Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2010 m. gegužės 6 d. - Briuselis

10. Paaiškinimai dėl balsavimo (tęsinys)

Pasiūlymai dėl rezoliucijų: bendras cianido kasybos technologijų draudimas Europos Sąjungoje (RC-B7-0238/2010)

  Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Norėčiau, kad visoje Europos Sąjungoje būtų pratęstas cianido kasybos technologijų draudimas. Norėčiau, kad ateityje visiškai galėtume panaikinti tokias technologijas, kad užkirstume kelią kitoms didžiulėms gaivalinėms nelaimėms, per kurias įvairios toksinės medžiagos patenka į mūsų vandens šaltinius. Toks atvejis buvo Vengrijoje, kurioje prieš 10 metų Tisos upėje žuvo beveik visa gyvybė. Slovakiją taip pat palietė ši problema, netoli valstybės sienos įvykus nelaimingam atsitikimui, bet netolimoje ateityje Slovakija ketina atidaryti kasyklas, kuriose ta pati technologija būtų naudojama aukso gavybai. Šis ir panašūs klausimai − ne dviejų ES valstybių ginčai, bet mūsų bendras siekis turėti tvaresnę aplinkosaugos politiką. Todėl balsavau už ir norėčiau prisijungti prie šios priemonės rėmėjų.

  Giommaria Uggias (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ketiname ir toliau drausti naudoti cianido kasybos technologijas, nes, kaip ką tik minėjo mano kolegos EP nariai, jos padarė ir toliau daro rimtą poveikį aplinkai ir kelia lemiamą pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai.

Balsuodami norėjome parodyti, kad Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos Italijos „Vertybių Italijos“ delegacija nori, jog Europa nesiderėtų dėl pagrindinių žmogaus laisvių, tokių kaip piliečių sveikatos laisvė ir natūrali gamtinė aplinka, aukodama jas keleto sisteminių gamintojų ekonominių interesų vardan. Norėčiau pasakyti: kadangi kalbama apie aukso gavybos sistemas, o ne apie bulvių auginimą, valdytojų įmonės lengvai galėtų paskirti pakankamai ekonominių ir finansinių išteklių tyrimų technologijoms, atitinkančioms aplinkos ir sveikatos saugos reikalavimus.

  Corneliu Vadim Tudor (NI). – (RO) Norėčiau padėkoti beveik 500 kolegų narių, vakar didele persvara balsavusių prieš cianido kasybos technologijų naudojimą. Žodis „cianidas“ − žodžio „mirtis“ sinonimas. Toks aiškus balsavimas ypač mums, rumunams, padarys didžiulę paslaugą. Vieni didžiausių pasaulyje gamtos laukų driekiasi Transilvanijoje. Ekspertų skaičiavimais, juose yra 300 tonų itin gryno urano, 800 tonų aukso ir 2 000 tonų sidabro, jau nekalbant apie didžiulius kitokių brangiųjų metalų ir elementų kiekius. Godžios vietinės ir tarptautinės mafijos gaujos klaidžioja aplink šiuos lobius, skleisdamos vis agresyvesnę propagandą, kupiną absurdiškiausio melo.

Cianido technologijų naudojimas galėtų sukelti didžiulę katastrofą, užnuodijančią aplinką, dėl jo galėtų sprogti keturi kalnai, būtų sunaikintos devynerios kapinės ir būtų sugriautos aštuonios krikščioniškos bažnyčios. Jau neminint 1 700 km romėniškų galerijų išnykimo ir romėniškos Alburno Didžiojo tvirtovės, archeologinės vertybės, UNESCO pripažintos unikalia pasaulinio kultūros paveldo vietove, nušlavimo nuo žemės paviršiaus. Europai pakako ir vieno Černobylio, dar vieno jai nereikia.

  Cristian Dan Preda (PPE). – (RO) Vakar balsavau prieš šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes tai padaryti manęs prašė vietos bendruomenės, kurios tokį draudimą laiko grėsme vietovės vystymuisi.

Tiesą sakant, manau, kad mano ir daugiau kaip 40 mano kolegų EP narių pasiūlytas pakeitimas, kuriame raginama atlikti tyrimą, kuriame būtų paaiškintas poveikis, būtų garbingas ir pagrįstas gestas. O čia reiškiamos aistros tik žlugdo tam tikrų bendruomenių galimybę vystytis.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Kirgizija (RC-B7-0246/2010)

  Joe Higgins (GUE/NGL). – Pone pirmininke, gal galėčiau jūsų paklausti, kodėl tiek daug narių privačiuose pokalbiuose leidžiama kalbėti garsiai ir nemandagiai, kitiems nariams tuo metu bandant kalbėti?

(Plojimai)

Aš susilaikiau balsuodamas dėl rezoliucijos dėl Kirgizijos. Prieš penkerius metus Kirgizijos žmonės susitelkė „Tulpių revoliucijai“, kovodami su korumpuotu režimu ir siekdami žmonėms geresnio gyvenimo. Į valdžią atėjusi K. Bakijevo vyriausybė, įvedė korumpuotą autoritarinį režimą ir, deja, nepateisino liaudies vilčių gyventi geriau. Naujoji vyriausybė sudaryta, deja, iš K. Bakijevo artimų draugų ir netikima, kad ji šio regiono gyventojams sukurs naują gyvenimą.

Remiu savo kolegas socialistus iš to regiono Tarptautinio darbininkų komiteto, kurie reikalauja naujo parlamento rinkimų, bet aiškiai pareiškia, kad niekas nepasikeis, nebent darbininkai ir kaimo liaudis turės savo kandidatų ir nepriklausomą darbininkų klasės partiją, kuri panaikintų pastarųjų 20 metų baisius privatizavimo atvejus, drąsiai imtųsi neoliberalaus kapitalizmo ir pradėtų tikrus demokratinius pokyčius, įsteigtų naujas institucijas, kurias kontroliuotų darbo žmonės, ir iš tiesų planuotų ekonomiką ir įkurtų Centrinės Azijos socialistų federaciją.

Pranešimas: Alojz Peterle (A7-0121/2010)

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). – (LT) Labai džiugu, kad šitas dokumentas buvo priimtas didžiąja balsų dauguma, t. y. jam nebuvo beveik jokios opozicijos. Ir tai yra savaime suprantama, kadangi sveikata mus liečia, kiekvieną iš mūsų ir mūsų artimuosius. Ir sveikinu Europos Parlamentą ir visus Europos Sąjungos piliečius, taip pat pranešėją, kad šiandien buvo priimti tokie sprendimai, kurie turėtų pastūmėti prie dar konkretesnių ir kryptingesnių veiksmų, siekiant ne tik gydyti vėžinius susirgimus, bet ir užtikrinti vėžinių susirgimų prevenciją. Deja, prognozės vėžinių susirgimų srityje yra iš tiesų labai gąsdinančios, ir mes turime sutelkti savo jėgas tam, kad įveiktume jas.

Balsavau už šio dokumento priėmimą, nes tikiu, kad integralus požiūris į vėžinius susirgimus bei kova su jais turėtų būti laikoma itin svarbia tiek Europos Bendrijos, tiek valstybių narių sveikatos strategijos dalimi. Būtinas kolektyvinis ir koordinuotas valstybių narių darbas tam, kad sumažintumėme riziką vėžinių susirgimų srityje.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Pranešime dėl kovos su vėžiu priemonių kalbama apie prevencijos svarbą kovojant su šia liga.

Žinome, kad anksti diagnozavus šią ligą, labiau tikėtina, jog gydymas bus sėkmingas. Kai kurių vėžio rūšių paplitimą galima numatyti pagal genetinį polinkį, gyvenimo būdą ir t.  t. Dėl to, mano nuomone, išsamesnė patikra galėtų būti pirmasis veiksmingas ir greitas žingsnis, užkertantis kelią daugeliui mirties atvejų. Kitas svarbus žingsnis būtų sėkmingų gydymo metodų perdavimas kitoms Europos Sąjungos šalims ir jų platinimas tose šalyse, įskaitant centrus, turinčius mažiau vėžio gydymo patirties, kad būtų teikiamas veiksmingesnis gydymas.

Tačiau bet kuriuo atveju, turime pritarti A. Peterle atliktam darbui tikėdamiesi, kad ES imsis platesnių priemonių kovodama su šia liga.

  Vito Bonsignore (PPE). – (IT) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti už Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, o ypač pranešėjo A. Peterle, atliktą darbą. Toks partnerystės vystymas kovojant su vėžiu, tokiu jautriu klausimu, kurį mes sprendžiame, daro garbę visam Europos Parlamentui.

Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, per metus apie 2 mln. Europos piliečių miršta nuo auglių ir apie 10 proc. šių atvejų augliai susiformuoja dėl kancerogenų poveikio darbe. Esu įsitikinęs, kad siekiant iki 2020 m. 15 proc. sumažinti naujų susirgimų skaičių taip pat reikėtų imtis bendrų veiksmų su valstybėmis narėmis. Europa turi parodyti, kad ir šioje srityje ji vieninga. Mano nuomone, 66 straipsnis, kuris garantuoja vaistų prieinamumą visiems ir visose šalyse esantiems asmenims, yra reakcija į šį pagrindinį principą.

Pone pirmininke, todėl balsavau už šį pranešimą.

Pranešimas: Patrizia Toia (A7-0120/2010)

  Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Ponios ir ponai, pastaruosius keletą metų informacinės ir ryšių technologijos labai sparčiai vystėsi. Reikšmingas informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus vystymasis ir jo rezultatai prisidėjo prie kitų, anksčiau nesivysčiusių sektorių, tokių kaip mechatronikos, nanotechnologijų, kontrolės ir matavimo technologijų, augimo. Todėl turėtų būti pritarta Europos Komisijos iniciatyvai naudoti informacines ir ryšių technologijas, siekiant ES 2020 m. tikslų. Palankiai vertinu tai, kad mes priėmėme šią programą ir džiaugiuosi, kad ir aš už ją galėjau balsuoti. Mums būtina iki 2020 m. pasiekti tai, ką planuojame, t. y., sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Informacinių ir ryšių technologijų sektorius gali būti strategiškai svarbus vykdant Europos Sąjungos energijos taupymo programą ir didinant Europos Sąjungos pramonės konkurencingumą. Tačiau norint tai pasiekti, kuo skubiau reikalinga parama matavimo prietaisams standartizuoti, tyrimų projektams pradėti ir priemonių, skirtų sumažinti vartojimą ir pagerinti gamybą bei paslaugų teikimo valdymą, paketui priimti.

Pranešimas: Vittorio Prodi (A7-0057/2010)

  Barbara Matera (PPE). – (IT) Pone pirmininke, balsavau už ir remiu vertingą, V. Prodi pristatytą pranešimą, atliktą užbaigiant svarbų Europos Komisijos padarytą darbą.

Atstovauju pietų Italijai, esančiai pietinėje Europos dalyje, Viduržemio jūros baseine. Mūsų žmonės tikėjo mumis ir nusipelno neatsidurti tokioje padėtyje, kai būtų nepasiruošę klimato kaitos poveikiui mūsų regionuose ir mūsų kaimo vietovėje, kurioje pragyvenimui daugiausia užsidirbama iš žemės ūkio, žvejybos ir turizmo, ir kurią daugiausia sudaro pažeidžiamesnės bendruomenės ir socialinės grupės.

Taigi manau, kad pagrindinis dalykas – įvairių valstybių narių vienybė įvairiose srityse, ypač reaguojant į šią naują strategiją, kurią šiuo metu pradedame įgyvendinti. Aišku, kalbėti esant tokiam sąmyšiui labai sudėtinga, bet kuriuo atveju, jau baigiu. Pritariu, kad reikia įgyvendinti Solidarumo fondo priemonę, kaip papildomą paramą greitai ir veiksmingai reaguoti į klimato kaitos poveikį, dėl šios priemonės esu įgaliota kalbėti Europos liaudies partijos (Krikščionių demokratų) vardu. Kalbėti tikrai neįmanoma.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, pritariu Europos Komisijos baltajai knygai ir pono V. Prodi pranešimui. Manau, kad tokios baltosios knygos ypač reikia pasibaigus Kopenhagos deryboms dėl klimato kaitos. Rezultatų, kurie pasiekti Kopenhagoje, neabejotinai nepakanka. Neprivalomas dokumentas, dėl kurio susitarta Kopenhagoje, kuriuo siekiama išlaikyti temperatūros augimo apribojimą iki +2°C, vis tiek Europai reikštų atšilimą, pasižymintį kraštutiniais regionų klimato pokyčiais.

Turime skirti dėmesio tam, kaip gaminame savo energiją. Turime labiau stengtis siekdami sukurti realią bendrą energetikos politiką. Turime remti nedarančių žalos aplinkai technologijų mokslinius tyrimus, tačiau taip pat turime sukurti aiškius politikos pagrindus, kaip į mūsų ekonomikas įdiegti atsinaujinančiosios energijos technologijas ir kaip jas integruoti.

Tikiuosi, kad ši baltoji knyga pastūmės ES tinkama linkme ir bus imamasi apčiuopiamų politinių veiksmų.

  Karin Kadenbach (S&D). – (DE) Pone pirmininke, remiu pasiūlymą, kurį šiandien pateikė V. Prodi. Tačiau šio pranešimo pakeitimas, kurį pasiūlė Europos liaudies partijos frakcija (Krikščionys demokratai), o pirmiausia R. Seeber, ir kuris, deja, buvo priimtas per plenarinį posėdį, man atrodo labiau abejotinas. Man neduoda ramybės tai, kad konservatoriai šį metodą naudoja norėdami slapta iš naujo įvesti branduolinės energijos naudojimą. Mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių energijos šaltinių naudojimo skatinimas − gerai žinomas argumentas, kurį naudoja branduolinės energijos lobistai. Norėčiau pabrėžti tai, kad V. Prodi pranešimas aiškiai krypsta kita linkme. Kaip austras, branduolinės energijos nelaikau atsinaujinančiąja energija. Man labai svarbu aiškiai pareikšti, kad šiandien nebalsavau už šį paragrafą.

PIRMININKAVO: J. BUZEK
Pirmininkas