- klausimo žodžiu Komisijai dėl vartotojų interesų užtikrinimo konkurencijos taisyklėse, kurios skirtos motorinių transporto priemonių sektoriui vidaus rinkoje, kurį pateikė Malcolm Harbour, Andreas Schwab, Evelyne Gebhardt, Cristian Silviu Buşoi, Adam Bielan, Heide Rühle ir Kyriacos Triantaphyllides Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu (O-0044/2010 – B7-0209/2010); ir
- klausimo žodžiu Komisijai dėl Motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamento, kurį pateikė Sharon Bowles Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu, (O-0047/2010 – B7-0210/2010).
Theodor Dumitru Stolojan, pavaduojantis autorę. – Pone pirmininke, Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas pateikė šį klausimą todėl, kad įdėmiai stebėjo Motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamento peržiūros procedūrą ir todėl, kad šioje srityje kai ką reikia atidžiai apmąstyti.
Kaip žinote, bendrosios išimties reglamentai yra labai svarbios verslo bendruomenei priemonės. Šis reglamentas priimtas 2002 m. Komisijos nuomone, Europos automobilių rinka tuo metu buvo oligopolinėje padėtyje, kai šeši didžiausi gamintojai kartu kontroliavo 75 proc. rinkos . Esant tokiai padėčiai Komisija manė, kad motorinių transporto priemonių sektorius neturėtų būti įtrauktas į Bendrą vertikaliųjų susitarimų bendrosios išimties reglamentą, todėl priėmė specialų reglamentą.
Šis reglamentas nustos galioti 2010 m. gegužės 31 d. Šiuo metu Komisija mano, kad naujų transporto priemonių pardavimo rinkos yra labai konkurencingos ir jų koncentracijos lygis mažėja. Remdamasi šiuo vertinimu, Komisija siūlo ilgiau netaikyti specialios bendrosios išimties parduodant naujus lengvuosius automobilius ir komercines transporto priemones. Ji siūlo patvirtinti specialųjį bendrosios išimties reglamentą tik remonto, priežiūros paslaugoms ir atsarginių dalių platinimui.
Parlamentui ši reforma kelia susirūpinimą. Kaip žinote, ES šiuo metu susiduria su išskirtine finansų ir ekonomikos krize bei aukštu nedarbo lygiu. Europos automobilių pramonė yra esminis jos ūkio sektorius, skatinantis užimtumą, naujoves ir visos ekonomikos konkurencingumą. Esame įsitikinę, kad būtina sudaryti bendras sąlygas tam, kad šis sektorius taptų tvarus ir sugebėtų išlikti ekonomiškai veiksmingas ir ekologiškas.
Taip pat būtina užtikrinti, kad smulkieji ir vidutiniai šios rinkos dalyviai galėtų pasinaudoti palankiomis sąlygomis. Negalime pamiršti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) svarbos kuriant darbo vietas ir teikiant vietos paslaugas. Vis dėlto kelios motorinių transporto priemonių pardavimo ir remonto įmonės išreiškė rimtą susirūpinimą naująja reglamentavimo sistema, teigdamos, kad ji dar labiau sutrikdytų gamintojų ir kitų transporto priemonių gamybos ir platinimo grandinės dalyvių galių pusiausvyrą .
Todėl, Komisijos nary J. Almunia, Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas norėtų jums užduoti keletą klausimų. Pirma – kokie rinkos tyrimų rezultatai paskatino Komisiją daryti išvadą, kad pirminė rinka šiuo metu konkurencinga, o garantinio aptarnavimo rinkoje vis dar yra problemų?
Antra – kaip Komisija vertina automobilių gamintojų ir prekybininkų galios pusiausvyrą pagal dabartinį Motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamentą ir pagal siūlomą teisės aktų sistemą? Ar yra subjektų, kurie vieni ar su kitais užima dominuojančią padėtį?
Trečia – kaip Komisija ketina stebėti rinkos galios raidą pirminėje ir garantinio aptarnavimo rinkoje? Kokių priemonių ketina imtis Komisija, jei paaiškėtų, kad konkurencijos sąlygos, visų pirma pirminėje rinkoje, labai pablogėjo?
Ketvirta – kokio naujos teisės aktų sistemos poveikio tikimasi vartotojams, ypač atsižvelgiant į kainas ir siūlomas sąlygas?
Penkta – kokias suinteresuotųjų subjektų pastabas, pateiktas visų pirma konsultacijų metu, Komisija ketina įtraukti į galutinę teisės aktų sistemą?
Galiausiai, ar Komisija sutinka pateikti pasiūlymą suderinti platinimo srities teisės aktus , pvz., iš dalies pakeičiant Prekybos agentų direktyvą, siekiant užtikrinti, kad visi prekybininkai galėtų naudotis ta pačia aukšto lygio sutartine apsauga kiekvienoje ES valstybėje narėje?
Malcolm Harbour, autorius. − Pone pirmininke, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu noriu pasidžiaugti galėdamas čia šį vakarą pristatyti mūsų požiūrį į svarstomą klausimą. Visų pirma noriu padėkoti Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto kolegoms, kuriems svarstant konkurencijos klausimus, be abejonės, tenka svarbiausias vaidmuo, už glaudų bendradarbiavimą, nes akivaizdu, kad šio konkurencijos politikos aspekto svarba vartotojams yra esminė, todėl mes, savo ruožtu, stengiamės, kad kai kuriems šių vartotojams svarbių aspektų būtų itin gerai atstovaujama.
Visų pirma manau, kad pardavimo, techninės priežiūros ir remonto rinkai skirtos Komisijos pasiūlymo dalys labai atitinka vartotojų interesus, kuriuos svarstėme savo komitete, nebūtinai nagrinėdami su tiesiogine Konkurencijos generalinio direktorato kompetencija susijusius klausimus, bet, pvz., aptardami informavimą apie technines paslaugas ir remontą – sritis, kuriose mes šiuo atveju bendradarbiaujame su Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetu ir rengiame nuostatas dėl motorinių transporto priemonių techninės informacijos, susijusios su aplinkosaugos standartais. Manau, kad naujajame pasiūlyme pabrėžiami aspektai labai palankiai vertintini, siekiant užtikrinti tvarią nepriklausomų remontininkų konkurenciją ir deramos kokybės atsarginių dalių tiekimą rinkai. Šios rinkos atvėrimas – itin palankiai vertintinas.
Manau, kad vienintelė išlyga, į kurią norėtume atkreipti jūsų dėmesį, įtraukta į rezoliuciją, dėl kurios balsuosime rytoj, yra susijusi su galimybe gauti informacijos. Nesame tikri, nors galbūt jūs bandysite mus įtikinti, bet mes nesame tikri, kad jūsų paskelbtos gairės yra pakankamai aiškios ar įgyvendinamos, kad jomis būtų užtikrinama galimybė gauti techninės informacijos, ypač todėl, kad automobilių gamintojai galės šią informaciją skelbti elektronine forma, todėl tinkamos programinės įrangos ir paieškos pajėgumų neturintiems remonto paslaugų teikėjams ši informacija gali būti mažiau naudinga nei tikimasi.
Dabar norėčiau grįžti prie ką tik Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininko pavaduotojo išsamiai aptarto pardavimo klausimo. Manau, esame gerokai mažiau įsitikinę, kad pardavimo klausimu Komisija iš tikrųjų atsižvelgė į vartotojų nuogąstavimus. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas surengė labai svarbų klausymą, kuriame prekybininkų ir vartotojų atstovai pareiškė susirūpinimą, kad daugumos 2002 m. įdiegtų ir konkurenciją pardavimo rinkoje turėjusių užtikrinti apsaugos priemonių – daugumos jų, turiu pabrėžti, reaguojant į šio Parlamento pareikštą susirūpinimą – paprasčiausiai atsisakyta. Mes vertiname tai kaip jūsų perdėtą uolumą siekiant pasilengvinti sau gyvenimą supaprastinant pardavimo administravimo tvarką.
Atsisakius apsaugos priemonių gali kilti problemų, bet siūlau jums susipažinti su minėtame klausyme pateiktais įrodymais, kuriais patvirtinamas rimtas prekybininkų ir vartotojų susirūpinimas ketinimais nedelsiant imti taikyti bendrą bendrosios išimties reglamentą transporto priemonių platinimui. Ne taip seniai, tik 2002 m., buvo patvirtintos aiškios apsaugos priemonės siekiant automobilių platinimo cikle atkurti nepriklausomų prekybininkų ir gamintojų galios pusiausvyrą. Manau, kad šios apsaugos priemonės, prekybininkų vertinimu, iki šiol veikė gana patikimai. Iš tikrųjų, jei pažvelgtumėte į rinkos įvykius, įsitikintumėte, kad platintojai buvo teisūs.
Galbūt taip pat galėčiau jums, Komisijos nary, priminti, kadangi manau, kad tuo metu dar nebuvote susipažinęs su šiais klausimais, kad automobilių gamintojai vykdė aktyvią lobistinę veiklą, bandydami įtikinti, kad siūlomos priemonės yra perdėtos, nors prekybininkai joms ir pritarė. Ir koks rezultatas? Viena vertus, prekybininkai tvirtina, kad siūlomos priemonės neveiksmingos, kita vertus, gamintojai joms visiškai pritaria.
Manau, jūs turite išnagrinėti šias pastabas. Nesakau, kad turėtume stabdyti visą procesą. Mano nuomone, dabar reikėtų jį tęsti, turint omenyje, kad liko tik kelios dienos iki nuostatų įgyvendinimo pradžios, tačiau rytoj balsuodami dėl rezoliucijos mes norime jums pasakyti štai ką: prašau, naudokitės naujausiais duomenimis ir analizuokite informaciją. Aš dar pridurčiau: Komisijos narys M. Barnier ketina parengti ataskaitą apie konkurenciją mažmeninėje tiekimo grandinėje. Ši ataskaita turėtų apimti ir transporto priemonių sektorių, todėl jums reikėtų ją išanalizuoti, nes mums reikalinga nuosekli Komisijos politika.
Antra, dėl dokumentų, kuriuos gavau iš jūsų tarnybų, turinio: ar manote, kad taip reikėtų ruoštis naujos kartos ekologiškų, elektra varomų ir mažai aplinką teršiančių transporto priemonių atsiradimui? Jūsų tyrime nieko nerašoma apie šiuos aspektus.
Dabar mes gavome A. Tajani dokumentą. Ar galiu jūsų prašyti per metus išanalizuoti A. Tajani dokumentą, M. Barnier’io dokumentą ir mums patvirtinti, kad juose siūlomi tinkami sprendimai? Jei tai padarysite, galėsite bent truputį pagerinti savo įvaizdį mūsų akyse, nes kol kas jūsų planai mūsų neįtikina.
Joaquín Almunia, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Pone pirmininke, dabartinis Motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamentas baigs galioti šių metų birželio 1 d. ir iki tos dienos mums reikia patvirtinti naująjį reglamentą. Komisijos narių kolegija šį klausimą įtraukė į gegužės 26 d. posėdžio darbotvarkę.
Rengiantis diskusijoms kolegijoje, šiuo metu savo tarnybose svarstome, o po kelių dienų ir su savo kabinetų darbuotojais aptarsime pasiūlymą, kuris buvo parengtas atlikus išsamų sektoriaus būklės tyrimą. Viešųjų konsultacijų procesas pradėtas 2006 m. birželio mėn. Po trejų su puse metų, praėjusių metų gruodžio mėn., Komisija paskelbė bendrosios išimties reglamento projektą ir gaires. Šiame procese aktyviai dalyvavo suinteresuotieji subjektai, Europos Parlamentas ir valstybės narės, buvo apsvarstyta nemažai pateiktų argumentų. Vyko daug diskusijų, seminarų, buvo teikiamos iniciatyvos, taip pat ir šiame Parlamente. Paskutinės diskusijos vyko balandžio 12 d. Ekonomikos ir pinigų politikos (ECON) komitete. Kokios svarbiausios šio ilgo konsultacijų proceso išvados?
Visų pirma, išmokome kai kurių teigiamų dalykų: Europos vartotojai džiaugiasi stipria konkurencija automobilių pardavimo rinkoje. Metinėse kainų ataskaitose surinkome informaciją apie maždaug dvidešimt penkių gamintojų siūlomus aštuoniasdešimt automobilių modelių, ir kainos nėra vienintelis sveiką konkurenciją patvirtinantis veiksnys. Pasirinkimas yra didesnis nei prieš 10 metų, vis daugiau skirtingų gamintojų siūlo tų pačių tipų transporto priemones. Tokiomis aplinkybėmis būtų sudėtinga tvirtinti, kad kuris nors vienas gamintojas vienas ar kartu su kitais galėtų užimti dominuojančią padėtį rinkoje.
Pagal dabar galiojančią tvarką numatytos sektoriui skirtos taisyklės, kurios turėjo prasmės anuo metu (2002 m.), kai transporto priemonių sektoriuje laukta konsolidacijos bangos. Konsolidacijos metas neatėjo ir vietoj jo šiuo metu turime labai konkurencingą rinką. Siūlomi pakeitimai leis lanksčiau platinti transporto priemones ir skatins gamintojus mažinti automobilių pardavimo sąnaudas. Noriu priminti, kad platinimo sąnaudos sudaro vidutiniškai 30 proc. naujo automobilio pardavimo kainos. Sumažinę šias sąnaudas, gamintojai pagerins savo konkurencinę padėtį, o tai bus naudinga vartotojams.
Puikiai suvokiu, kad dėl siūlomų pokyčių juntama nuogąstavimų, susijusių su keleto prekių ženklų produkcijos pardavimu ir sutartine prekybininkų apsauga. Abu jūs minėjote šiuos nuogąstavimus. Noriu pabrėžti, kad vieno platintojo vykdomas keleto prekių ženklų produkcijos platinimas egzistuoja ir toliau egzistuos ten, kur jį lems reali rinkos padėtis. Tokie atvejai dažni šalyse, kuriose veikia labai dideli prekybininkai, turintys pajėgumų platinti keleto prekių ženklų produkciją, pvz., Jungtinėje Karalystėje, taip pat retai apgyvendintuose regionuose, kur prekybininkams ekonomiškai prasminga viename salone prekiauti keleto prekių ženklų transporto priemonėmis.
Tokia buvo realybė iki 2002 m. patvirtinant dabar galiojančią bendrąją išimtį, tokia ji išlieka ir po aštuonerių metų, nors tiek anuomet, tiek ir šiuo metu labiausiai paplitęs vieno prekės ženklo platinimo modelis. Pastebėjome, kad automobilių gamintojai vis dažniau pasirenka kitas platinimo formas, įskaitant ir patiems gamintojams priklausančias firmines parduotuves.
Štai, pvz., Vokietijos transporto priemonių platinimo raida patvirtina šią tendenciją: šiuo metu 67 proc. automobilių parduodama per prekybos tinklus, o iki 2002 m., įsigaliojant reglamentui, tokiu būdu jų būdavo parduodama 90 proc. Nepaisant to, mes atsižvelgėme ir į per šiame Parlamente vykusias konsultacijas pareikštus pasiūlymus ir numatėme nemažai apsaugos priemonių, kad apsaugotume keleto prekių ženklų produkcijos prekybininkus.
Taip pat norėčiau pabrėžti, kad mes siūlome pereinamąjį laikotarpį, per kurį dabartinis reglamentas automobilių platinimo rinkoje galiotų iki 2013 m. pabaigos, kad į keleto prekių ženklų produkciją investavę prekybininkai turėtų pakankamai laiko savo investicijų grąžai gauti.
Kalbant apie priežastis, paskatinusias siūlyti panaikinti sutartinės prekybininkų apsaugos išlygas, reikėtų paminėti, kad konkurencijos teisė nėra tinkama priemonė tarp sutarties šalių kylančioms galios pusiausvyros problemoms spręsti. Šie klausimai, kaip aptarėme rengdami Reglamentą (EB) Nr. 1/2003, priskirtini komercijos teisės sričiai.
Konkurencingoje rinkoje, pvz., automobilių, konkurencijos teisė neturėtų turėti įtakos skirtingų sutarties šalių galios pusiausvyrai . Tokia įtaka nepageidaujama. Kišdamiesi į rinkų veiklą privalome laikytis proporcingumo principo.
Konsultacijų proceso metu mes taip pat išmokome ir kitų, galbūt mažiau teigiamų dalykų: kitaip nei automobilių kainos, vidutinės remonto darbų sąnaudos per pastaruosius metus padidėjo. Remontas ir priežiūra vartotojams svarbu ne tik siekiant saugos ir patikimumo, bet ir todėl, kad remonto sąskaitos sudaro 40 proc. visų automobilio išlaikymo išlaidų. Deja, nepriklausomoms remonto dirbtuvėms vis dar trukdoma konkuruoti su įgaliotomis remonto įmonėmis, taikant jų atžvilgiu įvairius apribojimus, pvz., apsunkinant galimybę gauti atsarginių dalių ir techninės informacijos. Todėl mūsų reforma ketinama užtikrinti nepriklausomoms remonto dirbtuvėms geresnę galimybę gauti atsarginių dalių ir techninės informacijos, taip pat apsaugoti jas, kad įmonės, vykdančios naujoviškesnę veiklą, neišstumtų iš rinkos. Šiais veiksmais bus pagerinta remonto paslaugų kokybė ir sumažinta jų kaina.
Baigdamas noriu pareikšti tvirtą įsitikinimą, kad naujoji teisė aktų sistema bus palankesnė vartotojams. Pagrindinis mūsų prioritetas – didinti konkurenciją garantinio aptarnavimo: remonto ir techninės priežiūros rinkoje, ten, kur jos labiausiai trūksta. Nepaisant palankesnės transporto priemonių gamintojų komercinės padėties prekybininkų atžvilgiu, jie stipriai konkuruoja tarpusavyje, todėl šiuo metu nėra būtinybės nukrypti nuo neseniai Komisijos priimto ir šio mėnesio pabaigoje įsigaliosiančio Bendro vertikaliųjų susitarimų bendrosios išimties reglamento nuostatų, tam, kad užtikrintume konkurenciją sudarant tokio pobūdžio susitarimus. Iš tiesų Komisija, ir ypač man pavaldi tarnyba, Konkurencijos generalinis direktoratas, labai įdėmiai stebės šį sektorių ir niekam neturėtų kilti abejonių dėl jos ryžto užtikrinti konkurencijos taisyklių laikymąsi ir imtis reikiamų priemonių, nustačius didelių jų pažeidimų ar trūkumų.
Othmar Karas, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, išgirdome labai daug nuomonių. Svarstydami šį klausimą žodžiu ir rezoliuciją, norėjome, kad būtų išgirsta automobilių prekybininkų ir mažųjų bei vidutinių įmonių nuomonės, nes Komisija pastaraisiais metais neskyrė tam pakankamai dėmesio. Klausymų metu susirūpinimą ir nuogąstavimus dėl nevienodų teisių, palyginti su gamintojais, daugiausia reiškė automobilių prekybininkai. Didžiausios smulkiųjų automobilių prekybininkų problemos – teisinis netikrumas ir konkurencijos sumažėjimas. Kad ir kaip ten būtų, atsakymų į užduotus klausimus neišgirdome.
Kreipiuosi į jus likus vienai minutei iki vidurnakčio, ragindamas išnaudoti iki gegužės 26 dienos likusią dvidešimt vieną dieną ir įtraukti rytoj Parlamente tvirtinamos rezoliucijos nuostatas į savo reglamentą tam, kad būtų atsižvelgta į automobilių prekybininkų pageidavimus, nekeliant pavojaus Komisijos pasirinktai pagrindinei krypčiai. Prašau rimtai apsvarstyti Parlamento, automobilių prekybininkų ir mažųjų bei vidutinių įmonių pastabas ir įtraukti jas į reglamentą.
Olle Ludvigsson, S&D frakcijos vardu. – (SV) Pone pirmininke, šiose diskusijose norėčiau pabrėžti keturis aspektus. Pirma, esama apmaudžios tendencijos priešinti tarpusavyje mažas ir dideles automobilių pramonės įmones. Jų interesai tam tikru mastu skiriasi, bet mes visų pirma turime sukurti tokią reguliavimo sistemą, kuri leistų joms veiksmingai bendradarbiauti.
Antra, labai teigiamai vertintina per pastaruosius metus itin padidėjusi konkurencija naujų automobilių rinkoje. Tai geras rinkos egzistavimą patvirtinantis pavyzdys, įrodantis, kad pritaikius konkurencijos stiprinimo priemones ilgainiui galima pasiekti labai daug. Tikimės, kad ateityje panašių teigiamų poslinkių atsiras ir garantinio aptarnavimo rinkoje.
Trečia, Komisijai labai svarbu aktyviai stebėti konkurencijos pokyčius naujų automobilių rinkoje. Ši rinka turėtų būti nuolat stebima. Visos suinteresuotosios šalys turėtų kuo anksčiau gauti aiškiai išdėstytą informaciją apie nuo 2013 m. birželio mėn. įsigaliosiančias taisykles.
Ketvirta, privalome intensyviau diskutuoti apie perėjimą prie ekologiškų ir mažiau aplinką teršiančių automobilių. Tai neabejotinai būtinas procesas. Viena vertus, reikės lanksčiai taikyti konkurencijos taisykles skiriant elektra varomiems automobiliams ir kitoms rinkoje įsitvirtinti siekiančioms alternatyvioms mažiau aplinką teršiančioms transporto priemonėms būtinas subsidijas. Kita vertus, taikant šias taisykles turi būti užtikrinta, kad mažmeninės prekybos sektoriuje ar garantinio aptarnavimo rinkoje ekologiški automobiliai nepatektų į nepalankią padėtį.
Cristian Silviu Buşoi, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, automobilio įsigijimas ir priežiūra laikomi vienomis didžiausių namų ūkių išlaidų. Konkurencijos politikos paskirtis – užtikrinti vartotojų pasirinkimo laisvę ir galimybę gauti mažiau kainuojančių ir lengviau įsigyjamų gaminių.
Būdamas šio Parlamento narys ir todėl atstovaudamas ES piliečiams, kurie taip pat yra automobilių rinkos vartotojai, esu labai susirūpinęs Motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamento peržiūra ir jos poveikiu vartotojams. Komisija – o aš labai atidžiai ir įdėmiai klausiausi Komisijos nario argumentų – tvirtina, kad šiam sektoriui skirtas reglamentas pardavimo rinkai ilgiau nebūtinas, nes turima įrodymų, kad konkurencijos tikslai pasiekti ir užtikrintas tinkamas konkurencijos lygis.
Iš esmės nebūčiau prieš specialiosios sektorinės bendrosios išimties panaikinimą, jei tai nekeltų grėsmės vartotojams. Turėtume pasinaudoti trejų metų pereinamuoju laikotarpiu, kad įvertintume sprendimo netaikyti Motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamento prekybos sandoriams, poveikį. Niekas negali paneigti didžiųjų automobilių gamintojų dominavimo. Norėčiau išgirsti Komisijos požiūrį į tai, kokiais būdais ketinama užtikrinti, kad jie nepasinaudotų savo įtaka rinkoje ir neribotų vartotojų pasirinkimo, kurį jie turėtų turėti.
Taip pat norėčiau palaikyti pasiūlymą iš toliau taikyti specialiąją bendrąją išimtį remonto ir priežiūros paslaugų rinkai, kurioje konkurencija mažesnė nei pardavimo rinkoje. Mano nuogąstavimai dėl garantinių paslaugų rinkos daugiausia susiję su atvejais, kai norėdami pasinaudoti automobilių remonto paslaugomis, vartotojai yra be reikalo susiejami su konkrečiais tų paslaugų teikėjais. Taip atsitinka todėl, kad nepriklausomos remonto įmonės neturi deramos galimybės gauti techninę informaciją, arba todėl, kad automobilių gamintojai piktnaudžiauja aiškindami garantines sąlygas.
Toks vartotojų pasirinkimo ribojimas nepriimtinas ir aš tikiuosi išgirsti Komisijos pasiūlymų, kaip pakeisti šią padėtį. Raginu Komisiją aiškiau pristatyti priemones, kurių ji ketina imtis siekdama išvengti šios vartotojams žalingos padėties.
Konrad Szymański, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, pone J. Almunia, 80 proc. kiekvieno naujo automobilio dalių pagamina nepriklausomi gamintojai. Palyginti su dalių gamintojais ir nepriklausomomis remonto dirbtuvėmis, pačių automobilių gamintojai užima daug palankesnę verslo padėtį.
Šiandien turime daryti viską, kad Europos motorinių transporto priemonių rinka vėl netaptų panaši į oligopoliją. Privalome užtikrinti savo piliečiams teisę pasirinkti ir automobilių dalis, ir nepriklausomas remonto dirbtuves. Būtinos galimybės gauti techninę informaciją garantijos. Privalome imtis veiksmų kovodami su gamintojų piktnaudžiavimu garantinėmis sąlygomis. Įgaliotos remonto dirbtuvės taip pat privalo turėti teisę įsigyti atsargines dalis iš nepriklausomų gamintojų, kaip ir savo naudojamus įrankius ir įrangą. Be naujajame reglamente aiškiai apibrėžtų garantijų, viena pamatinių rinkos teisių – Europos vartotojų pasirinkimo teisė – ir toliau liks pramanas.
Bernd Lange (S&D). – (DE) Pone pirmininke, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomone, žinoma, taip pat svarbu ginti mažąsias ir vidutines įmones. Pone Komisijos nary, konkurencija nėra savaiminis tikslas.
Jei įsigilintume į smulkiųjų prekybininkų ir remonto dirbtuvių padėtį, pastebėtume, kad reikia gerinti jų ekonominės veiklos gebėjimus, nes kitaip išauš diena, kai liks tik didieji prekybininkai ir didieji remonto dirbtuvių tinklai. Todėl, visų pirma, turime iš tikrųjų leisti platinti keleto prekių ženklų produkciją. Tai apimtų ir neribotą dirbtuvių ir platintojų galimybę gauti informaciją apie transporto priemonę ir jos remonto galimybes. Trečia, turime suteikti reikiamų galimybių įgyti kvalifikaciją. Prieš tai kalbėjome apie elektra varomus automobilius. Remontininkai taip pat turi sugebėti prižiūrėti šiuos automobilius. Ketvirta, jiems reikia investicijų saugumo, kitaip tariant, sutarčių apsaugos ir nereikia daugiau jokių peržiūrų. Privalome užtikrinti jiems galimybę ilgai ir saugiai investuoti.
Frank Engel (PPE) . – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, pakalbėkime apie automobilių prekybininkų realybę. Mano ir kitų šalių automobilių prekybininkai yra susirūpinę akivaizdžiais jų ir automobilių gamintojų veiksmų galimybių skirtumais. Reglamentu (EB) Nr. 1400/2002 šie skirtumai buvo sumažinti. Be šio reglamento nuo krizės jau nukentėjęs automobilių platinimo sektorius susidurtų su didėjančiu investicijų ir pasirenkamų komercinių tikslų neaiškumu.
Gamintojų keliamų reikalavimų paprasčiausiai nepakels prekybininkai ir nesugebės įgyvendinti daugelio smulkiųjų remonto dirbtuvių savininkai. Bet kokiu atveju, pone Komisijos nary, konkurencijai pavojaus nėra. Konkurencija padidėtų tarp automobilių gamintojų, o ne tarp prekybininkų ar tarp prekybininkų ir gamintojų. Vietinės reikšmės remonto dirbtuvių savininkai negali kelti pavojaus laisvai konkurencijai Europoje.
Jūs kalbate apie dominavimą rinkoje, galimą dominavimą. Taigi, padiskutuokime apie tai. Dominavimo nėra, kai konkuruoja gamintojai. Jis neegzistuoja tarp gamintojų. Jis egzistuoja tarp automobilių gamintojų ir platintojų, ir tokia yra visoje Europos Sąjungoje pripažinta realybė.
Komisija laikos mokslinės pozicijos remdamasi didžiosiomis įmonėmis, todėl susilaukia reakcijos iš daugybės smulkiųjų subjektų, kurie reikalauja vienintelio dalyko: šiek tiek laisvės ir šiek tiek tikrumo santykiuose su automobilių gamintojais, kurių elgesys prekybininkų atžvilgiu kartais tampa tiesiog pasibaisėtinas. Tai Dovydo kova su Galijotu, tik atrodo, kad šiuo atveju Komisija nori pastarajam galutinai leisti laimėti.
Šios diskusijos ir argumentai atsisakyti bendrosios išimties reglamento yra klaidingi. Jie neteisingi ir skirti ne tiems žmonėms. Remonto dirbtuvių savininkų veiksmų laisvės varžymas, jų teisinio tikrumo ir noro investuoti mažinimas nebus naudingas vidaus rinkai ir tikrai ne – vartotojų interesams.
Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Automobilių ir jų dalių gamintojus apimanti Europos Sąjungos automobilių pramonė privalo išlikti ekonomiškai veiksminga ir inovatyvi.
Turėdami omenyje, kad automobilių sektoriaus atsarginių dalių rinkos konkurencijos sąlygos turi įtakos kelių eismo saugai, primygtinai raginame Komisiją skatinti veiksmingą atsarginių dalių rinkos konkurenciją, kad visų tipų atsarginės dalys taptų įperkamos. Vartotojai turėtų pajėgti įsigyti transporto priemonę už konkurencingą kainą ir pasirinkti norimą remonto ir priežiūros paslaugų teikėją, nepriklausomai nuo teikėjo pasirinktos platinimo sistemos.
Būsimoje teisės aktų sistemoje turėtų būti užtikrintos palankios sąlygos automobilių sektoriaus tiekimo grandinėje veikiančioms MVĮ ir užkirstas kelias didėjančiai priklausomybei nuo didžiųjų gamintojų. Be to, naujosios reglamentavimo nuostatos pagal Bendrą vertikaliųjų susitarimų bendrosios išimties reglamentą automobilių sektoriuje turėtų būti išplėstos įtraukiant galutinio vartotojo apibrėžtį, kad taip pat būtų galima atsižvelgti ir į išperkamosios nuomos būdu sudaromus prekybos sandorius.
Sari Essayah (PPE). - (FI) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, iš ankstesnių kalbų tampa akivaizdu, kad Parlamentas labai susirūpinęs automobilių prekybininkų ir gamintojų galios pusiausvyra, kuri neišvengiamai atsispindi vartotojams teikiamose paslaugose.
Privalome užtikrinti šią pusiausvyrą, ypač mažose rinkose ir retai apgyvendintose teritorijose, tokiose kaip Suomija ar kitos Skandinavijos šalys. Leidimas pirkti ir parduoti keleto prekių ženklų produkciją mums yra prioritetinis klausimas ir tai laikoma svarbiausia prielaida siekiant užtikrinti deramą vartotojų galimybę gauti automobilių sektoriuje teikiamas paslaugas.
Penkis milijonus gyventojų turinčioje Suomijoje šiais metais bus parduota apie 100 000 automobilių. Galbūt šis skaičius atrodys juokingai mažas, bet būtent todėl itin svarbu, kad svarstomi pokyčiai jokiu būdu nesukeltų pavojaus prekybai keleto prekių ženklų produkcija.
Ankstesnis prekybą keleto prekių ženklų produkcija automobilių sektoriuje garantavęs reglamentas veikė puikiai, todėl esame priversti klausti, kodėl jis dabar iš dalies keičiamas? Kitas svarbus padarinys bus veikiausiai žlugsiančios prekybininkų viltys teikti savo paslaugas retai apgyvendintose vietovėse, o tai tikriausiai apsunkins vartotojų galimybes įsigyti transporto priemonę netoli savo gyvenamosios vietos. Nauja tvarka taip pat galėtų reikšti, kad, išskyrus tankiai gyvenamus centrus, smulkesniems prekės ženklams bus visiškai neatstovaujama, ir dėl to labai sumažės vartotojų galimybės pasirinkti norimą transporto priemonę.
Othmar Karas (PPE). – (DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, išklausę mūsų kalbų beveik galėtumėte pamanyti, kad egzistuoja skirtumai tarp teorijos ir praktikos. Galėčiau tik dar kartą kreiptis į jus žodžiais, kuriuos Komisijos Pirmininkui pasakiau dar 2009 m. pavasarį.
Turime transporto priemonių prekybininkams, mažosioms ir vidutinėms įmonėms svarbių neišspręstų klausimų, finansų ir ekonomikos krizę, sutrikusį ūkio augimą ir užimtumo rinką. Geriausia būtų pratęsti dabartinio reglamento galiojimo laiką ir neužsiimti naujo reglamento, kuris tik dar labiau sustiprintų šias problemas, priėmimu. Jei liks tik vieno prekės ženklo produkcijos platinimo sistema, turėsime nacionalinio reguliavimo skirtumų problemą. Pasisakome prieš neprivalomą elgesio kodeksą ir už veiksmingą įgyvendinimo mechanizmą. Norime, kad išliktų 30 proc. atsarginių dalių įsigijimo riba, nes taip suteikiama didesnė pasirinkimo laisvė įgaliotiesiems transporto priemonių prekybininkams.
Gairės nėra pakankamai tikslios ir kaip anksčiau jomis neužtikrinama galimybė gauti techninę informaciją. Neįtraukėte į jas svarbių sutartinių nuostatų, kurios reglamentuotų atleidimo iš darbo sąlygas ir terminus, keleto prekių ženklų produkcijos platinimą, įmonių perkėlimo ir ginčų sprendimo tvarką. Prašau apginti ir mažąsias bei vidutines įmones. Keleto prekių ženklų produkcijos platinimas yra vartotojų apsaugą stiprinanti sudėtinė konkurencijos dalis. Mes siekiame didesnės konkurencijos, o smulkiųjų ir vidutinių įmonių ir transporto priemonių platintojų galimybių ribojimas ją tik sumažintų. Prašau rimtai išanalizuoti rinką, įmonių pozicijas ir Parlamento rezoliuciją ir išnaudoti tą jums dar likusią dvidešimt vieną dieną.
Paul Rübig (PPE). – (DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, visi Parlamento kalbėtojai pasisakė už MVĮ palankų reguliavimą. Mums reikia tvirtos platinimo sistemos. Smulkieji platintojai įdarbina daug žmonių, todėl jiems kaip ir prekybininkams – tiek dideliems, tiek mažiems, svarbu, kad išliktų konkurencija sistemos viduje. Konkurencija privalo veikti. Tikiu, kad visų pirma automobilių sektoriuje vartotojai turi teisę į veikiančią konkurenciją, kad nesusidurtų su vienašališkomis sistemomis, kuriose jiems nebesuteikiama jokios pasirinkimo laisvės. Būtent pasirinkimo laisvė ateityje taps ypač svarbi kaimo vietovėse, todėl jose būtina užtikrinti visa apimantį tiekimą. Manau, kad kolega O. Karas labai teisingai pabrėžė, kad mums liko nedaug laiko, todėl reikėtų jį tinkamai išnaudoti.
Seán Kelly (PPE). - Pone pirmininke, pirmiausia noriu pasakyti, kad visi šiuo metu pritartų teiginiui, kad automobilis jau nebe prabangos prekė, o būtinybė. Aš tą labai aiškiai supratau prieš dvi savaites, kai išsiveržė ugnikalnio pelenai. Turėjau keliauti per Europą ir Angliją automobiliu, traukiniu ir keltu, ir niekuomet nesijaučiau toks nepriklausomas ir laimingas kaip sėdėdamas savo automobilyje.
Labai svarbūs bet kokie vartotojų pasirinkimą gerinantys veiksmai, tačiau negalima jų vykdyti mažųjų ir vidutinių automobilių prekybininkų sąskaita. Dauguma jų yra mažuose miesteliuose ir kaimuose veikiančios šeimos įmonės. Stengdamosi patenkinti rinkos poreikius ir konkuruodamos labai sudėtingomis sąlygomis, šios įmonės užsiima visiems naudinga veikla, todėl visiškai pritariu O. Karasui ir kitiems kalbėtojams, kad būtina atsižvelgti į šių žmonių rūpesčius ir užtikrinti jų veiklos perspektyvumą ateityje.
Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Visų pirma, noriu pasakyti, kad suprantu pastangas užtikrinti vartotojų pasirinkimo laisvę, leidžiant jiems pasirinkti remonto dirbtuves.
Kita vertus, galiu įžvelgti objektyvias visiškos šios srities laisvės ribas. Kaip niekam iš jūsų nekiltų mintis europinių „Airbus“ orlaivių siųsti remontuoti į Tupolevo gamyklos dirbtuves, taip ir atitinkamų transporto priemonių savininkai, rinkdamiesi techninės priežiūros teikėjus, priklauso nuo gamintojų sukurtų technologijų ir darbo procedūrų.
Jei gamintojas suteikia vartotojui garantiją savo gaminamai transporto priemonei, jis turi teisę reikalauti, kad vartotojas vykdytų jos techninę priežiūrą vadovaudamasis gamintojo parengtais nurodymais. Jei vartotojas vykdo transporto priemonės techninę priežiūrą remonto dirbtuvėse, kurių darbuotojai neturi reikiamos kvalifikacijos ir įgūdžių, kyla grėsmė, kad jie gali atlikti savo darbą nepakankamai gerai arba netgi sugadinti transporto priemonę. Jei norime apsaugoti vartotojus, negalime tikėtis, kad visos remonto dirbtuvės sugebės vienodai gerai teikti techninės priežiūros paslaugas visų modelių transporto priemonėms. Kaip vartotojas pirmenybę teikčiau gerą įrangą ir gerai parengtus darbuotojus turinčioms specializuotoms transporto priemonių remonto dirbtuvėms. Specializacija ir santykių su gamintojais pusiausvyra taip pat yra tai, iš ko vartotojas gautų daugiausia naudos.
Joaquín Almunia, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – (ES) Pone pirmininke, visų pirma noriu padėkoti jums už puikų pirmininkavimą šiam posėdžiui, taip pat dėkoju visiems diskusijose kalbėjusiems Parlamento nariams.
Noriu visiems nuoširdžiai padėkoti, ne tik už šiandien pasakytas kalbas, bet ir už jūsų nepaprastai įdomų, vertingą ir, jei galėčiau taip pavadinti – visapusišką indėlį ilgame konsultacijų procese, kurį minėjau savo kalboje. Konsultacijos vyko ne tik su Parlamentu, jo nariais ar komitetais, atsakingais už transporto priemonių sektoriaus klausimus ir konkurenciją tarp prekybininkų ir vartotojų. Konsultavomės taip pat su valstybėmis narėmis, suinteresuotaisiais subjektais ir visais kitais, norėjusiais išreikšti savo nuomonę.
Bet kokio su konkurencija susijusio reguliavimo ar sprendimo tikslas – nauda vartotojui. Toks yra ir šio reglamento siekis, pagrindinis uždavinys ir svarbiausias tikslas.
Kai vartotojai rengiasi priimti svarbų sprendimą – kurį prekybininką pasirinkti, o šis sprendimas, kaip minėjo vienas jūsų, yra susijęs su rimtomis vartotojų ir namų ūkių išlaidomis, jie stengiasi sužinoti kuo daugiau apie kainas ir kokybę, kad galėtų palyginti informaciją. Vartotojai taip ir elgiasi. Tikriausiai dabar jie gali rasti šią informaciją daug lengviau nei bet kada anksčiau. Jie pageidauja galimybės rinktis be trikdžių ir be jokių dėl nepakankamos konkurencijos atsirandančių kliūčių. Tikime, kad priėmus naująjį reglamentą bus padidinta pasirinkimo galimybė; ne sumažinta, o veikiau padidinta. Kaip daugelis jūsų minėjo, vartotojai gali ir privalo išlaikyti galimybę savo transporto priemonėms rinktis techninės priežiūros paslaugas, remonto ir priežiūros dirbtuves. Jiems reikia, kad remonto dirbtuvės turėtų teisingą techninę informaciją, reikiamas atsargines dalis ir tinkamą specifikaciją, nesvarbu, ar jos būtų valdomos transporto priemonių gamintojų, ar kitaip su jais susijusios.
Dabartiniame Komisijos pasiūlyme patobulinami visi minėti aspektai. Visa tai patobulinama. Panagrinėkite jums pateiktame dokumento tekste, jo projekte ir prie jo pridėtose gairėse siūlomas nuostatas. Visais atžvilgiais būsimasis reglamentas bus palankesnis vartotojams nei dabartinis.
Dėl mažųjų ir vidutinių įmonių: kas įvyko šioje srityje? Svarbu įsiklausyti į žmonių nuomonę ir mes tai darome labai atidžiai ir įdėmiai. Turiu omenyje, įsiklausome į visų nuomonę, taip pat, žinoma, ir į jūsų.
Kas per pastaruosius metus nutiko smulkiesiems prekybininkams? Ar jų padaugėjo, ar sumažėjo? Ar jie pasinaudojo palankesnėmis galimybėmis patekti į platinimo ciklą ir rinką, o galbūt jie jaučia neigiamą poveikį ar susiduria su kliūtimis? Pastarasis atvejis – dažniausias. Tokia yra tiesa. To, žinoma, nesiekė 2002 m. reglamentą rengę ir priėmę asmenys, bet tokią padėtį patvirtina mūsų pastarųjų metų patirtis. Šią padėtį mes ir norime taisyti.
Kas vyko iki šiol ar vis dar tebevyksta su kai kuriomis remonto dirbtuvėmis ir kai kuriais atsarginių dalių gamintojais? Jie patiria problemų, kurios išnyks įsigaliojus naujajam reglamentui ir naujosioms gairėms.
Todėl siūlome reglamentą ir gaires, kurios visoje gamybos ir prekybos grandinėje veikiančioms mažosioms įmonėms padidintų pasirinkimo aprėptį ir galimybes, pradedant atsarginių dalių gamyba ir baigiant transporto priemonių remontu.
Daugelio jūsų minėtų prekybininkų išklausiau tiesiogiai, o ne vien tik skaitydamas rašytinių konsultacijų ar susitikimų, kuriuose pats nedalyvaudavau, tekstus. Skyriau jiems laiko ir kalbėjausi su jais nepaprastai konstruktyviame susitikime. Ne visų prekybininkų interesai sutampa. Yra stambių prekybininkų, kuriems plačiai atstovaujama kai kurių valstybių narių rinkose, ir daug smulkių, kuriems labiau nei nuo 2002 m. galiojančios nuostatos patinka dabartiniai mūsų pasiūlymai, nes jie patyrė, nors to ir nesiekė teisės aktų leidėjai 2002 m., kad kai kurie aspektai nebuvo naudingi ar net apsunkino jų galimybes atsilaikyti konkurencinėje kovoje su stambiaisiais prekybininkais.
Galiausiai, pereinu prie įspėjimo apie atleidimą iš darbo laikotarpio klausimo. Mes taikome apsaugos priemones ir net numatome išimtis tais atvejais, kai abiem reglamentais – Motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamentu ir Bendru vertikaliųjų susitarimų bendrosios išimties reglamentu – nepaisant mūsų, kaip teisės aktų leidėjų, ketinimų, neužtikrinama pakankama konkurencija. Galime netaikyti reglamento, jei nustatoma, kad juo neužtikrinama konkurencija. Galime taip elgtis taikydami Bendrą vertikaliųjų susitarimų bendrosios išimties reglamentą ir galėsime taip elgtis specialiojo transporto priemonių reglamento atveju.
Taigi, pritariu jūsų nuogąstavimams, tačiau esu įsitikinęs, kad geriausia juos nagrinėti remiantis siūlomu, o ne iki šiol galiojančiu reglamentu, ne todėl, kad tapome protingesni nei prieš aštuonerius metus, bet todėl, kad visi mokomės iš patirties. Svarbu įsiklausyti į žmonių nuomonę, bet mokytis iš patirties taip pat yra svarbu.
Pirmininkas . Baigdamas diskusijas pranešu, kad pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį gautas vienas pasiūlymas dėl rezoliucijos(1).
George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) Automobilio įsigijimas Europos Sąjungos namų ūkiams dažnai reiškia antras pagal dydį išlaidas po būsto. Motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamentu Europos Komisija siūlo automobilių sektoriuje panaikinti dabar galiojančią bendrąją išimtį ir imti taikyti bendrąsias konkurencijos taisykles.
Manau, kad šiame sektoriuje atšaukus kai kurias šiuo metu galiojančio reglamento nuostatas, konkrečiai nuostatas, pagal kurias leidžiama iki 70 proc. pardavimo vykdyti per keleto prekių ženklų automobilius parduodančius tarpininkus, iškiltų didėjančios tarpininkų priklausomybės nuo gamintojų pavojus, sumažėtų konkurencija ir pasirinkimo galimybės Europos automobilių rinkos vartotojams.
Esant dabartinei padėčiai, daug automobilių sektoriuje veikiančių tarpininkų, ypač labiau pažeidžiamų mažųjų ir vidutinių įmonių, galėtų išnykti, taip pakenkdami visai Europos automobilių rinkai.
Todėl raginu Komisiją atsižvelgti į Europos automobilių sektoriaus struktūrą, kurioje mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenka svarbiausias vaidmuo, ir įvertinti savo pasiūlymo padarinius, taip pat jei iškiltų būtinybė, pasibaigus dabartinio reglamento trejų metų pratęsimo laikotarpiui, pateikti naują reglamento pasiūlymą.
Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz (PPE), raštu. – (PL) Prisidėdamas prie šiandien vykstančių diskusijų apie Motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamentą, norėčiau priminti, kad 2009 m. Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl būsimosios konkurencijos teisės sistemos, taikytinos motorinių transporto priemonių sektoriui. Šiame komunikate išsamiau pristatoma motorinių transporto priemonių platinimo ir garantinių paslaugų teikimo teisinė strategija, baigus galioti Reglamentui (EB) Nr. 1400/2002. Kyla klausimas, kaip konkurencijos priežiūros tarnybos turėtų deramai reaguoti į šią strategiją galimybės gauti techninę informaciją, atsarginių dalių ir įgaliotas remonto ir priežiūros dirbtuves, taip pat piktnaudžiavimo garantinėmis sąlygomis atžvilgiu. Noriu paklausti, ar Komisija yra tikra, kad jos siūlomas sprendimas užtikrintų visapusišką konkurencijos šiame sektoriuje apsaugą?
Róża Gräfin Von Thun Und Hohenstein (PPE), raštu. – (PL) Motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamentas yra labai svarbus Europos Sąjungos dokumentas, darantis tiesioginį poveikį daugiau kaip 3,5 mln. Europos motorinių transporto priemonių pirminėje ir antrinėje rinkoje dirbančių žmonių. Šiuo reglamentu sudarytos palankios sąlygos stiprėti konkurencijai transporto priemonių rinkoje. Jis lėmė naujų darbo vietų kūrimą, veiksmingą ir stabilų rinkos augimą, o tai atitinka vartotojų, didžiųjų transporto priemonių gamybos koncernų ir nepriklausomų verslo įmonių interesus. Svarbu pažymėti, kad šiuo reglamentu Europos vartotojams užtikrinama daug galimybių gauti transporto priemonių rinkos prekes ir paslaugas. Šis dokumentas ypač svarbus nepriklausomoms automobilių remonto dirbtuvėms, kurioms būtina galėti gauti techninę informaciją, siekiant konkuruoti su įgaliotomis remonto dirbtuvėmis, taip pat – nepriklausomiems automobilių dalių gamintojams. Labai nudžiugau išgirdusi, kad Europos Komisija nusprendė pratęsti šio reglamento galiojimą. Rezoliucijoje B7 0245/2010 Europos Parlamentas ragina Komisiją plačiau paaiškinti aspektus, į kuriuos aš atkreipiau dėmesį šių metų balandžio 16 d. klausime raštu Komisijai dėl nepriklausomų gamintojų galimybės gauti techninę informaciją ir būtinybės tiksliai išaiškinti šias sąvokas: „palyginamosios kokybės dalys“, „originalios dalys“ ir „techninė informacija“. MTPBIR adresatams, turint omenyje jų svarbų ekonominį vaidmenį, būtini aiškūs ir tiksliai suformuluoti teisės aktai.