Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2228(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0120/2010

Pateikti tekstai :

A7-0120/2010

Debatai :

PV 05/05/2010 - 25
CRE 05/05/2010 - 25

Balsavimas :

PV 06/05/2010 - 7.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0153

Diskusijos
Trečiadienis, 2010 m. gegužės 5 d. - Briuselis Tekstas OL

25. Informacinių ir ryšių technologijų sutelkimas siekiant lengviau pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – P. Toia pranešimas (A7-0120/2010) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl informacinių ir ryšių technologijų sutelkimo siekiant lengviau pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos (COM(2009)0111 - 2009/2228(INI)).

 
  
MPphoto
 

  Patrizia Toia, pranešėja. (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pranešimas, kurį šį vakarą svarstome ir dėl kurio rytoj balsuosime, yra platesnio mėginimo įgyvendinti paketą 20/20/20, kuris, manau, tebėra vienas iš toliaregiškiausių ir svarbiausių dalykų per praėjusią Europos Parlamento kadenciją, dalis. Jeigu paklaustumėte, ką iš praėjusių penkerių metų kadencijos išsaugočiau, paketas 20/20/20 tikrai būtų mano sąrašo pradžioje.

Manau, svarbu pridurti, kad rengiant šį pranešimą labai aktyviai dirbo tiek Europos Komisija (prieš šį pranešimą priimtas komunikatas ir rekomendacija), tiek Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas, tiek kiti asmenys. Dėl jų į pradinį pasiūlymą ir mūsų darbą įtraukta daug siūlymų, papildymų ir pakeitimų.

Manau, Europos Parlamente vis dar kažkiek nesutariama vienu klausimu, ir tikiu, kad jį galima bus išspręsti per rytojaus balsavimą. Jis susijęs su daugiau ar mažiau privalomu pobūdžiu, kurį norėtume priskirti šio pranešimo turiniui, kuris, norėčiau pažymėti, parengtas labai sutartinai ir vieningai.

Informacijos ir ryšių technologijos (IRT) – svarbus sektorius, bent jau dėl savo svarbos Europos ūkiui, joms tenka 7 proc. darbo jėgos (Europos darbo jėgos) ir 6 proc. BVP, taigi ir didelė Europos ekonomikos ir Europos gamybos ir darbo jėgos dalis.

Jos itin svarbios ne tik dėl savo esmės, bet ir dėl to, kaip jos gali padėti, ir dėl savo esminio, reikšmingo vaidmens mėginant nuo dabartinės ekonomikos padėties pereiti prie padėties, kuriai esant ekonomikoje, nors tebeplėtojamoje, būtų mažiau išlakų ir mažiau anglies dvideginio, todėl ateityje mums ir mūsų kartoms mažėtų tarša. Apskritai šios technologijos ne teoriškai, bet praktiškai gali lemti pokyčius, dėl kurių pasikeistų mūsų visuomenės gamyba, gyvenimas, kelionės ir vartojimas, ir prasidėtų pramonės perversmas, kuris daugeliui iš tikrųjų reikštų socialinio ir ekonominio gyvenimo ateitį ne tik mūsų žemyne, bet ir visame pasaulyje.

Kaip IRT gali taip reikšmingai padėti pertvarkyti mūsų ūkį? Pirma, jos pakeistų patį sektorių: pranešimu siekiama įrodyti, kaip šis sektorius pirmiausia gali „pažvelgti į save“, kad pamatytų, kaip jis gali kurti ryšius, mikroelektronines ir kitas priemones, vartojančias mažiau energijos ir taigi gerokai efektyvesnes.

Antra, jos gali labai padėti didžiausiems sektoriams – būsto ir transporto. Šie du sektoriai (remiuosi Komisijos duomenimis) yra tie, kuriuose dėl didesnio efektyvumo, pagal pakete 20/20/20 nustatytas Europos taisykles ir tikslus, gali labai smarkiai sumažėti išlakų, nes dabar transporto sektorius suvartoja 26 proc. energijos Europoje, o 40 proc. energijos suvartojama būstams šildyti ir vėsinti, nelygu sezonas, ir gali būti pasiektas labai didelis efektyvumo lygis.

Nereikia nė minėti, kad didžiausių sektorių atveju aprėptis turi labai didelės įtakos mūsų gyvenimui. Kalbu apie visą bankų sektorių, santykius su valstybės administracija, visą e. valdžios sektorių ir visas paslaugas, apskritai, taikant šias technologijas, galima bus sumažinti ne tik jų anglies dioksido išlakas, bet ir sutaupyti laiko ir taip pagerinti europiečių gyvenimo ir socialinio gyvenimo kokybę.

Todėl tai labai svarbu. Tačiau manau, kad šis pranešimas turės dar didesnę reikšmę, jeigu Europos Parlamentas rytoj patvirtins jo privalomą pobūdį. Pone pirmininke, jeigu galima, norėčiau pateikti tik du pavyzdžius: pažangiojo matavimo prietaisai ir pažangieji elektros energijos tinklai bei pažangieji miestai. Vien vakar 700 Europos miestų merai, dalyvaujant mūsų Pirmininkui ir Europos Komisijos nariui, šiuose rūmuose sudarė naują susitarimą, kuriuo konkrečiai siekiama gerinti miestų, kuriuose gyvena daugiau kaip 70 proc. Europos piliečių ir kurie todėl gali reikšmingai padėti didinti efektyvumą bei ekonominę ir socialinę plėtrą, efektyvumą.

 
  
MPphoto
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D).(RO) Noriu pasidžiaugti 2010 m. kovo 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos posėdžio išvadomis, kuriose pirmą kartą aiškiai nurodytas Europos Sąjungos tikslas 20 proc. didinti energijos vartojimo efektyvumą. Energijos vartojimo efektyvumą statybų sektoriuje galima didinti naudojant informacijos ir ryšių technologijas ir efektyvias matavimo prietaisų sistemas, o transporto sektoriuje – Europos lygmeniu įgyvendinant pažangias transporto sistemas. Iš tikrųjų IRT paremtos sistemos gali iki 17 proc. sumažinti energijos suvartojimą pastatuose, o išlakas transporto sektoriuje – iki 27 proc.

Tikiu, kad norint pasiekti tikslą iki 2020 m. 20 proc. sumažinti energijos vartojimą elektros tinklai turėtų tapti pažangūs, užtikrinti lankstų elektros energijos srautą, būti kontroliuojami ir paremti IRT naudojimu. ES turi teikti pirmenybę Europos ūkio skatinimui investicijomis į internetinių paslaugų plėtrą, naująsias technologijas ir visų pirma plėtojant plačiajuostį ryšį visose valstybėse narėse.

 
  
MPphoto
 

  John Dalli, Komisijos narys. − Pone pirmininke, Komisija labai palankiai vertina jūsų dėmesį, paramą ir vertingas rekomendacijas dėl IRT sutelkimo siekiant lengviau pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ir mažai anglies dioksio išskiriančių technologijų ekonomikos ir atidžiai perskaitė P. Toia pranešimą.

Svarbu pripažinti reikšmingą IRT sektoriaus vaidmenį, kurį jis gali atlikti suteikiant galimybę mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas, ir turime užtikrinti, kad šia galimybe būtų pasinaudota ir ji būtų paversta tikrove.

Komisija ketina suteikti šiam klausimui pirmenybę Europos skaitmeninėje darbotvarkėje, kurią Europos Komisija netrukus priims.

Kaip nurodote savo pranešime, IRT gali padėti smarkiai pagerinti energijos vartojimo efektyvumą kitose srityse, visų pirma statybų ir transporto sektoriuose. Be to, sutinkame, kad pažangieji elektros energijos tinklai ir valstybių narių plačiai diegiami pažangūs matavimo prietaisai yra esminis dalykas įgyvendinant šias galimybes. Platų diegimą valstybėse narėse reikia skatinti, siekiant formuoti aktyvesnius vartotojus, galinčius naudoti atsinaujinančiųjų išteklių ir efektyviai energiją vartojančias technologijas.

Be to, labai svarbi yra bendra pačios IRT pramonės išlakų matavimo sistema. Griežta matavimo sistema, dėl kurios pramonė plačiai susitartų ir kurią patvirtintų, yra privaloma siekiant kiekybiškai apskaičiuoti tikrąją informacijos ir ryšių technologijų naudą. Į tai reikia atsižvelgti svarstant naudojamų IRT naudingą poveikį.

Nuo to laiko, kai šiuo klausimu 2009 m. spalio mėn. priimta rekomendacija, Komisija ėmėsi įvairių veiksmų su suinteresuotaisiais asmenimis, kad darbotvarkė būtų įgyvendinama. Norėčiau kelis iš jų paminėti, jie susiję su jūsų pranešime nagrinėtais rūpestį keliančiais klausimais.

2010 m. vasario mėn. pradėjo veikti Forumas IRT energijos vartojimo efektyvumui didinti. Forume dalyvauja svarbiausios ES, Japonijos ir JAV aukštųjų technologijų pramonės asociacijos. Jos nustatys tikslus, paremtus bendra IRT sektoriaus energijos sąnaudų ir išmetamo anglies dioksido kiekio matavimo sistema, kurią numatoma sukurti iki 2010 m. pabaigos.

Forumas taip pat tikisi IRT sektoriaus indėlio, kurį šis gali padaryti, kad pagerintų kitų sektorių, pvz., statybų ir transporto, energijos vartojimo efektyvumą. Didžiausi Europos miestai pasirašė Skaitmeninės ekologijos chartiją. Šie miestai įsipareigojo iki 2020 m. savo IRT anglies dioksido išlakas sumažinti 30 proc. ir iki 2015 m. kiekviename mieste įdiegti penkias plataus masto IRT bandomąsias programas. Iš viso Skaitmeninės ekologijos chartiją pasirašiusių miestų padaugėjo nuo 14 iki 21.

Mažmeninės elektros energijos rinkos klausimai tampa vis svarbesni, nes rinkos artėja prie vartotojų, dažniau siekia diegti naujas technologijas ir sistemas, kaip antai pažangius matavimo prietaisus ir pažangius elektros energijos tinklus. Taip pat vyksta darbas su Komisijos Pažangių elektros tinklų darbo grupe. Tikslas – patarti Komisijai dėl politikos, norminės bazės, taip pat koordinuoti pirmuosius žingsnius įgyvendinant pažangius elektros energijos tinklus pagal trečiojo energetikai skirtų teisės aktų rinkinio nuostatas. Atitinkamas rekomendacijas numatoma priimti iki 2011 m. pabaigos.

Pabaigai norėčiau pabrėžti, kad Komisija tvirtai įsipareigojusi padėti iki 2020 m. pasiekti 20-20-20 tikslus, kuriuos nustatė valstybių ir vyriausybių vadovai, ir IRT šioje srityje tenka svarbus vaidmuo. Dėkojame už vertingą indėlį jūsų pranešimu ir tikimės su jumis bendradarbiauti, kad užtikrintume, jog šiems tikslams pasiekti būtų patvirtinta tinkama politika.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika