijos klausimą.

Daugiausia kalbėsiu apie šios priemonės peržiūrą ir esamą padėtį, nes svarbu matyti vykstantį procesą. Remdamasi 2009 m. balandžio mėnesio žaliąja knyga, Komisija pradėjo viešas konsultacijas, kurių metu surinkta daugiau nei 300 atsakymų, ir sudarė šešias ekspertų grupes, padedančias apdoroti konsultacijų dėl naujo politikos pasiūlymo rezultatus.

Netrukus kolegijai bus pateiktas pasiūlymas – dokumentas, kuriame bendrais bruožais nusakoma naujojo transeuropinio transporto tinklo įkūrimo metodika. Manome, kad jis gali būti pateiktas kolegijai gegužės 5 d.

Vėliau ši metodika neabejotinai bus pateikta Parlamentui ir Tarybai. Po to Komisija imsis rengti pasiūlymus dėl naujojo TEN-T ir jo finansavimo.

Taigi, tikimės, kad kolegija galės šį pasiūlymą priimti pirmajame 2011 m. pusmetyje. Esu labai dėkingas Parlamentui už supratimą, kad reikia nedidelių pakeitimų, ir ateinančiais mėnesiais laukiu plataus masto ir karštų diskusijų dėl naujųjų transeuropinio transporto tinklo pagrindinių principų.

 
  
MPphoto
 

  Sergio Paolo Francesco Silvestris, PPE frakcijos vardu.(IT) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti tiems Parlamento nariams, kurie, remiantis pranešėjo ir šešėlinių pranešėjų pateikta informacija, sudarė sąlygas šiuo klausimu greitai užbaigti parlamento procesą. Jie susilaukė ir nepateikė pakeitimų, kurie, nors ir priimtini dėl turinio, trukdytų priimti šį kodifikavimo tekstą.

Dabar galime suteikti Komisijai pagrindą sudaryti ateinančio dešimtmečio TEN-T programą. Dėdami ypatingas pastangas sutrumpinti terminus nuo tada, kai pranešėjai ėmėsi šio klausimo, jie sudarė susitarimą neteikti pakeitimų, kurie nebuvo suderinti su Taryba. Transporto ir turizmo komitetas patvirtino techninius pakeitimus, kuriuos išnagrinėjo Parlamento ir Tarybos teisės tarnybos, o Taryba pareiškė galinti dokumentą patvirtinti per pirmąjį svarstymą, jeigu balsuosime už šią redakciją, kuri yra visiškai priimtina.

Keli Transporto ir turizmo komiteto pakeitimai atitinka šį tikslą, ir manau, kad jie yra tinkami ir naudingi rengiant rišlų ir tikslų galutinį tekstą. Todėl palaikau pateiktus pakeitimus, nors nemanau, kad Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso pakeitimas, kurį jau atmetė Transporto ir turizmo komitetas, šiuo metu tinkamas.

Nors pakeitimo turinys, o būtent žemėlapio, susijusio su Miuncheno oro uostu, pakeitimas, priimtinas, galimybė pateikti jį dar kartą bus tuomet, kai bus persvarstomas TEN-T, o tai gali įvykti dar net iki vasaros pradžios, nes Europos Komisijos darbas vyksta sparčiai.

 
  
MPphoto
 

  Silvia-Adriana Ţicău, S&D frakcijos vardu.(RO) Šis techninis dokumentas leidžia peržiūrėti ir papildyti I priedą visų valstybių narių žemėlapiais, o tikslinį terminą pakeisti į 2020 m. Išsami diskusija dėl TEN-T projektų sąrašo atnaujinimo planuojama metų pabaigoje. Į šį sąrašą turėtų įeiti Juodosios jūros koridorių, susisiekimo kelių su Moldovos Respublika ir Ukraina, taip pat esamų 6 ir 17 prioritetinių projektų plėtra, kad greitojo geležinkelio linija pasiektų Bukareštą ir Konstantą.

Ugnikalnio Islandijoje išsiveržimas atskleidė Europos transporto sistemos silpnąją pusę. Europos Sąjungai reikėjo turėti veiksmingą keleivių nukreipimo į kitų tipų transportą sistemą. Gyvybiškai svarbu plėsti transeuropinį transporto tinklą, kad greitojo geležinkelio linijos galėtų aptarnauti ne tik visų valstybių narių sostines, bet ir kitus didžiuosius Europos miestus. Kitas svarbus aspektas – transporto vidaus vandenų keliais ir Europos jūros koridoriais plėtra.

 
  
MPphoto
 

  Eva Lichtenberger, Verts/ALE frakcijos vardu.(DE) Ponia pirmininke, transeuropiniai tinklai – tema, kuri verčia mus aktyviai dirbti šioje plenarinėje sesijoje ir kuri turėtų mus versti dirbti dar aktyviau. Dabar turime naują redakciją, o kai kurie, pvz., S. Silvestris, nustebo, kad Žaliųjų frakcija pateikė pakeitimus, kuriais siūloma keisti transeuropinių tinklų arba jų dalies sąrašą.

Jie neturėtų pamiršti, kad tai, ką pasiūlėme, susiję su ypatingu atveju, kai pati valstybė narė pareiškė, kad ši transeuropinių tinklų dalis tėra atšaka, todėl mums ji nebebus aktuali, šio garsaus skrydžių kelio (dabar kalbu kaip E. Stoiber, kad tai užkrečiama ir pakankamai pavojinga) nebenorime tiesti, nes, taip sakant, būtų nutiesta atšaka į Miuncheno oro uostą. Dėl šios priežasties teikiame pakeitimą.

Taip pat manau, kad ypatingą dėmesį turėtume skirti transeuropinių tinklų persvarstymui ir atsižvelgti į man ypač svarbų klausimą. Vienas olandas atliko tyrimą (jį su malonumu perduosiu Komisijos nariui, kai jis bus čia), kuris, mano nuomone, labai aktualus būsimoms diskusijoms ir parodo, kad didelio projekto (o dažniausiai tai dideli projektai) sąnaudos dažniausiai nurodomos vidutiniškai 45 proc. mažesnės nei yra iš tiesų, o jų nauda visuomet pervertinama, nes to reikia, norint įgyvendinti projektą. Tai reiškia, kad turime persvarstyti transeuropinių projektų sąmatas, ir raginu jus tai padaryti. Mūsų pareiga savo piliečiams suteikti patikimą ir aiškią informaciją.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška, EFD frakcijos vardu.(SK) Transeuropinių transporto tinklų apibrėžimas – pagrindinis žingsnis link geresnio susisiekimo transportu gyvenamuosiuose ir pramoniniuose rajonuose visoje Europoje.

Kol šiaurės, vakarų ir pietų Europoje geležinkeliai ir keliai baigiasi jūrų uostuose, atsiveria milžiniškos galimybės plėsti rytų Europos kelius ir geležinkelius toliau į rytus per visą Aziją iki Ramiojo vandenyno pakrantės.

Tokios Azijos šalys kaip Kinija, Japonija ir Indija patiria didelį ekonomikos augimą ir tampa svarbiausiomis Europos bendrovių prekybos partnerėmis. Todėl būtina ne tik kurti Europos vidaus transporto struktūrą, bet ir atverti transporto kelius į rytus.

Plačiojo geležinkelio linija iš Vladivostoko siekia ES sieną ties Čierna prie Tisos. Parengtas projektas šią liniją praplėsti iki Vienos ir ją sujungti su Dunojumi, uostais ir, žinoma, Europos tinklu.

Mano nuomone, tokie projektai kaip šis ateityje turėtų būti smarkiai remiami. Dėkoju.

 
  
MPphoto
 

  Franz Obermayr (NI).(DE) Ponia pirmininke, taip, man labiau patinka „nepriklausomas“. Nors šiuo metu kalbame tik apie gairių redakciją, norėčiau pasinaudoti galimybe ir paminėti projektą, kuris itin problemiškas Austrijai. Pagrindinis Brenerio tunelis yra greitojo geležinkelio linijos ašies iš Berlyno į Palermą ir transeuropinio transporto tinklo programos dalis, ir planuojama, kad jis eis po Insbruku iki Bolcano linijos ašies.

Esama padėtis tokia, kad ES paliko Austriją, Tirolį, šiaurės Italiją ir pietinę Vokietiją nežinioje, ir kyla rizika, kad šis tunelis taps juodąja skyle, kurioje dingsta milijardai eurų. Pradinė 4,5 mlrd. EUR sąmata nuo 2002 m. buvo viršyta, o ekspertai planuoja, kad statybos sąnaudos išaugs maždaug iki 16 mlrd. EUR. Be to, iki galo neaišku dėl finansavimo. Iš esmės siūlyta, kad šį projektą finansuotų suinteresuotosios valstybės narės ir ES. Tačiau ES atsisako duoti teisiškai įpareigojantį pažadą laikotarpiui po 2013 m., todėl minėtos šalys lieka nežinioje.

Tačiau tai dar ne viskas. Žinoma, siekiant užtikrinti, kad tunelis būtų visiškai išnaudotas, reikia tinkamų atšakų linijų. Susijęs vandens baseino regionas driekiasi nuo Miuncheno šiaurėje iki Veronos pietuose, ir šiuo atžvilgiu finansavimas visiškai neaiškus, įskaitant ir Italijos teikiamą finansavimą. Todėl prašau, kad pradedami TEN projektai būtų tinkamai suplanuoti, o suinteresuotoms valstybėms narėms netektų apmokėti sąskaitų dėl kurios nors šalies kaltės. ES turi prisiimti ne mažiau kaip 50 proc. išlaidų, o planai ir pažadai turi būti gauti pakankamai greitai.

 
  
MPphoto
 

  Werner Kuhn (PPE).(DE) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šios transeuropinio transporto tinklo plėtros gairės iš pradžių pasirodė labai formalios. Tačiau pranešėjas B. Simpson jau pabrėžė, kad jos, žinoma, labai gyvybiškai svarbios Europos ekonominei plėtrai ateityje.

Keliai – mūsų ekonomikos arterijos. Visi su tuo sutinkame. Taip pat turime dar kartą pripažinti, kad Europa, kaip ekonomikos ir prekybos centras, konkuruoja su dideliais Amerikos ir pietryčių Azijos ekonomikos ir prekybos centrais. Todėl mums būtina plėsti savo vidaus rinkos transporto sistemas ir kartu, žinoma, sieti Europos eksporto pajėgumą su transeuropinių tinklų plėtra ir jų tolesniu stiprinimu.

Eismo arterijų tikslas – perimti eismą nuo pradžios iki galo ir galiausiai perkelti jį ten, kur yra klientai. Šiuo atveju, žinoma, svarbu tai, kad pagrindinių eismo linijų ašių plėtra siekiama sukurti prieigą į regioną, o tai svarbu ekonomikos vystymuisi – išties neturėtume to pamiršti. Europa – žemynas, turintis daug pakrančių ir didelių uostų, kuriuos reikia sujungti – šiuo atžvilgiu judumas yra esminis klausimas. Tačiau mums nederėtų laikytis tik požiūrio, kad viskas turi būti atlikta pačiu laiku. Mūsų darbas turi būti ekonomiškai naudingas, tinkamas aplinkai ir ją tausojantis. Ateityje tai turės didelę reikšmę.

Neabejotinai svarbus klausimas, ar galime paversti turimas šiaurės–pietų ir rytų–vakarų geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų sistemų jungtis tikru tinklu, nes turime pripažinti, jog šiuo atžvilgiu esama kliūčių, kurias turime apeiti. Žinoma, šia prasme būtina atsižvelgti į tam tikrus dalykus. Kalbant apie ilgiausią transeuropinę linijos ašį nuo Palermo iki Berlyno, ją reikėtų pratęsti per Rostoką Skandinavijos kryptimi. Į tai reikia atsižvelgti ateityje.

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Inés Ayala Sender (S&D).(ES) Ponia pirmininke, tekstu, apie kurį kalbame šiandien, atnaujinama ir įtvirtinama transeuropinių tinklų įkūrimo procedūra, kad pasirengtume priešpaskutinio ir paskutinio peržiūros etapų pradžiai dabar, kai Europa, turinti 27 nares, yra turtingesnė ir sudėtingesnė erdvės atžvilgiu ir turi naujų ir pažangių judumo poreikių.

Transeuropinio transporto tinklo vykdomoji įstaiga jau beveik visiškai suformuota ir veikia, turime beveik visus koridorių koordinatorius ir tikimės, kad netrukus turėsime ir likusius, kurie galės padėti atverti reikiamus koridorius.

Mūsų kaimynai, ypač Viduržemio jūros regiono šalys, taip pat turi didelių lūkesčių dėl šių ir nuosavų tinklų, o mes laukiame žadėto Komisijos komunikato dėl metodikos, kuris papildys konsultacijas ir diskusijas prieš Transporto ir turizmo komitetui imantis vienos iš įdomiausių užduočių.

Judumo ir sanglaudos tinklas tampa realybe, ir jis pirmą kartą integruotu ir dinamišku būdu sujungs bendrą ES-27 valstybių narių teritoriją. Jis apims esminius centrus – jūrų uostus, oro uostus ir logistikos centrus – kurie kerta valstybių sienas. Be to, jis apims, jeigu man bus leista paminėti, istorinio Pirėnų barjero centrą kertantį požeminį tunelį. Taip bus įgyvendintas XXI a. Europos, tvirtai įsitikinusios, kad parūpins reikiamų lėšų, ateities planas.

Mums tai išbandymas, bet kol kas būsime kuklesni ir apsiribosime patvirtindami šią pirmąją teisės akto redakciją, dėl kurios norėčiau pasveikinti mūsų pirmininką B. Simpsoną.

 
  
MPphoto
 

  Michael Cramer (Verts/ALE). (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, sistema „Transrapid“ neturėtų būti įtraukta į šias gaires. Ji netinka Europos kraštovaizdžiui. Ji ne mažina, o didina turimų sistemų skirtumus. Sumokėjome milijardus, kad sukurtume vienodą sistemą, o dabar nacionaliniu lygmeniu milijardai mokami siekiant ją sunaikinti. Neturime leisti, kaip taip atsitiktų!

Nors Europos Parlamentas anksčiau prieštaravo sistemai „Transrapid“, 1996 m. ji staiga vėl atsirado Berlyno–Hamburgo projekte. Tada ji staiga pradingo, bet niekas nežino kodėl. 2004 m. taip pat staiga atsirado „Transrapid“ linija tarp Miuncheno oro uosto ir centrinės stoties. Tada remiant Bavarijos Vyriausybei Vokietijoje projektas buvo sustabdytas. Buvo susitarta atsisakyti šio projekto, nes niekas jo nebenorėjo. Štai kodėl jis neturėtų būtų įtrauktas į gaires.

Pasitraukęs iš pareigų buvęs Bavarijos ministras pirmininkas Edmund Stoiber buvo paskirtas dalyvauti kampanijoje už biurokratizmo mažinimą Europoje. Tai jo pareiga. Be to, dabar būtent jis turi priimti sprendimą, kad ši sistema „Transrapid“ būtų išbraukta iš gairių. Į tai visi turėtumėm atkreipti dėmesį. Turime atsikratyti sistemos „Transrapid“. Moksliniu požiūriu tai puikus modelis, tačiau Europoje jam ne vieta. Jam ne vieta čia, taip pat ir šiose gairėse.

 
  
MPphoto
 

  Jörg Leichtfried (S&D).(DE) Ponia pirmininke, norėčiau pasinaudoti proga ir pasveikinti pranešėją B. Simpsoną, taip pat išreikšti apgailestavimą, kad šiandien jis negali dalyvauti. Vis dėlto mes susitvarkysime. Ypač norėčiau pasidžiaugti sprendimu šias gaires iš esmės palikti tokias, kokios buvo, nes jose yra labai svarbus principas – Europos teisės aktų leidėjo tvirtumas ir patikimumas. Jis neabejotinai įtvirtinamas šiuo pranešimu.

Antra, norėčiau paminėti, kad mums taip pat reikia pasiūlymo ateičiai, kai dar kartą galėsime nuspręsti, kas iš tiesų įeina į sistemą TEN ir kas ne. Diskusiją, tam tikra prasme, galėtumėm vesti taip, kaip ji vyksta dabar. Kai kurie karštai palaiko idėją sujungti pusiasalį su sala, o kiti mano, kad jos reikia visiškai atsisakyti. Tačiau šitaip klausimą spręsti neteisinga. Turime apsvarstyti, kas sukuria papildomą vertę Europos Sąjungai ir Europos mokesčių mokėtojams. Be to, parama turėtų būti teikiama tada, kai valstybės narės jau ką nors daro, kai kas nors vyksta, nes tuomet kas nors išties įvyks, o mes neatsidursime tokioje padėtyje, kai parengti TEN planai ir lieka neįgyvendinti. Naudos turės Europos piliečiai ir keleiviai, kaip ir tos valstybės narės, kurios galiausiai įsipareigoja perkelti eismą iš kelių į geležinkelių sistemą.

 
  
MPphoto
 

  Andreas Mölzer (NI).(DE) Ponia pirmininke, po geležinės uždangos kritimo ir vidurio Europos integracijos Baltijos–Adrijos koridorius, kaip žinome, įgauna iki Dunojaus monarchijos žlugimo turėtą reikšmę. Žinoma, ES jau patvirtino Baltijos–Adrijos koridoriaus svarbą suteikdama pirmumo statusą šiaurinei daliai nuo Gdansko iki Čekijos. Tačiau dar svarbiau būtų pirmumą suteikti pietinės dalies plėtrai Austrijos pietų geležinkeliu į Italiją.

Šiame tinkle, kuriuo pervežama pusė visų krovinių ir keleivių, susidarė pavojinga padėtis, kurią reikia išspręsti. Šią kliūtį visiems laikams padės išspręsti tik Koralmo tunelis.

Šalia tranzitinių kelių gyvenantys žmonės, kaip visi žinome, moka už didėjančius eismo srautus aukštą ir vis kylančią kainą. Tik užbaigus šio pietinio koridoriaus plėtrą galima bus pereiti nuo kelių prie geležinkelių sistemos, ir to pasiekti kitomis infrastruktūros priemonėmis Austrijoje neįmanoma.

 
  
MPphoto
 

  Elena Băsescu (PPE).(RO) Šiuo metu, kai dėl ugnikalnio išsiveržimo Islandijoje visoje Europoje nutrūko oro eismas, poreikis plėsti Europos transporto tinklus dar akivaizdesnis nei bet kada.

Europos Sąjunga ypač turėtų remti transporto infrastruktūros plėtrą ir jungtį su pagrindiniais Europos transporto keliais pastaraisiais metais į ES įstojusiose šalyse. Rumunijos teritoriją kerta trys Europos koridoriai – 4, 7 ir 9, jie glaudžiai susiję su Juodosios jūros Konstantos uostamiesčiu. Manau, ypatingą dėmesį reikia skirti 7 koridoriui.

Dunojus – pagrindinio transeuropinio Reino–Maino–Dunojaus vandens transporto kelio, jungiančio Šiaurės jūrą su Juodąja jūra per Roterdamo ir Konstancos jūrų uostus, dalis. Jis galėtų tapti tinkama Europos transporto sistemos atrama. Tačiau siekiant kuo greičiau pakelti šių transporto koridorių statusą, būtina bendradarbiauti.

 
  
MPphoto
 

  Gesine Meissner (ALDE).(DE) Ponia pirmininke, transeuropiniai tinklai išties panaudojami reguliariam eismui Europoje. Galima net būtų sakyti, kad eismas – absoliuti visos Europos vidaus rinkos atrama, kuri, žinoma yra viena iš pagrindinių mūsų tikslų Europoje. Todėl turime užtikrinti visų koridorių plėtrą ir nustatyti, kam reikia finansavimo ir į ką ES turėtų sutelkti savo jėgas.

Žinoma, akivaizdu, kad nacionaliniai interesai niekur nedingsta. Jau šiandien tuo įsitikinome: kai kurie kalbėjo apie Dunojų, kiti – apie pietų Europą, dar kiti – apie pagrindinį Brenerio tunelį. Šie eismo koridoriai driekiasi per visą Europą. Jų tikslas – apimti visą Europą, kad iš taško A į tašką B galima būtų pervežti ne tik krovinius, bet ir žmones. Tokia užduotis laukia mūsų. Kaip minėjau, natūralu, kad kiekvienas dėmesį skiriame savo regiono poreikiams. Turime užtikrinti, kad neliktų kliūčių ir, visų svarbiausia, turėtume iš tiesų veikiantį visų transporto priemonių tinklą. Štai svarbiausias dalykas, apie tai ir diskutuosime.

 
  
MPphoto
 

  Herbert Dorfmann (PPE).(DE) Ponia pirmininke, per šią diskusiją taip pat paminėtas pagrindinis Brenerio tunelis ir naujasis geležinkelis iš Miuncheno į Veroną. Šiuo metu minėtu maršrutu pervežama apie 50 mln. tonų prekių, todėl šis tunelis skubiai reikalingas. Tačiau šiandien šiame Parlamente taip pat buvo pasakyta, kad šį projektą sunku finansuoti abiem Brenerio tunelio skiriamoms valstybėms – Austrijai ir Italijai. Italija galėtų finansuoti geležinkelio statybą, jeigu perskirstytų pajamas iš kelių mokesčio, surenkamo Brenerio greitkelyje. Tačiau tam reikėtų, kad nuolaida dėl Brenerio greitkelio netaptų konkurso priežastimi – kas ir ketinama daryti dėl patiriamo Europos spaudimo – ir ši nuolaida Italijos valstybei būtų suteikta dar mažiausiai 50 metų, o ne atiduota privatiems konkurso dalyviams. Priešingu atveju tektų pamiršti apie kryžminį finansavimą, ir tikimybė, kad TEN kelias bus plėtojamas Italijoje, būtų itin menka.

 
  
MPphoto
 

  Inés Ayala Sender (S&D).(ES) Ponia pirmininke, Parlamentas ruošiasi patvirtinti šią naują redakciją dėl transeuropinių tinklų, ir norėčiau, kad Komisija kuo tiksliau man pasakytų, kada galėsime susipažinti su komunikatu dėl metodikos.

Kaip jums, Komisijos nary, žinoma, šis klausimas yra vienas iš Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos prioritetų, ir dabar jau esame nuėję pusę kelio. Todėl norėčiau kuo tiksliau žinoti, kada galėsime gauti šį tekstą, nes Parlamentas patvirtins šią redakciją dabar ir galės nevaržomai analizuoti naująjį tekstą.

 
  
MPphoto
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. Ponia pirmininke, dar kartą norėčiau padėkoti Transporto ir turizmo komitetui už pagalbą dėl šios techninės redakcijos, kuri, viliuosi, bus patvirtinta per plenarinio posėdžio balsavimą.

Šios dienos diskusija platesnė, ji padės parengti pasiūlymą dėl metodikos. Komisijos Pirmininko pavaduotojas S. Kallas atsiųs kolegijai pasiūlymą gegužės 5 d. Šiek tiek užtrukome, nes naujoji Komisija buvo ilgai formuojama, o naujai kolegijai reikia laiko pasiūlymams parengti.

Per šią diskusiją nepaminėjau, kad šis Parlamentas labai palaiko transeuropinio tinklo politiką. Manau, sunku kalbėti apie Europą, jeigu nėra gerai sujungtos transporto, energetikos ar telekomunikacijų infrastruktūros. Manau, ši diskusija mums padės parengti pasiūlymą dėl metodikos, kas iš esmės reiškia, kad Transporto ir turizmo komitetas turės progą apie tai kalbėti, jeigu gegužės mėnesį viskas vyks sklandžiai.

 
  
MPphoto
 

  Saïd El Khadraoui, pranešėjo vardu. Ponia pirmininke, norėčiau tik padėkoti kolegoms, kurie dalyvavo šiandienos diskusijoje, ir pakartoti, kad taisome praeityje padarytas klaidas, o ne keičiame dokumentą iš esmės.

Šis klausimas lieka ateičiai, kai gairės bus nuodugniai peržiūrimos, ir, žinoma, laukiame būsimos diskusijos. Todėl pranešėjas B. Simpson ir aš, kaip savo frakcijos koordinatorius, nurodysime savo frakcijai balsuoti prieš Žaliųjų frakcijos pateiktą pakeitimą. Tikimės, kad kitos frakcijos šiuo klausimu mus palaikys.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Diskusija baigta.

Balsavimas vyks per kitą plenarinį posėdį Briuselyje.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika