Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2010 m. balandžio 19 d. - Strasbūras

20. Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginiai tikslai ir rekomendacijos iki 2018 m. (diskusijos)

  Pirmininkė. - Kitas klausimas – P. van Daleno pranešimas Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginių tikslų ir rekomendacijų iki 2018 m. (COM(2009)0008 – 2009/2095(INI)) (A7-0114/2010).

  Peter van Dalen, pranešėjas. – (NL) Ponia pirmininke, apie Europos jūrų transporto politiką galima kalbėti ilgai. Neketinu to daryti ir verčiau susitelksiu ties keletu pagrindinių klausimų ir esminių temų.

Pirmas svarbus klausimas – sektoriaus svarba. 80 proc. pasaulio prekybos vyksta jūra, o Europos laivynas užima 41 proc. visos rinkos. Europos vidaus rinkoje 40 proc. visų prekių perveža jūrų laivai. Todėl laivyba – gyvybiškai svarbus ūkio sektorius, turintis konkuruoti pasaulio rinkoje. Suvokus tai, konkurencija automatiškai tampa antru esminiu klausimu.

Žinome, kad daugelis pasaulio šalių remia savo jūrų laivynus labai įvairiais būdais. Jeigu tai būtų leidžiama Europoje, pakaktų ir keleto metų, kad visi mūsų laivai išplauktų į tokias šalis kaip Honkongas arba Singapūras. Žala būtų padaryta ne tik laivynui, smūgis būtų suduotas visai jūrų grupei. Jeigu mūsų laivynas mus paliktų, nepakeliamas smūgis būtų suduotas darbdaviams sausumoje – bankams, laivų statykloms, draudimo bendrovėms, logistikos bendrovėms, mokymo ir švietimo įstaigoms, bendrovėms, kurios aktyviai kuria inovacijas ir gerina laivynų aplinkosauginį veiksmingumą.

Dėl šių dviejų esminių klausimų savo pranešimu raginu valstybes nares toliau remti savo laivynus. Kalbame apie mokesčių lengvatų (pvz., laivų tonažo mokesčio sistemos ir mokesčių lengvatų jūrininkams ir laivų savininkams) taikymą. Tik taip ir toliau galėsime užtikrinti ilgalaikį sektoriaus ir jūrų grupių aktualumą Europoje.

Šiuo atžvilgiu turiu klausimą Komisijos nariui: kada Europos Komisija pateiks valstybės pagalbos jūrų uostams taisykles? Tikimasi, kad pasiūlymas turi būti pateiktas rudenį, tačiau nežinau, kurių metų. Man svarbu tai, kad valstybės pagalba būtų skiriama skaidriai ir už ją būtų tinkamai atsiskaitoma. Neturėtume to imtis ir stacionarius terminalus remti labiau nei uostus, kurių geografinė padėtis labai arti trečių šalių. Abiem atvejais tai būtų laiko švaistymas.

Šiuo atžvilgiu turiu pastabą dėl rezoliucijos projekto anglų kalba 5 paragrafo, kuriame minimos „patogios šalies vėliavos“. Mano nuomone, tai netinkamas pavadinimas, todėl rinkčiausi ką nors panašaus į „reikalavimų neatitinkančius“ laivus. Galų gale, mes nepageidaujame vėliavų ir laivų, nesilaikančių minimalių saugumo reikalavimų ir socialinių standartų. Kalbame apie vėliavos kokybę, ir tai, ką olandai vadina „goedkope vlag“, tikrai automatiškai netampa „patogios šalies vėliavos“ sinonimu.

Baigdamas norėčiau paminėti dar vieną svarbų klausimą – jūrų sektoriaus patrauklumą jaunimui. Europos gyventojai vis labiau senėja, todėl turime labiau pasistengti dėl savo jaunimo. Niekada ne per anksti pradėti juos informuoti apie jūrų sektorių ir jūrų laivybą, man buvo malonu išgirsti, kad laivų savininkai net lankosi pradinėse mokyklose ir jaunimui pasakoja apie darbą jūroje.

Tai buvo keletas svarbių klausimų, apie kuriuos norėjau pakalbėti, ir užbaigdamas diskusiją mielai atsakysiu į Parlamento narių ir Komisijos nario pastabas.

PIRMININKAVO: P. ROUČEK
Pirmininko pavaduotojas

  Andris Piebalgs , Komisijos narys. – Pone pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjui už puikų darbą šiuo politiškai labai svarbiu klausimu.

Jūrų transporto strategija iki 2018 m. buvo daug remiamasi Komisijai rengiant 2020 m. Europos strategiją, o transporto baltosios knygos rengimo procesas jau artėja. Matome, kad ši transporto strategija yra pagrindinės Europos strateginės plėtros dėmesio centre.

Laivyba – viena iš Europos stipriųjų pusių, todėl natūralu, kad turėtume kapitalizuoti tai, ką sukūrėme praeityje, bet taip pat svarbu pažvelgti į ateitį. Mūsų pagrindinis tikslas – užtikrinti ir toliau didinti ilgalaikį Europos laivybos tvarumą ir veiklą. Kalbu apie veiksmingas, saugias, užtikrintas ir aplinkai nekenksmingas jūrų transporto paslaugas. Jūrų transporto sektorius Europoje siūlo aukšto lygio darbus ir skatina tyrimus ir Europos pramonės inovacijas.

Taip pat turime plataus užmojo aplinkosaugos tikslų, Komisija visuomet pabrėždavo pasaulinio lygio sprendimų reikalingumą, ypač kalbant apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą.

Pagrindinis darbas rengiant strategiją atliktas prieš ekonomikos krizę. Kalbant apie ekonomikos nuosmukį, strategija vis dar aktuali. Šia prasme būtina pabrėžti tarptautinės tvarkos palaikymo ir gerinimo svarbą. Susiduriame su tokiomis grėsmėmis kaip protekcionizmas, nesąžininga konkurencija, reikalavimų neatitinkanti laivyba arba piratavimas. Privalome rasti geresnių atsakymų į šiuos klausimus, įskaitant ir dialogą su pagrindiniais prekybos partneriais.

Teigiamai vertinu Transporto ir turizmo komiteto išvadas ir pateiktą pranešimą ir galiu patikinti, kad daugelį klausimų Komisija jau ėmėsi spręsti vykdydama įvairią veiklą, kad įgyvendintų strategiją, pvz., pasiūlymas dėl laivų atskaitomybės formalumų, kuris yra svarbi bendros jūrų transporto erdvės be kliūčių dalis.

Komisijos tarnybos taip pat pradėjo rengti jūrų transporto socialinę darbotvarkę ir ES elektroninę jūrų iniciatyvą, kurias Komisija ketina pristatyti 2011 metais.

Taip pat norėčiau atsakyti į klausimą dėl 2010 m. gairių dėl valstybės pagalbos laivybai. Viena vertus, 2004 m. gairės galios ir 2011 m., net jeigu Komisija sakė, kad jos bus „atnaujintos per septynerius metus“. Kita vertus, dabartinė krizė, sukėlusi skaudžių pasekmių laivybai, reikalauja didelio atsargumo.

Kalbant apie specifines priemones, šiuo metu rengiame detalų šios strategijos įgyvendinimo planą, kurį ketiname paskelbti šią vasarą.

  Georgios Koumoutsakos, PPE frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, Komisijos nario pareiškimas sukėlė teigiamą reakciją, klausiausi jo su dideliu susidomėjimu, nes laivyba – išties labai svarbus, sakyčiau netgi gyvybiškai svarbus Europos ūkio sektorius.

Europos Sąjunga turi pakankamai priežasčių, kad užsitikrintų lyderės vaidmenį, kurį ji atlieka šiame ūkio sektoriuje, ir išlaikytų aukštą jūrų transporto lygį. Išsaugoti pagrindinį vaidmenį pasaulio laivybos rinkoje – sunkus išbandymas, todėl reikia veiksmingos ir suderintos jūrų transporto strategijos.

Pranešimas, kurį šiandien svarstome ir kurį patvirtino kompetentingo komiteto didžioji dauguma – detalus teisingos krypties pranešimas, ir manau, kad toks tekstas, koks jis yra be pakeitimų, visiškai tenkina mūsų poreikį judėti mano anksčiau minėta kryptimi.

Žinoma, šiuo metu Europos laivyba susiduria su sunkumais, taip pat ir su išorės išbandymu. Pirmasis sunkumas – poreikis didinti konkurenciją. Faktas tas, kad nevaržoma konkurencija – laivybos gyvavimo sąlyga. Be to, dažnai reikia valstybės pagalbos, nes mums dažnai tenka kovoti su nesąžiningais konkurentais iš trečiųjų šalių.

Taigi peršasi tokia išvada: valstybės pagalba turi išlikti, nes ji padėjo išlaikyti Europos laivybos konkurencingumą ir palaikyti valstybių narių ekonomiką. Antras sunkumas, su kuriuo susiduriame – poreikis stiprinti ir gerinti profesinį darbuotojų mokymą laivybos sektoriuje, nes jaunų šios profesijos žmonių skaičius smarkiai sumažėjo ir trūksta kvalifikuotų jūrininkų.

Todėl mums reikia dinamiškos politikos. Privalome nedaryti klaidų ir atkreipti dėmesį į šiuos du sektorius, ir tikiu, kad pranešimas parengtas laikantis teisingos krypties.

  Knut Fleckenstein, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, visų pirma norėtume pasidžiaugti tuo, kad ateityje turėsime ES jūrų strategiją, net jeigu reikės ilgiau palaukti balsavimo. Manome, kad šis pranešimas bus įtrauktas į ataskaitą apie transporto ateitį, vėliau ir į baltąją knygą.

Kurdami 2018 m. Europos jūrų transporto strategiją kuriame pagrindą didesniam tarptautiniam Europos jūrų ūkio konkurencingumui, ir šioje strategijoje apibrėžėme, kad, pirma, norime šią sistemą kurti ekologijos standartų pagrindais, ir, antra, siekiame pagrįstų pasaulinių socialinių standartų, užtikrinančių aukšto lygio laivybą.

Trumpai aptarsiu tris klausimus. Pirma, laivyba – aplinkai nekenkiantis transporto sektorius, todėl vienas iš mūsų tikslų dėl šios ūkio šakos – ateityje prisidėti prie kovos su klimato kaita. Palankiai vertinu mūsų iniciatyvas, pvz., dėl žaliųjų uostų, net jeigu šiandien nieko nesprendžiama, o pavedame Komisijai ir Tarybai sužinoti, ką šiuo klausimu galima padaryti.

Manau, kad taip pat svarbu išsaugoti tarptautinį konkurencingumą, taip pat kalbant ir apie kitas transporto rūšis. Todėl teisinga, jeigu Komisija, remdamasi mūsų pasiūlymu, dar kartą atliktų sieros išmetalų poveikio kontroliuojamose Šiaurės jūros ir Baltijos jūros zonose vertinimą, nes jeigu norime šiuo atveju nustatyti griežtesnius reikalavimus, turime atsižvelgti į tarptautinę konkurenciją ir, jeigu įmanoma, užtikrinti, kad konteinerių gabenimas nepersikeltų į sausumos kelius, kas būtų visiškai nenašu.

Leiskite paminėti dar vieną paskutinį dalyką, kuris, manau, ypač svarbus, būtent pagrindinių Europos uostų įtraukimas į TEN tinklų planavimą. Mums tai turi milžinišką reikšmę, nes jūrų uostai – svarbūs transporto grandžių susikirtimo taškai, ir savo vaidmenį jie gali veiksmingai atlikti tik palengvinus ir įtvirtinus transporto tarpusavio modalumą.

Yra ir daugiau klausimų, kuriuos galėjau šiuo atveju paminėti. P. van Dalenai, sveikinu parengus puikų pranešimą. Visi prie jo šiek tiek prisidėjome, ir norėčiau paprašyti jūsų supratimo, nes nenorime sugadinti šio puikaus pranešimo patvirtindami jūsų siūlomus pakeitimus.

  Jean-Paul Besset, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas visiškai pritaria P. van Daleno pranešimui ir rekomendacijoms. Jis siūlo mums subalansuotą tekstą, kuris parengtas glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis frakcijomis.

Pritariame šiam pranešimui, nes jame aiškiai apibrėžti sunkumai, su kuriais susiduriama rengiant ES jūrų politiką, o būtent daug didesnis jūrų eismas tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų neaukojant aplinkosaugos ir socialinių interesų. Šis tekstas parengtas vadovaujantis loginiu išaiškinimu, kurio siekiame visose srityse: tvaraus vystymosi politika. Jame nurodyti galimi jūrų transporto plėtros keliai geriausiomis įmanomomis sąlygomis nuo dabar iki 2018 metų.

Ypač pabrėžiame kovos su piktnaudžiavimu patogios šalies vėliavomis arba reikalavimų neatitinkančiais laivais svarbą. Taip pat pabrėžiame apsaugos nuo piratavimo reikšmę. Pabrėžiame, kad reikalinga politika, suformuluota atsižvelgiant į bendrą Europos jūrų sistemą, taip pat daugiarūšio Europos jūrų uostų ir toliau nuo pakrantės esančių rajonų ryšio svarbą. Pabrėžiame, kad reikia skatinti administracinių taisyklių, reguliuojančių įplaukimo į Europos uostus ir išplaukimo iš jų tvarką, supaprastinimą. Pabrėžiame jūrininkystės darbų skatinimo ir tęstinio jūrininkų mokymo svarbą. Galiausiai, pabrėžiame aplinkosaugos klausimų pirmumą.

Apskritai visuomet palaikome visus veiksmus, kurie, mūsų manymu, padeda skatinti jūrų transporto sektoriaus, galinčio konkuruoti su kelių ir oro transportu, veiklą. P. van Daleno pranešime išsamiai aptarti pasaulio aplinkosaugos klausimai, kurių sprendimas yra jūrų transportas. Ypač tai naudinga priemonė kovojant su pasaulio atšilimu.

Apgailestaujame tik dėl to, kad pakeitimo, kurį pateikėme siekdami įtraukti jūrų transporto sektorių į šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, nepalaikė nei pranešėjas, nei Komisija. Mūsų nuomone, visi ūkio sektoriai turėtų laikytis bendrų taisyklių, ir jūrų transportas, kaip ir oro bei kelių transporto sektoriai, turi prisidėti prie išlakų kiekio mažinimo, net jeigu jis mažai teršia aplinką. Todėl savo pakeitimą dar kartą pateiksime plenariniame posėdyje.

  Jacky Hénin, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, būtų per švelnu sakyti, kad Europos Sąjungai reikia tikros jūrų transporto plėtros strategijos, nes šis klausimas Europos Sąjungai labai svarbus ateityje kalbant apie apsirūpinimą maistu, ekonominę, politinę nepriklausomybę, taip pat aplinkos apsaugą.

Kad ši strategija būtų veiksminga, ji turi būti išsami ir apimti laivų statybą, remontą, jūrų uostus, užimtumą ir darbuotojų mokymą ir saugumą. Faktas, kad 2006 m. Parlamentas atmetė direktyvą dėl uostų paslaugų liberalizavimo, mano nuomone, yra bet kurios Europos jūrų transporto strategijos kertinis akmuo.

Parlamentas ragina Komisiją tęsti kovą su piktnaudžiavimu patogios šalies vėliavomis. Tai skatintinas dalykas, bet iš tiesų ši kova dar neprasidėjo. Galiausiai, turime kovoti ne su piktnaudžiavimu patogios šalies vėliavomis, bet su pačiu šios praktikos buvimu. Priešingu atveju visos mūsų pastangos dėl saugumo ir darbo vietų kūrimo bus pasmerktos.

Teigiamas žingsnis susieti valstybės pagalbą šiam sektoriui su atitiktimi socialiniams ir aplinkosaugos kokybiniams kriterijams ir jūrininkų darbų ir mokymo skatinimu ES valstybėse narėse, nes iš tiesų konkurenciją iškreipia ne valstybės pagalba, o socialinių mokesčių, darbo užmokesčio ir aplinkos apsaugos mokesčių dempingas.

Geriausia jūrų transporto saugumo garantija – gerai apmokami kvalifikuoti darbuotojai, kuriems užtikrinta socialinė apsauga ir geros darbo sąlygos.

Džiaugiuosi matydamas, kad galiausiai kalbame apie jūrininkų mokymą visą gyvenimą ir profesinių kvalifikacijų ir įgūdžių tobulinimą. Turime užtikrinti, kad ši teisė būtų užtikrinta visiems jūrininkams darbdavių sąskaita.

Taip pat palankiai vertinu reikalavimus, keliamus laivų statybai ir metalo kokybei. Žinoma, pateiktame tekste žvelgiama gerokai į priekį, tačiau jame vis dar yra neatitikimų. Jį vis dar varžo laisvos ir neiškreiptos konkurencijos dogmos grandinės. Jis suformuluotas patiriant ekspeditorių lobistų spaudimą pagal blogiausius ultraliberalius utopinius scenarijus.

Pvz., kaip jame vienu metu gali būti palaikomas Europos jūrininkų užimtumas ir raginama atlikti tyrimus, kurie padėtų nustatyti, kokiu mastu juos galėtų pakeisti naujosios technologijos?

Kaip juo gali būti skatinama mažinti dempingą ir siekti darbuotojų, kurie neturi tokių pačių teisių, kokios suteikiamos Europos Sąjungoje, judėjimo laisvės? Kaip jame gali būti pabrėžiamas saugumas, kai pasikliaunama pateikiamomis deklaracijomis, o kai kurios šalys, susigundžiusios pelnu, nedvejodamos gabena nedeklaruotas prekes, kurios gali būti ypač pavojingos žmonėms ir aplinkai?

Laukia dar daug darbo, bet kartu mes pajėgsime jį atlikti, nes pagrįsta aukšto lygio jūrų politika visų pirma turi būti išreikšta pagarba nepalaužiamiems vyrams ir moterims, kurie dažnai rizikuoja savo gyvybe, kad patenkintų kitų poreikius.

  Anna Rosbach, EFD frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, tai plataus užmojo strategijos dokumentas. Tačiau dėl jo turiu keletą pastabų.

Daugiau krovinių ES pagrindinėmis upėmis – puiku, tačiau kaip atsižvelgiame į tai, kad pastaraisiais metais vandens lygis dažnai buvo per žemas, kad visiškai pakrauta barža galėtų jomis plaukti? Jeigu jos plaukiotų pusiau pakrautos, vežimo mokesčiai būtų per dideli.

Rizikos kontrolė – iš kur galime žinoti, kad anglių barža nelegaliai perveža žmones? Vien tik rizikos kontrolės nepakanka. Naivu tikėtis, kad visos pasaulio jūrų valstybės laikysis griežtų ES aplinkosaugos standartų. Priešingai, daugelis senų trečiųjų šalių laivų tuo pasinaudos finansiškai.

Piratavimas – kodėl šią problemą minime tik kalbėdami apie Afriką? Ji kur kas didesnė Indonezijos vandenyse. Tai turi įtakos ir ES laivybos bendrovėms.

Privalomas iškrovimas – privalomas iškrovimas turėtų būti įstatymais nustatytas reikalavimas, taikomas visiems pakrančių vandenims, kuriuose plaukioja laivai, siekiant išvengti aplinkos problemų.

Taip pat apgailestauju, kad uždarėme tiek daug mažų uostų. Turėtume investuoti į pakrančių jūrų transporto stiprinimą, o ne jo silpninimą.

Paskutinė pastaba – mums dažnai kalba apie laivų statybos pramonės svarbą ES. Bet kodėl nevyksta diskusijų dėl atsakingo, aplinkai saugaus laivų laužo tvarkymo? Ar ir toliau norime siųsti nurašytus laivus neatsakingam laužo tvarkymui Indijos paplūdimiuose?

  Marian-Jean Marinescu (PPE). – (RO) Europos jūrų transporto klausimai neatsiejami nuo tarptautinio jūrų transporto klausimų. Europa – pagrindinis konkurentas jūrų transporto rinkoje, ypač keleivių ir konteinerių vežimo srityje. Reikia sustiprinti Europos Sąjungos padėtį šiame pasaulio rinkos sektoriuje.

Tenkinat šį reikalavimą gali būti gerinama jūreivių mokymo kokybė, jų darbo ir gyvenimo sąlygos laive, uoste ir reiduose. Visame Europos jūrų sektoriuje nuo laivų statybos iki kelioninių laivų trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

JAV, Azijos ir Artimųjų Rytų bendrovės siūlo kur kas daugiau patogumų nei Europoje. Šiomis sąlygomis šio sektoriaus Europos profesionalai labiau linkę dirbti Dubajaus arba Kinijos jūrų transporto bendrovėse arba laivų savininkams, o Europos laivuose dirba jūrininkai iš Filipinų ir Indijos. Tokia padėtis negali tęstis. Valstybių narių jūrų institucijos privalo glaudžiau bendradarbiauti, kad suderintų mokymo programas ir pasiūlytų apmokamų stažuočių ir keitimosi patirtimi su Europos jūrų bendrovėmis galimybių.

Taip pat norėčiau iškelti kitą svarbų klausimą, susijusį su saugumu, kuris ypač svarbus ir kuris toliau trukdo sklandžiam pasaulio jūrų eismui. Kalbu apie padėtį Somalio pusiasalyje. Palankiai vertinu NAVFOR, tinkamai vykdančios savo pareigas regione, Atalanta operacijos veiksmus. Tačiau turime pripažinti, kad gynybos pramonei reikia konkrečių investicijų, kad ji galėtų kariuomenę aprūpinti laivais ir kitais kur kas veiksmingesniais intervencijos ištekliais, nei šiuo metu naudojami kariniame Europos jūrų laivyne.

  Saïd El Khadraoui (S&D). – (NL) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Komisijos nary, didžiąja dalimi sutinku su kolegos K. Fleckensteino pastabomis ir visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjui P. van Dalenui už šį puikų pranešimą. Jis išgrynina keletą svarbių klausimų, pirmiausia laivybos svarbos mūsų ekonomikai klausimą. Jis taip pat pabrėžia, kad turime konkuruoti pasaulio rinkoje, todėl turime dėmesį skirti mūsų jūrų sektoriaus konkurencingumui ir siekti didesnio transporto tvarumo. Kitaip tariant turime pašalinti turimos padėties praradimo riziką. Be to, turime veikti vienodomis konkurencijos sąlygomis. Todėl svarbu faktiškai pradėti taikyti mūsų uostams valstybės pagalbos taisykles, kurios buvo ruošiamos kurį laiką. Esu tikras, kad vėliau turėsime grįžti prie šio klausimo.

Būtina apsvarstyti tris svarbias sritis. Visų pirma, užimtumas ir darbo sąlygos. Laivybos profesija jaunimui vėl tapo patraukli, o šiais laikais to ypač sunku pasiekti. Turime dėti daugiau pastangų, kad paskleistume informaciją apie darbo galimybes krante ir kitur. Tuo ir turime remtis. Darbo sąlygas būtina gerinti ratifikuojant Tarptautinės darbo organizacijos teisės aktus ir vykdant patikrinimus ne tik Europos, bet ir pasaulio mastu.

Antras svarbus klausimas, kurį daugelis iš jūsų jau paminėjo – laivybos poveikis aplinkai. Pati laivyba – tvari transporto rūšis, tačiau dar yra ką tobulinti. Todėl Europa turi tapti iniciatore, taip pat ir vykdant derybas su Tarptautine jūrų organizacija.

Galiausiai, nereikia ir sakyti, kad saugumas – esminis klausimas. Profesija gali būti klestinti tik jeigu užtikrinama sauga. Turime įgyvendinti išplėstą Trečiąjį saugios laivybos paketą ir toliau remti Atalanta misiją, veikiančią prie Somalio krantų.

  Gesine Meissner (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, kadangi kalbu pirmasis iš Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos, norėčiau pradėti nuoširdžia padėka P. van Dalenui. Visi matėme jo nuoširdų atsidavimą jūrų transporto reikalams. Tai visiškai akivaizdu.

Visi žinome, kokia tai svarbi sritis. Pastaraisiais metais iki krizės visa jūrų ekonomika augo smarkiau nei kitos ūkio šakos. Žinoma, pagrindinį vaidmenį atlieka jūrų transportas, ir galima sakyti, kad tolesniam Europos vystymuisi gyvybiškai svarbūs bus jūrų klasteriai. Be to, remiantis prognozėmis, šiuo metu gyvename sunkiausiu krizės laikotarpiu, ir numatoma, kad transporto sektorius dar kartą pradės augti, o jūrų transportas įgaus svarbos. 90 proc. mūsų eksporto ir importo vyksta per uostus. Žinoma, kaip minėta šiuo atžvilgiu, svarbu tinkamai atsižvelgti į uostus ir nuo pakrantės nutolusius regionus jungiančius koridorius ir transeuropinius tinklus.

Reikia atšviežinti kraują. Jeigu jūrų sektoriuje bus išplėtotas transportas, žinoma, mums reikės žmonių, pasirengusių dirbti šioje srityje. Todėl reikia užtikrinti visoje Europoje suderintą geros kokybės mokymą, taip pat reklamuoti šią sritį. Jaunimui tereikia pamatyti galimas ateities perspektyvas jūrų transporto srityje. Norime gerų darbo sąlygų – tą mes taip pat galime ir norime suderinti visoje Europoje.

Paminėtas ir aplinkos aspektas. Laivyba labai saugi aplinkai, ypač turint omeny CO2 išlakų kiekį. Vis dar yra nemažai ką tobulinti mažinant azoto oksido ir sieros kiekį išmetaluose. Dirbti reikia tiek pačiame sektoriuje, tiek Europoje apskritai, nes, kaip minėta, tai itin svarbu dėl stiprios tarptautinės konkurencijos jūrų transporto srityje. Europoje šiuo klausimu atliekame pagrindinį vaidmenį, tačiau turime užtikrinti, kad jis mums teks ir toliau. Pavieniais atvejais mums gali prireikti ir valstybės pagalbos. Turime užtikrinti bendradarbiavimą toliau plėtojant šį sektorių.

Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad jūrų transportas – užtikrinta veiklos sritis ateityje, todėl gerai, kad kuriame ilgalaikę strategiją.

  Dominique Riquet (PPE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, gyvybiškai svarbu vykdyti plataus užmojo ilgalaikę Europos jūrų transporto politiką. Būtina atsižvelgti į šiam sektoriui būdingus veiksnius ir spręsti sunkumus, kurių jis patiria.

Jūrų transportas – visais atžvilgiais strateginis Europos Sąjungos sektorius, pirmiausia dėl jo reikšmės augimui ir užimtumui, tarptautinio masto bei aplinkos ir tvaraus vystymosi aspektų. Minėta, kad jūrų transportui tenka 80 proc. pasaulio prekybos. Europos Komisijos komunikate ir P. van Daleno pranešime parodoma, kuriuo keliu turime eiti, nustatomi strateginiai tikslai ir apibrėžiama, kurios Europos Sąjungos jūrų transporto politikos veiksmų sritys yra pagrindinės.

Asmeniškai norėčiau pabrėžti kai kuriuos klausimus, kuriais Transporto ir turizmo komitete kalbėjo mano kolegė D. Vlasto ir aš ir dėl kurių Europos Sąjunga turi imtis veiksmų, siekdama sustiprinti jūrų transporto sektoriaus konkurencingumą, ypač šiame sektoriuje gerindama darbo sąlygas ir karjeros galimybes, ir susieti konkurencingumą su tvaraus vystymosi, sąžiningos konkurencijos ir saugumo tikslais. Kalbant apie aplinkos apsaugos aspektus, ES politika turėtų skatinti išorės sąnaudų internalizavimą, taip siekti nustatyti jūrų transporto teršalų kontrolės sritis. Galiausiai, tikėdamiesi, kad jūrų eismo intensyvumas išaugs, turime skatinti investicijas, orientuotas į mūsų uostų infrastruktūrų modernizavimą ir didesnius pajėgumus.

Svarbu, kad Europos Parlamentas pasidalytų savo ES jūrų transporto politikos iki 2018 m. vizija. Tikiuosi, kad puikų P. van Daleno pranešimą, kurį palaikė daugelis Komisijos narių, taip pat palankiai įvertins ir Parlamentas, kuris suteiks mums pagrindą tolesnėms deryboms.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Europos Sąjungai jūrų transportas tampa vis svarbesnis. Turint omenyje tai, kad jūrų transporto sektorius susiduria su konkurencija ne tik Bendrijos teritorijoje, bet ypač pasaulio mastu, turėtume pabrėžti didėjančios jūrų transporto dalies visoje mūsų transporto veikloje, vykdomoje Bendrijoje ir ypač už jos ribų, svarbą. Tačiau turėtume taip pat pabrėžti, kad vis dar yra ES valstybių narių, įtrauktų į Paryžiaus susitarimo memorandumo juodąjį arba pilkąjį sąrašą. Todėl raginame valstybes nares ir laivų savininkus pasistengti patekti į Paryžiaus susitarimo memorandumo baltąjį sąrašą.

Be to, atsižvelgiant į pastarųjų metų nelamingus atsitikimus jūrų transporto srityje, manau, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtina įsteigti Europos nelaimingų atsitikimų jūroje intervencijos centrus su prieiga prie jūros.

Komisijos nary, norėčiau pasinaudoti proga ir diskusija ir pakartoti prašymą Komisijai maksimaliai kapitalizuoti Europos Sąjungos prieigą prie Juodosios jūros – ypatingos geostrateginės svarbos regiono. Šiuo atžvilgiu Komisija turėtų, kaip kitų Europos jūrų atveju, pateikti kvietimą teikti pasiūlymus dėl Juodosios jūros koridorių plėtojimo. Roterdamo ir Konstancos uostus jungiantis Reino koridorius, einantis Maino kanalu ir Dunojumi, sutrumpina atstumą nuo Šiaurės jūros iki Juodosios jūros 4 000 kilometrų. Todėl manau, kad šis klausimas ypač svarbus, ir prašau Komisijos ir valstybių narių paspartinti prioritetinio 18 projekto įgyvendinimą.

Nors laivų transportas mažiau teršia, Europos Parlamentas paprašė įtraukti laivų transportą, ypač jūrų transportą, į šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą.

Laivų statyklos kovoja su finansiniais sunkumais, ypač ištikus ekonomikos ir finansų krizei. Šiuo metu laivų statyklų atstovai negali numatyti, kaip įveikti dabartinę ekonomikos krizę.

Europos jūrų sektoriui vis labiau trūksta kvalifikuotų jūrininkų. Socialinis aspektas ir Europos Sąjungos jūrininkų darbo sąlygos glaudžiai susiję su Europos laivyno konkurencingumu. Manau, reikia priemonių, kurios leistų darbuotojams šiame sektoriuje judėti nevaržomai be nepagrįstų barjerų.

  Inés Ayala Sender (S&D). – (ES) Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti P. van Daleną ir savo kolegą K. Fleckensteiną su šia puikia iniciatyva, kuri atitinka Europos Parlamento užmojus dėl Europos Sąjungos jūrų transporto politikos, taip pat noriu padėkoti jiems už tai, kad jie kilniai priėmė didelę dalį mano pasiūlymų.

Galutinis pranešimas apima tokius svarbius aspektus kaip parama, skirta pritaikyti uostus ir laivus ribotos judėsenos asmenų poreikiams, ir reikalavimas ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2006 m. darbo jūroje konvenciją, be to, prašoma, kad ši pramonė įtrauktų konvenciją į savo praktiką. Kitas svarbus aspektas – pasiūlymų dėl visų lygių jūrininkų profesinio mokymo išplėtimas, siekiant kovoti su jų nevertinimu ir išnaudojimu.

Taip pat siūloma parodyti Tarptautinei jūrų organizacijai kelią, kaip kovoti su tarša panaudojant bunkerinio kuro alternatyvas ir mažinant sieros kiekį išmetaluose, taip pat siūloma mažinti taršą naudojant pažangias transporto sistemas, kaip antai palydovinė sistema „Galileo“.

Pranešime siūloma patvirtinti, kad Europa stiprina kovą su piratavimu ir remia vis veiksmingesnę Atalanta operaciją, taip pat poreikį gerinti laivų konstrukcijos kokybę ir pritaikyti juos pagal griežčiausius prieinamumo ir saugos standartus.

Galiausiai, ypač palankiai vertinu tai, kad pripažintas naujųjų transeuropinių tinklų uostų vaidmuo ir jų ryšio su sausumos terminalais arba vidaus uostais ir logistikos platformomis svarba.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Pone pirmininke, strategija, kurią šiandien svarstome, yra itin plataus užmojo, o kalbant apie pagrindinę kryptį, mūsų frakcijos pranešėjas G. Koumoutsakos paminėjo viską, ką aš norėjau pasakyti.

Tačiau, jeigu leisite, aš, kaip Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narys, norėčiau pateikti pastabą dėl labai įdomios ir naujos iniciatyvos sukurti elektroninę jūrų laivybos sistemą – jūrų laivybos stebėsenos tinklą. Asmeniškai pritariu Komisijos tekstui, nes jame numatoma sukurti integruoto informacijos valdymo sistemą, padėsiančią atpažinti, stebėti visus jūroje esančius laivus ir jų krovinius, nustatyti jų buvimo vietą ir pranešti apie ją.

Tačiau kovodamos su nelegalia imigracija panašių elektroninės stebėsenos veiksmų (nežinau, kiek jie išplėtoti) taip pat imasi FRONTEX agentūra. Todėl norėčiau paklausti, ar į tai atsižvelgiama, ar Komisija turi ką nors patikslinti savo komunikate, ar kiekvienai agentūrai reikia specifinių ir skirtingų kompetencijų, ar reikėtų šią informaciją sujungti, kad rezultatai abiem kryptimis būtų geresni.

  Ioan Mircea Paşcu (S&D). – Pone pirmininke, norėčiau aptarti du klausimus, kuriuos pranešėjas paminėjo, bet kalbėjo glaustai.

Pirmas – piratavimas, dėl kurio visos rekomendacijos geros, bet neišvengiamai bendro pobūdžio. Galbūt patirtį, kurios įgijome per Atalanta operaciją, būtų galima pasitelkti rengiant apsaugos taisykles, kurias rekomendavo TJO, atsižvelgiant į galimą piratavimo išplitimą ir tai, kad Europos Sąjunga negali naudoti tokios operacijos visoje jūrų erdvėje, kurioje plaukioja ES komerciniai laivai.

Antras klausimas – geresnis jūros ir vidaus vandenų transporto sektorių ryšys, atsižvelgiant į veiklos šiose srityse sudėtingumą. Pvz., tai parodo ekonominių, socialinių, aplinkosauginių ir politinių veiksnių ryšys Dunojaus upės ir Juodosios jūros atveju.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Pirmas klausimas susijęs su ataskaita dėl programos „Marco Polo“ veiksmingumo, kurios prašome iš Europos Komisijos. Antras klausimas susijęs su galimybe, o greičiau su būsimais pasiūlymais dėl teisės aktų dėl stiprėjančio Europos Sąjungos jūrų uostų vaidmens pasaulio jūrų logistikoje.

  Georgios Koumoutsakos (PPE). – (EL) Pone pirmininke, paprašiau leidimo kalbėti siekdamas paaiškinti, kad savo pirmame pranešime praleidau kai ką, ko taip pat nepaminėjo mano kolegos. Norėčiau pakalbėti apie Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) vaidmenį. Aš ir keletas kitų kolegų neseniai turėjome galimybę lankytis EMSA, kuri vykdo darbą, itin svarbų kuriant Europos Sąjungos jūrų transporto strategiją. Jai reikia mūsų paramos, ir manau, kad jos turimos informacinės ir techninės priemonės ne tik padeda Europos Sąjungos laivybai ir jūrų transportui, bet gali padėti ir kitiems pirmiau minėtiems sektoriams, ypač, pvz., teikti informaciją, kurią FRONTEX galėtų įvertinti ir naudotis.

Atvirai tariant, ir tai mano paskutinė pastaba, EMSA vykdo svarbų darbą, kurį turime pripažinti ir į kurį turime atsižvelgti, svarstydami Europos Sąjungos jūrų strategiją.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. – Pone pirmininke, ši nepaprastai įdomi diskusija neabejotinai sustiprina puikų P. van Daleno pranešimą. Manau, kad buvo gerai padirbėta, nes nėra nieko sudėtingiau nei parašyti pranešimą apie strategiją apskritai, kadangi strategija – dokumentas, kuriame numatoma ilgesnio laikotarpio vizija, bet dėmesys turi būti sutelktas į pagrindinius klausimus.

Dabar kolegija rengia detalų strategijos įgyvendinimo planą. Jį turėtume užbaigti iki vasaros. Norėčiau aptarti tris konkrečius klausimus. Pirmas klausimas – valstybės pagalba uostams. Jį svarsto Komisijos Konkurencijos GD su buvusiu už konkurenciją atsakingu Komisijos nariu, ir jie nori, kad mes, Komisija, dirbtume kartu, todėl tai užtruks. Negaliu pasakyti tikslių terminų, bet mes dirbame.

Kalbant apie programą „Marco Polo“, su transeuropinio transporto tinklu susijusius klausimus aptarėme, todėl ši diskusija bus su tuo susijusi.

Kalbant apie jūrų uostus, šiuo atveju nereikia rengti jokių teisės aktų.

Galiausiai, dar kartą dėkoju jums, pone pirmininke ir gerbiamieji Parlamento nariai, už šią diskusiją. Komisijai ji buvo išties naudinga.

  Peter van Dalen, pranešėjas. – (NL) Pone pirmininke, dėkoju jums ir visiems Parlamento nariams. Manau, kad šis pranešimas – geras konstruktyvaus skirtingų frakcijų bendradarbiavimo pavyzdys.

Norėčiau aptarti tris pagrindinius klausimus, kuriuos kai kurie iš jūsų paminėjo. Visų pirma, labai svarbus aplinkos klausimas. Būtina dar labiau sumažinti mūsų laivų neigiamą poveikį aplinkai, ir savo pranešime šiuo atžvilgiu pateikiu keletą nuomonių, ypač dėl mokesčio už aplinką teršiantį bunkerinį kurą taikymo. Įdomu, ar Komisija nenorėtų dar kartą sugrįžti prie šios minties.

Galiausiai, „ekologiškų uostų“, kaip kai kurie Parlamento nariai juos pavadino, sąvoka. Ekologiškame uoste aplinkai nekenkiantis laivas būtų aptarnaujamas greičiau, taip pat reikėtų mokėti mažesnį uosto mokestį. Tokia koncepcija – tai atpildas už aplinkos tausojimą. Taip iš tiesų suderinama paskatų ir trikdžių sistema. Jeigu esi įregistruotas kaip saugantis aplinką, tau bus atlyginta, jeigu ne – netrukus liksi tuščiomis kišenėmis. Labai palaikau šią sistemą.

Kalbant apie saugą, vienas iš Parlamento narių minėjo, kad valstybės narės turi skubiai įgyvendinti Trečiąjį saugios laivybos paketą. Tai būtina. S. Ţicău minėjo Paryžiaus susitarimo memorandumą. Jūs visiškai teisi, šiuo metu pereinama prie rizika pagrįstos kontrolės, kuri yra geresnė nei fiksuota procentinė dalis. Taip sustiprinama kontrolė ir atlyginama už pavyzdingą elgesį. Tai reiškia, kad laivai turi gražiai elgtis. Baltajame sąraše dar nėra Slovakijos, kuri turi labai pasistengti, kad į jį patektų.

Ypač pabrėžiau laivų statybos ir priežiūros klausimą. Žinome, kad ekonomikos nuosmukio metu techninė priežiūra greitai nustumiama į šalį. Akivaizdu, kad negalima to leisti, ir šiuo metu didžiausių poreikių turi klasifikacinės bendrovės.

Visiškai palaikome Atalanta misiją prieš piratavimą. Tai puiki misija, kuri jau dabar pasiteisino. Tik praėjusią savaitę Nyderlandų karinio jūrų laivyno fregata padėjo išlaisvinti Vokietijos komercinį laivą. Mano galva, toks yra idealus bendradarbiavimas. Šiuo atveju visi laivų savininkai turėjo bendradarbiauti, o laivai plaukti su konvojumi, nes nė vienas negalėjo atsiskirti.

Galiausiai norėčiau padėkoti Komisijos nariui ir Komisijai ir laukiu tos dienos, kai šis pranešimas taps veiksmų planu.

  Pirmininkas. - Diskusija baigta.

Balsavimas vyks po dviejų savaičių per mėnesinę sesiją Briuselyje.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Sergio Berlato (PPE), raštu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Europos jūrų transporto sektorius atlieka pagrindinį vaidmenį pasaulio rinkoje. Jo reikšmę parodo vien tik tokie statistiniai duomenys: 41 proc. pasaulio laivyno valdo Europos Sąjungos šalys.

Tačiau trečiosioms šalims padidinus valstybės pagalbą jūrų transporto sektoriams, Europos laivyno konkurencingumą veikia vis didesnis spaudimas. Todėl raginu Komisiją skubiai pateikti naujas valstybės pagalbos taisykles, kurios padėtų sukurti sąžiningas tarptautinės jūrų prekybos sąlygas.

Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad 2018 metais jūrų transportas valstybėse narėse išaugs nuo 3,08 mlrd. tonų 2006 m. iki 5,3 mlrd. tonų. Todėl pritariu aptariamo pranešimo turiniui, kitaip tariant, pritariu, kad pirmenybę reikia teikti Europos uostų infrastruktūros pajėgumų plėtojimui, siekiant palaikyti jūrų transporto sektoriaus augimą.

Galiausiai, manau, kad jūrininkystės profesijas reikėtų populiarinti tarp jaunųjų europiečių teikiant tinkamą informaciją, kurios dabar trūksta. Kaip matau, vis didesnis specialistų trūkumas Europos jūrų transporto sektoriuje laikui bėgant gali šį sektorių tik susilpninti.

  Danuta Jazłowiecka (PPE), raštu. – (PL) Ponios ir ponai, žvilgtelėjus į Europos Sąjungos jūrų transporto padėtį galima prieiti prie prieštaringų išvadų. Viena vertus, pateikta informacija liudija, kad valstybių narių laivynas užima didelę pasaulio ir Europos Sąjungos transporto dalį. Tai pabrėžia Bendrijos svarbą diegiant naujas technologijas ir organizacines sistemas, ypač susijusias su aplinkos apsauga ir laivų komandų gyvenimo lygio kėlimu. Kita vertus, pastebima vis aršesnė konkurencija su trečiosiomis šalimis, ypač su vadinamosiomis „patogios šalies vėliavų“ bendrovėmis. Be to, jauni žmonės nenoriai imasi darbo šiame, žinia, sunkiame sektoriuje. Apibendrinant reikia pasakyti, kad esama ES jūrų transporto rinkos padėtis nėra prasta, bet perspektyvos optimistiškai taip pat nenuteikia. Tačiau aš asmeniškai pirmumą teikiu priemonėms, skirtoms vidaus vandenų laivybai ir optimalaus ryšio tarp prekių pervežimo jūrų ir vidaus vandenų keliu užtikrinimui. Atstovauju Odros aukštupio regionui ir matau, kaip šiame regione neišnaudojamas upių uostų potencialas, ypač galimybė išnaudoti juos kaip kelią, jungiantį Čekijos, Lenkijos ir Vokietijos vidaus regionus su Ščecino jūrų uostu. Kalbant apie ES jūrų transportą į tai taip pat reikėtų atsižvelgti, kad priemonės, kurių imamasi vykdant aptariamą politiką, padėtų plėtoti ne tik pakrančių regionus, bet ir Bendriją kaip visumą.

  Vilja Savisaar (ALDE), raštu. – (ET) Pone pirmininke, P. van Dalenai, ponios ir ponai, 41 proc. viso pasaulio laivyno priklauso Europai, deja, kai kurios kitas šalys savo laivynus ir laivų savininkus remia labiau nei Europos Sąjungos valstybės narės arba taiko ne tokius griežtus laivų saugos ir nekenksmingumo aplinkai reikalavimus.

Europa turi užtikrinti geresnes jūreivių darbo sąlygas, laivų saugumą ir aplinkos taršos mažinimą jūrininkystės srityje. Todėl turime pareikalauti valstybių narių, o geriau jas paskatinti paremt valstybinį jūrų transporto sektorių arba užtikrinti, kad į tos valstybės registrą įtraukti laivai laikytųsi ratifikuotos konvencijos ir tarptautinių reikalavimų. Nors jūrų transportas mažiau veikia aplinką nei kelių arba oro transportas, jo keliamą taršą galima dar labiau sumažinti.

Tikiuosi, šis pasiūlymas dėl pakeitimo ateityje padės užtikrinti, kad krovos operacijos bus atliekamos našiau, aplinka bus mažiau teršiama, o tai neabejotinai paskatins procedūros, kurioms nenaudojamas popierius, ir platesnis pažangių transporto sistemų naudojimas. Be to, pagrindinis pažangių transporto sistemų tikslas – ne mažinti taršą, o didinti našumą ir užtikrinti didesnę konkurenciją.

Labai svarbus jūrininkystės sektoriaus saugumas. Privalome padaryti viską, kad užtikrintume savo jūreivių, keleivių, laivų ir prekių saugumą, bet šios problemos negalime spręsti užmerktomis akimis. Turime pažvelgti į susidariusią padėtį plačiau ir rasti šios srities problemų sprendimą.

Apibendrindama pasakysiu, kad jūrininkystės veikla – labai svarbi ekonomikos ir daugelio europiečių kasdienybės dalis. Todėl privalome padaryti viską, kad užtikrintume šios sektoriaus konkurencingumą ir tvarumą, nepamiršdami aplinkosaugos ir žmogiškųjų veiksnių.