Diskusijos

Antradienis, 2010 m. balandžio 20 d. - Strasbūras

14. Bendrosios nuostatos dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo dėl tam tikrų reikalavimų paprastinimo ir tam tikrų su finansiniu valdymu susijusių nuostatų (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Regioninės plėtros komiteto vardu Evgenijaus Kirilovo pateiktas pranešimas (A7-0055/2010) dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, pakeičiančio reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, susijusio su bendrosiomis nuostatomis dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo dėl tam tikrų reikalavimų paprastinimo ir tam tikrų su finansiniu valdymu susijusių nuostatų (COM(2009)0384 – C7-0003/2010 – 2009/0107(COD)).

E. Kirilov, pranešimo pranešėjas, negalėjo atvykti dėl oro erdvės padėties. Žodis suteikiamas C. A.  Krehl, ji pakeis E. Kirilovą.

  Constanze Angela Krehl, pavaduojanti pranešėją. – (DE) Pone pirmininke, labai apgailestauju, kad E. Kirilov negali pats pristatyti savo pranešimo. Jis daug dirbo, kad parengtų pranešimą Parlamentui šiuo regionams ir Europos Sąjungos piliečiams svarbiu klausimu. Todėl norėčiau perskaityti jo komentarus. Jie pateikti anglų kalba, o tai tikrai netikėtas nario iš Bulgarijos poelgis. Tačiau gerai, kad neturiu kalbėti bulgarų kalba. Labai džiaugiuosi, kad galiu jam atstovauti čia, Parlamente, nes jam nepavyko atskristi iš Sofijos.

pavaduojanti pranešėją. –Pone pirmininke, džiaugiuosi, kad šį vakarą turime galimybę aptarti svarbius bendro struktūrinių fondų reglamentavimo pakeitimus. Šie pakeitimai yra svarbi bendrai Europos Sąjungos ir šalių lygmeniu dedamų pastangų įveikti ekonomikos krizės pasekmes dalis. Jie yra logiškas praėjusiais metais priimtų dokumentų tęsinys.

Be to, kaip pranešėjas dėl sanglaudos politikos vaidmens investicijų ir realiosios ekonomikos atžvilgiu, kviečiau Tarybą ir Komisiją siekti struktūrinių fondų taisyklių paprastinimo ir taip palengvinti naudojimąsi šiais fondais, kai jų labiau reikia valstybėms narėms.

Džiaugiuosi, kad priimtos esminės Parlamento rekomendacijos dėl tolesnio paprastinimo. Esu įsitikinęs, kad verta pritarti naujiesiems bendrų taisyklių pakeitimams, kuriais paprastinamos kai kurios dabartinės procedūros. Nereikalingos administracinės naštos, biurokratizmo ir neaiškių taisyklių sumažinimas užtikrins daugiau skaidrumo, geresnę kontrolę ir mažiau pažeidimų.

Be to, tai užtikrins geresnį įgyvendinimą ir teisingą ES pinigų panaudojimą. Štai vienas pavyzdys. 88 straipsnio pakeitimu valstybės narės toliau skatinamos nustatyti ir ištaisyti pažeidimus dar prieš tai padarant ES kontroliuojančiosioms institucijoms. Šiuo atveju valstybės narės nepraras turimų pinigų ir galės juos vėl naudoti kitiems pagal atitinkamą programą numatytiems projektams.

Antra pakeitimų grupė susijusi su finansinio valdymo taisyklėmis. 2010 m. bus padidinti išankstiniai mokėjimai labiausiai krizės paliestoms šalims. Visos valstybės narės turės daugiau laiko panaudoti 2007 m. patikėtas lėšas projektams, kurie nebuvo patvirtinti arba laiku neįgyvendinti.

Abi priemonių grupės svarbios dėl jomis siunčiamos žinios naudos gavėjams ir dėl jų praktinio naudingumo. Iš antikrizinių priemonių aiškiai matyti, kad jos pagrįstos solidarumu. Jomis valstybėms narėms bus suteikta pinigų krizei įveikti.

Visos priemonės numatys daugiau įgyvendinamų projektų, visų pirma šiuo metu. Tai labai svarbu, siekiant sukurti darbo vietų, taip pat investicijoms ir infrastruktūrai, darbuotojų ir įmonių prisitaikymui prie ekonomikos pokyčių.

Abiejų tipų priemonės bus naudingos ir vertingesnės, jeigu jos bus tinkamu laiku įgyvendintos, tačiau jos vis dar nėra patvirtintos. Deja, Taryba, kai ji vadovavo pakeisto reglamento priėmimui, labai vėlavo priimti susitarimą.

Esu įsitikinęs, kad dabar, kai Parlamentas turi tokių pat galių kaip ir Taryba, daugiau nebeatidėsime šių ilgai lauktų ir reikalingų priemonių patvirtinimo ir įsigaliojimo.

  Johannes Hahn, Komisijos narys. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, ponia C. A. Krehl, labai dėkoju už jūsų pranešimą. Dar norėčiau jūsų paprašyti perduoti mano padėką E. Kirilovui. Jis daug dirbo, siekdamas užtikrinti, kad šiandien galėtume aptarti šiuos siūlomus bendrųjų taisyklių pakeitimus, kurie taip greitai buvo aptarti visuose instituciniuose etapuose, taip pat dėl to, kad, tikiuosi, kad taip įvyks, galėtume juos netrukus priimti Parlamente didžiąja dauguma, kad atitinkamos priemonės būtų skubiai įgyvendinamos. Tai aiškus ženklas, kad Tarybos, Parlamento ir Komisijos dialogas vyksta teigiama linkme, ir geras veiksmingo institucijų bendradarbiavimo pavyzdys.

Ko siekiama šiais pakeitimais? Ilgalaikėje perspektyvoje norime supaprastinti taisykles, o trumpalaikėje perspektyvoje norime padėti toms valstybėms narėms, kurias labiausiai palietė dabartinė ekonomikos krizė. Pritariame kompromisiniam Tarybos pasiūlymui, kuris sulaukė plataus pritarimo Parlamente, nes svarbu suteikti greitą ir kryptingą pagalbą ir įgyvendinti programą.

Šia iniciatyva siekiama paspartinti programų įgyvendinimą. Neseniai pateikėme pirmąjį strategijos pranešimą ir nurodėme klausimus, kurių nepavyko tinkamai įgyvendinti, bei sritis, kuriose padaryta teigiama pažanga per pirmuosius dabartinės programos laikotarpio metus. Turime būti savikritiški ir peržiūrėti taisykles, nes kai kurios jų labai sudėtingos. Mano nuomone, dabartine trečia vykdomos programos pakeitimų grupe pavyko išspręsti šią problemą. Be to, norime padėti įveikti krizę.

Ką galima būtų padaryti? Pateiksiu jums keletą pavyzdžių: didelių, 50 mln. EUR vertės projektų ribų standartizavimas, paprastesnės taisyklės veiklos programoms pakeisti, jeigu – ir tai labai svarbu – tai būtina krizei įveikti, subsidijuojant energijos vartojimo efektyvumo priemones statybų ir pastatų renovavimo srityse, o tai ne tik sutaupys energijos, bet ir turės teigiamą poveikį su statybų pramone susijusiam sektoriui.

Dabartiniu reglamentu visų pirma siekiama spręsti likvidumo problemas, kilusias penkiose šalyse – Rumunijoje, Vengrijoje ir trijose Baltijos šalyse – ir, kaip buvo pasakyta, pagreitinti lėšų panaudojimą padidinus lankstumą. Panaudojant pažadėtus 775 mln. EUR, kuriuos bus galima gauti anksčiau, nei planuota, bus įmanoma greičiau įgyvendinti daugybę projektų.

Galiausiai, kalbėdamas apie šią sritį, norėčiau paminėti

6,2 mlrd. EUR, kurie jau buvo iš anksto išmokėti 2009 m. Tai rodo, kad nors struktūriniais fondais iš pradžių nebuvo siekiama suteikti skubią paramą ir neturėtų būti planuojama tą daryti ateityje, jeigu būtina, jie gali būti gana lanksčiai naudojami, siekiant suteikti tinkamą pagalbą krizės metu.

Norėčiau visiems padėkoti ir laukiu diskusijų.

  Regina Bastos, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentė. – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, kaip Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentė, pirmiausia norėčiau pasveikinti E. Kirilovą, nors jo ir nėra ne jo noru, ir pabrėžti tai, kokiu būdu jam pavyko parengti šį svarbų pranešimą ir paremti jame numatytą svarbiausią tikslą. Taip pat norėčiau padėkoti C. A. Krehl už pristatymą.

Konkrečiai kalbant, pagrindinis jo tikslas – supaprastinti procedūras ir pagreitinti iš Sanglaudos fondo, struktūrinių fondų ir Europos regioninės plėtros fondo finansuojamų programų įgyvendinimą.

Dabartinės finansų, ekonomikos ir socialinės krizės metu daugėja sunkumų dėl šalių finansinių išteklių. Šie sunkumai bus sumažinti, geriau panaudojant Bendrijos finansavimo galimybes ir skubiau suteikiant šių lėšų naudos gavėjams, kuriuos labiausiai paveikė ekonomikos nuosmukis.

Daugiau nei 20 mln. europiečių neturi darbo, o tai yra 4 mln. daugiau nei prieš metus, deja, prognozuojama, kad šie skaičiai ir toliau didės. Esant tokiai padėčiai, turime užtikrinti, kad sanglaudos programos būtų tinkamai įgyvendintos, nes jos yra svarbus, galingas svertas realiajai ekonomikai atgaivinti, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir darbo vietoms sukurti. MVĮ yra Europos ekonomikos variklis ir tvaraus augimo gamintojos, sukuriančios daug geros kokybės darbo vietų.

Tolesnis sanglaudos politiką reguliuojančių taisyklių paprastinimas ir išaiškinimas neabejotinai turės teigiamą poveikį programos įgyvendinimo tempui, visų pirma nustatant aiškesnes ir ne tokias biurokratiškas taisykles šalies, regiono ir vietos valdžios institucijoms, kuriomis bus padidintas lankstumas, siekiant pritaikyti programas prie naujų iššūkių.

  Sophie Auconie, PPE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, keletą mėnesių konstruktyviai dirbau su pranešėju E. Kirilovu ir noriu nuoširdžiai jam padėkoti.

Taip pat norėčiau paminėti geros kokybės Tarybos darbą, ypač kai pradėjo pirmininkauti Ispanija. Tai juo labiau svarbu, nes šį vakarą diskutuojame dėl reglamento, kuriuo numatytų priemonių laukia tūkstančiai subjektų. Esu įsitikinusi, kad šiems subjektams regioninė politika yra apčiuopiamiausia Europos Sąjungos išraiška jų regione.

Nepaisant to, nors ir siekiama jiems padėti, regioninė politika per dažnai suvokiama kaip sudėtinga ir ribota. Todėl laikas pakeisti šį įvaizdį, iš esmės supaprastinant jos taikymo taisykles. 350 mlrd. EUR Europos Sąjungos lėšų skiriami Europos Sąjungos piliečių labui. Šiandien, šiais ekonomikos ir socialinės krizės laikais, pateikėme taip lauktą atsaką.

Jeigu turėčiau paminėti tik tam tikrus šio svarbaus dokumento aspektus, pasakyčiau, kad juo suteikiamas didesnis lankstumas ir solidarumas Europoje. Didesnis lankstumas dėl to, kad pasiūlytomis supaprastinimo priemonėmis sumažinamas reikalaujamos pateikti informacijos kiekis, numatoma mažesnė kontrolė bei didesnis lankstumas pajamų duodančių projektų atžvilgiu.

Juo taip pat padidinamas solidarumas, nes numatytos tokios konkrečios priemonės kovai su ekonomikos krize kaip avansinės išmokos – kaip minėjo Komisijos narys ir C. A. Krehl – ir nauja skaičiavimo sistema. Todėl per gegužės mėn. pradžioje vyksiantį galutinį balsavimą galėsime padėti Europos Sąjungos paramos gavėjams ir planavimo departamentams, tačiau nepamirškime, kad dar daug turime nuveikti supaprastinimo srityje.

  Karin Kadenbach, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, J. Hahn, ponios ir ponai, manau, J. Hahn jau įvardijo mūsų šio vakaro diskusijų tikslą, t. y. suteikti greitą ir tikslinę pagalbą. Turime skubiai paspartinti šių programų įgyvendinimą. Manau, trečiasis bendrojo struktūrinių fondų reglamento pakeitimas yra atsakas į finansų krizę, kurio pagrindu, kaip buvo pasakyta, bus užtikrintas greitas ir visų pirma lengvas priėjimas prie šių lėšų.

Iš patirties žinome, kad iš struktūrinių fondų gauti pinigai padėjo pagerinti gyvenimo kokybę, sukurti darbo vietų ir suteikti ateitį žmonėms regionuose. Manau, tokiais kaip šie laikais būtinas Europos Sąjungos solidarumas, kad būtų suteikta skubi parama. Kaip minėjome, būtinas lankstumas ir solidarumas.

Kovos su krize priemonės yra šio solidarumo ženklas, o mums reikalingos išankstinės išmokos, kad būtų galima įgyvendinti šiuos projektus, kuriais pagerinama gyvenimo kokybė ir sukuriama darbo vietų. Kaip minėjo pranešėjas – ar šiuo atveju šį vakarą C. A. Krehl – beveik nedovanotina, kad buvo taip delsiama priimti šį reglamentą. Visų pirma šiuo požiūriu, kuriant būsimą sanglaudos politiką, būtina užtikrinti, kad nekiltų procesinių ir techninių kliūčių greitam ir veiksmingam regioninės politikos įgyvendinimui.

Todėl pritariu pranešėjo kvietimui skubiai priimti šį struktūrinių fondų reglamento pakeitimą. Turime suteikti skubią ir tikslinę pagalbą.

  Elisabeth Schroedter, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, J. Hahn, kalbėkime aiškiai. Supaprastinimas, kuriam visi čia taip pritaria, reiškia, kad Komisija nebeturės patvirtinti – kaip numato dabartinis reglamentas – didžiulių nuotekų valymo įrenginių ir šiukšlių deginimo įrenginių statymų, jeigu investicijos bus didesnės nei 25 mln. EUR, nebent jos viršys 50 mln. EUR. Komisija nebevertins išlaidų ir naudos analizės, jeigu projekto vertė bus mažesnė nei 50 mln. EUR, ir gali būti, kad tokios analizės nebebus teikiamos. Priešingai nei dabar, nebus atliekami jokie patikrinimai, siekiant nustatyti, ar šie projektai atitinka ES teisės aktus aplinkos apsaugos srityje.

Dėl to, kad šie projektai iš dalies finansuojami paskolomis, nebebus atliekami tyrimai, siekiant nustatyti, ar verta užkrauti regiono piliečiams didžiulio skolinimosi naštą ir ar kredito našta atitinka projekto naudą piliečiams. Bankai labai susidomėję šiais sandoriais, nes pirmaisiais projekto metais jie gali taikyti didžiulius mokesčius. Būtent todėl praeityje išankstiniai didelių projektų vertinimai buvo svarbūs, siekiant užtikrinti veiksmingą Europos Sąjungos lėšų panaudojimą. Būtent todėl mes, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas, manome, kad būtina sustiprinti, o ne sumažinti, kaip numatyta šiame pasiūlyme, didelių projektų patikrinimus. Todėl nepritariame tam, kad būtų padidinta vertinimo riba.

Be to, norime, kad išlaidų ir naudos analizė ir atitiktis ES teisės aktams būtų matomos visuomenei ir nevilkinamos, kaip kad būdavo praeityje. Struktūrinių fondų reglamento trūkumas tas, kad dideli finansuojami projektai gali būti vykdomi tik penkerius metus nuo tada, kai padaromos investicijos. Todėl mes, žalieji, jau prašėme pailginti laikotarpį iki dešimties metų, siekiant užtikrinti tikrą investicijų tvarumą ir nuolatinių darbo vietų kūrimą regionuose.

Jeigu regionuose projektai bus vykdomi ilgesnį laiką, tai užkirs kelią vykdantiesiems projektus pasisavinti Europos Sąjungos subsidijas ir po penkerių metų tiesiog pranykti. Nokia atvejis Šiaurės Reine-Vestfalijoje rodo, kokią žalą regionams gali padaryti plačiai priimtinas subsidijų kilnojimas. Mūsų nuomone, tvarumo nuostata turėtų būti išsaugota mažųjų ir vidutinių įmonių atžvilgiu penkeriems, o ne trejiems metams, kaip siūloma pakeitime.

Mes, žalieji, taip pat tam nepritariame, nes dėl didesnių investicijų sujungimo, neatlikus patikrinimo ir trumpesnės projektų trukmės pinigai gali būti išmesti į balą. Manome, kad neįmanoma to pateisinti Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų atžvilgiu.

Jeigu mūsų pakeitimai nebus priimti, negalėsime balsuoti už pranešimą. Taip pat reikalaujame vardinio balsavimo, kad vėliau piliečiams pradėjus skųsis, kad iššvaistyti pinigai, galėtume jiems parodyti, kaip nariai balsavo.

(Kalbančioji sutiko atsakyti į klausimą, pateiktą, pasinaudojus Darbo tvarkos taisyklių 149(8) straipsnyje numatyta galimybe pateikti klausimą pakeliant mėlynąją kortelę)

  Lambert van Nistelrooij (PPE). – (NL) Pone pirmininke, turiu klausimą E. Schroedter. Analizuodama pasiūlymą, ji pasirinko neigiamą požiūrį. Mano klausimas toks: ar netiesa, kad bendrojo finansavimo ir taisyklių dėka valstybėse narėse kiekvienai šaliai numatytos strateginės programos pagrindu programas įgyvendinanti vietos valdžia turi vykdyti savo pareigas? Kodėl ji šiandien taip neigiamai viską pateikia? Nėra jokios priežasties šiandien taip neigiamai vertinti šį pasiūlymą.

  Elisabeth Schroedter (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, džiaugiuosi galėdama atsakyti į šį klausimą. Supaprastinamos investicijos į didelius projektus. Tai taikoma investicijoms iki 50 mln. EUR, kurias iki šiol vertino ES, nes esame atsakingi už mokesčių mokėtojų pinigus. Mano nuomone, ši padėtis neturėtų būti keičiama, nes, kaip rodo mūsų patirtis, į šiuos projektus investuojamos per didelės sumos, o našta galiausiai užkraunama piliečiams.

  Oldřich Vlasák, ECR frakcijos vardu. – (CS) Komisijos nary, ponios ir ponai, diskutuojame dėl kompromisinio pasiūlymo pakeisti reglamentą, kuriuo siekiama supaprastinti ir pagreitinti naudojimąsi Europos Sąjungos fondais. Iš tikrųjų turime bendrą interesą pasiekti šį tikslą ir turėtume turėti tai omenyje diskusijų dėl būsimos sanglaudos politikos nuo 2014 m. metu. Siūloma tvarka pirmiausia taikoma dideliems su aplinkosauga, infrastruktūra susijusiems projektams, taip pat projektams, kurie teikia naudą ir kuriais padedama įgyvendinti su energetika ir atsinaujinančiais energijos ištekliais susijusius projektus būstų sektoriuje. Taigi kompromisiniu pasiūlymu nenumatytas joks radikalus kišimasis į Europos Sąjungos fondų struktūrą. Šiuo metu radikalūs pokyčiai nėra įmanomi. Galime tik laipsniškai modernizuoti dabartinę sistemą. Pasiūlymas yra kompromisinis.

Taigi norėčiau pareikšti, kad pritariu Vengrijos pateiktai deklaracijai dėl finansų inžinerijos priemonių naudojimo Sanglaudos fondo pagrindu, siekiant įsitraukti į energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių sritis. Kita vertus, nerimą kelia grįžtamoji su atsakomybe susijusi priemonė, nes ji nebus patvirtinta iki 2010 m., o lėšos į ES fondus turėjo būti grąžintos 2009 m. pabaigoje. Todėl būtina išaiškinti visas technines šio teisės akto smulkmenas. Vis dėlto kompromisas pasiektas, todėl diskusijos turėtų būti baigtos. Manau, labai svarbu, kad Europos Sąjungos fondų supaprastinimas, kurį šiandien Strasbūre tvirtiname, būtų jaučiamas ir valstybėse narėse. Todėl dar daug ką turime nuveikti savo regionuose.

Turiu pritarti dabartinės Čekijos vietos plėtros ministerijos, kuri metų viduryje patvirtino teisės akto pakeitimą dėl atskirų sumų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo paėmimo, veiklai. Šis administracinis supaprastinimas daugiausia apima tvirtinimo tvarką, finansų planavimą ir valdymą, įskaitant su kontrole susijusią veiklą ir sprendimus dėl neatitikimų.

  Cornelia Ernst, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, kalbu savo kolegos, kuris negalėjo čia atvykti, vardu ir norėčiau pateikti keletą pastabų. Pirma, labai pritariame struktūrinių fondų supaprastinimui. Iš tikrųjų yra dalykų, kuriuos kritikuotume, ir E.  Schroedter juos paminėjo, tačiau nemanau, kad vien tik dėl to turėtume trukdyti eigą. Pritariame supaprastinimui ir manome, kad reikia skubiai įgyvendinti reglamentą. Jau per daug laiko iššvaistyta.

Tačiau turiu kalbėti atvirai. Kompromisas nėra toks, kokio tikėjomės. Kaip visi žino, Komisija pateikė kitą pasiūlymą, susijusį su vienkartine 100 proc. tarpinių dividendų prašymo išmoka už tam tikrą laikotarpį ir su darbo rinkos politikos priemonėmis. Jis nebuvo priimtas dėl įvairių priežasčių, kurias detaliai aptarė Regioninės plėtros komitetas. Tačiau kyla klausimas, ar mes pakankamai nuveikėme, kad įgyvendintume tai, ką Komisija savo 2009 m. birželio 3 d. komunikate pavadino bendru įsipareigojimu didinti užimtumą – juk tai padėtų įveikti krizę.

Buvo siekiama palengvinti naudojimąsi struktūriniais fondais, siekiant padėti įveikti krizę, o būtent apie tai dabar ir diskutuojame. Europos Sąjungos struktūriniai fondai visų pirma, kaip visi žino, yra vienas iš pagrindinių priemonių investuoti į piliečius, įveikti krizę ir sukurti darbo vietų. Kalbant apie Europą, aišku, kad krizė turėjo didžiulį poveikį darbo rinkoms valstybėse narėse ir kad būtina imtis veiksmų. Masiškai augo nedarbas ne tik penkiose šalyse, bet ir visose valstybėse narėse, jeigu kalbėsime konkrečiai. Be to, nedarbo vaidmuo, neatsižvelgiant į krizę, labai svarbus. Europoje vyrauja labai aukštas nedarbo lygis, kuris vis dar didėja ir nėra susijęs su krize.

Komisijos pateiktas alternatyvus pasiūlymas iš tikrųjų yra žingsnis į priekį, jam pritariame, nes mažiausiai penkioms valstybėms narėms, kurių BVP nuo 2008 m. sumažėjo 10 proc., bus suteiktos gana didelės subsidijos. Šios valstybės narės turės naudos iš jų ir iš papildomų išankstinių išmokų iš Sanglaudos ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Visa tai gerai, tačiau norėtume matyti daugiau nuveiktų darbų. Jūs žinote mūsų poziciją iš to, ką pasakėme komitete. Viena vertus, džiaugiamės, kita vertus, ne tiek džiaugiamės, tačiau kiekvienas žingsnis pirmyn veda mus į priekį, o būtent taip ir turėtume judėti.

(Kalbančioji sutiko atsakyti į klausimą, pateiktą, pasinaudojus Darbo tvarkos taisyklių 149(8) straipsnyje numatyta galimybe pateikti klausimą pakeliant mėlynąją kortelę)

  Elisabeth Schroedter (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, kyla vienintelis klausimas, kodėl jūsų frakcija, ponia C. Ernst, nepateikė pakeitimo per plenarinį posėdį? Buvo suteikta galimybė pateikti pasiūlymus, kad Komisijos pradinis pasiūlymas galėtų vėl būti panaudotas. Taip pat būtų buvę įmanoma iš naujo derėtis su Taryba dėl 100 proc. finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

  Cornelia Ernst (GUE/NGL). – (DE) Pone pirmininke, E. Schroedter, manau, mes manėme, kad turime tik ribotą galimybę, ir todėl nusprendėme nepritarti. Manau, mano kolega manė taip pat. Susijaudinau, perskaičiusi Komisijos pasiūlymą. Tačiau po pastarosiomis dienomis vykusių ilgų diskusijų šiais klausimais sužinojau keletą dalykų. Būčiau norėjusi sužinoti daugiau. Tiesa ta, kad būtume galėję pateikti pakeitimą, jūs esate teisi. Tačiau kalbant atvirai, žinome, kas būtų atsitikę, todėl mūsų frakcija nusprendė neteikti pakeitimo. Turiu pati atkreipti į tai dėmesį.

  Lambert van Nistelrooij (PPE). – (NL) Pone pirmininke, ypatingas metas reikalauja ypatingų priemonių. Šiandien šių rūmų ilgai puoselėta svajonė supaprastinti tvarką ir pasiekti greitesnių rezultatų tapo tikrove. Galiausiai norime išlaikyti darbo vietas ir jų dar sukurti, o šią savaitę, kaip nurodė J. Hahn, iš kai kurių skaičių tapo aišku, ką pavyko pasiekti sanglaudos politika: 1,4 mln. daugiau darbo vietų praėjusiu laikotarpiu. Dabar Europos Sąjungos lėšos gali būti suteiktos greitesniu ir paprastesniu būdu ne tik dideliems, bet ir mažesniems projektams finansuoti, kad galėtume ir toliau skatinti naujoves, pažangą aplinkosaugos, miesto plėtros srityse ir pan.

Vienam dalykui Parlamentas nepritarė, ir tai buvo pasiūlymas atsisakyti bendro finansavimo. Dabar tai keltų grėsmę vienam iš kertinių mūsų sistemos punktų, kurio pagrindu šalių administracija, vietos valdžios institucijos ir, kai tai įmanoma, fiziniai asmenys, prisideda prie bendrų regionų ir miesto plėtros projektų. Taigi dabar turime galvoti apie lėšų išlaikymą kiek ilgesniam laikotarpiui, trejiems, o ne dvejiems metams, o tai yra dar vienas klausimas, kuriam jūs jau pritarėte. Tai užtikrintų pinigų išlaikymą, būtų prieinamas bendras finansavimas, o iš viso to geras dalykas yra tai, kad vėlavimo atveju mes vis dar galėsime užtikrinti šių projektų įgyvendinimą. Tai nereiškia, kad regionai neteks pinigų: tikrai ne, tai reiškia, kad pinigai bus panaudoti. Tai sistema, kurią naudojome 2007 m. Turiu klausimą J. Hahnui: ar jis nenori panaudoti šio gero pavyzdžio kitais metais? Kodėl negalime vėl panaudoti šios sistemos 2008 ir 2009 m.? Tai būtų labai teigiamas žingsnis. Ar galite man atsakyti?

Baigdamas pasakysiu, kad mes taip pat galėtume parodyti solidarumą. Yra šalių, kurios nepanaudoja visų joms suteiktų ESF lėšų, kurių lieka apie 30 ar 40 proc. Kodėl neparodėme solidarumo ir nepervedėme šių lėšų kitoms šalims? Leidžiama tai padaryti, taip padėtume kitoms šalims atsistoti ant kojų. Tai būtų tikras solidarumo parodymas, deja, taip nenutiko. Todėl jaučiuosi gana gerai, bent prieš pranešėją. Šis procesas jau trunka devynis mėnesius, ir man įdomu, kaip kad susidomėjo ir C. A. Krehl, ar būtų įmanoma jį užbaigti per kitą bendrą Parlamento, Tarybos ir Komisijos derybų raundą?

  Pat the Cope Gallagher (ALDE). – (GA) Pone pirmininke, nuo 1973 m. mano šaliai buvo suteikta maždaug 18 mlrd. EUR iš Europos struktūrinių ir Sanglaudos fondų. Daugybę metų sanglaudos politika vaidino svarbų vaidmenį, kuriant ir gaivinant Airijos ekonomiką. Europos socialinis fondas labai svarbus, nes bandome įveikti nedarbo lygį Airijoje ir, žinoma, visoje Europoje.

Airija prisijungė prie Europos Sąjungos 1973 m., ir nuo tada sulaukė daugiau nei 7 mlrd. EUR finansinės paramos iš Europos socialinio fondo.

Šie pinigai pirmiausia buvo naudojami kovai su jaunimo ir ilgalaikiu nedarbu. ES žmogiškųjų išteklių veiklos programos Airijai 2007–2013 m. pagrindu Europos Sąjunga suteikė Airijai 375 mln. EUR iš Europos socialinio fondo. Bendras šios programos biudžetas sudaro1,36 mlrd. EUR.

Šie pinigai naudojami surengti mokymams tiems, kurie neturi darbo, žmonėms su negalia, anksti palikusiems mokyklą ir atskirtiesiems mūsų visuomenėje. Gyvename globalizacijos laikotarpiu. Siekiant reaguoti į globalizacijos iššūkius, kurių kyla Airijos darbo jėgai, ir jos teikiamas galimybes, iš Europos socialinio fondo Airijoje finansuojami visą gyvenimą trunkantys mokymai, kurie gali būti priderinti prie globalizuotos darbo rinkos tikrovės. Taigi per dabartinę ekonomikos ir finansų krizę paaiškėjo šio svarbaus fondo – Europos socialinio fondo –  svarba ir vertė.

  Kay Swinburne (ECR). – Pone pirmininke, iš esmės šiame pranešime numatyti keli labai geri tikslai, kuriais Europos Sąjungos lėšomis būtų padedama ES valstybėms narėms, kurias labai paveikė ekonomikos ir finansų krizė. Jame numatytas pagirtinas tikslas sumažinti valstybių narių biudžetinę naštą, joms iš visur sulaukiant tik reikalavimų. Projektų ribų sumažinimas ir proceso supaprastinimas, taip pat ir patvirtintų projektų išankstinis finansavimas padės greitai atgaivinti ekonomiką.

Europoje nedarbo lygiui padidėjus 10 proc., o daugelyje valstybių narių dar daugiau, ir kai atrodo, kad ekonomika tik dabar lėtai pradeda atsigauti, yra daugybė dalykų, kuriuos valstybės narės turėtų padaryti, kad atkurtų savo valstybinius finansus. Tačiau šis pranešimas gana ribotas ir neapima daugelio šių klausimų.

Kad ir kaip būtų, būtina perspėti: mintis, kad valstybės narės nebeturėtų bendrai iš savo pinigų finansuoti projektų, atrodo gana pavojinga. Jau dabar dėl netinkamos priežiūros tvarkos nėra tinkamai atsiskaitoma už didelę dalį Europos Sąjungos lėšų, naudojamų projektams,. Valstybių narių suinteresuotumo užtikrinti, kad jų pačių pinigai panaudoti tinkamai, panaikinimas neturėtų būti kvietimas piktnaudžiauti.

Turime užtikrinti, kad bendro finansavimo kriterijų sušvelninimas nesumažina atskaitomybės. Tačiau ši problema neturėtų kelti rūpesčių mano rinkėjams Velse, nes, jeigu Europos Sąjunga numatys savo būdą, po 2013 m. nebeturėsime pinigų vykdomiems projektams, kurie šiuo metu dosniai bendrai finansuojami Europos Sąjungos lėšomis, finansuoti. Nors ir teisinga sakyti, kad kai kurios naujosios valstybės narės yra skurdesnės nei senosios, todėl joms reikalinga speciali parama, tikėkimės, kad didžiulė JK skola ir labai mažas BVP vienam gyventojui mano regione Velse, kuris neseniai ne mūsų labui buvo palygintas su Ruandos ekonomikos veikla, nebus pamiršti. Man žodžiu buvo pasakyta, kad toks regionas kaip Velsas gali būti pripažintas neturintis teisės prašyti finansavimo, taigi tikiuosi, kad ateityje atitiksime reikalavimus pereinamajam finansavimui gauti.

  Andrey Kovatchev (PPE). – (BG) Komisijos nary, visų pirma noriu pasveikinti E. Kirilovą, parengusį šį pranešimą. Pritariu ir remiu visus veiksmus, padedančius užtikrinti ir palengvinančius teisėtą Europos solidarumo fondų panaudojimą. Europos Sąjunga negali sau leisti, kad ES piliečiai ją lygintų su ugnikalniu, iš kurio besiveržiantys biurokratiniai pelenai slopina troškimą sumažinti Europos regionų skirtumus. Sudėtinga, netgi neįmanoma panaudoti struktūrinių fondų, kuriais norime siekti ekonominių, socialinių ir politinių tikslų. Manau, kad su procedūrų supaprastinimu susiję pokyčiai turi būti aptariami ne tik dabartinės krizės aplinkybėmis, tačiau jie taip pat turi sudaryti geresnes galimybes pasinaudoti Europos Sąjungos solidarumo priemonėmis ilgalaikėje perspektyvoje.

Manau, kad, nepaisant vėlavimo, Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas ir šiame pranešime numatyti pokyčiai sudarys valstybėms narėms ir galutiniams paramos gavėjams geresnę galimybę pagerinti savo padėtį dabartinės krizės sąlygomis. Noriu atkreipti dėmesį į pakeitimo, susijusio su 2007 m. lėšų plane numatytomis būsimųjų laikotarpių (atidėtųjų) išlaidomis, svarbą. Dėl šio pakeitimo visoms valstybėms narėms, įskaitant Bulgariją, kuriose šių lėšų panaudojimo lygis vis dar labai žemas, bus suteikta antra proga įgyvendinti projektus naudojant lėšas, kurios priešingu atveju būtų prarastos. Turime kreiptis į regionų ir vietos valdžios institucijas, taip pat į visus suinteresuotuosius asmenis ir raginti juos pasinaudoti šia antra proga. Manau, kad pranešime numatytas lankstumas, susijęs su lėšų panaudojimą didinančių programų įgyvendinimu, yra teisinga pozicija rengiant būsimą privatizavimo politiką.

Reglamentų, kuriuose nustatyta struktūrinių fondų administravimo tvarka, supaprastinimo požiūriu pranešimas yra teigiamas žingsnis siekiant rasti kuo didesnio iš Europos lėšų įgyvendinamų projektų koordinavimo palengvinimo ir šių lėšų panaudojimo kontrolės pusiausvyrą. Reglamentų reforma turi būti naudinga siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą Europos piliečiams ir mokesčių mokėtojams, taip pat padėti nustatyti sąlygas, kurias valstybės narės būtų pajėgios įgyvendinti. Per visą procesą neturime pamiršti pagrindinio tikslo, t. y. sukurti vienodas socialines ir ekonomines sąlygas visoje Europos Sąjungoje.

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D). – (HU) Nuo ekonomikos krizės proveržio Europos Sąjunga ne kartą buvo kritikuojama dėl nesugebėjimo tinkamai reaguoti į krizės sukeltus padarinius. Šiuo klausimu laikausi nuomonės, kad dabartinės diskusijos ir puikus E. Kirilovo pranešimas akivaizdžiai tai paneigia ir parodo, kad Europos Sąjunga sugebėjo reaguoti į šiuos procesus. Nesuprantu nerimaujančių kolegų, kurie mano, kad dėl dabartinių supaprastinimų išnyks procesų stebėsena, nes sanglaudos politika labai vertinga tuo, kad joje taikomas labai tikslus priežiūros mechanizmas. Todėl niekas neturėtų nerimauti, ir jeigu kolegos nariai dėl to nerimauja, tikiuosi, kad tai nėra trūkumas jų solidarumo su tomis valstybėmis narėmis – pvz., su mano šalimi Vengrija – kurios, jų nuomone, nepanaudos šių lėšų tinkamai. Mes iš tikrųjų panaudosime jas labai tinkamai. Šios diskusijos taip pat labai svarbios siekiant atkreipti dėmesį į sanglaudos politikos būtinybę. Esu patenkintas, kad Parlamente yra J. Hahn ir D. Cioloş. Esu labai sunerimęs dėl to, kad pirmajame J. M. Barroso dokumente nė neužsimenama apie bendrąją žemės ūkio politiką ir net apie sanglaudos politiką užsimenama labai paviršutiniškai, nors tai yra labai svarbios sanglaudos ir Bendrijos politikos sritys, būtinos ekologiškam augimui, inovacijoms ir darbo vietų kūrimui, kitais žodžiais tariant, siekiant įgyvendinti naujuosius „ES 2020“ strategijos tikslus. Todėl, užuot silpninę sanglaudos politiką, turėtume ją stiprinti.

  Iosif Matula (PPE). – (RO) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, dėl visų Bendrijos ir nacionaliniu lygmeniu atliktų teisinių sistemų pakeitimų, kurių tikslas – išspręsti krizės sukeltus padarinius, šiuo metu smarkiai jaučiame krizės įtaką visos Europos Sąjungos realiajai ekonomikai. Didelis nedarbas sukelia sunkius padarinius valstybių narių ekonomikoms, tačiau vis dar susiduriame su dideliais finansavimo užtikrinimo sunkumais.

Veiksmingas sanglaudos politikos programų įgyvendinimas yra labai svarbus, nes iš jų 2007–2013 m. laikotarpiu skirti 347 mlrd. EUR gerokai pagreitina pagalbos teikimą realiajai ekonomikai. Siekiant pagreitinti lėšų srautus finansuojant investicijas valstybių narių regionuose, reikia imtis papildomų veiksmų dėl labiausiai nukentėjusių paramos gavėjų. Manau, kad vienas svarbus padarytas pakeitimas – tai galimybė finansuoti vieną didelį projektą iš įvairių programų, kai projektas įgyvendinamas daugiau nei viename regione.

Noriu padėkoti pranešėjui už jo atliktą darbą. Tačiau turiu pateikti vieną pastabą – nors pranešimo buvo nekantriai laukiama, jis buvo rengiamas per lėtai. Manau, kad turime rasti sprendimus ir suteikti daug didesnę pirmenybę tikslams, siekdami išvengti atvejų, kai per ilgai delsiama įgyvendinti puikias priemones. Administravimo procedūrų supaprastinimas iš esmės padės pagreitinti gebėjimą įsisavinti šias lėšas, įskaitant su šia problema susiduriančias šalis, kitais žodžiais tariant, mano šalį Rumuniją. Ugnikalnio išsiveržimas apvertė pasaulį aukštyn kojom per penkias dienas ir gali sukelti kitą krizę. Kiek laiko prireiks, kad gebėtume reaguoti? Vienas dalykas yra aiškus – nuo šiol sprendimus turime priimti daug greičiau.

(Plojimai)

  Monika Smolková (S&D). – (SK) Norėčiau pradėti pagirdama pranešėjo E. Kirilovo darbą. Labai gerai, kad siekdamos reaguoti į ekonomikos krizę Europos institucijos nusprendė pagreitinti regioninės plėtros projektų finansavimo procesą ir taip pat supaprastinti struktūrinių fondų panaudojimą reglamentuojančias taisykles. Taip pat planuojama pratęsti 2007 m. patvirtintų lėšų panaudojimo laikotarpį, siekiant suteikti valstybėms narėms daugiau laiko jas panaudoti.

Slovakijoje yra posakis, kad greitai suteikta pagalba yra dvigubai veiksmingesnė. Labiausiai nuo ekonomikos krizės nukentėjusios valstybės narės laukia reglamento, apie kurį šiandien diskutuojame. Komisija pirmąjį projektą pateikė jau praėjusių metų liepos mėn. Sprendimo nepriimsime iki gegužės mėn. Visa teisėkūros procedūra iki šiol užtruko devynis mėnesius. Galbūt laikas pradėti galvoti apie paprastesnę ir trumpesnę teisėkūros procedūrą, kuri būtų naudojama konkrečiais specifiniais atvejais.

Krizė, nedarbas, skurdas ir didėjantys regionų skirtumai yra būtent tos sritys, kuriose reikia veikti greičiau ir lanksčiau. Sunkiai rasime paaiškinimą bedarbiams, dėl ko mums prireikė daugiau nei trijų ketvirčių, kad priimtume teisės aktą, kuris turi būti naudingas jiems dabar, kai jiems jo reikia.

  Pascale Gruny (PPE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šiandien visi pritariame E. Kirilovo pranešime pasiūlytoms priemonėms, supaprastinančioms struktūrinių fondų paramos skyrimą.

Nepaisant to, kaip Parlamento Europos socialinio fondo darbo grupės pirmininkas esu pasipiktinęs dėl ilgai užtrukusios šiuo metu vykdomos peržiūros procedūros. Komisija pradinį pasiūlymą pateikė 2009 m. birželio mėn. Net jeigu šios peržiūros tikslas buvo padėti valstybėms narėms kovoti su ekonomikos ir socialine krize, Tarybai prireikė šešių mėnesių, kad sudarytų susitarimą. Tai nepriimtina. Tiesa, kad teisėkūros procedūra buvo pakeista taip, kad suteiktų Parlamentui tokias pat galias, kokias turi Taryba. Tačiau būdami išrinktais Europos Sąjungos atstovais šiandien negalime dėl šių vėlavimų pasiteisinti visuomenei.

Dabar trumpai nukrypsiu, kad padėkočiau Parlamentui už atsakingą elgesį, kai jis, siekdamas pernelyg neuždelsti procedūros, be esminių pastabų pritarė Tarybos pozicijai. Tačiau norėčiau dar kartą išreikšti savo nusivylimą. Mums reikia Europos Sąjungos, gebančios greitai priimti tikrą poveikį valstybėms narėms turinčius sprendimus.

Dabar trumpai pažvelkime į ateitį. Šiandien pasiūlytos kovos su ekonomikos krize priemonės yra tinkamos, tačiau norėčiau pridurti, kad jos galėjo būti dar platesnio užmojo, jeigu dabartinio 2007–2013 m. programavimo laikotarpio priemonės nebūtų tokios painios ir sudėtingos.

Dėl to laukdamas derybų dėl 2014–2020 m. daugiametės teisinės sistemos raginu Europos Parlamentą būti drąsiam teikiant pasiūlymus dėl struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo administravimo ir taikymo supaprastinimo.

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, taip pat reiškiu savo padėką E. Kirilovo pranešimui ir apgailestauju, kad jis šiandien negali būti kartu su mumis.

Tolesnis mechanizmų, susijusių su Regioninės plėtros fondu, Europos socialiniu fondu ir Sanglaudos fondu, supaprastinimas yra geras sumanymas, ir tai atneš naudos išlaidų požiūriu. Naudodami šiuos fondus kovai su krize, tuo pat metu taip pat turime padėti mokėjimo agentūroms išleisti visus jų pinigus; tačiau ši mūsų priemonė taip pat reiškia, kad vienu pasiteisinimu bus mažiau.

Vienu pasiteisinimu mažiau, tačiau kam? Regionams, kurie, pvz., leidžia Sanglaudos fondo lėšas ir kurie dažnai negali išleisti visų savo pinigų, nes nesugeba to padaryti, tačiau vis dar išsaugo chaotiškas Europos procedūras ir per didelį biurokratizmą, dėl kurių neišleidžiamos visos lėšos…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Ioan Enciu (S&D). – (RO) Ekonomikos krizės padarinius jaučiame nuo 2008 m. Pagrindinės problemos, su kuriomis dabar susiduriame, yra nedarbas, gyvenimo lygio nuosmukis ir skurdas. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos politikos sritis, nuolat stengiamasi plėsti ir didinti prieinamas kovos su šiais padariniais priemones, kurios taip pat prisideda prie Europos ekonomikos augimo skatinimo. E. Kirilovo pranešimas yra geras šių pastangų pavyzdys. Pranešimas buvo parengtas remiantis kai kuriais puikiais, palankiai vertinamais Komisijos pasiūlymais, kuriais siekiama supaprastinti taikymo procedūrą, sudarančią galimybes valstybėms narėms gauti atitinkamas lėšas.

Palankiai vertinu ir pritariu E. Kirilovo parengtame pranešime išdėstytiems siūlymams daugiau lėšų skirti didelės apimties projektams ir nustatyti konkrečius techninius kriterijus ir sąlygas, siekiant palengvinti turimų lėšų valdymą. Šie pakeitimai atitinka „Europa 2020“ strategiją, kurioje skatinamas darbo vietų kūrimas ir remiamos investicijos į aplinkos apsaugą.

  Sidonia Elżbieta Jędrzejewska (PPE). – (PL) Pone pirmininke, pone J. Hahn, ką tik kalbėję du nariai jau užsiminė apie sanglaudos politikos naudą ir nenoriu to kartoti. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad mano šaliai Lenkijai ir mano Didžiosios Lenkijos (lenk. Wielkopolska) regionui sanglaudos politika taip pat yra naudinga. Esu dėl to labai patenkinta ir būtent taip suprantu reglamento pakeitimus. Esu patenkinta nuolatinėmis pastangomis geriau įsisavinti lėšas – geresnis lėšų įsisavinimas kaip sudėtinė sanglaudos politikos dalis. Siekiant geresnio įgyvendinimo ir įsisavinimo, svarbu nuolat paprastinti ir liberalizuoti teisės aktus, reglamentuojančius sanglaudos politikos įgyvendinimą. Dėl to manau, kad reglamentas yra kitas žingsnis siekiant paprastesnio įgyvendinimo. Esu dėl to patenkinta. Taip pat norėčiau pasakyti, kad šios pastangos turi būti nuolatinės. Turime nuolat kovoti su įsigalėjusiu biurokratizmu ir nuolat stengtis užtikrinti, kad teisės aktai būtų palankūs paramos gavėjams.

  Othmar Karas (PPE). – (DE) Pone pirmininke, pone J. Hahn, sanglaudos politika yra svarbi politinė priemonė. Ji suteikia mums galimybę lengviau kovoti su krize, didinti paklausą trumpuoju laikotarpiu ir tuo pat metu investuoti į ilgalaikį augimą ir konkurencingumą. Svarbu labai aiškiai nurodyti, kad sanglaudos politika ir visų pirma avansiniai mokėjimai ir spartesnis įgyvendinimas vietos lygiu 2009 m. labai prisidėjo didinant perkamąją galią, o tai buvo naudinga ekonomikai ir padėjo sumažinti namų ūkių vartojimo nuosmukį. Sanglaudos politika taip pat yra labai svarbi „Europa 2020“ strategijos sudedamoji dalis. Todėl nesuprantu, kodėl jūsų kolega Komisijos narys O. Rehn susiejo bendrosios finansų rinkos reglamentuose už jų nesilaikymą nustatytus sankcijų mechanizmus su regioninės politikos apribojimais.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Marie-Thérèse Sanchez-Schmid (PPE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, balsavimas dėl E. Kirilovo pranešimo vyks per artimiausias keletą savaičių ir dėl to džiaugiuosi, nes reikalas yra skubus.

Visuomenė ir mūsų išrinkti atstovai jau beveik metus laukia aiškių ir nuolatinių su sanglaudos politika susijusių reagavimo į krizę priemonių; nacionaliniai ir vietos veikėjai ištisus metus prašė daugiau lankstumo ir gebėjimo prisitaikyti skiriant Europos lėšas.

Šiandien, kai Parlamentas svarsto naujas priemones, kurių tikslas – padidinti Sanglaudos fondo naudojimo skaidrumą, labiau nei kada nors anksčiau turime sėkmingai supaprastinti šiuos reikalavimus. E. Kirilovo pranešimas yra pirmasis žingsnis siekiant šio supaprastinimo. Po jo turi būti žengti kiti žingsniai, nes kasdienės Europos veiklos patikimumas ir pastebimumas atsidūrė pavojuje.

Šis pranešimas taip pat patvirtina Europos solidarumą, kai šiais abejonių mūsų vieningumu laikais jis gali būti naudingas toms valstybėms narėms, kurioms reikia tik joms pritaikytų priemonių. Šiais tamsiais ir niūriais laikais E. Kirilovo pranešimas gali būti gaivaus oro gurkšnis. Tikiuosi, kad šis pranešimas bus tik pirmasis žingsnis.

  Johannes Hahn, Komisijos narys. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau padėkoti kiekvienam, kuris iš arčiau ar toliau atvyko į šiuos rūmus, už jų parodytą atsidavimą diskusijoms. Norėčiau jums padėkoti, nes jūs suteikėte didelę paramą sanglaudos politikai ir supratimui, kad ji leidžia mums padėti regionams ir šiuose regionuose esantiems žmonėms. Čekijos narė minėjo posakį, kad greitai suteikta pagalba yra dvigubai veiksmingesnė. Sakyčiau, kad tai – europinė įžvalga. Nepaisydami visų sunkumų ir klaidų laikėmės šio principo rengdami iniciatyvą.

Trumpai atsakydamas į E. Schroedter kalbą pasakysiu, kad nereikia nerimauti dėl to, kad kontrolės mechanizmai nukentės paprasčiausiai dėl to, jog nustatėme ribų standartą, kad galėtume vienodai vertinti projektus, kurie dažnai yra susiję su abiem sritimis. Taip pat esama vietos ir nacionaliniu lygmeniu nustatytų kontrolės mechanizmų. Tai yra koncepcija, kuri slypi už pasidalijamojo valdymo sampratos. Mes taip pat turime laikytis kitų reglamentų, pvz., susijusių su viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos sistema. Juose taip pat yra nustatyti tam tikri terminai, kurių mes kaip regionų politikai paprasčiausiai negalime nepaisyti.

Reglamento N + 3 taikymo pratęsimo požiūriu, manau, kad turėtume laikytis labai konkrečios pozicijos. Turėtume užtikrinti, kad taisyklės nebūtų sušvelnintos ir kad regionai nemanytų, kad galima tik sėdėti sudėjus rankas ir nieko nedaryti. Vietoj to jie turi įsipareigoti naudoti prieinamas lėšas.

Ar galėtumėte, prašau, perduoti K. Swinburne, kad nėra jokių požymių, jog atsitiks tai, ko ji baiminasi, jeigu biudžetas bus pakankamas. Ateityje teiksime regionams skirtas lėšas Airijai ir visiems kitiems regionams. Dėl šios priežasties nepritariu struktūrinių fondų pinigų naudojimui sunkiu metu, siekiant taikyti tariamas sankcijas, kurios neturi jokio poveikio.

Dar kartą dėkoju jums už didelę paramą. Taip pat dėkoju Regioninės politikos generalinio direktorato personalo darbuotojams, kurie labai sunkiai dirbo šioje srityje.

  Karin Kadenbach, pavaduojanti pranešėja. – (DE) Pone pirmininke, būsiu laiminga, galėdama skirti visas šios dienos diskusijų pagyras ir teigiamus vertinimus E. Kirilovui. Dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį į kelis aspektus.

Išlaidoms turime tik Europos mokesčių mokėtojų pinigus ir todėl privalome padaryti taip, kad galimybė pasinaudoti lėšomis būtų kuo paprastesnė ir skaidresnė. Tai yra šio pranešimo tikslas. Tačiau taip pat manau – ir šis prašymas yra skirtas E. Schroedter, – kad neturėtume leisti susidaryti nuomonės, kad pavienės valstybės narės nepadaro visko, ko reikia norint laikytis Europos teisės. Būtent tokią nuomonę susidarau skaitydama tarp eilučių ir nemanau, kad turėtume leisti susidaryti tokią nuomonę apie ką nors. Remiuosi prielaida, kad visos valstybės narės ir visos institucijos imasi visų įmanomų priemonių, kad užtikrintų veiksmingą ir teisėtą Europos lėšų naudojimą.

Norėčiau pateikti antrą pastabą K. Swinburne, tačiau ne tik jai vienai. Tai nėra vien tik labdaros dalijimas skurdiems regionams. Teikiame subsidijas regionams, kad padidintume perkamąją galią ir sukurtume darbo vietų, nes perkamoji galia šiuose regionuose yra sudėtinė finansavimo, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Europa galėtų vėl pradėti gaminti ir parduoti produktus, dalis. Tai sustiprins vidaus rinką. Kitais žodžiais tariant, tai nėra paprasčiausiai visuotino solidarumo veiksmas. Visi, kurie turi bent kiek žinių apie ekonomiką ir verslo pasaulį, ne tik socialiniu, tačiau taip pat verslo ir ekonomikos požiūriu supras, kodėl mums reikalinga regioninė politika ir kodėl mes visų pirma per krizę galime ją panaudoti kaip skubią ir veiksmingą priemonę siekdami skatinti Europos ekonomiką visuose Europos regionuose.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks mėnesinės sesijos pirmąją gegužės mėn. savaitę.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Šis pranešimas, kuriame siūlomi bendrojo reglamento dėl struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo įgyvendinimo pakeitimai, yra labai svarbus Europos Sąjungos piliečiams. Dauguma valstybių narių, įskaitant Rumuniją, iki šiol panaudojo nedidelę Europos lėšų dalį. Dauguma piliečių, įmonių ir vietos valdžios institucijų kritikavo sudėtingas procedūras, trukdančias jiems iš karto, kai tik jie bando gauti finansavimą savo projektams.

Šis pranešimas patvirtina Europos Parlamento siekį išspręsti kilusias šios srities problemas. Pritariu siūlymams, kuriais siekiama supaprastinti Europos lėšų gavimo procedūras. Sumažintas nereikalingų administracinių procedūrų skaičius ir biurokratizmas bei tuo pat metu priimtos aiškesnės taisyklės padės padidinti Europos lėšų įsisavinimo lygį.

Palankiai vertinu šias priemones, ypač šiuo metu, kai valstybės narės susiduria su ekonomikos krize. Penkios Europos šalys, įskaitant Rumuniją, dalyvaus Europos lėšų įsisavinimo paspartinimo procese. Įgyvendinus naują avansinių mokėjimų procedūrą bus sudarytos galimybės greičiau užbaigti daugiau projektų. Be to, Rumunijai bus naudingas taisyklių, susijusių su lėšų praradimo dėl nepakankamai greito panaudojimo rizika, pakeitimas.

  Alain Cadec (PPE), raštu. – (FR) Ekonomikos krizė atskleidė viešų veiksmų, skirtų sunkumus patiriančiai privačiai veiklai paremti, būtinybę. Europos Sąjungos sanglaudos politika šiuo atžvilgiu atlieka labai svarbų vaidmenį. Nuo ekonomikos nuosmukio nukentėjusiems iš struktūrinių fondų teikiama finansinė parama yra svertas, padedantis skatinti veiklą.

Nepaisant to, daugumai paramos gavėjų vis dar sudėtinga gauti lėšas. Procedūros yra sudėtingos ir vėlavimai per ilgi, nors atsižvelgiant į krizės sukeltą kritinę padėtį reikia paprastų ir greitų priemonių.

Atsižvelgdamas į šį aiškumo poreikį, palankiai vertinu Komisijos iniciatyvą, kuria siekiama supaprastinti struktūrinių fondų finansinį valdymą. Įvairūs pasiūlymai atitinka veiksmingesnę sanglaudos politiką, tačiau tokią, kuri neturi pernelyg didelio poveikio Bendrijos biudžetui. Palankiai vertinu šią pragmatišką poziciją.

Tačiau Komisija neturi sustoti pakeliui. Ši krizės nulemta reforma turi būti pirmasis žingsnis siekiant daug paprasčiau valdyti Europos lėšas. Siekiant suteikti tikrą paramą ekonominei veiklai, sanglaudos politika turi tapti veiksmingesne vieša intervencine priemone.

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE), raštu. – (RO) Pone pirmininke, ponios ir ponai, noriu padėkoti pranešėjui už jo atliktą darbą. Taip pat palankiai vertinu Tarybos ir Regioninės plėtros komiteto galiausiai patvirtintą susitarimą. Manau, kad labai svarbu kuo skubiau patvirtinti šį pranešimą, kad galėtume pasiūlyti labiausiai nuo krizės nukentėjusioms valstybėms narėms ekonomikai atgaivinti būtiną finansinę paramą. Vienas iš pagrindinių šiame pranešime aptartų aspektų – procedūrų, susijusių su galimybe gauti Europos lėšų, ir jų įgyvendinimo supaprastinimas. Mums reikia greitą atsigavimą palengvinančių priemonių, ypač dabar, ekonomikos krizės metu.

Dėl to manau, kad 2 proc. avansinis mokėjimas iš Europos socialinio fondo ir 4 proc. avansinis mokėjimas iš Sanglaudos fondo yra puikus sprendimas valstybėms narėms, susiduriančioms su didelėmis likvidumo problemomis, taip leidžiant joms gauti naudos iš nuolatinės paramos. Europos socialinio fondo lėšos turėtų veiksmingai prisidėti prie labiausiai nuo krizės nukentėjusių valstybių narių ekonomikos atgaivinimo, padėti joms išsaugoti darbo vietas, tobulinti kvalifikaciją ir, be to, užkirsti kelią nedarbui ir kovoti su juo.

  Georgios Stavrakakis (S&D) , raštu. – (EL) Norėčiau pradėti pasveikindamas pranešėją Evgenijų Kirilovą ir visus mūsų komiteto narius, nes dėl jų atkaklumo ir ryžto sugebėjome šiandien surengti diskusijas ir iš karto pereiti prie šio išimtinai svarbaus pranešimo patvirtinimo ilgiau nešvaistydami brangaus laiko. Noriu atkreipti dėmesį į lemiamą pakeitimų, kuriais didinamas asignavimų įsisavinimas, sumažinamas biurokratizmas ir supaprastinamos taisyklės, maksimaliai padidinančių visos ekonomikos finansavimo poveikį ir taip padidinančių naudą piliečiams, svarbą. Išklausydamas mus Komisijos narys J. Hahn visai teisingai nurodė, kad, nepaisant fakto, jog tai galbūt pati sėkmingiausia Europos politikos sritis, politinė sanglauda turi ne tik priešų, bet ir draugų. Šių pakeitimų, kuriuos šiandien aptariame, patvirtinimas yra svarbus žingsnis, tačiau dar svarbiau, kad Europos Komisija nedelsdama imtųsi kito žingsnio, t. y. pateiktų savo viziją dėl būsimos politinės sanglaudos kartu su idėjomis ir pasiūlymais dėl būtinų sistemos, veikimo ir kompetencijos sričių pakeitimų, naujų priemonių ir t. t.

, raštu. –Dabar pats laikas žengti šį kitą žingsnį, kol nepasirodė nauji nepriskirti dokumentai.