Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2010 m. gegužės 5 d. - Briuselis

24. Komisijos komunikatas „Kova su vėžiu: Europos partnerystė“ (diskusijos)

  Pirmininkas. Kitas klausimas – A. Peterle pranešimas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu dėl Komisijos komunikato „Kova su vėžiu: Europos partnerystė“ (COM(2009)0291 – 2009/2103(INI)).

  Alojz Peterle, pranešėjas. - (SL) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, šiuo pranešimu mes išreiškiame savo poziciją dėl vienos iš sudėtingiausių problemų Europos Sąjungoje. Dėl vėžio epideminio plitimo ši liga tampa grėsmingiausia Europos Sąjungoje, o ja suserga vienas iš trijų Europos Sąjungos piliečių.

Džiugu, kad šios kadencijos pradžioje Komisijos ir Tarybos nebūtina raginti imtis svarbiausių kovos su vėžiu veiksmų, nes 2008 m. birželio mėn. Taryba pateikė aiškias išvadas, o 2009 m. rugsėjo mėn. Komisija pristatė plačių užmojų projektą „Europos partnerystė kovai su vėžiu“, kuris ir yra šio pranešimo dalykas. Svarbu pažymėti, kad veiksmai jau pradedami įgyvendinti. Šiuo pranešimu mes remiame vieną iš Komisijos plačiausio užmojo tikslų per dešimt metų sumažinti vėžio grėsmę 15 proc.

Be to, labai džiugu, kad partnerystė sukurta laikantis mūsų rezoliucijos dėl Sveikatos strategijos „Kartu sveikatos labui – ES 2008–2013 m. strateginis požiūris“. Šioje rezoliucijoje patvirtinome sveikatos visiems bei sveikatos visose politikos srityse svarbą ir ypač pabrėžėme vėžio prevenciją.

Stebina ir nerimą kelia tai, kad valstybės narės vėžio prevencijai vidutiniškai skiria tik 3 proc. savo sveikatos biudžeto. Nors tai gali būti ir statistikos klaida, šis skaičius reiškia, kad įgyvendinant valstybių narių politiką prevencija nevertinama labai rimtai. Mums iš tikrųjų reikia modelio, kaip imantis strateginių, techninių, organizacinių ir finansinių priemonių pereiti prie didesnės prevencijos. Mes tai žinome, kaip ir tai (ir tai jau įrodyta), kad ankstyva vėžio diagnozė gali gerokai sumažinti mirštamumą nuo vėžio.

Kitas svarbus pranešimo aspektas – nelygybė, o tiksliau – kelios jos rūšys. Svarbiausia iš jų vadinama „Geležine uždanga tarp Rytų ir Vakarų“ dėl didelių vėžiu sergančių pacientų išgyvenimo perspektyvų skirtumų, tačiau mums žinomi ir dideli skirtumai pačiose valstybėse narėse. Skiriasi ne tik gydymo sėkmės lygis, bet ir ankstyvos vėžio diagnozės dažnumas arba aprėptis, paliatyvioji priežiūra ir vėžiu sergančių pacientų reabilitacijos veiksmingumas.

Europos Sąjungos piliečiams sunku pripažinti esant tokių kovos su vėžiu organizavimo lygio skirtumų, nes kai kurios valstybės narės turi nacionalines programas, o kai kurios – ne. Be to, skiriasi duomenų apie vėžį gavimas. Nors ir Lisabonos sutartyje Europos Sąjungai leidžiama imtis tik paramos priemonių, koordinuotas ir gerai organizuotas šio lygmens požiūris ypač svarbus norint veiksmingai kovoti su vėžiu. Keitimasis patirtimi būtų neįsivaizduojamas be Bendrijos institucijų paskatinimo.

Trečias svarbus pranešimo aspektas – partnerystė. Prie Komisijos plataus užmojo tikslo galėsime priartėti tik jei sutelksime vertikalias ir horizontalias jėgas. Tam būtina užtikrinti, kad kova su vėžiu būtų ilgam įtvirtinta Europos ir nacionalinių institucijų politinėje darbotvarkėje. Glaudaus gydytojo ir paciento ryšio nepakanka. Mūsų užduotis – padėti kurti tvirtą politinę partnerystę, politinę valią, tai bus didesnis postūmis visoje Europos Sąjungoje.

Šia proga norėčiau ypač pabrėžti vėžiu sergančių pacientų reabilitacijos klausimą. Turėtume gerokai daugiau dėmesio skirti nuo vėžio pasveikusiems žmonėms. Jie neturi būti stigmatizuojami ar „nurašomi“, jiems turi būti suteikiama galimybė visiškai reintegruotis į socialinį gyvenimą ir tęsti profesinę karjerą. Dabar svarbiausias kovos su vėžiu elementas Europoje yra buvimas kuo arčiau piliečių.

Tiesiog norėčiau padėkoti šį pranešimą padėjusiems rengti šešėliniams pranešėjams už didelę pagalbą.

  John Dalli, Komisijos narys. − Pone pirmininke, man labai džiugu, kad Europos Parlamentas ir toliau entuziastingai remia Komisijos darbą vėžio prevencijos ir kontrolės srityje. Esu dėkingas už pastangas, visų pirma už pranešėjo A. Peterle pastangas rengiant šį pranešimą.

Aktyvūs veiksmai Europos lygmeniu gali sukelti didelį atgarsį nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu. Tai parodo Europos partnerystės kovai su vėžiu galimybes. Partnerystės sėkmė labai priklauso nuo daugelio įvairių jos partnerių aktyvaus dalyvavimo. Iki šiol valstybės narės, sveikatos specialistai, vėžio institucijos, NVO, pacientų organizacijos ir pramonės atstovai dalyvavo rengiant konkrečius pasiūlymus dėl veiksmų, kuriuos reikės įgyvendinti iki 2013 m. pabaigos. Tačiau dar neaišku, ar šis naujas bendradarbiavimo būdas taps tvaresniais kovos su vėžiu veiksmais. Nuoširdžiai tikiuosi, kad taip ir bus.

Siekiama plataus tikslo – pasiekti daugiau ilgalaikių tikslų ir geriau naudoti turimus išteklius. Tai priklauso nuo visų partnerių įsipareigojimo ir, aišku, nuo tinkamo finansinio įnašo. Europos Parlamento parama būsimame Bendrijos biudžete užtikrinant būtinus išteklius sveikatai turės esminę reikšmę. Pranešime nurodomi įvairūs veiksmai, siekiant laikytis visapusiško požiūrio į vėžio prevenciją ir kontrolę, į daugelį iš jų jau atsižvelgta plėtojant partnerystę, remiantis Komisijos komunikatu.

Partnerystė turi penkis pagrindinius ramsčius: sveikatos ugdymą ir prevenciją, įskaitant Europos kovos su vėžiu kodekso rėmimą; patikrą ir ankstyvą diagnozę, siekiant geriau įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl vėžio atrankinės patikros; keitimąsi gerąja patirtimi sergančiųjų vėžiu sveikatos priežiūros srityje; bendradarbiavimą vėžio mokslinių tyrimų srityje ir jų koordinavimą; padarymą palyginamos informacijos ir duomenų apie vėžį prieinamais. Pagrindinė partnerystės užduotis bus padėti valstybėms narėms geriau plėtoti ir įgyvendinti jų kovos su vėžiu planus.

Tikslas – kad baigiantis partnerystės laikotarpiui visos valstybės narės turėtų integruotus kovos su vėžiu planus. Kai kurie veiksmai bus grindžiami iki šiol padaryto gero darbo rezultatais. Kitiems veiksmams reikės papildomos pagalbos. Komisija pasirengusi suteikti visą būtiną paramą. Be to, Komisija toliau glaudžiai bendradarbiaus su Tarptautine vėžio mokslinių tyrimų agentūra dėl jos indėlio į partnerystę. Be to, turėčiau paminėti bendrą tikslą siekti užtikrinti, kad rūpestį sveikatos srityje keliantys klausimai būtų geriau įtraukiami į visas mūsų politikos iniciatyvas, kurias perduosiu atitinkamiems kolegoms Komisijoje. Aišku, toliau skirsime daug dėmesio prevencijai, kaip kovos su vėžiu dalį įgyvendindami savo sveikatos veiksnių politiką. Mėginsime pasiekti kuo daugiau su turimais ribotais ištekliais, todėl labai džiaugiuosi tvirta Europos Parlamento parama šioms pastangoms.

  Gilles Pargneaux, S&D frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, gerb. J. Dalli, šiame pranešimo projekte, kurį ką tik pristatė A. Peterle, labai aiškiai pakartojamos Europos Komisijos komunikato gairės, be to, jis įkvėptas 2008 m. balandžio 10 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl kovos su vėžiu Europos Sąjungoje.

Norėčiau pasinaudoti galimybe patvirtinti Europos partnerystės, kurią Komisija numatė tikslu veiksmingiau kovoti su vėžiu, siekius, ar tai būtų prevencijos ir ankstyvos diagnozės svarba, ar naujo vėžio prevencijos modelio sukūrimas, ar galiausiai nelygybės valstybėse narėse mažinimas.

Sutinku su Europos Komisijos komunikate bei pranešimo projekte išreikštu nerimu ir rūpesčiais. Norėčiau pagirti pranešėjo A. Peterle rengiant šį pranešimą atliktą darbą ir kompromisinius pasiūlymus, pateiktus, siekiant įtraukti įvairių pakeitimų.

Kaip Europos Parlamento socialdemokratų aljanso frakcijos šešėlinis pranešėjas, be kitų, norėjau pabrėžti tokius dalykus: pirma, su vėžiu susijusių mirčių padaugėjimą kasmet dėl kancerogenų poveikio darbo vietoje, be to, geresnės galimybės gauti informaciją apie vėžiu sergantiems pacientams skirtus vaistus svarbą; REACH reglamento įgyvendinimą ir reguliarų ypač didelį rūpestį keliančių medžiagų, tarp jų ir kancerogenų, sąrašo atnaujinimą; paramą iniciatyvoms, kuriomis siekiama neleisti importuoti prekių, kuriose yra vėžį sukeliančių chemikalų, ir aktyvinti patikras tokiems chemikalams aptikti Europos Sąjungoje; ir galiausiai gairių, skirtų bendrai apibrėžti neįgalumą, kad ši apibrėžtis apimtų chroniškomis ligomis ar vėžiu sergančius asmenis, parengimą.

Norėjome iškelti šiuos klausimus, o kartu išreikšti paramą šiam pranešimo projektui.

  Antonyia Parvanova, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, pirmiausia leiskite pasveikinti A. Peterle su jo puikiu darbu rengiant šį pranešimą ir užtikrinant, kad kova su vėžiu tebebūtų pagrindinis mūsų visuomenės sveikatos darbotvarkės prioritetas. Skaičių kartoti nebūtina; visi žinome, kad Europos Sąjunga susidurs su didelėmis išlaidomis visuomenės sveikatai, socialinėmis ir ekonominėmis išlaidomis, jeigu nuosekliai nespręsime šio klausimo ir neskirsime reikiamų išteklių, visų pirma siekdami įveikti valstybių narių skirtumus.

Vėžys kelia grėsmę mūsų viešųjų sveikatos sistemų tvarumui, ir ES neabejotinai turėtų imtis vadovaujamo vaidmens, tinkamai į šią grėsmę reaguodama. Aišku, kad kalbėdami apie prevenciją, diagnozę, gydymą, mokslinius tyrimus ar informaciją, kalbame apie partnerystę, tačiau veiksmingai kovoti su vėžio keliama našta Europoje galėsime tik tuomet, jeigu pasirūpinsime, kad ilgalaikėje perspektyvoje užtikrintume visų suinteresuotųjų asmenų, visų pirma pacientų grupių, dalyvavimą, jeigu užtikrinsime veiksmingą valstybių narių keitimąsi gerąja patirtimi ir jeigu garantuosime, kad tai, kaip veikia ši partnerystė, bus atidžiai stebima ir jos veikla bus remiama.

Tikiuosi, Komisija atliks savo vaidmenį ir pasirūpins, kad partnerystė pasiektų savo tikslus. Norėčiau pabrėžti vieną svarbų dalyką: raginimą Komisijai naudoti esamą Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ECDC) ir savo kompetencijai priskirti neužkrečiamas ligas. Manau, tai galėtų gerokai padidinti patirtį ir sustiprinti rekomendacijas.

Galiausiai vienodų prevencijos, diagnozės ir priežiūros galimybių bei šių veiksmų atlikimo laiku klausimas turėtų būti atidžiai išnagrinėtas, jeigu norima užtikrinti, kad kovojant su vėžiu taip pat būtų padedama siekti mūsų visų tikslo Europoje mažinti nelygybę sveikatos srityje.

Gerbiamas Komisijos nary, tikiuosi pamatyti jus rytoj, Pacientų teisių dieną, nes tai ypač svarbu visoms pacientų grupėms, ir jūsų įsipareigojimas svarbus mums visiems.

  Kartika Tamara Liotard, GUE/NGL frakcijos vardu. – (NL) Dėkoju ponui pirmininkui, gerbiamiems Komisijos nariui ir pranešėjui. Vėžys – baisi liga, ir blogiausiais jos atvejais nieko nebegalima padaryti. Tačiau, laimei, mes galime kai ką padaryti. Gyvename ilgiau, ir, deja, kuo ilgiau gyvename, tuo didesnis pavojus susirgti vėžiu. Kuo senesnė visuomenė, tuo daugiau galima tikėtis vėžio susirgimų. Štai todėl visos valstybės narės turi daryti viską, kas įmanoma, kad įgyvendintų veiksmingą ir socialiai orientuotą sveikatos politiką. Tiksliniai, prevenciniai veiksmai, įgyvendinant prevencines patikros programas, prieinami vaistai nuo vėžio – tai turėtų būti mūsų dėmesio centre.

Kitas dalykas, dėl kurio galime ką nors padaryti, yra didelis kancerogeninių medžiagų kiekis aplinkoje. Toksinų mūsų namuose yra visur: tik pagalvokite apie asbestą, virtuvės priemones ir netgi toksinus mūsų maiste. ES reikia apsaugoti savo piliečius nuo šių toksinų, nepaisant, ar tai žalinga pramonės interesams. Piliečių interesai ir jų sveikata yra svarbiausia!

  Anna Rosbach, EFD frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, vėžys yra plačiai paplitusi liga, apie ją dėl aktyvių mokslinių tyrimų pradedame įgyti daug žinių. Dabar jau žinome, kad asmuo gali būti genetiškai linkęs susirgti vėžiu ir kad ligą gali paskatinti bent vienas enzimas. Stresas, gyvenimo būdas, chemikalai ir virusai taip pat gali sukelti vėžį. Šiais metais nuo vėžio gali mirti beveik du milijonai europiečių. Taigi vėžys nesustoja prie valstybių sienų. Todėl džiugu, kad Komisija ėmėsi iniciatyvos parengti plataus užmojo kovos su vėžiu planą Europos lygmeniu. Man kyla du klausimai. Kokia Komisijos pozicija dėl mokslinių tyrimų? Ar skirti finansiniai ištekliai gali užtikrinti veiksmingus mokslinius tyrimus ir kokio lygio pirmenybė jiems teikiama? Komisija pažymi, kad patikros apimtys nedidelės, palyginti su Tarybos rekomendacijomis. Todėl man kyla antras klausimas, kaip plataus užmojo tikslas taps tikrais pacientais mūsų šalyse? Ar iš tikrųjų galime padvigubinti Europoje vykdomos mūsų patikros veiksmingumą?

  Claudiu Ciprian Tănăsescu (NI). – (RO) Pirmiausia norėčiau padėkoti A. Peterle už pastangas rengiant šį pranešimą.

Remiantis medicinos duomenimis, vėžys yra antroji didžiausia mirtingumo priežastis Europoje, vienodai veikianti ir vyrus, ir moteris. Europos Komisijos dalyvavimas partnerystėje, kuria siekiama remti kovą su vėžiu, suteikia šia baisia liga sergantiems asmenims ir jų šeimoms naują galimybę gyventi. Ypač svarbu, kad toliau dėtume visas pastangas ir siektume nuolatinio bendradarbiavimo, didindami specializuotas žinias ir ieškodami, kaip spręsti naujas tokiais atvejais kylančias problemas.

Todėl Europos partneryste kovai su vėžiu turi būti užtikrintas tinkamas išteklių, įgūdžių, be to, visoms valstybėms narėms prieinamų lėšų naudojimas. Ja turi būti užtikrinta, kad pažangos, pasiektos įvairiose Europos Sąjungos šalyse kovojant su vėžiu, rezultatai būtų prieinami visai Europai.

  Edite Estrela (S&D). – (PT). Pone pirmininke, gerbiamas Komisijos nary, kovai su vėžiu turi būti teikiama pirmenybė. Beveik 30 proc. vėžio atvejų galima išvengti, o jų pasekmes sušvelninti pasitelkiant ankstyvą diagnozę ir gydymą. Kai kurių rūšių vėžys skirtingai veikia vyrus ir moteris. Europos Sąjungoje kasmet krūties vėžiu suserga daugiau kaip 275 000 moterų, įrodyta, kad šis skaičius didėja net ir tarp jaunesnio amžiaus moterų. 50 000 Europos moterų kasmet diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys, 25 000 nuo šios ligos miršta.

Vis dėlto gimdos kaklelio vėžys gali būti beveik pašalintas plačiai prieinamais skiepais ir patikros programomis. Todėl valstybėms narėms labai svarbu plėsti savo skiepų ir patikros programas, kad jomis galėtų pasinaudoti visos tinkamos amžiaus grupės moterys. Be to, joms būtina remti sveikatos švietimo kampanijas, informuoti visuomenę apie ankstyvos diagnozės svarbą ir žmones – apie esamas programas bei paslaugas. Todėl sveikinu šią Komisijos iniciatyvą.

  Elena Oana Antonescu (PPE). – (RO) Taip pat norėčiau padėkoti pranešėjui už puikiai atliktą darbą. Remiantis Komisijos komunikatu Europos Parlamentui, Europos Sąjungoje vėžio patikros tyrimai sudaro mažiau nei pusę būtiniausių metinių tyrimų, kurie galėtų būti atlikti. Manau, turime užtikrinti, kad vėžio patikra taptų prieinama kuo daugiau žmonių, kad tikslinį skaičių būtų realu pasiekti.

Moksliniai tyrimai šioje srityje yra pažengę, nes sumažėjo tyrimų išlaidos ir padidėjo vėžio patikros tikslumas, naudojant biologinius žymenis. Dėl neseno išradimo, gavusio Ženevos tarptautinės išradimų parodos apdovanojimą, tam tikrų rūšių vėžį galima nustatyti mažiau nei per šešias minutes ir tai kainuoja mažiau nei vieną eurą. Naudojant šį jutiklį, kurį išrado rumunų mokslininkė Raluca-Ioana van Stade, tam tikrų rūšių vėžį galima aptikti dar iki pasireiškiant jo simptomams, ir tai yra tiksliausias rinkoje prieinamas metodas, dėl kurio didėja gydymo sėkmės koeficientas.

Tikiuosi, Komisija per Jungtinį mokslinių tyrimų centrą parodys susidomėjimą šiuo išradimu ir jį bus galima rekomenduoti įtraukti į diagnostikos programas.

  Petru Constantin Luhan (PPE). – (RO) Praėjusiais metais Europos Komisijos sukurta partnerystė yra gyvybiškai svarbi priemonė, atsižvelgiant į tai, kad vėžys po kraujotakos sistemos ligų yra dažniausia mirties priežastis. Deja, tarp valstybių narių yra didelių medicinos priežiūros kokybės ir galimybių gauti gydymą skirtumų. Neseni statikos duomenys parodė, kad pietryčių Europos šalyse gyvenantys vyrai du kartus dažniau rizikuoja mirti nuo vėžio nei, pvz., Šiaurės šalių vyrai.

Manau, Europos lygmeniu būtini veiksmai Europos piliečių naudai, siekiant neleisti, kad ES valstybėse narėse egzistuotų dideli diagnostikos ir gydymo skirtumai. Europos Komisija privalo skirti lėšų šios srities moksliniams tyrimams. Tokie sėkmingi pavyzdžiai, kaip rumunės Ralucos-Ioanos van Stade (jutiklis, kurį naudojant, galima nustatyti vėžio buvimą žmogaus kūne molekuliniu lygmeniu tiesiogiai pagal žmogaus kraują, taikant paprastą procedūrą, tetrunkančią trumpiau nei šešias minutes), turi būti remiami ir jais pasinaudojama kuo plačiau.

  Olga Sehnalová (S&D). – (CS) Kaip jau minėjo dauguma pirmiau kalbėjusiųjų, veiksminga kova su vėžiu turi apimti visą priemonių spektrą, nuo prevencijos iki patikros, įskaitant diagnostiką, specialų gydymą ir paliatyviąją priežiūrą. Tačiau norėčiau paminėti dar vieną labai svarbų šios ligos aspektą: kovą su vėžiu pralaimėjusių pacientų šeimas. Šeima turėtų būti jos narių užuovėjos, paramos ir paskatinimo vieta. Tačiau beprotiškai sunku susitaikyti su progresuojančia liga, ir šeimų negalima palikti vienų šioje sunkioje padėtyje. Todėl, kalbėdami apie kovą su vėžiu, taip pat turėtume galvoti apie orios mirties sąlygas. Tai turėtų būti ir sisteminga priežiūra, ir konsultacijos šeimoms, kurioms tenka varginančios ilgalaikės priežiūros namuose pareiga, ir prieinamų specializuotų priemonių, kuriomis paskutinės šios ligos stadijos pacientams būtų teikiama specialistų ir visų pirma žmogiškoji priežiūra, sistema.

  Pat the Cope Gallagher (ALDE). - Pone pirmininke, pagal prognozes vėžys kasmet diagnozuojamas 3,2 mln. Europos piliečių, o Europos visuomenei senėjant, dabartinės tendencijos rodytų, kad šis piliečių skaičius, kuriems kasmet nustatomas vėžys, per ateinančius 20 metų, deja, gali padvigubėti.

Aišku, privalome kovoti su vėžio rykšte. Vėžį sukelia daug veiksnių. Norėčiau pabrėžti tai, kuo tikiu: rūkymas, nutukimas, mažas vaisių ir daržovių vartojimas, fizinis neaktyvumas ir piktnaudžiavimas alkoholiu yra prie vėžio prisidedantys veiksniai. Ypač svarbu, kad būtų stiprinamos sveikatinimo strategijos Europos ir nacionaliniu lygmenimis ir joms būtų skiriama pakankamai lėšų. Ankstyva diagnozė gyvybiškai svarbi, įsitikinome, kad esant tokiai svarbiai ankstyvos diagnozės galimybei daug žmonių tebegyvena, nes jeigu jos nebūtų, jų jau nebebūtų tarp mūsų.

Vykdydama mokslinius tyrimus vėžio srityje, Europos Sąjunga gali atlikti vadovaujamą vaidmenį: svarbu pažymėti, kad pagal Septintąją bendrąją programą vėžio moksliniams tyrimams skirta daugiau kaip 750 mln. eurų, ir tikėčiausi, kad ateinančiais metais finansavimą būtų galima padidinti. Galiausiai norėčiau pagerbti visus, visų pirma savo kraštiečius, kurie taip išimtinai rūpinasi vėžiu sergančiais pacientais.

  Angelika Werthmann (NI). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, sveikata yra vertybė ir ją svarbu saugoti. Vėžys yra pasaulinė problema, kuri neišnyksta, nepaisant medicinos pažangos. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, 2004 m. 13 proc. mirčių sukėlė vėžys. ES kasmet vėžiu suserga maždaug 3,2 mln. žmonių. Pagrindinės vėžio rūšys – plaučių, žarnyno ir krūties vėžys. Patikra, ypač vyresniame amžiuje, taip pat atlieka svarbų vaidmenį saugant sveikatą. Principas, pagal kurį prevencija geresnė nei gydymas, pasitvirtino. Ekonomiškiausia ir sėkmės požiūriu perspektyviausia strategija yra patikra.

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Pone pirmininke, neabejotina, kad vėžys yra baisi liga, ir, kaip sakoma mano šalyje, ji žudo šalį, nes nuo šios ligos kasdien miršta ir seni, ir jauni. Statistika, rodanti, kad vienas iš trijų žmonių gali susirgti vėžiu, įbaugintų bet ką. Kartu šią ligą gydantys profesoriai, slaugytojai ir gydytojai padarė didelę pažangą. Tačiau ateityje bus svarbu išleisti daugiau pinigų, visų pirma moksliniams tyrimams.

Europos Sąjungai šioje srityje tenka svarbus vaidmuo: pirma, skiriant lėšų moksliniams tyrimams, ir, antra, organizuojant šiuos mokslinius tyrimus, visų pirma skatinant šiuos tyrimus atliekančių institutų bendradarbiavimą. Jeigu to imsimės, ateityje galėsime tikėtis didesnės pažangos, mažiau žmonių sirgs vėžiu ir nuo jo mirs.

  Krisztina Morvai (NI). – (HU) Prašau man atleisti už neįprastai asmenišką pastabą, tačiau kol aptarinėjome kovos su vėžiu programą ir daug žmonių pabrėžė, kokia iš tikrųjų tai yra baisi liga ir kiek žmonių nuo jos miršta, negalėjau neprisiminti, kad prieš ketverius metus taip pat sirgau vėžiu, ir dabar manau, kad, pasak onkologijos skyriaus, sugebėjau pasiekti šiokį tokį rekordą. Nuo galvos iki kojų buvau apkamšyta 14 vamzdelių, savaites leidau intensyvios priežiūros skyriuje; tačiau dabar esu čia, esu Europos Parlamento narė, auginu tris vaikus ir galiu gyventi visavertį gyvenimą. Norėčiau pasinaudoti savo istorija ir paraginti visų pirma moteris, taip pat visus Europos piliečius tikrintis. Remdamasi savo patirtimi, norėčiau pasiųsti žinią visiems, sergantiems šia liga, jų draugams ir šeimoms, gydytojams – niekada nepraraskite vilties. Linkiu jiems visa ko geriausio ir mintimis esu su jais.

  John Dalli, Komisijos narys – (MT). Pone pirmininke, mane labai džiugina šiandien Europos Parlamente parodytas entuziazmas suburti jėgas bendrai kovai su vėžiu. Norėčiau padėkoti A. Peterle už parengtą pranešimą, taip pat ką tik kalbėjusiai K. Morvai už pasidalijimą viltimi bei teigiamais dalykais; susidūrus su šia liga, dar niekas neprarasta. Iškelta daug klausimų; daugelis jūsų Europos Parlamente iškeltų minčių apsvarstyta Komisijos komunikate, ir patikinu jus, kad šiandieną jūsų pateikti ir į pranešime nurodytus siūlymus bus labai atidžiai atsižvelgta mūsų veiklos programoje.

Dėl aplinkos aspekto, galiu pasakyti, kad kovojant su vėžiu aplinka iš tikrųjų yra svarbus veiksnys, gal net lemiamas. Tačiau nereikėtų pamiršti ir to, kad šiuo metu Europoje galiojantys griežti standartai labai padeda mažinti šios ligos paplitimą. Todėl turėtume dėti daugiau pastangų, kad užtikrintume, jog šie griežti aplinkos standartai būtų išlaikyti. Be to, turime nuolat pabrėžti mokslinių tyrimų svarbą. Kadangi dabar farmacijos pramonė įeina į mano portfelį ir kaip Komisijos nario įsipareigojimus, yra gerokai didesnė galimybė dirbti su pramonės atstovais ir galbūt geriau koordinuoti mokslinius tyrimus, taip užtikrinant jų veiksmingumą.

Norėčiau, kad vienas iš mano darbo ramsčių ateinančius penkerius metus būtų kuo didžiausia galimybė gauti rinkoje prieinamų vaistų; viena iš didžiausių problemų Europoje, ji paminėta ir šiandien, yra nelygybė sveikatos sektoriuje. Visų pirma turime užtikrinti tokius dalykus: rinkai pateikiamų vaistų prieinamumą. Norėčiau jums dar kartą padėkoti. Pabaigai norėčiau pakartoti, kad visi privalome dirbti kuo sunkiausiai, kad įtikintume žmones prevencijos svarba, pavyzdžiui, krūties vėžio patikros svarba, kuri šiandien ne kartą minėta. Kadangi ši galimybė prieinama daugelyje Europos dalių (jei ne visose), turime aktyviai raginti visas moteris pasinaudoti šia procedūra.

  Alojz Peterle, pranešėjas. - (SL) Turiu pasakyti, kad man tikrai patiko šio vakaro diskusijos ir noriu jums nuoširdžiai padėkoti už paramą ir dėmesingus žodžius. Džiaugiuosi, kad taip sklandžiai kalbame viena kalba ir kad siekiame tų pačių tikslų. Mus vienija šios ligos platesnio konteksto ir priežasčių žinojimas, taip pat žinojimas, kad partneriams būtina suvienyti jėgas kovai su vėžiu.

Dėl laiko stokos anksčiau negalėjau tarti keleto žodžių apie sveiką gyvenseną. Tvirtai tikiu, kad mes, politikai, galėtume atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje, rodydami pavyzdį ir skatindami sveiką gyvenseną. Kadangi man pačiam buvo diagnozuota panaši liga, kaip ir K. Morvai, norėčiau dar nuoširdžiau ją pasveikinti su pergale. Tikiu, kad taip rodome, jog vėžys nebūtinai yra mirties nuosprendžio sinonimas.

Norėčiau padėkoti Komisijos nariui J. Dalli, visų pirma už jo dėmesį ir paskelbtus skubesnius veiksmus, nes vėžys turi savo dinamiką, todėl ir mes turime veikti dinamiškai. Taip pat siūlau savo paslaugas Komisijai būsimam glaudžiam bendradarbiavimui. Manau, kad iki šiol mūsų bendradarbiavimas buvo pavyzdys ir kad kartu galime gerokai daugiau pasiekti.

Be to, norėčiau pasakyti, kad netrukus iš naujo kursime kovos su vėžiu narių grupę, kuri ankstesnėje kadencijoje buvo žinoma santrumpa MAC (angl. Members Against Cancer). Manau, šį kartą gali susiburti dar stipresnė grupė ir ypatingą dėmesį skirsime prevencijai bei mūsų kovos dinamikai. Dėkoju visiems ir linkiu gero vakaro.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taistyklių 149 straipsnis)

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu. – Galiu tik pasidžiaugti Komisijos pasiūlymu dėl partnerystės kovai su vėžiu, nes jis kelia rimtą rūpestį visuomenės sveikatai ES. Visiškai pritariu pranešėjo požiūriui, kuriuo ypač pabrėžiami prevenciniai veiksmai. Todėl tvirtai tikiu, kad išsamūs nacionaliniai kovos su vėžiu planai daugiau nei pageidaujami. Be to, palankiai vertinčiau bendradarbiavimą šiuo klausimu mokslinių tyrimų srityje. Mums reikėtų aiškiai nustatyti svarbiausias šią ligą sukeliančias priežastis, kad galėtume nustatyti svarbiausius dalykus, kuriems, vykdydami prevenciją, turėtume skirti daugiausia dėmesio. Tai absoliučiai būtina siekiant veiksmingų prevencinių veiksmų. Be to, manau, būtų logiška būsimus veiksmus planuoti pagal esamas iniciatyvas, pvz., kovos su vėžiu kodeksą arba Tarybos rekomendaciją dėl krūties, gimdos kaklelio ir žarnyno vėžio patikros, nes jos jau yra geras veiksmų pagrindas. Aišku, prevencija neįmanoma be tinkamų finansinių išteklių. Todėl raginu valstybes nares skirti būtinų išteklių prevencijos planams, kad tikslas 15 proc. sumažinti naujų susirgimo atvejų tebebūtų realus.

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Nuoširdžiai džiaugiuosi šia iniciatyva ir galimybėmis, kurių ji teikia daugeliui milijonų europiečių, kuriems, kaip prognozuojama, ateinančiais metais gresia susirgti vėžiu. Vienas iš svarbiausių pranešimo tikslų – smarkiai sumažinti vėžio naštą, iki 2015 m. pasiekiant 100 proc. krūties, gimdos kaklelio ir žarnyno vėžio patikrą, kasmet atliekant ES piliečiams 125 mln. tyrimų. Ši našta turėtų tekti ir mums, EP nariams, kad mes naudotumėmės galimybe bendrauti su žiniasklaida ir kad mūsų rinkėjai ragintų europiečius dalyvauti šiose ypač svarbiose patikrose. Vis dar smarkiai trūksta žinių apie vėžio grėsmes ir vėžio patikros galimybes, ir tik nuolat šviečiant apie šias aplinkybes, ši iniciatyva patirs sėkmę, kurios jai ir Europos piliečiams labai reikia.

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. – (IT) Dedamos pasaulinės pastangos. Tačiau, nepaisant nuolat gausėjančių žinių ir gydymo metodų pažangos, šiandien kova su vėžiu tebėra iššūkis. Tai yra iššūkis, kuriam įveikti turime nuolat dėti pastangas, skirdami geriausių išteklių, nes šios ligos padariniai pražūtingi mirtingumo požiūriu, tačiau su ja susiję ir psichologiniai, socialiniai bei ekonominiai aspektai.

Aišku, visuotinai turi būti vertinami ne tik moksliniai tyrimai ir gydymas, bet ir prevencija. Mums reikia pasiekti kritinę masę, sukurti sąlygas, užtikrinančias, kad vieno asmens rezultatas taptų palikimu mums visiems. Štai kodėl svarbu kurti Europos partnerystę kovai su vėžiu, kuri palengvins keitimąsi informacija ir koordinavimą tarp atskirų valstybių narių. Tinkluose atliekamas darbas turėtų būti susijęs ne tik su moksliniais tyrimais ir sveikata, bet ir švietimu, mityba, ryšiais ir aplinka. Ja turėtų būti siekiama pilietinės visuomenės dalyvavimo ir pagalbos, įskaitant atvejus, kai žmones norima šviesti apie sveikus įpročius ir sveiką gyvenseną. Komisijos plataus užmojo tikslas – nuo dabar iki 2020 m. 15 proc. sumažinti neoplastinių susirgimų skaičių gali būti laikomas realiu, tik jeigu ši metodika bus taikoma ir skatinama atitinkamu finansavimu.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. – (FI) Pranešimas dėl Komisijos komunikato „Kova su vėžiu: Europos partnerystė“ labai svarbus ir reikšmingas šiuo laikmečiu. Šiuo metu vėžys yra antroji didžiausio mirtingumo ir sergamumo Europoje priežastis. Didesnis bendradarbiavimas ir ištekliai vėžio tyrimams ir prevenciniam gydymui labai svarbu. Valstybės narės turi išimti kancerogeninius chemikalus iš rinkos ir pakeisti juos nekenksmingomis medžiagomis. Prevencinė patikra yra būtina ir veiksminga priemonė, ir tam būtina atidėti tinkamų lėšų. Daugiausia dėmesio informacinėse kampanijose turėtų būti skiriama švietimo įstaigoms. Kovai su vėžiu būtini aiškūs tikslai, kurių Komisija ir valstybės narės turi siekti kartu. Komisijai ir valstybėms narėms reikia turėti drąsos įsipareigoti investuoti į ateitį, vėžio mokslinius tyrimus ir jo prevenciją, nes ilgainiui bus išsaugoti ir pinigai, ir žmonių gyvybės.

  Siiri Oviir (ALDE), raštu. – (ET) Vėžys yra visuomenei labai brangiai kainuojanti liga, ją diagnozuoti ir gydyti vis brangiau, dėl jos žmonės ilgam laikui tampa neįgalūs ir anksti miršta. Nepaisant daugelio medicinos laimėjimų, šiandien vėžys pasaulyje plinta beveik kaip epidemija. Per gyvenimą vėžys bus diagnozuojamas kas trečiam europiečiui, o kas ketvirtas nuo šios ligos mirs. Valstybės narės, ir visų pirma jų nacionalinės vėžio prevencijos strategijos atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią šios ligos plitimui. Kadangi kovos su vėžiu strategijoje nustatytus rezultatus bus galima pasiekti tik ilgalaikiais ir nuosekliais veiksmais, raginu visas valstybes nares dabartinio ekonominio sunkmečio laikotarpiu nemažinti kovos su vėžiu ir pirminės bei antrinės prevencijos poreikių finansavimo. Taupymas šiandien gali lemti įvairiausių išlaidų rytoj. Prevenciniai metodai atlieka didelį vaidmenį kovojant su vėžiu, nes trečdalio vėžio atvejų galima išvengti prevenciniais veiksmais. Manau, kitas svarbus klausimas, susijęs su prevenciniais veiksmais, yra informuotumo didinimas konkrečiai lyčiai būdingų vėžio formų srityje; turime griežtinti prevencijos standartus ir plėtoti šių ligų patikros tyrimus. Pabaigai norėčiau pasidžiaugti Komisijos pasiūlymais atkurti kovos su vėžiu priemonių patvirtinimo Europos partnerystės iniciatyvą 2009–2013 m., siekiant remti kovos su vėžiu veiksmus, kurių ėmėsi valstybės narės. Tik bendromis pastangomis galime sėkmingai kovoti su tokiu priešu kaip vėžys.