Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2660(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B7-0247/2010

Debatai :

PV 06/05/2010 - 4
CRE 06/05/2010 - 4

Balsavimas :

PV 06/05/2010 - 7.11
CRE 06/05/2010 - 7.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0157

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2010 m. gegužės 6 d. - Briuselis Tekstas OL

4. Masiniai žiaurumai Džoso mieste (Nigerija) sausio ir kovo mėnesiais (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Komisijos pranešimas dėl masinių žiaurumų Džoso mieste (Nigerija) sausio ir kovo mėnesiais.

 
  
MPphoto
 

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Pone pirmininke, labai liūdėjome sužinoję, kad vakar mirė buvęs Prezidentas Umaru Musa Yar’Adua. Jis daug prisidėjo prie politinio ir demokratinio Nigerijos gyvenimo, o įgyvendindamas savo politiką jis prisidėjo ir prie stabilumo Vakarų Afrikoje.

Remiantis Konstitucija laikinai einantis Prezidento pareigas G. Jonathan automatiškai tampa tikruoju Prezidentu. Mes suprantame, kad netrukus, galbūt šiandien, jį prisaikdins Nigerijos aukščiausiojo teismo pirmininkas. Po to jis turėtų prisaikdinti viceprezidentą iš šalies šiaurės, o tai sukelia naujų spėlionių dėl to, kas dėsis Nigerijos politinėje arenoje.

Europos Sąjunga buvo ištikima Nigerijos partnerė ir teikė tvirtą bei konstruktyvią paramą per šiuos paskutinius sunkius politinės nežinios mėnesius. Ypač sukrėtė smurtiniai konfliktai Džose ir jį supančiuose kaimuose šių metų sausio ir kovo mėnesiais, per kuriuos buvo nužudyti arba sunkiai sužeisti šimtai piliečių. Tūkstančiai neteko namų ir šiuo metu įsikūrė stovyklose.

Aš visiškai suprantu gerbiamų EP narių išreikštą rūpestį dėl masinių žiaurumų Džoso mieste ir norėčiau jus patikinti, kad jie susilaukė ryžtingo ES atsako.

Pasirodžius žinioms apie sausio ir kovo mėn. įvykius Komisija susisiekė su Nigerijos Tarptautiniu Raudonuoju Kryžiumi ir kitomis vietos institucijomis, kurios patvirtino, kad daugelio aukų humanitariniai poreikiai patenkinti ir kad ligoninės pajėgios susitvarkyti su aukų srautu. ES buvo viena pirmųjų Nigerijos tarptautinių partnerių, viešai išsakiusių savo požiūrį į smurtą.

Sausio mėn. vyriausioji įgaliotinė ir Pirmininko pavaduotoja C. Ashton paskelbė bendrą pareiškimą su H. Clinton, D. Milibandu ir B. Kouchneru, kuriame išreiškė didelį apgailestavimą dėl smurto ir tragiškų žūčių. Visos suinteresuotos pusės paragintos elgtis santūriai ir ieškoti taikių būdų nesutarimams išspręsti, o Federalinė Vyriausybė paraginta nubausti smurto kaltininkus. ES paskelbė kitas deklaracijas dėl Nigerijos vasario ir kovo mėn., imtasi diplomatinio demaršo su Nigerijos užsienio reikalų ministerija siekiant pasmerkti naujausius smurto protrūkius.

ES pareikalavo, kad Nigerijos Federalinė Vyriausybė visapusiškai ištirtų paskutinio smurto protrūkio priežastis ir nubaustų jo kaltininkus. Per paskutinius 10 metų dėl smurtinių konfliktų Nigerijoje žuvo daugiau kaip 14 000 žmonių, o trys milijonai gyventojų yra perkeltieji šalies viduje asmenys.

Musulmonų ir krikščionių bendruomenėms neįmanoma priskirti agresoriaus ar aukos vaidmens, nes istoriškai abi šios bendruomenės, deja, buvo ir agresorės, ir aukos. Vis dėlto akivaizdu, kad konfliktuose visada dalyvauja ypač neturtingi žmonės. Religinio pobūdžio konfliktus dažnai sukelia kitos priežastys, įskaitant tradicinių vadų konfliktus, bendruomenių kovas dėl žemės ir išteklių, politines vidaus kovas, įtampą tarp valstybinių ir federalinių valdžios institucijų. Religiniai skirtumai dažnai pakursto ir padidina esamus skirtumus, todėl kyla didesni konfliktai.

Priemonės, kurių ėmėsi ES Nigerijoje apima diplomatines priemones ir ilgesnio laikotarpio vystomąjį bendradarbiavimą. Pasinaudodami EPF mes remiame vystomąjį bendradarbiavimą Nigerijoje. Du svarbiausi sektoriai yra taika ir saugumas bei valdymas ir žmogaus teisės. Mes taip pat aktyviai skatiname taiką ir saugumą vesdami reguliarų politinį dialogą su Nigerija pagal Kotonu susitarimą ir dialogą dėl žmogaus teisių ir demokratijos principų, įskaitant etninę, religinę ir rasinę diskriminaciją.

Galiausiai, mano nuomone, svarbu skirti dėmesį besikartojančio smurto tarp Nigerijos bendruomenių problemai. Siūlau šią problemą iškelti kaip prioritetinį klausimą per kitą ES ir Nigerijos ministrų susitikimą šių metų rudenį.

 
  
MPphoto
 

  Gay Mitchell, PPE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, norėčiau prisijungti prie Komisijos nario ir pareikšti užuojautą Nigerijos žmonėms dėl Prezidento Umaru Yar’Adua mirties.

Naujausi smurto protrūkiai Nigerijoje atspindi didesnę problemą, su kuria susiduria ši šalis. Įvykiai Džose, turinčiame smurto istoriją, kelia labai didelį nerimą. Miestas įsikūręs ten, kur susiduria musulmoniškoji šiaurė ir krikščioniškieji pietūs – šis faktas daugelį paskatino galvoti, kad konfliktus sukėlė tik religinė neapykanta.

Bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos mes paraginome plačiau išnagrinėti pagrindines konflikto priežastis. Esu airis ir žinau, kad labai ilgai žmonės Šiaurės Airijos konfliktą įsivaizdavo kaip konfliktą tarp katalikų ir protestantų, nors iš tiesų buvo daug kitų niuansų ir daug didesnių problemų, įskaitant pilietinių teisių klausimą.

Privalome vengti pernelyg supaprastinto teiginio, kad šios žiaurios žudynės yra tik religinės neapykantos pasekmė. Prieš darant išvadas būtina išnagrinėti socialines, politines ir ekonomines aplinkybes. Hausa ir Berom bendruomenių etninė konkurencija taip pat turėtų būti įvardyta kaip smurto veiksnys. Žudynių būdas ir pasekmės labai panašios į ankstesnius konfliktus 2001, 2004 ir 2008 m. Praeityje smurtas naudotas kaip priemonė skirtumams panaikinti ir jis dar kartą nugalėjo dialogą.

Labai liūdna, kad Nigerijoje, kuri yra aštuntoji pagal dydį naftos gavėja pasaulyje, tokia didelė gyventojų dalis gyvena žemiau skurdo ribos. Tik įtvirtinusi taiką ir saugumą, demokratiją ir politinį stabilumą Nigerija gali išbristi iš skurdo ir sukurti gerovę bei socialinį teisingumą, kuris paskatintų žmones atsisakyti smurto kaip konfliktų sprendimo priemonės.

Raginu Komisiją tęsti dialogą su Nigerija pagal Kotonu susitarimą, išnagrinėti pagrindines šio konflikto priežastis ir suteikti visą reikalingą pagalbą siekiant, kad tokie žiaurumai nebesikartotų.

 
  
MPphoto
 

  Thijs Berman, S&D frakcijos vardu. Pone pirmininke, S&D frakcija prisideda prie Komisijos nario O. Rehno ir reiškia užuojautą dėl Nigerijos Prezidento Umaru Yar’Adua mirties.

Nigerijos gyventojų, Džoso musulmonų ir krikščionių smurto protrūkis šių metų sausio ir kovo mėn. rodo didelę įtampą šiame regione. Nors, atrodytų, akivaizdu, kad konflikto priežastys susijusios su religija, mes taip pat privalome atkreipti dėmesį į kitas priežastis, kaip teisingai paminėjo kolega G. Mitchell. Visų pirma, regionas kenčia dėl išteklių trūkumo ir dėl nevienodų įvairių grupių galimybių pasinaudoti šiais ištekliais. Svarbi smurtinių konfliktų tarp musulmonų ir krikščionių naujakurių priežastis taip pat yra kova dėl derlingos dirbamos žemės. Vietiniams ūkininkams grėsmę kelia naujakuriai, ieškantys ganyklų savo gyvuliams.

Todėl mes raginame išsamiau išnagrinėti konflikto priežastis. Jeigu nebus pradėta kova su skurdu ir diskriminacija, tokie konfliktai tęsis. Tai reiškia, kad visiems gyventojams turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos naudotis pagrindinėmis gėrybėmis, pvz., tinkamu švietimu arba galimybe patekti į politinę valdžią. Sprendimas bus ilgalaikis tik jei bus atsižvelgta į šiuos veiksnius. Raginame teisingai ir skaidriai nubausti smurto kaltininkus, bet mums kelia pasipiktinimą žinia, kad vietos gubernatoriai grasina įvykdyti mirties bausmę kaliniams tik dėl to, kad Nigerijos kalėjimai būtų mažiau perpildyti, nors juose žmonės praleidžia metų metus, kol pamato teisėją. Nigerijos valstybės gubernatoriai turėtų imtis aktyvesnių veiksmų spręsdami daugelį esminių problemų baudžiamosios teisės srityje. Tik tada smurtinių konfliktų kaltininkai būtų nuteisti sąžiningai ir skaidriai.

 
  
MPphoto
 

  Charles Goerens, ALDE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, mes ką tik sužinojome apie Umaru Yar’Adua mirtį. Savo frakcijos vardu norėčiau išreikšti užuojautą dėl ankstyvos Nigerijos Prezidento mirties.

Jis mirė tuo metu, kai musulmonų ir krikščionių susiskaldymo pasekmės tapo ypač žiaurios. Dabartinės rezoliucijos priežastis – 200 krikščionių nužudymas Džoso regione. Mes galėtume dar kartą pažymėti, kad toks barbarizmas akivaizdžiai kyla dėl religinio susiskaldymo. Mes taip pat galėtume dar kartą pažymėti, kad skurdas yra problema. Kad jis, be kitų priežasčių, yra politinių valdžios institucijų negebėjimo įveikti korupciją rezultatas. Mes taip pat galėtume dar kartą paminėti ginčus dėl ribotų gamtos išteklių, ypač dėl tame regione esančios derlingos žemės, klimato kaitą, kuri paaštrina minėtus veiksnius.

Kokių veiksmų tokiomis aplinkybėmis galėtų imtis Europa?

Be abejo, ji gali remtis Kotonu susitarimo 8 straipsniu ir stiprinti dialogą su šalies politinėmis valdžios institucijomis. Mes tai padarysime.

Mes taip pat galime pasmerkti žiaurumus. Mes tai padarysime šioje rezoliucijoje.

Mes, žinoma, galime konstatuoti faktą, kad ši turtinga šalis – daugiausia naftos eksportuojanti Afrikos valstybė – nesugeba investuoti šios gerovės į kovą su skurdu.

Tiesą sakant, mes galime daryti viską; galime kiekvieną kartą pasmerkti visa tai iš naujo. Manau, nedidelė viltis yra pati Nigerija, kuri pati privalo sugrąžinti šalį į įprastą gyvenimą. Laikinasis Prezidentas G. Jonathan turi visas savybes, reikalingas drąsiai kovoti su minėtomis problemomis.

Šalis turi atsikurti pati, ir aš manau, kad tokių žmonių, kaip jis – reta. Turėtume palinkėti jam sėkmės bei šviesos ir paremti išskirtinę asmenybę – tos šalies laikinąjį Prezidentą.

 
  
MPphoto
 

  Nicole Kiil-Nielsen, Verts/ALE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas norėtų prisidėti prie užuojautos, kurią ką tik išreiškė kolegos EP nariai.

Mes visapusiškai remiame rezoliuciją dėl masinių žiaurumų Nigerijoje, kurie, deja, atspindi tik vieną liūdnos žmogaus teisių padėties toje šalyje aspektą.

Savo kalbą norėčiau skirti Nigerijos kalėjimams, kuriuose daug kalinių, kurių teisės sistemingai pažeidžiamos. 2008 m. Amnesty International ataskaitoje nurodyta, kad 65 proc. kalinių toje šalyje niekada nebuvo pripažinti kaltais dėl jokio nusikaltimo. Kai kurie bylos nagrinėjimo laukė 10 metų.

Problemos tokios didelės, kad Nigerija neturi kitos išeities, tik jas pripažinti ir pažadėti pertvarkyti sistemą. Mes vis dar laukiame šios reformos.

Savo kalboje dėmesį sutelkiau į kalėjimus, nes dabartinė padėtis mums dar kartą priminė, kaip mažai vertinama žmogaus gyvybė Nigerijoje ir ypač jos kalėjimuose.

Nacionalinė Nigerijos ekonomikos taryba paskelbė planuojanti įvykdyti mirties bausmę šimtams kalinių, kad kalėjimai nebūtų tokie perpildyti: tai būtų žudynės, skirtos sumažinti per didelį kalinių skaičių. Tai sukrečia, žinant, kad daug kalinių, kurių laukia mirties bausmė, yra nekalti, o dauguma neturėjo teisės į sąžiningą bylos nagrinėjimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. vasario mėn. Nigerijos federalinis užsienio reikalų ministras JTO paskelbė, kad jo šalyje taikomas de facto mirties bausmės moratoriumas.

Todėl per balsavimą pateiksiu žodinį pakeitimą, kad būtų pasmerktas šis paskutinis kelių Nigerijos gubernatorių žingsnis.

 
  
MPphoto
 

  Peter van Dalen, ECR frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau perduoti mūsų frakcijos užuojautą Nigerijos žmonėms dėl Prezidento mirties.

Pone pirmininke, Džose ir jo apylinkėse įvykdytų žiaurumų neįmanoma apibūdinti, ir jie, deja, nėra pavieniai incidentai. Jei nebus imtasi veiksmų, jie kartosis ir ateityje. Smurto proveržiai kyla beveik kasdien, o nuo jų ypač nukenčia krikščionys.

Nigerija turi padaryti keturis dalykus. Pirma, ji nedelsdama turi pradėti nepriklausomą tyrimą ir įvertinti kariuomenės vaidmenį, nes ji akivaizdžiai nesuteikė piliečiams veiksmingos apsaugos. Antra, ji privalo patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltuosius. Tokio pobūdžio baisūs išpuoliai negali būti toleruojami. Trečia, ji turi paskatinti etninių ir religinių grupių dialogą. Ketvirta, ji turi rasti būdą išspręsti įtemptus santykius tarp įvairių gyventojų grupių, pretenduojančių į tuos pačius žemės plotus.

Europa, žinoma, turi padėti Nigerijai įgyvendinti šias priemones, bet ji taip pat turi daryti spaudimą šaliai, nes nesibaigiantis smurtas turi būti sustabdytas.

 
  
MPphoto
 

  Marie-Christine Vergiat, GUE/NGL frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat norėčiau prisidėti prie visų ir pareikšti užuojautą Nigerijos žmonėms dėl jų Prezidento mirties.

Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės žalieji kairieji nebalsuos už pasiūlymą dėl bendros rezoliucijos, kuris pateiktas mums šiandien, ir nenori turėti nieko bendra su šia rezoliucija.

Mes manome, kad rezoliucijoje, priešingai nei ką tik kalbėta, nesprendžiamos besikartojančio smurto toje šalyje priežastys ir jos paliestos tik iš dalies, nors mes smerkiame šį smurtą ir reikalaujame, kad jo kaltininkai būtų nubausti.

Nigerija yra didelė Afrikos valstybė su turtinga pasaulietine istorija, ji turi 140 mln. gyventojų ir yra tankiausiai apgyvendinta žemyno valstybė. Kai kurie sakytų, kad ji turėtų būti turtinga šalis, nes joje atrasta naftos telkinių. Pagal šalies BVP dydį Nigerija yra antroji šalis Afrikoje, po Pietų Afrikos ir prieš Alžyrą. Vis dėlto daugelis jos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos ir ji yra vienintelė naftos turinti valstybė pasaulyje, turinti biudžeto deficitą.

Ironiškiausia, kad Nigerija importuoja beveik visus naftos produktus, kurių reikia jos ekonomikai, nes neturi reikalingų naftos perdirbimo gebėjimų. Svarbu pažymėti, kad trys pagrindinės šalies naftos perdirbimo įmonės neveikia, bet dar blogiau tai, kad pastaraisiais metais dėl nuolatinių išpuolių prieš naftos įrenginius labai sumažėjo naftos gavyba.

Kodėl Nigerija atsidūrė tokioje padėtyje?

Nes ši Afrikos valstybė yra akivaizdus pavyzdys, rodantis, kad Afrikos ištekliai užgrobti kelių tarptautinių įmonių, šiuo atveju – naftos bendrovių, ypač vienos, kuri eksploatuoja 40 proc. Nigerijos naftos, prisidedant ir kai kurioms mūsų vyriausybėms.

Šios įmonės formuoja ir griauna vyriausybes pagal savo poreikius ir darydamos žalą šalies gyventojų poreikiams. Nigerio delta, kurios augmenija ir gyvūnija kažkada buvo viena gražiausių pasaulyje, tapo tikru sąvartynu. Taip atsitiko ne tik dėl naftos gavybos, bet ir todėl, kad kiekvieną mėnesį į uostą atplukdomi 500 konteinerių su įvairiomis toksiškomis atliekomis, kurios paliekamos dideliuose atviruose sąvartynuose.

Nigerija yra viena korumpuočiausių šalių pasaulyje. Chuntų rėmėjai pasisavino daugiau kaip 325 mlrd. USD iš 400 mlrd. USD, kurių šalis gavo iš naftos. Kur yra šie doleriai? Bankų sąskaitose Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje.

Mano nuomone, su tokia padėtimi negalima taikstytis, bet rezoliucija, kurią priimame, neatitinka iššūkių, kurie kyla Europos Sąjungai demonstruojant tarptautinį solidarumą su Afrika.

 
  
MPphoto
 

  Fiorello Provera, EFD frakcijos vardu.(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, mes žinome, kad įvairioms religinėms Nigerijos grupėms, ypač įvairių tikėjimų krikščionims ir musulmonams, sunku gyventi taikiai. Rezoliucijoje, dėl kurios balsuosime, mums primenama, kad padėtis kritinė: nuo 1999 m., pasibaigus kariniam valdymui, per religinius arba etninius konfliktus žuvo daugiau kaip 14 000 žmonių. Kalbama apie daugiau nei 500 mirčių per paskutinius tris mėnesius.

Deja, Nigerija nėra vienintelė šalis, kurioje tarp religinių grupių kyla konfliktai ir tvyro įtampa. Todėl būtų naudinga kasmet parengti Europos Parlamento pranešimą dėl religijos laisvės pasaulyje, kuriame struktūriškai būtų išanalizuota problema, turinti labai didelę įtaką daugelio šalių stabilumui. Norėčiau paminėti Komisijos nario O. Rehno, kurį aš gerbiu, pareiškimą, kad Nigerija yra labai neturtinga šalis: tai netiesa, Nigerija yra labai turtinga šalis, kurią kankina korumpuota ir nieko neišmananti valdančioji klasė, susigrobusi šalies išteklius ir nuskurdinusi milijonus piliečių.

Tai yra tikroji problema, o socialinis ir ekonominis šios šalies atsigavimas, kaip ir daugelyje kitų Afrikos šalių, priklauso nuo to, ar atsiras nauja valdančioji klasė, kuri sąžiningai paisytų piliečių poreikių.

 
  
MPphoto
 

  Hans-Peter Martin (NI).(DE) Pone pirmininke, po artėjančio Pasaulio futbolo čempionato Pietų Afrikoje mūsų Afrikos politikos dėmesio centras vėl bus Nigerija. Ji yra didelė, turtinga šalis, kurioje ryški labai didelė socialinė nelygybė. Žinoma, ji taip pat turi nuspręsti, kurį globalizacijos kelią rinktis: Kinijos ar Europos. Aš tvirtai įsitikinęs, kad turime likti Europos kelyje, t. y. priešintis žmogaus teisių pažeidimams ir siekti, kad mūsų partneriais taptų įkalinti žmonės, o ne korumpuoti tam tikrų klanų ir valdžios grupių lyderiai, siūlantys mums trumpalaikę naudą. Todėl turime paremti rezoliuciją ir M.-Ch. Vergiat žodžius. Einama pakankamai toli, todėl svarbu, kad ES kovotų už žmogaus teises. Mes neturime toleruoti planuojamų Kinijos veiksmų Nigerijoje ir jos nepagarbos žmogaus teisėms.

 
  
MPphoto
 

  Mario Mauro (PPE).(IT) Pone pirmininke, smurtas neišsprendžia konfliktų; jis tik padidina tragiškas jų pasekmes. Smurtas yra neteisingas, amoralus ir nežmoniškas, be to, smurtauti neverta: smurtas nėra naudingas. Jis yra pats neveiksmingiausias būdas spręsti problemas, su kuriomis susiduria visas regionas. Jei smurtą tarp krikščionių mažumos ir musulmonų provokuojanti priežastis yra ne tik religinis fundamentalizmas, bet ir žemas ekonomikos išsivystymas, sukeliantis pasipiktinimą ir įtampą tarp įvairių etninių grupių, Europos Sąjunga, Afrikos Sąjunga ir visa tarptautinė bendruomene turi priversti Nigerijos Federalinę Vyriausybę (ji yra atsakinga už daugelį esamos padėties veiksnių) suprasti, kad civilizuotas ir taikus įvairių etninių ir kitų grupių gyvenimas šalyje yra naudingas kiekvienam atskirai ir visiems šalies gyventojams.

Reikia ne tik įgyvendinti tinkamą tyrimų sistemą, kurios daugelis reikalauja, ir nubausti atsakingus už paskutinių mėnesių kraujo praliejimą asmenis – nors aš pasakyčiau – už paskutinių metų, bet ir kiekvieną įmanomą iniciatyvą, kuri, viena vertus, padėtų siekti etninių grupių dialogo, ir, kita vertus, kaip siūlė daugelis, padėtų sukurti naują valdančiąją klasę.

Tikimės, kad priėmus šią rezoliuciją pagaliau bus aišku, jog išsprendus konfliktus, ypač tokioje šalyje kaip Nigerija, kurioje gausu žaliavų, visų pirma, naftos, bus sudarytos geresnės galimybės panaudoti išteklius ir juos geriau paskirstyti. Mano nuomone, 2009 m. gruodžio 12 d. pasirašytas Nigerijos Federalinės Vyriausybės ir Europos Komisijos susitarimas gali pastūmėti šia kryptimi.

Vis dėlto dabar nesuskaičiuojamų šalies problemų pagrindas yra saugumas, ir didžiausia grėsmė yra ne pats konfliktas, bet jo atsiradimo priežastys: čia reikia imtis veiksmų siekiant padėti Nigerijai siekti tikro ekonomikos ir demokratijos vystymosi.

 
  
MPphoto
 

  Corina Creţu (S&D).(RO) Aš taip pat norėčiau išreikšti užuojautą Nigerijos žmonėms, kurių Prezidentas mirė vakar.

Deja, po jo mirties prie esamų įtampos šaltinių prisidėjo dar vienas rizikos veiksnys: šalyje, kuri kenčia nuo smurto, nebeliko valdžios centro. Kaip žinote, šių metų pradžioje nužudyti daugiau kaip 300 musulmonų. Nepraėjus dviems mėnesiams per porą valandų nužudyta tiek pat krikščionių. Šiuo metu tik dėl kariuomenės patruliavimo gatvėse kai kurie krikščionys ir musulmonai atidėlioja keršto planus.

Mano nuomone, pagrindinė problema šiuo metu – išsaugoti tvarką, kad būtų išvengta naujų žiaurumų. Todėl manau, kad reikalingas tarptautinės bendrijos dalyvavimas. Antra, susiduriame su nebaudžiamumo problema, kuri taip pat aktuali Afrikos konfliktų zonose. Kai tik bus sulaikyti ir nuteisti masiniai nusikaltėliai, kurių skaičius nuolat auga, smurto lygis sumažės. Tarptautinė bendrija turi dar kartą skirti ypatingą dėmesį. Ji jautriai reagavo į problemas Balkanuose ir Artimuosiuose Rytuose, bet visiškai nekreipia dėmesio į Afrikos kančias.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock (ECR). Pone pirmininke, aiškiai prisimenu, kaip būdamas berniukas per televiziją mačiau žiaurius Nigerijos Biafros regiono pilietinio karo vaizdus. Deja, panašu, kad praėjus keturiasdešimčiai metui mažai kas pasikeitė. Pasibjaurėjimą keliantys Džoso vaizdai, kuriame šimtai žmonių buvo mirtinai užkapoti, primena mums, kad Nigerija yra nuolatinio nestabilumo šalis.

Nigerijai būdinga etninė, religinė, visų pirma, krikščionių ir musulmonų, kultūrinė ir ekonominė įtampa. Po vakarykštės Prezidento mirties – reiškiu užuojautą Nigerijos žmonėms – susiklosčiusi neaiški padėtis neišvengiamai baigsis kova dėl valdžios, kuri padidins šios didelės Afrikos valstybės nestabilumą. Todėl man kelia nerimą Nigerijos, kaip unitarinės valstybės, ilgalaikis tvarumas. Kai kurie, įskaitant Libijos Prezidentą M. Gadaffi, pasiūlė Nigeriją suskaldyti į dvi dalis. Sudanas, dar viena šalis, susiskaldžiusi į musulmoniškąją šiaurę ir krikščioniškuosius pietus, atrodo pasiruošusi išsiskirti į dvi dalis kitais metais. Šis tikėtinas pasidalijimas taps precedentu, rodančiu, kad kolonijinės Afrikos sienos nebėra šventos ir neliečiamos, todėl kyla daug įdomių klausimų dėl Afrikos ateities.

 
  
MPphoto
 

  Joe Higgins (GUE/NGL). Pone pirmininke, per žudynes Nigerijos Plateau valstijoje sausio ir kovo mėn. nužudyta šimtai nekaltų aukų, ypač daug moterų ir vaikų. Nors religiniai ir genčių skirtumai yra svarbi šių ir kitų žudynių priežastis, mes privalome giliau išnagrinėti tikrąsias priežastis.

Kolonijinė ir žiaurių Afrikos užkariavimų praeitis, kai dažnai buvo išnaudojamas bendruomenių ir genčių susiskaldymas, paliko ilgalaikių pėdsakų. Per BBC naujienų tyrimą neseniai paskelbta, kad nors smurtas kyla tarp musulmonų ir krikščionių, analitikų nuomone, pagrindinės priežastys yra politinės ir ekonominės. Jie nurodė didelį Nigerijos žmonių skurdą ir atvirą valdančiojo elito korupciją.

Nigerija yra viena turtingiausių šalių pasaulyje gamtos ir mineralinių išteklių, įskaitant naftą, požiūriu. Deja, korumpuotam vietos elitui ir daugianacionalinėms įmonėms, įskaitant Shell Oil, atitenka didžioji gerovės dalis, o didžioji dauguma Nigerijos žmonių gyvena apgailėtiname skurde. Palaikau Nigerijos demokratinio socialistų judėjimo kolegas, reikalaujančius, kad Nigerijos turtas būtų perduotas visuomenės nuosavybėn ir būtų demokratiškai kontroliuojamas daugumos gyventojų, darbuotųjų ir neturtingųjų. Pasinaudojant šiuo turtu įmanoma sukurti padorias gyvenimo sąlygas visiems Nigerijos žmonėms ir taip įveikti bendruomenių susiskaldymą. Kita alternatyva yra Nigerijos padalijimas ir tolesni barbariški išpuoliai prieš žmones.

 
  
MPphoto
 

  Filip Kaczmarek (PPE).(PL) Pone pirmininke, Nigerija yra svarbi šalis, labai svarbi šalis. Todėl mums rūpi tai, kas įvyko kovo 7 d. netoli Džoso miesto.

Centrinės Nigerijos problema ne tik ta, kad žudomi krikščionys, nes šių metų sausį žudyti musulmonai. Nigerijos atveju religinius skirtumus papildo kiti skirtumai. Kai kurie iš jų paminėti – tai ekonominiai, etniniai ir socialiniai skirtumai. Vis dėlto esama ir kitokio – istorinio susiskaldymo, nes toje šalies dalyje krikščionys laikomi vietiniais, o musulmonai – pašaliečiais, nors ten gyveno dvi ar trys jų kartos, taip pat esama politinių skirtumų. Krikščionys tradiciškai remia valdančiąją Liaudies demokratinę partiją, o musulmonai paprastai remia opozicinę Visų Nigerijos žmonių partiją. Taigi, skirtumų daug, todėl šių įvykių neturėtume vertinti kaip akivaizdžių religinio persekiojimo pavyzdžių.

Nigerijos konstitucijoje įtvirtina religijos laisvė: konfesijos laisvė, sąžinės laisvė ir teisė pakeisti religiją. Jums gali pasirodyti, kad nuoroda į Nigerijos konstituciją yra naivus požiūris, bet aš norėčiau visiems priminti, kad seniausios rašytinės konstitucijos – Amerikos konstitucijos – ir seniausios rašytinės Europos konstitucijos – Lenkijos konstitucijos vertybės tebėra svarbios ir turi išliekamąją vertę. Todėl raginame Nigerijos Federalinę Vyriausybę, gubernatorius ir vietos valdžios institucijas išspręsti šią problemą ne tik dėl mūsų vertybių, bet ir dėl jų konstitucijoje įtvirtintų vertybių ir principų. Manau, svarbu remtis jų pačių dokumentais.

 
  
MPphoto
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). Pone pirmininke, norėčiau išreikšti didelį apgailestavimą dėl smurto protrūkio Džose, per kurį žuvo keli šimtai žmonių. Šie įvykiai dar kartą parodė, kaip svarbu pradėti taikinimo procesą, kuris leistų šiaurinei musulmonų bendruomenei ir pietinei krikščionių bendruomenei gyventi taikiai.

Norėčiau, kad žinotumėte, jog žiaurumai kyla dėl sunkumų ir dėl žmonių, gyvenančių naftos turinčiose teritorijose ir negaunančių jokios naudos iš bendro šalies vystymosi, priespaudos. Raginame Nigerijos valdžios institucijas užtikrinti teisingą ir demokratinį visų šalies socialinių grupių vystymąsi ir pagarbą žmogaus teisėms. Galiausiai, norėčiau perduoti užuojautą Nigerijos žmonėms dėl jų Prezidento mirties.

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda (PPE).(RO) Aš taip pat prisidedu prie visų, išreiškusių užuojautą Nigerijos žmonėms dėl Prezidento Umaru Yar’Adua mirties.

Savo kalboje norėčiau atkreipti dėmesį į du dalykus. Pirma, norėčiau pradėti nuo to, ką pasakė Nigerijos gyventojas, paklaustas, kokia blogybių jo šalyje priežastis. Jis atsakė: „mes matome, kaip teisiami žiaurumais ir nusikaltimais kaltinami žmonės, bet jie dingsta sostinėje ir mes jų nebepamatome“. Kitaip tariant, už įvykdytus nusikaltimus nėra jokios viešos atsakomybės.

Antra, norėčiau pabrėžti, kad turime atsižvelgti į religinį konflikto aspektą. Keli anksčiau kalbėjusieji paminėjo religinį aspektą, bet teigė, kad didžiausia problema yra socialiniai ir ekonominiai dalykai. Laikinai prezidento pareigas einantis G. Jonathan atkreipė dėmesį į šį aspektą ir pakvietė religinius lyderius siekti dialogo. Mes privalome jį paremti.

 
  
MPphoto
 

  Andrzej Grzyb (PPE).(PL) Pone pirmininke, vaizdai, kuriuos neseniai rodė įvairios televizijos, sukrėtė. Sukrėtė scenos, kurios atrodė kaip pergalingas Džose ir jo apylinkėse nužudytų žmonių demonstravimas. Kaip kalbėjo M. Mauro, smurtui negali būti jokio pateisinimo, nes smurtas pats savaime yra blogis. Kaip Europos visuomenė ir kaip Europos Parlamento nariai, mes negalime nekreipti dėmesio į tai, kas įvyko. Todėl aš visapusiškai remiu rezoliuciją.

Neatsižvelgdami į konflikto ir smurto priežastis turime imtis veiksmų, kad Nigerijoje būtų gerbiamos žmogaus teisės ir pilietinės laisvės, nes ši šalis mums brangi. Taip pat norėčiau pasinaudoti proga ir pareikšti užuojautą Nigerijos žmonėms dėl Prezidento mirties.

 
  
MPphoto
 

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Pone pirmininke, dėkoju jums už rimtą ir atsakingą diskusiją šiandien. Daugelis jūsų pabrėžė tai, kad Nigerijos socialinės problemos sudėtingos. Sutinku su jumis, ir Komisijai žinoma, kad šios problemos sudėtingos. Mes toliau tęsime įpareigojančią partnerystę su Nigerija ir aš galiu tik sutikti su jumis, kad svarbu kovoti su korupcija ir nebaudžiamumu, nes korupcija, deja, yra giliai įsišaknijusi ir stabdo visuomenės pažangą bei demokratijos procesą šioje daug išteklių turinčioje šalyje, taigi, kenkia ir paprastiems žmonėms.

Mes suteiksime tvirtą ir konstruktyvią paramą Nigerijai. Mes naudojame įvairias priemones, pradedant diplomatija, baigiant vystymusi, ir Komisija toliau atidžiai stebės ir sieks sustabdyti smurtą Nigerijoje turimomis diplomatinėmis priemonėmis.

Kitas aukšto lygio forumas, kuriame bus sprendžiamas šis labai svarbus klausimas, yra ES ir Nigerijos ministrų susitikimas rudenį, per kurį minėtas klausimas tikrai bus apsvarstytas.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Baigdamas diskusijas norėčiau pranešti, kad man buvo pateikti septyni pasiūlymai dėl rezoliucijų(1) pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks šiandien 11.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) Labai ilgai ši žemė, turinti daug gamtos išteklių, buvo daugelio humanitarinių tragedijų, masinių žudynių ir etninių susidūrimų, kilusių dėl ekonominių ir socialinių priežasčių, scena. Norėčiau priminti katalikų misionieriaus, gyvenusio Nigerijos, žodžius: Tėvas P. Gheddo neseniai pabrėžė, kad prieš 20 metų musulmonų ir krikščionių santykiai centrinėje ir šiaurinėje Nigerijos dalyje buvo sudėtingi ir krikščionys susidūrė su įvairaus pobūdžio diskriminacija, bet niekada nebuvo prieita iki masinio smurto, su kuriuo susidūrėme pastarąjį dešimtmetį. Vis dėlto dvasininkas aiškiai pasakė, kad situacija pastaraisiais metais pablogėjo ir dėl islamiškojo ekstremizmo, kurį atspindi Al-Qaida ideologija, įtakos Nigerijai, ypač 12 šiaurinių valstijų, kuriose įtvirtintas šariatas. Todėl mes sutinkame, kad įvairioms Nigerijos etninėms grupėms religija yra idealus pretekstas vykdyti masinį smurtą kitų grupių atžvilgiu. Visgi turėtume prisiminti, kad tankiai apgyvendinta Afrikos valstybė, kuri daug metų kentėjo nuo politinio nestabilumo, priėmė islamiškojo ekstremizmo bangą, kurio mes negalime ignoruoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu.(PL) Jei didžiausia Europos Sąjungos vertybė yra apsisprendimo teisė, kitaip tariant, teisė gerbti savo sąžinės principus ir vertybes, bet kokios netolerancijos ir neapykantos apraiškos, tiesiogiai prisidedančios prie žmogžudysčių ir masinių žudynių dėl rasės, etninės kilmės ar religijos, turėtų būti nedelsiant vieningai pasmerktos. Vis dėlto šis pasmerkimas neturėtų būti tik žodinis. Turėtų būti imamasi veiksmų, kurie užtikrintų taikų gyvenimą ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Ziobro (ECR), raštu.(PL) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau išreikšti gilų liūdesį dėl žinių apie neramumus Džose, Nigerija, vykusius sausio ir kovo mėn., per kuriuos žuvo šimtai krikščionių ir musulmonų. Turėtume prisiminti, kad tokie baisūs įvykiai Džose vyko ne pirmą kartą. Šių dviejų religijų pasekėjų kovos vyksta nuo 2001 m. Įtampa, kuri tęsiasi dešimtmetį ir kartais virsta atvirais susidūrimais, patvirtina, kad valstybei tenka svarbus vaidmuo skatinant taikinimo procesą. Sudėtingos konflikto priežastys rodo, koks gilus susiskaldymas. Nigerijos krikščionys ir musulmonai skiriasi ne tik religiniu požiūriu. Šio susiskaldymo esmė yra istorinis susiskaldymas, nes regione, kuriame kyla neramumai, krikščionys yra laikomi vietiniais, o musulmonai – pašaliečiais. Dėl šių priežasčių krikščionys ir musulmonai remia skirtingas politines grupes, o tai išplečia konfliktą. Vis dėlto konflikto priežastys yra religiniai skirtumai ir valdžios institucijų nekompetencija ar negebėjimas užtikrinti taikų dviejų grupių gyvenimą. Šį rudenį įvyks ES ir Nigerijos ministrų susitikimas ir aš manau, kad ši problema turėtų būti įtraukta į susitikimo darbotvarkę. Be to, Komisija turi imtis visų diplomatinių priemonių, kad pagerintų padėtį Nigerijoje.

 
  
  

(Posėdis sustabdytas kelioms minutėms laukiant balsavimo pradžios.)

 
  
  

PIRMININKAVO: L. ROUČEK.
Pirmininko pavaduotojas

 
  

(1) Žr. protokolą.

Teisinė informacija - Privatumo politika