Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2228(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0120/2010

Debatai :

PV 05/05/2010 - 25
CRE 05/05/2010 - 25

Balsavimas :

PV 06/05/2010 - 7.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0153

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2010 m. gegužės 6 d. - Briuselis Tekstas OL

12. Paaiškinimai dėl balsavimo (tęsinys)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Mums dar liko trys paaiškinimai dėl balsavimo.

 
  
  

Pranešimas: Andrea Cozzolino (A7-0100/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). Pone pirmininke, palankiai vertinu faktą, kad bendras pažeidimų naudojant Europos Sąjungos lėšas skaičius mažėja. Tai, kad žemės ūkio sektoriaus pažeidimų skaičius taip dramatiškai – 34 proc. – sumažėjo, teikia ypač daug vilčių. Stiprus ir konkurencingas OLAF vaidmuo – vienas iš veiksnių, padėjusių pagerinti padėtį. Palankiai vertinu pasiūlymą, įtrauktą į mūsų rezoliuciją, pagerinti ES valstybių narių bendradarbiavimą mokesčių srityje.

Tačiau noriu išreikšti savo gilų susirūpinimą dėl to, kad sukčiavimo atvejų padaugėjo naujosiose valstybėse narėse, ypač Rumunijoje ir Bulgarijoje. ES–10 jų skaičius išaugo 8 proc., o dviejų naujų ES valstybių narių įsiskolinimas padidėjo 152 proc. Noriu labai paremti prašymą, kad Rumunija ir Bulgarija sustiprintų savo administracinius gebėjimus valdyti ES lėšas ir pagerintų visų lygmenų viešųjų pirkimų priežiūrą ir skaidrumą.

 
  
  

Pranešimas: Tamás Deutsch (A7-0062/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti ponui T. Deutschui už nuostabų pranešimą. Šiandienos tikra diskusija ir mūsų rezoliucija, kurią parėmiau, yra puikus pradinis taškas būsimai Europos investicijų banko veiklai, ypač atsižvelgiant į 2020 m. ES strategiją.

Be to, norėčiau dar kartą paraginti Europos Sąjungos šalių vyriausybes, EIB mūsų kaimyninėms šalims, ypač Rytų kaimyninėms šalims, kurioms labai reikalingos paskolos ir investicijos ir kurios taip pat labai nukentėjo nuo krizės poveikio, leisti daugiau skolintis. Europos kaimynystės politikos tikslų ir EIB skolinimo aspektų suderinamumas ateityje turėtų būti užtikrintas dar labiau.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: masiniai žiaurumai Džoso mieste (Nigerija) (RC-B7-0247/2010)

 
  
MPphoto
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, buvome sausio ir kovo mėn. Nigerijoje vykusių masinių žiaurumų, dėl kurių žuvo keli šimtai žmonių, įskaitant moteris ir vaikus, liudininkais. Nigerijai pirmiausia reikia, kad susitaikytų šiaurėje gyvenantys musulmonai ir pietuose gyvenantys krikščionys ir taikiai gyventų kartu.

Antra, nepaisant to, kad Nigerija yra viena iš daugiausiai naftos išgaunančių šalių, dauguma jos gyventojų vis dar skursta. Jie negauna naudos iš bendro šalies vystymosi, taigi reikia mesti iššūkį labai paplitusiai korupcijai ir veiksmingai ir rimtai su ja kovoti.

Trečia, Europos Sąjungos pagalba Nigerijai turėtų būti skirta svarbiausioms problemoms, jautriausiems klausimams spręsti, siekiant, kad šioje šalyje būtų pasiekta bent kiek matoma pažanga.

 
  
MPphoto
 

  Bastiaan Belder (EFD).(NL) Pone pirmininke, naujausia informacija, kurią šią savaitę gavau apie Džose gyvenančius krikščionis, kelia ypač didelį nerimą. Ir pastarosiomis savaitėmis mūsų religiją išpažįstantieji – krikščionys – rasti nužudyti įvairiose šio Nigerijos miesto vietose. Pavyzdžiui, balandžio 24 d., šeštadienį, musulmonų jaunimo grupuotės nariai nudūrė du žurnalistus, dirbusius krikščioniškam mėnraščiu. Nusikaltėliai pasinaudojo aukų mobiliojo ryšio telefonais, paskambino nieko neįtariantiems aukų draugams ir giminaičiams ir pasakė: „nužudėme juos, ateikite ir pamatysite“.

Pone pirmininke, tai tipiška nebaudžiamų žiaurumų, kurių pagrindinėmis aukomis tampa krikščionys, ir dėl kurių nuo šių metų pradžios žuvo šimtai žmonių Nigerijos Džoso mieste ir jo apylinkėse, atmosfera. Prasmingai stebėtojas kalbėjo apie sisteminį religinį persekiojimą. Dėl to jis kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, taigi ir į Europos Sąjungos institucijas, kad būtų pripažinta, jog musulmonų ekstremizmas – pagrindinis pavojingos padėties Nigerijoje, ypač Džoso mieste, esančiame musulmoniškų šiaurinių ir krikščioniškų pietinių Nigerijos regionų sankirtoje, paaiškinimas.

Deja – ir tai šiandien vertinu kritiškai – to bendru pasiūlymu dėl rezoliucijos aiškiai nedaroma (žr. 5 dalį). Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos tvirtai nesilaikoma požiūrio, kad Nigerijoje paplitęs musulmonų ekstremizmas; dar blogiau, pasiūlyme tam nepritariama – ir cituoju – „pernelyg supaprastinti paaiškinimai, grindžiami vien religija“. Aš taip pat nepritariu viena priežastimi grindžiamiems paaiškinimams, tačiau toks ES, šio Parlamento pernelyg didelis supaprastinimas nepadeda Nigerijos krikščionims, kurių gyvybė šiomis dienomis kabo tarp vilties ir baimės. Tokia mano kritika, todėl aš susilaikiau.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE). Pone pirmininke, manau, kad pasibaisėtina tai, kad tokia valstybė kaip Nigerija, turinti tokias didžiules naftos atsargas, yra susijusi su tokiais masiniais žiaurumais, bet tuo pačiu, sekant Jungtinių Valstijų viceprezidento pavyzdžiu, sprendimo reikia ieškoti vedant dialogą, tuo pačiu žmones šviečiant, kad šalyje būtų galima pasiekti taiką.

Man patiko Joe Bideno pacituota airių poeto Williamo Butlerio Yeatso eilėraščio eilutė: „baisus grožis užgimė“. Tikimės, kad baisus grožis gali virsti nuostabiu grožiu Nigerijoje, kur įsigalės taika ir gerovė. Europos Sąjunga šiuo atveju turi vaidinti svarbų vaidmenį – beje, šiandienos diskusijoje – ir balsuojant, kai nustatėme žymeklį. Labai tai vertinu.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. Šio posėdžio protokolas bus pateiktas Europos Parlamentui patvirtinti kitos mėnesinės sesijos pradžioje. Jeigu nėra prieštaravimų, šiandienos posėdyje priimtos rezoliucijos nedelsiant bus perduotos jose išvardytiems gavėjams ir institucijoms.

 
  
  

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Íñigo Méndez de Vigo (A7-0116-2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už šią rekomendaciją, nes joje pabrėžiama, kad konvento sušaukimas – naujoviškas, konstruktyvus ir demokratinis būdas patikslinti sutartis (pvz., 1999–2000 m. vykęs konventas, kuriame buvo parengtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos projektas, ir 2002–2003 m. vykęs konventas, kuriame parengtas Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektas) ir pripažįstama, kad sutarčių patikslinimas yra išskirtinis ir šiuo metu būtinas įgyvendinant pereinamojo laikotarpio nuostatas, susijusias su Lisabonos sutarties įsigaliojimu.

Apibendrinant reikia pasakyti, kad konventų sistemą reikia naudoti, nes kalbame apie sutarčių patikslinimą, kuris apimtų daugiau negu paprastus laikinus, techninius pakeitimus. Dėl to, remiantis pranešėjo I. Méndez de Vigo, pateiktais pavyzdžiais, manau, kad gerai, jog Europos Parlamentas davė „pritarimą Europos Vadovų Tarybai, kad minėtasis protokolas būtų iš dalies keičiamas tarpvyriausybinėje konferencijoje ir nebūtų šaukiamas konventas“.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward ir Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. – (GA) EP nariai Pat the Cope Gallagher ir Liam Aylward atkreipė į dėmesį į tai, kad tik Airija ir Malta, rinkdamos Europos Parlamento narius, naudoja proporcingo atstovavimo rinkimų sistemą. Šiaurės Airija europiniuose rinkimuose taip pat naudoja proporcingo atstovavimo sistemą. Visiškai prieštaraujame tam, kad būtų taikoma vienoda arba tokia pat Europos Parlamento narių rinkimų sistema. Nuo Airijos valstybės įkūrimo įrodyta, kad proporcingo atstovavimo rinkimų sistema yra teisinga ir suteikia lygias galimybes.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. Šis balsavimas vyko dėl galimybės sušaukti konventą Sutarčių nuostatoms, susijusioms su pereinamojo laikotarpio priemonėmis dėl Europos Parlamento sudėties, patikslinti. Atsižvelgdamas į įvairius veiksnius, tokius kaip į nuo 2002 m. vasario 22 d. iki 2003 m. birželio 18 d. vykusį konventą bei į konventą, kuriame parengtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos projektas, pritariu pranešėjo nuomonei remti Tarybos pasiūlymą iš dalies pakeisti Protokolą Nr. 36, surengiant tarpvyriausybinę konferenciją, o ne sušaukiant konventą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, pasikeitė Europos Parlamento sudėtis, kuris nuo šiol vietoj 736 narių turės 751 narį. Bus 18 naujų narių iš 12 valstybių narių. Kadangi Lisabonos sutartyje nustatyta viršutinė riba, kiek EP narių gali turėti valstybė narė, Vokietija turės trimis nariais mažiau. Kadangi per kadenciją negalima sutrumpinti EP narių mandatų, reiškia, kad Europos Parlamentas laikinai turės 754 narius, ir dėl to bus būtina pakeisti Sutartį, siekiant laikinai pakelti 751 nario ribą. Manau, kad geriau būtų buvę šią naują sudėtį taikyti 2014 m. rinkimuose, o ne šią Parlamento kadenciją, bet suprantu, kad aiškiai sutariama dėl šių pokyčių įgyvendinimo nedelsiant. Dėl to sutinku, kad prieš tarpvyriausybinę konferenciją, kuri bus sušaukta tik siekiant priimti pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl likusios šio Parlamento kadencijos, neturi būti sušauktas konventas, tačiau tai neturėtų tapti precedentu ateičiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Buvo manoma, kad Europos sistemos ydinga praktika sušaukti konventus, kuri primena Prancūzijos ir JAV patirtį, buvo pagrįsta, nors iš tiesų tuo metu taip nebuvo. Dėl to manau, kad konventas, kuriame buvo priimtas Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektas, galiausiai ėmė ekstrapoliuoti jam suteiktais įgaliojimais. Visa širdimi norėčiau, kad rezultatai būtų buvę kitokie, bet to neleido ano meto aplinkybės. Dėl to manau, kad realiausias būdas užtikrinti valstybių narių vyriausybių dialogą, yra grįžti prie tarpvyriausybinių konferencijų ir skirti dėmesį konkrečioms problemoms, kurioms spręsti konferencija sušaukta, kaip ir tuo atveju, dėl kurio balsavome.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Balsavau už sprendimą nešaukti konvento Sutarčių nuostatoms, susijusioms su pereinamojo laikotarpio priemonėmis dėl Europos Parlamento sudėties, patikslinti. Balsavau taip, nes manau, kad nebūtina šaukti konventą, kad būtų patvirtintas Europos Sąjungos sutarties nuostatų pakeitimas. Pritariu tam, kad Taryba turėtų iš dalies pakeisti Protokolo Nr. 36 nuostatas, surengdama tarpvyriausybinę konferenciją, nešaukdama konvento.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Visiškai sutinku su pranešimo autoriumi, ir norėčiau dar kartą priminti, kad daugumoje valstybių narių nauji Europos Parlamento nariai jau paskirti remiantis dabartinėmis taisyklėmis. Dėl to laukiame Tarybos pasiūlymo dėl Protokolo Nr. 36 pakeitimo. Tai leis papildomiems nariams atvykti į Europos Parlamentą kaip stebėtojams iš karto po to, kai bus patvirtintas minėto protokolo pakeitimas, o jam įsigaliojus, mūsų naujieji kolegos nariai galės pradėti dirbti kaip pilnateisiai Europos Parlamento nariai.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Pranešėjas nepritaria konventui, nes Sutarties pakeitimai – tik pereinamosios priemonės. Aš tai matau kitaip, nes tie pakeitimai susiję su demokratinėmis problemomis. Prancūzija turi kitokią rinkimų sistemą ir dėl to neturi galimybės sąraše „kilstelėti“ demokratiniu būdu tiesiogiai išrinktų narių. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Siiri Oviir (ALDE), raštu. (ET) Jeigu pažvelgtume į tai grynai iš teisinės pusės, mūsų priimamas sprendimas iš dalies pakeis Lisabonos sutartį, kurioje numatytas konvento sušaukimas. Tačiau kadangi tų veiksmų užmojai riboti ir apsiriboja tarpiniu pakeitimu, pasiklioviau proporcingumo principu ir parėmiau tarpinį, 479 kolegų pasiūlytą, sprendimą: t. y. tarpvyriausybinei konferencijai suteikti teisę priimti sprendimus, o ne šaukti konventą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Balsavau prieš šį pranešimą, nes prieštarauju tam, kad Sutartims patikslinti nebūtų sušauktas konventas.

 
  
MPphoto
 
 

  Rafał Trzaskowski (PPE), raštu.(PL) Sprendimas nešaukti konvento buvo vienas iš sudėtingiausių sprendimų, susijusių su naujove įvesti 18 naujų Europos Parlamento narių. Šį sprendimą priėmėme grynai iš pagarbos šiai priemonei, kurios tikslas – padidinti sprendimų, susijusių su pagrindine ES teise, pagrįstumą. Tai ne precedentas ateičiai. Visiems svarbiems klausimams, susijusiems su Sutartimis, pvz., rinkimų procedūra, spręsti vis tiek turėsime sušaukti konventą. Norėčiau padėkoti pranešėjui Í. Méndez de Vigo ir koordinatoriams už šio sprendimo priėmimą, nes jį priimti tikrai nebuvo lengva. Turime problemą, susijusią su 18 naujų narių paskyrimu, nes kai kurios valstybės narės netaikė tinkamos procedūros. Tačiau nusprendėme, kad svarbiausias principas – atstovavimas. Svarbiausia, kad šiame Parlamente kuo greičiau būtų proporcingai atstovaujama. Dėl to raginame visas valstybes nares kuo greičiau užbaigti šį procesą ir tuo pačiu tikimės, kad visi nariai bus išrinkti tiesioginiuose rinkimuose.

 
  
  

Pranešimas: Íñigo Méndez de Vigo (A7-0115-2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Balsavau už šį puikų pranešimą, kurį pateikė mano kolega Í. Méndez de Vigo. Iš tiesų, reikia rasti pereinamojo laikotarpio priemonę, siekiant suderinti pagarbą Lisabonos sutarčiai ir 1976 m. Akto 5 straipsnio nuostatoms dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise. Dėl to likusiam 2009–2014 m. kadencijos laikotarpiui būtina padidinti EP narių skaičių.

Be to, esu patenkinta dėl šio pranešimo 6 dalies formuluotės, kurioje raginama sukurti vienodą EP narių rinkimų sistemą: „praneša Europos Vadovų Tarybai, kad jis netrukus ketina parengti pasiūlymus dėl nuostatų, kurios būtinos renkant EP narius, vadovaujantis visuotine tiesioginių rinkimų teise pagal visose valstybėse narėse bendrą tvarką ir pagal visoms valstybėms narėms bendrus principus, ir kad Parlamentas ketina pradėti šią rinkimų reformą, remdamasis Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 2 dalimi ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 223 straipsniu; be to, reikalauja, kad būtų sušauktas konventas Europos Parlamento reformos klausimais, siekiant patikslinti Sutartis”.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Europos Parlamentas pritarė, kad 18 naujų EP narių prie jo prisijungtų per Parlamento kadenciją. Šis susitarimas reiškia, kad Europos Parlamentas, kuris išrinktas 2009 m. birželio mėn. pagal Nicos sutartyje numatytą procedūrą, veikia pagal Lisabonos sutartį, įsigaliojusią 2009 m. gruodžio 1 d.

Balsavau prieš, ir taip padariau dėl vienos priežasties, kuri, mano nuomone, turi esminę svarbą: 2009 m. birželio mėn. vykstant Europos Parlamento rinkimams, daugelis valstybių narių manė esant labai tikėtina, kad Lisabonos sutartis bus neišvengiamai ratifikuota. Taigi valstybės narės pakeitė savo rinkimų tvarką. Tačiau to nepadaryta Prancūzijoje, kuri nepasirengė tam, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas nuo 72 iki 74 EP narių sistemos.

Galiausiai rastas sprendimas – paskirti du Nacionalinės asamblėjos narius – yra nepriimtinas. Nuo 1979 m. EP narius Europos piliečiai renka vadovaujantis visuotine tiesioginių rinkimų teise, ir nariai nėra paskiriami nacionalinių asamblėjų. Tai dėl visuotinės tiesioginių rinkimų teisės galime teisėtai kalbėti visų europiečių vardu. Tai, kad Europos Parlamentas sutiko su Prancūzijos kompromisu, tampa nerimą keliančiu precedentu, kai nesugebama laikytis Sutarčių nuostatų.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bradbourn (ECR), raštu. Palankiai vertiname priemones, kuriomis 18 papildomų narių leidžiama užimti savo vietas Europos Parlamente. Tačiau jiems neturėtų būti suteiktas stebėtojų statusas, kol įsigalios pereinamojo laikotarpio priemonės ir jie galės užimti savo vietas kaip pilnateisiai EP nariai. Kaip stebėtojai, atvykstantys nariai turėtų teisę į atlyginimus ir išlaidas prieš tai, kol jiems bus suteikta teisė balsuoti. Tai neteisinga, ir dėl to mūsų delegacija balsavo prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Castex (S&D), raštu. (FR) Griežtai kritikuoju Prancūzijos sprendimą paskirti du papildomus EP narius, kurie kviečiami užimti savo vietas Europos Parlamente remiantis Lisabonos sutarties įsigaliojimu.

Skirtingai nuo kitų 11 Europos Sąjungos šalių, kurias liečia ši reforma, kurios numatė rinkimus ir kurios, žinoma, rėmėsi 2009 m. birželio mėn. vykusių Europos Parlamento rinkimų rezultatais, Prancūzijos vyriausybė nusprendė paprasčiausiai paskirti narius iš savo nacionalinio parlamento: tai daro gėdą demokratijai.

Be to, mes, Prancūzijos socialistai, nemanėme, kad kiti 16 EP narių turėtų brangiai mokėti už šį visišką Prancūzijos nepasirengimą, ir dėl to galiausiai palaikėme sumanymą rengti tarpvyriausybinę konferenciją, kuri šiems išrinktiems EP nariams – pirmiausia kaip stebėtojams – suteiks galimybę ateiti ir kaip Europos piliečių, kurie juos išrinko turėdami vienintelį tikslą, atstovams dalyvauti konferencijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Paskutiniai Europos Parlamento rinkimai (2009 m.) vyko prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai, taigi Europos Parlamento sudėtis buvo tokia, kaip nustatyta Nicos sutartyje (736 nariai). Europos Vadovų Taryba susitarė dėl sudėties projekto, kurį Europos Parlamentas pasiūlė 2007 m., ir pagal kurį narių skaičius didinamas nuo 750 iki 751. Maniau esant labiau tinkama, kad naujoji Europos Parlamento sudėtis būtų taikoma tik kituose, 2014 m., vyksiančiuose europiniuose rinkimuose. Nepaisant to, aiškiai sutariama, kad tai reikėtų padaryti dabar. Dėl to bus būtina priderinti tvarką, kaip bus renkami 18 naujų (12 valstybių narių renkamų) narių. Naujojoje Sutartyje nustatyta viršutinė riba, kiek EP narių iš kiekvienos valstybės narės renkama, o tai reiškia, kad Vokietija praras tris vietas. Kadangi per kadenciją EP narių mandato sutrumpinti neįmanoma, tai reiškia, kad Europos Parlamentas laikinai turės 754 narius. Sutinku su pranešėjo Í. Mendez de Vigo rekomendacija, kad naujieji nariai užimtų savo postus tą pačią dieną, siekiant išvengti regionų atstovavimo Europos Parlamente iškraipymų. Nepritariu galimybei, kad naujus narius skirtų jų nacionalinės valdžios institucijos. Manau, kad nariai tampa teisėtais tik juos išrinkus per rinkimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. (FR) Pagal Lisabonos sutartį EP narių skaičius padidėja nuo 736 iki 751. Tačiau kai vyko 2009 m. rinkimai prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai, išrinkti tik 736 EP nariai. Dėl to mūsų Parlamentas turėjo priimti naujas nuostatas dėl savo sudėties likusį Parlamento kadencijos laiką. Demokratų judėjimo delegacija nebalsavo už šį tekstą dėl dviejų priežasčių. Ji negali pritarti Tarybos pasiūlymui sušaukti tarpvyriausybinę konferenciją prieš tai nesušaukiant konvento, kurį sudarytų nacionalinių parlamentų, valstybių ar vyriausybių vadovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos atstovai. Ši pagreitinta procedūra „pažeidžia“ ne tik Sutarčių esmę, bet ir jų įstatymo raidę. Toks atvejis taip pat tampa netinkamu precedentu. Prancūzijos nacionalinio parlamento dviejų narių iš 18 papildomų narių paskyrimas – rimta pirminių teisės aktų, kuriuose nustatyta, kad EP nariai turi būti renkami vadovaujantis tiesiogine visuotinių rinkimų teise, o ne būti paskiriami nacionalinių parlamentų, nuostatų ataka. Vienintelis teigiamas dalykas šiuo atveju bus tai, kad bus atkreiptas dėmesys į tai, kad ilgainiui reikia reformuoti Europos Parlamento rinkimų tvarką, o konkrečiau − į tai, kad jau seniai reikalaujame, kad kiekvienoje Europos Sąjungos rinkimų apygardoje būtų renkama tam tikra dalis EP narių.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame įrodinėjama, kad 18 papildomų EP narių iš 12 valstybių narių gali užimti savo postus po to, kai bus išrinkti. Apgailėtina tai, kad Taryba laiku nepriėmė būtinų priemonių, leidžiančių šiems nariams užimti savo postus vos tik įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Tai, kad Lisabonos sutartis laiku neįsigaliojo, kad ją nedelsiant būtų galima taikyti 2009–2014 m. Europos Parlamento kadencijos rinkimuose, sukėlė problemą, kuri galiausiai, tikiu, išspręsta išmintingai ir tokiu būdu, kuris atspindi neišvengiamus pereinamųjų laikotarpių sunkumus. Dėl to, kadangi būtų neprasminga ir nepagrįsta atimti iš išrinktų narių jų mandatus, taip pat būtų nepagrįsta neleisti valstybėms narėms, kurių atstovų skaičius padidėjo, paskirti narius remiantis teisės aktais, lemiančiais jų atitinkamas rinkimų sistemas. Išskirtinės aplinkybės visiškai pateisina priimtus išskirtinius sprendimus.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Patvirtintas bendras EP narių skaičiaus padidėjimas 15 narių (nuo Nicos sutartyje nustatytų 736 iki 751), 18 papildomų vietų paskirstant 12 valstybių narių. Vokietijai paskirta trimis vietomis mažiau negu ES sutartyje nustatytas didžiausias narių skaičius. Iki 2009 m. Europos Parlamento rinkimų Lisabonos sutartis neįsigaliojo, taigi rinkimai vyko remiantis Nicos sutarties nuostatomis, o tai reiškia, kad Europos Parlamentas šiuo metu turi 736, o ne 751 narį. Kita vertus, Lisabonos sutarties įsigaliojimas reiškia, kad 18 papildomų narių iš 12 susijusių valstybių narių gali teisėtai užimti savo vietas. Neįmanoma sumažinti EP narių mandatų per Parlamento kadenciją arba trimis nariais sumažinti dabartinį Vokietijos delegacijos EP narių skaičių. Dėl to laikausi nuomonės, kad Protokolo Nr. 36 dalinis pakeitimas, kurio reikalavo Europos Vadovų Taryba, kyla tiesiogiai iš naujų Lisabonos sutarties nuostatų, ir yra pagrįstas sprendimas, leisiantis visoms valstybėms narėms, turinčioms teisę gauti papildomų vietų EP, paskirti tokius EP narius. Šie 18 EP narių turi užimti savo vietas Europos Parlamente tuo pačiu metu, kad nebūtų suardytas skirtingų pilietybių atstovavimo santykis Europos Parlamente

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Kaip jau tvirtinome ir kaip matome iš šio pranešimo, Lisabonos sutartis ne tik įgyvendina neoliberalią, militaristinę ir federalistinę politiką, bet ir yra teisės aktas, kupinas dviprasmybių ir prieštaravimų, pvz., Protokole (Nr. 36) dėl Europos Parlamento sudėties nuostatų išreikštos nuostatos. Šią Sutartį remiančiųjų arogancija buvo tokia didžiulė, kad ji neleido jiems šių nuostatų padaryti lanksčiomis, nes jie darė viską, kad išvengtų referendumų rengimo, siekdami išvengti ES šalių žmonių balsavimo ir išvengti, kad prancūzai ir olandai pakartotų savo NE vadinamajai Konstitucinei sutarčiai. Airiai taip pat pasakė „ne“ šiai teksto parodijai, ir tik po ilgo spaudimo ir šantažo buvo gautas jų balsas, bet tai įvyko jau po Europos Parlamento rinkimų.

Šis pranešimas atskleidė kai kurių EP narių mėginimą įtvirtinti ES federalistinę trajektoriją, pasitelkiant demokratinį teisėtumą, kurio Sutartyje nėra. Šie nariai taip pat siekia toliau pajungti nacionalinius teisės aktus ES interesams, teikdami pasiūlymus, kuriais siekiama vieningos rinkimų tvarkos visose valstybėse narėse, o tai –nepriklausoma kiekvienos valstybės narės kompetencija, ir reikalauja sušaukti konventą, kuriam būtų pavesta reformuoti Europos Parlamentą, siekiant pasiruošti Sutarčių persvarstymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Tai, ar Sutartys persvarstomos rengiant tarpvyriausybinę konferenciją, ar sušaukiant konventą, nekeičia pačios problemos esmės. Ar dėl nesugebėjimo, aplaidumo arba politinio apsiskaičiavimo viena šalis, Prancūzija, atsisakė numatyti Lisabonos sutarties įsigaliojimo padarinius savo atstovavimo Europos Parlamente vardan, nepaisydama keliskart pakartotų kelių frakcijų, įskaitant mano, reikalavimų. Taigi šiandien Prancūzija – vienintelė iš 27 valstybių narių, ketinanti paskirti du naujus EP narius netiesioginiu būdu – remiantis nacionalinio parlamento sprendimu, kurio balsavimo sistema yra visiškai neteisinga. Visa tai šiukščiai pažeidžia pačias Sutartis ir 1976 m. Aktą, kuriame nustatyta, kad EP nariai renkami vadovaujantis tiesiogine visuotinių rinkimų teise. Be to, prie to prisideda ir Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas, kuris, nepaisant to, kad gavo stiprų smūgį per 2009 m. rinkimus, paveldės vieną iš dviejų papildomų vietų EP. Tai draugų sumanyti planai, kuriuos remia šis Parlamentas. Deja, siekiant atitraukti dėmesį nuo šios anomalijos, pranešėjas slepiasi už teisės akto projekto laikinumo. Ar jis laikinas? Naujieji EP nariai iš Prancūzijos bus nariais ketverius metus, o tai sudaro daugiau kaip 80 proc. Europos Parlamento kadencijos. Norėtųsi, kad mūsų kolega EP narys būtų buvęs tvirtesnis vertindamas žodžius ir gindamas demokratijos principus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Balsavau už keletą pakeitimų, kuriais siekiama pabrėžti, kad Prancūzijos pasirinkimas skirti savo nacionalinio parlamento narius Europos Parlamento nariais, kad jie dirbtų drauge su kitais 16 narių, kurie dalyvavo 2009 m. birželio 7 d. vykusiuose rinkimuose, yra nepriimtinas. Mano nuomone, šis pasirinkimas, kuris aiškiai padarytas visiškai nepasiruošus, prieštarauja pagrindiniams demokratijos principams ir kelia svarbius klausimus dėl Europos Parlamento demokratijos teisėtumo. Kita vertus, negalime sustabdyti kitų EP narių, kurie paskirti grynai remiantis Sutarčių esme, atvykimo. Šis klausimas tik parodo, kaip ateityje mums būtina turėti vieningą metodą, kuriuo remiantis EP nariai skiriami vadovaujantis tiesiogine visuotinių rinkimų teise, o šią reformą turėtume atlikti sušaukdami konventą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Balsavau prieš šį pranešimą dėl mūsų pagrindinio pakeitimo, kuriame teigėme, kad Europos Parlamento nariai turėtų būti renkami vadovaujantis tiesiogine visuotinių rinkimų teise.

 
  
  

Pranešimas: Íñigo Méndez de Vigo (A7-0115/2010 – A7-0116-2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Casini (PPE), raštu. (IT) Atidaviau savo balsą, kuriuo kategoriškai pasisakiau už du I. Méndez de Vigo parengtus pranešimus. Esu patenkintas dėl dviejų priežasčių: komitetas, kuriam pirmininkavau, greitai dirbo ir pasiekė laikinąjį susitarimą, o tas susitarimas paruošė dirvą kitam susitarimui, kurį per plenarinį posėdį didžiosios daugumos balsavimu pasiekėme.

Pritariau sumanymui balsuoti prieš 5 dalį, kuris pristatytas mano komitete pateiktu pakeitimu, siekdamas pabrėžti, kad paskiriant 18 naujų narių kiek galima labiau turėtų būti laikomasi 1976 m. Rinkimų akto nuostatų, kuriomis reikalaujama, kad EP narius tiesiogiai rinktų Europos Sąjungos piliečiai. Taigi pirmenybė turės būti teikiama automatiniam būdui, leidžiančiam daugiausia balsų surinkusiems kandidatams, kurie per praėjusius Europos Parlamento rinkimus nebuvo išrinkti, prisijungti prie Europos Parlamento. Tačiau jeigu valstybės narės rinkimų sistema neleidžia taip apskaičiuoti, galime griebtis nacionalinių parlamentų narių paskyrimo.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijų: Kirgizija (RC-B7-0246/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Politinė Kirgizijos krizė – dar vienas Centrinės Azijos regiono, kuris, kaip žinome, yra esminis Europai, turint omenyje tai, kaip svarbu tai, iš kur mes išgauname mūsų energiją ir žaliavas, ir Jungtinėms Valstijoms bei Rusijai, turint omenyje šalies strateginę padėtį, destabilizavimo epizodas. Tai, deja, yra nusivylimą keliantis 2005 metų revoliucijos, kuri suteikė vilčių, kad įvyks realūs mažos, buvusios Tarybų Sąjungos respublikos politinės dinamikos pokyčiai ir kuri, kaip atrodė, kartu su tais pačiais metais Ukrainoje ir Gruzijoje vykusiais įvykiais praneš apie ramesnę geopolitinę viso regiono ateitį, padarinys. Deja, šiandien Kirgizija skina karčius neįvykusių pokyčių vaisius, ir rezoliucijoje, dėl kurios balsuojame, pateikiami būtini ir tinkami nurodymai, kuriuos šis Parlamentas turėtų duoti Europos Sąjungos institucijoms, kurios tiesiogiai spręs Kirgizijos klausimą dalyvaudamos tarptautiniuose ir diplomatiniuose forumuose. Reikia tikėtis, kad Europos Komisija ir Taryba nuolat dirbs kartu įgyvendindamos šiuos nurodymus, ir, svarbiausia, tai darys skubiai, o to, deja, nedovanotinai trūko sprendžiant kitus, netgi nesenus atvejus. Už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos balsavau nuoširdžiai tikėdamasis, kad Europos Sąjungos veiksmai padės stabilizuoti padėtį Kirgizijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Buvusios Sovietų Sąjungos suirimo produktas, Kirgizija, aptariama didžiųjų valstybių ir atrodo, kad ji nusirito iki politinės agitacijos ir politinės ir socialinės struktūros suirimo, kurią turi geriau prižiūrėti Europos Sąjungos institucijos ir valstybių narių vyriausybės. Europos santykinį informacijos apie Vidurio Azijos respublikas trūkumą reikia ištaisyti ir ieškoti ryšių ir komunikacijos kanalų, kurie leistų gauti daugiau informacijos ir vykdyti detalesnę atitinkamų situacijų stebėseną. Palankiai vertinu Europos Sąjungos tvirtumą laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių aspektus pasirenkant svarbiausiomis temomis Kirgizijos klausimo darbotvarkėje. Taip pat tikiuosi, kad laikinoji vyriausybė pasirodys tokia gera, kokia teigia esanti, ir imsis reformų, kurias vykdant bus atsižvelgiama į minėtus klausimus. Pranešimas apie rinkimų ir konstitucinio referendumo organizavimą teikia vilčių dėl netolimos ateities.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Pasak tarptautinių stebėtojų, praėjusių metų Kirgizijos prezidento rinkimuose, kuriuose perrinktas Kurmanbekas Bakiyevas, buvo masiškai sukčiaujama. Be to, po šio iš tiesų demokratinio sumanymo K. Bakiyevo valdymas tapo autoritariniu. Dėl masinių demonstracijų prezidentas K. Bakiyevas buvo priverstas pabėgti iš sostinės, o jo vietą užėmė laikinoji vyriausybė, vadovaujama opozicijos lyderės Rozos Otunbayevos, kuri išleido įsaką dėl valdžios perėmimo ir nurodymą laikytis Kirgizijos konstitucijos. O K. Bakiyevas pabėgo iš šalies ieškoti prieglobsčio Kazachstane. Kirgizija dėl savo strateginės padėties Centrinėje Azijoje sulaukia ypač daug dėmesio iš Jungtinių Valstijų ir Rusijos. ES ir Centrinė Azija susiduria su tais pačiais sunkumais energetikos, kovos su klimato kaita, neteisėtos prekybos narkotinėmis medžiagomis kontrolės ir kovos su terorizmu srityse. Todėl ES turi aktyviai dirbti su laikinąja vyriausybe, siekdama ištirti ir išnaudoti galimybes skatinti gerą valdymą, teismų nepriklausomumą ir kitus ES politikos tikslus, nustatytus Centrinės Azijos strategijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacek Olgierd Kurski (ECR), raštu.(PL) Kaip bendro Europos Parlamento pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl Kirgizijos bendraautoris, noriu padėkoti savo kolegoms nariams, šiandien balsavusiems už šį dokumentą. Ypač verta pastebėti tai, kad laikinoji Kirgizijos vyriausybė paskelbė savo ketinimą pradėti konstitucinę reformą ir greitai sukurti pagrindus demokratiniams parlamento rinkimams rengti. Tai paaiškina kreipimąsi į laikinąją vyriausybę dėl prašymo laikytis Kirgizijos tarptautinių įsipareigojimų ir užtikrinti, kad rinkimų procesas būtų laisvas ir sąžiningas. Su nerimu sekame įvykius Kirgizijoje, o tai apima ir nenutrūkstamo tiekimo NATO koridoriaus palaikymą ir kitas tarptautines pajėgas, dalyvaujančias misijoje Afganistane. Labai svarbu, kad Europos Sąjunga ir Europos Parlamentas labai atidžiai stebėtų padėtį Kirgizijoje, kad būtų suteikta būtina pagalba ir kad būtų palaikomas visų Kirgizijos visuomenės grupių dialogas.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz (PPE), raštu.(PL) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Kirgizijoje, nes manau, kad kaip Centrinės Azijos delegacijos narys, esu įpareigotas suteikti bent tokią paramą tautai, per pastarąsias savaites atsidūrusiai tokioje sudėtingoje padėtyje. Rezoliucijoje raginama nutraukti smurtą, pradėti konflikto šalių dialogą ir gerbti teisę į laisvę, žmogaus teises ir teisinės valstybės principus ir pabrėžiama, koks svarbus demokratijai užtikrinti nuoseklus ir stabilus konstitucinis pagrindas. Dėl to manau, kad reikėtų kuo skubiau pradėti įgyvendinti tarptautinės pagalbos programą, o ES turėtų jai vadovauti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Šiuo metu Kirgizijoje susiklosčiusi padėtis kelia nerimą, juo labiau, kad ši šalis yra labai svarbioje Centrinės Azijos dalyje, geostrateginėje vietoje netoli Afganistano ir šalia Ferganos slėnio. Reikia, kad Jungtinėms Tautoms vadovaujant būtų atliktas tarptautinis įvykių tyrimas, siekiant nustatyti atsakomybę. Labai svarbu, kad specialusis įgaliotinis Vidurinėje Azijoje atidžiai sektų padėtį Kirgizijoje, glaudžiai dirbdamas su Sąjungos vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu.(PL) 2010 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento pasiūlymas dėl rezoliucijos Nr. RC-B7-0246/2010 dėl padėties Kirgizijoje – Europos vieninga pozicija, skirta Kirgizijai ir jos valdžios institucijoms. Pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl padėties Kirgizijoje – svarbus Europos Sąjungos ir visos Europos ženklas. Turėtume parodyti piliečiams ir Kirgizijos valdžios institucijoms, ir ne tik priimdami tokias, kaip ši, rezoliucijas, kad remiame demokratijos stiprinimą ir visuomenės vystymąsi, gyventojų saugumo stiprinimą ir tvarią plėtrą. Europos Parlamentas turi būti institucija, remianti visas demokratijos perspektyvas ir nepripažįstanti jokių nukrypimų nuo demokratijos normų. Kirgizijoje vykstantys pokyčiai yra keleto pastarųjų metų įvykių rezultatas ir pereinamasis vilčių, sietų su Tulpių revoliucija, laikotarpis. Rinkimų klastojimas ir švelni autoritarizmo, pradėjusio įsigalėti Kirgizijoje, forma negali būti ir nebus nereikšmingas dalykas. Vienintelės priemonės, kurias mes galime remti ir remsime, yra demokratinės priemonės, nes jos – Europos Sąjungos pamatas. Negalime pritarti kitoms priemonėms. Tikiuosi, kad ši rezoliucija dėl padėties Kirgizijoje – tik vienas iš daugelio žingsnių, kuriuose žengsime. To iš mūsų tikisi visa Europa.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Balsavau už šią rezoliuciją, kaip ir daugelis kitų narių, taip pat ir už du žodinius balsuojant padarytus pakeitimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilja Savisaar (ALDE), raštu. (ET) Kirgizijoje jau prieš mėnesį, balandžio mėn. pradžioje, vykę įvykiai rimtai paveikė šios šalies vidaus valdžios padėtį ir tarptautinius santykius. Dėl to Rusija padidino savo karinę ir ekonominę įtaką Kirgizijoje, to ir reikėjo tikėtis, turint omenyje ankstesnius abiejų šalių ekonominius ryšius. Taip pat Rusija pažadėjo suteikti ekonominę pagalbą teikdama tiesioginę finansinę paramą ir parduodama dujų ir naftos produktus palankiomis kainomis. Šiandienos pranešimu daugiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kad Europos Sąjunga ir JT turi padėti užtikrinti, kad būtų išrinkta demokratinė valdžia ir kad šioje šalyje daugiau nebūtų pažeidinėjamos žmogaus teisės.

Be abejo, tai tiesa, kad norima sumažinti korupciją viešajame sektoriuje ir teisingumo sistemoje, todėl galbūt reikės reformuoti viešąjį sektorių ir garantuoti teisinės sistemos nepriklausomumą. Visgi visa tai tiesiogiai susiję su šalies ekonomine padėtimi ir todėl reikalingas ES, JT ir Rusijos bendradarbiavimas, nes kitu atveju Kirgizijai nebus teikiama pirmenybė; vietoj to, visos „didžiosios valstybės“ sieks šią padėtį panaudoti saviems tikslams. Dėl to remiu šią rezoliuciją, kurioje visos šalys raginamos bendradarbiauti, siekiant užtikrinti žmogaus teisių laikymąsi ir demokratijos plėtrą bei viešojo sektoriaus reformą ir teisinės sistemos nepriklausomumą. Tačiau manau, kad praeis dar šiek tiek laiko, kol ši valstybė pasieks norimą demokratijos lygį, nes norint, kad tai įvyktų, postai turės būti skirstomi rengiant viešus konkursus, užuot juos paskirsčius giminaičiams.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Elektriniai automobiliai (B7-0261/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Palankiai vertinu neseniai priimtą komunikatą dėl netaršių ir efektyviai energiją naudojančių transporto priemonių. Elektrinių automobilių pateikimas rinkai Europos pramonei galėtų suteikti konkurencinį pranašumą. Tačiau neturėtume pamiršti, kad Europa šiuo metu – automobilių sektoriaus pasaulio lyderė ir negalime rizikuoti šiuo konkurenciniu pranašumu. Todėl raginu Europos Komisiją ir valstybes nares sukurti sąlygas, reikalingas elektrinių automobilių rinkai sukurti. Taip pat norėčiau įspėti apie poreikį suderinti visų valstybių narių baterijų ir suderintų įkrovimo vietų standartus. Taip pat svarbu sukurti mokesčių paskatas ir užtikrinti tinkamas elektros energijos kainas vartotojams. Kitas svarbus veiksnys bus elektros tinklų modernizavimas. Raginu daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir pažangius elektros energijos tinklus bei baterijų technologijas, kad pirminės medžiagos būtų naudojamos efektyviau. Dėl to raginu dėti visas pastangas ir siekti išsaugoti Europos lyderiavimą pasaulyje automobilių pramonėje.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad elektriniai automobiliai gali padėti siekti strategijos „Europa 2020 m.“ pirmenybinių tikslų – sukurti žiniomis ir naujovėmis grįstą ekonomiką ir skatinti užtikrinti, kad esant tokiai ekonomikai būtų taupiau naudojami ištekliai; kitaip sakant, kad ji būtų ekologiškesnė ir konkurencingesnė.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Laikotarpiu, kai diskusijos dėl CO2 išmetimo tapo neišvengiamos, nes CO2 išmetimas – pagrindinis dalykas kalbant apie klimato kaitą, ir kai dėl kuro kainų nepastovumo tebesitęsiantis dabartinis priklausomumas nuo naftos ir jos derivatų neišlaikytas, bent jau ilguoju laikotarpiu, svarbu surasti pakaitinių pasirinkimo galimybių. Dėl to ekonominiams ir socialiniams poreikiams naudojamomis naujovėmis reikia ieškoti moksliniu ir ekonominiu požiūriu perspektyvių sprendimų. Elektrinės transporto priemonės – svarbi naujovė, turinti dideles rinkos galimybes, ypač ilguoju laikotarpiu, nes dėl jų sumažėja CO2 ir kitų teršalų išmetimas ir padidėja energijos naudojimo efektyvumas ir jos skatina naujoves, pagrįstas technologijų lyderyste. Todėl reikia Europos Sąjungos strategijos, skirtos elektriniams automobiliams, kuria būtų remiama švarių ir pažangių technologijų pramonė ir vieningos elektrinių automobilių rinkos kūrimas. Tačiau dar kartą turiu įspėti, kad Europos Sąjungos strategijos nustatymas neturėtų reikšti to, kad bus sukurta daugybė painių taisyklių, kurios ims slėgti pramonę, ir jos vystymuisi ir pažangai iškils pavojus.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Klimato kaitos keliamos problemos, CO2 ir kitų teršalų išmetimas ir kuro kainų nepastovumas sukūrė palankias sąlygas pasauliniam elektrinių automobilių kūrimui. Elektrinės transporto priemonės prisideda siekiant strategijos „Europa 2020 m.“ pirmenybinių tikslų skatinti naujoves ir žinias (pažangųjį vystymąsi), skatinti ekonomiką, pagrįstą taupesniu išteklių naudojimu, ir skatinti „žaliąją“ ekonomiką (tvarų vystymąsi) ir leidžiant ekonomikai vystytis kuriant darbo vietas (integracinis augimas). Svarbu, kad aukštos elektrinių automobilių kainos – kurias daugiausia lemia baterijų kaina – sumažėtų, o tam reikia mokslinių tyrimų ir naujovių. Dėl to palankiai vertinu tai, kad Europos Sąjungai pirmininkaujanti Ispanija, kovojant su klimato kaita, pirmenybę teikia elektrinių automobilių vystymui, ir palankiai vertinu 2010 m. balandžio 27 d. Europos Komisijos komunikatą dėl Europos netaršių ir efektyviai energiją vartojančių transporto priemonių strategijos.

Tikiu, kad reikia sukurti vieningai elektrinių automobilių rinkai egzistuoti būtinas sąlygas ir garantuoti veiksmingą ES lygmens politikos koordinavimą, siekiant išvengti neigiamo poveikio, ypač užimtumui. Toks koordinavimas taip pat skatintų suderinamumą ir sąveiką.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Manome, kad reikia vystyti elektrinių automobilių, kaip iškastinį kurą naudojančių automobilių pakaitalo, kūrimą. Susidūrus su oro tarša, susijusia su minėtomis transporto priemonėmis, ir nenumaldomai senkant iškastinio kuro, pirmiausia naftos, ištekliams, per ateinančius kelis dešimtmečius, deja, tikėtinu atveju, kad išsilaikys dabartinė energijos naudojimo paradigma, verta apsvarstyti svarbų pasirinkimo variantą – elektrinių automobilių vystymą. Tačiau negalima nepaisyti su šiomis transporto priemonėmis vis dar siejamų trūkumų ir problemų. Dėl šių problemų ir trūkumų, kaip jau kalbėjome, nepatartina rizikuoti komerciniu ir reklamos atžvilgiu. Pranešėjai įspėja, kad yra „tolesnių mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos poreikis norint patobulinti elektrinių automobilių ypatybes ir sumažinti kainą.“ Tačiau svarbiausia – tikslas, „kad iki 2050 m. transporto sistema beveik neišmestų anglies dioksido“, kuris minimas šiame pranešime, turi apimti svarbų įvairių masinio ir viešojo transporto priemonių vystymą ir jų naudojimo skatinimą, siekiant padaryti juos visiems prieinamus; elektriniams automobiliams šiame procese turi būti stipriai atstovaujama.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuriuo sudaroma galimybė, be kitų dalykų, standartizuoti elektrinių automobilių įkroviklius, nes Europos Sąjunga ir mūsų valstybių narių piliečiai turi gauti naudos iš Europos Sąjungos elektrinių automobilių rinkos vystymo ir netgi iš pasaulinės rinkos kūrimo. Todėl šios priemonės stiprina ES poziciją kovojant su tarša ir siekiant apsaugoti aplinką, palengvinant netaršių transporto priemonių, kad ir kokios rūšies jos būtų, naudojimą. Jos taip pat palengvina pagalbą moksliniams tyrimams ir naujovėms ir taip atsiranda teigiami padariniai Europos Sąjungos konkurencingumo technologijų srityje. Šio pasiūlymo dėl rezoliucijos priėmimas gali pranešti apie naujo visuomenės modelio, pagal kurį atsižvelgiama į įvairias problemas (aplinkosaugos, socialines, technologines, demografines ir t. t.), atsiradimą. Tikiuosi, kad ir kitos Europos Sąjungos institucijos parems mus dėl šio sumanymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Iosif Matula (PPE), raštu. – (RO) Remiu elektrinių automobilių skatinimą, kaip vidutinės trukmės ir ilgalaikio prioriteto pasirinkimą. Turime surasti būdus, kaip paskatinti valstybes nares įgyvendinti bendrą strategiją, pagal kurią standartizuojami elektriniai automobiliai. Šios strategijos sėkmingas įgyvendinimas neabejotinai sumažins naudotojų išlaidas, taip elektriniai automobiliai taps patrauklesni. Koordinavimo Europos Sąjungos lygmeniu stoka reiškia, kad tai daug kainuos ne tik naudotojams. Pramonės gamintojai turės standartizuoti savo įvairias instrukcijas, o tai turės tiesioginės įtakos jų išlaidoms. Todėl, kad judėtume norima linkme, manau, turime susitelkti ties standartizacijos procedūromis. Turime rasti būdų, kaip paskatinti Europos Sąjungos vartotojus rinktis elektrinius automobilius. Manau, kad čia svarbų vaidmenį turi vaidinti vietos valdžios institucijos. Jie galės paskatinti Europos Sąjungos vartotojus parodydami pavyzdį ir suteikdami infrastruktūros sąlygas ir su įvairiais mokesčiais susijusias lengvatas, pvz., stovėjimo arba taršos mokesčio lengvatas. Manau, jeigu Europos Sąjungos institucijos naudotų elektrinius automobilius, tai taptų teigiamu pavyzdžiu. Eksperimentuojant kuo greičiau turėtų būti sukurtas mažas elektrinių automobilių parkas, kaip pakaitinis variantas dabartinėms transporto priemonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Didėjantis nerimas dėl CO2 išmetimo ir klimato kaitos paskatino greito vystymosi poreikį, kad elektriniai automobiliai galėtų laipsniškai pakeisti dabar naudojamus automobilius. Gausesnis šių transporto priemonių naudojimas – teigiamas indėlis siekiant strategijoje „Europa 2020 m.“ numatytų tikslų. Dėl to ES turi daug investuoti į teikimo tinklo kūrimą, kuris veiksmingai apimtų visą Europos teritoriją. Taip pat reikia imtis ryžtingų veiksmų, siekiant pašalinti įvairias kliūtis, dėl kurių šiuo metu šios transporto priemonės yra nepatrauklios.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Mažėjant ištekliams, elektriniai automobiliai gali tapti tikrai klimatui nekenkiančia alternatyva, jeigu mes šias transporto priemones ir toliau vystysime. Tačiau taip bus tik tada, jeigu gamybos procesams ir automobilių naudojimui tikrai nereikės daug išteklių ir jeigu jie nekenks klimatui. Elektra varomos ir mišrios sistemos yra vis dar ankstyvojoje stadijoje ir mums reikia įdiegti standartizuotą šios technologijos pagrindą, nesuteikiant pirmenybės kitoms, pakaitinėms važiavimo sistemoms. Šiame pasiūlyme per mažai dėmesio skiriama pakaitinėms važiavimo sistemoms, dėl to aš susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu.(EL) Parama elektriniams automobiliams vystyti gali duoti daug naudos. Elektrinių automobilių skatinimas padės mažinti klimato kaitą, nes bus pereita prie mažiau taršių ir pažangesnių technologijų, skatinančių naujoves ir mažinančių priklausomumą nuo energijos. Šių technologijų vystymas taip pat apima tam tikrus aspektus, kuriuos reikės deramai apsvarstyti, pvz., administracinių ir kitokių kliūčių šalinimą, kuris gali turėti neigiamą poveikį ekologiškų automobilių apyvartai, ir paskatų, skirtų automobilių pramonėje dirbančiųjų perkvalifikavimui, kad jie galėtų įgyti reikiamus įgūdžius, teikimą. Manau, kad šis pasiūlymas dėl rezoliucijos – labai suderintas tekstas, nes jame aptariami visi minėtieji klausimai, todėl aš už jį balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Kad galėtume įvertinti aptartos priemonės poveikį, turime išanalizuoti Europos Komisijos pacituotą statistiką. Iš tiesų 2007 m. 72 proc. Europos gyventojų gyveno miesto vietovėse, o tai svarbiausias dalykas augimui ir užimtumui skatinti. Miestams reikia veiksmingų transporto sistemų, kad remtų ekonomiką ir užtikrintų savo gyventojų gerovę.

Apytiksliai 85 proc. ES BVP pagaminama miestuose. Šiandien miestai turi užduotį transportą padaryti tvarų aplinkosaugos (CO2, oro tarša, triukšmas), konkurencijos (grūstys) ir socialiniu (demografiniai pokyčiai, atskirtis, sveikata) atžvilgiais. Mūsų pasiryžimas įveikti šį sunkumą taip pat lemia ES bendros strategijos, skirtos kovai su klimato kaita, sėkmingą įgyvendinimą, siekiant „20-20-20“ tikslų ir skatinant sanglaudą.

Devyni iš 10 ES piliečių mano, kad jų vietovėje reikėtų pagerinti transporto padėtį. Tikiu, kad koordinuoti veiksmai ES lygmeniu gali padėti sustiprinti naujųjų technologijų, skirtų netaršioms transporto priemonėms ir pakaitiniam kurui, rinkas. Taip galime paskatinti vartotojus ilgainiui rinktis mažiau taršias transporto priemones arba transporto rūšis, naudoti mažiau perpildytą infrastruktūrą arba keliauti kitu metu. Iš visos širdies remiu šias iniciatyvas, kuriomis siekiama ilgainiui ir vidutinės trukmės laikotarpiu patobulinti mūsų įpročius vystantis visos Europos Sąjungos ekonomikai ir pramonei.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Prisijungiau prie savo frakcijos, balsavusios už šią rezoliuciją, nors mūsų pakeitimas dėl modelius patvirtinančių teisės aktų persvarstymo pagreitinimo nebuvo patvirtintas.

 
  
  

Pasiūlymai dėl rezoliucijų: Motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamentas (B7-0245/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Europoje 380 tūkst. įmonių užsiima motorinių transporto priemonių platinimu ir su jomis susijusiomis paslaugomis. Beveik visos jos – mažosios ir vidutinės įmonės, kuriose dirba 2,8 mln. žmonių. Nuo 1985 m. motorinių transporto priemonių sektorius reguliuojamas remiantis Europos konkurencijos teisės bendrosios išimties reglamentu, siekiant atsižvelgti į šio sektoriaus ypatumus: oligopolinę padėtį, itin techninį produktų pobūdį ir ilgaamžiškumą. Tačiau šiandien Komisija siūlo nebetaikyti ligšiolinių išimčių naujų transporto priemonių pardavimui. Speciali išimties tvarka ir toliau būtų taikoma tik antrinėje rinkoje (remonto ir techninės priežiūros paslaugoms bei atsarginių dalių tiekimui). Šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos, kuriam aš jau pritariau Ekonomikos ir pinigų politikos komitete ir už kurį vėl balsavau šiandien plenariniame posėdyje, siunčiama aiški Europos Parlamento žinia. Jis paremtas išsamiomis konsultacijomis su motorinių transporto priemonių sektoriaus atstovais. Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos Komisija raginama atsižvelgti į keletą aspektų, kurie gali destabilizuoti motorinių transporto priemonių gamintojų ir platintojų galių pusiausvyrą vartotojų nenaudai.

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu.(RO) Aš nusprendžiau balsuoti už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes jame išryškinamos problemos, susijusios su Europos Komisijos pasiūlymu dėl Motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamento.

Europos vykdomosios valdžios rekomendacija pakeisti tam tikras galiojančio reglamento nuostatas šioje srityje, konkrečiai – nustatyti automobilių platinimo tarpininkų pareigą, kad iki 80 proc. jų pardavimo sudarytų vienos automobilio markės pardavimas, gali padidinti tarpininkų priklausomybę nuo gamintojų, o tai kelia pavojų, kad šiame sektoriuje bus suvaržyta konkurencija, ir tai neigiamai paveiks vartotojų pasirinkimo galimybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Europos Komisijai ėmusis persvarstyti teisės aktus, taikomus transporto priemonėms, visų pirma Reglamentą (EB) Nr. 1400/2002 (Motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamentas) ir Reglamentą (EB) Nr. 2790/1999 (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas), svarbu pažymėti, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės šiuo metu susiduria su beprecedente ekonomikos ir finansų krize, kuri turėjo realų ir didelį poveikį automobilių pramonei. Ši pramonė ir toliau lieka labai svarbi Europos ekonomikai, nes prisideda prie darbo vietų kūrimo, technologinių naujovių ir konkurencingumo. Turint tai omenyje, naujuosiuose reglamentuose turi būti atsižvelgta į būtinybę vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu sudaryti sąlygas Europos automobilių pramonės tvarumui, kad ji išliktų technologijų ir naujovių diegimo priešakyje bei ekonomiškai tvari. Ką tik balsavome dėl elektrinių transporto priemonių; atsižvelgiant į tai, naujojoje reguliavimo sistemoje turi būti kuriamos paskatos gaminti ir naudoti šio tipo transporto priemones, taip pat skatinti aplinkos mokslinius tyrimus ir tokių automobilių, kurie daro mažesnį poveikį aplinkai ir išmeta mažiau teršalų, kūrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Mes balsavome prieš šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuriame iš principo palankiai vertinamas šiuo metu atliekama motorinių transporto priemonių platinimo ir remonto sektoriui taikomų konkurencijos taisyklių peržiūra. Iš tikrųjų, jame palankiai vertinamas išimties panaikinimas ir bendrosios konkurencijos teisės taikymas. Kaip įprasta, prisidengdami pirminėmis konsultacijomis viršų paims tie lobistai, kurie turi didžiausią įtaką arba veikia veiksmingiausiai, bet nebūtinai atstovauja šios verslo šakos interesams, ką ir kalbėti apie dogmą, kad konkurencija yra naudinga visiems. Kita vertus, šios srities profesionalų pastangos prisitaikyti prie galiojančių teisės aktų dėl šiandienos sprendimo nueis perniek. Žinoma, palankus ar nepalankus toje srityje dirbantiems asmenims, tai vis viena yra veikimas. Kyla klausimas, ar Komisijos, ypač Konkurencijos generalinio direktorato, uždavinys išties yra pateisinti savo egzistavimą rengiant teisės aktus, o ne įgyvendinant reglamentus, kurie tenkina paslaugų ir produktų kokybės ir saugos reikalavimus, – reikalavimus, kurie yra privalomi visur, tačiau visų pirma motorinių transporto priemonių sektoriuje.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Komisijos siūlomi pakeitimai prieštarauja visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių interesams motorinių transporto priemonių sektoriuje. Be to, šis sektorius yra reglamentuojamas daugeliu sudėtingų reglamentų (kaip antai, susijusių su sauga ir aplinka), todėl konkurencijos teisė turi būti grindžiama konkrečiais šios rinkos ypatumais. Dėl šios priežasties aš balsavau prieš Komisijos pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) 2002 m. liepos mėn. Komisija priėmė Bendrosios išimties reglamentą, taikomą motorinių transporto priemonių platinimo susitarimams, kuriuo pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 1475/95.

Pagrindinis Komisijos konkurencijos politikos uždavinys yra sukurti tokias sąlygas, kurios leistų suinteresuotosioms įmonėms turėti naudos iš saugos zonos, to ir siekiama bendrosios išimties reglamentu, turinčiu užtikrinti tinkamą rinkų priežiūrą. Taigi, bendrosiomis išimtimis prisidedama prie teisinio tikrumo ir užtikrinamas nuoseklus europinių normų taikymas. Turiu pabrėžti, kad šios diskusijos svarbios būtent todėl kad nubrėžiamos gairės, kuriomis grindžiama ateities teisinė sistema, kuri, nustojus galioti minėtajam reglamentui, turėtų reglamentuoti susitarimus dėl motorinių transporto priemonių platinimo ir su juo susijusių transporto priemonių garantinio aptarnavimo paslaugų.

Todėl tam, kad būtų galima apsispręsti dėl tinkamos automobilių pramonei taikomos bendrosios išimties taikymo srities, raginu Komisiją atsižvelgti į konkurencijos pagrindinėse rinkose sąlygas ir į būtinybę daryti esminę perskyrą tarp naujų motorinių transporto priemonių pardavimo rinkų ir remonto bei techninės priežiūros paslaugų rinkų ir (arba) atsarginių dalių platinimo rinkų. Norėčiau dar kartą pažymėti, kaip svarbu paremti tokius pasiūlymus. Jais neskatinamos atskiros iniciatyvos, o skatinama pardavėjų ir remontininkų konkurencija ir sektoriaus plėtra.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. (FR) Greitai nustos galioti vadinamasis bendrosios išimties reglamentas, pradėtas taikyti Europos lygmeniu 2002 m. siekiant padidinti konkurenciją motorinių transporto priemonių sektoriuje ir duoti apčiuopiamos naudos vartotojams. Savo pasiūlyme dėl jo peržiūros Komisija siūlo pokyčius, kurie turės nerimą keliančių padarinių vartotojams pasirinkimo galimybių įvairovės, kokybės ir kainos atžvilgiu. Štai kodėl, pasinaudodami šia pasiūlymo dėl rezoliucijos (kurį aš parėmiau) svarstymo proga, norime aiškiai išreikšti savo abejones dėl kai kurių pateiktų pasiūlymų. Visų pirma kalbu apie „vieno prekės ženklo“ reikalavimą, kuriuos bus apribotas vartotojų pasirinkimas ir pakenkta prekybininkų nepriklausomumui nuo gamintojų. Taip pat norėčiau išreikšti savo susirūpinimą dėl to, kad nelieka garantijos, jog visi suinteresuotieji subjektai turės tinkamas galimybes gauti techninę informaciją bei atsarginių dalių, o tai faktiškai apribos laisvę pasirinkti pardavėją arba remonto garažo savininką, į kurį gali kreiptis vartotojas. Galiausiai, atsiminkime, kad Komisija privalo skubiai reaguoti į naujus prieš konkurenciją nukreiptus klientų susaistymo būdus, tokius kaip garantinio aptarnavimo paslaugų teikimas tik su sąlyga, kad transporto priemonė bus remontuojama – arba techninės priežiūros paslaugos teikiamos – išskirtinai konkrečiame tam tikro prekės ženklo tinkle.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už šią rezoliuciją, drauge su didele dauguma balsavusių Parlamento narių.

 
  
  

Pranešimas: Alojz Peterle (A7-0121/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu. (PT) Vėžys yra viena iš didžiausių sveikatos problemų, su kuriomis susiduria Europa: jis yra antra pagal svarbą mirties priežastis ES, per metus užregistruojama 3 mln. naujų ligos atvejų ir 1,7 mln. mirties atvejų. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, ne mažiau kaip trečdalio visų vėžio atvejų galima išvengti. Todėl labai svarbu, kad suinteresuotieji subjektai visoje Europos Sąjungoje imtųsi kolektyviai spręsti vėžio problemą. Vienas iš Komisijos pasiūlymų, pateiktų Komisijos komunikate „Kova su vėžiu: Europos partnerystė 2009–2013 m. laikotarpiu“ – paremti valstybių narių pastangas kovoti su vėžiu sukuriant sistemą, skirtą informacijai, gebėjimams ir profesionalioms žinioms vėžio profilaktikos ir kontrolės srityje nustatyti ir jais keistis, taip pat įtraukiant suinteresuotuosius subjektus visoje ES į kolektyvinius veiksmus. Aš palankiai vertinu siekį iki 2013 m. įvesti 100 proc. gyventojų patikrą dėl krūties, gimdos kaklelio ir kolorektalinio vėžio tam, kad būtų sumažinta vėžio našta, ir raginimą valstybėms narėms įgyvendinti minėtuosius nurodymus. Dėl čia išvardytų priežasčių aš balsavau už pranešimą „Kova su vėžiu: Europos partnerystė“.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Aš balsavau už šį pranešimą, nes Europos Komisijos siūloma Europos partnerystė kovai su vėžiu 2009-2013 m. laikotarpiu yra puiki iniciatyva aktyviau kovoti su šia baisia liga. Kova su vėžiu yra viena iš pagrindinių su visuomenės sveikata susijusi Bendrijos veiksmų sritis, nes kasmet 3,2 mln. europiečių diagnozuojamas vėžys, kuris yra antra pagal dažnumą mirties priežastis po širdies ligų. Komisijos siūlomos partnerystės tikslas yra remti Europos Sąjungos valstybes nares kovojant su vėžiu ir suteikiant galimybes identifikuoti informaciją, pajėgumus ir žinias vėžio prevencijos bei kontrolės srityje ir jais dalytis. Norėčiau pažymėti, kad tik įtraukdami visos ES suinteresuotuosius subjektus į kolektyvinius kovos su vėžiu veiksmus, galime gerokai sumažinti vėžio susirgimų skaičių Europoje. Pritariu Europos Parlamento raginimams, kad Komisija ir valstybės narės privalo toliau plėtoti ir įtvirtinti iniciatyvas, pagal kurias teikiama parama tiesiogiai ar netiesiogiai nuo vėžio kenčiantiems žmonėms. Taip pat pritariu, kad Komisija ir valstybės narės turi užtikrinti, kad vaistai nuo vėžio visose valstybėse narėse būtų vienodai prieinami visiems pacientams, kuriems jų reikia. Taigi, ši Komisijos inicijuota partnerystė kovojant su vėžiu yra labai svarbus žingsnis link bendros visos Europos socialinės ir politinės partnerystės, kuria siekiama sumažinti Europai tenkančią vėžio naštą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Itin spartaus diagnozuojamų vėžio atvejų skaičiaus didėjimo prognozėmis siekiama priversti tarptautinę bendruomenę išgirsti garsius pavojaus varpus. Per savo gyvenimą kas trečiam europiečiui bus diagnozuotas vėžys. Iš tiesų, ši žiauri liga yra antra dažniausia mirties priežastis Europoje. Europos Parlamentas, pasinaudodamas šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos, kurį jis patvirtino, siekia atkreipti dėmesį į tai, kad vis dar esama nepriimtinų skirtumų visoje Europoje vėžio atrankinės patikros ir gydymo atžvilgiu. Trečdaliu atvejų diagnozavus vėžį pacientas miršta, nes liga diagnozuojama per vėlai. Tai realybė, kurią Europa privalo keisti rengdama informacines programas, šviesdama visuomenę ir suteikdama daugiau galimybių gauti aukštos kokybės medicinos paslaugas. Galiausiai, ir tai ne mažiau svarbu tai, kad ES iki šiol yra per mažai nuveikusi šios ligos mokslinių tyrimų srityje, ši liga vis dar per menkai pažinta. Moksliniai tyrimai ir prevencija – tai pagrindinės šios ligos įveikimo kryptys. Tai duos rezultatų per vidutinės trukmės laikotarpį. Kad Europa galėtų pasiekti Europos Komisijos užsibrėžtą plataus užmojo tikslą, vėžio atvejų skaičius turi pradėti mažėti. Minėtasis tikslas – iki 2020 m. sumažinti naujų vėžio atvejų skaičių 15 proc., atsižvelgiant į augimo tendenciją, kurią lemia gyventojų skaičiaus didėjimas ir gyventojų senėjimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Aš palankiai vertinu Komisijos pasiūlymą dėl Europos partnerystės kovai su vėžiu 2009–2013 m. laikotarpiu, nes manau, kad kova su vėžiu yra esminė sveikatos strategijos dalis. Vis dėlto, kaip pirminės prevencijos būdą raginu įgyvendinti sveikos gyvensenos, kaip itin svarbaus sveikatos gerinimo veiksnio, skatinimo priemones. Aplinkos veiksniai taip pat daro įtaką sveikatai, todėl būtina spręsti aplinkosaugos problemas, kurios yra tarp priežasčių, lemiančių tam tikrų tipų vėžio vystymąsi. Štai kodėl svarbu turėti kompleksinį ir integruotą požiūrį tokiose veiksmų srityse kaip švietimas, aplinkosauga, moksliniai tyrimai ir socialiniai klausimai, taip pat būtinas geresnis koordinavimas tarp įvairių vėžio tyrimų centrų Europos Sąjungoje. Norėčiau atkreipti dėmesį į būtinybę geriau panaudoti finansavimą, skirtą kovai su vėžiu pagal Septintąją bendrąją programą, taip pat būtinybę plėtoti didelio masto mokslinių tyrimų programas. Taip pat būtų svarbu numatyti lėšų finansų programoje vėžio prevencijai remti.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Nauja visapusiška kovos su vėžiu strategija yra esminis dalykas, nes šios ligos atvejų pasauliniu mastu daugėja kone epidemijos greičiu, tai – viena iš pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, lėmusi beveik 13 proc. visų mirčių 2004 m. (beveik 1,7 mln. mirčių kasmet); nes ši liga buvo antra dažniausia mirties priežastis 2006 m., dauguma atvejų buvo mirtis nuo plaučių vėžio, tiesiosios žarnos vėžio ir krūties vėžio; taip pat dėl to, kad vis dar kas trečiam europiečiui tenka išgirsti vėžio diagnozę ir kas ketvirtas europietis nuo šios ligos miršta. Aiškus įsipareigojimas vykdyti ligos prevenciją bei įgyvendinti nacionalinės atrankinės patikros planus yra būtinas, nes žinome, kad tinkama prevencija ir anksti pradedamas gydymas leistų išvengti beveik 30 proc. atvejų. Taip pat labai svarbu sumažinti nelygybę gydymo prieinamumo atžvilgiu. Norėčiau atkreipti dėmesį į nepriimtiną padėtį Portugalijoje, kur veiksmingų ir naujoviškų vėžio gydymo vaistų, ypač nuo plaučių ir krūties vėžio, pacientams atsisakyta skirti vien dėl finansinių priežasčių.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Vėžys yra viena didžiausių sveikatos problemų, su kuria susiduriama visame pasaulyje. Šiuo metu tai – antra iš pagrindinių mirties priežasčių Europoje, vėžiu kasmet naujai suserga 3 mln. žmonių ir 1,7 mln. nuo jo miršta. Europos Komisija inicijuoja Europos partnerystę kovai su vėžiu 2009–2013 m. laikotarpiu. Kaip socialinė ir politinė problema, vėžys reikalauja bendrų veiksmų Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Lisabonos sutartyje būtent tai ir nustatyta: kad Europos Sąjungos kompetencijai priklauso imtis veiksmų siekiant paremti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus. Viena iš tokių veiksmų sričių Europos lygmeniu yra žmonių sveikatos apsauga ir gerinimas (2e straipsnis). Europos Sąjunga jau susitarė dėl dviejų svarbių įrodymais pagrįstų priemonių, kaip užkirsti kelią vėžiui: Europos kodekso prieš vėžį ir Tarybos rekomendacijų dėl atrankinės patikros dėl krūties, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio. Todėl aš palankiai vertinu pasiūlymo dėl rezoliucijos rekomendaciją sutelkti bendras viešojo sektoriaus pastangas investuoti į patikimą ir nuoseklią vėžio prevenciją.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Vėžys yra viena pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, o vėžio atvejų skaičius didėja nerimą keliančiu greičiu. Todėl manome, kad ES parama valstybių narių pastangoms kovoti su vėžiu, kaip nurodyta pranešime, taip pat kolektyvinėms pastangoms bendrai naudotis informacija, gebėjimais ir patirtimi vėžio prevencijai ir kontrolei skatinti, yra svarbi. Tai, kad kai kuriose šalyse vėžio atvejų skaičius sumažėjo dėl jose vykdomos politikos, kuria siekiama gerinti vėžio prevenciją ir gydymą, įrodo, kad šiuo keliu reikia eiti visiems. Pranešime nagrinėjami įvairūs svarbūs klausimai, tarp jų – tų ligų, kurios gali išsivystyti į vėžį, pirminės prevencijos būtinumas ir kontrolė; atrankinės patikros svarba; tai, kad šiuo metu kovai su vėžiu Europos Sąjungoje teikiamas finansavimas yra nepakankamas, ypač viešasis finansavimas; būtinybė mažinti sąlytį su kancerogenais darbe ir aplinkoje; ir tai, kad reikia atnaujinti kancerogeninių medžiagų sąrašus; taip pat vėžio pacientų ir lėtinėmis ligomis sergančių asmenų apsauga darbo vietoje. Pranešime galėjo būti aparti ir kiti klausimai, pvz., nelygybės šalinimas – o ne mažinimas – nelygybė galimybės gydytis nuo vėžio ir susijusių priežiūros paslaugų atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu.(PL) Kaip rašytinio pareiškimo Nr. 71/2009 dėl kovos su krūties vėžiu Europos Sąjungoje, kuris patvirtino Parlamento, autorė, esu nepaprastai patenkinta Komisijos komunikatu dėl Europos partnerystės kovai su vėžiu.

Šiame dokumente diagnozuota vėžio problema ir nustatyti kovos su vėžiu tikslai. Nors sveikatos apsaugos paslaugas de facto tvarko valstybės narės, ES vis dėlto gali šį tą nuveikti išplėsdama sveikatos priežiūrą ir, pvz., būti puiki keitimosi gerąja patirtimi platforma. Nuo pačių valstybių narių priklausys, ar jos pasinaudos šia papildoma Komisijos parengta priemone.

Pasiūlyme keliamas labai konkretus tikslas: iki 2020 m. sumažinti vėžio problemą Europos Sąjungoje 15 proc. Norint įgyvendinti šią programą, būtina iki 2013 m siekti integruoti visų valstybių narių kovos su vėžiu planus. Kitas žingsnis – 70 proc. sumažinti mirštamumo nuo vėžio disproporciją tarp nuo šios ligos gydomų europiečių. Europos Sąjungos valstybių narių skirtumai tarp geriausių ir blogiausių rezultatų dar per dideli.

Komunikate daug dėmesio skirta ir vėžio profilaktikai, čia numatoma pradėti vykdyti 100 proc. gyventojų atrankinę patikrą krūties, gimdos kaklelio ir kolorektaliniam vėžiui diagnozuoti. Džiaugiuosi, kad mūsų neseniai rašytiniame pareiškime Nr. 71/2009 išdėstytas prašymas pateiktas palankiu momentu, kai Komisija ėmėsi šios srities, ir tikiuosi, kad tai žada greitą ir patikimą šių tikslų įgyvendinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE), raštu.(FR) Aš balsavau už šį pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos partnerystę kovai su vėžiu 2009–2013 m. laikotarpiu.

Šios partnerystės tikslas – sukurti sistemą siekiant nustatyti informaciją ir ja keistis, taip pat keistis gebėjimais ir patirtimi vėžio prevencijos ir kontrolės srityje. Valstybės narės turi veikti kartu, visų pirma gyventojų atrankinės patikros srityje. Europoje per savo gyvenimą kas trečias žmogus susirgs vėžiu. Tačiau trečdalio visų vėžio atvejų galima išvengti, o jų prevencija yra ekonomiškai efektyviausia ilgalaikė strategija siekiant sumažinti vėžio naštą.

Džiaugiuosi, kad šiame Parlamente dauguma balsavo už pasiūlymus, kuriuos aš pateikiau kaip Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentė, pvz., dėl būtinybės aktyvinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę siekiant skatinti mokslinius tyrimus ir atrankinę patikrą, visų pirma medicininio vaizdo gavimo srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Nors sveikata yra kiekvienos valstybės narės atsakomybė, mums išeis tik į naudą, jei turėsime priėmę visuotinį požiūrį į vėžio profilaktiką ir gydymą, ir būtent tam aš noriu čia išreikšti paramą. Tai leistų Europai plėtoti glaudesnį bendradarbiavimą su suinteresuotaisiais subjektais (pilietine visuomene, įvairiomis organizacijomis ir kt.), kad kuo veiksmingiau būtų skleidžiama šios srities geroji patirtis, ypač siekiant didinti pacientų priežiūros veiksmingumą, o tam reikia paisyti paciento psichosocialinės ir psichinės gerovės. Ši partnerystė taip pat padės užtikrinti, kad būtų paisoma susijusių problemų, tokių kaip šia liga sergančių pacientų patiriama nelygybė. Tai turi lemiamą reikšmę, jei norime pagerinti pacientų kasdienį gyvenimą. Taip pat palankiai vertinu balandžio 19 d. patvirtintą raštišką pareiškimą, kuriam pritariau ir kuriuo visos ES valstybės narės raginamos pradėti naudoti atrankinę patikrą diagnozuoti krūties vėžį šalių mastu, o Komisija – kas dvejus metus rengti naują ataskaitą šia tema. Krūties vėžys išlieka pagrindinė 35–59 metų moterų mirties priežastis.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, vėžys yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Šiuo metu kas trečiam europiečiui diagnozuojamas vėžys, o kas ketvirtas europietis nuo šios ligos miršta. Deja, visuomenės senėjimas taip pat prisidės prie vėžio atvejų gausėjimo per ateinančius kelis dešimtmečius. Manau, siekdami išspręsti šią ligos atvejų skaičiaus didėjimo problemą, turime tobulinti nacionalinius kovos su vėžiu planus ir imtis dar veiksmingesnės ES gyventojų informavimo kampanijos. Vaikai turi būti mokomi sveiko gyvenimo būdo nuo pat pirmųjų gyvenimo metų, tai ateityje lems mažiau ligos atvejų. Pasak ekspertų, trečdalio atvejų galima išvengti, tačiau tam, kad taip būtų, ES turi padidinti kovos su vėžiu finansavimą. Tada būtų galima vykdyti mokslinius tyrimus ir plataus masto vėžio profilaktikos priemonių programą visose Europos Sąjungos šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Visuomenės sveikata yra vienas iš ES prioritetų. Viena iš veiklos sričių čia yra kova su visų formų vėžiu, nes ši liga kasmet lemia milijonų Europos piliečių mirtį. Visi žinome, kad prevencija ir ankstyvas diagnozavimas yra būtinas veiksmingai kovoti su vėžiu, todėl didžioji dalis pastangų turi būti sutelktos šiose srityse. Labai svarbu plėtoti pastangas kovoti su trijų tipų vėžiu, kuris lemia daugiausia mirčių – plaučių, gaubtinės žarnos ir krūties vėžio, tačiau neužmiršti ir kitų šios ligos tipų.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Visoje Europoje vėžys yra didžiausia grėsmė sveikatai, mirštamumo nuo vėžio rodikliai dideli. Iš 3 mln. naujų ligonių 1,7 mln. neišgyvena. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali gerokai sumažinti šį skaičių. Privalome ne tik investuoti į gydymą visoje Europoje, bet ir teikti paramą prevencinėms priemonėms. Privalome prioritetu padaryti tarptautinį bendradarbiavimą, kad galėtume visai sustabdyti vėžio plitimą. Šį pranešimą dera vertinti kaip reikalingą žingsnį teisinga kryptimi, todėl aš balsavau už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu.(PL) Aš balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Kova su vėžiu: Europos partnerystė“. Visos kovos su vėžiu ir jo padarinių mažinimo priemonės yra remtinos. Medicinos mokslas dar negali sustabdyti vėžio, kuris tampa viena iš didžiausių žmonijos problemų. Tai, kad 2006 m. vėžys buvo antra dažniausia mirties priežastis, yra baugi žinia. Yra daug vėžį lemiančių priežasčių; kita vertus, dažnai tų priežasčių neįmanoma apibrėžti ir diagnozuoti. Tačiau apie 30 proc. vėžio atvejų galima išvengti ir įmanoma apriboti jo poveikį. Norint tai pasiekti, būtinos tinkamos nacionalinės tyrimų programos. Europos Sąjunga, vadovaudamasi savo piliečių interesais ir siekdama užtikrinti jų saugą, turi numatyti tinkamų ankstyvo ligos diagnozavimo metodų, prevencinių priemonių ir pažangiosios terapijos metodų plėtotę. Daugeliui valstybių narių kovoje su vėžiu pavyko pasiekti pažangą įvairiais būdais, kaip antai pasitelkus prieš rūkymą nukreiptas strategijas, taip pat konkrečiais šios ligos prevencijos būdais. Panašias priemones reikia diegti visoje Europos Sąjungoje, bet intensyviau ir veiksmingiau. Keleto ateinančių metų vėžio sergamumo ir mirštamumo prognozės nėra optimistiškos. Žinoti, kad, nepaisant visų diagnostikos ir gydymo būdų, labai daug žmonių mirs nuo vėžio, visada yra skaudu ir liūdna. Vis dėlto pasirūpinkime, kad mūsų piliečiai žinotų, jog šiuo klausimu jiems užtikrinama visiška parama.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. (FR) Iki 2020 m. sumažinti vėžio atvejų Europos Sąjungoje 15 proc. – tai plataus užmojo Europos partnerystės kovai su vėžiu 2009–2013 m. laikotarpiu siekis. Tai tikslas, kurį šiandien parėmė Europos Parlamentas, balsuodamas dėl A. Peterle pranešimo. Tai iššūkį atitinkantis atsakas, nors, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2010 m. vėžys pralenks širdies ir kraujagyslių ligas ir taps pagrindine mirties priežastimi pasaulyje.

Vien 2010 m. 3 mln. europiečių sirgs vėžiu, ir beveik 2 mln. žmonių nuo šios ligos mirs. Turime skubiai nuveikti gerokai daugiau diegdami sistemingą atrankinę patikrą, padėsiančią nustatyti labiausiai paplitusias vėžio rūšis: plaučių, gaubtinės ir tiesiosios žarnos bei krūties vėžį. Skatinti revoliuciją onkologijoje – reiškia, be kitų dalykų, skatinti mokslinius kai kurių maisto produktų, stabdančių vėžį, savybių tyrimus, taip pat skatinti ankstyvą atrankinę patikrą pačiu naujausiu biomarkerių tyrimo metodu navikams diagnozuoti: kompleksiniais šlapimo arba kraujo tyrimais. Visomis šiomis priemonėmis ryžtingai siekiama didinti numatytų pacientų priežiūros paslaugų įvairovę, kad 2010 metai būtų reagavimo metai ir kad Europos Sąjunga ne tik paremtų nacionalines kovos su vėžiu programas, bet ir skatintų jų kūrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Žinoma, aš balsavau už šį svarbų pranešimą, kurio reikšmė užkertant kelią vėžiui bus lemiama.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu.(PL) Aš tvirtai remiu Europos Parlamento pranešimą dėl Komisijos komunikato „Kova su vėžiu: Europos partnerystė“. Remiantis skaičiavimais, kuriuos pateikė Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra, kas trečiam europiečiui diagnozuojamas vėžys, o kas ketvirtas europietis nuo šios ligos miršta. Šiais metais vėžiu sirgs 3 mln. europiečių, ir beveik 2 mln. greičiausiai nuo vėžio mirs. Lenkijoje vėžio aukomis kasmet tampa apie 100 tūkst. žmonių, o 70 tūkst. miršta. Kova su vėžiu yra vienas iš nuolatinių ES veiklos visuomenės sveikatos srityje rūpesčių. Lisabonos sutartyje pabrėžiama, kad Europos Sąjungos kompetencijai priklauso remti, koordinuoti arba papildyti valstybių narių veiksmus siekiant apsaugoti ir pagerinti sveikatą. Konkrečius šiais ketinimais pagrįstus veiksmus Komisija išdėstė savo inicijuojamoje programoje „Kova su vėžiu: Europos partnerystė 2009–2013 m. laikotarpiu“. Užsibrėžti partnerystės tikslai, ypač numatytosios ligos profilaktikos priemonės, yra esminės reikšmės siekiant apriboti vėžio atvejų skaičių. Šiems tikslams skiriamų finansinių išteklių ribojimas glumina. Komunikatu buvo nustatyti tikslai dešimties metų laikotarpiui, tačiau Bendrijos biudžete užtikrinta tik trumpalaikė finansinė parama. Todėl raginu didinti subsidijas, ypač profilaktikos programoms, regioninės politikos ir Europos socialinio fondo srityse; veiksmingiau naudoti turimus išteklius pagal Septintąją bendrąją programą, pvz., geriau koordinuoti mokslinius tyrimus; taip pat didinti išteklius rengiant naują finansinę programą.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. − (LT) Vėžys yra didžiausia sveikatos problema Europoje ir net visame pasaulyje. Deja, šiandien vėžys tebeplinta kaip epidemija. ES kasmet vėžiu suserga per 3 milijonai ir nuo jo miršta 1,7 milijono žmonių. Ši liga yra antrasis žudikas pagal mastą kaip mirties ir sergamumo priežastis. Šiuo metu ES per savo gyvenimą vienam iš trijų žmonių bus diagnozuotas vėžys, o specialistai numato, kad vėžio našta smarkiai intensyvės dėl visuomenės senėjimo. Turi būti imtasi skubių veiksmų, siekiant pagerinti vėžio kontrolę ir prevenciją ES. Ypač prasta situacija Lietuvoje. Statistiniai įvairių vėžio susirgimų atvejų rodikliai yra vieni prasčiausių visoje ES. Todėl ypatingai sveikinu EP rezoliuciją dėl kovos su vėžiu išsiplėtusioje ES bei EK Europos partnerystės kovai su vėžiu 2009-2013 m. laikotarpiu naują bandymą suvienyti suinteresuotas šalis bendram darbui. Vėžys yra ne tik sveikatos, bet ir socialinė ir politinė problema. Jai spręsti būtini bendri Europos, nacionalinio, regionų ir vietos lygmenų veiksmai. Noriu pabrėžti, kad Lisabonos sutartyje aiškiai apibrėžiama, kad Sąjungos kompetencijai priklauso remti, koordinuoti, papildyti valstybių narių veiksmus. Mūsų visų tikslas - padėti valstybėms narėms kovoti su vėžiu, užtikrinant informacijos, pajėgumų ir žinių vėžio prevencijos ir kontrolės srityje nustatymo ir dalijimosi jais sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu.(PL) Šiandien balsavome dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl kovos su vėžiu, kurį parengė Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos kolega slovėnas A. Peterle. Žinoma, aš parėmiau Europos Komisijos pasiūlymą dėl Europos partnerystės kovai su vėžiu 2009–2013 m. laikotarpiu. Tai nauja bendradarbiavimo forma, skirta valstybių narių kovos su vėžiu pastangoms remti. Iš medicinos statistikos matyti, kad Europoje kasmet registruojami daugiau nei 3 mln. naujų ligos atvejų ir 1,7 mln. mirties atvejų. Tai reiškia, kad kasmet vėžiui tenka antra vieta tarp rimčiausių ligų ir mirties priežasčių. Įgyvendindamos Europos partnerystę, valstybės narės privalo kuo greičiau parengti integruotus planus kovai su šia žiauria liga, kad būtų galima iki 2020 m. ligos atvejų sumažinti 15 proc. Tačiau nevalia pamiršti, kad šioje nelygioje kovoje svarbiausia yra profilaktika. Tai ekonomiška priemonė, nes trečdalio vėžio atvejų galima išvengti. Todėl prevencines priemones reikia remti tiek kaip medicinos praktikos dalį, tiek ir ugdant sveikesnį gyvenimo būdą.

 
  
  

Pranešimas: Patrizia Toia (A7-0120/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Naujųjų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) svarbą galima aiškinti jų lemiamu vaidmeniu brandinant tikrą revoliuciją mokslo pasaulyje ne tik tuo atžvilgiu, kad jos leido užgimti žinių visuomenei, bet ir todėl, kad jos padarė įmanomą tvarumu grindžiamą požiūrį į gamtos išteklių naudojimą.

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, neįmanoma ignoruoti to, kad – kalbant konkrečiai apie energijos vartojimo efektyvumui didinti skirtas naująsias technologijas – IRT yra labai svarbi priemonė siekiant užtikrinti, kad pažanga būtų glaudžiai susijusi su pagarba planetai, taigi užtikrinti, kad ir namų ūkiai, ir pramonė turėtų ekonominės naudos iš sutaupytos energijos. Energijos taupymo politika bus savitas Europos socialinio modelio tvarumo elementas, todėl aš apsisprendžiau balsuoti už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Perėjus prie pažangiųjų skaitiklių, energijos suvartojimą Europos lygmeniu galima sumažinti iki 10 proc., nes tai palengvins abipusius informacijos mainus tarp tinklo operatorių, energijos tiekėjų ir vartotojų. Atlikus analizę matyti, kad pažangiai naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT), energijos suvartojimą pastatuose, kuris šiuo metu sudaro 40 proc. visos Europoje suvartojamos energijos, galima sumažinti net iki 17 proc. Visi šie skaičiai reiškia, kad išmetamo anglies dioksido kiekis vien transporto sektoriuje sumažėtų iki 27 proc.

Visos šios prognozės turi tik dar labiau mus paskatinti iki galo išnaudoti pačias naujausias technologijas. Nors trumpuoju laikotarpiu nebus įmanoma šių technologijų vienodu mastu įdiegti visoje Europos Sąjungoje, tačiau – turint omenyje nepaprastai plataus užmojo strategijos „Europa 2020“ tikslus – svarbu, kad visos valstybės narės žinotų apie galimybę naudotis pačiais naujausiais technologiniais laimėjimais, leidžiančiais sumažinti anglies dioksido išmetimą.

Statybos bei transporto sektoriai yra tarp didžiųjų energijos vartotojų ir gali paspartinti pačių naujausių technologijų sistemų diegimą. Taip pat dėl naujųjų technologijų gamtos išteklių naudojimas gali būti mažiau kenksmingas aplinkai, išskiriama mažiau anglies dioksido.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Informacinės ir ryšių technologijos (IRT) atlieka esminį vaidmenį skatinant Europos ekonomikos augimą. Su didelėmis permainomis mūsų visuomenėje susijęs ir jų poveikis energetikos sektoriui, nes jos daro jį labiau decentralizuotą ir lankstesnį, o paskirstymas tampa didesnės gerovės raktažodžiu. Naudojant IRT ir tinklo technologijas galima didinti mūsų energijos vartojimo efektyvumą, pvz., kurti elektros energijos paskirstymo tinklus, statyti energiją taupančius pastatus, energiją taupančius namus ir diegti pažangiuosius skaitiklius, taip pat naudotis ekologišku transportu. Vis dėlto, svarbu ir toliau plėsti IRT mums atveriamas naujovių galimybes. Labai svarbu plėtoti naujovišką Europos pažangųjį tinklą, pagrįstą energijos vartojimo efektyvumo įvertinimo ir stebėjimo priemonėmis, įgyvendinant pažangųjį matavimą pagal trečiajame energijos rinkos teisės aktų pakete nustatytą grafiką. Šiuo būdu vartotojai galės valdyti savo energijos vartojimą, o tai leis išlyginti paklausos kreivę. IRT taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį matuojant ir išreiškiant skaičiais klimato kaitos poveikį pasauliniu mastu bei vertinant klimato apsaugos priemones ir taip prisidėti prie klimato politikos reguliavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Aš balsavau už pranešimą dėl informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sutelkimo siekiant lengviau pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ir mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos. IRT galėtų atlikti svarbų vaidmenį mažinant klimato kaitos poveikį, būtent – padėti mažinti energijos vartojimą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir integruoti atsinaujinančiąją energiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šiuo metu, kai laikome, kad išmetamo CO2 bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas kartu su investicijomis į atsinaujinančiąją energiją ir ekologiškas technologijas yra prioritetai, šis pranešimas yra labai aktualus. Todėl būtina apsvarstyti, kaip pristatyti tas priemones, kurios leis sutelkti informacines ir ryšių technologijas, kad sklandžiai pereitume prie efektyvaus energijos vartojimo ekonomikos kuo mažesne kaina visuomenei ir įmonėms. Be galo svarbu skatinti tvarų augimą, kuris atsispindėtų dabartinių gyventojų ir ekonomikos gerovėje, taip pat solidarumo su ateities kartomis labui.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Informacinės ir ryšių technologijos gali svariai prisidėti prie energijos vartojimo efektyvumo didinimo ES ekonomikoje, visų pirma pastatų efektyvinimo srityje ir transporto sektoriuje. Atsižvelgdamas į tai, pritariu Komisijos pastangoms skatinti pažangiųjų skaitiklių diegimą ir pažangiojo tinklo plėtotę energijos gamybos, paskirstymo ir naudojimo srityse. Ypač norėčiau pabrėžti valstybėms narėms adresuotą raginimą didinti plačiajuosčio interneto prieinamumą visiems ES piliečiams, siekiant užtikrinti vienodą prieigą prie interneto paslaugų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Negali būti jokių abejonių, kad informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sutelkimas gali padėti pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ekonomikos, nes tai yra ir būdas, kaip sumažinti energijos vartojimą, taip padidinant energijos tiekimo saugumą, ir padėti pažaboti žalą aplinkai, ypač šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką.

Nepaisant to, žinome, kad energijos vartojimo efektyvumu ir energijos taupymo potencialu grindžiama pažanga lėtai skinasi kelią ne tik todėl, kad esama ekonominių interesų grupių, kurios paiso tik savo interesų, bet ir dėl menkos pagalbos įgyvendinti būtinus pakeitimus.

Todėl mes remiame įvairius pranešime išdėstytus pasiūlymus, konkrečiai tuos pasiūlymus, kuriais kuriamos paskatos naudoti IRT planuojant naują transporto politiką ir didinti transporto rūšių įvairovę transporto sektoriuje, taip pat tuos pasiūlymus, kuriais Komisija raginama parengti kitokią pagalbos teikimo prioritetų viziją, atsižvelgiant į šiuos klausimus, susijusius su IRT sutelkimu siekiant lengviau pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ekonomikos įvairiose srityse, ne tik transporto ir judumo, pvz., pramonės, sveikatos ir būsto srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Jau keletą metų Europos Sąjunga kelia sau svarbius uždavinius, susijusius su energijos taupymu ir išskiriamo anglies dioksido kiekio mažinimu. Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius yra, be abejonės, viena iš energijos vartojimo efektyvumo gerinimo valstybėse narėse priemonių. IRT iš tikrųjų gali padėti stebėti ir valdyti energijos vartojimą, pritaikyti naujas programas ir technologijas siekiant pagerinti gamtos išteklių naudojimą ir skatinti švaresnių gamybos bei pramonės procesų naudojimą. Europos Komisijai inicijavus plataus masto viešas konsultacijas tapo aiškiau, kokiu būdu IRT gali padėti didinti energijos vartojimo efektyvumą. Europos Komisija apskaičiavo, kad naudojant IRT grindžiamas sistemas energijos suvartojimą pastatuose – kuris šiuo metu sudaro 40 proc. bendro energijos suvartojimo Europoje – galima sumažinti iki 17 proc., o transporto išmetamo anglies dioksido kiekį – iki 27 proc. Organizuojant miesto ūkį pasitelkus IRT, galima gerokai sumažinti miesto vietovių energijos sąnaudas. Todėl reikia imtis veiksmų siekiant skleisti gerąją patirtį ir didinti vietos sprendimus priimančių asmenų informuotumą apie IRT teikiamą naudą.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Europos Sąjunga dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą iki 2020 m. 20 proc. sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį. Šį įsipareigojimą bus sunku tesėti, jei nebus iki galo išnaudojamos galimybės, kurias teikia IRT. IRT gali išties gerokai sumažinti išmetamo CO2 kiekį.

IRT tarša sudaro 1,75 proc. viso paslaugų sektoriaus Europoje išmetamo anglies dioksido, dar 0,25 proc. teršalų susidaro IRT įrangos ir elektroninių vartojimo prekių gamybos procese. Likusius 98 proc. išmetamųjų teršalų sudaro kitų ekonomikos bei visuomenės sektorių sukeliama tarša. Todėl būtų gerai suderinti metodus energijos vartojimo efektyvumui matuoti ir skaičiuoti, kad surinktume duomenis, kurie leidžia plėtoti naujoviškas energijos taupymo strategijas ir užkirsti kelią „žaliosios dezinformacijos“ reiškiniui.

Norėčiau pažymėti, kad, atsižvelgiant į šiuos faktus, IRT gali vaidinti lemiamą vaidmenį siekiant pagrindinių tikslų, nes IR technologijų yra beveik visuose ekonomikos sektoriuose ir jos padeda padidinti našumą daugiau kaip 40 proc. Dėl šių priežasčių aš dar kartą patvirtinu savo visišką paramą šiai strategijai, kuria pageidaujama ekonomikos ir pramonės plėtra derinama su aplinkos tausojimo strategija.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Informacijos ir ryšių technologijos (IRT) kiekvienai valstybei narei teikia energijos vartojimo efektyvumo didinimo, taip pat – naujų taikomųjų programų ir technologijų gamtos išteklių naudojimo gerinimo ir pramonės gamybos ir procesų pertvarkymo į ekologišką ekonomiką priemonių. IRT pagrįstos sistemos gali iki 17 proc. sumažinti energijos suvartojimą pastatuose, kuriems šiuo metu suvartojama 40 proc. viso Europoje suvartojamo energijos kiekio, taip pat iki 27 proc. sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį transporto sektoriuje. IRT sektoriuje 27 valstybių narių ES dirba 6,6 mln. žmonių, šis sektorius skatina visų kitų sektorių inovacijų diegimo pajėgumą ir lemia daugiau kaip 40 proc. gamybos našumo didėjimą pasauliniu mastu. Europos Komisija ir Regionų komitetas privalo skubiai parengti praktinį vadovą vietos ir regionų valdžios institucijoms, kaip pagerinti energijos našumą taikant naujoviškus IRT naudojimo būdus. Jame būtų išdėstyta, kaip valdžios institucijos gali naudotis IRT įgyvendindamos savo planus klimato kaitos problemoms spręsti. Jame taip pat būtų nurodoma, kaip sanglaudos fondų lėšomis galima remti verslo partnerystės ryšius, leidžiančius novatoriškai taikyti IRT, kad miestai ir savivaldybės būtų skatinami ir remiami naudoti IRT siekiant mažinti išmetamųjų teršalų kiekį.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Mes, Žaliųjų frakcija, balsavome už šį pranešimą. Visos pradinės teksto redakcijos dalys, kurias kai kurios frakcijos norėjo išbraukti, jame išliko.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. Buvau Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto šio pranešimo nuomonės referentė, tad puikiai suvokiu IRT sektoriaus potencialą energijos taupymo Europos Sąjungoje atžvilgiu, ypač pastatų ir transporto sektoriuose. Tačiau privalome paisyti ir vadinamosios „skaitmeninės atskirties“ veiksnio: jos esama tiek kiekvienoje iš valstybių narių, tiek ir tarp jų. Ji lemia socialinę ir ekonominę nelygybę ir riboja galimybes turėti daugiau naudos iš IRT atveriamų galimybių, kalbant apie energijos vartojimo efektyvumą. Užtikrinti visuotinę prieigą prie didelės spartos interneto yra be galo svarbu. Valstybės narės su Komisijos pagalba turėtų dėti daugiau pastangų diegdamos reikiamą infrastruktūrą, kuri padėtų užtikrintų, kad visi Europos piliečiai ir įmonės galėtų gauti naudos iš turimų technologijų. Tai leistų tiesiogiai spręsti skaitmeninės atskirties lemiamas nelygybės ir neteisybės problemas, o tai yra vienintelis būdas užtikrinti, kad IRT energijos taupymo potencialas būtų visiškai išnaudotas.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu.(PL) Atsižvelgiant į tai, kad priemonės, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti tikslą iki 2020 m. 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą, įgyvendinamos per lėtai, būtina plėsti ir greitinti inovacijos procesą pasitelkiant informacines ir ryšių technologijas ir siekti gerokai padidinti iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamos energijos dalį. Reikėtų pažymėti, kad didėjant transporto sektoriui, sparčiai didėja ir išmetamo anglies dioksido kiekis. Todėl ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas informacinių ir ryšių technologijų taikymui būtent šiame sektoriuje, siekiant ne tik sumažinti išmetamų teršalų kiekį, bet ir užkirsti kelią jo didėjimui. Būtina numatyti IRT pagrįstus sprendimus planuojant naują Europos transporto politiką. Jie leis sumažinti transporto eismo intensyvumą, o tai teigiamai paveiks natūralią aplinką. Visos šios priemonės leis ne tik pasiekti apčiuopiamą naudą klimatui, bet ir padės sumažinti išlaidas, susijusias su energijos vartojimu, ir lems aplinkai nežalingo darbo vietų kūrimą. Tačiau dera turėti omenyje, kad naujosios valstybės narės yra nepajėgios taip greitai prisitaikyti prie Europos Sąjungoje priimtų reikalavimų. Turėtume atsižvelgti į šių šalių interesus, nes jos sudaro nemažą grupę valstybių, kurios vis dar naudoja tradicinius energijos šaltinius. Permainoms prireiks ir laiko, ir lėšų.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Palaikau EK iniciatyvą naudoti informacines ir ryšių technologijas (IRT), siekiant pagerinti Sąjungos energijos vartojimo efektyvumą bei padidinti Europos pramonės konkurencingumą. Atsižvelgiant į EK pateiktus paskaičiavimus, IRT yra puiki priemonė, leisianti sumažinti energijos suvartojimo ir tuo pačiu, kas yra itin svarbu, sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį net iki 27 proc. Taigi mažėtų žala aplinkai. Visiškai pritariu ir palaikau pranešėjos išsakytą poziciją, jog IRT taikymas paskatins Europos pramonę ir naujų technologijų rinką, o tai turėtų prisidėti prie rinkos gaivinimo ar naujų darbo vietų kūrimo. Manau, jog būtina imtis visų priemonių, siekiant pradėti taikyti IRT tiek tose valstybėse narėse, kuriose dar nėra pradėta taikyti, tiek tobulinti ten, kur tai jau yra taikoma. Ypatingai noriu pabrėžti IRT svarbą planuojant naująją Europos transporto politiką. Logistika yra svarbus faktorius, racionalizuojant transportą bei mažinant išmetamą CO2 kiekį. Svarbu pripažinti poreikį didinti viešąsias ir privačias investicijas į IRT priemones, kad būtų galima transporto srityje sukurti pažangią energetikos infrastruktūrą. Pažangias transporto sistemas taikant kelių transportui ir kitoms transporto rūšims, įmanoma mažinti grūstis bei jų sukeliamą neigiamą poveikį aplinkai. Kaip REGI komiteto narys norėčiau pabrėžti tai, kad būtina skatinti valstybes nares dalytis gerąja patirtimi ir raginti sprendimus priimančius vietos valdžios atstovus geriau suvokti informacinių ir ryšių technologijų galimybes, kurios turi būti išnaudojamos.

 
  
  

Pranešimas: Vittorio Prodi (A7-0057/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. (IT) Europos Komisijos baltojoje knygoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos yra daug idėjų, į kurias privalome sutelkti savo dėmesį dabar ir ateityje, kad užkirstume kelią visuotinio atšilimo keliamai grėsmei.

Aš ypač džiaugiuosi tuo pranešimo skirsniu, kuriame pabrėžiama, kaip svarbu integruoti prisitaikymo prie klimato kaitos aspektą į visas ES politikos sritis tiek žemės ūkio, tiek žuvininkystės, taip pat į su miškotvarka susijusias sritis, laikantis horizontaliojo ir įvairius sektorius apimančio požiūrio, kurį taikant galima užtikrinti priemonių, kurios bus įgyvendinamos ne iš karto, nuoseklumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu.(RO) Europa išgyvena laikotarpį, kai privalo suprasti neatidėliotiną būtinybę kuo skubiau imtis priemonių siekiant sumažinti žmogaus veiklos poveikį klimatui. Baltoji knyga dėl klimato kaitos yra svarbus žingsnis standartizuojant veiksmus, kuriais siekiama sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį Europos lygmeniu.

Atsižvelgiant į plataus užmojo tikslą iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, Europos Sąjunga turi judėti daug greičiau nei šiuo metu. Valstybės narės, naujosios ir senosios, turi pareigą didinti pastangas ir visos vienodai stengtis bei suprasti, kad išvengti ligos arba ją išgydyti pradiniu etapu yra daugiau šansų, nei gydant įsisenėjusią ligą.

Būtų liūdna, jei Europa per vėlai susigriebtų, kad klimato kaita gali paveikti žemės ūkio galimybes būti pagrindiniu maisto šaltiniu tiek Europos, tiek pasaulio gyventojams. Mes jau dabar kasmet susiduriame su ekstremaliomis oro sąlygomis, sausromis ir potvyniais. Šiuo metu sunku įsivaizduoti, kaip tos sąlygos gali dar pablogėti. Tačiau ekspertai šiuo klausimu ne itin optimistiški. Todėl veiksmai, kuriais siekiama sumažinti žmogaus veiklos poveikį klimatui, yra lemiamos reikšmės siekiant išlaikyti normalias sąlygas.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Aš pritariu Europos Komisijos iniciatyvai suformuluoti plataus masto prisitaikymo prie klimato kaitos politinę strategiją Europos lygmeniu. Tačiau klimato kaitos poveikio mažinimo priemonės neturėtų būti atskirtos nuo prisitaikymo priemonių. Norėčiau pabrėžti direktyvos dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) svarbą, pagal kurią valstybės narės turėtų skirti bent 50 proc. ATLPS pajamų klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo priemonėms. Aš taip pat manau, kad pirmenybė turi būti teikiama ir papildomoms priemonėms, kad paspartintume ES strategijos, kuria siekiama 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą iki 2020 m., įgyvendinimą ir kad dėl to šį tikslą reikia padaryti teisiškai privalomą Europos Sąjungos lygmeniu. Žvelgdama į pateiktas prisitaikymo priemones, norėčiau pabrėžti ES valstybių narių solidarumo su tais regionais, kurių padėtis nepalanki, taip pat su klimato kaitos labiausiai paveiktais regionais svarbą. Kad šis solidarumas taptų tikrove, svarbu, kad Komisija pagalvotų apie viešųjų lėšų skyrimą tarptautiniam bendradarbiavimui pagal Aštuntąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą, kad sustiprintų savo kovą su klimato kaita. Taip pat norėčiau pabrėžti mokslinių tyrimų ir technologijų vaidmens svarbą ugdant mažai anglies dvideginio išmetančią visuomenę, turėdama omenyje neseniai paskelbtą Komisijos komunikatą dėl Europos strateginio energetikos technologijų plano bei intervencijos į viešojo ir privačiojo sektorių santykius logiką, taip pat santykį tarp finansavimo Europos Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. Aš balsavau už šią rezoliuciją, kurioje palankiai vertinama Komisijos baltoji knyga dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos ir siūlomos įvairios kelių politikos sričių priemonės. Net jei mums pavyktų pasiekti, kad pasaulinis atšilimas neperžengtų saugaus lygio, klimato kaita lemia neišvengiamus padarinius, dėl kurių prisitaikymo prie klimato kaitos pastangos tampa būtinos. Klimato tyrimas ir prisitaikymas prie jo kaitos turi būti įtraukti į visų sričių politiką, ypač susijusią su vandeniu, dirvožemiu, žemės ūkiu ir žuvininkyste bei pakrančių vietovėmis. Biologinei įvairovei iškilęs pavojus, tačiau taip pat reikia užtikrinti, kad klimato kaitos būtų paisoma vykdant miesto, transporto ir infrastruktūros planavimo veiklą. Civilinės saugos institucijos turi nustatyti pasirengimo potvyniams ir sausroms prioritetus. Svarbu turėti omenyje galimus socialinius šio iššūkio padarinius bei poveikį visuomenės sveikatai. Klimato kaita gali labai pakenkti žmonių kvėpavimo takų sveikatai ir dėl jos gali pagausėti pernešėjų platinamų ligų atvejų. Didžiausias pavojus sveikatai dėl klimato kaitos kyla šioms labiausiai pažeidžiamoms grupėms: skurdžioms bendruomenėms, vargstantiems vaikams ir pagyvenusiems žmonėms. Pajamos, gaunamos iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, turėtų būti svari paspirtis prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms, o ES biudžete turi atsispindėti atsako į tokius iššūkius neatidėliotinumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Aš balsavau už pranešimą dėl Komisijos baltosios knygos „Prisitaikymas prie klimato kaitos: Europos veiksmų programa“. Prisitaikymo priemonės yra būtinos siekiant reaguoti į klimato kaitos iššūkius. Esu tikra, kad prisitaikymas prie klimato kaitos yra būtinas ir leis patobulinti esamas ekstremalių padėčių valdymo sistemas, valdymo, kuris galėtų būti veiksmingesnis, jeigu būtų paremtas ir palydovinio, ir antžeminio tyrimo duomenimis.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Kaip sakiau vakar, kalbėdamas apie balsavimą dėl S. Le Follio pranešimo dėl ES žemės ūkio ir klimato kaitos, „aplinkos apsaugos interesus, nors jie teisėti ir jų būtina paisyti, reikia vertinti tinkamai atsižvelgiant į galimą pasiūlymų poveikį žemės ūkiui, jo tvarumui ir našumui“. Tas pat pasakytina apie visų sektorių veiklą, todėl labai svarbu, kad ES sukurtų strategiją klimato kaitos iššūkiams atremti, kuria prisiimtų rimtus įsipareigojimus tvariam vystymuisi ir siekiui sumažinti ES išmetamo anglies dioksido kiekį, kartu nestumdama į pavojų gamybinės veiklos – ypač pramonės. Bet kokia klimato kaitos politika privaloma – ypač ekonomikos ir finansinės krizės sąlygomis – siekti ekonomikos efektyvumo ir tvarumo, kad inovacijos ir moksliniai tyrimai būtų naudingi diegiant naujus metodus ir priimant sprendimus, labiau tausojančius aplinką, bet ne mažiau veiksmingus ir konkurencingus. Visą dėmesį dera sutelkti į švarios energijos šaltinius, į veiksmingesnį gamtos išteklių naudojimą, taip pat būtina dosniai investuoti į mokslinius tyrimus ir labiau aplinką tausojančias technologijas; taip bus galima išlaikyti Europos konkurencingumą, sudaryti sąlygas naujoms darbo vietoms kurti nenusižengiant tvaraus vystymosi principams.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) ES turi išlaikyti ir stiprinti savo vadovaujamą vaidmenį tarptautinėje kovoje su klimato kaita. Šioje srityje nepaprastai svarbūs moksliniai tyrimai, jei norime eiti teisinga ir saugia tiek kovos su klimato kaita, tiek prisitaikymo prie jos kryptimi. Prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas yra sudėtingas, susijęs su keleto sektorių politika. Šiose srityse valstybės narės turėtų daugiau politiškai koordinuoti savo veiksmus. Iš tiesų, remiu tai, kad bendrąja Europos sistema pagrįsti nacionaliniai prisitaikymo planai būtų privalomi. Esu tikras, kad privalome turėti bendrą Europos politiką vandens, energijos ir miškų srityse; norėčiau, pvz., pakartoti, kad mums būtina Europos chartija dėl pavojų pakrančių sienoms. Skubiai reikalinga pažeidžiamiausiems Europos regionams klimato kaitos keliamo pavojaus analizė. Be to, mano galva, būtina suformuluoti europinius tikslus dėl viešojo vandens tiekimo sistemų veiksmingumo. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Žemės gamtos ekosistemos sugeria daugiausia anglies dioksido, jos sulaiko 50 proc. pasaulinio metinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos ir šitaip prisideda tiek prie klimato kaitos poveikio švelninimo, tiek prie prisitaikymo prie jos.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu.(FR) Šiame pranešime laikomasi požiūrio, kad klimato kaita yra pasaulinio masto, pražūtinga ir būtinai sukelta žmogaus veiklos. Tačiau visa tai, taip pat ir šis požiūris, kuris dabar yra tapęs kone religinis, – t. y. toks, dėl kurio nesiginčijama, – yra perdėtas. Kaip ir bet koks persūdymas, tai kelia juoką. Esą net nelaukiant jokių mokslinių išvadų, reikia taikyti absoliutaus atsargumo principą ir numatyti blogiausius scenarijus, atsižvelgiant į galimą vadinamojo visuotinio atšilimo poveikį ne tik ekosistemoms, bet ir gyvenamoms vietovėms, pramonės objektams ir pan. Norėčiau pažymėti, tarp kitko, kad toks atsargumas retai demonstruojamas tuomet, kai turime reikalų su kitomis priemonėmis ir jų poveikiu aplinkai bei žmonių sveikatai, pvz., su GMO. Tikro ar įsivaizduojamo pavojaus dingstimi – pradedant ligomis, galbūt susijusiomis su visuotiniu atšilimu, miškų gaisrais, kurių vienintelė priežastis esąs tas pats klimato atšilimas, neužmirštant potvynių ir centrinės elektrinės perkaitimo – mes raginami pritarti Komisijos ir Europos politinių strategijų kišimuisi į absoliučiai visas sritis, iki pat mažiausio žemės sklypo naudojimo. Gėda, kad reikėjo iškirsti tiek medžių – kurie, kaip nustatė mokslininkai, sugeria tiek anglies dioksido – tik tam, kad būtų išspausdintas šis tekstas. Kaip sakė poetas: ei medkirty, akimirką sustoki!

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Neišvengiama klimato kaita verčia visuomenę ir Europos Sąjungos ekonomiką prisitaikyti prie naujos realybės. Mano įsitikinimu, būtina patvirtinti prisitaikymo prie klimato kaitos politinę strategiją, kurioje būtų tikslinga nustatyti vykstančių pokyčių pobūdį ir tipą, joje taip pat turėtų būti numatyta teritorijų, kurioms labiausiai gresia pavojus, apsaugos strategija. Aš visiškai sutinku su pranešėju ir esu tikras, kad, siekiant geriau koordinuoti šias priemones, labai svarbu įgyvendinti keitimosi informacija ir stebėsenos tarptautiniu lygmeniu sistemą, tačiau taip pat ir regioniniu bei vietos lygmenimis. Džiaugiuosi visų pirma dėl bendrosios žemės ūkio politikos svarbos pabrėžimo: ji vaidina svarbų vaidmenį prisitaikant prie klimato kaitos, kaip ekosistemų ir biologinės įvairovės tausojimo strategija. Todėl manau, kad yra labai svarbūs paramos sunkiomis sąlygomis dirbantiems ūkininkams projektai, skirti užkirsti keliui arba sušvelninti sausrų ir potvynių padariniams.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Aš balsavau už visą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Komisijos baltosios knygos „Prisitaikymas prie klimato kaitos: Europos veiksmų programos kūrimas“, nes esu įsitikinęs, kad tai ypač svarbu Europai apskritai ir konkrečiai Italijai, visų pirma dėl šios šalies geografinių ir klimato ypatumų. Išties esama akivaizdžių sunkumų, susijusių su Italijos hidrologinių išteklių valdymu, tai matyti ne tik iš dažnų sausrų vasaros mėnesiais pietinėje dalyje, bet ir iš kai kurių potvynių epizodų, pvz., potvynio, kuris įvyko gruodžio mėn. Serkijo upėje Toskanoje. Italijoje taip pat susiduriama su baisia vasaros gaisrų problema, todėl labai svarbu gerinti saugos sąlygas. Nors baltosios knygos projektas šiuo metu tėra gairės diskusijai, mano nuomone, tai išties svarus indėlis, ypač kalbant apie ekstremalių padėčių valdymą. Kartu baltojoje knygoje nusakomas bendras strateginis požiūris į ES atsparumo klimato kaitos poveikiui didinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andres Perello Rodriguez (S&D), raštu.(ES) Didžioji dalis Parlamento, kaip ir Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos Ispanijos delegacija, pareiškė oficialų prieštaravimą šios rezoliucijos 41 daliai, kurioje raginama žemės politikai taikyti subsidiarumo principą. Mes visi pripažįstame įvairovę, būdingą skirtingiems Europos Sąjungos regionams, tačiau būtent dėl šios priežasties, kaip rašoma rezoliucijoje, Pietų Europa dėl klimato kaitos kenčia daug labiau ir jai labiau reikia Europos pagalbos, ji labiau suinteresuota jos bendrąja politika. Tai – solidarumo klausimas, solidarumo, iš kurio naudos turės visa ES. Todėl mes labai apgailestaujame, kad tekste nebeliko pirmojo pasiūlymo, kuriuo R. Prodi reikalavo, kad Taryba neblokuotų Žemės direktyvos. Labai svarbu, kad šis teisės aktas pradėtų veikti, nes ji būtina prisitaikant prie klimato kaitos, visų pirma atremiant gedimo ir dykumėjimo pavojus. Taip, pavojus grėsmingesnis Pietų Europoje, tačiau nepamirškime, kad klimato kaita daro poveikį visos Europos natūralios aplinkos ištekliams. Tie, kuriems ši rezoliucija adresuota, turėtų žinoti, kad didelė dalis Parlamento tebereikalauja bendros ir į tarpusavio paramą orientuotos politinės strategijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Mes, Žaliųjų frakcija, balsavome už šį pranešimą. Gera žinia ta, kad pakeitimas, kuriuo būtų buvęs išbrauktas branduolinį saugumą akcentuojantis tekstas, buvo atmestas.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu.(PL) Mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad klimato kaita vis labiau veiks mūsų gamtinę aplinką bei ekonomiką, taip pat mūsų kasdienį gyvenimą. Imtis veiksmų, leisiančių prisitaikyti prie esamų ir būsimų klimato kaitos padarinių – štai rimtas iššūkis viso pasaulio visuomenei. Sprendimai dėl geriausių būdų prisitaikyti prie klimato kaitos turi būti pagrįsti patikima moksline ir ekonomine analize, tačiau ne visi regionai turi galimybę naudotis reikiamos kokybės informacija. Todėl sumanymas įkurti klimato kaitos stebėsenos platformą, atrodytų, visai geras. Platforma būtų naudinga keistis informacija, patirtimi ir gerąja patirtimi Europos, regioniniu ir vietos lygmenimis. Tačiau aš nesu tikras, ar prisiimdama vadovaujamą vaidmenį kovojant su pasauliniu klimato atšilimu, kaip tvirtinama dokumente, ES nebando prisiimti per daug atsakomybės už viso pasaulio reikalus. Man atrodo, kad šiuo metu, kai turime spręsti tokias problemas kaip ekonomikos krizė, kai būtina užtikrinti ekonomikos augimą, neturėtume teikti pirmenybės išlaidoms kovai su pasaulio klimato atšilimu. Kad ir kokios priemonės būtų įgyvendinamos siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, reikia turėti omenyje ir tai, kad kai kurias šalis nepakeliamai slėgs itin didelės prisitaikymo prie klimato kaitos politikos įgyvendinimo išlaidos; jei tos šalys bus paliktos be jokios finansinės paramos, tai gali lemti vystymosi skirtumų didėjimą tarp valstybių narių.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE), raštu. (FR) Savo pranešime Transporto ir turizmo komitete aš apgailestavau dėl dėmesio stokos transporto sektoriui Europos strategijoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos, nors šis sektorius yra ekonomiškai labai svarbus ir vienas iš pagrindinių išmetamo CO2 šaltinių. Todėl aš palankiai vertinu tai, kad šiame pranešime transporto problemos įvardijamos kaip esminė problema. Turime dėti visas pastangas, kad sėkmingai padėtume įmonėms ir vartotojams prisitaikyti prie klimato kaitos. Mūsų politikos sėkmė priklauso nuo tinkamų ir novatoriškų finansavimo metodų, kuriuos reikia sutelkti, kad kuo labiau apribotume klimato kaitos poveikį žmonėms, ekologinei pusiausvyrai ir ekonominei veiklai. Be to, mūsų strategijoje turi būti atsižvelgiama į pažeidžiamų geografinių zonų padėtį, pvz., pakrančių, jūros ir kalnų rajonų, kurie yra ypač pažeidžiami, tad jiems klimato kaita smogs skaudžiausiai, jei nesiimsime tinkamų apsaugos priemonių. Mūsų Parlamentas privalo skubiai patvirtinti veiksmingus prisitaikymo mechanizmus transporto sektoriui, kuris nebeturėtų toliau būti problemos priežastis, o turėtų tapti kovos su klimato kaita sprendimu.

 
  
  

Pranešimas: Andrea Cozzolino (A7-0100/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Ryszard Czarnecki (ECR), raštu. − Sėkmingo lėšų panaudojimo užtikrinimas, veiksmingas valdymas ir sukčiavimo išgyvendinimas – štai svarbiausi prioritetai, kurių ECR frakcija tikisi iš ES biudžeto. Todėl iš esmės remiame A. Cozzolino pranešimą, taip pat daugumą jo išvadų.

Tačiau ECR frakcija negali pritarti Europos prokuratūros koncepcijai. Tokia įstaiga – pavojingas pirmas žingsnis Europos kompetencijos baudžiamosios teisės srityse link, o rūpindamiesi jos kūrimu tik blaškysimės, užuot privertę esamas sistemas ir įstaigas veiksmingai dirbti.

Kadangi ECR frakcijos pakeitimas, kuriuo būtų buvusi pašalinta dalis, kurioje remiamas žingsnis Europos prokuratūros link, buvo atmestas, ECR frakcija per galutinį balsavimą susilaikė.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Nors aš, kaip ir pranešėja, teigiamai vertinu tai, kad finansinių pažeidimų, apie kuriuos pranešta Komisijai, valstybėse narėse sumažėjo nuo 1 024 mln. EUR 2007 m. iki 783,2 mln. 2008 m., manau, kad tikslas yra pasiekti 0 mln. EUR finansinių pažeidimų lygį per metus. Kad to pasiektume, manau, būtina imtis priemonių, kuriomis būtų įtvirtintas didesnis skaidrumas kovant su mokestiniu sukčiavimu – ypač PVM srityje – ir visais kitais finansiniais nusikaltimais; būtinas glaudesnis vyriausybių bendradarbiavimas tarpvalstybinio sukčiavimo atvejais; reikia gerinti duomenų kokybę ir nuolat atnaujinti nacionalines duomenų bazes; o vyriausybės privalo nedelsdamos reaguoti į prašymus pateikti informaciją. Be to, turi būti geriau administruojamos paraiškos gauti paramą iš sanglaudos fondų, čia atidžiau vykdoma stebėsena, taip pat reikia numatyti sankcijas valstybėms narėms, kurios netinkamai naudoja šias lėšas. Taip pat norėčiau pabrėžti esminį Europos kovos su sukčiavimu tarnybos vaidmenį siekiant, kad minėti skaičiai mažėtų.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Remiantis metine ataskaita dėl Bendrijų finansinių interesų 2008 m., finansinė nustatytų pažeidimų žala sumažėjo nuo 1 024 mln. EUR 2007 m. iki 783,2 mln. 2008 m., sumažėjimas užfiksuotas visose išlaidų srityse, išskyrus tiesiogines išlaidas bei pasirengimo narystei lėšas. Norėčiau skyrium pabrėžti būtinybę įtraukti informaciją apie pažeidimus, kuri leistų matyti, kokia visų išteklių dalis nukentėjo dėl klaidų ir įtariamo sukčiavimo atvejų. Kova su sukčiavimu ir korupcija yra svarbi Europos institucijų ir visų valstybių narių pareiga, jos privalo suteikti visus reikalingus išteklius veiksmingai kovoti su šia neganda, kad būtų apsaugoti Europos Sąjungos ir jos mokesčių mokėtojų finansiniai interesai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Šiuo ekonomikos ir finansų krizės metu negalima švaistyti nė vieno euro iš ES biudžeto, ką ir kalbėti apie tuos atvejus, kai lėšos iššvaistomos sukčiaujant, kai Europos Sąjungos lėšos išmokamos ne pagal paskirtį. Per pastaruosius keletą metų matėme, kad pažeidimų smarkiai sumažėjo. Vis dėlto, negalime pasitenkinti tuo, kad šių pažeidimų skaičiaus sumenko iki vos keleto arba beveik nulio. ES privalo priimti veiksmingus biudžeto kontrolės mechanizmus, kurie leistų gerokai iš anksto užbėgti už akių sukčiavimui ir jį nustatyti, kad viešosios lėšos būtų teikiamos tik tada, kai jomis iš tikrųjų ketinama naudotis teisingai, šalia veiksmingų bausmių tiems, kurie pažeidžia taisykles ir bando neteisėtai pasisavinti tas lėšas, kurių kiekis visuomet yra ribotas.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Mano įsitikinimu, kova su sukčiavimu yra labai svarbi problema, ypač regioninių fondų ir pasirengimo narystei lėšų atžvilgiu. Tačiau pasiūlytosios priemonės kovoti su sukčiavimu yra pernelyg orientuotos į centralizavimą. Todėl balsuodamas susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Džiaugiuosi, kad išaiškintų finansinių pažeidimų padaryta žala sumažėjo nuo 1024 mln. EUR 2007 m. iki 783,2 mln. 2008 m. (sumažėjimas matomas visose išlaidų srityse, išskyrus tiesiogines išlaidas ir pasirengimo narystei lėšas). Visiškai palaikau Komisijos nuveiktą darbą ir norėčiau pabrėžti, kad kova su sukčiavimu ir korupcija yra aiški Europos institucijų ir visų valstybių narių pareiga.

Turėdamas omenyje ypatingą ekonominę padėtį, dėl kurios kenčia visa Europa, sutinku, kad reikia apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus ir kovoti su organizuotu nusikalstamumu, kurio įtaka, sprendžiant iš nacionalinių rodiklių, didėja ir jis skverbiasi į institucijas būtent tam, kad būtų galima sukčiauti ES lėšomis.

Todėl, manau, labai svarbu priimti veiksmingus teisės aktus siekiant pagerinti administracinį bendradarbiavimą kovojant su žalinga mokesčių praktika ir siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą. Dėl šių motyvų aš palaikau pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje, kartu pabrėždamas, kad būtina didinti valstybių narių atsakomybę, pirmiausia dėl į duomenų bazes įrašomos informacijos kokybės.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Galutinio balsavimo metu aš tariau „už“. ECR frakcijos pakeitimas, prieš kurį balsavau anksčiau, buvo atmestas.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu.(PL) Verta pažymėti, kad 2008 m., palyginti su ankstesniais metais, finansinių pažeidimų gerokai sumažėjo. Didžiausias pagerėjimas pastebimas žemės ūkio išlaidų srityje. Iš pranešimo matyti, kad pažeidimų skaičius sumažėjo 34 proc. Tačiau didžiausias pažeidimų skaičiaus didėjimas užfiksuotas pasirengimo narystei fondų srityje, kur neteisingo išteklių panaudojimo atvejų padaugėjo net 90,6 proc., tačiau reikia nepamiršti, kad šios šalys nėra valstybės narės, joms trūksta patirties. Nepaisant padėties pagerėjimo 2008 m., dalis ES biudžeto lėšų vis dar leidžiamos netinkamai. Tam tikru mastu šitai lemia veiksmingų kontrolės ir priežiūros priemonių stoka. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), egzistuojanti nuo 1999 m., iki šiol labai sėkmingai kovojo su neteisėtu lėšų pasisavinimu. Tačiau labai svarbu užtikrinti visišką jos veiklos nepriklausomybę. Pritariu pranešėjo pasiūlymui, kad OLAF turėtų daugiau remtis Komisijos atliekamų vidaus audito operacijų rezultatais, užuot kliovusis tik informacija, kurią suteikia pareigūnai arba valstybės narės. Kokį vaidmenį turėtų vaidinti valstybės narės ir jų priežiūros bei audito sistemos? Kova su sukčiavimu įgyvendinant Europos projektus turėtų būti mūsų prioritetas. Sąžiningas ir atsakingas ribotų ES biudžeto išteklių leidimas leis sutaupyti lėšų, kurias tuomet galima panaudoti šalinant nuosmukio padarinius. Privalome nepamiršti, kad ES biudžeto ištekliai priklauso mums visiems – mokesčių mokėtojams. Todėl privalome užtikrinti, kad jie būtų leidžiami kuo veiksmingiausiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Noriu pabrėžti, kad kova su sukčiavimu ir korupcija yra svarbi Europos institucijų ir visų valstybių pareiga. Tačiau ypatingą dėmesį norių atkreipti į faktą, kad kai kuriose šalyse korupcija, skiriant Europos sąjungos lėšas, tiesiogiai susijusi su šių šalių viduje vykstančiu politikos diskreditavimu. Šiose šalyse kuriasi atskiri politiniai ir finansiniai klanai, kurie siekia kontroliuoti Europos sąjungos lėšų skirstymą. Todėl tiek Europos parlamentas, tiek Europos komisija, tiek kitos svarbiausios Europos sąjungos institucijos turėtų atkreipti dėmesį į nacionaliniame lygmenyje vykstantį politikos, politinių organizacijų, politinių oponentų ir opozicijos lyderių diskriminavimą ir diskreditavimą. Europos sąjunga, kaip demokratijos puoselėtoja, pirmiausia turi užtikrinti, kad jos narių opozicinės partijos turėtų galimybę laisvai dirbti, reikštis ir kontroliuoti korupcijos prevencijos veiksmus. Norėtųsi atkreipti dėmesį ir į tai, kad Europos sąjungos pinigai turėtų būti naudojami šalių narių infrastruktūrai gerinti, žmonėms lavinti ir pan. Investuojant Europos pinigus tik į infrastruktūrą, naudą gautų ir pati šalis, ir jos verslas. Neliktų „nuskriaustų“ verslininkų, kurie prašo, bet negauna paramos. Be to, tokiu būdu nereikėtų kontroliuoti Europos sąjungos lėšų skirstymo tūkstančiams interesantų, t.y. — paramos gavėjams, o tai reikštų, kad atitinkamai išnyktų ir tūkstančiai reketuojamų subjektų. Taigi visas dėmesys būtų nukreiptas į viešą tų pinigų panaudojimą.

 
  
  

Pranešimas: Tamás Deutsch (A7-0062/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. (IT) Pasinaudodamas šia svarbia proga norėčiau pateikti pastabų dėl balsavimo dėl Liuksemburge įsikūrusio Europos investicijų banko metinės ataskaitos, kad dar kartą pakartočiau tai, ką jau esu sakęs kai kuriuose savo klausimuose: kad svarbu padidinti EIB finansinių priemonių, skirtų miestų centro plėtrai bei regeneravimo planams remti, biudžetą.

Esamos priemonės, tokios kaip fondas JESSICA, yra vienos iš nedaugelio finansinių inžinerijos priemonių, kurias regionas ar savivaldybė gali naudoti miesto plėtros projektams finansuoti. Jas galima naudoti ir savivaldos būsto programoms, tačiau tik su projektu susijusiose papildomose srityse, taip pat energijos tiekimo sistemoms naujinti bei pastatams tobulinti. Tad pasinaudodamas šia galimybe noriu pabrėžti, kad, mano nuomone, fondo JESSICA lėšomis turėtų būti finansuojami ir nauji (žinoma, ekologiški) pastatai, nes šitaip būtų galima padėti vietos valdžios institucijoms spręsti gyvenamojo būsto problemą mūsų miestuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Palankiai vertinu Europos investicijų banko (EIB) 2008 m. metinę ataskaitą ir raginu jį tęsti savo veiklą skatinant Europos ekonomikos plėtrą bei augimą, kuriant prielaidas žmonių užimtumui bei skatinant regionų ir socialinę sanglaudą. Taip pat džiaugiuosi, kad EIB teikia didelę reikšmę mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), energijos tvarumui ir klimato kaitos mažinimui, taip pat investavimui į konvergenciją ES regionuose, ypač tuose, kurie skaudžiausiai pajuto pastarųjų metų ekonomikos augimo sulėtėjimą. EIB operatyviai reagavo į pasaulio ekonomikos krizę, kaip antai, Ekonomikos atkūrimo plano priemonėmis, taip pat talkindamas toms valstybėms narėms, kurios skaudžiausiai nukentėjo nuo krizės. Tačiau raginčiau ateityje ataskaitose pateikti išsamesnę informaciją apie dideles paskolas, kurios suteikiamos papildant Europos regioninės plėtros fondo dotacijas regionams, įgyvendinantiems aukštųjų technologijų programas arba programas, susijusias su atsinaujinančiosios arba švarios energijos tiekimu. Investicinės priemonės ataskaitose taip pat turėtų būti pateikiama informacija apie finansuojamų programų rezultatus. Sudarydamas galimybes naudotis reikalingomis lėšomis, EIB turėtų atlikti dar reikšmingesnį vaidmenį remdamas investicijas į infrastruktūrą, ekologiškas technologijas, inovacijas bei MVĮ, taip prisidėdamas prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Europos investicijų bankas (EIB) atlieka itin reikšmingą vaidmenį teikdamas pagalbą valstybėms narėms, susiduriančioms su didele ekonomikos, finansų ir socialine krize. Turėdamas tai omenyje, manau, kad dosnesnis finansavimas, visų pirma, Europos Sąjungos sanglaudos politikos srityje, buvo labai svarbus mažinant krizės padarinius nepalankiausias sąlygas turinčiuose ir labiausiai krizės paveiktuose regionuose. Didesnis mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios sudaro Europos įmonių daugumą, finansavimas ir papildomos lėšos moksliniams tyrimams ir plėtrai padėtų dar labiau sumažinti šios krizės poveikį. Todėl, turint omenyje tai, kad įsigaliojo Lisabonos sutartis, taip pat atsižvelgiant į tuos iššūkius, su kuriais dabar susiduria ir ateityje patirs sunkioje ekonominėje ir socialinėje padėtyje atsidūrusi Europos Sąjunga, būtina Europos investicijų banko veiklą padaryti dar energingesnę bei skaidresnę ir nustatyti tinkamus jos prioritetus.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Europos investicijų bankas (EIB) buvo įsteigtas 1958 m. Romos sutartimi. EIB, kaip ilgalaikes paskolas teikiantis Europos Sąjungos bankas, skolina pinigus viešojo ir privačiojo sektorių europinės svarbos projektams, naudodamasis finansų rinkomis ir savo paties lėšomis. Jo pagrindinis tikslas yra prisidėti prie integracijos, subalansuoto ir tvaraus vystymosi, taip pat – ekonominė ir socialinė ES valstybių narių sanglauda. 2008 m. EIB teko dorotis su precedento neturinčiais iššūkiais, kai pasaulinė ekonomikos krizė sukrėtė ir Europos Sąjungos šalių ūkius. Kalbant apie krizių valdymą, man malonu pažymėti operatyvų EIB reagavimą į pasaulio ekonomikos krizę: bankas pats finansavo savo kapitalo didinimą, todėl galėjo padidinti paskoloms skiriamų pinigų kiekį, kuriais parėmė Europos ekonomikos atkūrimo planą. Todėl palankiai vertinu EIB 2008 m. metinę ataskaitą ir jos patvirtinimą, nes tai skatina banką tęsti savo veiklą kuriant prielaidas Europos ekonomikos plėtrai ir skatinant augimą, užimtumą bei įgyvendinant regionų ir socialinę sanglaudą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Europos investicijų bankas (EIB) vaidina labai svarbų vaidmenį ES ekonomikoje, nes jis yra operacijų Europos viduje finansavimo laiduotojas, operacijų, susijusių su: ekonominės ir socialinės sanglaudos užtikrinimu; sąlygų žinių ekonomikai kūrimu; europinių transporto ir prieigos tinklų plėtra; parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ); aplinkos apsauga ir puoselėjimu; bei tvaria, konkurencinga ir saugia energetika. Be EIB paramos nebus įmanoma įgyvendinti strategijos „Europa 2020“; bankas turės sudaryti sąlygas naudotis lėšomis, reikalingomis vykdyti projektus infrastruktūros, ekologiškų technologijų, inovacijų diegimo ir paramos MVĮ srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) EIB vaidmuo 2008 m. išsiplėtė dėl finansų krizės. Ir likvidumo krizės įkarštyje EIB toliau teikė paskolas viešojo ir privačiojo sektorių europinės svarbos projektams, naudodamasis finansinėmis rinkomis ir savo paties ištekliais. Be nacionalines ekonomikas stimuliuojančių projektų, ES priėmė sprendimą dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano, numatydama svarbų vaidmenį EIB, ypač užtikrinant didesnį MVĮ finansavimą bei paramą energijai iš atsinaujinančiųjų išteklių ir netaršiam transportui. Reaguodamas į krizę, EIB gerokai padidino savo tikslų užmojį: siekdamas padėti įmonėms ir skatinti ekonomikos atsikūrimą, EIB stipriai padidino skolinimo mastą, išmokėdamas 10 mlrd. EUR daugiau nei tikėtasi. Vien paskolos MVĮ padidėjo 42 proc. Be to, bankas sukūrė naujų finansinių rizikos pasidalijimo priemonių, supaprastino paskolų procedūras ir pagreitino projektų įgyvendinimo procesus valstybėse narėse ir tuose sektoriuose, kuriuos krizė paveikė labiausiai. Ataskaitoje pabrėžiamas teigiamas šių priemonių poveikis, tuo pat metu raginama atidžiai analizuoti paskesnius realius MVĮ paramos programų įgyvendinimo rezultatus.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Buvo nesunku apsispręsti. Galutinio balsavimo metu aš balsavau už.

 
  
  

Pasiūlymai dėl rezoliucijų: Masiniai žiaurumai Džoso mieste (Nigerija) sausio ir kovo mėnesiais (RC-B7-0247/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl neseniai etninių nesutarimų sukeltų žiaurumų Nigerijoje, dėl kurio mes balsavome, atrodo tinkamas principų ir gairių atžvilgiu, kuriuos mūsų Parlamentas nori rekomenduoti kitoms už ES išorės veiksmus atsakingoms Europos institucijoms. Turime imtis veiksmų siekdami užtikrinti politinės padėties stabilizavimą Nigerijoje ir sukurti tvirtą pagrindą jos ekonominei ir socialinei plėtrai: mes puikiai suprantame bendrąsias nuostatas; jų netrūksta, turint omenyje gamtos išteklių gausą Nigerijoje. Išsprendus politines, ekonomines ir socialines problemas, šioje šalyje būtų galima sukurti taikią aplinką, mažiau priklausomą nuo įtemptų santykių tarp etninių grupių, tokią, kurioje būtų įmanoma atsisakyti smurto, kurio protrūkiai, deja, per pastarąjį dešimtmetį, kaip matėme, buvo vis dažnesni. Reikia net tik pripažinti, kad dėl masinio smurto tarp krikščionių ir musulmonų atsakomybė tenka abiem etninėms grupėms, bet galbūt jau metas aiškiai pareikšti, kad naujas nerimą keliantis veiksnys, taip pat susijęs su buvusiais smurto epizodais, yra laipsniškas radikaliojo islamo skverbimasis į Nigeriją, kurį labai akivaizdžiai atspindi tai, kad dvylikoje iš trisdešimt šešių valstijų priimta šariato teisė, kaip vietos teisė. Vis dėlto, dėl išvardytų bendrųjų motyvų, aš balsavau už šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Aš be galo apgailestauju dėl šių metų sausio ir kovo mėn. įvykių Džoso mieste, kai šimtai žmonių tapo religinės ir etninės konfrontacijos aukomis. Konfliktą Nigerijoje peni religinės, ekonominės, etninės, socialinės, istorinės ir politinės priežastys. Turint omenyje tai, kad Nigerija yra aštuntoji didžiausia naftos gamintoja pasaulyje, apgailėtina, kad šalies gyventojų dauguma gyvena žemiau skurdo ribos. Žalingas klimato kaitos poveikis taip pat prisidėjo prie blogėjančios padėties Nigerijoje. Mano galva, tokioje naftos turtingoje šalyje kaip Nigerija vienoda galimybė naudotis ištekliais ir pajamų perskirstymas yra būtini siekiant taikiai išspręsti šiuos konfliktus. Raginu Nigerijos federacinę vyriausybę užtikrinti lygias teises visiems piliečiams, susidoroti su derlingos žemės valdymo problemomis, galimybės naudotis ištekliais, nedarbo bei skurdo problemomis, taip pat švelninti klimato kaitos padarinius. Raginu Komisiją tęsti dialogą su Nigerija pagal Kotonu susitarimą, išnagrinėti giliąsias konflikto priežastis ir šiame procese paisyti klausimų, kurie yra lemiamos reikšmės siekiant tvaraus vystymosi, kaip antai, klimato kaitos, energetinio saugumo, kompetencijų ugdymo bei švietimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Aš balsavau už Europos Parlamento rezoliucijos dėl direktyvos dėl masinių žiaurumų Džoso mieste, Nigerijoje, pasiūlymą. Griežtai smerkiu pastarojo meto smurto protrūkius Džoso mieste ir aplink jį, kai šimtai žmonių žuvo per etninius ir religinius konfliktus. ES turi tęsti politinį dialogą su Nigerija pagal peržiūrėto Kotonu susitarimo 8 straipsnį ir nedelsdama kelti klausimus dėl minties, sąžinės, religijos bei tikėjimo laisvės, t. y. principų, įtvirtintų visuotinių teisių, taip pat regioniniuose ir nacionaliniuose žmogaus teisių dokumentuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Tai ne pirmas kartas, kai Nigerija patiria konfliktą, grasantį padalyti šalį. Šiuo atžvilgiu norėčiau išskirti pilietinį karą, niokojusį kraštą trejus metus, tarp 1967 ir 1970 m., ir vos nesibaigusį pietrytinės dalies atsiskyrimu nuo šalies. Nors igbų sukilimas buvo sutriuškintas, nes centrinės valdžios karinės pajėgos užkirto kelią Biafros nepriklausomybei, faktas tas, kad etniniai, kultūriniai ir religiniai skirtumai išliko ir jų ten daugėja, todėl ši šalis yra klasikinis valstybės, kuriai nuolatos gresia pavojus subyrėti, pavyzdys. Nigerijos sienas nubrėžė kolonizatoriai, kurie visiškai nepaisė minėtųjų skirtumų. Tačiau tai nereiškia, kad atsakomybė už šalį krečiančius konfliktus iš esmės tenka europiečiams. Afrikos lyderiams metas atsisakyti šio nuvalkioto seno pasiteisinimo ir pasistengti dirbti savo piliečiams, atvirai ir negailint jėgų, įgyvendinant projektus ir teikiant pasiūlymus. Afrika galės tapti tuo, ko trokšta afrikiečiai, tik tuomet, kai jos lyderiai bus verti šio iššūkio. Masinės žudynės Džoso mieste – tai dar vienas be galo liūdnas, apgailėtinas ir kruvinas šios šalies istorijos puslapis, ir tokių puslapių ten daugėja pernelyg greitai.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Esu įsitikinusi, kad Europos Parlamentas privalėjo nedelsdamas pasmerkti tebesitęsusias žudynes Nigerijoje ir pareikalauti atkurti taiką. Atsižvelgiant į nestabilumą ir gausiausiai gyvenamos Afrikos šalies pažeidžiamumą, kur dauguma gyventojų kenčia nuo skurdo, šis pasiūlymas dėl rezoliucijos gali tapti pagrindu stiprinti Europos Sąjungos ir Nigerijos politinį dialogą, taip pat pagrindu išsamesnio tyrimo, kuris padėtų rasti įmanomų įgyvendinti trumpalaikių bei ilgalaikių sprendimų siekiant sustabdyti šį smurtą ir atkurti ilgalaikę taiką. Mano įsitikinimu, kaip Europos Parlamento nariai, mes privalome atlikti savo vaidmenį gindami ir propaguodami žmogaus teises, kurios Nigerijoje paminamos kasdien. Todėl, mano nuomone, be galo svarbi yra sąlyga, kad kaltieji dėl smurto būtų sąžiningai teisiami. Atsižvelgdama į visas šias priemones, iš kurių, žinoma, ne visas bus lengva pritaikyti, aš neabejodama balsavau už šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Nigerijoje nebe pirmą kartą įtampa tarp krikščionių ir musulmonų pratrūksta smurtu; abi šios dvi grupės sudaro apie pusę visų gyventojų. Šie neramumai dabar netgi dažnesni. Paprasčiausi klausimai sukelia įnirtingus susirėmimus. Net komendanto valanda, įsigaliojusi nuo sausio mėn., ir rajone dislokuoti kariniai daliniai neapsaugojo nuo naujų žudynių. Ilgas prezidento U. Yar’Adua nebuvimas, įstūmęs Vakarų Nigeriją į politinę krizę, didelio masto susirėmimai tarp krikščionių ir musulmonų vidurio Nigerijos mieste Džose ir paliaubų žlugimas naftos turtingoje Nigerio deltoje – visa tai neatvedė į geresnę ateitį po prezidento mirties. Anot liudijimų, kai metų pradžioje musulmonų klajokliai užpuolė krikščionių kaimus ir nužudė ne mažiau kaip 500 žmonių, armija sureagavo tik praėjus kelioms valandoms po to, kai gavo pirmąjį pranešimą. Tuo metu ES privalėjo visu balsu pareikšti savo poziciją. Kai Šveicarijos žmonės referendume balsavo prieš minaretų statymą, musulmoniškos valstybės grasino Šveicarijai ekonominėmis sankcijomis ir džihadu. Tačiau kai krikščionys nužudomi dėl jų religijos, ES prireikia mėnesių, kad pagaliau sureaguotų. Europos Sąjunga šiuo atveju privalo veikti kaip sąžiningas tarpininkas ir reaguoti daug greičiau. Tai aiškiai pasakyta pasiūlyme dėl rezoliucijos, todėl aš balsavau už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Aš, žinoma, balsavau už tokią svarbią rezoliuciją ir nedvejodamas palaikiau savo kolegės N. Kiil-Nielsen žodžiu pasiūlytą pakeitimą: paraginti Nigerijos valdžios institucijas panaikinti kai kurių Nigerijos valstijų gubernatorių sprendimus vykdyti bausmę nuteistiesiems mirties bausme.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika