Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2157(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0060/2010

Pateikti tekstai :

A7-0060/2010

Debatai :

PV 19/04/2010 - 23
CRE 19/04/2010 - 23

Balsavimas :

PV 05/05/2010 - 13.41
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0131

Diskusijos
Pirmadienis, 2010 m. balandžio 19 d. - Strasbūras Tekstas OL

23. ES žemės ūkis ir klimato kaita (trumpas pristatymas)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. - Kitas klausimas – Stéphane Le Follo pranešimas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu dėl ES žemės ūkio ir klimato kaitos (SEC(2009)0417 – 2009/2157(INI)) (A7-0060/2010).

 
  
MPphoto
 

  Stéphane Le Foll, pranešėjas.(FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, pranešime, kurį pristačiau Parlamentui, siekiama paaiškinti, kad žemės ūkio sektorius turi kovoti su pasaulio klimato atšilimu.

Šią savaitę gamta – šį kartą vulkanai – mums priminė, kad ji gali daryti labai didelį poveikį žmogaus veiklai ir klimatui. Bet žmonės, ypač Europa, vis tiek turi prisiimti atsakomybę už kovą su vadinamuoju klimato atšilimu.

Savo pranešimu siekiu įrodyti, kad žemės ūkio sektorius gali toliau mažinti savo anglies junginių išlakų bei sunaudojamo iškastinio kuro kiekį ir, visų pirma, kartu gali labai aktyviai padėti izoliuoti anglį, kad galėtume sumažinti anglies junginių išlakų kiekį ir saugoti bei surinkti daugiau anglies pasaulio lygmeniu.

Pranešime siekiama paaiškinti, kad žemės ūkis turi taikyti ne fragmentišką požiūrį, t. y. atsiradus problemai priimti naujas dirvožemio, vandens, pesticidų ir panašias direktyvas, bet bandyti spręsti žemės ūkio klausimus nuosekliau ir sistemingiau.

Taikydami nuoseklų požiūrį turėsime ieškoti būdų, kuriais žemės ūkyje būtų galima, kaip minėjau, ne tik mažinti sunaudojamos energijos kiekį, bet kartu ir aktyviai padėti izoliuoti anglį. Šis vaidmuo labai susijęs su fotosinteze ir biomase ir ypač su man labai svarbiu dirvožemio klausimu ir Europos dirvožemių gebėjimu saugoti organinę anglį.

Manau, kad taikant šį požiūrį, kurį aptariu savo pranešime ir kuriam, tikiuosi, bus pritarta balsuojant per mėnesinę sesiją Briuselyje, bus galima pradėti naują Europos žemės ūkio tvarumo etapą, padidinti ekologiškumą ir taip suteikti žemės ūkiui pranašumo kitų kontinentų ir žemės ūkio sistemų atžvilgiu. Tada žemės ūkis bus naudingesnis ekonomikai ir aplinkai, o kartu naudingesnis socialiniu požiūriu.

Todėl šiame pranešime aptariamas konkretus žemės ūkio kovos su pasaulio klimato atšilimu klausimas ir bandoma – bent jau aš taip manau – ieškoti kitų būdų, visų pirma, palaikyti vyksiančias diskusijas dėl žemės ūkio politikos ateities po 2013 m.

Kreipiuosi į Komisiją; jau ne kartą kreipiausi ir kreipsiuosi į žemės ūkio komitetus ir, pasitaikiusi progai, į įvairius ministrus. Manau, reikia keisti kryptį. 2013 m. bendros žemės ūkio politika turėtų būti plataus masto. Ji turėtų būti pagrįsta tikslais, iš kurių piliečiams būtų lengviau suprasti, kodėl mums reikia bendros žemės ūkio politikos.

Mums reikia bendros žemės ūkio politikos, nes Europos žemės ūkio bendruomenė turi užtikrinti aprūpinimą maistu ir siekti tvarumo. Kaip ten bebūtų, savo pranešime siūlau judėti šia kryptimi ir tikiuosi, kad didžioji dauguma Parlamento narių man pritars.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, labai dėkoju pranešėjui už šį pranešimą. Žemės ūkis − tas žemės ūkio sektorius, kuriame jau dabar imamasi daugiausia aplinkos apsaugos priemonių ir galima imtis dar daugiau Pvz., žemės ūkyje mums jau pavyko sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 20 proc. Be to, žemės ūkio dirvožemiai ir augalai sugeria daug CO2 dujų iš atmosferos. Todėl žemės ūkis − klimato kaitos problemos sprendimo dalis. Kita vertus, pirmiausia reikia užtikrinti maisto produktų gamybą 500 mln. ES piliečių kuo veiksmingiau naudojant išteklius ir užtikrinant kuo aukštesnį aplinkos ir rūšių įvairovės apsaugos lygį.

Ūkininkai nepajėgs pasiekti šio tikslo vieni patys. Juos turime remti stipria Europos žemės ūkio politika. Tik taip galėsime pagaminti pakankamai maisto gyventojams, kurių skaičius vis didėja, ir kartu apsaugoti aplinką, kad galėtume sumažinti klimato kaitą.

 
  
MPphoto
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE).(FI) Pone pirmininke, S. Le Follo pranešimas labai svarbus, nes Europos maisto produktų gamyba ir žemės ūkis − svarbūs klausimai.

Europa privalo pati apsirūpinti. Tai svarbu ir kalbant apie klimato kaitos prevenciją, nes trumpi gabenimo atstumai ir vietinis maistas − geriausias pasirinkimas siekiant užkirsti kelią klimato kaitai.

Žemės ūkis turi būti ekologiškai tvarus, todėl mūsų laukia daug darbo. Europos Sąjungos valstybės narės gali imtis šios srities iniciatyvų, tam Europa ir valstybės narės turi palankias sąlygas, nes gali investuoti į mokslinius tyrimus.

 
  
MPphoto
 

  Martin Häusling (Verts/ALE).(DE) Pone pirmininke, norėčiau nuoširdžiai padėkoti S. Le Follui už pranešimą. Jame aptariami labai svarbūs dalykai, į kuriuos turėsime atsižvelgti ateityje. Klimato apsauga taip pat turi būti naujosios žemės ūkio reformos dalis; ją reikia įtraukti į šią reformą. Ateityje turėsime taikyti tvarias ir ekologiškas procedūras, kuriomis bus galima užtikrinti aplinkos apsaugą. Kalbant apie klimato apsaugą, žemės ūkis nėra vien tik auka; jis − ir didelė dalis priežasties. Visgi 10 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų atsiranda žemės ūkyje. Jas taip pat reikia mažinti.

Turime atkreipti dėmesį ir į C. Le Follo pranešime minėtą dalyką: labai daug sojos importuojame, pvz., iš Brazilijos. Europos žemės ūkis iš dalies atsako ir už tai, kad kitų šalių pirmykščių miškų teritorijos paverčiamos labai intensyviai naudojama žemės ūkio paskirties žeme, kas galų gale turi įtakos ir mums. Tai turėsime apsvarstyti ateityje. Be to, ateityje turime stengtis užtikrinti, kad Europa vėl galėtų pati apsirūpinti baltymais. Ir taip būtų galima iš dalies spręsti su klimato apsauga susijusias aplinkosaugos problemas.

 
  
MPphoto
 

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D). (HU) Labai svarbus S. Le Follo pranešimo aspektas − tai, kad be žemės ūkio net neturėtume galimybės kovoti su klimato kaita. Sakydamas tai, turiu omenyje ypač ir miškininkystę, kuri iki šiol negavo atitinkamos paramos. Visiškai sutinku su tuo, kad ateityje žemės ūkis turės būti ekologiškesnis ir labiau tausoti aplinką. Viena vertus, tai labai svarbu; kita vertus, žemės ūkyje gaminama daug viešųjų gėrybių, – skatinama biologinė įvairovė, kraštovaizdžio apsauga, vandens grynumas ir pan. – už kurias rinka neatlygina pakankamai; už jas neatlygina ir bendroji žemės ūkio politika. Todėl, įgyvendindami bendrąją žemės ūkio politiką nuo 2013 m., turime sukurti viešųjų aplinkosaugos gėrybių rinką, kad ūkininkai galėtų naudotis papildomomis paslaugomis ir kad jiems būtų atlyginta už papildomas jų teikiamas paslaugas.

 
  
MPphoto
 

  Sari Essayah (PPE).(FI) Pone pirmininke, šiame pranešime savo iniciatyva aptariama nepaprastai svarbi sritis, nes žemės ūkis ateityje bus tik svarbesnis. Visame pasaulyje sparčiai didėja maisto produktų paklausa, bet tuo pačiu metu dėl klimato kaitos visame pasaulyje mažėja ūkininkavimui tinkamos žemės. Be to, didėja vartotojų reikalavimai maisto kokybei.

Europa turi ne tik užtikrinti patikimą apsirūpinimą maistu, bet ir padėti išlaikyti maisto tiekimą kituose žemynuose.

Svarbia ES klimato politikos dalimi taip pat reikėtų laikyti investicijas į tvarią miškininkystę ir geresnį miškų naudojimą. Todėl šiek tiek nusivyliau, kad pagal ES 2020 m. strategiją investicijoms į žemės ūkį ir miškininkystę skirta tokia maža suma. Juk žemės ūkis ir miškininkystė atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį užtikrinant Europos maisto produktų saugą, daug veiksmingesnę bioenergijos gamybą ir kaimo vietovių gyvybingumą.

 
  
MPphoto
 

  Marit Paulsen (ALDE).(SV) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjui už naują labai įdomų požiūrį. Esu įsitikinusi, kad ūkininkavimas ir miškininkystė − neabejotinai svarbiausi veiksniai stengiantis mažinti anglies dioksido išlakas, ypač norint sulaikyti anglį medžiuose, augaluose, šaknyse ir, kad ją absorbuotų dirvožemis. Tam nereikia įvaldyti naujų technologijų ar įgyvendinti mokslinių tyrimų projektų, nes jau turime reikiamų žinių ir priemonių.

Ką tik kalbėjau apie gyvūnų apsaugą ir gerovę, todėl dabar norėčiau užduoti esminį klausimą: ar neturėtume keisti bendrosios žemės ūkio politikos? Jei mokėtume ūkininkams už visą jų teikiamą – kaip šiuo atveju – visuomenei gyvybiškai svarbią naudą, tada mokėtume ne už tai, ką žmonės turi, bet už tai, ką jie daro.

 
  
MPphoto
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D).(RO) Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui už visapusišką požiūrį sprendžiant vieną iš šiuo metu aktualiausių problemų. Klimato kaita − viena iš rimčiausių grėsmių ne tik aplinkai, bet ir ekonomikai bei visuomenei. Pasėlių derlius kiekvienais metais skiriasi, nes augalams didelį poveikį daro labai nepastovios oro sąlygos, jos netiesiogiai veikia visus ekonomikos sektorius, iš kurių žemės ūkis ir toliau yra pažeidžiamiausias.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Europos Komisija turėtų parengti neigiamų padarinių Europos Sąjungos žemės ūkiui mažinimo strategiją, pagal kurią būtų įgyvendintas veiksmų planas, skirtas pažeidžiamiausioms vietovėms. Todėl norėčiau paraginti pritaikyti žemės ūkio veiklą prie naujų sąlygų: sodinti miškus, valdyti vandens išteklius žemės ūkyje ir sanuoti užterštą dirvožemį.

Kita priemonė turėtų būti ateities planas, skirtas klimato kaitos priežastims šalinti, skatinant pasaulinę mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką ir energetinį saugumą. Europos Sąjunga ir toliau privalo būti geru pavyzdžiu kovojant su klimato kaita; dėl dabartinių ekonomikos sunkumų klimato kaita negali būti laikoma antraeiliu dalyku.

 
  
MPphoto
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE).(PL) Pone pirmininke, esu sužavėtas visapusišku požiūriu šiame pranešime. Vis dėlto norėčiau užduoti paprastą klausimą: kokia tikroji žemės ūkio atsakomybė, įtaka ir poveikis klimato kaitai? Turiu omenyje teigiamą ir neigiamą poveikį. Ar galima teigti, kad mokslo padėtis ir mūsų mokslinių tyrimų rezultatai − pakankamai svarūs argumentai, kad būtų galima taip didinti išlaidas, skirtas kovai su klimato kaita, kuri nėra iki galo apibrėžta? Juk taip svarbu kuo skubiau kovoti su ekonomikos krizės poveikiu: nedarbu ir kitomis sudėtingomis problemomis dėl susidariusios socialinės ir ekonominės padėties Europos Sąjungoje.

Kokiu mastu, taikant bendrąją žemės ūkio politiką, jau dabar įgyvendinami klimato apsaugos reikalavimai ir kokias šios srities bendrosios žemės ūkio politikos priemones bus galima taikyti ateityje?

 
  
MPphoto
 

  Chris Davies (ALDE). – Pone pirmininke, norėčiau trumpai papasakoti apie tai, kur gyvenu. Turiu laimės gyventi Saddleworth viržynės pakraštyje tarp Mančesterio ir Lidso miestų. Tai pietinis nuo Anglijos iki Škotijos besidriekiančio durpyno pakraštys.

Tai labai reta buveinė Europoje, be to, ji labai nualinta per 250 pramoninės taršos metų, todėl išnyko daugybė įvairių ten gyventi galinčių rūšių. Padėtis pablogėjo dėl pernelyg intensyvaus – tikriausiai avių – ganymo ir gaisrų. Žinoma, sausėjantis durpynas išskiria visuotinio atšilimo dujas. Vietovė, kuri turėtų būti nuostabaus grožio, išskiria didžiulį kiekį visuotinio atšilimo dujų.

Dabar Karališkoji paukščių apsaugos draugija bando atkurti šią buveinę, kad vėl pradėtų augti kiminai, iš kurių susiformavo šis durpynas. Jiems reikia lėšų – ne milijonų, bet kelių dešimčių, galbūt kelių šimtų tūkstančių. Šia nedidele suma būtų galima ne tik padėti atkurti ir skatinti biologinę įvairovę, bet ir, apsaugant šią viržynės buveinę, užtikrinti, kad joje liktų šios visuotinio klimato atšilimo dujos. Į tai būtinai turime atsižvelgti, aptardami bendrosios žemės ūkio politikos reformą.

 
  
MPphoto
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D).(RO) Žemės ūkio sektoriuje išskiriama didelė dalis visų anglies dioksido išlakų. Todėl pabrėžiame, kad reikia efektyviau vartoti šio sektoriaus energiją. Raginu Komisiją nuolat tirti, kaip susijusios didelės maisto produktų ir didėjančios energijos, ypač naudojamo kuro, kainos.

Norėčiau priminti, kad, skatinant auginti energetinius augalus, nereikėtų kenkti maisto produktų gamybai. Todėl raginame Komisiją stebėti Europos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse padidėjusios biokuro gamybos poveikį, atsižvelgiant į žemės naudojimo pokyčius, maisto produktų kainas ir galimybę gauti maisto produktų.

Raginame Komisiją ir valstybes nares skatinti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, kad galėtume užkirsti kelią klimato kaitai ir prie jos prisitaikyti. Ypač svarbu skatinti ateities kartų biokuro mokslinius tyrimus.

 
  
MPphoto
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjui S. Le Follui už šį labai svarbų pranešimą dėl žemės ūkio ir klimato kaitos.

Kova su klimato kaita − neginčijamas prioritetas visame pasaulyje. ES taip pat labai padeda jį įgyvendinti; žemės ūkio sektorius jau dabar padeda kovoti su klimato kaita. Esame parengę šiltnamio efektą keliančių išlakų mažinimo politiką. Be to, žemės ūkio sektoriuje galime naudoti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, geriau naudoti visą ciklą ir visus žemės ūkio produktus. ES žemės ūkio politika siekiama gerinti ir žemės ūkio dirvožemių kaip anglies absorbentų funkciją.

Nuo 1992 m. reformos padaryta didelė pažanga įtraukiant visus aplinkos apsaugos klausimus į bendrąją žemės ūkio politiką. Nesena tikrinimo reforma buvo dar vienas žingsnis šia kryptimi, ypatingą dėmesį skiriant klimato kaitos mažinimui ir prisitaikymui.

Dabartinėje bendrosios žemės ūkio politikos sistemoje laikomasi darnaus požiūrio į privalomus reikalavimus, kuriuos būtina įgyvendinti taikant kompleksinio paramos susiejimo principą ir kuriais nustatytos tam tikros ūkininkavimo veiklos ribos, ir teigiamas ekologiško ūkininkavimo paskatas, taikant kaimo plėtros priemones.

Komisija visiškai sutinka su nuomone, kad dabar klimato kaitos problemą reikia spręsti visame pasaulyje ir svarbu, kad mūsų pavyzdžiu sektų ir kiti. Turime, viena vertus, toliau padėti ES žemės ūkiui prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių išlakų kiekį, didinant CO2 sekvestraciją dirvožemiuose ir naudojant atsinaujinančiąją energiją iš kitų šaltinių, ir, kita vertus, didinti produktyvumą, užtikrinti veiksmingesnį maisto produktų tiekimą, taip įrodydami, kad įmanoma pasiekti abu tikslus: užtikrinti aprūpinimą maistu ir tvarią aplinkosaugą.

Dabar, rengdama naują bendrąją žemės ūkio politiką po 2013 m. ir atsižvelgdama į vykstančių derybų dėl klimato kaitos rezultatus, Komisija ieškos būdų, kaip toliau geriau įtraukti prisitaikymo ir poveikio mažinimo tikslus į bendrosios žemės ūkio politikos priemones.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks po dviejų savaičių per mėnesinę sesiją Briuselyje.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Dušek (S&D), raštu.(CS) Žemės ūkį tiesiogiai veikia ir veiks klimato kaita, nes jis apima gyvus organizmus ir jo rezultatams turi įtakos, visų pirma, dirvožemio, vandens ir oro kokybė. Deja, šiuo metu žemės ūkyje taip pat išskiriama dalis (maždaug 10 proc.) šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Azoto oksidą išskiria azotinės trąšos, o metanas susidaro gyvulių organizme virškinant pašarą. Be abejo, kaip tik žemės ūkio sektoriuje galima padėti kovoti su pasaulio klimato atšilimu, ypač taikant naujus žemės įdirbimo metodus, kuriais siekiama saugoti dirvožemį ir mažinti CO2 kaupimą, remiant miškininkystę, agrarinę miškininkystę ir ekologinį žemės ūkį. Palankiai vertinu pranešėjo nuomonę ir visiškai pritariu, kad reikia parengti tikrą Europos miškininkystės politiką, kurią taikant būtų galima remti miškų administravimą ir tolesnę miškų ūkio gamybą, ir nenaudoti miškų tik ekonominei veiklai, kuria pusiau nacionalizuoti arba privatūs subjektai daugiausia siekia finansinio pelno. Iš mokslinių tyrimų rezultatų matyti, kad šiame sektoriuje turime išskirtinę galimybę surinkti anglį natūraliu būdu, neteršdami aplinkos. Be to, remiant miškininkystę, lengviau spręsti dirvožemio erozijos ir prastėjimo, vandens stygiaus ir taršos problemas ir išsaugoti biologinę augalų ir gyvūnų rūšių įvairovę. Dėl visų minėtų priežasčių manau, kad šį pranešimą reikia priimti.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE), raštu. – Džiaugiuosi šiuo labai laiku pateiktu pranešimu, kuriame aptariamas žemės ūkio vaidmuo mažinant klimato kaitos poveikį. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos pranešime „Maisto ir žemės ūkio padėtis 2009 m.“ (angl. „The State of Food and Agriculture 2009“) pabrėžta, kad gyvulininkystė būtina gaminant maisto produktus visame pasaulyje. Atsižvelgti į pasaulio maisto produktų paklausą, būtina išlaikyti dabartinius gamybos lygius. Tačiau reikės stengtis išlaikyti pusiausvyrą ir tiekti pakankamai maisto pasaulio gyventojams, bet gaminant maistą nedidinti neigiamo poveikio pasaulio klimatui. Europos ūkininkų vaidmeniui bus skiriama daugiau dėmesio vykstančiose derybose dėl būsimo BŽŪP modelio po 2013 m. ir svarbu, kad ES padėtų ūkininkams išlaikyti šią pusiausvyrą.

Visiškai sutinku su šio EP pranešime išsakytu raginimu atlyginti Europos ūkininkams už pastangas mažinti išlakas ir padėti prisitaikyti prie klimato kaitos mažinimo priemonių. Labai pritariu pranešimo autoriaus pasiūlymui rengti strategiją ES lygmeniu, siekiant mažinti neigiamų oro sąlygų poveikį ES žemės ūkiui, ir manau, kad jis pateiktas labai laiku, atsižvelgiant į itin nepalankias klimato sąlygas, kurias ūkininkai patyrė pastaraisiais mėnesiais.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu.(RO) Klimato kaita daro tiesioginę įtaką žemės ūkiui. Didžiausią jos poveikį patiria kaimo vietovių gyventojai, gyvenantys iš žemės ūkio. Moterys priklauso labiausiai dėl klimato kaitos pažeidžiamų gyventojų grupei. Taip yra todėl, kad, viena vertus, jos sudaro didžiausią žemės ūkio darbuotojų dalį daugelyje šalių ir, kita vertus, neturi tokių pačių galimybių kaip vyrai uždirbti pinigus.

Taikant žemės ūkio metodą, taikomą ką tik prasidėjusį tūkstantmetį, reikia žmogaus pastangų, siekiant atsižvelgti į svarbiausius poreikius: užtikrinti pasaulio gyventojų (manoma, kad iki 2050 m. jų skaičius padidės iki 9 mlrd.) aprūpinimą maistu, derinti kiekybinį ir kokybinį žemės ūkio produkcijos augimą remiančias priemones, skirtas maisto produktams gaminti, atsižvelgiant į vystymosi poreikius, nustatytus gaminant biokurą, kartu saugoti ekosistemas ir panaikinti ryšį tarp ekonominio augimo ir aplinkos niokojimo.

Manau, kad reikia priimti naują strategiją, pagrįstą nauju požiūriu, kurį taikant daugiausia dėmesio būtų skiriama tvariems žemės ūkio gamybos modeliams, reikalaujama skirti kompensuojamąją pagalbą, kuri padengtų papildomas su šiais tikslais susijusias išlaidas (pvz., vietinės ekologinio sertifikavimo sutartys), ir rūpinamasi ekologiškų darbo vietų kūrimu bei moterų integracija į darbo rinką (pvz., kaimo vietovių ir biologinės įvairovės saugojimas ir daržovių bei gėlių šiltnamiai).

 
Teisinė informacija - Privatumo politika