Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Diskusijos
Trečiadienis, 2010 m. gegužės 5 d. - Briuselis Tekstas OL

19. „Europa 2020“ – nauja Europos užimtumo ir augimo strategija (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimas: „Europa 2010“ – nauja Europos užimtumo ir augimo strategija.

 
  
MPphoto
 

  Diego López Garrido, einantis Tarybos pirmininko pareigas.(ES) Ponia pirmininke, džiaugiuosi galėdamas nagrinėti temą, kuriai Taryba ir Tarybai pirmininkaujanti Ispanija teikia didžiausią reikšmę, t. y. „Europa 2020“ – kokybiško užimtumo ir augimo strategija.

Kaip jau minėta, mėginame įveikti sunkiausią ekonomikos krizę po XX a. ketvirtojo dešimtmečio ir privalome daryti viską, kad prasidėtų ekonomikos atsigavimas, kurio pradžią, atsižvelgiant į šiandien Komisijos pateiktas prognozes, Europos Sąjungoje jau galime įžvelgti, taip pat turime sušvelninti šios krizės padarinius.

Tačiau, kartu su valstybių narių ir Europos institucijų atliktu trumpalaikiu darbu, turime žvelgti toliau nei šis dešimtmetis ir užtikrinti socialinio modelio – Europos socialinio modelio – tvarumą. Tai strategijoje „Europa 2020” įtvirtintas dvigubas iššūkis.

Negalime grįžti į krizę, kuri dar nėra visiškai pasibaigusi, visų pirma turime siekti įgyvendinti ekonomikos augimo strategiją – naujiesiems laikams pritaikytą ekonomikos augimo modelį. Ši strategija turi būti skirta pasiekiamam ir įvykdytinam augimui, taip pat joje turėtų būti būti atspindėta kelerių ateinančių metų Europos Sąjungos pagrindiniai politiniai ir ekonominiai įsipareigojimai.

Kaip jums puikiai žinoma, valstybių vadovų ar vyriausybių diskusijos dėl strategijos „Europa 2020“ neoficialiu lygmeniu prasidėjo vasario 11 d. Vėliau diskusijos dėl strategijos vyko Europos Vadovų Taryboje kovo mėn., o per paskutinius šešis mėnesius, Ispanijai pirmininkaujant Tarybai, strategija aptarta daugelyje Tarybos padalinių.

Kovo mėn. Europos Vadovų Taryba pritarė strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimui, o galutinai jai bus pritarta Europos Vadovų Taryboje birželio mėn., taip pat apibrėžė elementus, struktūrą ir netgi planus strategijai toliau plėtoti.

Strategijoje didžiausias dėmesys skiriamas pagrindiniams Europos klausimams: žinioms ir naujovėms, tvariai ekonomikai, kurios reikalauja Europos Parlamentas, aukštam užimtumo lygiui ir socialinei integracijai.

Šiais penkiais pagrindiniais tikslais siekiama 75 proc. vyrų ir moterų užimtumo, rengiamasi 3 proc. BVP investuoti į tyrimus bei plėtrą ir laikytis „20-20-20 tikslų“ kovoje su klimato kaita. Tikslas siekti, kad sumažėtų išsilavinimo neturinčių gyventojų ir didinti gyventojų su aukštuoju išsilavinimu santykį dar nėra kiekybiškai įvertintas, nenustatyti taip pat socialinės integracijos skatinimo ir skurdo mažinimo tikslai.

Tai pagrįsta Komisijos išleistu komunikatu, kuris kovo mėn. turėjo lemiamą reikšmę, priimant sprendimus ir darant išvadas Europos Vadovų Taryboje.

Pirma, strategijoje „Europa 2020” numatyta keletas integruotų gairių. Komisija ką tik pateikė pasiūlymą sutelkti dėmesį į šias integruotas gaires – Tarybai pirmininkaujanti Ispanija įsipareigojo dirbti visose atitinkamose Tarybos veiklos srityse, kad Ekonomikos ir finansų taryba ir Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba birželio mėn. galėtų informuoti Europos Vadovų Tarybą – taip pat parengė užimtumo gaires, kurioms turi pritarti Europos Parlamentas.

Antra, iškelti pagrindiniai tikslai, kuriuos jau minėjau.

Trečia, šioje strategijoje pateikta tai, ko nebuvo anksčiau – nacionaliniai tikslai. Kiekviena valstybė narė privalo nustatyti nacionalinius tikslus, kurie, žinoma, privalo būti integruoti į Europos tikslus ir sulaukti Komisijos bei Tarybos palaikymo.

Ketvirta, kalbėta ir apie ekonomikos augimui nacionaliniu lygmeniu įtaką darančias kliūtis. Be to, yra naujovių, susijusių su Lisabonos sutartimi: Tarybai pirmininkaujanti Ispanija didžiausią dėmesį rengiasi skirti vidaus rinkai įtaką turintiems veiksniams.

Penkta, Komisija parengė „pavyzdines iniciatyvas“. Pirmą iniciatyvą siekiame įgyvendinti Ispanijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu: tai skaitmeninė darbotvarkė, kuri gegužės mėn. bus aptariama Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje po Komisijos komunikato, kurį ji įsipareigojo paskelbti gegužės 18 d.

Ponia pirmininke, apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad dėl naujosios strategijos kai kuriuose Tarybos padaliniuose vyks specialios diskusijos, taigi siekiame, kad jos būtų viešos, pvz., diskusijos, kurios vyks kitą savaitę Švietimo, jaunimo ir kultūros taryboje.

Norėčiau pabrėžti, kad darbas birželio mėn. nebus baigtas. Tada bus pradėta įgyvendinti strategija „Europa 2020”, tačiau darbas dar nesibaigs. Strategija turės būti įgyvendinta ir įdiegta, rengiant nacionalines reformų programas.

Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad „vadovavimo“ strategijai požiūriu Europos Vadovų Taryba atlieka svarbų vaidmenį. (Nuo pat pradžios ji atliko svarbų vaidmenį, o šią idėją visą laiką palaikė tiek Tarybai pirmininkaujanti Ispanija, tiek ypatingą vaidmenį atlikęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas H. Van Rompuy). Europos Vadovų Taryba kartu su Europos Komisija rengiasi labai svarbiam vaidmeniui ir imtis svarbių užduočių, plėtojant šią strategiją ir jai vadovaujant. Tai bus dvi pagrindinės šią strategiją įgyvendinančios institucijos, taigi visi norime, kad būtų panaudotos visos turimos specialios priemonės.

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. − Ponia pirmininke, Europa turi priimti ryžtingą sprendimą. Siekdami įveikti ekonomikos ir finansų krizę, galime rinktis metodą, pagal kurį siekiama sau naudos kitų sąskaita (angl. „beggar-thy-neighbour“), požiūrį sauve qui peut („gelbėkitės, kas galite“) ir rizikuoti viskuo, ką pasiekėme per pastaruosius 60 metų. Tačiau galime panaudoti visas turimas priemones ir veiksmingai sustiprinti Europos bendradarbiavimą.

Pastarųjų mėnesių įvykiai – nuolatinis rinkos kintamumas, tolesnių finansų rinkos reformų poreikis ir ryžtingo valstybės finansų konsolidavimo poreikis – tik atskleidė šio pasirinkimo svarbą. Šiuo metu labai svarbu pabrėžti Europos dimensijos svarbą, o galimybę tai padaryti turime remdamiesi strategijos „Europa 2020“ tikslais.

Mane pakvietė su jumis aptarti strategiją „Europa 2020“, tačiau atskirai vertinant šį pažangų, tvarų ir visa apimantį ekonomikos augimą skatinančių priemonių rinkinį, jis neatrodo prasmingas, nes viena iš pagrindinių išvadų, kurias padarėme per krizę, yra ta, kad turime dirbti visi kartu, visais lygmenimis ir visose srityse, užpildydami finansų rinkos reguliavimo ir priežiūros sistemos spragas, atkurdami makroekonomikos stabilumą ir valstybės finansų patikimumą, pradėdami įgyvendinti tokias struktūrines reformas, kurios galėtų nukreipti Europą į tvaraus augimo ir užimtumo užtikrinimo kelią.

Visos šios trys sritys yra vienodai svarbios – turime dirbti visose šiose srityse, jei norime pasiekti užsibrėžtus tikslus. Tam reikia visa apimančio požiūrio, finansų rinkų reformų, sustiprinto vadovavimo ekonomikai ir strategijos „Europa 2020“, kad užtikrintume tvarų, visa apimantį ir pažangų ekonomikos augimą ir pasaulio reformų Didžiajame dvidešimtuke (G20) įgyvendinimą, nes didžioji dalis klausimų susiję su išorės aspektais. Turime protingai naudotis visais turimais svertais, suprasdami, kad kiekvienas iš jų turi poveikį visiems kitiems. Norėčiau trumpai juos aptarti. Negrįšiu prie finansinių klausimų, apie kuriuos ką tik kalbėjau, tačiau pradėsiu nuo Didžiojo dvidešimtuko.

Didysis dvidešimtukas pasitelkė įvairias priemones, siekdamas reaguoti į finansų ir ekonomikos krizę, ir tobulina valdymą platesniu pasauliniu lygmeniu. Europos Sąjunga taip pat duoda postūmį Didžiajam dvidešimtukui ir siūlo nemažai idėjų. Komisija labai prisidėjo, siekdama užtikrinti, kad visų 27 valstybių narių interesai būtų tinkamai atspindėti mūsų darbe. Sunkiai dirbsime, kad Europos Sąjunga išlaikytų pirmaujantį vaidmenį birželio mėn. vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime Toronte ir aukščiausiojo lygio susitikime, kuris vyks Seule lapkričio mėn.

Pagrindinis tikslas susitikimuose bus sulaukti aiškios Didžiojo dvidešimtuko nuomonės dėl dabartinės išėjimo iš krizės strategijos, kuri skirta ekonomikos atsigavimui skatinti – strategijos, kurią įgyvendinant visos pagrindinės šalys atliktų savo vaidmenį. Turime pasauliniu mastu atkreipti dėmesį į kai kuriuos disbalansus, kurie ir sukėlė krizę. Taip pat turime užtikrinti, kad pasaulio ekonomikos augimo atkūrimo naštą prisiimtų visos Didžiojo dvidešimtuko narės. Šiomis aplinkybėmis labai svarbu informuoti apie strategiją „Europa 2020“ ir apskritai glaudesnį ekonominės politikos koordinavimą ES, visų pirma euro zonoje. Svarbu, kad Europa pasiūlytų koordinuotą požiūrį Didžiajam dvidešimtukui.

Kitas tikslas – finansų rinkos reformos įgyvendinimas. Turime ir toliau raginti tarptautinius partnerius laiku, nuosekliai ir vienodomis sąlygomis vykdyti esamus Didžiojo dvidešimtuko įsipareigojimus.

Todėl manau, kad atėjo tinkamas metas Didžiajam dvidešimtukui paaiškinti, kaip finansų sektorius galėtų prisidėti prie bankų atsigavimo finansavimo. Turime atrasti koordinuotą ir patikimą metodą. Pasaulinis susitarimas dėl bankų stabilumo mokesčių, susijęs su konkrečiomis priemonėmis, numatytomis rezoliucijoje, būtų aiškus ženklas. TVF neseniai siūlė, kad tai galėtų būti finansinės veiklos ar pelno apmokestinimas. Laukia labai įtemptos diskusijos. Vertindamas parengiamąjį darbą, kurį atliekame kartu su Didžiojo dvidešimtuko partneriais, turiu pasakyti, kad daugelis prieštarauja šiai idėjai; tačiau manau, kad turėtume ją įgyvendinti. Europos Sąjungos perduodama žinia neabejotinai bus aiškiausia, jei visi kalbėsime vienu balsu ir jei galėsime pasakyti, kad Europos Sąjunga jau atliko savo namų darbus.

Todėl iki susitikimo Toronte turime pasiekti sutarimą dėl esminių finansinių paslaugų reguliavimo priemonių, kaip jau minėjau šiandien, šią popietę. Tam prireiks ir Parlamento, ir Tarybos lankstumo bei kūrybingo pragmatizmo.

Taigi galime pereiti prie strategijos „Europa 2020“ esmės – dabar jau tinkamomis aplinkybėmis, remiantis visa apimančiu požiūriu, kaip jau minėjau pradžioje. Kaip jums žinoma, strategijos „Europa 2020“ pagrindus valstybių vadovai ir vyriausybės patvirtino kovo mėn. Juos šiame Parlamente aptarėme keletą kartų. Komisija su jumis tarėsi dar prieš pateikdama pasiūlymą. Dabar reikia nuodugniai išnagrinėti šią strategiją, nes veiksmų poreikis visiems yra akivaizdus. Kaip minėta kai kuriose kalbose per pirmesnes diskusijas, viena iš išvadų, kurias padarėme po šios finansų krizės, ir euro zonos problemos byloja apie tai, kad reikia toliau koordinuotai ir ryžtingai tęsti struktūrinę reformą.

Geresnis ekonominės politikos koordinavimas – tai esminis strategijos „Europa 2020” bruožas. Dar prieš krizę Graikijoje siūlėme geriau koordinuoti ekonominę politiką. To būtinai reikia siekiant išvengti krizių ateityje. Tai labai svarbu, jei norime sėkmingai įveikti krizę, atgaivinti ekonomikos augimą, sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų ir užtikrinti tvarią ir visa apimančią Europos ateitį.

Dėl penkių Komisijos pasiūlytų tikslų jau beveik sutarta; jau nustatyti kiekybiniai rodikliai, susiję su užimtumu, tyrimais ir kova su klimato kaita.

Dėl kiekybinio tikslo išsilavinimo srityje – mažinti mokyklų nebaigusių asmenų skaičių ir didinti gyventojų, turinčių trečiosios pakopos ar atitinkamą išsilavinimą, skaičių – bus susitarta Europos Vadovų Tarybos susitikime 2010 m. birželio mėn., atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymus.

Taip pat įsipareigoju nustatyti skaičiais pagrįstus tikslus dėl kovos su skurdu ir socialinės atskirties. Negalime susitaikyti su tuo, kad 80 mln. žmonių Europos Sąjungoje susiduria su skurdo grėsme. Taryboje vyksta darbas šiuo klausimu, taigi darysiu viską, kad įtikinčiau valstybes nares šio tikslo svarba, nes žinau, kad Parlamento nariai taip pat ryžtingai nusiteikę šiuo klausimu.

Strategija „Europa 2020“ turi būti suderinta programa. Be abejo, socialinis teisingumas negali egzistuoti be konkurencingos rinkos, tačiau siekiame, kad ir Europos ekonominis veiksmingumas būtų pagrįstas teisingumu.

Nacionaliniai siekiai suteiks galimybę geriau ir veiksmingiau stebėti pažangą valstybėse narėse, tuo užtikrinant tikslų siekimą ES lygmeniu. Šiuos nacionalinius siekius nustato valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija. Tikiuosi, kad dėl jų bus susitarta birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime, po kurio iš karto galėsime pradėti juos įgyvendinti.

Praėjusią savaitę Komisija pateikė pasiūlymą dėl integruotų gairių. Jose atskleidžiami strategijos „Europa 2020“ prioritetai. Pateikiama mažiau gairių negu praėjusį kartą – dabar jų turime tik dešimt, palyginti su pirmesnėmis 24 gairėmis – tai paskatins visus dalyvius prisiimti atsakomybę už priemonės įgyvendinimą. Manau, kad tai žingsnis į priekį.

Birželio mėn. Europos Vadovų Taryba turėtų išreikšti politinį pritarimą už integruotų gairių slypintiems principams, tačiau jie bus patvirtinti tik po diskusijų čia – Europos Parlamente – kurios, tikiuosi, įvyks kuo greičiau.

Strategija „Europa 2020“ – ne tik įkvepiantis tikslų sąrašas, ne tik vizija – tai reformų programa. Bus imtasi veiksmų Europos lygmeniu, tačiau labai svarbus tai, kad reformos vyks kiekvienoje iš 27 valstybių narių, remiantis subsidiarumo principu. Turime aiškiai nurodyti, kas turi būti padaryta Europos lygmeniu, o kas – šalies lygmeniu. Labai svarbu įgyvendinimas, kaip teigė gerbiamas Tarybos atstovas D. López Garrido; dabar valstybių narių lygmeniu kur kas geriau suvokiama, kad reikia stiprinti Europos valdymą. Manau, kad valstybės narės pasimokė iš keleto trūkumų Lisabonos sutartyje, kurioje didžioji dalis, jeigu ne visi, iškeltų tikslų yra geri ir tinkami, tačiau, jei atvirai, trūksta atsakomybės jausmo ir galių įgyvendinti programas. Todėl turime užpildyti šias Lisabonos strategijos spragas. Turite imtis labai svarbaus vaidmens ir užtikrinti, kad strategija „Europa 2020“ būtų įgyvendinta.

Europos Parlamentas ne tik atlieka bendro įstatymų leidėjo vaidmenį, bet gali labai veiksmingai sutelkti piliečius, taip pat – o kodėl gi ne? – šalių parlamentus. Norėčiau pasakyti, kad tokiems santykiams Europos Parlamento ryšiai su šalių parlamentais labai svarbūs. Turime būti tikri, kad šios reformos bus suvokiamos ne kaip reformos, kurias „jie“ vykdo Briuselyje ir kartais Strasbūre, o kaip reformos, kurios vykdomos visais Europos visuomenės lygmenimis. Visi pagrindiniai socialinio ir ekonominio bei politinio lygmens dalyviai turi jausti bendrą būtinybės jausmą ir reformų poreikį; tai turi vykti visais vyriausybės lygmenimis, tačiau turi prisijungti ir socialiniai partneriai. Tikiu to svarba ir džiaugiuosi Ispanijos ministro pirmininko J. L. R. Zapatero pareiškimais dėl socialinių partnerių įtraukimo reikšmės. Privalome užtikrinti tvirtesnį, bendrą valdymą, sujungdami visas turimas koordinavimo priemones: strategijos „Europa 2020” ir Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo ataskaitas ir vertinimus, kurie atliekami vienu metu, derinant priemones ir tikslus, Europos sisteminės rizikos valdybos indėlį, užtikrinant bendrą finansinį stabilumą; struktūrines reformas; priemones konkurencingumui didinti; makroekonominę plėtrą – viską kartu tam, kad įveiktume krizę ir tvirtai žengtume link pažangaus, tvaraus ir visa apimančio ekonomikos augimo.

Jeigu iš tikrųjų siekiame ekonominio valdymo, tai vienintelis kelias. Negalime kalbėti apie tvirtą ekonominį valdymą Europos lygmeniu ir atskirti makroekonomiką nuo mikroekonomikos, vidaus reikalus nuo išorės reikalų.

Todėl valstybės narės ir Europos institucijos turi remtis visa apimančiu požiūriu ir kartu taikyti visas šias priemones – tai vienintelis būdas pelnyti pasitikėjimą mūsų strategija.

Pradžioje kalbėjau apie ryžtingą pasirinkimą, ir Komisija žino, kokiu keliu nori eiti. Manau, kad Parlamentas pritars šiam pasirinkimui – ryžtingam pasirinkimui, Europos pasirinkimui – ir tikiuosi jūsų pritarimo, tęsiant šį darbą.

 
  
MPphoto
 

  Corien Wortmann-Kool, PPE frakcijos vardu.(NL) Ponia pirmininke, Komisijos Pirmininke J. M. Barroso, pone J. López Garrido, diskusijos dėl strategijos „ES 2020” pagrįstai vyksta prieš diskusijas apie krizę euro zonoje, nors kiekvienos diskusijos svarbiausia tema – kaip sustiprinti Europos valdymą. Kalbate apie ekonominės politikos koordinavimą, tačiau didžiausia problema yra ta, kad jis pernelyg dažnai buvo aiškinamas kaip neprivalomas, todėl valstybės narės neatsižvelgė į susitarimus. Taip nebegali tęstis. Tai susiję su Stabilumo ir augimo paktu, ir tai yra pamoka, kurią turime išmokti iš Lisabonos strategijos. Taigi turime veikti kitaip, kad įgyvendintume strategiją „Europa 2020“.

Mūsų frakcija, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, tikisi, kad Komisija tvirtai įsipareigos vadovauti Europos ekonomikai iki šios strategijos „ES 2020“ įgyvendinimo. Viliamės, kad birželio mėn. Taryba priims ryžtingus sprendimus ir įsipareigos siekti plataus užmojo valstybių narių iškeltų tikslų ir protingo Europos valdymo. Prireikus Parlamentas pareikalaus taip elgtis. Ateinančių metų biudžeto planai turi atitikti strategiją „ES 2020“, o Parlamentas atliks institucinį vaidmenį ir kitais klausimais, siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų piliečiams kūrimo.

Ponia pirmininke, problemos, su kuriomis susiduriame euro zonoje – tai dar vienas patikimų valstybės finansų svarbos įrodymas, lemiantis euro, finansinį ir ekonominį stabilumą bei apsaugantis mus nuo to, kad ši našta nebūtų užkrauta ateinančioms kartoms, mūsų vaikams. Svarbu reformuoti valstybės finansus, jeigu siekiame sėkmingai įgyvendinti strategiją „ES 2020“ ir atkurti konkurencingumą. Todėl, Komisijos nary O. Rehn’ai, labai svarbu, kad kitą savaitę pateiktumėte pasiūlymų, kaip patobulinti Stabilumo ir augimo paktą. Būtina sustiprinti prevencinį pakto poveikį ir suteikti tvirtesnį pagrindą valstybių narių finansams, kad jie taptų tvaresni. Todėl frakcijos vardu raginu prisiimti jums, kaip Komisijai, tenkančią atsakomybę ir pateikti plačių užmojų planus. Tokiu atveju galite tikėtis mūsų paramos.

Parlamentas turi ieškoti būdų, kaip – kartu su jumis – galėtume skatinti Tarybą pritarti Stabilumo ir augimo pakto tobulinimui. Būtume patenkinti, jeigu Taryba sukurtų darbo grupę. Tikiuosi, kad iki metų pabaigos Taryba pritars Europos Komisijos pasiūlymams.

Privalome pasinaudoti Lisabonos sutarties suteiktomis galimybėmis ir artimiausiu metu sustiprinti Europos valdymą. Negalime švaistyti laiko veltui.

 
  
MPphoto
 

  Pervenche Berès, S&D frakcijos vardu.(FR) Ponia pirmininke, Komisijos Pirmininke, Tarybos Pirmininke, ką tik vykusios dvejopos diskusijos yra susijusios intelektualiu požiūriu. Ar šis ryšys iš tikrųjų ką nors reiškia realiai? Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijoje turime abejonių, nes neįžvelgiame sąsajos tarp mums Komisijos pateikto teksto ir strateginės partnerystės, kurią siekiate pradėti įgyvendinti liepos mėn., net nesuteikdami Parlamentui galimybės pateikti atvirą nuomonę apie „užimtumo“ gaires.

Kaip galima galvoti, kad įsipareigosime ateinantiems dešimčiai metų? Kritiškai neįvertinę, kaip pavyko įgyvendinti Lisabonos strategiją, teigiate: „Viskas pasikeitė, dabar turime ne 27 gaires, o tik dešimt!“ Ar tai pasikeitimas, J. M. Barosso?

Atrasti sąsają reiškia susimąstyti ir suvokti, kad norėdami sėkmingai įgyvendinti strategiją „ES 2020“, pirmiausia turime įvertinti, ką esame pasiekę, o tik paskui apibrėžti tolesnius tikslus. Taip pat turime nuspręsti, ką iš tikrųjų norime pasiekti. Tiesa ta, kad šiuo metu visoje Europos Sąjungoje išgyvename pačią didžiausią krizę nuo pat jos įkūrimo; nebuvome susidūrę su sunkesne padėtimi nei šiuo metu. Negalime to ignoruoti. Kad įveiktume krizę, negalime remtis strategija, nes tai reikštų, kad siekdami išlaisvinti rinką reikalaujame iš valdžios institucijų pamiršti esamus ekonominius įsipareigojimus.

Negalime svarstyti šios strategijos, neatsižvelgdami į esamas priemones. Kaip žinote, pone J. M. Barroso, jų turime ne tiek daug. Turime priemonę, vadinamąjį Stabilumo ir augimo paktą, turime ir dar vieną priemonę, kurią vadiname finansine programa. Jeigu jos nėra aiškiai susietos, nieko negalėsime pasiekti.

Be to, žvelgiant iš pradinio taško, jaučiame tam tikrą susirūpinimą. Pirma, S&D frakcijos nariai reikalauja, kad valstybės narės nedelsdamos nutrauktų spekuliacijas rinkose. Mes nekalbame konkrečiai apie Graikiją ar kurią nors kitą valstybę narę. Kalbame apie vadinamąjį „domino efektą“ ir spekuliacijų ribojimo stoką.

Todėl siūlome sukurti finansinio stabilumo mechanizmą, kuriuo valstybės narės būtų apsaugotos nuo tokių spekuliacijų ir galėtų daryti tai, ką turi daryti, t. y. grįžti į atsigavimo kelią ir apsaugoti esamą socialinį modelį. Kaip visiems žinoma, per šią krizę minėta, kad mūsų socialinis modelis – didžiausias mūsų turtas, susijęs su globalizacija.

Jeigu strategijos „ES 2020“ rezultatas bus biudžeto konsolidavimas, kuris sugriaus šį socialinį modelį, Europa ateityje pralaimės tarptautinę konkurencinę kovą. Europa praras galimybę ryžtingai ginti šį turimą modelį, ir teks užleisti vietą kitiems žemynams, nebent sugebėsime išsilaikyti, pasikliaudami vien rinkos jėgomis. Tai nėra mūsų ateities vizija.

 
  
MPphoto
 

  Lena Ek, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, jau daugelį mėnesių žinome, kad Graikija susiduria su sunkumais. Matome, kaip tiesiog mūsų akyse nuvertėja euras ir vis plečiasi vyriausybių obligacijų platinimo mastas. Net ir dabar niekas neabejoja, kad Europa išgyvena didelę krizę, nors manėme, kad buvome pradėję atsigauti.

Turime rimtai spręsti konkurencingumo, produktyvumo ir tvaraus ekonomikos augimo klausimus, tačiau Europos lyderiai vis dar ginčijasi dėl galimų veiksmų. Tam neturime laiko. Reikia tikrų veiksmų, ir jų reikia dabar. Kadangi spaudimas Taryboje nėra veiksmingas, turime nustatyti naujus tikslus ir pasirinkti skaidrias priemones, išsamiai nagrinėdami kiekvienos valstybės narės ataskaitas. Visi turime laikytis Stabilumo ir augimo pakto, taip pat gauti patikimą ir teisingą informaciją, kuria remdamiesi galėtume priimti sprendimus.

Siekiant daryti papildomą spaudimą vyriausybėms, struktūrinių fondų ir kita Europos parama turi būti susijusi su vyriausybių galimybėmis pateikti teisingą informaciją. Norėčiau pateikti palyginimą. Jei smulkusis ūkininkas, pateikdamas duomenis, suklysta dėl pusės hektaro, jis netenka paramos visai savo veiklai tam tikram skaičiui metų. Būtent tokį palyginimą turime pateikti. Todėl parlamentinėse rezoliucijose ir esame tokie griežti valdymo atžvilgiu.

Gėda, kad Komisija neįstengia pateikti pasiūlymų, dėl kurių diskutuojame jau keletą metų. Kad sukurtume ateities ekonomikos augimo pagrindą, į strategiją „ES 2020” turime įtraukti strateginę politikos darbotvarkę. Norėčiau pateikti keletą pavyzdžių. Susitarėme dėl ekonomikos atgaivinimo plano. Didžioji jo dalis dar nėra įgyvendinta. Parlamentas pageidavo, kad būtų parengtas B planas, taigi į jį atsižvelgiama vertinant rezultatus, tačiau kol kas B planas dar nepradėjo veikti. Susitarėme dėl tam tikrų planų, susijusių su nauja energetine technologija. Šis planas, kuris yra reali strateginė priemonė, vis dar nėra finansuojamas 50 proc. Ekonomiškai veiksmingiausias būdas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą – laikytis energijos vartojimo efektyvumo strategijos. Todėl raginu Komisiją ir valstybes nares iškelti energijos vartojimo efektyvumo klausimą kaip svarbiausią veiksmų plane.

Reikia tobulinti galiojančius teisės aktus, nes jie nėra pakankamai veiksmingi. Reikia parengti žadėtąjį energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planą, apie kurį kalbama jau labai seniai. Reikalinga energetikos infrastruktūra, energetikos atitikmuo greitiesiems traukiniams, bendra energetikos sistema ir pažangios energetikos sistemos, kurioms įgyvendinti turime lėšų.

Turime garantuoti techninę pažangą ir skatinti bei parengti strategiją kovai su socialine atskirtimi ir lyčių nelygybe. Šiandieninės krizės sąlygomis Komisija turi prisiimti atsakomybę ir užbaigti kartu pradėtus darbus. Taryba turi būti ryžtingesnė ir sustabdyti rietenas. Pateiksime ryžtingą rezoliuciją dėl antrojo žingsnio, įgyvendinant strategiją „ES 2020“ .

 
  
MPphoto
 

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šios programos „Europa 2020“, kaip puikios strategijos, padėsiančios mums įveikti krizę, pristatymas panašus į politinę provokaciją. Pakanka įvertinti ankstesnę finansų rinkų reglamentavimo politiką, ir – jei tik būsime pakankamai sąžiningi – suprasime, kad ištisus mėnesius ir net metus žadėjome sureguliuoti rinkas, kurios tapo nevaldomos, tačiau iki šiol įstengėme žengti tik mažytį žingsnelį link to. Dėl Graikijos šiuo metu esame tiesiog priversti pažvelgti į save veidrodyje.

Vertindami Graikiją ištikusią krizę, galime įžvelgti, kad iki šiol vykstantys įvykiai yra labai nepriimtini. Piliečiai girdėjo, kaip skelbėme, kad gelbėsime bankus. Jiems, nors ir sukandus dantis, teko su tuo sutikti. Dabar jie už tai moka. Tokios priemonės per daug apsunkino valstybės finansus. Šiuo metu gelbėjame Graikiją; turime tai daryti, dėl to nėra jokių abejonių. Daugelio Europos Sąjungos šalių valstybės finansams tai taps dar vienu iššūkiu.

Bankai tebėra sunkioje padėtyje, tačiau yra verti plojimų, nes paaiškėja, kad savanoriškai šiek tiek pradeda gelbėti Graikiją. Pone J. M. Barroso, Europos Sąjungos rinkoje, kuriai priklauso 27 valstybės, neturime kitų alternatyvų, tik įvesti finansinių sandorių mokestį ar kitą priemonę, kuri sumažintų spekuliantų siekį gauti didžiulį pelną šioje srityje. Mums tikrai reikia priemonės, kuri priimtinais būdais iš krizės pelną gaunančius ir euro atžvilgiu spekuliuojančius subjektus priverstų padėti finansuoti sritis, kurias turime finansuoti. Valstybės finansų srityje negalime toliau eiti tuo keliu, kurį pasirinkome.

Iš pateikto pasiūlymo vis dar negaliu suprasti, kokių veiksmų turime imtis. Apie klausimą, susijusį su reguliavimu pasauliniu lygmeniu, girdėjome per diskusijas dėl klimato kaitos. Šiuo atžvilgiu nepasiekiame jokios pažangos jau daugelį metų.

Mano požiūriu, klimato kaita – antroji pagal svarbą tema. Net ir šiuo atveju negalime kalbėti apie krizės įveikimą, nes grimztame tik giliau, iki šiol nesugebėdami pasirinkti tinkamų priemonių. Apgailėtina tai, kad šiandien prieš pat šią diskusiją paaiškėjo, jog Connie Hedegaard labai stengėsi Komisijoje nustatyti Europos Sąjungos minimalius tikslus šioje srityje. Jeigu tinkamai įvertinsime dabartinę padėtį, suprasime, kad atėjo metas pereiti prie 30 proc. tikslo. Jeigu neiškelsime tokio tikslo, tai tokiu atveju, pvz., galime pamiršti savo garsiąją ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą. Jei CO2 kaina nėra tinkama, nes mūsų tikslai per menki, tada veltui ištisus metus atkakliai diskutavome, nes vis dar esame toli nuo iškeltų tikslų. Dėl Europos ekonomikos pavertimo tvaresne – kaip nurodyta Komisijos programos antraštėse – visi galėtume pritarti, kad norime tai pasiekti. Tačiau, pone J. M. Barroso, Komisija šioje programoje nenurodė, kaip galima būtų pasiekti tokius Europos ekonomikos tikslus. Kokios priemonės ir skatinamosios programos padėtų tai padaryti?

L. Ek paminėjo kelias konkrečias sritis. Siekiant įgyvendinti šią programą, reikia įdėti dar daug darbo. Manau, kad remdamasis atliktais darbais, Europos Parlamentas dar negali pasakyti, kad po Lisabonos strategijos ši strategija yra sėkminga. Ši strategija „Europa 2020“, galima sakyti, parengta taip, kad bėgdami nuo nesėkmės, kurią patyrėme su Lisabonos strategija, patirsime kitą nesėkmę.

 
  
MPphoto
 

  Michał Tomasz Kamiński, ECR frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, manau, kad šiandien J. M. Barroso teko labai sunkus vaidmuo. Darbas, kurį jis turi atlikti – vienas sunkiausių Europos Sąjungoje. Jis turi skirti savo laiką ir diskutuoti su kairiųjų ir dešiniųjų pažiūrų atstovais – asmenimis, kurie gali surasti geriausius atsakymus, sprendžiant pačius sunkiausius klausimus. J. M. Barroso turi meistriškai laviruoti tarp šių pasiūlymų. Manau, kad geriausias iš šių pasiūlymų – Komisijos parengta strategija „ES 2020“. Mane nustebino šiuose Rūmuose pateikti pasiūlymai, kad, siekiant pagerinti šiandieninę labai sudėtingą padėtį, reikia kartoti padarytas klaidas.

Aštuoniolika metų praleidau šalyje, kuri buvo vadinama Lenkijos Liaudies Respublika ir kurioje buvo įkurta Vidaus prekybos ministerija, tačiau parduotuvių lentynos buvo tuščios. Nors buvo Vidaus prekybos ministerija, nebuvo jokios vidaus prekybos. Šiandien, jau dvidešimt metų, už kuriuos dėkoju Dievui, Lenkijoje turime Vidaus prekybos ministeriją ir vidaus prekyba vyksta.

Norėčiau pasakyti, kad vaistai nuo dabartinės krizės nėra nei griežtesnis reguliavimas, nei didesni mokesčiai ar daugiau intervencinių priemonių. Be abejo, nesu laisvosios rinkos fanatikas. Manau, kad valstybės vaidmuo – rinkos mechanizmų koregavimas, tačiau tai turi būti daroma labai atsargiai. Jei norime sąžiningai kalbėti apie Europos vystymąsi, prisiminkime, kaip paskutinėje parlamentinėje sesijoje balsavome dėl Paslaugų direktyvos. Prisiminkime, kas nutiko su šia direktyva šiuose Rūmuose. Be laisvo žmonių, paslaugų ir kapitalo judėjimo, Europa pasaulyje negalės veiksmingai konkuruoti su kitais žemynais.

Šiandien girdime, kad negalime konkuruoti su kitais politinės ir ekonominės integracijos regionais, tačiau kas kitas, jeigu ne mes patys savo regiono verslininkus dėl per didelio reguliavimo ir verslui tekusios didžiulės naštos privertėme persikelti kitur. Todėl paklauskime savęs, ką dar galime padaryti, kad pritartume strategijai „ES 2020“, nes neturime kitos strategijos, ir, be abejo, įveiktume krizę.

Nekyla jokių abejonių, kad turime padėti Graikijai. Lenkams, kuriems čia atstovauju, žodis „solidarumas“ turi labai svarbią reikšmę. Todėl šiandien turime pareikšti savo solidarumą su Graikija. Dar kartą noriu pabrėžti, kad turime daryti viską, kad padėtume Europai įveikti ekonomikos krizę, nes tai ne tik problema, su kuria susiduria milijonai šeimų, bet ir tikėjimo mūsų ateitimi problema. Tikiu Europos ateitimi, tikiu mūsų sėkme.

 
  
MPphoto
 

  Gabriele Zimmer, GUE/NGL frakcijos vardu.(DE) Ponia pirmininke, jei palygintume diskusijas dėl pirmesnio darbotvarkės klausimo su šiomis diskusijomis, suprastume, kad kalbame apie dvi panašias sritis. Viena vertus, turime Europos Sąjungą, kurioje valstybės, pvz., Graikija, Italija, Ispanija ir Portugalija, išgyvena didelę krizę, o kitos valstybės, pvz., Vokietija ir Prancūzija, imasi blokuojančių veiksmų; ir, kita vertus, turime Europos Sąjungą, kurioje sukurta strategija neišsprendžia šių iškilusių problemų.

Šia strategija nenutiesėme kelio Europos Sąjungos plėtrai ir nesuradome atsakymų į klausimus, ką daryti su priemonėmis, kurios neveikia. Be to, neįdėjome jokių pastangų, siekdami išsiaiškinti kompetencijos pasiskirstymą tarp valstybių narių ir Europos Sąjungos ar santykių tarp euro zonos šalių ir tos Europos Sąjungos dalies, kuri nėra euro zona. Neįtraukėme nė vieno iš šių klausimų, kurie pastaraisiais metais iškilo dėl Lisabonos strategijos, nepateikėme nė vieno į ateitį nukreipto atsakymo. Nepateikėme paaiškinimo dėl Europos Sąjungos plėtros ateityje. Tai neabejotinai sukėlė daug nesutarimų, kuriuos dabar galime įžvelgti.

Diskusijų dėl Europos ekonomikos valdymo ir Europos valiutos fondo klausimu, negalime tiesiog elgtis taip, kaip elgėmės anksčiau. Dėl strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo norėčiau pasakyti, kad neabejotinai turime atidėti šios strategijos įgyvendinimo pradžią ir skirti daugiau laiko sprendimų priėmimo procesui, taip pat turime atlikti analizę ir nustatyti, su kokiais iššūkiais iš tikrųjų susiduriame. Turime į tai daug aktyviau nei anksčiau įtraukti pilietinę visuomenę ir Europos Parlamentą. Kitaip vėl patirsime nesėkmę!

 
  
MPphoto
 

  Godfrey Bloom, EFD frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, gėdinga, kad J. M. Barroso jau paliko šiuos Rūmus. Manau, šį vakarą iš manęs būtų daug ko pasimokęs!

Patarčiau per daug nesijaudinti dėl strategijos „ES 2020“, nes manau, kad jos greitai neliks! Atsitiks tas pats, kaip su Sovietų Sąjunga, su kuria strategija turi daug bendrų bruožų, ir atsitiks dėl tų pačių priežasčių: strategija centralizuota, korumpuota, nedemokratiška ir nekompetentinga, valdoma begėdiško stambių verslininkų ir nutukusių biurokratų aljanso; ji finansuojama pagal ekofašistų parengtą darbotvarkę, grindžiamą iškreiptu moksliniu šlamštu, vadinamu „klimato kaita“.

Kai tik Europos žmonėms bus suteikta teisė išreikšti savo valią referendume, jie iš karto atmes šią strategiją. Deja, Jungtinės Karalystės piliečiai negavo galimybės išsakyti savo nuomonę, ir tai įvyko dėl trijų partijų, kurios vienintelės turėjo galimybę rengti diskusijas per televiziją, apgaulės, prie kurios Europos Sąjungoje prisidėjo ir kurioje dalyvavo korumpuota visuomeninė transliuotoja BBC.

ES jau pradeda griūti. Tokia padėtis kaip Graikijoje, greičiau nei galime įsivaizduoti, išplis į kitas Viduržemio jūros regiono valstybes, vėliau pasieks šiaurines Europos šalis, kurioms tenka mokėti už kitų padarytas klaidas. Mūsų vaikai ir anūkai keiksnos mus už tai, kad jiems teks spręsti, kaip susidoroti su šios netvarkos, kurios galėjome išvengti, padariniais!

 
  
MPphoto
 

  Franz Obermayr (NI).(DE) Ponia pirmininke, pažangus, tvarus augimas, veiksmai, reformos, ekonomikos valdymas – daug puikių žodžių ir didingų tikslų. Tačiau turiu keletą klausimų, susijusių su nerimą keliančiais dalykais. Ar išgirtosios naujosios stretegijos neištiks panašus linkimas kaip jos pirmtakės? Kaip galėtume įtraukti regionus ir vietinę valdžią, siekdami sėkmingai įgyvendinti strategiją, ir, visų pirma, kaip galėtume dar labiau paskatinti ir kontroliuoti nacionalinių biudžetų reorganizaciją? Tačiau remdamiesi su šiuo modeliu susijusiais sprendimais privalome būti labai atsargūs ir užtikrinti, kad centralizuota Europos ekonominio valdymo forma nesuardytų paskutinių nacionalinio suvereniteto likučių.

Suverenitetas reiškia ir atsakomybės prisiėmimą, įskaitant ir atsakomybę už neteisingą finansų politiką. Kai kurios valstybės narės gyvena ne pagal savo išgales, iš kitų valstybių narių kišenės. Be abejo, turime rodyti solidarumą, bet tai neturi būti vienkryptis procesas. Centralizuotas ekonomikos valdymas iš Briuselio, diktuojant Europos standartus, be abejonės, būtų netinkamas pasirinkimas.

 
  
MPphoto
 

  Gunnar Hökmark (PPE). - Ponia pirmininke, manau, kad svarbu kalbėti apie gerą valdymą ta prasme, kad spaudžiame vieni kitus įgyvendinti reikalingas reformas, tačiau nepamirškime, kad geriausias geras valdymas, kurį galime sukurti, yra užtikrinimas, kad Europos Sąjunga darytų tai, ką turi daryti.

Įžvelgėme keletą trūkumų; vienas iš jų susijęs su tuo, kaip reikėtų patobulinti Stabilumo ir augimo paktą. Nepamirškime, kad prieš kurdami naujas taisykles, turime laikytis pačių pagrindinių taisyklių, tačiau norėčiau pabrėžti kai kuriuos kitus dalykus. Tai finansų rinkos; norėčiau pakalbėti apie finansų rinkas kaip ekonomikos dalį, o ne atskirą sektorių, nes niekada nesulauksime investicijų ir naujų darbo vietų kūrimo, jei manysime, kad tai atskira tema.

Šiek tiek sutrikau išgirdęs, kad komiteto Baselis II pirmininkas pasakė, jog minimalų kapitalą apibrėžiančios naujosios taisyklės ekonomikos augimą sulėtins 1 proc. Tai ganėtinai žemas lygis. Minimalaus kapitalo reikalavimo padidinimas gali nulemti mažesnes investicijas, o tokios padėties tikrai nepageidaujame, siekdami iš naujo įskiepyti pasitikėjimą Europos ekonomika tuo metu, kai pradedama įveikti ir biudžetų deficito problema.

Norėčiau pakalbėti apie tai, ką visi kartu galime padaryti, t. y. sukurti žinių ekonomiką. Paradoksalu tai, kad kuo labiau mūsų visuomenės ir ekonomikos virsta žinių ekonomikomis, tuo mažiau lieka vidaus rinkos, nes vidaus rinka buvo sukurta pramonei ir senųjų laikų ekonomikai, o ne paslaugų sektoriui, o šioje srityje turime žengti pirmyn, įgyvendindami paslaugų direktyvą. Taip pat norėčiau pasakyti, kad turime įgyvendinti dar vieną reformą, po kurios Europos universitetai taptų laisvesni ir europietiškesni, atviri studentams ir moksliniams tyrinėtojams, taip pat sukurti dinamišką žinių visuomenės plėtrą.

Imkimės tų veiksmų, kurių galime imtis kartu Europos lygmeniu. Tai geriausias Europos valdymas, kokį tik galime sukurti.

 
  
MPphoto
 

  Marita Ulvskog (S&D).(SV) Ponia pirmininke, esu iš tos pačios šalies, kaip ir prieš mane kalbėjęs Parlamento narys, tačiau atstovauju kairiųjų pažiūrų politikams. Tai atsispindi ir mūsų, socialistų demokratų, pateiktame pasiūlyme.

Žvelgiame į padėtį pasaulyje. Matome, kas vyksta Graikijoje: gatvių mūšiai, gresiantys visuotiniai streikai, neviltis, pasipiktinimas, pyktis dėl su rinka susijusių varžytuvių, kuris daro įtaką visoms šalims. Be abejo, padėtį pablogino ir tai, kad pagrindinės euro zonos šalys nuvylė Graikiją. Tačiau krizė gali plėstis. Šis laikas pavojingas visoms šalims. Tik keletas šalių gali jaustis saugiai. Todėl visi turime sutelkti dėmesį krizei įveikti ir teikti pasiūlymus, kaip tai padaryti. Turime pasirinkti kelią, kuriuo eidami neapsiribotume trumpalaikiais sprendimais ir trumpalaikiais laimėjimais ir neįskeltume ugnies, kuri vėl įsiliepsnotų ir sudegintų viską aplinkui.

Pirma, turime investuoti į tai, kas išlieka paklausiausia. Man neramu prieš aukščiausiojo lygio susitikimą birželio mėn., kad renkamės tokį kelią, apie kurį minėjo prieš mane kalbėjęs Parlamento narys. Svarbu, kad per aukščiausiojo lygio susitikimą būtų įsipareigota neįvesti Europoje energijos taupymo režimo. Svarbu išlaikyti griežtus reikalavimus ir skatinti investicijas. Reikia sumažinti moterų, vyrų, jaunų ir pagyvenusių žmonių nedarbo lygį. Aš asmeniškai esu labai nusivylusi ankstesnės Komisijos skelbta apgaulinga lygybe po susitikimo.

Antra, turime pradėti keistis, kad taptume klimato atžvilgiu pažangia visuomene. Kiekvienoje krizėje slypi vystymosi galimybė: turime pakeisti būdus, skatinti pokyčius. Labai svarbu, kad Komisija suteiktų C. Hedegaard galimybę būti atsakinga už veiksmus klimato srityje, būti tokia politike, kuri Kankuno susitikime padėtų pakeisti padėtį Europoje.

Trečias klausimas susijęs su finansų rinkomis. Prieš keletą savaičių Specialiajame finansų, ekonomikos ir socialinės krizės komitete lankėsi amerikiečių profesorius, kuris pareiškė: Jungtinėse Amerikos Valstijose teigiame, kad negalime reguliuoti finansų rinkos, nes taip nedaroma Europoje. Reikėtų tai daryti, tačiau mes neturime drąsos. O ką gi jūs sakote Europoje? Sakote, kad negalite reguliuoti finansų rinkos, nes taip nedaroma Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taip ir mėtomas šis kamuolys vienų kitiems. Dėl tokios politikos atsiranda laiminčiųjų, bet ir daug pralaiminčiųjų. Reikia atrasti drąsos pakeisti šią padėtį Europoje.

 
  
  

PIRMININKAVO: Libor ROUČEK
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Wolf Klinz (ALDE).(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, remdamasis sukaupta patirtimi ekonomikos srityje, galiu pasakyti, kad strategijos yra geros tiek, kiek geros konkrečios jų įgyvendinimo ir priežiūros priemonės. Komisija dar turi pateikti į tai atsakymus. Išgirdome, kad iškeliami tikslai, kuriems galime pritarti, išgirdome, kad rengiami didingi planai, tačiau beveik nieko neišgirdome apie tai, kaip reikėtų konkrečiai įgyvendinti šiuos tikslus.

Iš tikrųjų, manau, kad finansų ir ekonomikos krizė – didžiausia mūsų patirta krizė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, ir toliau gilėjanti dėl problemų, susijusių su nacionalinėmis skolomis – turėjo būti Komisijos prioritetų sąrašo viršuje. Manau, tai būtų buvęs teisingas pradinis taškas loginiu požiūriu, nes abi krizės labai pakeitė padėtį.

Jei nenorime sustoti ties didingais planais, bet iš tikrųjų norime kažką pasiekti per artimiausius dešimt metų, turime išspręsti tam tikrus konkrečiai apibrėžtus klausimus.

Pirma, reikia peržiūrėti finansus – net tik ES, bet ir kiekvienoje valstybėje narėje, taikant vienodus kriterijus, kad sužinotume tikrąją finansinę padėtį, kokią finansinę laisvę turime ir ką iš tikrųjų galime sau leisti.

Antra, turime sukurti krizės sukeltų problemų sprendimo mechanizmą, kad ateityje kilus audroms rinkose galėtume išvengti sutrikimų.

Trečia, turime baigti kurti vidaus rinką tose srityse, kur ji dar nėra sukurta – daug tikiuosi iš M. Monti pranešimo – ir paslaugų srityje.

Ketvirta, turime pagrįstai nustatyti, kaip bendrąją pinigų politiką papildysime bendrąja, glaudžiai susijusia ekonomikos ir finansų politika ir netgi fiskaline politika.

Penkta, turime konkrečiai nustatyti, kaip galėtume pakeisti padėtį dėl pastebėtų didėjančios konvergencijos skirtumų tarp valstybių narių, sutelkdami dėmesį į tuos ekonominius projektus, kurie iš tikrųjų yra europietiški savo prigimtimi. Jų yra labai daug: energetikos politika, energetiniai tinklai, greitųjų traukinių ir kelių tinklai, navigacijos sistemos ir daugelis kitų panašių projektų.

 
  
MPphoto
 

  Emilie Turunen (Verts/ALE). - (DA) Pone pirmininke, norėčiau pradėti kalbą, pažymėdama, kad darbas su strategija „ES 2020“ yra labai svarbus, nes turime rimtai apsvarstyti, kaip ateityje valdysime Europą. Turime rimtai apsvarstyti, ką veiks tie 23 mln. bedarbių Europos piliečių. Todėl Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas mano, kad strategijoje trūksta svarbioms sritims keliamų konkrečių tikslų, kurie padėtų užtikrinti, kad socialinės Europos projektas taptų prioritetu per visus ateinančius dešimtį metų.

Pirma, neturime jokių aiškių tikslų, kaip sumažinti jaunimo nedarbo lygį, kuris visose valstybėse narėse yra pavojingai aukštas. Pirmieji žingsniai galėtų būti patvirtinti Europos jaunimo garantijas, kurios jauniems žmonėms suteiktų atramos tašką darbo rinkoje. Antra, turime nustatyti konkrečius kovos su skurdu uždavinius. Mano nuomone, gėdinga tai, kad Europos valstybės narės, priklausančios turtingiausiam pasaulio regionui, negali susitarti dėl skurdo mažinimo tikslų. Kai kurie teigia, kad nemėgsta šios apibrėžties. Šiems žmonėms galėčiau pasakyti, kad nereikia leisti techniniams dalykams pastoti kelią; kiti teigia, kad sutartyse nėra sukurta teisinės bazės. Jiems galiu atsakyti, kad turime naują Lisabonos sutartį.

Trečia, turime nuosekliai dirbti, rengdami privalomą užimtumo planą. Turime susieti ekologines investicijas su naujų darbo vietų kūrimu. Turime iš naujo apmokyti ir perkvalifikuoti darbo jėgą, kad ji galėtų dirbti naujose darbo vietose. Galiausiai, ES valstybių narių vadovai ar vyriausybės privalo užtikrinti, kad būtų iškeltas aiškus socialinės Europos vystymo tikslas, kad joje lygiai su tokiais pat plačiais užmojais būtų sprendžiamos užimtumo ir socialinės apsaugos problemos, o didžiausias dėmesys būtų sutelktas ne tik į naujai kuriamų darbo vietų skaičių, bet ir į jų kokybę. Strategijoje „ES 2020“ šie parametrai nepateikiami, tačiau tai turi būti padaryta.

 
  
MPphoto
 

  Malcolm Harbour (ECR). - Pone pirmininke, norėčiau pakalbėti apie strategijoje „ES 2020“ įžvelgiamą ambicijų stoką, apie būdus, kaip galėtume panaudoti turimas priemones – bendrąją rinką – kad ji veiksmingai veiktų ir padėtų kurti naujas darbo vietas ir galimybes: apie tai kalbėjo E. Turunen. Nėra gerai – pabrėžiu tai Pirmininkui ir Tarybai, jei Komisijos narys klausosi – bendrąją rinką ir jos laimėjimus pateikti su antrašte „Trūkstamos sąsajos ir kliūtys“. Kolegos, viskas yra kur kas svarbiau. Ir nepakanka raginti, kad Komisija pateiktų siūlomus veiksmus; tai bendras darbas, kurį turi atlikti ir Komisija, ir valstybės narės.

Vidaus rinkos komitete, kurio narys esu, šią savaitę didele balsų dauguma patvirtinome pranešimą, kuriame pateikiama keletas labai plataus užmojo idėjų dėl bendrų veiksmų, kaip baigti kurti bendrąją rinką. Kitą savaitę gausite šį pranešimą kartu su profesoriaus M. Monti pranešimu. Norėčiau apžvelgti keletą esminių pokyčių abiejų šalių požiūriu. Norime turėti bendrosios rinkos aktą, aiškių politinių tikslų rinkinį, kaip baigti kurti bendrąją rinką, norime atlikti viešojo pirkimo procedūras, iš tikrųjų nepakankamai taikomą priemonę, siekiant naujovių ir žaliosios technologijos tikslų. Tai vargu ar minima šiame dokumente. Dėl Dievo meilės, kodėl svarstome kitus tikslus, kai nejudame į priekį su jau iškeltais tikslais?

 
  
MPphoto
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL).(PT) Pone pirmininke, strategijoje nepateikiami atsakymai, kaip spręsti rimtas problemas ir netgi mažiau reaguojama į ekonomines ir socialines bėdas, kurias laisvosios konkurencijos politika sukėlė kai kuriose valstybėse narėse, turinčiose silpną ekonomiką. Klystame atkakliai laikydamiesi tokios politikos, tapačios liberaliajai Lisabonos strategijai, kurią įgyvendinant buvo pamiršti visiško užimtumo ir skurdo mažinimo tikslai, nustatyti prieš dešimt metų, o pirmenybė suteikta ekonominių ir finansinių grupių interesams; nors joms tai buvo naudinga, tačiau pablogino padėtį socialinėje ir užimtumo srityse.

Viskas, ką turite padaryti, tai tiesiog įvertinti neapgalvotų Stabilumo pakto kriterijų taikymo padarinius, taip pat strateginių viešųjų paslaugų sektorių liberalizavimą ir privatizavimą, įskaitant finansines paslaugas, energetiką, transportą ir pašto paslaugas. Viskas, ką turite padaryti, tai tiesiog įvertinti, kas vyksta darbo sektoriuje, kai mažėja darbo vietos garantija ir didėja nedarbas, nes šiuo metu bedarbių skaičius viršija 23 mln., prie kurių galima pridėti 85 mln. skurde gyvenančių asmenų.

Priešingai nei mėginama įtikinti, visi skaičiai rodo, kad laikantis tos pačios strategijos kaip iki šiol, ekonominio augimo rodikliai išliks labai žemi, žemesni negu kitose pasaulio dalyse, o tai reiškia, kad didės nedarbas, mažės užimtumasir atlyginimai, daugės skurdo ir socialinės atskirties atvejų. Deja, kaip parodė Graikijos padėtis, ES biudžetas nereaguoja į ekonominės ir socialinės sanglaudos poreikį.

Atėjo tinkamas metas įvertinti ir pripažinti vykdomos politikos padarinius. Atėjo metas iškelti socialinio tvarumo klausimą. Atėjo metas sustabdyti finansines spekuliacijas ir finansų rinkos vyravimą ekonomikoje. Atėjo metas nutraukti Stabilumo pakto galiojimą ir suteikti kitas funkcijas Europos centriniam bankui, veiksmingai kontroliuoti finansų sektorių ir suteikti pirmenybę tikram pažangos ir socialinio vystymosi paktui.

 
  
MPphoto
 

  Mario Borghezio (EFD).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tai, kad dabar aptariame ir diskutuojame dėl strategijos „Europa 2020”, o Atėnuose miršta darbininkai, ir šalis, tauta atsidūrusi ant bedugnės krašto, atskleidžia daug reiškiantį ar, net sakyčiau, groteskišką Europos politikos paveikslą.

Neįtikėtina, kad tokiomis aplinkybėmis Komisija nejaučia poreikio nuodugniai ir tinkamai įvertinti savo darbą, nes nėra taip, kad Komisija nesuvoktų, jog ši krizė, kuri kai kuriais aspektais jau pasiekė dramatišką mastą, yra daugelio didelių klaidų padarinys, ir tai jau parodė Lisabonos strategijos žlugimas. Daug klaidų ir vienas kaltininkas: tai euras.

Visuose pareiškimuose teigiate, kad Graikijos atvejis –vienkartinis, tačiau ar taip kalbėsite ir tada – tikėkimės, kad taip neatsitiks – kai susidarys kita panaši padėtis, pvz., Ispanijoje: ar tai bus dar vienas vienkartinis atvejis? Jau pavargome girdėti vienkartiniais įvykiais pagrįstus pateisinimus: paskolų krizė taip pat buvo vienkartinė. Sunku patikėti ir dar sunkiau priimti Komisijos teiginį, kad Europos Sąjunga, siekdama plėtoti strategiją, dar nenusprendė išvalyti Europos bankų ir parodyti indėlininkams, gamintojams ir realiajai ekonomikai, kiek dar šlamšto tebėra Europos bankuose.

Turime nepamiršti šių klausimų ir pabrėžti, kad rimta strategija turi būti pagrįsta realiąja ekonomika, mažųjų ir vidutinių įmonių sistema ir, be abejonės, ją įgyvendinant atsakingas vaidmuo turi tekti darbuotojams, juos įtraukiant į šį procesą.

 
  
MPphoto
 

  Csanád Szegedi (NI).(HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, be abejonės, didžiausia ES problema – nedarbas. Tačiau dėl šios padėties negalime kaltinti darbuotojų, smulkių žemės savininkų ar verslininkų. Vienintelis kaltininkas – tokia politinė ir ekonominė filosofija, kuria remiantis kartu su tarptautinėmis bendrovėmis buvo suvienytos jėgos prieš darbuotojus, smulkius žemės savininkus ir smulkiuosius verslininkus vietos lygmeniu. Neturinčios šaknų, išskirtinai į pelną nukreiptos tarptautinės bendrovės siekia gauti pelno liūto dalį ir kuo mažiau prisidėti prie viešųjų išlaidų.

Visi vietinius interesus ginantys strateginiai sprendimai naudingi Europos Sąjungos valstybėms narėms, o tarptautinių bendrovių viešpatavimą palaikantys sprendimai yra žalingi. „Jobbik“ judėjimas (Judėjimas už geresnę Vengriją) norėtų nutraukti tarptautinių bendrovių ekonominę monopoliją ir sugrąžinti Europą smulkiems žemės savininkams ir šeimos verslo įmonėms, kad jų padedami Europos bendrijoje galėtume įveikti nedarbą.

 
  
MPphoto
 

  Herbert Reul (PPE).(DE) Pone pirmininke, Tarybos Pirmininke, Komisijos Pirmininke, Komisijos pirmininkas ką tik pareiškė, kad tokiais laikais, kaip šie, negalime taikyti modelio, kai siekiama sau naudos kitų sąskaita, o turėtume vadovautis geru bendradarbiavimu ir ryžtingais sprendimais. Tai tiesa. Todėl mums reikia veiksmų strategijos. Tačiau susidaro įspūdis, kad šiame projekte „ES 2020“, visų pirma atsižvelgiant į tai, kaip dėl jo derybos vyksta šiuose Rūmuose ir kaip rengiamės jas užbaigti, nepateikiama jokia strategija. Tai panašiau į svarstymus, kurie išdėstyti dokumente ir dabar aptariami paspartinta tvarka. Abejoju, ar taip galima išvengti J. M. Barroso pakankamai tiksliai apibrėžtų problemų. Pvz., minėta, kad didžiausia dėl Lisabonos strategijos iškilusi problema buvo ta, jog nebuvo įtrauktos poveikį patiriančios šalys, o nesant pakankamai atsakomybės, jos ir negalėjo dalyvauti strategijos įgyvendinimo procese. Būtent taip ir atsitiko.

Tačiau jeigu iš tikrųjų susidūrėme su tokia problema, kurdami naują strategiją, turime skirti tam laiko ir ramiai dirbti, suteikdami galimybę suinteresuotosioms šalims nuoširdžiai įsitraukti į šį procesą, o vėliau ramiai aptarti strategiją. Suprantu, kad dėl finansų krizės ir kiekvieną dieną iškylančių naujų problemų dėl Graikijos negalime taip elgtis. Tai nėra kritika. Kritikuoti norėčiau tai, kad mes, Parlamento nariai, leidžiame sau primesti nurodymus, kaip dirbti su šia programa.

Komitetų pirmininkų konferencijoje keletą kartų išreiškėme norą atidžiau parengti grafiką, kad galėtume dirbti kruopščiau. Tačiau procedūra buvo paspartinta, todėl diskutuojame šiandien, nors diskusijos dar vyks per kitą mėnesinę sesiją gegužės mėn., o birželio mėn. pasiūlymas bus perduotas Tarybai, tuo viskas ir baigsis. Nesistebėkite, jeigu galiausiai, įvertinę atliktus veiksmus, nepastebėsime akivaizdžių skirtumų. Tai manęs nestebina, nes taip dirbdami negalime pasiekti pokyčių. Reikia kruopščiai analizuoti, o ne teikti paviršutiniškas išvadas, kaip pastarosiomis dienomis darė už klimato politiką atsakinga Komisijos narė – kurios padarytos krizės sąlygomis ir atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu išmetama mažiau CO2 – kad dabar galime kelti tikslą dėl 30 ar 40 proc.

Krizė negali tapti standartu! Standartas turi būti į ateitį nukreipta perspektyva. Turime nuodugniai išnagrinėti padėtį ir pagrįstai atsižvelgti į tai, kokias išvadas galime padaryti iš naujovių, ekonomikos vystymosi ir mokslinių tyrimų srities. Tačiau, be abejonės, taip nesielgsime.

 
  
MPphoto
 

  Alejandro Cercas (S&D).(ES) Dėkoju, D. Lópezai Garrido, dėkoju tam, kuris gali perduoti šią žinią Komisijos narių kolegijos pirmininkui.

Tikiuosi, kad jūsų žodžius lydės veiksmai, o birželio mėn. matysime visai kitokią Tarybą negu pavasarį. Taip yra todėl, kad jūsų kalba, kuriai pritariu nuo pradžios iki pabaigos, manęs neįtikina ir nepašalina nuogąstavimų, kad matysiu apatišką, abejojančią Tarybą, kuri kartais iškelia šiurpą keliančius klausimus, pvz., kad tikslai, mūsų dideli kiekybiškai įvertinti politiniai tikslai, yra netikslingi ir netgi nepasiekiami.

Dėkoju, D. Lópezai Garrido, manau, jog Tarybai pirmininkaujanti Ispanija padės pašalinti visas iškilusias abejones, nes esu įsitikinęs, kad kada nors dabartiniai laikai Europos istorijoje bus vertinami kaip reikšmingi. Tai sudėtingi laikai, kai iškeliami tokie pagrindiniai iššūkiai kaip, pvz., ko siekiame: daugiau Europos ar mažiau Europos.

Tai strategijos „Europa 2020” tikslas. Ar po dešimties metų būsime vieningesni ar dar mažiau vieningi? Ar pergalę pasieks tie, kurie tiki, kad spręsdami ekonomines ir socialines problemas turime dirbti kartu, ar tie, kurie grįžta prie nacionalizmo ir griauna netgi esminius per keturiasdešimt metų sukurtus dalykus? Ar tapsime labiau palaikantys? Ar būsime pasirengę patvirtinti solidarumo vienas kitam tikslus, lygiau dalytis, sukurti didesnę gerovę ir ja lygiau dalytis, ar viską paliksime rinkos valiai?

Netikiu, kaip teigė keletas kolegų, jog viskas atsitiko dėl to, kad viskas vyko Europoje, buvo daug reguliavimo ir socialinio teisingumo Europos lygmeniu. Priešingai, susiduriame su Europos lygmens ir reguliavimo stoka, ir tai buvo krizės priežastis.

Pone D. Lópezai Garrido, norėčiau paprašyti dviejų dalykų: išlaikyti kovos su skurdu tikslus ir geresnio išsilavinimo skatinimo tikslus, kurie pateikti Komisijos dokumento tekste, tačiau jų nėra Tarybos dokumento tekste, taip pat susieti Parlamentą su žmonių balsu, t. y. žmonių darbotvarkė turi tapti Europos darbotvarke, o ne technokratų darbotvarke ar vadinamąja „rinkų“ darbotvarke, kuri neretai tėra tik spekuliantų darbotvarkė.

 
  
MPphoto
 

  Olle Schmidt (ALDE).(SV) Pone pirmininke, tai, kas nutinka Graikijai, turi įtaką mums visiems, netgi euro zonai nepriklausančioms šalims. Šiuo metu Europa turi būti vieninga ir imtis ryžtingų veiksmų, o ne toliau ginčytis. Todėl, Komisijos nary, labai gaila, kad penktadienį čia nedalyvaus vienuolika šalių. Teigta, kad Europoje mus jungia vienas likimas, tačiau, deja, šiomis aplinkybėmis šis pasakymas negalioja.

Be abejo, finansų rinkų priežiūra turi būti sustiprinta ir, žinoma, reikia griežtesnės teisinės bazės. Tai, kaip liberalas, galiu suprasti ir priimti, bet viskas turi vykti suderintai ir turi būti koordinuojama pasauliniu lygmeniu.

Jeigu reikia, turime imtis ryžtingų ir griežtų veiksmų, tačiau negalime veikti apimti panikos. Turime išlikti kuo ramesni, kad nepadarytume daugiau žalos ekonomikos atsigavimui, kuris, nepaisant visko ir padėties Graikijoje, jau pastebimas.

Klausydamasis G. Bloomo, jaučiausi išties nusiminęs. Dabar jo nėra šiuos Rūmuose, tačiau Europos Sąjungos palyginimas su Sovietų Sąjunga – tai įžeidimas visiems nukentėjusiems nuo sovietų tironijos ir tiems milijonams, kurie mirė sovietų laikotarpiu. Manau, kad G. Bloom turėtų atsiprašyti visų žmonių, kuriuos jis įžeidė.

 
  
MPphoto
 

  Lajos Bokros (ECR). - Pone pirmininke, Ispanijos ministras pirmininkas José Luis Rodríguez Zapatero iškilmingai paskirdamas Ispaniją pirmininkaujančia Tarybai valstybe, kalbėjo apie strategiją „Europa 2020“, tačiau nė karto nepabrėžė, kodėl vis dėlto žlugo Lisabonos strategija. Tada uždaviau klausimą: kaip galima pristatyti naują strategiją, prieš tai neišanalizavus senosios strategijos žlugimo priežasčių?

Dabar neturiu kito pasirinkimo, tik dar kartą pakartoti savo klausimą, nes naujajame dokumente nė žodžiu neužsiminta apie strategijos žlugimo priežastis. Pone D. Garrido, prašau atsakyti į klausimą: kaip įmanoma parengti naujus, plataus užmojo tikslus, prieš tai neišanalizavus Lisabonos strategijos žlugimo priežasčių?

 
  
MPphoto
 

  Cornelis de Jong (GUE/NGL). - (NL) Pone pirmininke, reikalauju, kad Komisija ir Taryba aiškiai apsispręstų. Pirma: pasirinkti demokratiją. Kaip Komisija ketina priimti sprendimus, kuriais dešimčiai metų bus nustatyta valstybių narių socialinės ir ekonominės politikos kryptis, jeigu rinkėjai per tą laikotarpį, t. y. per visus dešimt metų, neturės galimybės pareikšti savo nuomonės? Pvz., tai reikštų, kad kadenciją baigiantis Olandijos Ministras Pirmininkas galėtų priimti sprendimus ateinantiems dešimčiai metų, tačiau tai tiesiog nepriimtina.

Antra: už darbą turi būti mokama. Tikslas pasiekti 75 proc. užimtumo lygį skamba puikiai, bet Europai daugiau nereikia skurdžių darbuotojų. Kaip Taryba iš tikrųjų apibrėžia užimtumą?

Trečia, pasirinkite skaidrias valstybines išlaidas. Kaip Komisija gali pateikti 2011 m. biudžetą, kuriame numatytas ne mažesnis kaip 5,8 proc. augimas, kai strategijoje „Europa 2020“ dėmesys sutelkiamas į taupymo priemones?

Ketvirta: pasirinkite socialinę vidaus rinką. Ar Komisija ir Taryba sutinka su Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetu, kuris pasiūlė, kad vidaus rinka turėtų tapti socialesnė, o viešojo pirkimo procedūrose daugiau dėmesio būtų skiriama kokybei ir socialiniam teisingumui?

Penkta: nuspręskite mažinti skurdą. Skurdo mažinimo klausimu galėčiau pažymėti, kad Taryba siekia tik ekonomikos augimo. Pastaraisiais metais ekonominis augimas leido vadybininkams mokėti didžiules algas, tačiau neturtingieji tapo dar neturtingesni. Kokių veiksmų imsitės, pvz., siekdami užtikrinti, kad daugiausia uždirbantys ir bankai, o ne neturtingieji, apmokėtų sąskaitas, kurios atsirado per krizę?

 
  
MPphoto
 

  Mara Bizzotto (EFD).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, siekiant konstruktyviai spręsti užimtumo problemą, ES veiksmų planuose turi būti trys slaptažodžiai: reaguoti, plėtoti, apsaugoti.

Reaguoti: tai reiškia atsitraukti nuo šventinių euro propagandos kalbų ir imtis konkrečių veiksmų, siekiant padėti problemų kamuojamiems ES piliečiams, užtikrinant tiesioginį ryšį tarp mokymo, rinkos ir teritorinių reikalavimų ir keičiant jaunų žmonių suvokimą apie rankų darbo reikalaujančias profesijas.

Plėtoti: tai reiškia strategiją „Europa 2020“ paversti pozityvia verslo poreikių ir darbuotojų reikalavimų sinteze, remiant darbo rinką, kurioje yra tokios darbo sutarčių lankstumo ir užimtumo garantijos, kurios padeda reaguoti į paklausos rinkoje nestabilumą.

Apsaugoti: tai reiškia sugrąžinti darbo vietas jas praradusiems asmenims, pirmiausia ir svarbiausia – mūsų piliečiams: valstybės narės, remdamosi tikraisiais imigracijos poreikiais, privalo apibrėžti imigracijos politiką, nes turėdamos 23 mln. bedarbių keletui metų turėtų sustabdyti imigraciją iš ES nepriklausančių šalių. Nežinau kito metodo, kuris padėtų apsaugoti mūsų darbo vietas, mūsų socialinę sistemą. Reikia pragmatizmo, drąsos ir decentralizacijos.

 
  
MPphoto
 

  Marian-Jean Marinescu (PPE).(RO) Tvariam ekonomikos augimui taip pat reikia didelių ir stabilių investicijų transporto sektoriuje. Transporto sektoriuje sukuriama 10 proc. Europos Sąjungos BVP ir išlaikoma daugiau nei 10 mln. darbo vietų.

Norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir paraginti Europos Komisiją ir Tarybą, užbaigiant strategiją „ES 2020“, atsižvelgti į šias labai svarbias aplinkybes, susijusias su transporto sektoriumi: tyrimų, plėtros ir naujovių skatinimą, kad transportas taptų ekologiškesnis, ES tikslų įtvirtinimą dėl transporto dekarbonizavimo, naudojant alternatyvius išteklius, elektrinius automobilius, intelektualiąsias transporto sistemas (angl. ITS), intelektualųjį transporto valdymą, apimantį ir aviacijos sektorių, infrastruktūrų bendradarbiavimo tobulinimą, siekiant sustiprinti aplinkos apsaugą, pagerinti darbuotojų socialines sąlygas ir keleivių saugumą bei apsaugą.

Norėčiau atkreipti dėmesį į toliau išvardytus labai svarbius, su konkrečiomis sritimis susijusius aspektus: skubų poreikį įgyvendinti „Bendro Europos dangaus“ projektą aviacijos sektoriuje, poreikį įgyvendinti geležinkelių sektoriaus funkcinį suderinamumą, išplėsti ir pagerinti kelių infrastruktūrą ir saugą Europos keliuose, tobulinant kelių transporto sektorių, pasiekti bendradarbiavimą tarp transporto rūšių vidaus uostuose ir išplėsti „vandenų kelius“ jūros ir upių transporto sektoriuje, taip pat tvaraus vystymosi poreikį miestų mobilumo sektoriuje.

Europos Komisija privalo atsižvelgti į visus šiuos su judėjimu susijusius aspektus, kurie turi būti pagrindiniai strategijos „ES 2020“ elementai. Gerai koordinuojama transporto sektoriaus plėtra – labai svarbi tvariam vystymuisi ir stabilių darbo vietų išlaikymui ir kūrimui.

 
  
MPphoto
 

  Anni Podimata (S&D).(EL) Pone pirmininke, labai jums dėkoju. Kaip graikė, norėčiau pradėti kalbą apgailestavimu dėl mano šalyje vykstančių tragiškų įvykių, kai per didelį ir taikų mitingą ekstremistams atidengus ugnį mirė trys banke įstrigę piliečiai.

Remdamasi šiomis tragiškomis aplinkybėmis, norėčiau paprašyti Parlamento narių, nes žinau, kad šiandien visos Europos ir žiniasklaidos atstovų akys nukreiptos į Graikiją, sunkų laikotarpį išgyvenančiai tautai parodyti atsakomybę, orumą, solidarumą ir, svarbiausia, pagarbą. Sakau tai, nes bijau, kad nuo rytojaus didžiausi Europos sostinių laikraščiai, atsižvelgdami į šiuos tragiškus įvykius, paskelbs, kad jų abejonės dėl to, ar Graikija gali ir yra pasiryžusi priimti labai sudėtingus sprendimus dėl finansinių reformų, yra pagrįstos.

Praeitą sekmadienį, tą pačią dieną, kai pasiekėme susitarimą, prasidėjo ta pati istorija, apie kurią girdime nuo vasario 11 d., istorija su rimtais komentarais apie Graikijos priemonių neveiksmingumą ir Graikijos skolos restruktūrizavimo perspektyvas, ir spėjimais, kad šalis gali pasitraukti iš euro zonos bei, žinoma, naujomis rinkų atakomis, nukreiptomis tiek į Graikijos obligacijas, tiek į Portugalijos ir Ispanijos obligacijas.

Norėčiau žinoti, nes diskutuojame ir dėl strategijos „ES 2020“ perspektyvų, kur tai nuves. Kur einame su šia visiška nacionalinės ekonomikos priklausomybe nuo rinkos krizių, nuo reitingų, kuriuos nustato tokios kredito reitingų agentūros, kurios nėra niekam atsakingos, ir kurių reitingai, suteikti bendrovėms ar valstybėms, pirmiausia euro zonos valstybėms, nesvarbu, teisingi jie ar ne, nedaro jokios įtakos, ir jiems netaikoma jokia kontrolė?

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE).(RO) Per pastaruosius dvejus metus susidūrėme su pačia didžiausia pasaulio ekonomikos krize. Todėl labai svarbu sutelkti pastangas ir skatinti konkurencingumą, produktyvumą ir ekonomikos augimo potencialą.

Strategijos tikslai turi būti realistiški. Todėl juos reikia apibrėžti, laikantis glaudžių sąsajų su valstybių narių nacionaliniais tikslais, kuriuos valstybės nustatė pačios, remdamosi savo prioritetais ir konkrečiomis kiekvienos valstybės narės ypatybėmis. Todėl džiaugiuosi išdėstyta nuomone, kad Europos bendrijos lygmeniu patvirtinti tikslai turi būti suskirstyti į įvairius nacionalinius tikslus.

Paprašiau Komisijos pateikti naujas priemones, kaip Parlamento rezoliucijos dalį, pvz., galimas sankcijas toms valstybėms narėms, kurios netaikys strategijos, taip pat skatinančias priemones toms valstybėms narėms, kurios taikys šią strategiją. Tiesą sakant, Europos Sąjungos lėšų skyrimą turėtų lemti ne tik pasiekti rezultatai, bet ir suderinamumas su strategijos tikslais. Tačiau neturėtume ignoruoti sanglaudos politikos svarbos, siekiant Europos Sąjungos ekonominių ir vystymosi tikslų.

Todėl privalome atidžiai išnagrinėti Komisijos pasiūlymus, nes, pvz., pasiūlymas automatiškai sustabdyti struktūrinių fondų paramą valstybėms narėms, turinčioms didelį biudžeto deficitą, būtų neįvykdoma priemonė, kuri neatitinka sanglaudos politikos tikslų, ypač tų, kuriais siekiama mažinti skirtumus tarp valstybių narių.

 
  
MPphoto
 

  Oldřich Vlasák (ECR). – (CS) Europos Sąjunga pagal gyventojų skaičių yra didžiausias geopolitinis vienetas pasaulyje. Mūsų laimėjimai, kuriuos turime vertinti, atsižvelgdami į dabartinį krizės laikotarpį, susideda iš mūsų valstybių galimybės pasinaudoti savo pajėgumais, pirmiausia naujovių ir eksporto srityse.

Tai labai akivaizdu konkurentų, pvz., JAV ir Japonijos, taip pat Kinijos, Indijos ir Brazilijos, atveju. Todėl manau, kad svarbiausia strategiškai susitelkti į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Šiuo atžvilgiu socialinės problemos ir klimato kaita neturėtų atitraukti dėmesio nuo pagrindinių tikslų.

Taip pat turime nepamiršti, kad svarbi pažangaus ir tvaraus augimo valstybėse narėse ir jų regionuose bei savivaldybėse sąlyga pakankama infrastruktūra ir transporto, ir aplinkos srityje. Strategijoje „Europa 2020“ nepakankamai atsižvelgta į šį veiksnį ir visai neskirta dėmesio investicinei veiklai, susijusiai su infrastruktūros plėtra, tęsti ir stiprinti, ypač tose valstybėse ir regionuose, kuriuose infrastruktūra dar nėra pakankamai išplėtota.

 
  
MPphoto
 

  Joe Higgins (GUE/NGL). - Pone pirmininke, ES Komisijos Europai siūloma pagrindinė strategija iki 2020 m. paremta neoliberaliuoju kapitalizmu ir rinkos sistema – kitaip tariant, būtent tais pačiais veiksniais, kurie įstūmė pasaulį į dabartinį ekonominį chaosą ir kurie atskleidžia Komisijos ir ES šalių vyriausybių atsaką į Graikijos patiriamą finansų krizę: tai gėdinga kapituliacija prieš spekuliacijas ir finansų rinkos ryklius; reikalavimas dar pabloginti Graikijos darbininkų, pensininkų ir neturtingų žmonių gaunamas paslaugas ir esamus gyvenimo standartus, siekiant pamaitinti nepasotinamas finansų rinkas, kurios nėra visagalis Dievas, kaip žiniasklaidos apžvalgininkai mėgina mus įtikinti, o investicijų bankai, rizikos draudimo fondų valdytojai, obligacijų turėtojai ir panašūs parazitai, kurie siekia didžiulio pelno, sąmoningai spekuliuodami tam, kad sukurtų finansinį nestabilumą, o paskui iki paskutinio prakaito lašo išnaudotų dirbančius žmones. Ar tokioje Europoje norėtume gyventi 2020 m.?

Apgailėtina girdėti J. M. Barroso kreipimąsi į juos, mėginant pažadinti jų atsakomybės jausmą: paprašykite ryklio, kad šis atsisakyto kraujo troškimo! Graikijos darbininkų klasės kovą turėtų paremti visos Europos darbininkai. Turime nuversti rinkos diktatūrą. Tai padės padaryti ne bankus deginantys idiotai, o ilgalaikė ir masinė dirbančių žmonių mobilizacija ir streikai, taip pat nesveikos sistemos pakeitimas demokratišku socializmu ir tikrai žmogiška visuomene, kuri turi būti sukurta iki 2020 m.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Su visa derama pagarba pateiktiems dokumentams turiu pasakyti, kad negalima nepastebėti jų panašumo į penkmečio planus, kurie turėjo užtikrinti Rytų bloko klestėjimą. Net pradžioje buvo pripažįstama, kad ankstesnioji strategija dėl įvairių priežasčių nebuvo sėkminga.

Buvo nustatyti drąsūs tikslai ir žmones mėginta įtikinti, kad šį kartą viskas bus geriau. Tačiau taip nebuvo. Strategijos atsirasdavo ir dingdavo, o ekonomika galiausiai sugriuvo. Tose strategijose nebuvo atsižvelgta į pagrindines ekonominio gyvenimo taisykles. Šiandien Europa išsisėmusi, neatsižvelgiant į tai, kad galėtų pasigirti didesniu išsilavinusių žmonių procentu negu šalys, kurioms sekasi geriau, pvz., Kinija ar Indija. Kodėl taip yra? Nes Europa į kiekvieną naują problemą reaguoja taip, kaip Europos Vadovų Taryba arba Komisija, sukurdama dar vieną naują instituciją ar valdžios įstaigą. Didžioji dalis išsilavinusių europiečių pranyksta įvairių organizacijų užkaboriuose, nes šie milijonai išsilavinusių žmonių, kurie galėtų kūrybingai dirbti kitose srityse, pvz., gamybos sektoriuje, kurdami naujoves ir vystydami šį sektorių, nešioja krūvas popierių biuruose ir naudoja bendruosius išteklius.

Ponios ir ponai, jei iš tikrųjų norime dirbti sėkmingiau, pirmiausia turime supaprastinti sambūvio ir verslo taisykles ir sumažinti administracinę naštą. Turime suteikti daugiau erdvės skleistis žmonių nepriklausomybei, verslumui ir kūrybiškumui, o šiuo metu administravimui išleidžiamus pinigus skirti pažangai ir naujovėms bei gamybos sektoriaus plėtrai skatinti.

 
  
MPphoto
 

  Othmar Karas (PPE).(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, mūsų tikslai: Europos bendruomenė, patikima politinė sąjunga, tvarus augimas, tvarus užimtumas ir naujovės, socialinė sanglauda ir tvarus konkurencingumas.

Strategija „Europa 2020“ nėra mūsų tikslas. Strategija „Europa 2020“ turi būti priemonė, leidžianti pasiekti iškeltus tikslus. Strategija turi tapti 2010 m. Roberto Schumano deklaracija ir būti tokia reali, kokia ji buvo 1950 m. gegužės 9 d. Strategija „Europa 2020“ neturi tapti nepasiekiamų ateities troškimų kolekcija arba šiukšliadėže, pilna neišspręstų klausimų, problemų ir nusivylimų. Strategija turi būti reali, tinkama finansuoti, tvari priemonė, kurioje būtų pateikti atsakymai, atsižvelgiant į krizės sąlygas ir kuri būtų motyvuotas Europos Sąjungos projektas, kurį būtų galima patikrinti ir kuriam galėtume pritarti. Strategija „Europa 2020“ turi išjudinti konkrečius augimo, užimtumo, tyrimų ir tvaraus konkurencingumo projektus.

Turime peržiūrėti visų valstybių narių ir Europos Sąjungos finansus, kad sužinotume tikrą pradinę poziciją ateities planams įgyvendinti ir kad žinotume, ką turime finansuoti ir kam mums reikia pinigų. Taip pat reikia patikrinti strategijos „Europa 2020“ suderinamumą su nacionaline biudžeto, mokesčių, tyrimų, energetikos, naujovių ir socialinių reikalų politika. Reikėtų pritarti O. Rehno siūlomoms priemonėms.

Strategija „Europa 2020“ turi tapti naujos, bendros politinės valios išraiška ir mūsų atsaku į, kad ir kaip būtų liūdna, didėjantį nacionalizmą, egoizmą ir protekcionizmą. Užbaikime kurti vidaus rinką ir, kartu su pinigų sąjunga, sukurkime stiprią ekonominę sąjungą, kaip patikimos politinės sąjungos dalį. Štai ko mums reikia, nei daugiau, nei mažiau.

 
  
MPphoto
 

  Sergio Gaetano Cofferati (S&D).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, turiu išreikšti savo nerimą dėl birželio mėn. vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo, nes šiose diskusijose neįžvelgiu nieko naujo, kas galėtų patobulinti pavasarį Tarybos priimtas rekomendacijas. Tai buvo nuviliančios rekomendacijos, nes nebuvo remtasi net menkiausia Lisabonos trūkumų kritika ir padariniais, kai nebuvo įgyvendinti tam tikri svarbiausi to meto politiniai ir kultūriniai planai.

Be to, šios rekomendacijos nuvilia, nes jose ignoruojama krizė: bendra tvarka pateikta 10 punktų, kurie tarpusavyje nesusiję jokiu loginiu ryšiu; tai geri ketinimai, kuriais, deja, nekuriama politika. Vis dar esame tame pačiame taške. Taip pat nepastebiu didelio noro nustatyti prioritetus. Europos problema – jos konkurencingumo lygis pasaulinėje sistemoje. Todėl negalime nepaisyti socialinės sanglaudos, vieno iš pagrindinių konkurencingumo veiksnių. Be sanglaudos, jokia šalis – jau nekalbant apie daugiavalstybines grupes – negali išlikti pasaulinėje rinkoje, nes dėl vidaus konfliktų šalis kasdien tampa vis mažiau konkurencinga.

Kita vertus, iškyla naujovių klausimas: neužtenka vien jo paminėti; turime nustatyti konkrečius tikslus, nenumatytus rekomendacijose, apie naujovėms skiriamus išteklius ir produktų, ir procesų srityse. Tik pilietinio gyvenimo ir darbo kokybė ir, iš kitos pusės, prekių gamybos ir paslaugų kokybė po šios labai sunkios krizės gali Europai sugrąžinti konkurencingumą. Dar norėčiau pasakyti, kad yra viena niekada nepaminėta problema: tik išlaikydami politinę integraciją galime pasiekti plataus užmojo tikslus. Valstybėse narėse apie tai nekalbama, jos nebegvildena šios temos: pasibaisėtinas krizės Graikijoje valdymas puikus to įrodymas.

 
  
MPphoto
 

  Ivo Strejček (ECR). – (CS) Esu iš tokios valstybės narės, kurioje dvidešimt aštuonerius ar dvidešimt devynerius metus gyvenau centriniu planavimu pagrįstoje sistemoje, pagal kurią gyvenimas buvo reguliuojamas penkmečio planais, o visus penkmečio planus visada pakeisdavo nauji planai, nes ankstesni niekada nebūdavo visiškai įgyvendinami. Todėl prašyčiau atleisti, jeigu kartais būnu jautrus ar perdėtai jautrus, kai prabylame apie planavimą, kaip Europa atrodys 2020 m., ir jeigu iš tikrųjų per įdomias diskusijas nekreipiame dėmesio ar per mažai kreipiame dėmesio į tai, kas šiandien vyksta ne tik Graikijoje, bet ir visoje euro zonoje. Visą popietę labai atidžiai klausiausi šiuose Rūmuose vykstančių diskusijų, kai prašyta daugiau Europos, daugiau centralizacijos ir daugiau centrinės kontrolės. Šiuo metu ir šiose diskusijose norėčiau atsakyti, kad reikia mažiau centralizacijos, bet daugiau pasitikėjimo rinka, daugiau rinkos ir rinkos mechanizmų, nes tai, kas iš tikrųjų vyksta šiuo metu ne tik ES ir ne tik euro zonoje, bet ir JAV ir kitose panašiose šalyse – tai neįtikėtina valstybės įsikišimo žlugimo istorija.

 
  
MPphoto
 

  Pilar del Castillo Vera (PPE).(ES) Pone pirmininke, dauguma Parlamento narių klausė, kodėl žlugo Lisabonos strategija, ir ar turėtume pradėti nuo žlugimo analizės, norėdami žengti pirmyn.

Manau, kad Lisabonos darbotvarkės problema buvo ta, kad visi siekiai tebuvo tik tuščia svajonė ir neįgyvendinti praktiškai. Galiausiai sužinojome, kad, viena vertus, tai buvo teorija, t. y. Lisabonos darbotvarkė, apie kurią visi kalbėjome, tačiau, kita vertus, tai, kas daroma praktiškai, nieko bendro su šia teorija neturi.

Todėl, remdamasis šia patirtimi, manau, kad strategija „Europa 2020“ turi tapti nauja darbotvarke, kuri turi būti patvirtinta tik tada, jei bus sulaukta didžiulio – norėčiau dar kartą pabrėžti, kad didžiulio – įsipareigojimo iš visų institucijų: Europos politinių institucijų ir šalių politinių institucijų.

Tai turi būti toks įsipareigojimas, kurį būtų galima patikrinti ir įvertinti; toks, apie kurį galėtume gauti informacijos ir skubiai pataisyti padėtį, jei, nesėkmės atveju, įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Mes net neįsivaizduojame, kad atsidūrėme ypatingų aplinkybių padėtyje. Jeigu nesuvoksime, kad šiam bendram projektui reikia tokių priemonių, kurios padėtų judėti pirmyn, greitai iš tikrųjų atsidursime tokioje padėtyje.

 
  
MPphoto
 

  Jo Leinen (S&D).(DE) Pone pirmininke, Lisabonos strategijos tema buvo konkurencingumas, ir akivaizdu, kad tai buvo vienpusė ekonominė strategija, kuri, be abejonės, iš dalies patyrė nesėkmę. Todėl labai džiaugiuosi, kad dabar strategijos „ES 2020“ tema – tvarumas. Tai teisingas kelias, nes užtikrinta geresnė plėtros ir poreikių ekonominėje, socialinėje ir aplinkos apsaugos srityse pusiausvyra.

Tvarumo trūkumas tas, kad tai labai bendra apibrėžtis, kuriai trūksta esmės. Turime apibrėžti konkrečiau. Šiuo atžvilgiu Komisijos dokumentas per daug neapibrėžtas, nes trūksta daugelio dalių, kurios sudarytų išsamią strategiją ir leistų ją įgyvendinti. Teisingas požiūris yra tausioji Europa – turime menkus energijos išteklius ir menkas žaliavų atsargas – tačiau mums trūksta priemonių ir tikslų, kad galėtume pasiekti išteklių vartojimo efektyvumą gamybos ir vartojimo srityse. Todėl tikiuosi, kad birželio mėn. turėsime šį tą realesnio ir tiksliai žinosime, ką kiekvienas turime daryti – ką darys Komisija, Parlamentas ir valstybės narės.

Svarstant tausiosios Europos klausimą, aplinka tarsi buvo pamiršta, o juk oras, vanduo, žemė ir ekosistemos taip pat yra ištekliai. Į tai visiškai neatsižvelgta. Todėl norėčiau iš Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narių išgirsti, ką turėtume daryti šiuo klausimu. Įgyvendindami biologinės įvairovės strategiją, patyrėme nesėkmę. Parengta naujoji strategija, kuri turi atvesti mus į 2020 m., ir šioje strategijoje būtina atsižvelgti į minėtą klausimą.

Daugelį kartų diskutuota dėl klimato apsaugos. Manau, kad siekiami tikslai turi būti pakeisti nuo 20 proc. iki 30 proc., taip pat turime nustatyti privalomus tikslus energijos vartojimo efektyvumo srityje. Bet ir tai pernelyg neapibrėžta – tai turi tapti privaloma.

 
  
MPphoto
 

  Mirosław Piotrowski (ECR).(PL) Pone pirmininke, mūsų aptariama strategija „Europa 2020“ pirmiausia turi ideologinį aspektą. Iškelta daug pagirtinų tikslų, pvz., siekis didinti dalyvavimą darbo rinkoje ir pasiekti, kad trečiosios pakopos išsilavinimo diplomus turėtų 40 proc. ES gyventojų, taip pat padidinti naujovėms skirtas lėšas. Nuostabą kelia tai, kad nenumatyta jokių sankcijų toms šalims, kurios nesilaikys reikalavimo įgyvendinti šias gražias idėjas. Gali susidaryti įspūdis, kad strategijos autoriai visai nekreipia dėmesio į sudėtingą krizinę padėtį Graikijoje, arba į tai, kas gali netrukus nutikti Ispanijai ir Portugalijai – įvykius, kurie gali paskatinti ne tik euro zonos skilimą, bet ir Europos Sąjungos iširimą.

Tokiu dramatišku Europai laikotarpiu pateikta rekomendacija sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 30 proc., o tai, pvz., slopintų Vidurio ir Rytų Europos valstybių ekonomiką, tarp jų ir Lenkijos ekonomiką. Šios šalys taip pat gali patirti nuostolių dėl sanglaudos politikos apribojimų. Daug požymių rodo, kad utopinį ir socialistinį projektą „ES 2020“ ištiks toks pat likimas, kaip ir Lisabonos strategiją. Reikia tikėtis, kad bent jau kol kas jis nepadarys daugiau žalos.

 
  
MPphoto
 

  Danuta Maria Hübner (PPE). - Pone pirmininke, manau, kad siekiant paversti strategiją veiksminga, reikia glaudžių ryšių tarp jos tikslų ir turimų politikos priemonių, o strategijos „ES 2020“ atveju įžvelgiu keturias pagrindines politikos priemones, kurios galėtų tapti strategijos „ES 2020“ įgyvendinimo mechanizmais.

Pirma, pati svarbiausia priemonė, yra toks vidaus rinkos reguliavimas, kuriuo būtų skatinama konkurencija ir ekonominis veržlumas, taip pat pripažintos dėl ekonominės integracijos atsiradusios socialinės prievolės; todėl šiuo klausimu labai pritariu Malcolmo Harbouro pareikštai nuomonei.

Antra, kapitalo investavimas į transporto, energetikos ir telekomunikacijų struktūras. Mums reikia didžiulių kapitalo investicijų. Todėl reikia sutelkti ir viešąjį, ir privatų finansavimą, būtina skatinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, taip pat stiprinti Europos finansų įstaigas, kad galėtume įveikti augimo finansavimo kliūtis, kurias sukuria valstybių narių biudžetų deficitas ir skolos pirkėjai.

Trečia, Europos biudžeto finansavimas skirtas viešosioms išlaidoms. Kadangi ES tikslai, visų pirma, yra horizontalūs, o ne sektoriniai, ES biudžeto išlaidas reikia pagrįsti integruotu požiūriu į vystymąsi, susietu su finansinių ir inžinerinių priemonių stiprinimu, taip pat skatinti mūsų valstybes atsiverti pasaulinei konkurencijai.

Ketvirta, valstybių biudžetų išlaidų koordinavimas prioritetinėse srityse turi būti pagrįstas atviru koordinavimo metodu. Tačiau negriežti šio metodo mechanizmai – netgi patobulinti – gali mus tik šiek tiek priartinti prie strategijos „ES 2020” tikslų, todėl gali būti tik pagalbinė priemonė.

Koordinavimas Europos lygmeniu turi būti sutelktas į tas sritis, kuriose jau sukurta arba galima sukurti tikrąją Europos pridėtinę vertę ir kuriose nebus pakenkta konkurencijai. Turimas politikos priemones privalome taikyti taip, kad užtikrintume, jog išvengsime didelio valstybės kišimosi į ekonomikos augimą modelio, kurį sukuria tradicinė sektorinė pramonės politika, spąstų. Tai galėtų pakenkti investavimui ir Europos verslo patrauklumui. Strategija „ES 2020“ turi tapti augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, nes kitos galimybės neturime.

 
  
MPphoto
 

  Kader Arif (S&D).(FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, išgyvename precedento neturinčią finansų, ekonomikos ir socialinę krizę. Ji padarė didelę įtaką mūsų žemynui ir žmonėms, sukeldama didelių socialinių ir žmogiškų sunkumų, kurių nemaloniu ir gėdingu pavyzdžiu, deja, tapo Graikija.

Nedarbas nuolat auga. Milijonai europiečių neturi darbo, ir šis skaičius kasdien didėja. Turime surasti politinį, ryžtingą, skubų ir koordinuotą atsakymą, kuriame reikia atsižvelgti į sunkią šiuo metu išgyvenamą krizę aplinkos apsaugos srityje, kurią įveikiant teks taikyti naują vystymosi modelį.

Šios gausios krizės ES piliečiams suteikia akstiną puoselėti daug lūkesčių ir vilčių, kuriuos turėjome pateisinti strategijoje „Europa 2020“. Tačiau susidūrus su šiais didžiuliais iššūkiais, atsakas nebuvo pateiktas, taigi labai dėl to apgailestauju. Europos Vadovų Tarybos kovo mėn. pateiktose gairėse neįstengėme susidoroti su šia užduotimi. Stokojame pasiryžimo, plačių užmojų, tačiau, deja, manęs tai jau nestebina.

Jūs, Tarybos ir Komisijos nariai, jūs ir jūsų Komisijos nariai visur giriate savo politikos darnumą. Tačiau susidaro įspūdis, kad tai tik sąvoka, už kurios slepiate savo neveiklumą. Neturite darnios strategijos, apimančios ekonominę, socialinę, prekybos, pramonės, žemės ūkio ir tyrimų politiką, kuri užtikrintų tvarią ir teisingą plėtrą.

Be to, niekur neįžvelgiame su prekyba susijusių Europos veiksmų išorės aspekto, arba jis slypi po neliečiama, liberaliąja „globaliosios Europos“ dogma. Reikia, kad prekyba būtų tokia priemonė, kuri padėtų kurti darbo vietas ir skatinti augimą, kovoti su skurdu ir remti vystymąsi.

Tačiau siekiate – ne dėl techninių, o dėl politinių priežasčių – visai kitokio tikslo: skubate mažinti išlaidas ir karpyti atlyginimus, skubate užbaigti dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, darydami žalą daugiašališkumui, ir taip sukeliate socialinį ir fiskalinį dempingą. Dėl tokios politikos praradome per daug darbo vietų, sukėlėme pernelyg daug veiklos perkėlimo atvejų ir per didelę socialinę žalą, kad galėtume ir toliau ją tęsti.

Taigi tikimės, kad Taryba ir Komisija pažadins Europos dvasią ir atsisakys nacionalinių savanaudiškų interesų, paversdama Europą ne tik klestėjimo, bet ir solidarumo rojumi. Reikia užtikrinti, kad Europa sukurtų kitokį savo įvaizdį ne tik savo piliečiams, bet ir kitoms pasaulio šalims: būtent apie tai ir kalbama Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos parengtoje rezoliucijoje.

 
  
MPphoto
 

  Richard Seeber (PPE).(DE) Pone pirmininke, nematau prasmės komentuoti šių Rūmų dešiniųjų ir kairiųjų pažiūrų narių pateiktų nuomonių, nes jos nėra labai svarbios šiuose Rūmuose, kuriuose susirenka Europos vystymusi besirūpinančios politinės jėgos. Tačiau prieš strategiją „ES 2020“ palygindami su komunistinio režimo penkmečio planu, tie žmonės turėtų mokykliniuose vadovėliuose pasiskaityti apie ekonominę politiką ir jos istoriją. Tada jie įžvelgtų skirtumus.

Toliausiai kairėje sėdintys nariai – ne tie sveiko proto nariai, kurie sėdi tik šiek tiek kairiau nuo mūsų – dabar sako, kad Europa turėtų daugiau ar mažiau sugrįžti į komunistinius laikus. Deja, kai kurioms Europos šalims teko susidurti su komunizmu, ir visi žinome, ką teko toms šalims patirti. Galime daug ko norėti, tačiau svarbiausia, kad suteiktume piliečiams galimybę gyventi oriai ir klestėti, įgyti išsilavinimą ir gauti kitas visuomenines paslaugas.

Be to, mums, kaip politinei sistemai, reikia apsvarstyti, kaip geriausiai galėtume panaudoti turimus išteklius. Tiesiog reikia atlikti planavimo procedūrą. Kiekviena šeima ir kiekviena vietos valdžios institucija svarsto, kaip panaudoti išteklius taip, kad būtų pasiekta pažanga per tam tikrą laiką. Ir mes turime elgtis lygiai taip protingai.

Iki šiol tik rinkos ekonomika – ribota, o ne nežabota rinka – galėjo teikti šias paslaugas ilguoju laikotarpiu. Todėl logiška Europos lygmeniu svarstyti, kaip galėtume tvarkyti Europos rinkos ekonomiką. Mąstyti vien tik apie savo šalį jau nebėra sėkminga strategija, ir jai lemta žlugti. Turime apsvarstyti, kaip Europos rinka galėtų tarnauti žmonėms. Svarbus ne konkurencingumas, kaip jį suvokiame, – svarbu užtikrinti, kad Europa būtų konkurencinga, o žmonės galėtų naudotis paslaugomis. Apie tai čia ir kalbame.

Daugelis Parlamento narių leidosi į smulkmenas. Norėčiau apsiriboti tik šiais bendrais teiginiais. O radikalesnių pažiūrų Parlamento nariams norėčiau patarti: galvokite, ką kalbate, ir pirmiausia paskaitykite istorijos vadovėlius!

 
  
MPphoto
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D).(RO) Šiuo metu nedarbo lygis Europoje pasiekė 10 proc., o jaunimo nedarbas siekia 20 proc. Šiais metais neturėjome priežasčių švęsti gegužės 1-osios, Tarptautinės darbininkų dienos, nes Europos Sąjungoje yra 23 mln. darbo neturinčių žmonių.

Turime aiškiai apibrėžti tuos ES sektorius, kuriuose reikia diegti investicijas, kad būtų sukurtos naujos darbo vietos. Tik būdami išsilavinę jauni žmonės įgis reikalingų įgūdžių susirasti darbą ir gerai gyventi. Investicijos žemės ūkio sektoriuje taip pat padės užtikrinti, kad Europa galėtų apsirūpinti būtiniausiais maisto produktais ir biokuru.

Labai svarbu investuoti į transporto infrastruktūrą. Šiais metais turime peržiūrėti TEN-T prioritetinių projektų sąrašą. Europai reikia greitaeigio geležinkelių tinklo, kuris sujungtų Europos Sąjungos sostines ir didžiuosius Europos miestus. Taip pat reikia modernizuoti kelių infrastruktūrą, uostus, oro uostus. Esu įsitikinusi, kad Europos Sąjunga pirmiausia turi investuoti į Rytų Europos transporto infrastruktūros plėtrą. Tai vienintelis būdas sukurti iš tikrųjų veiksmingą vidaus rinką. Tačiau visiems šiems projektams reikia milijardus eurų siekiančių finansinių išteklių, kurie į nacionalinius biudžetus sugrįš per mokesčius ir rinkliavas, o visų pirma dėl sukurtų darbo vietų ir paskatinto ekonomikos vystymosi.

Be to, investicijos į energetikos infrastruktūrą, energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius leis sumažinti ES energetinę priklausomybę ir iki 2030 m. sukurti apie 2,7 mln. naujų darbo vietų. Tačiau užuot investavus į Pažangių miestų iniciatyvą, pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą lieka neišleista daugiau nei 150 mln. eurų. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus, dalykas yra tas, kad Europos Sąjunga turi investuoti į tyrimus ir tvarų Europos pramonės vystymąsi.

Ponia pirmininke, norėčiau baigti kalbą, paragindama Komisiją ir Tarybą sukurti priemonę, pagal kurią skiriama parama viešojo sektoriaus darbuotojams, dėl ekonominės krizės praradusiems darbą, būtų panaši į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą.

 
  
MPphoto
 

  Enikő Győri (PPE). (HU) Ponios ir ponai, manau, kad visi puikiai žinome, kokios svarbios užduotys mūsų laukia. Turime sukurti bendrą valstybėms narėms ir Europos Sąjungos institucijoms skirtą strategiją, kurioje būtų užtikrintas krizės padarinių sprendimas, kartu leidžiant Europos Sąjungai ir valstybėms narėms išlikti konkurencingomis pasaulio ekonomikos erdvėje ir vystytis aplinką tausojančiu būdu, kad visi Europos Sąjungos piliečiai kuo greičiau pajustų gyvenimo standartų pagerėjimą.

Tačiau norėčiau pateikti dvi pastabas dėl naujosios strategijos, kuri, mano nuomone, apima svarbiausias sritis, tačiau svarbu paminėti du dalykus. Pirma, tam tikras atsargumas ir apdairumas yra pagrįstas, atsižvelgiant į kiekybiškai įvertinamus tikslus. Tikslai turi būti plataus užmojo, tačiau realūs ir pasiekiami, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės pradinę poziciją ir galimybes. Viena prasmė žodžiui „skurdas“ teikiama Didžiojoje Britanijoje, ir visai kita prasmė šiam žodžiui teikiama Bulgarijoje. Taip pat skiriasi mūsų švietimo sistemos. Todėl, pvz., kyla klausimas, ar tikrai visur reikia didinti universitetinį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių iki 40 proc., ar taip tiesiog nedidiname darbo neturinčių universiteto absolventų skaičiaus? Todėl manau, kad profesinio mokymo tobulinimas turėtų būti įtrauktas į užsibrėžtų tikslų sąrašą.

Antroji pastaba susijusi su tuo, kad strategija turėtų padėti stiprinti ES vidaus sanglaudą, kitaip tariant, susiliejimą. Sutinku, kad pagrindiniai sektoriai turi sulaukti pagalbos, nes jie yra Europos ekonomikos variklis. Tačiau nereikia pamiršti, kad 27 valstybių narių vidaus skirtumai skirtinguose vystymosi etapuose tik padidėtų, jei vykdytume tokią vienpusę ekonomikos vystymosi politiką, kurioje būtų pabrėžiamas konkurencingumas, neatsižvelgiant į savitus valstybių narių bruožus. Be vidaus sanglaudos negali būti išorinio konkurencingumo. Nepakankamai išsivysčiusių regionų atotrūkio įveikimas visai Europos Sąjungai reikštų platesnes rinkas, veiksmingą paklausą ir naujovių galimybes, taip pat reikėtų teikti mažiau socialinės rūpybos paslaugų. Šiems mažiau išsivysčiusiems regionams reikia sukurti tokias gaires, kurios leistų jiems pasinaudoti vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis. Tuomet visi taps konkurencingi pagal savas galimybes. Tikiuosi, kad šioje naujojoje strategijoje surasime vietos sanglaudos politikai.

 
  
MPphoto
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). - Šiandien kalbame apie tai, kokią Europos Sąjungą norėtume matyti po dešimties metų. Šiuo metu nedarbas, ypač jaunimo, yra viena didžiausių Europos Sąjungos problemų, o tai, deja, verčia kalbėti apie dabartinį jaunimą kaip apie šių laikų prarastąją kartą. Kalbama apie naujų darbo vietų kūrimą, aplinkos išsaugojimą, kalbama apie jaunimo iniciatyvos skatinimą, apie paramą švietimo sistemai, apie daugelį kitų svarbių elementų, tačiau dažniausiai kalbame apie tai kaip apie atskirus dalykus, nematydami bendro vaizdo. Skaitant dabartinius siūlymus dėl Europos Sąjungos strategijos „Europa 2020“, deja, neapleidžia jausmas, jog tai vėl gali likti tik tuščiomis kalbomis, jei neatsižvelgsime į nuomones tų, kurie ir turės įgyvendinti šitą strategiją, t. y. jaunimą. Strategiją „Europa 2020“ norisi matyti kaip ekonomikos ir ekologijos jungtį, kurią įgyvendinti padėtų būtent jauni žmonės, kad tai taptų galimybe jaunimui siūlyti savo žinias ir kurti Europos Sąjungos ateitį. Kadangi ir pati esu to paties jaunimo, įgyvendinančio strategiją, atstovė, pateiksiu keletą konkrečių pasiūlymų. Visų pirma, skatinkime kurti vadinamąsias žaliąsias darbo vietas, t. y. numatykime galimybes skirti didesnę paramą verslui, kuriančiam „žaliąsias“ darbo vietas ir priimančiam į jas jaunimą, ar tai būtų žemės ūkis, gamyba, ar transporto ir paslaugų sektoriai. Antra, daugiau dėmesio skirkime aplinkosaugai, tiksliau − aplinkosauginiam švietimui, tiek integruojant jį į mokymo programas, tiek naujų dalykų pavidalu. Žengę šiuos du žingsnius pritrauksime daugiau jaunimo į žaliosios ekonomikos kūrimą, jaunimo, kuris turi pakankamai žinių, įgūdžių ir, tikiu, ryžto. Labai norėtųsi, kad čia − Europos Parlamente − būtų kuo mažiau skepticizmo ir nepamatuotų palyginimų, ką girdėjome šiandien, o kaip tik kuo daugiau ryžto ir optimizmo bei susitelkimo.

 
  
MPphoto
 

  Petru Constantin Luhan (PPE).(RO) Tvirtai tikiu, kad pasitelkę strategiją „Europa 2020“ sukursime ekonomiškai galingesnę ir pažangesnę Europą. Taip pat esu įsitikinęs, kad sėkmingai įveiksime dabartinę ekonomikos ir finansų krizę, nes turime didžiulių galimybių dėl naujoviškos darbo rinkos ir gamtos išteklių. Džiaugiuosi Komisijos pastangomis, rengiant šį komunikatą.

Tačiau jaučiuosi įsipareigojęs diskutuoti apie sanglaudos politiką ir pareikšti nepasitenkinimą, nes panašu, kad pasikeitė Lisabonos strategijos įgyvendinimo kryptis. Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos siekimas susijęs su kitokiais veiksniais nei augimas, t. y. pažanga, tvarumu ir prisidėjimu prie integracijos. Piliečiai per mūsų išrinktus atstovus sako, kad vis dar reikia investicijų į infrastruktūrą, galimybės naudotis paslaugomis ir siekti visų regionų vystymosi, kad ir kokie atokūs jie būtų.

2007–2013 m laikotarpiui nustatyti prioritetai atskleidė didžiulį infrastruktūros gerinimo poreikį ir ekonomikos konkurencingumo skatinimo poreikį konvergencijos srityse. Ekonomikų tarpusavio priklausomybė rodo sanglaudos poreikį ir užtikrina [...]

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Sylvana Rapti (S&D).(EL) Pone pirmininke, norėčiau pradėti savo kalbą iš šios Europos Parlamento tribūnos, pareikšdama užuojautą trims savo tautiečiams, kurie nužudyti Atėnuose per šiandien įvykusius susirėmimus. Nuoširdžiai apgailestauju, kad Pirmininkas J. M. Barroso nepareiškė užuojautos Komisijos vardu. Tikiuosi, kad pirmininkui atstovaujantis O. Rehn per savo antrąjį pranešimą ištaisys padėtį.

Antras dalykas, kurį norėčiau pabrėžti, yra tas, kad Komisija turi imtis veiksmų, nes juo ilgiau ieškosite sprendimų šiandieninėms Europos problemoms, įskaitant ir Graikijos problemas, tuo labiau pakenksite strategijos „ES 2020“ tikslams. 2020 m. tikslai grindžiami 2010 m. padėtimi. Tikslas mažinti skurdą grindžiamas šiandiena. Dėl priemonių, kurių imtis Graikija buvo priversta, ji negalės prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo.

Turite padėti Graikijai, kitaip 40 proc., kurie yra jauni universitetų absolventai, neturės darbo. Susimąstykite apie tai ir jau dabar imkitės veiksmų.

 
  
MPphoto
 

  Elisabeth Schroedter (Verts/ALE). - (DE) Labai dėkoju jums, pone pirmininke. J. M. Barroso kalbėjo apie priemones, kurių turime imtis įgyvendindami strategiją „Europa 2020“, tačiau paskui paliko šiuos Rūmus. Jis neišgirs diskusijų dėl vienos iš pačių svarbiausių priemonių. Ketinu kreiptis į Tarybai pirmininkaujančią Ispaniją ir dėkoju einančiam Tarybos Pirmininko pareigas už tai, kad pasiliko čia ir klausysis diskusijų iki pat pabaigos.

Viena iš svarbiausių priemonių, kurią turime panaudoti įgyvendindami strategiją „Europa 2020“ tai tvarus vystymasis, siekiant išnaudoti žaliųjų darbo vietų galimybes. Tam prireiks visapusiškos šių galimų žaliųjų darbo vietų iniciatyvos. Todėl būtina užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į pokyčius ir darbuotojų teises ir būtų parengta mokymo ir tolesnio mokymo iniciatyva. Žinau, kad Tarybai pirmininkaujančios Ispanija ir Belgija sprendžia šį klausimą, todėl norėčiau paskatinti tęsti šį darbą ir iki metų pabaigos pateikti Tarybai iniciatyvą.

 
  
MPphoto
 

  John Bufton (EFD). - Pone pirmininke, diskutuojame dėl strategijos „Europa 2020“ – šis laikotarpis ateis po dešimtmečio – tačiau manau, kad reikėtų susimąstyti ir apie pastarųjų dešimties valandų įvykius. Išgirdus apie piliečių mirtį Graikijoje apėmė didelis liūdesys; tai labai liūdna. Man gaila šeimų, aš reiškiu užuojautą mirusiųjų asmenų šeimoms ir draugams. Kita vertus, Europos Parlamente prieš keletą savaičių įspėjau apie pilietinius neramumus, kylančius dėl padėties euro zonoje, ir apie problemas, su kuriomis šiuo metu susiduriame.

Manau, kad atėjo laikas Parlamentui, Komisijai ir Tarybai suvokti, jog euro zona yra ydinga: ji neveikia. Jau žinome, su kokiomis problemomis susiduriama Graikijoje. Įtariu, kad tokia padėtis susiklostys ir Ispanijoje, ir, kad nebūtų prarasta dar daugiau gyvybių, ar ne metas būti sąžiningiems ir iš tikrųjų įvertinti euro zonos šalių padėtį ir pripažinti, kad euro zonoje yra daug trūkumų?

 
  
MPphoto
 

  Piotr Borys (PPE).(PL) Pone pirmininke, ES ekonomika ir toliau yra stipriausia, tačiau šis Eldorado rojus nebūtinai tęsis amžinai. Krizė ir tragiški įvykiai Graikijoje parodė, kad šiandien iš plačių užmojų strategijos „Europa 2020“ turime padaryti keletą išvadų. Priešingai nei Lisabonos strategijos atveju, įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, reikės drąsos ir nuoseklumo. Nuo mūsų priklauso, ar būsimosios kartos galės gyventi darnioje ir turtingoje Europoje, ar paliksime joms krizės krečiamą Europą.

Šiuo metu 30 proc. Europos piliečių neturi profesinio išsilavinimo. Tai paaiškina plataus užmojo su išsilavinimu susijusius tikslus: siekiama iki 10 proc. sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, o 16 mln. žmonių turėtų įgyti aukštąjį išsilavinimą. Taigi mano kreipimasis gali būti apibendrintas, teigiant, kad šiandieniniai didžiuliai iššūkiai švietimo srityje turi būti sprendžiami labai sąžiningai ir sparčiai. Visas ES institucijas ir valstybes nares raginu imtis koordinuotų ir itin nuoseklių veiksmų.

 
  
MPphoto
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D). (SK) Tenka apgailestauti, kad Komisijos Pirmininkas nepasiliko šiuose Rūmuose, nes net turint kitų svarbių užduočių, mano nuomone, „Europa 2020“ – nepaprastai svarbus strateginis dokumentas, ir net neįsivaizduoju, kas šiuo metu Pirmininkui galėtų būti dar svarbiau.

Tačiau iš diskusijų, kuriose dalyvavo įvairūs politikos atstovai, akivaizdžiai matyti, kad šis dokumentas Europos Parlamente nesukėlė didelio entuziazmo. Objektyviai vertinant, reikia pasakyti, kad rengiant šį dokumentą padėtis Europoje buvo labai sudėtinga, o minėtu dokumentu turime įveikti vieną didžiausių patirtų ekonomikos krizių. Manau, kad vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos reikėtų spręsti šioje strategijoje – tai apsauga tokių labiausiai ekonomiškai pažeidžiamų žmonių, kurie jau prieš krizę gyveno sunkiomis sąlygomis ir šiandien tebegyvena tokiomis pat sunkiomis sąlygomis ir kurie nesukėlė šios krizės.

Todėl manau – ir tai konkretus pasiūlymas dėl šio dokumento – kad būtų naudinga, jei skurdo ir socialinės atskirties sričių gairės būtų prijungtos prie bendrų gairių, kad tai nebūtų antrarūšės gairės, taikomos tik įdarbinimo sričiai, o taptų įvairių sričių gairėmis, kurios taikomos visoms šioms svarbioms sritims.

 
  
MPphoto
 

  Krisztina Morvai (NI). (HU) Ateities Europos strategija pagrįsta dviem vertybių sistemomis, taigi norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šios dvi vertybių sistemos gali būti sunkiai suderinamos, jei tai iš viso yra įmanoma, todėl turėsime pasirinkti tik vieną iš jų. Vienos vertybių sistemos raktiniai žodžiai –konkurencingumas, augimas, globalizacija, o kitos sistemos raktinis žodis – tvarumas. Tai tvarumas aplinkos apsaugos požiūriu. Žinome, kad priverstinis augimas ir globalizacija sukelia baisius padarinius aplinkai. Tai nėra tvarumo esmė. Kalbame apie tvarumą socialine prasme. Subjektai, tarp jų ir smulkūs žemės savininkai, mažosios ir vidutinės įmonės, kurie negali atlaikyti „perkaitusios“ konkurencijos ir smukdančios globalizacijos, tampa nekonkurencingi ir nuskursta. Socialine prasme tai visiškai prieštarauja tvarumui. Mano rinkėjai ir aš pati manau, kad iš šių dviejų vertybių sistemų turime pasirinkti tvarumą.

 
  
MPphoto
 

  Diego López Garrido, einantis Tarybos Pirmininko pareigas.(ES) Pone pirmininke, norėčiau pradėti savo kalbą, atsakydamas į tiesiogiai man pono L. Bokroso užduotą klausimą. Apie tai kalbėjo ir S. G. Cofferati, kurio čia dabar nėra, taip pat P. del Castillo, kurios taip pat nėra šiuose Rūmuose. Šią temą gvildeno ir kiti Parlamento nariai.

Kodėl Lisabonos strategija patyrė nesėkmę? Tai buvo L. Bokroso užduotas klausimas.

Esu įsitikinęs, kad yra daug priežasčių, ir būtų kiek perdėta ir arogantiška supaprastinti šią padėtį. Vis dėlto, jeigu aiškindamas, kodėl Lisabonos strategijai įgyvendinti pritrūko sėkmės, turėčiau pasirinkti vieną priežastį, manau, kad labiausiai apibendrinanti būtų ši: Europos Sąjunga – sukūrusi bendrąją rinką ir turinti bendrą valiutą – kurdama ekonominę sąjungą, nesiėmė reikalingų veiksmų. Tai nebuvo padaryta.

Mastrichto sutartyje kalbėta apie ekonominę ir pinigų sąjungą. Išlikome pinigų sąjunga, tačiau taip ir netapome ekonomine sąjunga.

Todėl manau, kad strategija „Europa 2020“ turi tapti naujojo Europos Sąjungos tarpsnio dalimi, žingsniu į ekonominės sąjungos sukūrimą. Ekonominė sąjunga pirmiausia reiškia ekonominį ir socialinį ES valdymą.

Svarbiausias ekonominės sąjungos elementas – augimo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo strategija, ir tai iš esmės yra šių diskusijų tikslas. Šios diskusijos man atrodo labai įdomios, nes į jas daugelis įnešė savo indėlį, joms būdingi ir nauji svarbūs aspektai, kurie nebuvo įtraukti į Lisabonos strategiją arba jiems nebuvo skirtas toks pat dėmesys. Pvz., technologiniai arba socialiniai aspektai, kuriuos minėjo S. G. Cofferati, A. Cercas ir K. Arif, taip pat kovos su klimato kaita aspektas, kuris pabrėžtas A. Schroedterio kalboje.

Tačiau ekonominės sąjungos neįmanoma sukurti, vien tik rengiant augimo strategiją ir skatinant kokybišką užimtumą. Tai dar ne viskas. Kita vertus, tai atsakymas į R. Harms, kurios nėra šiuose Rūmuose, užduotą klausimą.

Be to, reikia imtis tam tikrų veiksmų, prie kurių šiuo metu dirba Komisijos narys O. Rehn – jis kalbės po manęs – ir apie kuriuos jau esu užsiminęs. Reikia koordinuoti ekonominę, užimtumo ir socialinę politiką, nes šio koordinavimo Europoje dar nėra, ir nebuvo, įgyvendinant Lisabonos strategiją.

Lisabonos sutartyje reikalaujama vykdyti šį koordinavimą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 straipsnyje teigiama, kad valstybės narės turi, yra įsipareigojusios – tai nėra pasirinkimo galimybė – koordinuoti ekonomikos ir užimtumo politiką. Be to, valstybės narės galėtų, jeigu nori – manau, kad ir turėtų tai daryti – koordinuoti socialinę politiką.

Be augimui ir darbo vietų kūrimui skirtos strategijos ir ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo, reikia atlikti Europos finansų rinkų priežiūrą. Kalbu apie pirmiau jau minėtą priežiūros paketą, dėl kurio gavau atsakymą iš G. Verhofstadto. Džiaugiuosi, jog jis pritaria, kad Europos Parlamentas turėtų kuo greičiau patvirtinti savo poziciją dėl finansų rinkos priežiūros paketų.

Be to, reikia pakalbėti ir apie tai, ką J. M. Barroso labai pabrėžė savo kalboje, kad reikalingas išorės aspektas. Europos ekonominė sąjunga turi turėti išorės aspektą, bendrą išorės poziciją, ypač Didžiojo dvidešimtuko susitikimuose. Kalbu apie J. M. Barroso išdėstytą poziciją, su kuria visiškai sutinku.

Ekonominei sąjungai taip pat reikia valdymo institucijų: Europos Vadovų Tarybos, kuri apibrėžia strategines kryptis, Komisijos, kuri prižiūri ir įgyvendina strategiją, ir strategijai reikalingų teisės aktų leidybos institucijos: Tarybos ir Europos Parlamento.

Be to, reikalingos priemonės šiai strategijai skatinti, pvz., Struktūrinių fondų ir Europos fondų patvirtinimo vadovauti šiai strategijai, o tai Lisabonos strategijos įgyvendinimo metais nebuvo pasiekta – ar bent jau nepasiekta plačiu mastu.

Tai, mano nuomone, Europos Sąjungoje jau vyksta: žingsnis į naują etapą, kuris reikalingas XXI a. Tai globalizacijos etapas, ekonominės sąjungos etapas. Turi būti sukurta ne tik vidaus rinka ar pinigų sąjunga, bet ir ekonominė sąjunga. Tai kelias, kuriuo turime eiti, ir eiti juo nuosekliai, užmegzdami tarpinstitucinį dialogą, kuris šią popietę čia ir vyksta, ir tai daryti turime kuo greičiau.

Manau, kad Europos žmonės būtent to mūsų visų ir prašo.

 
  
  

PIRMININKAVO: Rodi KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti jums už labai vertingas ir atsakingas diskusijas šį vakarą ir norėčiau pataisyti vieną teiginį dėl Komisijos Pirmininko J. M. Barroso. Jis pareiškė užuojautą Komisijos vardu. Norėčiau prisijungti ir pareikšti savo užuojautą šiandien Atėnuose įvykusių riaušių aukų šeimoms ir artimiesiems. Nesutarimai demokratijai yra normalus dalykas, tačiau prievarta čia niekada nepateisinama.

Tvarus ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas iš tikrųjų yra strategijos „Europa 2020“ šerdis, taigi norėčiau tarti keletą žodžių apie finansinį stabilumą, kuris yra būtina sąlyga, siekiant grįžti prie tvaraus ekonomikos augimo ir strategijos „Europa 2020“ tikslų. Galite ją vadinti „Europa 2020“, nes mums jos reikia, kad sėkmingai veiktume kaip Europa 2020 m.

Praėjusį sekmadienį euro zonai priklausančių valstybių narių priimtas sprendimas aktyvinti koordinuotos ir sąlyginės finansinės pagalbos Graikijai mechanizmus nebuvo lengvas, tačiau tai buvo būtinas sprendimas. Taip pasielgti buvo atsakinga ir teisinga. Dabar Komisija turi užtikrinti, kad dvišalė pagalba būtų koordinuojama, o sąlygiškumas taikomas sistemiškai ir griežtai.

Finansine parama Graikijai bus suteikta galimybė atsikvėpti ir atkurti valstybės finansų tvarumą, taip pat bendrą ekonomikos konkurencingumą. To reikia ne vien Graikijai, bet ir tam, kad išsaugotume Europos finansinį stabilumą ir išvengtume Graikijos „krūmynų gaisrų“ virsmo Europos „miškų gaisrais“. Finansinis stabilumas būtinas vykstančio Europos ekonomikos atsigavimo tvariam augimui ir darbo vietų kūrimui.

Kai kurie kalbėję nariai minėjo užkrečiamąjį poveikį ir nerimą dėl kitų euro zonos ar Europos Sąjungos šalių. Niekas negali paneigti, kad pastarosiomis dienomis ir savaitėmis visose finansų rinkose tvyrojo įtampa, tačiau, kaip ir visose finansų rinkose, čia pasireiškia gerokas perviršis. Visos euro zonai priklausančios valstybės narės imasi reikalingų priemonių, kad galėtų įtvirtinti valstybės finansus, o visų pirma Portugalija ir Ispanija.

Graikija – unikalus ir konkretus atvejis euro zonoje, o šiuo metu ir Europos Sąjungoje. Tiksliau sakant, euro zonai priklausančios valstybės narės kartu su Komisija, Europos centriniu banku ir Tarptautiniu valiutos fondu rūpinasi Graikijos padėtimi. Esu įsitikinęs, kad mums pavyks susidoroti su iškilusiais sudėtingais iššūkiais.

Taip pat privalome išmokti krizės pamokas; tai svarbu ekonominiam strategijos „Europa 2020“ valdymui. Naujausi pokyčiai Europos ekonomikoje, ypač aplink Graikiją, atskleidė neatidėliotiną ir skubų poreikį stiprinti Europos ekonominį valdymą. Kitą savaitę Komisija pateiks konkrečių pasiūlymų, kaip Europos Sąjungoje galėtume sustiprinti ekonominės politikos koordinavimą ir valstybių narių biudžetų priežiūrą.

Ekonominėje ir pinigų sąjungoje „P“ daug stipresnė nei „E“. Atėjo laikas įkvėpti gyvybės „E“. Tai buvo ir Ekonominės ir pinigų sąjungos kūrėjų pagrindinė idėja. Mūsų pagrindinis principas reiškia tai, kad prevencija visada veiksmingesnė už korekciją, todėl pasiūlymai bus paremti prevencijos stiprinimu, taip pat korekcija. Pasiūlymai susideda iš trijų pagrindinių sudedamųjų dalių.

Pirma, ir prevencinėmis, ir koreguojamomis funkcijomis turime sustiprinti Stabilumo ir augimo paktą. Būtina sistemingesnė ir griežtesnė prevencinė biudžeto priežiūra, kad Graikijos atvejai daugiau niekada nepasikartotų.

Antra, turime siekti daugiau nei biudžetinė priežiūra. Turime atkreipti dėmesį į makroekonominį disbalansą ir konkurencingumo skirtumus, todėl reikia stiprinti ir eksporto konkurencingumą, nes to skubiai reikia daugelyje šalių, ir vidaus paklausą, kur to reikia ir kur įmanoma.

Trečia pagrindinė sudedamoji dalis krizės sprendimo mechanizmas. Graikijos atveju finansinis mechanizmas padeda neatidėliotinai įgyvendinti dabartinius tikslus. Taigi akivaizdu ir būtina sukurti nuolatinius krizės problemų sprendimo mechanizmus, pasižyminčius būdingomis griežtomis sąlygomis ir stabdžiais, sulaikančiais nuo naudojimosi jais. Kaip jau šiandien minėjo Pirmininkas J. M. Barroso, geriau apsidrausti negu gailėtis, ir užtikrinti, kad būtume pasirengę įveikti blogiausius scenarijus.

Taigi, tikiuosi jūsų paramos. Manau, kad Europos Parlamentas parems Europos ekonominio valdymo stiprinimo idėją. Taip pat raginu euro zonai priklausančių valstybių narių vadovus ir vyriausybes, taip pat Europos Vadovų Tarybą, penktadienį paremti mūsų pasiūlymus ir juos neatidėliotinai, be jokio delsimo, patvirtinti, kad jie taptų veiksmingi ir realūs. Kodėl? Nes per didelė prabanga švaistyti laiką; raginu kuo greičiau priimti sprendimus, kad galėtume sėkmingai įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir sukurti Europoje realų pagrindą tvariam augimui ir darbo vietų kūrimui. Būtent to Europos piliečiai iš mūsų tikisi.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks per antrą mėnesinę sesiją gegužės mėn.

(Posėdis sustabdytas penkioms minutėms dėl techninių kliūčių)

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Europa išgyvena sunkmetį, sukeltą pasaulio ekonominės krizės, ir atsigavimas tebėra trapus, o valstybės narės sumokės skirtingas kainas už išėjimą iš krizės. Europos Sąjungai reikia naujos strategijos, kurioje didžiausias dėmesys būtų skiriamas naujų darbo vietų kūrimui, investicijoms į mokslą, mokymosi visą gyvenimą galimybės užtikrinimui ir gyvenimo sąlygų gerinimui. Noriu atkreipti dėmesį į vieną iš svarbiausių Komisijos įsipareigojimų – mažinti skurdą Europoje ir didinti socialinę aprėptį. Tačiau norėčiau pažymėti, kad siekiant įgyvendinti šį įsipareigojimą, būtina imtis konkrečių priemonių, tokių kaip privalomų minimalių socialinių standartų ir minimalių pajamų įtvirtinimas visoje ES, taip pat būtina sukurti papildomas priemones labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių socialinės apsaugos užtikrinimui. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad naujoje strategijoje nustatyti tikslai yra vienas bendras visos Europos tikslas, kurio turi būti siekiama tiek nacionaliniais, tiek visos ES veiksmais. Taigi raginu Komisiją palaikyti dialogą su valstybėmis narėmis, kad nacionaliniai sprendimai atitiktų ES pagrindinius tikslus, nes tik tada strategija duos konkrečius rezultatus ir tai nebus tik gražių šūkių rinkinys.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu.(RO) Būtina, kad ir bendra žemės ūkio politika, ir sanglaudos politika prisidėtų prie Europos užimtumo ir ekonomikos augimo strategijos. Manau, kad BŽŪP nedelsiant turime pateikti pasiūlymus, kaip rasti išeitį iš padėties, susidariusios dėl ekonomikos krizės poveikio žemės ūkio bendrovėms, pvz., dėl sunkumų, su kuriais susiduria ūkininkai, siekdami gauti kreditus, dėl iš ūkininkavimo gautų pajamų ribojimo ir nedarbo didėjimo kaimo vietovėse. Ir toliau turi būti pateikiami sprendimai dėl žemės apleidimo Europos Sąjungoje keliamos grėsmės, gyventojų skaičiaus kaimo vietovėse mažėjimo ir kaimo populiacijos senėjimo, užtikrinant ilgalaikį Europos Sąjungos kaimo bendruomenių tvarumą.

Be to, privalau pabrėžti, kad susidūrus su šiais iššūkiais dėl BŽŪP po 2013 m., įgyvendindami tvirtą, tvarią, gerai finansuojamą, patikimą ir daugiafunkcę maisto politiką, turime pasiųsti patikimą žinią ir pateikti atsakymus į klausimus, kurie rūpi ir kaimo bendruomenei, ir platesnei visuomenei. Noriu pabrėžti jaunosios kartos pritraukimo į kaimo vietoves svarbą ir naujų, alternatyvių ekonominių galimybių sukūrimą, užtikrinant kaimo vietovių populiacijos tvarumą. Esu įsitikinusi, kad nedarbo problemos kaimo vietovėse turi būti sprendžiamos, siūlant įvairinimo ir naujų pajamų šaltinių galimybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – Norėčiau padėkoti Komisijai ir Tarybai už jų pareiškimus dėl naujosios Europos darbo vietų kūrimo ir augimo strategijos. Manau, kad naujų tikslų energetikos srityje nustatymas bus svarbiausias veiksnys kuriant tvaresnę Europą iki 2020 m. Norėčiau Komisijai priminti, kad kai kurioms valstybėms narėms reikės tam tikros pagalbos plėtojant ir diegiant atsinaujinančiąsias technologijas, kad jos galėtų pasiekti nustatytą 20 proc. tikslą dėl energijos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų išteklių. Norėčiau pabrėžti teigiamą paramos Skaitmeninės darbotvarkės iniciatyvoms, kaip pavyzdinėms iniciatyvoms naujiems įgūdžiams ir naujoms darbo vietoms kurti, poveikį, ir norėčiau, kad Komisija pateiktų konkrečių teisėkūros pasiūlymų dėl interneto aplinkos kūrimo, siekiant sudaryti ir finansines, ir administracines sąlygas interneto įmonėms ir elektroninei prekybai skatinti. Dėl tyrimų ir naujovių Europoje, džiaugiuosi Komisijos narės M. Quinn pateiktu atsakymu apie poreikį tobulinti tyrimų infrastruktūrą naujosiose valstybėse narėse. Mokslinių tyrimų institutai ir mokslininkai laukia iš Komisijos ir Tarybos skubių ir koordinuotų veiksmų, sprendžiant šį klausimą, kad jiems būtų suteiktos vienodos galimybės naudotis bendrosiomis programomis.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Gili krizė, į kurią vyraujantis naujasis liberalizmas įstūmė Europos žemyną, paskatino strategijos „ES 2020“ autorius pabandyti į savo tikslus įtraukti socialinę ir aplinkos apsaugos retoriką ir propagandą, kuriomis akivaizdžiai naudojamasi. Tačiau šia retorika užgožti „visiško užimtumo“ ir „skurdo panaikinimo“ tikslai, kuriuos aptinkame šios strategijos pirmtakėje Lisabonos strategijoje. Be to, vertinant strategijos „Europa 2020“ priemones, lieka nedaug vietos abejonėms: tai sena strategija, kuria siekiama pagrįsti ir įgyvendinti seną politiką su gerai žinomais jos padariniais. Galiausiai, didesnis darbo rinkos lankstumas ir reguliavimo panaikinimas, pirmenybė vidaus rinkos stiprinimui, dar didesnė ekonomikos sektorių liberalizacija ir privatizacija, taip pat tarptautinės prekybos liberalizacija ir reguliavimo panaikinimas buvo priemonės, kurios nulėmė dabartinę padėtį. Ir toliau atkakliai laikytis šių priemonių reiškia „visiškai bankrutuoti“ ir eiti keliu, kuris atves į tikras ekonomines, socialines ir su aplinkos apsaugos sritimi susijusias negandas. Daugiau kaip 20 mln. darbo neturinčių žmonių tampa priemone, kuria siekiama toliau nuvertinti darbo jėgą likusių darbuotojų atžvilgiu, skatinamas darbo vietos garantijų mažėjimas, pertraukiamas darbas ir struktūrinis nedarbas. Galiausiai, gyrimasis „socialine rinkos ekonomika“ – ne kas kita, kaip visų socialinio gyvenimo sektorių, gamtos ir gamtinių išteklių komercinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Edit Herczog (S&D), raštu. – (HU) Europos Sąjungoje ekonomikos augimas sustojęs, o nedarbo lygis viršija 10 proc. Tai reiškia, kad turime sukurti tvariam augimui ir darbo vietų kūrimui būtiną strategiją, kuria galėtume atgaivinti Europos Sąjungą. Viskas priklausys nuo to, ar padedami šios strategijos sugebėsime atkurti ir suteikti ekonomikai naujus pamatus, ir ar piliečiai sugebės gyventi pagal naują mąstyseną. Tokį Europos Sąjungos atsinaujinimą gali paskatinti naujovės, moksliniai tyrimai ir vystymasis. Rūpinantis būsimaisiais piliečiais, Europos Sąjungoje kuriama strategija „ES 2020“, pagrįsta naujovėmis, moksliniais tyrimais ir vystymusi, siekiant užtikrinti nuolatinį ekonomikos augimą ir sukurti piliečiams naujas darbo vietas.

Nesant išteklių, moksliniais tyrimais ir vystymusi nesukursime reikiamo finansinio pagrindo ir negalėsime visiškai pasinaudoti naujovių teikiamomis galimybėmis. Naujoves galima įgyvendinti tik plėtojant partnerystę ir bendrą paramą. Išteklius galima surinkti iš trijų sričių: ES, valstybių narių ir privataus sektoriaus. Diegiant naujoves bendrovių lygmeniu, reikia tinkamų žmogiškųjų išteklių. Tai galima pasiekti, suteikiant aukštos kokybės išsilavinimą ir mokymą ir atliekant koordinavimą valstybės narės lygmeniu. Reikia remti universitetus, kad būtų rengiami jaunieji tyrėjai, kurie mažosioms ir vidutinėms įmonės galėtų pasiūlyti nuolatines naujovių diegimo galimybes. Švietimo sektoriuje naujovių galimybės apima dvi pagrindines tendencijas: skaitmeninio formato naudojimą ir energijos vartojimo mažinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. – (RO) Ekonomikos krizės paaštrėjimas Graikijoje kartu su stabiliu nedarbo lygiu, kuris Europos Sąjungoje siekia apie 10 proc., lemia tai, kad nedelsiant būtina įgyvendinti strategiją „Europa 2020“. Šių tikslų įgyvendinimas turi būti grindžiamas patikimais ir suderintais veiksmais, kuriais būtų siekiama įveikti krizę, o užimtumas taptų viena iš pagrindinių šios darbotvarkės temų. Visi sutinkame, kad Europai reikia labai kvalifikuotos darbo jėgos, kuri galėtų įveikti dabar ir ateityje iškilsiančius iššūkius tam, kad būtų sukurta konkurencingesnė ir tvaresnė ekonomika. Tačiau norint išspręsti dabartines problemas vien tik gražių teiginių neužtenka. Todėl norėčiau pabrėžti, kad reikia nedelsiant investuoti ne tik į tinkamų įgūdžių įgijimą, bet ir į švietimo sistemas, kad jos atitiktų paklausą rinkoje. Valstybės narės turi išlikti iniciatyvios, vykdydamos įsipareigojimus, nustatytus kartu su Europos Vadovų Taryba. Taip pat būtina imtis reikalingų priemonių, padedant ES įveikti dabartinę krizę ir paskatinti ekonomikos augimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE), raštu. – Pati svarbiausia diskusijų apie strategijos „Europa 2020“ ateitį tema skurdo mažinimo ir tvarumo iššūkiai. Akivaizdu, kad Lisabonos strategijoje jų neišsprendėme, ir turime realistiškai įvertinti, ar sugebėsime tai padaryti strategijoje „Europa 2020“. Tam, kad strategija „Europa 2020“ būtų sėkmingai įgyvendinta, labai svarbu, kad valstybės narės, ES institucijos ir visa visuomenė dirbtų kartu. Metodai „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ turi atitikti vienas kitą. Reikia nustatyti realius orientacinius užimtumo didinimo tikslus, visų pirma jaunimo įdarbinimo srityje. Europos švietimo sistemos turi tapti labiau kreipiančios į mokslinius tyrimus ir naujoves; neišvengiamai reikės didesnių investicijų švietimo srityje. Reikia sukurti geresnius darbo rinkos ir švietimo sistemos ryšius. Mokymosi visą gyvenimą ir visą gyvenimą aprėpiančio mokymosi sąvokos turi būti vartojamos atsakingai. Labai pritariu profesinio švietimo sistemų stiprinimui, ir manau, kad šiuo klausimu būtina daug glaudžiau dirbti privačiame sektoriuje. Vis konkurencingesniame pasaulyje Europa turi turėti plačių užmojų ir būti įsipareigojusi visais lygmenimis. Kitaip ir vėl turėsime strategiją, primenančią Sovietų Sąjungos penkmečio planus. Įtikinanti Europos strategija, skirta stipresnei Europai kurti, turėtų padėti pirmauti pasauliniu lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Ádám Kósa (PPE), raštu. – (HU) Integruotos ekonomikos ir užimtumo gairės – strategijos „ES 2020“ pagrindiniai elementai. Dėl užimtumo direktyvų projektų manau, kad svarbu paminėti tai, jog visa apimantis augimas gali būti pasiektas tik iš tikrųjų investuojant į žmones. Ilgesnė gyvenimo trukmė savaime nereiškia ilgesnės darbo karjeros. Investicijos į sveikatą labai susijusios su Vengrijos atveju, kur žmonės miršta daug jaunesni negu Vakarų Europoje, kartu mažėja gimstamumo lygis. Net ir vyresniame amžiuje turi būti išsaugoti tinkami gebėjimai, tačiau tai galima padaryti tik per modernesnę ir prieinamesnę sveikatos priežiūros sistemą. Kitaip tariant, reikia geriau apsvarstyti, kaip galima būtų užtikrinti geresnes galimybes pagyvenusiems žmonėms, kurie išlieka darbingi, suteikti darbo vietas. Tai būtų naudinga ir jaunesniems, ir negalią turintiems žmonėms. Todėl sveikatos temai turi būti teikiama pirmenybė (pvz., darbo sąlygų gerinimas, sėkmingesnė reabilitacija, geros sveikatos išsaugojimo palengvinimas ir pan.). Beje, apie tai kalbama aštuntoje gairėje (investicijos į žmogiškųjų išteklių plėtrą), nors ir specialiai nepabrėžiant konkrečių detalių. Europoje ir pasaulyje vyksta daug diskusijų dėl sveikatos priežiūros, ir niekur nėra vienodo požiūrio. Tačiau turime suvokti, kad norint užtikrinti Europos konkurencingumą ilguoju laikotarpiu, turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp išlaikomų asmenų skaičiaus ir sveikesnių ir darbingesnių gyventojų dalies. Raginu Europos institucijas atsižvelgti į tai rengiant strategijas ir jas įgyvendinant.

 
  
MPphoto
 
 

  Iosif Matula (PPE), raštu. – (RO) Pritariu strategijai „Europa 2020“, skatinančiai pažangų (paremtą žiniomis ir naujovėmis), aplinką tausojantį ir prie socialinės įtraukties prisidedantį ekonomikos augimą. Norėčiau, kad ši strategija būtų įgyvendinama kuriant gerai mokamas darbo vietas ir gerinant žmonių gyvenimo standartus. Jei norime turėti stiprią ir darnią Europą, didžiausią dėmesį turime skirti naujųjų valstybių narių regionų ekonominiam vystymuisi ir mažinti esamus skirtumus. Net nereikia sakyti, kad tinkamos infrastruktūros kūrimas turi tapti prioritetu.

Norėčiau pabrėžti simbolinės „Pažangaus jaunimo“ iniciatyvos įgyvendinimo svarbą. Turime didinti finansavimą toms Europos programoms, kuriomis siekiama užtikrinti, kad švietimo sistema visais lygmenimis visą laiką būtų moderni ir šiuolaikiška, ir palengvinti mokytojų, studentų ir tyrėjų mobilumą. Europos mokyklose ir universitetuose teikiamo išsilavinimo kokybė turi gerėti, kad atitiktų darbo rinkos reikalavimus. Turime pasirinkti tinkamą politiką ir finansavimą, skatindami užsienio kalbų mokymąsi, daugiadalykiškumą, dviejų specializacijų įgijimą universitetuose, nes tai labai svarbu darbui konkrečiose mokslinių tyrimų ir naujovių srityse, taip pat gerindami jaunų žmonių galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje. Be to, džiaugiuosi, kad strategijoje „ES 2020“ siūlomos „Jaunimo įdarbinimo gairės“ Europos lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Tai, kas atsitiko su Lisabonos darbotvarke, dar kartą parodė, kad neužtenka vien gražių idėjų ir principų: svarbiausia įgyvendinti siūlomas priemones. Deja, ekonomikos ir finansų krizė sutapo su Lisabonos darbotvarkės pabaiga. Nepaisant to, esu įsitikinęs, kad neteisinga visą atsakomybę už programos nesėkmes suversti krizei, net nemėginant išsiaiškinti, ar Europos Sąjunga nepadarė klaidų jos gyvendinimo procese. Galbūt išmoktos pamokos padėtų įgyvendinti būsimą strategiją „ES 2020“.

Manau, kad Bendrijoje turime svarbių priemonių, kuriomis galime įgyvendinti naująsias strategijas ir kurias pabrėždamas, visų pirma, turiu galvoje sanglaudos politiką. Tačiau reikia pažymėti, kad negalime atsisakyti sanglaudos politikos tikslo perskirstyti finansavimą tam, kad įgyvendintume strategiją „ES 2020“. Tai būtų klaida, kuri sukeltų didelių problemų toms valstybėms narėms, kurioms reikia šio finansavimo, siekiant panaikinti išsivystymo lygio spragas, skiriančias jas nuo kitų valstybių. Europos lygmeniu tai reikštų sanglaudos principo nebuvimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Kristiina Ojuland (ALDE), raštu. (ET) Pone pirmininke, labai džiaugiuosi, kad Komisija parengė į ateitį nukreiptą strategiją „Europa 2020“: pažangaus, tvaraus ir visa apimančio augimo strategiją, nes jau daugelį metų Europos šalys, tvarkydamos ekonomikos ir finansų reikalus, remdavosi principu après nous le déluge („po mūsų nors ir tvanas“). Nepaisant to, kad Komisija, rengdama šią strategiją, atliko pagyrimo vertą darbą, strategija stebina savo naivumu. Komisijos teiginiuose vaizduojama ekologiška, lygiateisė Europa, pagrįsta socialine rinkos ekonomika, nors visai neaišku, kokiais ištekliais tai galėtume pasiekti. Sovietų Sąjungoje buvo įprasta retkarčiais, neatsižvelgiant į realią padėtį, žadėti, kad komunizmas bus sukurtas po dešimties metų. Norėčiau tikėtis, kad po deklaratyvios Lisabonos strategijos žlugimo Komisija nebandė pateikti dar vieną tuščiais žodžiais paremtą utopiją ir suklaidinti Europos piliečius. Šiandien reikia ne svajonių, o konkrečių veiksmų, kurie padėtų apsaugoti Europos ekonomiką nuo nuosmukio. Seniai jau laikas Europoje pradėti įgyvendinti rimtas struktūrines reformas, ypač socialinės politikos srityje, nes dabartinis socialinės gerovės modelis jau nebėra tvarus.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu.(RO) Tikslas iki 2020 m. bent 25 proc. sumažinti ES skurdo lygį glaudžiai susijęs su tikslu iki 75 proc. padidinti užimtumo lygį. Kiekybinio skurdo mažinimo tikslo iškėlimas – problemiškas. Skurdas apima ekonominius, socialinius, kultūrinius ir išsilavinimo aspektus, o tai reiškia, kad užsibrėžtiems tikslams įgyvendinti tinkamesni kokybiniai, o ne kiekybiniai tikslai.

2010 m. kovo mėn. Rumunijoje paskelbti oficialūs duomenys rodo, kad užimtumo lygis yra daug mažesnis negu strategijoje „ES 2020” numatytas minimalus lygis (50 proc., palyginti su numatytais 75 proc.), kuris laipsniškai mažėja dėl dabartinės ekonomikos padėties. Moterys ir vyresni nei 45 metų amžiaus žmonės, taip pat jaunimas, ieškodami darbo susiduria su dideliais sunkumais. Sunku patikėti, kad iki 2020 m. Rumunija sugebėtų pasiekti šį tikslą.

Turime rasti atsakymus į klausimus apie pagalbą potencialiai darbo jėgai ir turimas žinias apie įvairias visuomenės grupes darbo rinkoje: moteris ir vyrus, jaunus žmones, pagyvenusius žmones ir migrantus. Kitas klausimas: kaip galėtume sumažinti jaunimo nedarbą ir kaip galėtume veiksmingai padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje išplečiant jų įsitraukimą į kiekvieną verslo sektorių. Jei negalėsime pateikti aiškaus atsakymo į šiuos klausimus, du su užimtumo augimu ir skurdo lygio mažinimu susijusius tikslus ištiks Lisabonos darbotvarkės likimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Stavrakakis (S&D) , raštu.(EL) Norėčiau išreikšti savo pritarimą kovo mėn. Tarybos priimtoms išvadoms, nes jose pripažįstama sanglaudos politikos svarba strategijos „Europa 2020” gairėse ir taip užpildoma didžiulė spraga pirminiame Komisijos tekste, kuriame visai nebuvo kalbama apie sanglaudos politiką. Be to, ir J. M. Barroso, ir Komisijos narys J. Hahn pripažino sanglaudos politikos svarbą, įgyvendinant šią strategiją. Sanglaudos politika akivaizdžiai prisidėjo prie konkurencijos stiprinimo ir užimtumo didinimo, visų pirma per „tikslinį paskirstymą“, taigi turime pasinaudoti viskuo, ką pasiekėme pagal šią sistemą. Tačiau tai nereiškia, kad sanglaudos politika bus paversta paprastu strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo įrankiu. Šios politikos galimybės daug didesnės. Kaip tikra solidarumo principo išraiška vietos ir regioniniu lygmeniu ši politika užtikrina vystymosi iniciatyvų įgyvendinamumą ir garantuoja, kad strategija „Europa 2020“ taps bendru ES tikslu, stiprinant visų trijų aspektų – ekonominio, socialinio ir teritorinio – sanglaudą, ir nebus skirta vien tik vienašališkai ekonomikos plėtrai. Ir galiausiai turime išnaudoti sanglaudos politikos potencialą, siekdami išvengti dalinio tikslų sutapimo ir finansavimo skirtingose Europos politikos srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D), raštu. – (HU) Strategija „ES 2020“ Europos ekonomikoje turi paskatinti „žaliąją revoliuciją“, su energijos taupymu, aplinkos tausojimu ir tvaria ekonomika susijusį restruktūrizavimą ir ekologiškas naujoves. Tačiau plėtra negali būti tiesiog pagalba tiems Europos regionams, kurie jau viršijo vidurkį. Todėl didžiausią dėmesį turėtume skirti labiausiai neišsivysčiusių ir mažiau palankių ūkininkauti regionų plėtrai remti. Ekonominio veiksmingumo atžvilgiu vis dar yra didžiulių skirtumų tarp Rytų ir Vakarų Europos. Pvz., Bulgarijoje reikia tris kartus daugiau energijos BVP vienetui sukurti negu Vokietijoje, todėl padidėjus energijos kainoms mažėtų šalies konkurencingumas.

Skatindama ekologišką ekonomikos restruktūrizavimą, Europos Sąjunga neturėtų pamiršti jau veikiančių, išbandytų ir patikrintų Bendrijos politikos sričių, pvz., bendros žemės ūkio politikos ir sanglaudos politikos. Siekiant aplinkos apsaugos tikslų ir kovai su klimato kaita bus reikalinga bendra žemės ūkio politika. Geriausi Europos kaimo valdytojai yra žemės ūkio produkcijos gamintojai. Be sanglaudos politikos taip pat negalime sėkmingai įgyvendinti strategijos „ES 2020“. Sanglaudos politika pateikia visą priemonių rinkinį ir suteikia reikiamo lankstumo ES ekonominio vystymosi politikai. Sanglaudos politikos priemonės gali padėti pasiekti tikslus konkrečiose srityse. Pvz., galime toliau didinti atsinaujinančiosios energijos išteklius, gerinti energijos ir išteklių naudojimo veiksmingumą, taip pat remti ekologiškų naujovių diegimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu.(PT) Praėjo dešimt metų nuo Lisabonos strategijos patvirtinimo, tačiau dauguma strategijos tikslų vis dar neįgyvendinta. Labiausiai nerimauju dėl silpno ekonomikos augimo, nes jis turi lemiamą reikšmę, siekiant kitų tikslų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tik dvejus iš dešimties strategijos gyvavimo metų augimas viršijo 3 proc.

Lisabonos strategija buvo tvirta savo plačiais užmojais, tačiau joje trūko veiksmų tvirtybės, nes ji buvo paremta negriežtais teisės aktais ir atviru koordinavimo metodu. Naujoje strategijoje „Europa 2020“, be užimtumo tikslų, iškelti ir tikslai, susiję su išsilavinimu, aplinka, kova su skurdu ir investavimu į naujoves. Ir naujieji tikslai, ir jų įgyvendinimo priemonės priklauso nuo valstybių narių, todėl šiomis krizės sąlygomis ir atsižvelgiant į įsipareigojimą laikytis stabilumo ir augimo planų, mums reikės geresnių valdymo mechanizmų ir tikro šalių ekonominio ir biudžetų koordinavimo. Ši programa pristatoma vyraujant ekonominiam neužtikrintumui ir esant aukštam nedarbo lygiui, kurio sumažinimas – viena iš prioritetinių sričių. Komisija turi užimti vairuotojo vietą ir vadovauti šiam procesui. Būtina pasiekti didelį ekonomikos augimą, kad galėtume laikytis minėtų stabilumo ir augimo planų, o tokį augimą galime skatinti reformomis ir investicijomis, kurios numatytos strategijoje „Europa 2020“.

 
  
MPphoto
 
 

  Iuliu Winkler (PPE) , raštu. (HU) Manau, kad turime nebijoti drąsiai svajoti: dokumentas „Europa 2020“ turi apimti visas Europos Sąjungos bendradarbiavimo sritis ir tapti vidutinės trukmės ir ilgalaike Europos strategija. Tačiau norint ją įgyvendinti prireiks Europos piliečių solidarumo. Lisabonos sutartyje numatyta, kad naujoji strategija turi būti rengiama kartu su išplėstos Europos Sąjungos 27 valstybėmis narėmis, kad piliečiai galėtų jaustis prisidedantys prie bendrų Europos pastangų. Vengrų rinkėjai Rumunijoje tikisi, kad ES pareikš tokį solidarumą, surasdama greitus sprendimus, kaip padėti Pietų ir Rytų Vidurio Europos regionams pasiekti vienodą lygį su kitomis valstybėmis. Strategijoje turi būti aptariamos konkrečios temos, pvz., platesnio masto šalių vystymasis, vidaus rinka, žemės ūkio ir MVĮ veiklos pažanga, taip pat ir kiti sudėtingi klausimai, pvz., socialiniai tikslai, demografiniai iššūkiai, lygios galimybės darbo rinkoje, Europos sistemų ir tinklų persipynimas visose gyvenimo srityse. Strategija „Europa 2020“ turi tapti atsigriebimo ir susiliejimo strategija.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu.(PL) Per diskusijas dėl strategijos „Europa 2020“ negalime apeiti tokios svarbios ir reikšmingos temos kaip transportas. Transporto sektoriuje sukuriama apytiksliai 10 proc. Europos Sąjungos BVP ir užtikrinama per 10 mln. darbo vietų. Taip pat šis sektorius labai svarbus Europos vidaus rinkai ir užtikrinant laisvą asmenų ir prekių judėjimą. Manau, kad geležinkelio transporto klausimas turėtų būti sprendžiamas ryžtingai ir sparčiai. Esu įsitikinęs, kad iki 2020 m. galime išplėsti Europos geležinkelių tinklą. Manau, kad nuo 2014 m. visi nauji riedmenys ir naujos geležinkelių transporto jungtys turi būti aprūpinta sistemomis, suderintomis su Europos geležinkelių eismo valdymo sistema.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika