Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Diskusijos
Trečiadienis, 2010 m. gegužės 5 d. - Briuselis Tekstas OL

18. Pasiruošimas 2010 m. gegužės 7 d. vyksiančiam euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimui (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl pasiruošimo euro zonos valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo (2010 m. gegužės 7 d.).

 
  
MPphoto
 

  Diego López Garrido, einantis Tarybos pirmininko pareigas.(ES) Pone pirmininke, šią savaitę, gegužės 7 d., vyks euro zonos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas ir tai yra diskusijos Europos Parlamente dėl šio svarbaus susitikimo. Susitikimo tikslas bus oficialiai įforminti pasiektą susitarimą dėl paskolų Graikijai, finansinės paramos Graikijai paketo, siekiant susidoroti su sudėtinga finansų padėtimi šioje euro zonos šalyje ir parodyti, ko iš šios padėties ir šių susitarimų dėl euro zonos ir visos Europos Sąjungos ateities galima pasimokyti.

Penktadienį valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtins finansinį paketą, kurį Europos Sąjunga suteikė Graikijai. Kitaip tariant, bus oficialiai įformintas įsipareigojimas, – kuris šiuo metu yra politinis įsipareigojimas, – prisiimtas Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime vasario 11 d., įsipareigojimas padėti Graikijai susitvarkyti su labai sunkia jos finansine padėtimi.

Todėl penktadienį valstybių ir vyriausybių vadovai išsakys ir išdėstys savo ketinimus dėl kitų penkiolikos euro zonai priklausančių valstybių narių ketinimų ir susitars, kad Graikija gautų šią paramą, šias paskolas, kai tik jos vyriausybė patvirtins griežtą ekonomikos ir finansų sureguliavimo programą. Jų tikslas – užtikrinti Graikijos finansinį stabilumą ir visos euro zonos finansinį stabilumą, dėl ko buvo politiniu lygmeniu susitarta ne tik Graikijos atvejo atžvilgiu, bet politiniu lygmeniu susitarta vasario 11 d. valstybių ir vyriausybių vadovų rezoliucijoje.

Tai svarbus sprendimas politiniu ir istoriniu požiūriais, nes jis labai svarbus dėl euro zonos ir visos Europos Sąjungos tarptautinio patikimumo finansiniu požiūriu. Tai svarbu dėl Europos Sąjungos Sutartyse reikalaujamo fiskalinio konsolidavimo, fiskalinio konsolidavimo euro zonoje ir visoje Europos Sąjungoje ir tai labai svarbu veiksmingam ir ilgalaikiam ekonomikos atkūrimui Europos Sąjungoje sutvirtinti.

Šiandien O. Rehn, kuris dalyvauja šiame posėdyje, paskelbė Komisijos prognozes 2010–2011 m., pranešdamas apie laipsnišką Europos Sąjungos ekonomikos atsigavimą. Komisijos prognozės patvirtina, kad Europos Sąjungoje ekonomika atsigauna ir kad po didžiausios jos istorijoje recesijos prognozuojamas 1 proc. ekonomikos augimas 2010 m. – šiais metais – ir 1,75 proc. 2011 m.

Todėl praėjusių metų trečiajame ketvirtyje Europos Sąjungoje ekonomikos recesija baigėsi ir prasidėjo ekonomikos atsigavimas. Europos ekonomikos gaivinimo planas ir valstybių narių priimti sprendimai prie to svariai prisidėjo – buvo skirtos didelės piniginės sumos iš valstybių narių ir Europos Sąjungos biudžetų įvairių šalių ekonomikoms pagal Europos ekonomikos gaivinimo planą. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių – dar kartą pakartosiu – patyrę didžiausią istorijoje recesiją jau matome, kad ekonomika Europos Sąjungoje atsigauna.

Tai Komisijos prognozės ir sprendimas suteikti paskolą Graikijai neabejotinai iš esmės prisideda užtikrinant, kad euro zonoje ir visoje Europos Sąjungoje ekonomikos atsigavimas būtų veiksmingas ir ilgalaikis.

Manome, kad Europos Sąjungos ekonomikos valdysena, ekonomikos valdymas turi turėti tvirtus pagrindus. Pirmas jų – atsakomybės prisiėmimas už prisiimtus įsipareigojimus, pvz., kai Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo buvo pasirašyta ir ratifikuota. Antrasis – solidarumas, kuris yra pagrindinis Europos Sąjungos ir visų jos politikų principas. Trečias – fiskalinės konsolidacijos koordinavimas, tarptautinio atstovavimo Europos Sąjungai koordinavimas – pvz., žvelgiant į G20 susitikimus – ir koordinavimas siekiant augimo ir išeiti iš krizės. Esu įsitikinęs, kad tai bus nurodyta dokumente, kurį Komisijos narys O. Rehn rengia šiuo klausimu ir kurį pateiks Komisijai gegužės 12 d.

Galiausiai, norėčiau pasakyti, kad Europos Sąjungos ekonomikos valdysenai, kuri kuriama ir plėtojama ir kurios pagrindas Europos Sąjungoje, reikia veiksmingų priemonių ir priežiūros. Esu tikras, kad Europos Komisijos rengiamame dokumente bus apie tai kalbama. Mums reikia kokybiškų viešųjų finansų. Mums reikia finansų sistemos priežiūros, europinės finansų sistemos priežiūros ir šiuo atžvilgiu norėčiau paraginti Europos Parlamentą nedelsiant priimti finansų priežiūros paketą. Šiame pakete turėtų būti reglamentai ir direktyvos, kurie aptariami čia ir dabar Parlamente, ir kurie per artimiausias kelias dienas bus aptarti atitinkamame komitete, o tada atitinkamame plenariniame posėdyje.

Mums taip pat reikia galimų krizių prevencijos sistemos ir taip pat reikia – kaip jau anksčiau sakiau – bendros pozicijos atstovaujant Europos Sąjungai tarptautiniu mastu ir šiuo atveju aš, žinoma, kalbu apie G20 susitikimus. Manau, kad tai veiksmai, kurių imamasi Europos Sąjungos ekonomikos valdymo ir valdysenos sumetimais; parama ir paskolos Graikijai – tai dalis šių veiksmų ir todėl manau, kad Europos Sąjunga eina teisinga kryptimi ir šią kryptį įtvirtino.

Esu tikras, kad valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtins finansinės paramos Graikijai paketą, kuris, trumpai tariant, kaip jie nurodė savo vasario 11 d. pareiškime, yra įsipareigojimas užtikrinti euro zonos ir visos Europos Sąjungos finansų stabilumą, ekonomikos stabilumą.

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. − Pone pirmininke, buvau paprašytas pateikti pareiškimą šiuose rūmuose prieš penktadienio euro zonos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą.

Pirmiausia norėčiau pareikšti užuojautą nukentėjusiųjų dėl šiandieninio smurto Atėnuose šeimoms. Nesutikti ir protestuoti – tai piliečių teisė mūsų demokratinėje visuomenėje, tačiau niekas negali pateisinti smurto.

Jums leidus nagrinėsiu praeitą sekmadienį patvirtintą finansinės paramos Graikijai paketą. Tuomet pateiksiu jums savo įžvalgas dėl to, ką reikia padaryti, kad užkirstume kelią tokio pobūdžio krizei pasikartoti.

Kalbant apie Graikiją, Graikijos valdžios institucijos susitarė dėl daugiametės fiskalinės konsolidacijos ir struktūrinės reformos programos. Ją bendrai parengė Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas.

Graikijos vyriausybė pateikė tvirtą ir patikimą paketą, kuris ves jos ekonomiką tvariu keliu ir atkurs pasitikėjimą. Svarbu, kad įvertintume drąsą, kurią ministras pirmininkas G. Papandeou ir jo vyriausybė parodė.

Graikija imsis sudėtingų veiksmų, bet visi žinome, kad tokiems veiksmams nėra alternatyvų.

Mainais į tai ir Komisijai bei Europos centriniam bankui rekomendavus buvo aktyvuotas Europos koordinuotas pagalbos Graikijai mechanizmas. Tai precedento neturintis solidarumas, neturintis sau lygių pasaulyje.

Ši parama turės lemiamą reikšmę padedant Graikijai atkurti ekonomiką ir išsaugos visos euro zonos finansų stabilumą.

Norėčiau pabrėžti, kad Komisija užtikrino, jog nors ir paremtas dvišalėmis paskolomis tai – Europos mechanizmas. Komisija prisidėjo jį kuriant ir turės svarbų vaidmenį jį valdant ir įgyvendinant.

Komisija yra ir išliks pagrindinė vertintoja, kaip Graikija laikosi paketo suteikimo sąlygų. Komisija taip pat valdys dvišales valstybių narių suteiktas paskolas.

Iki savaitės pabaigos žinosime pakankamai valstybių narių, kurios užbaigė procedūras, kad suteiktų šias dvišales paskolas Graikijai. Esu tvirtai įsitikinęs, kad Graikijai suteikta precedento neturinti finansinė parama – 110 mlrd. EUR – ir sureguliavimo programa yra tinkamos priemonės sprendžiant Graikijos krizės klausimą. Nėra priežasčių abejoti, kad Graikija ir euro zonai priklausančios valstybės narės ją tvirtai įgyvendins.

Tam pritaria ir kiti, kuriems rūpi. Pvz., atkreipiau dėmesį į ką tik pateiktus palaikančius buvusių, esamų ir būsimų G20 finansų ministrų pareiškimus. Deja, atrodo, įtikinome dar ne visus rinkos dalyvius. Turime garsiai ir aiškiai pasakyti, kad skeptikai klysta. Grįšiu prie šio klausimo netrukus.

Penktadienio euro zonai priklausančių valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime kalbėsimės platesniais klausimais nei šis dėl to, kokių veiksmų reikėtų imtis, kad atsižvelgdami į šią padėtį padarytume teisingas išvadas. Pradėsime, žinoma, nuo diskusijų, nes sprendimus reikia išsamiau aptarti ir galiausiai priimti kartu su 27 valstybėmis narėmis – euro zonai priklausančiomis valstybėmis narėmis, tačiau taip pat kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Norėčiau labai aiškiai pasakyti: 27 valstybių narių diskusijos ir sprendimų priėmimas yra stiprybės šaltinis.

Nors procesus turime pagreitinti, tiesa ta, kad bendri 27 valstybių narių veiksmai – to nėra niekur kitur pasaulyje – yra geriausias galimas pagrindas mūsų bendrai ateičiai labiau nei bet kada anksčiau susijungusiame pasaulyje.

Mano nuomone, turime mąstyti ir veikti dviem kryptimis: pirma, pakartotinai įvertinti ekonominės valdysenos, įskaitant Stabilumo ir augimo paktą, taisykles ir, antra, finansų rinkų reforma.

Komisija aktyviai dirbo ekonominės valdysenos klausimu ir yra pasirengusi kitą trečiadienį pateikti savo pasiūlymą, kaip ją pagerinti. Svarstytini trijų pagrindinių grupių klausimai. Pirma, atsakomybė: turime sustiprinti Stabilumo ir augimo paktą ir, svarbiausia, valstybių narių paklusnumą. Akivaizdu, kad reikia sustiprinti tiek prevencinę, tiek korekcinę pakto pusę. Džiaugiuosi, kad daugelis anksčiau dėl pakto abejojusių – arba net siūliusių jį silpninti – dabar sutinka, kad reikia griežtesnių taisyklių ir, svarbiausia, griežtai jas vykdyti.

Antra, tarpusavio priklausomybė: su tuo visi esame susiję. Manau, kad krizė aiškiai parodė, jog turime spręsti netolygumo tarp valstybių narių, visų pirma euro zonoje, klausimą. Tai apima konkurencingumo skirtumus, nes tai esminis veiksnys, dėl kurio atsiranda kito pobūdžio netolygumų.

Tai, žinoma, negali reikšti, kad vieni tampa mažiau konkurencingi, kad kiti atrodytų palyginti konkurencingi. Visi konkuruojame pasaulio rinkose. Mums reikia padidinti bendrą konkurencingumą suderintai ir vieniems kitus stiprinant. Taip pat manau, kad reikia išnagrinėti kitas netolygumų priežastis. Kad pasiektume pažangą, pasiūlysime griežtesnę priežiūrą ir platesnio masto ekonomikos politikos koordinavimą. Taip pat džiaugiuosi matydamas daugiau atvirumo dabar, kai siekiant įgyvendinti šį tikslą valstybės narės turi imtis priemonių.

Trečia, nuoseklumas: turime užduoti sau klausimą, ar mūsų fiskalinių taisyklių sistema užbaigta. Manau, kad vertinga būtų sukurti nuolatinį mechanizmą pavojingiems atvejams spręsti. Galiausiai, geriau pasisaugoti, nei vėliau gailėtis.

Tikiuosi, kad galėsime pasinaudoti tinkama proga – tikimės, kad padėsite įgyvendinti šias reformas. Žvelgiant iš politinės pusės manau, kad esame viename iš tokių Europos integracijos etapų, kuriame jeigu nesukursime Europos, galime žengti atgal. Negalime nieko neveikti. Tai labai ypatinga akimirka, akimirka mūsų gyvenimo Europoje, kur kiekvieną dieną tikrinamas mūsų solidarumas, mūsų atsakomybė. Tikiuosi, kad mūsų valstybių narių vadovai sugebės su tuo susidoroti, ne tik padėti kitiems, bet ir parodyti savo atsakingumą mūsų bendro Europos projekto atžvilgiu.

Šios reformos bus įvestos tada, kai jau vykdomos precedento neturinčios priemonės. Neginčytinai ryžtingai ir greičiau, nei buvo numatyta iki krizės, privalo būti koreguojamas deficito ir įsiskolinimo lygis kai kuriose valstybėse narėse.

Tačiau taip pat reikia pasakyti, kad negalime neatsižvelgti į tai, jog biudžeto sumažėjimą 2009 m. didžiąja dalimi lėmė savaiminių stabilizatorių veikimas susidūrus su precedento neturinčiu ekonominės veiklos sumažėjimu dėl finansų krizės, prasidėjusios ne Europoje. Kitaip tariant, bendra padėtis euro zonoje didžiąja dalimi susiklostė dėl visame pasaulyje vykdytos kovos su recesija politikos.

Visada buvo aišku, kad padėtis vėliau bus ištaisyta ir daugelis euro zonai priklausančių valstybių jau ėmėsi drąsių reformų, pvz., savo pensijų sistemų reformos. Reikia, kad vyriausybių parodyto atsakingumo pavyzdžiu pasektų finansų rinkos dalyviai. Todėl ne mažiau svarbu ir toliau išlaikyti tvarų ir atsakingą finansų sektorių, tarnaujantį ekonomikai ir jos piliečiams.

Reikia prisiminti, kad finansų rinkos dalyviai yra pagrindiniai veiksniai, reguliuojantys rinkos nuotaikas. Psichologija rinkose taip pat svarbi. Finansų krizė kilo dėl trumpalaikiškumo, cikliškumo ir atsakomybės nebuvimo. Būtent tai turime skubiai ištaisyti.

Turime turėti stiprias ir stabilias Europos finansinių paslaugų rinkas, kad užtikrintume augimui ateityje reikiamas investicijas remiantis 2020 m. Europos vizija. Reikia, kad visi mūsų rinkos dalyviai elgtųsi atsakingai. Mes jau įdėjome daug pastangų vykdydami finansų rinkų reformą. Tikiuosi, kad šie rūmai tai visiems aiškiai parodys.

Europos institucijos dirba ir turi atrodyti kaip dirbančios kartu: Parlamentas, Taryba ir Komisija. Pirmenybę skyrėme veiklai, susijusiai su atsakingu rizikos valdymu, saugesnėmis išvestinių finansinių priemonių rinkomis, geresne finansų priežiūra ir užtikrinimu, kad bankai išlaikytų pakankamą kapitalą, kad padengtų savo realią riziką. Šią veiklą reikia paspartinti.

Per artimiausias savaites turėsime užbaigti jau vykdomas reformas. Kaip jau sakiau kreipdamasis į šiuos rūmus vos prieš dvi savaites, tikiuosi, kad greitai bus pasiektas persilaužimas svarstant mūsų pasiūlymą dėl rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondų.

Taip pat norėčiau, kad būtų greitai susitarta dėl veiksmingų naujų Europos priežiūros priemonių. Europos sisteminės rizikos valdyba ir trys priežiūros organai turėtų pradėti veiklą 2011 m. pradžioje.

Tačiau jie neturi būti tik popieriniai tigrai: privalome kartu užtikrinti, kad jiems būtų suteiktos jų darbui reikalingos priemonės. Tai apima ir privalomų sprendimų priėmimo įgaliojimus išties neatidėliotiniems klausimams spręsti, Europos taisyklėms vykdyti – pabrėžiu, Europos, ne tik nacionalinėms, taisyklėms vykdyti – ir visiems ginčams nacionalinių priežiūros institucijų kolegijose spręsti. Pats laikas priimti šiuos sprendimus ir užtikrinti, kad jais būtų siekiama aukštų tikslų.

Šiais metais rengiama dar daugiau pasiūlymų siekiant pagerinti indėlininkų ir investuotų apsaugą, griežtinti kovos su piktnaudžiavimu rinka priemones, toliau gerinti bankų kapitalo kokybę ir mastą bei skatinti pernelyg daug neįsiskolinti.

Per pastaruosius tris mėnesius ir, paradoksalu, dar šią savaitę padėtis valstybės garantuojamų skolų rinkose atskleidė naujų problemų. Komisija jau dirba iš esmės peržiūrėdama išvestinių finansinių priemonių rinkas, siekdama padidinti šių rinkų skaidrumą ir saugumą. Pirmiausia pasiūlysime teisės aktus sutartims dėl reikalavimus atitinkančių išvestinių finansinių priemonių standartizuoti, nustatant, kad jos turi būti sudaromos per tinkamai reglamentuojamą ir prižiūrimą pagrindinę sandorio šalį. Šiuo metu taip pat svarstome, ar reikalingos papildomos konkrečios priemonės dėl valstybės garantuojamų skolų išvestinių finansinių priemonių rinkų.

Ši krizė dar kartą pabrėžė kredito reitingų agentūrų vaidmenį. Šios agentūros vaidina pagrindinį vaidmenį finansų rinkų veikimo atžvilgiu, tačiau reitingai, regis, yra pernelyg cikliški, pernelyg priklausomi ne nuo pagrindinių veiksnių, bet nuo bendros padėties rinkoje – neatsižvelgiant į tai, ar padėtis rinkoje pernelyg optimistiška, ar pernelyg pesimistiška. Atsižvelgiant į tai, kad kredito reitingų agentūrų reikšmė tokia didelė ir jos rinkoms daro didelę įtaką, jos taip pat yra atsakingos, kad būtų užtikrinta, jog jų vertinimai būtų teisingi ir išsamūs. Todėl 2008 m. Komisija greitai pateikė pasiūlymų dėl naujų teisės aktų, reglamentuojančių šių agentūrų veiklą, kurie įsigalios per artimiausius kelis mėnesius.

Šios taisyklės užtikrins, kad kredito remtinų agentūros veiks skaidriau, skelbs savo metodikas ir vengs interesų konfliktų, tačiau mums reikia platesnio masto priemonių. Dėl šių europinio masto dalyvių priežiūros griežtinimo Komisija mano, kad juos tiesiogiai turėtų prižiūrėti būsima Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucija.

Mes taip pat pradėjome mąstyti, ar gali būti reikalingos papildomos priemonės konkrečiai valstybės garantuojamų skolų tinkamam vertinimui užtikrinti. Pirmiausia turime susitvarkyti savo kieme, tada versti kitus elgtis taip pat.

Komisija dės visas pastangas užtikrinti, kad finansų rinkos nebūtų spekuliacijų vieta. Laisvosios rinkos yra sėkmingai veikiančios šalių ekonomikos pagrindas, tačiau laisvosios rinkos turi būti reguliuojamos taisyklėmis ir jų turi būti laikomasi, ir taisyklės bei laikymasis turi būti griežtinami, jeigu neatsakingi veiksmai kelia pavojų kažkam, kam neturėtų kilti pavojus.

Elgesys rinkoje turi būti grindžiamas teisinga ir objektyvia analize, o finansų tarnybos turi suvokti, kad būtent tokia jų paskirtis: tarnyba nėra savaiminis tikslas. Jos neturi atsiskirti nuo jų ekonominės ir visuomeninės paskirties. Finansų rinkų dalyviai vis dar vykdo veiklą, nes reguliavimo institucijos ir demokratinė institucijos – galiausiai, mokesčių mokėtojai – stabilizavo rinkas finansų krizės laikotarpiu.

Todėl tuo metu veikėme greitai, ateityje taip pat veiksime greitai. Taigi šio penktadienio Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo pranešimas turėtų būti aiškus ir bus aiškus: dėsime visas pastangas visose srityse.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Norėtume prisidėti prie užuojautos, kurią savo kalboje pareiškė J. M. Barroso. Tai, apie ką kalbėjo J. M. Barroso, nutiko šiandien Graikijoje. Labai tikimės, kad Graikijoje bus surasta išeitis iš aklavietės. Naujausios problemos sukėlė visų Europos Parlamento narių susirūpinimą ir susidomėjimą.

 
  
MPphoto
 

  Joseph Daul, PPE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, mes Europoje gyvename labai sunkiu laikotarpiu Graikijai išgyvenant krizę, piliečiams – jos padarinius ir, kaip jūs pabrėžėte, tragiškus ir dramatiškus padarinius, daugelis mūsų valstybių narių vis labiau įsiskolina, o Europos reakcija ne visada atitinka mūsų lūkesčius, tačiau ji bent jau yra.

Atėjo laikas europiečiams iš šių įvykių pasisemti patirties ir reikalauti radikalių Europos valdymo reformų. Reformų, kurios užtikrins, kad valstybės narės nebepriiminėtų sprendimų vienos, nepasitarusios su savo partneriais – su kuriais, šiaip ar taip, turi bendrą valiutą, vertybes ir, vadinasi, bendrą likimą – dėl savo prioritetų biudžeto klausimu, fiskalinių ir socialinių prioritetų. Žmonių mentaliteto pertvarkymo, kad mūsų partijos, mūsų ministrai, mūsų kolegos valstybių narių parlamentuose baigtų nuolat peikti Europoje priimtus sprendimus, kai jie patys dalyvavo priimant šiuos sprendimus.

Ar dar galime reikalauti solidarumo iš savo partnerių, kai susiduriame su sunkumais, ir visiškai ignoruoti juos, kai viskas sugrįžta į įprastas vėžes? Ar dar galime reikalauti didelės paramos iš savo partnerių negalėdami užtikrinti visiško skaidrumo, kai pateikiame savo valstybės sąskaitas? Galiausiai, ar dar galime stebėtis, kad uždavinėjami klausimai, kai žmones, tarp kurių yra dirbančių po 35 valandas per savaitę ir į pensiją išeinančių 60 metų amžiaus, ir tokių, kurie dirba 48 valandas per savaitę ir į pensiją išeina 67 metų amžiaus, raginame laikytis solidarumo? Nemanau. Priešingai, manau, kad atėjo laikas užduoti realius klausimus ir pateikti realius atsakymus į šiuos klausimus.

Atsižvelgiant į padėtį pasaulyje, kuriame gyvename, šie atsakymai – didžioji jų dalis – yra ne nacionalinio, bet Europos lygmens. Šie atsakymai nereiškia įsiteikimo visuomenei, jie reiškia atsakomybės prisiėmimą ir supratingumą. Už šių atsakymų pateikimą esame atsakingi mes; turime juos pateikti nedvejodami, priešingu atveju jie mums bus primesti greičiau, nei galvojame. Mūsų žmonės galės ne tik kaltinti – ir tai daryti pagrįstai – mums jiems neatskleidus tiesos, bet jie taip pat turės pakęsti sprendimus, kurie bus dar skausmingesni negu sprendimai, kuriuos reikia priimti dabar. Labai aiškiai turime reikalauti ekonomikos, socialiniais ir fiskaliniais principais grindžiamos Europos – tikslo, kuriam pasiekti reikalingos praktinės mūsų tiek kairiųjų politinių pažiūrų, tiek dešiniųjų politinių pažiūrų vyriausybių priemonės.

Ar Taryba į šiuos argumentus atsižvelgs? Ar sugebėsime užtikrinti, kad jie būtų aiškiai išgirsti? Klausimą pateikiu G. Verhofstadtui, kuris turi tam tikros darbo Taryboje patirties. Ar, jo nuomone, galima kartu dalyvauti diskusijose Taryboje? Ar Komisija į šiuos argumentus atsižvelgs? Tikiuosi, ir jus, pone J. M. Barroso, primygtinai raginu juos išnagrinėti: jūsų, kaip Sutarčių sergėtojo, prašau užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai ir visapusiškai taikytų sprendimus, kuriuos priimame. Atkreipiu dėmesį, pvz., dėl Paslaugų direktyvos, kad taip toli gražu nėra. Ekonomikos augimo požiūriu tai yra prarasta galimybė, kurios daugiau nebeturėsime.

Ponios ir ponai, nesu idealistas. Laikau save naiviu, tačiau manau, kad tiesos akimirka Europoje atėjo, ir siūlau drąsiai, atsakingai priimti šiuos iššūkius, kaip tai prieš 60 metų padarė mūsų Europos Sąjungos steigėjai – R. Šuman, De Gasperi, K. Adenauer – kurie nedvejodami ėmėsi drąsių ir įžvalgių sprendimų. Turime sekti jų pavyzdžiu: jie nelaukė; jie nerengė referendumo. Jie visapusiškai pasinaudojo savo politine drąsa, kad išspręstų iškilusias labai svarbias problemas.

Ponios ir ponai, krizė, kurią išgyvename, gali būti vertintina kaip teigiamas dalykas, jeigu esame pakankamai drąsūs imtis tinkamų priemonių, tačiau ji gali būti labai sunki, jeigu vengsime reikalingų reformų. Mums skubiai reikia ekonomikos ir socialinės valdysenos: mums skubiai reikia sureguliuoti taisykles dėl apmokestinimo. Galiausiai, turime elgtis atsargiai ir dirbtinai nesukurti atotrūkio tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų šalių. Europos solidarumo reikalavimas taikytinas visoms 27 šalims. Raginu jus, Tarybos nariai, pažvelgti į Europą, tokią, kokia ji iš tikrųjų yra. Raginu jus atlikti tyrimus, kas mums nutiks, jeigu ateityje Prancūzija ir kitos šalys patirs tokius pačius sunkumus kaip Graikija. Kuo pavirs euras? Kokių priemonių galėsime imtis dėl mūsų Europos piliečių?

Ačiū už dėmesį. Esame atsakingi kartu ir mums laikas nesustos.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Pastebėjau, kad vienas iš EP narių, B. Madlener, paprašė kalbėti pagal mėlynosios kortelės procedūrą. Tačiau, jūs jau esate įtrauktas į kalbėtojų sąrašą. Sąraše įtrauktas kalbėtojas Barry Madlener. Suteiksiu jums žodį po kelių akimirkų. Pažadu, kad galėsite kalbėti.

 
  
MPphoto
 

  Maria Badia i Cutchet, S&D frakcijos vardu.(ES) Pone pirmininke, visų pirma Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos vardu norėčiau pasakyti, jog esame visiškai solidarūs su Graikijos žmonėmis dėl šiandieninių mirčių. Taip pat norėčiau priminti ir Graikijos žmonėms pasakyti, kad esame jų pusėje ir palaikome jų pastangas, kurias jie deda šiuo ilgu ir sunkiu išbandymų laikotarpiu, kurį patiria.

Taip pat norėčiau kreiptis konkrečiai į ministrą pirmininką Georgią Papandreou ir paskatinti jį laikantis ryžtingumo ir politinės drąsos bei atliekant visą sunkų darbą gelbstint savo šalies ateitį.

Tikimės, kad artimiausiais mėnesiais ir metais Europos Sąjunga dės visas pastangas reikalingiems procesams reformuoti. Negalime ir toliau likti tik stebėtojai. Europos Sąjunga turi dalyvauti reformoje ir ją remti. Pasikeitimų sėkmė turi būti bendra visų suvienytos Europos žmonių, siekiančių bendro likimo, sėkmė. Kad pasiektume šį tikslą, turime užtikrinti, kad Europos ir fiskalinės priemonės būtų sutelkiamos tinkamai, suteikiant visą pagalbą ir paramą, kurią galime suteikti šiuo sunkiu laikotarpiu.

Be to, kalbant ne tik apie krizę Graikijoje, manau, kad galime daryti išvadą, jog pastarosios kelios savaitės buvo labai daug žadančios. Turime pasitelkti visą sukauptą patirtį, kad sustiprintume ekonomikos valdyseną ir sukurtume Europos Sąjungą, kuri būtų ne tik valiutų, bet ir tikra ekonominė sąjunga. Tai, kas buvo nesuvokiama tada, kai dirbo Jacques Delors, dabar tapo neišvengiama, ir turime susidoroti su šių dienų poreikiais.

Kad įgyvendintume visus šiuos aukštus tikslus pirmiausia turime išmokti dirbti kartu. Stabilumo ir augimo paktas – vienas iš elementų, labiausiai atskleidusių, kad reikia koordinuoti mūsų šalių ekonomikos politiką. Savo šalių ekonomikos politiką turime koordinuoti aktyviai ir veiksmingai, o didžiausią dėmesį skirti tvaraus, tvirto ekonomikos augimo, kuriam visi pritaria ir kuris užtikrins darbo vietas, procesui. Tikimės, kad greitai Europos Komisija pateiks trumpus pasiūlymus šiuo klausimu, kurie bus susiję ne tik su represyvios politikos logika. Turime išmokti kurti ir augti kartu.

Pirmininke J. M. Barroso, tikiuosi, jūs suprantate, kad būtina nedelsiant panaudoti visas Komisijos galias, kuriomis ji gali pasinaudoti šiame etape.

Antra, turime susikurti priemones, kurių reikia kovai su krize. Pats laikas Tarybai pritarti dėl Europos finansų stabilumo priemonės sukūrimo pasiūlymo, kurį kovo mėn. priėmė Europos socialistų partijos ministrai pirmininkai ir vadovai. Turime pasmerkti agresyvų ir spekuliatyvų kai kurių finansų specialistų elgesį, tačiau taip pat turime suprasti, kad sukūrėme valiutinę sistemą, kuri neveiksminga krizės laikotarpiu.

Trečia, turime sukurti naują Europos solidarumo koncepciją. Turime arba siekti bendro likimo, arba to atsižadėti pasiduodami neigiamam nacionalinio savanaudiškumo ir destruktyvios tarpusavio konkurencijos poveikiui. Negalime tvirtinti, kad norime gyventi kartu sakydami, kad iš tikrųjų kiekvienas norime veikti savo nuožiūra. Dabartinė krizė yra sunkus išbandymas ir turime visiškai suvokti jos reikšmę.

Ketvirta, turime suteikti pakankamai svarbos finansų sričiai. Artimiausios savaitės ir mėnesiai suteiks Parlamentui galimybę išsakyti nuomonę dėl tam tikrų labai svarbių pasiūlymų dėl teisės aktų, pvz., rizikos draudimo ir finansų priežiūros.

Raginu visas institucijas paremti mūsų atsakingą požiūrį, siekiant užtikrinti, kad Europa greitai sukurtų tvirtą reguliavimo ir stebėsenos sistemą. Tikimės, kad dirbdami kartu galime įvesti finansinių sandorių mokestį, kad finansų sektoriaus subjektai tinkamai prisidėtų prie pastangų ekonominiame sektoriuje, kurias turime dėti kiekvienas iš mūsų.

Graikijos ateitis labai priklausys nuo kaimyninių šalių, – mūsų – nes esame pagrindiniai jos ekonominiai partneriai, ekonomikos augimo. Jeigu nesugebėsime įvykdyti uždavinių, kurie jau buvo nustatyti 2020 m. strategijoje, jeigu nesugebėsime sukonkretinti bendros politinės darbotvarkės ir jeigu mūsų šalių ekonomika pasmerkta lėtam augimui, užtikrinant nedideles užimtumo galimybes, mes negalėsime užkirsti kelio tolesnėms nelaimėms, kurios gali būti dar didesnės ir sunkiau valdomos.

Mūsų žemyno ateitis pavojuje. Europos ateitis priklauso nuo mūsų išmintingumo, mūsų solidarumo ir mūsų ryžto.

 
  
MPphoto
 

  Guy Verhofstadt, ALDE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, jums leidus pradėsiu savo kalbą pasakydamas jums, kad tikiuosi, kaip, manau, tikisi visi kolegos EP nariai ir Komisijos Pirmininkas, kad sistema, kurią sukūrėme, bus veiksminga. Turėjau asmeninių abejonių nuo pradžių ir kritikavau dvišalių paskolų sistemą, tačiau tai nereiškia, kad nesitikiu, jog ji bus veiksminga ir sustabdys prieš eurą nukreiptą spekuliaciją.

Pamažu, ponios ir ponai, vyko į eurą nukreiptos spekuliacijos ir ataka, ir taikytasi buvo ne į Graikiją ar Graikijos viešųjų finansų būklę. Tai kur kas rimčiau ir mastas kur kas platesnis. Tikiuosi, kad ši sistema, oficialiai įforminta gegužės 7 d., galės iki galo pasiekti savo tikslą dėl paprastos priežasties – kitos priemonės neturime. Kitos priemonės neturime. Todėl ši sistema turi būti veiksminga ir ją reikia paremti.

Vis dėlto, taip pat svarbu – tai antroji mano mintis – aiškiai suprasti, kad netolimoje ateityje nebus galima jos naudotu nuolat. Struktūrinio pobūdžio priemonės turės būti numatytos nedelsiant; galbūt ne per kelis artimiausius mėnesius, bet per kelerius artimiausius metus – neabejotinai, nes vėl susidursime su tokiomis aplinkybėmis. Be to, jeigu norime turėti galimybę naudotis struktūrinėmis priemonėmis ateityje, turime prisiminti viena: reikia pasimokyti iš pastarųjų penkių mėnesių įvykių. Mums prireikė penkių mėnesių, kad sukurtume priemones: trijų mėnesių, kad priimtume sprendimą iš principo, tada dviejų mėnesių, kad priimtume sprendimą dėl jos naudojimo sąlygų. Kodėl? Nes tai tarpvyriausybinė sistema!

Pakartoju, kad, mano nuomone, pirma, ko ateičiai reikia pasimokyti, yra tai, kad turime vadovautis Komisijos Bendrijos metodu. Kadangi Komisija pasiūlė suteikti Europos paskolą: ji galėjo būti patvirtinta netrukus, gruodžio arba sausio mėn., ir jau galėjo šiandien turėti poveikį ir sustabdyti prieš eurą nukreiptą spekuliaciją.

Todėl tikiuosi, kad gegužės 7 d. pirmasis sprendimas, pirma, ko reikia pasimokyti iš to, kas įvyko per pastaruosius penkis mėnesius, bus mūsų prašymas – tikintis, kad tai pasiteisins – Komisijai pasiūlyti Europos paskolą, kuri gali tuoj pat sustabdyti prieš eurą nukreiptą spekuliaciją, nes visas Europos Sąjungos patikimumas ir likvidumas paremtas tokiu pasiūlymu, o taip nėra tarpvyriausybinėje sistemoje, kurioje šešiolika šalių turi pasakyti „taip“, šešiolika parlamentų turi pasakyti galbūt „taip“ ir t. t.

Taip pat tikiuosi, – nors O. Rehn jau pradėjo teikti pasiūlymus, – kad antra, ko pasimokome iš šios patirties, yra tai, kad reikia įvykdyti tam tikras struktūrines reformas, būtent Stabilumo ir augimo pakte – kurį pasiūlė O. Rehn – numatyti prevencines priemones, sukurti Europos valiutos fondą, struktūrinę priemonę, kuri galėtų būtų panaudojama nedelsiant, ir, trečia, peržiūrėti 2020 m. strategiją, kuriai įgyvendinti reikia kur kas daugiau pastangų nei strategijai, šiuo metu išdėstytai dokumentuose.

Mums taip pat reikia pertvarkyti reitingų agentūras, net jeigu pastarosios panašios į orų prognozes: arba jos dirba per daug lanksčiai ir norime, kad jos dirbtų kiek mažiau lanksčiai, arba jos pernelyg nelanksčios ir norime, kad jos dirbtų kiek lanksčiau. Vis dėlto Europos lygmens iniciatyva tikrai gera mintis, kurią reikia išanalizuoti.

Galiausiai – tai, pone pirmininke, paskutinė mano mintis – raginu Tarybai pirmininkaujančią Ispaniją labai greitai susitarti dėl finansų priežiūros. Dovanokite, pone D. Lópezai Garrido, bet ne mus, o Tarybą reikėtų kaltinti! Ar nesu teisus manydamas, kad būtent Taryba pakeitė Komisijos pasiūlymą? Komisija buvo pateikusi kai kuriuos pasiūlymus, kuriuos net kritikavau, tačiau jų tikslai buvo kur kas aukštesni nei Tarybos tikslai. Esame tie, kurie kol kas perdaro Komisijos darbą, ir jums turiu vertingą pasiūlymą.

Jeigu norite, kad finansų priežiūra ir pasiūlymai būtų pradėti vykdyti per mėnesį, iškart Taryboje ir ECOFIN patvirtinkite pakeitimus, kuriuos Parlamentas pateiks jums per artimiausias kelias dienas. Jų patvirtinimas visiškai neužtruks ir finansų priežiūra bus vykdoma. Tikiuosi, kad galėsite perduoti šią informaciją savo kolegomis ECOFIN, kurie savo pasiūlyme pateikė tik pagrindinius sistemos, skirtos išvengti Komisijos sukurtos finansų priežiūros, principus.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Cohn-Bendit, Verts/ALE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tam tikra prasme išlaikysiu G. Verhofstadto kalbos kryptį. Akivaizdu, kad keturis mėnesius buvome pasyvūs. Akivaizdu, kad padarėme klaidų. Akivaizdu, kad būdami pasyvūs suteikėme akstiną rinkoms ir spekuliacijai. Atsakingi Tarybos nariai bent jau galėtų tai pripažinti! Jie turėtų pasakyti: „Mes kalti! Tai mes! Tai mūsų kaltė!“ Nežinau, kaip A Merkel, N. Sarkozy vadinami arba ką jie gyvenime veikia, bet kiekvienas tai gali perskaityti laikraščiuose: veiksmų reikia imtis nedelsiant. Tai pirma mano mintis.

Antra, norėčiau, kad suprastume bent viena, t. y. kad G. Papandreou vyriausybei iškelto uždavinio beveik neįmanoma įgyvendinti. Raginu ECOFIN, valstybių arba vyriausybių vadovus, suvokti, kad jų šalys negali įgyvendinti reformų. Kiek Prancūzijai reikia laiko i pensijų sistemai pertvarkyti? Kiek Vokietijai reikia laiko pensijų sistemai sukurti? Dabar G. Papandreou prašoma viską pakeisti per tris mėnesius. Jūs visiškai pamišę.

Dabartiniai įvykiai Graikijoje tai patvirtina. Graikijai – veikiau G. Papandreou – nesuteiktas laikas, kad Graikijoje būtų pasiektas konsensusas. Graikijoje niekas nesisolidarizuoja su valstybe. Politiką vykdo kiekvienas sau, tai apgailestautina, ir šią padėtį taip pat lėmė dešimtmečiai korupcijos Graikijos politiniuose sluoksniuose. Vis dėlto, reikia sukurti sanglaudą. Ji turi būti sukurta, jos negalima paskelbti!

Pamatysite, kas nutiks Ispanijoje, jeigu kils sunkumų, ir pamatysite, kas nutiks Portugalijoje, jeigu kils sunkumų. J. M. Barroso šiek tiek žino, apie ką kalbu, nes taip jis pralaimėjo rinkimuose. Todėl – ne, jis niekada nepralaimėjo rinkimuose – noriu pasakyti, kad turime jausti atsakomybę ir nereikalauti to, kas neįmanoma. Man susidarė įspūdis, kad kažkada buvo sakoma, buvo girdėti sakant: „Noriu, kad sugrąžintumėte mano pinigus“. Dabar man susidaro įspūdis, kad vyriausybės lygmeniu dabar sakoma: „Noriu pasipelyti Graikijos sąskaita“. Tai taip pat problema: skolinamasi 1,5 proc. arba 3 proc. palūkanomis ir skolinama Graikijai su 3,5 arba 6 proc. palūkanomis, pelnomasi Graikijos sąskaita. Tai nepriimtina!

Be to, Europa gali įgyvendinti iniciatyvas. G. Verhofstadt teisus kalbėdamas apie Europos valiutos fondą, investicijų ir solidarumo fondą, kad būtų galima sukaupti lėšų Europos paskolai. Reikia iš dalies pakeisti Sutartis. Taigi, ponai ir ponios, mes, šių rūmų nariai, turime galimybę imtis iniciatyvos iš dalies pakeisti Sutartis. Dabar palaukime Tarybos spendimo; ji nesugeba priimti sprendimo. Imkimės iniciatyvos, bendros rūmų iniciatyvos iš dalies pakeisti Sutartis, kad pagaliau būtų sukurtas Europos valiutos fondas, kuris tikrai galėtų kovoti su spekuliacija. Galime tai padaryti; taip, mes galime. Padarykime tai.

Dabar norėčiau tarti keletą žodžių apie įvykių Graikijoje valdymo būdus. Prašau Komisijos įtraukti Užimtumo generalinį direktoratą spendžiant valdymo klausimus, kad mes taip pat galėtume vertinti įvykius Graikijoje. Prašau Tarybos pasakyti TVF, kad šis į įvykių Graikijoje valdymą įtrauktų Tarptautinę darbo organizaciją, nes kalbame apie žmones. Jeigu kyla problemų su įdarbinimu, reiškia yra darbuotojų. Manau, kad veiksmų reikia imtis remiantis ne tik finansiniais, bet ir saugumo sumetimais ir TDO arba Užimtumo generalinio direktorato nurodymais. Pastarasis turėtų pašalinti beprotybę, kuri kartais būdinga sprendimų priėmėjams, kurie sprendimus priima vadovaudamiesi tik finansiniais argumentais.

Man liko paskutinioji mintis. Yra būdas, kaip suteikti paramą Graikijos biudžetui, ir jis paprastas: Europos Sąjunga turėtų imtis iniciatyvos, kurios tikslas – nusiginklavimas regione. Kitaip tariant, politinė Graikijos ir Turkijos iniciatyva, kuria būtų siekiama nusiginkluoti. Kitaip tariant, imtis politinės iniciatyvos Rusijos karines pajėgas... Graikijos karines pajėgas... Turkijos karines pajėgas – atsiprašau – atitraukti iš Šiaurės Kipro. Leiskime jiems nusiginkluoti. Pasakysiu viena: vis dėlto žmonės veidmainiai. Per pastaruosius kelis mėnesius Prancūzija Graikijai pardavė šešias fregatas už 2,5 mlrd. EUR., sraigtasparnių už daugiau kaip 400 mln. EUR ir keletą reaktyvinių lėktuvų Rafale (vienas reaktyvinis lėktuvas Rafale kainuoja 100 mln. EUR). Deja, mano bandymai šnipinėti neleidžia man pasakyti, ar kalbame apie dešimt, dvidešimt ar trisdešimt reaktyvinių lėktuvų. Tai beveik 3 mlrd. EUR suma. Dar yra Vokietija, kuri pastaraisiais mėnesiais Graikijai pardavė šešis povandeninius laivus, kurie turi būti pagaminti per artimiausius kelerius metus. Jie kainavo 1 mlrd. EUR.

Vis dėlto tai veidmainiavimas. Duodame jiems pinigų, mūsų ginklams įsigyti. Prašau Komisijos čia, Europos Parlamente, ir Taryboje pateikti duomenis apie visus ginklus, kuriuos Graikijai ir Turkijai pardavė Europa. Suteikite šiek tiek skaidrumo. Leiskite mums žinoti! Taigi, jums pasakysiu, kad jeigu elgtumėmės atsakingai, turėtume užtikrinti Graikijos teritorinį vientisumą: Graikija turi 100 000 kareivių, daugiau kaip 100 000! Vokietija turi 200 000 kareivių. Tai visiškas absurdas: 11 mln. gyventojų turinti šalis turi 100 000 kareivių! Paklauskime Graikijos. Tai gali būti kur kas veiksmingiau, nei sumažinti atlyginimus kažkam, kas uždirba 1 000 EUR. Tai mano prašymas Komisijai: būkite kiek teisingesni.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Derk Jan Eppink, ECR frakcijos vardu.(NL) Pone pirmininke, kaip revoliucijos priešininkas iš prigimties kalbėsiu su mažesniu užsidegimu negu D. Cohn-Bendit, bet dabar suprantu, kodėl 1968 m. jam buvo sėkmingi; būdamas vaikas tegalėjau sekti įvykius per televiziją.

Ponios ir ponai, kaip ir visiems Europos žmonėms man kelia rūpestį dabartiniai pokyčiai. Pvz., taupiems žmonėms ir pensininkams kyla klausimas, kuo tai baigsis. Klausimas ir susirūpinimas teisėti. 110 mln. EUR paktas – milžiniška pinigų suma.

Iš pradžių kalbėjome apie 35 mlrd., tada apie 60 mlrd., o dabar apie 110 mlrd. Tai didžiulė suma, ribojamųjų priemonių Graikijai paketas taip pat didžiulis; tačiau nepamirškime, kad Graikija per ilgai gyveno kredito sąskaita, išėjimo į pensiją amžius buvo 53 metai. Kas to nenorėtų? Kyla klausimas, ar Graikija išsikapstys. Dabar matome streikus, maištą, riaušes ir t. t. Todėl Graikijos problema tampa Europos, mūsų problema.

Pone D. Cohn-Bendit’ai, problema Atėnuose paliečia olandus, flamandus, vokiečius – mus visus – ir pavojus išlieka. Manau, kad Graikija turėjo būti pašalinta iš euro zonos, kai buvo atskleistas netinkamas biudžeto lėšų panaudojimo faktas. Turėjome nustatyti paramos nutraukimo terminą, tačiau to nepadarėme ir dabar turime toliau ją teikti ir tikėtis sėkmės.

Taip pat turime pakeisti Stabilumo ir augimo pakto taisykles. Šiuo metu jis neužtikrina nei stabilumo, nei ekonomikos augimo. Mano nuomone, reikia griežtinti priežiūros reikalavimus, Europos Komisija turi parodyti daugiau drąsos ir turi būti labiau prižiūrima, kaip laikomasi taisyklių. Pastaraisiais metais to nebuvo.

Vis dėlto manau, kad mums taip pat reikalinga pasitraukimo iš euro zonos tvarka šalims, kurios nebegali vykdyti euro zonos reikalavimų. Pasitraukimo iš Europos Sąjungos tvarką turime, o iš euro zonos – ne, ir manau, kad mums šios galimybės reikia, kad šalis galėtų įvesti ir devalvuoti savo valiutą, kad atsigautų iš naujo. Kodėl Lisabonos sutartyje numatyta pasitraukimo iš Europos Sąjungos procedūra, o iš euro zonos – ne?

Pastarąjį kartą Komisijos narys O. Rehn man sakė, kad šalies pasitraukimas iš euro zonos prieštarautų glaudesnės Europos Sąjungos principams, tačiau dabar Graikijos atvejis parodo šios netiesos dėl glaudesnės Europos Sąjungos ribas. Staiga euras silpnas ir žemas ekonomikos augimo tempas. Ponios ir ponai, esame glaudesnės Europos Sąjungos teorijos belaisviai. Europos mokesčių mokėtojus laikome atpirkimo ožiais ir tie mokesčių mokėtojai kasdien reiškia vis didesnį nepasitenkinimą; nereikėtų to pamiršti.

 
  
MPphoto
 

  Lothar Bisky, GUE/NGL frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, mes, žinoma turime padėti Graikijai. Vis dėlto vadinamoji gelbėjimo operacija tam tikrais atžvilgiais taip pat absurdiška. Prancūzijai ir Vokietijai procese užėmus galingųjų valstybių vaidmenį sprendimo dėl paramos paketo priėmimo procesas buvo labai brangus ir užsitęsęs.

Ketverius metus finansų rinkos reguliavimas buvo mažinamas, o dabar visi nustebę, kad brangu. Kas dabar sumokės politinių klaidų kainą? Darbuotojai, paprasti piliečiai? Bankams nenustatomi jokie įsipareigojimai. Ne, dar kartą mokesčių mokėtojai turės paimti sąskaitą ir giliai pasikapstę savo kišenėse sumokėti už bankų spekuliavimą. Dar kartą nesavarankiškai dirbantys darbuotojai turės sutikti, kad būtų sumažintas atlyginimas. Kai Tarptautinis valiutos fondas duoda nurodymus, pašalinamas bet koks panašumas į demokratišką sprendimo priėmimo procesą.

Meksikos įlankoje išsiliejus naftai reikalauta taikyti principą „teršėjas moka“. Manau – tai teisinga. Jei kyla abejonių, tas, kas ieško pinigų arba aukso, turėtų būti atsakingas už žalos atlyginimą. Šiuo metu – bent jau Vokietijoje – bankams net nereikia grąžinti skolų, kurias jie prisiėmė ir kuriomis jie noriai spekuliuoja euro atžvilgiu – taip, euro atžvilgiu. Be to, jie vis dar spekuliuoja, nors seniai matome, kad šiuo klausimu reikia ką nors daryti.

Pasiūlymai dėl veiksmų, kurių galima imtis, pateikti. Pateikti visi pasiūlymai – draudimas prekiauti kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir pardavinėti skolintus vertybinius popierius, finansų rinkos finansinių sandorių mokesčio įvedimas, specialūs mokesčiai finansų sektoriaus premijoms, teisiškai įpareigojantys banko ir draudimo mokesčiai. Graikija, žinoma, taip pat turi atlikti paruošiamuosius darbus. Kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, Graikija turėtų įvesti turto mokestį, kovoti su korupcija ir sumažinti išlaidas ginkluotei. D. Cohn-Bendit apie tai labai įtikinamai jau kalbėjo. Todėl šiuo klausimu faktų neminėsiu ir pritarsiu jo kalboje išsakytoms mintims.

Galiu suprasti į gatves išeinančius ir protestuojančius Atėnų žmones. Negaliu suprasti smurto. Pritariu visiems, kurie pareiškė užuojautą nukentėjusiems, dėl kurių kančių tenka apgailestauti. Smurtu bus pasiektas priešingas rezultatas tam, kurio siekia protestuotojai ir dori demonstracijų dalyviai. Turime paraginti nutraukti smurtą.

 
  
MPphoto
 

  Nikolaos Salavrakos, EFD frakcijos vardu.(EL) Labai ačiū, pone pirmininke. Stengiamės, kad skaičiai gerai atrodytų, ir visi puikiai žino, kad kai skaičiai atrodo gerai, žmonės laimingi. Turime surasti pusiausvyrą; turime suderinti skaičius ir nenuliūdinti žmonių.

Dėl šio neįprasto elgesio Graikija šiandien gedi trijų aukų, trijų darbuotojų mirčių dėl agresyvių kitų darbuotojų protesto. Šiuo metu ekonomikos krizė Europoje, kuri pas mus atkeliavo iš kitapus Atlanto vandenyno ir kuri, regis, čia dar didesnė, politiką ir politikus paverčia paniekos objektais.

Graikijoje žemutiniai visuomenės sluoksniai politikų atžvilgiu nusiteikę labai blogai: Graikijos parlamentą sudaro 300 narių ir girdėjau Graikijos visuomenę ritmingai šaukiant: „pakart visus 300!“ Tai pavojingas metas. Skaičiau apie tokius pat atvejus ir apie tą pačią panieką politikams kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse; visi tai žinome, taip pat visi žinome, kad reikia išsaugoti demokratiją.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir šias mintis, kadangi neturiu laiko kalbėti išsamiau, norėčiau pabrėžti, kad vadovai ateityje turės dirbti greičiau ir siekti ilgalaikiškesnio sprendimo didesnei daliai valstybių. Graikija viena jų; tai ledkalnio viršūnė. Tačiau yra kitų valstybių narių, – tiek euro zonoje, tiek už jos ribų, – susiduriančių su ekonominiais sunkumais, kurie per artimiausius mėnesius dar labiau padidės.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Pone N. Salavrakai, nenutraukiau jūsų kalbos, nes esate graikas ir jūsų kalba mums labai svarbi.

 
  
MPphoto
 

  Barry Madlener (NI).(NL) Pone pirmininke, konkrečiai norėčiau kreiptis į G. Verhofstadtą, J. Daulį ir M. Schulzą – posėdyje jis nedalyvauja, tačiau kreipiuosi į jo frakciją, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakciją – nes jie iš dalies buvo kalti dėl problemų. Jų tvirtinimu, solidarumas būtinas. Leiskite jums priminti, kad daugelį metų Graikija buvo daugiausia lėšų iš Europos gaunanti valstybė. Dėl to šalis ėmė sukčiauti ir jūs labai mielai būtumėte sutikę tame dalyvauti, nes esate taip palankiai nusiteikę Europos atžvilgiu ir trokštate, kad Europa plėstųsi, kad jūs taip pat jau nebeturite kritiškos nuomonės, o dabar esame priversti prisiimti nemalonią atsakomybę.

Nežinau, ar pamenate, kad Ispanija – antra valstybė pagal eiliškumą – per pastaruosius penkiolika metų legalizavo du milijonus nelegalių imigrantų. Visi manėte, kad tai nuostabu, tačiau dabar Ispanijoje nedarbo lygis siekia 20 proc. ir ji yra tokioje pat sudėtingoje padėtyje kaip ir Portugalija. Visose šiose šalyse dirba socialistinės politinės krypties vyriausybės, kurias jūs ilgai rėmėte Europos lėšomis ir kurios viską sujaukė gyvendamos ne pagal savo galimybes. Kasmet jūs stebėjote, kasmet pritardavote tam, o dabar mes, piliečiai, turime už tai sumokėti. Jums išties turėtų būti gėda.

Vienintelis sprendimas – negirdėjau, kad jį būtų paminėjęs kuris nors kalbėtojas – Graikijos atžvilgiu yra laikytis griežtos pozicijos. Šalis turi vėl įsivesti drachmą, nes jos narystė euro zonoje nepagrįsta. Jeigu kita valstybė yra Ispanija, ji paprasčiausiai vėl įsiveda pesetą, kaip ir Portugalija eskudą, ir jos vėl galės konkuruoti. Ši Europos dalis ydinga ir šiaurės Europos piliečiai greitai atsisakys toliau mokėti už jūsų klaidas ir socialistų vyriausybių nerūpestingumą šios šalyse. Galiausiai, pakartosiu, Graikija, Ispanija ir Portugalija – visos socialistinės santvarkos šalys – gavo Europos Sąjungos lėšų. Imigracija vešėjo, o jūs stebėjote ir nieko nedarėte.

 
  
MPphoto
 

  Stavros Lambrinidis (S&D).(EL) Ačiū, pone pirmininke. Norėčiau pakomentuoti tam tikras N. Salavrako anksčiau išsakytas mintis dėl trijų žmonių, trijų darbuotojų, kuriuos Atėnuose nužudė kiti trys darbuotojai. Tam nėra jokio pateisinimo. Šiuos žmones nužudė žudikai, nusikaltėliai. Šiandien Atėnuose darbuotojai surengė didelį mitingą už taiką. Jie nieko neužmušė. Tikruosius nusikaltėlius pasmerkė ministras pirmininkas Georgikos Papandreou, o ką tik ir visos parlamento politinės partijos. Tai didelė klaida ir pavojinga painioti taikius protestus ir tokius nusikaltimus, kokie buvo įvykdyti Atėnuose. Juos smerkia visi, jie nėra Graikijos darbuotojų atstovai ir jie neišsako visų žmonių įsitikinimo, kad jeigu esame vieninga tauta, išvesime šalį iš krizės.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Šiose diskusijose norėčiau išsakyti savo nuomonę. Vis dėlto norėčiau pasakyti, kad visi mes, esantys šiuose rūmuose – visi Europos Parlamento nariai, esu įsitikinęs, kad taip pat ir Komisijos Pirmininkas ir Tarybos vardu posėdyje dalyvaujantis D. López Garrido – norėtume dar kartą išreikšti didelį solidarumą su graikų tauta. Jie mūsų draugai ir žinome, kokia didelė atsakomybė gula ant abiejų Graikijoje vykstančio ginčo šalių pečių. Tai labai didelė atsakomybė.

Norėčiau jums visiems pasakyti, kad aš taip pat jaučiau tą atsakomybę iš abiejų pusių. Buvau profesinės sąjungos narys ir aktyvistas ir daug metų buvau aktyvus narys. Taip pat vadovavau vyriausybei ir suprantu, kokia sudėtinga šiandieninė padėtis Graikijoje. Visi norime parodyti solidarumą ir išreikšti didelę užuojautą visų pirma aukų šeimoms ir draugams. Normalu, kad norime tai padaryti ir laikome tai Europos Parlamento pareiga. Ačiū už atsakingas šiandienos diskusijas šiuose rūmuose.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Esame sudėtingoje padėtyje. Akivaizdu, kad nėra solidarumo tarp Europos Sąjungos vadovų – visų pirma Vokietijos – susitarimo dėl padėties Graikijoje klausimu. Visų pirma jie perima politinę šalies kontrolę, versdami graikus socialinėje srityje sugrįžti dešimtis metų atgal. Tai paneigia visus principus, kuriuos jie skelbė apie socialinę ir ekonominę sanglaudą, konvergenciją, solidarumą ir vadinamąjį Europos socialinį modelį.

Kaip tai puikiai parodo darbuotojų ir darbuotojų visuomenės sluoksnio kova Graikijoje, nepriimtina reikalauti, kad Graikijos vyriausybė keltų pavojų pagrindinėms teisėms. Tai primetama mainais už paskolą, kurios palūkanų norma yra didesnė nei paties Tarptautinio valiutos fondo palūkanų norma. Atrodo, kad euro zonos vadovams nėra ribų. Pasinaudoję Graikijos trapumu jie pasipelnė, o dabar primeta savo aukštesniąją visiško dominavimo šalies vidaus politikoje poziciją mainais už paskolą, iš kurios palūkanų jie taip pat pasipelnys.

Šį sprendimą reikia pakeisti kitame aukščiausiojo lygio susitikime. Vadovai turi priimti sprendimą dėl negrąžintinos paramos iš Europos Sąjungos biudžeto arba išimties tvarka, arba šias lėšas finansuojant iš būsimo Europos Sąjungos biudžeto. Kartą ir visiems laikams turtingesnės euro zonos šalys turi taikyti ekonominės ir socialinės sanglaudos principą.

 
  
  

PIRMININKAVO: Isabelle DURANT
Pirmininko pavaduotoja

 
Teisinė informacija - Privatumo politika