Pranešimas: José Manuel García-Margallo y Marfil (A7-0061/2010)
Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Remiu Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos poziciją dėl šių dokumentų kartu su Komisijos pasiūlymu dėl kovos su mokesčių sukčiavimu Europos Sąjungoje. Manau, kad šis pasiūlymas gali pagerinti administracinį bendradarbiavimą Bendrijos vidaus operacijų srityje, kai reikia apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį ir stebėti, kad mokestis būtų teisingai taikomas.
Pažiūrėsime, ar Komisijos pasiūlymas išplėsti tinklą „Eurocanet“ ir įsteigti naują struktūrą „Eurofisc“, kuri veiktų pagal savanoriškumo principą ir neturėtų jokio teisinio veiksnumo, padidins kovos su mokesčių sukčiavimu ES lygmeniu sėkmės koeficientą.
Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Vadovaujantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1798/2003, Europos administracinis bendradarbiavimas PVM srityje turi būti tobulinamas, visų pirma kovos su mokesčių vengimu srityje. J. M. Garcíos-Margallo y Marfilio parengtame pranešime yra remiamas šis požiūris, pasisakant už Europos Komisijos pasiūlymus, kurių pagrindinis dėmesys skiriamas duomenų mainų procesui tarp valstybių narių palengvinti. Balsavau už šį pranešimą, nes juo taip pat iš esmės tobulinamas Europos Komisijos parengtas tekstas, visų pirma dėl asmens duomenų apsaugos.
Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. – (FR) Pagal Europos Parlamento konsultavimosi procedūrą balsavau už savo puikaus kolegos iš Ispanijos J. M. Garcíos-Margallo y Marfilio pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje. PVM sukčiavimas yra dažnai organizuojamas tarpvalstybiniu lygmeniu, todėl Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi geriau koordinuoti savo veiksmus, kad galėtų apskritai kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir visų pirma su PVM sukčiavimu. Džiaugiuosi, kad Komisijos pasiūlyme yra nurodytas teisinio pagrindo steigti bendrą struktūrą „Eurofisc“ principas; ši struktūra padės vykdyti daugiašalius greitus ir tikslingus informacijos mainus, kad valstybės narės galėtų tinkamai ir suderintai reaguoti į naujų rūšių sukčiavimą, pasitelkiant bendrai organizuojamą rizikos analizę. Man kaip ir pranešėjui kelia nerimą asmens duomenų apsauga, kuri privalo būti užtikrinta. Šio pobūdžio duomenys turi būti naudojami tik siekiant užkirsti kelią nusikaltimams mokesčių tvarkai arba kovojant su jais.
Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − (LT) Palaikiau šį pranešimą, nes manau, kad būtina stiprinti kovos su sukčiavimu srityje nuostatas. Sukčiavimas siekiant išvengti mokesčių turi rimtų padarinių nacionaliniams biudžetams, pažeidžia teisingo apmokestinimo principą ir gali iškraipyti konkurenciją, daryti poveikį vidaus rinkos veikimui. Dabartinis reglamentavimas nepakankami efektyviai užtikrina valstybių narių bendradarbiavimą, nors sukčiavimas pridėtinės vertės mokesčio srityje dažnai organizuojamas per kelias valstybes, todėl norint tam užkirsti kelią, valstybės narės privalo bendradarbiauti. Sveikintina, kad nauja reglamento redakcija bus sustiprinta PVM mokėtojų ir jų operacijų Bendrijos esanti duomenų bazė, kas suteiks valstybėms narėms prieigą prie informacijos, pagerins administracinį bendradarbiavimą ir leis efektyviau kovoti su PVM grobstymu.
George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už Europos kovos su mokestiniu sukčiavimu ir su PVM susijusiu vengimu strategiją. Manau, kad Europos lygmeniu turi būti sukurtas kovos su sukčiavimu mechanizmas, nes iš šio reiškinio masto matyti, kad šiai problemai spręsti skirtų priemonių neužtenka imtis tik nacionaliniu lygmeniu.
Tarptautinė PVM asociacija cituoja PVM nuostolių skaičiavimus, kurie svyruoja nuo 60 mlrd. EUR iki 100 mlrd. EUR visoje Europos Sąjungoje. Dėl to raginu valstybių narių administracines valdžios institucijas ir Europos Komisiją glaudžiai bendradarbiauti, siekiant išvengti nuostolingų mokestinio sukčiavimo padarinių nacionaliniams biudžetams ir konkurencijai.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Administracinis valstybių narių bendradarbiavimas kovoje su sukčiavimu ir finansiniais nusikaltimais yra labai svarbus dėl sąžiningumo ir teisingumo priežasčių ir dėl didžiulio tokių nusikaltimų poveikio šalies ekonominei padėčiai. Pridėtinės vertės mokesčio srityje kyla nesuskaičiuojama daugybė sukčiavimo pažeidimų, todėl būtina parengti tokių stiprių priemonių turinčią teisinę bazę, dėl kurių būtų galima iš esmės sumažinti šių pažeidimų skaičių.
Pageidaujamas didesnis centrinės valdžios bendradarbiavimas keičiantis informacija užtikrinant asmenų privatumą, taip pat palaikant išsamias duomenų bazes ir tinkamai rengiant pareigūnus tokioms byloms išaiškinti ir apdoroti. Valstybės narės turi kuo greičiau įgyvendinti Europos Sąjungos pateiktas priemones, kad būtų sukurta skaidresnė sistema, galinti veiksmingai kovoti su mokestiniu sukčiavimu.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityje sukelti iškraipymai kenkia bendrajai pačios išteklių sistemos, kuri turi būti sąžininga ir skaidri, kad užtikrintų sklandų Europos Sąjungos veikimą, pusiausvyrai. Kadangi valdžios institucijos privalo kompensuoti prarastas pajamas, sukčiavimo augimas reiškia didesnę mokestinę naštą įmonėms, kurios laikosi mokesčių taisyklių. Nors PVM ir kitokio pobūdžio sukčiavimo tyrimai buvo vykdomi ne visose valstybėse narės, Tarptautinė PVM asociacija apskaičiavo, kad PVM nuostoliai svyruoja tarp 60 mlrd. EUR ir 100 mlrd. EUR per metus visoje Europos Sąjungoje. Pageidaujamas didesnis centrinių administracijų bendradarbiavimas, dalijantis informacija, nepažeidžiant asmenų privatumo. Valstybės narės turi kuo greičiau įgyvendinti Europos Sąjungos pateiktas priemones, kad būtų sukurta skaidresnė sistema, galinti veiksmingai kovoti su mokestiniu sukčiavimu.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Kova su mokestiniu sukčiavimu turi būti ES prioritetas, visų pirma pridėtinės vertės mokesčio srityje. Laikantis šio požiūrio pasisakoma už tarpsektorinę kovos su sukčiavimu visose valstybėse narėse politiką, ypač įskaitant informacijos mainus. Itin svarbu, kad sukčiavimas yra viena iš pagrindinių neteisingumo ES priežasčių, nes dėl to atsiranda nesąžininga konkurencija ir prarandama rinkos pusiausvyra.
Siiri Oviir (ALDE), raštu. − (ET) Balsavau už Tarybos reglamento dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje projektą, nes dėl šio teisės akto valstybės narės galės kartu ir veiksmingiau kovoti su tarpvalstybiniu mokestiniu sukčiavimu. Mokestinis sukčiavimas turi rimtų padarinių valstybių narių biudžetams; jis pažeidžia apmokestinimo lygybės principus ir iškreipia konkurenciją. Nors kovos su mokestiniu sukčiavimu priemonės daugiausia tenka valstybių narių kompetencijai, manau, kad priemonių prieš mokestinį sukčiavimą taikymas šiandieniniame globaliame pasaulyje turėtų taip pat tapti ES prioritetu.
Alfredo Pallone (PPE), raštu. − (IT) Komisijos pasiūlyme yra suteikiama priemonių valstybėms narėms veiksmingai kovoti su tarpvalstybiniu sukčiavimu, papildant ir keičiant dabartinį reglamentą ir sukuriant teisinį pagrindą tiksliniam bendradarbiavimui kovos su sukčiavimu tikslu − „Eurofisc“. Mokestinis sukčiavimas turi rimtų padarinių nacionaliniams biudžetams, sukelia sąžiningo apmokestinimo principo pažeidimą ir gali iškreipti konkurenciją. Be to, neturime pamiršti, kad valdžios institucijos privalo padengti prarastas pajamas, uždėdamos didesnę mokestinę naštą toms įmonėms, kurios laikosi mokestinių taisyklių. Kova su mokestiniu sukčiavimu visoje ES turi papildyti valstybių narių veiksmus. Reglamento projekto tikslas yra ne tik užtikrinti, kad PVM būtų tinkamai apskaičiuotas, bet ir stebėti, kad jis būtų tinkamai taikomas, visų pirma Bendrijos viduje atliekamoms operacijoms, taip pat kovoti su PVM sukčiavimu. Bendrai paėmus, nustatomi keli patobulinimai dėl informacijos mainų, visų pirma, geresnis atvejų, kuriose valstybės narės gali atlikti administracinį tyrimą, įskaitant priemones dėl nuostolių išieškojimo už tokio tyrimo nevykdymą, apibrėžimas.
Aldo Patriciello (PPE), raštu. − (IT) Džiaugiuosi, kad pažeidimų finansinis poveikis, sprendžiant iš to, kiek jų yra nustatyta, sumažėjo nuo 1 024 mln. EUR 2007 m. iki 783,2 mln. EUR 2008 m.: sumažėjimas nustatytas visose išlaidų srityse, išskyrus tiesiogines išlaidas ir stojimui į ES skirtas išlaidas. Visiškai remiu Komisijos darbą ir norėčiau pabrėžti, kad kova su sukčiavimu ir korupcija yra svarbi Europos institucijų ir visų valstybių narių pareiga.
Atsižvelgiant į ypatingą ekonomikos padėtį, kamuojančią visą Europą, pritariu, kad būtina apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus ir kovoti su organizuotu nusikalstamumu, kurio, vadovaujantis nacionaliniais rodikliais, galimybės veikti išvien su institucijomis didėja, visų pirma Bendrijos biudžeto sukčiavimo srityje.
Todėl manau, kad labai svarbu įgyvendinti veiksmingus teisės aktus administraciniam bendradarbiavimui gerinti, sprendžiant žalingos mokestinės praktikos klausimus ir užtikrinant sklandų vidaus rinkos veikimą. Dėl šių priežasčių remiu pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo mokesčių srityje, pabrėžiant valstybių narių atskaitomybės svarbą, pradedant nuo informacijos, įvedamos į duomenų bazes, kokybės.
Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Komisijos pasiūlyme supaprastinti, atnaujinti ir suderinti PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles siūloma patobulinimų, visų pirma dėl nuostatų, suteikiančių teisę mažosioms ir vidutinėms įmonėms naudoti supaprastintas sąskaitas faktūras, taip pat užtikrinančių, kad mokesčių institucijos pripažintų e. sąskaitas faktūras tokiomis pačiomis sąlygomis, pagal kurias jos pripažįsta tradicines sąskaitas faktūras. Šiuo atžvilgiu pranešėjo pasiūlymas suteikti mokesčių institucijoms galimybę nustatyti papildomus reikalavimus, kaip antai eilės numeriai, taikomi supaprastintoms sąskaitoms faktūroms, yra paprasta apsaugos priemonė, užtikrinanti Komisijos pateiktus patobulinimus.
Šioje bendrosios PVM sistemos ir sąskaitų faktūrų srityje Komisija privalo paremti valstybes nares, kurioms reikia techninės pagalbos atnaujinti savo e. administravimą arba pasitelkiant Bendrijos programą „Fiscalis 2013“, arba panaudojant struktūrinius fondus. Manau, kad pranešėjas pateikė pakeitimus, kurie pagerina Komisijos pasiūlymą; dėl šios priežasties balsavau už šio pranešimo priėmimą.
Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už D. Casos pranešimą dėl PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių. Šia tema 2001 m. Tarybos direktyvoje numatomos bendros taisyklės Europos Sąjungos lygmeniu, kurių tikslas supaprastinti, atnaujinti ir suderinti PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles. Skirtingos valstybės narės taiko nevienodas taisykles, visų pirma e. sąskaitų faktūrų išrašymo srityje. Nors tokių sąskaitų faktūrų pripažinimas padeda supaprastinti padėtį, vis dėlto šalių skirtumai yra kliūtis. Todėl Europos Komisijos ir pranešėjo palaikytas didesnis taisyklių suderinimas yra gera žinia visoms Europos įmonėms, nes e. sąskaitų faktūrų išrašymas bus joms labiau prieinamas ir tokiu būdu bus sumažinta jų administravimo našta.
Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. – (FR) Pagal Europos Parlamento konsultavimosi procedūrą balsavau už savo puikaus kolegos iš Maltos D. Casos pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas dėl sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių. Tapo svarbu panaikinti su sąskaitų faktūrų išrašymu susijusią administracinę struktūrą. Istoriškai susiklostė, kad šioje srityje valstybėms narėms suteiktos galimybės yra siejamos su skirtingomis taisyklėmis, visų pirma sąskaitų faktūrų išrašymo srityje. Tokios taisyklės yra kliūtis įmonėms veikti sklandžiai, visų pirma įmonėms, naudojančioms naujas dematerializacijos technologijas, vidaus rinkoje tuo metu, kai nereikalinga administracinė našta Europoje žaboja ekonominį augimą. Pasisakau už visas pranešime pasiūlytas supaprastinimo priemones, visų pirma skirtas MVĮ, tai yra: panaikinti reikalavimą turėti 27 valstybių narių formalumus atitinkančią sąskaitą faktūrą; patvirtinti, kad popierinės ir elektroninės sąskaitos faktūros vienodai galioja; panaikinti reikalavimą, kad valstybės narės, kuriose turi būti sumokėtas mokestis, išverstų tam tikras sąskaitas faktūras į savo oficialiąsias kalbas.
Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Pasisakau už šio pranešimo priėmimą dėl kelių aspektų. Vis dėlto būdamas pranešėjas ir kai kurių pagrindinių pakeitimų autorius norėčiau pakalbėti tik apie pačius svarbiausius aspektus, dėl kurių konkrečiai sumažės administracinė našta įmonėms.
Pirmasis aspektas – tai įpareigojimas valstybėms narėms įgyvendinti pajamomis ir mokėjimais grindžiamą sistemą (grynųjų pinigų apskaitą) MVĮ (kurios yra apibrėžiamos ES lygmeniu kaip įmonės, kurių apyvarta yra ne didesnė kaip 2 mln. EUR); tai bus sveikintina verslo sektoriui skirta iniciatyva. Ji yra diegiama tuo metu, kai įmonės moka PVM iš karto, kai išrašo sąskaitą faktūrą, tačiau atitinkamas mokėjimas pagal sąskaitą faktūrą (ir su ja susijęs PVM) gali būti sumokėtas tik po kelių mėnesių, jeigu apskritai yra mokamas. Vis dėlto kiekvienu atveju išlieka pagrindinis principas, kad PVM atskaitymas yra neatsiejamai susijęs su jo mokėjimu.
Antrasis aspektas yra tas, kad elektroninėms sąskaitoms faktūroms yra suteikiamas toks pat teisinis statusas, taigi elektroniniu paštu siunčiamos sąskaitos faktūros turbūt pakeis dabartines popierines sąskaitas faktūras ir taip palengvins uždavinius ne tik išrašyti ir siųsti sąskaitas faktūras, bet ir valdyti bei kaupti jas.
Vito Bonsignore (PPE) , raštu. − (IT) Norėčiau pasveikinti pranešėją D. Casą atlikus tokį svarbų darbą. Mano frakcija visada rėmė mažąsias ir vidutines įmones, kurios yra tikroji Europos ekonomikos varomoji jėga, ir mūsų, politikų, pareiga yra ją paskatinti.
Visų pirma remiu Komisijos pasiūlytą galimybę leisti tiekėjui mokėti PVM, gavus mokėjimą už tiektas prekes ir teiktas paslaugas. Taip pat pritariu principui dėl galimybės pripažinti vienodai teisėtas elektronines ir popierines sąskaitas faktūras. Tokiu būdu jos sudaro priemonių grupę, kurios, mano nuomone, patenka į Europos įmonėms naudingą platesnį biurokratizmo mažinimo procesą, ypač susidarius tokiai kritinei ekonomikos padėčiai.
Todėl tikiuosi, kad šios priemonės bus nedelsiant priimtos platesnėje mažųjų ir vidutinių įmonių paramos struktūroje, ir jos turi veikti paprastesnėje ekonominėje ir finansinėje aplinkoje.
David Casa (PPE), raštu. − Tai buvo mano paties pranešimas dėl PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių. Mums pavyko paprašyti, kad būtų privalomai taikoma grynųjų pinigų apskaitos sistema visose valstybėse narėse, taip suteikiant galimybę MVĮ pasirinkti naudoti šią sistemą, arba jos nesirinkti. Pranešimu taip pat pavyko sumažinti verslui uždėtą nereikalingą naštą, kuri buvo nurodyta Komisijos pasiūlyme. Tokiu būdu pavyko pasiekti pranešime užsibrėžtus tikslus ir aš balsavau už jį.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Rengiant Europos Sąjungos teisės aktus reikia siekti šių tikslų: didesnio vidaus rinkos integravimo ir nepagrįstų įmonių sąnaudų mažinimo supaprastinant procedūras ir mažinant administracines kliūtis.
Jų siekiant yra labai svarbi ši direktyva, kurios tikslas – sukurti pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas dėl sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių. Visų pirma, manau, kad tradicinį sąskaitų faktūrų išrašymo metodą turėtų pakeisti elektroninės sąskaitos faktūros, nes šis metodas yra greitesnis ir pigesnis įmonėms bei asmenims, jeigu laikomasi skaidrumo principo.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Direktyvos, apie kurią diskutuojame, tikslas yra sukurti bendrą pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų išrašymo sistemą, ją supaprastinant ir sumažinant administracinę naštą; tai yra labai svarbu, siekiant didesnio vidaus rinkos integravimo ir nepagrįstų įmonių išlaidų sumažinimo. Manau, kad ši direktyva – tai teigiamas žingsnis link aiškumo ir teisinio tikrumo apmokestinamiems asmenims ir administratoriams, taip pat numatant papildomas kovos su pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo priemones.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Bendra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema dėl sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių yra būtina, siekiant supaprastinti, atnaujinti ir suderinti PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles. Dėl naujosios sistemos įmonės taip pat galės daug sutaupyti, o tai ypač svarbu esant krizei. Šio pranešimo priėmimas taip pat yra dar vienas žingsnis kovos su sukčiavimu ir mokestiniu sukčiavimu srityje.
Siiri Oviir (ALDE), raštu. − (ET) Būdama liberalė balsavau už direktyvą, keičiančią sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles, nes manau, kad šiandien naudojamas metodas, kurį aprašantis skyrius buvo įtrauktas į PVM direktyvą, nevisiškai pasiekė savo tikslą, t. y. tikslą supaprastinti, atnaujinti ir suderinti PVM sąskaitų faktūrų pateikimą. Manau, kad naujos taisyklės sumažins įmonininkams tenkančią biurokratijos naštą ir taip pat jomis bus užtikrinta, kad visose valstybėse narėse būtų taikomos tos pačios taisyklės dėl sąskaitų faktūrų rengimo ir išrašymo. Turint omenyje atvirąją rinką ir paslaugų judėjimą, joks kitas sprendimas nebūtų pagrįstas.
Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. – (FR) Vadovaudamasis savo kolegos iš Lenkijos R. Czarnecki pranešime Europos Parlamentui pateikta rekomendacija, balsavau už Teisingumo Teismo sekretoriui suteiktą patvirtinimą, kad Teismas įvykdė 2008 finansinių metų biudžetą. Remiu Audito Rūmų prašymą Europos Teisingumo Teismui stiprinti viešųjų pirkimų procedūras. Palankiai vertinu sklandžią ETT veiklą. Vis dėlto nesuprantu, kodėl ETT nenori viešinti savo narių finansinių interesų deklaracijų, ir palaikau Parlamento prašymą nedelsiant tai įgyvendinti.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Šiame pranešime yra pateikta išsami Europos Teisingumo Teismo (ETT) biudžeto padėties analizė. Jame nurodoma, kad reikia nedelsiant spręsti svarbius klausimus, kaip antai stiprinti pirkimų procedūras, siekiant padėti įgaliojimus suteikiančioms tarnyboms rengti viešųjų pirkimų procedūras ir kontroliuoti, ar vykdomi nustatyti reikalavimai. Palankiai vertinu tai, kad ETT į savo veiklos ataskaitą įtraukė skyrių, kuriame nurodytos priemonės, kurių imtasi atitinkamais metais, atsižvelgiant į Parlamento ankstesnius sprendimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Teisingumo Teismo pranešimo.
Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. – (FR) Vadovaudamasis savo kolegos iš Lenkijos R. Czarnecki pranešime Europos Parlamentui pateikta rekomendacija, balsavau už Europos Audito Rūmų generaliniam sekretoriui suteiktą patvirtinimą, kad ši institucija įvykdė 2008 finansinių metų biudžetą. Kaip ir daugelis mano kolegų, EP narių, džiaugiuosi, kad Audito Rūmai tinkamai veikia, taip pat kad finansinis valdymas yra patikimas. Apgailestauju, kad Audito Rūmų narių finansinių interesų deklaracijos, kurias jie pateikia Audito Rūmų pirmininkui pagal Audito Rūmų elgesio kodeksą, nėra viešinamos arba apie jas bent jau nėra pranešama Biudžeto kontrolės komiteto nariams.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Džiaugiuosi, kad Audito Rūmų sąskaitų auditą atliko nepriklausoma įmonė „PricewaterhoursCoopers“ ir priėjo prie išvados, kad „nepastebėjome nieko, kas mus verstų manyti, jog kokiais nors reikšmingais aspektais ir remiantis (nustatytais) kriterijais (a) Audito Rūmams skirti ištekliai nebuvo naudojami numatytiems tikslams, o (b) taikomos kontrolės procedūros neleidžia suteikti būtinų garantijų, kurios užtikrintų finansinių operacijų atitiktį galiojančioms taisyklėms ir teisės aktams“. Taip pat palankiai vertinu tai, kad Audito Rūmai įtraukė skyrių, kuriame nurodytos priemonės, kurių imtasi atitinkamais metais, atsižvelgiant į ankstesnius Parlamento sprendimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Audito Rūmų kaip institucijos, daugiausiai atsakingos už Europos institucijų auditą, taip pat turi būti atliktas auditas. Aišku, kad nepriklausomos įmonės „PricewaterhoursCoopers“ atliktas auditas buvo labai teigiamai. Vidaus audito ataskaita buvo taip pat teigiama, nes dauguma rekomendacijų buvo priimtos ir iš anksto pritaikytos pagal keletą veiksmų planų.
Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. – (FR) Vadovaudamasis savo kolegos iš Lenkijos R. Czarnecki pranešime Europos Parlamentui pateikta rekomendacija, balsavau už Europos ombudsmenui suteiktą patvirtinimą, kad ši institucija įvykdė 2008 finansinių metų biudžetą. Palankiai vertinu ombudsmeno N. Diamandouro sprendimą kasmet skelbti savo interesų deklaraciją ir viešinti ją savo interneto svetainėje.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Audito Rūmų metinėje ataskaitoje nurodyta, jog atlikus ombudsmeno institucijos auditą reikšmingų pastabų teikti nereikėjo. Vis dėlto jie nurodė, kad tam tikri viešųjų pirkimų procedūrų aspektai galėtų būti pagerinti. Pritariu pranešėjo palankiam ombudsmeno sprendimo skelbti savo metinę deklaraciją ir viešinti ją internete, vertinimui. Pritariu pranešėjui dėl raginimo, kad ombudsmenas į savo kitą veiklos ataskaitą (už 2009 finansinius metus) įtrauktų skyrių, kuriame būtų išsamiai išdėstyti veiksmai, kurių imtasi, atsižvelgus į ankstesnius Parlamento sprendimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Europos ombudsmeno.
Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. – (FR) Vadovaudamasis savo kolegos iš Lenkijos R. Czarnecki pranešime Europos Parlamentui pateikta rekomendacija, balsavau už Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui (EDAPP) suteiktą patvirtinimą, kad ši institucija įvykdė 2008 finansinių metų biudžetą. Palankiai vertinu tai, kad renkami šios institucijos nariai (Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir priežiūros pareigūno padėjėjas) kasmet skelbia finansinių interesų deklaracijas.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už tai, kaip yra naudojamos viešosios lėšos. Pritariu pranešėjui dėl teigiamo pastangų sujungti finansinių ir žmogiškųjų išteklių valdymą, taip pat kad 2008 m. pagerėjo vidaus kontrolės sistemos veikla ir jos veiksmingumas. Taip pat palankiai vertinu tai, kad renkami Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) nariai kasmet skelbia finansinių interesų deklaracijas, kuriose pateikiama svarbi informacija apie atlyginamas pareigas arba veiklą ir deklaruotiną profesinę veiklą. Tai labai svarbu, siekiant ugdyti žmonių pasitikėjimą valstybės tarnyboje dirbančiais asmenimis. Pritariu pranešėjui dėl raginimo, kad EDAPP į kitą veiklos ataskaitą (už 2009 finansinius metus) įtrauktų skyrių, kuriame būtų išsamiai išdėstyti veiksmai, kurių imtasi, atsižvelgus į ankstesnius Parlamento sprendimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno.
Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. – (FR) Vadovaudamasis savo puikios kolegės ir draugės V. Mathieu pranešime Europos Parlamentui pateikta rekomendacija, balsavau už suteiktą patvirtinimą, kad Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras įvykdė 2008 finansinių metų biudžetą.
Negaliu suprasti, kodėl ši įstaiga kaupia tariamai nereikalingus perviršius, pvz., beveik 27 mln. EUR perviršį 2008 m. ir beveik 50 mln. EUR sukauptų lėšų 2008 m. gruodžio 31 d. Taip pat mane stebina, kad ginčas dėl pensijų dar nėra išspręstas.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Audito Rūmai nurodo, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro metinės ataskaitos yra patikimos ir pagal jas atliktos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Dėl centro veiklos Audito Rūmai nustatė, kad dėl netiksliai pateiktų vertimo užsakymų skaičiaus prognozių susidarė centro biudžeto perviršis ir tuo yra pažeidžiamas Reglamentas (EB) Nr. 2965/94. Todėl ši padėtis turi būti ištaisyta. Kaip ir pranešėja apgailestauju, kad iki šiol neišspręsti centro ir Komisijos nesutarimai dėl darbdavio įmokų į darbuotojų pensijų sistemą.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Savo ataskaitoje Audito Rūmai nurodė, kad Europos profesinio mokymo plėtros centro 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Tai reiškia, kad centras padarė didžiulę pažangą inventorizacijos procedūros, skirtos turtui nustatyti, registruoti ir kapitalizuoti, vidaus kontrolės procedūrų ir viešųjų pirkimų procedūrų srityse. Vis dėlto nieko nepasiekta darbuotojų valdymo srityje, turint omenyje, kad darbuotojams nustatyti tikslai ir veiklos rezultatų rodikliai nebuvo matuojami ar orientuoti į rezultatus. Nepaisant to, kaip ir pranešėja vertinu centro ketinimą 2010 m. pradėti taikyti bandomąją sistemą siekiant užregistruoti laiką, kurį kiekvienas darbuotojas skyrė dirbdamas.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Savo ataskaitoje Audito Rūmai nurodė, kad Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Man nerimą kelią Audito Rūmų pastaba, kad agentūra nerengia daugiametės darbų programos, o ji yra būtina veiksmingam finansiniam valdymui ir siekiant aiškiai nustatyti tikslus. Todėl reikėtų pasveikinti Administracinę tarybą, kuri priėmė sprendimą pradėti rengti tokio pobūdžio programą. Ji yra būtina, siekiant pagerinti agentūros biudžeto ir finansinį valdymą. Nors Audito Rūmai pritarė šiam valdymui, vis dėlto jis turi tam tikrų trūkumų, kuriuos reikia spręsti. Kaip ir pranešėja manau, kad pritaikyta svarbi priemonė – tai veiksmingas darbuotojų darbo laiko valdymo būdas, griežtai nustatant rekomenduojamų valandų kiekvienam projektui skaičių.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros.
Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. – (FR) Vadovaudamasis savo puikios kolegės ir draugės V. Mathieu pranešime Europos Parlamentui pateikta rekomendacija, balsavau už Europos rekonstrukcijos agentūros direktoriui suteiktą patvirtinimą, kad agentūra įvykdė 2008 finansinių metų biudžetą. Manau, kad vadovaujantis 2008 m. gruodžio mėn. Komisijos ir agentūros susitarimo memorandumu, kuriame numatoma uždaryti sąskaitas, o visų pirma, kad po 2008 m. gruodžio 31 d. likęs agentūros turtas tampa Komisijos turtu, Komisijai būtų naudinga parengti išsamią ataskaitą apie uždarytas sąskaitas, apžvelgiant ir socialinius, ir finansinius aspektus. Pasisakau už reikalavimą pasiaiškinti dėl Kosovui skiriamo finansavimo, nes kyla pavojus Europos Sąjungos ir šios jaunos valstybės, kuri ateityje žada tapti ES valstybe nare, patikimumui.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Privalau pabrėžti, kad Audito Rūmai nustatė, jog skiriant tiesioginę 1 399 132 EUR (t. y. 0,31 proc. turimų veiklos biudžeto lėšų) dotaciją vienai tarptautinei organizacijai, nebuvo laikomasi jokių formalių tiesioginių dotacijų skyrimo sąlygų. Kaip ir pranešėja apgailestauju, kad buvo nutraukta veiksmingai dirbusios agentūros veikla ir kad lėšų valdymas buvo perduotas delegacijoms; prašau Komisijos pateikti ataskaitą, kurioje būtų nurodyta, kiek papildomo personalo reikėjo delegacijoms, kad jos galėtų perimti agentūros užduotis; raginu Komisiją išsamiai ir visapusiškai informuoti apie tai, ar buvo skirta biudžeto parama iš lėšų, kurias agentūra perdavė delegacijoms.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina išsiaiškinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos ir ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Europos rekonstrukcijos agentūros.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Audito Rūmai savo ataskaitoje pranešė, kad Europos aviacijos saugos agentūros 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Pastaraisiais metais padaryta pastebima pažanga ir stengtasi įgyvendinti priemones, kurias anksčiau patarė taikyti Audito Rūmai ir Vidaus audito tarnyba. Vis dėlto, kaip teigia pranešėja, reikėtų stiprinti šios agentūros tikslų nustatymo mechanizmus, kad būtų lengviau vertinti jų pasiekimą, ir pradėti taikyti naują darbuotojų valdymo – nuo įdarbinimo iki veiklos vertinimo – metodiką.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Europos aviacijos saugos agentūros.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Audito Rūmai praneša, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Reikėtų pabrėžti, kad centras sustiprino savo funkcijas visuomenės sveikatos srityje, padidino ligoms skirtų programų pajėgumus, toliau plėtojo partnerystę ir patobulino savo valdymo sistemą. Vis dėlto apgailestauju dėl to, kad centras iki šiol nevisiškai įvykdė savo įsipareigojimą už biudžeto įvykdymo patvirtinimą atsakingai institucijai perduoti Centro direktoriaus parengtą ataskaitą, kurioje apibendrintai nurodomas vidaus auditoriaus atliktų vidaus auditų skaičius.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Audito Rūmai praneša, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog Europos cheminių medžiagų agentūros metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Agentūra atlieka vaidmenį, kurio negali imtis Komisija; ji visiškai atitinka strateginius Europos Sąjungos prioritetus ir jos veikla papildo kitų agentūrų veiklą. Reikėtų pažymėti, jog Audito Rūmai atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sunkumų, su kuriais susidurta diegiant informacinių technologijų sistemą, ir dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo buvo vėluojama vykdyti pagrindinę veiklą.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Europos cheminių medžiagų agentūros.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Audito Rūmai savo ataskaitoje mano, kad Europos aplinkos agentūros 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Sveikinu agentūrą su labai palankiomis pagrindinėmis išvadomis, įrašytomis į Komisijos 2009 m. pavestą atlikti ES decentralizuotų agentūrų išorės vertinimą. Ypač sveikinu ją su tuo, kad ji sukūrė tinkamai parengtą veikla grindžiamą valdymo sistemą, daugiametę darbo programą, išsamią suvestinę su rodikliais ir integruotą valdymo kontrolės sistemą – visa tai prisideda prie efektyvaus valdymo.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Europos aplinkos agentūros.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Audito Rūmai savo ataskaitoje rašo, kad Europos maisto saugos tarnybos 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Ši tarnyba pasiekė aukštą biudžeto vykdymo lygį ir įsipareigojimų (97 proc.), ir mokėjimų (95 proc.) asignavimų srityje. Nepaisant to, reikėtų pažymėti, kad anksčiau Audito Rūmų nustatyti neatitikimai išlieka ir kartojasi, t. y. asignavimai perkeliami į kitus metus ir iš ankstesnių metų perkelti einamosios veiklos įsipareigojimai panaikinami. Tokia padėtis neatitinka metinio periodiškumo principo ir iš jos galima matyti su programavimu ir biudžeto sudarymu susijusius trūkumus, kuriuos būtina panaikinti. Tačiau labai teigiamas pokytis yra tai, kad pastaraisiais metais tarnybai pavyko iš esmės nuosekliai gerinti savo veiklos rodiklius.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Europos maisto saugos tarnybos.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Audito Rūmai savo ataskaitoje praneša, kad Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Pritariu pranešėjai, kad šis centras turėtų aiškiai nustatyti pasiūlytus tikslus savo metinėje darbo programoje, kad būtų paprasčiau vertinti jo metinę veiklą. Siekdamas veiksmingesnio valdymo, jis taip pat turėtų nustatyti žmogiškųjų išteklių valdymo procedūras, pvz., planuodamas veiklą, nustatyti savo pareigūnų darbo valandų tikslus ir vidutinį laiką, kurį pareigūnai turėtų skirti kiekvienam projektui.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Audito Rūmai praneša, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog Europos vaistų agentūros metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Kaip ir pranešėja, sveikinu Agentūrą nustačius modernią biudžeto sudarymo pagal veiklos sritis ir naudotojų poreikių patenkinimo stebėsenos sistemą. Vis dėlto agentūra privalo gerinti savo viešųjų pirkimų procedūrų kokybę, kad būtų pašalinti Audito Rūmų nustatyti trūkumai (pvz., susiję su kainos kriterijų vertinimo metodais ir su esminiu poreikiu pagrįsti procedūrų pasirinkimą).
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Europos vaistų agentūros.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Audito Rūmai išreiškė nuomonę, kad yra pagrindo manyti, jog Europos jūrų saugumo agentūros metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Tačiau agentūrai nepavyko parengti daugiametės darbo programos ir ši metinė darbo programa nebuvo susijusi su jos biudžetiniais įsipareigojimais. Vis dėlto agentūra baigia rengti penkerių metų strategiją ir rengia pagrindinius veiklos rodiklius, kuriuos reikės pateikti Parlamentui nagrinėti. Be to, pranešime atkreiptas dėmesys į tai, kad biudžeto sudarymo procedūros buvo nepakankamai griežtos ir kad dėl to atlikta daug biudžeto lėšų perkėlimų ir panaikinta daug mokėjimų asignavimų, ir kad šie dalykai rodo, jog esama planavimo ir priežiūros trūkumų. Tačiau tai galėjo būti vienkartiniai įvykiai, susiję su agentūros persikėlimu į pastatą, kuriame bus jos ilgalaikė darbo vieta.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Europos jūrų saugumo agentūros.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Audito Rūmai savo ataskaitoje praneša, kad Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Tačiau jie pabrėžia su viešųjų pirkimų procedūromis susijusius trūkumus, ypač susijusius su nepakankamu bendrosios sutarties biudžeto įvertinimu, kurie yra kliūtis sąžiningai konkurencijai. Todėl šiuos trūkumus būtina pašalinti. Atsižvelgiant į elektroninių ryšių tinklų svarbą, reikėtų pasveikinti agentūrą su tuo, kad ji pagerino jų atsparumą ir plėtojo bei palaikė bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už viešųjų lėšų panaudojimą. Audito Rūmai savo ataskaitoje praneša, kad Europos geležinkelio agentūros 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Tačiau Audito rūmai atkreipia dėmesį į agentūros trūkumus, susijusius su tikslų nustatymu ir veiklos kokybės užtikrinimo priemonėmis, ir į viešųjų pirkimų procedūrų trūkumus. Atsižvelgdama į sustiprintą viešųjų įstaigų veiklos nagrinėjimą, agentūra turi priimti tinkamas šių problemų sprendimo priemones. Galiausiai sveikinu agentūrą nuo 2006 m. įgyvendinus 32 iš 36 rekomendacijų, kurias pateikė Vidaus audito tarnyba. Tačiau viena iš keturių rekomendacijų, kurios šiuo metu įgyvendinamos, yra visų svarbiausia, o trys – labai svarbios, todėl, kaip nurodyta šiose rekomendacijose, raginu agentūrą pradėti taikyti tam tikrus kontrolės standartus, susijusius su bankų parašais, pareigų atskyrimu, vadinamosiomis pažeidžiamomis pareigomis ir įgaliojimų perdavimo palaikymu.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Europos geležinkelio agentūros.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Audito Rūmai savo ataskaitoje praneša, kad Europos mokymo fondo 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Tačiau perspėja dėl pažeidimų bei nepakankamai skaidrių įdarbinimo procedūrų ir, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pradėjo tyrimą dėl šio fondo. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad fondas tvirtina atsižvelgęs į Audito Rūmų išvadas ir išsamiai persvarstęs savo taikomas įdarbinimo procedūras, nors kol kas nesame informuoti apie šį svarstymą. Pagaliau svarbu pabrėžti, Komisija skyrė 97 proc. pasitenkinimo koeficientą už fondo paramą Komisijai 2008 m.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Europos mokymo fondo.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Audito Rūmai praneša, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Labai džiugu, kad agentūra per pastaruosius trejus metus pastebimai pagerino savo finansų valdymą, ir ji ir toliau turėtų siekti užtikrinti aukščiausius standartus biudžeto planavimo, vykdymo ir kontrolės srityse. Vis dėlto dar yra keletas trūkumų, ypač susijusių su viešųjų pirkimų procedūromis, kuriuos reikia panaikinti.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Audito Rūmai praneša, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog Euratomo tiekimo agentūros metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Reikėtų pažymėti, kad 2008 m. agentūra negavo jokių subsidijų, skirtų jos veiklos išlaidoms padengti, ir Komisija padengė visas išlaidas, kurias Agentūra patyrė vykdydama 2008 m. biudžetą. Taip pat reikėtų pažymėti, kad iš 2007 finansinių metų perkelti įsipareigojimai buvo padengti panaudojant nepanaudotą dalį 2007 m. subsidijų. Taigi, agentūra neturi savo atskiro biudžeto, todėl iš tiesų yra integruota į Komisiją. Dėl to gali kilti klausimų dėl agentūros struktūros ir autonomijos, kuriuos galima nagrinėti ateityje.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Euratomo tiekimo agentūros.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Nepaisant to, kad ankstesniais metais Audito Rūmai nustatė įdarbinimo ir viešųjų pirkimų procedūrų trūkumų, dabar jie savo ataskaitoje praneša, kad Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Labai džiugu, kad pagerėjo fondo sąskaitų ir vidaus audito sistemų valdymas. Atsižvelgdamas į šios agentūros svarbą tikiuosi, kad ji toliau stengsis užtikrinti biudžetinę drausmę, gerins savo žmogiškųjų išteklių valdymo procedūras ir veiklos ataskaitoje aiškiai nurodys darbuotojų, įskaitant pagal sutartis dirbančių darbuotojų, skaičių.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Nors Audito Rūmų nuomonėje teigiama, kad Europos teisminio bendradarbiavimo padalinio (Eurojusto) ataskaitos yra patikimos, o vykdytos finansinės operacijos – teisėtos ir tvarkingos, esu susirūpinęs dėl pranešėjos vertinimo, kad „Eurojusto veiklos rezultatus sunku vertinti dėl to, kad stinga rodiklių, yra naudotojų pasitenkinimo kiekybinio vertinimo trūkumų ir nėra pakankamai derinami biudžetas ir darbo programa“. Taip pat atkreipiu dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad 2008 m. Eurojustas susidūrė su asignavimų perkėlimo į kitus metus problema, nors jų lygis buvo žemesnis, palyginti su ankstesniais metais, todėl reikia imtis priemonių, kad ši padėtis nepasikartotų ateityje. Galiausiai pritariu pranešėjos susirūpinimui dėl to, kad nė viena iš 26 rekomendacijų, kurias pateikė Vidaus audito tarnyba nėra visiškai įgyvendinta.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Eurajusto.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Džiaugiuosi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą pastangomis šalinant trūkumus, kuriuos prieš tai nustatė Audito rūmai ir Vidaus audito tarnyba. Ypač norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad pradėtos taikyti veiklos vertinimo priemonės. Tokius veiksmus reikėtų plėtoti toliau.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Audito Rūmai savo ataskaitoje praneša, kad Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Pažymime, kad per pastaruosius trejus metus agentūros biudžetas labai padidėjo, pvz., 2008 m. – 69 proc. Vis dėlto Audito Rūmai nustatė kelis trūkumus, ypač susijusius su tuo, kad: a) didelė perkeltų arba panaikintų asignavimų dalis (49 proc. 2008 m. turimų asignavimų nebuvo panaudota šiais finansiniais metais, beveik 69 proc. – 2007 m. ir 55 proc. – 2006 m.); b) teisiniai įsipareigojimai prisiimti nepatvirtinus atitinkamų biudžetinių įsipareigojimų; ir c) įdarbinimo procedūros neatitinka taisyklių, ypač atsižvelgiant į skaidrumą ir nediskriminacinį taikomų procedūrų pobūdį.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Esu susirūpinęs dėl to, kad, kaip teigia pranešėja, institucija nusprendė savo veiklos rezultatus pateikti neatsižvelgdama į tai, kad, 2008 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje atlikus numatytą turto ir lėšų perdavimą Komisijai, institucijos vykdomas Galileo ir Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos programų valdymas bus nutrauktas. Taip pat apgailestauju, kad Audito Rūmai 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą pateikė su išlygomis.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Europos GNSS priežiūros institucijos.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Audito Rūmai savo ataskaitoje rašo, kad Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Reikėtų pažymėti, kad Audito Rūmai biudžeto rezultatų ataskaitoje nustatė 57 600 000 EUR perviršį, sudarantį 38 proc. sukauptų pajamų, ir kad dalis šio perviršio perkelta į 2009 finansinius metus. Tačiau taip galėjo atsitikti todėl, kad bendroji įmonė dar tik pradėjo veiklą ir 2008 finansiniais metais dar nevisiškai įdiegė savo vidaus kontrolės ir finansinės informacijos sistemas.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad valstybės tarnautojams labai svarbu būti atskaitingiems plačiajai visuomenei. Todėl jie privalo objektyviai ir griežtai atsiskaityti už jiems skirtų viešųjų lėšų panaudojimą. Audito Rūmai praneša, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog Bendros Europos oro erdvės eismo valdymo mokslinių tyrimų (SESAR) bendros įmonės metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Tačiau, kaip ir pranešėja, negaliu nepaminėti, kad 2008 m. balandžio mėn. administracinės valdybos priimtas galutinis biudžetas buvo itin nerealistiškas, kaip matyti iš įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų panaudojimo lygio – atitinkamai 1 proc. ir 17 proc. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad buvo operacijų kontrolės trūkumų ir nenustatyta adekvati sutarčių ir viešųjų pirkimų vidaus kontrolė. Manau, kad SESAR būtinai turi imtis tinkamų veiksmų, kad kitais finansiniais metais galėtų išspręsti dabar nustatytas problemas.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visas Europos institucijas, kurios yra išlaikomos iš Europos Sąjungos biudžeto, turi nuodugniai patikrinti Audito Rūmai ir visos audito funkciją atliekančios įstaigos. Būtina patikrinti, ar Europos Sąjungos lėšos yra tinkamai naudojamos, ar šios institucijos atitinka joms apibrėžtus tikslus, taip pat ar lėšos nėra švaistomos. Bendrai paėmus, sprendžiant iš jau mūsų matyto audito, galima sakyti, kad atitinkamos institucijos, išskyrus keletą išimčių, tinkamai naudoja joms skirtas lėšas ir atitinka joms siūlomus tikslus. Todėl balsavau už pranešimą dėl SESAR bendros įmonės.
Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl gabenamųjų slėginių įrenginių, kuria būtų panaikinama galiojanti direktyva ir kelios kitos susijusios direktyvos. Kai kurios techninės dabartinės direktyvos nuostatos prieštarauja tarptautinėms pavojingų krovinių vežimo taisyklėms, todėl labai svarbu pašalinti neatitikimus ir suderinti techninius reikalavimus su tarptautinėmis taisyklėmis.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Slėginės įrangos, pvz., cisternų, talpyklų ir cilindrų vežimas šiuo metu reglamentuojamas Direktyva 1999/36/EB, kurioje nustatyti gabenimo keliais ir geležinkeliais saugos reikalavimai. Be to, šioje direktyvoje nustatytos bendros šios rūšies įrangos projektavimo, konstrukcijos ir vėlesnio tikrinimo normos.
Tačiau šios taisyklės pažeidžia tarptautines pavojingų krovinių vežimo taisykles, todėl Komisija pateikė pasiūlymą dėl persvarstytos direktyvos. Pasiūlyme nepateikta jokių esminių dabartinės reguliavimo sistemos pakeitimų, susijusių su apimtimi ir pagrindinėmis nuostatomis. Juo tik siekiama pašalinti minėtus neatitikimus, suderinant techninius reikalavimus dėl pavojingų krovinių vežimo su galiojančiomis tarptautinėmis taisyklėmis.
Todėl pritariu pranešėjo nuomonei, kad kadangi nerastas horizontalusis sprendimas tarp institucijų dėl naujų nuostatų dėl komitologijos formuluotės, sprendimas dėl dokumento turėtų būti priimtas kuo greičiau, pasiekiant susitarimą per pirmąjį svarstymą.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Slėginės įrangos, pvz., cisternų, talpyklų ir cilindrų vežimas šiuo metu reglamentuojamas Direktyva 1999/36/EB. Nustatant bendras projektavimo, konstrukcijos ir vėlesnio tikrinimo normas, direktyva užtikrinamas laisvas tokių įrenginių judėjimas Europos Sąjungoje, įskaitant jų pateikimą į rinką. Tačiau kai kurios techninės dabartinės direktyvos nuostatos prieštarauja tarptautinėms pavojingų krovinių vežimo taisyklėms. Todėl Komisija pateikė pasiūlymą dėl persvarstytos direktyvos, kuria būtų panaikinama galiojanti direktyva dėl gabenamųjų slėginių įrenginių ir keletas kitų susijusių direktyvų. Dėl minėtų priežasčių balsavau už šią rezoliuciją, kurioje komitetas raginamas priimti pranešimą, nepateikiant papildomų pakeitimų, ir įgalioti pranešėją jo pagrindu pradėti derybas su Taryba.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Atsižvelgdami į didėjantį susirūpinimą dėl aplinkos ir jos apsaugos klausimų, turime būti itin atsargūs, nustatydami slėginės įrangos gabenimo saugos taisykles. Šios direktyvos tikslas – didinti saugą, užtikrinti laisvą tokių įrenginių judėjimą Europos Sąjungoje, nustatant aiškias, skaidrias ir privalomas saugaus slėginės įrangos gabenimo taisykles visose valstybėse narėse, ir suvienodinti Europos Sąjungoje taikomas procedūras.
Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Svarbiausias šios direktyvos tikslas – pašalinti esamus ankstesnių teisės aktų neatitikimus, techninius reikalavimus suderinant su tarptautinėmis pavojingų krovinių vežimo taisyklėmis. Be to, pasiūlymu siekiama supaprastinti ir racionalizuoti kai kurias nuostatas, visų pirma dėl atitikties vertinimo procedūrų. Į pasiūlymą taip pat įtrauktos nuostatos dėl įrangos naudojimo vežimo operacijoms vidaus rinkoje ir taip nustatyta bendroji produktų pardavimo bendrojoje Europos rinkoje sistema.
Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad, priėmus pasiūlymą, bus užtikrintas aukštas gabenamųjų slėginių įrenginių ir jų naudotojų saugos lygis. Be to, tinkamai jį įgyvendinus valstybių narių lygmeniu, bus geriau saugoma aplinka ir piliečių sveikata.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Nors mūsų pakeitimas ir nepriimtas, balsavau už B. Simpsono pranešimą.
Mara Bizzotto (EFD), raštu. − (IT) Saugumas oro uostuose, vartototojų rinkliavų skaidrumas ir jų standartų bei lygio kėlimas – šios temos nagrinėjamos pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aviacijos saugumo rinkliavų.
Dabartinės nacionaliniu lygmeniu reguliuojamos aviacijos saugumo sąnaudų padengimo sistemos yra ne visada aiškios galutiniams naudotojams ir dažnai su jais net nesikonsultuojama prieš apskaičiuojant rinkliavas arba keičiant apmokestinimo sistemą, nors tai jiems turi įtakos. Pranešime, be kita ko, siūloma įtraukti keleivių ir vartotojų apsaugos asociacijas į saugumo valdymo organų ir oro vežėjų konsultacijas, kad būtų galima tinkamai nustatyti saugumo priemonių sąnaudas ir palyginti jas su galutinio naudotojo mokama skrydžio kaina.
Palankiai vertinu dar vieną šio pranešimo aspektą: raginimą įgyvendinti šią direktyvą tik tuose valstybių narių oro uostuose, kurie veiksmingai nustato saugumo priemonių rinkliavas, ir netaikyti jos ten, kur tokia priemonė nenaudojama. Dėl šių priežasčių balsavau už šį pranešimą.
Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad saugumas oro uostuose yra svarbi valstybių narių užduotis, ir kad reikia imtis visų esminių apsisaugojimo priemonių. Kiekviena valstybė narė sprendžia dėl aviacijos saugumo finansavimo būdų bei aviacijos saugumo taikymo. Labai svarbu, kad direktyvoje yra nustatomi pagrindiniai principai ir procedūros, taikomos už saugumą atsakingos institucijos ir oro vežėjų santykiams. Teisiniai oro uostų reguliavimo reikalavimai valstybėse narėse labai įvairūs, tačiau veiklos vykdytojas oro vežėjams privalo pateikti pakankamai informacijos, kad oro uostų ir oro vežėjų atstovų konsultacijos turėtų prasmės. Todėl direktyvoje nustatoma, kokią informaciją privalo reguliariai teikti oro uosto valdymo organas. Oro vežėjai savo ruožtu turėtų informuoti apie savo skrydžių prognozes, numatomą oro laivyno naudojimą, dabartinius ir būsimus specialiuosius reikalavimus oro uoste, kad oro uosto valdymo organas galėtų optimaliai valdyti savo kapitalą ir skirstyti pajėgumus.
Ole Christensen, Dan Jørgensen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (S&D), raštu. − (DA) Europos Parlamento Danijos socialdemokratai susilaikė nuo balsavimo dėl šio pasiūlymo, nes mano, kad, pirma, šis teisės aktas nereikalingas, nes jau galioja reikiami šios srities teisės aktai. Antra, manome, kad ES neturėtų nurodyti valstybėms narėms mokėti jokių papildomų oro uostų saugumo mokesčių. Saugumo rinkliavų finansavimo klausimą reikėtų patikėti atskiroms valstybėms narėms.
Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aviacijos saugumo rinkliavų. Šis pasiūlymas itin svarbus siekiant laikytis vartotojų ir keleivių teisių ir jas apsaugoti, nes jame nustatyti keli pagrindiniai principai, į kuriuos turi atsižvelgti oro uostų veiklos vykdytojai, nustatydami saugumo rinkliavas. Tie principai yra: nediskriminavimas, konsultacijos ir teisių gynimo priemonės, sąnaudų skaidrumas, saugumo rinkliavų ir sąnaudų ryšys ir priežiūros institucijos steigimas.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos Komisija pateikė pasiūlymą, nustatantį šiuos pagrindinius principus, kurių turi laikytis oro uostų veiklos vykdytojai, nustatydami saugumo rinkliavas: a) nediskriminavimas; b) konsultacijos ir teisių gynimo priemonės; c) sąnaudų skaidrumas bei saugumo rinkliavų ir sąnaudų ryšys; ir d) priežiūros institucijos steigimas.
Pagrindinis šiuo atžvilgiu iškylantis klausimas yra griežtesnių įgyvendintinų saugumo priemonių finansavimas. Parlamentas ne kartą ragino priimti saugumo rinkliavų finansavimo reglamentą, bet nesėkmingai. Pranešėjas labai gerai argumentuoja, kad šių griežtesnių priemonių finansavimas neturėtų tapti vien keleivių atsakomybė (eksternalizuojant sąnaudas), bet kad šias priemones turėtų finansuoti valstybės narės, nes vis dėlto jos atsako už savo oro uostų saugą. Galiausiai norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad niekada nebus per daug investicijų į oro uostų ir keleivių saugumą, kaip puikiai galėjome suprasti iš paskiausių ketinimų įvykdyti teroristų išpuolius prieš civilinę aviaciją, kurie, laimei, sužlugdyti.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Europos Parlamentas – kelis kartus, bet veltui – ragino priimti saugumo rinkliavų finansavimo reglamentą, kad būtų galima užtikrinti didesnį skaidrumą, o saugumo mokesčius ir rinkliavas susieti su tikrąja jų paskirtimi. Parlamentas mano, kad valstybės narės turėtų apmokėti griežtesnių priemonių įgyvendinimą. Iš teroristų išpuolio prieš kelias savaites dar kartą paaiškėjo, kad už oro uostų saugumą atsako valstybės narės ir kad esamomis ir naujai suplanuotomis saugumo priemonėmis siekiama užkirsti kelią teroro aktams. Tačiau diskutuojant šia tema iki šiol neiškeltas vienas klausimas, t. y. kad vis dėlto šias priemones apmoka keleiviai. Sutinku su šia rezoliucija padarytais pakeitimais, kuriais bus galima išvengti nereikalingų šios srities procedūrų dubliavimo ir administracinių išlaidų.
Louis Grech (S&D), raštu. − Turime užtikrinti, kad oro uostų saugumo rinkliavos būtų skaidrios, objektyvios ir pagrįstos aiškiais kriterijais, atitinkančiais tikrąsias sąnaudas. Nustatant bet kokias naujas kelionių lėktuvu sąnaudas, būtina atsižvelgti į oro uostų svarbą regionų vystymuisi, ypač tuose regionuose, kurie labai priklauso nuo turizmo ir yra nepalankioje padėtyje dėl geografinių ir gamtinių kliūčių, pvz., atokiausiuose regionuose ir salose. Oro uostų naudotojai ir vietos valdžios institucijos turėtų turėti galimybę laiku gauti informaciją apie tai, kaip ir kokiu pagrindu apskaičiuojamos rinkliavos. Taip pat reikėtų nustatyti privalomą procedūrą, pagal kurią oro uostų valdytojai ir suinteresuotieji subjektai arba vietos valdžios institucijos turėtų konsultuotis, prireikus persvarstyti rinkliavas. Be to, turi būti tiksliai ir aiškiai apibrėžta bet kokios nepriklausomos priežiūros institucijos kompetencija, ypač galimi jos įgaliojimai imtis baudžiamųjų veiksmų.
Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Manau, nepriimtina, kad valstybės narės neužtikrina Europos teisės aktuose nenumatytų oro uostų saugumo priemonių finansavimo ir net perduoda sąnaudas oro vežėjams, kurie pasistengia, kad jas apmokėtų keleiviai. Manau, būtina žengti toliau negu 2008 m. reglamentas ir priimti teisės aktą, kuriuo būtų galima užtikrinti, kad keleiviams nereikėtų apmokėti šių papildomų sąnaudų, kurios kartais gali paaiškėti esančios visiškai nesusijusios su saugumo rinkliavomis. Todėl pritariau savo kolegos austro J. Leichtfriedo pranešimui, kuriuo užtikrinamas didesnis skaidrumas piliečiams ir oro vežėjams, o valstybės narės raginamos skirti viešąjį finansavimą saugumo priemonėms, neįtrauktoms į Europos reikalavimus, nes tai priklauso kiekvienos valstybės narės nacionalinio saugumo sričiai. Jei Komisija pateiktų pasiūlymą įtraukti kūno skaitytuvus į Europos metodų sąrašą, kad valstybėms narėms nebereikėtų jų finansuoti, taip pat pritarčiau savo kolegai ir, jei reikėtų, balsuočiau prieš šį pasiūlymą.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Vis labiau rūpinantis saugumu mūsų oro uostuose, laipsniškai padaugėjo sąnaudų, kurias apmoka keleiviai. Papildomas griežtesnių saugumo priemonių sąnaudas turėtų finansuoti valstybės narės, nes šiomis priemonėmis siekiama užkirsti kelią teroristų aktams; vis dėlto jas apmoka keleiviai. Balsavome už šį pranešimą, nes nesutinkame su tokia padėtimi.
Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Užduoties, kurią turi vykdyti valstybė, t. y. visuomenės saugos palaikymo, sąnaudų negalima taip paprastai perduoti kitiems. Atsižvelgiant į vis griežtesnes kovos su terorizmu saugumo taisykles reikėtų nuspręsti, kokias sąnaudas būtų galima pagrįstai perduoti keleiviams. Tik jei šalys pačios gali prisiimti finansinę atsakomybę už nustatytas griežtas saugumo priemones ir priimti su jomis susijusius sprendimus, galime išvengti nevaržyto kūno skaitytuvų ir kitų panašių priemonių skaičiaus didinimo. Isterija dėl terorizmo ir nevaldoma konkurencija siekiant apsirūpinti kuo geresne įranga bus naudinga tik novatoriškoms JAV įmonėms. Dėl šių priežasčių reikėtų palankiai vertinti šį pranešimą.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Balsavau UŽ šį pranešimą. Vis dėlto mums buvo svarbu tai, kad PPE ir ALDE frakcijos (per vardinį balsavimą) atmetė abu mūsų tikslus, t. y. susieti saugumo patikrinimo ir nuskaitymo sąnaudas su liberalizuotomis antžeminėmis paslaugomis ir taikyti įvariarūšį sąžiningą požiūrį į saugumo priemonių finansavimą.
Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Parlamentas kelis kartus ragino Komisiją reglamentuoti aviacijos sektoriaus saugumo rinkliavų finansavimą. Jis visada buvo už tai, kad reikia raginti užtikrinti didesnį skaidrumą ir susieti saugumo mokesčius ir rinkliavas su tikrąja jų paskirtimi, ir manė, kad valstybės narės turėtų apmokėti griežtesnių priemonių įgyvendinimą.
Komisija pasiūlė nenagrinėti šio klausimo. Ji siekia tik naujo ekonominio poveikio įvertinimo, kad būtų galima apriboti sąnaudas, laikantis nediskriminavimo, konsultacijos ir teisių gynimo priemonių bei rinkliavų skaidrumo principų. Tačiau šiame dokumente siūloma, kad papildomas griežtesnių priemonių sąnaudas turėtų finansuoti valstybės narės. Pabrėžiu saugumo priemonių svarbą oro uostuose ir balsuoju už šią Parlamento iniciatyvą.
Pasiūlymas, kuris turėtų būti įgyvendintas visuose komerciniuose Europos Sąjungos oro uostuose, iš esmės susijęs su susirūpinimu dėl teisės į informaciją, keleivių nediskriminavimu ir vartotojų apsauga. Manau, didesnio skaidrumo ir nereikalingų sąnaudų išvengimo tikslus galima pasiekti tik derinant teisės aktus ir aiškiai apibrėžiant oro vežėjų ir valstybių narių atsakomybę priimti saugumo priemones.
Artur Zasada (PPE), raštu. – (PL) Labai apsidžiaugiau, išgirdęs šiandienos balsavimo rezultatus. Manau, rengiant šį dokumentą, mums pavyko parengti aiškią ir plataus užmojo poziciją, ypač finansavimo klausimu. Norėčiau dar kartą pabrėžti: teroristų išpuoliai nukreipti ne prieš oro vežėjus, jie nukreipti prieš valstybes nares. Valstybė yra savo piliečių saugumo laiduotoja ir turi vykdyti savo įsipareigojimą. Šiandienos balsavimo rezultatas – 613 balsai prieš septynis – yra labai aiškus ženklas Tarybai. Tai liudija apie tvirtą Europos Parlamento nuomonę dėl visų valstybių narių pareigos padengti bent dalį oro eismo saugumo sąnaudų.
Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą dėl Bendrijos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, nes jo tikslas – statyti ir modernizuoti geležinkelio infrastruktūras, uostus, vandens kelius ir oro uostus. Numatytiems prioritetiniams projektams priskiriama ir Kurtičio–Brašovo geležinkelio linija. Džiaugiuosi, kad įsteigtas komitetas, kuris turi padėti Komisijai įgyvendinti šį sprendimą ir parengti jame nurodytas gaires.
Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Nesvyruodama balsavau už šį tekstą. Nors jame pateikiami tik formalūs pakeitimai, juo mums primenama, koks svarbus Europos transporto tinklas siekiant suartinti ES piliečius ir paskatinti jų judumą. Toks judumas yra būtinas, nes mūsų Europa nebus autentiška, jeigu nepažinsime savo kaimynų, jų šalių ir jų kultūros. Siūlant geresnį transporto rūšių valdymą ir remiant jų sąveiką, transeuropiniu transporto tinklu taip pat prisidedama prie išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo plano.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Tekstas, apie kurį kalbama, – Komisijos pasiūlymas, kuris tėra ankstesnių teisės aktų ir reglamentų kodifikavimas. Be to, jame pateikiami kai kurie nedideli pakeitimai. Todėl, vadovaudamasis pranešėjo pasiūlymu ir atsižvelgdamas į teisines ir politines apsaugos priemones, pritariu, kad turi būti patvirtintas šis tekstas, įskaitant nedidelius Tarybos siūlomus jo pakeitimus ir pataisymus, ir baigti procedūrą susitarus per pirmąjį svarstymą.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Kalbant formaliai, šis pasiūlymas – pasiūlymas kodifikuoti teisinį tekstą. Tačiau Komisija buvo įpareigota išdėstyti jį nauja redakcija, nes jo priedas buvo šiek tiek pakeistas. Balsavau už šių pakeitimų patvirtinimą.
Elie Hoarau (GUE/NGL), raštu. – (FR) Smerkiu tai, kad atokiausi regionai ne visada sudaro neatskiriamą pasaulinio transeuropinio transporto tinklo dalį, nepaisant didelės jo reikšmės ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai. Nesuvokiama, kaip galima atokiausių regionų neįtraukti į tinklo planavimą ir nepavaizduoti kai kuriuose transeuropinio transporto tinklo žemėlapiuose. Pasaulinis tinklas, „jūrų greitkeliai“ ir prioritetiniai projektai turėtų be diskriminacijos apimti visus atokiausius regionus. Į TEN-T politiką taip pat turėtų būti įtraukti tinklo pramonės sektoriai ir bendros ekonominės svarbos paslaugos; neturi būti apsiribojama tik pagrindiniais gabenamų krovinių ir keleivių srautais. Turi būti išgirstas reikalavimas laikytis vienodo požiūrio į atokiausius regionus. Kaip galime planuoti palikti juos be transeuropinių tinklų, kai Europos transporto politika yra tokia svarbi mūsų regionų prieinamumui ir judėjimo vidaus rinkoje laisvei? Tuo tarpu Europos Sąjunga viena ranka parduoda mūsų cukraus, bananų ir romo produkciją kitoms šalims, pasinaudodama prekybos sutartimis, ir kartu kita ranka neprileidžia prie Europos vidaus prekybinių kelių. Apgailestaujame, kad šiomis rankomis ji smaugia mus.
Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Per plenarinę sesiją balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Bendrijos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių. Tai buvo formalus pasiūlymas, nes buvo rengiamasi kaip reikiant persvarstyti gaires. Nustatyta, kad jos bus baigtos iki kitų metų pabaigos. Manau, kad vykstant diskusijoms dėl strategijos „Europa 2020“ tikslų mums taip suteikiama labai gera proga vėl patvirtinti transporto politikos Europos lygmeniu vaidmens svarbą. Apskritai valstybės narės ir ypač Rumunija – šalis, kuriai vis dar reikia investuoti į savo transporto infrastruktūrą, – privalo žinoti, kad ši transporto politika iš naujo rengiama siekiant pasirengti naujiems uždaviniams. Senėjanti visuomenė ir specifiniai pagyvenusių žmonių judumo reikalavimai, socialinė migracija ir klimato kaita yra tik keli veiksniai, dėl kurių atsiranda būtinybė kurti tinkamą transporto politiką. Kartu šiuo laikotarpiu rengiama ES Dunojaus strategija suteikiamas puikus pagrindas užtikrinti, kad ES vidaus vandenyse būtų maksimaliai išnaudotas upių transportas.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Daug metų buvo keičiama ir iš naujo apibrėžiama transeuropinio transporto tinklo plėtra. Veiksmingas transeuropinis transporto tinklas yra ne tik būtinas klestinčios vidaus rinkos egzistavimui, bet ir padeda stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą. Tai, kas įvyko dėl Islandijos ugnikalnio, vienareikšmiškai mums parodė, kad reikalingas toks transeuropinis transporto tinklas, kuris būtų veiksmingas ir galėtų užtikrinti koordinuotą atsaką į tokiose situacijose iškylančias problemas. Šis sprendimas svarbus, nes jame pateikiamos tikslų, prioritetų ir pagrindinių veiksmų, kurių reikia imtis transeuropinio transporto tinklo srityje, gairės.
Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Suteikdama pirmumo statusą šiaurinei atšakai iš Gdansko į Čekiją ir pranešdama apie savo įsipareigojimą dėl Brenerio tunelio projekto, ES patvirtino Baltijos ir Adrijos jūrų koridoriaus svarbą. Dar svarbiau pastatyti pietinę koridoriaus dalį per pietinį Austrijos geležinkelį į Italiją. Ypač šiame tinkle, kuriuo pervežama apytikriai pusė visų prekių ir keleivių, mums reikia neutralizuoti pavojingą „adatos skylutės“ padėtį. ES parama Koralmo projektui yra būtina dėl esamo nepakankamo šio regiono krovinių vežimui, pagal kurį, šiaip ar taip, ES visada pirmauja, skirtų geležinkelio maršrutų pralaidumo. Turėdama Koralmo tunelį, ES turės unikalią galimybę krovinių srautą perkelti į geležinkelius tokiu mastu, kokio siekėme dešimtmečius. Kadangi transeuropinio tinklo plėtra gali būti lemiama Europos konkurencingumui, o pateikti pakeitimai yra tik formalūs patikslinimai, balsavau už šį pranešimą.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, nors mūsų pakeitimas nebuvo patvirtintas.
Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Dėl nacionalinių prioritetų transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) srityje manau, kad svarbu investuoti ne tik į geležinkelius, bet ir visų pirma į „jūrų greitkelius“ ir įvairių rūšių transporto suderinamumą bei sąveikumą.
Tik tikras mišriojo transporto tinklas, palaikomas veiksmingu valdymu, pajėgs užtikrinti jūrų alternatyvos konkurencingumą. Jūrų transportas yra svarbus mano šaliai, kuri turi privilegijuotą galimybę naudotis laivybos keliais, taip pat yra tikrai nepaprastai svarbus tokiems atokiausiems ir salų regionams, kaip Madera. Be to, jis yra svarbi tęsiamo vidaus rinkos vienijimo ir teritorinės sanglaudos priemonė.
Šiam pranešimui aiškiai pritaria ne tik Parlamentas, bet ir Komisija bei Taryba. Be to, jis aiškiai yra formalus. Jo tvirtinimas šiame Parlamente vyksta Transporto ir turizmo komitetui beveik vieningai patvirtinus rekomendaciją.
Trumpai tariant, šiuo pasiūlymu, kuriam asmeniškai pritariau, TEN-T teksto turinys ne iš dalies keičiamas, o tik papildomas 12 valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 ir 2007 m., žemėlapiais. Šiuo metu rengiamas Europos Sąjungos TEN-T plėtros gairių persvarstytas variantas, kuris bus užbaigtas tik 2010 m. pabaigoje.
Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. − (LT) ES: 5 mln. km nutiestų kelių (62 tūkst. km greitkeliai), 215 tūkst. km geležinkelio linijų, 41 tūkst. km vidaus vandenų. Iki 2020 m. tikimasi, jog susisiekimas tarp valstybių narių išaugs dvigubai. Vieninga Europa neįmanoma be koordinuoto ir veiksmingo transeuropinio transporto tinklo (TEN-T). Remiantis ES sutartimi investicija TEN-T sieks apie 500 mlrd. eurų. Todėl svarbu užtikrinti Europos bendradarbiavimą ir apdariai atsirinkti prioritetinius projektus. TEN-T skirtas apjungti žemės, jūros ir oro transporto tinklus visoje Europoje iki 2020. Pagrindinis tikslas – užtikrinti greitą ir lengvą prekių ir žmonių judėjimą tarp valstybių narių. Lietuvos didžiausią uostą Klaipėdą su Vilniumi jungia Europai būdingas greitkelis bei geležinkelio linija su Rytais ir Maskva. Norint, jog uostas išliktų konkurencingas, reikia modernizuoti jo dabartinę infrastruktūrą, pašalinti administracines kliūtis. Geležinkeliai ir vidaus vandenys turėtų būti ypatingai išnaudojami didelių nuotolių transportui, o keliai – trumpiems atstumams. Daugiau pastangų skirti krovinių tranzitui bei vidaus vandenų transportui (veiksmingesnis išlaidų ir energijos atžvilgiu, neterštų aplinkos, saugus). Svarbiausia – keleivių saugumas ir apsauga. Finansų krizė paveikė transporto politiką. Tačiau TEN-T gali būti naudojamas darbo vietų kūrimui, socialinės ir ekonominės sanglaudos stebėjimui. Transporto politikos svarbą Europos ekonomikai pripažįsta Europos 2020 m. strategija. Laisvas žmonių ir prekių judėjimas apibrėžia ES. O tai įmanoma tik esant geram TEN-T.
Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, jog norint įveikti dabartinę krizę mums reikia rasti būdų paspartinti pagalbos programų įgyvendinimą, kad Europos Sąjungos finansavimu, kuris visų pirma skirtas piliečiams remti, o konkrečiau – nedarbui mažinti, galėtų būti geriau pasinaudojama. Šiuo pasiūlymu siekiama padaryti tam tikrus teisės aktų pakeitimus sanglaudos politikos įgyvendinimo taisyklėms paprastinti ir išankstiniam Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF) programų finansavimui (išankstiniai mokėjimai) didinti. Ekonominėse prognozėse 2010 m. numatomas didelis 1,1 proc. ES augimo sumažėjimas. Šiuo atveju šis pranešimas yra reakcija į finansų krizę bei jos socialinius ir ekonominius padarinius. Todėl manau, kad itin svarbu siekti didesnio skaidrumo ir sanglaudos politiką reglamentuojančių taisyklių supaprastinimo. Šis įnašas turės teigiamą poveikį programos įgyvendinimo spartai, nes visų pirma nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos galės naudotis aiškesnėmis ir mažiau biurokratiškomis taisyklėmis, o tai suteiks galimybę lanksčiau pritaikyti programas prie naujų uždavinių.
Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Praėjusiais metais Komisija pateikė pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas dėl struktūrinių fondų (1083/2006) siekiant suteikti finansines paskatas valstybėms narėms, labai nukentėjusioms nuo ekonomikos krizės. Viena iš priemonių, pateiktų Komisijos pasiūlyme, buvo nukrypimas nuo bendrojo finansavimo principo numatant laikiną galimybę valstybėms narėms, kurios susiduria su sunkumais, susijusiais su grynųjų pinigų srautais, prašyti 100 proc. kompensuoti finansavimo priemones, atitinkančias Europos socialinio fondo reikalavimus.
Taryba atmetė šį pasiūlymą, tačiau sutiko pratęsti terminą, per kurį turi būti apskaičiuota automatiškai panaikinamų įsipareigojimų, skirtų pagal metinį biudžetą ir susijusių su visa 2007 m. metinio finansavimo suma, suma, siekiant gerinti tam tikroms veiksmų programoms skirtų lėšų panaudojimą.
Manau, kad pranešėjo pasiūlyta laikina 2007 finansinių metų pagalbos fondų, sudarančių Europos socialinio fondo dalį, asignavimų atkūrimo priemonė dėl įsipareigojimų panaikinimo yra pateisinama atsižvelgiant į Lisabonos sutarties, kuri neleistų taikyti Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 93 straipsnio 1 dalies jos dabartine forma, įsigaliojimą.
Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. − (IT) Pasirodė, kad Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas ir Sanglaudos fondas yra veiksmingos ir nepaprastai naudingos teritorinės plėtros ir ekonomikos krizės, nuo kurios jau kurį laiką kenčia Europa ir pasaulis, padarinių įveikimo priemonės. Atsižvelgdamas į tai, palankiai vertinu pasiūlymus, kuriais siekiama supaprastinti fondų įsipareigojimų panaikinimo procedūras ir palengvinti mokėjimus įvairių programų, įgyvendinamų panaudojant minėtus fonus, pagalbos gavėjams. Be to, esu už tai, kad iš 2010 m. išankstinio finansavimo lėšų būtų teikiama papildoma išmoka labiausiai nuo krizės nukentėjusioms valstybėms narėms.
Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Kaip šio Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pranešimo referentė paraginau savo kolegas balsuoti už šį tekstą. Į šį pranešimą įtrauktų supaprastinimų klausimu reikia pasakyti, jog esu įsitikinusi, kad jie yra labai geras dalykas. Tai yra tikras žingsnis į priekį, nes šiuo atveju yra mažiau teiktinos informacijos, daugiau lankstumo pajamų duodančių projektų atžvilgiu, mažai Komisijos vykdomų aplinkosaugos projektų, kurių vertė yra 25–50 mln. EUR, patikrinimų ir t. t.
Kalbant apie finansinį aspektą, pareikalavau, kad būtų pakartotinai nustatyta pirminio pasiūlymo kryptis. Iš tiesų nebūtų buvusi gera mintis suabejoti išlaidų bendro finansavimo principu ir įgyvendinti projektus, visiškai finansuojamus iš Europos socialinio fondo (ESF), kaip siūlė Komisija. Kad ilgainiui subalansuotų išlaidas, kai kurios valstybės narės būtų turėjusios susidurti su dideliais finansiniais sunkumais. Parlamentas rado kompromisą, kuriuo sudaromos sąlygos mums padėti šalims, daugiausia nukentėjusioms nuo krizės, ir išvengti 2007 m. įsipareigojimų panaikinimo.
Šiuo balsavimu suteikiame didelę paramą ES lėšų gavėjams, taip pat inicijuojantiesiems departamentams. Tačiau nepamirškime, kad vis dar reikia daug ką nuveikti supaprastinimo požiūriu.
Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Svarbu pažymėti, kad nacionaliniams finansiniams ištekliams tenkanti našta vis didėja ir verčia imtis tolesnių veiksmų jai mažinti – geriau panaudoti Bendrijos finansavimą, mobilizuoti visus turimus fondus ir skatinti jų veiklą, siekiant įveikti krizę, visų pirma pasinaudojant Europos socialiniu fondu (ESF) greito ekonomikos atkūrimo priemonėms įgyvendinti, kaip numatyta minėtame komunikate. Ypatingai svarbu, kad daugiau pastangų būtų skiriama Bendrijos finansavimo valdymui palengvinti siekiant paspartinti finansavimo skyrimą labiausiai ekonominio nuosmukio paveiktiems paramos gavėjams. Svarbu siekti bendro tikslo – spartinti bendrai finansuojamas investicijas valstybėse narėse ir regionuose ir didinti finansavimo poveikį ekonomikai apskritai, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir užimtumui. Mažosios ir vidutinės įmonės yra ES ekonomikos varomoji jėga ir pagrindinės tvaraus ekonomikos augimo veikėjos, sukuriančios daug kokybiškų darbo vietų. Tolesnis sanglaudos politiką reglamentuojančių taisyklių paprastinimas ir tikslinimas turės neginčijamai teigiamą poveikį programos įgyvendinimo spartai, nes visų pirma nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos galės naudotis aiškesnėmis ir mažiau biurokratiškomis taisyklėmis, o tai suteiks galimybę lanksčiau pritaikyti programas prie naujų iššūkių.
David Casa (PPE), raštu. − Šis pranešimas susijęs su kai kurių svarbiausių Europos Sąjungos fondų finansų valdymu. Prie jų priskiriami Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas ir Sanglaudos fondas. Atidžiai išnagrinėjęs pasiūlymą dėl reglamento (COM(2009)0384), taip pat EB sutarties 161 straipsnį, jau nekalbu apie kitus dokumentus, buvau linkęs palaikyti pranešėjo poziciją, todėl balsavau už šį pranešimą.
Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Reglamento dėl struktūrinių ir Sanglaudos fondų įgyvendinimo pakeitimas yra priemonė, kuria siekiama remti ES valstybes nares per dabartinę krizę. Visų pirma ji atitinka jų reikalavimus supaprastinti šių fondų valdymą.
Manau, kad naujos nuostatos kartu padės sumažinti fondų praradimo dėl nepakankamai greito panaudojimo riziką, nes ilgesnis laikotarpis siūlomas projektams, kurie per nustatytą laikotarpį vis dėlto nebuvo patvirtinti arba įgyvendinti.
Be to, tikiuosi, jog šios supaprastintos taisyklės įsigalios per kiek įmanoma trumpesnį laiką, kad valstybės narės ir ypač regionai, kuriems numatyta galimybė pasinaudoti šia ES finansavimo galimybe, taip pat šių regionų valstybės institucijos toliau investuotų į Europos projektus, nepaisydami biudžetinių suvaržymų.
Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Demokratinio judėjimo delegacija palankiai vertina pranešimo, suteikiančio galimybę supaprastinti kai kurias Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo nuostatas, patvirtinimą. Šių fondų panaudojimo reikalavimų terminams sušvelninimas – svarbus žingsnis į priekį. Dabartinėse taisyklėse nustatyta, kad pagalbą reikia panaudoti per dvejus metus nuo jos gavimo arba priešingu atveju ji turi būti grąžinama. Naujos taisyklės reikš, kad regionai ir valstybės narės nepraras 2007 m. skirtų lėšų projektams, kuriuos įgyvendinti buvo uždelsta. Nuo šiol dėl aplinkosaugos projektų, kurių suma mažesnė nei 50 mln. EUR, valstybės narės nebeturės teikti konkrečių paraiškų Europos Komisijai tvirtinti. Papildomus finansinius avansus 2010 m. bus leidžiama išmokėti labiausiai nuo ekonomikos ir finansų krizės nukentėjusioms valstybėms narėms. Supaprastinus kai kurias nuostatas taip pat bus palengvintas vykdomų veiklos programų persvarstymas ir sudarytos sąlygos mums geriau reaguoti į krizines situacijas. Pvz., nuo uragano Ksintijos nukentėję regionai galės pasinaudoti šiuo nauju lankstumu, kad padėtų šios stichinės nelaimės aukoms.
Robert Dušek (S&D), raštu. – (CS) Komisija pateikė siūlomą reglamento dėl struktūrinių fondų pakeitimą, kurio tikslas – labiausiai nuo finansų krizės nukentėjusioms valstybėms narėms suteikti būtinas ekonomines paskatas. Pakeitimas turėtų paskatinti taikyti vadinamąsias paramos ribas. Vietoj dabartinės 25 mln. EUR ribos turėtų būti taikoma 50 mln. EUR riba. Dideli projektai taip pat turėtų būti apsaugoti nuo automatiško įsipareigojimų panaikinimo. Kai kurioms valstybėms narėms taip pat turėtų būti leista prašyti iš Europos socialinio fondo 100 proc. kompensuoti darbo rinkoje taikomų priemonių išlaidas. Jeigu įmanoma biudžeto požiūriu pradėti finansavimą nereikalaujant bendro dalyvavimo, kuriuo labai abejoju, vienintelis teisingas ir įmanomas būdas – palyginti viskam taikomas taisykles ir reglamentus pagal tuos pačius kriterijus. Visiškai nepriimtina, kad kai kurios valstybės narės būtų pripažintos „labiau nukentėjusiomis nuo krizės“ ir dėl šių priežasčių būtų atleistos nuo taisyklių taikymo. Jeigu turi būti lengvatos, tegul jos būna taikomos visiems vienodai! ES nėra toks milžiniškas subjektas, kad valstybėms narėms galėtume nustatyti skirtingus finansų krizės padarinius. Ūkiai yra tarpusavyje susiję, todėl ekonomikos valdymo padariniai yra abipusiški. Taip pat būtų mums neteisinga neleisti taikyti lengvatų siekiant nubausti valstybes nares, kurios bando skatinti savo ūkius ir nereikalauja pagalbos iš ES. Net krizės laikotarpiu kovokime dėl vienodų sąlygų lygiavertėse situacijose! Pranešime atsižvelgiama į tai, todėl pritariu jo patvirtinimui.
Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Džiaugiuosi, kad buvo patvirtintas E. Kirilovo pranešimas, kurį palaikiau savo balsu. Manau, kad taip greitai po Komisijos komunikato paskelbimo patvirtintas šis pranešimas bus naudingas, nes jame nustatytos priemonės paspartins finansavimo procesą ir taip padės skatinti regionų ekonomikos atsigavimą, kuris dabartinės krizės sąlygomis neabejotinai yra būtinas. Pranešimas neatsiejamas nuo gairių, kurias Taryba parengė remdamasi pakeitimais, susijusiais su bendrai pagal EKP finansuojamų programų finansų valdymo taisyklėmis ir su programų, kuriomis ketinama palengvinti, supaprastinti ir išaiškinti sanglaudos politiką reglamentuojančius reglamentus, įgyvendinimu. Rumunijos atveju tai reiškia didesnę avansinių išmokų sumą Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui ir daugiau laiko Europos fondų panaudojimui, panaikinant įsipareigojimus jiems, kad valstybės narės galėtų pakartotinai naudoti šiuos fondus kaip programos dalį. Kiti pakeitimai apima priemonių, kurių reikia norint įgyvendinti struktūrinius fondus, supaprastinimą ir išaiškinimą tiek paraiškų dėl finansavimo pateikimo, tiek programos įgyvendinimo metinės ataskaitos rengimo etape. Be to, yra susitarimas dėl bendros 50 mln. EUR ribos, pagal kurią nustatomas svarbus projektas, kuris galės pretenduoti į finansavimą iš kelių Europos programų.
Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, tam tikrų reikalavimų paprastinimo ir tam tikrų su finansiniu valdymu susijusių nuostatų. Didžiulis ir neturintis precedento dabartinės ekonomikos ir finansų krizės neigiamas poveikis valstybių narių biudžetams reiškia, kad turi būti supaprastintas sanglaudos politikos valdymas ir padidintos avansinės išmokos. Nepaisant sunkios padėties, šios priemonės sudarys sąlygas palaikyti įprastinį pinigų srautą siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant šias programas būtų galima atlikti mokėjimus gavėjams.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Mano nuomone, ES sanglaudos politika yra svarbiausias veiksnys formuojant ir įgyvendinant valstybių narių solidarumo principą, kurį propaguoja Europos Sąjunga. Todėl, ypač krizės laikotarpiu, kai šie fondai gali konkrečiai padėti sušvelninti jos poveikį, jaučiamą nepalankiausioje padėtyje esančiuose regionuose, būtina tobulinti dabartinę sanglaudos politikos struktūrą, kad būtų galima veiksmingiau skirti lėšas ir tinkamu laiku pasiekti įspūdingesnius rezultatus.
Be to, priemones reikia padaryti lankstesnes, nes nelanksčios priemonės, kurių negalima pritaikyti prie nenumatytų aplinkybių, pvz., krizės, kenkia Europos Sąjungos ekonomikos plėtrai. Taip pat svarbu užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai panaudotų pagal sanglaudos politiką skiriamas lėšas ir kad turimi ištekliai būtų naudojami veiksmingai. Todėl manau, kad itin svarbu persvarstyti ne tik Europos Sąjungos sanglaudos politiką, bet ir turimus kontrolės mechanizmus, taip pat prievartos metodus, kurie gali būti panaudoti tada, kai valstybės narės nesilaiko reikalavimų.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Šio pasiūlymo tikslas – suteikti papildomą ekonominę paskatą tam tikroms valstybėms narėms, kurios smarkiai nukentėjo nuo ekonomikos krizės. Jis pagrįstas Europos ekonomikos atkūrimo planu, į kurį atsižvelgiant minėto pagrindinio reglamento įgyvendinimo nuostatos jau buvo iš dalies pakeistos 2009 m. siekiant sudaryti sąlygas didesniam lankstumui išankstinių mokėjimų srityje. Pagrindiniu Komisijos pasiūlymo elementu siekiama spręsti finansų krizės pasekmių klausimą. Buvo siūlomas sprendimas suteikti laikiną galimybę valstybėms narėms, kurios susiduria su dideliais su grynųjų pinigų srautais susijusiais sunkumais, prašyti iš Europos socialinio fondo 100 proc. kompensuoti darbo rinkos priemonių finansavimą, kitaip tariant, buvo siūlomas nukrypimas nuo bendrojo finansavimo principo. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai bus teisėkūros procedūros pokyčių. Vietoj pritarimo procedūros, pagal kurią Parlamentas galėjo tik pritarti arba atmesti, Parlamentui suteikta galimybė visapusiškai reikšti savo nuomonę dėl teksto turinio pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Todėl balsavau už pasiūlymą, taip pat reikia tikėtis, jog Komisija pateiks atitinkamą pasiūlymą dėl taisomojo biudžeto, kurį turi išnagrinėti ir priimti biudžeto valdymo institucija.
João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Komisijos pasiūlymas susijęs su siūloma laikina galimybe, kuria galėtų pasinaudoti valstybės narės, turinčios didelių su grynųjų pinigų srautais susijusių sunkumų, kad galėtų finansuoti būtinas augimo ir užimtumo skatinimo priemones, sukurtas kovai su krize ir atitinkančias Europos socialinio fondo reikalavimus. Taip valstybėms narėms būtų leista prašyti Komisijos 100 proc. kompensacijų už 2009 ir 2010 m., kad šiuo laikotarpiu nereikėtų nacionalinio bendro finansavimo.
Tai yra priemonė, kurią propagavome, kad būtų visiškai panaudoti ES fondai, kuriais galima pasinaudoti tuo metu, kai jų labiausiai reikia. Tačiau Tarybos pozicija yra kitokia, todėl ji tik pažymi, kad „labiausiai nuo krizės nukentėjusioms valstybėms narėms reikia skirti papildomą išmoką iš [...] išankstinio finansavimo lėšų“.
Dokumente, dėl kurio balsuoja Parlamentas, palaikoma Tarybos pozicija, kuri, mūsų manymu, yra dviprasmiškesnė ir nepalankesnė labiausiai nuo krizės nukentėjusioms valstybėms narėms. Tačiau manome, kad siūlyti „pratęsti terminą, per kurį turi būti apskaičiuota automatiškai panaikinamų įsipareigojimų, skirtų pagal metinį biudžetą ir susijusių su visa 2007 m. metinio finansavimo suma, suma, siekiant gerinti tam tikroms veiksmų programoms skirtų lėšų panaudojimą“, yra teigiama mintis.
Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Didžiausi sunkumai, su kuriais susidūrė Europos Sąjunga dėl ekonomikos ir finansų krizės, paskatino pradėti tam tikrus prioritetinius veiksmus, kuriais bus padedama valstybių ekonomikai prisitaikyti prie susiklosčiusios padėties. Balsavau už pranešimą, nes tvirtai pritariu tam, kad būtų suteiktos papildomos finansinės paskatos labiausiai nuo ekonomikos krizės nukentėjusioms valstybėms narėms ir supaprastinti su finansų valdymų susiję aspektai. Įsipareigojimų panaikinimo atidėjimas galėtų būti naudingas visoms šalims, o šalys, kuriose padėtis blogiausia, galėtų pasinaudoti papildomais išankstiniais mokėjimais. Tokios šalys yra Estija, Vengrija, Rumunija, Latvija ir Lietuva. Geresnis reglamentų dėl sanglaudos politikos išaiškinimas ir procedūrų supaprastinimas turės teigiamą poveikį programų įgyvendinimo spartai. Šis žingsnis ypač svarbus, nes sanglaudos politika yra veiksmingiausia priemonė pagalbos teikimo tikrajai ekonomikai požiūriu.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Sąlygų pasinaudoti Europos regioninės plėtros fondu, Europos socialiniu fondu ir Sanglaudos fondu supaprastinimas yra esminė labiausiai nuo mūsų patiriamos ekonomikos krizės nukentėjusių valstybių narių rėmimo dalis. Kadangi išsiaiškinome finansų krizės tikrajai ekonomikai ir darbo rinkai padarytą žalą, privalome imtis priemonių, gerinančių naudojimosi Europos Sąjungos finansavimo priemonėmis sąlygas. Turi būti užtikrintas reguliarus pinigų srautas, kuris įgyvendinant programas užtikrintų galimybę atlikti mokėjimus gavėjams.
Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Krizės metu ES vėl parodo savo tikrąjį veidą. Kai rytinės ES valstybės narės turėjo šalti vykstant ginčui dėl Rusijos dujų, buvo mažai solidarumo ženklų. Dabar, kai kalbama senai žinomą ekonominį faktą, susijusį su euru – ES flagmanu, staiga kai kas tampa įmanoma. Netgi buvo atitinkamai pakoreguotos ES subsidijos. Nors galimas darbo rinkos politikos priemonių finansavimo 100 proc. kompensavimas už 2009 ir 2010 m. tolesnio švietimo ir aukštos kokybės gamybinės praktikos neskatina tiek, kiek norėtume, dabartinėje situacijoje jis tikrai būtinas. Biudžeto įsipareigojimų panaikinimas būtų naudingas visoms valstybėms narėms, o valstybės, turinčios daugiausia problemų, gautų papildomas avansines išmokas. Pinigų dėjimas į statinę be dugno savo nuožiūra be lygiagrečiai taikomų priemonių gali būti pavojingas. Todėl atmečiau šį pasiūlymą.
Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Atsižvelgiant į ekonomikos ir finansų krizę, reikia maksimaliai išnaudoti priemones, kuriomis bus supaprastintos tam tikros procedūros, būdingos naudojimusi Europos fondais. Šios priemonės yra:
– papildomo išankstinio finansavimo už 2010 m. skyrimas nuo krizės nukentėjusioms valstybėms narėms, taip užtikrinant pastovų grynųjų pinigų srautą ir palengvinant mokėjimus gavėjams programų įgyvendinimo etape;
– termino, per kurį turi būti apskaičiuota automatiškai panaikinamų įsipareigojimų, skirtų pagal metinį biudžetą ir susijusių su visa 2007 m. metinio finansavimo suma, suma, pratęsimas, kuris pagerins tam tikroms veiksmų programoms skirtų lėšų panaudojimą ir užtikrins atitinkamą paramą iniciatyvoms, kuriomis remiamas darbo vietų išsaugojimas ir kūrimas;
– valstybės narės, kurios 2009 m. gavo paramą pagal teisės aktus, kuriais sukuriama priemonė, pagal kurią teikiama vidutinės trukmės finansinė pagalba valstybių narių mokėjimų balansams, 2010 m. tam tikromis sąlygomis gali pasinaudoti 2 proc. įnašo iš Sanglaudos fondo ir 4 proc. ESF įnašo į veiklos programą.
Šios priemonės padės plėtoti lanksčią ir įtraukią darbo rinką ir gerokai sustiprinti teigiamą poveikį, kurį ES finansavimas daro visai ekonomikai ir ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat darbo rinkai.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Balsavau prieš šį pranešimą, nes mes, Verts/ALE frakcija, pateikėme šešis pakeitimus, tačiau jie visi buvo atmesti.
Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pasiūlymą, nes manau, kad jis labai svarbus Portugalijai ir ypač jos atokiausiems regionams, kurie mūsų išgyvenamos krizės labiau pažeidžiami, nes jie stipriau jaučia jos poveikį ir jiems reikia daugiau laiko, kad išbristų iš jos.
Nors iš esmės sutinku su jos turiniu, privalau pabrėžti sunkumus, su kuriais regioninės ir vietos valdžios institucijos susiduria bandydamos užsitikrinti lėšų išmokėjimą, kuris suteiktų joms galimybę suteikti savo ES finansavimu subsidijuojamų projektų finansavimo dalį. Buvau nusivylęs, kai pamačiau, kad Taryba blokavo galimybę padidinti bendro ES finansavimo dalį iki 100 proc. nors laikinai ir kaip išankstinę išmoką, kuri vėlesniais programų įgyvendinimo metais būtų kompensuota.
Kompromisinis sprendimas, nors ir netobulas, reiškia, kad 2007 m. skirtoms ES lėšoms, nepanaudotoms programoms, kurių pradžia buvo lėta, bus išskirtinai naudingas prieš įsipareigojimų panaikinimą pratęstas terminas.
Visi žinome apie sudėtingą pasirinkimą, dėl kurio šeimos ir įmonės turi apsispręsti šiomis dienomis, ir kokios svarbios gali būti šios priemonės – panašios į šiuo metu planuojamas priemones – ekonomikos atsigavimui, kuris, kaip tikimės, bus greitas ir stabilus.
Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. − (LT) Pasaulinė finansų krizė palietė visas ES valstybes. Manau, skaudžiausią smūgį patyrė Baltijos valstybės. Dėl finansinio uragano imtasi griežtų priemonių, prarastos darbo vietos. Tačiau turime unikalią progą krizę paversti galimybe. Norime suteikti jauniems lietuviams daug žadančią Lietuvos ateitį, išvengti didėjančio „smegenų nutekėjimo“. Ši užduotis neįmanoma be ES Struktūrinių ir Sanglaudos fondų – ypatingai be Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF). Struktūriniai fondai sudaro didelę dalį ES finansavimo – 277 mlrd. eurų skirta 2007–2013 m. biudžetui. ERPF skatina ekonominę plėtrą bei ekonomikos atkūrimą mažiau palankiose ES vietovėse. Padeda finansuoti tokias priemones, kaip antai, pramoninių vietovių, nukentėjusių dėl sumažėjusių miesto ir kaimo vietovių, atkūrimas. Apima svarbias su regionais susijusias programas – pvz., Baltijos jūros regiono programa, regiono identitetui ir pripažinimui stiprinti. Sanglaudos fondas – svarbus, mažinant skirtumus tarp ES valstybių. Ypatingai aplinkos ir transeuropinių transporto tinklų atžvilgiu. ESF šiandieną (2007–2013) irgi atlieka lemtingą užduotį – padeda verslui ir darbuotojams prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų, remdamas naujoves darbovietėse, mokymąsi visą gyvenimą bei padidėjusį mobilumą. Lietuvos ESF programa sprendžia darbo jėgos trūkumą, mobilizuodama žmogiškuosius išteklius ir tobulindama įgūdžius bei keldama kvalifikaciją. Nuo įstojimo į ES Lietuva patyrė didžiulį „smegenų nutekėjimą“. Geriausias būdas su tuo kovoti – investuoti ES struktūrinius fondus į jaunus profesionalus.
Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šią rezoliuciją, kurią pateikė Komitetų pirmininkų sueiga, reikalaujanti, kad Komisija pateiktų naujus pasiūlymus dėl šių dokumentų rinkinių, kurie buvo nepatvirtinti Parlamente Lisabonos sutarties įsigaliojimo metu ir kuriems taikomos procedūros galiojimas baigėsi.
Kaip Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės dėl Tarybos rekomendacijos dėl priemonių kovai su degeneracinėmis nervų ligomis, visų pirma su Alzheimerio liga, taikant bendrą mokslinių tyrimų veiklos programavimą, pasiūlymo pranešėjas, palaikau Komitetų pirmininkų sueigos Europos Komisijai pristatytą kvietimą pateikti naują pasiūlymą dėl šių dokumentų rinkinių, kad su Parlamentu būtų konsultuojamasi būdu, atitinkančiu jo institucinį vaidmenį, taip pat suteiktą pagal naujosios Sutarties nuostatas.
Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Šia rezoliucija Europos Parlamentas tiesiogiai imasi visų svarbiausių Europos Sąjungos politikos krypčių. Jis rūpinasi teisiniais pakeitimais, kurių reikia tam, kad galėtų iki galo atlikti savo vaidmenį instituciniu lygiu, taip pat tarptautiniu lygiu. Europos Parlamentas galiausiai gali visiškai garantuoti, kad ES piliečių interesai bus ginami, todėl balsavau už rezoliuciją.
Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Lisabonos sutartimi Parlamentui aiškiai suteikiamos naujos pareigos ir naujos galios. 2009 m. gruodžio 1 d. jai įsigaliojus, daugelis pasiūlymų, kuriuos Komisija buvo pateikusi remdamasi Sutartimis ir kurie tą datą dar buvo nepatvirtinti (įvairiuose teisėkūros arba ne teisėkūros proceso etapuose), bus keičiami. Kai kuriais atvejais skirtumų sprendimų priėmimo procedūros lygmeniu bus dėl to, kad buvo gerokai išplėsta įprastos teisėkūros procedūros taikymo sritis, arba dėl to, kad tarptautinių susitarimų sudarymui taikoma nauja patvirtinimo tvarka. Kitais atvejais tik keičiamas teisinis pagrindas. Komisija siekia pakeisti jį oficialiai, pasinaudodama savo vadinamuoju omnibuso pasiūlymu. Tačiau yra keletas pasiūlymų (kurie pateikti pagal buvusį trečiąjį ramstį), kurių teisinis pagrindas gerokai pasikeitė, todėl jie nustojo galioti ir turi būti pakeisti kitais. Kaip iniciatyvos, kuria siekiama sukurti vertinimo mechanizmą Šengeno acquis įgyvendinimui stebėti, pranešėjas, raginu Komisiją kuo greičiau pateikti naujus pasiūlymus. Todėl pritariu šio Parlamento pasiūlymui dėl rezoliucijos.
Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už rezoliuciją dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikio šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms. Lisabonos sutarties įsigaliojimas reiškia, kad įvairių nepatvirtintų pasiūlymų teisiniai pagrindai turi būti nustatyti iš naujo. Komisija ir Taryba privalo skubiai padaryti būtinus pakeitimus, atsižvelgdama į naują teisinę sistemą.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo ne tik įtvirtinama nauja institucinė tvarka ir nauja teisėkūros hierarchija, bet reikalaujama specialių atsargumo priemonių sprendimų priėmimo procedūroms, kurios vis dar vyko tą datą. Šiais atvejais teisiniai pagrindai pasikeitė, kaip pasikeitė ir su jais susijusios procedūros, todėl jų persvarstymas visiškai pateisinamas.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Lisabonos sutartimi Parlamentui suteikiamos naujos pareigos ir naujos galios. 2009 m. gruodžio 1 d. jai įsigaliojus, daugelis pasiūlymų, kuriuos Komisija buvo pateikusi remdamasi Sutartimis ir kurie tą datą dar buvo nepatvirtinti, bus keičiami. Kai kuriais atvejais skirtumų sprendimų priėmimo procedūros lygmeniu bus dėl to, kad buvo gerokai išplėsta įprastos teisėkūros procedūros taikymo sritis, arba dėl to, kad tarptautinių susitarimų sudarymui taikoma nauja patvirtinimo tvarka. Kitais atvejais tik keičiamas teisinis pagrindas. Komisija siekia pakeisti jį oficialiai, pasinaudodama savo vadinamuoju omnibuso pasiūlymu. Tačiau yra keletas pasiūlymų (kurie pateikti pagal buvusį trečiąjį ramstį), kurių teisinis pagrindas gerokai pasikeitė, todėl jie nustojo galioti ir turi būti pakeisti kitais. Todėl balsavau už šią Europos Parlamento rezoliuciją.
Eleni Theocharous (PPE), raštu. − Balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikio šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms, nes jame yra reglamentas dėl vadinamosios tiesioginės ES ir okupuotos Kipro Respublikos dalies prekybos.
Reglamento teisinis pagrindas visiškai netinkamas, nes Europos Komisija renkasi Sutarties 133 straipsnį, – dabar, po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, 207 straipsnio 2 dalį, – kuriame sprendžiami su trečiosiomis šalimis susiję klausimai. Tokio teisinio pagrindo naudojimas prieštarautų Protokolui Nr. 10 dėl Kipro, kuriame aiškiai numatyta, kad Kipro Respublika įstojo į ES kaip visa teritorija, nors salos šiaurinėje dalyje dėl Turkijos okupacijos laikinai sustabdytas Europos Sąjungos acquis galiojimas. Galiojančiu teisiniu reglamento pagrindu menkinamas ES valstybės narės Kipro Respublikos suverenitetas ir teritorinis vientisumas, taip pat jis prieštarauja ES principams ir vertybėms, kurių pagrindu buvo sukurta ES ir kuriuos Europos Parlamentas turėtų gerbti ir propaguoti kaip Europos demokratijos švyturį.
Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. − (IT) Balsavau už pranešimą, parengtą J. Szájerio, kuriam noriu padėkoti už puikią analizę, atliktą įvertinus Lisabonos sutartimi įgyvendintus pokyčius.
Atsižvelgdamas į didelio masto ir įvairiapusiškas pasekmes, kurias vadinamieji deleguotieji aktai turės teisėkūros procedūrai, manau, kad Parlamento noras taikyti konkrečias ir aiškias sąlygas šiems deleguotiesiems aktams siekiant užtikrinti, kad šis Parlamentas galėtų vykdyti realią demokratinę jų kontrolę, yra ypač pagirtinas. Manau, kad mums taip pat reikės konkrečiai praktiškai išbandyti, kaip ši nauja sistema veikia, kad galėtume daryti bet kokius būtinus jos pakeitimus.
Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Lisabonos sutartimi demokratijos stokos klausimas sprendžiamas didinant Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų įgaliojimus. Tai yra pagrindas šiai naujai priemonei, pagal kurią teisės aktų leidėjui leidžiama dalį savo įgaliojimų deleguoti Komisijai (sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnis), jeigu tai yra bendro pobūdžio teisės aktas, naudojamas teisės akto dalims, kurios nelaikomos esminėmis, papildyti arba iš dalies keisti. Taigi, ji padės greičiau ir paprasčiau užpildyti spragas arba teisės akte reglamentuoti ar atnaujinti išsamesnes nuostatas, išvengiant per daug sudėtingų ir ilgai trunkančių teisėkūros procedūrų, kurios paprastai turi neigiamų pasekmių visuomenei. Dvi nuostatos, kurios buvo išsaugotos: tai, kad įgaliojimas bet kuriuo metu gali būti atšauktas, ir tai, kad prieš teisės aktų, patvirtintų Komisijos pagal įgaliojimą, įsigaliojimą reikia gauti išankstinį Parlamento (ir Tarybos) pritarimą. Palaikau šią naujovę, kuri turėtų pakeisti gerai žinomą vadinamąją komitologijos sistemą, tačiau dabar mums skubiai reikia nustatyti, kaip šie įgaliojimų perdavimai gali būti atliekami, jų taikymo sritį, jų tikslą, taikytinus darbo metodus ir sąlygas, pagal kurias teisės aktų leidėjas gali vykdyti kontrolę.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai reikia išaiškinti kai kurias jos normas, ypač susijusias su teisiniu ir procedūriniu turiniu, pvz., normas, pagal kurias sprendžiami teisėkūros procedūros, normų hierarchijos ir institucijų galių klausimai. Sutarties 290 straipsnio 1 dalyje tvirtinama, kad įstatymo galią turinčiu teisės aktu galima deleguoti Komisijai įgaliojimus priimti bendro pobūdžio įstatymo galios neturinčius teisės aktus, papildančius ar iš dalies keičiančius neesmines įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatas. Tai daroma su specialiomis išlygomis ir griežtai ribojant tokių teisės aktų taikymo sritį. Vis dėlto šis teisės, nustatytos Sutartyje, detalizavimas yra svarbus siekiant išvengti pernelyg skirtingų aiškinimų, kurie keltų pavojų ES teisės nuoseklumui. Nors tokie teisės aktai valstybėse narėse yra paplitę, to negalima pasakyti apie teisės aktus, apie kuriuos kalbama. Komisijos ir valstybių narių vyriausybių teisėtumas nėra toks pats, todėl teisėkūrą deleguojant pirmajai reikalingas didesnis rūpestingumas ir atidumas, be to, šis delegavimas turi būti taikomas saikingai. Sutinku, kad taikant teisėkūros delegavimą turėtų būti sudarytos sąlygos priimti paprastus ir lengviau pritaikomus teisės aktus ir taip prisidėti prie teisinio tikrumo, delegato veiksmingumo ir deleguojančiojo subjekto kontrolės.
Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį teisės aktų leidėjas gali deleguoti tam tikrą dalį teisėkūros įgaliojimų Komisijai, kuriais remdamasi Komisija gali tik papildyti arba iš dalies keisti teisės aktą. Komisijos atitinkamai priimti vadinamieji deleguotieji teisės aktai yra bendro pobūdžio įstatymo galios neturintys teisės aktai. Pranešėjas propaguoja griežtesnę Komisijos stebėseną, jai naudojantis deleguotomis teisėkūros galiomis. Dėl šios priežasties balsavau už šio pranešimo patvirtinimą.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už J. Szájerio pranešimą dėl teisėkūros įgaliojimų delegavimo ir F. E. Speroni’o pranešimą dėl M. Ransdorfo imuniteto. Jie buvo patvirtinti didele balsų dauguma.
Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − (SV) Balsavau už pranešimą dėl teisėkūros įgaliojimų delegavimo. Pagal Lisabonos sutarties 290 straipsnį Parlamentui leidžiama reikšti prieštaravimus dėl Komisijos priimtų teisės aktų pakeitimų ir papildymų arba juos panaikinti. Tačiau tam reikalinga absoliuti balsų dauguma, kitaip tariant, išrinktų Parlamento narių skaičiaus dauguma. Atsižvelgiant į narių nedalyvavimą, tai paprastai yra 60 proc. balsuojančių narių. Anksčiau tai daryti galėjo tik Taryba, jeigu buvo surenkama kvalifikuotoji balsų dauguma. Komisijos ekspertų grupės, kurių nariai parenkami iš valstybių narių, turi didelę įtaką deleguojant teisėkūros galias. Vieną iš to pavyzdžių patvirtina tai, kad pasinaudodama ekspertų grupe Komisija leido naujos rūšies genetiškai modifikuotus kukurūzus, nors Parlamentas ir Taryba tam prieštaravo. Kitas pavyzdys – pirminė Paslaugų direktyva, kurioje Taryba ir Parlamentas išbraukė dalį, kurioje buvo nurodyta, kad turi būti draudžiama reikalauti nuolatinio atstovo darbuotojų komandiravimo atveju, kitaip tariant, profesinės sąjungos analogo. Tačiau Komisija pasipriešino tam ir parengė gaires, nustatančias, kad nebūtina turėti nuolatinį atstovą. Komisija nori išsaugoti savo nepriklausomumą ir toliau naudotis savo ekspertų grupėmis (COM(2009)0673). Pranešėjas J. Szájer atmeta tiek nacionalines ekspertų grupes, tiek nacionalinių valdžios institucijų įtraukimą. Aš nesutinku su šia nuomone.
Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Lisabonos sutartimi pakeista buvusi komitologijos sistema, joje nurodomos naujos teisinės priemonės, pvz., deleguotieji aktai ir įgyvendinimo aktai. Vadovaudamasis naująja Sutartimi, Parlamentas kartu su Taryba imasi bendro teisės aktų leidėjo vaidmens.
Galimybės deleguoti Komisijai įgaliojimus priimti įstatymo galios neturinčius teisės aktus, papildančius įstatymo galią turinčius teisės aktus, įtvirtinimas Sutartyje yra žingsnis į priekį dėl to, kad juo šioms dviem institucijoms sudaromos vienodos sąlygos. Šiame pranešime siekiama išaiškinti sąlygas, kuriomis gali vykti Parlamento ir Tarybos įgaliojimų perdavimas Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį. Šiame dokumente pabrėžiama teisės aktų leidėjo laisvės deleguoti savo įgaliojimus Komisijai principo, kaip geresnės teisėkūros priemonės, svarba.
Pranešime remiamas reikalavimas vengti teisės aktų leidėjui priskirti papildomus įpareigojimus be tų, kurie jau nustatyti Sutartyje. Teisės aktų leidėjas privalo sudaryti sąlygas Komisijai veiksmingai vykdyti deleguotuosius įgaliojimus ir tinkamai stebėti, kokia nauda iš jų. Dėl minėtų priežasčių ir manydamas, kad pagrindinis prioritetas turi būti teikiamas acquis priimti srityse, kuriose prieš Lisabonos sutarties įsigaliojimą nebuvo taikoma kodifikavimo procedūra, balsavau už dokumentą.
Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − (LT) Vienu iš Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginių tikslų turėtų išlikti Europos jūrų transporto konkurencingumas. Kad šis tikslas būtų pasiektas, būtina užtikrinti reikiamą paramą naujovėms, moksliniams tyrimams, jų plėtrai, kurie pagreitintų jūrų uostų infrastruktūros modernizavimą bei užtikrintų naujausių technologijų taikymą laivų statybos pramonėje. Mažinant administracinę naštą ir biurokratines kliūtis, išaugtų privataus ir viešojo sektorių investicijos į jūrų uostų ir laivybos sektorių. Vykdant transeuropinių transporto tinklų plėtrą, numatant jūrų greitkelius bei plėtojant transporto priemonių įvairiarūšiškumą, būtų sukurta konkurencinga ir naujovėms imli Europos jūrų transporto sistema. Taip pat būtina spręsti įgulų, plaukiojančių su Europos bendrijos vėliava, taikomo apmokestinimo suvienodinimo klausimą.
Mara Bizzotto (EFD), raštu. − (IT) Europos Sąjungos jūrų teritorija – didžiausia pasaulyje. Jūrų ekonomika suteikia darbą penkiems milijonams gyventojų, o 5 proc. ES BVP gaunama iš pramonės sektorių ir paslaugų, tiesiogiai susijusių su šiuo sektoriumi. Duomenys ir faktai vienareikšmiškai rodo, kad jūra yra itin svarbus užimtumo ir augimo valstybėse narėse išteklius, ypač atsižvelgiant į jos tarptautinį mastą, taigi ir didelį spaudimą, kurį ji turi atlaikyti pasaulinės konkurencijos požiūriu.
Šiuo klausimu pranešime pateikiama daug pozityvių minčių dėl paskatų jūrų sektoriui nacionaliniu lygiu ir geresnio reguliavimo koordinavimo ES lygiu poreikio. Taip galėtų būti pradėta mažinti biurokratizmą, o tai padėtų didinti viso sektoriaus konkurencingumą. Sutinku su pranešime išdėstytu požiūriu, todėl balsuoju už jį.
Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Demokratinio judėjimo delegacija palankiai vertina ES jūrų transporto strateginių tikslų iki 2018 m. patvirtinimą. Patvirtintoje rezoliucijoje visų pirma raginama tobulinti jūrų specialistus keliant jų profesinę kvalifikaciją ir derinant Europos mokymą. Iš tiesų būtina užtikrinti jūrininkų mokymąsi visą gyvenimą ir perkvalifikavimą visais lygmenimis – tiek krante, tiek laivuose. Atsižvelgdamos į tai valstybės narės privalo skubiai ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2006 m. Darbo jūroje konvenciją. Kad jūrų transportas liktų viena iš mažiausiai teršiančių transporto priemonių, vis dar reikia siekti pažangos mažinant išmetamą sieros oksido, azoto oksido, kietųjų dalelių (PM10) ir CO2 dujų kiekį. Todėl Demokratiniam judėjimui atstovaujantys Parlamento nariai apgailestauja, kad Komisija atsisakė įtraukti jūrų sektorių į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemas. Privalome toliau daryti pažangą šia linkme, tačiau norint tai padaryti Tarptautinė jūrų organizacija (TJO, angl. IMO) turės nustatyti taršos mažinimo tikslus, taikomus visose valstybėse narėse, o tai sudarys sąlygas mums išvengti konkurencijos su trečiųjų šalių laivynais iškraipymų.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Komisija pateikė komunikatą dėl ES jūrų transporto politikos strateginių tikslų ir rekomendacijų iki 2018 m. Komisijos pasiūlyme aptariama daug įvairių temų, susijusių su ES jūrų transporto politika, ir pagal jį numatoma jūrų transporto suinteresuotiesiems subjektams pakankamai erdvės ir iniciatyvų jame nustatytiems strateginiams tikslams ir rekomendacijoms realizuoti.
Pagrindiniai Komisijos pasiūlyme sprendžiami klausimai yra šie: (i) Europos jūrų laivybos vertė ir konkurencinė padėtis pasaulio rinkoje; (ii) užimtumo galimybės jūrų sektoriuje; (iii) Europos laivybos kokybė; (iv) tarptautinis bendradarbiavimas; (v) Europos jūrų transportas kaip Europos ekonomikos dalis ir kaip ekonominės integracijos varomoji jėga; (vi) Europa kaip pasaulio lyderė jūrų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.
Įvertinus Portugalijos geografinę padėtį ir strateginę jūros reikšmę, šis klausimas mūsų šaliai yra itin aktualus, todėl bet koks bandymas vystyti vadinamąją jūrų ekonomiką nusipelno mūsų paramos ir pastangų.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Europos jūrų sektoriaus indėlis į Europos Sąjungos vidaus ekonomiką ir transporto sistemą yra akivaizdus ir labai svarbus. Taigi, rengiant bendrą Europos transporto politiką Europos jūrų transporto sektoriaus interesams turėtų būti suteikiama prioritetinė reikšmė. Reikia iki galo suvokti, kad Europos jūrų sektoriaus veikla vykdoma ir jūrų sektoriaus bendrovės konkuruoja visų pirma pasaulinėje rinkoje. Jūrų transporto sektorius susiduria su didelėmis problemomis aplinkosaugos srityje. Visų pirma reikia ypač gerinti į jūrą plaukiančių laivų aplinkosauginį veiksmingumą ir sumažinti išmetamų SOx, NOx, kietųjų dalelių ir CO2 dujų kiekį. Atsižvelgdamas į tai noriu pabrėžti, kad šiuo klausimu būtina sudaryti susitarimus pasaulio lygmeniu, kad laivai nebūtų perregistruojami susitarimuose nedalyvaujančiose šalyse. Saugumo klausimu norėčiau pabrėžti, kad valstybės narės raginamos greitai ir tiksliai įgyvendinti teisės aktų paketą ir ypač Paryžiaus susitarimo memorandumą (kalbama apie rizika grindžiamus patikrinimus). Juos įgyvendinus bus užkertamas kelias nereikalingiems patikrinimams, didinamas stebėsenos veiksmingumas, o tikrinami laivai susidurs su mažiau biurokratinių kliūčių.
Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Raginimas sumažinti laivų ir uosto infrastruktūrų išmetamą CO2 kiekį, sąlygų jūrininkams gerinimas, raginimas sumažinti išmetamų SOx, NOx, kietųjų dalelių (PM10) ir CO2 dujų kiekį ar netgi jūrų išmetamųjų teršalų kontrolės teritorijas – daugelis priemonių, kurios gali duoti teigiamą rezultatą, teatsižvelgiant į tai, kaip jos taikomos. Tačiau pastovus laisvos ir neiškreiptos konkurencijos pranašumas ir jūrininkų teisių priklausomumas nuo konkurencijos reiškia, kad šis pranešimas prieštarauja jūrininkų interesams ir bendrajam interesui. Todėl balsuoju prieš šį tekstą.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Kartu su šio pranešimo patvirtinimu nustatomi tikslai, reikalingi Europos Sąjungos jūrų transporto politikos egzistavimui. Ši transporto rūšis pamažu atsiduria dėmesio centre, nes tai yra transporto rūšis, kuri yra ekologiška ir turi galimybe tapti dar ekologiškesnė. Jūrų transporto sektorius svarbus Europos ekonomikai, ne tik keleivių, žaliavų, prekių ir energetikos gaminių vežimo požiūriu, bet ir dėl to, kad jis yra svarbiausias įvairioms jūrų veiklos sritims, kaip antai: laivų pramonei, logistikai, moksliniams tyrimams, turizmui, žuvininkystei ir akvakultūrai bei švietimui, – tai tik keli pavyzdžiai.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už P. Van Daleno pranešimą dėl jūrų transporto strategijos iki 2018 m., nors mūsų pakeitimas dėl jūrų transporto įtraukimo į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą buvo atmestas didžiosios daugumos balsavusiųjų (vardinis balsavimas).
Vilja Savisaar (ALDE), raštu. − (ET) Ateityje Europos jūrų transporto sektorius atliks labai didelį vaidmenį Europos Sąjungoje ne tik ekonominiu ir socialiniu, bet ir aplinkosaugos požiūriu. Balsavimu, kuris vyko šiandien, pradedama vykdyti Europos jūrų transporto politikos strategija iki 2018 m., kuri galbūt turės tiesioginį poveikį 41 proc. laivyno, priklausančio Europai, ir netiesiogiai – viso pasaulio jūrų transporto sektoriui. Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija palaikė šį pranešimą, nes jis daugiausia atitinka mūsų lūkesčius, o mūsų pasiūlymai dėl jo patobulinimo sulaukė paramos. Mūsų nuomone, ateityje jūrų transporto sektoriuje svarbiausią vaidmenį turi atlikti šie specialieji žodžiai: veiksmingumas, ekologiškumas ir vienodos rinkos sąlygos. Todėl svarbu, kad šiandien tvirtinamame pranešime visos valstybės narės būtų raginamos ratifikuoti Tarptautinės jūrų organizacijos konvenciją siekiant užtikrinti geresnes sąlygas jūrininkams ir laivų savininkams, taip pat aplinkai. Galiausiai dėkoju pranešėjui už aukšto lygio bendradarbiavimą ir atvirumą rengiant pranešimą.
Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Jūrų transportas, be jokios abejonės, yra konkurencinis Europos pranašumas, tačiau dar reikia daug padaryti siekiant propaguoti įvairiarūšiškumą ir rūšių derinimą, kurie taip pat apima jūrų transporto, kaip iš tikrųjų konkurencingos alternatyvos, padėties pakeitimą.
Jūrų pramonė susiduria su daug sunkumų, kuriuos galima paversti tikromis galimybėmis, jeigu žinome, kaip išnaudoti juos investuojant į jaunų technikų mokymą, kad kompensuotume specialistų trūkumą šiame sektoriuje. Technologijos tobulinimas ir biurokratizmo mažinimas siekiant pritraukti investicijas į uostų sektorių taip pat yra prioritetai.
Taip pat būtina siekti saugesnės ir švaresnės laivybos mažinant išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir siūlant veiksmingą atsaką į piratavimo veiksmus. Europos jūrų laivyno padėčiai gresiantys sunkumai, kurie daugiausia kyla dėl valstybės pagalbos, teikiamos trečiosiose šalyse esančiam sektoriui, turi būti įveikiami pagal sistemą, kuri turi būti sukurta Pasaulio prekybos organizacijoje.
Pelnytai turi būti toliau plėtojama Europos infrastruktūra ir uostų pajėgumai, taip pat „jūrų greitkeliai“, kurie labai svarbūs tokioms pietinėms ir periferinėms šalims, kaip Portugalija, ir tokiems atokiausiems regionams, kaip Madeira.
Pranešime, kurį patvirtinome šiandien, šios gairės nagrinėjamos bendrais bruožais, todėl jis nusipelnė mano paramos.
Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. − (LT) Daugiau nei 80 % pasaulio prekybos vyksta jūroje, jūrų transportas išlieka tarptautinės prekybos stuburu. ES – svarbiausias pasaulio eksportuotojas ir antras pagal dydį importuotojas. Todėl laivyba ir panašios paslaugos yra būtinos, norint leisti Europos įmonėms konkuruoti pasaulio mastu. Pakrančių laivyba yra svarbi Europos transporto grandinės dalis, ja gabenama 40 % krovinių Europos viduje. Kiekvienais metais daugiau nei 400 mln. keleivių naudojasi Europos uostais, todėl jūrų transportas tiesiogiai įtakoja Europos piliečių gyvenimo kokybę. EP yra vienas iš jūrų politikos gynėjų ES. ES jūrų transporto politika palaiko taip pat kitas politikas, ypatingai integruotą jūrų politiką. Pasaulinė finansų krizė taip pat palietė jūrų transporto sektorių. Todėl dabar ypatingai išlaisvinti Europos jūrininkystės ekonominį potencialą. Skatinti ekonominį augimą, socialinį ir aplinkos stabilumą. Kertinis ES jūrų politikos akmuo – ilgalaikis Europos laivybos konkurencingumas. Ši strategija skatina saugią, švarią ir veiksmingą laivybą, darbo vietų kūrimą Europos jūrų politikos pramonėje. Strateginė vizija, žvelgiant į laivybos, uostų ir panašių sektorių plėtrą, yra svarbi ES jūrų politikos supaprastinimui tam, kad ji galėtų susiremti su būsimais iššūkiais, pvz., kova su piratavimu ir laivybos poveikio aplinkai mažinimas. Būtinas integruotas, tarpsektorinis požiūris, apimantis žuvininkystės, transporto, aplinkos, energetikos, pramonės, mokslinių tyrimų politiką. Baigėsi konkuruojančių Europos kaimynų laikai. Tai taikytina tiek Lietuvai, tiek ir likusiai Europai.
Dominique Vlasto (PPE), raštu. – (FR) Džiaugiuosi, kad patvirtintas pranešimas, į kurį įtraukti kai kurie mano pasiūlymai dėl jūrų transporto politikos ir su ja susijusių sektorių laivų statybos, turizmo arba žuvininkystės požiūriu ateities. Man buvo svarbu vėl patvirtinti, kad būtinas saugumas, kaip jūrų transportui būtina sąlyga, ir pabrėžti, kad, nepaisant sunkios ekonomikos padėties, reikia laikytis aukštų jūrų ir pakrantės aplinkos apsaugos standartų. Dėl laukiamo prekių ir keleivių skaičiaus padidėjimo, griežčiausių aplinkos apsaugos standartų ir būtinybės propaguoti transporto įvairiarūšiškumą ir rūšių kaitaliojimą uostų infrastruktūrų modernizavimas tampa būtinybe. Šioms struktūrinėms priemonėms reikia nemažų investicijų, derinamų su skaidriomis ir sąžiningomis finansavimo taisyklėmis, kad būtų remiamos inovacijos ir didinamas Europos uostų konkurencingumas. Galiausiai džiaugiuosi, kad mūsų strategijoje didžiulis dėmesys skiriamas socialiniam aspektui ir ypač pabrėžiamas užimtumas, mokymas, jūrų sektoriaus specialistų tobulinimas ir jūrininkų darbo sąlygų gerinimas krante ir laivuose.
Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Europeana, t. y. Europos skaitmeninė biblioteka, yra Europos kultūros paveldui skirtas atskiras, tiesioginis, daugiakalbis portalas. Ateityje ji suteiks daugybei skaitytojų galimybę susipažinti su retais arba senais dokumentais iš Europos paveldo, su kuriais sunku susipažinti dėl jų saugojimo būdo.
|Pasiūlyme dėl rezoliucijos, dėl kurios šiandien balsavome, paprašiau Europos Komisijos pradėti specialią žiniasklaidos ir interneto kampaniją, kuri būtų taikoma moksleiviams ir mokytojams ir orientuota į skaitmeninius išteklius, teikiamus portalo švietimo tikslais, kad būtų pagerintos Europeanos portalo charakteristikos. Europeana turėtų tapti vienu iš švietimo ir mokslinių tyrimų orientyrų, kuris jaunuosius europiečius priartintų prie savo kultūros paveldo ir padėtų ES kurti transkultūrinę sanglaudą.
Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos Europos Parlamentas ragina valstybes nares vienodai prisidėti didinant Europeanos projekto informacijos kiekį ir labiau pasistengti teikiant kūrinius bibliotekoms ir nacionalinėms kultūros institucijoms, kad visiems europiečiams būtų suteikta visapusiška prieiga prie jų pačių kultūros paveldo.
Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Europos skaitmeninė biblioteka Europeana rodo plačius užmojus, t. y. suskaitmeninti visus Europos kūrinius siekiant sudaryti sąlygas plačiajai visuomenei susipažinti su jais. Tai yra ilgalaikė užduotis, kuriai reikalingas atidus stebėjimas ir išmatuojama eiga. Pranešime savo iniciatyva siūlomas šis tikslas: iki 2015 m. suteikti galimybę susipažinti su 15 mln. kūrinių, taip pat suteikti prieigą visiems ir visomis Europos Sąjungos kalbomis.
Europeanos projektas svarbus – juo prisidedama prie mūsų bendro paveldo praturtinimo ir jo įtakos pasaulyje didinimo ir taip neleidžiama privatiems subjektams monopolizuoti šių kūrinių. Todėl nesvyruodama balsavau už šį plataus užmojo projektą.
Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Pritariau šiam pranešimui, nes manau, kad norint Europoje gerinti švietimo ir gyvenimo standartus prioritetas turi būti teikiamas prieigai prie kultūros ir švietimo informacijos. Atsižvelgianti į tai, kad naudotis biblioteka Europeana būtų naudinga visiems piliečiams, turėtų būti kuo greičiau numatyta galimybė naudotis ja visomis oficialiomis kalbomis. Lygiai taip pat neįgalūs asmenys turėtų turėti galimybę naudotis skaitmenine technologija ir dėl prieinamos formos ir pritaikytų technologijų turėti patogesnę prieigą prie švietimo ir informacijos. Europeanos prieinamumas turėtų būti didinamas užtikrinant nemokamą prieigą vidurinių mokyklų, universitetų ir kitų švietimo įstaigų mokiniams, studentams ir mokytojams. Todėl itin svarbu suteikti ir supaprastinti universalią prieigą prie Europos kultūros paveldo ir užtikrinti, kad šis paveldas būtų propaguojamas ir būtų išsaugotas ateities kartoms.
Mara Bizzotto (EFD), raštu. − (IT) Europos Sąjungos valstybių narių meno ir kultūros paveldo surinkimas ir išsaugojimas sukuriant įvarialypės terpės platformą, kurioje būtų surinkti vaizdai, garso ir vaizdo įrašai siekiant sukurti išteklius, kurie kartu būtų biblioteka, muziejus ir archyvas – būtent to siekiama Europeanos projektu, kuris buvo pradėtas 2008 m. ir kuris dabar kaupia Europos meno paveldą internete padedant daugiau nei 1 000 kultūros institucijų.
Nors projektas dar turi daug trūkumų, įskaitant populiarinimą ir informuotumo apie patį projektą didinimą, nežinomų autorių kūrinių arba kūrinių, kuriems taikomos autoriaus teisės, skelbimo internete ir iš dalies tam tikro teikiamų susipažinti objektų ir medžiagos fragmentiškumo problemą, vis dėlto Europeana išnaudoja naujų tipų technologiją, kad plačiu mastu kompiuterizuotų Europos kultūros paveldą, įtraukdama ne tik Europos Sąjungos, bet ir nacionalinius bei privačius išteklius.
Išsaugoti informaciją apie meną ir atskirų valstybių narių pristatymus bei kultūros ypatumus yra būtina norint užtikrinti, kad jaunesnės kartos turėtų stiprų savo tapatumo jausmą. Dėl to balsavau už pranešimo projektą.
Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Kadangi balsavimo rezultatas palankus pranešimui „Europeana – tolesni veiksmai“, kaip Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentas, džiaugiuosi, kad šis pranešimas buvo užbaigtas, ir tikiuosi, kad Komisija patvirtins jame pateiktas rekomendacijas. Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete vykstant diskusijoms dėl pranešimo buvo apsvarstyta labai daug klausimų, pvz., IT struktūra, svetainės Europeana.eu valdymas, nemokama galimybė naudotis bibliotekos informacija, būtinybė standartizuoti skaitmeninimo procedūras ir svetainės nušvietimas žiniasklaidoje. Kai kurie iš šių klausimų taip pat buvo įtraukti į pagrindinio komiteto, t. y. Kultūros ir švietimo komiteto, pranešimą, o tai man suteikia viltį, kad mes sėkmingai užbaigėme visą pranešimą.
Tačiau manau, kad turi būti toliau svarstomi tam tikri klausimai, kurie nebuvo patvirtinti visa apimtimi, pvz., svetainės valdymas, finansavimo metodai ir visų pirma svetainės, kaip vienos duomenų bazės, o ne portalo, organizavimas. Tikiuosi, kad mūsų apibrėžtos rekomendacijos kartu su pamąstymais minėtais klausimais padės padaryti jį sėkmingu projektu. Europeana gali tapti sėkmingu Europos Sąjungos projektu, nes jis grindžiamas ES vertybėmis ir idealais ir jame numatomas pagrindinis Europos kultūros informacijos centras.
Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą „Europeana – tolesni veiksmai“, kuriame visos valstybės narės raginamos aktyviau prisidėti turimais dokumentais iš nacionalinių bibliotekų ir kultūros institucijų, kad visiems europiečiams būtų suteikta visapusiška prieiga prie jų pačių kultūros paveldo. Daugiau nei 15 mln. kūrinių saugojimo svetainėje tikslas artimiausiu metu gali padėti apsaugoti Europos kultūros paveldą, kad ateities kartos galėtų kaupti bendrą Europos atmintį.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Net tais laikotarpiais, kai Europos valstybių nesutarimai ir net priešiškumas buvo akivaizdžiausi, Europos kultūra ir mokslas visada sugebėdavo peržengti šias sienas ir sklisti po tą regioną, kuris šiandien sudaro Europos Sąjungą, ir net už jo ribų. Juo labiau dera pabrėžti universitetų vaidmenį šioje srityje. Savo religinėmis ištakomis jie atliko lemiamą vaidmenį vėl sujungiant atsiskyrusias dalis, turėjusias būti respublica christiana, ir primenant visiems tiems, kurie sugebėjo įveikti nesutarimus ir priversti išgirsti savo idėjas visame žemyne, o iš jo – visame pasaulyje. Kaip portugalas ir kalbos ir kultūros, kuri išplito visame pasaulyje, paveldėtojas, palaikau pastangas, dedamas siekiant, kad Europos kultūra ir mokslas būtų matomesni ir pasiekiamesni dalykai visiems tiems, kurie nori jais naudotis. Šiuo atžvilgiu Europeana yra geriausių Europos tradicijų paveldėtoja. Tikiuosi, kad projektas toliau bus nuosekliai tęsiamas ir kad mano šalis pagal savo visuotinį pašaukimą dalyvaus jame turėdama atnaujintus įsipareigojimus.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Europeana pradėta 2008 m., o jos tikslas – užtikrinti, kad Europos kultūros ir mokslo paveldas taptų prieinamas visiems internetu. Šiuo metu Europeana turi 6 mln. suskaitmenintų kūrinių katalogą ir turi tikslą iki 2010 m. birželio mėn. pasiekti, kad būtų 10 mln. įrašų. Antruoju, 2011 m. prasidėsiančiu, projekto etapu ketinama sukurti visapusiškai funkcionalios, labiau daugiakalbio pobūdžio, svetainės Europeana.eu versiją, kuri turės semantinių žiniatinklio ypatybių. Europeanoje turimi tik 5 proc. visų skaitmeninių knygų, kurių beveik pusė gauta iš Prancūzijos, po kurios eina Vokietija (16 proc.), Nyderlandai (8 proc.) ir Jungtinė Karalystė (8 proc.). Visos likusios šalys pateikia po 5 proc. ar mažiau. Pageidautinas didesnis valstybių narių įnašas. Pritariu raginimui užtikrinti, kad įvairių suskaitmenintų objektų skaičius Europeanoje iki 2015 m. siektų bent 15 mln. Sutinku, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas pažeidžiamiems kūriniams, kurių netrukus gali nebelikti, tarp jų garso ir vaizdo kūriniams. Reikia rasti būdų įtraukti autorių teisių saugomą medžiagą, kad į ją būtų įtraukti dabartiniai ir netolimos praeities kūriniai.
João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Sukūrus Europos kultūros paveldo – nuo literatūros kūrinių iki kitos kultūrinės ir mokslinės reikšmės medžiagos – skaitmeninę biblioteką, muziejų ir archyvą bus suteikta daug naudos švietimo, mokslinių tyrimų ir kultūros srityje. Europeanai svarbu užtikrinti nemokamą viešą prieigą prie medžiagos, kuria naudotis sudarytos sąlygos, kad būtų pasiektas jos tikslas – duoti naudos plačiajai visuomenei sudarant sąlygas ja naudotis visiems ne tik Europoje, bet ir likusioje pasaulio dalyje. Be to, būtina nepamiršti, kad svarbu tai daryti formatais ir būdais, kurie užtikrintų prieigą neįgaliems asmenims.
Nepaisant to, yra tam tikrų patvirtintos rezoliucijos aspektų, kurie mažiau aiškūs, ir kitų aspektų, kurie nebuvo pakankamai atskleisti. Neaišku nei kaip bus nustatoma, kuris kultūrinis ir mokslinis turinys bus įtrauktas į Europeaną, arba kas tai nustatys, nei kaip jis bus administruojamas; šie klausimai yra svarbūs vertinant, kiek jis užtikrins tinkamą atstovavimą Europos kultūros paveldo įvairovei.
Dar lieka abejonių, kaip veiks pranešime siūlomos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ir bendras kultūros institucijų, susijusių su Europeana, finansavimas. Mes manome, kad kultūrinis ir mokslinis paveldas priklauso visiems ir kad turi būti suteikta nemokama galimybė naudotis juo visiems gyventojams; jis neturi būti laikomas apyvartine preke.
Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Privalome užtikrinti galimybę visiems europiečiams susipažinti su meno ir kultūros lobiais, kurie sudaro jų paveldą. Būtent atsižvelgiant į tai, nepaisant kai kurių pradinių sunkumų, 2008 m. buvo pradėta įgyvendinti Europeana – nuostabi skaitmeninė biblioteka, kurioje šiandien yra beveik 6 mln. suskaitmenintų kūrinių. Šiandien privalome pagerinti Europeanos turinį ir kartu užtikrinti pagarbą intelektinei nuosavybei. Galiausiai aš pati skiriu ypatingą dėmesį patobulinimams, kurie daromi siekiant suteikti galimybę neįgaliems visuomenės nariams lengviau naudotis šia priemone; todėl valstybės narės turėtų suteikti šiems žmonėms neribotas ir nemokamas galimybes naudotis bendromis Europos žiniomis, tam panaudojant prieinamas formas ir atitinkamas technologijas.
Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. – (RO) Projektas Europeana, t. y. Europos Sąjungos skaitmeninė biblioteka, turi būti palankiai vertinama kaip iniciatyva, skirta Europos kultūriniam forumui sukurti, suteikiant Europos piliečiams daug galimybių susipažinti su Europos kultūros paveldu. Deja, nors projektas buvo pradėtas 2008 m. lapkričio mėn., jis nejuda į priekį, pirmiausia dėl kliūčių dėl autorių teisių, taip pat dėl sumažinto finansavimo. Šiandien patvirtintoje galutinėje Europos Parlamento pranešimo versijoje pateikiamos naudingos rekomendacijos, kaip ateityje valdyti šį projektą. Pirma, turi būti persvarstytas finansavimo tipas, atsižvelgiant į viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ir valstybių narių įnašus, kurie šiuo metu labai nepastovūs. Antra, šis pranešimas suteikia galimybę mums pabrėžti, kad realių rezultatų galima pasiekti ne tik taikant didelio masto literatūros kūrinių skaitmeninimą, bet ir ieškant skubių sprendimų, sudarančių sąlygas naudoti autorių teisėmis saugomus kūrinius. Šiuo pranešimu gali būti reikšmingai prisidedama prie esamos sistemos taikant siūlomas taisykles, kaip pateikti kūrinius, kurie turi būti nemokami, nors jų atsisiuntimas turėtų būti apmokestinamas prieinama kaina.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Europos kultūros paveldo skleidimas naudingas keliems sektoriams, pvz., švietimo, mokslo, mokslinių tyrimų ir turizmo. Tačiau jis skleidžiamas nevisiškai gerai, taip pat yra didelis skirtumas tarp valstybių narių, jei kalbėsime apie jų kultūros paveldo skaitmeninimą siekiant pagerinti galimybes susipažinti su juo. Reikalingos bendros pastangos, kurios paskatintų greitai įdiegti naujas technologijas, sudarančias sąlygas greitai sukaupti visą Europos kultūros paveldą aukštos kokybės skaitmeninėmis formomis. Šios pastangos reikalingos tam, kad šį paveldą būtų galima skleisti visame pasaulyje ir taip padėti kitiems žmonėms pasinaudoti galimybe susipažinti su Europos kultūros turtu.
Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Europeanos skaitmeninėje bibliotekoje galima naudotis apytikriai milijonu knygų, žemėlapių ir nuotraukų iš ES valstybių narių. Tai, kad komerciniai operatoriai užregistruoja daug daugiau sėkmingų bandymų su „Google“ knygų paieška ir vystydamiesi nužengė toliau, yra logiška ir siejama su didesniu „Google“ knygų paieškos žinomumu. Kad pasiektume spartesnę Europeanos pažangą ir padidintume skaitmeninės bibliotekos žinomumą, mums pirmiausia reikia įtraukti į projektą daugiau universitetų ir institucijų. Tik tada galime kalbėti apie didesnius finansinius išteklius. Net jei Europeana yra svarbi Europos kultūros paveldui ir žinojimui, supratimas, kad reikia didinti lėšas, – taip pat ir teikiamas iš ekonominės plėtros fondų – yra ribotas, ypač finansų krizės metu ir atsižvelgiant į milijardus, skiriamus Graikijai padėti. Todėl nuo balsavimo susilaikiau.
Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. − (LT) ES devizas „Susivieniję įvairovėje“ labai tinka Europeanos projektui. Balsavau už šį pranešimą, kadangi tai pirmas rimtas bandymas pateikti visos Europos kultūrinį paveldą skaitmeniniu formatu. Europa turi vieną didžiausių pasaulyje kultūros lobynų, kuris, mano manymu, turėtų būti prieinamas kuo platesniam visuomenės ratui. Šiek tiek apmaudu, kad skirtingos ES šalys nevienodai aktyviai perkelia savo kultūrinį paveldą į virtualią erdvę. Tai ypač ryšku tarp naujųjų ES valstybių narių. Negalima nepaminėti ir kitų, kol kas neišspręstų, problemų – projekto finansavimo, viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo, o svarbiausia, autorių teisių apsaugos klausimo. Juos reikia kuo greičiau spręsti, kad Europos ir viso pasaulio žmonės galėtų naudotis Europos kultūros paveldu. Tikiuosi, kad mūsų priimtas pranešimas suteiks naują pagreitį Europeanos projekto vykdymui.
Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Teigiamas balsavimas dėl Europeanos programos reiškia paramą mėginimui suskaitmeninti valstybių narių kultūros paveldą. Tačiau labai svarbu pažymėti, kad tikslas – savaime apsaugoti kūrinių elektroninį formatą ir neleisti vartotojams kūrinių keisti. Trumpai tariant, siekiama ne sukurti naują interneto paieškos sistemą, o sukurti svetainę, kuri kartu bus muziejus, biblioteka ir mokslo žinių šaltinis. Tačiau Europos kultūros paveldo skaitmeninimas nebus įmanomas be valstybių narių ir nacionalinių agentūrų pagalbos. Deja, 47 proc. Europeanos turinio yra iš Prancūzijos, o šalys, kurios turėtų intensyviai dalyvauti, įvertinus jų didžiulį kultūros paveldą, pvz., Graikija, pristato tik nedidelę procentinę suskaitmenintų bylų dalį. Be to, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas intelektinės nuosavybės teisių apsaugai. Skaitmeninimas reiškia nemokamą galimybę piliečiams naudotis žiniomis ir mokslu; jokiomis aplinkybėmis tai nereiškia, kad atsiranda nauja veiklos sfera elektroniniam piratavimui ir neatsakomybei.
Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Būtent 2000 m. buvo pradėta įgyvendinti virtualios Europos bibliotekos idėja. Buvo siekiama patalpinti Europos kultūros paveldą internete, kad su juo galėtų lengviau susipažinti visi. Tas, kuris galvoja apie Europeaną, galvoja ir apie kultūrą. Šiandien Europeana suteikiamos galimybės vienu kompiuterio pelės spragtelėjimu susipažinti su septyniais milijonais vadinamųjų suskaitmenintų objektų (būtent vaizdų, tekstų ir garso bei vaizdo įrašų), nepaisant to, ar tai būtų pasaulyje pripažinti kūriniai, ar nežinomi slapti lobiai. Savo turinį pateikia daugiau kaip 1 000 kultūros įstaigų, kurioms priskiriamos galerijos, archyvų centrai, bibliotekos ir muziejai (įskaitant gal „net“ muziejų „Rijksmuseum“, Didžiosios Britanijos biblioteką ir Luvrą). Projektas tikrai nėra arti pabaigos. Nauja Europeanos versija, kuri šiuo metu kuriama, bus pradėta naudoti šiais metais turint tikslą pasiekti, kad iki birželio mėn. būtų suskaitmeninta daugiau nei 10 mln. objektų. Siekiant šio tikslo dar reikia išspręsti keletą didelių uždavinių. Jiems priskiriama turinio gerinimas per ilgą laiką, daugiau medžiagos, kuriai taikomos autorių teisės, įtraukimas, nebespausdinamų arba nežinomų autorių kūrinių problemos sprendimas, naujų finansavimo būdų radimas, geresnių sąlygų naudotis neįgaliems asmenims sudarymas, paslaugų visomis kalbomis teikimas, visi klausimai, į kuriuos įžvalgiai atkreipėme dėmesį tekste, dėl kurio balsavome ir kurį dėl to palaikiau.
Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Būdama Kultūros ir švietimo komiteto narė, pritariu pranešimui dėl Europeanos – tolesnių veiksmų. Europeana, kurioje derinami Europos nacionalinių skaitmeninių bibliotekų ištekliai, tampa skaitmenine prieigos prie žmonijos kultūros ir mokslo paveldo vieta. Projektui pritarė Lenkijos bibliotekininkų asociacija. Veiksmingam projekto įgyvendinimui reikia pastovių finansinių išteklių, kurie užtikrintų nacionalinių bibliotekų dalyvavimą ir visuotinę prieigą prie Europeanos išteklių. Šiuo metu tik 5 proc. Europos kultūros paveldo turime skaitmenine forma. Beveik pusė jo (47 proc.) gaunama iš Prancūzijos, 6 proc. – iš Vokietijos ir po 5 proc. – iš Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės. Manoma, kad pagal projektą nuo 2010 m. birželio mėn. bus pateikta 10 mln. suskaitmenintų objektų ir 15 mln. jų – 2011 m. Kad tai būtų įmanoma, būtina padidinti kultūros produktų skaitmeninimo finansavimą ir kartu užtikrinti glaudų teisių turėtojų, kultūros įstaigų ir viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą. Kad Europeana galėtų naudotis kuo daugiau žmonių, medžiaga turi būti pateikiama visomis Europos Sąjungos oficialiomis kalbomis. Siekiant išsamiau informuoti apie Europeaną reikalinga informavimo kampanija. Plėtojant portalą taip pat turi būti atsižvelgta į neįgaliųjų reikmes: jiems turėtų būti suteikta visapusiška prieiga prie bendrų Europos žinių. Šiuo tikslu Europos Komisija ir atskiri leidėjai turėtų užtikrinti, kad neįgaliesiems būtų pateiktos specialios skaitmeninės kūrinių versijos, pvz., balsu skaitomi kūriniai.
Róża Gräfin Von Thun Und Hohenstein (PPE), raštu. – (PL) Manau, kad Europeanos internetinės įvarialypės terpės bibliotekos atidarymas yra neparastai svarbus žingsnis Europos ir pasaulio kultūros paveldo skaitmeninimo procese. Todėl pritariau H. Trüpel pranešimui.
Projektas suteikia galimybę susipažinti su daugiau nei puspenkto milijono knygų, filmų, žemėlapių, žurnalų, nuotraukų ir muzikos kūrinių, taip pat jis yra archyvas, kuriame ateities kartoms saugoma medžiaga, pirmiau užrašyta ant popieriaus, drobės arba pergamento. Tai nepaprastai naudinga tiek eiliniams piliečiams, tiek mokslininkams, nes taip pagerinamos sąlygos susipažinti su retais ir sunkiai prieinamais kūriniais.
Pagrindinė kliūtis toliau plėtoti Europeaną – skirtingų reglamentų dėl autorių teisių skirtingose valstybėse narėse buvimas. Turėtume stengtis suderinti teisę, kad piliečiams galėtume suteikti galimybę susipažinti su kuo daugiau kūrinių ir kartu užtikrintume autoriams sąžiningą sandėrį. Projekto sėkmė iš esmės priklausys nuo to, ar valstybės narės toliau laikysis finansinių įsipareigojimų.
Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Susilaikiau balsuojant dėl alternatyvios rezoliucijos dėl Europeanos – tolesnių veiksmų, nes Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija šią rezoliuciją pateikė nepaisydama komitete įvykusio balsavimo.
Naujojoje rezoliucijoje atkuriama didelė pirminio pasiūlymo dalis, todėl į ją įtraukti pakeitimai, kuriuos pateikiau ir kurie buvo patvirtinti, tačiau naujajame tekste visų pirma siekiama atsisakyti suteikti piliečiams priemones, kuriomis galėtų papildyti Europeaną turiniu per specialią vietą, ir Web 2.0 įrankių kūrimo perspektyvos.
Todėl atsisakiau palaikyti šį žingsnį tiek dėl formos, tiek dėl turinio.
Luís Paulo Alves (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame Europos Komisija raginama įvertinti veiksmų plano dėl gyvūnų gerovės, kuris šiuo metu galioja (2006–2010), taikymą ir parengti kitą 2011–2015 m. veiksmų planą. Šiame pranešime taip pat yra nuostata dėl griežtesnės stebėsenos sistemos sukūrimo ir veiksmingesnių bausmių gyvūnų savininkams, kurie nesilaiko įstatymo nustatytų gerovės reikalavimų, ir dėl papildomų gamybos išlaidų, susijusių su aukštesniais gerovės standartais, kompensavimo Europos ūkininkams; jame taip pat įrodinėjama, kad šių priemonių finansavimas nuo 2013 m. turėtų būti įtrauktas į naujosios bendrosios žemės ūkio politikos dotacijų sistemą. Kitame veiksmų plane dėmesys turi būti sutelkiamas į Europos gyvūnų gerovės teisę, Europos gyvūnų apsaugos ir gyvūnų sveikatos centrą, geresnį galiojančių teisės aktų vykdymą, gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos ryšį ir naujas technologijas.
Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Manau, kad įgyvendinant 2006–2010 m. veiksmų planą buvo pasiekta pažanga gyvūnų gerovės srityje, nes dauguma priemonių, pateiktų šiame pranešime, buvo įgyvendinta patenkinamai.
Būdama komiteto, kuris stebi visuomenės sveikatą ir maisto saugą, narė, ypač pritariu priemonėms, kurių, siekiant sumažinti kenksmingą poveikį, gyvūnų mityboje naudojamų antibiotikų daromą žmonių sveikatai, buvo imtasi uždraudus juos 2006 m. Tai yra kitos priežastys, dėl kurių balsavau už šį pranešimą.
Tačiau noriu pabrėžti, kad į būsimą veiksmų planą turėtų būti įtraukta daugiau priemonių, kuriomis būtų siekiama remti ES ūkininkus ir pagerinti dabartinių reglamentų dėl gyvūnų vežimo vykdymą valstybėse narėse.
Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Balsavau už pranešimą dėl veiksmų plano dėl gyvūnų gerovės 2006–2010 m. Gyvūnų ir gyvulių sveikata svarbi Europos gyventojams, Europos žemės ūkio sektoriui ir Europos ekonomikai.
Palankiai vertinu pranešime pateiktą rekomendaciją, kad veiksmų plane daugiau dėmesio turėtų būti skiriama teisės aktų, kurie jau galioja, vykdymui. Iš tiesų reikia pagerinti Europos taisyklių ir bausmių sistemų, susijusių su gyvūnų gerove, įgyvendinimą, kad Europos Sąjungoje būtų užtikrinti pakankami minimalūs gyvūnų gerovės standartai. Europos gamintojai ir ūkininkai turi aukštus standartus. Sutinku su pranešimo teiginiu, jog privaloma užtikrinti, kad gyvūninės kilmės produktai, pvz., mėsa, kuri importuojama į Europos Sąjungą, atitiktų tokias pat gyvūnų gerovės sąlygas, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir vienodos sąlygos visiems rinkos dalyviams.
Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi itin svarbu vykdyti Europos gyvūnų apsaugos politiką ir teisės aktais sukurti bendrus Europos Sąjungos gyvūnų apsaugos standartus. Gera gyvūnų sveikata ir tinkamos gyvulininkystės sąlygos svarbios ne tik gyvūnų gerovei, bet ir visuomenės sveikatai apskritai. Atsižvelgiant į tai, kad remiantis Bendrijos teisės aktais visi gyvūnai laikomi jaučiančiomis būtybėmis, būtina griežtinti gyvūnų gerovės tikrinimą ir laikytis gyvūnų apsaugos standartų. Deja, šiuo laikotarpiu Komisija neparengė konkrečios strategijos, susijusios su gyvūnų gerovės standartais, o apsiribojo 2009 m. spalio mėn. pateikta ataskaita. Pritariu Europos Parlamento raginimui, kad Komisija turi parengti naują veiksmų planą 2011–2015 m. laikotarpiu ir skirti jam būtiną finansavimą. ES biudžete turi būti numatyta pakankamai asignavimų, kad Komija galėtų atlikti stebėseną, prireikus remti gamintojus ir kovoti su mažėjančiu konkurencingumu, kurį lemia tvirtinami nauji ir keičiami gyvūnų gerovės standartai. Taip pat valstybės narės turi užtikrinti, kad už ES gyvūnų gerovės teisės aktų pažeidimus būtų taikomos veiksmingos baudos. Taigi, tik griežtinant gyvūnų apsaugos teisės aktus ir jų įgyvendinimą, bus galima užtikrinti gyvūnų apsaugą, ir kad vidaus rinkoje nebūtų siūloma bendro įstatymo neatitinkančios gyvulinės produkcijos.
Louis Bontes (NI), raštu. − (NL) Nors Nyderlandų laisvės partija (PVV) palaiko gyvūnų gerovę, tai yra valstybių narių, o ne ES reikalas.
Robert Dušek (S&D), raštu. – (CS) Europoje buvo ir toliau yra neblėstantis noras ir sena tradicija užtikrinti padorų elgesį su gyvūnais. Geros sveikatos ir aukštos kokybės gyvulių auginimas taip pat yra labai svarbu žmonių sveikatai. Griežti, palyginti su kitomis pasaulio valstybėmis, standartai yra Europos ūkininkų prekės ženklo dalis – kaip ir, pvz., jų žemės ūkio produktų kokybė. Dėl šių priežasčių turi būti visokeriopai stengiamasi sukurti teisinį pagrindą minimaliems standartams, galiojantiems visos ES visų rūšių gyvulininkystei, nustatyti. Tik šitaip bus įmanoma užtikrinti laisvą ir sąžiningą ekonominę konkurenciją vidaus rinkoje. Be to, būtina reikalauti minimalių standartų pasaulio rinkoje, kad būtų sutrukdyta Europos gyvulių augintojų gyvulius perkelti už ES ribų į regionus, turinčius žemesnius standartus. Palankiai vertinu pranešėjos siūlymą, kad didesnės gamybos išlaidos, susijusios su griežtesniais standartais, turėtų būti kompensuojamas pagal paramos, teikiamos pagal būsimas bendrosios žemės ūkio politikos formas, sistemą. Tačiau reikia pasakyti, kad daugiau pažangos nepasiekta gyvulių vežimo palydovinio stebėjimo srityje, taip pat gaila, kad kai kurie Europos ūkininkai nesilaiko patvirtintų standartų, ypač kiaulininkystės srityje. Reikėtų nepamiršti, kad aukštesniems standartams užtikrinti reikia didesnių finansinių išlaidų, todėl dėl neatsakingų ūkininkų elgesio rinkoje skriaudžiami padorūs ir atsakingi ūkininkai. Dėl šių priežasčių būtina numatyti atitinkamų sankcijų ES reglamentų pažeidimo atveju galimybę.
Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už pranešimą dėl veiksmų plano dėl gyvūnų gerovės 2006–2010 m. analizės ir vertinimo, kuriame siūloma įgyvendinti griežtesnę priežiūros sistemą ir veiksmingesnes baudas gyvūnų savininkams, kurie nesilaiko pagal įstatymą nustatytų gerovės reikalavimų. Svarbu, kad pagal naująją bendrąją žemės ūkio politiką Europos ūkininkams būtų kompensuojamos didesnės gamybos sąnaudos, susijusios su reiklesniais gyvūnų gerovės standartais.
Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson ir Marita Ulvskog (S&D), raštu. − (SV) Šiek tiek pasvyravę, mes, Švedijos socialdemokratai, apsisprendėme balsuoti už šį pranešimą dėl gyvūnų gerovės Europoje. Pirmenybę turėtume teikti drąsesniam požiūriui į Europos gyvūnų gerovę, todėl nenorime, kad ši apsauga būtų nustatoma taip, kad ja būtų užkertamas kelias atskiroms valstybėms narėms nustatyti aukštesnius, negu ES reglamentų, standartus. Tačiau nusprendėme pranešimą vertinti kaip tęstinio proceso, kuris pamažu sudarys sąlygas patenkinti šiuos standartus, dalį, todėl balsavau už šį pranešimą.
Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Sutinku su Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos šešėline pranešėja J. Jeggle, sakančia, kad reikalingas nuoseklesnis požiūris į gyvūnų gerovę, tačiau tai nereiškia, kad reikia papildomų įstatymų ir reglamentų. Be to, turiu pažymėti, – nesumenkindamas gyvūnų gerovės apsaugos problemos, – kad pernelyg didelis reglamentų ir standartų skaičius galiausiai gali turėti neigiamą poveikį rinkai.
Turime nepamiršti, kad kuo daugiau standartų, tuo sunkiau gamintojams jų laikytis ir tuo mažiau konkurencinga tampa Europos gyvulininkystė. Be to, dėl pernelyg didelės gyvūnų apsaugos neturime būti priversti pamiršti kitų vertybių, kurios ne mažiau svarbios ir kurias svarbu išsaugoti, pvz., ekonominį konkurencingumą, žemdirbystės ir gyvulininkystės tvarumą ir net kai kurias nacionalines tradicijas.
Tačiau, kita vertus, žmonių sveikatą reikia saugoti nuo ligų, perduodamų gyvulių (laukinių gyvūnų, kambarinių gyvūnų arba žmonėms vartoti skirtų gyvūnų), o tam reikia mokslinių tyrimų, kurie mums parodytų, kaip geriau reglamentuoti ir apsaugoti visuomenės sveikatą.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Aukšto lygio gyvūno gerove nuo veisimo iki skerdimo galima padidinti produkto saugumą ir kokybę. Europos šios srities standartai yra vieni aukščiausių pasaulyje. Tačiau dėl šių standartų laikymosi Europos gamintojai neturi patekti į nepalankią padėtį Europos rinkoje. Tiesa, kad šie standartai susiję su ES ūkininkų veiklos, finansinėmis ir administracinėmis sąnaudomis. Abipusė standartų nauda yra būtina, kad konkurencija būtų sąžininga ne Europos Sąjungos gamintojų atžvilgiu. Todėl Europos ūkininkams reikia kompensuoti didesnes gamybos sąnaudas, neatskiriamas nuo aukštesnių gyvūnų gerovės standartų. Šios kompensacijos finansavimą turi sudaryti naujosios bendrosios žemės ūkio politikos subsidijų programos, vykdomos nuo 2013 m. Norėčiau pabrėžti, kad Europos gyvūnų apsaugos politika turi būti vykdoma kartu su nuoseklia prekybos politika. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad 2004 m. liepos mėn. bendrajame susitarime arba bet kokiuose kituose pagrindiniuose Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Dohos raundo dokumentuose apie gyvūnų gerovės klausimus neužsimenama. Todėl tol, kol mūsų prekybos partneriai PPO jų nepasirašys, neturi būti diegiami nauji gyvūnų gerovės standartai, kurie turi neigiamą poveikį gamintojų konkurencingumui.
João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Patvirtintoje rezoliucijoje yra keletas svarbių teigiamų aspektų: pirma, būtinybė reguliuoti importą ir užtikrinti, kad visi iš trečiųjų šalių importuojami gyvūnai ir mėsa atitiktų tokius pat gerovės reikalavimus, kokie taikomi ES; antra, būtinybė atitinkamai padengti papildomas gyvūnų gerovės didinimo sąnaudas; trečia, riboto smulkiųjų ir vidutinių gamintojų, patyrusių žalos dėl maisto tiekimo grandinės veiklos metodų, investavimo pajėgumo pripažinimas; galiausiai pasiūlymas dėl paskatų gyvūnų regioninei veislininkystei, rinkodarai ir skerdimui siekiant išvengti būtinybės gyvūnus vežti ilgais atstumais dėl auginimo arba skerdimo. Deja, pranešime nepripažįstama, kad dabartinė bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) propaguoja ir rodo palankumą intensyvios gamybos metodams, kurie dažnai nesuderinami su gyvūnų gerove ir sveikata. Jame būtų buvę galima ir turėtų būti einama toliau kritikuojant dabartinę BŽŪP, atmetant produktyvizmą ir pritariant naujai žemės ūkio politikai. Be to, jame pateikiami pasiūlymai, kurie yra nerealūs ir vargu ar įvykdomi, pvz., gyvūnų vežimo stebėjimo palydovinės sistemos kūrimas.
Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Turiu dvi pastabas dėl šio pranešimo. Nors pranešėja ir nevisiškai laikosi savo logikos, malonu suvokti, kad šis Parlamentas galiausiai yra informuojamas apie daugelį problemų. Mūsų gamintojams ir gyvulių augintojams nustačius teisėtas taisykles jų padėtis pasaulinėje ultralaisvos prekybos sistemoje tampa nepalanki, joje PPO socialines, aplinkosaugos arba kitas problemas laiko netarifinėmis prekybos kliūtimis. Ar reikia kam nors priminti, kad tas pats Parlamentas pirmenybę visada teikė prekybai ir kad dėl to jis yra bendrai atsakingas už šią padėtį? Mane taip pat stebina tai, kad jame neužsimenama apie Komisijos įtvirtinamą teisėkūros atžangą, ypač susijusią su ekologine gamyba, kuri turi poveikį ne tik produktų kokybei, bet ir gyvūnų gerovei ir žmonių sveikatai. Antra, laikas pripažinti, kad pagarba – cituoju – „papročiams, ypač susijusiems su religinėmis apeigomis ir kultūros tradicijomis“, gali prieštarauti šiems standartams, kuriuos reikalaujate ginti, ir tikrai europietiškoms tradicijoms ir įpročiams. Nepriimtina, kad tuo remdamosi kai kurios užsienio bendruomenės gali primygtinai reikalauti taikyti žiaurius skerdimo būdus ir net rekomenduoti pažeisti šios srities ES reglamentus.
Dan Jørgensen (S&D), raštu. − (DA) Danijos socialdemokratai balsavo už pranešimą dėl gyvūnų gerovės ES. Mes palaikome plataus užmojo gyvūnų gerovės politiką, kuria pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnį didinamas atsižvelgimo į gyvūnų gerovę laipsnis, – galbūt teigiamų paskatų sistemos forma. Tačiau nesame už automatišką naujų lėšų skyrimą Europos žemės ūkio sektoriui dėl finansinių nuostolių, susijusių su dėmesiu gyvūnų gerovei.
Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Manau, kad gyvūnų gerovė yra prioritetas, kuris turi didelį poveikį visuomenės sveikatai ir Europos ekonomikai. Būtina greitai ir veiksmingai įgyvendinti nuoseklius šios srities teisės aktus ir įsteigti instituciją, kuri koordinuotų gyvūnų gerovę. Šiuo metu esamas Bendrijos veiksmų planas buvo pakankamai įgyvendintas, tačiau ateityje reikės gyvūnų veržimo ir stebėsenos klausimui skirti daugiau dėmesio. Mums reikia stengtis sumažinti įvairių Europos Sąjungos šalių dabartinių gyvūnų gerovės standartų lygių skirtumus, nes šiuo metu yra didžiuliai gyvūnų gyvenimo sąlygų skirtumai ir didėja gyvulių rinkų destabilizacija.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Palankiai vertinu tai, kad šioje srityje Europa pasiekė vieną aukščiausių lygių pasaulyje. Būtina sukurti griežtesnę stebėsenos sistemą ir veiksmingesnes bausmes gyvūnų savininkams, kurie nesilaiko įstatymo nustatytų gerovės reikalavimų, tačiau dėl to, kad dėl tokių priemonių ūkininkai patiria didesnes sąnaudas, esame už kompensacijas, kurios įtrauktos į šį planą ir nuo 2013 m. – į naujosios bendrosios žemės ūkio politikos subsidijų programą. Svarbu pabrėžti, kad kartu su šiuo planu ES turėtų nustatyti griežtas ir tiksliai apibrėžtas taisykles kitoms šalims, kurios nesilaiko šių standartų ir taip tampa nesąžiningomis ES ūkininkų konkurentėmis.
Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Daug metų ES bandė įgyvendinti standartizuotas direktyvas dėl su gyvulininkyste susijusių klausimų. Pažanga visų pirma padaryta intensyviosios gyvulininkystės srityje, tačiau dar daug ką reikia padaryti. Bet kuriuo atveju tikslinga toliau vykdyti veiksmų planą, ypač dėl galiojančių teisės aktų ir direktyvų įgyvendinimo užtikrinimo. Šiuo atžvilgiu aiškiai reikia dar kartą paminėti iš Rytų šalių importuojamų šunų problemą, kurios atžvilgiu galiojančiuose reglamentuose dar ne visos spragos pašalintos. Sergantys ir neprižiūrėti gyvūnai dažniausiai pernelyg anksti paimami iš jų motinų, vežami į Vakarus labiausiai apgailėtinomis sąlygomis, kad ten būtų už didelius pinigus parduoti. Šis pranešimas turėtų būti vertinamas kaip teigiamas žingsnis teisinga kryptimi, todėl balsavau už jį.
Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL), raštu. − (DA) Balsavau už Europos Parlamento pranešimą savo iniciatyva dėl veiksmų plano dėl gyvūnų gerovės (M. Paulsen pranešimas) analizės ir vertinimo, nes visiškai palaikau ES tikslą didinti gyvūnų gerovę.
Tačiau iš pranešimo neaišku, ar ES turi atlikti maksimalų šios srities suderinimą. Jokiomis aplinkybėmis negalėčiau palaikyti būsimo pasiūlymo, kuris trukdytų valstybėms narės kurti geresnius privalomus gyvūnų gerovės standartus nei tie, dėl kurių galime susitarti ES lygiu.
Priešingai, manau, kad itin svarbu toliau siekti didesnės gyvūnų gerovės, kad valstybėms narėms būtų įmanoma rodyti pavyzdį šioje srityje.
Eva-Britt Svensson (GUE/NGL) , raštu. − (SV) Balsavau už M. Paulsen pranešimą dėl gyvūnų gerovės teisės aktų. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, jog svarbu, kad šiuose teisės aktuose būtų pateikiami minimalūs standartai. Valstybės narės ir regionai privalo turėti galimybę įgyvendinti reiklesnius gyvūnų gerovės teisės aktus.
Nuno Teixeira (PPE), raštu. − (PT) Pranešime, dėl kurio šiandien balsavome, objektyviai ir kritiškai vertinami veiksmų plano dėl gyvūnų gerovės 2006–2010 m. rezultatai ir nustatomi realūs ir būtini Europos Sąjungos maisto gamybos ir vartojimo augimo – pažangos požiūriu – tikslai. Vienas dalykas, kurį norėčiau pabrėžti, yra pripažinimas, kad geresnės kokybės produktai reiškia, jog gamintojų, ypač pirminių, sąnaudos didesnės, o tai paprastai nereiškia, kad komercinė paklausa didesnė, nes tik mažuma vartotojų rinksis brangesnius produktus.
Todėl pranešime pabrėžiama, kad reikia kompensuoti šiems gamintojams už jų pastangas. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad ketinama ES produktams taikomus reglamentus taikyti trečiųjų šalių produktams, nes taip būtų užtikrinta sąžininga ir subalansuota prekybos konkurencija. Galiausiai man atrodo svarbu pateikti argumentą už Europos koordinavimo įstaigos sukūrimą ir visuotinių ir bendrų teisės aktų priėmimą siekiant suderinti gerosios patirties pavyzdžius ir sukurti priežiūros mechanizmus.
Daniël van der Stoep (NI), raštu. − (NL) Nors Nyderlandų laisvės partija (PVV) palaiko gyvūnų gerovę, tai yra valstybių narių, o ne ES reikalas.
Artur Zasada (PPE), raštu. – (PL) Šiandien patvirtinome svarbią rezoliuciją, kurioje vertinamas Europos Komisijos veiksmų planas dėl gyvūnų gerovės 2006–2010 m. Aukšti gyvūnų gerovės standartai reikalingi ne tik etiniais sumetimais, bet ir dėl susirūpinimo gyvūninės kilmės produktų saugumu ir kokybe, o dėl to atsiranda teigiamas ir patikimas Europos žemės ūkio prekinis ženklas.
Richard Ashworth (ECR), raštu. − Nors palaikome Europos miškų valdymo ir apsaugos priemones, nepalaikome naujos Europos miškų politikos, pagal kurią šios srities galios būtų perduotos Europos Sąjungai, sukūrimo. Be to, pranešime remiamasi Dirvožemio direktyva, t. y. teisės aktu, kuriam Didžiosios Britanijos konservatorių delegacija priešinasi, nes valstybės narės gali geriausiai tvarkyti dirvožemio reikalus, nes tų pačių taisyklių taikymas nuo Šiaurės Suomijos iki Pietų Graikijos JK ūkininkams neduos jokios naudos. JK ūkininkai jau laikosi labai aukštų savanoriškų dirvožemio tvarkymo standartų ir toliau juos gerina. Tokia Dirvožemio direktyva, kokia buvo pasiūlyta Europos Komisijos, buvo ydinga daugeliu atžvilgiu, nes ja Didžiosios Britanijos ūkininkams tik būtų įtvirtintas didesnis reguliavimas, didesnės sąnaudos ir mažesnis lankstumas, o jie, mūsų manymu, geriau nei Europos biurokratai žino, kaip tvarkyti savo žemę.
Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Mano nuomone, pranešimas dėl ES žemės ūkio ir klimato kaitos turi svarbų privalumą – jame aplinkos apsauga derinama su stipresnio Europos žemė ūkio sektoriaus propagavimu. Iš tikrųjų, žemės ūkio sektorius turi ryžtingai imti taikyti gamybos būdus, kuriais būtų labiau tausojama aplinka ir kurie būtų tvaresni.
Nepaisant to, šie tikslai jokiu būdu neturėtų būti pretekstu silpninti ES žemės ūkį. Norėdami tai užtikrinti, privalome garantuoti geresnį išteklių naudojimą ir produktų atsekamumą. Balsavau už šį pranešimą dėl to, kad jame atsižvelgiama į šias pusiausvyras.
Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Visiškai pritariau šiame pranešimui. Vykdant būsimą BŽŪP reforma turės būti atsižvelgiama į daugelį problemų, įskaitant klimato kaitą. Jau aišku, kad klimato pokyčiai darys neigiamą poveikį ES žemės ūkiui, ypač pietų ir pietryčių regionuose. Taigi, naująja BŽŪP turės būti patenkintas visuomenės keliamas tvaresnės žemės ūkio politikos reikalavimas. Kol kas plėtojant BŽŪP aplinkos klausimai darniai nesprendžiami. Vertinant bendrosios žemės ūkio politikos būklę, nepakankamai įsisąmoninti „naujieji iššūkiai“, t. y. klimato kaita, vandens valdymas, atsinaujinantieji energijos ištekliai ir biologinė įvairovė. Esu tikras, kad BŽŪP turi būti paversta žemės ūkio, maisto ir aplinkos apsaugos politika, kurioje būtų numatyta sąžiningesnės ir tvaresnės ūkininkų rėmimo sistemos ir kartu užtikrinamas kaimo vietovių išsaugojimas, biologinės įvairovės apsauga, anglies dvideginio surinkimas ir maisto sauga.
Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Bendroji žemės ūkio politika – pagrindinė artimiausių metų kovos su klimato kaita sritis. Iš esmės išmintinga, kad S. Le Follio pristatytame pranešime klimato kaitos klausimui teikiama didžiausia reikšmė.
Klimato kaita žemės ūkiui smogia dvejopą smūgį. Jis pirmiausia kenčia nuo daugėjančių sausrų ir stichinių nelaimių. Tačiau jis taip pat yra atsakingas už 9 proc. Europos išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Europos Parlamentas įrodo, jog mums pasiekiama tai, kad veiklos būdai būtų dori.
Ūkininkų naudojamos azoto trąšos pagal išmetamas CO2 dujas yra didelės teršėjos. Planuodami jų naudojimą, propaguodami organinėmis atliekomis grindžiamas trąšas ir pabrėždami ekologinį ūkininkavimą radikaliai sumažinsime išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Metanas iš gyvūnų išmatų taip pat yra vienas iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Be to, tiek Europos miškai, tiek dirvožemis yra puikios CO2 talpyklos.
Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Europos Sąjunga – didžiausia pasaulyje žemės ūkio produkcijos importuotoja, tačiau taip pat palankiai vertinu vidaus gamybos, turinčios minimalų poveikį klimato kaitai, skatinimą. Trečiadienį Europos Parlamente svarstyto pranešimo išvados mums atskleidžia, kad žemės ūkio produkcijos importavimas iš trečiųjų šalių turi daug didesnį neigiamą poveikį aplinkai, negu vidaus gamyba, kuriai taikomi griežtesni reglamentai dėl išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo ir kuri dėl to klimato kaitos požiūriu tampa palankesnė.
Pasaulio mastu žemės ūkis buvo ir bus pagrindinis maisto šaltinis. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos teigimu, kad būtų patenkinti pasaulio gyventojų poreikiai, per kitus 40 metų žemės ūkio gamybą reikia padidinti 70 proc. Europos Sąjunga privalo pradėti rengti politiką arba skubiai įgyvendinti esamą politiką, kad išvengtų ilgalaikės krizės. Ši politika turi būti grindžiama plataus užmojo tikslais mažinti išmetamo anglies dioksido, turinčio neigiamą poveikį aplinkai, kiekį, nes mes sukamės užburtame rate. Pasak ekspertų, žemės ūkio veikla, kuri vykdoma nepaisant jos poveikio aplinkai, sukels visuotinį atšilimą, dėl kurio kils didžiulių problemų, net žemės ūkio veiklos vykdymo ilgu laikotarpiu požiūriu.
Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. − (PT) Europos žemės ūkis padeda siekti 2020 m. Europos Sąjungos klimato kaitos poveikio švelninimo tikslų. Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis mažėjo dėl didesnio ES žemės ūkio efektyvumo, pastovaus inovacijų diegimo, naujų metodų, pvz., CO2 saugojimo dirvoje, taikymo ir teigiamų pokyčių tvarių atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos srityje. Todėl naujovėms turi tekti pagrindinis vaidmuo mažinant žemės ūkio poveikį klimato kaitai ir jos poveikį aplinkai. Reikalauju, kad Europos žemės ūkio sektoriaus lėšos būtų naudojamos technologijai kurti siekiant pritaikyti šį sektorių kovai su klimato kaita. Žemės ūkiui atliekant savo vaidmenį kovos su klimato kaita procese turi būti atsižvelgiama į ES žemės ūkio maisto produktų sektoriaus konkurencinę padėtį pasaulio rinkoje, todėl reikia rasti sprendimus, kuriais būtų sudarytos sąlygos tradiciniam žemės ūkiui prisidėti prie tvaraus aplinkos tvarkymo ir kartu apsaugoti žemės ūkį nuo spekuliacijos maisto produktais prekių rinkoje ir tarptautinės prekybos protekcionizmo.
Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Europos Parlamento Demokratinio judėjimo delegacija palankiai vertina pranešimo dėl ES žemės ūkio ir klimato kaitos patvirtinimą. Ji patvirtina, kad turi būti iškeliami šie nauji uždaviniai, kuriuos turės imtis spręsti bendroji žemės ūkio politika, pvz.: klimato kaita, vandens, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir biologinės įvairovės klausimai, dirvos tvarkymas (anglies dvideginio surinkimas, vandens kiekio ir mineralinių elementų, biologinės gyvybės ir kt. išsaugojimas). Demokratinio judėjimo delegacija norėjo, kad, vadovaujantis lygiai tokiu pat požiūriu, būtų sukurta bendroji Europos miškų politika siekiant prisidėti prie tvaraus miškų tvarkymo ir gamybos ir geriau išnaudoti medienos pramonę bei jos ekonomikos plėtrą savo interesais. Visi šie klausimai yra esminiai. Būsimoje žemės ūkio politikoje jiems turės būti skirta vieta.
Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už pranešimą dėl ES žemės ūkio ir klimato kaitos, nes jame pateikiamos konkrečios priemonės, kuriomis galima prisidėti prie to, kad žemės ūkis būtų tvaresnis. Žemės ūkis yra ne tik viena labiausiai klimato kaitos veikiamų veiklos sričių, bet ir viena didžiausių teršėjų CO2 dujomis. Dėl būsimo bendrosios žemės ūkio persvarstymo turi būti pradėta intensyviau diegiama praktika, kuri sudarytų sąlygas Europos žemės ūkiui geriau prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio ir kartu prisidėti prie jos sulėtinimo.
Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson ir Marita Ulvskog (S&D), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, balsavome prieš pranešimą, kuriame raginama sukurti bendrąją ES miškų politiką. Manome, kad klausimais, susijusiais su miškininkyste, sprendimus ir toliau turėtų priimti valstybės narės.
Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Žemės ūkis atsakingas už 9,3 proc. bendro Europos Sąjungos išmetamųjų CO2 dujų kiekio, o 1990 m. jis buvo atsakingas už 11 proc. šių išmetamų teršalų. Buvo pastebimas pastovus ir progresyvus išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimas, o žemės ūkis teigiamai padėjo siekti Europos Sąjungos nustatytų tikslų sumažinti išmetamų tešalų kiekį.
Be to, privalau atkreipti dėmesį, kad, nors susirūpinimas žemės ūkio sektoriaus aplinkosauga yra pagrįstas ir reikalingas, jis turi būti tinkamai pasvertas, palyginti su pasiūlymų poveikiu žemės ūkio tvarumo ir našumo požiūriu. Būtent dėl šios priežasties vykdant bendrosios žemės ūkio politikos reformą reikia atidžiai įvertinti žemės ūkio ir aplinkos apsaugos ryšį ir nepamiršti, kad, be savo neigiamo poveikio aplinkai (ypač dėl išmetamųjų CO2 dujų), žemės ūkis aiškiai prisideda prie gamtos išteklių išsaugojimo ir tvarkymo, ekologinės ekonomikos augimo ir kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės valdymo. Tai yra naudingas šalutinis žemės ūkio poveikis, į kurį reikia tinkamai atsižvelgti bet kokiame pasiūlyme išnagrinėti žemės ūkio ir aplinkos ryšį.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Žemės ūkis tiesiogiai susijęs su klimato kaitos problema, nes iš dalies prisideda prie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didinimo ir kartu pats yra veikiamas klimato kaitos. Neigiamas klimato kaitos poveikis jau jaučiamas kaip sausra ir dirvožemio erozija, dėl kurių kyla didelių problemų, ypač pietinėse valstybėse narėse. Tačiau žemės ūkis taip pat gali padėti kovoti su klimato kaita ir turi didžiulį tvarios plėtros potencialą. Todėl bendroji žemės ūkio politika privalo remti ūkininkavimo praktiką, kuria būtų ribojamas tešalų išmetimas ir (arba) gerinamas anglies dioksido įsisavinimas, nes žemės ūkis ir miškai yra pagrindiniai ekonomikos sektoriai, kuriuose dėl žmogaus veiklos susidarančios CO2 dujos gali būti surenkamos, saugomos, sandėliuojamos dirvožemyje. Mums reikia pereiti prie tvaresnio žemės ūkio, o tai reiškia, kad padidėtų našumas. Kaip teigia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, iki 2050 m. taip pat reikės 70 proc. padidinti pasaulio maisto gamybą siekiant patenkinti daugiau pasaulio gyventojų. Turėsime gaminti daugiau, bet tvariau, o tam reikės užtikrinti didesnį našumą, taikyti geriausius metodus ir praktiką ir daugiau investuoti į šios srities mokslinius tyrimus.
João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Klimato kaitos poveikio žemės ūkiui vertinimas yra aktuali problema, lygiai taip pat aktualu, visiškai pateisinama ir būtina pasiekti, kad ūkininkavimas būtų geriau suderintas su daugelio gamtinės ir kultūrinės vertės dalykų, pvz., dirvožemio, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, išsaugojimu. Nepaistant to, šios problemos neturi nei priversti mūsų pamiršti, kad pagrindinė žemės ūkio funkcija – gaminti maistą, nei būti mums pretekstu teikti bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP), kuri didina jau ir taip didelę ir nepriimtiną įvairių šalių – tiek valstybių narių, kaip yra Portugalijos atveju, tiek trečiųjų šalių, – priklausomybę nuo maisto, pakeitimus. Tokia priklausomybė kelia grėsmę šių šalių gyventojų nepriklausomumui ir saugumui maisto požiūriu dėl tariamai neliečiamos „ES žemės ūkio ir maisto sektoriaus konkurencinės padėties pasaulinėje rinkoje“. Būtų buvę atsakinga šiame pranešime nors keletą eilučių paskirti būtinybei atsisakyti produktyvistinio modelio, pagal kurį buvo suformuotos vėlesnės BŽŪP reformos, ir jo tragiškoms socialinėms pasekmėms bei katastrofiškam poveikiui aplinkai – deja, šiuo klausimu jame nebuvo parašyta nė žodžio. Taip pat būtų buvę atsakinga jame išvengti bet kokio dviprasmiškumo tuo metu, kai susiduriame su Europos Komisijos bandymais primesti tarptautinių žemės ūkio verslo įmonių interesus genetiškai modifikuotų kultūrų platinimo srityje.
Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Palaikiau kolegos socialisto iš Prancūzijos S. Le Follio pranešimą, nes jame ginama idėja, kad Europos žemės ūkis turi toliau bandyti prisitaikyti, kaip jau pradėjo tai daryti, prie vykstančios klimato kaitos pasekmių ir pasirengti poveikiui, kurį šie pokyčiai ateityje turės daugeliui Europos Sąjungos regionų. Iš tikrųjų žemės ūkis turi užimti itin svarbią vietą ir atlikti itin svarbų vaidmenį kovoje su visuotiniu atšilimu. Tai yra esminis klausimas, kai kalbama apie aprūpinimo maistu užtikrinimą ir kelio į tvarumą pasirinkimą. Atsižvelgiant į tai, po 2013 m. šis „klimato“ aspektas neišvengiamai turi būti įtrauktas į BŽŪP teikiant sprendimus ir pagalbą siekiant sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, skatinant sandėliuoti anglies dioksidą grunte, plėtojant tvarios atsinaujinančiosios energijos gamybą ir maksimaliai panaudojant fotosintezės funkciją.
Dan Jørgensen (S&D), raštu. − (DA) Danijos socialdemokratai balsavo už pranešimą (A7-0060/2010) dėl žemės ūkio ir klimato kaitos. Pritariame plataus užmojo žemės ūkio politikai, kuria Europos žemės ūkis aprūpinamas, kad galėtų susidoroti su klimato kaita, tačiau nesame už tai, kad Europos žemės ūkio politikai būtų skiriama naujų lėšų.
Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Klimato kaitos klausimu reikia pasakyti, kad į žemės ūkį nereikėtų žiūrėti kaip į kenksmingą ekonomikos šaką. Visiškai priešingai – į jį reikėtų žiūrėti kaip į pramonės šaką, kuri ne tik turi geriausias galimybes prisitaikyti prie ekosistemos pokyčių, bet ir yra ta pramonės šaka, kuri neabejotinai suteikia galimybę veiksmingai kovoti su kenksmingu visuotinio atšilimo poveikiu. Dabar jau matomas pastebimas išmetamųjų CO2 dujų lygio sumažėjimas žemės ūkyje, palyginti su ankstesniais dešimtmečiais. Investicijos į kaimo plėtrą ir vadinamasis antrasis BŽŪP ramstis suteiks galimybę užtikrinti geresnį ūkininkų švietimą, technologinę ūkių modernizaciją, taip pat tinkamą aplinkos priežiūrą bei kontrolę ir biologinės įvairovės apsaugą. Tinkamai valdant ūkius bus užtikrintas anglies dvideginio surinkimas ir didesnis aprūpinimo maistu saugumas. Pažangūs moksliniai tyrimai ir atitinkamos investicijos pagal BŽŪP padės žemės ūkiui tapti galinga kovos su klimato kaita ir atmosferos tarša priemone.
Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiame pranešime palaikomi produktyvizmas ir liberalizmas, prieštaraujantys bendrajam interesui. Tai priklauso nuo pagarbos žmonėms ir dėmesio mūsų ekosistemai. Produktyvizmas ir kapitalizmas neskatina nė vieno. Nepaisant to, kad pirmenybė teikiama „trumposioms grandinėms“ (nors jos iš esmės neapibūdintos) ir prioritetas teikiamas atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, brangių irigacijos sistemų peržiūrai ar net klimato kaitos poveikio švelninimui, apibūdinamiems kaip „visuomenės gerovė“, yra pernelyg daug nuolaidų, kad būtų nepaisoma mūsų argumentų.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Klimato kaita pamažu tampa tikrove, kurią mes visi turime pripažinti ES politikos prioritetu. Klimato kaitos reiškinys kenkia žemės ūkiui, o tai, kaip teigiama neseniai paskelbtuose pranešimuose, liudija šio sektoriaus perspektyvą esant labai liūdinančią. Akivaizdu, kad visų pirma klimato kaita skaudžiausiai paveiks Pietų Europos šalis. Svarbu, kad pagal bendrąją žemės ūkio politiką būtų imamasi tinkamų veiksmų reaguojant į klimato kaitą, propaguojant geresnį išteklių valdymą. Vandens išteklių optimizavimas, kultūrų veislių, atrinktų dėl jų atsparumo klimato kaitai ir ligoms, parinkimas, dirvožemio apsauga nuo erozijos, ganyklų išsaugojimas, intensyvesnis apsodinimas mišku, pažeistų teritorijų atkūrimas, geresnė miškotvarka gaisro pavojaus ribojimo požiūriu ir naujos priemonės ligoms stebėti ir kontroliuoti – visos šios priemonės nepaprastai svarbios siekiant Europos žemės ūkį pritaikyti prie visuotinio atšilimo poveikio. Ūkininkai vis labiau priklausys nuo klimato būklės, todėl pritariame bet kokioms priemonėms, kuriomis sprendžiama ši problema.
Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad žemės ūkis yra gamybos sektorius, kuris kenčia nuo klimato kaitos poveikio ir kuris yra neapsaugotas nuo dėl jo patiriamo spaudimo. Tačiau kartu jis tiesiogiai susijęs su tikslais švelninti klimato kaitos poveikį padedant sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir išsaugoti bei užtikrinti pakankamą vandens išteklių valdymą arba skatinant gamybą ir decentralizuojant tvarius atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Šiuo atžvilgiu Rytų Europos valstybės, turinčios labai išvystytus žemės ūkio sektorius, gali gauti maksimalią naudą iš biokuro pramonės plėtros ir taip prisidėti prie pajamų didėjimo kaimo vietovėse ir ekologiškų darbo vietų kūrimo (pvz., numatyta, kad iki 2020 m. žemės ūkio sektoriuje bus sukurta 750 000 darbo vietų, susijusių su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais).
Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Pritartina visoms iniciatyvoms, kuriomis siekiama sumažinti visuotinį atšilimą. Taip yra dėl to, kas vakar vyko Europos Parlamente, kai 1 500 išrinktų didžiausių Europos miestų pareigūnų įsipareigojo iki 2020 m. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį daugiau nei 20 proc. Šiandien patvirtintame S. Le Follio pranešime dėl Europos žemės ūkio pritaikymo prie klimato kaitos sutinkama su šiuo požiūriu. Nepamirškime, kad žemės ūkio sektorius atsakingas už beveik 10 proc. išmetamo CO2 dujų kiekio. Užbėgdamas už akių klimato kaitos poveikiui žemės ūkis turi daug laimėti, kalbant apie užtvindytas teritorijas, ūkininkavimui tinkamų plotų sumažėjimą, miškų naikinimą ir nenuspėjamą grąžą. Todėl būtina remtis tvariu žemės ūkio aspektu. Protingo trąšų ir pesticidų naudojimo propagavimas, derinamas su įvairinama žemės ūkio gamyba ir gyvulininkyste, ūkininkams užtikrins didesnį savarankiškumą ir didesnę savo kapitalo bazę. Akivaizdu, kad Europos žemės ūkis turi atlikti svarbų vaidmenį kovojant su klimato kaita. Yra keletas galimybių: naudoti anglies dioksido rinktuvus, atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir taikyti naujus drėkinimo metodus. Belieka šias idėjas paversti konkrečiomis politikos kryptimis ir įtraukti jas į reformuojamą 2013 m. BŽŪP.
Eva-Britt Svensson (GUE/NGL) , raštu. − (SV) Balsavau prieš šį pranešimą. Todėl, kad S. Le Foll palaiko bendrąją miškų politiką. Miškų politika yra nacionalinis klausimas, nes tarp ES valstybių narių yra labai didelių skirtumų. Be to, manau, kad, be tarpvalstybinių aplinkosaugos klausimų, nedera žemės ūkio politikos klausimų spręsti Europos Sąjungos lygiu, ypač ES išsiplėtus iki 27 valstybių narių. Tačiau kol yra ES bendroji žemės ūkio politika, noriu, kad sprendimai būtų kuo geresni ir turėtų aiškų tikslą spręsti klimato kaitos problemas. Labai pritariu daugeliui S. Le Follio pasiūlymų, kaip įveikti klimato kaitos grėsmę, kuri yra pagrindinė mūsų laikų problema, tačiau rekomenduoti bendrąją miškų politiką yra netinkamas kelias.
József Szájer (PPE), raštu. − Įrašams: būdamas pagrindinis frakcijos drausmintojas, pareiškiu, kad pirminis PPE frakcijos ketinimas buvo balsuoti prieš 18/2 dalį (vardinis balsavimas). Techninę klaidą padarė frakcija.
Marc Tarabella (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už S. Le Follio pranešimą. Taip pasielgiau dėl to, kad esu įsitikinęs, jog sprendžiant su bandymu įveikti visuotinį atšilimą susijusias problemas žemės ūkis atliks svarbų vaidmenį. Mūsų žemės ūkis padės Europos Sąjungai pasiekti savo tikslą – sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Džiaugiuosi, kad buvo patvirtintos 18 ir 20 dalys dėl dirvožemio tausojimo ir kokybės gerinimo įsisavinant anglies dioksidą ir šildymui naudojant biomasę – taip būtų galima labai sumažinti kenksmingą klimato kaitos poveikį. Esu tvirtai įsitikinęs, kad laikui bėgant BŽŪP taps tvaresnė. Palaikau ekologišką bendrąją žemės ūkio politiką!
Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. − (LT) Klimato kaita gali atsiliepti žemės ūkiui – gali pristigti vandens, atsirasti naujos ligos, perkaisti gyvuliai. Žemės ūkis gali padėti sulėtinti klimato kaitą, bet ir turėtų būti pasiruošęs prisitaikyti prie visuotinio atšilimo daromo poveikio. BŽŪP turi pripažinti visuotinio atšilimo daromą poveikį ir imtis veiksmų, klimato kaitos mažinimui. To galima pasiekti, skatinant tvarią ir atsinaujinančiąją energiją, anglies dioksido saugojimą dirvoje bei ribojant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tačiau su BŽŪP prisitaikymu ir klimato kaitos sumažinimu susijusios išlaidos vis dar neaiškios. Reikia atlikti išsamią ekonominės naudos analizę. Klimato kaita yra reali grėsmė, bet artimiausiu laiku geresnis išteklių valdymas yra būtinas. ES plėtra turėjo didelę įtaką ES žemės ūkiui. Prie 6 mln. tuometinių ES ūkininkų prisijungė dar 7 mln. ūkininkų. Kaimo vietovės užima 90 % ES teritorijos, daugiau nei pusėje jų verčiamasi ūkininkavimu. Jau vien šitas faktas pabrėžia ūkininkavimo svarbą ES natūraliai aplinkai. 2010 m. vasario mėn. vykusio susitikimo Varšuvoje metu Lietuva ir kitos 8 ES valstybės pasirašė deklaraciją dėl naujos BŽŪ, taip toliau išreikšdamos solidarumą ir būdamos sąžiningos. Nereikia skirstyti Europos į „naująsias“ ir „senąsias“ valstybes nares – būtina rodyti solidarumą. Norint garantuoti Europos ūkininkams stabilias ir sąžiningas pajamas po 2013 m. bei siekiant sumažinti klimato kaitą reikia stiprios Europos žemės ūkio politikos.
Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už šį puikų italo H. Dorfmanno pranešimą dėl proceso, kurį pradėjo Europos Komisija siekdama persvarstyti gamtinių kliūčių turinčios žemės ūkio vietovės statuso, todėl ir kompensacinių išmokų už nuolatines gamtines kliūtis (pranc. ICHN) suteikimo kriterijus. Visų pirma turėtume pabrėžti, kokia svarbi šio pranešimo 18 dalis, kurioje jau atsisakoma palaikyti Europos Komisijos siūlomus kriterijus: „pabrėžia, kad galutinė nuomonė dėl pasirinktų pagrindinių teritorinių vienetų, Komisijos pasiūlytų kriterijų ir ribinių verčių gali būti pateikta tik kai bus pateikti valstybių narių parengti detalūs žemėlapiai [...].“
Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Balsavau už H. Dorfmanno pranešimą dėl ūkininkavimo gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse (mažiau palankios ūkininkauti vietovės).
Apytikriai 75 proc. žemės Airijoje buvo nurodyti kaip nepalankios teritorijos, o pagal dabartinę schemą pagalba teikiama apytikriai 100 000 ūkininkų šeimų. Ši schema yra būtina kaimo gyvybiškumui ir plėtrai, kovai su žemės apleidimu bei biologinės įvairovės ir aplinkos apsaugai. Teikiant tinkamą finansavimą, pagal šią programą galima ūkininkams, kurie ūkininkauja labai sunkiomis sąlygomis, suteikti pajamas didinančią pagalbą.
Kadangi ūkininkavimas Airijoje dėl šalto ir drėgno klimato sąlygų yra ribotas, man malonu matyti, kad šiame pranešime nurodomi sunkumai, susiję su ūkininkavimu nedirbamose šlapiose dirvose. Be to, pritariu nuorodai į vadinamąsias lauko pajėgumo dienas, kurios padeda atsižvelgti į dirvožemio tipo ir klimato sąveiką.
Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Manau, kad taikant vienodus kriterijus supaprastės išmokų schemų, taikomų visos Europos Sąjungos gamtinių kliūčių turinčioms vietovėms, įgyvendinimas ir bus užtikrintas didesnis skaidrumas bei vienodas vertinimas paramos pagal šias schemas gavėjams.
Neabejotina, kad svarbiausia šią paramą skirti sritims, kuriose dėl žemės apleidimo padėtis blogiausia. Tai įgyvendinant kartu reikia atsižvelgti į šiuos kriterijus: neturi būti patiriama jokių išlaidų, o dėmesys turi būti skiriamas poveikiui, kurį ribų nustatymas turės sritims, kuriose žemės ūkis atlieka pagrindinį vaidmenį vietos ekonomikoje. Šiuo atžvilgiu manau, jog tikslinga, kad srityse, kuriose ribos pakeistos, būtų veikiančių priemonių, kuriomis būtų siekiama padidinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir paskatinti įvairinimą.
Robert Dušek (S&D), raštu. – (CS) Pranešimu dėl paramos nepalankioje padėtyje esantiems kaimiškiesiems regionams siekiama iš naujo nustatyti nepalankias ES teritorijas ir pagerinti joms teikiamą finansinę ir struktūrinę pagalbą. Anksčiau valstybės narės pripažino nepalankia daugiau nei pusę visos žemės, naudojamos ES žemės ūkiui, todėl būtina iš naujo nustatyti tokiai žemei taikomas koncepcijas ir sąlygas. Parama kaimo plėtrai iš Europos žemės ūkio fondo suteikiamos galimybės valstybėms narėms, gerinant aplinką ir kaimo vietovių padėtį, skirti išmokas turinčių gamtinių kliūčių kalnuotų vietovių ir kitų nepalankių vietovių ūkiams. Šiomis išmokomis dėl pastovaus žemės ūkio paskirties žemės naudojimo turėtų būti padedama išsaugoti kaimo vietoves, remiamos tvarios žemės ūkio sistemos ir kompensuojamos papildomos išlaidos ir negautos pajamos. Moksliniai tyrimai parodė, kad valstybės narės laikinai nepalankias vietoves nustato remdamosi daugeliu įvairių kriterijų, dėl kurių skirtingose valstybėse narėse gali būti skirtingai reaguojama ir gali būti skirtingi išmokų lygiai. Todėl pritariu pranešėjo pasiūlymui palikti šiokias tokias galimybes valstybėms narėms prieš pradedant mokėti išmokas peržiūrėti naujus kriterijus. Tačiau tam turėtų būti numatytas terminas, nes dėl kai kurių valstybių narių abejingumo galėtų būti labai uždelstas visas reformų procesas, o tai ne tik turėtų neigiamą poveikį išmokoms iš šių fondų, bet ir atskirų valstybių narių teisinę sistemą padarytų dar painesnę. Palaikau visą pranešimą.
Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Pagalba mažiau palankioms ūkininkauti kaimo vietovėms yra svarbi vadinamojo antrojo bendrosios žemės ūkio politikos (kaimo plėtros politikos) ramsčio sudedamoji dalis, nes suprantama, kad turinčių gamtinių kliūčių regionams turėtų būti taikoma specifinės priemonės ir specifiniai politikos metodai.
Šiame komunikate Komisija siūlo, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką, remiantis objektyviais kriterijais, būtų nustatytos vadinamosios kitos mažiau palankios ūkininkauti vietovės. Šiuo tikslu ji siūlo aštuonis dirvožemio ir klimato kriterijus, kurių ribinių verčių viršijimas reiškia didelius Europos žemės ūkio trūkumus: klimato kriterijai (ilgalaikė žema temperatūra arba karščio bangos), biofiziniai kriterijai (blogai drenuota žemė; akmenuotas, smėlingas arba molingas dirvožemis; mažas šaknijimosi gylis; sūrus dirvožemis) ir geografiniai kriterijai (vietovės, kuriose labai nepalanki drėgmės pusiausvyra arba labai status šlaitas). Objektyvių kriterijų nustatymas yra teigiamas dalykas, tačiau juos reikia patikrinti vietoje siekiant įsitikinti jų patikimumu ir pritaikomumu pagal realias situacijas ir konkrečiais kiekvieno gamtos arealo charakteristikas.
Taip pat turi būti apsvarstyta pereinamojo laikotarpio su savo schema galimybė bet kokiam regionui, kuris netenka savo mažiau palankios ūkininkauti vietovės kategorijos.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Parama mažiau palankioms ūkininkauti kaimo vietovėms yra svarbi kaimo plėtros politikos dalis. Palaikau atitinkamų kompensacinių išmokų skyrimą mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, kad ūkininkai padėtų išsaugoti kaimo aplinką ir užsiimtų tvariu žemės ūkiu, kuris pasirūpintų viešosiomis gėrybėmis, pvz., kraštovaizdžiu, vandens ir oro kokybe ir biologinės įvairovės išsaugojimu. Ši pagalba sudaro sąlygas socialinei ir teritorinei sanglaudai, išsaugant kaimo vietoves ir suteikiant joms itin svarbios ekonomikai ir gamtai vietovės statusą. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005, apie kurį rašoma šiame pranešime, 50 straipsnio 3 dalies a punktą tai yra kriterijai, susiję su vaidinamosiomis kitomis gamtinių kliūčių turinčiomis vietovėmis. Ekspertų grupė nustatė aštuonis dirvožemio ir klimato kriterijus, kurių ribinių verčių viršijimas reiškia didelius Europos žemės ūkio trūkumus. Sutinku, kad taip pat reikia atsižvelgti į geografinį izoliacijos kriterijų, nes tai yra gamtinė kliūtis. Tikiuosi, kad nustatydamos turinčias gamtinių kliūčių vietoves valstybės narės galės taikyti objektyvius dirvožemio kriterijus, kurie bus pritaikyti jų gamtos arealo sąlygoms.
João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Teigiama tai, kad tikima, jog „MPŪV išmokos turi būti susietos su aktyviu ūkininkavimu“ ir kad vien griežtų ir vien tik biofizinių kriterijų gali nepakakti. Taip pat vertiname geografinio izoliacijos kriterijaus įtraukimą ir pareiškimą, kad „reikėtų vienu metu taikyti visus patvirtintus kriterijus“. Tačiau šie aspektai prieštarauja kitiems pranešimo aspektams – ypač prisitaikymas prie naujų kriterijų skirto vadinamojo pereinamojo laikotarpio apibrėžtis; kitaip tariant nebylus Komisijos siūlomų naujų kriterijų patvirtinimas. Visiškai nesutinkame, kad naujieji kriterijai atsispindėtų būsimoje kuriamoje bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP), taip išsaugant šią politiką kaimo plėtros, turinčios bendrą finansavimą, sferoje – kitaip tariant, kitu būdu šalių diskriminacijai išsaugoti. Jeigu būtų įgyvendintas šis Komisijos pasiūlymas, juo būtų pakenkta pietinių šalių, ypač Portugalijos, interesams. Todėl perspėjame, kad rengiant BŽŪP reikia pataisyti šį pasiūlymą ir parodyti bei įvertinti ne tik biofizinių, bet ir socialinių ir ekonominių, kriterijų, pvz., BVP vienam gyventojui, šeimos pajamų vienam dirbančiajam ir dykumėjimo rodiklių, rinkinio naudą.
Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) Šiame pranešime pabrėžiama, kokia svarbi bus nauja bendroji žemės ūkio politika visoms valstybėms narėms. Turinčių gamtinių kliūčių vietovių išsaugojimas bus vienas svarbiausių klausimų pagal šią politiką, kurią ES ir valstybių narių regionai įgyvendins ir taip praktiškai pritaikys subsidiarumo principą. ES Komisija privalo atsižvelgti į šį subsidiarumą, ypač kalbant apie kriterijų, kuriais bus apibrėžtos šios sritys, nustatymą. Komisija negali nekreipti dėmesio į tai, kad atgaivinus turinčias gamtinių kliūčių vietoves bus užtikrinta konkreti pagalba ūkiams, nukentėjusiems nuo didžiulės dabartinės krizės, ir bus padėta išsaugoti geros būklės aplinką. Norėčiau jums priminti, kad tai turi būti įmanoma ne tik teoriškai, bet ir tikrovėje, skiriant atitinkamas lėšas šioms vietovėms apsaugoti ir rekonstruoti. Tai darydami galėtume atsigauti ir suteikti paskatų plėtoti žemės ūkio ekonomiką visose srityse, turinčiose augimo potencialą, ir paskatinti grandininį poveikį rinkoje, pvz., šiai vietovei būdingų maisto produktų gamybą ir kraštovaizdžio ir aplinkos išsaugojimą. Dėkoju H. Dorfmannui už puikų pranešimą ir sveikinu su juo.
Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Norint sudaryti sąžiningas ir visiems Europos Sąjungos ūkininkams vienodas sąlygas, kurios neabejotinai turėtų būti pagrindinis bendrosios žemės ūkio politikos reformos tikslas, taip pat reikėtų pasirūpinti turinčiomis gamtinių kliūčių vietovėmis. Siekiant suderinti teisės aktus, pagal kuriuos vietovės klasifikuojamos kaip tinkamos gauti išmokas, visų pirma būtina suderinti šių vietovių klasifikavimo kriterijus. Pasiekti šį tikslą bus neįmanoma be glaudaus bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis. Pranešimo autoriaus peršamas pragmatizmas leidžiant atskiroms valstybėms narėms nustatyti biofizinius kriterijus gali kelti grėsmę kaip bandymas primesti tam tikrus nacionalinius interesus. Tačiau dėl to, kad Komisija stengiasi užtikrinti Europos teisinės sistemos nuostatų laikymąsi, šis sprendimas turėtų gerokai pagerinti objektyvų vietovių, apie kuriais kalbama, nustatymą.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Žinant, kad daugiau nei pusė ES naudojamo žemės ploto (54 proc.) yra klasifikuojama kaip mažiau palankios ūkininkauti vietovės – dėl reljefo, klimato sąlygų arba mažiau derlingos žemės – ir kad tokia priemonė svarbi kaimo plėtrai, darome išvadą, kad pagalba mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms turi būti valstybių narių prioritetas. Dėl šios priežasties parengus visapusišką strategiją mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, kurios tenkina įvairių regionų vietos poreikius, sumažėtų esami valstybių narių skirtumai jiems skiriamos pagalbos požiūriu. Todėl tiksliai nustačius turinčias gamtinių kliūčių vietoves būtų galima gauti pakankamai lėšų, kad būtų galima išnaudoti žemę ir padidinti žemės ūkio produkcijos kiekį.
Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Nekyla abejonių, kad atokiausių regionų ūkiams ypač reikalinga finansinė parama. Maži kalnų ūkiai dažnai turi kovoti dėl išlikimo, nes vargu ar jiems įmanoma greitai reaguoti į naujus rinkos reikalavimus. Smulkiesiems ūkininkams visų pirma trūksta darbuotojų, kad galėtų išlikti konkurencingi. Todėl vien verslo požiūriu jų padėtis daug sunkesnė negu didelių žemės ūkio įmonių, veikiančių nepalankiose vietovėse. Pastaruosius kelerius metus didelis nykstančių ūkių procentas ir didėjantis ne tik ūkininkavimu besiverčiančių ūkininkų skaičius aiškiai rodo, kad ES subsidijų politika per daug orientuojama į intensyviąją gyvulininkystę ir panašią veiklą. Kad ES valstybės narės išliktų nors šiek tiek nepriklausomos, mums pats laikas renacionalizuoti savo žemės ūkio subsidijas. Tikėdamasis sąžiningesnio kompensacinių išmokų paskirstymo, balsavau už šį pranešimą.
Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, kuriame sprendžiamos problemos, su kuriomis susiduria daugelio ES valstybių narių ūkininkai. Ypač noriu pabrėžti pakeitimo, kurį pateikiau komitete, svarbą ir padėkoti jį palaikiusiems savo kolegoms. Mano minimo pakeitimo tikslas – užtikrinti, kad turinčių gamtinių kliūčių vietovių ribų nustatymo būdas būtų tinkamas, grindžiamas vienarūšėmis ekologinėmis teritorijomis, o ne LAU 2, kaip daroma šiuo metu. Be to, noriu pabrėžti, kad į būsimą Komisijos pasiūlymą būtų tikslinga įtraukti lanksčias taisykles, pagal kuriais būtų leidžiama suteikti pagalbą ūkininkams, ūkininkaujantiems zonose, turinčiose gamtinių kliūčių nedideliame rajone, kuris administraciniu požiūriu yra nustatytų kriterijų neatitinkančiuose teritoriniuose vienetuose.
Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Parama turinčioms gamtinių kliūčių kaimo vietovėms yra viena svarbiausių antrojo bendrosios žemės ūkio politikos ramsčio sudedamųjų dalių. Be to, pranešime šiems regionams numatomos subsidijos ne tik maisto gamybos, bet ir makroekonominiu požiūriu. Todėl balsavau už šį pranešimą.
Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją (A7-0056/2010), nes antrasis bendrosios žemės ūkio politikos ramstis, t. y. kaimo plėtros politika, yra nepaprastai svarbus ne tik didinant pačios BŽŪP veiksmingumą, bet ir lengvinant gamtinių kliūčių turinčios žemės valdymą. Pranešėjo parengtas dokumentas yra labai reikalingas ne tik mums, bet ir visai Europos Sąjungai. Privalome turėti informacijos apie žemę, kuri dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos savininkų, negali būti naudojama veiksmingai arba gerai. Sutinku su pranešėjo pateiktu nepalankių vietovių klasifikavimo kriterijų peržiūros, kuri pradėta 2005 m., įvertinimu. Ankstesnius paramos šioms vietovėms kriterijus reikia keisti, kad jie atspindėtų iš tikrųjų esančias kliūtis. Be to, reikėtų nepamiršti, kad yra vietovių, kurioms taikomi konkretūs kriterijai, nors kliūtys jose pašalintos naudojantis veiksmingais sprendimais. Būtent valstybės turėtų būti atsakingos už mažiau palankių ūkininkauti vietovių nustatymą bei pagalbos plėtojimą ir plėtros programas. Žinoma, visos priemonės turi būti grindžiamos ES sistema.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Kartu su savo frakcija balsavau už šį pranešimą.
Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − (SV) Susilaikiau balsuojant dėl H. Dorfmanno pranešimo (balsavau prieš jį). Priežastis, kodėl renkuosi šią poziciją, yra aiški iš pranešimo. ES yra pernelyg didelė teritorija, kad būtų galima veiksmingai reguliuoti žemės ūkio pagalbą turinčioms gamtinių kliūčių vietovėms. ES kaimo vietovės nepaprastai skirtingos. Skiriasi auginamos kultūros, dirvožemio drėgmės lygis, dirvožemio rūšių deriniai ir klimato sąlygos. Dėl klimato kaitos labai sunku parengti subsidijoms taikomų kriterijų ir pastovių standartų sąrašą. ES pareikalavo iš valstybių narių detalių žemėlapių, tačiau tik kelios šalys juos pateikė. Vienas pavyzdys, kuris pabrėžiamas Audito Rūmų ataskaitoje: Ispanija išmoka 16 EUR už vieną hektarą, o Malta išmoka 250 EUR už vieną hektarą už tai atrodytų panašias sąlygas. Bendroji žemės ūkio politika buvo parengta tada, kai EB/ES buvo šešios valstybės narės. Šiandien padėtis visiškai kitokia ir net sudėtingesnė. Pagalbos žemės ūkiui valdymą turėtų reguliuoti valstybės narės. Jos turi vietoje įgytą patirtį. Šiuo metu euro krizės laikotarpis yra įpusėjęs. Bendra valiuta yra kliūtis palūkanų normas ir valiutas pritaikyti prie įvairių euro zonoje susiklosčiusių aplinkybių. Vienintelė žemės ūkio politika taip pat netinka visoms 27 valstybėms narėms.
Nuno Teixeira (PPE), raštu. − (PT) Šiame komunikate Komisija siekė nustatyti griežtesnius ir vienodesnius kriterijus, pagal kuriuos paskirstoma pagalba ūkininkams gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse. Ji taip pat pabandė patikslinti dėl klasifikacijos skirtumų, ypač vadinamųjų tarpinių mažiau palankių ūkininkauti vietovių (tarpinių MPŪV), netolygų kompensacinių išmokų paskirstymą tarp valstybių narių.
Šios išmokos itin svarbios užimtumo ir kaimo bendruomenių išsaugojimui, tolesniam dirbamosios žemės naudojimui ir biologinei įvairovei bei kultūriniam kraštovaizdžiui.
Esu iš esmės patenkintas pranešimu ir ypač nuomone, pateikta Regioninės plėtros komiteto, kuris bando apsaugoti atokiausių regionų interesus, nes salos išbrauktos iš Komisijos komunikato.
Laikantis subsidiarumo principo man atrodo būtų logiška, kad nustatant tarpines MPŪV valstybėms narėms būtų leidžiama atsižvelgti ne tik į biofizinius, bet ir kitus kriterijus, pvz., buvimą sala arba atokiausiu regionu.
Be to, man atrodo svarbu, kad bet kuris regionas, kuris netenka vadinamojo gamtinių kliūčių turinčios vietovės statuso, galėtų pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu, suteikiančiu galimybę sumažinti savo subsidijų praradimo poveikį.
Dabar privalome užtikrinti, kad atliekant bendrą bendrosios žemės ūkio politikos peržiūrą būtų nuosekliai apsvarstytos naujos pagalbos ūkininkams schemos ir užtikrintas geresnis žemės ūkio politikos ir sanglaudos politikos koordinavimas.
Pranešimas: Pilar del Castillo Vera (A7-0066/2010)
Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“, nes manau, kad Europai reikia imtis lyderės vaidmens skatinant naujoves informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje. Štai kodėl mums reikia paspartinti investavimą į šį sektorių. Deja, sprendžiant vos pagal kelis rodiklius, pvz., vidutinę duomenų perdavimo spartą arba tai, kad nors plačiajuosčio ryšio paslaugos prieinamos daugiau nei 90 proc. Europos Sąjungos gyventojų, jos pasiekė tik 50 proc. namų ūkių esančius vartotojus, šiuo metu Europai gresia pavojus atsilikti nuo Azijos. Komisija privalo pristatyti aiškią plataus užmojo šios srities darbotvarkę, kuri būtų daugiau nei tik vizija arba perspektyvų dokumentas. Tai yra sprendimai, kuriuos turime palaikyti, pvz., atvirojo kodo programų naudojimas, kuris padėtų paspartinti programinės įrangos inovacijų diegimą pasinaudojant atvirais įnašais ir įmonių sąnaudų mažinimu naudojant šias programas. Kartu turime patvirtinti priemones, kuriomis būtų siekiama sumažinti biurokratizmą bendrojoje ES programoje ir skatinti mūsų konkurencingumą pasaulyje.
Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) P. del Castillo Vera pranešimas savo iniciatyva yra plataus užmojo, kai kalbama Europos skaitmeninės strategijos klausimu. Šis klausimas vienaip ar kitaip susijęs su interneto prieiga visiems ES piliečiams. Todėl rekomenduojama, kad pusė Europos gyventojų plačiajuostę prieigą įgytų iki 2015 m., o visi gyventojai – iki 2015 m. Šis plačiai paplitęs interneto naudojimas palaikomas pasiūlymuose dėl to, kaip su vartotojais ir saugumu susiję teisės aktai turėtų kisti, ir dėl būtinos skaitmeninės prieigos prie viešųjų paslaugų. Be to, šia darbotvarke mums bus suteikta galimybė teikti paramą pažangiems moksliniams tyrimams ir plėtrai ir taip prisidėti prie spartaus augimo žinių ir galimybių susipažinti su paveldu srityje. Dėl visų šių priežasčių balsavau už šį pranešimą.
Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą. Esu įsitikinęs, kad pasinaudoti šios skaitmeninės revoliucijos nauda Europa galės tik tada, jeigu visi ES piliečiai bus aktyviai įtraukiami į naująją skaitmeninę visuomenę ir bus suteikiamos visos galimybės dalyvauti šios visuomenės gyvenime. Siekiant šių tikslų reikia išspręsti daug problemų, pvz., užtikrinti, kad būtų prisiimti įsipareigojimai dėl ilgalaikių investicijų, vyriausybes įtikinti aktyviau siekti tapti e. vyriausybėmis ir piliečius – naudotis skaitmeninėmis paslaugomis. Norint pasiekti šiuos tikslus, reikia iki 2015 m. smarkiai sumažinti skaitmeninio raštingumo ir kompetencijos spragas. Ypač palankiai vertinu pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti, kad iki 2015 m. visos pradinės ir vidurinės mokyklos turėtų didelės spartos jungtis ir kad visiems darbingo amžiaus suaugusiems žmonėms būtų pasiūlytos galimybės mokytis IRT. Norėdami turėti konkurencingą skaitmeninę darbotvarkę, privalome pradėti nuo žmonių.
Regina Bastos (PPE), raštu. − (PT) Informacinės ir ryšių technologijos (IRT) yra viena iš sričių, kurios pastaraisiais dešimtmečiais vystėsi sparčiausiai, ir yra naudojamos visose žmonių gyvenimo srityse. Nuolatinių pokyčių ir didėjančio konkurencingumo aplinkoje IRT gali būti galinga priemonė padedant tvariam vystymuisi ir kovojant su skurdu ir socialine bei ekonomine nelygybe. Kiekvienam asmeniui turi būti sudarytos sąlygos įgyti tinkamų gebėjimų ir turėti visuotinę sparčiąją prieigą prie interneto, taip pat reikalinga aiški teisinė sistema, pagal kurią būtų saugomos jo teisės ir kuri suteiktų jam reikalingo pasitikėjimo ir tikrumo. Pranešimu dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“, už kurį balsavau, siekiama bendradarbiauti su Komisija rengiant universalų strateginį pasiūlymą ir veiksmų planą 2015 m. Šiuo tikslu: iki 2013 m. kiekvienas ES namų ūkis privalo turėti prieigą prie plačiajuosčio interneto konkurencinga kaina; ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kaimo vietovėms, nuo pramonės perkėlimo nukentėjusioms vietovėms bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių kliūčių turinčioms vietovėms ir visų pirma atokiausiems regionams; galiausiai neįgaliesiems galutiniams vartotojams svarbu užtikrinti tokio lygio prieigą, kokią turi kiti galutiniai vartotojai.
Mara Bizzotto (EFD), raštu. − (IT) Vienas iš plačiausio užmojo, tačiau neįgyvendintų, Lisabonos strategijos tikslų – padaryti Europą konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių visuomene pasaulyje. Darbotvarkės „2015.eu“, kuri papildo strategiją „Europa 2020“, patvirtinimo tikslas – priversti piliečius, kaip vartotojus, sutelkti dėmesį į ES priemonę, kuria siekiama užtikrinti, kad visų valstybių narių piliečiai galėtų naudotis IT galimybių ištekliais, kurie garantuotų jiems galimybę naudotis šiandien prieinamomis pagrindinėmis informacijos formomis ir ryšių technologija. Siekti šeimų, studentų, įmonių ir Europos vyriausybių kompiuterinio raštingumo padės įvairūs metodai, kuriais bus sprendžiamas skaitmeninių teisių nustatymo klausimas ir diegiama infrastruktūra plačiajuosčiam ryšiui pagerinti ir išplėsti, ypač kaimo vietovėse.
Kadangi tvirtai tikiu, jog mokymo ateitis neišvengiamai turi būti siejama su kompiuterinio mokymo gerinimu ir IT įgūdžių sąveikumu, balsavau už šį pranešimą.
Carlos Coelho (PPE), raštu. − (PT) Palaikau puikų P. del Castillo Veros pranešimą apie naują skaitmeninę darbotvarkę. Sutinku, kad ES turi atlikti pagrindinį vaidmenį kuriant ir taikant informacines ir ryšių technologijas ir taip kurti pridėtinę vertę savo piliečiams ir įmonėms. Taip pat sutinku, kad pasinaudoti šios skaitmeninės revoliucijos nauda bus galima tik tada, jeigu visa ES visuomenė bus aktyviai įtraukiama į naująją skaitmeninę visuomenę ir bus suteikiamos visos reikalingos priemonės, kad būtų galima dalyvauti šios visuomenės gyvenime. Palankiai vertinu šį tikslą užtikrinti plačiajuostę aprėptį kiekvienam Europos piliečiui visoje teritorijoje, įskaitant atokiausius regionus. Taip pat palankiai vertinu rekomendaciją į švietimo sistemą kartu su užsienio kalbomis įtraukti skaitmeninio išprusimo ugdymo idėją, kuri būtų pradėta įgyvendinti jau pradinio lavinimo etapu, siekiant kuo anksčiau parengti įgudusius vartotojus. Norėčiau pabrėžti galimą perėjimo prie skaitmeninių viešųjų paslaugų (e. vyriausybė), siekiant užtikrinti veiksmingesnį ir individualiems poreikiams pritaikytą viešųjų paslaugų teikimą, naudą piliečiams ir verslui. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad naudojant e. pirkimo sistemas (viešųjų darbų sutartys) galima daug laimėti skaidrumo ir konkurencingumo požiūriu dėl didesnio pasirinkimo, aukštesnės kokybės ir mažesnių kainų.
Lara Comi (PPE), raštu. − (IT) Balsavau už šį pranešimą, kuriam pritariu tiek jo nuostatų, tiek turinio požiūriu. Manau, kad patvirtindamas šį pranešimą Europos Parlamentas skaitmeninės darbotvarkės – tikro nuoseklaus ir visapusiško Europos plano, kuris yra svarbiausias žingsnis į Europos ateitį, – sukūrimu pasiuntė aiškų signalą politinei vadovybei.
Viena vertus, skaitmeninis vystymasis suteikia dideles galimybes augti, tačiau, kita vertus, jis lemia didžiulius socialinius pokyčius, turinčius didelį poveikį piliečių elgsenai. Svarbu, kad šie pokyčiai priartintų prie demokratiškesnės, atviresnės ir įtraukesnės Europos visuomenės ir klestinčios, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos ateities ekonomikos. Tai gali įvykti tik tada, kai, kaip pabrėžta pranešime, asmenybei „bus sudaromos visos galimybės dalyvauti šios visuomenės gyvenime“.
Svarbu, kad dėmesys būtų tiesiogiai skiriamas plačiajuosčių ryšių vystymui ir skaitmeninių technologijų taikymui pagrindiniuose rinkos sekretoriuose, pvz., energetikos, transporto ir sveikatos. Tačiau šiais politiniais veiksmais turi būti pasiūlytos atitinkamos garantijos, kad būtų galima išvengti atotrūkio tarp: didelių įmonių ir MVĮ; valdžios institucijų ir privačiojo sektoriaus; tankiai apgyvendintų ir kaimo, uždarų ir kalnuotų vietovių; nacionalinės ir tarpvalstybinės elektroninės prekybos.
Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Vertinu P. del Castillo Veros pastangas rengiant šį pranešimą, taip pat savo kolegų Parlamento narių įnašą. Skaitmeninė darbotvarkė ir bendros IRT rinkos sukūrimas yra tarp mūsų ir Tarybai pirmininkaujančios valstybės prioritetų. Palankiai vertinu ypatingą dėmesį, kuris skiriamas šiai jaunimo skaitmeninio raštingumo propagavimo koncepcijai, nes jaunimas daugiausia naudojasi naujomis technologijomis, todėl tai turi daryti saugiai ir veiksmingai.
Noriu padėkoti savo kolegoms Parlamento nariams už paramą mano veiksmams, kurių ėmiausi prašydamas Komisijos parengti planą, kaip remti naujas interneto įmones ir suteikti įrangą, ypač tiems, kurie neseniai buvo atleisti iš darbo. Esu tikras, kad mano kolegos Parlamento nariai savo balsais ir aš žengiame svarbų žingsnį bendro veiksmingo požiūrio į skaitmeninę Europos ateitį link. Tikiuosi, kad Komisija palaikys mus nustatant aiškias šios srities taisykles tiek ES, tiek valstybėse narėse.
Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Vadinamoji skaitmeninė darbotvarkė tampa vis svarbesnė ir būtinesnė mūsų visuomenėje. Technologijų vystymasis, ypač galimybės naudotis internete pateikiama informacija, turiniu ir žiniomis suteikimo požiūriu, buvo nepaprastai greitas, todėl mažiau nei per dešimtmetį „skaitmeninis“ kraštovaizdis dėl visuotinės prieigos prie interneto ir mobiliųjų ryšių iš esmės pasikeitė. Todėl svarbu pažvelgti į ateitį ir nustatyti skaitmeninės darbotvarkės strategiją, nustatant konkrečius tikslus ir ypatingą dėmesį skiriant klausimams, susijusiems su vartotojų teisėmis į privatumą ir asmens duomenimis, taip pat su autorių teisėmis ir kova su internetiniu piratavimą.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Informacinės ir ryšių technologijos (IRT) atlieka savo vaidmenį klestinčioje ir konkurencingoje ekonomikoje ir padeda įtvirtinti ekologiškesnę, demokratiškesnę, atviresnę ir įtraukesnę visuomenę. Padėdamos tvariam augimui, IRT užtikrina veiksmingumą ir taip prisideda prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo. Šiuo metu yra didelių nesutarimų tarp valstybių narių ir jų viduje dėl galimos viešosios prieigos prie plačiajuosčio ryšio. Mums būtinai reikia skurti bendrą skaitmeninių paslaugų rinką, kurioje būtų neleidžiama taikyti pavienių taisyklių ir padedama didinti laisvą skaitmeninių paslaugų ir e. prekybos apyvartą. Turi būti patvirtinta plataus užmojo skaitmeninė darbotvarkė ir universalus veiksmų planas, suteikiant galimybę Europai siekti atviros ir klestinčios visuomenės, suteikiant visiems piliečiams ekonomines, socialines ir kultūrines galimybes ir ypatingą dėmesį skiriant kaimo vietovėms. Norėčiau pabrėžti, kad svarbu suteikti visiems piliečiams visuotinę sparčiąją prieigą prie fiksuoto ir mobiliojo plačiajuosčio ryšio. Nacionaliniai ir Europos fondai turėtų būti naudojami užtikrinti, kad iki 2013 m. visi ES piliečiai turėtų prieigą prie plačiajuosčio interneto konkurencinga kaina.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiame pranešime yra gana daug teigiamų dalykų, nepaisant to, kad jie išryškėja vidaus rinkoje, kurią propaguoja Europos Sąjunga. Pripažįstame numanomą į pranešimą įtrauktos Europos skaitmeninės darbotvarkės naudą, ypač garantiją, kad bus siekiama užtikrinti „visiems piliečiams prieigą prie kultūros produktų“, garantiją, kad „neįgaliesiems galutiniams vartotojams svarbu užtikrinti tokio lygio prieigą, kokią turi kiti galutiniai vartotojai“, pasirengimą „skirti didesnes investicijas į atvirųjų programų naudojimą ES“ ir tvirtinimą, kad „ypatingą dėmesį reikėtų skirti kaimo vietovėms, pramonės perkėlimo paveiktoms sritims, taip pat regionams, kurie nuolat kenčia dėl nepalankių gamtos ar demografinių sąlygų, ypač itin atokiems regionams“. Prisidėkime prie šių pasiūlymų.
Nepaisant to, manome, kad pažangiausioje skaitmeninėje darbotvarkėje atmetamas bet koks žinių, švietimo ir mokslinių tyrimų sukomercinimas. Štai kodėl nesutinkame, kad teigiami tikslai būtų mažinami bendros Europos rinkos dviprasmybėmis ir svyravimais.
„Gerai veikiančios“ vidaus rinkos stiprinimas ir propagavimas nepadaro jos labiau „orientuotos į vartotoją“ ir nelemia „mažesnių kainų“, kaip bandoma priversti mus tikėti. Pasirodė, kad daugeliu atvejų visose Europos Sąjungos veiklos srityse yra atvirkščiai. Todėl susilaikėme.
Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. – (RO) Daugiau dėmesio reikia skirti naujos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“, kuri būtų numatyta konkurencingesnė ir pažangesnė, negu neseniai pradėta įgyvendinti strategija „i2010“, ypač dėl jos mokomųjų ir kultūrinių aspektų, nustatymą. Dėl šios priežasties aš, kaip Kultūros ir švietimo komiteto nuomonės referentas, palaikiau šį pranešimą, ypač jo punktus, susijusius su informacinių ir ryšių technologijų vaidmeniu mokant ir rengiant darbo rinkai jaunimą. Pateiktame ir pavirtintame tekste pabrėžiau, kaip svarbu, kad vaikai jau pradinėje mokykloje įgytų pagrindines žinias apie IRT, ir kokia svarbi pridėtinė vertė, kurią internetinis mokymas gali duoti mūsų nuolat besikeičiančiai visuomenei. Taip pat pasidžiaugiau, kad jaunimas yra IRT imliausia gyventojų dalis. Iš esmės jam reikia sutelkti dėmesį į šią sritį, nes taip galima įnešti svarbų įnašą į ES nedarbo lygio mažinimą laikantis ES strategijos „Europa 2020“ tikslų. Galiausiai ne mažiau svarbu tai, kad vėl patvirtinau būtinybę tobulinti Europeanos projektą, kaip darbotvarkės „2015.eu“ dalį, įgyvendinant jį taip, kad būtų užtikrintas didelis jo žinomumas, taip pat užtikrinant, kad būtų pasiektas jam būdingas kultūrinis tikslas.
Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Džiaugiuosi, kad buvo patvirtintas šis pranešimas, kuris padės rengti išsamų pasiūlymą dėl 2015 m. strategijos, skirtos informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT). Manau, kad mūsų išbridimas iš ekonomikos krizės iš esmės priklausys nuo to, ar pasiūlyme bus sugebėta palengvinti plačiu mastu ir veiksmingai taikyti IRT verslo sektoriuje. MVĮ gali veikti kaip priemonė, skatinanti Europos ekonomikos atgaivinimą. Tiesą sakant, ateityje Europos Komisija privalo stiprinti priemones, kuriomis remiama tai, kad MVĮ naudotų IRT priemones, siekiant padidinti jų našumą. Šiandien naudojuosi savo balsu tam, kad palaikyčiau pasiūlymą iš šio pranešimo dėl interneto įmonių rėmimo skaitmeninio plano parengimo, pirmiausia siekiant pasiūlyti kitų galimybių tiems, kurie neseniai buvo atleisti iš darbo per dabartinę finansų krizę. Tokia iniciatyva galėtų būti įgyvendinta konkrečiai siūlant nemokamą interneto ryšį ir konsultacijas.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Nauja Europos skaitmeninė darbotvarkė yra būtina siekiant, kad įvyktų skaitmeninė revoliucija, kuri galėtų būti naudinga visai Europos visuomenei. Tačiau tokiai revoliucijai reikalinga, kad šiame procese dalyvautų visi piliečiai; tai reikalinga tam, kad jie taptų naujos skaitmeninės visuomenės dalyviais. Siekiant tai paversti tikrove, reikia didžiulių investicijų, kad būtų galima sumažinti šiuo metu ES esantį skaitmeninį atotrūkį. Negalime pamiršti, kad informuota ir apsišvietusi visuomenė prisideda prie Europos potencialo didinimo.
Miroslav Mikolášik (PPE), raštu. – (SK) Visapusiškas informacinių ir telekomunikacijų technologijų panaudojimas yra būtina konkurencingesnės Europos ir tvaraus augimo sąlyga.
ES turėtų užtikrinti šių technologijų kūrimą ir taikymą, taip pat suteikti galimybę visiems ES piliečiams dalyvauti naujoje skaitmeninėje visuomenėje pasinaudojant aukštos kokybės didelės spartos interneto ryšiais priimtinomis kainomis. Deja, daugelio valstybių narių telekomunikacijų rinkos dar nepasiekė pakankamo atvirumo konkurencijai lygio, todėl vartotojai ir namų ūkiai atbaidomi aukštomis kainomis ir neįgyja pakankamai skaitmeninių gebėjimų.
Todėl manau, kad būtina išplėsti bendros rinkos integraciją ir visišką liberalizavimą ir pašalinti kliūtis tarpvalstybinėms telekomunikacijų paslaugoms teikti.
Kartu pritariu, kad reikia sukurti geresnį teisinį naujos skaitmeninės erdvės pagrindą, kuriuo būtų užtikrinta pagrindinių pilietinių teisių ir intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir užkirstas kelias kompiuteriniams nusikaltimams, vaikų pornografijos platinimui ir kitiems nusikaltimams internetu.
Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Numatyta, kad iki 2013 m. kiekvienas ES namų ūkis turėtų turėti prieigą prie plačiajuosčio interneto konkurencinga kaina. Be to, norima, kad iki 2015 m. Europa taptų judžiausiu žemynu pasaulyje interneto prieigos požiūriu. Šiuo tikslu palaikau šias priemones, todėl balsavau už šį pranešimą.
Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (RO) Nauja Europos skaitmeninė darbotvarkė yra plataus užmojo programa, kuria siekiama skleisti naujas technologijas ir sparčius ryšius valstybėse narėse, todėl balsavau už ją. Tačiau, be joje pateikiamų iš esmės oficialių pareiškimų, pvz., didinti mobiliųjų ryšių spartą ir supažindinti piliečius su naujomis technologijomis, atrodo, kad kai kuriuos tikslus bus nepaprastai sunku pasiekti. Pvz., atrodo, kad, nors ir labai trokštamą, tikslą, pagal kurį reikalaujama, kad iki 2015 m. visos Europos Sąjungos mokyklos turėtų didelės spartos internetą, bus sunku pasiekti dėl objektyvių priežasčių (pvz., atokiose kalnuotose ir salų šalyse sunku iškart pasiekti didelę spartą). Vadinasi, naują Europos skaitmeninę darbotvarkę reikėtų palaikyti daugeliu suderintų veiksmų ir iniciatyvų, pvz., dosnesniu ES finansavimu siekiant užtikrinti geresnę prieigą prie interneto net nepalankioje geografinėje padėtyje esantiems mokiniams.
Aldo Patriciello (PPE), raštu. − (IT) Europa vis dar yra pasaulinė lyderė pažangiųjų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje. Žiniatinklis, mobiliųjų telefonų GSM standartas, skaitmeninio turinio MPEG standartas ir ADSL technologija – Europos išradimai. Išsaugoti pirmenybę ir taip įgyti konkurencinį pranašumą – nepaprastai svarbus politikos tikslas.
Per pastaruosius ketverius metus IRT politika įrodyta, kad šios technologijos yra Europos ekonominio ir socialinio modernizavimo varomoji jėga, ir padidintas Europos atsparumas krizėms. Visos Europos Sąjungos valstybės narės sukūrė IRT strategiją, taip pat mano, kad šios technologijos bus svarbus įnašas į vidaus augimą ir užimtumą pagal atnaujintą Lisabonos strategiją.
Nepaisant to, XXI a. pirmajame dešimtmetyje IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų požiūriu ES atsilieka. Štai kodėl Europos Sąjunga pradėjo plataus užmojo mokslinių tyrimų programas, kuriomis siekiama panaikinti atotrūkį ir palaikyti įžvalgią mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą. Todėl norėčiau aiškiai pakartoti, kad visiškai palaikau šiuos veiksmus, tvirtai tikėdamas, kad Europa šiame itin svarbiame sektoriuje vėl gali tapti lydere ir pagrindine iniciatore.
Teresa Riera Madurell (S&D), raštu. − (ES) Atsižvelgdamas į skaitmeninės darbotvarkės svarbą stiprinant Europos technologinį pirmavimą balsavau už šį Parlamento pranešimą savo iniciatyva. Informacinės ir ryšių technologijos (IRT) yra ne tik svarbus augimo veiksnys šiuo ekonomikos atsigavimo metu, bet ir būtinos tvariam augimui ir kovai su socialine atskirtimi. Pranešime palaikomos pagrindinės nuostatos, nustatytos Ministrų deklaracijoje dėl skaitmeninės darbotvarkės, patvirtintoje neoficialiame telekomunikacijų ministrų susitikime, vykusiame balandžio 18–19 d. Granadoje. Parlamentas dar kartą pabrėžia, kad ES reikia turėti patikimas, sparčias ir veiksmingas infrastruktūras, ir ragina patvirtinti priemones, kuriomis būtų galima pasiekti visišką visų piliečių plačiajuosčio ryšio aprėptį. Visiems piliečiams reikia dalyvauti skaitmeninėje revoliucijoje, kad ji būtų sėkminga. Tačiau norint, kad ši sėkmė taptų tikrove, negalima nepaisyti tokių aspektų, kaip interneto saugumas. Todėl patvirtintu pranešimu ne tik įsipareigojama suteikti visiems piliečiams kompiuterinius gebėjimus, bet ir kartu pabrėžiama, kad reikia didinti interneto saugumą ir pagarbą piliečių teisėms.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją atsižvelgdama į tai, kad į ją nebuvo įtraukta jokių jai kenkiančių pakeitimų.
Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. – (FR) Kaip buvo rekomenduojama puikiame mano kolegos iš Lenkijos B. Liberadzkio pranešime, balsavau už patvirtinimo suteikimą Europos Komisijai, kad ji įvykdė 2008 finansinių metų ES bendrąjį biudžetą. Džiaugiuosi, kad buvo pritarta tam tikroms idėjoms, kurios man yra labai svarbios: tarpinsititucinės konferencijos, kurioje dalyvautų visos suinteresuotosios šalys, organizavimas, visų pirma nacionaliniuose parlamentuose ir nacionalinėse audito įstaigose, siekiant pertvarkyti biudžeto vykdymo patvirtinimo procedūrą; terminų sutrumpinimas, kad dėl biudžeto vykdymo patvirtinimo būtų balsuojama kitais metais po metų pagal peržiūrą; Europos Audito Rūmų raginimas pateikti bendrą nuomonę („vieno bendro audito“ taisyklės taikymas) dėl atspindimų operacijų patikimumo ir reguliarumo, kaip numatyta Sutartyje. Be to, privalome supaprastinti Europos lėšų skyrimo taisykles, nes daug klaidų daroma dėl procedūrų painumo, kurį dažnai padidina nacionalinė painiava. Galiausiai, kalbant apie Europos mokslinių tyrimų institucijų auditą, esu patenkintas, kad Europos Parlamentas sustiprino signalą, kurį pasiuntėme Komisijai – kad griežtai ir dažnai nepagrįstai neginčytų finansavimo, remdamasi tarptautiniais audito standartais.
Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − (LT) Įgyvendinant 2008 finansinių metų biudžetą pasiekta pažangos, tačiau vis dar išlieka aukštas aptiktų klaidų skaičius struktūrinių ir sanglaudos fondų, kaimo plėtros, mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto srityse. Neteisingai išmokėtos lėšos siekia 11 proc. Tai lemia sudėtingos taisyklės ir reglamentai, kurių privalo laikytis valstybės narės. Todėl, vykdant ateinančių metų biudžetą ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tų taisyklių ir reglamentų supaprastinimui, neteisingai išmokėtų lėšų susigrąžinimo mechanizmo gerinimui bei veiksmingesnių priežiūros ir kontrolės sistemų įdiegimui. Įgyvendinus šias priemones, tikėtina, pagerės Bendrijos biudžeto vykdymas, bus užtikrinta efektyvesnė biudžeto lėšų kontrolė, o valstybių narių vykdomi projektai turės didesnę pridėtinę vertę įvairių ekonomikos ir kitų sričių vystymui.
Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje numatoma, kad atsakomybė už ES biudžeto vykdymą tenka Komisijai kartu su valstybėmis narėmis ir kad Audito Rūmai siunčia Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl finansinių ataskaitų patikimumo ir atspindimų operacijų tvarkingumo ir teisėtumo. Manau, jog dėl skaidrumo svarbu, kad Europos Parlamentas galėtų patikrinti finansines ataskaitas ir išsamiai išanalizuoti Europos Sąjungos biudžeto įvykdymą. Sutinku su pranešėju ir rezoliucijomis dėl biudžetų įvykdymo patvirtinimo, nes atkreipė dėmesį į tai, kad atitinkamu politiniu lygmeniu būtina skubiai pradėti rengti nacionalinę deklaraciją, kurioje būtų apimamos visos pasidalijamojo valdymo principu valdomos Bendrijos lėšos, siekiant, kad visos valstybės narės prisiimtų atsakomybę už gautų ES lėšų valdymą. Tai ypač svarbu, kai suvokiame, kad 80 proc. ES išlaidų administruoja valstybės narės. Galiausiai norėčiau atkreipti dėmesį į teigiamą Audito Rūmų nuomonę apie finansines ataskaitas, kuria Europos visuomenė nuraminama, kad Europos Sąjungos biudžetas valdomas tinkamai ir griežtai, nepaisant tam tikrų problemų, kurių dar yra ir kurios šiame pranešime išsamiai analizuojamos.
Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Parengti apžvalgą, pateikiamą pagal beveik 40 įvairių ES institucijų pateiktų 2008 m. ES biudžeto vykdymo ataskaitų, yra sunkus darbas. Penkioliktais metais Europos Audito Rūmai negalėjo patvirtinti Europos Komisijos biudžeto įvykdymo, nes jį labai sugadino klaidos ir nepateisintos išlaidos. Tačiau Europos Parlamentas patvirtina jos valdymo biudžeto įvykdymą. Komisija prisidengia valstybių narių, kurios, manoma, valdo 80 proc. išlaidų, visų pirma žemės ūkio ir regioninių išlaidų, atsakomybe. Tačiau problemų šiose dviejose srityse mažėja, o tiesiogiai Briuselio valdomų subsidijų atveju jų sparčiai daugėja. Padėtis, susijusi su Turkijos pasirengimo narystei parama, yra ypač rimta ir ypač kelia nerimą. Jau nekalbu apie decentralizuotas institucijas, kurių daugėja, ir su jomis susijusias nevykusias viešojo pirkimo procedūras, atsitiktinį personalo valdymą ir įdarbinimą, biudžetinius įsipareigojimus, kurie prisiimami anksčiau nei atitinkami teisiniai įsipareigojimai, ir nereikalingas stebėtojų tarybas, dėl kurių padidėja valdymo išlaidos ir kurios galiausiai nesugeba tinkamai suplanuoti savo kartais gana neaiškių veiksmų. Šie atvejai taip dažnai pasitaiko, kad viename iš savo pranešimų V. Mathieu ragina visapusiškai įvertinti jų naudingumą. Todėl balsavome prieš daugumą šių tekstų apie biudžeto įvykdymo patvirtinimą.
Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. – (RO) Balsavimas už biudžeto įvykdymo patvirtinimą nereiškia, kad padėtis yra visiškai ideali. Manau, kad padėtis keičiasi teisinga kryptimi, tačiau pernelyg lėtai. Klaidų skaičius sumažėjo, tačiau iki šiol nepasiekėme vadinamojo toleruotino klaidų lygio. Noriu pabrėžti, kad reikia numatyti visoms valstybėms narėms prievolę pateikti nacionalines valdymo deklaracijas, kaip ne kartą reikalavo Parlamentas. Esu prieš tik Rumunijai ir Bulgarijai taikomą vadinamąją šviesoforo ženklų sistemą (raudona, geltona ir žalia spalva), nes ši priemonė būtų diskriminacinė. Trūkumų yra ir daugelyje kitų valstybių narių, todėl reikia taikyti bendras stebėsenos taisykles.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visos Europos institucijos, kurios priklauso nuo Europos Sąjungos biudžeto, turi būti visapusiškai tikrinamos Audito Rūmų ir visų šią funkciją turinčių subjektų. Būtina patikrinti, ar tinkamai naudojamos Europos Sąjungos lėšos, ar šios institucijos tinkamai siekia joms nurodytų tikslų ir ar nešvaistomi jokie ištekliai. Apskritai – tik su keliomis išimtimis, sprendžiant pagal auditą, kuris jau atliktas, – galime sakyti, kad minimos institucijos tinkamai naudoja joms numatytas lėšas ir siekia tų tikslų. Štai kodėl balsavau už pranešimą dėl Komisijos ir vykdomųjų įstaigų.
Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) B. Liberadzkio pranešimas dėl Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos pasirenka labai neigiamą toną Graikijos atžvilgiu daugeliu klausimų – nuo manipuliavimo finansiniais statistiniais duomenimis iki neaiškių kaltinimų dėl šalyje paplitusios korupcijos. Mūsų Parlamento frakcija paprašė suteikti galimybę balsuoti atskirai dalinio balsavimo tvarka prieš konkrečias užuominas, kuriomis užgauliojama Graikija. Tačiau pasirodė, kad tai neįmanoma, todėl balsavau prieš visą B. Liberadzkio pranešimą.
Alf Svensson (PPE), raštu. − (SV) Gegužės 5 d. balsavau už B. Liberadzkio pranešimą dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos. Tačiau balsavau už tai, kad būtų išbraukta 376 dalis, kurioje siūloma sumažinti Turkijos pasirengimo narystei paramą iki 2006 m. numatyto lygio, ir 378 dalį, kurioje Europos Parlamentas ragina Komisiją iš dalies pakeisti Pasirengimo narystei pagalbos priemonės tikslus, pvz., siūlyti specialias narystės formas. Taip pasielgiau dėl to, jog manau, kad būtų neteisinga, kad pranešime dėl Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo būtų suabejota stojimo procesu ir šalių kandidačių stojimo perspektyva. Tvirtai tikiu, kad kartą pradėjus derybas dėl narystės, nepaisant to, apie kurias šalis kandidates kalbama, jos turėtų būti tęsiamos teigiama dvasia, toliau nekomplikuojant ES stojimo proceso arba jam nekliudant.
Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. – (FR) Kaip buvo rekomenduojama nuostabios mano kolegės ir kaimynės Ispanijoje I. Ayalos Sender pranešime, balsavau už tai, kad Europos Komisijai būtų suteiktas patvirtinimas, jog ji įvykdė septintojo, aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų (EPF) 2008 finansinių metų biudžetą. Besąlygiškai palaikau EPF įtraukimą į biudžetą, tačiau atėjus laikui Europos Sąjunga turės sukurti savo priemonę, kad galėtų imtis veiksmų plėtros srityje. Kalbant apie Europos investicijų banko (EIB) valdomą investicinę priemonę, kuri yra su rizika susijusi priemonė, finansuojama iš EPF siekiant paskatinti privačiąsias investicijas AKR šalyse esant sunkioms ekonominėms ir politinėms sąlygoms, man kyla labai prieštaringų minčių dėl idėjos, kad EIB turėtų pateikti ataskaitą, kuri turi būti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros dalis, tačiau tai bus diskusijų klausimas, ypač jei, kaip tikisi Parlamentas, Europos Sąjunga taps EIB akcininke.
Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Manau, svarbu, kad valstybės tarnautojai būtų atsakingi visuomenei, todėl jie privalo pateikti objektyvias ir išsamias finansines ataskaitas, kaip naudojamos viešosios lėšos. Nors, Audito Rūmų nuomone, pajamos ir įsipareigojimai nurodyti be esminių klaidų; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad esama daug kiekybiškai neįvertinamų klaidų, turėjusių įtakos biudžetinės paramos įsipareigojimams, ir gana daug su mokėjimais susijusių klaidų. Būdamas pranešėjas, apgailestauju dėl to, kad Audito Rūmai negalėjo gauti visos reikalingos informacijos ir dokumentacijos, susijusios su dešimčia įvykdytų mokėjimų tarptautinėms organizacijoms, ir kad dėl to jie negali pateikti nuomonės apie išlaidų, sudarančių 190 mln. EUR sumą, arba 6,7 proc. metinių išlaidų, tvarkingumą. Todėl reikalauju, kad Europos plėtros fondas išspręstų visas šias problemas kitiems finansiniams metams (2009).
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visos Europos institucijos, kurios priklauso nuo Europos Sąjungos biudžeto, turi būti visapusiškai tikrinamos Audito Rūmų ir visų šią funkciją turinčių subjektų. Būtina patikrinti, ar tinkamai naudojamos Europos Sąjungos lėšos, ar šios institucijos tinkamai siekia joms nurodytų tikslų ir ar nešvaistomi jokie ištekliai. Apskritai – tik su keliomis išimtimis, sprendžiant pagal auditą, kuris jau atliktas, – galime sakyti, kad minimos institucijos tinkamai naudoja joms numatytas lėšas ir siekia tų tikslų. Todėl balsavau už pranešimą dėl septintojo, aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų.
Liam Aylward ir Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. – (GA) Parlamento nariai P. the Cope Gallagher ir L. Aylward balsavo už pranešimą dėl patvirtinimo, kad Europos Parlamentas įvykdė 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, ir abu palankiai vertina pranešėjo rekomendacijas, susijusias su skaidrumo ir atsakingumo didinimu. Šis skaidrumas ir atsakingumas būtini sėkmingam Europos Parlamento veikimui ir siekiant Europos Sąjungoje paskatinti gerą valdymą.
P. the Cope Gallagher ir L. Aylward ypatingą dėmesį skyrė pakeitimams, kuriais siekiama didesnio skaidrumo ir kuriuose rekomenduojama vidaus audito tarnybos ataskaitas pateikti visuomenei. Be to, jie palaikė rekomendacijas, susijusias su informacijos apie tai, kaip Parlamentas naudoja viešuosius pinigus, teikimu Europos mokesčių mokėtojams.
Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Manau, svarbu, kad valstybės tarnautojai būtų atsakingi visuomenei, todėl jie privalo pateikti objektyvias ir išsamias finansines ataskaitas, kaip naudojamos jiems skiriamos viešosios lėšos. Šiame pranešime atliekama išsami Parlamento biudžeto būklės analizė, atkreipiant dėmesį į tam tikrus klausimus, kuriuos reikia skubiai persvarstyti. Atkreipiu dėmesį į tai, kad pranešėjas išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Parlamento patalpose vis dar pasitaiko smulkių nusikaltimų, todėl prašo generalinio sekretoriaus šiam klausimui skirti daugiau dėmesio, siekiant sumažinti smulkių nusikaltimų skaičių. Nors šis klausimas gali atrodyti nereikšmingas, jis neabejotinai itin svarbus mums visiems, kurie kasdien naudojasi Europos Parlamento infrastruktūra. Galiausiai norėčiau atkreipti dėmesį į teigiamą Audito Rūmų nuomonę apie finansines ataskaitas, kuria Europos visuomenė patikinama, kad Europos Sąjungos biudžetas valdomas tinkamai ir griežtai.
Dan Jørgensen ir Christel Schaldemose (S&D), raštu. − (DA) Europos Parlamentas balsavo už savo paties biudžetų įvykdymo 2008 m. finansinių ataskaitų patvirtinimą. Niekada anksčiau tai nebuvo daroma taip kruopščiai ir kritiškai. Tai aiški pergalė tiek skaidrumo, tiek kontrolės požiūriu, taip pat tai atitinka tradicinį danų požiūrį į gerąją patirtį. Pranešime dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo yra daug kritiškų pastabų, kuriose reikalaujama sugriežtinti dabartines procedūras ir praktiką. Prie jų priskiriamos pastabos dėl didesnio aiškumo ir atvirumo papildomų lėšų ir Parlamento finansinių subjektų atskaitomybės atžvilgiu. Žinoma, esame už tai, todėl balsavome už biudžeto įvykdymo patvirtinimą ir visą rezoliuciją. Kiekvienais metais Europos Parlamentas pats sau suteikia patvirtinimą, kad įvykdė biudžetą, štai kodėl reikalinga kritiška jo peržiūra. Žinoma, pranešimas yra daugybės kompromisų rezultatas, tačiau iš esmės jame pasirenkama ypač kritiška pozicija, nors kartu ir nurodoma teisinga būsimų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrų kryptis. Be to, nemaža parama šiam kritiškam pranešimui buvo parodyta daugelyje Parlamento frakcijų.
Astrid Lulling (PPE), raštu. – (FR) Mano skepticizmas arba iš tikrųjų mano priešinimas dėl kai kurių pareiškimų B. Staeso pranešimo rezoliucijoje neturėtų būti maskuojamas mano balsavimu už 2008 m. Europos Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimą. Pareiškimo, kad Strasbūro būstinės atnaujinimo po nelaimės, kuri įvyko 2008 m. rugpjūčio mėn., išlaidos neturi būti dengiamos iš Europos mokesčių mokėtojų pinigų, nepakanka.
Tiesą sakant, Europos Parlamentas yra teisiškai įpareigotas rūpestingai ir dėmesingai prižiūrėti jam priklausančius pastatus.
Be to, buvo pradėtos atitinkamos teisminės procedūros siekiant gauti kompensaciją už po nelaimės patirtas išlaidas.
Galiausiai norėčiau sulaukti griežtos ir objektyvios padėties, susijusios su Parlamento narių pensijų fondais, peržiūros, o ne leisti, kad ją atliekant būtų nukrypta į tam tikrą demagogiją.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visos Europos institucijos, kurios priklauso nuo Europos Sąjungos biudžeto, turi būti visapusiškai tikrinamos Audito Rūmų ir visų šią funkciją turinčių subjektų. Būtina patikrinti, ar tinkamai naudojamos Europos Sąjungos lėšos, ar šios institucijos tinkamai siekia joms nurodytų tikslų ir ar nešvaistomi jokie ištekliai. Apskritai – tik su keliomis išimtimis, sprendžiant pagal auditą, kuris jau atliktas, – galime sakyti, kad minimos institucijos tinkamai naudoja joms numatytas lėšas ir siekia tų tikslų. Todėl balsavau už pranešimą dėl Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo, I skirsnis – Europos Parlamentas.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Šiame balsavime mes rėmėmės pranešėju, nors neliko vieno svarbaus pakeitimo Nr. 22 dėl viešųjų lėšų naudojimo skaidrumo, kurį minėtas pranešėjas gynė.
Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Manau, svarbu, kad valstybės tarnautojai būtų atsakingi visuomenei, todėl jie privalo pateikti objektyvias ir išsamias finansines ataskaitas, kaip naudojamos jiems skiriamos viešosios lėšos. Audito Rūmai savo metinėje ataskaitoje nurodė, jog atlikus Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) auditą jokių esminių pastabų pateikti nereikėjo. Nepaisant to, Audito Rūmai nurodo keletą atvejų, kai nebuvo jokių teigiamų pokyčių, pvz., EESRK narių kelionės išlaidų kompensavimą, kuris turi būti pagrįstas tik tikrosiomis sąnaudomis arba tuo, kad EESRK savo darbuotojams užtikrina finansinį pranašumą, kurio nesuteikia kitos institucijos, ir kad dėl to padidėja išlaidos. Su pasitenkinimu atkreipiu dėmesį į tai, kad EESRK įprato į savo metinę veiklos ataskaitą įtraukti skyrių, kuriame apibrėžiama, kaip laikomasi ankstesnių Parlamento ir Audito Rūmų sprendimų dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visos Europos institucijos, kurios priklauso nuo Europos Sąjungos biudžeto, turi būti visapusiškai tikrinamos Audito Rūmų ir visų šią funkciją turinčių subjektų. Būtina patikrinti, ar tinkamai naudojamos Europos Sąjungos lėšos, ar šios institucijos tinkamai siekia joms nurodytų tikslų ir ar nešvaistomi jokie ištekliai. Apskritai – tik su keliomis išimtimis, sprendžiant pagal auditą, kuris jau atliktas, – galime sakyti, kad minimos institucijos tinkamai naudoja joms numatytas lėšas ir siekia tų tikslų. Todėl balsavau už pranešimą dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas.
Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Manau, svarbu, kad valstybės tarnautojai būtų atsakingi visuomenei, todėl jie privalo pateikti objektyvias ir išsamias finansines ataskaitas, kaip naudojamos jiems skiriamos viešosios lėšos. Pateiktų biudžeto įvykdymo finansinių ataskaitų Parlamento vertinimas ir atitinkamas jų patvirtinimas priskiriami šiai kategorijai. Su pasitenkinimu pažymiu, kad Audito Rūmų ataskaitoje minima, jog atlikus Regionų komiteto (RK) auditą jokių esminių pastabų pateikti nereikėjo. Sutinku su teigiamu pranešėjo pateiktu teigiamų pokyčių, nustatytų Regionų komiteto vidaus kontrolės aplinkoje, vertinimu, ypač kalbant apie pagrindinių Regionų komiteto administracinių, veiklos ir finansinių procedūrų aprašą. Galiausiai su pasitenkinimu pažymiu, kad Regionų komiteto metinė veiklos ataskaita yra geros kokybės, ypač tai, kad į ją aiškiai įtraukta informacija, kaip laikomasi ankstesnių Parlamento ir Audito Rūmų sprendimų dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, pabrėžiant šių sprendimų svarbą ir aktualumą.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visos Europos institucijos, kurios priklauso nuo Europos Sąjungos biudžeto, turi būti visapusiškai tikrinamos Audito Rūmų ir visų šią funkciją turinčių subjektų. Būtina patikrinti, ar tinkamai naudojamos Europos Sąjungos lėšos, ar šios institucijos tinkamai siekia joms nurodytų tikslų ir ar nešvaistomi jokie ištekliai. Apskritai – tik su keliomis išimtimis, sprendžiant pagal auditą, kuris jau atliktas, – galime sakyti, kad minimos institucijos tinkamai naudoja joms numatytas lėšas ir siekia tų tikslų. Todėl balsavau už pranešimą dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo, VII skirsnis – Regionų komitetas.
Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Tai, kad daugėja išorės agentūrų, atliko svarbų vaidmenį sutelkiant techninius ir administracinius pajėgumus, kurie prisideda prie sprendimų priėmimo Komisijoje. Tai, kad jos išsibarsčiusios visoje ES teritorijoje, taip pat sudaro sąlygas institucijas iš tikrųjų priartinti prie visuomenės didinant jų matomumą ir teisėtumą. Nors didesnis agentūrų skaičius iš esmės yra teigiamas dalykas, reikalas tas, kad dėl to atsiranda sunkumų, susijusių su jų veiklos stebėjimu ir vertinimu. Kaip tik dėl tos priežasties, priėmus 2008 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Europos agentūros. Tolesnės veiklos kryptys“, Parlamentas, Taryba ir Komisija iš naujo pradėjo bendros agentūrų sistemos apibrėžties kūrimo projektą ir 2009 m. sudarė tarpinstitucinę darbo grupę. Manau, kad ši grupė atliks pagrindinį vaidmenį šalinant problemas, kurias Audito Rūmai nustatė keliose agentūrose, – daugelį iš jų bendrai, taip pat apibrėžiant bendrą sistemą, kuria ateityje būtų sudarytos sąlygos geresniam finansiniam ir biudžetiniam valdymui.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visos Europos institucijos, kurios priklauso nuo Europos Sąjungos biudžeto, turi būti visapusiškai tikrinamos Audito Rūmų ir visų šią funkciją turinčių subjektų. Būtina patikrinti, ar tinkamai naudojamos Europos Sąjungos lėšos, ar šios institucijos tinkamai siekia joms nurodytų tikslų ir ar nešvaistomi jokie ištekliai. Apskritai – tik su keliomis išimtimis, sprendžiant pagal auditą, kuris jau atliktas, – galime sakyti, kad minimos institucijos tinkamai naudoja joms numatytas lėšas ir siekia tų tikslų. Todėl ir balsavau už pranešimą dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Savo ataskaitoje dėl Europos policijos koledžo 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų Audito Rūmai papildė savo nuomonę dėl metinių ataskaitų, nereikšdami abejonių dėl jų patikimumo, ir pareiškė sąlyginę nuomonę dėl šiose finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo. Be to, apskritai Koledžo atsakymai į Audito Rūmų pastabas vėl netinkami, o taisomosios priemonės, kurių jis ėmėsi, labai miglotos ir nekonkrečios, kad biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija galėtų nuspręsti, ar Koledžas pajėgus ateityje tinkamiau naudoti biudžeto lėšas. Taip pat dar išlieka daugybė su Koledžu susijusių struktūrinių problemų ir neatitikimų, išsamiai išdėstytų pranešime. Būtent dėl šios priežasties sutinku su pranešėjos apsisprendimu atidėti savo sprendimą dėl Europos policijos koledžo direktoriui suteikiamo patvirtinimo, kad Koledžo 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Visos Europos institucijos, kurios priklauso nuo Europos Sąjungos biudžeto, turi būti visapusiškai tikrinamos Audito Rūmų ir visų šią funkciją turinčių subjektų. Būtina patikrinti, ar tinkamai naudojamos Europos Sąjungos lėšos, ar šios institucijos tinkamai siekia joms nurodytų tikslų ir ar nešvaistomi jokie ištekliai. Apskritai – tik su keliomis išimtimis, sprendžiant pagal auditą, kuris jau atliktas, – galime sakyti, kad minimos institucijos tinkamai naudoja joms numatytas lėšas ir siekia tų tikslų. Štai kodėl balsavau už pranešimą dėl Europos policijos koledžo.
Pranešimas: José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra(A7-0111/2010)
Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Dviejų regionų strateginės partnerystės tarp Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių, pasirašytos 1999 m., stiprinimas turi būti Europos Sąjungos užsienio politikos darbotvarkės prioritetas. Nors per pastaruosius 10 metų ES ir Lotynų Amerikos dvišalių santykių plėtojimo požiūriu padaryta nemaža pažanga, vis dar reikia ir toliau imtis veiksmų. Pagrindinis partnerystės tikslas 2015 m. sukurti Europos ir Lotynų Amerikos visuotinės tarpregioninės partnerystės zoną politikos, ekonomikos, prekybos, socialinėje ir kultūros srityse ir taip užtikrinti tvarų abiejų regionų vystymąsi.
Šiandieninis balsavimas reiškia, jog Europos Parlamentas pritaria, kad būtų patvirtinta Europos ir Lotynų Amerikos taikos ir saugumo chartija, kuri pagal Jungtinių Tautų chartiją ir atitinkamus tarptautinės teisės aktus apimtų politinės veiklos ir bendro saugumo strateginius planus ir kryptis.
Be to, manau, kad kova su klimato kaita, kuri stipriausiai smogia neturtingiausiems pasaulio gyventojams, turi tapti pagrindine ES Lotynų Amerikos strategijos dalimi. Abi šalys privalo dėti nemažai pastangų, kad pasiektų bendrą derybų poziciją, iš dalies dalyvaudamos diskusijose, vykstančiose rengiantis JT klimato kaitos konferencijai, kuri metų pabaigoje bus surengta Meksike.
Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Pranešime savo iniciatyva dėl ES santykių su Lotynų Amerika strategijos išdėstytas požiūris, kad ES teikia pagalbą tarptautinių santykių srityje. Iš tiesų šiame tekste derinami ekonominiai, socialiniai, politiniai ir instituciniai aspektai siekiant užtikrinti, kad prekyba tarp dviejų geografinių vietovių taip pat būtų naudinga nepalankiausioje padėtyje atsidūrusiems gyventojams ir prisidėtų prie tvaraus subkontinento vystymosi. Be to, pranešime rekomenduojama suderinti finansų reglamentus siekiant užtikrinti didesnę atsakomybę šiuo klausimu pasaulio mastu. Todėl nedvejodama balsavau už šį pranešimą.
Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Šiandien Europos Parlamento plenariniame posėdyje patvirtinta rezoliucija yra svarbus ženklas, rodantis, kad ES labai gerai supranta savo vaidmenį pasaulyje. Lotynų Amerika daugeliui europiečių yra mėgstama turistų lankoma vietovė, tačiau ji Europai reiškia daug daugiau, negu tai. Sprendžiant pagal Europos standartus ir principus, Lotynų Amerika gali nepateisinti lūkesčių demokratijos srityje.
Neseniai Europos Parlamente buvo svarstoma rezoliucija dėl šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų Kuboje. Dėl šių pažeidimų galiausiai žuvo žmonės, kurie naudojosi savo teise laisvai reikšti savo nuomonę. Tokie tragiški atvejai turi daugiau niekada nepasikartoti. Tačiau Europos Sąjungos patirtis rodo, kad laikui bėgant užsimezgę santykiai, grindžiami draugyste ir diplomatija, ilgainiui atneša daug daugiau naudos.
Konstruktyvus požiūris suteiks galimybę Europos Sąjungai sėkmingai tapti demokratijos principų eksportuotoja, kai ji to norėtų. Lotynų Amerika yra didžiulis žemynas, kurio negalima nepaisyti ekonomikos arba socialiniu požiūriu. Tiesą sakant, Europos investicijų bankas jau ilgą laiką vykdo veiklą Pietų Amerikos žemyne ir taip suteikia galimybę ilgalaikėms investicijoms, kurios savaime yra vertas dėmesio ženklas. Šiandien patvirtinta rezoliucija yra ES vyriausiajam įgaliotiniui suteiktų aiškių įgaliojimų klausimu, kaip žiūrėti į santykius su Lotynų Amerika, dalis.
Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Pritariu informacijai, pateiktai pranešime dėl abiejų žemynų šalių pozicijų Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) įgyvendinimo metodų atžvilgiu koordinavimo gerinimo, ypač dėl to, kad šį rugsėjo mėn. ketinama surengti TVT aukščiausiojo lygio susitikimą. Mums reikia sukurti bendrą pagrindą, tuo labiau kad atsiliekame siekdami tikslų, iškeltų 2015 m., ypač tikslo kovoti su skurdu. Ypač pasaulinio nuosmukio metu reikia, kad investicijos būtų daugiausia skirtos skurdžiausioms šalims ir pažeidžiamesnėms gyventojų grupėms, kad jos galėtų pasinaudoti naujomis darbo vietomis ir sąlygomis, kurių reikia socialinei integracijai.
Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už pranešimą dėl ES santykių su Lotynų Amerika strategijos, kuriame pritariama visateisės dviejų regionų strateginės partnerystės sukūrimui. Norėčiau pabrėžti, kokia svarbi rekomendacija suderinti dviejų regioninių blokų pozicijas dėl derybų dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos.
Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Pritariu pranešėjo nuomonei, kad reikia sukurti stipresnius ir glaudesnius dviejų regionų bendradarbiavimo ryšius tarp Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos. Nepaisant to, manau, kad ES turi skirti ypatingą dėmesį vienai iš Lotynų Amerikos šalių, nes to jau reikia dėl jos didelio gyventojų skaičiaus, ekonomikos potencialo ir regioninės lyderės padėties. Aišku, kad kalbu apie didžiausią portugališkai kalbančią pasaulio šalį – Braziliją. Gegužės 30 d. Komisijos komunikate COM (2007) 281 aiškiai pripažįstama, kad „ES ir Brazilijos dialogas nebuvo pakankamai išnaudotas ir daugiausia vyko kaip ES ir Mercosur šalių dialogo dalis. Brazilija bus paskutinioji iš BRICS šalių, su kuria ES organizuoja aukščiausiojo lygio susitikimą. Atėjo laikas į Braziliją žvelgti kaip į strateginę partnerę, didžiausią ekonominę jėgą Lotynų Amerikos ir regiono lyderę“. Nors Europos institucijos atlieka savo pareigą, Europos Parlamentas priešinasi tam, kad santykiai su šia didžiule šalimi būtų kuriami tik per Mercosur ir kad dėl to ji taptų tik viena iš BRIC (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija) šalių, kuriose Europos Sąjunga neturi atskiros Parlamento delegacijos. Būtina nedelsiant ištaisyti šią anachronišką ir apgailėtiną padėtį.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Dviejų regionų strateginė partnerystė padeda stiprinti ES ir Lotynų Amerikos pozicijų koordinavimą tarptautiniuose forumuose ir institucijose. Kadangi reikia siekti ne tik parengti bendrą darbotvarkę, bet ir toliau koordinuoti pozicijas pasaulinės svarbos klausimais, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus ir rūpesčius. Todėl balsavau už Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika – pasaulinės reikšmės partnerystė“, kuriame siekiama nustatyti veiklos pasiūlymus, kurių tikslas – iki galo įgyvendinti dviejų regionų strateginę partnerystę.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiame pranešime neatsižvelgiama į realias problemas, su kuriomis susiduriama Lotynų Amerikoje, ir neišdėstomi svarbūs punktai, kuriuos reikėtų įtraukti į ES santykių su Lotynų Amerika strategiją.
Pvz., jame vengiama rašyti apie visas ekonomines ir socialines problemas, kylančias dėl laisvosios prekybos susitarimų pasirašymo, ir sutinkama su santykių su Hondūru normalizavimu, kaip neginčijamu faktu, neatsižvelgiant į valstybės perversmą ir dar neseniai įvykdytą pasipriešinimo perversmui narių nužudymą. Taip pat jame neatsižvelgiama į padėtį Kolumbijoje – sukarintų grupuočių nusikaltimai ir profesinių sąjungų narių ir politikų persekiojimai nelaikomi paminėti vertomis problemomis. Kita vertus, jame kritikuojamos Bolivija ir Venesuela, nors nė karto nepateikiama aiški nuoroda į šias šalis.
Tačiau jame nieko nekalbama apie Jungtinių Valstijų ketvirtojo laivyno perdislokavimą į šį regioną, Jungtinių Valstijų planą pasinaudoti septyniomis Kolumbijos karinėmis bazėmis arba intervencines operacijas, kurios vykdomos iš karinių bazių, esančių ES ir NATO šalių teritorijose.
Deja, dauguma mūsų pateiktų pasiūlymų minėtais klausimais buvo atmesta, todėl galiausiai balsavome prieš rezoliuciją.
Erminia Mazzoni (PPE), raštu. − (IT) Balsavau už šį pranešimą su viena išlyga, į kurią taip pat dedu viltis – kad rasime sprendimą įsisenėjusiai „Tango bond“ problemai, kuri taip temdo mūsų santykius su Argentina.
Pasiryžimas plėtoti santykius su Lotynų Amerikos šalimis galėtų padėti tinkamai išspręsti visas Europos investuotojų teisių problemas.
Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šis arogantiškas ir imperinis tekstas yra nepriimtinas. Jame pritariama derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų su Centrinės Amerikos šalimis, Kolumbija ir Peru atnaujinimui. Šios derybos ekonominiu ir socialiniu požiūriu žalingos lygiai taip pat, kaip demokratiniu požiūriu. Kaip galime derėtis su Hondūro P. L. Sosos pučistų vyriausybe ir paskui pretenduoti būti teisinės valstybės ir žmogaus teisių sergėtojais? Kaip galime derėtis dvišaliu lygiu su despotiškomis Á. Uribe’s ir A. Garcíos vyriausybėmis ir nepaisyti kitų suverenių valstybių, Andų bendrijos narių, Bolivijos ir Ekvadoro nuomonės? Balsuoju prieš šį tekstą, kuriuo pažeidžiami demokratijos ir humanizmo principai.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Manome, jog tai, kad ES yra pagrindinė investuotoja į Lotynų Ameriką, antra pagal svarbą prekybos partnerė ir pagrindinė plėtros pagalbos donorė, yra pakankama priežastis parengti aiškią ir gerai apibrėžtą ES ir Lotynų Amerikos santykių strategiją. Esame už tai, kad būtų apibrėžtos aiškios gairės, kaip geriausiai bendradarbiauti siekiant prisidėti prie politinio stabilumo, kovoti su klimato kaita, suvaldyti migrantų srautus ir išvengti stichinių nelaimių. Kaip parodė Haičio tragedija, dabar ES aiškiai yra antraeilė, palyginti su kitomis pagalbą suteikusiomis šalimis. Todėl įrodinėjame, kad ES privalo pagerinti savo veiklą tarptautiniu mastu. Kad tai padarytų, ji turi nuosekliau ir veiksmingiau kištis į tarptautinę politiką. Šie teigiami pokyčiai turi įvykti kitame aukščiausiojo lygio susitikime, kuris gegužės 18 d. rengiamas Madride ir kuriame privalo aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas).
Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Negalėjau balsuoti už šį tekstą, nes vienas iš strateginės partnerystės tikslų – sudaryti subregioninius partnerystės susitarimus su Centrinės Amerikos šalimis, Peru, Kolumbija ir Mercosur, nepaisant valstybės perversmo Hondūre ir neteisėtos vyriausybės, kuria tokiu būdu sudarė P. Lobo. ES negali į vyriausybes, kurios buvo valstybės perversmo dalis, žiūrėti lygiai taip pat, kaip į išrinktas vyriausybes. Panašiai, keliant tikslą sukurti Europos ir Lotynų Amerikos visuotinės tarpregioninės partnerystės zoną, neatsižvelgiama į regionų skirtumus. Dabartinės ES ir Peru bei Kolumbijos asociacijos susitarimo sąlygos panašios į laisvosios prekybos susitarimo sąlygas, o tai nebus naudinga Europos arba Lotynų Amerikos gyventojams. Be to, nesutinku su galimybe pradėti trišalį politinį dialogą (pvz., ES, Lotynų Amerikos ir Jungtinių Valstijų). Tokio tipo dialogui jau yra daugiašalės organizacijos, pvz., Jungtinės Tautos. Jis taip pat apima Europos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono fondo įsteigimą. Neprieštaraučiau šiai koncepcijai, jeigu pranešėjas nebūtų siūlęs jį įsteigti naudojant viešąjį ir privatųjį kapitalą, o tai yra aiškus būdas įsileisti tarptautinio verslo įmones.
Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Visapusiškame pranešime dėl Lotynų Amerikos pasirenkamas protingas požiūris į ES ir Pietų Amerikos valstybių santykių plėtojimo užtikrinimą pasinaudojant strategine partneryste. Šis Europos ir Lotynų Amerikos erdvės sukūrimas ne tik turi galimybę duoti teigiamų ekonominių rezultatų, bet ir visų pirma sustiprinti ES, kaip užsienio politikos dalyvės, vaidmenį, ypač Jungtinių Valstijų atžvilgiu. Deja, pranešime taip pat yra keletas dalių ir tam tikrų formuluočių, kuriose pateikiama užuomina į vos ne misionierišką kai kurių šio Parlamento narių uolumą ir kurios galėtų būti aiškinamos kaip per didelis kišimasis į Pietų Amerikos valstybių vidaus reikalus. Nėra nei būtinybės, nei prasmės išsamiai nurodyti, kaip šios šalys turėtų organizuoti savo ekonomiką arba savo švietimo ir mokslo politiką, arba pateikti išsamią informaciją, kaip jos turėtų reguliuoti savo užsienio politiką. Absurdiška reikalauti, kad Lotynų Amerikos šalys įsivestų, pvz., lytinį auklėjimą. Todėl per galutinį balsavimą susilaikiau.
Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. − (LT) Europos Sąjunga yra Lotynų Amerikos partnerė. Drauge privalome kovoti su šiandienos iššūkiais ir pasaulinėmis problemomis. Tai ir ekonominė, ir finansų krizė, klimato kaita, saugumo grėsmės, kova su terorizmu, prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu. Privalome kartu tausoti aplinką, taupyti gamtinius išteklius, o taip pat kovoti su skurdu ir nelygybe bei migracija. Balsavau už šį pranešimą, nes jis siūlo tinkamas priemones kovoje su skurdu regione: išsilavinimas ir skirtumų tarp turtingiausių ir vargingiausių valstybių regione mažinimas. ES turi Solidarumo fondus, taip pat skatina integracijos projektus, o tuo tarpu Lotynų Amerika tokių galimybių neturi. Pritariu pranešėjui, kad Lotynų Amerikos sekimas ES integracijos pavyzdžiu pavers šį regioną stipresniu. O jo gyventojams atneš daugiau saugumo ir gerovės.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Susilaikiau per galutinį balsavimą dėl šio pranešimo. Nors pranešimas jokiu būdu nėra tai, ką galėtume pripažinti puikiu įnašu į artėjantį ES ir Lotynų Amerikos aukščiausiojo lygio susitikimą, vyksiantį Madride, mums pavyko tekste išsaugoti keletą svarbių aspektų arba balsuojant įtraukti juos į jį. Šio keliančio nusivylimą pranešimo viduryje yra šie teigiami dalykai: 359 narių balsavus už, 235 – prieš ir 17 susilaikius, tekste buvo išsaugota dalis, kurioje kalbama apie Amerikos šalių žmogaus teisių teismo sprendimą dėl moterų žudymo (Campo Algodonero moterų nužudymo byla Meksikoje); mums pavyko įtraukti į tekstą reikalavimą, kad Europos investicinė priemonė visų pirma būtų naudojama projektams, padedantiems kovoti su klimato kaita, pvz., vietinio viešojo transporto ir elektrinių transporto priemonių projektams ir Ekvadoro projektui „ITT-Yasunķ“ („laikyti naftą po žeme“). Iš viso buvo patvirtinta 10 ir 16 Žaliųjų frakcijos / EFA pakeitimų. Deja, neliko visų mūsų pakeitimų, kuriuose skeptiškai minimi neseniai sudaryti laisvosios prekybos susitarimai ir asociacijos susitarimai, dėl kurių deramasi, ir kuriuose perspėjama dėl pavojaus, kad gali susilpnėti esamos pažeidžiamos regioninės integracijos pastangos. Galiausiai taip pat buvo atmestas mūsų pakeitimas, kuriame reikalaujama laipsniškai pasitraukti iš milžiniškų projektų, kuriais daroma didžiulė žala aplinkai.
José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, (PPE) , raštu. – (ES) Atsižvelgdama į tai, kad kai kurie terminai, įtraukti į 34 dalį, pasiūlytą Vystymosi komiteto nuomonėje, yra tokie dviprasmiški, kad juos būtų galima aiškinti kaip šiokį tokį nuraminimą dėl tokių atstumiančių dalykų kaip abortai, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos Ispanijos delegacija paprašė frakcijos balsuoti atskirai dėl šios dalies, kad leistų aiškiai suprasti, jog ji yra prieš bet kokią iniciatyvą, kuria siekiama pažeisti neatimamas labiausiai pažeidžiamų asmenų teises.
Nuno Teixeira (PPE), raštu. − (PT) Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika daug metų plėtojo stiprią strateginę partnerystę. Europos Sąjunga yra pagrindinė investuotoja į Lotynų Ameriką, antra pagal svarbą jos prekybos partnerė ir jai teikia daugiausia vystomosios pagalbos. Pagrindinis tikslas – iki 2015 m. sukurti Europos ir Lotynų Amerikos visuotinės tarpregioninės partnerystės zoną politikos, ekonomikos, prekybos, socialinėje ir kultūros srityse ir taip užtikrinti tvarų abiejų regionų vystymąsi.
Atsižvelgdamas į tai norėčiau pabrėžti, kad visų pirma svarbu atnaujinti derybas dėl ES ir Mercosur asociacijos susitarimo, kuris tikrai bus plačiausio užmojo kada nors buvęs dviejų regionų susitarimas. Be to, palankiai vertinu prekybos partnerystės susitarimus tarp Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos ir su Andų bendrija, taip pat esamų asociacijos susitarimų su Meksika ir Čile plėtojimą.
Nepaisant to, tenka apgailestauti, kad tokie susitarimai galėtų neigiamai paveikti ES vidaus gamybą būtent šiuose sektoriuose, ypač atokiausiuose regionuose, kurie nuolat susiduria su sunkumais. Taip pat tenka apgailestauti, kad Europos Sąjungos lygiu šiems regionams nebuvo rasta atitinkamo kompensavimo. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad šių dviejų regionų partnerystė turės pasaulinę reikšmę, nes ji teiks abipusę naudą politinėje, ekonominėje ir socialinėje srityse.
Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Rezoliucijoje, dėl kurios balsavome šiandien, išreiškiamas Europos Parlamento susirūpinimas dėl Kanados valdžios institucijų, palikusių vizų reikalavimą Rumunijos, Bulgarijos ir Čekijos piliečiams, ir raginama šį reikalavimą kuo greičiau atšaukti.
Palikus vizų reikalavimą šių šalių piliečiams pažeidžiamas laisvo judėjimo principas ir taip sukuriami nepateisinami neatitikimai ir skirtumai. Europos Sąjungos piliečiai turi būti traktuojami vienodai ir teisingai.
Nors ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikime, vykusiame 2009 m. Prahoje, vėl buvo patvirtintas bendras partnerių tikslas užtikrinti visiškai saugaus judėjimo tarp ES ir Kanados laisvę, dabar jau 2010 m., tačiau niekas nepasikeitė.
Tvirtai tikiu, kad artimiausioje ateityje Kanados valdžios institucijos dės visas pastangas, kad atšauktų šias vizas. Kartu su savo kolegomis Europos Parlamento nariais tęsiu jau pradėtus veiksmus siekiant kuo greičiau sudaryti sąlygas Rumunijos, Bulgarijos ir Čekijos piliečiams laisvai keliauti.
Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją, nes tikiu, kad vykstančios derybos dėl išsamaus ekonominio prekybos susitarimo galėtų padėti sustiprinti ES ir Kanados santykius. Tikimasi, kad būsimame ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikime bus siekiama stiprinti politinius abiejų partnerių santykius, ypatingą dėmesį skiriant tokiems bendriems uždaviniams, kaip derybos dėl išsamaus ekonominio ir prekybos susitarimo, uždaviniai užsienio reikalų ir saugumo srityse, suderinti veiksmai siekiant kovoti su finansų ir ekonomikos krize, klimato kaita ir energetika. Kadangi ES ir Kanada pasiryžusios kurti mažai anglies dioksido išskiriančiomis technologijomis grindžiamą pasaulio ekonomiką, kuri būtų saugi ir tvari, taip pat investuoti į švarias energetikos technologijas ir tapti lyderėmis ekologiškų darbo vietų kūrimo srityje, siekdamos, kad būtų didinamas pajėgumas prisitaikyti prie klimato kaitos pasekmių.
Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Trijų ES valstybių narių piliečiams vis dar reikia vizų, kad galėtų atvykti į Kanadą. Rumunai ir bulgarai prisidėjo prie čekų, kuriems buvo taikomas privalomas vizų reikalavimas, jiems pakartotinai nustatytas dėl didelio romų antplūdžio. Šioje situacijoje reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas, viena vertus, tarp ES valstybių narių siekiant išspręsti romų bendruomenės problemas ir, kita vertus, tarp valstybių narių ir Kanados siekiant sukurti kuo veiksmingesnę ir skaidresnę sistemą informacijai apie vizų išdavimo sąlygas teikti, kad būtų sumažintas atsisakymų išduoti vizą procentas. Kartu reikia peržiūrėti Kanados prieglobsčio suteikimo sistemą. Tiesą sakant, šiuo atžvilgiu rezoliucijos privalumas tas, kad joje pateikiamas tiesioginis reikalavimas Kandai imtis veiksmų atšaukti privalomą vizų reikalavimą.
Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Kanada yra viena seniausių Europos Sąjungos partnerių, todėl šių metų aukščiausiojo lygio susitikimas yra svarbus siekiant tęsti ir įtvirtinti šį glaudų dvišalį bendradarbiavimą visose srityse. Balsavau už bendrą rezoliuciją, nes joje glaustai ir objektyviai išdėstoma teigiama mūsų būsimo bendradarbiavimo perspektyva.
Abipusiškumo dvišaliuose santykiuose užtikrinimas yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos principų. Tikiuosi, kad artimiausioje ateityje Kanada atšauks vizų reikalavimus Rumunijos, Čekijos ir Bulgarijos piliečiams ir taip užtikrins teisingą ir vienodą požiūrį į visus Europos Sąjungos piliečius. Kartu noriu pritarti priemonėms, kurių iki šiol buvo imamasi siekiant pasirašyti ES ir Kanados prekybos susitarimą, ir tikiuosi, kad šių metų susitikimas bus reikalinga paskata užbaigti jį.
Atsižvelgdamas į dabartinę ekonominę padėtį ir klimato padėtį turiu pabrėžti, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti siekiant nustatyti tradicinių energijos gamybos išteklių alternatyvas, kurias naudojant būtų atsižvelgiama į konkrečias kiekvienos valstybės ypatybes, nes tiek ES, tiek Kanada dalyvauja kuriant ir naudojant mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas. Kartu taip pat turi būti skatinama bendradarbiauti Arkties regiono energetikos, klimato ir jūrų sektoriuose.
Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Kanada yra patikima ir svarbi Europos Sąjungos partnerė dėl istorinių ir kultūrinių priežasčių, nes yra etninių ir politinių panašumų bei bendrų mūsų civilizacijų vertybių ir orientyrų. Išsamiu ekonominiu prekybos susitarimu su Kanada galėtų būti teigiamai prisidėta prie jau dabar puikių ES ir Kanados santykių gerinimo. Nors šiuose santykiuose atsirado sunkumų, ypač dėl žuvininkystės, saugumo ir imigracijos, tiesa tai, kad, palyginti su kitomis šalimis ES ir Kanados santykiai yra stabilūs ir naudingi abiem partneriams. Tikiuosi, kad šie tikri santykiai truks ilgai ir kad abi Šiaurės Atlanto pusės toliau bus taikios ir klestinčios.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Atkreipiu dėmesį, kad Kanados ir Europos Sąjungos partnerystė yra viena iš mūsų seniausių ir glaudžiausių partnerysčių nuo 1959 m. ir kad vykstančios derybos dėl išsamaus ekonominio prekybos susitarimo galėtų padėti toliau sustiprinti ES ir Kanados santykius. Noriu pabrėžti, kad 2010 m. Kanada pirmininkauja Didžiojo aštuoneto (G-8) šalių grupei ir kitas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių aukščiausio lygio susitikimas vyks Kanadoje. Todėl šiltai ir palankiai vertinu Komisijos pareiškimą, kuriame pažanga derybose dėl išsamaus ekonominio prekybos susitarimo laikoma svarbiausiu ES ir Kanados ekonominių santykių aspektu. Šiuo atžvilgiu manau, kad 2010 m. gegužės 5 d. Briuselyje vykstantis ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimas yra puiki galimybė paspartinti šias derybas. Visų pirma palankiai vertinu ketinimą pradėti svarbią Kanados žvejybos valdymo sistemos reformą, į kurią taip pat būtų įtraukta Žvejybos šiaurės Atlante organizacija (angl. NAFO).
Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiame tekste labai pritariama Komisijos pradėtoms deryboms siekiant užsitikrinti pasaulinio masto ES ir Kanados ekonomikos ir prekybos susitarimą. Dėl šio susitarimo bus tariamasi už Europos piliečių nugarų, nepaisant to, kad jis turės daug įtakos jų kasdieniam gyvenimui tokiose srityse, kaip antai: viešųjų paslaugų panaikinimas; investuotojų teisių viršenybė siekiant apsaugoti jų pelną, palyginti su valstybės teisėmis siekiant apginti bendrą interesą; darbuotojų teisių mažinimas; galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, vandeniu, švietimu ir kultūra apribojimas. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, Europos konservatoriai ir reformuotojai ir Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija siūlo remti ir net paspartinti šios politikos įgyvendinimą ir šį akivaizdų demokratijos atsisakymą. Visiškai nesutinku su tuo.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Kanada turi partnerystės su ES istoriją. Todėl suprantama, kad bėgant metams šie santykiai stiprėjo ir gerėjo. Dėl išsamaus ekonominio prekybos susitarimo šiame aukščiausiojo lygio susitikime bus deramasi labai ypatingu būdu, tikintis, kad šios derybos bus sėkmingos, nes susitarimas svarbus ES ir Kanados ekonominiams santykiams. ES ir Kanados santykiuose vis dar yra kitų aktualių problemų, pvz., Europos Sąjungos pagalba, visų pirma Haičiui, su žuvininkyste susiję klausimai ir aplinkosaugos problemos. Negalime pamiršti, kad Lisabonos sutartimi šiam Parlamentui buvo suteikti nauji įgaliojimai dėl derybų dėl tarptautinių susitarimų: Dabar Parlamentas privalo dalyvauti visuose derybų etapuose.
Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimo, rengiamo šiandien, nes manau, kad svarbu ne tik išlaikyti aukšto lygio santykius, bet ir juos toliau plėtoti ir gerinti. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, taip pat reikėtų pabrėžti suplanuotus bendruosius veiksmus siekiant nustatyti banko mokesčius arba finansinių operacijų mokestį pasaulio mastu.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Rezoliucija buvo palaikyta didele balsų dauguma. Susilaikiau dėl 6 dalies dėl romų formuluotės, pateisinančios suvaržytą Kanados vizų politiką, nukreiptą prieš Bulgariją, Rumuniją ir Čekiją. Tačiau štai ką pavyko Verts/ALE frakcijai įtraukti į rezoliuciją dėl melsvojo tuno ir CITES: „yra nusivylusi Kanados vyriausybės pozicija per paskutinę Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (angl. CITES) šalių konferenciją dėl melsvojo tuno įrašymo į CITES 1 priedą“.
Alf Svensson (PPE), raštu. − (SV) Kai Europos Parlamentas balsavo dėl rezoliucijos, kuria nustatomi prioritetai būsimam ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimui, buvau tarp mažumos narių, kurie balsavo prieš pasiūlymą. Šis tekstas iš esmės puikus, tačiau jame yra dvi dalys, kurių tiesiog negaliu palaikyti. 2 dalyje tvirtinama, kad vienu iš prioritetinių klausimų, kurie turi būti svarstomi aukščiausiojo lygio susitikime, turėtų būti „klausimas, susijęs su banko mokesčių arba operacijų mokesčio nustatymu pasaulio mastu“. Esu griežtai prieš šios rūšies mokesčius arba tarptautinių operacijų mokestį. Mano nuomone, ekonomikos srityje yra daugybė kitų problemų, kurioms verčiau reikėtų teikti prioritetą aukščiausiojo lygio susitikime.
Be to, man kelia nerimą 6 dalies formuluotė, kurioje tvirtinama, jog Parlamentas „pažymi, kad Kanados vyriausybė pradėjo taikyti vizų reikalavimą Čekijos piliečiams po to, kai į Kanadą atvyko labai daug romų tautybės asmenų“. Tai gali būti priežastis, dėl kurios Kanada tai daro, tačiau, mano supratimu, nėra visiškai jokios priežasties mums, kaip europiečiams, palaikyti ją arba netgi paminėti ją ES tekste. Kadangi šie du fragmentai buvo įtraukti į rezoliuciją, o dauguma, deja, nepalaikė reikalavimo išbraukti juos, balsavau prieš visą rezoliuciją.
Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Šiandieniniu balsavimu Europos Parlamentas parodė, kad yra pasirengęs pasirašyti susitarimą dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo, kaip terorizmo finansavimo sekimo programos dalį. Be to, jis pakartojo, kad bet koks naujas šios srities susitarimas turi būti sudaromas laikantis Lisabonos sutartyje nustatytos naujos teisinės sistemos.
Kova su terorizmu vis dar yra ES prioritetas, o sėkmingas bendradarbiavimas su JAV, kuris apima tokią veiklą, kaip keitimasis duomenimis ir informacija, yra svarbi sąlyga, kad būtų išvengta teroristų išpuolių ateityje.
Manau, jog itin svarbu, kad šis keitimasis duomenimis būtų griežtai apribotas duomenimis, prašomų dėl kovos su terorizmu, nevykdant jokio duomenų masyvų perdavimo, reiškiančio nukrypimą nuo principų, sudarančių Europos teisės ir praktikos pagrindą. Todėl pasinaudojau šiandienos rezoliucija, kad paprašyčiau Komisijos ir Tarybos aiškiai ir tinkamai iškelti šį klausimą vykstant deryboms su JAV, kurios turi įvykti artimiausioje ateityje, ir kartu su mūsų JAV partneriais išsiaiškinti, kokiomis priemonėmis būtų galima nustatyti procedūrą, kuri būtų teisiškai skaidri ir perspektyvi, siekiant leisti perduoti ir rinkti atitinkamus duomenis.
Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už bendrą rezoliuciją dėl SWIFT, kuri susijusi su Europos bankininkystės duomenų perdavimu į Jungtines Valstijas, kaip kovos su terorizmu dalimi. Po Europos Parlamento prieš kelias savaites paskelbtų perspėjimų dabar derybų procesas vyksta teisinga kryptimi. Dabar Europos Parlamentas dalyvaus šiame procese laikydamasis Lisabonos sutartyje numatytų procedūrų. Tikslas – pasiekti tinkamą veiksmingos mūsų bendrapiliečių apsaugos nuo teroristų išpuolių ir atitinkamų asmens teisių apsaugos pusiausvyrą. Mano nuomone, šiandien Europos Parlamento Tarybai suteiktais įgaliojimais derėtis pritariama šiam požiūriui.
Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Pritariau šiai rezoliucijai, nes svarbu turėti susitarimą, kuris padėtų tiek Europai, tiek Jungtinėms Valstijoms stiprinti kovą su terorizmu piliečių saugumo sumetimais nepažeidžiant teisinės valstybės principo. ES dar reikia nustatyti pagrindinius principus ir nurodyti, kaip ji apskritai bendradarbiaus su JAV kovos su terorizmu tikslais. Todėl Komisijos ir Tarybos pareiga – ištirti būdus nustatyti skaidrią ir teisiškai pagrįstą procedūrą, pagal kurią būtų suteikiamas leidimas perduoti ir atrinkti atitinkamus duomenis, taip pat vykdomas keitimasis duomenimis ir keitimosi duomenimis priežiūra. Išvardyti veiksmai turi būti atliekami visapusiškai laikantis reikalingumo ir proporcingumo principų ir su pagrindinėmis teisėmis susijusių reikalavimų pagal ES teisę, o tai padėtų užtikrinti visapusišką atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų taikymą.
Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Privalome siekti transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimo teisingumo, laisvės ir saugumo srityse gerbiant žmogaus teises ir pilietines laisves. Žmonių duomenų apsaugos sistema turi būti vykdoma skaidriai bei nedviprasmiškai. Europos teisiniai reikalavimai dėl asmeninės informacijos teisingo, proporcingo ir teisėto tvarkymo yra nepaprastai svarbūs ir būtina visada jų laikytis. Keitimasis tiksliniais duomenimis šiuo metu nėra įmanomas. Sprendimuose turėtų būti numatyta perduodamų duomenų apimties apribojimai, duomenų, kuriuos paskirtieji tiekėjai gali filtruoti ir atrinkti, rūšių ir duomenų, kurie gali būti perduodami, išvardijimas. Todėl ypatingai svarbu raginti Tarybą ir Komisiją ištirti būdus, kaip nustatyti skaidrią ir teisiškai pagrįstą procedūrą, pagal kurią būtų suteikiamas leidimas perduoti ir atrinkti atitinkamus duomenis, taip pat vykdomas keitimasis duomenimis ir keitimosi duomenimis priežiūra. ES ir JAV susitarime turi būti numatytos griežtos įgyvendinimo ir priežiūros apsaugos priemonės, susijusios su kiekvieną dieną perduodamų duomenų atranka, JAV institucijų prieiga prie pagal susitarimą perduotų duomenų ir naudojimusi šiais duomenimis. Turėtų būti numatyta atitinkama ES paskirta institucija, kuri stebėtų kaip vykdomos šios priemonės.
Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Kaip nacionalinė valstybė, Rumunija pritarė susitarimo dėl SWIFT patvirtinimui. Tačiau Europos Parlamentas laikėsi nuomonės, kad pirma susitarimo versija, dėl kurios susitarė Komisijos atstovai ir JAV administracija, pažeidžiamos Europos piliečių teisės, nes jų duomenys buvo apdorojami dideliais masyvais, o ne konkrečiu pagrindu, kai kyla įtarimų. Svarbu, kad naujame susitarime, dėl kurio Vašingtone neseniai susitarė ES ir JAV Kongreso atstovai, būtų atkeiptas dėmesys į Europos Parlamento susirūpinimą. Visada bus pavojus, kad nauja susitarimo versija taip pat bus atmesta, jeigu ji toliau prieštaraus Europos žmogaus teisių chartijai.
Europos Parlamentas žino, kad šis susitarimas svarbus net Europos saugumui. Todėl aiškėja, kad Parlamento narių prieštaravimai susiję su susitarimo turiniu, o ne forma. Dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo Europos Parlamentas įgijo didesnius įgaliojimus priimti sprendimus. Šiai institucijai įprasta naudotis savo prerogatyvomis ir stebėti, ar nepažeidžiami Europos Sąjungos piliečių interesai. Tačiau jeigu Europos teisės aktuose išdėstytą požiūrį ketinama išsaugoti būsimoje susitarimo versijoje, jis bus patvirtintas. Kova su terorizmu ir įtartinų banko pervedimų nustatymas kaip niekada anksčiau yra viena svarbiausių ES prioritetinių užduočių.
Françoise Castex (S&D), raštu. – (FR) Po to, kai 2010 m. vasario mėn. Europos Parlamentas atmetė susitarimą dėl SWIFT, Europos Sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms reikia susitarti dėl naujo susitarimo dėl banko duomenų perdavimo kovos su terorizmu tikslais. Vasario mėn. atmesdami susitarimą mes, Parlamento nariai, atsisakėme leisti tęsti didelio masto ir nekontroliuojamą duomenų perdavimą į Jungtinių Valstijų iždo departamentą. Balsavau už šią rezoliuciją norėdamas paveikti naują įgaliojimą, kurį Europos Komisija turės tam, kad galėtų derėtis dėl naujo susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis. Iš esmės mes prašome persvarstyti „didelio kiekio“ asmens duomenų perdavimą, kad jis būtų atliekamas kryptingiau, kad būtų numatytas teisinis žalos atlyginimas, kad duomenys būtų laikomi kuo trumpiau ir kad keitimasis duomenimis būtų atliekamas abipusiškumo pagrindu. Asmens duomenų apsaugos klausimas – svarbus Europos Parlamentui klausimas. Todėl buvome labai budrūs oro transporto keleivių duomenų perdavimo klausimu. Mes visiškai apsaugosime pagrindines mūsų bendrapiliečių teises.
Proinsias De Rossa (S&D), raštu. − Pritariau rezoliucijai dėl naujos Komisijos rekomendacijos Tarybai leisti pradėti derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų perdavimo kovos su terorizmu tikslais. Pagal naujas Lisabonos sutarties nuostatas 2009 m. lapkričio mėn. pasirašytam Europos Sąjungos ir JAV laikinajam susitarimui turi pritarti Europos Parlamentas. Balsavau prieš šį susitarimą, kurį blokavo Parlamentas, susirūpinęs privačiomis Europos piliečių ir įmonių teisėmis, kurioms iškilo pavojus dėl nereglamentuotos keitimosi duomenimis dideliais kiekiais tvarkos. Su terorizmu reikia kovoti ryžtingai, tačiau negalima leisti, kad naudojamomis priemonėmis būtų sukurta piliečių teisių, kurios pirmiausia yra svarbiausias teroristų išpuolių tikslas, nesaugumo aplinka. Reikia, kad bet koks naujas susitarimas priklausytų nuo pagrindinių principų, pvz., griežto keitimosi duomenimis apribojimo iki būtino kovos su terorizmu tikslais, o Europos institucijos turi užtikrinti teisminę priežiūrą ir pagrindinių teisių reikalavimų pagal ES teisę laikymąsi. Susitarimas turi būti ribotos trukmės ir jį turi būti galima nedelsiant nutraukti, jeigu būtų nesilaikoma kokio nors įsipareigojimo.
Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau prieš šį konkretų pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes jame neatmetamas keitimasis duomenimis dideliais kiekiais su JAV ir kitomis šalimis vykdant vadinamąją kovą su terorizmu. Jame taip pat neraginama reikalauti tarptautiniu mastu privalomo ES ir JAV susitarimo dėl keitimosi informacija sistemos siekiant užtikrinti teisę. Galiausiai dėl to, kad Europos Parlamentui reikės patvirtinti parengtą susitarimo projektą, būtų nepriimtina pradėti net neoficialias derybas be jo visateisio ir nešališko dalyvavimo.
Carlos Coelho (PPE), raštu. − (PT) Balsavau prieš ES ir Jungtinių Valstijų pasirašytą laikinąjį susitarimą dėl finansinių duomenų apie Europos piliečius tvarkymo ir perdavimo ne tik dėl to, kad jis akivaizdžiai blogas, kadangi leidžia suabejoti pagarba būtinumo ir proporcingumo principams, taip pat Europos finansinių duomenų vientisumu ir saugumu, bet ir dėl to, kad Parlamentui buvo nesuteikta galimybė tinkamai pasinaudoti savo prerogatyvomis. Manau, kad reikia gerinti transatlantinį bendradarbiavimą visose atitinkamose srityse, ypač laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, tačiau tai galima pasiekti tik tada, kai visiškai laikomasi pagrindinių principų, pvz., proporcingumo, būtinumo ir abipusės naudos. Šiomis aplinkybėmis turiu pagirti tiek Komisiją, tiek Tarybą už jų naują poziciją bendradarbiavimo su Parlamentu atžvilgiu. Tikiuosi, kad kartu mums pavyks nustatyti pagrindinius principus, kurie turi nukreipti ir palengvinti ES ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimą kovojant su terorizmu. Nekantriai laukiu Parlamento delegacijos vizito į Vašingtoną išvadų ir tikiuosi, kad šiuo atveju mes taip pat galėsime pamatyti, kaip pradedamas naujas skyrius.
Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šią rezoliuciją, taip pat turiu pakartoti, kad ES ir JAV bendradarbiavimas kovojant su terorizmu, lygiai taip pat, kaip konkretaus ES ir JAV susitarimo šioje srityje pasirašymas, yra nepaprastai svarbus. Šis susitarimas nuolat turi būti Parlamento dėmesio centre. Taryba ir Komisija kiekviename derybų ir šio susitarimo pasirašymo etape privalo informuoti Europos teisėkūros instituciją. Europos Parlamentas ne kartą išreiškė savo poziciją šiuo klausimu.
Kita svarbia rezoliucijos nuostata nustatoma, jog reikia, kad bet kokį prašymą perduoti duomenis patvirtintų Europos teisminė institucija. Duomenų perdavimas turi būti pagrįstas ir vykti skaidriai. Turi būti užtikrintos piliečių teisės, pvz., leidimas susipažinti su duomenimis, iš dalies juos pakeisti ir ištrinti, taip pat gauti kompensaciją ir žalos atlyginimą bet kokio jų privatumo pažeidimo atveju.
Noriu pabrėžti, kad reikia rasti duomenų perdavimą ribojantį sprendimą, kuriuo būtų leidžiama keistis tik įtariamų terorizmu asmenų duomenimis. Svarbu, kad susitarime būtų laikomasi abipusiškumo ir proporcingumo principų ir kad jis būtų nedelsiant nutrauktas, jei prisiimti įsipareigojimai būtų nevykdomi. Tvirtai tikiu, kad TVR taryba atsižvelgs į rekomendacijas, pateiktas šioje rezoliucijoje.
Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad į bet kokį ES ir Jungtinių Valstijų šios srities susitarimą taip pat turi būti įtrauktos įgyvendinimui ir priežiūrai taikomos griežtos saugos priemonės, kurių laikymąsi turi stebėti atitinkama ES paskirta institucija. Tik taip galima užtikrinti, kad šie duomenų perdavimai nebūtų nukrypimas nuo principų, kuriais grindžiami ES teisė ir praktika.
Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Tarptautinis teisinis ir transatlantinis bendradarbiavimas svarbus kovojant su terorizmu. Todėl reikėtų palankiai vertinti galiojantį ilgalaikį Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų susitarimą, susijusį su terorizmo finansavimo prevencija. Nepaisant to, toks susitarimas negali kelti pavojaus fizinių ir juridinių asmenų sandorių privatumui. Dėl šios priežasties Europos teisiniai reikalavimai dėl teisingo, būtino, proporcingo ir teisėto asmeninės informacijos tvarkymo yra nepaprastai svarbūs, todėl turi būti toliau taikomi bet kuriomis aplinkybėmis.
ES privalo nustatyti pagrindinius principus, reglamentuojančius bendro bendradarbiavimo su JAV kovos su terorizmu tikslais formas ir informacijos apie jos piliečių sandorius, kurie laikomi įtartinais arba neteisėtais, perdavimo mechanizmus. ES ir JAV teisinio bendradarbiavimo susitarimas, susijęs su terorizmo finansavimo prevencija, turi būti pasirašytas užtikrinant, kad atliekant asmens duomenų perdavimus būtų gerbiamos Europos piliečių ir įmonių teisės ir laisvės ir kad būtų užtikrintas jų saugumas, nekeliant nereikalingo pavojaus jų sandorių privatumui.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Atsižvelgdamas į JAV ir ES pasirašyto laikinojo susitarimo sąlygas pripažinau transatlantinio bendradarbiavimo kovojant su tarptautiniu nusikalstamumu ir terorizmu būtinybę. Pabrėžiau, kad šis bendradarbiavimas turėtų vykti abipusio pasitikėjimo pagrindu ir atsižvelgiant į abipusiškumo, proporcingumo ir pagarbos piliečių teisėms principus. Vis dėlto saugumas neturėtų būti iškeliamas virš kitų teisių, laisvių ir garantijų, o veikiau turi būti su jais suderinamas. Nepriimtina, kad Portugalijoje policija asmens banko duomenis gali gauti tik pagal orderį, o milijonai Europos asmens duomenų JAV policijai perduodama svarstyti ir analizuoti be jokios teismų kontrolės. Todėl balsavau prieš laikinąjį susitarimą. Nepaisant to, naujas pasiūlymas dėl rezoliucijos, apie kurį kalbama, rodo naują Komisijos ir Tarybos poziciją bendradarbiavimo su Parlamentu požiūriu. Tikiuosi, kad būsimas ES ir JAV bendradarbiavimas kovojant su terorizmu grindžiamas proporcingumo, būtinumo ir abipusiškumo principais.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Po didelio ES susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis dėl SWIFT projekto pralaimėjimo pas mus sugrįžo rezoliucija, kuri verta mūsų griežčiausios kritikos, nes joje sutinkama su idėja keistis dideliais duomenų kiekiais vadinamojoje kovos su terorizmu srityje. Daugelis specialistų tvirtino, kad pagal tokį susitarimą nebūtų užtikrinta teisių, laisvių ir garantijų apsauga. Vadinamasis susitarimas dėl SWIFT ir bendrasis susitarimas dėl duomenų apsaugos ir keitimosi duomenimis yra grėsmė saugumui, o ne saugumo garantija.
Duomenų apsauga, kompetencijos, teisės aktai ir privatumas – skirtingai suprantami dalykai, kai kalbama apie ES ir JAV santykius. Prieš suteikiant Komisijai naują įgaliojimą būtina išsiaiškinti šiuos klausimus.
Nepaisant to, dauguma šio Parlamento narių suteikė Komisijai tikrą veiksmų laisvę, nustatę tokius dviprasmiškus apribojimus, kaip proporcingumas arba abipusiškumas. Taip atveriama tikra Pandoros skrynia, palyginti su laisve, ir padedama atimti funkcijas iš valstybių narių, pvz., sprendimo dėl duomenų apie savo piliečius perdavimo priėmimo funkciją, kuri suteikiama vadinamajai Europos viešajai teisminei institucijai.
Didelio kiekio duomenų saugojimo ir perdavimo atveju nėra galimybės užtikrinti proporcingumo ir abipusiškumo, nes toks užtikrinimas susijęs su nemažai nekontroliuojamų pavojų, ypač susijusių su tuo, kas turi teisę naudotis duomenimis, kaip duomenys naudojami ir kokiu tikslu.
Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už tai, kad Europos Komisija turėtų didesnius įgaliojimus derėtis su JAV valdžios institucijomis SWIFT klausimu. Iš tiesų privalome gauti patikinimą, kad būtų išsklaidytos dvi svarbios abejonės – duomenų perdavimo dideliais kiekiais klausimas ir galimybė europiečiams turėti teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo Jungtinėse Valstijose. Todėl manau, kad šiuos įgaliojimus prieš juos patvirtinant reikėtų gerokai pakeisti, kitaip derybų pabaigoje vėl būsiu priversta balsuoti prieš šį susitarimą, kaip jau dariau anksčiau.
Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Balsuoju prieš šį tekstą, kuriame pritariama galimybei sudaryti Europos ir Jungtinių Valstijų susitarimą dėl SWIFT duomenų perdavimo. Dabartinėmis sąlygomis neįmanoma išfiltruoti duomenų, kurie bus siunčiami JAV valdžios institucijoms. Taigi JAV valdžios institucijos iš dalies turės galimybę pasinaudoti privačiais duomenimis, siunčiamais kaip skubi priemonė dėl terorizmo grėsmės, kuri, nors ir tikra, vis dar naudojama imperialistiniais tikslais. Be to, šiame tekste iš Jungtinių Valstijų nereikalaujama abipusiškumo, o tik drįstama nuolankiai atkreipti dėmesį, kad tai būtų normalu. Paversti Europą Jungtinių Valstijų vasale būtų visiškai nepriimtina. Dar nebuvo palankesnio laiko Europai patvirtinti savo nepriklausomumą nuo Jungtinių Valstijų.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Kova su terorizmu yra tiek ES, tiek likusios demokratinio pasaulio dalies rūpestis. Sėkmei šioje kovoje svarbus bet koks mechanizmas, kuris galėtų padėti atskleisti galimus išpuolius. SWIFT susitarimas – labai galinga kovos su terorizmu priemonė, nes juo suteikiama galimybė gauti privilegijuotą finansinę informaciją apie tarp šalių pervedamas sumas. Šio susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis atnaujinimas yra unikali galimybė ES veiksmingai prisidėti prie naujų teroristų ir galimų išpuolių atskleidimo. Šiuo metu yra didžiulis JAV noras bendradarbiauti: ji propaguoja susitarimą, kuriuo būtų veiksmingai apsaugomi perduoti duomenys ir kuriuo būtų užtikrintas maksimaliai įmanomas abipusiškumas.
Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Balsavau prieš šią bendrą rezoliuciją Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos ir Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos vardu, nes tekste pritariama galimybei sudaryti 27 valstybių narių ir Jungtinių Valstijų susitarimus dėl banko duomenų perdavimo kovos su terorizmu dingstimi. Dabartinėmis sąlygomis Jungtinių Valstijų valdžios institucijos neturėtų turėti galimybės gauti didelį kiekį privačių duomenų apie milijonus europiečių. Manau, kad Jungtinių Valstijų reikalavimas nepriimtinas ir kelia pavojų Europos piliečių laisvėms ir teisėms. Šiuo pasiūlymu konservatyviosios jėgos mėgina mus priversti atstovauti JAV interesams visiškai negalvojant apie mūsų piliečių saugumo ir privatumo apsaugą. Europos Parlamentas negali leisti, kad europiečių pilietinės teisės ir laisvės būtų pažeidžiamos prisidengiant kovos su terorizmu tikslais.
Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Pasiūlyme dėl rezoliucijos dėl derybų dėl naujo SWIFT susitarimo yra daug išsamių pasiūlymų, kaip ateityje būtų galima gerinti duomenų apsaugą suteikiant galimybę Jungtinėms Valstijoms gauti finansinių mokėjimų pranešimų duomenis. Tai labai palankiai vertintina. Tačiau kartu jame nutylėtas esminės tokio masinio įsibrovimo į privatumą būtinybės klausimas. Tai yra aiškiai paprasčiausiai išgalvota. Tačiau neaišku, ar taip galime veiksmingai pasipriešinti terorizmo reiškiniui. Taip pat neaišku, kaip didesnės duomenų apsaugos reikalavimą ketinama praktiškai įgyvendinti. Iš ankstesnės ir bendros patirties žinome, kad duomenys naudojami kuo plačiausiai ir dažnai taip pat naudojami pelno tikslu. Todėl iš esmės nepritariu asmeniškų duomenų perdavimui, todėl taip pat balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos.
Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Šiandien balsavau už Parlamento rezoliuciją, kuriai taip pat pritarė dauguma frakcijų ir kurioje yra Parlamento keliamos sąlygos, kad būtų ratifikuotas naujas SWIFT susitarimas, ir už naujo derybų su JAV raundo pradžią. Parlamento tikslas – nustatyti lanksčias transatlantinio bendradarbiavimo skatinimo taisykles, kurios padėtų kovoti su terorizmu ir sukurti duomenų perdavimo sistemą, kuria Europos Sąjungos piliečiai galėtų pasitikėti. Vienas iš jautriausių derybų klausimų, kuriam turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, – perduodamų duomenų kiekio sumažinimas. Siekiant šio tikslo reikia, kad į naują susitarimą būtų įtraukta daug garantijų, skirtų Europos teisės aktų, kuriais apsaugomi Europos piliečių asmens duomenys, atitikčiai užtikrinti. Be to, kaip nurodyta rezoliucijoje, svarbu, kad ES piliečiams būtų pasiūlytas geresnis apeliacijų mechanizmas, kad jie galėtų veiksmingiau ginti savo teises.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Susilaikiau per balsavimą dėl rezoliucijos dėl SWIFT (TFSP). Tačiau ji buvo patvirtinta labai didele balsų dauguma (nevardinis balsavimas). Mūsų frakcija susilaikė balsuojant, nes svarbiausi mūsų pakeitimai buvo atmesti, t. y. 8 pakeitimas, kuriame prašoma, kad duomenų perdavimui būtų taikomas teismo leidimas, ir 9 pakeitimas, kuriame prašoma, kad Susitarimas dėl savitarpio teisinės pagalbos (SSTP) būtų naudojamas terorizmo finansavimo sekimo programos (TFSP) tikslais. Taip pat buvo atmesti kiti svarbūs Verts/ALE pakeitimai: ES terorizmo apibrėžtis vietoj ES apibrėžties, tolesnio duomenų perdavimo trečiosioms šalims arba institucijoms draudimas ir duomenų saugojimo laikotarpio apribojimai. Atsižvelgiant į ES ir JAV derybas dėl naujo susitarimo dėl TFSP, vis dėlto rezoliuciją galima vertinti kaip gana stiprų signalą po to, kai paskutinį vasario mėn. buvo atmestas ankstesnis susitarimas (pritarimo procedūra), nors, mūsų nuomone, šiandien patvirtintas tekstas yra žingsnis atgal, palyginti su paskutinį rugsėjo mėn. patvirtinta Parlamento rezoliucija.
Nuno Teixeira (PPE), raštu. − (PT) Kova su terorizmu ir jos finansavimas yra neišvengiama tikrovė, kuri nusipelno mūsų viso dėmesio, todėl transatlantinis bendradarbiavimas būtinas. Ankstesniam bandymui sudaryti Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų susitarimui dėl duomenų tvarkymo ir perdavimo trūko proporcingumo, abipusiškumo ir skaidrumo.
Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos reikalaujama patvirtinti bendrą teroristinės veiklos apibrėžtį ir išaiškinti sampratą „neatrinkti duomenys“. Jame taip pat pakartota, kad reikia naudoti būtinumo principą siekiant apriboti keitimąsi informacija, taip pat kartu griežtai riboti tokių keitimųsi laikotarpį, reikalingą dėl jų tikslo.
Dabar siūloma nemažai garantijų, kurios grindžiamos Europos teisėkūros praktika ir kuriomis užtikrinama didesnė pagrindinių piliečių teisių apsauga. Pastangos dedamos ne tik siekiant išsaugoti nediskriminavimo principą taikant duomenų tvarkymo procedūrą, bet ir siekiant įsteigti Europos instituciją, kuri sugebėtų priimti ir prižiūrėti Jungtinių Valstijų prašymus. Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes suprantu, kad šiuo metu dedami pagrindai suteiks galimybę pradėti derybas, kurios bus palankios subalansuotam Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų susitarimui.
Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Pritariau šiai rezoliucijai. Nors mūsų skaitmeniniame amžiuje duomenų apsauga, teisė į informacinį apsisprendimą, asmens teisės ir teisė į privatų gyvenimą tapo vertybėmis, kurios yra vis svarbesnės ir todėl turi būti itin saugomos. Siekiant šias teises tinkamai apsaugoti turėtų būti užtikrinta, kad bet koks asmens duomenų perdavimas iš ES ir jos valstybių narių trečiosioms šalims saugumo sumetimais būtų grindžiamas tarptautiniais susitarimais, turinčiais įstatymo galią. Be to, PNR duomenų naudojimas turėtų būti grindžiamas tais pačiais principais, kuriais būtų paremti susitarimai su trečiosiomis šalimis, ir turėtų atitikti Europos duomenų apsaugos reikalavimus.
Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Pritariu šioje Europos Parlamento rezoliucijoje išdėstytiems pasiūlymams, kad prieš priimant naują teisinę priemonę turi būti atliktas poveikio privatumui įvertinimas ir pagrįstas proporcingumas, kadangi būtina įvertinti, ar esamos teisinės priemonės yra nepakankamos. Šiandieniniame pasaulyje, kuriame technologijos ir judumas yra esminiai bruožai, asmens teisės ir teisė į privatumą yra tapusios vertybėmis, kurias būtina užtikrinti ir atidžiai saugoti. Sutinku su Parlamento raginimu, jog reikalingas išankstinės informacijos apie keleivius ir keleivių duomenų įrašo priemonių ištyrimas, nes kovojant su nusikalstamumu tuo pačiu turi būti užtikrinta, kad esamos priemonės būtų proporcingos ir nepažeistų asmens pagrindinių teisių. Taigi keleivio duomenų perdavimas turi atitikti Europos Sąjungos duomenų apsaugos standartus ir duomenys privalo būti naudojami tik konkrečių nusikaltimų ar pavojų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad keleivių duomenų įrašai naudojami saugumo tikslais, duomenų perdavimo sąlygos turi būti nustatytos tarptautiniuose susitarimuose su ES, užtikrinant ES piliečiams ir oro linijų bendrovėms teisinį tikrumą. Taip pat naujuose ES susitarimuose reikia nustatyti tinkamas priežiūros ir kontrolės priemones, kurių pagalba būtų galima koordinuoti keleivių duomenų įrašų perdavimą bei naudojimą.
Carlos Coelho (PPE), raštu. − (PT) Pastaraisiais metais nuolatinį rūpestį kelia būtinybė pasiekti suderintą susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl keleivio duomenų įrašų duomenų perdavimo. Dabartinėje derybų proceso padėtyje vis dar nėra tikros teisinės duomenų apsaugos Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes šie duomenys gali būti saugomi daugelį metų po saugumo patikros ir nėra jokios teisinės apsaugos ne JAV piliečiams. Su Australija ir Kanada pasiekti susitarimai daug priimtinesni, nes juose labiau paisoma proporcingumo principo, nes duomenų prieinamumas ribojamas teismine kontrole atsižvelgiant į duomenų rūšį, laiką ir mastą. Tik laikydamiesi nuoseklaus požiūrio ir nustatydami bendrus principus ir taisykles dėl PNR duomenų naudojimo galėsime išeiti iš šios aklavietės ir imtis tolesnių veiksmų siekdami sudaryti kokius nors tarptautinius susitarimus šioje srityje su šiomis trimis šalimis ar nagrinėdami gausybę panašių prašymų, kurių netrukus gausime. Pritariu bendram pasiūlymui atidėti balsavimą dėl Parlamento sutikimo tikėdamasis, kad skyrus dar šiek tiek laiko derybomis būtų galima išspręsti klausimus, kuriuos Parlamentas visada kėlė.
Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Diskusijos dėl transatlantinių skrydžių keleivių duomenų, kuriuos perduoda oro transporto bendrovės, perdavimo buvo opi problema Europos Sąjungos santykiuose su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Australija ir Kanada ir jos susijusios su viena iš šiandienos dilemų.
Viena vertus, niekas neabejoja, kad būtinai reikia apsaugoti kiekvieno piliečio duomenų privatumą ir konfidencialumą. Kita vertus, mažai kas paneigtų, jog gyvename laikais, kai dėl žmonių saugumui keliamo pavojaus reikia ne tik geresnio keitimosi informacija tarp policijos institucijų kovoje su nusikalstamumu, bet ir geresnio šios informacijos apdorojimo, kad ja būtų geriau pasinaudota kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir visų pirma terorizmu. Tikiuosi, kad Europos Parlamento sprendimas dėl proceso atidėjimo leis pasiekti tinkamą pusiausvyrą tarp šių vertybių.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Dabartinėje derybų proceso padėtyje vis dar nėra veiksmingos teisinės duomenų apsaugos Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes šie duomenys gali būti saugomi daugelį metų po saugumo patikros ir nėra jokios teisinės apsaugos ne JAV piliečiams. Todėl pritariu bendram pasiūlymui atidėti balsavimą dėl Parlamento sutikimo tikėdamasis, kad skyrus dar šiek tiek laiko derybomis būtų galima išspręsti klausimus, kuriuos šia tema šie rūmai visada kėlė.
Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Pritariau šiai rezoliucijai, kad parodyčiau savo susirūpinimą dėl PNR duomenų (duomenys, kurie iš esmės yra visiškai komerciniai) naudojimo, dėl kurio vyksta derybos siekiant susitarimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Australija (kovos su nusikalstamumu tikslais). Manau, kad prieš pasirašant bet kokį susitarimą dėl duomenų perdavimo trečiosioms šalims būtų išmintingiau visų pirma padirbėti rengiant bendras tokio pobūdžio susitarimų nuostatas, išdėstant minimalias sąlygas, pvz., teisinius apribojimus, tvirtą teisinį pagrindą, duomenų apsaugos reikalavimus ir ribotą saugojimo laiką. Taip pat turime ginti Europos piliečių teisę, kad neteisingi duomenys būtų sunaikinti ir kad remiantis abipusiškumo principu Europa gautų priėjimą prie mūsų partnerių duomenų. Todėl tikiuosi, kad diskusijos tęsis.
Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Balsuosiu už šį tekstą. Jame siūloma nepritarti dabartiniams susitarimams su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Australija dėl Europos oro transporto keleivių vadinamųjų PNR duomenų. Taip perduodant duomenis pažeidžiama Europos piliečių judėjimo teisė. Frakcija, kuriai priklausau, šiuo klausimu turi patirties: vienam iš darbuotojų, aktyviam žmogaus teisių gynėjui, buvo visiškai uždrausta lankytis Jungtinėse Amerikos Valstijose ar skristi per jų teritoriją po to, kai jis buvo įtrauktas į juodąjį galimų teroristų sąrašą. Tokie susitarimai mums kelia tokio pobūdžio savavališko laisvių apribojimo pavojų. Teroristinių aktų nutinka. Tačiau jų niekada negalima naudoti kaip dingsties apriboti pagrindines laisves.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Keleivio duomenų įrašai (PNR) yra dar vienas ginklas kovojant su terorizmu. Pagal Lisabonos sutartį Parlamentas dar kartą raginamas dalyvauti derybose dėl naujo ES, JAV, Australijos ir Kanados susitarimo dėl PNR. Kaip didelė kovos su terorizmu šalininkė ES pasirengusi derėtis dėl bet kokio susitarimo, kuris šioje kovoje gali būti veiksmingas. Vis dėlto Europos Sąjunga nekels pavojaus pilietinėms laisvėms ir pagrindinėms teisėms.
Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Dėl jau minėtų priežasčių dėl SWIFT susitarimo nepritariu duomenų perdavimui visų pirma tuo atveju, jeigu iš tikrųjų negali būti įrodyta, kad šie duomenys bus tikslingai naudojami, arba jeigu negalima išvengti netinkamo duomenų naudojimo. Pasiūlyme dėl rezoliucijos išsamiai kalbama apie galimus pavojus ir rekomenduojama atidėti balsavimą dėl prašymo pritarti susitarimams dėl keleivio duomenų įrašo su JAV ir Australija. Todėl balsavau už šį pasiūlymą.
Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Sukurti bendrą keleivio duomenų įrašų modelį, kuris bus naudojamas PNR susitarimuose su visomis suinteresuotomis šalimis, ir atidėti balsavimą dėl prašymo pritarti susitarimams su JAV ir Australija, atrodo, yra geriausias sprendimas. Skubotumas, dėl kurio galėtų būti priimtas neigiamas sprendimas dėl PNR susitarimų su JAV ir Australija, sustabdytų duomenų srautą ir dėl to gali būti panaikintos nusileidimo teisės, o tai sukeltų pražūtingus padarinius oro transporto bendrovėms. Šiandien visų Parlamento frakcijų pateiktame pasiūlyme dėl bendros rezoliucijos, už kurį aš taip pat balsavau, pagrįstai tvirtinama, kad PNR susitarimuose turi būti atsižvelgiama į minimalius reikalavimus, kurie yra neginčytini. Svarbiausias tikslas – keleivio saugumas, tačiau jo negalima siekti privataus gyvenimo ir asmens duomenų apsaugos principų laikymosi sąskaita. Duomenų rinkimo, kuris visada turi būti atliekamas laikantis proporcingumo principo ir paisant būtinumo sumetimų, apribojimas yra labai svarbus keleivio duomenų perdavimo požiūriu.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją. PNR rezoliucija priimta labai didele balsų dauguma ir mums pritariant. Joje raginama atidėti balsavimą dėl sutikimo dėl Keleivio duomenų įrašų susitarimų su JAV, Kanada ir Australija, kol bus gautos tvirtesnės garantijos dėl duomenų apsaugos, saugojimo laikotarpio, apribojimų dėl tikslo, kuriuo naudojami duomenys, parlamentinės kontrolės, teisminės kontrolės, teisės gauti duomenis ir teisių gynimo priemonių.
Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Nepritariau šiai rezoliucijai, nes dėl jos kilo didelis susirūpinimas Europos Parlamente ir už jo ribų. Pripažįstama, kad cianidas yra labai nuodinga cheminė medžiaga, naudojama aukso kasybos pramonėje, laikoma pagrindiniu teršalu ir galinti sukelti katastrofiškų ir nepataisomų padarinių žmogaus sveikatai ir aplinkai. Dėl šios cheminės medžiagos įvyko didžiausia ekologinė nelaimė Vidurio Europos istorijoje. Deja, nėra nustatyta jokių aiškių taisyklių ES lygmeniu ir cianidas toliau naudojamas aukso kasyboje, taip keldamas didelį pavojų darbuotojams ir aplinkai. Manau, kad tik visiškai uždraudus cianido kasybos technologijas galima apsaugoti mūsų vandens išteklius ir ekosistemas nuo taršos cianidu.
Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Nesu EP narė iš Vengrijos, ginanti šios šalies interesus ir todėl remianti J. Áderį, taip pat nesu NVO darbuotoja. Esu EP narė iš Rumunijos, ginanti savo šalies interesus.
Todėl prieš ragindama uždrausti cianido technologijų naudojimą kasyboje jaučiu esanti įpareigota paprašyti, kad būtų atliktas tyrimas dėl šios technologijos naudojimo poveikio.
Rezoliucijos pateikėjai turėjo pareigą pasiūlyti alternatyvą, kurią ekonominiu požiūriu būtų galima įgyvendinti ir kuri būtų ne tokia nuodinga kaip ta alternatyva, kurią jie ragina visiškai uždrausti.
Išklausiusi Europos Komisijos atstovės Cecilios Malmström pareiškimą prieš dvi savaites ir po susitikimo su vietos bendruomenių atstovais (įskaitant Roşia Montană regiono miestų merus) susidariau nuomonę, kad reikia atlikti nuodugnų tyrimą ir išnagrinėti visas esamas galimybes prieš visiškai uždraudžiant šią technologiją.
Prieš priimdami sprendimą turime apsvarstyti visus šiuos klausimus: aplinkos apsauga, darbo vietų kūrimas, investicijų pritraukimas, taip pat ir alternatyvios, kitos nei kasyba, veiklos nevykdymas viso regiono gyventojams.
Galiausiai, balsavau prieš rezoliuciją ir pateikiau du pakeitimus, nes šioje rezoliucijoje išsakoma tik vienos partijos nuomonė ir paisoma tik jos interesų.
George Becali (NI), raštu. – (RO) Pritariu pakeitimui, kuriuo siekiama išbraukti rezoliucijos projekto, dėl kurio šiandien balsuojama, 4 dalį. Todėl balsavau už šį pakeitimą. Vis dėlto dėl kelių priežasčių balsavau prieš rezoliucijos projektą. Negalime reikalauti, kad Europos Komisija uždraustų naudoti cianido technologiją aukso kasyboje tam tikrose valstybėse narėse, pvz., Rumunijoje, kurioje glūdi daug nepanaudotų išteklių. Roşia Montană projektą verta remti atsižvelgiant į poveikį ekonominiu bei socialiniu požiūriais ir į tai, kad jis visiškai dera su apribojimais, kuriais siekiama apsaugoti aplinką ir archeologines vietoves. Kaip EP narys pritariu, kad šiai vietovei, atsižvelgiant į visas jos problemas, būtų sudaryta galimybė. Esu tvirtai įsitikinęs, kad atsakingos nacionalinės valdžios institucijos susiderės dėl tam tikro licencijų mokesčio, kuris gali atgaivinti ir apsaugoti Roşia Montană regioną ir visas jo aukso atsargas. Rumunija, kaip valstybė narė, turi teisę kasti savo atsargas saugiai, užtikrindama aplinkos apsaugą ir kartu gaudama ekonominės ir socialinės naudos, proporcingos turimiems gamtos ištekliams.
Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Cianidas – tai labai pavojinga cheminė medžiaga, naudojama kasybos pramonėje nepaisant pavojaus, kurį ji kelia aplinkai ir žmogaus sveikatai. Prieš dešimt metų įvykus avarijai daugiau kaip 100 000 kubinių metrų cianidu užteršto vandens išsiliejo į upės baseiną iš aukso kasyklos. Dėl šio išsiliejimo įvyko viena iš didžiausių visų laikų ekologinių nelaimių Vidurio Europoje. Keletą metų nuodingos medžiagos kėlė pavojų ekologinei pusiausvyrai, maisto grandinei ir pagrindiniams žmogaus poreikiams dėl vandens iš šių upių. Niekas negalėtų sutrukdyti tokiai nelaimei įvykti dar kartą. Europoje yra keletas kasybos projektų, kuriuose naudojamas cianidas. Nelaimė bet kada gali vėl nutikti. Tai tėra laiko ir žmogiško neatsargumo klausimas. Cianidu grindžiamai kasybai tereikia nedaug darbo jėgos, tačiau ji kelia didelį tikrų ekologinių nelaimių pavojų. Europos aplinkosaugos teisės aktuose įtvirtintas atsargumo principas ir juose reikalaujama vykdyti prevenciją ir stebėti vandens taršą. Todėl balsavau už Parlamento rezoliuciją, kuria raginama uždrausti naudoti cianidą aukso kasyklose ES.
Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pritariu ir balsavau už šį specialų pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes cianido kasybos technologijų naudojimo klausimas labai svarbus ir todėl veiksmų reikia imtis nedelsiant ir ryžtingai, be išsisukinėjimo. Iki šiol šiuo klausimu Komisija laikėsi labai laisvo požiūrio ir kartą tai turi pasikeisti. Ši problema susijusi su daugeliu šalių, su Europiečių sveikata ir aplinkos apsauga. Dėl cianido naudojimo kasyboje, kaip antai Rumunijoje ir kitose šalyse, nutikę įvykiai ir jų padariniai puikiai aprašyti ir kelia labai didelį nerimą. Kai Komisijai uždaviau klausimą dėl neseniai priimto sprendimo įkurti cianido naudojimu grindžiamą kasyklą Bulgarijoje, Komisijos atsakymas mano nuogąstavimus padidino. Deja, regis, šiuo metu cianidas gali būti naudojamas šiaurės Graikijoje trijose užsienio bendrovių investicijų programose. Galiausiai, per artimiausius šešis mėnesius Komisija turėtų pasiūlyti visiškai uždrausti naudoti cianidą ES, kad šis draudimas galėtų būti taikomas vėliausiai nuo 2012 m. pabaigos. Visos valstybės narės taip pat turėtų imtis veiksmų, kaip neseniai pasielgė Vengrija, kad būtų uždraustas cianido naudojimas.
Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pritariama visuotiniam draudimui naudoti cianido kasybos technologiją, įsigaliosiančiam 2011 m. pabaigoje. Cianido taršos poveikis tarptautinio masto, todėl šis draudimas turi būti taikomas Europos lygmeniu. Pvz., 2000 m. daugiau kaip 100 000 kubinių metrų cianidu užteršto vandens ištekėjo iš aukso kasyklos Rumunijoje ir užteršė Rumunijos, Vengrijos, Serbijos ir Bulgarijos upes ir upelius. Tikimės, kad valstybės narės nutrauks paramą kasybos projektams, kuriuose naudojamos cianido naudojimu grindžiamos technologijos. Komisija taip pat turės skatinti pramonės vystymąsi šiuose regionuose, skirdama finansinę paramą pakaitinei ekologiškai pramoninei veiklai, atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ir turizmui.
Lena Ek, Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. − (SV) Švedijos aukso kasybos pramonėje cianidas naudojamas uždarose sistemose atsižvelgiant į aplinkos apsaugos reikalavimus. Jis nukenksminamas prieš vandenį išleidžiant iš sistemos ir geriausios turimos technologijos (GTT) užtikrina ribines vertes, kurios yra kur kas mažesnės už tarptautiniu mastu sutartą saugos lygį. Griežti saugumo reikalavimai neleidžia, kad cianidas darytų kokį nors poveikį aplinkai. Šios kasyklos padeda sukurti darbo vietas retai gyvenamose teritorijose ir iki šiol nebuvo galima sukurti alternatyvios technologijos. Taip pat ir šioje srityje reikia skatinti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, tačiau esamomis aplinkybėmis draudimas turėtų pražūtingus padarinius socialiniu ir ekonominiu požiūriais.
Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson ir Marita Ulvskog (S&D), raštu. − (SV) Mes, socialdemokratai, plačiai veikiame siekdami, kad laipsniškai būtų atsisakyta pavojingų medžiagų naudojimo maiste, aplinkoje, gamyboje ir kitur. Cianidas yra viena šių pavojingų medžiagų ir akivaizdu, kodėl cianido naudojimas reguliuojamas. Švedijoje visais atvejais cianidas kasyboje naudojamas uždaruose procesuose ir jis naudojamas taip, kaip manoma esant saugu. Kitose ES vietovėse šios cheminės medžiagos naudojimas nėra taip griežtai kontroliuojamas.
Priėmėme sprendimą susilaikyti galutiniame balsavime, nes negalime pritarti neapgalvotam visiškam draudimui, kuris taip pat sukels sunkumų kasybos pramonės šalyse, kuriose, manoma, cianidas naudojamas atsižvelgiant į saugumo reikalavimus. Vis dėlto norėtume, kad Komisija imtųsi neatidėliotinų veiksmų, kad cianido naudojimas būtų saugus, siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų taikomi cianido naudojimo uždarame procese principai ir ilguoju laikotarpiu cianido naudojimas gamyboje būtų laipsniškai uždraustas.
Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Atsižvelgiant į itin didelį cianido naudojimo nuodingumą ir jo naudojimo kasyboje padarinius tiek jo naudotojams, tiek aplink esančiai faunai ir florai, reikia imtis veiksmų, siekiant uždrausti jo naudojimą kasyboje dėl pagausėjusių nuogąstavimų dėl užteršimo atvejų, turinčių pražūtingus padarinius žmonėms ir aplinkai. Nepaisant to, atsižvelgus į dabartinius poreikius kasybos pramonėje, draudimo negalima įvesti tuojau pat, todėl reikia išnagrinėti ir taikyti priemones, kuriomis siekiama sumažinti cianido naudojimo poveikį aplinkai.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes joje siūloma iki 2011 m. pabaigos įvesti visuotinį draudimą naudoti cianido kasybos technologijas Europos Sąjungoje, ir todėl, kad suprantu, jog šiuo metu draudimas yra vienintelis patikimas būdas apsaugoti mūsų vandens išteklius ir ekosistemas nuo taršos, kuri kyla dėl cianido naudojimo kasyklose. Norėčiau pabrėžti, kad reikia įpareigoti tokią veiklą vykdančias įmones įsigyti draudimą, pagal kurį nelaimės ar sistemos veikimo sutrikimo atveju būtų atlyginama žala ir visos išlaidos, patirtos atkuriant vietovės pradinę padėtį ekologiniu ir cheminės būklės požiūriais.
Françoise Grossetête (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už šį tekstą ir mane tenkina balsavimo rezultatai, nes cianidas labai nuodinga cheminė medžiaga, kuri gali sukelti katastrofiškus ir neatitaisomus padarinius aplinkai ir žmogaus sveikatai. Cianidas taip pat laikomas pagrindiniu teršėju pagal Vandens pagrindų direktyvą (VPD).
Ar reikia kam nors priminti, kad 2000 m. sausio mėn. daugiau kaip 100 000 kubinių metrų cianidu užteršto vandens išsiliejo iš aukso kasyklos Baia Mare, Rumunijoje ir užteršė Somešo, Tisos ir Dunojaus upes? Jis pražudė žuvis ir gyvuosius organizmus, o geriamasis vanduo buvo ilgai užterštas Rumunijoje, Vengrijoje, Serbijoje ir Bulgarijoje.
Ar reikia kam nors priminti, kad ši nelaimė dėl labai sunkių padarinių aplinkai vadinama antrąja Černobilio nelaime?
Jeigu paprastu bendru pasiūlymu dėl rezoliucijos nesilaikysime griežtos pozicijos pritardami visiškam cianido kasybos technologijų naudojimo Europos Sąjungoje uždraudimui, tuomet žinia, kurią perduodame Europos Komisijai, ateityje taps bereikšmė.
Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. – (RO) Kartais paprastai pirmenybė teikiama ne ekonominiams ir šališkumo interesams, bet aplinkos gerovei, gamtos paveldo ir žmogaus gerovės apsaugai. Rezoliucijoje tai pabrėžiama.
Europos Parlamentas šiandien parodė, kad visų pirma gina bendruosius interesus ir žmonių gerovę. Cianido kasybos technologijų naudojimas kelia pavojų, kurio negalime sau leisti, nes padariniai yra neatitaisomi.
Vis dėlto pritariu idėjai, kad tose srityse, kur ciando technologijos buvo uždraustos, pramonė būtų perorientuota suteikiant pakankamą finansinę paramą ekologiškiems pramonės sektoriams, taip pat atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ir turizmui.
Tunne Kelam (PPE), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Europoje cianido naudojimas kasyboje turėtų būti uždraustas. Cianidas yra aukso kasyboje naudojama labai pavojinga cheminė medžiaga. Ji kelia pavojų aplinkai ir žmogaus sveikatai. Didelės nelaimės praeityje parodė, kad užteršimas cianidu gali turėti neatitaisomų padarinių aplinkai ir žmogaus sveikatai. Šiuo požiūriu tvirtai pritariu, kad nedelsiant būtų uždrausta tokio pobūdžio kasyba, siekiant užtikrinti, kad nei dabar, nei ateityje niekam nekiltų pragaištingų cianido naudojimo kasyboje padarinių pavojus.
Marian-Jean Marinescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau prieš rezoliuciją dėl draudimo naudoti cianido kasybos technologijas įvedimo iki 2011 m. dėl kelių priežasčių. Sustabdyti dabartinius kasybos projektus, kuriuose naudojamos cianido technologijos, būtų skaudus smūgis šią technologiją naudojančioms valstybėms narėms (Suomijai, Švedijai, Ispanijai, Rumunijai, Bulgarijai ir Graikijai) ir cianidą gaminančioms valstybėms narėms (Belgijai, Jungtinei Karalystei, Čekijai ir Vokietijai). Europa taps visiškai priklausoma nuo aukso – tauriųjų metalų pramonėje ir elektronikos sektoriuje naudojamo metalo – importo. Apie 87 proc. pagaminamo cianido naudojama kituose pramonės sektoriuose nei kasyba, pvz., vitaminų, juvelyrinių dirbinių, lipalų, kompiuterių elektronikos detalių, ugniai atsparių termoizoliacinių medžiagų, kosmetikos gaminių, nailono, dažų, vaistų ir kt. prekių gamybai. Ekonomikos sektoriuje esama technologijų, kurios kelia pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkai. Cianido technologija – tik viena jų. Nustatyti reikalavimai ir standartai, kad būtų sudarytos sąlygos tokią veiklą vykdyti saugiai, kad būtų išvengta neigiamų padarinių. Šis principas taip pat galioja kasybos technologijai. Reikia laikytis galiojančių teisės aktų. Neturime teisės uždrausti, tačiau turime teisę apsaugoti.
Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Vandens pagrindų direktyvoje ES aiškiai išdėstė tikslus dėl vandens išteklių, kuriuose neturi būti jokių cheminių medžiagų, kokybės. Tam, kad šie tikslai būtų pasiekti, labai svarbu uždrausti naudoti cianido kasybos technologijas. Turime pakeisti šią techniką ekologiška alternatyva, nes dėl cianido kasybos technologijų per pastaruosius 25 metus įvyko daugiau kaip trisdešimt didelių nelaimių.
Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau prieš šią rezoliuciją, nes 2006 m. direktyva, kuri galioja, užtikrinama maksimali aplinkos ir žmogaus sveikatos apsauga kasybos pramonėje naudojant cianido technologijas. Atsižvelgiant į griežtas direktyvos nuostatas dėl kasyklų atliekų ir į tai, kad nėra įgyvendinamų alternatyvų, nebūtina visiškai uždrausti cianido technologijų naudojimo aukso gavyboje.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už galutinį tekstą. Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos buvo priimtas tik su vienu nedideliu teigiamu papildymu (skatinančiu pramonės perorientavimą tose srityse, kur kasyba naudojant cianidą draudžiama). Bandymai vietoj raginimo „inicijuoti visišką uždraudimą“ tiesiog atlikti poveikio vertinimą vardiniu balsavimu (161/416) buvo atmesti, taip pat buvo atmestas pakeitimas, kuriuo siūloma paprasčiausiai „apsvarstyti“ draudimą (vardinio balsavimo rezultatai – 246/337). Mūsų frakcijos kartu su S&D ir GUE/NGL frakcijomis pasiūlytas pakeitimas „pasiūlyti draudimą“ nurodant jo įsigaliojimo datą nebuvo priimtas (vardinio balsavimo rezultatai – 274/309). Galutinė rezoliucija priimta 524 balsavus už, 54 balsavus prieš ir 13 susilaikius (ALDE frakcija susilaikė, nes nebuvo priimtas pasiūlymas atlikti poveikio vertinimą).
Alf Svensson (PPE), raštu. − (SV) Vakar Europos Parlamente vykusiame balsavime dėl visuotinio draudimo Europos Sąjungoje naudoti cianido kasybos technologijas aš, kaip ir daugelis kitų EP narių iš Švedijos, balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos. Cianidas yra nuodingas ir labai svarbu, kad jį naudojant būtų laikomasi rekomendacijų dėl aplinkos ir išplovimo darbai būtų vykdomi uždarame procese. Taip paprastai daroma Europoje ir tai sumažina kenksmingų medžiagų išmetimo pavojų. Visiškas draudimas kasyboje naudoti cianidą reikštų, kad Europos įskaitant ir Švediją, aukso kasyklos turėtų būti uždarytos. Mano nuomone, būtų neprotinga visiškai uždrausti naudoti cianidu grindžiamas kasybos technologijas, kol atsiras cianido išplovimo alternatyvų, kurias būtų galima įgyvendinti techniniu, ekonominiu ir aplinkos požiūriais. Todėl balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos.