Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Diskusijos
Pirmadienis, 2010 m. balandžio 19 d. - Strasbūras Tekstas OL

24. Žemės ūkis gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse: ypatingas tikrinimas (trumpas pristatymas)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. - Kitas klausimas – Herberto Dorfmanno pranešimas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu dėl žemės ūkio gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse: ypatingas tikrinimas (COM(2009)01612009/2156(INI)) (A7-0056/2010).

 
  
MPphoto
 

  Herbert Dorfmann, pranešėjas.(DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šiame pranešime aptariame Komisijos komunikatą dėl žemės ūkio gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse.

Konkrečiai kalbama apie gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymą ir ypač svarstoma apie tai, kaip jas būtų galima nustatyti iš naujo. Dabar jos nustatomos, remiantis daugiausia arba tik valstybių narių kriterijais. Šių kriterijų yra daugiau nei šimtas ir įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse jie labai skiriasi.

Taigi, neužtikrintas vienodumas, ir tai iš tikrųjų ne kartą kritikavo Audito rūmai. Komisija savo komunikate siūlo naują būdą, kaip nustatyti šias vietoves, taikant aštuonis skirtingus kriterijus, kuriais remiantis reikėtų apibrėžti šias vietoves iš naujo.

Parlamentas nežino, kokį poveikį turės šie kriterijai, nes, rengdami šį pranešimą neturėjome informacijos ir nesusipažinome su vietovių modeliavimu, kurį Komisijos prašymu turėjo atlikti valstybės narės.

Norėčiau apibendrinti šio pranešimo pasiūlymus. Manome, kad, iš esmės, siekiant užtikrinti vienodumą Europos Sąjungoje, prasminga ir tikriausiai būtina taikyti vienodą vietovių nustatymo metodą. Taip pat manome, kad kompensacinės išmokos – kurios, galima sakyti, yra svarbiausias šio nustatymo rezultatas, nes šios vietovės nustatomos visų pirma todėl, kad jose būtų galima mokėti kompensacines išmokas – yra be galo svarbi žemės ūkio politikos dalis ir, svarbiausia, sudaro sąlygas užsiimti žemės ūkio veikla ten, kur šiaip ja užsiimti būtų labai sudėtinga, t. y. kliūčių turinčiose vietovėse, ypač kalnų regionuose.

Vis dėlto negalime įvertinti šių kriterijų kokybės, t. y. ar dabar jie veiksmingi, nes šiuo metu negalime susipažinti su vietovių modeliavimu. Nepaisant to, kyla labai konkrečių abejonių dėl to, ar pasiūlyti kriterijai bus pakankamai tikslūs.

Taip pat reikėtų išsiaiškinti, ar šiuos dabar Komisijos siūlomus kriterijus reikėtų vertinti taip, kitaip tariant, kiekvieną kriterijų atskirai, ar tam tikromis aplinkybėmis reikėtų atsižvelgti į kelis kriterijus. Dažnai nepalanki padėtis susidaro dėl kelių veiksnių, todėl manome, kad būtų visai protinga apsvarstyti, ar nereikėtų atsižvelgti ir į kelis kriterijus.

Taip pat reikia apsvarstyti, ar šiuo klausimu nereikėtų atsižvelgti į subsidiarumo principą, kitaip tariant, ar ir šiuo atveju nereikėtų pagal naujus kriterijus parengti apytikslę sistemą ir tada leisti valstybėms narėms ir regionams ją tikslinti.

Galiausiai manau, kad būtina nustatyti pereinamuosius laikotarpius. Iš naujo nustatant vietoves, kai kurios vietovės bus pašalintos iš naujai nustatytų vietovių, todėl joms reikia numatyti pakankamai ilgą pereinamąjį laikotarpį.

Apibendrindamas norėčiau pasakyti, – manau, ši nuomonė išreikšta ir pranešime – kad dabartinį Komisijos Komunikatą reikėtų dar gerokai patikslinti ir kad, prieš jį įgyvendinant, reikėtų labai gerai apsvarstyti, nes jis turės labai didelį poveikį tam tikriems ūkininkams.

Baigdamas norėčiau nuoširdžiai padėkoti savo kolegoms šiame Parlamente ir Komisijos darbuotojams, pastaraisiais mėnesiais padėjusiems rengti šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, labai dėkoju pranešėjui už puikų pranešimą. Kliūčių turinčių vietovių subsidijavimas − pagrindinė bendrosios žemės ūkio politikos priemonė, kuria siekiama išlaikyti žemės ūkio paplitimą visoje Europoje. Todėl reikėtų palankiai vertinti Komisijos siūlymą sukurti sistemą, kurią būtų galima taikyti visoje ES, nustatant tokias vietoves. Tačiau kyla klausimas, ar tam iš tikrųjų pakaks nustatytų aštuonių kriterijų. Nesu įsitikinęs, kad jie iš tikrųjų tinkami. Negaliu suprasti, – ir manau, kad pranešėjas ir visas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas taip pat nesupranta – kodėl Komisija mums nepateikė modeliavimo rezultatų apie šių aštuonių kriterijų poveikį. Todėl kreipiuosi į Komisiją: to neturėtų taip dažnai atsitikti.

Kad galėtume ką nors įvertinti, žinoma, turime žinoti rezultatus. Manau, tai rodo šiokį tokį nepasitikėjimą Parlamentu. Taigi, prie šio konkretaus reglamento pasiūlymo dar reikia daug dirbti. Tikiuosi, Komisija atidžiai išnagrinės H. Dorfmanno pranešimą, tapusį mūsų pranešimu. Tikiuosi, kad H. Dorfmannas galės ir toliau tęsti politinį darbą šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 

  Martin Häusling (Verts/ALE).(DE) Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti H. Dorfmannui už pranešimą. Iš to, ką jis pristatė, aiškiai matyti, kad šia tema dar reikia išaiškinti keletą klausimų. Kaip ir prieš mane kalbėję Parlamento nariai manau, kad dabartinė šių vietovių nustatymo sistema per daug netiksli. Daugelis jos dalių neatitinka to, ko reikia kliūčių turintiems regionams. Norėčiau, kad pagalvotume, ar mums pakaks vien tik šių gamtinių kriterijų.

Turime atidžiai išnagrinėti ir socialinę aplinką, labai svarbią trūkumų turinčiuose regionuose. Trūkumų turintiems regionams skiriamos išmokos gyvybiškai svarbios daugeliui įmonių, todėl Komisija turi dar kartą apgalvoti, kaip dar pagerinti dabartinę sistemą, kad daugeliui regionų būtų galima suteikti išgyvenimo galimybę.

Baiminuosi, kad, įgyvendinus dabartinę sistemą, atsirastų labai daug pokyčių, kuriuos ne visada galima pateisinti ir dėl kurių gali kilti labai daug neramumų ir abejonių. Prie šio pasiūlymo dar turėtume padirbėti.

 
  
MPphoto
 

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D).(HU) Labai svarbu, kad, atsižvelgiant į H. Dorfmanno pranešimą, bendrosios žemės ūkio politikos biudžete ir toliau būtų teikiama pirmenybė paramai žemės ūkio paskirties vietovėms, turinčioms gamtinių kliūčių, nes kitaip būtų daroma labai didelė ekologinė žala ir šiose vietovėse kiltų socialinių problemų. Džiaugiuosi, kad Komisija – už tai ją reikėtų pagirti – palieka valstybėms narėms teisę pagal aštuonis kriterijus nustatyti juos atitinkančias vietoves. Kartu norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad iki šiol yra skirtumų ir vyksta diskriminacija tarp valstybių narių ne tik dėl tiesioginių išmokų, skiriamų naujosioms valstybėms narėms, ypač Komisijos nario šaliai Latvijai, taip pat kitoms naujosioms valstybėms narėms. Mano šalyje vandens tiekimas į smėlio kopų regioną (Homokhátság) kelia susirūpinimą, nes per keturis dešimtmečius gruntinio vandens lygis nukrito 4–5 m. ir ši vietovė tapo pusdykume. Su ta pačia problema susiduria ir Pietų Europa, todėl, rengiant būsimą bendrąją žemės ūkio politiką, itin svarbu išspręsti vandentvarkos klausimą.

 
  
MPphoto
 

  Michel Dantin (PPE).(FR) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti mūsų kolegai H. Dorfmannui už puikų darbą rengiant šį pranešimą. Manau, jis tiksliai apibendrina šiandien kylančius klausimus, atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus.

Visų pirma norėčiau kreiptis į Komisijos narį. Šis darbas vyksta jau kelis mėnesius. Dėl jo kyla didelė sumaištis kai kuriuose mūsų šalių pramonės sektoriuose, nes jiems kyla perklasifikavimo grėsmė, ir šis perklasifikavimas vyksta arba gali vykti tuo metu, – tai bus rytojaus klausimo žodžiu tema – kai daugelis gamybos sektorių išgyvena itin sunkų laikotarpį. Todėl turime sparčiai judėti pirmyn. Nemanau, kad galime laukti trejus metus, kol pateiksime aiškų atsakymą ūkininkams, kuriems šis vietovių nustatymas turės įtakos.

 
  
MPphoto
 

  Sari Essayah (PPE).(FI) Pone pirmininke, labai gerai, kad šiame pranešime ypatingas dėmesys skirtas nepalankias sąlygas turintiems regionams. Tikrai svarbi mintis, kuriai tikriausiai visi jūs pritariate, yra tai, kad dabar ir ateityje būtina išlaikyti išankstines pelningo žemės ūkio sąlygas visoje Europos Sąjungoje.

Atrodo, kad dėl nepalankias sąlygas turinčių regionų nustatymo kriterijų kyla didelė sumaištis. Būtina skirti ypatingą dėmesį žemės ūkiui nepalankias sąlygas turinčiuose regionuose, nes ankstesnės bendrosios žemės ūkio politikos reformos daugiausia vykdytos atsižvelgiant į palankias sąlygas turinčius regionus.

Kad ir toliau galėtume užsiimti žemdirbyste nepalankias sąlygas turinčiuose regionuose, labai svarbu naudoti proporcingus reguliavimo mechanizmus. Atšaukusi kai kuriuos ankstesnius žemės ūkio reguliavimo mechanizmus, ES nepasiekė gerų rezultatų. Pvz., sprendimais panaikinti pieno kvotas ir atidėtos žemės schemą nepasiekta gerų rezultatų nepalankias sąlygas turinčiuose regionuose.

 
  
MPphoto
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE).(PL) Pone pirmininke, dėl Europos žemės ūkio subsidijavimo negali kilti diskusijų. Subsidijos skiriamos dėl įvairių gamybos sąlygų, pvz., klimato, dirvožemio kokybės, prieigos prie vandens problemos, žemės sklypo padėties ir socialinių bei istorinių sąlygų. Dauguma iš jų turi didelę įtaką gamybos ir ekonominės veiklos rezultatams ir turėjo įtakos dabartinėms sudedamosioms bendrosios žemės ūkio politikos dalims.

Pritariu autoriaus pastaboms ir baiminimuisi, kad naujasis požiūris neturės tikėtino poveikio. Ar gali būti, kad iki šiol taikyti kriterijai buvo tokie netinkami? Tikimės apsvarstymo ir išsamesnės poveikio analizės. Svarbus klausimas, kaip išlaikyti žemės ūkio gamybą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Mano nuomone, reikia ir toliau tinkamai remti šias vietoves kaip bendrosios žemės ūkio politikos dalį, įgyvendinant būsimą finansinę programą.

 
  
MPphoto
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti H. Dorfmannui už puikų pranešimą dėl Komisijos komunikato „Siekiant tikslingesnio paramos skyrimo ūkininkams, vykdantiems veiklą gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse“.

Norėčiau panagrinėti keletą klausimų. Bendras gamtinių kliūčių išmokų tikslas − užtikrinti nuolatinį žemės naudojimą ir tvarkant žemės ūkio paskirties žemę išsaugoti kraštovaizdį ir skatinti tvaraus ūkininkavimo sistemas. Išmokomis šių vietovių ūkininkams atlyginamos dėl esamų gamtinių kliūčių patiriamos papildomos išlaidos ir prarastos pajamos.

Taryba nusprendė netaikyti socialinių ir ekonominių kriterijų gamtinių kliūčių išmokoms. Socialinių ir ekonominių kriterijų pašalinimą reikėtų vertinti, atsižvelgiant į visą Kaimo plėtros reglamente numatytą visoms valstybėms narėms skirtą priemonių rinkinį – ne žemės ūkio veiklos įvairinimo, mikroįmonių ir mažųjų bei vidutinių įmonių ir turizmo veiklos plėtros bei pagrindinių paslaugų teikimo.

Taigi, gamtinių kliūčių išmokos nėra intervencinis svertas, kuriuo siekiama spręsti šią gyventojų skaičiaus mažėjimo problemą. Mokant kompensacijas ūkininkams vietovėse, kurioms netrukdo gamtinės kliūtys ir kur nesusidaro papildomų išlaidų arba prarastų pajamų, būtų iškraipoma konkurencija su ūkininkais kitose vietovėse. Be to, socialiniai ir ekonominiai veiksniai kinta bėgant laikui, todėl juos reikėtų nuolat stebėti ir persvarstyti kiekvienoje susijusioje vietovėje.

Pasiūlymas atsižvelgti į atokumą nėra tinkamas, atsižvelgiant į Tarybos nustatytą bendrą susitarimą dėl gamtinių kliūčių. Atsižvelgiant į jų periferiškumą, galima taikyti kitus nustatymo lygius, pvz., konkretų šio reglamento kliūčių straipsnį.

Įvairiais šio proceso etapais Komisija pakvietė valstybes nares teikti alternatyvius pasiūlymus dėl biofizinių kriterijų ir ribinių jų verčių. Mokslininkai tirs šių pasiūlymų pagrįstumą ir, visų pirma, skaidrumą bei galimą taikymą visoje Bendrijoje. Tačiau, kaip pageidauja Taryba, alternatyvios ribinės vertės turi lemti išvadą, kad konkreti vietovė turi didelį trūkumą.

Atlikus vietovių nustatymo pagal biofizinius kriterijus tyrimą, į jo rezultatus bus atsižvelgta Komisijos pasiūlyme dėl bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 m. Visais teisės aktų pasiūlymais bus siekiama užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį vietovėms, galinčioms prarasti gamtinių kliūčių turinčių vietovių statusą.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks po dviejų savaičių per mėnesinę sesiją Briuselyje.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. – Norėčiau padėkoti pranešėjui už puikų darbą. Išlaikyti įvairias ir aktyvias kaimo vietoves svarbu dėl keleto priežasčių, iš dalies dėl didėjančios pasaulinės maisto produktų paklausos ir aplinkosaugos požiūriu tvaraus turizmo. Be to, jei žemė nebebūtų dirbama, daugelis vietovių daug prarastų – gyvybiškai svarbias kaimo pajamas ir kraštovaizdį, formuotą galbūt kelis šimtmečius.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu.(RO) Taikant pagalbos schemą gamtinių kliūčių turinčioms vietovėms, veiksmingai padėta toliau ūkininkauti šių regionų žemės ūkio paskirties žemėse. Neginčijama, kad svarbu skirti tinkamas kompensacines išmokas mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms.

Valstybės narės pradėjo šių vietovių nustatymo ir klasifikavimo procesą pagal tam tikrą skaičių kriterijų, atsižvelgdamos į pačių sudarytą rodiklių rinkinį. Vis dėlto labai sunku net palyginti šiuos rodiklių rinkinius, nes jiems taikomi skirtingi regionų klasifikavimo ir lyginamųjų koeficientų metodai. Sudarius bendrą klasifikavimo kriterijų rinkinį, padidėtų sistemos skaidrumas, patikimumas ir veiksmingumas visoje Europoje. Šiuo atžvilgiu pritariu, kad reikia persvarstyti gamtinių kliūčių turinčių regionų ūkininkams skirtą pagalbos schemą ir parengti visuotinę strategiją, skirtą mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, ir kartu mažinti tarp valstybių narių išryškėjusius skirtumus skiriant finansinę paramą.

 
  
MPphoto
 
 

  James Nicholson (ECR), raštu. – Turėtume nepamiršti, kad 54 proc. naudojamos ES žemės šiuo metu priskiriama mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms (MPŪV). Gyvybiškai svarbu toliau taikyti MPŪV schemą, kad būtų galima atlyginti ūkininkams už teikiamas viešąsias gėrybes, išvengti žemės apleidimo, padėti skatinti biologinę įvairovę ir remti kaimo bendruomenes. Rinka neatlygina ir nekompensuoja ūkininkams už šiuos rezultatus vietovėse, kuriose ūkininkauti nepalanku dėl gamtinių kliūčių. Todėl privalome užtikrinti, kad tolesnė MPŪV sistemos reforma būtų tinkamai finansuojama iš bendro BŽŪP biudžeto ir kad klasifikavimo sistema būtų sąžininga ir nediskriminacinė. Komisija, nustatydama pirmajame komunikate pasiūlytus aštuonis biofizinius vietovių, turinčių gamtinių kliūčių, klasifikavimo vertinimo kriterijus, neabejotinai atsižvelgė į šiltesnį ir sausesnį žemyninės Europos klimatą. Todėl džiaugiuosi, kad pakeitimai, kuriuose paminėtos lauko pajėgumo dienos ir dirvožemio drėgmės pusiausvyra, priimti komiteto lygmeniu. Tai − pirmas žingsnis siekiant užtikrinti, kad Šiaurės Europos šalys, pvz., JK ir Airija, nebūtų diskriminuojamos taikant naujo klasifikavimo sistemą.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika