Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/0813(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0115/2010

Debatai :

PV 05/05/2010 - 17
CRE 05/05/2010 - 17

Balsavimas :

PV 06/05/2010 - 7.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0148

Diskusijos
Trečiadienis, 2010 m. gegužės 5 d. - Briuselis Tekstas OL

17. Sutarčių patikslinimas. Pereinamojo laikotarpio priemonės dėl Europos Parlamento sudėties – Sprendimas nešaukti konvento dėl Sutarčių nuostatų, susijusių su pereinamojo laikotarpio priemonėmis dėl Europos Parlamento sudėties, patikslinimo (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – bendros diskusijos šiais klausimais:

– Í. Méndez de Vigo pranešimas A7–0115/2010 Konstitucinių reikalų komiteto vardu dėl protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų dėl Europos Parlamento sudėties likusiu 2009–2014 m. kadencijos laikotarpiu, projekto Europos Parlamento nuomonė (ES sutarties 48 straipsnis 3 dalis) [17196/2009 - C7-0001/2010 – 2009/0813(NLE)] (A7–0115/2010), ir

– Í. Méndez de Vigo rekomendacija A7–0116/2010 Konstitucinių reikalų komiteto vardu dėl Europos Vadovų Tarybos pasiūlymo nešaukti konvento Sutarčių nuostatoms, susijusioms su pereinamojo laikotarpio priemonėmis dėl Europos Parlamento sudėties, peržiūrėti [17196/2009 - C7-0002/2010 – 2009/0814(NLE)].

 
  
MPphoto
 

  Íñigo Méndez de Vigo, pranešėjas. (ES) Pone pirmininke, leiskite man pradėti savo kalbą R. M. Rilke žodžiais: „Herr, es ist Zeit. Der Sommer war sehr groß...“. R. M Rilke buvo mėgstamiausias neseniai mirusio EP nario Dimitrio Tsatso poetas. Kiek anksčiau, 1997 m. lapkričio 19 d., Dimitriui Tsatsui ir man buvo suteikta garbė pateikti šiems rūmams pranešimą dėl Amsterdamo sutarties.

Būtent šiuo pranešimu dėl Amsterdamo sutarties pasiūlėme, kad bet koks Sutarčių keitimas turėtų būti parengtas Konvento.

Mes tai pavadinome Bendrijos metodu. Iš tikrųjų šiuo Konvento metodu buvo pasinaudota rengiant Pagrindinių teisių chartiją ir, svarbiausia, Sutartį dėl Konstitucijos Europai.

Ypač šiandien, kai netrukus įvykdysime pirmą Lisabonos sutartyje, kuri, pone pirmininke, remiantis paskutinės analizės duomenimis, yra Sutartis dėl Konstitucijos Europai, dėl kurios taip sunkiai kovojome, numatytą reformą.

Šią pirmą reformą, kuri vykdoma pakeičiant Lisabonos sutarties Protokolą (Nr. 36), lėmė anomalija, nes tuomet, kai pernai birželio mėn. vyko rinkimai į Parlamentą, Lisabonos sutartis dar nebuvo įsigaliojusi dėl mums visiems žinomų netikėtų aplinkybių.

Todėl paskutiniai rinkimai į Parlamentą vyko pagal tuo metu galiojusią Nicos sutartį, kurioje nustatytas 736 EP narių skaičius, o Lisabonos sutartyje – 751 EP nario skaičius.

Padėtis dar labiau komplikuota, pone pirmininke, nes 1976 m. Akte nustatyta, kad EP naro mandatas trunka penkerius metus. Tai reiškia, kad dabar negalime tiesiog vadovautis Lisabonos sutartyje nustatytu skaičiumi, t. y. 751 EP nario skaičiumi, nes pagal Lisabonos sutartį tam tikra šalis praranda tris EP narius, kurie buvo išrinkti, ir todėl negali palikti Parlamento per šią Parlamento kadenciją.

Todėl, pone pirmininke, tam, kad įsigaliotų Lisabonos susitarimai, reikia iš dalies pakeisti Protokolą (Nr. 36), ir todėl per šią 2009–2014 m. Parlamento kadenciją įsigaliojus Protokolo (Nr. 36) pakeitimui šiame Parlamente išimties tvarka bus 754 nariai.

Todėl, pone pirmininke, Europos Vadovų Taryba atsiuntė jums raštą pateikdama prašymą, kad pagal 48 straipsnio 2 dalį šis Parlamentas pateiktų savo nuomonę dėl dviejų klausimų.

Pirmasis klausimas yra ar siekiant parengti Protokolo (Nr. 36) pakeitimą būtinas Konventas? Antrasis – ar Protokolui (Nr. 36) pakeisti valstybių arba vyriausybių vadovai gali sušaukti Tarpvyriausybinę konferenciją?

Abu klausimai susiję, nors jie nagrinėjami skirtinguose pranešimuose. Pirmiausia kalbėsiu apie Tarpvyriausybinės konferencijos sušaukimą. Kaip minėjau, susidūrėme su Lisabonos sutarties politinio pobūdžio padariniu ir taip pat su pereinamojo laikotarpio ir išimtiniu sprendimu, kuris galios tik šios Parlamento kadencijos laikotarpiu. Todėl ši Tarpvyriausybinė konferencija nagrinės tik klausimą, dėl kurio jau buvo susitarta: kaip paskirstyti šiuos aštuoniolika EP narių mandatų dvylikai šalių.

Todėl, pone pirmininke, diskusijų nėra. Manau, kad Tarpvyriausybinę konferenciją galima sušaukti labai greitai ir klausimas galėtų būti išspęstas per vieną rytą, nes politiniai sprendimai jau priimti.

Todėl paprašysiu balsuoti už Tarpvyriausybinę konferenciją ir pasakysiu, kad nemanau, jog klausimui, kuris jau buvo išspręstas, nagrinėti būtinas Konventas. Pritariame Tarpvyriausybinės konferencijos surengimui; prieštaraujame, kad būtų sušauktas Konventas.

 
  
MPphoto
 

  Diego López Garrido, einantis Tarybos pirmininko pareigas. (ES) Pone pirmininke, norėčiau pasidžiaugti tuo, kad per gerbiamą kolegą ir draugą Íñigo Méndezą de Vigo Europos Parlamentas pritaria Europos Vadovų Tarybos nuomonei ta prasme, kad siekiant priimti pasiūlytą Lisabonos sutarties Protokolo (Nr. 36) pakeitimą nebūtina sukviesti Konvento, nes reikia atlikti nereikšmingą pakeitimą, nors jis ir labai svarbus tam, kad iki kitų rinkimų šiems rūmams galėtų priklausyti EP nariai, kurie būtų turėję jiems priklausyti, jeigu būtų galiojusi Lisabonos sutartis.

Šis konkretus atvejis yra gan paradoksalus, nes Í. Méndez de Vigo ir aš dalyvavome Konvente, kuris rengė Konstituciją Europai. Šiuo atveju siekiama pamėginti išvengti ir išvengti, nes reikia atlikti nereikšmingą Lisabonos sutarties pakeitimą – iš tikrųjų, formalų pakeitimą.

Džiaugiuosi, kad tokiu būdu Parlamentas priims Í. Méndezo de Vigo pateiktą pasiūlymą ir surengus Tarpvyriausybinę konferenciją bei atlikus atitinkamas ratifikavimo procedūras 27 Europos Sąjungos valstybių narių parlamentuose dar aštuoniolika EP narių iš dvylikos šalių – Jungtinės Karalystės, Slovėnijos, Lenkijos, Nyderlandų, Maltos, Latvijos, Italijos, Bulgarijos, Švedijos, Prancūzijos, Austrijos ir Ispanijos – galės netrukus prisijungti.

Todėl šių šalių piliečiams Europos Parlamente bus atstovaujama dar geriau. Todėl džiaugiuosi, kad Í. Méndez de Vigo parengė šį pranešimą ir kad Konstitucinių reikalų komitetas jį patvirtino be pakeitimų. Taip pat tikiuosi, kad čia šiame plenariniame posėdyje jis susilauks didelio palaikymo ir netrukus Parlamente galėsime sulaukti šių aštuoniolikos EP narių, taip pat kad tai bus numatyta Lisabonos sutartyje.

 
  
MPphoto
 

  Maroš Šefčovič, Komisijos narys. − Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Í. Méndezui de Vigo už puikų pranešimą. Taip pat džiaugiuosi galėdamas Europos Parlamentą informuoti, kad Komisija priėmė teigiamą sprendimą dėl Tarpvyriausybinės konferencijos, kurioje bus išnagrinėti reikiami Sutarties pakeitimai, kuriais bus pritarta dėl papildomų aštuoniolikos EP narių.

Europos Vadovų Taryba paprašė, kad Europos Komisija, remdamasi Ispanijos vyriausybės pateiktu pasiūlymu, pateiktų nuomonę ir, atsižvelgdama į tai, kad Ispanijos vyriausybės pasiūlyme nurodytas ilgai galiojantis politinis susitarimas nedelsiant suteikti įgaliojimus papildomiems aštuoniolikai EP narių, Komisija rekomendavo Tarpvyriausybinę konferenciją pradėti nedelsiant.

Remdamasi Ispanijos pasiūlymu Komisija savo nuomonėje taip pat pažymėjo, kad Tarpvyriausybinėje konferencijoje turėtų būti nagrinėjamas tik papildomų EP narių klausimas. Labai džiaugiausi matydamas, kad Í. Méndezo de Vigo pranešimą parėmė didelė dalis Konstitucinių reikalų komiteto narių, ir tikimės, kad taip bus ir per rytojaus Parlamento posėdį.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad Komisija tikisi, jog šioje Tarpvyriausybinėje konferencijoje greitai būtų susitarta dėl nedidelių Sutarties pakeitimų ir valstybėse narėse atlikus ratifikavimo procedūras aštuoniolika EP narių netrukus galėtų gauti savo mandatus.

 
  
MPphoto
 

  Carlo Casini, PPE frakcijos vardu.(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kalbėsiu labai trumpai, nes komitetas, kuriam pirmininkauju, pasiekė labai visapusišką susitarimą, derantį su jau išsakytomis mintimis, todėl pernelyg ilgos diskusijos nebūtinos.

Problema, kurią iškėliau ir kuri buvo aptarta komitete, iš esmės buvo susijusi su šiais klausimais: pagal 1976 m. Aktą dėl rinkimų ir Lisabonos sutartį reikalaujama, kad šio Parlamento narius tiesiogiai rinktų įvairių tautų žmonės. Dėl to kyla problema tais atvejais, kai EP narių išrinkimui šiai Parlamento kadencijai naudojama rinkimų sistema neleidžia į Parlamentą patekti kandidatams, nesurinkusiems pakankamai balsų, kad gautų vietą, tačiau surinkusiems pakankamai balsų, kad ten patektų vėliau.

Pagal tam tikras rinkimų sistemas tokios sąlygos sudaromos, tačiau pagal kitas, regis, ne. Todėl jeigu nenorime pernelyg ilgam atidėti narių prisijungimo prie Parlamento, turėtume remtis išskirtinėmis, pereinamojo laikotarpio paskyrimo sistemomis, kaip numato Taryba.

Po ilgų diskusijų mano komitetas priėjo prie išvados, kad toks sprendimas teisingas. Todėl mes pritariame jau išsakytoms nuomonėms. Turiu pasakyti, kad pats asmeniškai pateikiau pakeitimą, kuriuo siūloma iki naujų Parlamento narių išrinkimo paskirti laikinai stebėtojus. Nors dėl šio pakeitimo vis dar diskutuojama, turėtume balsuoti prieš jį, – nesvarbu, kad tai mano pasiūlytas pakeitimas, – nes kompromisiniame pakeitime numatytas greitas, tiesioginis EP narių integravimas į Parlamentą.

 
  
MPphoto
 

  Ramón Jáuregui Atondo, S&D frakcijos vardu.(ES) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad mums reikia priimti nelengvą sprendimą. Pirma, mes peržiūrime Sutartį. Vos jai įsigaliojus pirmą kartą siūlome ją peržiūrėti. Tai nėra lengvas uždavinys.

Vis dėlto, antra, mes atkuriame, patvirtiname ir sukuriame galimybę aštuoniolikai EP narių, kurie būtų turėję teisę užimti savo mandatus, jeigu Sutartis būtų patvirtinta prieš rinkimus, naudotis šia teise. Be to, pasinaudoti šia teise leidžiame dvylikai šalių, kurios turi teisę pertvarkyti savo padėtį šiame Parlamente, nes su visa Europos Sąjunga yra sutarusios, kad jos turėtų turėti daugiau atstovų nei iki šiol. Kalbame tik apie tai, tačiau tai svarbus klausimas.

Nepaisant to pagal pačią Sutartį reikalaujama, kad Sutarties peržiūrai būtų rengiamas Konventas. Gana pagrįstai Taryba mūsų klausia, ar būtina rengti Konventą siekiant ratifikuoti su visomis ES valstybėmis narėmis pasiektą susitarimą. Parlamento atsakymas – ne. Šiuo atveju būtinybės nėra.

Todėl Tarybą jis įpareigoja sušaukti Tarpvyriausybinę konferenciją ir peržiūrėti sutartį taip leidžiant 27 šalims ratifikuoti pakeitimą ir suteikiant teisę aštuoniolikai EP narių, kurie prisijungs prie Parlamento, ir dvylikai procese dalyvaujančių šalių pasiekti, kad joms Parlamente būtų atstovaujama visapusiškai.

Nagrinėjame šį klausimą, tačiau susiduriame su problema. Pirmiausia norėčiau pripažinti, kad susidūrėme su tam tikrais sunkumais priimdami sprendimą dėl to, ar nauji EP nariai būtinai turi būti išrinkti tiesiogiai, ar jie gali būti renkami kaip nors kitaip.

Manau, kad ši problema, su kuria susidūrėme ir kurią iš tikrųjų reikia išnagrinėti ir pristatyti, buvo tinkamai išspręsta. Norėčiau padėkoti ne tik pranešimą rengusiam pranešėjui Í. Méndezui de Vigo, bet ir A. Duffui, kad mums pavyko pasiekti, mano nuomone, labai svarbų trijų frakcijų susitarimą.

Manome, kad tegul Sutartis būna peržiūrima, tačiau nekviečiant Konvento, kad būtų galima duoti pradžią naudotis patvirtinimo teise. Tačiau kartu šie rūmai valstybių narių parlamentams norėtų priminti, kad jie paskirtų EP narius, kurie į Europos Parlamentą buvo išrinkti tiesiogiai, ir kad čia, Parlamente, ketiname peržiūrėti Europos rinkimų sistemą, kad pagal Europos rinkimų modelį būtų nustatyta bendra tarpvalstybinė EP narių išrinkimo sistema.

Džiaugiuosi, kad šios dvi aplinkybės leido pasiekti pusiausvyrą, tad šio klausimo nagrinėjimas gali būti atnaujinamas.

 
  
MPphoto
 

  Andrew Duff, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, mums pateiktas pasiūlymas, žinoma, parengtas anksčiau, nei įsigaliojo Sutartis. Jeigu Sutartis būtų įsigaliojusi prieš pateikiant tokį pasiūlymą, nebūtume jam pritarę.

Parlamentas negalėtų sutikti su tuo, kad Prancūzija paskirtų du atstovus iš Assemblée Nationale į Parlamentą. Jeigu tam būtume pritarę įsigaliojus Sutarčiai, – jeigu pasiūlymas nebūtų pateiktas iki Sutarties įsigaliojimo, – mes taip pat būtume pažeidę Sutartį, nes šis pasiūlymas neatitinka mažėjančio proporcingumo.

Pritariame pereinamojo laikotarpio sprendimui, tačiau diskusijose gana sėkmingai buvo išsakytos su Parlamento sudėtimi ir jo narių išrinkimu susijusios problemos. Džiaugiuosi, kad visos Parlamento frakcijos dabar sutaria, kad dabar reikia iš esmės pertvarkyti rinkimų procedūrą, ir Parlamentas greitai pateiks pasiūlymus, kuriems svarstyti reikės sušaukti Tarpvyriausybinę konferenciją, kurią visapusiškai ir tinkamai parengs Konventas, į kurį bus įtraukti valstybių narių parlamentai, jo metu bus rengiamos plataus masto konsultacijos ir bus įtrauktos nacionalinės politinės partijos, kad iki 2014 m. šiuo klausimu būtų sudarytas esminis susitarimas.

Esu labai dėkingas savo kolegoms ir koordinatoriams iš kitų frakcijų už konstruktyvias derybas, po kurių buvo išreikštas tvirtas ketinimas pertvarkyti Parlamento rinkimų procedūrą.

 
  
MPphoto
 

  Gerald Häfner, Verts/ALE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiuo klausimu išties sutariame. Laukiame Parlamento narių pagausėjimo ir kol prisijungs aštuoniolika naujų narių. Tam dabar siekiame sudaryti sąlygas, kad jie galėtų atvykti ir dirbti kartu su mumis.

Nuomonės nedaug tesiskiria, tačiau skirtumas iš tikrųjų labai didelis, nes jis susijęs su mūsų veiklos pagrindu, įskaitant tai, kaip suvokiame demokratijos principą ir kaip vertiname pačius rūmus. Jis susijęs su sprendimo, kas bus tie nauji EP nariai, priėmimu. Mūsų nuomone, tai nėra antraeilis klausimas, tai labai svarbus klausimas. Pagal Sutartį Europos Parlamento nariai „renkami remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise laisvu ir slaptu balsavimu penkerių metų kadencijai“. Rinkimų teisę turi piliečiai. Vienuolikoje iš dvylikos šalių taip ir buvo.

Dabar viena iš šalių tvirtina, kad tai neįmanoma ir kad ji į Europos Parlamentą paskirs EP narius, kurie piliečių buvo išrinkti visiškai kitam darbui. Nemanome, kad tai tinkama pozicija Parlamento arba piliečių balsavimo teisės ir demokratijos principo atžvilgiu.

Jeigu Konventas būtų tik techninio pobūdžio problema, galėtume išsiversti be jo, kitaip tariant, jeigu būtume susitarę dėl Sutarčių laikymosi principo. Vis dėlto šiuo metu kyla Sutarties žlugimo pavojus. Pabrėžkime, kad reikia sukviesti Konventą, kuris yra puikus būdas pasiekti bendrą sutarimą būtent tokio pobūdžio klausimais, ne Europos vyriausybių lygmeniu.

 
  
MPphoto
 

  Ashley Fox, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, pritariu šiam pranešimui ir jo išvadai, kad Europos konventas nebūtinas. Tokio Konvento sukvietimas būtų tik laiko ir mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas. Mano rinkimų apygardos rinkėjai nenori Konvento, kuriame, be abejo, būtų aptariama tolesnė politinė integracija. Jungtinėje Karalystėje bendra nuomonė yra tokia, kad politinė sąjunga nužengusi jau per toli.

Nors pritariu priemonėms, kurios leistų Parlamentą papildyti aštuoniolika papildomų EP narių, nemanau, kad jiems turėtų būti suteiktas stebėtojų statusas, kol įsigalios perinamojo laikotarpio nuostatos. Tokios priemonės jiems leistų reikalauti, kad būtų mokamas atlyginimas ir padengiamos išlaidos jiems dar nesuteikus teisės balsuoti, ir manau, kad iš principo tai blogai.

Tada, kai beveik visose valstybėse narėse numatyta mažinti viešąsias išlaidas, šis Parlamentas turėtų rodyti pavyzdį. Viešuosius pinigus visada turėtume naudoti išmintingai. Mano frakcija balsuos prieš pranešimą, nes jame nepaisoma šio svarbaus principo.

 
  
MPphoto
 

  Søren Bo Søndergaard, GUE/NGL frakcijos vardu.(DA) Pone pirmininke, nepritariame daugeliui su ES susijusių pasiūlymų. Be abejo, nesutinkame su daugeliu su Europos Parlamentu susijusių pasiūlymų. Vis dėlto manau, kad pasiektas plataus masto bendras sutarimas dėl to, kad Europos Parlamentui teisėtumą suteikia tai, kad jis demokratiškai ir tiesiogiai renkamas piliečių. O štai šiandien nagrinėjame pasiūlymą, kuris mus verčia manyti, kad tai gali pasikeisti. Pateiktas pasiūlymas, dėl kurio aplinkybės gali susiklostyti taip, kad artimiausius ketverius metus Parlamente dokumentus galėtų priimti žmonės, kurie buvo ne demokratiškai išrinkti, o veikiau paskirti. Tokį pokytį vertinu kaip labai blogą. Taip pat manau, kad toks pokytis labai netinkamas.

Jis, žinoma, prieštarauja Sutarčiai. Todėl turėtume peržiūrėti Sutartį. Tačiau tai prieštarauja įprastiniam mūsų elgesiui. Kai 2007 m. į Europos Sąjungą įstojo Rumunija ir Bulgarija, ar mes joms sakėme, kad nereikia rengti rinkimų? Ar mes sakėme, kad EP nariai iš šių šalių gali pusantrų metų posėdžiauti Parlamente nesurengus rinkimų? Ne, mes joms nurodėme rengti rinkimus ir taip turėtų būti padaryta naujų EP narių atžvilgiu. Taip turėtų būti net tuo atveju, jeigu rinkimus reikėtų rengti tik vienoje šalyje, pvz., Prancūzijoje.

 
  
MPphoto
 

  Morten Messerschmidt, EFD frakcijos vardu.(DA) Pone pirmininke, padėtis, kurioje šiuo metu esame, kiek keistoka. Daugelį metų girdėjome, kad Lisabonos sutartis bus demokratijos, skaidrumo ir piliečių įtakos teisėkūrai ES užtikrinimo priemonė. Tada vienas pirmųjų dalykų, ką Europos Parlamentas, daugelį metų piliečiams tai sakęs, nusprendžia padaryti, tai pasakyti, kad atsisako tiesioginių rinkimų, atsisako sukviesti Konventą ir atsisako visų priemonių, kurios anksčiau buvo naudojamos piliečiams įtikinti, kodėl ši Sutartis būtina. Ši padėtis tam tikra prasme gan keista.

Būtų, žinoma, normalu, jeigu rimtai vertintume pažadus, kuriuos davėme rinkėjams, rimtai vertintume tai, kad šių rūmų nariai turėtų būti žmonės, kuriems mandatas suteiktas tiesiogiai tautos, ir rimtai vertintume tai, kad Sutartis keičia ne vyriausybės, o išrinkti atstovai. Jeigu du pranešimai bus priimti, bus sunaikinti abu pagrindiniai elementai – pagrindiniai pažadai, beje, taip pat. Būtent visų sumanymų, iš tikrųjų, visų argumentų siekiant Lisabonos sutarties – visų priemonių, skirtų įtikinti piliečiams, kad jie suteiktų daugiau galių ES – šiandien, kai jau pasiekėme, ko norėjome, atsisakome. Todėl kaip ir ankstesnis kalbėtojas aš noriu pasakyti, kad mano frakcija negali parmeti šių pranešimų.

 
  
MPphoto
 

  Bruno Gollnisch (NI).(FR) Pone pirmininke, iškart kalbėsiu apie esmę. Í. Méndezo de Vigo pranešimo 2 dalyje pagrįstai pabrėžiama, kad vienas Tarybos pasiūlymų visiškai prieštarauja 1976 Akto dvasiai. Jame kalbama apie EP narių, kurie pagal 1976 m. Aktą turi būti renkami tiesioginiuose visuotiniuose rinkimuose, skyrimą, kurį atlieka valstybių narių parlamentai.

Su visa derama pagarba pranešėjui, apgailestauju, kad jis į šiuos aspektus neatsižvelgė labiau ir 5 dalyje neišnagrinėjo jų tiksliau, aiškiau ir griežčiau. Nėra taip, kad būtų visiškai neįmanoma laikytis rinkimų principo. Jeigu valstybės narės nenori rengti papildomų rinkimų, jos tiesiog išnagrinėja 2009 m. vykusių rinkimų rezultatus ir šio balsavimo rezultatus ir, remdamosi proporcingumo principu, pritaiko naujam EP narių skaičiui, kuris ką tik joms buvo priskirtas.

Bet koks kitas sprendimas nebus demokratiškas, ypač mano šalyje, Prancūzijoje, kur atstovai į šalies parlamentą skiriami ne proporcingumo principu, netaikant proporcingumo taisyklės. Tai, išties, būtų tam tikra skyrimo vyriausybės nuožiūra forma, kuri prieštarauja Sutarties esmei.

 
  
MPphoto
 

  Mario Mauro (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, vis dar labai neaišku, kaip Taryba tokį klausimą kaip šis išnagrinėjo taip nerimtai. Tikiuosi, kad dėl šios nevykusios klaidos iškart nekils problemų ir kad nebus pakenkta mūsų institucijų patikimumui ir mūsų projektui. Pateiksiu jums konkretų pavyzdį: reikia, kad Italijoje per galimus papildomus rinkimus būtų išrinktas vienas EP narys, tačiau ar mums turėtų labiau rūpėti surengti rinkimus, kuriuose greičiausiai dalyvautų ne daugiau kaip 5 proc. rinkėjų, ar remtis paskutiniųjų 2009 m. rinkimų rezultatais tam, kad bet kuriuo atveju patvirtintume tiesioginiu visuotiniu balsavimu išrinkto EP nario išrinkimą?

Bet kuriuo atveju neturėtume pabloginti padėties: niekada dar nebuvo taip svarbu, kad Europa išvengtų kliūčių instituciniu lygmeniu ir kad būtų atidėtas integracijos procesas. Aš taip pat norėčiau pabrėžti, kaip svarbu yra tai, kad visi aštuoniolika EP narių į Europos Parlamentą patektų tuo pačiu metu, kad nebūtų sutrikdyta trapi tautybių, kurioms atstovaujama rūmuose, pusiausvyra. Pasikartosiu – tai yra klausimas, kurį reikia nedelsiant išspręsti: mano nuomone, neįsivaizduojama yra tai, kad likusiai 2009–2014 m. kadencijai nauji EP nariai nebūtų išrinkti.

Todėl privalome nedelsdami priimti aptariamą pranešimą ir rekomendaciją, kad Lisabonos sutarties Protokolo Nr. 36 pakeitimui būtų pritarta net nesukviečiant Konvento, o tiesiogiai sukviečiant Tarpvyriausybinę konferenciją, kaip siūlė pranešėjas. Reikia rinktis trumpiausią kelią, nes šiuo metu nėra ką daug aptarinėti. Vietoj to turime atversti naują lapą ir iš naujo pradėti veikti konstruktyviai po, deja, labai nevykusio etapo.

 
  
  

PIRMININKAVO: R. ANGELILLI
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Matthias Groote (S&D).(DE) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui Í. Méndezui de Vigo. Nematau jokios būtinybės sukviesti Konventą. Tai formalumas, kurį reikia išspręsti. Nuo 1979 m. Europos Parlamentas buvo renkamas tiesioginiu ir slaptu balsavimu ir taip ir ateityje turėtų būti daroma. Tarpvyriausybinėje konferencijoje išnagrinėdami šią problemą labai greitai mes ir Taryba pasielgtume labai išmintingai, nes šešiolika iš aštuoniolikos narių laukia, o tai yra netoleruotina. Sprendimą vėl turi priimti Taryba. Norėčiau Tarybos paprašyti nepasiduoti šiuo klausimu dėl to, kad viena valstybė narė nenustatė aiškių taisyklių tikėdamasi, kad Lisabonos sutartis įsigalios anksčiau. Džiaugiuosi, kad ši Sutartis galioja, tačiau dabar turime atlikti savo namų darbus.

Í. Méndezo de Vigo pranešimas yra geras pagrindas sustiprinti šį procesą. Vis dėlto Taryba pasielgtų labai išmintingai, jeigu nepasiduotų pagundai sutikti, kad nariai būtų skiriami į Europos Parlamentą iš valstybės narės parlamento. Tai sukurtų precedentą ir nenorėčiau tam pritarti. Todėl visiškai pritariu pranešėjui su sąlyga, kad nariai į Europos Parlamentą nebus skiriami iš valstybių narių parlamentų.

 
  
MPphoto
 

  Sandrine Bélier (Verts/ALE).(FR) Ponia pirmininke, Prancūzija yra vienintelė valstybė narė, kuri nesitikėjo, kad Lisabonos sutartis įsigalios, ir kuri atsisako pripažinti 2009 m. rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus. Jeigu pritartume trečiam variantui – išimtis Prancūzijai – t. y. kad du nauji EP nariai būtų skiriami, tai reikštų, jog mūsų būtų prašoma pritarti šiurkščiam Europos Sąjungos pirminės teisės pažeidimui: Europos Parlamento narių rinkimas tiesioginiu visuotiniu balsavimu, kuris buvo mūsų teisėtumo pagrindas 31 metus.

Ar mes, spaudžiami vienos valstybės narės, kuri rodo tam tikrą nepagarbą Europos Sąjungai ir Europos piliečiams, laikysimės Tarybos sprendimo? Mūsų Parlamentas neturi pritarti šiam šiurkščiam Europos demokratijos principo pažeidimui. Turime atsisakyti kenkti savo, kaip Europos visuomenės išrinktų atstovų, teisėtumui ir patikimumui. Europos piliečiai, ne valstybių narių vyriausybės, savo nuožiūra renkasi atstovus į Europos Parlamentą.

Ši išimtis Prancūzijai pagrindžia mūsų prašymą Parlamentui, kad šis dalyvautų, jeigu būtų sukviestas Konventas dėl Sutarčių peržiūros, ir kad nepritartų jokiai Tarpvyriausybinei konferencijai.

 
  
MPphoto
 

  Trevor Colman (EFD). – Ponia pirmininke, atidėjus Lisabonos sutarties ratifikavimą buvo paskirti 736 EP nariai, o ne dabar siūlomas 751 narys. Didesnį skaičių pasieksime dvylikai valstybių narių paskirsčius aštuoniolika mandatų ir Vokietijai prarandant tris vietas, tačiau to negali įvykti, nes neteisėta anksčiau laiko sutrumpinti trijų Vokietijos EP narių mandatus.

Padėtį dar labiau komplikuoja tai, kad Sutartyje nustatyta, jog EP narių skaičius neturėtų viršyti 751. Kad būtų paskirti papildomi aštuoniolika EP narių mandatų neatsisakant trijų Vokietijai priklausančių mandatų, reikės peržiūrėti Lisabonos sutarties Protokolą Nr. 36. Tai turėtų būti padaryta sukviečiant Konventą, kuris pateiktų pasiūlymus, kurie valstybėms narėms pritarus būtų įtraukti į Sutartį kaip pakeitimai. To nepadarius visi šio Parlamento, kurį sudarytų 754 nariai, – trimis viršijant 751 ribą, – priimti dokumentai būtų neteisėti.

Pagal šiems rūmams pateiktą pasiūlymą šią problemą reikėtų spręsti pasitelkiant Tarpvyriausybinę konferenciją, tačiau tai yra svarbi peržiūra ir Lisabonos sutarties pakeitimas, kurį turi ratifikuoti visos valstybės narės ir turi būti suteikta galimybė kiekvienai valstybei narei surengti referendumą.

 
  
MPphoto
 

  Rafał Trzaskowski (PPE). – Ponia pirmininke, griežtai nesutinku su ankstesne kalbėtoja. Šie rūmai turėjo atsakyti į klausimą, ar reikia sukviesti Konventą tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl šios problemos, ir mes nusprendėme to nedaryti, tačiau padarėme paisydami šios priemonės, šios naujos priemonės, kuri iš tikrųjų didina visų mūsų priimamų sprendimų teisėtumą. Žinoma, tai nesukuria precedento ateičiai, nes dėl visų išties svarbių klausimų, susijusių su Sutarties keitimu, pvz., rinkimų procedūros, reikės sukviesti Konventą.

Norėčiau padėkoti Í. Méndezui de Vigo ir koordinatoriams už tai, kad priėmė sprendimą. Tai nebuvo lengva. Susidūrėme su sunkumais dėl papildomų aštuoniolikos šių rūmų narių paskyrimo, nes kai kurios valstybės narės nebuvo numačiusios procedūros, tačiau nusprendėme, kad svarbiausia yra atstovaujamumas, kad tai yra principas, kurio turėtume remtis, ir kad šiuose rūmuose atstovavimas būtų suderintas nedelsiant. Todėl priėmėme praktišką sprendimą, ragindami valstybes nares nedelsiant baigti rinkimų procedūras, žinoma, su sąlyga, kad visi EP nariai, kurie prisijungs prie mūsų, bus išrinkti tiesiogiai.

 
  
MPphoto
 

  Sylvie Guillaume (S&D).(FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, papildomų EP narių skyrimas nėra naujas klausimas; prisiminkime, kad mūsų kolegos EP nariai A. Severin ir A. Lamassoure šį klausimą jau nagrinėjo ankstesnėje Parlamento kadencijoje. Kaip galima nenustebti dėl visiško šalies – deja, manosios, Prancūzijos – nepasiruošimo paskirti savo naujus du EP narius? Ar ji negalėjo pagrįstai manyti, kad Lisabonos sutartis kada nors įsigalios ir naujų EP narių klausimas bus iškeltas? Tuomet, kas paaiškintų tokį neįžvalgumą, tokį atsainų elgesį?

Prancūzijai suteikdami galimybę, numatytą Protokolo Nr. 36 projekte, EP narius paskirti iš šalies parlamento, – taip leisdami jai išsisukti mažomis sąnaudomis, – mes rizikuojame pažeisti pagrindinę taisyklę, kuri nustato, jog Europos Parlamento nariai turi būti renkami visuotiniu tiesioginiu balsavimu. Tai prieštarauja 1976 m. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimo tiesioginiu visuotiniu balsavimu esmei ir pakenktų pačiam Europos Parlamento teisėtumui ir patikimumui.

Kita vertus, kitų vienuolikos valstybių narių tinkamai išrinkti atstovai neprivalo nukentėti dėl tokio neprofesionalumo. Šis klausimas sprendžiamas gerokai per ilgai tiek jų, tiek jų šalių atžvilgiu, ir būtų tiesiog teisinga, jeigu šie išrinkti atstovai prie mūsų prisijungtų nedelsdami ir pradėtų dirbti. Todėl manome, kad šį klausimą reikėtų išspręsti pasitelkiant Tarpvyriausybinę konferenciją, kurioje galėtų būti greitai pritarta šių narių paskyrimui.

Vis dėlto reikia pabrėžti, kad Prancūzija, kaip ir jos Europos partnerės, vykdo savo įsipareigojimus. Tokio pobūdžio susitarimai nepriimtini rūmuose, kuriems priklauso Europos žmonių atstovai. Nepaisant visko šios diskusijos buvo vertingos tuo, kad netiesiogiai parodė, jog ateityje reikia nustatyti nuostatą dėl vienodos EP narių išrinkimo tiesioginiu visuotiniu balsavimu sistemos. Ši reforma turės būti atlikta sukvietus Konventą. Pasikartosiu, kad sprendimus priima čia, šiuose rūmuose, dirbantys žmonės, o ne vyriausybės.

 
  
MPphoto
 

  Zita Gurmai (S&D). – Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti Í. Méndezui de Vigo puikiai susitvarkius su darbu ir visiems kolegoms, kurie bendradarbiavo. Po daugelio metų darbo ir gana didelių problemų dėl ratifikavimo Lisabonos sutartis galiausiai įsigaliojo. Europos Parlamentui ji suteikia taip reikalingą svarbesnį vaidmenį.

Turime į tai žiūrėti rimtai ir grįsti savo veiksmus šiais atliktais institucijų pertvarkymais. Visų Europos piliečių labui dėmesį turime sutelkti į šį laipsnišką sprendimų priėmimą. Neturėtume tiek daug laiko skirti administracinio pobūdžio klausimams. Aš esu žmogus, kuris sprendžia greitai, veiksmingai, tačiau priima gerus sprendimus. Europos piliečiai pagrįstai tikisi, kad dirbsime veiksmingai ir skaidriai.

Visapusiškai gerbiu Europos institucijų bendradarbiavimą ir jų tarpusavio pusiausvyrą, nors esu įsitikinusi, kad pasiūlytu kompromisu siūlomas įgyvendinamas sprendimas. Taip galime dirbti veiksmingiau. Todėl sustiprinsime Europos Parlamentą ir tinkamai tarnausime Europos piliečiams.

Galiausiai, tačiau tai ne mažiau svarbu, pati asmeniškai pažįstu kai kuriuos iš jau išrinktų būsimų kolegų ir juo greičiau jie pradės dirbti, tuo geriau. Esu įsitikinusi, kad jų patirtis suteiks pridėtinės vertės mūsų institucijoms.

 
  
MPphoto
 

  Constance Le Grip (PPE).(FR) Ponia pirmininke, kaip ir kiti kalbėtojai, aš taip pat norėčiau padėkoti kolegai Í. Méndezui de Vigo. Jis atliko nuostabų darbą tokiomis aplinkybėmis, kurios kartais buvo sudėtingos ir visuomet įdomios. Konstitucinių reikalų komitete vyko ilgos diskusijos; jos prilygo iššūkiui ir prilygo rimto ir aktyvaus bei svarbaus žmogaus, su kuriuo siejamas EP narys, įvaizdžiui kartu, žinoma, aptariant – ir pagrįstai – svarbų klausimą, kuris jiems turi tiesioginę reikšmę, t. y. mūsų Parlamento sudėtis ir jo narių skyrimo būdai.

Dar kartą pranešėjas sugebėjo atsižvelgti į kartais skirtingas nuomones ir mintis ir apibendrinti jas – manyčiau – labai suderintame tekste. Už tai norėčiau jam padėkoti. Manau, kad šiuose dviejuose pranešimuose dėl Tarpvyriausybinės konferencijos sušaukimo ir dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, susijusių su Parlamento sudėtimi, pateiktos rekomendacijos yra realios, praktiškos ir veiksmingos. Manau, kad šiuo ir kitais klausimais šios priemonės apskritai yra tikrai tai, ko piliečiai tikisi iš Europos.

 
  
MPphoto
 

  Karin Kadenbach (S&D).(DE) Ponia pirmininke, aš taip pat norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjui ir taip pat visiems šešėliniams pranešėjams. Kaip Parlamentas dabar turėtume aiškiai parodyti, kad labai laukiame prisijungiant naujų Parlamento narių ir kad Taryba išties nerūpestinga. Dar kartą reikia pabrėžti, kad esame išsikėlę labai aiškų uždavinį – nedelsdami rasti sprendimą, kad laisvuose rinkimuose išrinkti nariai – aštuoniolika jų – galėtų pradėti dirbti netrukus.

Kaip Parlamentas privalome ne tik apskritai atstovauti žmonėms dėdami visas pastangas, bet ir kuo veiksmingiau dirbti komitetuose, o kad tai padarytume taip pat tikimės pasinaudoti kolegų narių, kurie buvo išrinkti laisvuose ir tinkamai surengtuose rinkimuose, patirtimi ir žiniomis. Kaip Austrijos pilietė labai laukiu, kol prie mūsų prisijungs Joe Weidenholzer, ir tikiuosi, kad netrukus galėsime jį čia sutikti kaip Parlamento narį.

 
  
MPphoto
 

  Franz Obermayr (NI).(DE) Ponia pirmininke, nevykusi Lisabonos sutartis ką tik buvo pasirašyta ir jau pateikti kiti pakeitimai, o naujų narių – kalbama apie iliuzinius narius – klausimą supanti netvarka išties didelė. Taip, žinoma, be kita ko, atsitiko dėl skirtingų mūsų rinkimų sistemų, dėl kurių kyla su demokratija susijusios problemos. Pvz., Prancūzijoje, kur kandidatai renkami regioniniu lygmeniu ir nėra sąrašų, nariams nėra labai sunku sudaryti sąlygas pereiti. Turėtume aiškiai parodyti, kad palankiau vertiname rinkimus, o ne parlamento pasirinkimą.

Antra, taip pat būtų visiškai pagrįsta, – ir piliečiai to tikisi, – jeigu pateiktume konkrečią informaciją apie EP narių veiklą ir uždarbį tuo laikotarpiu, kai jie bus stebėtojai. Ši „vaiduoklių“ padėtis, žinoma, nepadidins piliečių pasitikėjimo Europos Sąjunga. Taip pat turime nedelsdami paaiškinti, kada nauji EP nariai turėtų prisijungti prie Parlamento ir koks statusas jiems turėtų būti suteiktas. Be to, vis dar nėra aišku, ar Lisabonos sutartis bus peržiūrėta – tai būtų pageidautina – ir kokia bus padėtis dėl Kroatijos įstojimo. Piliečiai tikisi, kad Taryba šį klausimą greitai išspręs.

 
  
MPphoto
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE).(PL) Pagal Lisabonos sutartį Europos Parlamento sudėtis pakito. Nepaisant to, kad nuo jos įsigaliojimo praėjo jau šeši mėnesiai, dar nebuvo sušaukta Tarpvyriausybinė konferencija, kad šie pakeitimai būtų įgyvendinti. Valstybės narės turi ratifikuoti specialų protokolą dėl papildomų Europos Parlamento narių. Tai svarbus procesas, tačiau tai nekeičia fakto, kad reikia nedelsiant įgyvendinti visas Sutarties nuostatas. Pritariu pranešėjo išsakytai nuomonei šiuo klausimu.

Reikėtų priminti, kad tos valstybės narės, kurių nacionalinės delegacijos pagal Sutartį padidėjo, turėtų būti suinteresuotos, kad nauji jų nariai galėtų kuo greičiau atstovauti savo rinkėjams. Tai atitinka pagrindinius demokratijos principus, kurie yra Europos Sąjungos pagrindas. Svarbu, kad visi papildomi EP nariai prisijungtų prie Parlamento vienu metu, kad išvengtume mūsų institucijai skirtų kaltinimų dėl netinkamo veikimo.

 
  
MPphoto
 

  Milan Zver (PPE).(SL) Aš taip pat norėčiau paantrinti tiems, kurie siekia pabrėžti būtinybę Europos Parlamentui būti atstovaujamam visos sudėties ir nedelsiant dirbti visos sudėties. Manau, kad atsižvelgiant į Lisabonos sutarties, kuri yra mūsų Konstitucija, pakeitimą mūsų interesams dar nepakankamai atstovaujama. Taip pat manau, kad Tarpvyriausybinė konferencija būtų teisinga kryptis ir greičiausias būdas sutvirtinti mūsų teisinę bazę bei leisti Europos Parlamentui būti atstovaujamam visos sudėties. Norėčiau pasveikinti pranešėją Í. Méndezą de Vigo, kuris išnagrinėjo teisinius pagrindus, ir manau, kad dabartinis sprendimas juos puikiai atspindi. Be to, prisijungiu prie tų, kurie laukia, kol galės pasveikinti naujus narius Europos Parlamente, nes manau, kad mums jų reikia. Tiems, kurie savo šalyje vykusiuose rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, nenumatė, kad gali reikėti paskirti arba, veikiau, išrinkti papildomus narius, norėčiau pasakyti, kad šie rūmai nepraras savo teisėtumo vien dėl to, kad du nariai prisijungs prie Parlamento iš valstybių narių parlamentų.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE). – Ponia pirmininke, kaip ir kiti kolegos, manau, kad jeigu žmonės buvo išrinkti į Europos Parlamentą, jie turi teisę užimti savo vietas taip pat kaip per pastaruosius dvylika mėnesių 736 EP nariai užėmė savąsias. Tai trumpalaikė problema, kuriai reikia trumpalaikio sprendimo, nes po ketverių metų viskas bus nusistovėję ir veiks įprastai.

Taip pat manau, kad neteisinga kaltinti valstybes nares nesiėmus išankstinių veiksmų prieš 12 mėnesių, nes prieš 12 mėnesių buvo didelė tikimybė, kad Lisabonos sutartis nebus ratifikuota, ir, žinoma, taip manė daugelis žmonių mano šalyje ir kitose šalyse. Tačiau dabar, kai visos ratifikavimo procedūros baigtos, svarbu, kad žmonėms, kurie buvo išrinkti, būtų sudarytos sąlygos užimti savo vietas, kad jie galėtų prisidėti prie Parlamento darbo ir galėtume dirbti iki kitų rinkimų po ketverių metų, kai viskas bus, kaip sakoma, puiku.

 
  
MPphoto
 

  Diego López Garrido, einantis Tarybos pirmininko pareigas. (ES) Ponia pirmininke, aš tik norėčiau pridėti, kad pritariu gerbiamų EP narių kalboms, kuriose buvo išsakyta, kaip svarbu išspręsti iškilusį klausimą dėl Lisabonos sutarties, t. y. klausimą dėl aštuoniolikos EP narių, kurie dar neprisijungė prie Parlamento, nes paskutinieji rinkimai vyko likus nedaug laiko iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo.

Todėl ši Protokolo (Nr. 36) peržiūra derama. Taip pat visiškai pritariu tiems, kurie mano, jog tai reikėtų padaryti pasitaikius pirmai progai ir kad ši padėtis, kai Parlamente nėra aštuoniolikos EP narių, atstovaujančių dvylikos valstybių narių piliečiams, turėtų būti ištaisyta nedelsiant. Todėl iš esmės pritariu Í. Méndezui de Vigo, kuris mano, kad Konventas nebūtinas ir kad kuo greičiau turėtų būti sušaukta Tarpvyriausybinė konferencija, kad 27 valstybių narių parlamentai ratifikuotų sprendimą pirmai progai pasitaikius ir kad dėl to aštuoniolika aptariamų EP narių galėtų prisijungti prie Parlamento, nes jie turėjo čia būti nuo Parlamento kadencijos pradžios.

 
  
MPphoto
 

  Maroš Šefčovič, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Ponia pirmininke, manau, kad šios diskusijos aiškiai parodė, jog bandome rasti sprendimą išskirtinėje padėtyje, kad ieškome praktiško sprendimo, ir kad toks yra pereinamojo laikotarpio sprendimas. Todėl labai pritariu praktiškam Í. Méndezo de Vigo požiūriui ir jo parengtam pranešimui ir, kaip galiu spręsti remdamasis diskusijomis, jis susilaukia labai daug paramos šiame plenariniame posėdyje. Manau, jog akivaizdu, kad mūsų bendras tikslas – kad aštuoniolika naujų EP narių kuo greičiau pradėtų dirbti Parlamente.

Grįžtant prie Komisijos pozicijos manau, kad mums buvo pateikti labai aiškūs klausimai apie šio pokyčio valdymą ir valdymo priemones. Komisija, atsižvelgdama į pasikeitimo, kuris bus aptartas, mastą ir pobūdį, labai aiškiai išsakė savo pritarimą dėl Tarpvyriausybinės konferencijos.

Kalbant apie papildomų EP narių pasirinkimo sąlygas, manau, kad šis klausimas bus iškeltas per Tarpvyriausybinę konferenciją, tačiau norėčiau pridurti, kad manau, jog Europos Vadovų Tarybai svarstant šį klausimą buvo gana aišku, kad Taryba siekia suderinti suprantamą norą, kad papildomi EP nariai būtų atrinkti tokiu būdu, kuris būtų kuo panašesnis į pačius Europos Parlamento rinkimus, ir būtinybę laikytis nacionalinių konstitucinių reikalavimų; taip atsirado trys pasirinkimo galimybės, apimančios šiandienines aplinkybes, kurios, žinoma, bus suderintos per kitus rinkimus.

Baigdamas kalbėti norėčiau taip pat pasidžiaugti Europos Parlamente išsakytomis mintimis apie galimus Europos Parlamento rinkimų pokyčius ateityje, tačiau manau, kad reikia pabrėžti, jog tai yra ir bus skirtingi klausimai. Šiandien diskutuojame apie tai, kaip aštuoniolikai papildomų EP narių prisijungti prie Parlamento. Kitą kartą aptarsime galimus balsavimo rinkimuose pakeitimus.

 
  
MPphoto
 

  Íñigo Méndez de Vigo, pranešėjas. (ES) Ponia pirmininke, kai tokias skirtingas ir atitolusias nuomones turintys žmonės kaip M. Mauro, B. Gollnisch ir T. Colman prieina prie išvados, kad esama problemų dėl rinkimų tvarkos ir EP narių rinkimo į Europos Parlamentą sistemų, reiškia, kad mums reikia vienodos rinkimų tvarkos.

Tai buvo mandatas, aiškiai numatytas dar Romos Sutartyse. Todėl mes, koordinatoriai, – ir norėčiau pasinaudoti šia proga visiems padėkoti, o ypač Ramónui Jáuregui Atondo ir A. Dufui, – sutarėme dėl 2 pakeitimo, dėl kurio bus balsuojama rytoj. Tikiuosi, kad šis pakeitimas susilauks šių rūmų palaikymo visų pirma tam, kad greitai galėtume išspręsti šį vienodos rinkimų į Europos Parlamentą tvarkos klausimą. Tokiomis priemonėmis, manau, panaikintume tokius klausimus.

Savo kalboje R. Trzaskowski kalbėjo apie reikalingą atstovavimą šiam Parlamentui, kurį taip pat pabrėžė didžioji dalis kalbėtojų ir, be to, Komisijos pirmininko pavaduotojas M. Šefčovič.

Pritariu. Iš tikrųjų panešimo 1 dalyje pasakome pakankamai, kad aštuoniolika EP narių turėtų prie Parlamento prisijungti en bloc, priešingu atveju prarastume atstovavimą.

Tam, kad jie galėtų patekti į Parlamentą en bloc, kad laikytumėmės šio politiniu teisingumu paremto akto – Lisabonos sutarties – turime elgtis praktiškai, nes pereinamuoju laikotarpiu ir išskirtinėmis aplinkybėmis, ponios ir ponai, reikia pereinamojo laikotarpio ir išskirtinių aplinkybių sprendimų.

Todėl apie tai kalbu gana atvirai, man nepatinka galimybė EP nariams, kurie nebuvo išrinkti 2009 m., patekti į Parlamentą, tai, be to, nurodau pranešimo 2 dalyje. Nepaisant to, jeigu man reikėtų pasirinkti arba pastarąjį variantą, arba variantą, pagal kurį aštuoniolika narių nepatektų į Parlamentą, arba pasiūlyti praktinį sprendimą ir aštuoniolikos narių patekimą į Parlamentą, kas, vadinasi, reikštų, jog laikytumėmės Lisabonos sutarties, prašyčiau šių rūmų, kaip tai jau padariau pranešime, pasirinkti šį sprendimą; tai pereinamojo laikotarpio ir praktiškas sprendimas, bet, svarbiausia, ponia pirmininke, teisingas sprendimas.

Norėčiau padėkoti visiems už bendradarbiavimą ir įdomias mintis apie šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2010 m. gegužės 6 d., ketvirtadienį, 11.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (S&D), raštu. – Manau, neteisinga, kad šalims, kurioms buvo skirtos papildomos vietos Europos Parlamente, dar nėra atstovaujama. Kalbu ne tik dėl Maltos, kuriai paskirta šešta vieta, bet ir dėl kitų šalių, kurios atsidūrė tokioje pačioje padėtyje. Tiesa, kad yra tam tikrų teisinio ir konstitucinio pobūdžio apribojimų, dėl kurių reikia rasti sprendimą, kad nauji Europos Parlamento nariai galėtų užimti savo teisėtas vietas. Kita vertus, nuo 2009 m. birželio mėn. vykusių rinkimų į Europos Parlamentą praėjęs laikas rodo, kad ES tapo griozdiška institucija, kuriai reikia mėnesių, gal net metų, kad būtų pradėtos taikyti Lisabonos sutarties, kuri galiausiai buvo patvirtinta prieš mažiau nei šešis mėnesius, dalys. Be nepakankamo atstovavimo tam tikroms šalims yra ir kitas klausimas, kuriam, mano manymu, reikia skirti dėmesį. Kalbu apie žmoniškąjį veiksnį. Aštuoniolika būsimų Europos Parlamento narių turėtų išgyventi labai sunkų savo gyvenimo laikotarpį, ypač psichologiniu požiūriu. Esu tikras, kad nėra nė vieno esamo Europos Parlamento nario, kuris nesuprastų šių aštuoniolikos politikų padėties.

 
  
MPphoto
 
 

  Krzysztof Lisek (PPE), raštu. (PL) Mano nuomone, Europos Parlamentas privalo nedelsdamas priimti sprendimą šiuo klausimu, kad mūsų būsimi kolegos nariai, kurie buvo demokratiškai išrinkti, galėtų užimti savo vietas. Tai labai svarbu ne tik jiems, bet iš esmės dėl už juos balsavusių žmonių priimto sprendimo paisymo. Privalome neversti jų laukti dar ilgiau.

Visi mūsų nauji kolegos nariai turėtų būti išrinkti demokratiškuose rinkimuose. Žinau, kad šiuo metu skirtingose valstybėse narėse rinkimų tvarkos taisyklės labai skiriasi. Todėl norėčiau išreikšti viltį, kad dabartinė padėtis mus paskatins pradėti kalbėti apie rinkimų tvarkos ES valstybėse narėse suderinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Indrek Tarand (Verts/ALE), raštu. – Norėtume padėkoti pranešėjui už puikiai atliktą darbą. Vis dėlto esame nusivylę Prancūzijos sprendimu pakeisti pirminės Europos rinkėjų valią naujus Europos Parlamento narius paskiriant iš Nacionalinės Asamblėjos. Ceterum censeo – Prancūzija nusprendė parduoti Mistralio klasės karo laivus Rusijai; manome, kad ji nuoširdžiai gailėsis dėl savo veiksmų

 
  
  

PIRMININKAVO: J. BUZEK
Pirmininkas

 
Teisinė informacija - Privatumo politika